LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 10 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektO Nr. XIVP-2866
2023-10-04 Nr. 102-P-46
Vilnius
Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Arvydas Anušauskas, Aušrinę Armonaitę Marius Matijošaitis, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas.
Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meile Čeputienė, Rivena Zegerienė.
Aplinkos viceministrė R. Radavičienė, Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės atstovai: vadovas V. Auglys, patarėjas P. Žvirblis, vyresnioji patarėja E. Auglienė, vyriausioji specialistė R. Gagienė, Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės atstovai: vadovas R. Sakalauskas, vyriausioji patarėja T. Leonova, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovai: direktoriaus pavaduotojos: J. Rūkštelienė, K. Malaškaitė, Teisės departamento direktorė L. Virvelienė, Veiklos organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas R. Širvinskas, Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus pavaduotojas T. Kolendo, Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės Transporto saugos klausimais patarėjai: G. Pilipavičius, A. Karnilavičius, Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiasis tyrėjas R. Vosylius.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-12 |
1 |
1 |
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 8 dalyje dėstomame sąvokos „Didelis transporto priemonės trūkumas“ apibrėžime siūloma nustatyti, kad dideliems transporto priemonės trūkumams priskiriami „kiti Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamų motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų sąraše nustatyti neatitikimai“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nėra siūloma nustatyti kriterijų, pagal kuriuos Susisiekimo ministerija ar jos įgaliota institucija turėtų įrašyti į sąrašą konkrečius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumus, kurie būtų laikomi dideliais transporto priemonės trūkumais. Svarstytina, ar tokių kriterijų nereikėtų nustatyti, o Susisiekimo ministerija ar jos įgaliota institucija, tvirtindama motorinių transporto priemonių ir jų priekabų didelių trūkumų sąrašą, įstatyme nustatytus kriterijus detalizuotų. Kitu atveju, nebūtų aišku, kokiais konkrečiai vertinimais remiantis būtų nuspręsta, kad atitinkami trūkumai turėtų būti įtraukti į motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų, kurie būtų laikomi dideliais transporto priemonių trūkumais, sąrašą. Pastebėtina ir tai, kad projekto nuostatos „trūkumų sąraše nustatyti neatitikimai“ turinys nėra pakankamai aiškus ir vertintinas kaip stokojantis išbaigtumo, nes nėra aišku, ar turimi omenyje neatitikimai atitinkamiems transporto priemonių eismo saugos reikalavimams, ar neatitikimai kitiems reikalavimams. Svarstytina, ar projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Jeigu būtų pritarta aukščiau išdėstytai pastabai, vadovaujantis analogiškais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 44 dalies nuostatas.
|
Pritarti |
Reikalavimai, susiję su leidimu motorinei TP ar priekabai dalyvauti viešajame eisme nurodyti keičiamo įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje (pvz., neatlikta ar negalioja privalomoji TP ar priekabos techninė apžiūra, TP ir (ar) priekaba neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai). Konkretūs reikalavimai nustatyti kituose teisės aktuose, pvz., Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarime Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“[1], Mokesčio už Lietuvoje registruotas krovinines transporto priemones dydžių ir šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarkos apraše[2], Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme[3]. Detalių reikalavimų sąvokose, nurodyti nėra galimybės, nes jie kyla iš kitų teisės aktų, kurių sąrašas nėra baigtinis. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 ir 44 ir dalis išdėstyti taip: „8. Didelis transporto priemonės trūkumas (toliau – didelis
trūkumas) – „44. Nedidelis transporto priemonės trūkumas
|
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-12 |
1 |
3 |
|
2. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsnio 3 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 47 dalyje pateiktame sąvokos „pavojingas transporto priemonės trūkumas“ apibrėžime, priešingai nei projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse dėstomuose keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 ir 44 dalyse pateiktų sąvokų „didelis transporto priemonės trūkumas“ bei „nedidelis transporto priemonių trūkumas“ apibrėžimuose, pavojingi transporto priemonių trūkumai nesiejami su tokių transporto priemonių priekabų trūkumais. Kyla abejonių, ar transporto priemonių priekabų trūkumai negalėtų kelti tiesioginio ir neišvengiamo pavojaus eismo saugumui arba daryti kenksmingą (neigiamą) poveikį aplinkai, t. y. būti vertinami kaip pavojingi transporto priemonės trūkumai. Pastebėtina ir tai, kad pagal projekto 2 straipsnio 2 dalyje dėstomas keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 24 punkto nuostatas Susisiekimo ministerija ar jos įgaliota institucija tvirtintų motorinių transporto priemonių ir (ar) jų priekabų trūkumų, kuriuos nustačius panaikinamas grėsmę eismo saugumui galinčių kelti arba keliančių ar kenksmingą (neigiamą) poveikį aplinkai galinčių daryti, ar darančių motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas, sąrašą. Taigi, pagal pastarąją projekto nuostatą motorinių transporto priemonių priekabų trūkumai taip pat galėtų būti vertinami kaip keliantys grėsmę eismo saugumui arba darantys kenksmingą (neigiamą) poveikį aplinkai, t. y. kaip pavojingi transporto priemonės trūkumai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų papildyti, nurodant, kad ir atitinkami transporto priemonių priekabų trūkumai gali būti vertinami kaip pavojingi transporto priemonių trūkumai.
|
Pritarti |
Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 47 dalį išdėstyti taip: „47. Pavojingas transporto priemonės trūkumas (toliau –
pavojingas trūkumas) –
|
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-12 |
2 |
5 |
|
3. Projekto 2 straipsnio 5 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 10 dalį 5 punktu, nustatant, kad Lietuvos transporto saugos administracija „turi teisę stabdyti M1 ir N1 klasių transporto priemones ir tikrinti jų į aplinką išmetamų teršalų atitiktį techniniams motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimams“. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, nustatant, kad ne Lietuvos transporto saugos administracija, o šios institucijos pareigūnai, turi teisę stabdyti bei tikrinti atitinkamas transporto priemones. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti ir keičiamo įstatymo 10 straipsnio 10 dalies 3 punkto nuostatas. Kartu atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 2 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 121 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą šioje dalyje nurodytas motorines transporto priemones turėtų teisę stabdyti ir tikrinti ne atitinkamos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos, bet aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai.
|
Pritarti iš dalies |
Klausymų metu sutarus dėl formuluotės keičiamo įstatymo 10 straipsnio naują 121 dalį išdėstyti taip: „121. Užtikrindama eismo saugumą ir siekdama mažinti kenksmingą (neigiamą) poveikį aplinkai, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucija turi teisę stabdyti M1, M2, M3, N1, N2, N3 klasių transporto priemones ir tikrinti jų į aplinką išmetamų teršalų atitiktį techniniams motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimams.“
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Specialiųjų tyrimų tarnyba 2023-07-25 |
2 |
2 |
|
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatomis, atliko Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 10 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto[4] Nr. XIVP-2866 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, teikiame žemiau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus: 1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai: 1.1. Transporto priemonių patikrinimą atliekantiems nekvalifikuotiems subjektams suteikiama teisė priimti prognozuojamojo pobūdžio sprendimus, kurių pagrindu galėtų būti panaikinamas techninės apžiūros galiojimas. Kyla rizika, kad nebus užtikrinamas tokių asmenų priimamų sprendimų pagrįstumas, objektyvumas ir atsiras sąlygos pasielgti nesąžiningai. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies 24 punkto nuostatos, nustatančios Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos kompetenciją tvirtinti techninių reikalavimų neatitikimų (kuriuos nustačius panaikinamas grėsmę eismo saugumui keliančių motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas) sąrašą ir motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurios neatitinka techninių reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką. Atkreipiame dėmesį, kad Projekto siūlomomis nuostatomis išplečiamas motorinių transporto priemonių ir (ar) jų priekabų trūkumų, turinčių reikšmės privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimui, turinys ir esmė – Projekto priėmimo atveju trūkumų sąrašas apimtų ne tik trūkumus / neatitikimus, kurie kelia grėsmę eismo saugumui (kaip nustato galiojantis Įstatymas), bet taip pat ir trūkumus, kurie gali kelti grėsmę eismo saugumui ir / ar gali daryti kenksmingą (neigiamą) poveikį aplinkai. Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, Projekto priėmimo atveju motorinių transporto priemonių ir jų priekabų atitikties techniniams reikalavimams įvertinimą atliekantiems asmenims būtų suteikiamos teisės ne tik konstatuoti (kaip nustatoma galiojančiu Įstatymu) faktines aplinkybes (pavyzdžiui: kad motorinės transporto priemonė ir (ar) jų priekabos neatitinka techninių reikalavimų ir kelia realią grėsmę eismo saugumui), bet ir priimti prognozuojamo / sąlyginio pobūdžio sprendimus (pavyzdžiui: kad nors motorinė transporto priemonė ir (ar) jos priekaba patikrinimo metu ir nekelia realios grėsmės eismo saugumui, tačiau tokia grėsmė gali pasireikšti (dėl vienokių ar kitokių priežasčių / aplinkybių) ir pan.). Tokio sprendimo pagrindu motorinės transporto priemonės ir (ar) jų priekabos techninės apžiūros galiojimas galės būti panaikinamas. Atkreipiame dėmesį, kad Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimas susijęs (ir) su nespecializuoto / nekvalifikuoto pobūdžio (pavyzdžiui: sustabdžius kelyje) motorinių transporto priemonių ir (ar) jų priekabų būklės patikros nustatytiems techniniams reikalavimams atlikimu: Projektu siūlomas nuostatas (ir jų pagrindu priimtus teisės aktus) įgyvendintų ne tik privalomąją techninę apžiūrą atliekantys asmenys (techninės apžiūros kontrolieriai), bet ir kiti įgalioti asmenys[5]. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad: a) motorinių transporto priemonių ir (ar) jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą atliekantiems asmenims keliami specialieji kvalifikaciniai ir reputacijos reikalavimai[6], o motorinių transporto priemonių ir (ar) jų priekabų atitikties nustatytiems techniniams reikalavimas vertinamo procedūros atliekamos atitinkamus reikalavimus (apimančius ne tik reikalavimus naudojamai įrangai, bet ir taikomoms procedūroms) atitinkančiose įmonėse[7]. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šiuo atveju maksimaliai užtikrinamos kvalifikuotos, objektyvios ir skaidrios motorinių transporto priemonių ir (ar) jų priekabų atitikties nustatytiems techniniams reikalavimams įvertinimo ir su tuo susijusių sprendimų priėmimo procedūros. b) Šiuo metu, vadovaujantis Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurios neatitinka techninių reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022 m. liepos 28 d. įsakymu[8] Nr. 2BE-189, kelyje patikrintų motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros dokumentų galiojimas panaikinamas esant akivaizdiems transporto priemonių gedimams, trūkumams arba neatitikimams nustatytiems techniniams reikalavimams. Šioms aplinkybėms konstatuoti nereikia turėti specialiųjų žinių, įgūdžių ar patirties (pavyzdžiui: konstatuoti, kad lyjant, sningant arba esant rūkui transporto priemonės vairuotojo pusėje neveikia stiklo valytuvas). Be to, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis[9] atlikus pradinį techninį patikrinimą kelyje esant pagrįstam poreikiui gali būti atliekamas išsamesnis techninis patikrinimas techninės apžiūros įmonėje (kitaip sakant, motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninį patikrinimą kelyje atliekantiems policijos ir Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnams sudaromos sąlygos esant poreikiui kreiptis dėl kvalifikuoto patikrinimo atlikimo). Taigi, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, nors galiojantys teisės aktai ir nustato atvejus, kada motorinių transporto priemonių ir (ar) jų priekabų atitikties nustatytiems techniniams reikalavimams įvertinimo ir su tuo susijusių sprendimų priėmimo procedūras gali atlikti specialiųjų žinių ir įgūdžių neturintys asmenys, tačiau tokie atvejai yra pateisinami dėl aplinkybių, kurių pagrindu tokie sprendimai gali būti priimami, akivaizdumo. Tačiau, kaip minėjome aukščiau, Projekto priėmimo atveju motorinių transporto priemonių ir jų priekabų atitikties techniniams reikalavimams įvertinimą atliekantiems nekvalifikuotiems asmenims būtų suteikiamos teisės ne tik konstatuoti faktines aplinkybes, bet ir priimti prognozuojamo / sąlyginio pobūdžio sprendimus. Šiuo atveju, mūsų manymu, kyla rizika, kad praktiškai įgyvendinant Projektu siūlomas nuostatas nebus užtikrinamas tokių asmenų priimamų sprendimų objektyvumas. Be to, manytume, kad šiuo atveju didėja motorinių transporto priemonių ir jų priekabų atitikties techniniams reikalavimams įvertinimą atliekančių asmenų nesąžiningo elgesio pasireiškimo tikimybė (pavyzdžiui: kad atliekant transporto priemonės patikrinimą kelyje bus nepagrįstai „konstatuojama“ žalingų padarinių / grėsmių atsiradimo rizika), o tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą manytume, kad kyla pagrįstų abejonių, ar visais atvejais įgyvendinant Projektu siūlomas nuostatas ir atliekant motorinės transporto priemonės įvertinimo kelyje nustatytiems techniniams reikalavimams procedūras bus užtikrinamas priimamų sprendimų pagrįstumas, objektyvumas ir skaidrumas.
|
Nepritarti |
Pažymėtina, kad transporto priemonių (toliau – TP) taršos kontrolė kelyje nėra nauja Aplinkos apsaugos departamento (toliau – AAD) ir LTSA funkcija. LTSA, vykdydama TP pradinius techninius patikrinimus kelyje[10], tikrina M2, M3, N2, N3 klasių, t. y. komercinei veiklai naudojamų autobusų, sunkiųjų krovininių TP keliamos aplinkos taršos atitiktį reikalavimams, nustatytiems LTSA direktoriaus įsakymu patvirtintuose Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose[11] (toliau – Techniniai reikalavimai), o pagal Projekto nuostatas papildomai tikrins lengvųjų transporto priemonių (M1 ir N1 klasės) atitiktį aplinkos taršos reikalavimams. AAD pareigūnai pagal Projekto nuostatas vykdys jiems įprastas Aplinkos apsaugos įstatymo, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo[12] ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose numatytas funkcijas – kontroliuos ar asmenys dalyvauja eisme su TP atitinkančiomis joms nustatytas išmetamų teršalų normas. Šiuo metu AAD pareigūnai TP taršos kontrolę vykdo vadovaudamiesi Aplinkos ministro įsakymais patvirtintais dokumentais[13] - instrumentiniais matavimais tikrinama TP išmetamų teršalų parametrų atitiktis normoms. Įsigaliojus Projekto nuostatoms AAD pareigūnai TP taršos kontrolę vykdys Techniniuose reikalavimuose nustatyta tvarka. Kitų TP techninės būklės parametrų, nei išmetamų teršalų atitiktis normoms, kontroliuoti AAD nepavedama. Pažymėtina, kad tiek Aplinkos ministro patvirtintuose dokumentuose, tiek Techniniuose reikalavimuose nustatytos išmetamų teršalų normos ir matavimų procedūros atitinka ES direktyvose[14] nustatytas išmetamų teršalų matavimų procedūras ir normas. Kontrolė ir toliau bus vykdoma instrumentiniais matavimais naudojant metrologiškai patikrintą įrangą, atsižvelgiant į Metrologijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą, kad teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos atliekant matavimus, kai nuo matavimo rezultatų priklauso baudžiamosiose, administracinių nusižengimų ar civilinėse bylose skiriamos baudos arba turtinės žalos atlyginimo dydis. Išmetamų teršalų matavimas metrologiškai patikrinta matavimų įranga užtikrina pareigūnų priimamų sprendimų, nustačius neatitikimą taršos normoms, objektyvumą. TP taršos kontrolė kaip ir iki šiol bus vykdoma vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintais kontrolės principais, tame tarpe, sprendimų priėmimo savarankiškumo ir pareigūnų asmeninės atsakomybės už priimtus sprendimus principu, objektyvumo principu, nepiktnaudžiavimo valdžia principu. AAD ir LTSA pareigūnai turi tam reikalingą išsilavinimą, kvalifikacijas, praktinę patirtį, jų žinios ir įgūdžiai pagal poreikį yra tobulinami mokymuose.
|
|
2. |
Specialiųjų tyrimų tarnyba 2023-07-25 |
|
|
|
2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai: 2.1. Išplečiamos taisyklės „keli nedideli trūkumai laikomi dideliu trūkumu“ taikymo galimybės, nors nedideli trūkumai (nepriklausomai nuo jų skaičiaus) tokiais (dideliais trūkumais) virsti negali. Minėtos galimybės taikymo sąlygų išplėtimas yra naudingas transporto priemonių techninę apžiūrą atliekančioms įmonėms. Projekto 1 straipsniu siūlomi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 8 ir 44 dalimis nustatytų „didelių“ ir „nedidelių“ transporto priemonių trūkumų sąvokų pakeitimai. Nors Projektu nekeičiama minėtų sąvokų apibrėžties esmė, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, dalis minėtų nuostatų yra svarstytinos keliais aspektais: 2.1.1. Pagal Projektu siūlomas Įstatymo 2 straipsnio 44 dalies nuostatas, nedideliu transporto priemonės trūkumu yra laikomas transporto priemonės trūkumas, nedarantis poveikio jos saugai arba aplinkai, taip pat kiti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų sąraše nustatyti neatitikimai. Pagal Projektu siūlomas Įstatymo 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, dideliu transporto priemonės trūkumu yra laikomas transporto priemonės trūkumas, dėl kurio gali pablogėti jos sauga, kuris gali daryti neigiamą poveikį aplinkai arba dėl kurio gali kilti pavojus kitiems eismo dalyviams, taip pat kiti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų sąraše nustatyti neatitikimai. Keli nedideli transporto priemonės trūkumai Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais būtų laikomi dideliu trūkumu. Taigi, tiek pagal galiojantį Įstatymą, tiek ir pagal Projektu siūlomą teisinį reglamentavimą „didelių“ transporto priemonių trūkumų atskirties (atribojimo) nuo „nedidelių“ transporto priemonės trūkumų kriterijai susiję su žalingų padarinių transporto priemonės saugai, aplinkai ir / ar kitų eismo dalyvių saugumui pasireiškimo tikimybe. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad (atsižvelgiant į tiek galiojančiame Įstatyme nustatytos, tiek ir į Projektu siūlomos sąvokos turinį) „nedideli“ transporto priemonių trūkumai neturi ir negali turėti reikšmės tokių neigiamų padarinių atsiradimui. Dėl minėtos aplinkybės manytume, kad Įstatymo (taip pat Projektu siūlomos) 2 straipsnio 8 dalies nuostatos ta apimtimi, kad „dideliu trūkumu“ būtų laikomi keli nedideli transporto priemonės trūkumai yra svarstytini pagrįstumo ir logiškumo aspektais, kadangi nedideli trūkumai, kurie neturi / nedaro neigiamo poveikio transporto priemonių saugai arba aplinkai, nepriklausomai nuo jų skaičiaus iš esmės negali „pavirsti“ („dideliais“) trūkumais, dėl kurių gali pablogėti transporto priemonės sauga, atsirasti neigiamas poveikis aplinkai arba kilti pavojus kitiems eismo dalyviams.
|
Pritarti iš dalies
|
Sąvoką tikslinti atsižvelgiant į ES direktyvų[15] - Direktyvos 2014/45/ES (7 straipsnio 2 dalies a) punkto) ir Direktyvos 2014/47/ES (12 straipsnio 2 dalies a) punkto) - nuostatas, nustatančias TP trūkumų priskyrimą nedidelių trūkumų grupei („nedideli trūkumai, nedarantys didelio poveikio transporto priemonės saugai arba aplinkai, ir kiti nežymūs neatitikties faktai“ (angl. minor deficiencies having no significant effect on the safety of the vehicle or impact on the environment, and other minor non-compliances). Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 44 dalį išdėstyti taip: „44. Nedidelis transporto priemonės trūkumas
|
|
3. |
Specialiųjų tyrimų tarnyba 2023-07-25 |
|
|
|
2.1.2. Nors minėtų sąvokų nustatymas Įstatyme[16] yra susijęs su Europos Sąjungos direktyvų įgyvendinimu, atkreipiame dėmesį, kad pagal 2014 m. balandžio 3 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/45/ES „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros, kuria panaikinama Direktyva 2009/40/EB“ (toliau – Direktyva) 7 straipsnio nuostatas[17]: a) „nedideli trūkumai“ apibrėžiami kaip „nedarantys didelio poveikio transporto priemonės saugai arba aplinkai, ir kiti nežymūs neatitikties faktai“ (taigi, skirtingai nei apibrėžiama nacionaliniu Įstatymu, turintys nežymų neigiamą poveikį transporto priemonės saugai arba aplinkai); b) Nors pagal minėto Direktyvos straipsnio 3 dalies nuostatas kelis trūkumus leidžiama priskirti prie didesnių trūkumų grupės, pagal Direktyvą tai siejama su atvejais, kada keli trūkumai nustatomi pagal tą pačią tikrinimo sritį (pavyzdžiui: stabdymo įranga) ir jeigu galima įrodyti, kad dėl bendro tų trūkumų poveikio kyla didesnis pavojus kelių saugai. Atsižvelgdami į tai, kad Įstatymas (taip pat Projektu siūlomos) nuostatos nereglamentuoja „kelių nedidelių trūkumų“ priskyrimo „dideliems trūkumams“ sąlygų / kriterijų (pavyzdžiui, kaip numato Direktyva), manome, kad Įstatymo (Projektu siūlomos) 2 straipsnio 44 dalies nuostatos svarstytinos teisinio aiškumo ir pagrįstumo aspektais.
|
Nepritarti
|
Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 ir 47 dalyse nustatytų sąvokų „didelis trūkumas“ ir „pavojingas trūkumas“ apibrėžtyse nustatyta, kad keli nedideli arba dideli transporto priemonės trūkumai Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais laikomi atitinkamai dideliu arba pavojingu trūkumu. Šias nuostatas įgyvendina M2, M3, N2, N3, O3, O4 klasių kelių transporto priemonių ir T1b, T2b, T3b, T4.1b, T4.2b, T4.3b, T5 kategorijų ratinių traktorių techninių patikrinimų organizavimo Lietuvos Respublikos keliuose taisyklių[18] 11 punktas, nustatantis sąlygas ir aplinkybes kuriomis tai atliekama: „11. Būklės patikrinimo metu nustatyti du dideli transporto priemonės vienos srities trūkumai laikomi vienu pavojingu transporto priemonės trūkumu, o nustatyti du nedideli transporto priemonės vienos srities trūkumai arba keturi skirtingų sričių nedideli trūkumai, kurie nebuvo pašalinti praėjus 30 kalendorinių dienų nuo paskutinės privalomosios techninės apžiūros ar paskutinio techninio patikrinimo, – vienu dideliu transporto priemonės trūkumu.“ |
|
4. |
Specialiųjų tyrimų tarnyba 2023-07-25 |
|
|
|
2.1.3. Atkreipiame dėmesį, kad didelio / didelių transporto priemonės trūkumų fakto nustatymas yra pagrindas konstatuoti, kad transporto priemonė yra techniškai netvarkinga. Tokiais atvejais transporto priemonės savininkas / valdytojas, pašalinęs nustatytus trūkumus, turi teisę[19]: a) per vieną mėnesį atlikti pakartotinę apžiūrą (taikomi mažesni techninės apžiūros įkainiai[20]); b) techninę apžiūrą atlikti vėliau (taikomi bendrieji techninės apžiūros įkainiai). Taigi, Projekto nuostatos, pagal kurias keli nedideli transporto priemonės trūkumai (Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone – nepagrįstai) prilyginami dideliam / dideliems transporto priemonės trūkumams, gali būti naudingos transporto priemonių technines apžiūras atliekančioms įmonėms, kadangi sudaro sąlygas gauti didesnę finansinę naudą.
|
Nepritarti
|
Transporto priemonės valdytojams sudarytos galimybės nesutikti su techninės apžiūros rezultatais ir juos apskųsti, todėl manytina, kad pastabose pateiktos prielaidos yra nepagrįstos – Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo[21] 49 punktas nustato: „49. Valdytojas, nesutinkantis su privalomosios apžiūros rezultatais, gali pateikti techninės apžiūros įmonei skundą, kuris nagrinėjamas techninės apžiūros įmonės vadovo nustatyta tvarka. Jeigu valdytojas nesutinka su skundo nagrinėjimo techninės apžiūros įmonėje rezultatais, jis gali pateikti Administracijai (LTSA) skundą, kuris nagrinėjamas Administracijos nustatyta tvarka. Jeigu valdytojas nesutinka su skundo nagrinėjimo Administracijoje rezultatais, skundas teikiamas ir nagrinėjamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.“ |
|
5. |
Specialiųjų tyrimų tarnyba 2023-07-25 |
|
|
|
2.1.4. Pagal Projektu siūlomas „didelių“ ir „nedidelių“ transporto priemonių trūkumų sąvokas atitinkamais („dideliais“ ir „nedideliais“) trūkumais būtų laikomi ir kiti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų sąraše nustatyti neatitikimai. Iš minėtų Projekto nuostatų neaišku, ar kiti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų sąraše nustatyti neatitikimai, būsiantys priskirti dideliems ir nedideliems transporto priemonės trūkumams, privalės atitikti atitinkamai nedidelius ir didelius trūkumus kvalifikuojančius kriterijus (pavyzdžiui: ar kiti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų sąraše nustatyti nedideli trūkumai savo pobūdžiu privalės daryti / nedaryti poveikio transporto priemonės saugai ir / arba aplinkai ir pan.). Siekiant teisinio aiškumo, išvengiant kitų motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų sąrašus nustatančių subjektų diskrecijos bei nepagrįsto kitų trūkumų priskyrimo dideliems / nedideliems trūkumams, siūlytume apsvarstyti Projekto / galiojančio įstatymo nuostatų tobulinimo tikslingumą. Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad Projektu siūlomas teisinis reglamentavimas gali būti ydingas antikorupciniu požiūriu, kadangi: a) Sudaro sąlygas nekvalifikuotą transporto priemonių atitikties nustatytiems reikalavimams patikrą ir vertinimą atliekančių asmenų diskrecijai ir nesąžiningam elgesiui; neužtikrina priimamų sprendimų objektyvumo ir skaidrumo; b) Sudaro sąlygas nepagrįstam nedidelių transporto priemonių trūkumų prilyginimui dideliems transporto priemonės trūkumams; c) Sudaro sąlygas sprendimus dėl kitų motorinių transporto priemonių ir jų priekabų trūkumų priskyrimo dideliems / nedideliems trūkumus priimančių subjektų diskrecijai; d) Projektu siūlomų nuostatų taikymas galimai sudarytų palankesnes sąlygas techninę apžiūrą atliekančioms įmonėms nepagrįstai gauti didesnę finansinę naudą. |
Pritarti |
Reikalavimai, susiję su leidimu motorinei TP ar priekabai dalyvauti viešajame eisme nurodyti keičiamo įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje (pvz., neatlikta ar negalioja privalomoji TP ar priekabos techninė apžiūra, TP ir (ar) priekaba neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai). Konkretūs reikalavimai nustatyti kituose teisės aktuose, pvz., Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarime Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“[22], Mokesčio už Lietuvoje registruotas krovinines transporto priemones dydžių ir šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarkos apraše[23], Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme[24]. Detalių reikalavimų sąvokose, nurodyti nėra galimybės, nes jie kyla iš kitų teisės aktų, kurių sąrašas nėra baigtinis. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 ir 44 ir dalis išdėstyti taip: „8. Didelis transporto priemonės trūkumas (toliau – didelis
trūkumas) – „44. Nedidelis transporto priemonės trūkumas
|
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: negauta.
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 10 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2866 ir komiteto išvadoms.
8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Irena Haase, Agnė Širinskienė.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė Irena Haase
Komiteto biuro patarėja I. Leonavičiūtė