LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 209
STENOGRAMA
2014 m. gruodžio 9 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja I. DEGUTIENĖ
15.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Alę Bukavinienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIP-2574 (priėmimo tęsinys)
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Pradedame. (Gongas) Noriu perskaityti. Dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Alę Bukavinienę iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“.
Šio nutarimo priėmimas
Išduota 52 biuleteniai, rasta 52: galiojančių – 51, negaliojančių – 1. Už balsavo 46, prieš – 2, susilaikė 3. Taigi Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
Registruojamės. Užsiregistravo 59 Seimo nariai.
15.02 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 7, 8, 16, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1792 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2571(2) (svarstymo tęsinys)
Gerbiamieji kolegos, nors yra opozicinė darbotvarkė, bet buvo padaryta projekto Nr. XIIP-2571 iš rytinio posėdžio pertrauka iki artimiausio, t. y. dabar vakarinio, posėdžio. Opozicija sutinka, kad baigtume šį klausimą. Tai yra Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 7, 8, 16, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1792 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2571(2). Buvo svarstymas. Dabar diskusija. Kviečiu R. J. Dagį į tribūną.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nors mes nedidele balsų persvara nepadarėme „Sodros“ įstatymo tam tikros pataisos, bet iš principo galime grįžti prieš šio klausimo nagrinėjimo. Jeigu reikės, dar bus galima ateityje pakoreguoti „Sodros“ pajamas ir išlaidas. Aš kalbu dėl tos įstatymo dalies, kuri liečia tas pačias vargšes mažąsias įmones, dėl kurių mes kažkodėl nerandame bendro sutarimo, arba diskutuodami labai plačiai, sulaukdami priekaištų, kad kas nors ko nors laiku nepateikė, naujos tvarkos sureguliavimo, taip paskandindami gerą daiktą, t. y. šeimos įmones.
Atkreipsiu dėmesį, kad ūkio ministras buvo pasirengęs pateikti naują įstatymo reglamentaciją, visų smulkųjį verslą reglamentuojančių įstatymų apmokestinimo tvarką, bet Vyriausybė nepriėmė tokio įstatymo. Buvo pažadėta mažosioms įmonėms, kad ta tvarka bus pratęsta vieneriems metams. Toks pažadas buvo, visi nurimo, laukė tų sprendimų kitais metais ir staiga išaiškėjo, kad mes juos, kaip klasę, naikiname. Mes kalbame apie mažąsias įmones, ne apie didelius ūkinius subjektus. Jos buvo sukurtos tam, kad žmonės pradėtų kurti verslą, ateitų į tą verslą, ateitų kuo daugiau jaunų žmonių į verslą, kartu sprendžiant ir tokių mažų šeimyninių kepyklėlių, šeimyninių įmonėlių likimą iš esmės. Tai yra kai žmonės nori pelnytis sau duonos neimdami pašalpų ir kitų išmokų, jeigu jie taip apsisprendžia. Visada bus tokių žmonių, kurie norės taip verstis.
Dabar mes jiems dirbtinai neleidžiame užsiimti šia veikla, būtinai visi turi mokėti visus mokesčius, nepaisant to, kad įmonės nedirba ir neturi pajamų. Manome, kad jie galės veikti tokiomis sąlygomis. Sakykime, dešimt studentų organizavo įmonę, šalia užsiima kokia nors moksline veikla, galbūt tikisi gauti pajamų, ir mes dabar turėsime kiekvieną mėnesį iš jų prašyti 300 Lt, kad jie mokėtų. Tai jie išvis per metus gal 1000 Lt uždirba. Jeigu jie turi pajamų, taip yra ir dabartiniame įstatyme, jie iš karto sumoka socialinio draudimo mokestį, jeigu tik ima tuos pinigus. Tai yra šeimos įmonės, kurios yra vienas iš geriausių pavyzdžių Europos Sąjungoje, daugelis dalykų egzistuoja. Mes nieko neišradome.
Kalbame, kad 8 mln. Lt pajamų tokiu būdu surasime. Bet jeigu jos užsidarys, mes nieko iš jų negausime. Maža to, dalis nueis į mūsų paramos sistemą, mes turėsime jiems mokėti išmokas. Algirdas kalba apie kažkokias pensijas. Iš tų 5 tūkst. įmonių, pagal šiandien pateiktą… 1150 įmonių yra studentų, kuriems pensinis stažas neskaičiuojamas. Jokia pensija. Jis tiesiog studijuoja tuo metu. Apie kokias pensijas mes kalbame?
Mes viską suplakame į krūvą ir norime nurašyti gerą daiktą kartu su visomis kitomis įmonėmis. Stambesnės įmonės galbūt persiorientuos į UAB’us ir visa kita, o šitos niekur nenueis.
Aš tikrai siūlau nedaryti klaidos, svarstant šitą įstatymą pritarti mano ir D. Kreivio pataisai, paliekant apmokestinimą tokia tvarka, kaip jūs numatėte, su vienerių metų išimtimi pirmaisiais metais kitoms įmonėms, o mažąsias įmones palikti reguliuoti taip, kaip jos veikia iki šiol. Nes taisyti, pabrėžiu, mokestinius įstatymus mes pavedėme ne mažųjų įmonių sąskaita, o individualios ir kitokios veiklos sąskaita. Ir manyti, kad mes kitur lengvatų nesame padarę, yra netiesa. Paklauskite, kaip dirba notarai, kaip advokatai dirba, kaip jie apmokestinami? Irgi panašiai apmokestinami su didžiausiomis lengvatomis. Nereikia visko suplakti į krūvą ir prisidengti tuo, kad mes norime visus apmokestinti „Sodros“ mokesčiu. Nežlugdykime jaunų žmonių iniciatyvos.
Aš siūlau priimant šį įstatymą atsižvelgti į mūsų pataisą ir šį kartą balsuoti teisingai, taip, kaip ir reikia.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu gerbiamąją K. Miškinienę vėl į tribūną. Dėl 1 straipsnio yra Seimo nario R. Šimašiaus siūlymas. Prašom pristatyti.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Gerbiamieji kolegos, dabar svarstomame įstatyme yra numatyta, kad mažosios bendrijos yra neapmokestinamos „Sodros“ įmokomis metus nuo įsisteigimo. Aišku, tai daliai žmonių yra šiek tiek lengviau. Bet mano pataisos esmė yra nustatyti, kad mažosios bendrijos apskritai nebūtų apmokestinamos „Sodros“ įmokomis dėl labai aiškios paprastos priežasties. Pagrindinė iš jų yra ta, kad nereikia diskriminuoti, noriu pabrėžti žodį „diskriminuoti“, mažųjų bendrijų uždarųjų akcinių bendrovių atžvilgiu. Nes jeigu žmogus, įsteigęs akcinę bendrovę, išsiima dividendus, nuo jų nemokamos socialinio draudimo įmokos. Jeigu turi mažąją bendriją arba personalinę įmonę, tada kažkodėl socialinio draudimo įmokos yra mokamos. Taip, aš suprantu, kai žmonės turi mažąją bendriją, yra jos nariai, jie veikia ne tik kaip verslininkai, bet ir įdeda savo darbo, tai reiškia, turi dalį darbo santykių požymių. Bet ta dalis yra tokia nykstamai maža, kad aš galiu pasakyti vienareikšmiškai. Dabar paplitusi interpretacija, kad neapmokestinama „Sodros“ įmokomis mažųjų bendrijų lengvata… yra visiškai klaidinga. Kaip tik priešingai. Jeigu mažosios bendrijos būtų apmokestintos, tada būtų santykių iškreipimas.
Todėl mano siūlymas yra labai paprastas, t. y. pakeisti šią iniciatyvą taip, kad dabartinė tvarka liktų galioti visą laiką, nes ji yra logiška, ji yra suprantama. Aš jau nekalbu apie tai, kad tai sudarytų sąlygas smulkiajam verslui steigtis, augti. Įsivaizduokime, kas būtų, jeigu iš dabartinių 5500 mažųjų bendrijų bent viena iš šimto iš jų išaugtų į didelę ir klestinčią įmonę, tai jau būtų didelė paspirtis Lietuvos ekonomikai. Jeigu tas įmones mes šiandien sugalvosime, atsiprašau už žargoną, užlenkti, tai bus nedovanotina klaida. Todėl kviečiu palaikyti mano pasiūlymus ir turėsime gerą rezultatą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas gruodžio 3 d. svarstė Seimo nario R. Šimašiaus siūlymą ir šiam siūlymui nepritarė, nes pritarė iniciatorių pateiktam siūlymui, pagal kurį palengvinta socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarka, nustatoma savarankiškai dirbantiems, būtų taikoma tik pirmus metus nuo pirmosios veiklos pradžios. Mes, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, esame suinteresuoti, kad kiek įmanoma daugiau žmonių, dirbančių savarankiškai, būtų apdrausti socialiniu draudimu.
PIRMININKĖ. Dėkui. E. Masiulis palaiko pataisą.
E. MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, tikrai noriu paremti šią pataisą pirmiausia dėl to, kad mums visiems reikia galvoti apie tai, kad Lietuvoje kuo daugiau būtų žmonių, kurie turi kokį nors smulkųjį verslą, kurie gali išsiversti, kurie gali įdarbinti savo šeimos narius, kad jie nebūtų išlaikytiniai, kad jie neemigruotų, kad turėtų savo pajamas, didžiuotųsi savo valstybe ir kurtų čia, Lietuvoje, o ne kur nors kitur. Man atrodo, kad kartais toks schematiškas galvojimas, kad čia niekam negali būti jokių išimčių, veda prie to, kad mes iš tikrųjų pradedame rūpintis galbūt tik stambiuoju verslu, visiškai negalvodami, kad smulkusis verslas gali turėti šiek tiek kitokias žaidimo taisykles ir jokios čia diskriminacijos nėra. Jeigu tu nori vykdyti didelės apimties veiklą su didele apyvarta, natūralu, kad tu renkiesi akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės formą. Jeigu tu dirbi šeimos verslo įmonėje arba pats vienas individualiai, vykdai nedidelės apimties veiklą, tai šiuo atveju tokie palengvinimai tikrai būtų didelė paskata, ypač tiems žmonėms, kurie jau sėkmingai pradėjo naudotis šia forma. Jeigu mes matome, kad ši forma duoda rezultatų ir žmonės džiaugiasi, grįžta netgi iš užsienio tam, kad čia plėtotų verslą, vien tam, kad yra mažosios ūkinės bendrijos, tai dabar mes paimame ir išbraukiame tą veiklą, sakydami, kad jos nereikia, nes ji iškraipo, diskriminuoja konkurenciją.
Mielieji kolegos, kviečiu palaikyti R. Šimašiaus pasiūlymą tam, kad mes tikrai turėtume daugiau ekonominio veiklumo čia, Lietuvoje, ir daugiau mokesčių pagaliau kitomis formomis būtų sumokėta į valstybės biudžetą.
PIRMININKĖ. G. Purvaneckienė – prieš.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Priešingai, aš kviesčiau palaikyti komiteto nuomonę, nes priešingu atveju mes skriaudžiame pačius žmones, nes jie neturi socialinių garantijų. Todėl įmokos „Sodrai“ yra visiems būtinos.
Ir dar noriu pasakyti dėl taip šlovinamų šeimos įmonių ir šeimos verslo. Nežinau, atrodo, kad jūs nevažinėjate po kitas šalis ir nežinote, kad daugiau ar mažiau šeimos verslas yra laikomas XIX a. atgyvena. (Balsai, triukšmas salėje) Ten dažniausiai yra išnaudojami šeimos nariai. Jie dažniausiai yra neapdrausti, ko jūs ir norite, jie yra kaip pagalbiniai šeimos nariai ir jų išnaudojimas yra pats didžiausias. Todėl ten nieko pažangaus nėra. Aš noriu atkreipti dėmesį liberalų, kurie iš esmės yra pažangūs. Šeimos verslas yra kitų šeimos narių, išskyrus savininką, išnaudojimas. (Balsai salėje)
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ar galima dėl vedimo tvarkos?
PIRMININKĖ. Taip, prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tiesą sakant, nestebina tokios šnekos, bet vis dėlto yra tam tikros konstitucinės vertybės, tarp jų ir šeima. Seimo salėje yra prievolė visiems, prisiekusiems ištikimybę Konstitucijai, gerbti ir tokią vertybę. Kai socialdemokratų ideologai pradeda kalbėti apie tai, kad šeima yra prievartos įrankis ar priespaudos įrankis, baudžiavos įrankis, tai aš nežinau, ką čia toliau ir galima kalbėti.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – G. Purvaneckienė.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis Kubiliau, aš noriu pasakyti, kad ne apie šeimą kalbama, bet kalbama apie šeimos verslą, kai ten dažniausiai, jeigu ir būna apdraustų, tai tik vienas šeimos narys, net ir kitose šalyse, aš jau nekalbu apie Lietuvą. O visi kiti lieka be atlyginimų, be socialinių garantijų, jie tik padeda. Tai kaip tik griauna šeimą, priešingai, negu jūs galvojate.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate Seimo nario R. Šimašiaus siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 44, prieš – 6, susilaikė 42. Pataisai nepritarta.
Toliau Seimo narių R. J. Dagio ir D. Kreivio pataisa. Kas pristatys? D. Kreivys?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, kaip kalbėjau rytinio posėdžio metu, noriu pristatyti, kad mažosios bendrijos būtų atleistos nuo „Sodros“ mokesčio. Noriu pabrėžti, kad komiteto pasiūlytų vienų metų atostogų tikrai nepakanka, nes mažosios bendrijos buvo numatytos kaip tarpinė stotelė pereinant nuo individualios veiklos prie uždarosios akcinės bendrovės. Augant įmonėms jų statusas keičiasi ir per metus… Jeigu jūs pažiūrėsite atsiliepimus jaunųjų verslininkų, kurie yra įregistravę mažąsias bendrijas, tai 2–3 metai yra tas laikotarpis, per kurį įmonė išauga. Todėl vienų metų tikrai neužtenka. Mes su R. J. Dagiu siūlome, kad „Sodros“ lengvata būtų visą periodą, tol, kol įmonė išaugs ir bus perregistruota į uždarąją akcinę bendrovę.
Dar kartą pakartosiu, kad yra 6 tūkst. įmonių, kiekvienoje įmonėje dirba 3, 4, 5 žmonės, tai yra apie 20–30 tūkst. žmonių, jaunų žmonių, kurių daugelis tas įmones uždarys. Todėl prašau Seimo narių dar kartą gerai pagalvoti ir pritarti šiai pataisai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Komiteto pozicija.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komiteto pozicija tokia, kaip ir rytiniame posėdyje. Taip pat svarstant pagrindinį įstatymą, 2015 m. valstybinio socialinio draudimo biudžetą, sakiau, kad atsižvelgė į Teisės departamento pastabas ir nepritarė siūlymui, kadangi nustačius palengvintą socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką tik vienai kategorijai įmonių, taikant ją neterminuotai, būtų diskriminuojamos kitos verslo veiklos formos. Tokia komiteto pozicija.
PIRMININKĖ. Dėkui. R. J. Dagys, palaikantis siūlymą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kolegos R. Šimašiaus pataisa apėmė visą šių įmonių grupę. Ten buvo kalbama apie kur kas didesnį kiekį įmonių, preliminariai skaičiavimai kainavo 72 mln. Lt. Mes dabar kalbame konkrečiai tik apie mažąsias įmones. Aišku, mane nustebino socialdemokratų pozicija, kad, jų manymu, darbdavys yra geresnis tėvas ir motina, geriau rūpinasi savo vaikų ateitimi negu tikrasis tėvas ir motina. Čia yra šeimos įmonių principas, kad šeimos nariai vienas kitam padeda, užsiima verslu, tai yra šeimos įmonių esmė – visi kartu kuria savo ateitį.
Aš tikrai manau, kad P. Gražulis ne ten užsirašė, nes jis visą laiką palaiko šeimos vertybes, jis ir dabar palaikys tą patį. Tikrai susimąstykime ir negriaukime šios sistemos, argumentų mes gana daug visokių išsakėme. Tai yra įmonė, kuri geriausiai įvertinta Europos Komisijos kaip geriausias modelis, Lietuva dėl to gavo didžiulius pliusus. O mes, suplakę viską į krūvą, norime viską kartu sunaikinti. Aš minėjau, kad notarai, kiti apmokestinami panaudojant lengvatas ir mes nesukame sau galvos, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkei galvos dėl to neskauda, kaip aš suprantu. Jie taip pat dirba lengvatiniu režimu, o pajamas gauna didžiausias. Dabar mes norime apmokestinti studentą, kuris beveik iš viso jokių pajamų neturi. Ką mes norime padaryti? Leiskime žmonėms pradėti domėtis savo verslu, žiūrėkime į priekį, kad atsirastų tas verslumas. Kaip žmonėms pradėti nepabandžius? Bet jeigu jie neturi pajamų ir juos dar už tai baustume, kad studentas dėl sesijos neturėjo pajamų, o mes vis tiek reikalausime jo sumokėti 300 Lt mokestį už tai, kai ir taip valstybė jį draudžia nuo visų kitų atvejų, jeigu jis nedirbtų. Jis pats nenori būti išlaikytiniu, o mes už tai jį baudžiame. Palaikykime šią pataisą.
PIRMININKĖ. G. Purvaneckienė – prieš.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš vėl kviečiu palaikyti komiteto nuomonę. Visų pirma vieniems metams mokesčių lengvatos yra. Tai leidžia per tuos metus susikurti tą įmonę. Jeigu ta įmonė merdės ir negalės išsilaikyti, nemokės atlyginimų ir už visus mokesčių, tai galbūt geriau būtų, kad tokia įmonė suirtų, negu žmonės galėtų užsidirbti pusbadžiui ir nieko sau neužsigarantuoti ateičiai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Balsuojame, kas pritariate D. Kreivio ir R. J. Dagio siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 46, prieš – 6, susilaikė 47. Pataisai nepritarta.
Dėl vedimo tvarkos – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Matyt, nepakako tos pertraukos pamąstyti valdantiesiems. Aš dar kartą prašau pertraukos iki kito posėdžio, juo labiau kad tai yra mūsų opozicinės darbotvarkės laikas. Tikimės, kad galbūt per dvi dienas valdantieji susimąstys. Frakcijos vardu iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiandien Socialinių reikalų ir darbo komitetui Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė duomenis apie mažąsias ūkines bendrijas, dėl ko mes čia laužome ietis, ir niekas turbūt neskaitė ir mano, kad niekas kitas neskaitė. Tai noriu pasakyti, kad 2013 m. mažųjų ūkinių bendrijų narių buvo 3 tūkst. 392, deklaravo 32 mln. 907 tūkst. apmokestinamo pelno, deklaravo, kad turi pajamų 57 nariai ir jų deklaruota suma 304 tūkst. Dėl ko mes čia laužome ietis, nėra šios problemos.
PIRMININKĖ. K. Daukšys. (Balsai salėje)
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų jau nereikia šio traukinio stabdyti, nes jis jau nuvažiavo, bet aš šiuo atveju labai rimtai pritariu konservatoriams, kadangi ūkinė veikla yra įvairių formų ir įvairi ir kuo žmonės yra apyvartesni ir kuo daugiau veikia, tuo daugiau valstybė uždirba pinigų. Kuo labiau mes juos stabdysime, tuo mažiau mes jų turėsime. Ir tada galėsime tikrai pasigirti, kad 2040 m. turėsime 1 mln. gyventojų ir visus kitus dalykus. Jeigu to mes siekiame, tai mes tai pasieksime.
PIRMININKĖ. D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Noriu priminti gerbiamajam A. Sysui, kad pagal Statistikos departamentą iki liepos 1 d. buvo 5 tūkst. 500 įmonių, iki liepos 1 d. pagal Statistikos departamentą. Netgi pagal jūsų šį dokumentą jūs man paaiškinkite, kaip jūs ruošiatės surinkti 9 mln. Lt? Dar noriu priminti vieną dalyką, kad įmonėje jūs apmokestinate visus dalininkus, nesvarbu, ar jis dirba, ar nedirba toje įmonėje, jūs juos apmokestinate. Pagal įstatymus, jeigu žmogus dirba, yra įsidarbinęs toje įmonėje, jis ir taip moka „Sodrai“. Jūs apmokestinote tariamus akcininkus. Dabar kiekvienas akcininkas turės mokėti mokesčius.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, frakcijos vardu buvo paprašyta pertrauka. Ar galime bendru sutarimu?.. Galime? (Balsai salėje) Tai daroma pertrauka iki kito posėdžio – projektas Nr. XIIP-2571(2). Ačiū, pirmininke.
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos darbotvarkė
15.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XII-1100 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-2613 (pateikimas)
Dabar popietinė opozicinė darbotvarkė. Pirmas klausimas. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XII-1100 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“. Pranešėjas – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tenka apgailestauti, kad valdantieji buldozeriniu metodu neleido pradėti rimtos diskusijos, kaip būtų galima greičiau išmokėti kompensacijas pensininkams, kai svarstėme „Sodros“ biudžetą, bet tiek to, gal prie to svarstymo dar bus grįžta.
Mes norime pateikti Kompensacijų įstatymo pataisų projektą, kuris iš tikrųjų leistų tokias kompensacijas išmokėti per kitus metus, padedant pensininkams nelabai lengvame gyvenime. Tai čia aš tiktai norėčiau priminti vieną labai paprastą tiesą.
Mielieji kolegos, gegužės mėnesį, kai svarstėme Kompensacijų įstatymą, tuo metu finansų ministras gana argumentuotai sakė, kad reikia išdalinti kompensacijų išmokėjimą per dvejus metus tam, kad Europos statistikos departamentas neįtrauktų visos kompensacijų sumos į deficito apskaičiavimą ir mes neturėtume problemų dėl staiga padidėjusio deficito. Nepaisant gerų finansų ministro norų, Europos statistikos departamentas visą deficitą 855 mln. Lt įtraukė į šių metų bendrą deficito apskaičiavimą. Vadinasi, tas tikslas dalinti kompensacijų mokėjimą per dvejus metus…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, čia dabar tik dėl įtraukimo į programą.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš tuoj pat baigiu. Viskas gerai, aš tiktai sakau, kodėl reikia šį įstatymą svarstyti, kad negalvotumėte, jog nepritarus „Sodrai“ nebereikia svarstyti įstatymo. Įstatymą svarstyti reikia, nes yra išnykusios tos priežastys, dėl ko buvo priimtas pagrindinis įstatymas būtent toks, koks priimtas yra dalinant kompensacijas į dvi dalis. Galima išmokėti visas kompensacijas vienu moju per kitus metus.
PIRMININKĖ. Palaukite, jūsų nori paklausti du Seimo nariai. (Balsai salėje) Tai abudu išsitrinkite. Gerai. Ačiū.
Ar galime bendru sutarimu pritarti Seimo nutarimui? Ne? Balsuojame. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta Seimo nutarimui dėl įtraukimo įstatymo projekto į rudens sesijos darbų programą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 34, prieš – 23, susilaikė 33. Seimo nutarimui po pateikimo nepritarta. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, aš tiesiog noriu pasakyti trumpą repliką. Aš matau labai būdingą reiškinį, valdantieji bijo svarstyti tokį pasiūlymą, kuris iš tikrųjų būtų naudingas pensininkams. Net neleidžiate pradėti svarstyti. Mielieji kolegos, baikite tada tas savo demagogijas ir propagandas, kad jūs rūpinatės pensininkais! A. Sysas šypsosi, pasižiūrėk pensininkams į akis besišypsodamas! (Triukšmas salėje) Neleidi net svarstyti. (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Aš tai pažiūriu pensininkams į akis, bet tamsta turbūt nepažiūrėjai. Gerbiamasis, mes čia prisimename naktines diskusijas, kai jūs užkišote visus ir pasakėte tylėti, mes viską patys žinome ir žinome, kaip susitvarkyti. Tai atėmėte, tai dabar ir… (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Kubiliau, laikas grąžinti buvo. Dabar esate opozicijoje, labai geri esate, kai esate opozicijoje, kai buvote valdžioje atiminėjote, tarnavote tik stambiam kapitalui, plovėte pinigus. Pažiūrėkite, kiek padarėte žalos! O kai dabar esate opozicijoje ir neturite valdžios, kokie jūs geručiai pasidarėte. Iš kur tas jūsų gerumas? Ateisite į valdžią ir vėl apiplėšinėsite žmones, kaip apiplėšinėjote. O akių, man atrodo, A. Kubilius neturi. (Balsai salėje)
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKĖ. Prašau. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, iš tikrųjų reikia turėti sąžinės ir šiek tiek gėdos. (Balsai salėje) Aš ypač žiūriu į kolegą G. Kirkilą, į tą patį finansų ministrą būtų gerai pažiūrėti, kai jūs 2007–2008 metais per vienus metus padidinote pensijas 55 %, ko niekur Europoje nėra buvę, ir sugriovėte visą „Sodros“ biudžetą, ir po to priekaištaujate, kad mes 5 % turėjome mažinti. Mielieji, pažiūrėkite į savo sąžinę, o jeigu negalite, tai pažiūrėkite į veidrodį ir pagalvokite, ką jūs dabar darote. Mes siūlome racionalų sprendimą, jūs nenorite net jo svarstyti. Aš pasakysiu, kad mums neliks nieko kito daryti, gerbiamieji Darbo partijos nariai, kaip kreiptis į jūsų garbės pirmininką. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Kaip suprantu, dirbame kreivų veidrodžių karalystėje, bet dar K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Aš tikrai atsiprašau, kolegos, kad įsiterpiu, bet aš taip matau, kad sąžinė ir garbė pozicijoje yra viena, kai opozicijoje kita. Andriau, jeigu mes tirtume naktinę reformą, aš toje tribūnoje stovėjau tris naktis, sakiau: nedarykime taip, nedarykime taip. Tada sąžinė ir garbė buvo kitoje pusėje. Dabar nieko nepadarysi! (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dabar alternatyviai balsuosime, ar grąžinti iniciatoriams tobulinti, ar atmesti. Balsuojame! (Balsai salėje) Už grąžinimą iniciatoriams tobulinti balsuojate už, už atmetimą balsuojate prieš.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 37, prieš – 53. Projektas atmestas. Projekto Nr. XIIP-2608 svarstyti jau negalime.
15.32 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų, paskirtų svarstyti įstatymų projektus Nr. XIIP-606(2), Nr. XIIP-472, Nr. XIIP-473 ir Nr. XIIP-1217, pakeitimo“ priėmimas
Gerbiamieji kolegos, Seimo protokolinio nutarimo projektas. Pranešėjas – R. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai didžiulė grupė Seimo narių vieną kartą siūlė apsvarstyti ir priimti vieną protokolinį nutarimą. Jis susijęs su mūsų tam tikra vidaus darbo tvarka.
Jūs žinote, grupė „Už šeimas“, kurią sudaro beveik visų frakcijų atstovai, šitą projektą pasirašė beveik visų frakcijų atstovai, yra pateikusi ne vieną įstatymo projektą, kuriam po pateikimo yra pritarta. Vienas įstatymo projektas pateiktas 2013 m. birželio 27 d., kitas projektas – 2013 m. balandžio 18 d., dar vienas – 2013 m. balandžio 18 d., kitas – 2013 m. lapkričio 15 d., Konstitucijos pataisa užregistruota prieš metus laiko.
Mes niekaip negalime ateiti ir apsispręsti Seime svarstymo stadijos metu, nes po priėmimo mes esame tiems projektams pritarę. Aš kalbu ne tik apie Konstitucijos pataisą, bet ir įstatymą, kuris reglamentuoja vaiko teisę turėti tėvą ir motiną skirtingų lyčių, taip pat vaiko teisę būti saugomam nuo pradėjimo, Švietimo įstatymo pataisas, Konstitucijos pataisas dėl vienos techninės priežasties – papildomi komitetai, iki šiol norėdami būti papildomais komitetais, nesvarsto šitų pataisų ir neleidžia pagrindiniam komitetui ateiti su savo išvadom.
Kokios tos Seimo išvados bus? Gali būti įvairiausios: ir neigiamos, ir kokios tik nori. Tiesiog metai laiko, nors yra sesijos darbų programoje… Mes pristatėme, jas tvarkome, todėl ir siūlome, kaip mes ir priėmėme sprendimą, tiesiog atsisakyti papildomų komitetų, kurie nepasinaudojo savo teise per metus laiko apsvarstyti šituos įstatymų projektus ir neleidžia pagrindiniam komitetui svarstyti jų ir pateikti mūsų apsisprendimui, ką mes su tais projektais darome. Toks nutarimo projektas jums yra išdalytas ir beveik visų Seimo frakcijų atstovai yra pasirašę. Siūlau jam pritarti ir tęsti mūsų darbą.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Vis tiek Seimo statutas numato, kad ar tai įstatymas, ar nutarimas, ar protokolinis, jis turi būti išdalytas. Aš bandau atsidaryti savo tinklalapyje, nieko neduoda.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, nutraukiu. Reikia žiūrėti savo dėžutes. Kas pažiūrėjo, išsiėmė dokumentą. Jeigu jūs nepasiėmėte, tai yra jūsų problema. Visiems išdalyta. Dar kartą… (Balsai salėje) Čia, kompiuteryje, jis ne teisės aktas, neregistruojamas, programa nepriima, o dėžutėse visiems yra. Jūsų dėžutėje. Už durų. Ar perskaityti tada garsiai, jeigu norite? Galiu perskaityti, jeigu žmonės net negirdėjo, apie ką kalba.
„Lietuvos Respublikos Seimas nutaria: siekiant nuoseklaus įstatymų projektų svarstymo, siūlyti perskirti Seimo komitetus, paskirtus svarstyti šiems įstatymų projektams, susijusiems su šeimos politikos klausimais, kurie yra ypač aktualūs šiais 2014-aisiais – Šeimos metais, nes svarstymo procedūra dėl komitetų galimo vilkinimo sustojo.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-606(2) Seime įregistruotas 2013 m. birželio 27 d. Siūloma atsisakyti papildomo Teisės ir teisėtvarkos komiteto dėl nepateiktų išvadų nuo 2013 m. Civilinio kodekso 3.3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-472 Seime įregistruotas 2013 m. balandžio 18 d. Siūloma pagrindinį Teisės ir teisėtvarkos komitetą dėl nepateiktų išvadų pakeisti Socialinių reikalų ir darbo komitetu. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo papildymo 7 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-473 Seime įregistruotas 2013 m. balandžio 18 d. Siūloma atsisakyti papildomo Teisės ir teisėtvarkos komiteto dėl nepateiktų išvadų. Konstitucijos 38 straipsnio papildymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1217 Seime įregistruotas 2013 m. lapkričio 15 d. Siūloma atsisakyti papildomo komiteto – Konstitucijos komisijos dėl nepateiktų išvadų ir pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas galėtų apsvarstyti komiteto posėdyje.“
Pasirašė 16 Seimo narių iš įvairių frakcijų. Dabar aišku?
Dabar šį protokolinį nutarimą palaiko P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, tai yra tikrai ne pirmas atvejis, kai įstatymų leidėjas nesilaiko. Kai po pateikimo pritaria įstatymui, numato Seimas, kada bus svarstymo stadija, ir iki svarstymo stadijos privalo komitetai apsvarstyti. Bet, deja, dažniausiai, kas yra keisčiausia, įstatymų nesilaiko Teisės ir teisėtvarkos komitetas, dažniausiai, kuris turėtų būti pavyzdys visiems kitiems komitetams, bet dažniausiai nesilaiko įstatymų. Aš manyčiau, kad mūsų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pasinaudojo tokia praktika, kad kai laiku neapsvarsto papildomi komitetai, ne pagrindiniai, komitetas vis tiek klausimą nagrinėja ir teikia Seimui. Manau, kad pritars Seimas šitam protokolinio nutarimo projektui ir mes atsisakysime tų komitetų, kurie nevykdo įstatymo ir laiku neatlieka savo darbo. Todėl siūlau Seimo nariams balsuoti už šitą protokolinį nutarimą ir atsisakyti tų komitetų, kurie nenori dirbti ir galbūt nemoka dirbti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Sysas – prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia reikėtų komitetui skirti pakankamai žmonių, nes visi sulindote į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą ir į kitus komitetus, kuriuose mažiau darbo, o Teisės ir teisėtvarkos komitete, atrodo, septyni žmonės turi… atsiprašau, ar aštuoni, didžiausią krūvį pagal svarstomus teisės aktus ir laiškus, kuriuos siunčia piliečiai. Gal mes patys pirmiausia susimąstykime, ateikime į tą komitetą ir šiek tiek daugiau padirbkime. Vienas dalykas.
Antras. Dėl kai kurių įstatymų nėra Vyriausybės išvados, todėl yra Statuto norma. Jeigu mes paprašome Vyriausybės išvados ir jos nėra, mes negalime svarstyti, todėl siūlymas in corpore čia pradėti keisti komitetus, aš manau, pats prasčiausias dalykas, nes Statute aiškiai parašyta, kas už kokias sritis atsako. Tokių pareiškimų ir protokolinių siūlymų bus ne vienas. Pavyzdžiui, man nepatiks R. J. Dagys, kuris šiandien labai jautriai į viską reaguoja, aš prašysiu, kad jis, kaip išvadų rengėjas ar komiteto narys, nesvarstytų vieno ar kito įstatymo. Ne tokiu būdu sprendžiama. Tai yra susitarimo klausimas.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys – dėl vedimo tvarkos.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos. Tik patikslinu. Vyriausybės išvados yra nesvarstomos.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate Seimo protokoliniam nutarimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Prašom balsuoti.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 52, prieš – 19, susilaikė 11. Seimo protokoliniam nutarimui pritarta.
Replika po balsavimo – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Iš tikrųjų į šiuos klausimus komitetas atsakė gal du ar tris kartus ir iniciatoriams, ir Seimo Pirmininkei, dėl kokių priežasčių mes nesvarstome ar kaip papildomas, ar kaip pagrindinis dėl tų projektų. Dėl Vaiko teisių apsaugos įstatymo Vyriausybės išvadoje pateikta, kad tuoj pat Vyriausybė pateiks įstatymo projektą, kuris kartu turi būti inkorporuotas. Mes negalime ignoruoti nuomonės, kurią pateikė Vyriausybė, ir svarstyti jos atsietai. Iš kitos pusės, kaip pagrindinis komitetas laukiam papildomo komiteto, tokia logika vadovaudamasi, suprantu, Seimo dauguma šiandien taip nusprendė, kad nepaisys jokių papildomų komitetų, jeigu jie… Du kartus Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra tai padaręs, svarstęs kaip pagrindinis anksčiau negu papildomas, ir abu kartus Etikos ir procedūrų komisija priėmė sprendimą, kad mes pažeidėme Statutą. Jūs dabar protokoliniais nutarimais imate keisti Statuto nustatytą tvarką.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, Seimas yra aukščiausia institucija ir jo valią reikia vykdyti, nepaisant to, kad jūs, kaip Seimo komiteto pirmininkas, esate tuo nepatenkintas. Tai yra Seimo valia ir jūs privalėsite vykdyti. Jūs kalbate netiesą, tai, kas yra išvardinta šiame sąraše, tai vien tik jūsų komitetas ir nesvarsto dėl kokių nors priežasčių, be jokių papildomų komitetų, kurie, kaip jūs dabar teigiate, kažko yra neapsvarstę. (Balsai salėje) Aš ką tik perskaičiau, o jūs neklausėte. Jūs paimkite dokumentą ir paskaitykite. (Balsai salėje) O čia mes išsiaiškinsime, kas meluoja. (Balsai salėje)
15.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XII-1100 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-2591 (pateikimas)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XII-1100 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“. Pranešėjas – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes visi esame įkaitai, manau, tikrai netobulo Statuto, nes tenka teikti formalų nutarimą dėl darbų programos papildymo tam, kad galėtume pateikti Konstitucijos pataisas, kurias pasirašė atitinkamas Seimo narių skaičius, dėl tiesioginių seniūnų rinkimų galimybės.
PIRMININKĖ. Niekas nenori klausti. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Kaip? (Balsai salėje) Balsuojame.
Kas pritariate Seimo nutarimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 85: už – 42, prieš – 14, susilaikė 29. (Balsai salėje) Vieno balso skirtumu nepritarta. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, alternatyvus balsavimas. Kas pritariate, kad reikėtų tobulinti šį Seimo nutarimą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 45, prieš – 46. Atmesta.
Replika po balsavimo – A. Vidžiūnas.
A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jau apsišaudėme kaip reikiant pirma dėl vertų, nevertų čia… Kolegos, valdančioji dauguma, jūs iš esmės pažeidžiate pagrindinį principą, dėl ko buvo sukurtos opozicijos darbotvarkės, – kad opozicija galėtų pradėti svarstyti savo kitokį matymą negu valdančioji dauguma. Pastaruoju metu jūs neigiate ir atmetate viską, negalime pradėti svarstyti. Bičiuliai, šviesieji socialdemokratai, Algirdai Sysai, demokratai, grįžkite į demokratijos takelį!
PIRMININKĖ. Gerbiamasis J. Narkevičius. (Triukšmas salėje) Gerbiamasis Sysai, galite nerėkti iš vietos! (Balsai salėje) Nerėkite! J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRAF). Ačiū. Pirmas dalykas. Mano kortelė jau tris kartus nesuveikė. Aš prašau įskaityti už.
O replika tokia. Man keista, kad Vyriausybės programoje yra aiški dalis, kurioje pasakyta apie savivaldos plėtojimą. Nesvarbu, kas teikia šį klausimą, reikėtų vykdyti pagal Vyriausybės priimtą programą Seime. Tik tiek galėčiau pasakyti, nesvarbu, kas teiktų. Esmė yra svarbesnė. Ačiū. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Faktas, kad reikėtų organizuoti pakartotinį balsavimą. Šiaip aš suprantu, kad konservatoriai su socialdemokratais kaip šunys su katinais, nežinau, kurie šunys, kurie katinai, aš irgi ne visiems klausimams pritariu ir ne už visus balsuosiu, bet leiskite pradėti svarstyti. Šiuo atveju pažeidžiate, kaip A. Vidžiūnas sako, vienos iš opozicinių frakcijų teises. Leiskite balsuoti. Ar čia tokį žaidimą ir sužaisime, kad visi klausimai bus sugniuždomi iš karto.
PIRMININKĖ. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų aš irgi pritarčiau savivaldos plėtojimui, bet kai teikiamas dalinis klausimas rinkti valstybės tarnautojus nieko nekalbant apie savivaldos plėtojimą… Kad būtų kartu teikiamas klausimas, kad atsiranda žemesnio lygio savivalda – savivaldybės taryba, kurios vadovas seniūnas seniūnijos teritorijoje, tai aš suprasčiau. Dabar ne, viskas lieka tas pats. Seniūnas, kuris šiandien yra savivaldybės administracijos tarnautojas, bus renkamas. Nei šis, nei tas!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Dar mano replika.
PIRMININKĖ. Prašau. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia J. Sabatauskas jau norėjo diskutuoti, bet pats neleido pradėti diskusijos. O kodėl taip įvyko? Galiu pasakyti labai paprastai. Visoje Europoje socialdemokratai kuriasi kaip socialinių reikalų ir demokratijos reikalų šalininkai. Lietuvos socialdemokratų partiją kūrė Feliksas Edmundovičius Dzeržinskis, tą ir matome.
PIRMININKĖ. G. Purvaneckienė.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Aš norėčiau irgi įsitraukti į šią diskusiją dėl demokratijos. Mes, atrodo, ir turime elgtis pagal demokratijos taisykles. Visų pirma kažkas negerai A. Kubiliui – gal reikia pagalbos, gal reikia iškviesti medicinos seserį? Nesuprantu, kas yra? Ko jis rėkia? Ką aš noriu pasakyti? Demokratija tai yra, kaip jūs sakėte (cituoju posėdžio pirmininkę), kad Seimas nusprendžia viską. Kadangi į programą šis klausimas nebuvo įtrauktas, tai atsiranda naujas, tuomet Seimas ir sprendžia nagrinėti jį ar ne. Kas čia neaišku, aš šito nesuprantu?
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, po to, ką pasakė J. Narkevičius, kad jis tris kartus negalėjo normaliai balsuoti, tai paskutinis balsavimas tada yra lygu. Ir remiantis Statuto 121 straipsniu „Balsavimo pakartojimas ir atidėjimas“ balsavimą pakeliant rankas ar naudojant elektroninę sistemą galima pakartoti, kol nepradėtas svarstyti kitas darbotvarkės klausimas (pabrėžiu – nepradėtas), jeigu kilo abejonių dėl balsų skaičiavimo tikslumo (o kilo) ir jeigu to reikalauja Seimo Pirmininkas, posėdžio pirmininkas arba ne mažiau kaip 5 posėdyje dalyvaujantys Seimo nariai. Sprendimą pakartoti balsavimą priima posėdžio pirmininkas. Aš reikalauju perbalsuoti buvusį klausimą pagal Statutą.
Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate Seimo nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XII-1100 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“? Alternatyvus balsavimas. Dėmesio! Atsiprašau, Sekretoriatas man ne taip čia sufleravo – paprastas balsavimas.
Gerbiamieji kolegos, normaliai perbalsuojame. Kas po pateikimo pritariate Seimo nutarimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 41, prieš – 41, susilaikė 4. Seimo nutarimas atmestas. Viskas aišku.
15.55 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2551 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-4 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu pateikti įstatymo pataisą dėl Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio. Bendruomenės aktyvumą ir dalyvavimą savivaldoje lemia jiems suteikiamos galimybės tiesiogiai rinkti vietos valdžią. Todėl įteisinus tiesioginius merų rinkimus reikėtų pradėti kalbėti ir apie seniūnų skyrimo tvarką. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma įteisinti tiesioginius seniūno rinkimus ir seniūno atšaukimo iš pareigų procedūrą. Pakeitimu siekiama padidinti seniūnijos ir seniūno veiklos efektyvumą, užtikrinti kokybišką viešųjų paslaugų teikimą, gyventojų įtraukimą į vietos reikalų tvarkymą, seniūnijos priimtų sprendimų įgyvendinimo kontrolę. Prašau palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūsų gausiai nori klausti. Pirmasis klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, sakykite, struktūra pačioje seniūnijoje keisis ar nesikeis, ar paprasčiausiai tik bus renkamas seniūnas, o kaip su biudžetu? Tai nėra paprastas dalykas, jeigu struktūra… Gal jūs esate numatę? Dėkoju.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Žinoma, yra numatyta, bet pirmiausia mes turime įgyvendinti savo bendrąją programą, kurią patvirtinome Seime, ir apklausos rodo, kad seniūnai turi būti renkami tiesiogiai. Išrinkus juos tiesiogiai, mes tada kalbėtume apie pačią struktūrą. Jūs prieš porą savaičių, kai buvo teikta pataisa dėl biudžetinių įstaigų, tai atmetėte. Todėl mes pasirenkame kitą modelį – iš pradžių išrinksime seniūną, tada lygiai taip pat, kaip merui, suteiksime daugiau įgaliojimų.
PIRMININKĖ. Klausia I. Rozova.
I. ROZOVA (LLRAF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau paklausti dviejų trumpų klausimų. Pirmas, kodėl jums atrodo, kad jeigu seniūnas bus išrinktas tiesiogiai, dėl to padidės jo atskaitomybė gyventojams? Ir antras klausimas. Gyventojai tiesiogiai išrinks seniūną ir po to padidės jų įtraukimas į sprendimų priėmimą. Ką jūs turite omeny, koks bus mechanizmas ir kur tai yra reglamentuota? Ačiū.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Galiu pasakyti taip, jeigu mes seniūną išrinksime tiesiogiai, jis teiks ataskaitą ne tik administracijos direktoriui, bet ir gyventojams. Kadangi jis bus renkamas ketveriems metams, tai jis turės rengtis, taip pat, kaip Seimo narys arba meras, kitiems rinkimams ir atstovauti gyventojams. Todėl ir yra pagrindinis dalykas, kad mes priartiname žmogų, tiksliau, valdžią arčiau žmogaus.
PIRMININKĖ. Klausia M. Petrauskienė.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tai, ką jūs siūlote, iš tikrųjų šį klausimą kelia gyventojai. Jie tikrai galbūt norėtų išsirinkti seniūną, tiesiogiai tą žmogų, kuriuo jie pasitiki, kurio norėtų. Tačiau vėlgi tame jūsų projekte yra labai daug Teisės departamento pastabų, nes tiesiogiai renkamas seniūnas būtų politikas, tačiau jis neturėtų politikui būdingų bruožų ir negalėtų daryti to, kas priklauso politikui. Juo labiau kad tiesiogiai išrinktą seniūną skirtų administracijos direktorius. Tai čia vėl kažkas truputį nesueina. Tas klausimas yra sprendžiamas. Jūs žinote, kad yra sudaryta Vidaus reikalų ministerijos darbo grupė, jie teikia keletą modelių. Galbūt reikėtų dar šį klausimą labiau padiskutuoti ir priimti kokį nors priimtinesnį pasiūlymą. Čia viskas gerai, renkamas, bet kas toliau? Išeina nei šis, nei tas, nei politikas, nei valstybės tarnybos žmogus. Ačiū.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Aš galiu taip pasakyti, kodėl mes įrašėme, kad politikas. Dabar atvirai mes galime kalbėti, kad seniūnai rašomi į visų partijų sąrašus, taip apgaudinėjami rinkėjai. Dabar ta grandis bus neįrašoma į tuos sąrašus. O kalbant apie jūsų modelius, galiu pasakyti, kad tie teikiami modeliai neišsprendžia tos pačios problemos, nes ten yra numatomas vienas variantas kaip biudžetinė įstaiga, kitas kaip filialas ir kaip padalinys. Todėl šiuo sprendimu aš ir neapibrėžiu konkrečiai, kuris modelis tiktų. Jeigu Vidaus reikalų ministerija pateiks mums pasiūlymą, kad visi tie trys modeliai tinkami, šis įstatymas tam neprieštaraus. Mes galėsime pritaikyti arba vieną, arba kitą modelį.
PIRMININKĖ. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Mielas kolega, tikrai atrodytų, kad reiktų pirmiau keisti funkcinius apibrėžimus, įstatyminius dalykus, ponas J. Sabatauskas ir kiti kolegos sakė, ir tada apsispręsti dėl tiesioginių merų rinkimų. O kol nepakeistos funkcijos, galimybės, teisės, statusas, ar jums neatrodo, kad tiesiogiai išrinktas seniūnas gali tapti rakštimi rajono savivaldybės užpakalyje? Eis ir sakys visiems gyventojams: aš nieko negaliu padaryti, nes rajono valdžia neleidžia. Čia bus sukurtas toks antagonistinis mechanizmas seniūnijose, kur į tiesiogiai išrinktus asmenis žmonės dės dideles viltis, bet kol nepakeisti įstatymai, tie asmenys taps, atsiprašau, kaip šuniui penkta koja. Ir rajono ar miesto valdžiai taip pat negalės padėti, kaip negalės padėti ir vietiniams gyventojams. Ar nebijote, kad čia priešpriešą sukursime?
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Aš galiu pasakyti, kad Vietos savivaldos įstatyme yra įrašyta, kad taryba gali suteikti įgaliojimus. Ir netikiu, kad tarybos nariai, kai sužinos, kad išrinktas seniūnas, nesuteiks įgaliojimų. Turėtų būti vienas pagrindinis faktorius, kai tvirtinamas biudžetas, – atsižvelgti į teritorijos dydį ir gyventojų skaičių. Taip būtų išlaikomas bendras vidurkis, kad tikrai kiekviena seniūnija gautų pinigų pagal teritorijos dydį. O čia, žinoma, tą sprendimą mums būtinai reikia priimti, kad būtų pradėta diskutuoti dėl pačių seniūnijų statuso. Dabar matome, kad seniūnai dirba per 30 metų, su žmonėmis nesiskaito. Todėl mes ir turėtume pradėti nuo kai kurių žingsnių ir čia būtų pirmieji žingsniai.
PIRMININKĖ. Klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Nenorėčiau kartotis, mano klausimas būtų labai panašus, kas čia buvo užduota, bet ar jums neatrodo, kad jei tas seniūnas gyventojų renkamas tiesiogiai, tai vis dėlto turėtų būti mažesnioji savivaldybė, kaip ją galima įvardyti, ir ji turėtų finansinių resursų tam dalykui. Kaip jūs dabar sakote, rajono taryba nutars ir duos tuos pinigus. Ji gali nutarti ir neduoti. Tai kas iš tų jūsų rinkimų?
Bet mano klausimas labai paprastas. Sakykite, pagal kokią rinkimų tvarką bus renkami tie seniūnai?
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Seniūnai bus renkami pagal dabartinę situaciją. Pavyzdžiui, imkime bet kokį miestą, kuriame dabar patvirtintas tam tikras seniūnijų skaičius, pavyzdžiui, paimkime 10. Tai pagal tą teritoriją bus pagal apylinkes suskirstyta savivaldybė. Ji rinkimų sistemos pačios situacijos nieko nekeistų, bet tik būtų dar papildomi 10 biuletenių.
PIRMININKĖ. Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Gerbiamasis kolega, išties jūsų teikiamame įstatymo projekte daug puikių aspektų. Ir reikalavimai seniūnams, aišku, gal jie galėtų būti platesni, reiktų aptarti finansinį savarankiškumą. Bet prašom pasakyti, kodėl jūs siūlote tik 2019 m.? Negi mes tiek ilgai lauksime, ruošimės. Žmonės laukia greitesnio mūsų sprendimo. Kodėl taip ilgai teks laukti?
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Šiandien, kai pristatau šitą klausimą, matote, kiek daug iškyla klausimų. Reikia keisti kai kuriuos teisės aktus. Todėl aš ir galvoju, kad šiek tiek būtų socialinės garantijos ir seniūnams, ir mes patys pasirengtume, kad nuo 2019 m. būtų priimtas aiškus įstatymas, pagal kurį rinktume seniūnus. Nes dabar likus mažiau nei pusei metų pradėti šį procesą tikrai būtų netikslinga.
PIRMININKĖ. Klausia M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų akivaizdu, kad reikėtų keisti Valstybės tarnybos įstatymą. Iš esmės turėtų būti daromas savivaldybių valdymo pertvarkymas. Be abejo, turėtų būti peržiūrimi finansavimo klausimai. Būtų labai gerai, kad jie būtų pristatyti, kiek galėtų kainuoti pats valdymo modelis, kiek jis brangtų, kiek reikėtų papildomai valdymui skirti lėšų. Ir šia prasme galbūt mums jau šiandien būtų galima atsakyti, kad gal tai būtų per brangu ir neverta tokiu keliu eiti. Dėkoju.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū už tokį klausimą. Galiu pasakyti, kad vykdant decentralizaciją paslaugų kainos sumažėtų, nes būtų didesnė kontrolė vietose, tai galėtų patikrinti ir bendruomenės. O pavyzdžiui, kaip mes ir pastebime, kai kur centralizuotai, pavyzdžiui, Vilniaus pavyzdžiai, kai kurios paslaugos perkamos kur kas brangiau. Tiesiog mūsų pasirinkimas ir galime kaip pavyzdį pasižiūrėti, Latvijoje yra kur kas daugiau savivaldybių. Mes pereitume prie kito modelio – daugiau seniūnų, o ne stambinti savivaldą. Aš manyčiau, kad pradėkime nuo tokių žingsnių.
PIRMININKĖ. Klausia A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Gerbiamasis kolega, aš labai sveikinu jus dėl šio pasiūlymo. Turbūt pirmą kartą matau, kad ne tik kalbama apie tai, kad reikia artinti valdžią prie žmonių, bet jūs realiai ėmėtės veiksmų tai padaryti. Labai sveikinu, kad bandote įtraukti žmones, gyvenančius seniūnijoje, į seniūnijos reikalų tvarkymą bent jau tokiu būdu, kad jie patys gali iš savo tarpo išsirinkti aktyvų bendruomenės narį ir kelti jam tam tikrus uždavinius.
Bet ar nemanote, kad būtų dar didesnė tikimybė priartinti tiesiogiai renkamą seniūną prie žmonių, jeigu tas seniūnas vis dėlto dar ir gyventų toje seniūnijoje, ir tiesiogiai, net ir gyvendamas matytų ne tik atvykęs į darbą, bet ir vakarais, ir savaitgaliais, nedarbo metu matytų, kas vyksta toje seniūnijoje ir dar artimiau ir glaudžiau galėtų įsilieti į tos seniūnijos gyvenimą?
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Tai galėtų būti diskusinis klausimas, bet jau ir projekte yra numatyta. Blogiausiu atveju jis turi gyventi toje savivaldybėje.
PIRMININKĖ. Dėkui. Laikas klausti baigėsi. 10 min. greitai baigėsi. Po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. Ar bendru sutarimu galime? Galime po pateikimo. Balsuojame. Ne, P. Gražulis nori kalbėti už.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, tikrai apie tai nemažai kalbama ir ieškoma būdų, kaip priartinti valdžią prie žmogaus. Tai būtų vienas iš realiausių sprendimo būdų. Buvo įsteigti seniūnaičiai, kurie jokios realios valdžios neturi. Manyčiau, jeigu mes surastume mechanizmą, kaip vis dėlto rinkti seniūną, kuris būtų vietinis gyventojas ir turintis žmonių pasitikėjimą, tikrai pagerintume valdymą.
Suprantu, kad Teisės departamentas pateikė daug išvadų, ir galbūt pagrindinis komitetas apsvarstytų šias išvadas, bet mes šios iniciatyvos neatmestume. Manau, kad iki kitų savivaldybių rinkimų tikrai surastume modelį, kaip tai įgyvendinti, nepažeidžiant Konstitucijos ir pakeičiant daugelį kitų įstatymų, kad ši iniciatyva nebūtų nugesinta.
Prašyčiau palaikyti po pateikimo, esu ir aš po šia iniciatyva pasirašęs. Mes partijų programose rašome, kad valdžia tikrai turi būti priartinta kiek galima arčiau žmogaus, o seniūnija yra pirminis valdymo organas ir tikrai reikėtų suteikti jiems daugiau valdžios. Mes teikėme įstatymą, kad kiekviena seniūnija būtų asignavimų valdytojas, turėtų savo finansus, bet taip pat nebuvo pritarta, atmetė Seimas, nepritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Bet šitą iniciatyvą prašyčiau palaikyti ir ieškokime kelio, kaip šią problemą išspręsti.
PIRMININKĖ. J. Sabatauskas – prieš.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, nors aiškinamajame rašte rašoma, kad siekiama padidinti savivaldą, bet šiuo projektu aš nematau, kaip didinama savivalda, nes jokių realių funkcijų, jokių įgaliojimų seniūnas negauna. Mes tik pakeičiame jo tvarką. Vietoj skyrimo tvarkos atsiranda rinkimo tvarka. Užuot svarstę apie žemesnio lygio savivaldos atsiradimą, kuri tikrai padidintų ir bendruomenių motyvaciją, ir vietos gyventojų motyvaciją, mes užsiimame tikrai, mano manymu, nereikalingais darbais. Valstybės tarnautoją renkame į pareigas. Tai, kaip sakiau prieš tai, nei šis, nei tas. Didinkime savivaldą, nustatykime antro lygio savivaldą, kokia buvo iki 1995 m., ir tada, manau, kaip tos mažesniosios savivaldybės vadovas seniūnas galėtų būti renkamas tiesiogiai arba tos tarybos, kaip jau susitars. Aš tikrai nepritariu tokiam daliniam neva demokratijos padidinimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas po pateikimo pritariate Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 51, prieš – 13, susilaikė 14. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Numatoma svarstyti pavasario sesijoje.
16.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XII-1100 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-2552 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-5a klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas. Kviečiu V. Juozapaitį.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, garbusis Seime, nuolankiai prašau jūsų pritarti darbų programos pakeitimui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausti niekas nenori. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Sako, balsuojame. Balsuojame. Kas pritariate Seimo nutarimo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 37, prieš – 15, susilaikė 27. Nepritarta.
Dabar alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad projektą… (Balsai salėje) Replika po balsavimo – V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš atsiimu savo nuolankų prašymą ir prašau nebalsuoti dėl jo patobulinimo.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, bet yra statutinė norma.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš palieku draugą A. Salamakiną ir jo draugus būti teisėjais, ir baikime tą cirką. Aš manau, kad cirkas… (Balsai salėje) Tikrai, jūs čia visai niekuo dėtas. Ačiū už spektaklį, mielieji, viso gero.
PIRMININKĖ. Yra prašymas nebalsuoti. Vadinasi, atmetame iš karto. (Balsai salėje) Gerai. Nežaisime žaidimų. Atmetimas. (Balsai salėje) V. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Aš dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad negalima šitaip elgtis. Seime užkertamas kelias svarstyti projektus, net neleidžiama žmogui pateikti. Kokia mes dabar demokratinė Respublika? Aš dar suprasčiau, kad opozicija pagal šį projektą kastų kokią nors duobę daugumai, o dabar iš esmės nekalti projektai ir net… (Balsai salėje) Tikrai nedemokratiška. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamasis R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Tikrai nebūčiau kalbėjęs, nes gana tyliai… Aš siūlau, kolega, ateiti į valdančiąją daugumą ir galų gale balsuoti už biudžetą, balsuoti už „Sodros“ įstatymą, už PSD, už viską. Negalima taip elgtis. Vienoje vietoje jūs tarsi kritikuojate mus, o kai yra svarbu ir reikia priimti, patys patepate slides, arba pabėgate, aš ūkiškai pasakysiu. Gerbiamasis, tada pradėk dirbti normaliai.
PIRMININKĖ. A. Kubilius. (Balsai salėje) Andriau Kubiliau, jūs kalbėsite?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tiesą sakant, manau, kad susirinkusi opozicija apsvarstys tokį valdžios elgesį. Gal šitų cirkų iš tikrųjų Seime nebereikia, tegul tiesiog pasaulis žino, kad dabar gyvename tokį laikotarpį, kai opozicijos teisės šio Seimo yra visiškai negerbiamos. Smulkios, nedidelės teisės, bet visai negerbiamos. Ką gi, turime ir tai išgyventi. Jeigu kitaip nėra kaip, tai tiek to, išgyvensime. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Norėjau replikuoti, kad čia ne Lietuvos Respublika taip išeina, bet karalystė ir šioje karalystėje kažkas negerai. Pasirodo, negalima pateikti net opozicinės darbotvarkės klausimų. Su kolega pajuokavome, kad kai nueini į valgyklą, tai užsisakyti leidžiama, bet kai jau tu nori valgyti užsisakytus patiekalus – čiuožk lauk, čia tau ne vieta. Kolegos, pajuokavimas, kad pereikite iš opozicijos pas valdančiuosius, visai ne vietoje.
Kitas dalykas. Priekaištavimas, kad nebalsuoja už biudžetą ar ką nors, taip pat visai ne vietoje. Tai yra pasaulėžiūros dalykai. Niekas neliepia jums balsuoti už patį projektą, tačiau leisti pradėti svarstyti projektą tikrai būtų gražu, ir nebus kvailių karalystė, o bus Lietuvos Respublika.
PIRMININKĖ. Tai atsiklausiu valdančiųjų, ar dar galima vieną Seimo nutarimą… (Balsai salėje) Ar čia gaišinsime laiką, ar iš karto visus in corpore atmetame? Kaip jūs čia darysite? (Balsai salėje) Gerai.
16.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XII-1100 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-2597 (pateikimas)
Tada dar vienas Seimo nutarimas dėl rudens sesijos darbotvarkės papildymo projektu Nr. XIIP-2542. Pranešėjas – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, prašau papildyti rudens sesijos darbotvarkę Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektu. Įstatymas teikiamas kultūros paveldo specialistų siūlymu.
PIRMININKĖ. Niekas nenori klausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate Seimo nutarimo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 30, prieš – 10, susilaikė 37. Atmestas. Nepritarta.
Alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad tobulintume, balsuojate už, kas už atmetimą, balsuojate prieš.
Balsavo 68 Seimo nariai: už – 30, prieš – 38. Atmesta.
Replika po balsavimo – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pirmiausia turiu pasakyti, kad atmetami projektai jų nesvarstant. Čia ne „Sodros“ biudžetas. Klausimas susijęs su ta sritimi, kuri aktuali Lietuvos piliečiams, aktuali ir užsienio piliečiams. Iš tikrųjų ši sritis, kuri niekaip nereglamentuojama, netvarkoma ir įstatymais nėra numatyta to, kai užsienio šalių piliečiai Lietuvos teritorijoje pradeda ženklinti nepažymėtus kapus savo antkapiniais užrašais, įvairiais, jiems patiems reikalingais, bet Lietuvoje nepriimtinais užrašais, tai jūs net nesiteikiate to išklausyti ir net nesiteikiate tvarkyti šios srities. Aktyviausiai šioje srityje, be abejo, veikia Rusijos ambasada, su tuo jus ir sveikinu. Vis dėlto aš prašau, kadangi sritis, ne mes siūlėme, kultūros paveldas, jeigu yra drąsių pozicijos narių, kurie išties rūpinasi ir šia Lietuvai svarbia sritimi, mes galime kitą projektą pataisyti, pasiūlyti jums patiems pasirašyti be mūsų parašų ir pateikti, nes reikia galvoti ne tik apie savo partinius reikalus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš protokolui ir Dokumentų skyriui noriu pasakyti, kad reikia sujungti du projektus – Nr. XIIP-2594 ir Nr. XIIP-2584.
16.22 val.
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 1, 5, 7, 11 ir 33 straipsnių pakeitimo ir 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1467 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 1, 5, 7, 11 ir 33 straipsnių pakeitimo ir 5 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Kviečiu pateikti A. Anušauską.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, šis projektas įrašytas į darbotvarkę. Projektą rengti paskatino išryškėjęs poreikis tiksliau reglamentuoti kai kurias įstatymo nuostatas, lemiančias informacijos įslaptinimą. Įstatymas rengtas jau daugiau kaip prieš metus. Iš tikrųjų turi būti užtikrinta visuomenės teisė žinoti, gauti bendro pobūdžio informaciją apie išorės veikomis visuomenėje ir saugumui, ir konstitucinės santvarkos stabilumui keliamą riziką ir grėsmes. Turi būti išvengta nepagrįsto įslaptinimo žymos suteikimo. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Jūsų klausia V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Įstatymo projektą po pateikimo tikrai palaikysiu, kadangi diskutuoti šiuo klausimu reikia, nes pastaruoju metu mes matome labai skirtingą požiūrį dėl informacijos, patekusios į viešąją erdvę, vertinimo. Pastarąją savaitę mes matėme procesą, aišku, mano nuomone, kokia vadovybė, koks G. Grina, tokie ir šnipai. Tai viena medalio pusė.
Kita medalio pusė. Visoje šioje istorijoje buvo atskleista valstybės paslaptis ir ta valstybės paslaptis atskleista apie naudojamą jautrų žvalgybinį metodą – agentūrinį metodą. Buvo atskleista, kad du asmenys buvo verbuojami žvalgybos institucijos, aišku, galima nustatyti jų asmenybes ir tai būtų detalūs duomenys. Kaip jūs vertinate Valstybės saugumo departamento vadovo viešai paskelbtą informaciją apie asmenų verbavimą, ar jinai nesikerta su šiandieniniu reglamentavimu?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų aš nekomentuosiu to jūsų minėto pareiškimo, nes įstatymas skirtas šiek tiek kitoms sritims. Pastabų jam yra. Aš neteigčiau, kad nėra kas nors nekritikuotina ir nekeičiama, iš tikrųjų galbūt kita forma reikėtų įrašyti į įstatymą siūlomas nuostatas, bet viena yra neabejotina, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, matyt, ir kituose komitetuose tiesiog reikia šiuo klausimu pradėti rimtai diskutuoti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Daugiau nėra norinčių klausti. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? (Balsai salėje) Galime. Pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Numatoma svarstyti pavasario sesijoje.
16.25 val.
Tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1614(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu – V. M. Čigriejienę. Svarstymas. Sveikatos reikalų komitetas.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labas vakaras visiems. Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Sveikatos reikalų komitetas šiuo klausimu buvo pagrindinis komitetas ir jis atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, valstybės institucijų, Seimo narių V. M. Čigriejienės, A. Matulo ir A. Monkauskaitės pastabas bei pasiūlymus ir pateikė patobulintą šio straipsnio redakciją. Visi komiteto nariai balsavo vieningai, todėl siūlau ir jums priimti šią įstatymo pataisą ir balsuoti vieningai, ar rūkote, ar nerūkote.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje dalyvauja G. Purvaneckienė, kviečiu į tribūną.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, aš, palaikydama šio įstatymo pakeitimo idėją, tiesiog norėčiau paklausti, nes tai, ką aš suradau kompiuteryje, tai nežinau, ar pakankamai komitetas pataisė. Man kyla tokie klausimai. Nepataisytas 26 straipsnis. Nepataisytas? (Balsai salėje) Ne, čia yra 19 straipsnis. Bet 19 straipsnyje yra pridedamas 6 punktas, kuriame neatspindi, kokios baudos už tai yra ir kas tas baudas skiria. Tai turėtų būti 26 straipsnyje. Jeigu komitetas to nepataisė, tai tokio, kaip dabar yra, priimti negalima, nes komitetas dar turi pataisyti. Kiekviename kitame punkte, 26 punkte, yra įvardintas ir baudų dydis, ir kas tas baudas skiria. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Po svarstymo vienas – už, vienas – prieš. A. Matulas – už.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, išties galiu priminti, kad šiam įstatymo projektui pritarė Vyriausybė. Jo tikslas – uždrausti rūkyti automobiliuose, jeigu ten yra nepilnamečių arba nėščių moterų. Ką tik turėjome susitikimą su naujuoju Europos komisaru, atsakingu už sveikatą ir maistą, kaip tik šnekėjome apie tai, kaip Lietuva įgyvendins Tabako direktyvą, priimtą Lietuvos pirmininkavimo metu, ir sutarėme, kad nebūtina laukti galutinio termino 2016 m., kol bus visiškai perkelta Tabako direktyva į Lietuvos teisę, tiesiog tam tikrus aktualiausius dalykus galima perkelti anksčiau. Tai mes dabar ir bandome daryti kartu su komitetu. Komitete toliau būtina tęsti svarstymą ir priimti jau pateiktus įstatymų projektus, pavyzdžiui, dėl nepilnamečių rūkymo, kad apskritai nepilnamečiams iki 18 metų negalima būtų rūkyti, panašiai kaip yra su alkoholiu – draudžiama vartoti ir turėti su savimi. Tam pritarė ir naujasis Europos komisaras. Taigi, kolegos, tikrai siūlau neblokuoti tokių reikalingų visuomenei įstatymų projektų ir šiam įstatymo projektui pritarti. Mes dar kartą pasižiūrėsime prieš priėmimą dėl tų pastabų, kurias minėjo kolegė iš tribūnos. Tikrai siūlau visiems bendru sutarimu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime pritarti bendru sutarimu Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo. Dėkoju.
16.30 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 24 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-1275(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas. Kviečiu S. Jovaišą pateikti Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 24 straipsnio pakeitimo“ projektą .
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, maždaug prieš porą metų Seime patvirtinome galimybę Seimo Pirmininkui turėti ne mažiau kaip septynis pavaduotojus. Pagrindinis šio argumento leitmotyvas buvo tai, kad Lietuva rengiasi pirmininkauti Europos Tarybai ir dėl padidėjusio krūvio reikia naujų žmonių. Tai buvo priimta.
Pasibaigė pirmininkavimas ir teko priminti, gerbiamieji kolegos, jums ir sugrįžti prie buvusio status ąuo, tačiau po pirmo pateikimo iš esmės nebuvo pritarta dėl tam tikrų priežasčių. Dabar gyvenimas jau šiek tiek sudėliojo. Mes turime šešis veikiančius vicepirmininkus, ir Seimas įpareigojo šį įstatymo projektą patobulinti. Čia tobulinimui daug vietos nebuvo, tačiau vis dėlto pasiūlymą grįžti prie ne daugiau kaip šešių Seimo Pirmininko pavaduotojų papildau galimybe atskiru Seimo nutarimu įsteigti dar vieną Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigybę, esant reikalui, žinoma, bet ne ilgiau kaip vienerių metų laikotarpiui. Toks būtų patobulinimas ar papildymas, kaip norime, mes jį taip suprasime.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, aš, kaip pirmininkė, privalau jūsų paklausti vieną klausimą: ar jūs skaitėte mūsų Teisės departamento išvadą, nes pagal jūsų pateiktą dokumentą šiandieną Seimo statutas prilygsta įstatymui, o jūs norite Seimo nutarimu keisti įstatymą? Tai prieštarauja Konstitucijai. (Balsas salėje) Tada reikia keisti patį Seimo statutą, nes Seimo statutas prilygsta įstatymui – taip rašo ir mūsų Teisės departamentas. (Balsas salėje) Aš dėl to ir klausiu, ar jūs skaitėte, ką rašo Teisės departamentas?
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Taip, aš skaičiau Seimo Teisės departamento išvadą, tačiau esu čia daug kartų girdėjęs, kad ne visada sutinkama su tais departamento siūlymais. Todėl, aš manau, mes galime apsispręsti arba, be abejo, turbūt reikės keisti Statutą.
PIRMININKĖ. Reikės Statutą… (Balsai salėje) Aš iš karto siūlau atsižvelgti į Teisės departamento siūlymą. Jums kaip pirmininkė rekomenduočiau atsiimti šį dokumentą, parengti Seimo statuto pataisą ir ją pateikti Seimui, kad tai būtų reglamentuojama ne Seimo nutarimu, o pakeisti patį Statutą.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ką gi, geras pasiūlymas. Aš jį priimu, ačiū. Padarysiu taip, kaip jūs rekomenduojate. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už supratimą.
16.34 val.
Darbo kodekso 162 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1389 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Darbo kodekso 162 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. Kviečiu R. Kupčinską.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, visuomeninių organizacijų prašymu, taip pat dėl Vilniaus sąjūdininkų kreipimosi siūlau Darbo kodekso 162 straipsnį papildyti nauju punktu: rugsėjo 8-oji – Šilinės, Švenčiausiosios Mergelės Marijos gimimo diena, Vytauto Didžiojo karūnavimo diena ir Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą diena. Šventinė diena, tada, kai šventiškai mes pažymime tam tikrą istorinį įvykį arba faktą. Šita diena, turiu pripažinti, buvo 1938 m. Konstitucijoje. Išsamiau apie to istorinę reikšmę ilgai nenoriu kalbėti, yra aprašyta, parašyta aiškinamajame rašte. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori klausti B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū pirmininkei. Mano klausimas toks: gerbiamasis pranešėjau, žinoma, tos dienos, kurias jūs siūlote padaryti šventinėm, yra labai svarbios, aš jokiu būdu jų nekvestionuoju, bet atsakykite man į tokį klausimą: kai kurie jūsų frakcijos kolegos siūlo priešingai – sumažinti šventinių dienų skaičių, o jūs siūlote kitaip. Kaip čia dabar iš tikrųjų?
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Be abejo, nuomonių gali būti įvairių, bet, atsiliepdamas į visuomeninių organizacijų ir tam tikros iniciatyvinės grupės kreipimąsi, aš teikiu šitą įstatymo pataisą. Dėkoju už klausimą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dabar motyvai dėl viso. Vienas – už, vienas – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu pritariame? Balsuojame.
Balsuojame. Kas pritariate Darbo kodekso 162 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 29, prieš – 3, susilaikė 30. Nepritarta.
Alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, balsuojate už, kas už tai, kad atmestume, balsuojate prieš. Alternatyvus balsavimas. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, lygu. Būkite malonūs perbalsuoti. (Balsai salėje) Už – tobuliname, prieš – atmetame. (Balsai salėje)
Balsavo 62: už – 29, prieš – 33. B. Bradauskas, sakė, balsuoja prieš – tai 34. Prašom pažiūrėti jo kortelę. Taigi atmesta. Sako, nėra 36, tik 34. Grąžiname tobulinti. Rytai Kupčinskai, grąžiname tobulinti, nes atmetimui reikia 36.
16.39 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl baudžiamosios atsakomybės už seksualinių paslaugų pirkimą“ projektas Nr. XIIP-1963 (svarstymas)
Seimo rezoliucija „Dėl baudžiamosios atsakomybės už seksualinių paslaugų pirkimą“. Gerbiamoji Vaidevute, jūsų dabar nereikia tribūnoje, nes pateikimas buvo, dabar yra svarstymas. Buvo padaryta pertrauka. Dabar diskusija. Kviečiu A. Patacką diskusijai. Jūs negalite užsirašyti diskusijai, nes esate teikėja.
A. V. PATACKAS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, yra toks terminas „industrija“. Tai yra, kai valstybė pelnosi iš žmogaus silpnybių, tuo labiau iš ydų. Mes jau turime visą puokštę – tai narkomanija, alkoholis, narkotikai, tabakas, lošimai ir t. t. Tačiau tos mano išvardytos ydos žaloja tiktai žmogaus kūną. Galbūt lošimo atveju yra kitoks psichologinis poveikis. O viena iš ydų – prostitucija – žaloja ne ką kita, kaip žmogaus sielą. Šiuo atveju nuostoliai yra nelygstami, todėl mes jokiais būdais neturėtume šio klausimo vengti. Jis yra toks, vadinkime… Kartais į ji žiūrima labai lengvabūdiškai, jis sukelia tam tikrų lėkštų pajuokavimų, tačiau tai yra pernelyg rimta, kad mes galėtume sau leisti tokią pažiūrą, tuo labiau kad esame katalikiška šalis.
Taigi labai pritariu V. V. Margevičienės iniciatyvai galų gale šitą klausimą pajudinti, tik su viena išlyga, kad būtų priimta J. Razmos pataisa, kur yra siūloma išbraukti administracinę atsakomybę už vertimąsi prostitucija. Be abejo, šitoje, vadinkim, nežinau, kokį čia geriau žodį suradus, nuopuolio industrijoje yra du objektai, t. y. klientas ir prostitutė. Klientas yra ne mažiau kaltas kaip ir kita pusė, o užvis kalčiausias yra suteneris, kuris, pavyzdžiui, Prancūzijoje gali būti įkalintas, esant tam tikroms aplinkybėms, net iki gyvos galvos. Taigi siūlau pradėti šitą klausimą nagrinėti ir prašyčiau, kad tai nebūtų tokie lengvabūdiški pajuokavimai, o būtų pasižiūrėta labai rimtai. Tuo turbūt ir baigsiu.
Pabaigai. Turėtume grįžti prie normalių terminų. Visuomet, kai yra meluojama, yra parenkami kokie nors neutralūs terminai. Ką tai reiškia seksualinės paslaugos? Kokios čia paslaugos? Yra kiti lietuviški labai paprasti žodžiai: paleistuvavimas, ištvirkavimas ir taip toliau. Taigi vadinkime daiktus savais vardais ir nedenkime jų tokiais neurolingvistiniais prasimanymais. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dabar aš jums paskaitysiu: „Rezoliucijos projekto svarstymas ir priėmimas. Po rezoliucijos projekto svarstymo Seimas nusprendžia (dėmesio!): pirma, ar priimti rezoliuciją be pataisų. Šis siūlymas negali būti priimtas, jeigu tam prieštarauja daugiau kaip 1/3 visų Seimo narių; antra, redaguoti rezoliucijos projektą.“ Redaguoti turbūt reikėtų, nes yra įregistruota J. Razmos pataisa. Gal galime iš karto bendru sutarimu sutikti redaguoti rezoliucijos projektą, tada sudarysime darbo grupę. Ar pritariate tokiam siūlymui? (Balsai salėje) Vadinasi, redaguojame rezoliucijos projektą. (Triukšmas salėje)
Dabar reikia sudaryti redakcinę komisiją. Negali būtų daugiau kaip devyni Seimo nariai. Frakcijų nariai, gal galite iš karto pasiūlyti? Reikia devynių. (Balsai salėje) Gali būti ir mažiau, kaip norite. Prašom, greitai sakykite. (Balsai salėje) Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, ką siūlote? Pavardę. Iniciatorę V. V. Margevičienę redakcinėje komisijoje? V. Aleknaitę-Abramikienę, ne? Sakykite greitai, ar taip sunku! Jūs esate iniciatyva. (Balsai salėje) Dar vieno žmogaus reikia. Gerai, kol sugalvosite – A. V. Patackas.
A. V. PATACKAS (MSNG). Siūlau nuo Mišrios Seimo narių grupės P. Urbšį.
PIRMININKĖ. Ką tokį P. Urbšį?
A. V. PATACKAS (MSNG). Taip.
PIRMININKĖ. Gerai. Socialdemokratai, ką siūlote?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). G. Purvaneckienę ir O. Leiputę.
PIRMININKĖ. Ir ką?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). O. Leiputę.
PIRMININKĖ. O. Leiputę ir G. Purvaneckienė. Kas daugiau? Frakcija „Tvarka ir teisingumas“ – A. Dumbrava. Darbo partijos frakcija. (Šurmulys salėje)
A. SALAMAKINAS (LSDPF). P. Gražulį.
PIRMININKĖ. Darbo partijos frakcija, pasiūlykite ką nors. P. Čimbaras. Gerai. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija – J. Narkevičių? Kas? (Balsai salėje) Ponas J. Kvetkovskis. Gerai. Viskas. (Balsai salėje)
J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nuo mūsų S. Šedbaras būtų, nes čia visi atsipalaidavę siūlo, manau, reikia rimtų teisininkų.
PIRMININKĖ. Gerai. S. Šedbaras. Toliau frakcija „Tvarka ir teisingumas“ dar nepaminėti. (Balsai salėje) Ai, A. Dumbrava. Teisingai. Atsiprašau, visi yra. (Balsai salėje) Ar mes ką nors pamiršome? Nieko nepamiršome? (Balsai salėje) Teisingai, pamiršome vieną – Liberalų sąjūdžio frakciją. Nė vieno nėra.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tokiu laiku jų nebūna.
PIRMININKĖ. Tokiu laiku jų nėra, vadinasi, nebus redakcinėje komisijoje, tiek to. Gerai. Kiek yra? (Balsai salėje) Redakcinė komisija yra iš aštuonių Seimo narių: V. V. Margevičienė, A. Dumbrava, O. Leiputė, G. Purvaneckienė, P. Čimbaras, P. Urbšys, J. Kvetkovskis ir S. Šedbaras. (Balsai salėje) Gerai. Dėkui. Visus siūlymus perduokit redakcinei komisijai, jeigu dar kas nors turite kokių siūlymų. Šiuo klausimu baigiam.
Jūs repliką po balsavimo? Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Iš tikrųjų tą komisiją turi sudaryti žmonės, kurie gyvenime tų paslaugų nėra pirkę ir nėra jų turėję, tikiuosi, jie ten protingai, tvarkingai pažiūrės ir įkainius, ir tarifus nustatys. Gero darbo!
PIRMININKĖ. Gal čia nėra viešųjų ir privačių interesų pažeidimo, kaip patikrinsit? Replika po balsavimo – V. V. Margevičienė. (Šurmulys salėje)
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jeigu galima, vieną minutėlę tylos! Jeigu jūs skaitėte šią rezoliuciją ir skaitėte šiandien jums visiems išplatintą medžiagą, iš tikrųjų man labai gaila, kad mes šaipomės ir juokaujame, nes yra atlikta labai daug tyrimų ir iš tų tyrimų aiškiai matyti, kad tai jaunėja, kad įtraukiami vaikai – ir berniukai, ir mergaitės, dažniausiai turintys lengvą negalią, kurie nežino, kaip elgtis svetimoje šalyje, ir tai, kad jų mirtingumas yra didžiulis. Netgi Lietuvoje pagal pernai atliktą tyrimą buvo 11 teismo procesų, nuteisė 11 jaunų mergaičių, kurios net nebaigusios pagrindinės mokyklos. Tai visai nejuokinga, tai yra labai rimta. Ir vakar, ir šiandien Europos Parlamentas svarsto, Airija priėmė įstatymą, švedai jau priėmė įstatymą 1999 m. Aš matau, kad dalis vyrų net nenori girdėti ir klausyti, bet, atitolink Viešpatie, jeigu tai bus mūsų vaikai ar anūkai.
PIRMININKĖ. Dėkui. Gerbiamieji kolegos, tikrai mes kažkaip juokais čia viską nuleidome, o problema labai rimta.
16.49 val.
Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2268 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2268. Pateikimas. Kviečiu A. Stancikienę.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Laba diena dar kartą, gerbiamieji kolegos. Čia labai paprastas įstatymo pakeitimo pasiūlymas. Yra siūloma kurortinėms savivaldybėms, faktiškai gyvenančioms iš atvažiuojančių pasigerinti savo sveikatą ar pailsėti poilsiautojų, priimti tam tikrus sprendimus, jeigu jos mano, kad jie reikalingi poilsiautojų kokybei užtikrinti. Pateiksiu pavyzdį, labai aiškiai iliustruojantį problemos mastą. Amžinąjį atilsį Neringos mero S. Mikelio buvo priimtas tarybos sprendimas, su kuriuo visi statybų verslo atstovai, kurie norėdavo ką nors statyti Kuršių nerijoje ir kreipdavosi į savivaldybę su prašymu išduoti projektavimo ar planavimo sąlygas, būdavo raštiškai supažindinami ir įsipareigodavo, kad tikrai laikysis miesto priimtų taisyklių. Viena iš tokių taisyklių buvo, kad kai gaus statybos leidimą, nepradės statybų iki gegužės 15 d. ir pradės statybas paskui jau rudenį, nuo rugsėjo 15 d. Tai yra… Atsiprašau, vykdys iki gegužės 15 d., paskui jau nuo rugsėjo 15 d. Tai yra trys mėnesiai būdavo išbraukti iš statybų kaip mėnesiai, kurie turi užtikrinti poilsiautojams, nusipirkusiems kelialapius gal kartais ir prieš metus, jų ramų poilsį.
Deja, ar per klaidą, ar ne per klaidą, nežinau kaip, tas miesto tarybos sprendimas 2005 m. buvo panaikintas ir po to kiek kartų savivaldybė bandė priimti analogiškus tarybos sprendimus, visą laiką Vyriausybės atstovas apskrityje liepdavo juos panaikinti kaip neteisėtai ribojančius verslą. Tokiu atveju susidarė labai įdomi situacija, kad tie, kurie statybų verslą plėtoja, jų riboti negalima, o tie, kurie užsiima turizmo ir poilsio teikimo paslaugomis ir būtent tokį verslą turi, iš esmės turi nukentėti. Tiesiog mūsų pasiūlymas buvo, mes konsultavomės ir su tomis savivaldybėmis, kurios turi kurortinių miestų arba teritorijų statusą, joms iš tikrųjų labai reikalingas toks įstatymo pakeitimas, nes jis suteikia galimybes imtis veiksmų užtikrinant poilsiautojų ramybę.
PIRMININKĖ. Apie ramybę nori paklausti I. Rozova.
I. ROZOVA (LLRAF). Ačiū. Gal tada nuo ramybės ir pradėsiu. Jūs iš dalies atsakėte į mano klausimą, tai pradėsiu būtent nuo ramybės. Sakykite, kaip jums atrodo, ar teisingai vartojama ta sąvoka, tas terminas „ramybė“? Kas tai yra ramybė pagal jūsų pateiktą įstatymo projektą, kas tai yra ramybė, dėl kurios poilsiautojai važiuoja į Lietuvą? Čia būtų pirmas klausimas. Toliau jūs rašote, kad poilsiautojams trukdo triukšmas butuose, teritorijose ir t. t. Norėčiau paklausti, nejaugi mūsų kurortuose nėra reglamentuojančių dokumentų, kurie reglamentuoja paros laiką, kada gali būti vykdomi kažkokie remonto darbai? Jūs būtent apie tai rašote. Ir paskutinis klausimas, projekto tikslas lyg ir aiškus, bet nepakanka galiojančio Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio, pagal kurį savivaldybės institucijos nustato tyliąsias zonas. Ačiū.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Labai daug klausimų viename klausime. Kas yra ramybė? Kiekviena savivaldybė numato, dėl ko važiuoja žmonės į tas savivaldybes. Pavyzdžiui, Vilniaus senamiestis tai yra tas senamiestis, kur žmonės važiuoja ne ilsėtis vasaros metu, o važiuoja kaip turistai, pažiūrėti į gražų miestą. Ir kuo daugiau pramogų, tuo daugiau galima prikviesti turistų. Konkrečiai Kuršių nerijoje arba kitose savivaldybėse, tokiose kaip Birštonas, yra atvirkščiai – žmonės atvažiuoja ieškoti ramaus poilsio gamtoje, atvažiuoja ieškoti tylos. Jie nevažiuoja į Palangą, nevažiuoja į Šventąją, jie važiuoja į Kuršių neriją, kur faktiškai jiems savivaldybė įsipareigoja užtikrinti ramybę.
Kodėl neužtenka Triukšmo valdymo įstatymo ir teisės aktų, reglamentuojančių paros triukšmo laiką? Tai nesusiję su para. Sakykim, jūs atvažiuojate su mažais vaikais, prieš metus laiko nusipirkusi kelialapį už 3 tūkst. Lt, ir jūsų vaikas 7 val. ryto yra prikeliamas, o dienos metu jis negali miegoti dėl to, kad po jūsų langais kas nors važinėja traktoriais, naudoja pneumatinius įrankius ir t. t., ir t. t. Be abejonės, jūs reikšite pretenzijas ne kažkam, o tam, iš kurio pirkote kelialapį, ir vis tiek galutinis rezultatas toks – atsakovu liks savivaldybė, kuri neužtikrina to ramaus poilsio, kuris buvo pažadėtas. Nežinau, ar atsakiau į klausimą, bet bandžiau vaizdžiai paaiškinti, kaip tai turėtų veikti.
PIRMININKĖ. Klausia I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, jūs norite įtikinti, kad Triukšmo valdymo įstatymo nuostatų, kurios numato savivaldybėms galimybę nustatyti tyliąsias zonas, triukšmo prevenciją viešosiose vietose, nustato taisykles, rodiklius ir t. t., nepakanka, ir jūs norite Turizmo įstatymo pataisomis dar papildomai priimti kažkokius sprendimus. Bet pagal tą įstatymą savivaldybės gali priimti sprendimus, kita vertus, dėl tų pačių poilsiautojų komforto gali būti priverstos atlikti kai kuriuos statybinius darbus. Juk pagal visą reglamentą, pagal tas visas bendrąsias taisykles niekas 7 val. darbų pradėti negali. Tai tiesiog galiojančių įstatymų nesilaikymas. Lygiai taip pat, jeigu mes balsuosime dėl jūsų pateiktų nuostatų, gali nesilaikyti tų galiojančių įstatymų ir tas triukšmas bus. Tiesiog, man atrodo, teisinių nuostatų pakanka, svarbu jų vykdymas ir laikymasis, taip pat kontroliuojančių institucijų veikla.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Aš dėkinga jums už klausimą. Noriu pasakyti, kad net nereikėtų Triukšmo valdymo įstatymo, užtektų Turizmo įstatymo to paties 18 straipsnio 5 dalies, kurioje numatyta, kad savivaldybės planuoja ir įgyvendina priemones, reikalingas rekreacinių teritorijų apsaugai, poilsio ir turizmo veiklai šiose teritorijose užtikrinti. Bet aš dar kartą atkreipiu dėmesį, kad Vyriausybės atstovai apskrityse tarybos sprendimus liepia panaikinti kaip ribojančius verslą. Savivaldybės numato, kad ne nuo 8 iki 10 val., o apskritai savaitę ar mėnesį, šiuo atveju konkrečiai Neringoje 3 mėnesius, negalima vykdyti jokių statybos darbų, nes savivaldybė negali papildomai išskirti jokių tylos zonų. Jūs įsivaizduokite, kad yra labai mažos gyvenvietės, ir jeigu dar jose pradės kažkas kažką skirstyti, tai tiesiog praktiškai neįmanoma.
Akivaizdu, kad Triukšmo valdymo įstatymas ir tos nuostatos, kurios galioja dabar Turizmo įstatymo 18 straipsnyje, deja, Vyriausybės atstovų apskrityse laikomos kaip neleidžiančios savivaldybėms priimti tam tikrų sprendimų. Dar kartą atkreipiu dėmesį, ir labai gaila, kad pati I. Šiaulienė neklauso, kad tai nėra susiję su turistais. Pavyzdžiui, Teisės departamentas pasakė, kad turistas ir poilsiautojas neva yra tapačios sąvokos. Tai yra labai skirtingos sąvokos. Turistas atvažiuoja, trumpai, gal dieną, pabūna ir jam ten ir tas triukšmas, ir tos statybos…
PIRMININKĖ. Kolege, jūs labai viršijote laiką, atsakinėdama į klausimą.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Dar man liko laiko.
PIRMININKĖ. Klausti minutė, atsakyti dvi. Yra daug norinčių klausti. Klausia A. Mitrulevičius.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamoji kolege, ar jūs nemanote, kad būtent šitą klausimą reikia palikti savivaldybių taryboms?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Be abejo.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Jos puikiausiai žino tuos klausimus. Neatimkime iš jų tų galimybių nusistatyti tas tyliąsias zonas, kitus dalykus. Ačiū.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Gerbiamasis kolega, tai mes ir įrašome galimybę savivaldybėms priimti sprendimus. Ne mes su jumis priimsime, o mes numatome, kad savivaldybės gali priimti sprendimus tada, kai mato, kad tai yra reikalinga. Beje, tai yra daroma jūsų partijos kolegos Neringos mero prašymu, pasiaiškinkite su meru.
PIRMININKĖ. Klausia R. Sargūnas.
R. SARGŪNAS (DPF). Gerbiamoji pranešėja, o kaip bus užtikrinamos vietos gyventojų gyvenimo ir poilsio sąlygos? Ar nebus pažeidžiamos vietos gyventojų teisės? Triukšmas, muzika ir įvairūs statybos darbai vienodai veikia visus, trukdo poilsiui ir sukuria diskomforto sąlygas. Šis pasiūlymas užtikrintų poilsiautojams ir vietos gyventojams normalias kurortinio sezono sąlygas ir nuolatinį turistų srautą į šalies kurortus, kurortines teritorijas ir vietoves. Aš siūlau palaikyti šį siūlymą.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Aš tikrai pritariu, kad ir vietos gyventojų, ne tik trumpam atvykstančių poilsiautojų, teisės turėtų būti užtikrinamos. Noriu pasakyti, kad pagal Triukšmo prevencijos įstatymą, kuris čia buvo ne sykį minėtas, savivaldybės gali priimti sprendimus (ne tik gali, bet ir privalo), užtikrinančius vietos gyventojų kokybišką gyvenimą.
Bet mes dabar kalbame ne apie tas priemones. Pavyzdį galiu pasakyti. Vėlgi toje pačioje Neringoje buvo priimti tarybos sprendimai, draudžiantys įgarsinimo technikos naudojimą išorėje, šalia kavinių. Buvo galima įgarsinimo įrangą naudoti tik kavinių viduje. Išorėje, turbūt visi prisimename, grodavo fleita, kažkur gitara, kažkur dainuodavo be jokio įgarsinimo. Deja, dabar savivaldybė tokių sprendimų priimti negali, nes tai traktuojama kaip kišimasis į verslą. Aš pakartoju. Tai kažkodėl pagal Triukšmo prevencijos įstatymą iškrenta iš Triukšmo prevencijos įstatymo ribų ir tai traktuojama kaip verslo žlugdymas.
PIRMININKĖ. Klausia A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš esmės aš pritariu jūsų pasiūlymui, kad kurortuose, kurortinėse teritorijose reikalinga ramybė. Bet, kita vertus, pritariu ir Vyriausybės atstovams, kurie reikalauja panaikinti tokius tarybos sprendimus. Jūs nebandėte eiti kitu keliu? Kaip minėjote, yra dienos, paros garso normos. Gal mums reikėtų į Turizmo įstatymą įtraukti tas sugriežtintas garso normas, kurios yra patvirtintos oficialiai visoje Lietuvoje, o grynai kurortams ir kurortinėms teritorijoms sugriežtinti tas garso normas?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Čia yra visiškai kito įstatymo reikalas. Decibelų maksimalus leistinas kiekis yra visiškai kito įstatymo, tai yra Triukšmo prevencijos įstatymo, reikalas, ne šio įstatymo. Savivaldybės naudojasi tuo Triukšmo prevencijos įstatymu. Kaip žinome, beveik visos siekia, bando bent užtikrinti gyventojų ramybę. Nežinau, kiek kurioms sekasi, kiek kurioms sunkiau sekasi, bet iš esmės bando.
Kitas klausimas, kodėl visuomenės sveikatos centrų specialistai nematuoja to nustatyto triukšmo lygio, ar jis viršytas, ar ne. Čia jau yra ne savivaldos reikalas. Jie tiesiog numato vietas, kuriose gali būti toks triukšmas. Paprastai numato ir laiką. Visuomenės sveikatos centro specialistai turėtų užtikrinti, ar tikrai nėra jokių pažeidimų. Bet nesu girdėjusi, kad…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. STANCIKIENĖ (MSNG). …kas nors tikrintų, kontroliuotų.
PIRMININKĖ. Dėkui pranešėjai. Laiką gerokai viršijome. Dabar po pateikimo vienas už, vienas prieš. Prieš – B. Bradauskas. Nebematau B. Bradausko. Balsuojame. Gerbiamieji kolegos, kas po pateikimo pritariate Turizmo įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 61 Seimo narys. Už – 48, prieš nėra, susilaikė 13. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Numatomas svarstymas pavasario sesijoje.
Darbotvarkės 2-14 klausimas. Gerbiamasis Matulevičiau, pateikti šį įstatymą mes negalime jums suteikti galimybės, nes nesurinkta 29 Seimo narių parašų.
17.06 val.
Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1969(2) (pateikimas)
Toliau darbotvarkės 2-15 klausimas. Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1969(2). Pateikimas. N. Puteikis. N. Puteikis – į tribūną. Ateina N. Puteikis. Repliką – A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Tiesiog gaila, kad iš karto nesuteikėte galimybės paprašyti, kad pagrindinis arba bent jau papildomas būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, nes dabar tik Ekonomikos komitetas. Tai nėra tik ekonomikos dalykai, tai yra savivaldos reikalai.
PIRMININKĖ. Trumpinkite, kokį norite papildomą komitetą?
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Dėl Turizmo įstatymo. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą.
PIRMININKĖ. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kaip papildomas. Sutinkame? Gerai. Prašom, N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (MSNG). Ši įstatymo pataisa, mano galva, būtina ne dėl to, kad paspartintume arba paskatintume žmones atsijungti nuo centralizuotos šilumos sistemos, bet tais atvejais, kada tai galima padaryti, kada tai logiška padaryti, kad žmonėms nebūtų tyčia trukdoma. Kaip vyksta trukdymas dabar?
Šilumininkai naudoja pasenusią Statybos įstatymo formuluotę reikalaudami pateikti statybos užbaigimo aktą tiems, kurie nori atsijungti. Tačiau Statybos įstatymas jau ketveri metai kaip pakeistas ir jame vartojamas deklaracijos, statybos užbaigimo akto arba deklaracijos terminas. Todėl mano pataisa yra iš dviejų dalių.
Pirmoje dalyje aš siūlau pataisyti šią pasenusią formuluotę ir įrašyti naują Statybos įstatymo formuluotę. Kitaip tariant, šilumininkai negalės prašyti neegzistuojančio dokumento.
Antroji formuluotė derina Šilumos ūkio įstatymą su Civiliniu kodeksu, tą dalį, kur Civiliniame kodekse parašyta, kad galima atsiskaityti tik už faktiškai gautas paslaugas. Šiuo atveju kalbama apie koridorius. Jeigu koridoriuje šilumos prietaisų nėra, kad šilumininkai negalėtų reikalauti už šilumą, apskaičiuotą pagal jų stebuklingas nelogiškas formules. Tokia būtų pataisos esmė.
PIRMININKĖ. Dėkui pranešėjui. Klausia K. Grybauskas.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Jau dabar mes turime daug pavyzdžių, kai perdėtas taupumas priveda prie to, kad dalyje bendrųjų patalpų arba laiptinių jau dabar yra antisanitarinės sąlygos ir panašiai. Jūs žinote, kiek problemų kilo. Ar tikrai nepaskatins papildomo atsijungimo ir dar nepablogins sąlygų vieni kitiems?
N. PUTEIKIS (MSNG). Nežinau atvejo, kad tai būtų padaryta legaliai. Visi spaudoje aprašyti atvejai yra nelegalūs radiatorių pašalinimai iš koridorių. Tai yra antiįstatyminė veikla, aš ją smerkiu, kaip ir jūs, ir mano pataisa niekaip nesusijusi su šiais dalykais. Jeigu radiatoriai yra projekte, jų atjungimas yra šiurkštus Statybos įstatymo ir Šilumos ūkio įstatymo pažeidimas. Yra atitinkamos tarnybos, kurios turi ieškoti kaltų, skirti baudas. Mes žinome, kad tie atsijungimai galimi tik dažniausiai daugiabučių namų pirmininkų iniciatyva. Kitaip tariant, pagauti kaltą dėl radiatorių nupjovimo yra labai lengva. Jeigu jie yra būtini, jie privalo ten būti, ir jokių problemų mano pataisa nesukels.
PIRMININKĖ. Klausia A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Aš, kolega, labai dėkoju jums už šitą įstatymą. Tai iš tikro yra mūsų Seimo darbo brokas, nes kai priiminėjome Statybos įstatymą, tai turėjome priimti ir visus lydimuosius. Čia liko statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktai. Be abejonės, jeigu jie buvo panaikinti, jie turėjo būti iš visų įstatymų panaikinti. Aš tiesiog atkreipiu dėmesį, kad tai yra ne pirmas atvejis, kai su visu paketu Aplinkos ministerija atneša įstatymus į Seimą, konkrečiai mūsų komitetas su tuo dirbo…
PIRMININKĖ. Kolege, klauskite.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Labai gaila, kad dar kartą matome broką. Mano klausimas jums, ar jūs nemanote, kad sąmoningai buvo pamiršta šią nuostatą išbraukti iš šito įstatymo?
N. PUTEIKIS (MSNG). Be jokios abejonės, kad sąmoningai. Aš net kitą pavyzdį galiu pasakyti, atsakydamas į jūsų klausimą.
Mūsų daugiabutis pakeitė šildymo sistemą. Palikome centralizuotą šilumos gavimą per specialius prietaisus ir įsirengėme butuose individualius šilumos skaitiklius. Tai „Klaipėdos energija“ po kiek laiko pareikalavo, kad mes prijungtume mūsų individualius skaitiklius prie jų elektroninės sistemos. Po šio prijungimo mes pastebėjome stebuklingą dalyką: mes išleidome po 8 tūkst., po 12 tūkst. šilumos sistemai pakeisti, o rezultatas toks, kad mes nieko nesutaupėme. Šilumos tiekėjai iš tikrųjų naudojasi kolegos K. Grybausko pateiktomis situacijomis, užuot persekioję Statybos įstatymo pažeidėjus, neleidę atsijungti ir baudę už šilumos sistemos sugadinimą, užuot baudę už dvigubų radiatorių pastatymą, kas yra dažnas atvejis, jie eina priešinga linkme. Jie iš esmės pradeda trukdyti tiems žmonėms, kurie arba nori atsijungti nepadarydami žalos centrinei sistemai, arba pradeda naudoti tokius uždraustus metodus kaip senų sąvokų, ketverių metų sąvokų, vartojimas ir žmonės tiesiog kankina biurokratiškai. Kolegos, aš atkreipiu dėmesį, kad mano pataisa yra dviejų dalių. Jeigu jūs nesutinkate su antrąja dalimi dėl koridorių, aš vis dėlto prašyčiau neskubėti atmesti, nes pirmoji dalis yra dėl žmonių kankinimo vartojant pasenusius terminus.
PIRMININKĖ. Klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis kolega, koridorius tai yra sudėtinė namo dalis. Jeigu ten yra projektas, pagal tą projektą numatytas šildymas, tai ar nėra išbalansuojama šilumos sistema? Kaip čia kalbėjo, ar du radiatorius, ar tris radiatorius dėsi, aš abejoju tuo naudingumu.
N. PUTEIKIS (MSNG). Jeigu projekte yra radiatoriai bendro naudojimo patalpose, juos galima atjungti tik nustatyta tvarka. Jeigu centrinė šilumą tiekianti institucija neduoda leidimo, aš nežinau teismų sprendimo, pagal kuriuos būtų kas nors juos privertę išmontuoti tuos radiatorius. Jeigu yra projekte – šventa, Konstitucija!
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Niekas nenori kalbėti prieš. Gal galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Tada A. Stancikienė kalbės už. Nenorite? E. Šablinskas – už.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Trumpai. Pritariu vien tik todėl, kad tai susiję su didmiesčiais. Vilnius vargsta, nes tie prižiūrėtojai, Statybos inspekcija ir kiti, dėl gerbiamojo mero aktų niekaip neparengia žmonėms atsijungimo projektų. Viskas taip suvelta, kad jie nedaro to vos ne teisėtai dėl mūsų įstatymų spragų. Kaip čia draugai kalba, nuims radiatorius, nebijokime, neleis nuimti radiatorių, jeigu nėra pakeitimų arba neįrodys, kad tų radiatorių nuėmimas nekenks pastatui. Todėl tie numatyti patvarkymai yra išties geri, o po to svarstymo metu galima net ir patobulinti frazes. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame. Kas pritariate Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 39, prieš – 1, susilaikė 25. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Numatoma svarstyti pavasario sesijoje.
Replika po balsavimo. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Taip, replika. Gerbiamoji pirmininke, norėčiau truputį pataisyti. Įstatymas susijęs su statybų, teritorijų planavimu ir daugiau su Aplinkos apsaugos komiteto funkcijomis. Tai pirma.
Ir antras dalykas. Vis dėlto reikėtų Vyriausybės išvados, nes tai yra tikrai sudėtingas įstatymas. Nežinau, aišku, bet siūlyčiau, kad pagrindiniu turėtų būti Aplinkos apsaugos komitetas, ne Ekonomikos komitetas, nes tai yra tikrai susiję su Statybos ir Teritorijų įstatymais. Bet bent jau pagalbiniu komitetu, ar papildomu, Aplinkos apsaugos komitetas turėtų būti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Papildomu siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. Sutinkame?
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Pagrindiniu turėtų būti.
PIRMININKĖ. Tada balsuojame alternatyviai. Kas už tai, kad Ekonomikos komitetas būtų pagrindiniu, balsuojate už, kas už tai, kad Aplinkos apsaugos komitetas, balsuojate prieš.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 15, prieš – 50. Aplinkos apsaugos komitetas pagrindinis, papildomas Ekonomikos komitetas.
Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad reikia Vyriausybės išvados? Galime. Vadinasi, prašome Vyriausybės išvados.
17.16 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2522 (pateikimas)
Toliau Miškų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. V. Simulikas.
V. SIMULIK (MSNG). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Mielieji kolegos, pati idėja buvo suderinti 11 straipsnio 1 ir 3 dalis. Vienoje dalyje buvo numatyta galimybė keisti žemės paskirtį, kitoje ne. Buvo lyg ir techninis klausimas, kad abi dalys skambėtų vienodai. Paskaitęs Teisės departamento išvadą nustebau, kad šį įstatymą teikiant gali būti korupcijos elementų, todėl Aplinkos ministerijoje pasidomėjau, kas sprendžia dėl tų paskirčių keitimo. Tai yra trys institucijos, kurių kompetencija aš neabejoju – Saugomų teritorijų tarnyba, Regioninių parkų administracija ir Aplinkos ministerija. Tik toms trims institucijoms sutarus gali būti keitimai regioniniuose parkuose. Gerbiamojo A. Salamakino klausiau dėl naujos redakcijos. Iš tikrųjų yra nauja redakcija, kuri neprieštarauja šiai idėjai. Jeigu jūs neprieštarausite dėl inkorporavimo, jeigu po pateikimo pritarsite, tai komitetas suderins pozicijas pagal naują įstatymo redakciją. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia K. Grybauskas. (Balsai salėje) Įjungęs E. Šablinskas. Gerai, klauskite.
K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Šalyje tikrai labai daug pavyzdžių, kai rekreacinės paskirties statiniai yra įkomponuojami į mišką ir nereikia kirsti plynai, ir nereikia tų visų išvadų arba kitaip skaičiuoti vertės papildomai. Papildomos išlaidos yra statytojams. Manau, kad dabar yra betikslis jūsų reikalavimas sudaryti tokias galimybes keisti paskirtį. Kas lėmė tokį jūsų pasiūlymą?
V. SIMULIK (MSNG). To paties straipsnio dviejose skirtingose dalyse yra viena kitai prieštaraujančios pozicijos. Vienoje yra leidžiama, kitoje yra nutylima. Todėl siūloma papildyti. Manau, kad Aplinkos apsaugos komitetas tikrai priims geriausią sprendimą, jeigu bus pritarta po pateikimo. Tai yra daugiau techninis klausimas.
O jeigu yra piktnaudžiaujama, manau, dėl to trys kompetentingos institucijos duoda leidimą keisti, aš abejonių dėl jų neturiu. Jeigu jūs turite… Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkoju. Aš už.
PIRMININKĖ. Jau nebeklausite?
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Ne.
PIRMININKĖ. Gerai. A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Mano klausimas toks. Iš tikro mes jau tada, kai įrašėme visuomeninės paskirties ir bendro naudojimo teritorijas, atskirų želdynų teritorijoms formuoti, labai aiškiai įsivaizdavome, kad visuomeninės paskirties arba bendro naudojimo teritorijos ir yra tos teritorijos, kurios yra rekreacinės teritorijos. Aš noriu jūsų paklausti. Ar jūs suprantate, kokie pavojai slypi po jūsų įrašymo į rekreacines teritorijas? Atsiranda galimybės keisti miškų ūkio paskirtį statant ir kaimo turizmo sodybas, ir ką tik norisi tai pavadinus „panaudojama rekreacijai“.
Aš noriu atkreipti dėmesį. Praeitoje kadencijoje mes turėjome klausimą būtent dėl Druskininkų savivaldybės. Ten šalia ežero buvo vienintelė teritorija, kur miestas ėjo į pliažą, kur turėjo rekreacijai skirtą teritoriją, kol ji buvo miško ūkio paskirties žemė. Kai tik savivaldybė priėmė sprendimą, kad tai yra rekreacinė teritorija, ji tapo kažkieno verslo teritorija, nes ten ateinantys žmonės (neva tai rekreacinė) turi mokėti didžiulius pinigus tam, kuris pakeitė miškų ūkio paskirties žemę ir įrengė ten kažkokią poilsio teritoriją. Ar jūs tikrai realiai suvokiate, kodėl yra neįrašytas žodis „rekreacinėms“, ar tikrai nebijote to pavojaus?
V. SIMULIK (MSNG). Dėkoju už klausimą, gerbiamoji kolege. Aš paskaitysiu įstatymo tekstą, kuris yra siūlomas vienoje dalyje kitai daliai, kad būtų aišku. „Valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose, biosferos poligonuose esančią miško žemę paversti kitomis naudmenomis leidžiama tik reikmėms, susijusioms su saugomų teritorijų apsauga, tvarkymu, pritaikymu visuomenės poreikiams, naudojimu rekreacijai, jei tai numatyta saugomų teritorijų planavimo dokumentuose (o tuos dokumentus tvirtina trys institucijos) ir neprieštarauja valstybinių parkų, biosferos rezervatų, biosferos poligonų nuostatoms.“ Juo labiau kad jūsų komitetas svarstys šias pozicijas, jeigu tame galiojančiame įstatyme yra blogai, tai, manau, jūs iki svarstymo galėsite pakeisti. Juo labiau žinau, kad yra nauja redakcija, kaip pirmininkas sakė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar vienas – už, vienas – prieš po pateikimo. A. Stancikienė – prieš.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Tiesiog atkreipiu dėmesį, kad jūsų pacituotas straipsnis yra visiškai kitas straipsnis. Ką reiškia, jeigu mes čia įrašysime, kad ne tik visuomeninės paskirties bendrojo naudojimo, bet ir rekreacinėms teritorijoms formuoti, tai reiškia, kad nė viena iš jūsų išvardintų institucijų, nei valstybinio parko direkcija, nei savivaldybė – nė viena negalės neišduoti leidimo. Ateis žmogus, norintis statyti kaimo turizmo sodybą, štai Druskininkų atvejis, šalia Druskininkų ežero, kai buvo sunaikinta vienintelė vieta, skirta miestiečiams poilsiauti, tai ateis, pasakys, kad jis čia nori ką nors statyti, pastatus, dar ką nors įrengti rekreacijai, ir nebus argumentų neišduoti jam leidimo, nes įstatyme jūs jau įrašote, kad rekreaciniams galima, o po pavadinimu „rekreaciniams“ galima paslėpti, ką nori. Dar kartą sakau, kaimo turizmo sodybą, viešbutį ir t. t. Be abejonės, gali, jeigu tu darai SPA centrą, kaip mes dabar žinome, Lietuvoje. Žodžiu, aš manau, kad tai yra labai pavojinga.
PIRMININKĖ. E. Šablinskas – už.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Manyčiau, nelabai pavojinga. Išimtis patvirtina taisyklę, gerbiamoji Stancikiene, išimtimi tą patvirtina. O įstatymas, kuris bus įtrauktas į rengiamą projektą, manau, nieko nekenks, nes ten jau irgi, kiek girdėjau, numatyta. Tai trumpai – kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate pateiktam įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 52, prieš – 1, susilaikė 9. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Numatoma svarstyti pavasario sesijoje.
17.24 val.
Mokslo ir studijų įstatymo 8, 28 ir 93 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-950 (pateikimas)
Mokslo ir studijų įstatymo 8, 28 ir 93 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. V. Simulikas.
V. SIMULIK (MSNG). Gerbiamoji pirmininke, mielieji kolegos, aš pasistengsiu labai trumpai, nes daugelis jau tą temą žinote. Mes su kolegomis jau prieš keletą metų iš tikrųjų traktavome, kad aukštojo mokslo sistemoje yra universitetai, ir universalūs, ir specializuoti, ir regioniniai. Apie regioninių universitetų vaidmenį ir jų buvimą labai dažnai yra kalbama iš aukštų tribūnų, bet iki šios dienos mes negavome jokio dokumento, kuris įrodytų, kad jie yra, kad jiems yra skirtas koks nors dėmesys, jeigu regionai reikalingi Vilniui. Aš suprantu, kad mes daugiau konstatuojame esamą faktą, tiktai ne viskas sudėliota taip, kaip priklauso. Specializuoti universitetai ir šiandien yra, yra siauros specializacijos, ne vienas ir ne du. Apie universaliuosius aš nenoriu nieko sakyti, nes iš tikrųjų daugelis yra universalių. Apie Vilniaus universitetą, mielieji kolegos, mes visiškai neseniai priėmėme jo statutą atskiru įstatymu, mes nieko naujo nepasakome, mes tiktai sakome, kad tai yra faktas, tik mes bijome, ko gero, tai įvardinti. Mes, autoriai, iš tikrųjų neprieštaraujame, jeigu komitetas svarstytų ir pakeistų redakciją, ypač kaip ministras sakė, kad jie turi kitą viziją. Gerai, bet kada nors galima prie to prieiti ir pradėti diskutuoti ir šnekėti, kuo yra išskirtiniai regioniniai universitetai ir koks dėmesys yra ministerijos ir Seimo jiems. Trumpai tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš puikiai suprantu, ar mes taip skirstysime, ar kitaip skirstysime universitetus, kaip sakoma, tas nesikeis. Tikslas yra visai kitur. Sakykite, kodėl jūs dabar norite juos suskirstyti ir padaryti kai kuriuos regioniniais, jie neformaliai ir yra kai kurie vadinami regioniniais. Matyt, yra siekiama, kad tokiu reguliavimu, jiems tokio statuso suteikimu būtų priimti atitinkami finansiniai sprendimai, kurie turėtų praktinę reikšmę jų veiklai?
V. SIMULIK (MSNG). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų ir šiandien regioniniams universitetams, tiek Šiaulių universitetui, tiek Klaipėdos universitetui, ministerija skiria tikslines papildomas vietas tam, kad regione išlaikytų darbo vietas ir būtų skiriamas atitinkamas dėmesys. O šiandien situacija jau yra, jūs teisingai įvardinote, kad jau yra ta situacija, mes tiktai formalizuojame ir kalbame apie diskusiją komitete ir ministerijoje, kad galbūt reikėtų į lentynėles sudėlioti visa, kas yra, ar tai tinkamas modelis, ar netinkamas, ar mes kitaip pavadinsime, bet visada yra kalbama, ypač atvažiavus į regionus, kad regioniniai universitetai iš tikrųjų reikalingi ir jiems skiriamas atitinkamas vaidmuo regionuose užtikrinant kompetenciją, žinias ir visa kita.
PIRMININKĖ. Klausia A. Pitrėnienė.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Gerbiamasis kolega, aišku, labai norėčiau pritarti, jeigu galėčiau, šiandien tikrai to padaryti negalėsiu. Dėl to, kad aš nežinau, kodėl jūs išvis teikiate tokį siūlymą. Aš manau, tas entuziazmas, kad čia mes à la tokie gražesni būsime, regioninis… Žinokite, aš aplankiau, mes su komitetu apsilankėme ir Klaipėdoje, ir Šiauliuose, tiesiogiai kalbėjomės su dėstytojais, turėjome Šiaulių ir Klaipėdos dėstytojų ir rektorių bendrą susitikimą, ir ministerija visur dalyvavo, bandėme ieškoti, kaip jūs sakote, atkreipti dėmesį, gal iš tikrųjų kas nors naudinga būtų. Žinokite, aš šiandien galėčiau atsakyti, kad man po visos šios veiklos, kurią atlikome, susidarė įspūdis, kad mes galime net pakenkti. Mano manymu, tai yra labai labai pavojinga, kad tai gali sukelti… nes universitetas, pats žodis, jie visi yra universalūs. Mūsų valstybė yra labai maža, jie visi yra regioniniai, stoja visi kur nori, laisvas judėjimas. Paskelbus, kad vienas ar kitas universitetas yra regioninis, kad ten vaikai iš to regiono niekur neišvažiuos, stos tik į tą universitetą, to neatsitiks, tikrai nesustabdysime tų dalykų. Taigi tai yra ganėtinai painu.
PIRMININKĖ. Kolege, laikas!
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Na, pasakykite dabar, kodėl jūs teikiate?
V. SIMULIK (MSNG). Iš tikrųjų labai džiaugiuosi, kad prasideda diskusija, nes daugeliu atveju įvardinimas iš aukštų tribūnų – regionai ir visa kita ir sustojama ties tuo, pašnekama kokia nors proga, Mokytojų dienos proga, labai pasidžiaugiama edukologiniais, buvusiais pedagoginiais, universitetais ir užmirštama toliau apie juos šnekėti, kad mokytojas, pedagogas yra išskirtinė specialybė. Šiuo atveju šnekame ir apie pačių universitetų sanklodą. Mūsų, autorių, tikslas – sujudinti tą pelkę, pasišnekėti apie tai. Iš tikrųjų mes nesakome, kad atradome auksinę taisyklę, bet mes norime, kad prasidėtų kalba jūsų komitete, gerbiamoji pirmininke, kad ministerija siūlytų. Prieš dvejus metus ministerijoje man sakė – mes pasiūlysime idėją. Gerai. Dveji metai praėjo, tas projektas atsirado prieš dvejus metus. Turiu klausimą, kas yra pasiūlyta? Mes siūlome diskusiją. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, atsakėte į visus klausimus. Dabar vienas – už, vienas – prieš. E. Žakaris – už.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jau ne pirmą dieną vyksta diskusijos, kad Lietuvoje yra per daug aukštųjų mokyklų, kad jų reikia mažinti, reikia stambinti. Galbūt. Bet visada tokiais atvejais kieno sąskaita tai vyksta? Be abejo, pačių mažiausių, kraštinių ir t. t. Tai čia, vadinasi, koncentracija, taip jau galima suprasti, kad būtų Vilniuje ir Kaune. Tai čia tą visi suprantame. Dabar, kaip gerbiamoji Audronė sakė, kad studentai, be abejo, turi teisę rinktis, laisvas judėjimas. Bet ar visi gali rinktis? Tai čia irgi yra klausimas, yra visaip gyvenančių žmonių. Galbūt visas jaunimas norėtų gyventi Vilniuje ar Kaune, bet galbūt ne pagal tėvų kišenę kitiems yra, be to, yra regioninės problemos, kurioms spręsti reikia specialistų. Nemanau, kad Vilnius puls daryti analizes, ko reikia Šiaulių apskrityje ir t. t. Aš manau, kad bent jau panagrinėti šitą situaciją ir kokios galimybės… Galbūt ateityje tokie universitetai kaip Klaipėdos, Šiaulių turėtų būti labiau specializuoti, siauresni, daugiau atspindintys būtent kokios nors teritorijos poreikius ir, be abejo, žmonių finansines galimybes. Manau, kad tikrai komitetui ir ministerijai duoti galimybę panagrinėti, su visuomene pabendrauti, paklausti nuomonės tikrai būtų tikslinga. Ačiū.
PIRMININKĖ. V. M. Čigriejienė – prieš.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš suprantu V. Simuliką, nes yra kandidatas į Šiaulių merus, bet kaip buvusi universiteto pedagogė negaliu ramiai balsuoti už, nors remiu universitetinį mokslą. Juk dabar visi studentai renkasi studijų programas, žiūri į jų kokybę. Įgyvendinant reikia žiūrėti ir į reikšmingumą, programų patrauklumą. Tikrai patikėkite, kad šituose regioniniuose universitetuose kartais trūksta. Studentas studijas renkasi pagal programas. Jeigu tos programos neatitinka jo interesų, jis nesirenka to universiteto. Mes taip nepritrauksime jaunų žmonių į tą regioną. Todėl nepykite, bet aš negaliu balsuoti už, aš balsuosiu prieš.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo įstatymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Po pateikimo pritarta. Pagrindinis… Atsiprašau. Balsavo 56: už – 31, prieš – 3, susilaikė 22. Pagrindinis – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Numatoma svarstyti pavasario sesijoje.
17.33 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1736 (pateikimas)
Šiandien paskutinis darbotvarkės klausimas – Vyriausybės įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Teikėjas – J. Varkala.
J. VARKALA (MSNG). Gerbiamasis Seime, teikiu tokį projektą, kad labiau gerbtume piliečius, nes jie būtent iš valdžių laukia atsakomybės ir kad valdžių žodis toks ir būtų. Kai toks aukštas politikas pasakė tokią, manyčiau, labai žemą frazę: rinkimai baigėsi, vadinasi, ką pažadėjome, nebūtina vykdyti…
Teikiamo įstatymo projekto esmė yra vienas sakinys, kuris yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme: kai Seimas pritaria Vyriausybės programai, Vyriausybė privalo per tris mėnesius parengti ir patvirtinti konkrečias priemones programos kiekvienam punktui įgyvendinti, ne programai abstrakčiai, bet kiekvienam punktui, kad įsipareigojimas tarp valdžios ir piliečių būtų apibrėžtas ir turėtų įstatymo svorį, nes mūsų Respublikoje galimybės piliečiams daryti įtaką valdžiai mažėja: referendumas nepasiekiamas, įstatymų leidimo iniciatyva ar Konstitucijos pakeitimas dėl parašų kiekio nepasiekiami. Taigi yra natūralu, kad piliečių pagarba valdžioms mažėja, nes ir valdžios atsakomybė piliečiams taip pat, manyčiau, nuolatos mažėja.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Niekas nenori jūsų paklausti.
Gerbiamieji kolegos, dėl viso projekto vienas – už, vienas – prieš. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Balsuojame.
Kas pritariate po pateikimo Vyriausybės įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 54 Seimo nariai: už – 25, prieš – 2, susilaikė 27. Po pateikimo nepritarta.
Dabar turime apsispręsti, ką darome toliau. Alternatyvus balsavimas. Kas balsuosite už, balsuosite, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, kas balsuosite prieš, balsuosite, kad projektą atmestume.
Balsavo 56: už – 31, prieš – 25. Grąžinta iniciatoriams tobulinti.
Gerbiamieji kolegos, pareiškimų nėra. Taigi visi darbotvarkės klausimai išnagrinėti.
Registruojamės.
Užsiregistravo 59 Seimo nariai.
2014 m. gruodžio 9 d. vakarinis plenarinis posėdis baigtas. (Gongas) Viso gero!
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.