LIETUVOS RESPUBLIKOS

EKONOMIKOS KOMITETAS

 

PAGRINDINIO  KOMITETO IŠVADA

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NAUJOJO KORONAviruso (Covid-19) SUKELTŲ PASEKMIŲ POVEIKIO lietuvos respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui ĮSTATYMO PROJEKTO XIIIP-4711

 

2020-04-21 Nr. 108-P-10

 

                                                                                                                         Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: komiteto pirmininkas R. Sinkevičius, pirmininko pavaduotojas D. Kreivys; nariai: A. Baura, E. Gentvilas, A. Kupčinskas, B. Matelis, R.Miliūtė,  V.Poderys, J. Razma, R.Žemaitaitis. Komiteto biuro: vedėja R. Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R.Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė.

Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento direktorė Ingrida Muckutė; Finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento Audito, turto vertinimo ir nemokumo valdymo skyriaus vedėja Siuzana Ščerbina-Dalibagienė.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2020-04-15

 

 

 

Atkreiptinas dėmesys, kad karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio atvejai nėra vienkartiniai ir gali kartotis. Todėl iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiais argumentais remiantis atskiru taikymo įstatymu yra siūlomas vien tik konkrečiu Naujuoju koronavirusu (COVID-19) sukeltų neigiamų pasekmių juridinių asmenų veiklai mažinimas, o ne pats Juridinių asmenų nemokumo įstatymas pildomas atskiru straipsniu ar jo dalimi dėl procesinių terminų stabdymo ar pratęsimo ir kitais atvejais, kai kyla karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio grėsmė. Be to, pastebėtina ir tai, kad minėtos problemos reguliavimas Juridinių asmenų nemokumo įstatyme labiau atitiktų ir teisinio reguliavimo sistemiškumo ir teisinio aiškumo principus. Tuo tarpu priėmus teikiamą įstatymo projektą, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatų taikymas būtų reglamentuojamas ne viename, bet dviejuose įstatymuose t. y. tiek pačiame Juridinių asmenų nemokumo įstatyme (IV Dalis ,,Baigiamosios nuostatos“), tiek Naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatyme. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas neturėtų būti dėstomas ne atskirame įstatyme, bet papildant Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatas.

Nepritarti.

Nors karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio atvejai gali būti ne vienkartiniai, tačiau tai nėra įprastos ar prognozuojamos situacijos. Kiekvienu atskiru atveju jos kyla dėl skirtingų priežasčių, todėl reikalauja ir skirtingų sprendimų. Įstatymo projekte siūlomos priemonės pritaikytos konkrečiai situacijai – dėl visame pasaulyje išplitusio COVID-19 viruso poveikio ekonomikai ir dėl to vyriausybių taikomų ribojančių veiklą priemonių, dideliam juridinių asmenų skaičiui iškilusios nemokumo grėsmės. Todėl siūlomos priemonės nėra universalios ir tinkamos visoms ypatingoms situacijoms (ekstremaliai situacijai, karantinui, nepaprastajai padėčiai ar kt.), o yra pritaikytos konkrečiai dabartinei situacijai dėl  COVID-19 viruso poveikio ekonomikai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina priimti atskirą naują įstatymą.

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2020-04-15

1

 

 

Projekto 1 straipsnio pavadinimas neatitinka jo turinio, nes šio straipsnio 1 dalimi siūloma reglamentuoti įstatymo taikymą, o 2 dalimi - įstatymo sąvokų aiškinimą. Be to, įstatymo taikymą reglamentuojančios nuostatos paprastai dėstomos įstatymo pabaigoje, o pirmame įstatymo straipsnyje apibrėžiami įstatymo tikslai ir uždaviniai, kitos bendrosios nuostatos. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje neturėtų būti dėstomi įstatymo tikslai ir uždaviniai, o nuostatos dėl įstatymo taikymo dėstomos atskirame straipsnyje įstatymo projekto pabaigoje arba perkeltos į projekto 4 straipsnį.

Pritarti iš dalies.

Patikslinti Įstatymo 1 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas sąvokos“.

Pastebėtina, kad daugumoje įstatymų jų pirmuosiuose straipsniuose paprastai nustatoma, kokie subjektai turi vadovautis įstatymu. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektas susijęs su jame nustatomų nuostatų poveikiu kitam – Juridinių asmenų nemokumo įstatymui, svarbu nurodyti, kokiomis apibrėžtomis sąvokomis jame yra vadovaujamasi. Pačiu Įstatymo projektu naujos sąvokos nėra apibrėžiamos. Pastebėtina, kad Įstatymo projekto 1 straipsnyje nustatyta taikymo apimtis neatsiejama nuo Įstatymo projekto tikslo – nustatyti priemones juridiniams asmenims, susidūrusiems su finansiniais sunkumais ir (ar) tapusiems nemokiais dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo pasaulyje po 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbto karantino.

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2020-04-15

2

1

 

Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad “Atsižvelgiant į iškilusią grėsmę verslo likvidumui ir mokumo išsaugojimui, Įstatymo projektu siūloma laikinai – 3 mėnesius nuo karantino atšaukimo – sustabdyti JANĮ nustatytą juridinio asmens vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo, arba bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka. Toks sustabdymo laikotarpis suteiktų laisvės juridiniams asmenims ieškoti sprendimų nesibaiminant atsakomybės dėl JANĮ nustatytų pareigų“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nurodytas tikslas „sustabdymo laikotarpiu suteikti laisvės juridiniams asmenims ieškoti sprendimų“ neatsispindi įstatymo projekte. Pastebėtina, kad projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad juridinio asmens vadovui nesudarius susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 8 straipsnio nustatyta tvarka, pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo arba inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka netaikoma karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atšaukimo. Taigi, skirtingai nei dėstoma projekto aiškinamajame rašte, karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius po jo būtų stabdomas ne Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodytas terminas tarimuisi dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų), o būtų stabdoma tik pati juridinio asmens pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo po to, kai juridinis asmuo nesusitarė su kreditoriais dėl pagalbos arba nebuvo priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Taigi siūlomu teisiniu reguliavimu juridiniams asmenims nebūtų papildomo termino deryboms su kreditoriais ir „laisvės ieškoti sprendimų nesibaiminant atsakomybės dėl JANĮ nustatytų pareigų“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto nuostatas tikslinti.

Pritarti.

Patikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Juridinio asmens vadovui inicijavus nemokumo procesą, nesudarius susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti sudarymo termino, nustatyto Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, skaičiavimas sustabdomas ir juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo arba inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka netaikoma karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atšaukimo.“

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2020-04-15

2

2

 

Atkreiptinas dėmesys, kad Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 9  straipsnio 3 dalyje nėra nustatomas konkretus terminas sprendimui dėl juridinio asmens bankroto proceso ne teismo tvarka priimti ar susitarimui dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti sudaryti, o nurodoma tik šio termino galima minimali ir maksimali trukmė. Be to, kreditoriaus nustatytas terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai kreditorius kreipėsi dėl juridinio asmens bankroto proceso ne teismo tvarka ar susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti sudarymo, t. y., po pranešimo juridiniam asmeniui įteikimo, o ne nuo momento, kai kreditorius tik ketina kreiptis dėl minėtų procedūrų iniciavimo. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.

Kartu pastebėtina, kad Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 9 straipsnio 3 dalis reglamentuoja ne tik minimalų ir maksimalų terminą susitarimui dėl finansinių sunkumų įveikimo sudaryti ar bankroto proceso ne teismo tvarka, bet ir juridinio asmens prievolei įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar projekto 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas termino skaičiavimo stabdymas būtų taikomas ir juridinio asmens prievolių vykdymui. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, pašalinant šiuos neaiškumus.

Pritarti iš dalies.

Patikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Karantino laikotarpiu Kreditoriui, ketinančiam kreiptis dėl inicijavusiam juridinio asmens nemokumo procesą proceso inicijavimo, susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti sudarymo termino, nustatyto Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje, skaičiavimas sustabdomas karantino laikotarpiu.“

 

Kartu pastebėtina, kad Juridinių asmenų nemokumo įstatymo  9 straipsnio 3 dalyje nustatytos priemonės, dėl kurių turėtų būti bandoma susitarti ir rasti geriausią sprendimo būdą inicijavus nemokumo procesą. Prievolės įvykdymas nurodomas kaip vienas iš galimų sprendimo variantų, todėl nebūtų tikslinga nustatyti, kad pratęsiant susitarimo dėl pagalbos laikotarpį yra kartu pratęsiamas ir prievolės įvykdymo terminas, nes tai yra kreditoriaus ir juridinio asmens derybų, o kartu ir juridinio asmens finansinių galimybių, klausimas.

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirti.

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

 

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

 

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Ekonomikos komitetas, 2020-04-21

 

 

 

            Argumentai:

Juridinių asmenų nemokumo įstatymas nustato, kokie sandoriai negali būti pripažinti negaliojančiais – suteiktas naujas finansavimas ir (ar) tarpinis finansavimas (64 str. 3 d.).  Nors pagal tokią formuluotę neturėtų būti ginčijami sandoriai, pagal kuriuos juridiniai asmenys pasinaudoja valstybės teikiamomis finansinės priemonės dėl COVID-19 viruso (pvz., INVEGA priemonės, Pagalbos verslui fondas), tačiau siekiant, kad būtų išvengta skirtingo sandorių ginčijimo interpretavimo, siūloma įtvirtinti konkrečią nuostatą, kad sandoriai, kuriais juridiniai asmenys pasinaudoja valstybės finansinėmis priemonėmis, nustatytomis dėl naujojo koronaviruso (COVID-19), negali būti pripažinti negaliojančiais (išskyrus, kai tai susiję su įstatymų pažeidimais ar apgaule).

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projektą nauju 4 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„4 straipsnis. Sandorių pripažinimas negaliojančiais

Sandoriams, sudarytiems pasinaudojus dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) nustatytomis valstybės finansinėmis priemonėmis, mutatis mutandis taikoma Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 64 straipsnio 3 dalis.“

Pritarti.

 

8. Balsavimo rezultatai: 9 „už“; - „prieš“; 1 „susilaikė“.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Kupčinskas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                         Rimantas Sinkevičius

 

 

 

Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris