LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 13, 23, 40 IR 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2022-11-25 Nr. XIVP-2238
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projekto 2 straipsniu Žemės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 23 straipsnio 2 dalies 8 punkte siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais:
Pirma, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 8 punkte siūloma įtvirtinti, kad administraciniu aktu pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, jeigu šiuos valstybinės žemės sklypus išnuomojant, perduodant neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, o savivaldybių ir privačios žemės sklypus – perleidžiant iš valstybės į savivaldybės ar privačią nuosavybę bei atkuriant nuosavybės teises, teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį, arba sprendiniai buvo suprojektuoti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti. Pagal projekte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą tokie servitutai būtų įtvirtinti valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis rengiamuose teritorijų planavimo dokumentuose arba žemės valdų projektuose. Atkreipiame dėmesį, kad poreikis suprojektuoti sprendinius dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį galėjo atsirasti jau po to, kai valstybinės žemės sklypai buvo išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, piliečiams buvo atkurtos nuosavybės teisės ir panašiai, t. y. po to, kai teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai jau buvo parengti ir patvirtinti. Pažymėtina, kad po minėtų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdų projektų patvirtinimo galėjo būti pastatyti nauji statiniai, vykdomas žemės sklypų pertvarkymas ir panašiai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, nurodant, kad pagrindas teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoti atitinkamą sprendinį dėl patekimo per atitinkamus žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį, turėjo būti atsiradęs teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų rengimo metu.
Antra, atkreipiame dėmesį, kad servitutai, atsižvelgiant į galiojančio keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, nustatomi žemės sklypams, bet ne žemei. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatos ,,kai servitutas negali būti nustatomas laisvos valstybinės žemės fondo žemei“ nereikėtų patikslinti.
Trečia, projekto 2 straipsniu keičiamas įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 8 punkte nuostata ,,žemės sklypų planų rengimas šiame punkte numatytais atvejais” nėra pakankamai aiški, nes projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 8 punkte nėra siūloma nustatyti atvejų, kada būtų rengiami žemės sklypų planai. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, nustatant tokius atvejus, arba projekto nuostatos atsisakyti.
Ketvirta, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatose nėra aiškus jose vartojamos formuluotės „pagal žemės sklypo ar statinio paskirtį“ turinys, nes neaišku, ką reiškia formuluotė „žemės sklypo paskirtis“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta sąvoka „pagrindinė žemės naudojimo paskirtis“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tikslinti projekto nuostatas.
Penkta, siekiant aiškumo, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatų formuluotėje „finansuojamas valstybė ir (ar) savivaldybių lėšomis“ prieš žodį „lėšomis“ siūlytina įrašyti žodį „biudžetų“.
2. Pažymėtina, kad 2022 m. birželio 30 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1311 (toliau – Įstatymas Nr. XIV-1311), kurio 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naujos redakcijos Žemės įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 4 d. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamas projektas parengtas naudojant šiuo metu galiojančią Žemės įstatymo redakciją, todėl projektu keičiamos keičiamo įstatymo nuostatos (pvz., projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalis bei projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 8 punktas) neatitinka naujos redakcijos Žemės įstatymo nuostatų. Kadangi teikiamo projekto 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2023 m. balandžio 1 d., tai, siekiant teisinio aiškumo, projektu teikiami siūlymai turėtų būti dėstomi ne galiojančiai Žemės įstatymo redakcijai, o turi būti atitinkamai keičiamas Įstatymas Nr. XIV-1311.
3. Svarstytina, ar projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatų nereikėtų papildyti, pateikiant nuorodą į keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytą atvejį. Tokiu būdu žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai būtų rengiami nustatant servitutus projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytais atvejais, o vertinamoji projekto nuostata būtų tikslesnė ir atitiktų projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus.
4. Projekto 5 straipsnio 3 dalyje prieš žodžius „nustatyta tvarka“ įrašytinas žodis „dienos“.
5. Atsižvelgiant į Vyriausybės ir Žemės ūkio ministerijos kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, bei į tai, kad pagal projekto aiškinamąjį raštą įstatymo įgyvendinimas pareikalaus papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų, manytina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.
6. Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. birželio 30 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1311, atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 135 straipsnio 7 dalį, nustatančią, kad įstatymo papildymo ar pakeitimo įstatymo projektas gali būti pateikiamas Seimo plenariniame posėdyje ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo to įstatymo priėmimo (šis reikalavimas netaikomas kai įstatymo papildymo ar pakeitimo įstatymo projektą teikia Vyriausybė ar ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių).
Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas,
laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis
N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]