LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

JAUNIMO IR SPORTO REIKALŲ KOMISIJA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS JAUNIMO POLITIKOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. IX-1871 2, 3, 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2919

2024-04-24 Nr. 116-P-4

Vilnius

1. Komisijos posėdyje dalyvavo: Komisijos pirmininkas Virgilijus Alekna; Komisijos nariai: Tomas Bičiūnas, Viktoras Fiodorovas, Jonas Gudauskas, Sergejus Jovaiša, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Marius Matijošaitis, Kęstutis Mažeika, Rasa Petrauskienė, Edita Rudelienė, Vilius Semeška; Seimo kanceliarijos patarėja Jurgita Petniūnaitė;  Kviestieji asmenys: Seimo narė Dalia Asanavičiūtė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės grupės patarėja Rita Buitvydė, Jaunimo reikalų agentūros direktorius Jonas Laniauskas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komisijos nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-26				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.     Projektu siūloma Jaunimo politikos pagrindų įstatyme vartojamą sąvoką „užsienio lietuviai“ pakeisti sąvoka „Lietuvos diaspora“. Atsižvelgiant į tai, kad sąvokos „užsienio lietuviai“ ir „užsienio lietuvių bendruomenės“ vartojamos ir daugelyje kitų galiojančių įstatymų (Švietimo, Mokslo ir studijų, Nacionalinio saugumo pagrindų, Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų, Kultūros centrų, Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų, 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo ir kituose įstatymuose), neaišku, kodėl nurodytą sąvoką siūloma pakeisti tik viename įstatyme. Pažymėtina, kad sąvoka „užsienio lietuviai“ Mokslo ir studijų įstatyme bei Švietimo įstatyme yra apibrėžta: užsienio lietuviais laikomi Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys užsienyje, ir lietuvių kilmės užsieniečiai, jų vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai. Tuo tarpu sąvoka „Lietuvos diaspora“ vartojama tik Mecenavimo įstatyme (be to, Visuomenės informavimo įstatyme ir 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme vartojama sąvoka „diaspora“), šios sąvokos turinys įstatymuose nėra apibrėžtas, projektu jo apibrėžti taip pat nesiūloma (tai būtų ne Jaunimo politikos pagrindų įstatymo reguliavimo dalykas). Kaip matyti iš projekto aiškinamojo rašto, projektas parengtas remiantis tuo, kad sąvoka „Lietuvos diaspora“ yra apibrėžta ir vartojama užsienio reikalų ministro 2021 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. V-550 patvirtintose Lietuvos diasporos politikos strateginėse gairėse „Globali Lietuva“ 2022–2030 m. (šiose gairėse pateikta sąvokos „Lietuvos diaspora“ apibrėžtis skiriasi nuo minėtos įstatymuose apibrėžtos sąvokos „užsienio lietuviai“ sampratos). Šiuo atžvilgiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Konstitucijoje įtvirtintus teisės aktų hierarchijos ir įstatymų viršenybės prieš poįstatyminius teisės aktus principus poįstatyminiai teisės aktai turi būti derinami su įstatymais, o ne atvirkščiai. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, jog įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu (2006 m. lapkričio 13 d., 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimai), taip pat kad įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo turinys negali būti aiškinamas remiantis tuo, kaip jį interpretavo Vyriausybė ar kitos institucijos, pagal savo kompetenciją leisdamos poįstatyminius teisės aktus, kuriais siekiama įgyvendinti atitinkamų įstatymų nuostatas (2005 m. gruodžio 12 d. nutarimas).	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-26	1	2		2.     Projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje įtvirtinti sąvoką „Lietuvos diasporos jaunimas“ ir ją apibrėžti kaip „užsienio valstybėse gyvenantį Lietuvos jaunimą, kurį sudaro Lietuvos Respublikos piliečiai ir lietuvių kilmės asmenys, taip pat nelietuvių kilmės asmenys, kildinantys save iš Lietuvos, siejantys save su Lietuva istoriniu, kultūriniu, socialiniu, ekonominiu ar politiniu ryšiu“. Ši siūloma sąvokos apibrėžtis kelia abejonių atitikties konstitucinei tautos sampratai požiūriu. Atsižvelgiant į žodynuose pateikiamas žodžio „diaspora“ reikšmes ir į kontekstą, kuriame šis žodis vartojamas projekte, aišku, kad čia jis vartojamas reikšme „svetur gyvenanti tautos dalis“. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją tautos samprata apima du aspektus: Konstitucijos preambulėje pavartota sąvoka „lietuvių tauta“ reiškia etninę tautą, o sąvoka „Lietuvos pilietinė Tauta“ oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje aiškinama kaip valstybinė bendruomenė, jungianti valstybės piliečius. Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime yra pažymėjęs: – Lietuvos valstybė kūrėsi etninės tautos – lietuvių tautos pagrindu; tai atspindėta Konstitucijos preambulėje, kurioje įtvirtinta, kad būtent lietuvių tauta (t. y. etninė tauta) prieš daugelį amžių sukūrė Lietuvos valstybę; – tai, kad Lietuvos valstybė kūrėsi lietuvių tautos pagrindu, atsispindi ne tik Konstitucijos preambulėje, bet ir kitose Konstitucijos nuostatose: valstybinė kalba – lietuvių kalba (14 straipsnis), kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje (32 straipsnio 4 dalis); Konstitucijos 32 straipsnio 4 dalies nuostata, kad kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje, reiškia, kad visi užsienyje gyvenantys lietuviai, kad ir kur būtų jų nuolatinė gyvenamoji vieta, turi teisę bet kada grįžti į Lietuvą – savo etninę tėvynę; pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris atkirstų užsienyje gyvenančius lietuvius nuo lietuvių tautos; iš užsienyje gyvenančių lietuvių negali būti atimta galimybė dalyvauti, jeigu jie to siekia, lietuvių tautos gyvenime; užsienio lietuviai – sudedamoji, neatskiriama lietuvių tautos dalis; – lietuvių tauta yra Lietuvos pilietinės tautos – valstybinės bendruomenės pagrindas, būtina egzistavimo prielaida; – Lietuvos pilietinė Tauta – valstybinė bendruomenė jungia atitinkamos valstybės piliečius (nepriklausomai nuo jų etninės kilmės), o piliečių visuma sudaro Lietuvos pilietinę Tautą; Lietuvos pilietinei Tautai priklauso visi Lietuvos Respublikos piliečiai – nesvarbu, ar jie priklauso titulinei nacijai (yra lietuviai), ar tautinėms mažumoms; pilietybė išreiškia asmens teisinę narystę valstybėje, atspindi asmens teisinę priklausomybę pilietinei Tautai – valstybinei bendruomenei. Iš šių oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatų darytina išvada, kad nėra konstitucinio pagrindo asmenis, kurie nėra nei Lietuvos Respublikos piliečiai, nei lietuviai pagal etninę kilmę (taigi nepriklauso nei Lietuvos pilietinei Tautai, nei etninei lietuvių tautai), laikyti tautos dalimi ir priskirti „Lietuvos diasporos“, kaip užsienyje gyvenančios tautos dalies, jaunimui. Subjektyvus ne lietuvių kilmės užsieniečio santykis su Lietuva, projekte apibrėžtas kaip „savęs kildinimas iš Lietuvos“ ir „savęs siejimas su Lietuva istoriniu, kultūriniu, socialiniu, ekonominiu ar politiniu ryšiu“ neturi aiškaus teisinio turinio ir negali tapti objektyviu pagrindu laikyti asmenį priklausančiu tautai (nei pilietine, nei etnine prasme) ir pripažinti jį turint šio priklausymo suponuojamas teises.	Pritarti
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-26				3.     Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 3.1.  Pagal šių rekomendacijų 35 punktą, įstatyme vartojamas sąvokas įvardijantys terminai dėstomi abėcėlės tvarka, todėl projektu siūlomos sąvokos „Lietuvos diasporos jaunimas“ ir „Lietuvos diasporos jaunimo organizacija“ turėtų būti įtvirtintos ne keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 ir 21 dalyse, o šio straipsnio 111 ir 112 dalyse (20 ir 21 dalys pripažintinos netekusiomis galios). 3.2.  Projekto 1, 2 ir 3 straipsnių pavadinimuose išbrauktinas žodis „Įstatymo“.	Pritarti	Redakcinio pobūdžio pastabos
4.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2023-07-11				Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 2, 3, 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.XIVP-2919 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.	Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komisijos sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komisijos paskirti pranešėjai: V. Alekna.

Komisijos pirmininkas                                                                                                                                                                                         Virgilijus Alekna

Seimo kanceliarijos patarėja Jurgita Petniūnaitė