Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 43, 2021 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 6, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 82
STENOGRAMA
2021 m. birželio 30 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas V. MITALAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Sveiki, gerbiami kolegos, pradedame Seimo vakarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Gerbiami kolegos, turime šiek tiek darbotvarkės klausimų, kurie dar iš rytinės darbotvarkės nėra apsvarstyti. Aš norėčiau tada galbūt pradėti nuo rezoliucijos „Dėl Kubos Respublikos“ projekto, kad mums jį pristatytų Seimo narys E. Zingeris. Ir mano pasiūlymas tada būtų, jeigu galima būtų, Seimo Ateities komiteto pranešimą turėti prieš balsavimą, nes tam skirta 20 minučių laiko. Mes galėsime apsvarstę kitus projektus, kurie dar likę, tiksliau numatyti balsavimo laiką, jis gal šiek tiek ir pasiankstins. Matau, komiteto pirmininkas pritaria.
14.01 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Kubos Respublikos“ projektas Nr. XIVP-684 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Tada kviečiu gerbiamą Emanuelį į tribūną pristatyti Seimo rezoliucijos „Dėl Kubos Respublikos“ projektą Nr. XIVP-684. Prašau.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Pirmiausia ačiū visiems pasirašiusiems. Iš esmės pusė, beveik pusė Seimo pasirašė šią rezoliuciją dėl žmogaus teisių Kuboje. Jeigu kas nors turėtų klausimų paklausti, kodėl Kuba, ne vien tik Baltarusija, aš jums atsakyčiau labai paprastai, kad mes esame Europos Sąjungos nariai ir Jungtinių Tautų nariai ir mūsų balsas yra girdimas.
Todėl, turėdami prieš save dokumentą, kuris atkreipia dėmesį, kad nuo komunistinio F. Kastro perversmo laikų Kuboje situacija tik blogėja, mes prašome, kad politiniai kaliniai, kurių yra vis naujų ir naujų, šiuo metu per 100, ypač paskutinio suėmimo banga būtų stabdoma. O turėdami galvoje, kad, deja, Kubos vyriausybė yra išnaudojama ir Rusijos Federacijos, ir Kinijos operacijoms Lotynų Amerikoje, žlugdant Venesuelos vyriausybę, taikant hibridinio karo strategijas, Kubos saugumiečiai ir kariuomenė įvairiais pavidalais dalyvauja ir Lotynų Amerikoje, ir kituose kontinentuose iš esmės žlugdant laisvės siekį, mes manome, kad tai yra ne vidinis Kubos Respublikos režimo klausimas, ir mes reikalaujame paleisti iš kalėjimų čia paminėtus jų žmones, ypač pridėję paskutines aukas. Tai yra intelektualų banga, kur rašytojai, menininkai stojo drąsiai prieš režimą, nenori išvykti į Ameriką, į Majamį, o yra tenai, Kuboje, šiuo metu kalėjimuose terorizuojami, geriausiu atveju namų arešto sąlygomis. Todėl mes simboliškai tiesiame jiems ranką, ragindami ir kitus Europos Sąjungos narius, ypač Ispanijos vyriausybę, kuri artimai stebi situaciją turbūt Lotynų Amerikoje, aiškiai pasisakyti politinių kalinių ir žmogaus teisių klausimais.
Tik tiek. Ačiū. Aš sutrumpinau laiką, gerbiamas pirmininke, jeigu jūs nieko prieš.
PIRMININKAS. Labai ačiū už pristatymą. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia Ž. Pavilionis. Prašau.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas Emanueli, aš norėčiau paklausti, kodėl…
PIRMININKAS. Garsiau, jeigu galima.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Taip. Kodėl svarbu yra tokias rezoliucijas priimti ir tą solidarumą rodyti su disidentais ir demokratinėmis jėgomis Lotynų pasaulyje, Kuboje? Kokia yra to prasmė, nes aš matau, kad nelabai daug kas supranta?
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Dvi prasmės, gerbiamas kolega, bičiuli Žygi, dvi prasmės. Pirma prasmė, šis namas, apie kurį mes ką tik diskutavome, Seimas yra kilęs iš Sąjūdžio ir iš tos dvasios, kad mes patys nenorime gyventi vergijoje. Ir mes buvome pirmaujantys šitoje srityje 1990 metais. Ir mes visi Atkuriamajame Seime pasisakėme už kryptį į Vakarus ir į laisvę, ir mes tai įvykdėme. Todėl mes tikimės, kad ir Baltarusijoje, kad ir vėluojant, tas pats įvyks, ir Rusijoje tas pats įvyks, ir, ačiū Dievui, jau iš esmės įvyko Ukrainoje. Taip pat mes tikimės, kad Venesuela, kuri išrinko lyderius, poną Ch. Gvaido seimo pirmininku, jų seimo pirmininku, jie nebus atakuojami Kubos režimo ir buvę diktatoriai nebus grąžinami atgal, padedant kubiečiams, kaip jie yra iš esmės grąžinami, aš kalbu apie poną H. Čavesą, bet kad Kuba galų gale atsisakys savo Trojos arklio vaidmens.
Ir antras punktas, mielas Žygi, aš manau, aš 30 metų iš esmės vadovauju (…) santykiams su Amerikos Kongresu ir turiu pasakyti, kad mus pasaulyje vertina pagal mūsų paramą laisvės kovotojams. Mus nepaprastai vertina. Už ką dar mus galima vertinti? Už ekonomikos pasiekimus? Jie yra vidutiniški. Šalis nedidelė, mes nesame Prancūzijos dydžio šalis. Tai mus vertina už specifinę paramą žmogaus teisėms tuose sektoriuose, kurie ir kitiems rūpi. Kas rūpi Jungtinėms Amerikos Valstijoms? Joms rūpi Lotynų Amerika, kad jų kaimynystėje būtų demokratinės šalys. Remdami šitą, mes iš esmės turime išskirtinę paramą mūsų pagrindinių partnerių, kurie mums garantuoja saugumą čia ir savo kariuomenės pagalba, ir savo politine pozicija Jungtinėse Tautose. Aš manau, aš jums atsakiau, jeigu jūs nieko prieš tokį trumpą atsakymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausimą turi V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, jūsų kolega deklaravo, kad turi ryšių su Kubos mafija, R. Menendesu, su kitais asmenimis. Tai ar ši rezoliucija jiems padės gyventi geriau, kurstyti neramumus ar gauti finansavimą tiems neramumams kurstyti? Koks tikslas tos rezoliucijos?
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau atskirti kolegą R. Menendesą nuo jūsų pavartoto žodžio „mafija“. Tai yra vienas pačių iškiliausių, iš esmės po Dž. Makeino iškiliausias Demokratų partijos narys, kuris šiuo metu yra mūsų kolega, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.
Aš atsakyčiau, aš jums pasakiau, kad 2013 metais aš buvau vienas iš tų, kurie organizavo Užsienio reikalų komiteto neigiamą atsakymą tuomečiams šalies vadovams dėl fake news komentavimo. Todėl aš, tęsdamas 2013 metų savo nuostatą Užsienio reikalų komitete, kaip žinote, anksčiau kelis kartus buvau Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, o vėliau Žmogaus teisių komiteto pirmininkas šitame Seime, aš jums atsakyčiau, kad fake news aš nekomentuočiau ir jums siūlyčiau to nedaryti. Nes jeigu šiandien mes pasiduosime šitiems komentarams, rytoj apie kolegą S. Skvernelį, poryt apie lenkų lyderius, užporyt apie latvių, estų. Aš siūlau nekomentuoti dirbtinai sukeltų geltonų bangų, kurios dažniausiai sukeltos yra ne šiaip žurnalistų, pone Ąžuolai, o yra sukeltos užsienio specialiųjų tarnybų, kurios nori sukalti mus visus tarpusavyje. Todėl siūlyčiau tų žodelių, kurie skamba ir toliau skambės, vėl ir vėl atskleidžiant jūsų, mano, kitų pokalbius privačiai kalbant, o vėliau juos sumontuojant, siūlyčiau atprasti nuo komentarų. Ačiū. Čia mano draugiškas atsakymas.
PIRMININKAS. Toliau klausimą turi G. Paluckas. Prašom.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Klausimas iš dviejų dalių. Jis šiek tiek susijęs. Vos prieš savaitę Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje buvo priimta rezoliucija dėl būtinybės atšaukti finansų, ekonomikos, prekybos embargą, kurį taiko Jungtinės Amerikos Valstijos Kubai. Ir Lietuva buvo viena iš tų 183 valstybių, kuri palaikė rezoliuciją. Prieš rezoliuciją buvo tik dvi šalys – Izraelis ir JAV, trys susilaikė. Tai mano pirmas klausimas, ar nemanote, kad teikdami šią rezoliuciją mes, Seimas, išreikšdamas valią, būsime šiek tiek nenuoseklūs Lietuvos užsienio politikoje?
Ir antras klausimas, vis dėlto kokia yra rezoliucijos paskirtis? Ar tai yra mūsų vidaus visuomenės vartojimui, ar vis dėlto tai yra taip pat ir kvietimas dialogo, kalbėtis su Kubos valdžia? Mes esame paskutinė ir vienintelė Europos Sąjungos valstybė, blokuojanti dialogo susitarimą su Europos Sąjunga. Ačiū.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Pone Paluckai, žinodamas jūsų įsigilinimą į šį klausimą ir gerbdamas jūsų nuostatas, aš noriu pasakyti, kad čia neminima jokia Europos Sąjunga. Jūs pats matote, tekstas prieš jus yra. Čia kalbama apie politkalinius. Paleiskite (let them go) kalinius iš kalėjimų. Ar mes neturėtume prieš atverdami vartus Kubos režimui, per 30 metų nukankinusiam tūkstančius žmonių, mandagiai paprašyti tokio mažo dalyko kaip atverti kalėjimų vartus? Štai ir visas klausimas. Tik tiek. Tik tiek. Paleisti politinius kalinius. Nieko kito mes čia neprašome. Turint galvoje kuklią šios rezoliucijos tikslų apimtį ir nekalbėjimą apie tai, kas jums rūpi, aš žinau, kad jūs norėtumėte plačiau šnekėti apie Europos Sąjungos ir Kubos susitarimą, bet kadangi to čia nėra, tai aš jums atsakau kukliai, kad čia yra politinių kalinių paleidimo dalykas. Aš tikrai tikiuosi, kad jūs balsuosite dėl šio kuklaus apibūdinimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia L. L. Andrikienė. Prašom.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega Emanueli Zingeri, mūsų rezoliucijoje yra minimas Europos Sąjungos ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimas. Ir konstatuojama, ką ir kolega G. Paluckas sakė, kad esame vienintelė Europos Sąjungos valstybė narė jo neratifikavusi. Kadangi esame bendražygiai, aš jūsų nuomonę žinau, bet aš manau, aukštasis Seimas tai irgi turėtų žinoti. Ką turėtų padaryti Kubos valdžia, kad Lietuva imtųsi svarstyti to susitarimo ratifikavimo klausimą? Politinių kalinių paleidimas yra tik vienas iš būtinų veiksmų. Kokios kitos sąlygos? Ačiū.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū už konkretų klausimą, susijusį su mūsų būsima galbūt, pone Paluckai ir gerbiama Laima, diskusija apie Europos Sąjungos ir Kubos santykius ir mūsų vieta ten. Aš manau, dar sykį pasakysiu, galbūt šiek tiek šališkai, jums tai nepatiks, kad mes turime daug didesnį svertą nepatvirtindami šio susitarimo ir likdami paskutine šalimi, bet šiame dokumente nėra tos pozicijos užtvirtinimo. Bet į gerbiamos Laimos labai konkretų klausimą atsakau, be politinių kalinių paleidimo, mes turėtume prašyti Kubos atverti kelią politinėms partijoms pirmiausia, to mes prašome baltarusių režimo.
Antras dalykas. Be komunistų partijos, sukurti tik tikras politines partijas, įregistruoti jas, pakeisti Kubos režimo komunistinį monopolį, išmušti tą monopolį. Paprašyti, kad jie leistų registruoti politinių partijų spektrą tokį, koks yra kitose demokratinėse šalyse.
Trečias dalykas. Nesikišti savo Kremliaus sąjungininkų ir Kinijos paprašytiems į Lotynų Amerikos reikalus. Tai yra vienas pagrindinių prašymų. Apie 20 tūkst. net su viršumi Kubos saugumiečių šiuo metu yra Venesueloje ir laiko Venesuelą geležiniame kumštyje kaip kariuomenės ir diktatūros, N. Maduro režimo, tęsinys. Žodžiu, mes turime prieš savo akis Kubos režimo karines ir saugumo pajėgas, kurios iš esmės dalyvauja operacijose su pačiais baisiausiais pasaulio režimais, įgyvendindami jų tikslus prieš demokratinį pasaulį. Mes paprašytume jų nekovoti prieš demokratinį pasaulį, prieš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos tikslus. Įrašius tai paprašyti patraukti savo kariuomenės grupes, galabijančias, represuojančias, žudančias Venesuelos ir kitų šalių demokratus, kuriuos Europos Sąjunga yra pripažinusi. Aš norėčiau jums priminti, kad Ch. Gvaido vyriausybė yra pripažinusi Europos Sąjungą kaip partnerį. Tai yra mūsų ir Jungtinių Amerikos Valstijų partneris, o kaip jums, pone Paluckai, žinoma, paskutiniai rinkimai suorganizuoti Kubos kariuomenės ir saugumiečių pagalba Venesuelai paskelbti Europos Sąjungos not free, not (…) – nelaisvi ir nepriimtini, negarbingi. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū, laikas klausti baigėsi. Labai ačiū, gerbiamas Emanueli.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Labai norėčiau padėkoti už klausimus ponui G. Paluckui, poniai Laimai ir ponui Žygiui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar pasižiūrėsime, ar yra norinčių kalbėti. Diskusijoje nori kalbėti L. L. Andrikienė. Kviečiu į tribūną.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kolegos, mūsų rezoliucija, kurią priimame paskutinę šios sesijos darbo dieną, svarbi ir reikalinga. Kuba, kuri tikrai galėtų būti laisvės sala XXI amžiuje, štai jau 60 metų yra valdoma komunistinio režimo su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis. Nusikalstamas režimas ne tik nesilaiko Kubos tarptautinių įsipareigojimų ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, Jungtinių Tautų visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, bet ir labai šiurkščiai pažeidžia pamatines žmogaus ir piliečių teises. Kitaminčiai pūdomi kalėjimuose, jų šeimos patiria nuolatinį persekiojimą.
Svarbu pažymėti, kad Kubos valdžia veikia išvien su kitais nedemokratiškais režimais, švelniai sakant, visų pirma su Rusija, Kremliumi, Venesuela ir Iranu. Kolumbijoje veikiančių teroristinių grupuočių kariai apmokomi Kuboje, lėšos, finansavimas ateina iš narkotikų kontrabandos, žmonių grobimo. Šita Kubos veikla kelia realią ir rimtą grėsmę visam regionui.
Todėl mūsų pasiūlytame rezoliucijos projekte pagrįstai teigiama, kad politiniai kaliniai turi būti besąlygiškai paleisti, persekiojimas jų atžvilgiu nutrauktas. Grubiems režimo nusikaltimams nulinė tolerancija. Tokia yra mūsų pozicija, tokia ji ir turi būti.
Dar kartą patvirtiname, kad Lietuvos valstybės pozicija dėl Europos Sąjungos ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo nekinta, Lietuva neratifikuos susitarimo, kol nebus įvykdytos sąlygos, kurias, beje, Seimo nariams, ankstesnės kadencijos Seimo nariams, išdėstė Kubos opozicijos atstovai, 2019 metų gruodį lankęsi Lietuvos Seime, tarp jų ir A. Sacharovo premijos laureatas politinis kalinys G. Farinas. Spaudos ir žodžio laisvė, susirinkimų laisvė, politinių kalinių išlaisvinimas – tai tie darbai, kurių turėtų imtis Kubos Vyriausybė, jeigu ji norėtų, kad Europos Sąjungos ir Kubos susitarimas būtų ratifikuotas šimtu procentų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Priėmimo stadija. Motyvai dėl rezoliucijos. Už nori kalbėti Ž. Pavilionis. Prašau.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš labai trumpai, vienu žodžiu apibendrindamas, kodėl mes neratifikuojame tos sutarties. Tai yra todėl, kad ten yra žmogaus teisių ir demokratijos sąlygotumo. Yra siūlomas rinkų atvėrimas be šio sąlygotumo. O dabar mums, visoms demokratijoms, labai svarbu vis dėlto suvienyti savo jėgas, nes nuo to priklauso galų gale ir mūsų pačių šalies saugumas, ir mūsų Rytų kaimynių, kurios vis dar kovoja už tos demokratijos išsaugojimą, parodant, kad mes vis dėlto rodome tą solidarumą su tautomis, kurios vis dar kenčia, ilgai kenčia. Mes nusipelnome pagarbos, paramos ir savo užsienio politikos strateginiams tikslams. Tai tikrai labai siūlyčiau vieningai paremti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas Emanueli, jūs buvote teikėjas, todėl pagal Statutą nelabai galite. Man atrodo, mes čia visi suprantame, kad tie motyvai yra už. Gerbiami kolegos, apsispręsime dėl šios rezoliucijos numatytu laiku.
14.19 val.
Referendumo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-658 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-1 klausimas – Referendumo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-658. Pranešėja – teisingumo ministrė E. Dobrovolska. Prašau.
E. DOBROVOLSKA (LF). Sveiki, kolegos. Ačiū posėdžio pirmininkui už žodį. Įstatymo projekto tikslas yra įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarimą ir užtikrinant ypač reikšmingų visuomeninių santykių stabilumą priimti konstitucinių įstatymų sąraše nurodytą Referendumo konstitucinį įstatymą. Siekiant pašalinti referendumo santykių teisinio reguliavimo spragą ir neapibrėžtumą, Seimas turi priimti Referendumo konstitucinį įstatymą ir jame numatyti Lietuvos Respublikos piliečių referendumo teisės įgyvendinimo tvarką. Galiojančio Referendumo įstatymo nuostatos sudaro teikiamo projekto pagrindą.
Svarbu tai, kad rengiant projektą buvo atsižvelgta į dėl galiojančio įstatymo projekto teiktas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, dėl šio projekto gautas pastabas svarstymo metu.
Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į naujas nuostatas projekte. Pirma. Siekiant užtikrinti galimybę piliečiams saugiai dalyvauti referendumuose, siūloma nustatyti, kad įvedus nepaprastąją padėtį, paskelbus ekstremaliąją situaciją ar įvykį arba paskelbus karantiną, kai laikinai apribojama asmenų judėjimo laisvė ar nustatomi kiti ribojimai, balsavimo patalpose balsuojantys rinkėjai yra aprūpinami būtinosiomis apsaugos priemonėmis, taip pat papildomai įrengiamos balsavimo patalpos tose apylinkėse, kur rinkėjų skaičius viršija 3 tūkst., o saviizoliacijoje esantys rinkėjai galės balsuoti namuose.
Antra nauja nuostata. Siekiant užtikrinti referendumo proceso skaidrumą ir viešumą, siūloma nustatyti, kad piliečių papirkimo faktai skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje.
Įstatymo projekte patikslintos nuostatos, reglamentuojančios referendumui siūlomo sprendimo teksto kokybišką rengimą, numatant, kad grupės pateiktam referendumo sprendimo tekstui parengti reikalingą teisinę pagalbą suteikia Seimo kanceliarija.
Įstatymų projekte taip pat numatyta, kad visi piliečiai, turintys teisę dalyvauti referendume ir įtraukti į rinkėjų sąrašus, gali balsuoti internetu. Įstatymo projekte detalus balsavimo internetu procedūros reglamentavimas nenumatytas ir konkrečios nuostatos bus aprašytos atskirame įstatyme.
Mielai atsakyčiau į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Pirmasis klaustų E. Gentvilas, bet jo nematau salėje. J. Sabatausko – taip pat. Ir V. Bako. Tada klausia A. Lydeka. Prašau.
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, iš tiesų susidarė ta keista situacija, kai yra toks įstatyminis vakuumas, teisingiau, dar ne šiandien, nuo liepos 1 dienos atsiras. Taigi po liepos 1 dienos VRK galimai nebegalės išduoti piliečių parašų rinkimų lapų, nes šiai procedūrai nebebus teisinio pagrindo. Toks beprecedentis atvejis, nes atsiranda referendumo organizavimo vykdymo teisinio reguliavimo spraga ir neapibrėžtumas. Kokia būtų jūsų pozicija šiandien ir siūlymas šiuo konkrečiu atveju? Ar tai reiškia visiškai nebeišduoti parašų rinkimų lapų ir nevykdyti jokių referendumo procedūrų, kol Seimas nepriims šio Konstitucinio referendumo įstatymo? Ačiū, ministre.
E. DOBROVOLSKA (LF). Labai ačiū už aktualų klausimą. Man atrodo, čia yra du svarbūs aspektai. Visų pirma, dėl tų tokių jau detalių klausimų, kurių klausėte, sprendimus priima Vyriausioji rinkimų komisija. Bet ką turėtume daryti dabar mes? Visi sutinkame, turbūt nesvarbu, ar kalbame apie valdančiąją daugumą, ar opoziciją, kad mūsų tikslas užtikrinti, kad būtų priimtas kokybiškas Referendumo įstatymas ir asmenys galėtų pasinaudoti savo teise, atitinkamai Teisingumo ministerija tikrai pasirengusi ir vasaros metu dirbti. Na ir tikimės, komitetams išnagrinėjus, atsižvelgus į pastabas, kad mes galėsime rudeniop sesijos pradžioje turėti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą turi M. Puidokas. Prašau.
M. PUIDOKAS (DPF). Konstitucija skelbia, jog svarbiausi valstybės bei tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu, tačiau iki šiol svarbiausi nutarimai išskirtinai buvo priimami Seimo narių ir Vyriausybės.
Noriu pacituoti rinkimų sistemas tiriantį profesorių A. Krupavičių. Jis teigia: „Demokratinės valstybės kontekste galimybė, kad Lietuva nuo liepos 1 dienos nebeturės veikiančio Referendumo įstatymo, yra daugiau nei skandalinga. Ko gero, vien dėl šio fakto atskiros piliečių organizacijos galėtų pagrįstai kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir prašyti kelti bylą prieš Lietuvą dėl teisės dalyvauti šalies valdyme apribojimų, nes panašu, kad pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsnis. Politikams naudinga, kad sprendimų priėmimas liktų išimtinai jų rankose, o visuomenė galėtų nebent per rinkimus parodyti savo balsą, bet pagal dalyvavimą juose esame bene pasyviausia šių laikų Europos valstybė. Ir tai yra piliečių išgalinimo, visuomenės ir valdžios susvetimėjimo rezultatas, įvykęs palaipsniui per pastaruosius 20 metų. Tikrovė yra tokia, kad…“
PIRMININKAS. Laikas!
M. PUIDOKAS (DPF). „…turime išbaigtą elito demokratiją ir demokratiją elitui. Jai referendumai tikrai netinka.“
PIRMININKAS. Užduokite klausimą, gerbiamas Seimo nary.
M. PUIDOKAS (DPF). Užduodu klausimą. Labai mažai klausiančių, gal vis dėlto leisite pabaigti?
PIRMININKAS. Statutą keiskite, jeigu nepatinka.
M. PUIDOKAS (DPF). Dėkui. Taigi norėčiau paklausti, ar jūs pasinaudosite puikia diskusijos galimybe tam, kad būtų sumažinti dėl referendumų reikalaujami barjerai, nes žmonių skaičius Lietuvoje dramatiškai sumažėjo ir tikrai…
PIRMININKAS. Ačiū, supratome klausimą.
M. PUIDOKAS (DPF). 100 tūkst. parašų…
E. DOBROVOLSKA (LF). Labai ačiū už klausimą. Norėčiau pasidžiaugti, kad Seimo narys moka skaityti kitų pozicijas, tikiuosi, kad artimiausiu metu galės ir savo pateikti. Atsakau tiesiogiai į klausimus, pasiūlymus, kurie ir viešai skambėjo, dėl rinkimų kartelės. Jeigu mes pažiūrėtume statistiškai, asmenų, įrašytų į rinkėjų sąrašą, skaičius nepasikeitė taip dramatiškai, kad būtų pagrindas apie tai kalbėti. Pavyzdžiui, jeigu pažiūrėtume, koks procentas yra kaimyninėse šalyse, tarkime, tų, kurie privalo iš esmės būti rinkėjų sąraše ir kurie inicijuoja, tai Lietuva tikrai patenka, ir šiandien nėra tokio dramatiško pokyčio, kad mes galėtume inicijuoti. Toks pasiūlymas, be abejo, gali būti keliamas, komitetuose galima apie tai diskutuoti ir, tikėtina, čia yra svarbiausias.
Ir atsakau į kolegos A. Lydekos klausimą, ką daryti: iš esmės komitetuose išdiskutuoti, nes tikrai yra diskutuotinų klausimų ir mums svarbu priimti Referendumo konstitucinį įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkui. Paskutinis klausia A. Nekrošius. Prašau.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, aš nemėgstu beletristikos, todėl klausiu visą laiką tiesiai ir paprastai. Mano klausimo pirmoji dalis būtų tokia: kodėl tiek laiko užtruko pateikti šitą įstatymo projektą, ką ministerija tuo metu veikė, gal kokias nors pozicijas derino ir panašiai? Dabartinė situacija, kokia yra susidariusi, yra beprecedentė ir tikrai kelianti rimtų abejonių dėl ministerijos darbo. Tai vienas klausimas.
Antra klausimo dalis. Kas prisiims atsakomybę už tai? Ačiū.
E. DOBROVOLSKA (LF). Dėkoju už du puikius klausimus. Turbūt atsakant tiesiogiai galime atitinkamai kelti klausimą, kas vis dėlto įvyko praeitoje Vyriausybėje ir Seime, kad buvo priimtas įstatymas, kuris buvo, na, savo forma iš esmės prieštaraujantis Konstitucijai ir būtent dėl to mes turime tokią situaciją. Kas įvyko, kad praeita Seimo kadencija nepadarė visiškai jokių namų darbų ir mes neturėjome parengto projekto? O ką darė Teisingumo ministerija mano kadencijos metu? Jeigu pažiūrėtumėte į Teisės aktų registrą, pamatytume, kada pateikta derinti su kitomis ministerijomis. Su Vyriausybe turėjome susitikimą ir su nevyriausybinėmis organizacijomis. Ir džiaugiuosi, kad šiandien turbūt atsakomybė (jūsų antras klausimas apie atsakomybę) yra solidari – dabar susikaupti ir priimti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, ačiū už klausimus. Matau, dėl vedimo tvarkos nori J. Sabatauskas, kurį kviečiau klausti, bet jo nebuvo salėje.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, teikiate Referendumo konstitucinį įstatymą, aš suprantu, kad taip lyg ir reikia. O ar jūs pagalvojote, ar išvis reikia konstitucinio įstatymo, konstitucinio procesinio įstatymo? Realiai Referendumo įstatymas reglamentuoja terminus, tvarkas, realiai naujų normų jokių nesukuria.
PIRMININKAS. Gerbiamas Juliau, supratome. Kadangi svarbus klausimas, tai aš…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tai būtų daug paprastesnis kelias.
PIRMININKAS. …leisiu pranešėjai atsakyti, bet…
E. DOBROVOLSKA (LF). Aš mielai atsakysiu, nors turbūt Statutas ir neįpareigotų. Tikrai tai aktualus klausimas ir šitą diskusiją mes turėjome. Mes turime konstitucinių įstatymų sąrašą, ir čia turbūt yra Lietuvos atsakomybė, kad šiandien iš dešimties konstitucinių įstatymų mes turime tik vieną. Jeigu yra iniciatyvos koreguoti tą sąrašą, jį sutrumpinti, tikrai Seimo nariai gali pasinaudoti savo galimybe tai inicijuoti. Šiandien vis dėlto Teisingumo ministerija kaip savo pareigą mato inicijuoti ir tikrai parengti visus, kad mes turėtume visus sąraše esančius įstatymus. Jeigu bus kitokia politinė valia, tikrai Seimas laisvas dėl to apsispręsti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų už kalbės A. Lydeka. Prašau.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi nėra norinčių agituoti prieš, todėl ir neišsiplėsiu, tiesiog pakviesiu visus vieningai pritarti. Tikrai išskirtinai svarbus įstatymas ir išskirtinai reikalingas, kad kuo greičiau būtų priimtas. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Balsuosime dėl šio įstatymo numatytu laiku.
14.29 val.
Pranešėjų apsaugos įstatymo Nr. XIII-804 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-659 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Pranešėjų apsaugos įstatymo Nr. XIII-804 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-659. Prašau, ministre, pristatyti.
E. DOBROVOLSKA (LF). Labai ačiū. Seimas 2017 metais priėmė Pranešėjų apsaugos įstatymą ir buvo priimta 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, kurios nuostatos turi būti perkeltos į nacionalinę teisę iki šių metų gruodžio 17 dienos, kuria siekiama Europos Sąjungos mastu stiprinti pranešėjų apsaugos sistemą. Sisteminė direktyvos ir Pranešėjų apsaugos įstatymo analizė parodė, kad esamas teisinis reguliavimas tik iš dalies atitinka direktyvos reikalavimus, todėl yra tikslintinas.
Ir labai trumpai apie projekto esmę. Yra įtvirtinamos naujos ir tikslinamos esamos sąvokos, pavyzdžiui, informacija apie pažeidimą pateikiantį asmenį, pranešėjas, pagalbininkas, su pažeidimu susijęs asmuo. Išplečiamas pažeidimų, patenkančių į įstatymo reguliavimo sritį, sąrašas, įtraukiant į jį pažeidimus, kenkiančius Europos Sąjungos finansiniams interesams, pažeidimus, susijusius su vidaus rinka, įskaitant Europos Sąjungos konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklių pažeidimus, įtvirtinama galimybė asmeniui tiesiogiai kreiptis į kompetentingą instituciją, sustiprinama asmenų konfidencialumo apsauga, nustatant, kad informacija apie asmenis tyrime nedalyvaujantiems asmenims negali būti teikiama, nustatomas draudimas daryti neigiamą poveikį ne tik asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą, jo šeimos nariams, bet taip pat giminaičiams, kolegoms, dirbantiems įstaigoje, arba kitiems su įstaiga subordinaciniais ryšiais susijusiems asmenims. Labai svarbu pažymėti, kad projektas buvo derintas su visomis ministerijomis, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Generaline prokuratūra, Verslo konfederacija, „Transparency International“ Lietuvos skyriumi, Policijos departamentu ir kitomis institucijomis. Mielai atsakyčiau į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū už trumpą ir aiškų pristatymą. Prašom. Klausia V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, mano klausimas būtų toks. Štai kas kartą, labai dažnai viešojoje erdvėje girdime, kad pranešėjai vis dėlto susiduria su spaudimu, su persekiojimu, kai kurie atleidžiami iš darbo. Aš čia žiūriu, kaip valstybė sugeba apsaugoti pranešėjus. Štai yra Administracinių teisės pažeidimų kodekso 5551 straipsnis, kuris numato atsakomybę. Mano klausimas, kiek atvejų yra, kad būtų pradėta tokiais atvejais administracinė teisena, ar yra nubaustų asmenų? Jeigu ne, kodėl mes netaikome įstatymo ir kuriame tokius naujus, kurie ir toliau neveikia, jeigu nėra tos atsakomybės, atgrasančios persekiotojus? Kaip galėtumėte pakomentuoti?
E. DOBROVOLSKA (LF). Ačiū, kolega, už labai aktualų klausimą. Kadangi Teisingumo ministerija iš esmės neįgyvendino šito įstatymo, negalėčiau pateikti statistikos. Bet tikrai raštu pateiksime, paklausę kitų institucijų. Atsakant dėl faktinio veikimo įstatymo, kuris jau galioja ir dabar yra keičiamas, didžiausias iššūkis, kad visuomenei dar nėra gerai žinomas šitas įstatymas. Klausimas, ar realybėje tikrai visos institucijos yra atidirbusios visą algoritmą, kad ne tik įstatymo projekte ar įstatyme jis galiotų, bet ir praktikoje. Vienas iš iššūkių, su kuriuo jau susidūrėme, žiūrėdami į galiojantį įstatymą, pavyzdžiui, ar institucija ir kokiais pagrindais gali nutraukti pranešėjo statusą. Tai tiesiog nebuvo sureguliuota. Akivaizdu, kad šie įstatymo pakeitimai šiek tiek paaiškina tvarką. Be abejo, bendradarbiaujama ir diskutuojama, kad kiekvienu atveju tai veiktų. Tai yra sąmoningos visuomenės atsakomybė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, sakykite, ar nesvarstėte, jeigu ne, ar nematytumėte prasmės įvertinti ir atlyginimą pranešėjui, skaičiuojant nuo užkardytos žalos valstybei? Tokia praktika yra gerai veikianti Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur yra aiškiai įvardintas atlyginimo procentas pranešėjui nuo užkardytos valstybės žalos. Tai motyvuoja pranešėjus pranešti, atsižvelgiant į tai, kad pats pranešimas gali turėti neigiamų pasekmių asmeniui ir jo artimiesiems. Ar nesvarstėte? Aš suprantu, kad esant asignavimams tai neturėtų būti problema, o mes sugebėtume pasiekti mūsų užsibrėžtą tikslą.
E. DOBROVOLSKA (LF). Labai ačiū už klausimą. Turbūt papildomai atsakysiu ir šiek tiek plačiau. Pastebėtina, kad iš esmės pranešėjas, pranešdamas apie veiką, nebūtinai tai užkardo. Jis gali pranešti ir apie vykusią ar nesusijusią veiką, tai yra labai svarbu, šio įstatymo pakeitimas lemia, kad mes kalbame ne tik apie pranešėją, bet ir apie šalia esančius arba dirbančius žmones, kurie dažnai patiria spaudimą. Atsakant tiesiogiai į jūsų klausimą dėl finansinės paskatos, man atrodo, tai tikrai viena iš tų temų, apie kurią galima komitetuose diskutuoti. Turėsime laiko, nes svarstymas ir priėmimas nukeliamas į rudens sesiją, tad tikrai bus galima tai aptarti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama ministre, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Dėl šio projekto apsispręsime ir numatytu laiku balsuosime.
Dėl vedimo tvarkos – M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš prašau, kuomet vyks balsavimas, pasiūlyti papildomu komitetu Biudžeto ir finansų komitetą.
PIRMININKAS. Dėkui, supratome.
14.36 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 5, 8, 81, 9, 13 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-643, Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 papildymo 51 straipsniu ir 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-644 (pateikimas)
Dabar labai nenutolkite nuo mikrofonų, gerbiamas Mykolai. Kviečiu pristatyti 2-4.1 klausimą – Azartinių lošimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-643 ir lydimąjį projektą – Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 papildymo 51 straipsniu ir 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-644.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų įstatymo projektas yra parengtas kartu su Lošimų priežiūros tarnyba, tačiau jau gerą pusmetį aš nedrįsau jo pristatyti Seimui žinodamas agresyvų azartinių lošimų organizatorių lobizmą. Šiandien tai darau, atsižvelgdamas į vykstančius tyrimus ir suprasdamas, kad bent jau tą kartą verslo kišimasis į įstatymų leidybą gali būti apribotas, todėl mes galime turėti ganėtinai racionalią objektyvią diskusiją.
Šiuo įstatymo projektu yra siekiama trijų tikslų: pirma, tai yra panaikinti diskriminuojančias nuostatas, kurios leido trims įmonėms monopolizuoti nuotolinių žaidimų rinką; antra, įvesti adekvačius licencijos mokesčius, tokius, kokie yra daugelyje Europos Sąjungos šalių; trečia, stiprinti savivaldos vaidmenį užtikrinant, kad savivaldybė turėtų teisę išduoti arba neišduoti leidimo antžeminiams lošimų punktams, atsižvelgdama į kriminogeninę ir kitą susijusią situaciją.
Tokie yra šių įstatymų projektų tikslai ir mielai atsakyčiau į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keli Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Palionis. Prašom.
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau pasitikslinti, nes, kiek atsimenu, kai buvo Lietuvoje įteisinami nuotoliniai lošimai, Lošimų priežiūros tarnyba pati rekomendavo tą sąsają turėti su žeme. Kokios yra priežastys, kad Lošimų priežiūros tarnyba pakeitė nuomonę ir poziciją dabar dėl licencijavimo, nes suprantu, kad jiems buvo reikalinga žemė, kad vykdytų kontrolę ir uždraustų nelegalius nuotolinius lošimus. Kaip tada licencijuojant bus vykdoma?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš tiesų man yra naujiena, kad tai yra Lošimų priežiūros tarnybos inicijuota dalis, nes būtent Lošimų priežiūros tarnyba ir inicijavo panaikinimą šios nuostatos šiuo atveju. Dar keisčiau apskritai, kad mes Lietuvoje tokią nuostatą iki šiol turėjome. Mano žiniomis, niekur Europos Sąjungoje, o gal net ir visame pasaulyje nėra reikalavimo norint teikti nuotolinius lošimus turėti antžeminius punktus, ir ne šiaip, o labai konkretų įvardintą skaičių, kuris yra galimai susijęs su jau esančiais lošimų organizatoriais.
Taigi galimai ir korupcinė schema, kai esantys lošimų organizatoriai, turėdami tam tikrus lošimų punktus, sugebėjo įtikinti Seimo narius į įstatymą įrašyti reikalavimą, kad visi kiti norintys teikti nuotolinius lošimus turėtų būtent tiek antžeminių punktų, kiek turi esantys žaidėjai. Susidarė tokia tikrai labai prasta situacija, kai trys nuotolinių lošimų organizatoriai turi monopolizavę visą rinką, turi 90 % rinkos. Taigi tokios nuostatos ir siūlome atsisakyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausimą turi L. Nagienė, bet jos salėje nematau. S. Jovaiša tuomet klausia. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas komiteto pirmininke, aš jums du klausimus turiu. Vėl lošimai, loterijos. Sakykite, ar koks nors M. Puidoko padėjėjas jau buvo užėjęs paderinti klausimų?
O kitas klausimas. Įvedus šią normą, kiek pasikeistų nuo šių dienų apyvartos įplaukos į biudžetą, lyginant su šių dienų ir šia tvarka? Ar jūs turite tokius skaičius? Ačiū.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Atsakant į pirmą klausimą – ne, bet aš siūlyčiau ne… rimtai žiūrėti į vykstantį tyrimą. Aš manau, kad tai turės didelės įtakos išskaidrinant visą lošimų organizavimo sektorių, nes diskusija apie galimai neteisėtą lobizmą, galimai neteisėtą veiklą yra labai rimta ir labai prasminga siekiant užtikrinti, kad neteisėtos veiklos čia, Seime, nebūtų.
Antra dalis, atsiprašau, pirmininke, trumpai atsakysiu. Atkreipsiu dėmesį, kad įvedus licencijas už stalo lošimus ir lošimus A kategorijos automatais, čia taip grubiai kalbant, kazino būtų 300 tūkst. eurų, už lošimus B kategorijos automatais – 300 tūkst., už bingo, totalizatorius ir lažybas – 100 tūkst. eurų, už nuotolinius lošimus – 500 tūkst. eurų, už visų rūšių lošimų licencijas būtų 1 mln. eurų. Labai panašios sumos yra nustatomos Latvijoje. Lietuvoje lig šiol leidimas kainavo viso labo tūkstantį eurų.
Dabar visos šiuo metu veikiančios, azartinius lošimus organizuojančios institucijos per tam tikrą laikotarpį turės gauti licencijas ir susimokėti šiuos mokesčius. Taigi mes galime kalbėti ir apie papildomus milijonus pajamų jau iš esamų bei taip pat visos naujos, panaikinus diskriminacines nuostatas, atėjusios bendrovės taip pat turės susimokėti gana reikšmingus licencijų mokesčius. Tai reiškia dar papildomus, na, mažiausiai kelis milijonus eurų pajamų. Taigi mes kalbame apie reikšmingas pajamas, kurios galėtų būti nukreiptos padėti asmenims, turintiems priklausomybę nuo azartinių lošimų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis klausia V. Bakas. Prašau.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Šiaip drąsus siūlymas, linkiu ir rudenį tęsti tokiu pat tempu ir kartu noriu paklausti. Iš tikrųjų viena didžiausių problemų yra monopolizuota lošimų rinka, labai neskaidri. Kokios jūsų prognozės po šio įstatymo priėmimo, kiek gali atsirasti papildomų iniciatyvų arba subjektų, kurie organizuotų lošimus Lietuvoje arba ateitų į tą verslą? Ar turite kokią nors nuomonę tuo klausimu?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Mes žiūrėjome į situaciją Latvijoje ir Estijoje ir matome, kad tiek Latvijoje, tiek Estijoje yra reikšmingai – kartais – daugiau nuotolinius, bent jau šiuo atveju, azartinius lošimus organizuojančių bendrovių. Tikimės, kad panaši situacija gali vystytis ir Lietuvoje, kai monopolizuota rinka bus labiau diversifikuota. Galbūt bus daugiau ir profesionalias paslaugas teikiančių įmonių, o tai reiškia daugiau pajamų į biudžetą.
Atsakant į jūsų klausimą, ar iš tiesų bus tos valios priimti šiuos įstatymus rudenį, aš labai tikiuosi, kad bus, tikiuosi, kad Vyriausybė iki rudens pateiks savo išvadą. Labai kviesčiau jus taip pat jungtis, siekiant, kad tokie įstatymai būtų priimti, nes jūsų pavyzdys praeitoje kadencijoje rodė, kad mes galime atsilaikyti prieš stambaus verslo interesus, tiesiog reikia vienybės priimant sprendimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Matau, kad yra bent trys dėl motyvų už. Pirmasis ir vienintelis – A. Palionis. Prašau.
A. PALIONIS (LRF). Na, Andrius ne vienintelis. Ačiū, pirmininke. Aš noriu palaikyti šią iniciatyvą. Tikrai šaunu, kad įtraukiame į visą procesą ir savivaldą, kai savivalda galės apsispręsti dėl lošimo namų. Pratęsdamas savo klausimą ir klausiau, kas Lošimų priežiūros tarnybai pagal dabartinį reguliavimą trukdo sureguliuoti ir trukdo sutvarkyti visą lošimų rinką ir vykdyti priežiūrą, dėl ko atsirado kitokie pateikimai. Nesu prieš tuos pateikimus, manau, svarstymo stadijoje viską išsiaiškinsime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsuosime numatytu laiku.
14.44 val.
Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projektas Nr. XIVP-673(2), Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 161, 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-674, Administracinių nusižengimų kodekso 573 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-675, Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 14, 18 ir 112 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-676, Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-677, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-678, Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-679 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-5 klausimas, keli susiję įstatymų projektai.
Pagrindinis – Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projektas Nr. XIVP-673(2). Pranešėjas – L. Kasčiūnas. Prašau į tribūną.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, irgi atėjau su drąsiu pasiūlymu, su pasiūlymu, kuris, manau, turėtų spręsti tą įsisenėjusią problemą, apie kurią mes kalbame jau bemaž 15 metų. Ne vieną kartą buvo bandymų, bet šį kartą tikiu, kad tas bandymas turėtų pavykti. Kalbame apie Žvalgybos kontrolieriaus institucijos įsteigimą.
Visame demokratiniame Vakarų pasaulyje dabar jaučiama, kad intensyvėjant įvairioms naujos kartos grėsmėms (jas įprasta vadinti hibridinėmis grėsmėmis), šalia to, kad reikia stiprinti mūsų žvalgybos institucijų galias ir instrumentus, lygiagrečiai yra stiprinama ir demokratinė, teisinė žvalgybos taikomų metodų kontrolė, tai yra vertinama, kaip tie metodai yra taikomi. Pats geriausias pavyzdys yra Suomija, kuri 2019 metais išplėtė žvalgybos institucijų galias, taip pat įkūrė žvalgybų ombudsmeną. Kitaip tariant, norint turėti stiprią žvalgybą, reikia turėti ir stiprią jos kontrolės nepriklausomą instituciją.
Mano požiūriu, to reikia dar ir dėl to, kad žvalgyba nebūtų įtraukta kartais dėl vienų ar kitų istorijų į politinį lauką, ką parodė šis dešimtmetis, kai buvo tų istorijų (turbūt jų nereikia priminti). Dažnai paaiškėdavo, kad tos institucijos ar parlamentiniai komitetai, kurie turėdavo atlikti parlamentinę kontrolę, dėl savo politinės prigimties to tiesiog nesugebėdavo deramai atlikti. Tai suprasta ir Vakaruose, manau, ir mums reikia suprasti, kad reikia kurti išorinės žvalgybos kontrolės institucijas. Būtent tokią instituciją mes ir siūlome sukurti.
Kalbant apie pasirinkimą, mes pasirinkome kontrolierių išimtinai tik dėl žvalgybos institucijų. Kitaip tariant, mes atskyrėme nuo kriminalinės žvalgybos dėl to, kad skiriasi žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos tikslai. Žvalgyba yra tam, kad rinktų informaciją apie priešiškų valstybių veiklą, kriminalinės žvalgybos tikslai yra užkardyti nusikaltimus. Dėl to, kaip ir daugelyje Vakarų Europos valstybių, mes atskyrėme tas sritis, bet žinau, kad Seime yra ir kitas atsidaręs takelis, kuris ieškos būdų, kaip sustiprinti kontrolę ir kriminalinės žvalgybos srityje.
Svarbu pabrėžti, kad šitą projektą mes rengėme iš esmės komitete ieškodami bendro sutarimo tarp mūsų visų įvairių skirtingų frakcijų, todėl ir projektą pasirašė iš esmės beveik visų frakcijų atstovai. Dirbome prie jo pusę metų. Esu labai dėkingas ir visam NSGK biurui. Dirbome ne tik rengdami projektą, rengdami prieš tai ir koncepciją, bet net ir konsultuodamiesi su užsienio partneriais. Mes išklausėme ir turėjome labai gerus seminarus su Suomijos žvalgybos kontrolieriumi ir kontrolės institucijos atstovais, su Nyderlandų, su Norvegijos, kai mes galėjome pajausti, kaip jie mato savo žvalgybos kontrolierių veikimo modelį, jo privalumus. Iš tiesų po tų susitikimų ir po tų seminarų supratome, kad esame gerame kelyje.
Kalbant apie žvalgybos kontrolieriaus ir jo pavaduotojo įgaliojimus, jie apimtų išskirtinai, kaip ir minėjau, tik žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo, priežiūros ir atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams vertinimą. Į žvalgybos kontrolierių ir jo pavaduotoją kreiptis su skundais galėtų fiziniai ir juridiniai asmenys, nurodydami, kad dėl žvalgybos institucijų ar žvalgybos pareigūnų veiksmų yra pažeistos jų teisės ir laisvės. Taip pat galės kreiptis ir žvalgybos pareigūnai su pranešimais apie žvalgybos institucijos vykdomą galimai neteisėtą veiklą ar jos priimtus galimai neteisėtus sprendimus, susijusius su asmenimis, kurių atžvilgiu vykdoma žvalgybinė veikla.
Žvalgybos kontrolierius tyrimus galės pradėti ir savo iniciatyva, nustatęs požymius, leidžiančius manyti, kad žvalgybos institucijos ar žvalgybos pareigūnai galimai piktnaudžiauja jiems suteiktais įgaliojimais. Taip pat pradėti tyrimą galėtų gavęs Prezidento, Seimo, Seimo NSGK, Seimo laikinosios tyrimo komisijos ar Vyriausybės paklausimą dėl žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo.
Jei skundai pagrįsti, juos išnagrinėjęs ir atlikęs tyrimą žvalgybos kontrolierius ar jo pavaduotojas priims sprendimus su išvadomis ir rekomendacijas. Nors šie sprendimai bus rekomendacinio pobūdžio, juos privalės nagrinėti žvalgybos institucija, kuriai toks sprendimas adresuojamas, ir apie nagrinėjimo rezultatus informuoti žvalgybos kontrolierių, tai yra kokių priemonių bus imamasi atsižvelgiant į kontrolieriaus sprendimus.
Lygiai taip pat noriu pabrėžti, kad bus ne tik skundų nagrinėjimas, bet kontrolierius galės imtis ir proaktyvios veiklos. Kitaip tariant, galės teikti žvalgybos institucijoms metodines rekomendacijas dėl jų veiklos, susijusios su žvalgybos ir kontržvalgybos vykdymu, tobulinimo.
Na, ir pabaigai – porą niuansų. Visą laiką svarbus klausimas yra mandatas – kaip giliai galėtų žvalgybos kontrolierius eiti ir tirti? Ką rodė ir kitų šalių patirtis, iš esmės jokių apribojimų žvalgybos kontrolieriams tose mūsų minėtose valstybėse, su kuriomis mes turėjome gerą kontaktą, nėra, mes vis dėlto įvedame tam tikras dvi raudonąsias linijas, tai yra žvalgybos kontrolierius galės susipažinti su valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančia informacija, kuria disponuoja žvalgybos institucija, jeigu toks susipažinimas yra būtinas kontrolieriaus pareigoms atlikti, ir ja naudotis, išskyrus įslaptintų žvalgybos pareigūnų ar žvalgybos slaptųjų bendradarbių tapatybę ir iš užsienio partnerių gautą informaciją. Aš galbūt čia ir stabtelėsiu, jeigu turite klausimų, esu pasirengęs į juos atsakyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimų, mačiau, buvo. Pirmasis norėjo klausti A. Sysas, bet jo salėje nematau. Klausia M. Majauskas. Atsisako. Tuomet Klausia V. Rakutis. Prašom.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, norėjau paklausti, ar mūsų žvalgybos kontrolės sistema turi analogų Latvijoje, Estijoje? Ar čia mes pirmieji esame šioje srityje?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Estai turi žvalgybos kontrolierių, taip. Baltijos šalys irgi juda ta linkme.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų noriu padėkoti už tokį bendrą darbą rengiant šį įstatymo projektą ir iniciatyvą, tikrai drąsią, ir kartu noriu užduoti klausimą, kaip, jūsų nuomone… vis tiek pranešėjo VSD istorija parodė, kad Seime pritrūko valios tinkamai įvertinti galimus pažeidimus ir politikų kišimąsi į institucijų veiklą. Kaip jūs manote, jeigu tokia pat situacija pasikartotų ir žvalgybos kontrolierius šiuo atveju pripažintų žmogaus teisių pažeidimą, jo pripažinimas būtų rekomendacinis? Ir esant tokiai Seimo pozicijai, gana liberaliai, ar tokia kontrolieriaus veikla būtų prasminga, nes vis tiek reaguoti turėtų Seimas į pažeidimus?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Vytautai, aš manau, mechanizmas būtų toks: jeigu jis atlikęs tyrimą pamatytų tam tikrus neatitikimus, tai yra priklausomai, aš dabar nesisieju su ta atskira istorija, jeigu jis matytų nusikalstamą veiklą, galėtų kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas. Jam tokia teisė pagal mūsų projektą numatoma turėti. Jeigu yra pažeidimų, kurie reikalauja tiesiog sutvarkyti tam tikrų pareigūnų atsakomybę, ir jeigu jie jam atsako į tą jo kad ir rekomendacinį tyrimą, kad mes nesitvarkėme ir netvarkome taip, kaip tu siūlai, tada kontrolierius turi galimybę eiti į viešumą, kontrolierius turi galimybę kreiptis į Prezidentą, į VGT, į Vyriausybę, į Seimą ir NSGK. Šiuo atveju jo, kaip objektyvaus ir nepriklausomo kontrolieriaus, išvada šioje vietoje būtų daug svaresnė, ir mums nesiimti veiklos ir kokių nors tinkamų veiksmų būtų labai sudėtinga. Kitaip tariant, jis turi galimybę išeiti ir į viešumą, tai irgi labai svarbus dalykas. Aišku, neatskleidžiant turinio ir įslaptintos informacijos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, šį projektą norint suderinti su egzistuojančiu, pavyzdžiui, Žvalgybos įstatymu, reikėtų ir Vyriausybės išvados, be abejonės. Bet mano klausimas yra apie įgaliojimus, kurie suprantami: gauti dokumentus iki tam tikro lygio, nors iš tikrųjų ne tik partnerių pateikta informacija gali būti ribojama, bet žvalgybos institucijos turi daugybę bendrų operacijų su partneriais. Šiuo atveju reikėtų atsižvelgti, kad ir tokios aplinkybės gali apriboti gauti informaciją. Mano klausimas yra, ar nebus piktnaudžiaujama šiuo modeliu siekiant naudos ir kokioms nors užsienio žvalgybos tarnyboms? Kaip to bus išvengta?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Arvydai, pirmiausia Vyriausybės išvados iš karto paprašysime šiandien. Mano planas yra būtent toks, kad mes po pateikimo galėtume paprašyti Vyriausybės išvados. Per vasarą jūs išnagrinėsite, pasikalbėsite ir su tarnybomis. Mes irgi su tarnybomis kalbėjomės. Į kai kuriuos pasiūlymus toje išankstinėje fazėje jau atkreipėme dėmesį, kai kuriuos dalykus patobulinome, šiek tiek pakeitėme, po to galėsime tęsti svarstymą su klausymais jau rudens sesijoje. Aš to paties klausimo dažnai klausiu apie tą galimą, vadinkime, piktnaudžiavimą arba nepasitikėjimo atmosferą ir suomių, ir Nyderlandų atstovų, ir norvegų. Tai buvo tokia pradinė, pirma abejonė, bet susidėliojo tas santykis. Mes kalbame apie kontrolierių, kuris turės teisę, gaus teisę dirbti su įslaptinta informacija. Jis jau turės pereiti filtrą. Mes kažkaip kartais galvojame, kad valdybos kontrolierius turi būti būtinai oponentas tarnyboms. Ne, aš kaip tik manau, jis turėtų būti jų pagalbininkas. Ta atmosfera tose mano minėtose šalyse, jos susidėlioja gana gerai, jie net patenkinti, jeigu dabar yra kokia istorija, atiduodame kontrolieriui, jis paaiškina situaciją, visiems ramu. Visuomenei ramu, politinio proceso dalyviams ramu ir tarnyboms ramu. Šiuo atveju aš tikrai nematau problemų. O saugiklis tikrai yra, tai teisė dirbti su įslaptinta informacija. Tai yra ypač svarbus saugiklis, kurį mes visą laiką galėsime naudoti kaip saugiklį, uždraudžiantį kokių nors abejonių keliančias veiklas. Be to, kaip ir minėjau, tose šalyse jie turi absoliučiai neribojamą mandatą eiti į gylį, kontrolieriai, bet jie kartais pas save sulaiko. Ta self-containment prieiga, kad nelendame ten, kur galbūt nereikia mūsų tyrimo, kur nereikia piktnaudžiauti ir panašiai. Aš manau, tas pats gali atsirasti, susiformuoti tokia tradicija ir čia, Lietuvoje.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Laurynai, jūs jau penkti metai kaip parlamentaras dirbate nacionalinio saugumo ir gynybos srityje, susiduriate su žvalgybos institucijomis. Mano klausimas toks. Kaip jūs įsivaizduojate, ar dideli darbai laukia tos žvalgybos kontrolieriaus institucijos? Jos kūrimui aš tikrai pritariu. Kitaip sakant, ar jūs galite įvertinti, kiek problemiškų dalykų yra mūsų institucijose? Tikrai nevardinkite konkrečių problemų, bet kaip manote, ar čia pavienės, ar ir sisteminės bėdos, kurias žvalgybos kontrolieriaus institutas galėtų padėti ištaisyti?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Atsakysiu taip, gal šiek tiek pajuokaudamas. Manau, kad vien jau kontrolieriaus sukūrimas sumažins bet kokias galimybes mums kalbėti apie kokias nors mūsų tarnybų silpnybes.
PIRMININKAS. Ir paskutinė klausia L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, noriu paklausti, kiek tai kainuotų, jeigu mes dabar patvirtintume? Kokį jūs planuojate prie žvalgybos kontrolieriaus žmonių skaičių? Vis tiek tai nebus vienas žmogus, tai bus kažkokia institucija, kuri sukurta taip, kaip yra Seimo kontrolierius, taip čia žvalgybos kontrolierius. Kaip suprantu, dabar išsiaiškinau, Seimas skirtų šitą žvalgybos kontrolierių, taip?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip, Seimo Pirmininko teikimu, NSGK pritarimu skirtų Seimas.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Seimas. Ne Prezidentas, bet Seimas?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Kadangi Seimo kontrolierius…
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Supratau. Gal galite įvardinti, kiek papildomai mums reikės lėšų? Ačiū.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ponia Laima, aš atsakysiu taip dėl sudėties. Reikės dar apsispręsti, dėl to mes ir prašysime Vyriausybės išvados, ten bus tie skaičiavimai. Todėl aš tikrai konkrečių skaičių jums dabar nepasakysiu. Bet kalbant apie instituciją, taip, tai būtų žvalgybos kontrolierius, jo pavaduotojas ir tuomet gal dviejų ar trijų žmonių biuras. Kalbame apie tokią įstaigą.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas pranešėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar dėl motyvų. Nori kalbėti už – V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (MSNG). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų buvo atliktas didžiulis pusės metų darbas, kaip minėjo pirmininkas, analizuojant ir tarptautinę patirtį, darant tiesiogines konferencijas. Tikrai, kalbant apie žvalgybų kontrolę, veiklos teisėtumo kontrolę žmogus teisių požiūriu, mes čia turėjome Lietuvoje tokią pilkąją zoną, kai tokių, kokios yra užsienio, Vakarų šalyse, kontrolės sistemų kaip ir nebuvo. Aš negaliu pasakyti, kad tai yra masiniai žmogaus teisių pažeidimai. Ne, taip nėra, bet, deja, mes negalime į juos tinkamai reaguoti, nesant tokios sistemos. Jie dažniausiai būna latentiniai, jie paaiškėja po įvairių parlamentinių tyrimų, tai daro žalą ir pačioms žvalgybos tarnyboms, ir pasitikėjimui valstybe. Šis institutas, kurį skirtų būtent Seimas, leistų pašalinti tą pilkąją zoną ir užtikrintų, kad žvalgybos veikloje mes užkirstume kelią žmogaus teisių pažeidimams.
Aš tikrai siūlyčiau po pateikimo pritarti šiam įstatymo projektui. Manau, tai būtų labai didelis žingsnis apskritai padedant mūsų žvalgybos institucijų raidai, stiprinant pačias žvalgybos institucijas, tiek nacionalinio saugumo interesus užtikrinant. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime numatytu laiku.
15.00 val.
Informaciniai pranešimai
Dar liko vienas įstatymo projektas, dėl kurio reikės apsispręsti. Aš tik prieš jį perskaitysiu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos pranešimą dėl frakcijos seniūno pavaduotojo.
„Pranešame, kad birželio 30 dieną Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos posėdyje atsistatydinus frakcijos seniūno pavaduotojui T. Tomilinui frakcijos seniūno pavaduotoju išrinktas A. Veryga.“ Sveikinimai. Pasirašo A. Norkienė.
15.01 val.
Architektūros įstatymo Nr. XIII-425 8, 9, 10 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-467(2) (priėmimas)
Dabar Architektūros įstatymas. Priėmimas. Rezervinis pirmas klausimas – Architektūros įstatymo Nr. XIII-425 8, 9, 10 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-467(2) ir lydimieji įstatymų projektai. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų negauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime pritarti. Dėl 2 straipsnio gautas Seimo nario A. Mazuronio pasiūlymas, bet jis gautas nesilaikant terminų, mes negalime jo svarstyti.
Taip pat gautas Teisės departamento siūlymas, kuriam pagrindinis komitetas pritarė, ir kitas Teisės departamento siūlymas, kuriam pritarė. Tai ar galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta.
Dėl 3 straipsnio pastabų nėra. Ar galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Dėl 4 straipsnio yra gautas taip pat Seimo nario A. Mazuronio siūlymas, nesilaikant terminų. Deja, negalime jo svarstyti. Ir yra gautas Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas pritarė. Ar galime 4 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Matau, norėtų gerbiamas Seimo narys kažką pakomentuoti. Prašom.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Posėdžio pirmininke, aš norėjau paklausti. Vakar iškart po posėdžio užregistruota pataisa. Tai kada dar greičiau buvo galima registruoti? Vakar popietiniame posėdyje Seimas svarstymo stadijoje apsisprendė dėl mano pataisų ir tada po kokių 2 valandų aš užregistravau tas pačias pataisas. 19 val. 30 min. vakar pasirašiau per Dokumentų valdymo sistemą, o užregistruotos buvo dar anksčiau. Dar anksčiau to padaryti nebuvo įmanoma, nes svarstymo stadija dar vyko posėdžių salėje. Tai kaip jūs įsivaizduojate, kaip aš kokius terminus turėjau išlaikyti? Beje, šiandien komitetas svarstė šias pataisas.
PIRMININKAS. Supratau. Gerbiamas kolega, mes turime informaciją, kad apie 20 valandą, sakykime, Dokumentų valdymo sistemoje tas buvo.
A. MAZURONIS (DPF). O plenarinis posėdis vakar kada baigėsi?
PIRMININKAS. Statute parašyta, kad yra 24 valandų terminas šitoms pataisoms registruoti.
A. MAZURONIS (DPF). Tai kaip aš galėjau? Pažiūrėkite, kada svarstymo stadijoje buvo balsuojama dėl mano pataisų. Tik pabalsavo ir aš realiai valandos bėgyje užregistravau dėl priėmimo. Tai kaip dar greičiau buvo įmanoma padaryti?
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, mes apsispręsime tada balsavimo metu. Jeigu Seimas sutiks balsavimą padaryti dėl jūsų pataisų, mes dėl jų apsispręsime. Gerai? Sutariame taip dėl 2 ir 4 straipsnių.
Dėl 5 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Kolegos, dėl šito klausimo (dabar yra 15 val. 4 min.), manau, mes ir apsispręskime, kad jau kilo diskusija.
Yra dėl Architektūros įstatymo 2 straipsnio A. Mazuronio pasiūlymas, užregistruotas vakar. Prašau jį trumpai pristatyti.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, aš savo abu pasiūlymus pristatysiu visų pirma norėdamas padėkoti vakar už mano motyvus šnekančiai poniai V. Aleknaitei-Abramikienei, kitiems kolegoms, kurie palaikė tas pataisas. Deja, vieno balso pritrūko.
Gerbiami kolegos, ta profesinė savivalda, apie kurią mes čia šnekame, mano pasiūlymo esmė yra apie privalomos narystės naikinimą. Profesinė savivalda turi kurti kokią nors pridėtinę vertę, tik tada profesinė savivalda yra naudinga.
Iki 2015 metų Architektų rūmų narystė buvo savanoriška. Kaip pateikė Architektų rūmų vadovybė, kad privaloma narystė yra būtina tam, kad architektūros profesija yra viešojo intereso gynimo požiūriu labai svarbi. Aš šiuo atveju klausiu: kodėl daktarai neturi priklausyti privalomai savo profesinei savivaldai, inžinieriai, kitų profesijų žmonės?
Iki 2015 metų narystė Architektų rūmuose buvo savarankiška. Deja, šiandien tenka konstatuoti, kad Architektų rūmų narystė ir tai, kaip Architektų rūmų vadovybė ta naryste disponuoja ir žongliruoja, tapo ne kas kita kaip susidorojimo su konkurentais įrankiu, o jokia profesinė savivalda. Todėl aš tikrai prašyčiau, kad už mano pasiūlymus būtų balsuota ir jiems būtų pritarta, nes tai, kas dabar darosi Architektų rūmuose, yra mažų mažiausiai netoleruotina. Ir lyginti su Notarų rūmais, kur notarai vykdo specifinę valstybės deleguotą funkciją, jų skaičius yra ribotas, jų veikla yra reguliuojama, jų atlygiai yra reguliuojami, yra mažų mažiausiai neetiška lyginti su Notarų rūmais. Todėl prašau pritarti šiam siūlymui, kad padarytume tą sistemą tokią, kokia ji buvo iki 2015 metų, kai veikė gana gerai, mano nuomone.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš tik noriu atsiklausti. Ar šie jūsų abu pasiūlymai susiję?
A. MAZURONIS (DPF). Ne, nesusiję. Yra du pasiūlymai. Aš gal abu galiu pristatyti iš karto ir tada…
PIRMININKAS. Tai gal tada apsispręskime vienas po vieno. Dėl vedimo tvarkos – A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, man čia kilo tokia mintis. Ar gerbiamas A. Mazuronis neturėtų nusišalinti nuo šio klausimo dėl labai paprastos priežasties. Kiek žinome, jo tėvas yra labai geras architektas. Manau, gal reikėtų kaip nors nusišalinti.
PIRMININKAS. Supratome. Pastaba atkreipta, manau, Seimo narys priims sprendimą. Ar turime 29 balsus už, kad svarstytume šią pataisą? Manau, kad turime, tada apsispręsime ir balsuosime. Tinka taip? Tinka. Žiūrėkite, kolegos… Taip, prašau trumpai pakomentuoti.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Kadangi buvo paminėta mano pavardė. Gerbiamas Vyšniauskai, dėl pono V. Landsbergio įstatymo projekto svarstymo, man atrodo, turėtų nusišalinti visa Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, bet kažkodėl jūs to nepadarėte.
PIRMININKAS. Gerai. Labai ačiū. Prašau pristatyti komiteto nuomonę dėl šio pasiūlymo.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Na, šis pasiūlymas iš esmės sugriautų visą sistemą, todėl komiteto nuomonė yra nepritarti, kadangi toks siūlymas prieštarauja Konstitucinio Teismo nutarimui, kuriame konstatuojama, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi įgaliojimus įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmenys, besiverčiantys tam tikra valstybės kontroliuojama profesine veikla, turi priklausyti tam tikrai asociacijai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė aiški. Dėl pataisos motyvai prieš – K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Manau, kad nekorektiški tokie palyginimai su gydytojais ar kokiais mokslininkais, neva jiems nėra kokių nors asociacijų privalomų ar panašiai. Noriu pasakyti, kad gydytojams reikia atestacijas pereiti. Mokslininkai – kas penkerius metus, tu neteksi docento arba profesoriaus vardo, jeigu neatitiksi kvalifikacinių reikalavimų, turi pereiti konkursus. Valstybės tarnyboje vėl tas pats. Na, visur yra tam tikri kvalifikacijos reikalavimai, ir gana griežti. Advokatai taip pat turi priklausyti rūmams, nes rūmai yra tam tikras drausminimo įrankis nuo pražangų, nuo nesąžiningumo, nuo kokių nors įstatymų ar statybos reglamentų ignoravimo. Tai tiems, kas norėtų dirbti šalia ir apeiti tai, aišku, kad neaptiks. Todėl aš siūlau priimti šį įstatymą. Kaip matau, dauguma opozicijos atstovų ir pozicijos tai puikiai supranta. Tikrai, kolegos, pritarkime.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Už nuomonė prieš kolegos Seimo nario siūlymą. Dabar apsispręsime balsuodami. Kas palaiko A. Mazuronio pasiūlymą, kuriam komitetas nepritarė, – už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. Balsuojame už Seimo nario A. Mazuronio pateiktą siūlymą.
Balsavo 97: už – 41, prieš – 22, susilaikė 34. Pasiūlymui nepritarta.
Ar galime tada 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta.
Ir dėl 4 straipsnio taip pat yra A. Mazuronio siūlymas. Prašau trumpai pristatyti.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Prieš pristatydamas pasiūlymą dar ponui A. Vyšniauskui pasakysiu, kad mano brolis architektas, o aš pats inžinierius konstruktorius, taip pat atestuotas specialistas, turintis kvalifikacijos atestatą. Bet turbūt ne apie tai reikėtų kalbėti, o apie tame sektoriuje esančias problemas.
Šita mano pataisa naikina galimybę piktnaudžiauti arba interesų konfliktą regioninėse architektų tarybose. Tai yra masiškai pasitaikantys sisteminiai reiškiniai, kai regioninės architektų tarybos tampa ne kvalifikuotos ir kompetentingos architektūros pavyzdžiu, o pavyzdžiu, kaip susidoroti su savo konkurentais, pavyzdžiui, nelaimėjus konkurso. Akivaizdus pavyzdys – teismo rūmų konkursas, kai laimėjo viena didelė projektavimo įmonė, kuri paskui savo projektą turėjo derinti Vilniaus apskrities regioninėje architektų taryboje, kurios nariais yra tie asmenys, kurie pralaimėjo tą konkursą. Ir prasidėjo nederinimo įvairiausios priežastys – netikslios, neaiškios architektūrinės linijos laimėtame projekte ir panašiai, ir panašiai. Kriterijai yra sunkiai arba visiškai neapibrėžiami ir apskųsti juos yra ganėtinai subjektyvu ir sudėtinga. Toks atvejis yra ne vienas, kai per regionines architektų tarybas yra nepraleidžiami projektai užsakovui pasakant, kad netinkamas projektuotojas, kad projektuotojas turėtų būti kitas parinktas ir panašiai.
Todėl mano nuomonė yra labai paprasta, kad jeigu tu nori dirbti regioninėje architektų taryboje ir kvestionuoti ar tikrinti kitų kolegų kompetenciją, tu neturi vykdyti aktyvios veiklos rinkoje, tai yra neturi dalyvauti konkursuose, neturi vykdyti projektavimo darbų, tačiau atsidėti tam kolegų tikrinimo darbui. Dabar, kai pats ir tikrini, ir pats dalyvauti rinkoje, yra akivaizdus interesų konfliktas ir iš tiesų suprogramuotos gana sudėtingos situacijos, kai užsakovas yra verčiamas rinktis ne geriausią projektuotoją, pagal kainą labiausiai prieinamą, tačiau projektuotoją, kuris yra priimtiniausias regioninei architektų tarybai.
PIRMININKAS. Ačiū. Supratome pasiūlymo esmę. Laikome, kad 29 palaikantys yra. Prašau tada pristatyti komiteto nuomonę.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Komiteto nuomonė taip pat nepritarti, kadangi regioninės architektūros tarybos atlieka ekspertinį architektūros vertinimą ir tai atlikti gali tik šios srities profesionalai – architektai. Architektų rūmų atstovai į tarybas renkami rūmų narių susitikime, demokratiškai išrenkami tie, kurie turi pasitikėjimą tarp narių ir reikiamą profesinę patirtį.
PIRMININKAS. Dėkui. Dėl pataisos yra nuomonė už – L. Girskienė. Prašau.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš noriu paraginti visus kolegas palaikyti gerbiamo A. Mazuronio pasiūlymą. Pasiūlymas yra logiškas, jis yra tikrai aktualus.
O ministrui S. Gentvilui norėčiau pasiūlyti nusišalinti nuo klausimo svarstymo, kadangi jo žmona yra architektė ir yra ir vienos, ir kitos organizacijos narė.
PIRMININKAS. Dėkui. Nuomonė prieš pasiūlymą – S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, tie, kurie ilgai dalyvaujate politikoje, yra toks suglamžytos suknelės dėsnis. Ateina prie tavęs, vieną kartą paglamžo suknelę, nueina, kitą kartą paglamžo suknelę. Galų gale kadencijos pabaigoje tu toks suglamžytas, bet nieko blogo nepadaręs esi. Gerbiamos moterys, žinokite, kad kai dalyvaujate politikoje ir esate nuolatos šmeižiamos, tai galite kadenciją baigti nieko blogo nepadariusios, bet kaip reikiant suglamžytos.
Dabar apie esmę. Ką A. Mazuronis kalba, tai yra problema, bet jinai yra sprendžiama šito straipsnio 18 dalyje. Yra numatomi būdai, kaip nusišalinama, už ką nusišalinama iš regioninių architektų tarybų, numatomi atvejai, kaip reikia deklaruoti nusišalinimo atvejus, ir tai yra nustatyta. Dabar ką A. Mazuronis siūlo, kad iš esmės kokioje Teisėjų taryboje teisėjus vertintų tos kvalifikacijos neturintys asmenys. Architektų taryboje irgi kažkas pradėtų vertinti architektų darbus neturėdamas tos kvalifikacijos. Gerbiamieji, nepadarykime taip, kad praktikų darbus pradės… profesionalų darbus pradės vertinti žmonės, kurie neturi kompetencijos. Galų gale žmonės bus išstumti iš savo profesinės veiklos. Nepadarykime tokios klaidos ir nepritarkime šiam siūlymui, o problemos egzistuoja. Dėl jų yra surašyti receptai ir šis įstatymas kaip tik yra išskaidrinantis įstatymas ir būtent papildytas tomis nuostatomis. Kviečiu nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Balsuojame už A. Mazuronio pasiūlymą. Kas už, balsuoja už, kas prieš, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 101: už – 47, prieš – 16, susilaikė 38. Pasiūlymui nepritarta. Ar galime bendru sutarimu pritarti 4 straipsniui? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Taigi dėl viso Architektūros įstatymo projekto Nr. XIVP-467(2) priėmimo motyvų už nori kalbėti K. Masiulis. Galbūt taupant laiką galima… Labai ačiū. Balsuojame dėl Architektūros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-467(2) priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104: už – 68, prieš – 1, susilaikė 35. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.17 val.
Architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 antrojo skirsnio pavadinimo, 4, 6, 8, 10, 11 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 41 straipsniu ir priedo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-468(2) (priėmimas)
Susijęs Architektų rūmų įstatymo Nr. X-914 antrojo skirsnio pavadinimo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-468(2). Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio nėra pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta. Dėl 2 straipsnio taip pat yra A. Mazuronio užregistruotas siūlymas. Norėsite pristatyti, taip? Prašom įjungti mikrofoną. Prašom.
A. MAZURONIS (DPF). Tai susiję su prieš tai buvusiais. Seimas jau apsisprendė. Nėra prasmės balsuoti.
PIRMININKAS. Supratau. Labai ačiū. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Galime 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 3 straipsnio taip pat buvo Seimo nario A. Mazuronio siūlymų. Dėl jų nesprendžiame. Ir Teisės departamento nuomonė, jai komitetas nepritaria. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto redakcijai? Galima. Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Galime 3 straipsniui pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl 4, 5, 6, 7, 8, 9 straipsnių pasiūlymų nebuvo, galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta. Dėl 10 straipsnio buvo Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Galime pritarti 10 straipsniui? Ačiū, pritarta. Dėl viso norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl Architektų rūmų įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110: už – 76, prieš – 1, susilaikė 33. Įstatymas priimtas. (Gongas)
15.19 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-469(2) (priėmimas)
Rezervinis 3 klausimas – Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-469(2). Priėmimas. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Galime pritarti? Galime. Dėl 2 straipsnio taip pat nebuvo. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Balsuojame dėl viso Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111 Seimo narių: už – 104, prieš nebuvo, susilaikė 7. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-469(2) priimtas. (Gongas)
15.20 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-470(2) (priėmimas)
Dar vienas lydimasis – Statybos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-470(2). 1 straipsnis. Galime pritarti? Pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti? Pritarta. Pastabų nebuvo. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuojame dėl viso.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111 Seimo narių: už – 81, susilaikė 30. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-470(2) priimtas. (Gongas)
15.21 val.
Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-471(2) (priėmimas)
Taip pat susijęs – Saugomų teritorijų įstatymo 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-471(2). 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėl viso nėra norinčių kalbėti. Balsuojame dėl Saugomų teritorijų įstatymo 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių: už – 102, prieš nėra, susilaikė 8. Įstatymas (projektas Nr. XIVP- 471(2) priimtas. (Gongas)
15.22 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Kubos Respublikos“ projektas Nr. XIVP-684 (priėmimo tęsinys)
Dabar apsispręsime dėl darbotvarkės 1-18 klausimo – Seimo rezoliucijos „Dėl Kubos Respublikos“ projektas Nr. XIVP-684. Priėmimas be pastabų. Kviečiu balsuoti. Rodo, kad Saugomų teritorijų įstatymas, labai atsiprašome, pakartosime procedūrą. Dabar balsuojame dėl Seimo rezoliucijos „Dėl Kubos Respublikos“ projekto priėmimo be pastabų.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 17. Rezoliucija priimta. (Gongas)
15.23 val.
Referendumo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-658 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1 klausimas – Referendumo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIVP-658. Pateikimas. Gerbiami kolegos, gal bendru sutarimu galime pritarti pateikimui? Galime. Ačiū, pritarta bendru… (Balsai salėje) Gerai, balsuosime. Prašome apsispręsti ir balsuoti.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 109, prieš nebuvo, susilaikė 1. Matyt tas, kuris ir paprašė balsuoti. Siūlomi komitetai: pagrindinis – TTK, papildomas – VVSK. Siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta.
15.24 val.
Pranešėjų apsaugos įstatymo Nr. XIII-804 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-659 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Pranešėjų apsaugos įstatymo Nr. XIII-804 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-659. Gal galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Galime. Pritarta bendru sutarimu. Siūlomi komitetai: pagrindinis – TTK, papildomas – BFK. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
15.25 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 5, 8, 81, 9, 13 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-643, Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 papildymo 51 straipsniu ir 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-644 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-4.1 ir 2-4.2 klausimai. Tai yra Azartinių lošimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymų projektai. Jų yra taip pat pateikimo stadija. Aš negirdėjau, ar būtų norinčių balsuoti, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu abiem projektams po pateikimo.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis abiem atvejais yra Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje. Galima tam pritarti? Ačiū. Pritarta.
15.25 val.
Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projektas Nr. XIVP-673(2), Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 161, 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 221 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-674, Administracinių nusižengimų kodekso 573 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-675, Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 14, 18 ir 112 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-676, Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-677, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-678, Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-679 (pateikimo tęsinys)
2-5.1 klausimas – blokas įstatymų projektų. Tai yra Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projektas. Taip pat girdėjome daug teigiamų nuomonių. Ar galime pritarti po pateikimo šiems įstatymams bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dabar dėl komitetų, gerbiami kolegos. Prašau, Laurynai Kasčiūnai.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū visiems už pritarimą bendru sutarimu. Norėčiau paprašyti frakcijos vardu Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar dėl visų, ar dėl kurio projekto, gerbiamasis? (Balsas salėje) Dėl visų projektų Vyriausybės išvados. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
Dabar dėl komitetų. Dėl Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo siūlomas kaip pagrindinis NSGK ir kaip papildomas BFK, dėl Žvalgybos įstatymo kaip pagrindinis siūlomas NSGK, dėl Administracinių nusižengimų kodekso kaip pagrindinis – TTK, taip pat ir dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo, dėl Seimo kontrolierių įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projekto kaip pagrindinis siūlomas NSGK, dėl Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo kaip pagrindinis – NSGK, kaip papildomas – SRDK, dėl Gyventojų turto deklaravimo įstatymo projekto kaip pagrindinis siūlomas NSGK, kaip papildomas – BFK. Siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje.
Prašom, T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėl Seimo kontrolierių įstatymo projekto norėčiau paskirti ŽTK kaip papildomą.
PIRMININKAS. ŽTK siūlomas papildomu komitetu. Dėl Seimo kontrolierių įstatymo pagrindinis – NSGK, papildomas – ŽTK. Ar galime šiam komplektui įstatymų su komitetais ir kad svarstysime Seimo rudens sesijoje bendru sutarimu pritarti? Galime. Ačiū. Pritarta.
Gerbiami kolegos, mes apsisprendėme dėl visų klausimų, dėl kurių reikės balsuoti, nebent reikės balsuoti dėl sesijos pratęsimo, bet, tikiuosi, nereikės.
15.27 val.
Seimo Ateities komiteto pranešimas svarbiausiais valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimais „Lietuvos ateities projektavimo iššūkiai“
Prieš kviesdamas Seimo Pirmininkę į tribūną, aš norėčiau pakviesti Ateities komiteto pirmininką R. Lopatą pristatyti tai, ką mes šio Seimo darbo pradžioje patvirtinome, pristatyti Ateities komiteto pranešimą „Lietuvos ateities projektavimo iššūkiai“. Prašom.
R. LOPATA (LSF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tikrai labai atsiprašau, kad pelnytas, bet užtrukęs dėmesys praeičiai neleido apie ateitį kalbėti numatytu laiku. Bet pirmiausia, prieš išdėstydamas kai kurias mintis, norėčiau padėkoti Ateities komitetui ir jo biurui už intensyvų pusmečio darbą. Visas pranešimo tekstas randamas DVS, Dokumentų valdymo sistemoje, o šiuo atveju norisi išsakyti tik keletą minčių, kurioms pritaria ne tik šio pranešimo rengėjai, bet ir visas komitetas.
Kartą šioje salėje jau buvo prisimintas romanas „Alisa stebuklų šalyje“. Šiame nonsenso literatūros kūrinyje aptiktume ir tokį fragmentą:
„– O mes praeityje ar ateityje? – paklausė Alisa.
– Mes duobėje, – atsakė Triušis.“
Ar įmanoma iš duobės matyti savo ateitį, ją prognozuoti ir projektuoti? Trumpas atsakymas – galima bandyti nuspėti, tuo pačiu metu žinant, kad spėjimas nebus teisingas. Tačiau pats spėjimo numatymo procesas turi savo prasmę, nes išvydę, kad klydome, būsime labiau pasiruošę spėti naują ateitį.
Žinoma, bus prieštaraujančių, kurie aiškins, kad ir duobėje sėdint galima numatyti ateitį per praeitį ir savo bei pasaulio istoriją. Tačiau atidžiau pažiūrėję išvysime, kad istorijoje nėra jokių dėsnių, ji nesivysto nei linijiniu, nei spiralės, nei kitokiais būdais. Todėl istorija neturi jokių pamatų, dabarties ir ateities, išskyrus tuos, kuriuos mes patys norime matyti. Tai reiškia, kad istorija negali padėti mums įžvelgti ateities, todėl ateitis sunkiai prognozuojama.
Lietuvos, kaip ir kitų valstybių, raidoje, aptiktume kelis konkuruojančius, dažnai prieštaraujančius ir vienas kitą papildančius vyksmus: politinį ir biurokratinį. Politinis procesas turi savo vidinę logiką, jis dažnai paremtas ne išsamia informacija, bet politinių idėjų bei ideologijų varžytuvėmis ir iš esmės yra naujų principų generatorius. Politinis procesas kas ketverius metus turėtų būti tam tikra prasme revoliucinis, keičiantis prioritetus, prie kurių reikia derintis biurokratijai. Todėl politinio proceso ilguoju laikotarpiu neįmanoma prognozuoti, nes neįmanoma prognozuoti ilgalaikės perspektyvos požiūriu rinkimų rezultatų.
Ilgiausia numatoma perspektyva – viena dvi kadencijos. Tačiau tikrovė, bent jau Lietuvoje, yra tokia, kad politinis procesas neretai praranda ir principus, ir idėjas, todėl biurokratija ar vadinamasis ekspertinis valdymas iš tikrųjų turi didelę įtaką nustatydamas politinio proceso programą.
Be to, tokios nedidelės valstybės kaip Lietuva yra labai priklausomos ir nuo Briuselio sprendimų. Mes turime problemų su atstovaujamąja demokratija, nacionalinė valdžia atlieka iš esmės einamojo politinio proceso administratoriaus funkcijas, o tokiomis sąlygomis daugelio mūsų ilgalaikių strategijų reikšmė mažai kuo skiriasi nuo šakėmis ant vandens rašomo teksto reikšmės. Turime šūsnis įvairiausių strategijų, neretai viena kitai prieštaraujančių, jas mažai kas perskaito iki galo.
O kalbėti apie Lietuvos ateitį galima keliais būdais. Tai priklauso nuo atsakymo į klausimą, kas yra valstybė. Ar mums valstybė yra valdžia, ar mums valstybė yra žmonės.
Tie, kurie valstybę sieja su valdžia, projektuodami ateitį mato valdžios biurokratijos veiksmus. Ir tas projektavimo procesas vyksta maždaug taip. Parengiami ilgalaikiais vadinami strateginiai planai ir ministerijos vienaip ar kitaip turi įvertinti savo atitiktį tiems planams arba siūlyti alternatyvas. Ministerijos įsivaizduoja, kad tik jos valdo atitinkamus sektorius ir tik jų sprendimai lems šalies ateitį. Ši paradigma, deja, vyrauja strateginiame planavime ir valdyme. Tai turi prasmės tiek, kiek biurokratija yra įjungiama dėl kokio nors bendro veikimo ir tik per strategijas biurokratija valdoma apskritai. Deja, tai tik maža ir nepagrindinė proceso, kurį vadiname Lietuvos ateities projektavimu, dalis.
Tiems, kurie valstybės ateitį sieja ne tik su valdžia, bet ir su žmonėmis, kurie toje valstybėje gyvena, daugiau rūpi, kaip labiau išlaisvinti žmonių iniciatyvą, padaryti piliečius valstybės savininkais. Vis dėlto, nepaisant to, kas yra pasakyta apie neprognozuojamą ilgalaikės perspektyvos požiūriu ateitį, vis dėlto pats ateities projektavimo procesas, politikų ir biurokratijos mąstymas apie valstybės perspektyvas ir principus yra reikšmingas ir svarbus. Tam tikra prasme šis procesas visus iš vykdytojų daro politikais ir priverčia mąstyti apie alternatyvas. Tai brandžios valstybės požymis.
Iš esmės svarstymai apie Lietuvos ateitį yra nuolatinės diskusijos apie ją kaip respubliką ir demokratiją, kurioje teisė ir Konstitucija yra aukščiau visko, respublika – kaip kuo platesnė savivalda ir pilietinė visuomenė. Tai būtent svarstykime, ginkime ir įrašykime į strategijos principus ne tik rodiklius, kurių negalima pažeisti politikams, biurokratijai ir visai valdžiai.
Neabejotinai yra sričių, kuriose dauguma žmonių norėtų pokyčių ir reformų ir kuriose politikai, atliepdami visuomenės poreikius, galėtų imtis lyderystės. Seimo Ateities komitetas iš esmės būtų priemonė efektyvinant biurokratiją, imtųsi parlamentinės kontrolės svarbiausių Lietuvai ir būtinų jai reformų krypčių, kurios įsitenka ne tik į vieną kadencijos laikotarpį. Žinoma, tai yra ne tik Ateities komiteto reikalas, bet mums turi rūpėti reformų tikslas, ne rodikliai, ar valstybės ateitis po reformų atitinka valstybės nacionalinius interesus.
Jei pradėtume nuo respublikos, labai svarbi yra diskusijų ir susitarimų tradicija. Tam reikalinga kritinė masė intelektualų, kurie galėtų palaikyti diskusijas, o tokiai nedidelei šaliai kaip Lietuva tam, kad išliktų intelektualiai nepriklausoma, gebanti palaikyti dialogą ne tik tarpusavyje, bet ir Europoje, reikia investuoti į turimo intelekto puoselėjimą ir jo visuomeniškumą.
Gal kai kam atrodys, kad diskusijos yra tuščias plepėjimas, bet tos kalbos apie šviesią dabartį ir ateitį nėra tuščios, nes valstybė, kuri nepajėgia kurti savo išminties, nėra pajėgi išlikti dabartiniame pasaulyje. Deja, Lietuva išgyvena intelektualinio savarankiškumo praradimo laikotarpį. Ji, veikiama globalių permainų, tapo tiesiog paviršutiniško prisitaikymo prie išorinių aplinkybių šalimi be viešų intelektualių valstybės klausimų svarstymo. Minties savarankiškumą pakeitė intelektualinis konformizmas, todėl būtina nedelsiant parengti intelektualinio Lietuvos savarankiškumo stiprinimo programą, jos įgyvendinimui skiriant reikiamas lėšas.
Apskritai Lietuvos visuomenės viešasis gyvenimas taip pat tapo pernelyg suvalstybintas, biurokratizuotas ir techologizuotas. Nyksta piliečių tapatinimasis su politinės bendruomenės reikalais. Jie turi savo gyvenimo sampratas, tačiau praranda dalyvavimo patirtį. Mes patiriame vertybių bendrystės idėjos krizę, kuri neleidžia piliečiui jaustis dalimi kažko, kas supranta jo poreikius. Tokią būklę ir gali pakeisti ateities projektavimo procesas.
Šiandien turime kelias palankias aplinkybes, skatinančias kurti ir plėsti terpę galvojimui apie ateitį įtraukiant ir politinį visuomeninį, ir biurokratinį lygmenis. Pirmoji – tai Konferencija dėl ateities. Kokią Lietuvos Respubliką, kokią demokratiją turėsime būsimojoje Europos Sąjungoje? Kokios ateities Europos mes, lietuviai, norime? Kokią sprendimų laisvę nacionalinės valstybės turi viršnacionalinės būties akivaizdoje?
Diskusija strategiškai ypač svarbi Lietuvai, bet ji nevyksta, nes realiai nėra kritinės masės žmonių, kurie galėtų diskutuoti ne tik savame darže. Kai nėra rimtos politinės diskusijos, tai penas valdyti šalį biurokratijai. Paradoksalu, dabartinės mūsų diskusijos, kas turi važiuoti į Europos Vadovų Tarybą ir kalbėti apie Lietuvos ir Europos interesus, bent šiek tiek suaktyvino svarstymus apie mūsų interesus, o juk šios diskusijos prasmė – efektyvi Lietuvos užsienio politika, o ne tai, kas prieš kažkiek metų kažką neva perdarė ir kas šį klausimą iškėlė.
Kadangi prakalbome apie geopolitinius Lietuvos interesus, tai turi būti rimtas, o ne imitacinis apsisprendimas dėl labai svarbaus savo vaidmens ginant žmonių orumą ir teises kartu su Europos Sąjunga ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Ir Vilniaus geopolitika yra esminis mūsų valstybės ateities klausimas. Suprantama, yra ir kitų sričių, kuriose apsisprendimas ateičiai bus lemtingas: švietimas, transportas ir energetika, sukurti savo generavimo pajėgumus maksimaliai žalius, išeiti iš nuo Rusijos priklausomos energetinės salos statuso ir integruotis į Vakarus, valstybės tarnybos ateitis, skaitmenizacija ir kitkas – tai šioje kadencijoje sprendžiami klausimai. Mes turime mąstyti apie ateitį ne vien utopijomis, bet priimti strategijas prisimindami Respublikai ir demokratijai svarbius valdžios tarimosi su žmonėmis principus. Tik taip galime tikrinti pasirinkto kurso teisingumą, nuolatos jį koreguodami.
Beprasidedantis Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2050“ rengimo procesas būtų dar viena palanki tam aplinkybė. Vargu ar ši strategija paaiškins pažangumo sąvoką, atsakys, ką reiškia būti pažangiame pasaulyje, kuris nesiūlo jokio išganymo, ar įvertins visas veikiančias ir dar net nematomas aplinkybes, kurios darys įtaką žmonių ir valstybių gyvenimams. Darbas, kurio baigiamasis rezultatas bus netikslus, todėl, atrodytų, beprasmis.
Bet šiuo atveju rezultatas yra pats procesas, nesibaigiantis tik dokumento patvirtinimu. Jei nemėginsime svarstyti, kokias užsienio, švietimo, transporto ir kitas politikas turėsime, ar reformuosime reformas, ar turime kalbėti apie Lietuvos ateitį kaip žalią ir skaitmeninę ekonomiką, apie suverenitetą, demokratiją ir jos formas, piliečių, Respublikos ateitį, taip ir nesužinosime, pasak Triušio, koks duobės gylis ir kaip lipti iš tos duobės.
Gerbiamieji Seimo nariai, ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam komiteto pirmininkui.
15.40 val.
Seimo narių pareiškimai
Dar turime vieno Seimo nario pareiškimą prieš Seimo Pirmininkei šnekant, tai yra V. Valkiūno. (Balsai salėje) Laukiame trumpos, geros kalbos.
V. VALKIŪNAS (LRF). Gerbiamieji kolegos, noriu visus perspėti, kad mano pasisakymas nėra suderintas su LGBT organizacija, nes nėra žinoma jos struktūra ir už cenzūrą Lietuvoje atsakingi asmenys. Anksčiau Seimo nario laisvas mandatas to nenumatė, tačiau evoliucija eina pirmyn, jau turime precedentą, kai save priskiriantys prie LGBT T. V. Raskevičius ir jo grupė Seimo narių apskundė mane Etikos ir procedūrų komisijai dėl užduoto klausimo per spaudos konferenciją, laisvai interpretuodami ir iškreipdami klausimo esmę ir turinį, sukeldami tarpusavio neapykantą ir nepasitikėjimą. Kiek suprantu, įvedama LGBT cenzūra ir diktatūra, nes turime tai patvirtinantį faktą.
Atsakingai pareiškiu, kad vasaros įkarštis, o Biržai yra didelis miestas tarp labai didelių, tokių kaip Niujorkas, Paryžius, Londonas, Vilnius, Ryga, Talinas, todėl kviečiu apsilankyti Biržuose, nes turizmo ir informacijos centras labai puikiai dirba – vienas iš geriausių Europoje. Biržuose yra ką daryti penkias šešias dienas, daug objektų. Pagal turizmo objektus Biržai yra trečioje ketvirtoje vietoje Lietuvoje, todėl labai kviečiu. Miesto šventė yra liepos 30–rugpjūčio 1 dienomis. Baigę apsilankymą Biržuose per Kupiškį, pažiūrėję irgi įdomių lauko paminklų ir gražų fontaną, parvažiuosite namo ir būsite laimingi. Taigi jums sėkmės, sveikatos praleisti vasarą. Iki pasimatymo Biržuose! (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū. Labai ačiū. Taip, dar vienas pareiškimas. Dėl vedimo tvarkos. Prašau trumpai, jeigu galima.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Gerbiamasis Valdemarai, linkiu jums gero poilsio ir geros vasaros Biržuose!
PIRMININKAS. Labai ačiū visiems. Šia džiugia gaida mūsų sesijos kelionė atėjo į paskutinę stotelę. Dabar kviečiu į tribūną Seimo Pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen.
15.43 val.
Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kalba
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, kolegos, bendražygiai ir oponentai! „Nejaugi neliko šalyje problemų, kad būtent dabar imatės tokių dalykų?“ Panašią frazę ne kartą teko išgirsti per šią pavasario sesiją, ypač jos pabaigoje, ji tikrai nebuvo paprasta. Daugiausia tai lietė Partnerystės įstatymo projektą, sukėlusį tam tikrą rezonansą. Klausimai, susiję su žmogaus teisėmis, daliai visuomenės, kurios tiesiogiai ir visa apimtimi tie klausimai nepaliečia, dažnai atrodo ir pertekliniai, ir nesavalaikiai. Tai yra natūralu. Žmogaus teisių problematika visuomet nelengvai skinasi kelią ne tik pas mus, bet ir kitose šalyse. Tačiau per rūpinimąsi žmonėmis, kurie neturi tiek teisių, kiek dauguma, atsiskleidžia visuomenės branda, ir mes einame šiuo keliu, nors ir ne taip greitai, kaip norėtųsi.
Kai kuriuos su žmogaus teisėmis susijusius klausimus mums pavyko sėkmingai pakoreguoti. Pavyzdžiui, Seimo priimtos Mediacijos įstatymo pataisos. Nebeliko privalomos mediacijos sprendžiant šeimos ginčus, kai į teismą nori kreiptis smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo, o kita ginčo pusė yra galimas smurtautojas. Posėdyje dalyvaujant 121 parlamentarui pataisoms pritarta vienbalsiai. Seimas šiuo atveju pademonstravo vienybę ir galimybę susitelkti priimant sprendimus.
Tokių susitelkimo reikalaujančių reikšmingų sprendimų šioje pavasario sesijoje buvo ne vienas. Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas profesorius E. Kūris yra vaizdingai išsireiškęs esą „Dangaus karalystė ateis anksčiau, nei įvyks Konstitucinio Teismo rotacija“. Vis dėlto šioje sesijoje, nors ir vėluojant beveik metus, Konstitucinio Teismo rotacija įvyko. Sausį teisėjais paskyrėme G. Lastauskienę ir A. Norkūną, gegužę – V. Mizarą. Visai neseniai pasikeitė ir šio teismo pirmininkas – pirmą kartą Konstitucinio Teismo pirmininke tapo moteris D. Jočienė.
Šią sesiją būta ir kitų svarbių paskyrimų. Lygių galimybių kontroliere tapo B. Sabatauskaitė, išspręstas metus buksavęs naujojo Seimo kanclerio klausimas – juo tapo į šį postą paskirtas M. Gelbūda. Sklandžiai suformuota naujos sudėties Vyriausioji rinkimų komisija, paskirtas naujas Lietuvos banko valdybos pirmininkas – juo tapo G. Šimkus.
Per šią sesiją Seimui teko atleisti su savo pareigomis nesusitvarkiusį A. Jakubauską, ėjusį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pareigas. Į šią poziciją Seimo sprendimu paskirtas daktaras A. Bubnys.
Birželio 22 dieną balsavome dėl patikslinto biudžeto. Pagal jį pajamos turėtų didėti daugiau kaip 613 mln. eurų, o savivaldybių pajamos didėja 141,1 mln. eurų. Šiais metais biudžeto deficitas sudarys 6,9 % ir tai yra geresnis rodiklis nei Europos Sąjungos vidurkis.
Biudžeto pajamos auga, nemaža dalis yra skiriama kaip parama verslui. Ne tik tiesioginėmis lėšomis. Baigiantis sesijai patvirtinome PVM lengvatą maitinimo, kultūros ir sveikatos įstaigoms. Nors didžioji dalis numatomų lėšų skiriama sveikatos sektoriui, nuosekliai žingsnis po žingsnio kuriame galimybes skirtingiems sektoriams, įvairioms veikloms. Suprantu, kad pandemijos, karantino apribojimų išsekinti žmonės norėtų visko greičiau ir daugiau, tačiau po tokios rimtos ligos negalima tikėtis staigaus jėgų sugrįžimo. Antra vertus, objektyvūs kriterijai rodo, kad esame teisingame kelyje.
Pagrindinė mano kandidatavimo į Seimo Pirmininko pareigas sąlyga buvo koalicijos sutartis, kurią mes, trijų partijų atstovai, kūrėme kaip bendraminčiai ir pagal kurią sutarėme veikti. Sutartis veikia, jos atžvilgiu deriname veiksmus ir priimame sprendimus. Sutartyje, greta kitų svarbių dalykų, išskirtas prioritetas, tiesiogiai susijęs būtent su Seimu, su jo darbu, – tai kokybiška teisėkūra, be kurios neįmanomas brandus parlamentarizmas.
Sprendžiant iš statistikos, teisės aktų pavasario sesijoje svarstyta ir priimta maždaug ketvirtadaliu mažiau nei anksčiau per analogišką laikotarpį. O tai reiškia, kad daugiau laiko galėjome skirti išankstinei analizei srities, kurią numatoma reglamentuoti, ir kokybiškesniam teisės aktų rengimui.
Žengėme pirmus žingsnius žaliojo kurso trajektorija. Priimta daug svarbių įstatymų: nuo apleistos atliekų ir pakuočių tvarkos reglamentavimo iki institucijų sujungimo mažinant biurokratiją ir išjudinant pastatų renovaciją, skaitmenizuojant statybos procesus, reglamentuojant atsinaujinančią energetiką ir degalų naudojimą. Apstu teisės aktų, būtinų kuriant žalią Lietuvą. O tai yra išskirtinė galimybė mūsų šaliai. Žalioji ekonomika yra Lietuvos galimybė atsistoti šalia tų, kurios dabar savo gerovę sukūrė turėdamos iškastinio kuro.
Patikslinome Farmacijos įstatymą. Nuo šių metų liepos 1 dienos kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynas bus tvirtinamas ne keturis, bet du kartus per metus. Nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigalios patikslinta pirmo paskyrimo taisyklė, leidžianti žmonėms aktyviai dalyvauti renkantis jiems tinkamiausią vaistą.
Kaip ir buvome įsipareigoję, pradedame mažinti draudimus ir ribojimus, tačiau neišleidžiame iš akių ir socialinės srities. Priėmėme Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas. Jomis remiantis palankiau bus skaičiuojamos motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos tėvams, kurių draudžiamosios pajamos sumažėjo dėl prastovų per pandemiją.
Priėmėme Užimtumo įstatymo pataisas, kuriomis fiksuoto dydžio išmoką nutarta mokėti savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie nukentėjo nuo pandemijos, kai jų vykdoma ūkinė veikla buvo apribota, o pajamos 2020 metais, palyginti su 2019 metais, sumažėjo 30 % ar daugiau.
Priėmėme Vienišo asmens išmokos įstatymą, pagal kurį nuo šių metų liepos 1 dienos vienišiems neįgaliems ir pensinio amžiaus asmenims, taip pat tiems, kurie gauna šalpos pensiją ar mažų pensijų priemokas, bus skirta papildoma 28 eurų 63 centų išmoka. Nuo kitų metų pradžios išmoka didės iki 32 eurų per mėnesį ir bus mokama visiems vienišiems senjorams ir neįgaliesiems. Šiemet vienišo asmens išmoką gaus 60 tūkst. asmenų, kitais metais – 400 tūkst.
Šį pavasarį taip pat ėmėmės svarbių Konstitucijos pakeitimų. Kalbu apie tiesioginius merų rinkimus ir galimybę kandidatuoti į Seimą nuo 21 metų. Pastarajam sprendimui pritarta vakar po svarstymo.
Kovo 10 dieną, kai pradėjome pavasario sesiją, epidemiologinė situacija šalyje jau buvo stabilesnė, nei paveldėta pernai, tačiau vis dar sudėtinga. Naujų atvejų skaičius siekė 430 per dieną. Ir nors tai kone dešimt kartų mažiau nei pernai gruodį, Lietuvos žemėlapyje pagal sergamumą savivaldybėse dominavo raudona spalva. Aštuonios savivaldybės vis dar buvo nuspalvintos juodai. Dabar situacija radikaliai pasikeitusi. Turime dešimtkart mažesnius skaičius ir tai suteikia optimizmo, kuris neturėtų vesti prie neapgalvotų, neracionalių, skubotų sprendimų, vėl galinčių pabloginti situaciją. Tokią patirtį jau turėjome pernai vasarą. Privalome iš jos pasimokyti ir nebedaryti klaidų.
Optimizmui nuteikia ir dar vienas dalykas. Esu sakiusi, kad tikrai nesiimsiu gerinti Seimo įvaizdžio kokiomis nors dirbtinėmis priemonėmis. Požiūrį į mus turi lemti mūsų intencijos, pastangos ir darbai. Esu užsibrėžusi pasiekti, kad šios kadencijos Seimas būtų Tautos atstovybė, kuria pasitikima. Ir štai, jeigu tikėtume apklausomis, pasitikėjimas Seimu pastaruoju metu kiek pakilo. Taip, tai labai nedidelis poslinkis, ir tik nuo mūsų visų bendro darbo priklausys, ar tai liks virptelėjimu paklaidos ribose, ar pavirs tvirtesne tendencija.
Dėkoju už dėmesį ir bendrą darbą šios pavasario sesijos metu. Dėkui jums. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, užbaigiant Seimo sesiją, kviečiu sugiedoti Lietuvos Respublikos himną.
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
(Plojimai)
Gerbiami kolegos, ačiū už bendrą darbą kartu. Skelbiu šį posėdį ir Seimo sesiją baigtą. (Gongas) (Plojimai) Atsiprašau, dar vasaros linkėjimą turi R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju. Visiems linkiu tikrai gražios vasaros, tačiau po Seimo Pirmininkės pasisakymo, tam tikrų demagoginių dalykų, savireklamos norėjau pasakyti, padėkoti A. Jakubauskui už sąžiningą darbą Lietuvos genocido centre. Tai, kas buvo pasakyta, akivaizdžiai dar kartą parodo, kad tai buvo politinis susidorojimas. Geros vasaros visiems. (Plojimai)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.