LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

BIUDŽETO IR FINANSŲ KOMITETAS

 

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 2, 8, 16, 17, 21 IR 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 121 STRAIPSNIU

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3712(2)

 

2024-06-25 Nr. 109-P-28

Vilnius

 

1. Posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė, Valius Ąžuolas, Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Dalia Asanavičiūtė (pavaduojanti Agnę Bilotaitę), Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Simonas Gentvilas,  Liudas Jonaitis, Matas Maldeikis, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys.

Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Agnė Narščiuvienė, Dalia Mudėnienė, Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis, padėjėja Jolanta Matiliauskienė.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto  sprendimas

Argumentai,

pagrindžiantys sprendimą

str.

str. d.

p.

1.

LRS Kanceliarijos Teisės departamentas

2024 m. birželio 21 d.

3

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Atsižvelgus į keičiamo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 202 punkto nuostatas, siūlytina projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 121 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų pabaigoje įrašyti formuluotę „arba atitinkamus Europos ekonominės erdvės valstybės įstatymus“.

 

Pritarti

Komiteto siūloma projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 121 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų redakcija:

„5) sutelktinį finansavimą pagal 2020 m. spalio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/1503 dėl Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1129 ir Direktyva (ES) 2019/1937 arba atitinkamus Europos ekonominės erdvės valstybės įstatymus;

6) tarpusavio skolinimą pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymą arba atitinkamus Europos ekonominės erdvės valstybės įstatymus“.

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

2.

LRS Kanceliarijos Teisės departamentas

2024 m. birželio 21 d.

8

 

 

 

2. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu Seime svarstomas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas reg. Nr. XIVP-3878(2), kuriuo taip pat keičiama Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 39 dalis ir kurio įsigaliojimas taip pat numatytas 2025 m. sausio 1 d. Projektų nuostatos derintinos tarpusavyje.

Pritarti

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas reg. Nr. XIVP-3878(2) svarstymo LR Seime stadijoje buvo grąžintas Biudžeto ir finansų komitetui tobulinti. Svarstant šį projekte Komitete ši pastaba bus įvertinta.

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

 

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto  sprendimas

Argumentai,

pagrindžiantys sprendimą

str.

str. d.

p.

1.

Seimo nariai: Ieva Pakarklytė

2024 m. birželio 20 d.

 

6

 

 

 

Argumentai:

Pasiūlymu siekiama atšaukti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatos gyventojų įmokoms į III pakopos pensijų fondus panaikinimą, t. y. palikti mokestinės lengvatos galiojimą ir nekeisti dabar galiojančios jų tvarkos. Tai grindžiama šiais argumentais:

 1.   Investicinė sąskaita yra universalus ir paprastas būdas žmonėms investuoti į finansinius produktus. Ji ypač patraukli tiems, kurie aktyviai prekiauja vertybiniais popieriais. Siūlomas įstatymo projektas, įvedantis investicinę sąskaitą, yra pažangi ir efektyvi iniciatyva, suteikianti gyventojams daugiau galimybių investuoti. Šis įrankis yra labiau orientuotas į didesnes pajamas turinčius gyventojus ir neturėtų būti laikomas ilgalaikio taupymo trečioje pensijų pakopoje pakaitalu, kurio tikslas yra kaupti papildomas lėšas senatvei.

   Investicinės sąskaitos tikslas yra mokesčių, atsirandančių dėl dalyvavimo finansų rinkose, administravimo supaprastinimas ir aiškumas bei paskatinti gyventojus investuoti laisvas lėšas laikomas finansų įstaigų (bankų) sąskaitose ir indėliuose, kurios sudaro apie 30 mlrd. eurų. Svarbu, kad investicinės sąskaitos atsiradimas nekenktų ilgalaikiam reguliariam gyventojų taupymui trečios pakopos pensijų fonduose.

   Reikia atkreipti dėmesį, kad kaimyninėse valstybėse – Latvijoje ir Estijoje, įvedus investicinės sąskaitos modelį, taupymas ir kaupimas pensijai per trečios pakopos pensijų fondus išlieka mokestinėmis lengvatomis valstybės skatinami ir remiami.

 

2.   Gyventojai sudaro III pakopos pensijų kaupimo sutartis su aiškiu tikslu – sukaupti papildomų lėšų savo senatvės pensijai. Todėl svarbu, kad gyventojai ir toliau būtų skatinami kaupti papildomas lėšas savo senatvei. Šiandien tai daro apie 130.000 gyventojų ir svarbu, kad šis skaičius išliktų ir augtų. Kaupimas III pakopos pensijų fonduose yra vienas iš pačių ilgiausių savo trukme, nuolatinės savidisciplinos ir vartojimo atidėjimo reikalaujantis įsipareigojimas iš gyventojo pusės, todėl užsienio šalių praktikoje toks elgesys yra aktyviai remiamas ir skatinamas.

   III pakopos pensijų fondai Lietuvoje veikia efektyviai. Šių fondų turtas yra atskirtas nuo juos valdančių bendrovių turto ir saugomas depozitoriume. Fondų administracinės išlaidos yra nedidelės lyginant su kitais ilgalaikiais investiciniais sprendimais. Šių fondų mokesčiai yra skaidrūs, nedideli ir konkurencingi, nulemti pensijų fondų valdymo įmonių tarpusavio konkurencijos, veiklos masto ekonomijos, detalaus reguliavimo teisės aktais bei valstybinės priežiūros. Trečios pakopos pensijų fondų taisyklėse nustatyti atskaitymų dydžiai pastaruoju metu mokesčiai nuolat mažėjo ir šiuo metu svyruoja nuo 0,4% iki 1,5% nuo valdomo turto per metus.

   Visi taikomi atskaitymai yra viešai pateikiami Lietuvos banko interneto svetainėje, todėl vartotojai gali lengvai su jais susipažinti ir palyginti su kitomis investavimo ir taupymo paslaugomis. Gyventojai turi galimybę pakeisti pensijų fondo bendrovę, t.y., perkelti savo visas savo sukauptas lėšas pas kitą pensijų fondų valdytoją.

   III pensijų pakopoje gyventojai turi sukaupę daugiau turto, nei įmokėję įmokų, o ilgalaikė investicinė grąža – lenkia infliaciją.

3.   Lietuvos banko, Valstybės kontrolės, Europos komisijos, EBPO, Tarptautinio valiutos fondo prognozės rodo, jog ateityje Sodros senatvės pensijos ir darbo užmokesčio santykis (t. y. pakeitimo norma) ženkliai sumažės ir sieks ~30 proc. vietoje dabartinių ~45 proc. Gyventojų kaupimas III pakopos pensijų fonduose prisideda prie ilgalaikių valstybės tikslų didinti pensijos amžių pasiekusių gyventojų pajamas bei motyvuoti juos asmeniškai didinti savo santaupas senatvei.

   

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

6 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Iš pajamų gali būti atimamos šios per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos:

1) savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, bei iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia, naudai iki 2034 m. gruodžio 31 d. sumokėtos gyvybės draudimo įmokos pagal iki 2024 m. gruodžio 31 d. sudarytas gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui;

2) savo, sutuoktinio, iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, bei iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių, globotinių, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje, pilnamečių asmenų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia, naudai iki 2034 m. gruodžio 31 d. sumokėtos pensijų įmokos į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės valstybėje, turimus pensijų fondus pagal iki 2024 m. gruodžio 31 d. sudarytas pensijų kaupimo sutartis;

21) pensijų įmokos į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje, turimus pensijų fondus, kurias Lietuvos nuolatinis gyventojas moka kaip papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas ir kurios yra didesnės negu 3 procentai šio gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos;

3) už profesinį mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo programą, kurią baigus įgyjama atitinkama kvalifikacija, formaliojo profesinio mokymo programos modulį, kurį baigus įgyjama atitinkama kompetencija (kompetencijos), ir (ar) už studijas, kurias baigus įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija, nuolatinių Lietuvos gyventojų, kurie mokosi ar studijuoja, sumokėtos sumos. Jei už profesinį mokymą pagal formaliojo profesinio mokymo programą, formaliojo profesinio mokymo programos modulį ir (ar) už studijas sumokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš pajamų gali būti atimta per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis;“.

 

Nepritarti

Pažymėtina, kad peržiūrėti lengvatas III pensijų pakopos pensijų fondams bei gyvybės draudimo produktams jau anksčiau ne kartą yra siūlęs Lietuvos bankas[6]. Anot Lietuvos banko, šios mokestinės lengvatos prisideda prie investicinių paslaugų rinkos iškraipymo ir nėra efektyvios, gyvybės draudimo įmonės ir III pakopos pensijų fondai yra įgiję konkurencinį pranašumą, palyginti su kitomis finansų įmonėmis, dėl to gali nustatyti didesnius paslaugų mokesčius. Be to, gyventojų sprendimą naudotis produktais, kuriems galioja mokestinė lengvata, gali lemti siekis pasinaudoti tik pačia lengvata, todėl su lengvata siejamas tikslas gali likti nepasiektas, juolab, kad pagal dabar esančią sąrangą gyventojai nėra skatinami toliau investuoti susigrąžinamą GPM dalį. 

 

Balsavimo rezultatai:

Už – 2, prieš – 1, susilaikė – 6.

Seimo narės pasiūlymui nepritarta

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                          Mindaugas Lingė

 

 

 

Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė