LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 386
STENOGRAMA
2020 m. balandžio 7 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G. KIRKILAS
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 7 d. posėdį. (Gongas) O vietoj „labas rytas“ prašom užsiregistruoti arba kartu su „labas rytas“.
Užsiregistravo 96 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, praėjo dešimt metų nuo skaudžios dviejų tautų širdis sudaužiusios Smolensko tragedijos, pasiglemžusios tiek daug gyvybių, beveik šimtą, o tarp jų ir tikro Lietuvos draugo – prezidento L. Kačinskio. Daugelis pasaulio lyderių ir diplomatų su profesoriumi L. Kačinskiu kūrė šiltus santykius ir jie ilgam sujungė valstybes ir tautas. Amžinai būsime dėkingi ir gedėsime kartu su visa lenkų tauta šios šviesios ir neapsakomai iškilios asmenybės. Todėl siūlau pagerbti tyla šią asmenybę.
Tylos minutė
Ačiū.
10.01 val.
Informaciniai pranešimai
Prieš pradedant darbotvarkės tvirtinimą dar norėčiau, kolegos, kreiptis į visus mus ir pasakyti truputį statistikos. Kovo 17 dieną, kai jau dirbo komitetai ir darbuotojai nuotoliniu būdu, į Seimą atėjo per 500 žmonių, kovo 31 dieną atėjo apie 300 žmonių. Paskatinkime žmones dirbti iš toliau, saugokime savo bendradarbius, savo darbuotojus.
Ir dar vienas prašymas. Jeigu atsitiktų taip, kad kur nors aplinkoje atsirastų koks nors susirgimas, labai prašau operatyviai pranešti mūsų administracijai, mūsų kanclerei tam, kad būtų galima kuo greičiau atrinkti dalyvavusių asmenų ryšius.
10.01 val.
Seniūnu sueigos patikslintos 2020 m. balandžio 7 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dėl darbotvarkės – V. Čmilytė-Nielsen. Prašau.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF*). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, atrodo, turime tokį nebylų susitarimą, kad ne su šia dabartine situacija susiję klausimai nebūtų svarstomi, bet vėl atsivertusi darbotvarkę matau, kad yra daug klausimų, kuriuos tikrai mes šiandien galėtume atidėti į antrą planą. Frakcijos vardu prašau išbraukti Viešojo administravimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4142, jis pagal dabartinę numeraciją yra darbotvarkės 2-14 klausimas, taip pat Civilinės saugos įstatymo projektą Nr. XIIIP-4661.
Ir dar viena pastaba. Iš tiesų, manau, nėra labai gerai, kad mes atėję į Seimo salę pamatome naują darbotvarkę, tik atėję į Seimo salę. Dar vakar vakare ji atrodė visiškai kitaip.
PIRMININKAS. A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Frakcijos vardu taip pat pratęsčiau dėl pateikimų išbraukimo. Tai yra darbotvarkės 2-13 klausimas – Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo projektas su visai lydimaisiais. Ir dar vienas klausimas dėl D. Jauniškio paskyrimo. Nematau balsavimo slaptai. Frakcijos vardu prašau balsuoti slaptai.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo apsispręs Seimas. Darbotvarkės 2-13 klausimą frakcijos vardu prašote išbraukti.
A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Prašyčiau išbraukti iš darbotvarkės įstatymo projektą Nr. XIIIP-4675(2), nes Seniūnų sueigoje buvo įdėtas naujas projektas. Aš kalbu apie Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo projektą. Jis yra daug platesnis ir suteikiantis daugiau socialinių garantijų, tai šitas netenka aktualumo.
PIRMININKAS. Darbotvarkės 2-8 klausimas. A. Armonaitė. Prašom.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Aš labiau ne pasiūlymą, o klausimą turiu. Trečią kartą iš darbotvarkės yra išbraukiamas teisėjų skyrimas – Aukščiausiojo Teismo, Konstitucinio Teismo. Kitų institucijų vadovus skiriame – VSD, Valstybės kontrolės, praeitą posėdį taip pat balsavome dėl VRK nario. Gal galėtų kas nors paaiškinti, kodėl neskiriame šių svarbiausių teismų teisėjų? Jeigu žinote ką nors daugiau, gal su visais galite pasidalinti? Dėkoju.
PIRMININKAS. Seniūnų sueigoje šis klausimas buvo aptartas. Kadangi Teisės ir teisėtvarkos komitetas rytoj yra paskelbęs diskusiją su kandidatais į Konstitucinį Teismą, po tos diskusijos tai gali būti svarstoma Seimo plenariniame posėdyje. K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Frakcijos vardu prašau išbraukti 2-11 klausimą – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo projekto svarstymą.
PIRMININKAS. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Frakcijos vardu prašau išbraukti 2-9 klausimą – Baudžiamojo kodekso 277 straipsnio pakeitimo įstatymą, nes, kiek kalbėjome ir su ministru, ministras sutinka, kad būtų priimta tik pirma dalis, antros dalies nebūtina. Galima registruoti kitą projektą ir kitame posėdyje mes galime jį priimti.
PIRMININKAS. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, tiesiog norėčiau paprašyti įtraukti Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektą Nr. XIIIP-4535, nes dabar iš biuro gavau priminimą, kad yra persidengiančių redakcijų. Ir jeigu mes nepateiksime ir nepriimsime iki gegužės 1 dienos, turėsime problemų dėl kai kurių teisės pažeidimų konstatavimo, nes yra persidengimas, Seimui priėmus du skirtingus teisės aktus. Labai prašau įtraukti.
PIRMININKAS. Kolegos, gal galime šiam pasiūlymui iš karto pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritariame. Dėkoju.
Daugiau pasiūlymų dėl darbotvarkės nematau. Žvelkime nuosekliai. A. Kubilienė frakcijos vardu siūlė išbraukti 2-8 klausimą – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo papildymą, jis yra netekęs prasmės, nes pateiktas antrasis variantas ir derintas, kiek žinau, tarp frakcijų. Ar galime pritarti šiam pasiūlymui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalima. Balsuojame. Pasiūlymas buvo išbraukti. Kas už tai, kad šis klausimas būtų išbrauktas iš darbotvarkės, balsuoja už.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 66, prieš – 14, susilaikė 24 Seimo nariai. Pasiūlymui pritarta.
Klausiu Seimo narės V. Čmilytė-Nielsen, ar 2-3.1 klausimą jūs taip pat siūlėte išbraukti frakcijos vardu, tai yra Civilinės saugos įstatymo kai kurių straipsnių pataisas? Kolegos, atsiprašau, kad nenuosekliai, bet turime apsispręsti ir dėl šio siūlymo. V. Čmilytė-Nielsen frakcijos vardu siūlė išbraukti Civilinės saugos įstatymo kai kurių straipsnių pataisas (įstatymo projektas Nr. XIIIP-4661) kaip nesusijusias ir du lydimuosius kaip nesusijusius su šios dienos darbotvarke.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 40, prieš – 40, susilaikė 26 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta. Lieka darbotvarkėje.
Toliau. J. Sabatauskas siūlė darbotvarkės 2-9 klausimą – Baudžiamojo kodekso 277 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4663 išbraukti iš darbotvarkės. Ar reikia balsuoti? Reikia. Ar bendru sutarimu galime išbraukti? (Balsai salėje) Ne. Balsuojame. Pritariantieji J. Sabatausko pasiūlymui balsuoja už.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 45, prieš – 38, susilaikė 27 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta. Lieka darbotvarkėje.
Kitas pasiūlymas buvo K. Mažeikos. Frakcijos vardu prašė išbraukti darbotvarkės 2-11 klausimą, tai yra projektus Nr. XIIIP-4033 ir Nr. XIIIP-4034. Ar galime pritarti bendru sutarimu, ar balsuojame? Galima pritarti bendru sutarimu. Pritarta bendru sutarimu.
A. Sysas dėl darbotvarkės 2-13 klausimo. Siūlė išbraukti Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą su lydimaisiais. Taip pat siūlė frakcijos vardu. Dėl pasiūlymo? (Balsai salėje) Bendru sutarimu? Atrodo, nebėra bendro sutarimo. Balsuojame. Tie, kurie pritaria A. Syso pasiūlymui išbraukti iš darbotvarkės, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 47, prieš – 38, susilaikė 26. Klausimai lieka darbotvarkėje.
Kitas pasiūlymas yra V. Čmilytės-Nielsen. Frakcijos vardu siūlė išbraukti darbotvarkės 2-14 klausimą – Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4142 su lydimaisiais. Balsuojame. Pritariantieji V. Čmilytei-Nielsen balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 44, prieš – 37, susilaikė 32 Seimo nariai. Pasiūlymui taip pat nepritarta.
Gerbiami kolegos, A. Sysas dėl D. Jauniškio prašė apsispręsti. Kol yra daug Seimo narių, turėtume apsispręsti. 115 straipsnio „Slaptas balsavimas“ 3 dalyje yra pasakyta: „Seimui nutarus, gali būti slaptas balsavimas ir kitais personalijų klausimais“. Taigi siūlau apsispręsti ir balsuoti dėl D. Jauniškio, ar balsuoti slaptai, ar… Dėl vedimo tvarkos – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas Pirmininke, niekada nebūdavo, kad dėl personalijų mes atskirai apsispręstume. Visada balsuodavome slaptai. Kam daryti?.. Ar jau taip bijote Saugumo departamento vadovo, kad būtinai turite balsuoti viešai? Aš nebijau. Aš ir dabar pasakau, aš balsuosiu prieš. Aš už konservatorius už nebalsuoju.
PIRMININKAS. Norite kalbėti? G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). (Balsas salėje) Niekas nieko negirdės, jei užsidėsiu kaukę. Pirmininke, aš iš tikrųjų stebiuosi dėl šios naujos praktikos, nes anksčiau niekada nespręsdavome klausimo dėl personalijų balsavimu… Dėl personalijų balsavimai visą laiką vykdavo slaptai ir kviečiu laikytis tokios tradicijos. Nebent paaiškinkite, kodėl šį kartą yra kitaip.
PIRMININKAS. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Iš tikrųjų personaliniai balsavimai, ypač dėl skyrimo asmenų, kuriuos Seimas skiria arba pritaria jų paskyrimui, visada vykdavo slaptai. Čia bus mažas ar didelis pažeidimas – bet kokiu atveju tai bus pažeidimas. Jeigu Statute numatyta, kad tokiais atvejais balsuojama slaptai, balsuokime slaptai.
PIRMININKAS. Kalbėkite arčiau mikrofono.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Sakau, jeigu Statute numatyta, kad tokiais atvejais balsuojama slaptai, tai mes dabar ką – specialiai keisime Statutą dėl tokio atvejo?
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, gal nekeiskime Statuto, bet skaitykime, kas yra Statute parašyta. A. Syso pasiūlymas yra teisėtas svarstyti, kokiu būdu balsuojame. Mes turime apsispręsti, ar balsuojame slaptai, ar balsuojame atvirai. Priminsiu, kad D. Jauniškis prieš penkerius metus taip pat buvo paskirtas atviru balsavimu. (Balsai salėje) Skiria ne Seimas – skiria Prezidentas, Seimas pritaria.
Taigi dėl apsisprendimo aišku, kad mes turime balsuoti dėl pasiūlymo alternatyviai. Tie, kurie pritaria tam, kad būtų balsuojama slaptai, kaip siūlė A. Sysas, balsuoja už, tie, kurie nepritaria, kad būtų balsuojama slaptai (tada būtų balsuojama atvirai), balsuoja prieš.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 54, prieš – 55. Vadinasi, balsuosime atvirai. (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, einame toliau. Turbūt visi pažįstate signatarą Z. Vaišvilą, jis laukia, ar suteiksime jam žodį. Jis nori kalbėti. Statuto 100 straipsnio 8 dalis sako: „Jeigu Seimas neprieštarauja, gali suteikti žodį ir kitiems asmenims.“
Šiuo atveju aš taip pat prašysiu balsuoti ir apsispręsti, ar suteikiame… (Balsai salėje) Nori kalbėti taip pat dėl D. Jauniškio. Ar suteikiamas žodis kalbėti iš Seimo tribūnos Z. Vaišvilai? Tie, kurie pritaria, kad būtų suteikta teisė kalbėti, balsuoja už, kiti – kitaip. Dėl D. Jauniškio. (Balsai salėje)
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 50, prieš – 9, susilaikė 27 Seimo nariai. Z. Vaišvilai bus suteiktas žodis iki dešimties minučių tada, kai bus svarstomas D. Jauniškio klausimas. Pritariame? Pritariame. Ačiū.
Dėl pritarimo visai darbotvarkei. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalime. Balsuojame.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 79, prieš – 5, susilaikė 26 Seimo nariai. Darbotvarkei pritarta.
E. Gentvilas dėl vedimo tvarkos. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Labiau ne dėl vedimo tvarkos, gerbiamas Pirmininke, o dėl aiškumo. Kai A. Kubilienė paprašė išbraukti iš darbotvarkės Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos įstatymą, projektas yra išbrauktas iš darbotvarkės, tačiau norėčiau pasiteirauti ir visiems turbūt įdomu, kokia viso to projekto būklė? Ar jūs atsiimate visą projektą, ar tik šiandien išbrauktas iš darbotvarkės ir nerengiamas balsavimas, ir bus balsuojama kitą savaitę? Koks yra jūsų sprendimas kaip šio projekto autorės? Ar jūs jį visai atsiimate dėl medikų atlyginimų?
PIRMININKAS. A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Taip, mes jį atsiimame. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš iš tiesų balsavau už šią darbotvarkę vien todėl, kad iš tiesų mes esame skolingi medikams. Tikrai labai svarbus projektas…
PIRMININKAS. D. Šakalienė balsavo už darbotvarkę, taip?
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl protokolo. Dėkoju.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Tačiau… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kalbėkite.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Iš tiesų kaip tik ir norėjau pasakyti, kad, nepaisant to, kad balsavau už darbotvarkę vien dėl medikų ir dėl kitų su krize susijusių klausimų, man iš esmės norisi paklausti, ar jūs iš tiesų ir Seimo valdyba sprendžia dėl Seimo darbotvarkės, ar ponia A. Širinskienė, nes, kaip aš matau, tyčiotis iš Konstitucinio Teismo mes galime nežinia kiek. Trečią kovo ketvirtadienį turėjo būti paskirti Konstitucinio Teismo teisėjai, bet štai staiga girdime, kad gal išvis po Velykų bus paskirta, nes Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė neranda laiko apsvarstyti jų kandidatūrų. Aš frakcijos vardu noriu paprašyti, kad būtų kitam komitetui, Žmogaus teisių komitetui, paskirtas Konstitucinio Teismo teisėjų svarstymo klausimas. Galbūt jie atsakingiau dirba krizės metu.
PIRMININKAS. Deja, į Statutą yra įrašyta Konstitucinio Teismo teisėjų svarstymas Teisės ir teisėtvarkos komitete. Keisti komiteto mes neturime pareigos.
Tęsiame posėdį. Pradedame svarstyti pateikimus.
10.22 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 32 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 321 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4686(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 1-2… Turbūt dabar darbotvarkės 1-1 klausimas – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 32 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 321 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4686. Pranešėja – A. Kubilienė. Prašau.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šiuo nauju projektu siūloma visiems sveikatos priežiūros specialistams sustiprinti socialines garantijas netekto darbingumo atveju ir karantino metu numatomas didesnis darbo užmokesčio priedas dirbantiems ypač pavojingomis sąlygomis.
Čia yra du tokie svarbūs dalykai. Pirmas dalykas, kuris buvo inicijuotas laiškų ir skambučių, tai yra daugiausia medikų, kurie grįžę iš užsienio, pavyzdžiui, Saudo Arabijos ar Anglijos, jie neturi čia, Lietuvoje, darbo stažo, tačiau norėtų įsitraukti į pandemijos suvaldymą, nori ir gali tai padaryti, turi licencijas, tačiau nerimauja, kad susirgę negaus socialinių garantijų ir išmokų. Taigi šiuo projektu yra numatoma minimali, tai yra ne mažesnė nei 24 Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, valstybės biudžeto lėšų suma, kuria yra draudžiamas darbuotojas tuo laikotarpiu, karantino laikotarpiu, dirbantis infekcijos židiniuose.
Antras dalykas, kas yra šiame įstatymo projekte, tai yra kad sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai (kolegos, atkreipiu dėmesį – darbuotojai), dirbantys ypač pavojingomis sąlygomis, infekcijos židiniuose, gautų nuo 60 iki 100 % priedus. Mūsų pozicija nesikeičia ir mes esame už tai, kad tie priedai negali būti vienodi tiek tarp medikų, tiek kitų specialybių. Iš tikrųjų šiuo metu daugelis gydytojų, na, tikrai kai kurie šeimos gydytojai, kardiologai dirba nuotoliniu būdu. Tai yra visiškai ne tas pats, kai kai kurie gydytojai dirba su kaukėmis 12 valandų, su trimis chalatais, intubuoja, kateterizuoja ir daro kitokias intervencijas. Taigi manau, kad iš tikrųjų turėtų skirtis jų šitas procentas, ir noriu pasakyti, kad atsižvelgiau į gerbiamos I. Degutienės pasiūlymą, kurį jį išsakė per susitikimą Vyriausybėje, ir papildžiau projektą nuostata, kad tuos intensyvumo ir pavojingumo lygius nustato Vyriausybė arba įgaliota institucija. Gerbiami kolegos, toks projektas. Galiu atsakyti į klausimus ir kviečiu pritarti jam.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti laukia nemažai Seimo narių. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, po jūsų praeitą kartą tokio nekorektiško pasisakymo apie valytojas iš tikrųjų dėl to paties dar kyla klausimų. Ar iš tikrųjų tie žmonės, kurie įrašyti įstatyme, organizuojantys ir teikiantys sveikatos priežiūros paslaugas, kaip ir pakliūna tie asmenys, nes toliau jūs dar rašote, kad sergantiems pacientams, vykdantiems epidemijos profilaktines priemones. Ar jūs įsitikinusi, kad tie darbuotojai, tarkime, greitosios pagalbos darbuotojai, valytojai ir visi tie, kurie prisideda likviduojant epidemiją, tikrai dabar paklius? Ar vėl tai bus tam tikri išvedžiojimai, kad vis dėlto kai kurie iš jų neverti didesnio atlyginimo vien todėl, kad yra tik medicinos darbuotojai, o ne medikai? Ačiū.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Pirmiausia, kas man ateina į galvą, tai liaudies išmintis, kad kiekvienas vertina situaciją pagal savo sugedimo lygį. Jeigu jūs pažiūrėsite ir ankstesnį projektą, ten taip pat buvo įrašyti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai. Iš tikrųjų kokie bus procentai kokiems darbuotojams, Sveikatos apsaugos ministerija nustatys kartu su darbo grupe, kurią sudarys ne tik specialistai, bet ir ligoninių vadovai. Taigi manau ir dabar laikausi tos nuomonės, kad tikrai yra skirtumas, ar žmogus dirba su infekuotu pacientu, ar jisai galbūt susitiks, o galbūt ir išvis nesutiks tokio paciento.
PIRMININKAS. Klausia I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiama komiteto pirmininke, gal kiekvienas ir supranta pagal savo sugedimo lygį, bet, atleiskite už priminimą, apie valytojas užsiminėte praeitą kartą jūs pati.
Aš vėl dar kartą noriu grįžti prie šito klausimo. Ar formuluotė, kuri yra dabar įstatymo projekte, jūsų nuomone ir ar jūs galite mus patikinti, apima tuos žmones, kurie nėra medikai, tai yra nėra gydytojai ir slaugytojos, bet gali būti tų pačių infekcinių skyrių valytojai, greitosios medicinos pagalbos vairuotojai?
Ir dar viena specifinė grupė, kuri mane domina, yra medikai rezidentai, jie visą laiką visuose mūsų darbo užmokesčio didinimo šventėse lieka, švelniai tariant, pamiršti. Tai aš paprašysiu įvardinti konkrečiai visas šitas grupes. Ar pagal įstatymo formuluotę tiems žmonėms bus galimybė skirti priedus?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Galiu tiksliai pasakyti, kad rezidentai į šitą nepakliūna, nes jų darbo užmokestis yra iš kitur, ne iš PSDF. Kokie čia specialistai paklius ir kiek jie gaus darbo užmokesčio, bus sudaryta darbo grupė ir ji atsakys į šitą klausimą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš manau, kad atsakymas ne pats geriausias sprendžiant šitą klausimą. Gerbiama pirmininke, aš paklausiu to, ko klausiau, kai jūs teikėte pirmą įstatymo variantą. Sutinku dėl pirmos pastabos, kad tai yra Užkrečiamųjų ligų įstatymo nuostata, bet dėl papildomo 321 straipsnio aš ir praeitą kartą klausiau, tai yra darbo apmokėjimo tvarka, dydžiai. Juos nustato kiti įstatymai. Kodėl jūs padarėte tokį reveransą, tai yra atsitraukę nuo pirminio varianto neteikėte šitos nuostatos į tą įstatymą, kuris reguliuoja darbo užmokestį? Tai būtų kur kas paprasčiau ir sistemiška. Labai ačiū.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Manau, kad šitas įstatymas ir yra skirtas šitai situacijai. Jeigu mes kalbėtume apie paprastą darbo užmokestį, tikrai sutikčiau su jumis, tačiau mes kalbame apie ypač pavojingą darbą infekcijos židiniuose. Mes turime tokį Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą. Manau, kad čia ir turėtų būti tai įrašyta, nes tai yra skirta specifinei grupei, kuri dirba su šitais pacientais.
PIRMININKAS. Klausia D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš vis dėlto norėčiau pasitikslinti, kam bus išmokėti tie priedai, nes iš to, ką jūs pasakėte, atsakydama į Ingridos klausimą, akivaizdu, kad rezidentams netaikoma šita tvarka. Nežinau, kodėl nebuvo atsižvelgta į socialdemokratų pateiktą pasiūlymą ne iš PSDF, o būtent iš krizei įveikti skirtų biudžeto lėšų mokėti tuos priedus, tada nebūtų susidurta su tokia problema. Ir atsižvelgiant į tai, kad pas jus parašyta, kad organizuojantys ar teikiantys sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams, atsižvelgiant į tai, kad iš mūsų 111 medikų ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų, kurie jau yra užsikrėtę, absoliuti dauguma nedirbo tuose židiniuose, o tik užsikrėtę sužinojo, kad jie kontaktavo su COVID…
PIRMININKAS. Laikas baigti.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). …užsikrėtusiais pacientais, tai ar?..
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Gerbiamoji kolege, noriu pasakyti, kad mes po šito plenarinio posėdžio turėsime skubų posėdį ir turime keletą minčių, atsižvelgdami į Teisės departamento pastabas. Kaip jūs teisingai pastebėjote, čia yra mokama specialistams, kurių finansavimas yra PSDF lėšos, bet tikrai teisingai kalbate apie tai, pavyzdžiui, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras yra biudžetinė įstaiga. Aš jau turiu projektą, kaip komitetas pataisys, jie gaus iš kito šaltinio, tai yra iš Vyriausybės numatytų lėšų, nes negalime mokėti iš PSDF.
PIRMININKAS. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Išties atsakymas I. Šimonytei… Šitas projektas visiškai neapims ir neapima absoliučiai žmonių, kurie dirba pagal darbo sutartis, tai yra būtent aptarnaujančio personalo. Ir dar prie to norėčiau pridėti autoriams: tai yra labai nekompetentingai parengtas teisės aktas. Aš jums galiu pasakyti, kad šiandien gydymo įstaigos turi sutarčių su privačiais juridiniais asmenimis – kaip laboratorijos, kaip tyrimas, kaip valymo paslaugos ir panašiai, ir jie dirba židiniuose. Tai šitas projektas visiškai jų darbuotojams atlyginimo nieko nepridės. Tokią žinią siunčiate.
Mano klausimas yra apie dializes. Ar jums yra žinoma, kad Lietuvoje beveik 60–70 % dializių teikia uždarosios akcinės bendrovės. Kaip žinote, būtent tuose centruose arba židiniuose šiandien yra dializių centrai, kurie priklauso privačioms įstaigoms. Kodėl jiems nedidinami atlyginimai? Ar negalvojate, kad Ligonių kasos turėtų padidinti tarifą ir tame jūsų projekte tai turėtų būti, nes šiandien šitie žmonės yra visiškai už ribų? Jos važiuoja kas antrą…
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Kadangi esu nefrologė, tai iš tikrųjų man yra žinoma, kad daugelis dializių yra privačios. Aš tik noriu pasakyti, ką jūs paminėjote, kad ir kitiems specialistams turėtų būti skiriamos tos lėšos, tai tada mes turime ir policininkams, ir, nežinau, visi dirba nuotoliniu būdu, kai kurie eina į darbą. Viešojo administravimo įstaigos taip pat turėtų gauti kokius nors priedus.
Šituo įstatymo projektu mes nustatome priedus tiems, kas dirba infekcijos židiniuose. Juo labiau kad yra rekomendacijos ir įstaigos tikrai turi susitvarkyti taip, kad šitų pacientų jie neturėtų arba jie būtų atskirais koridoriais izoliuoti. Suprantu, kad ne visur taip yra, bet yra tokia realybė.
PIRMININKAS. Klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiama pranešėja, aš pritariau jūsų prieš savaitę teiktam siūlymui, pritariu ir šiam siūlymui, balsuosiu už, bet vis dėlto problema, matyt, yra ta, kad pagal tai, kaip vertinama rizika, kodėl tik tiems daktarams, kurie dirba infekcijos židiniuose, kaip jūs sakote, kurie dažnu atveju yra daugiausia apsaugoti – turi daugiausia asmeninių apsaugos priemonių, yra tai adresuota, bet šeimos daktarams ar kitiems asmenims, dirbantiems sveikatos gydymo įstaigoje, tie priedai nebus taikomi? Ar nemanote, kad ta sistema gali sudaryti ganėtinai nemažai įtampos toje medikų bendruomenėje? Ir tam tikros segmentacijos… jeigu būtume pasirinkę modelį, kad tą pačią sumą išdalintume visiems, kurių, mano nuomone, rizikos zona yra vienoda (ar tie asmenys tiesiogiai turi kontaktą, ar neturi, tai matyti ir pagal užsikrėtimų skaičių), tokia sistema būtų buvusi socialiai teisingesnė ir sudaranti mažiau įtampos tai pačiai medikų bendruomenei.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū už šį klausimą. Iš tikrųjų po praeito posėdžio, kai pateikiau pirmąjį projektą, ir po kilusio ažiotažo sulaukiau nemažai skambučių iš kolegų, su kuriais dirbau. Ir jie patys sako, kad to neturėtų būti dėl to, kad kai kurie kardiologai ar nefrologai dirba nuotoliniu būdu arba dirba kitokiais būdais: dvi dienas ateina, kitas dvi dienas dirba nuotoliniu būdu. Todėl mes negalime lyginti gydytojų reanimacijos skyriuje, nes jie daro intervencijas sergantiems pacientams, ir tų, kurie dirba nuotoliniu būdu arba ateina vieną du kartus per savaitę.
Ministerija nustatys intensyvumo ir pavojingumo lygius. Kai mes buvome susitikę Vyriausybėje su opozicijos atstovais, buvo siūlymas įrašyti tris lygius į šį įstatymo projektą, tačiau apsisprendėme to nedaryti, nes galbūt bus septyni lygiai, šeši lygiai. Čia nuspręs ekspertai.
PIRMININKAS. Ačiū. Laikas klausti baigėsi. Motyvai. Motyvai už – Seimo narys A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamieji Seimo nariai, manau, kad pateiktas projektas yra būtinas. Gali būti įvairių interpretacijų, klausimų ir pastabų, ir tai suprantama. Tai jūs dabar ir klausimais parodėte. Bet mes turime atsižvelgti į sudėtingas medikų, kovojančių su koronavirusu, darbo sąlygas. Šiame projekte atsižvelgta į daugelio Seimo narių nuomonę ir tikiuosi, kad visi vieningai paremsime šį projektą. Mano manymu, visuomenė iš mūsų laukia sutarimo šioje kritinėje situacijoje. Padėkime į šalį, brangūs kolegos, sakau visiems – ir sau, ir kitiems, žmogiškus nesutarimus ir net politinius skirtumus, jeigu jų yra, bent šios mums visiems tikrai sudėtingos situacijos metu jų nereikia. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš nekalbėsiu prieš, bet paaiškinsiu situaciją. Mano manymu, čia yra ne algų didinimo krizės metu įstatymas, bet algų mažinimo krizės metu įstatymas. Štai aš surinkau informaciją per vakar dieną ir šiandien, pasirodo, atrodo, viena ligoninė moka tik 15 % nuo visos algos priedą dirbantiems židinyje, kaip yra dabar ministro įsakyme. Visos kitos, aš nevardinsiu pavadinimų, tai pasakysiu aiškiau svarstymo metu iš tribūnos, viena ligoninė moka 100 % nuo visos algos židinyje, visiems kitiems moka pagal situaciją, pagal riziką – nuo 20 % iki 50 % krizės metu.
Štai dirbantiems židiniuose ir karščiavimo klinikose gydytojams per dieną mokama po 335 papildomai, sesutėms – po 250 eurų. O mobiliuosiuose punktuose prie algos kiekvieną dieną dar primoka 165 eurus už dieną. Kitaip žmonės neina dirbti. Aš apie tai komitete prieš mėnesį sakiau, kokia situacija buvo Prancūzijoje prieš keliolika metų SARS atveju. Medikai sutiko eiti į darbą, kai alga buvo pakelta nuo dviejų iki trijų kartų. Mes šitą pražiopsojome. Dabar medikai sako: jūs einate iš paskos, jūs nežinote realios situacijos. Ir mes dabar siūlome dalykus, pagal kuriuos, jeigu laikysis šio įstatymo, algas, priedus karantino metu turės sumažinti. Gėda mums visiems, kad mes šitaip nesiorientuojame, ypač Sveikatos reikalų komitetui. Čia gyrėme dar įstatymo projektą…
PIRMININKAS. Laikas.
A. MATULAS (TS-LKDF). …aiškinomės, ar visus apima, ar ne visus. Be abejo, prieštarauti neišeina, bet yra gėda, kad mes mažiname atlyginimus, mažiname priedus žmonėms, kurie labiausiai rizikuoja savo… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, priminsiu, kad… Premjeras turi teisę kalbėti kada tik panorėjęs.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, suprantu, kad klausimas labai svarbus visiems, emocionalus, visi norime kaip geriau. Matyt, pagal įstatymo pateikimą ir redakciją – sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, kalbama apie darbuotojus, tai apima visus sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus. (Balsai salėje) Aš kalbu apie šitą priedų įstatymą. Tai apima viską. Kalbant apie finansavimo šaltinį… (Balsai salėje) Jeigu aš galėčiau pasisakyti, kolegos, paskui galėtume toliau diskutuoti.
Toliau. Dėl rezidentų. Iš tiesų jie yra finansuojami iš valstybės biudžeto, bet čia mes kalbame ne apie finansavimo šaltinį. Finansavimo šaltiniai, kurių reikės tiek medikų atlyginimams, tiek rezidentų atlyginimams, – bus panaudotos arba privalomojo sveikatos draudimo, arba valstybės biudžeto lėšos. Sveikatos apsaugai jau nuo karantino pradžios yra skirta 408 mln. eurų iš įvairių šaltinių.
Dabar dėl atlyginimų. Taip, mes paankstiname nuo balandžio 1 dienos atlyginimų kėlimą. Aš suprantu buvusius nuogąstavimus, ką pasakė ir opozicijos lyderis, dėl to, kaip tie atlyginimai bus mokami įstaigose. Bet supraskime, tai priklauso nuo įstaigų administracijų. Mes, nei Seimas, nei Vyriausybė, negalime sureguliuoti, kiek kam procentiškai pakils, bet darbo užmokesčio fondas didinamas 18 %. Šiuo atveju, aš manau, tikrai nėra jokios grėsmės niekam – nei rezidentams, nei darbuotojams, ar tai būtų techninis darbuotojas, ar tai būtų greitosios pagalbos darbuotojas. Šitas papildomas finansavimas apima viską.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dėl visų pateikimų balsuosime 12 val. 30 min. Tai orientacinis laikas. Prieš pietus.
10.42 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6, 8 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4692 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 1-3 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 6, 8 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4692. Pranešėjas – ministras A. Veryga. Pateikimas.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, leiskite pristatyti Sveikatos draudimo įstatymo 6, 8 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
Priežastys, kurios paskatino šį projektą teikti. Mes šiuo metu kalbame apie paskelbtą ekstremaliąją situaciją ir karantiną. Abi šios aplinkybės sukūrė tam tikras sąlygas, kai savarankiškai dirbančių asmenų veikla sustojo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos dalį… savarankiškai dirbančių asmenų išlaidų, nors tuo laikotarpiu savarankiškai dirbantis asmuo pajamų negauna, sukelia tam tikrų problemų. Tai yra teikiamas siūlymas savarankiškai dirbančius asmenis laikyti apdraustais tol, kol pasibaigs ekstremalioji situacija ir karantinas, o privalomojo sveikatos draudimo įmokas už ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpį reikalauti sumokėti per dvejus metus nuo ekstremaliosios situacijos ir karantino pabaigos.
Norėčiau pavardinti, kam ši nuostata galiotų. Ji galiotų Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 4, 5, 6, 7, 8 ir 10 dalyse nurodytiems asmenims. Tai yra asmenims, kurie verčiasi individualia ne žemės ūkio veikla, išskyrus tuos, kurie, vykdydami individualią veiklą, gyventojų pajamų mokestį nuo individualios veiklos pajamų sumoka įsigydami verslo liudijimus, bei individualia žemės ūkio veikla ir yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, išskyrus asmenis, kur žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra ne didesnis kaip du ekonominio dydžio vienetai. Taip pat asmenims, kurie, vykdydami individualią veiklą, gyventojų pajamų mokestį nuo individualios veiklos pajamų sumoka įsigydami verslo liudijimus; taip pat individualių įmonių savininkams, ūkinių bendrijų tikriesiems nariams ir mažųjų bendrijų nariams, mažųjų bendrijų vadovams, kurie pagal Mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai; nepapuolantiems į kitą draudžiamųjų kategoriją asmenims, kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra ne didesnis kaip du ekonominio dydžio vienetai, bei asmenims, pagal paslaugų kvitą teikiantiems žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas.
Manau, kad šitas sprendimas yra tikrai esant šitai situacijai būtinas ir reikalingas, nes, kaip ir buvo minėta, šie asmenys, gaunantys nedideles pajamas, šiuo metu turi ribotas galimybes mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, o paslaugų jiems tikrai reikės. Tikrai yra logika laikyti juos apdraustais ir galimybę sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas išdėstyti per dvejus metus. Tai nėra didelė suma ir tikrai tai būtų, manau, socialiai teisinga ir atsakinga.
Prašyčiau pritarti ir palaikyti šias pataisas.
PIRMININKAS. Užsirašė klausti 12 Seimo narių. Klausia I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Ministre, jums, neabejotina, žinoma, kad kainuoja ne tik paslaugos, bet kainuoja ir administravimas. Čia bus ne vienas šimtas žmonių, kuriems teks atidėti šitas privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Vėliau reikės dvejus metus vaikytis bandant įsitikinti, ar jie sumokėjo įmokas už kelis mėnesius, ar ne.
Ar jums vis dėlto neatrodytų, kad būtų paprasčiau skirti lėšų šitų žmonių sveikatos draudimo įmokai sumokėti? Tai iš esmės būtų aritmetinis veiksmas, pervedant pinigus iš vienos valstybės kišenės į kitą valstybės kišenę, ir jis atpalaiduotų jus nuo daugelio administracinių problemų.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Noriu tik priminti, kad yra numatomas tas dvejų metų laikotarpis, per kurį būtų galima sumokėti. Aš manau, kad to sprendimo šiandien būtinai reikia. Jį tiesiog reikia priimti, kad tie žmonės neliktų neapdrausti, kad jie gautų paslaugas. Jeigu vis dėlto matysime, kaip jūs sakote, kad administravimas yra problema, tai bus galima ateityje pakeisti, bet šiandien tikrai yra principinis sprendimas šitų žmonių nepalikti neapdraustų, nes sumokėti tas įmokas jie nelabai turės iš ko.
O ateityje, kaip ir sakiau, tikrai galima svarstyti, galbūt ir atsisakyti, bet, mano supratimu, tam tikras solidarumas vis dėlto turėtų būti. Kokia forma ir kaip paprasčiau administruoti, manau, galima sugalvoti, kaip administravimo subjektai galėtų patogiai tas įmokas apskaityti ir administruoti. Elektroninių technologijų amžiuje, manau, sprendimą rasti galima.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas ministre, iš esmės pritariu tokiam sprendimui. Reikia drausti, bet tikrai nereikia dalinti pinigų į kairę ir į dešinę, nes ir šiandien dalis savarankiškai dirbančiųjų dirba ir gauna pajamas. Mes, dalindami visiems, manau, nepasieksime to rezultato, kad reikia padėti tiems, kuriems reikia.
Mano klausimas būtų, ar darėte kokius nors skaičiavimus, kiek iki karantino vėluodavo mokėti, kiek dabar ir kiek gali būti tokių, už kuriuos reikės padengti tuos kelis mėnesius sveikatos draudimą? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų labai sudėtinga suskaičiuoti, nes, jūs žinote, labai priklauso nuo aplinkybių, kiek karantinas užtruks. Aišku, tikimės, kad sąlygos lengvės ir ilgai nereikės tokioje situacijoje gyventi, bet net jeigu tuos skaičiavimus ir darytume, jie būtų labai teoriniai, spėjami. Tikrai sudėtinga juos padaryti.
Kaip ir sakiau, dabar tai yra principinis sprendimas, kad jie neliktų nedrausti, kad gautų sveikatos priežiūros paslaugas, o tas tikrasis vaizdas paaiškės tik pasibaigus karantinui. Matyt, ir sritys labai skirsis, bus skirtingai.
PIRMININKAS. Klausia G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties gal jūs ir teisus, kad labai sunku šiandien pasakyti, kiek iš tikrųjų žmonių norės atidėti ir prašys to atidėjimo, bet galbūt būtų buvę daug lengviau suskaičiuoti, kiek realiai yra tokių žmonių, tai yra dirbančių savarankiškai, ir kiek iš tikrųjų kainuotų, jeigu valstybė juos apdraustų. Gal žinote, kokio dydžio ta suma būtų, jeigu apsisprendėte, tai vis dėlto yra per didelė našta valstybei, nes, mano nuomone, administravimas būtų tikrai paprastesnis, ko gero, ir žmonėms būtų lengviau suvokti, kad jie gaus 257 eurus, o iš jų nereikės dar atskaičiuoti, sveikatos draudimui atidėti pinigų. Gal tiesiog kiek iš tikrųjų kainuotų, jeigu vis dėlto būtų apsispręsta visus savarankiškai dirbančius apdrausti, o ne atidėti jų draudimo įmokas?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Jų tikrai visų, manau, neprireiks apdrausti, nes tikrai ne visi su tokiomis sąlygomis ir aplinkybėmis susidurs.
Dabar dėl to išdėstymo per dvejus metus, ar ne paprasčiau būtų, kaip jūs sakote, apdrausti tiesiog valstybei. Na, tai yra tam tikro solidarumo klausimas. Tai nėra labai dideli pinigai, sakykim, ir tam pačiam asmeniui, išdėsčius per ilgą laiką, ir jeigu mes manome, kad sveikata arba sveikatos įmokos yra solidarus dalykas, tai, na, mano supratimu, ta našta turime dalintis visi, nesukeldami problemų dabar žmonėms, kad jie liktų nedrausti, bet iš tikrųjų sudarydami galimybę jiems per ilgesnį laiką išsimokėti. Visų tikrai nemanome, kad būtų prasmė dabar padaryti automatu, o tam tikrą solidarumo elementą išlaikyti irgi manome, kad reikėtų, kad žmonės tiesiog, kaip pasakyti, nemanytų, kad viskas yra už dyką, nes tas mokėjimas iš valstybės vis tiek bus iš kieno nors kitų sumokėtų pinigų. Turime būti solidarūs ir dalintis šia našta.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tiesų turbūt karantino laikotarpis netolygus ekonominio sunkmečio laikotarpiui. Niekas nežino, kaip ten bus toliau, kad ir karantino nebeliks. Ar iš tikrųjų nebuvo svarstoma galimybė, aišku, tai turbūt tam tikra finansinė našta, kad vis dėlto ne su karantino pabaigimu, o galbūt yra kai kuriuose įstatymuose duodamas vienas kitas mėnuo atsigauti, nes iš tikrųjų turbūt svarbiau, kad dirbantys asmenys, kurie vykdo tą veiklą, išlaikytų veiklą, negu pasibaigtų jų gyvavimas su karantino laikotarpio pabaiga ir po to galbūt dar dviejų mėnesių pragyvenimo? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Aš tik noriu priminti ar akcentuoti, kad su karantino laikotarpiu pats tas draustumas yra susiejamas. Bet paskui per dvejus metus jie galės išsimokėti. Tas laikas yra išdėstytas tikrai gana ilgas, o jeigu jau matysime, kad situacija yra tikrai labai sudėtinga, Seimas gali apsispręsti kokį nors kitą, sakykim, modelį pritaikyti ar kitaip kaip nors išdėstyti mokėjimą. Bet šiandien sakau, yra labai svarbu, kad jie būtų drausti ir neliktų tiesiog be pagalbos ir priežiūros.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, aš suprasčiau jūsų logiką dėl to solidarumo principo mokant sveikatos draudimo įmokas, jeigu ta išmoka žmonėms, kurių veikla sustabdyta dėl karantino valstybės sprendimais, jeigu ta išmoka būtų šiek tiek padoresnė. Dabar, kai žmogus gauna tą varganą 257 eurų išmoką ir, sakykim, kirpėja, turi iš tos sumos kokius 200 iš karto sumokėti už patalpų nuomą ir pragyventi už 50 eurų, ar moralu dar šiuo atveju sakyti, kad per šį laiką žmogus sukaupė įsiskolinimą Sveikatos draudimo fondui? Aš tikrai kviečiu, ministre, vis dėlto parodyti didesnį jautrumą ir supratimą toje situacijoje, nes nė vienoje šalyje, kur yra mokamos tos išmokos, jos nėra tokios mažos kaip Lietuvoje. Atleiskime nuo tų įmokų ir laikykime, kad žmonės apdrausti valstybės lėšomis.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Išmokų dydis ne visai mano adresu turbūt klausimas. Gal jį kiti kolegos galėtų geriau pakomentuoti. O tie dveji metai tam ir duodami, kad pademonstruotų tą, kaip jūs sakote, socialinį jautrumą, kad žmonėms šiuo metu nereikėtų mokėti jokių įmokų, jie būtų drausti. O ateityje, žmonėms atgavus pajamas, manau, yra logiška mums visiems prisidėti prie socialinio, atsiprašau, prie sveikatos draudimo ir solidariai dalyvauti šiame mechanizme, nes tas draustumas automatu, supraskime, tada šiuos pinigus kas nors kitas už juos sumokės ir juos savotiškai apdraus taip.
PIRMININKAS. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų gal reikalingas toks įstatymo projektas, bet aš tikrai palaikyčiau kolegas. Gal tada tuos du mėnesius padaryti kaip valstybės draudžiamus asmenis ir baigti tokį juoką krėsti. Bet mano klausimas. Ministre, dveji metai, ar tai nėra per ilgas laiko tarpas? Šiuo momentu mes turime Užimtumo įstatymo projektą, kuriame aiškiai pasakyta, kad įmonės įsiskolinimą valstybei, „Sodrai“ turi grąžinti per dvejus metus. Mano galva, tai yra lygiateisiškumo principo pažeidimas ir nesąžininga dėl žmonių, kurie dirba pagal darbo sutartis. Ar jums taip neatrodo? Ir ar neatrodo, kad tai prieštarauja Konstitucinio Teismo nutarimui, kuris buvo išaiškinęs dėl dviejų ir trijų sveikatos draudimų, kada žmonės dirba dviejose trijose įstaigose.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Dėl paties termino, aš manau, galima diskutuoti ir ginčytis. Žinote, čia pasirinkimo klausimas ir reikalas. Mums toks terminas atrodė logiškas tikrai duoti ilgą laiką. Supraskime, kad tos įmokos nėra labai didelės, sveikatos draudimo įmokos. Žmonės kartais už mobilųjį telefoną lizinguodami sumoka didesnę įmoką. Mes kalbame apie tam tikrą solidarumą, kurį visi, matyt, turėtume demonstruoti vienokia ar kitokia forma, suprasdami, kad šitoje situacijoje nėra žmonėms iš ko mokėti. Bet ateityje, atsiradus pajamoms, būtų logiška, kad per protingą terminą, mūsų manymu, tie dveji metai yra protingas terminas, būtų galima tuos pinigus sumokėti.
PIRMININKAS. Klausia M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Ministre, jūs kažkaip keistai argumentuojate atsakydamas skirtingiems Seimo nariams į klausimus. Pavyzdžiui, I. Šimonytei jūs atsakėte, kad yra labai svarbu, kad žmonės neliktų nedrausti tam tikru periodu. Tam yra alternatyvus pasiūlymas, kurį mes drauge su kolege P. Kuzmickiene esame registravusios dėl Užimtumo įstatymo, kad taip pat būtų pakelta išmoka savarankiškai dirbantiems būtent tuo dydžiu, kiek kainuoja PSDF įmoka. Nenukentėtų nei anas biudžetas, būtų atlieptas nuogąstavimas, ką jūs išreiškėte pats atsakydamas I. Šimonytei, kad neliktų nedraustų žmonių, ir problema kaip ir būtų išspręsta. Dabar jūs, kalbėdamas apie tam tikrą solidarumą, prisidėjimą, automatiškai dėdamas į šitą įstatymą sprendimo būdą, padarote taip, kad jis bus sunkiau administruojamas, dalis žmonių nepasinaudos galimybe apsidrausti, tada liks neapsidraudusių žmonių, o kita dalis – savarankiškai dirbančių žmonių – tiesiog susigundys registruotis Užimtumo tarnyboje, kadangi tokiu atveju jų draudimas yra automatiškai sumokamas. Tai aš dar kartą prašau ir pagalvoti, ir drauge atsakyti į klausimą, ar tikrai mūsų siūlymas dėl Užimtumo įstatymo tuo metu pakelti išmoką, kad žmonės galėtų iš karto padengti savo PSDF įmoką, nebūtų racionalesnis.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Kaip ir sakiau, kitų įstatymų arba kitų siūlymų svarstymas yra jau ne šito projekto objektas. Mes siūlome tokį variantą, o Seimas laisvas apsispręsti, kokį variantą priimti ir už kurį balsuoti. Šiuo atveju mes siūlome tokį mechanizmą. Jeigu jis bus priimtas, kaip ir sakiau, technologijų amžiuje, aš manau, galima ir tokias įmokas administruoti. O jeigu matysime, kad kyla problemų, tai Seimas gali bet kada priimti kokius nors kitokius sprendimus.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Laikas klausti išseko. Motyvai už – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, sutikdamas su kolegės Monikos mintimi, kad jų siūlymas dėl Užimtumo įstatymo projekto padidinti išmoką, kad žmogus galėtų susimokėti sveikatos draudimo įmoką, yra geras, bet aš nesu tikras, kad ta nuostata bus priimta. Valdančiųjų laikysena rodo, kad ji greičiausiai nebus priimta. Tokiu atveju jau geriau šioks toks projektas, kurį dabar pateikė ministras, negu jokio. Jis bent jau suteikia tą laikiną saugumo jausmą žmonėms, nes jie nelaikomi neapdraustais, jeigu dabar neturės iš ko susimokėti sveikatos draudimo įmokos. Tačiau tikrai kviečiu ministrą ir kitus Sveikatos reikalų komiteto narius pasvarstyti, nes yra ir mano pataisa įregistruota, ar vis dėlto tiems žmonėms, kurių veikla valstybės sprendimais sustabdyta ir jie iš esmės neturi pajamų, ar nereikėtų vis dėlto jų atleisti nuo to mokesčio ir nereikalauti jį paskui susimokėti, kad ir išdėstant per dvejus metus?
PIRMININKAS. Motyvai prieš – M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš suprantu, kad jeigu valdančiųjų principinė nuostata bus eiti tokiu keliu, kurį siūlo ministerija… Aš noriu pakartoti, kad manau, kad kitas kelias, kuriuo mes savarankiškai dirbantiems padengtume jų PSDF įmoką ir atleistume juos dabar nuo šito papildomo galvos skausmo, neužkrautume valstybei papildomos administravimo naštos, galėtų būti teisingesnis kelias.
Aš nenoriu pasakyti, kad balsuosiu prieš šitą įstatymą, nes bet kuriuo atveju tai bus geriau negu nieko, tačiau labai noriu pakviesti visus kolegas, ypač iš Sveikatos reikalų komiteto, pagalvoti apie tai, kad siūlomas kelias per Užimtumo įstatymą galėtų būti ir paprasčiau administruojamas, ir daug solidaresnis su savarankiškai dirbančiais žmonėmis šiandien.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti, balsuosime taip pat 12 val. 30 min.
11.01 val.
Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2, 15 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4694, Civilinio kodekso 6.751 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4693 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Turizmo įstatymo 2, 15 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4694 ir lydimasis Civilinio kodekso straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4693. Pranešėjas – ministras Ž. Vaičiūnas. Pateikimas. Prašom.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šiais Turizmo įstatymo ir Civilinio kodekso projektų pakeitimais siekiama spręsti šiuo metu ypač aktualią problemą, tai yra būtent kelionių organizatorių atsiskaitymo su turistais problemą. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Atsiprašau, ministre. Aš noriu kreiptis į salėje nedalyvaujančius diskusijoje žmones. Prašau jus stebėti posėdį iš kabinetų ir diskutuoti kabinetuose. Atsiprašau, ministre. Prašom.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju. Aš pakartosiu, kad iš esmės šio įstatymo projekto pakeitimo tikslas yra spręsti šiuo metu aktualią problemą, tai yra būtent kelionių organizatorių atsiskaitymo su turistais problemą dėl neįvykusių arba atšauktų kelionių dėl koronaviruso. Turime tokią problemą, kad abiem sutarties šalims, tai yra tiek kelionių organizatoriams, tiek turistams, kyla nesusipratimų, nes kelionių organizatoriai turi rimtų finansinių ir administravimo iššūkių, kadangi didžioji dalis turistų reikalauja grąžinti pinigus už keliones, už neįvykusias keliones, o šie kelionių organizatorių jau yra sumokėti faktiniams paslaugų teikėjams užsienyje, tai yra apgyvendinimo, transporto ir pramogų teikėjams.
Kelionių organizatoriams perkeliama pernelyg didelė rizika, susijusi tiek su pareiga grąžinti pinigus, tiek su pareiga grąžinti pinigus nustatytais terminais, tai yra per 14 dienų. Todėl siūlomais įstatymų pakeitimais siūlome tris pagrindinius principus, tai yra siūlome alternatyvą, būtent kelionės kuponą.
Pirmas principas – siūlome sušvelninti šią susidariusią padėtį ir, atsižvelgdami į Europos Komisijos pateiktas rekomendacijas, pirmiausia siūlome turisto ar kelionių organizatoriaus susitarimu už neįvykusią organizuotą kelionę kompensuoti turistui suteikiant kelionės kuponą. Antras principas – kupono vertė lygi už organizuotą turistinę kelionę sumokėtai pinigų sumai ir kuponui galioja tos pačios draudiminės apsaugos sąlygos kaip ir organizuotai turistinei kelionei. Ir trečias principas – jeigu turistas nepasinaudojo kuponu per vienus metus nuo išdavimo laiko, jam paliekama teisė per 14 dienų nuo kupono galiojimo termino pabaigos reikalauti grąžinti pinigus.
Šiais pasiūlymais siekiama išvengti galimo kelionių organizatorių bankroto ir taip pat garantuoti sumokėtų pinigų grąžinimą turistams, klientams. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad rengdami šiuos pakeitimus taip pat kreipėmės į Europos Komisiją su šiuo siūlymu. Gavome Europos Komisijos išaiškinimą, kad turistams gali būti siūlomi kuponai, kurių suma lygi neįvykusios kelionės sumai, tačiau turi būti garantijos, kad kuponams galiotų turimas kelionių organizatorių nemokumo užtikrinimas… tai yra draudimas.
Siekiame ir manome, kad šiais pakeitimais kelionių kuponų įvedimas leistų bent iš dalies sumažinti neigiamas koronaviruso pasekmes Lietuvos turizmo sektoriuje. Prašom pritarti ir siūlymas yra svarstyti ypatingos skubos tvarka.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Klausia Seimo narys R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas ministre, sveikinu už tokią iniciatyvą, bet tik vieno dalyko nesuprantu (ne jūsų ministerijos, bet šiuo metu jūs pavaduojate) – kai kurių Ūkio ministerijos viceministrų. Jūs pateikėte iš tikrųjų reikalingą ir svarbų įstatymo projektą, tačiau yra ir kitas dalykas. Mes Lietuvoje turime labai daug žmonių renginių organizatorių, kurie šiandien yra palikti už ribų būtent dėl jūsų vienos viceministrės neatsakingo pasisakymo, kad maždaug renginių organizatoriai turi sugrąžinti pinigus – galimybės perkelti renginį nėra.
Kaip jums atrodo, jeigu žmogus, įmonė, įstaiga, dramos teatras, mūsų filharmonija, muzikiniai, dramos teatrai yra sudarę repertuarą metams, yra užsakę artistus ir žmonės yra nusipirkę metinius bilietus… Dabar žmonės visi masiškai reikalauja, kad būtų grąžinami pinigai be galimybės turėti tą kuponą kitiems metams į tą patį koncertą, į tą patį renginį ar spektaklį. Kodėl taip išeina, kad Ūkio ministerija vieną šaką kažkaip ištraukia ir bando gelbėti, o vietoje esančių mūsų verslininkų, vietoje esančių ir dirbančių žmonių – ne? Aš tik galiu pasakyti, kad šiandien renginių organizavimas, tai yra spektaklis…
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Pirmiausia visais atvejais – tiek turistinių kelionių atvejais, tiek renginių atšaukimo atvejais – kviečiame siekiame, kad solidarumas būtų iš visų pusių, tai yra pirmiausia būtų perkeliami bilietai ir kompensuojama tokiu būdu. Teisinės formos… Pabrėžčiau, kad šiuo metu šio įstatymo objektas yra būtent turistinės kelionės. Dėl jūsų minėtų renginių Vyriausybėje taip pat diskutuojame, diskutavome pirmadienį ir bus kultūros ministro siūlymai atitinkamai koreguoti tam tikrus teisės aktus.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas ministre, dėkoju už įstatymo projektą. Mes, Seimo nariai, gauname be galo daug laiškų būtent iš šio verslo – prašančių pagalbos, sprendimų. Mano klausimas būtų: o vis dėlto, jeigu šita situacija užsitęsia ilgiau, ar planuojate ką nors toliau daryti? Dabar, sakykime, sprendžiame metams, o po to – kaip kas nors duos ar kaip bus? Labai ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Pirmiausia pabrėžčiau, kad šis atidėjimas metams galiotų nuo tada, kai bus panaikinta ekstremali padėtis. Tai yra vienas dalykas.
Antras dalykas. Jeigu situacija tęstųsi dar toliau, mes vertiname, kad metų laikotarpis yra protingas, be abejo, tuomet galbūt reikėtų ir kitų pakeitimų. Šiuos siūlymus grindžiame ne tik tomis idėjomis, apie kurias diskutavome su verslo bendruomene, su kelionių organizatoriais, bet taip pat rekomendacijomis, kurias gavome iš Europos Komisijos. Tai dėl to yra pasirinktas metų terminas. Jeigu bus poreikis, be abejo, reikės koreguoti, bet šiandien matome, kad metų poreikis yra gana racionalus.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, aš dėl vieno žodžio klausiu. Jūsų pateiktame Civilinio kodekso pakeitime yra vartojamas žodis „susitaria“, kad jeigu žmogus ir turizmo bendrovė susitaria, kad gali gauti kuponą vietoj neįvykdytos kelionės. Bet kai yra žodis „susitaria“, tai abi šalys turi susitarti. Ar reikia suprasti, kad jeigu žmogus atsisako to kupono, vis dėlto jis iš turizmo bendrovės tuoj pat gali atgauti pinigus?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Taip, šie pakeitimai grindžiami abiejų šalių sutarimu, tai yra tiek turisto, kliento, tiek kelionių organizatoriaus. Pateikdami įstatymo projektą taip pat svarstėme ir privalomo turistinio kupono galimybę, bet toks variantas, deja, šiuo metu neturi palaikymo iš Europos Komisijos.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Glaveckas. Jo nematau. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, sveikintina iniciatyva, bet pasaulinis kontekstas toks, kad tik 10 % pasaulio skrydžių yra likę, sienos uždarytos, tad, tikėtina, vaučerių ar kuponų ėmimas bus antroji alternatyva. Pirmoji alternatyva vis dėlto išliks grynų pinigų prašymas. Šiandien Civilinis kodeksas sako, kad, paprašius grąžinti, kompensuoti kelionę, per 14 dienų turi būti kompensuojama. Supraskime, kad turizmo organizatoriai jau yra pervedę pinigus. Mes turime kitą patirtį, kad Europos Sąjungos valstybės pratęsia tą 14 dienų terminą iki 6 mėnesių skirtingose valstybėse.
Kodėl jūs nesiėmėte Civilinio kodekso pakeitimo, kad ta pirmoji alternatyva, kuri iš tikrųjų bus pagrindinė alternatyva grąžinti pinigus, būtų pratęsta nuo 14 dienų iki, tarkim, keleto mėnesių, vadovaujantis kitų Europos šalių pavyzdžiais? Kuponai bus tiktai B alternatyva. A alternatyva bus pinigų grąžinimas.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Pagal Civilinį kodeksą yra papildymas, kad tais atvejais, būtent Turizmo įstatyme nustatytais atvejais, kai yra naudojami kuponai, tas 14 dienų terminas neturėtų būti taikomas.
Dėl paties termino. Pabrėžčiau, kad taip pat buvo gana daug konsultacijų su kelionių organizatoriais. Ir šis siūlymas yra grindžiamas būtent tuo, kad kiek įmanoma labiau paskatintume kelionių kuponų pasirinkimą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas ministre, ar galite patikslinti, kodėl yra uždedamos lubos, kad kupono vertė negali būti didesnė nei tos kelionės, į kurią jis yra mainomas? Galbūt kelionės organizatorius nori suteikti kokią nors papildomą paskatą ar kompensaciją žmogui, kuris neteko kelionės, taip motyvuojant jį vis dėl to naudotis paslaugomis ir ateityje? Kaip užtikrinti, kad tokie kuponai ir ta papildoma vertė nebūtų apmokestinami?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų nepavadinčiau to saugikliu. Tai yra tam tikras turbūt ir kelionių organizatorių siūlymas, kurį mes diskutavome būtent rengdami šį įstatymo projektą. Bet aš, kaip ministras, tikrai neprieštaraučiau, kad galėtų būti… Pagrindinis dalykas yra, kad kelionės kupono vertė turėtų būti ne mažesnė, negu buvo kelionė. Tai yra pats principas, kad kelionių organizatoriai taip pat galėtų turėti laisvę, tarkim, pasiūlyti ir didesnę vertę, taip labiau motyvuoti klientus pasirinkti kuponą, o ne pinigų grąžinimą.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Motyvai. Motyvai už – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Na, vėl tenka kalbėti už su tam tikru apgailestavimu, kad tai šis tas, ką siūlo ministras, ir geriau negu nieko. Bet aš ir keldamas klausimą bandžiau atkreipti dėmesį, kad jeigu kuponai bus numatyti abipusio susitarimo pagrindu, tikėtina, kad atsiras nedaug žmonių, kurie jais susigundytų, vis tiek dauguma reikalaus pinigų. Kaip matote, į ką atkreipė dėmesį kolega, pinigams atgauti tas terminas nėra keičiamas. Aš turiu viltį, kad Ekonomikos komitete mes vis dėlto šiek tiek mėginsime gal pataisyti tą projektą. Todėl kviečiu po pateikimo pritarti jam.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Kaip J. Razma, kalbėdamas už, kalbėsiu dideliais pamąstymais. Aš kalbu prieš. Taip pat noriu pasakyti, kad tikrai žmonės rinksis pinigus, o ne kuponus, nes neaišku, kas ten po metų ar kiek laiko bus.
Kas atsitiks? Kai rinksis kuponus, pagal įstatymą, jeigu per 14 dienų neatsiskaitys ir negrąžins pinigų, be abejonės, prasidės bankrotai. Štai kokios pasekmės. Bankrutuos kompanija, tada žmogus gali negauti ir pinigų, ir kupono negaus. O tie, kurie pasirinks kuponą, jeigu kompanija jau bus bankrutavusi, tai ir tas kuponas neturės jokios vertės. Todėl iš tikro čia po pateikimo gal nevertėtų balsuoti prieš, bet Ekonomikos komitetas, kuris bus pagrindinis, turėtų ieškoti kitų variantų, kad apsaugotume ir įmones, ir žmones.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuosime taip pat 12 val. 30 min. po pateikimo.
11.14 val.
Valstybės saugumo departamento direktoriaus Dariaus Jauniškio atsakymai į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus KLA-18 (pagal Seimo statuto 209 straipsnį)
Kitas darbotvarkės 1-5 klausimas – Valstybės saugumo departamento direktoriaus D. Jauniškio atsakymai į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus. Kviečiu D. Jauniškį į tribūną.
D. JAUNIŠKIS. Laba diena, gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Šiandien esu pakviestas atsakyti į pluoštą kelių jūsų kolegų pateiktų klausimų.
Kiek anksčiau išsamius atsakymus į juos raštu perdavėme Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariams. Kai kurie atsakymai yra su slaptumo žyma. Dėl šios priežasties čia ir dabar pateikiami atsakymai, tiksliau, kai kurie iš jų, gali būti kiek lakoniški, tačiau ne mažiau tikslūs ir teisingi.
Prieš pradėdamas atsakinėti į klausimus tik priminsiu, kad tyrimą neseniai atlikęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas konstatavo, jog Valstybės saugumo departamentas veikė teisėtai, laikydamasis įstatymų. Neteisėto veikimo savo ruožtu nenustatė nei Specialiųjų tyrimų tarnyba, nei Generalinė prokuratūra.
Klausimų yra net 22, todėl negaištant laiko leiskite pradėti pateikti atsakymus į juos. Prieš kiekvieną atsakymą perskaitysiu klausimą, kaip jis yra surašytas.
1 klausimas. Ar Valstybės saugumo departamento (toliau tekste – VSD) vadovas turi teisę duoti pavedimą žodžiu savo pavaldiniams surinkti informaciją apie asmenis, kurie dalyvauja Lietuvos politinėje veikloje, ir jų aplinkas Valstybės saugumo departamento duomenų bazėse ir kituose šaltiniuose ir (arba) juos patikrinti? Jei taip, prašom atsakyti, kaip toks procesas (žodinis pavedimas) yra įgyvendinamas, kaip dokumentuojami tokie pavedimai, kokiais teisės aktais ir kada teisė žodžiu duoti pavedimus rinkti (patikrinti) tokio pobūdžio informaciją yra įtvirtinta?
Atsakau taip. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo nuostatomis, žvalgybos institucijos vadovas, organizuodamas institucijos darbą ir jai vadovaudamas, turi teisę duoti pavedimus tiek raštu, tiek žodžiu padaliniams patikrinti, ar VSD turi informacijos, susijusios su rizikos veiksniais ir grėsmėmis valstybės saugumui.
Detali informacija apie teisės aktus, reglamentuojančius informacijos tikrinimą VSD informacinėje sistemoje ir kontrolės užtikrinimą, buvo pateikta mūsų rašte šių metų kovo 19 dieną Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Pažymėtina tai, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, priimdamas sprendimą dėl Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento veiklos, nustatė, jog VSD vadovybės pavedimai atlikti patikrinimus asmenų, galimai susijusių su rizikomis, pavojais ar grėsmėmis visuomeniniams politiniams procesams, iš esmės buvo formuluojami ir jų įgyvendinimas vykdytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir VSD direktoriaus patvirtintais vidaus teisės aktais, tai yra įsakymais, vidaus tvarkų aprašais, nuostatais ir taisyklėmis.
2 klausimas. Kiek asmenų VSD turi teisę pavesti VSD pareigūnams žodžiu surinkti informaciją apie asmenis, kurie dalyvauja Lietuvos politinėje veikloje, ir jų aplinkas VSD prieinamose duomenų bazėse ir kituose šaltiniuose ir (arba) juos patikrinti?
Valstybės saugumo departamento vadovybė, tai yra direktorius ir direktoriaus pavaduotojai, turi teisę žodžiu pavesti kompetentingam padaliniui patikrinti VSD informacinėje sistemoje, ar Valstybės saugumo departamentas teisės aktuose nustatyta tvarka anksčiau nėra gavęs informacijos, siejamos su rizikos veiksniais ar grėsmėmis valstybės saugumui.
3 klausimas. Viešojoje erdvėje VSD direktorius D. Jauniškis pareiškė, kad per metus VSD patikrina apie 80 tūkst. asmenų. Kiek asmenų VSD patikrino VSD direktoriaus ir kitų žodinį pavedimą turinčių teisę duoti asmenų žodiniu pavedimu 2018 ir 2019 metais?
Pažymėtina, kad visi viešojoje erdvėje nurodyti apie 80 tūkst. atliktų tikrinimų VSD informacinėje sistemoje yra susiję su 2019 metais vykdytų specialių administracinių funkcijų apimtimis, tai yra tikrinimai vykdomi dėl to, kad specialūs įstatymai įpareigoja VSD teikti išvadą dėl asmenų keliamos grėsmės valstybės saugumui. Kaip pavyzdį pateiksiu dėl užsieniečių, prašančių vizos ar leidimo gyventi, investuotojų į strateginius objektus ir panašiai. Įvardinti tikrinimai nėra veiksmai, kurie kaip nors galėtų pažeisti ar suvaržyti asmenų privatų gyvenimą. Kaip jau buvo nurodyta, žvalgybos institucijos vadovybė, organizuodama institucijos darbą, turi teisę duoti pavedimus tiek žodžiu, tiek raštu padaliniams atlikti patikrinimą departamento informacinėje sistemoje. Žodinių pavedimų skaičius priklauso nuo Valstybės saugumo departamento vadovybės gaunamos informacijos. Detalesnę informaciją apie pavedimo atlikti tikrinimus formulavimą bei vykdymą VSD yra pateikęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
4 klausimas. Ar Valstybės saugumo departamentas rinko žvalgybinę ar kitokią informaciją apie šiuos asmenis…
Iš viso klausime išvardinta 120 asmenų, aš neskaitysiu jų, nes tiesiog pritrūks laiko. Atsakymas yra labai paprastas ir aiškus – nerinko. Jokie veiksmai, kurie pažeistų ar suvaržytų asmenų privatų gyvenimą ar būsto neliečiamumą, gavus nurodytus asmenų sąrašus, nebuvo atliekami. Asmenų susirašinėjimas ar kitoks susižinojimas nebuvo stebimas ar fiksuojamas.
5 klausimas. Jei Valstybės saugumo departamentas rinko (tikrino) informaciją apie minėtus asmenis, prašom nurodyti, ar tikrinimui buvo naudota informacija, kuri surinkta iš slaptų ir viešų šaltinių, duomenų bazių. Kokiu tikslu ji buvo naudojama ir kam buvo perduota?
Viešojoje erdvėje Valstybės saugumo departamento vadovas pripažino, kad buvo atliktas minėtų asmenų patikrinimas VSD duomenų bazėse. Prašom atsakyti, kokiu pagrindu tai buvo daroma (įvardinant teisės akto (aktų) pavadinimą, straipsnį, jo dalį)?
VSD tikrino gautą informaciją VSD informacinėje sistemoje. Toks pavedimas atitiko ne tik Žvalgybos įstatyme įtvirtintą žvalgybos institucijos vadovo pareigą, tai yra organizuoti ir vadovauti žvalgybos institucijos darbui, tačiau ir konkretaus padalinio kompetenciją.
Tikrinimo metu surinkta informacija tretiesiems subjektams ar asmenims nebuvo perduota. Detalesnę informaciją šiuo klausimu VSD vėlgi pateikė atsakyme Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Ji yra įslaptinta.
6 klausimas. Jei Valstybės saugumo departamentas rinko (tikrino) žvalgybinę ir kitokią informaciją apie minėtus asmenis, prašom atsakyti, kas konkrečiai ir kada konkrečiai tokį pavedimą davė?
Kaip aš ir minėjau, kaip jau buvo minėta atsakant į ankstesnį klausimą, išsamią informaciją apie tikrinimų pavedimo formulavimą ir vykdymą VSD yra pateikusi atsakyme Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
7 klausimas. Jei Valstybės saugumo departamentas rinko (tikrino) žvalgybinę informaciją apie minėtus asmenis, prašom nurodyti, ar pavedimas rinkti informaciją buvo rašytinis, ar žodinis, kas, kada, kokia forma ir kokiu pagrindu davė šį pavedimą? Kaip ši informacija buvo panaudota ir kam perduota, kur ji saugoma?
Dar kartą pakartosiu, pasakydamas, jog VSD tikrino gautą informaciją VSD informacinėje sistemoje. Tikrinimo metu surinktos informacijos VSD neperdavė jokiems tretiesiems asmenims ar subjektams. O detali informacija apie šį procesą yra pateikta atsakyme NSGK.
8 klausimas. Ar jūs, duodamas pavedimą rinkti informaciją apie minėtus asmenis, supratote, kad veikiate neteisėtai ir tai, kad toks jūsų pavedimas gali būti vertinamas kaip neteisėtas, pažeidžiantis žvalgybos institucijų teisėtumo ir politinio neutralumo principus, kaip teigia pranešėjas?
Mūsų giliu įsitikinimu, tai yra mano giliu įsitikinimu, VSD atliko teisėtus ir pagrįstus veiksmus, kurie nedarė jokios įtakos ir negalėjo daryti įtakos politiniam procesui, bei neabejotinai vadovavosi politinio neutralumo principu. VSD turėjo teisę ir net pareigą tvarkyti duomenis, kurie buvo būtini prognozuoti ir nustatyti rizikos veiksnius, galinčius daryti įtaką visuomeniniams politiniams procesams, tai yra pagal Žvalgybos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 pastraipą.
9 klausimas. Kas iš VSD vadovybės davė pavedimą (žodinį, rašytinį, konkliudentiniais veiksmais) išsiaiškinti, koks pareigūnas pranešė apie galimą neteisėtą Valstybės saugumo departamento informacijos rinkimą, kas yra pranešėjas? Jei toks pavedimas buvo, prašom nurodyti, kada tiksliai jis buvo duotas, kas jį davė, kam buvo duotas. Jei tokio pavedimo nebuvo, prašom atsakyti, ar viešai paaiškėjus, kad pranešėjas patyrė spaudimą, VSD buvo atliktas tarnybinis (vidaus) tyrimas ir kokie sprendimai buvo priimti?
Atsakymas. Kai tik visuomenės informavimo priemonėse buvo paskelbta informacija apie pranešėjo pateiktą tekstą, pranešėjas savo iniciatyva informavo VSD imuniteto padalinį apie savo, kaip pranešėjo, statusą. Pabrėžtina, kad VSD vadovybė pavedimų išsiaiškinti, kas yra pranešėjas, nedavė, jokio spaudimo pranešėjui nedarė, tarnybinis tyrimas jo atžvilgiu nebuvo atliekamas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos pranešėjo teisinės apsaugos įstatymo nuostatas pranešėjo teisinės apsaugos procesus koordinuoja ir atitinkamus sprendimus priima kompetentinga institucija, šiuo atveju tai yra Lietuvos Respublikos prokuratūra.
10 klausimas. Ar VSD rinko informaciją ir (arba) atliko patikrinimą apie asmenis, dalyvavusius 2019 metų Prezidento rinkimuose (apie kandidatus į Prezidentus, pretendentus į kandidatus, jų aplinkas)? Jei taip, kas priėmė tokį sprendimą, kas davė tokį pavedimą, ar toks pavedimas (sprendimas) buvo aptartas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, Valstybės gynimo taryboje, Vyriausybėje ar su kitais subjektais, kurie įstatymų yra įgalioti formuluoti užduotis VSD? Prašom nurodyti tokius subjektus.
Pažymėtina, kad VSD nerinko informacijos nei apie kandidatus į Lietuvos Respublikos Prezidentus, nei apie jų aplinką. Detali informacija šiuo klausimu vėl yra pateikta atsakyme NSGK. Atkreiptinas dėmesys, kad NSGK sprendime dėl Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento veiklos nurodė, kad VSD, siekdamas užkardyti galimą trečiųjų šalių poveikį, 2019 metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose atliko ne tik visų kandidatų, dalyvavusių Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose ir jų aplinkos rėmėjų bei komandos narių tikrinimus, bet ir kitų asmenų tikrinimus. Sprendimai atlikti asmenų patikrinimus buvo grindžiami Lietuvos Respublikos Konstitucija, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo ir Žvalgybos įstatymo nuostatomis, Seimo nutarimu patvirtintos Nacionalinio saugumo strategijos nuostatomis, vadovaujantis Valstybės gynimo tarybos patvirtintais žvalgybos informacijos poreikiais ir prioritetais ir departamento direktoriaus nustatytomis žvalgybos užduotimis.
11 klausimas. Jei VSD rinko informaciją (atliko patikrinimą) apie asmenis, dalyvavusius 2019 metų Prezidento rinkimuose (apie kandidatus į Prezidentus, pretendentus į kandidatus), jų aplinkas, prašom nurodyti, apie kokius konkrečiai kandidatus (pretendentus) į Prezidentus tokia informacija buvo renkama (atlikti patikrinimai), kas ir kodėl inicijavo šiuos patikrinimus (informacijos rinkimą)?
Vėlgi detalią informaciją VSD pateikė atsakyme NSGK. Ši informacija yra įslaptinta.
12 klausimas. Jei VSD rinko informaciją (atliko patikrinimą) apie asmenų, dalyvavusių 2019 metų Prezidento rinkimuose (apie kandidatų į Prezidentus, pretendentų į kandidatus) aplinkas, prašom nurodyti, kiek iš viso asmenų buvo patikrinta (surinkta informacija). Prašom nurodyti kiekvieno kandidato (pretendento) aplinkos žmonių, apie kuriuos buvo renkama (tikrinama) informacija, skaičių, kas ir kodėl inicijavo šiuos patikrinimus (informacijos rinkimą)?
Vėlgi detalią informaciją VSD pateikė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Ši informacija yra įslaptinta.
13 klausimas. Kaip galėtumėte paaiškinti pranešėjo poziciją, kad jūsų bei jūsų pavaduotojo veiksmus jis vertina kaip drausminį nusižengimą, o gal net nusikaltimą nesilaikant žvalgybos institucijų teisėtumo ir politinio neutralumo principų?
Pranešėjo pozicijos Valstybės saugumo departamentas nekomentuoja. Kompetentingos institucijos, kaip Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra, atlikusi tyrimą, konstatavo, kad teisės pažeidimų nebuvo padaryta. NSGK sprendime dėl Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento veiklos nurodyta, kad abejonės dėl VSD vadovybės veiksmų teisėtumo ir atliekamų patikrinimų pagrįstumo pranešėjui galėjo kilti dėl nepakankamai aiškaus vidaus darbo organizavimo, kai VSD vadovybės pavedimai VSD struktūriniams padaliniams, struktūrinių padalinių vadovams yra formuluojami ne tik raštu, bet ir žodžiu. Toks pavedimų formulavimas galėjo sudaryti prielaidas klaidingai interpretuoti ir (arba) vertinti vadovybės pavedimus. Vėl galiu atsakingai pareikšti, kad VSD, susipažinęs su NSGK kovo 30 dienos sprendimu dėl Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento veiklos, įvertino pateiktas išvadas bei pasiūlymus ir neabejotinai imsis (šiuo metu jau yra atliekami veiksmai) atitinkamų priemonių, tai yra tobulinsime vidaus darbo organizavimą, pateiksime NSGK konkrečius siūlymus ir teisės aktų projektus, kuriais būtų išsamiai peržiūrėti ir tobulinami VSD vidaus darbo organizavimo principai.
14 klausimas. Kaip galėtumėte paaiškinti tai, kad VSD atliko patikrinimus apie vieno iš kandidatų į Lietuvos Respublikos Prezidentus (kaip vėliau paaiškėjo – G. Nausėdos) aplinką 2018 metų liepos mėnesį, nors minėtu laikotarpiu kandidatas G. Nausėda nebuvo paskelbęs apie savo kandidatavimą į Lietuvos Respublikos Prezidento postą, taip pat nebuvo jokio oficialaus kandidatų į Prezidentus sąrašo.
Detali informacija šiuo klausimu VSD pateikta atsakyme Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Galiu tik pabrėžti, kad keletą pastarųjų metų dar reikėjo oficialaus kandidatų registravimo. Departamentas fiksavo, kad užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybos domėjosi visais galimais kandidatais Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose bei jų aplinka. Taip pat atkreipiu dėmesį, kad 2018 metų pavasarį paskelbtame viešame VSD ir (…) grėsmių nacionaliniam saugumui įvertinime VSD perspėjo, kad artėjant 2019 metų rinkimams Rusija bandys įgyti didesnės įtakos politiniams ir visuomeniniams procesams Lietuvoje.
15 klausimas. Kaip galėtumėte paaiškinti tai, kad VSD atliko patikrinimus apie vieno iš kandidatų į Lietuvos Respublikos Prezidentus (kaip vėliau paaiškėjo – G. Nausėdos) aplinką 2019 metų sausio mėnesį, nors minėtu laikotarpiu kandidatas G. Nausėda nebuvo pateikęs pareiškinių dokumentų dalyvauti Prezidento rinkimuose?
Minėjau, kad VSD fiksavo, kad užsienio valstybių žvalgybos tarnybos domėjosi visais galimais kandidatais Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose bei jų aplinka dar iki oficialaus kandidatų registravimo. Detalesnė informacija buvo pateikta Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
16 klausimas. Kaip galėtumėte paaiškinti tai, kad VSD tikrino (rinko) informaciją apie asmenis, verslininkus, į kuriuos, pasak pranešėjo, dar tik buvo ketinama kreiptis paramos rinkimuose? Kaip VSD buvo žinoma, kad G. Nausėda, kuris dar buvo nepaskelbęs apie kandidatavimą Prezidento rinkimuose, eis prašyti verslininkų paramos Prezidento rinkimuose?
VSD, vykdydamas jam pavestas funkcijas, gauna informacijos iš įvairių šaltinių, įskaitant ir fizinius asmenis.
17 klausimas. Ar kas nors iš kandidatų (pretendentų) 2019 metų Prezidento rinkimuose prašė VSD vadovo, kitų pareigūnų surinkti informaciją, patikrinti ją apie juos, jų aplinkas, politinius konkurentus? Jei taip, kada ir kas tokį prašymą išreiškė? Kaip buvo reaguojama į tokius prašymus?
Pabrėžiu, VSD tokių prašymų negavo ir jokių nurodymų nevykdė.
18 klausimas. Kaip galėtumėte paaiškinti pranešėjo pateiktą informaciją apie tai, kad VSD Seimo nario Ž. Pavilionio prašymu rinko informaciją, kuri turėjo „paremti Ž. Pavilionį informacija, kuri įrodytų, kad V. Ušackas yra prorusiškas“?
Dar kartą pabrėžiu – VSD nevykdė nei Ž. Pavilionio, nei kitų asmenų prašymų.
19 klausimas. Kiek kartų 2019 m. balandžio 1 d. – 2020 m. sausio 29 d. laikotarpiu jūs arba jūsų atstovas buvote susitikę su Ž. Pavilioniu, kokie tų susitikimų tikslai, ar sulaukėte prašymų iš Ž. Pavilionio surinkti kompromituojančios ar kitokios informacijos apie jo politinius konkurentus?
Atsakysiu taip. VSD direktorius, vykdydamas savo funkcijas, susitinka su įvairiais asmenimis, tarp jų ir Seimo nariais, ir tai yra faktas, įskaitant ir Ž. Pavilionį, tačiau jokių asmeninių prašymų ir pavedimų VSD nevykdo ir nevykdys. Žvalgybos informaciją VSD tvarko ir naudoja, ir teikia, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 16, 17, 18 straipsniuose.
20 klausimas. Pranešėjas savo kreipimesi nurodo 2018 m. rugsėjo 25 d. gavęs VSD direktoriaus pavaduotojo R. Bridikio nurodymą paremti Ž. Pavilionį informacija, kuri įrodytų, kad V. Ušackas yra prorusiškas. Taip pat nurodė, kad R. Bridikis nurodė vienam iš valdybų viršininkų atlikti paiešką viešuose informacijos šaltiniuose, buvo aptiktos dvi nuorodos ir jos perduotos direktoriui. Tą pačią dieną Ž. Pavilionis minėtas nuorodas pateikė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų priežiūros komitetui. Kaip tai paaiškinsite?
VSD jokios informacijos Ž. Pavilioniui neperdavė. Paaiškinsiu tiktai taip.
21 klausimas. Ar jūs, jūsų pavaldumo pareigūnai esate sulaukę prašymų iš kitų Seimo narių, kandidatų 2019 metų Prezidento rinkimuose surinkti ir patikrinti informaciją apie jų aplinkas, finansinius rėmėjus, savanorius, štabų narius, konkurentus ir jų aplinkas. Jei taip, iš ko konkrečiai gavote tokio pobūdžio prašymus, kada, kaip į juos reagavote?
Atsakau. VSD nė iš vieno kandidato nesulaukė prašymo rinkti informaciją.
Paskutinis klausimas. Ar 2019 m. balandžio 25 d.–2020 m. sausio 29 d. laikotarpiu jūs buvote apklausiamas STT, Generalinėje prokuratūroje apie aplinkybes, susijusias su pranešėjo pateikta informacija dėl galimai neteisėto informacijos rinkimo apie asmenis, dalyvavusius 2019 metų Prezidento rinkimuose?
Atsakau labai paprastai – ne, nebuvau. Ačiū. Aš savo atsakymus baigiau.
PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymus.
Gerbiami kolegos, pagal Statutą pirmiausia turi teisę klausti raštu pateiktų klausimų autoriai, todėl klausia P. Urbšys. Ruošiasi V. Bakas. O posėdžiui pirmininkauja Pirmininko pavaduotojas G. Kirkilas.
P. URBŠYS (MSNG). Šiaip aš jus laikau tikrai ryžtingu, drąsiu žmogumi, kuris visada žiūri tiesiai į akis. Vis dėlto visada esate tiesos pusėje. Bet tai, ką aš dabar girdžiu, šiek tiek suglumino, kad svarbiausi atsakymai yra pakišti po skraiste „slaptai“. Net tokie dalykai dėl skaičių. Nuo kada skaičius, kiek patikrino, yra įslaptintas? Nes jeigu mes viešai skelbiame skaičius, kiek yra inicijuotų, sankcionuotų priemonių žmonių atžvilgiu, kodėl jūs bijote to skaičiaus? Kodėl jūs labai konkrečiai neatsakote, kiek kartų buvote susitikęs su Seimo nariu Ž. Pavilioniu, kokie šių susitikimų tikslai?
D. JAUNIŠKIS. Skaičiai yra pateikti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui ir tie skaičiai yra įslaptinti. Tam, mano galva, mes turime puikią teisę.
O kiek kartų aš susitikau? Dar kartą pabrėžiu, susitikau ne su vienu Seimo nariu, ir aš manau, kad aš neturėčiau turbūt viešai diskutuoti, kokiais klausimais mes kalbamės. Mes kalbamės įvairiais klausimais. Klausimų yra įvairių – ir apie valstybės klausimus, ir apie diskusijas apie ekonomiką, apie dar ką nors. Aš nežinau, kodėl aš turėčiau kalbėti apie kiekvieną? Matyt, susitikimų buvo, aš to neneigiu, bet tai aš darau visą laiką atvirai, nesislapstau kavinėse arba mieste kur nors. Visi susitikimai vyksta pas mane. Visas departamentas tai mato. Ir tai yra įrašyta mano darbotvarkėje. Tai galima patikrinti.
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDDF). Ačiū. Toliau klausia V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiamas direktoriau, aš noriu jūsų paklausti, vis tiek artėja jūsų paskyrimas, greičiausiai yra tokia politinė valia sekti, rinkti informaciją ar, kaip jūs vadinate, tikrinti žvalgybos bazėse informaciją apie Lietuvos aktyvius visuomenės veikėjus, politikus, jų aplinkas, nors aš, vadovaudamas komitetui, pirmąkart girdžiu, kad apskritai tokia informacija, tokie darbai buvo daromi ir kad tokie pavedimai buvo duoti.
Noriu jūsų dar paklausti. Artėjant Seimo rinkimams, steigiasi naujos partijos, yra naujų. Irgi galima jūsų paprašyti patikrinti ir informuoti Seimą, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, kad gal yra blogų žmonių tose partijose, aplinkų? Noriu jūsų paklausti, kokius jūs kriterijus taikote, kai žmonės yra blogi politikai ir jų aplinka, ar yra geri, nes būtent pranešėjas savo pranešime minėjo, kad jūs žadėjote pateikti informaciją apie blogus. Tai kokie tie kriterijai yra blogų, galite juos išvardinti? Kiek ketinate tikrinti artėjant Seimo rinkimams žmonių? Kokie tikrinimo mastai gresia Lietuvai?
D. JAUNIŠKIS. Labai ačiū už tokį įdomų klausimą. Sakyčiau, jūs, kaip buvęs NSGK pirmininkas, turbūt turėtumėte suprasti, nes jums buvo pateikta daug informacijos. Aš manau, kad Valstybės saugumo departamento funkcija yra apsaugoti nuo išorės grėsmių. Automatiškai per tą prizmę mes ir žiūrime, ar tam tikri žmonės, kurie galbūt kandidatuos į Seimą ar kur nors, turi kokių nors ryšių, ar prie jų prieinama kokia nors bandoma daryti įtaka iš išorės. Per šitą prizmę, aš manau, yra puikiai surašyta įstatymuose, per šitą prizmę mes ir tikriname, ir laikomės. Taip kriterijus ir nustatome.
Apie skaičius. Kaip aš galiu kalbėti apie skaičius? Kiek informacijos bus, kiek jos bus patikrinta, kiek grėsmių įžvelgsime, tiek mes informuosime sprendimų priėmėjus.
PIRMININKAS. Ačiū. S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas direktoriau, jūs turbūt puikiai žinote FTB istoriją, kad JAV FTB direktorius Dž. E. Huveris išbuvo 48 metus direktoriumi. Vieni jį vadino nacionaliniu didvyriu, kiti – monstru, treti – žmogumi, kurio prisibijojo net keturi JAV prezidentai. Kaip jūs įsivaizduojate tokią situaciją Lietuvoje? Ar tai įmanoma? Ir jeigu jūs tapsite direktoriumi, kokias dėsite pastangas, kad prieš rinkimus, baigiantis kadencijai, neišlįstų visokios pažymos, visokie pranešėjai ir panašiai? Kaip jūs stiprinsite tą imuninę sistemą, kad Lietuvoje VSD, jūsų vadovaujamą, galėtų kontroliuoti ir turėtų kontroliuoti tik viena institucija, tai yra Lietuvos Respublikos Konstitucija? Kaip jūs to sieksite ir stiprinsite tai?
D. JAUNIŠKIS. Ačiū už klausimą. Aš manau, šita istorija parodė, kad vis dėlto yra daug darbų, kuriuos, matyt, reikėtų nuveikti ateityje, ypač galbūt stiprinant tam tikras procedūras departamento viduje ir, matyt, papildant tam tikrus įstatymus. Aš todėl dar kartą pakartosiu, esu ne kartą pasakęs viešai, kad iš tikrųjų remiu ombudsmeno idėją, kuri stumiama, man atrodo, ir Vyriausybėje, ir Seime. Ar tai bus ombudsmenas, ar kokia nors kita žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos institucijų kontrolė, bet aš matau, kad tai yra tiesiog būtina sąlyga šiais laikais.
Žinote, ar mes išvengsime skandalų? Aš manau, ne. Aš manau, kad visą laiką jų buvo ir bus, matyt, nes žmonės yra žmonės. Vienam galbūt gali pasirodyti, kad kas nors yra daroma nelegaliai ir galbūt bandant sukelti ar tam tikrą skandalą, ar dar ką nors. Žodžiu, iš principo manau, kad mums reikia įdėti nemažai darbo, matyt, ir kalbantis su savo darbuotojais. Tai aš čia, be jokios abejonės, stiprinčiau komunikaciją, matyt, ir viduje, kad mes galėtume galų gale susėsti ir išsiaiškinti, jeigu yra kokių nors neaiškių dalykų, nekeliant to į viešumą ir nekeliant visiškai nereikalingų, mano įsitikinimu, aistrų valstybėje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, mes frakcijos susitikime, telesusitikime, diskutavome apie tai. Na, tikime jumis, kad į jus niekas nesikreipė rinkti informacijos, suprantame, kad jūs turite teisę rinkti informaciją ir teikti tam tikriems asmenims susipažinti su ta informacija. Bet ar nebūtų geriau labai aiškiai teisės aktuose įvardyti, jog tam tikri asmenys, kaip šiuo atveju rinkimų dalyviai, turi teisę kreiptis į jus, kad jo ar jos komandos nariai būtų patikrinti dėl lojalumo Lietuvos Respublikai? Man atrodo, yra gana svarbu užtikrinti, kad dalyviai turėtų teisę į jus kreiptis, nepažeisdami Asmens duomenų apsaugos įstatymo. Ačiū.
D. JAUNIŠKIS. Ačiū už klausimą. Žinote, aš nesu politikas, aš esu pareigūnas iš principo. Turbūt man diskutuoti politiniais klausimais ir kokie sprendimai turėtų būti priimti, ko gero, nebūtų ir etiška, ypač šioje salėje. Bet, aš galvoju, čia turbūt reikėtų pačiai valstybei apsispręsti, kaip mes tikriname tą lojalumą ir ką mes vadiname lojalumu valstybėje. Matyt, atitinkamai galbūt ir tie visi įstatymai turėtų būti priimti. Bet vėlgi aš turbūt norėčiau susilaikyti nuo šitų politinių komentarų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Gumuliauskas. Atsisako. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas kandidate į VSD direktorius, aš noriu vieną klausimą. Kiek pagal jūsų surinktą ir pateiktą prokuratūrai informaciją iškelta baudžiamųjų bylų?
Antras klausimas. Ar ne dėl to paleidote A. Paleckį į laisvę, susitarę su prokuratūra, su kuo, kad užsitikrintumėte socialdemokratų, darbiečių balsavimą už jus, dabar balsuojant Seime už jus kaip generalinį direktorių?
Ir trečias klausimas, ar laisvas buvo Prezidentas, pasirinkdamas jus teikti kandidatu antrai kadencijai, nes, kaip žinome, surinkote nemažai informacijos ir galbūt jūs jį šantažuojate: jeigu neteiksite, pateiksime informaciją ir pradėsime apkaltą, kaip tai buvo padaryta, nuo VSD buvo pradėta apkalta Prezidentui R. Paksui?
D. JAUNIŠKIS. Ačiū už klausimus. Labai griežtai paneigiu bet kokius tokius teiginius, kurie sako, kad Prezidentas gali būti įkaitas ar veikiamas. Tai absoliutus, mano giliu įsitikinimu, nonsensas.
Dabar dėl A. Paleckio paleidimo. Nežinau, ar reikia čia tokią sąmokslo teoriją kelti. Tikrai nesitarėme. Teismas šitą dalyką padarė, kuo čia dėta prokuratūra ar VSD. Šituos sprendimus priima teismas, kaip mes galime daryti įtaką teismui?! Tai yra absoliučiai nelegalu ir prieš Lietuvos Respublikos įstatymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. (Balsas salėje) Kolegos, netriukšmaukite iš vietos. (Balsai salėje) Kolegos, atsakė tiek, kiek atsakė.
11.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Darių Jauniškį iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriaus pareigų“ projektas Nr. XIIIP-4676(2) (svarstymas)
Kolegos, pereiname prie 1-6 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Darių Jauniškį iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriaus pareigų“ projektas Nr. XIIIP-4676. Svarstymas. Yra norinčių kalbėti. Komitetas – D. Gaižauskas. Šiuo metu kalbame dėl atleidimo.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas po svarstymo pritarė bendru sutarimu D. Jauniškio atleidimui iš Valstybės saugumo departamento direktoriaus pareigų.
PIRMININKAS. Kolegos, dabar užsirašiusių yra keturi. Diskutuoti skirtos penkios minutės. Gal skirkime dešimt minučių? Tada prašom visų kalbančiųjų pabandyti suspėti per dvi tris minutes. V. Bakas – pirmasis. Prašom. (Balsas salėje) Signataras kalbės dėl skyrimo.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, iš tiesų noriu atsiprašyti visų pirma jūsų ir visų Lietuvos žmonių, kad šiuo sudėtingu mūsų šaliai laikotarpiu kalbame klausimais, kuriuos tikrai didelei daliai visuomenės nemalonu girdėti, bet jie yra labai svarbūs ilguoju valstybės laikotarpiu. Jie bus svarbūs tada, kai mes įveiksime šitą krizę ir kai sieksime ir norėsime, kad galėtume gyventi šitoje šalyje saugiai, saugiai daryti verslą, dalyvauti visuomeninėje veikloje, nebijoti reikšti savo nuomonę, nebijoti dalyvauti politikoje ir nebijoti savo pačių žvalgybos institucijų. Todėl turiu apie tai kalbėti, nes kitos progos nebus.
Keletas žodžių, kuriais tiesiog norėčiau paneigti dalį šmeižikiškos ir neteisingos informacijos, kuriai šiuo atveju atstovauja daugiau komiteto pirmininkas D. Gaižauskas, taip pat VSD direktorius.
Gerbiami kolegos, maždaug tuo metu, kai kovo mėnesį pas Lietuvos Respublikos Prezidentą atvykęs VSD vadovas pareiškė, kad fiksuos visus galimus, tai yra visus neigiamus pasisakymus, verčiančius abejoti valdžios priimamais sprendimais, ir, suprask, valdžios kritikus stebės VSD… (Balsai salėje) Pone Anušauskai, jūs 2009–2012 metų laikotarpiu vadovaudamas komitetui tylėjote, kai „MG Baltic“, kiti koncernai grobstė mūsų šalį. Dabar paklausykite, gerai?
PIRMININKAS. Netriukšmaukite iš vietų, kolegos, leiskite kalbėti.
V. BAKAS (MSNG). Būtent tuo metu, kai pas Prezidentą po susitikimo buvo pareikšta, kad VSD stebės visus valdžios kritikus, Estijos prezidentė, surinkusi tarptautinę skaitmeninių technologijų bendruomenę, kvietė nuhakinti krizę, kitaip tariant, nulaužti krizę. Tai rodo, koks atstumas mus skiria, net žiūrint į mūsų šalių demokratiją, į mūsų šalių prioritetus.
Kolegos, noriu pasakyti labai aiškiai, kad VSD direktorius šiandien bando prisidengti įstatymo nuostatomis, kurios jam leidžia administruoti procesą, bando pridengti žodinius nurodymus savo pareigūnams rinkti informaciją apie politikus, verslininkus, žiniasklaidos, kultūros veikėjus.
Kolegos, aš čia noriu M. Majauskui pasakyti: Mykolai, nereikia jokių papildomų įstatymų. Žvalgybos įstatymas draudžia bet kokius žodinius pavedimus ir bet kokius neteisėtus pavedimus kištis į žmonių privatų gyvenimą. Negalima to pakišti po administravimo sprendimais, tam yra labai aiškios procedūros, labai konkretūs Žvalgybos įstatymo straipsniai, kur yra sakoma, kaip yra duodami pavedimai kištis į privatų gyvenimą. Kišimasis į privatų gyvenimą pagal tarptautinę teisę yra ir tie atvejai, kai iš valstybei prieinamų duomenų bazių renkama informacija apie asmenis.
Kolegos, faktas, kad tai buvo kišimasis, buvo pažeistas privatus gyvenimas – ir daugybės visiškai su Rusijos grėsmėmis nesusijusių žmonių. Virš šimto žmonių buvo patikrinta: verslininkų, politologų, žurnalistų, meno, kultūros veikėjų. Jie nėra susiję su Rusija ir jie nėra planktonas, VSD direktoriau. Nesvarbu, kad jie yra šalia Prezidento arba politiko. Jų reikia atsiklausti, ar jūs galite juos patikrinti. Jie, ne Prezidentas, yra tikrinami.
Dar daugiau. VSD nesiaiškino… ne VSD, o komitetas šiuo atveju net nesiaiškino, kaip informacija buvo panaudota. Dešimtys lapų, dešimtys dosjė, kurias mes išsiaiškinome. Kaip ji buvo panaudota, kam perduota? Komitetas nedrįso to daryti. Jūs tą šiandien turite girdėti. Mano versija, pranešėjo versija, kad šia informacija buvo išskirtinai aprūpinamas ponas kandidatas G. Nausėda. Dalis tam, kad surinktų informaciją apie savo galimus verslo rėmėjus. Dalis žmonių oficialiai… verslininkų, stambiausių įmonių, garsiausių įmonių buvo tikrinami žodiniais pavedimais, dalis jų parėmė kandidatą į Prezidentus oficialiai. Kita dalis, neaišku, ar parėmė oficialiai, ar ne, bet skaičiai įspūdingi.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jau jūsų laikas baigėsi!
V. BAKAS (MSNG). Aš jums noriu pasakyti, paskutinė mintis…
PIRMININKAS. Prašom.
V. BAKAS (MSNG). …dėl pranešėjo. Dar viena melo dozė, kurią skleidžia D. Gaižauskas ir VSD vadovybė viešojoje erdvėje, kuria siekiama sukompromituoti pranešėją. Kolegos, aš jums negaliu atskleisti tos pavardės, bet tas žmogus kartais turi didesnę patirtį negu šiandieninis VSD direktorius ir jo pavaduotojas, kartais, jis daugybę metų dirba VSD, jis eina labai rimtas pareigas…
PIRMININKAS. Vytautai, jūs jau išnaudojote pusę laiko.
V. BAKAS (MSNG). …ir mato visą paveikslą. Ir jis mato, kad taip elgtis, kaip elgiasi dabartinė VSD vadovybė, negalima.
PIRMININKAS. Ačiū.
V. BAKAS (MSNG). Aš turėjau pareigą tai pasakyti ir aš kviečiu jus pagalvoti, ar mes balsuodami nesankcionuosime tokių žodinių pavedimų!
PIRMININKAS. Ačiū. Vytautai, ačiū.
Kviečiu A. Anušauską.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū už aptaškytą seilėmis mikrofoną. Iš tikrųjų, kai pasieki tam tikrą egzaltaciją, faktai lieka nuošalyje, nes kaip komiteto narys jūs gavote informaciją, galėjote ją vertinti, matėte, galėjote užduoti klausimus, gauti informacijos vėl. Tas buvo padaryta. Bet aš suprantu, kai egzaltuojasi taip žmogus, jam sunku tuos faktus ir realybę priimti tokią, kokia ji yra.
Iš tikrųjų pasitikėjimas yra užsitarnaujamas nuosekliu darbu, jis toks ir buvo ir pastaruosius penkerius metus. VSD veiklą daugiau mažiau stebiu pastaruosius tris dešimtmečius, gal daugiau – 12 metų. Aš suprantu, kad jums iš ekspertų varpinės labai sunkiai tas matėsi, kas buvo tuo laiku, kai VSD nusivilko uniformas, atsiskyrė nuo teisėsaugos institucijų. Iš tikrųjų daug kas keitėsi. Tik grėsmės iš esmės nesikeitė. Keitėsi VSD direktorių vadovavimo metodai, informacijos pateikimas, priėmėjams teikiama informacija ir parlamentinė kontrolė taip pat keitėsi. Jeigu nebūtų tų veiksmų, priimtų įstatymų, atskiro Žvalgybos įstatymo, tai jūs dar kapstytumėtės toje pačioje pelkėje kaip ir prieš kokius 15 metų, kai dalis politikų, sprendimų priėmėjų, net nenutuokė, ką iš tikrųjų veikia VSD.
Dabar pabaigoje, aš manau, kad iš tikrųjų reikia šviesti. Reikia šviesti visuomenę, reikia šviesti ir politikus, kurie yra tos pačios visuomenės atspindys, pavyzdžiui, kad būtų aišku, kuo skiriasi informacijos rinkimas ir jos tikrinimas, kuo skiriasi informacijos tikrinimas 55 tūkst. Europos Sąjungos vizų gavėjų, siekiančių teisės laikinai gyventi Lietuvoje, ir taip pat siekiančių dirbti su slapta informacija, ir kuo skiriasi sekimas. Aš matau, kad daliai ir čia sėdinčių tai yra tiesiog nesuprantami dalykai, ir man labai gaila, kad dalis savo akivaizdžias žinių spragas nesistengia likviduoti net ir sėdėdami šioje salėje, net ir gaudami tą informaciją. Todėl aš manau, kad šiam nutarimo projektui mes, be abejonės, galime pritarti, o vėliau dar galėsime diskutuoti dėl paskyrimo.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikro, man atrodo, tas klausimas dėl VSD vadovo nėra vien tik žinybinis klausimas, tuo labiau kad kai kam, kurie nėra dirbę darbo, susijusio su slaptos informacijos rinkimu, atrodo, kad čia viskas gerai. Žinote, tie, kurie šiek tiek yra prisilietę prie šio darbo, akivaizdžiai nenori būti kvailinami.
Noriu atkreipti dėmesį į dabartinio vadovo paskyrimo aplinkybes. Ar jums nekilo klausimas, kodėl pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo pasiūlyta kariškio kandidatūra į VSD vadovo pareigas, ir ne bet kokio kariškio, o karinių specialiųjų pajėgų karininko? Tai yra to žmogaus, kuris yra pripratęs veikti priešo teritorijoje ir kuris vadovaujasi principu – tikslas pateisina priemones. Tai yra suprantama, kai tu veiki priešo teritorijoje, bet jeigu tą patį principą tu pradedi taikyti čia savo piliečių atžvilgiu, tai jau neteisinga.
O kodėl buvo paskirtas jis ir pasiūlytas? Prisiminkime, tuo metu buvo informacijos nutekėjimo skandalas. Kai tuometinis VSD vadovas G. Grina tarp karjeros ir… pasirinko įstatymą, būtent jis inicijavo tyrimą dėl informacijos nutekinimo, kuris buvo tiesiogiai susijęs su Prezidente D. Grybauskaite, koks buvo jo likimas? Išmestas į gatvę. Po visos šitos istorijos, be abejo, reikėjo kariškio, kuris nedvejodamas vykdytų visus įsakymus. Ir kai tekdavo girdėti, kad bet kokia valdžios kritika yra kėsinimasis į valstybės stabilumą, tikrai darydavosi nejauku. Kai buvo inicijuotas „MG Baltic“ tyrimas, akivaizdžiai matėsi, kad jis baigsis ne kuo nors kitu, o Seimo narius nuves ten, kur nori būtent gerbiama Prezidentė. Todėl failai, kurie buvo susiję su koncerno ryšiais, su A. Kubiliumi, „Rosatomo“ ryšiai su A. Kubiliumi ir kitais Vyriausybės nariais, ypač Energetikos ministerija, buvo nutylėti. Valdantieji, jūs tuos klausimus įtraukėte į kitos tyrimo komisijos klausimyną. Štai ką aš dabar matau – tas tuščias vietas ir tokį balsavimą dėl atviro pasisakymo už ar prieš kandidatūrą. Aš darau išvadą – ko gero, yra įvykęs sandėris. Galbūt yra pažadėta, kad šį kartą bus suteikta informacija apie konservatorius toje garsioje A. Širinskienės komisijoje. Gal mainais į tai šiuo atveju ir bus tie pritariami valstiečių balsai. Gal kiti tikisi, kad bus nutylėta, ir nereikia kelti Seimo nario Ž. Pavilionio istorijos, kiek galėjo VSD prisidėti prie jo santykių aiškinimosi su V. Ušacku.
PIRMININKAS. Povilai, kiek dar reikės laiko?
P. URBŠYS (MSNG). Bet, mano giliu įsitikinimu, jeigu mes vis dėlto norime kurti valstybę, kurioje demokratija nebūtų tuščias žodis, mes tikrai turime pagalvoti, ar šita istorija dėl VSD tikrai yra tuščia ir niekinė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, A. Gumuliauskui nesuteiksiu žodžio, nes mūsų laikas baigėsi. Jūs turbūt vis tiek kalbėsite dėl kitų klausimų, nes… (Balsai salėje) Dėl skyrimo, gerai? (Balsai salėje) Dėl skyrimo. 30 sekundžių, greitai. Tai dėl motyvų pašnekėsite.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Iš vietos. Aš tiktai noriu pasakyti, kad iš 12 NSGK komiteto narių šitam nutarimui pritarė 11. Vieno žmogaus nuomonė kažkaip susikirto su daugumos.
PIRMININKAS. Ačiū.
12.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Darių Jauniškį Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriumi“ projektas Nr. XIIIP-4677(2) (svarstymas)
Kolegos, 1-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Darių Jauniškį Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriumi“ projektas Nr. XIIIP-4677. Svarstymas. Yra užsirašiusių.
Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką D. Gaižauską. Prašom, komiteto nuomonė, nors ką tik A. Gumuliauskas pasakė, bet vis tiek. Prašau.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas po svarstymo… Tiksliau, svarstyme dalyvavo 10 komiteto narių, 9 iš jų balsavo už, 1 balsavo prieš.
PIRMININKAS. Ačiū pirmininkui. Kolegos, frakcijos vardu… Dabar dar kartą dėl laiko, kurį skiriame. Skiriame viskam 15 minučių. (Balsai salėje) Neišeik, mes jau… (Balsas salėje) Mielas Petrai, yra darbotvarkė ir mes 12 val. 30 min. turime balsuoti. (Balsas salėje) Ne, 15 minučių. Prašau. A. Anušauskas frakcijos vardu? (Balsai salėje) Aš manau, kad tie, kurie jau kalbėjo, gali ir nesikartoti.
E. GENTVILAS (LSF). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš nesu užsirašęs kalbėti ir ne apie mane kalbame, bet kai svarbiam klausimui – nuomonių išdėstymui skiriama 15 minučių, tai yra trims žmonėms tikrai per mažai.
PIRMININKAS. Šiaip aš dar padidinau, gerbiamas kolega. Buvo skirta dešimt. Prašau. A. Anušauskas. (Balsai salėje)
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų paskyrimas šiek tiek ir kita tema, nes kalbame apie ateitį, su kuria susidursime ir mes, susidurs ir Valstybės saugumo departamentas, ir jo direktorius. Tai yra nauji iššūkiai, naujos grėsmės nacionaliniam saugumui.
Beje, koronaviruso istorija ir mūsų vaizdelis, kuris dabar toks egzotiškas, tai įrodė. Jungtinėse Valstijose buvo įvertinta, kad jų žvalgyba šio viruso grėsmės tinkamai neįvertino. Matyt, mums taip pat reikėtų ir Valstybės saugumo departamente turėti vieną kitą specialistą, kuris išmanytų nekonvencines grėsmes, kurios atsiliepia nacionaliniam saugumui, verčia keisti darbo metodus. Jau dabar akivaizdu, kad uždarius sienas sumažėjo trečiųjų valstybių asmenų judėjimas, kitų šalių žvalgybų galimybės kokiais nors tradiciniais agentūriniais metodais vykdyti žvalgybą, apklausinėti mūsų piliečius, atvykstančius į jų šalis, tačiau stiprėja grėsmės kibernetinėje erdvėje, grėsmės informacijos saugumui.
Tad tęsiant darbus paskirtajam direktoriui penkeri metai prabėgs tikrai greitai. Aš tikiuosi, kad po penkerių metų departamentas bus iš tikrųjų XXI amžiaus technologijas visiškai išnaudojanti įstaiga, kuri ne tik gina valstybės saugumą, bet ir preciziškai paiso žmogaus teisių reikalavimų, kaip ir direktorius. Ir direktorius čia tikrai neturi būti lankstus, bet būtent drąsus, paisantis įstatymų, nepaisydamas patiriamo spaudimo, o politinio spaudimo yra ir bus, tai liudija ir pastarųjų poros mėnesių istorija.
Mūsų frakcija nutarė palaikyti šį paskyrimą, tačiau, be abejonės, mes žengiame į naują saugumo erdvę pasaulyje, ji turės tikrai nemažai iššūkių, todėl stiprus direktorius – tai, beje, buvęs kariškis, beje, ir prieš tai buvęs direktorius taip pat buvo kariškis. Na, jeigu nežinojote, tiesiog primenu, kad G. Grina – taip pat pulkininkas. (Balsai salėje) Aš manau, kad tai bet kokiu atveju nieko nekeičia. Kiekvienas Prezidentas renkasi tuos žmones, kurie mano galintys ne tik dirbti tą darbą, bet ir turėti to darbo viziją, matyti toliau, aiškiau, bet aš dar kartą galiu tiktai apgailestauti, kad politikai užsimerkia prieš faktus. Užsimerkia, nes taip patogu, užsimerkia, nes taip labai patogu tęsti savo sužlugusias idėjas, mėginti jas įgyvendinti puolant Valstybės saugumo departamentą, beje, kaip instituciją.
Aš manau, kad turėjau progos ir anksčiau kalbėti dėl kai kurių veiklos metodų, ir anksčiau, gerokai anksčiau, ir daugiau kaip prieš dešimt metų. Aš suprantu, kad viskas keičiasi, bet mes turime matyti faktus, o ne nuo jų nusisukti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs sutaupėte kelias minutes. Kviečiu D. Šakalienę, tikiuosi, ji taip pat pasielgs. Tada mes spėsime pagal darbotvarkę. Prašom, Dovile.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Mieli kolegos, iš tikrųjų aš irgi tikrai sutaupysiu laiko, nes aš manau, kad prieš mane kalbėję žmonės, taip pat uždavinėję klausimus, ir kolega Arvydas iš komiteto pasakė gana aiškiai ir konkrečiai apie procedūrinę, techninę kompetencijos ir nacionalinio saugumo požiūriu D. Jauniškio, kaip Valstybės saugumo departamento vadovo, darbo pusę.
Bet, man atrodo, labai svarbu suvokti, kai skiriame būtent konkretų asmenį, personalijos savybes. Aš manau, kad daugelis atkreipė dėmesį, kad būtent per pirmąją kadenciją D. Jauniškis praskleidė tą kartais gal ir nereikalingą paslapties šydą, kaip veikia Valstybės saugumo departamentas, kas yra žvalgyba, kaip veikia žvalgybininkai. Grėsmių ataskaitos skelbimas, diskutavimas apie ją, atviras aptarimas, gebėjimas atsižvelgti į tikrai labai greitai kintančią situaciją, kompetencija, kurios neužtemdo arogancija, sąžiningas, atviras, geranoriškas elgesys, man atrodo, yra tai, ko iš tiesų mes turėtume norėti iš žvalgybai vadovaujančio asmens. Man atrodo, kad šiuo atveju kariška drausmė labai gerai dera su atviru ir demokratišku požiūriu.
Tiek komitete, kiek mes dirbome, tiek, kiek matėme produktus, paruošiamus Lietuvos žvalgybos, tiek, kiek aptarinėjome tikrai labai sudėtingas ir jautrias situacijas, gebėjimas atvirai matyti ir mąstyti, ir įvertinti labai greitai besikeičiantį grėsmių žemėlapį, gebėjimas suvokti, kokių naujų savybių reikia mūsų žvalgybai, tikrai labai atkaklus darbas, perfekcionistiškai pildant žvalgybininkų gretas, man atrodo, leidžia mums pasitikėti, kad šis žmogus iš tiesų gali kokybiškai vadovauti demokratiškos valstybės žvalgybai, atsižvelgdamas į žmogaus teisių standartus ir jokiais būdais neperžengdamas tų ribų, kurios yra nustatytos tiek įstatymais, tiek vidinės etikos principais, tačiau kartu laikydamas mūsų valstybės ir piliečių saugumą pačia aukščiausia vertybe. Tad aš vienareikšmiškai palaikau šią kandidatūra.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs taip pat sutaupėte, Dovile. Kviečiu frakcijos vardu D. Gaižauską. Prašom.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Išties prieš pasisakymą norėčiau sureaguoti į V. Bako išsakytus žodžius. Nežinau, neįsivaizduoju, ką V. Bakas veikia mūsų komitete, dar baisiau – pirmininkavo, kad jis iki šios dienos neatrenka, kas yra informacijos rinkimas ir informacijos tikrinimas. Informacijos rinkimas tada, kai sankcionuojami veiksmai, pasiklausymas, vykdomas sekimas. Gerbiamas VSD vadovas pasakė, to nebuvo daroma. O tikrinimas, kai surinktų duomenų bazėse patikrinami tam tikri asmenys, ar jie nėra kitų žvalgybos tarnybų objektai. Tai yra du skirtingi dalykai. Prevencija sumaišyta su proaktyviu darbu. Bet ne apie tai.
Gerbiami kolegos, iš karto pasisakau, kad balsuosiu už D. Jauniškio paskyrimą. Raginu visus tai daryti, nes faktų, kodėl tai reikia daryti, tikrai daugiau, negu reikia. Kai kuriuos iš jų aš įvardinsiu, būtent tai, kas padaryta VSD vadovaujant D. Jauniškiui.
Išties reikia paminėti, kad tai pirmas kartas Lietuvos istorijoje, kai VSD direktorius antrą kartą vėl siūlomas antrai kadencijai. Kodėl? Išties VSD labai pasikeitė per paskutinius penkerius metus, tapo atviresnis, tą ir kolegė gana aiškiai akcentavo. Visuomenei kas metus pateikiama grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaita, taip pat teikiami praktiniai pavyzdžiai, kaip apsisaugoti paprastiems piliečiams nuo užsienio tarnybų.
Taip pat noriu pažymėti, kad per tuos penkerius metus išaugo visuomenės pasitikėjimas VSD nuo 44 % iki 62 %. Tai išties ilgas kelias, įrodantis, kad visuomenė pradeda pasitikėti ir teigiamai vertina Valstybės saugumo departamento darbą. D. Jauniškiui perėmus VSD vairą, iš karto buvo patvirtinta nauja VSD strategija, nukreipta į šios žvalgybos institucijos stiprinimą, žmogiškuosius išteklius, jų motyvaciją ir sąžiningą tarnystę. Dėl efektyvios žvalgybinės veiklos, stiprinant ne tik Lietuvos bet ir visos Europos saugumą, VSD vertinama labai, galima sakyti, išskirtinai mūsų NATO ir Europos Sąjungos institucijų, kitų partnerių. Sąjungininkai išties pasitiki mūsų institucijų teikiama informacija bei grėsmių vertinimu.
Noriu akcentuoti mums visiems šiandien jau gerai žinomą atvejį, tai yra žvalgų apsikeitimo istoriją. Tai ligi šiol beprecedentis įvykis, kai, keičiantis žvalgais, pagalba buvo suteikta ir mūsų NATO sąjungininkei. Šis įvykis išskirtinis ir dar ilgai teigiamai bus vertinamas žvalgų pasaulyje. Dėl profesionalios kontržvalgybinės veiklos užsienio žvalgybos tarnybų veikla Lietuvoje po diplomatine priedanga yra stipriai apribojama. Nutraukti bandymai verbuoti Lietuvos piliečius, padaugėjo ir nustatytų šnipinėjimo atvejų. Priešingai, nei teigia kai kurie kolegos, išskirtinai pagerėjo teikiamos informacijos sprendimų priėmėjams kokybė. Tai galiu atsakingai pareikšti kaip Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. O užtikrinant ekonominį saugumą, Valstybės saugumo departamento informacijos pagrindu per ketverius metus net 27 nacionalinio saugumo interesų neatitinkantys investuotojai buvo priversti keisti savo investicinius planus Lietuvoje. Taip buvo apsaugota mūsų ekonomika.
VSD aktyviai informavo kompetentingas institucijas apie užsienio žvalgybų projektų, tokių kaip Astravo atominė elektrinė, keliamas grėsmes. Didelis dėmesys buvo skirtas konstitucinių pagrindų apsaugai, grėsmėms politinei sistemai ir demokratiniams rinkimams šalinti. Žinoma, kaip ir kiekvienos institucijos veikloje, buvo iššūkių. Suprantama, kad šis svarstymas nepraėjo ir be to dėmesio, kurio sulaukė Valstybės saugumo departamentas, be abejo, ir direktorius, po viešų Seimo nario pareiškimų ir iš pranešėjo gautos informacijos paviešinimo. Galiu užtikrinti, kad informacija buvo kruopščiai patikrinta tiek STT, tiek Generalinės prokuratūros. Ir taip pat komitetas padarė beprecedentį įvykį – padarė parlamentinės kontrolės tyrimą, kurio metu susipažinome su pačia slapčiausia, iki tol niekas, ko gero, to nebuvo daręs, informacija. Ir atsakingai pareiškė, kad informacija, kuri buvo pateikta viešojoje erdvėje, nepasitvirtino, o išvados dėl tam tikrų įstatymų spragų buvo padarytos ir tam tikri įstatymų pakeitimai taip pat bus padaryti.
Ką noriu išskirtinai akcentuoti? Gerbiamas Petrai, ir jums taip pat sakau. Tai pirmas VSD vadovas, kuris rodo išskirtinai pozityvų požiūrį į ketinimą sukurti žvalgybinės veiklos kontrolės mechanizmą Lietuvoje, tai yra ombudsmeno institutą. Tai pirmas VSD vadovas, kuris remia šią iniciatyvą, yra ne kartą išsakęs komitetui tokio instituto atsiradimo svarbą ir pateikęs labai aiškiai argumentus, palygindamas su kitų valstybių praktika.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir dar daugelį kitų, mano nepaminėtų, taip pat į išskirtinai asmenines dalykines D. Jauniškio savybes, raginu visus balsuoti ir palaikyti D. Jauniškio kandidatūrą antrą kadenciją. (Balsai salėje) Gerbiamas kolega, jūs paminėjote specialiųjų operacijų pajėgas.
Pabaigoje norėčiau paminėti, ir jūs turbūt puikiai taip pat žinote, nes jūs taip pat karininkas, kaip ir aš, atsargos, kad tarp karininkų yra ir garbės žodis, garbės kodeksas. Galiu atsakingai pareikšti, kad ne kartą bendravau su D. Jauniškiu tiek ir komitete, D. Jauniškis ne kartą yra pasakęs: aš tarnauju Lietuvai ir ne jokiems siauriems interesams. Ir tai yra mano karininko garbės žodis, jį davė pulkininkas, tai yra specialiųjų operacijų pajėgų karininkas, ir aš neturiu jokio pagrindo juo netikėti.
Gerbiami kolegos, prašau palaikyti šią kandidatūrą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, mūsų laikas baigėsi, bet mes dar turime suteikti žodį Z. Vaišvilai. (Balsas salėje) Laikas mūsų baigėsi, Petrai, nesikarščiuok.
Signatarą Z. Vaišvilą kviečiu į tribūną. Iki dešimties minučių. (Balsas salėje) Penkių minučių. (Balsai salėje) Prašom. Z. Vaišvila. Prašom. Galima kalbėti per kaukę.
Z. VAIŠVILA. Aš labai atsiprašau, norėčiau kalbėti šiuo klausimu be kaukės. Jeigu liepiate su kauke, aš užsidedu.
PIRMININKAS. Prašom.
Z. VAIŠVILA. Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamas Petrai, aš manau, aš pasakysiu daug ką, ką jūs norite pasakyti. Visų pirma aš manau, kad yra nekorektiška procedūra: nepabalsavęs dėl D. Jauniškio atleidimo Seimas nėra laisvas diskutuoti apie jo paskyrimą. Tai yra teisingumo… (Balsas salėje) Na, gerai, gerai, atsiprašau. Tai yra teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principas, kuris galioja nuo Romos teisės laikų.
Dabar aš kalbėsiu tik apie tai, kas yra grindžiama dokumentais, teismų sprendimais ir dar gyvais liudytojais.
2018 m. liepos 26 d. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas priėmė sprendimą dėl ketvirtos Lietuvos žmogaus teisių ataskaitos. Jame nurodė, kad iš grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo turi būti pašalinti asmenys, kurie yra įrašyti dėl nuomonės reiškimo. 2016 m. kovo 30 d. D. Jauniškis ir A. Šiuparis, pristatydami grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, nekalbėsiu už kitus, įrašė ir signatarą Z. Vaišvilą. Ačiū D. Jauniškiui už tai, kad jis, kaip tikras kariškis, atsiprašau, aš vadinčiau jį saldofonu, spaudos konferencijoje Seime pasakė, kad esu įrašytas dėl to, kad aš turiu savo nuomonę ir kaip signataras šią nuomonę garsinu Lietuvai. Aš nurodžiau Seimo valdybai minutes tos spaudos konferencijos, kurioje tai yra pasakyta.
Iki šiol Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto sprendimas neįvykdytas. Taip, jis yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau visos Jungtinių Tautų komitetų išvados valstybėje narėje yra įgyvendinamos geros valios principu, kuris išplaukia iš Vienos konvencijos dėl sutarčių teisės. Geros valios principo esmė yra ta, kad sutarčių reikia laikytis, ir tarptautinėje visuomenėje yra laikomasi nuomonės, kad sprendimų viešumas ir tarptautinis dėmesys turi priversti valstybes, pažeidusias asmens teises, pakeisti priimtus sprendimus. D. Jauniškis 2016 m. kovo 31 d. prie liudytojų R. Paulausko, V. Makausko (atstovas spaudai) man pasakė, kad šį vertinimą pasirašė neskaitęs. Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas raštu jau Generalinei prokuratūrai patvirtino, kad A. Šiuparis pasirašė šį vertinimą, net nevertinęs informacijos apie mane, ir kad tai nurodyta Valstybės saugumo departamento vadovo. Iš pradžių raštu jie man aiškino, kad tai yra valstybės paslaptis, dėl ko esu įrašytas. Po to, kai 2017 metų rugsėjo mėnesį privataus kaltinimo tvarka aš kreipiausi į teismą dėl jo asmeninės atsakomybės, 2017 m. rugsėjo 29 d. šis bailys parašė raštu, kad aš nesu grėsmė nacionaliniam saugumui. Tuo metu S. Punys, Vilniaus apygardos teismo teisėjas, sako, kaip gali būti du dokumentai, kaip gali… Dešimt minučių skyrėte, ačiū. Kaip gali būti du dokumentai, kur viename aš grėsmė nacionaliniam saugumui, kitame – ne?
O dabar apie moralę. D. Jauniškis buvo Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyriaus antrojo ešelono darbuotojas. Aš dirbau… Apie moralę, ką jis įrašė į grėsmes nacionaliniam saugumui. Z. Vaišvila 1991 m. sausio 13 d. kaip Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pirmininkas buvo paskirtas Lietuvos Respublikos laikinosios gynybos vadovybės nariu. Man nežinant buvau išrinktas naktį Ministro Pirmininko pavaduotoju. Sausio 16-ąją, aukų laidotuvių išvakarėse, po aštuonių dienų nebuvimo grįžau namo persirengti kaip laidotuvių komisijos pirmininkas. 15 sekundžių mane skyrė nuo sulaikymo ir liudytojai yra pirmos apsaugos žiedo – Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyriaus – žmonės. Sausio 9 dienos vakare mane, iš susitikimo parvežantį informaciją, kada bus imamas spaudos bokštas ir kiti, per 20 sekundžių vos nesulaikė Šiaurės miestelio divizijos spec. padaliniai. Sausio 8 dieną, visi žinome apie įsiveržimą į Seimą, buvau aš, kuris išėjo pro pralaužtas duris į minią, ir su E. Kaliačiumi kalbėjausi, kodėl mūsų OMON’as valandą vėliau atsirado. Po pučo Maskvoje su pirmu ešelonu dar gyvais D. Grybauskaitės laikais išmėtytais iš Vadovybės apsaugos departamento žmonėmis su automatais mes buvome TSRS gynybos ministro J. Šapošnikovo priimamajame.
Susipažinęs su D. Grybauskaitės laikais 2013 m. lapkričio 3 d. Generalinės prokuratūros nutrauktu tyrimu dėl mano ir iš viso 25 nukentėjusiųjų sumušimo Maironio gatvėje spaustuvėje, kur mes gynėme taikos priemonėmis paskutinę spaustuvę, Lietuvos valdžiai leidžiančią spausdinti, po daugybės metų aš pamačiau Vilniaus apygardos teismo sprendimą, S. Lemežio nuomonę: mus talžiusi TSRS vidaus kariuomenė vykdė mūsų teisėsaugos funkcijas. Šis teisėjas dar teisėjas.
Ką aš dar pasakysiu. Šioje byloje, aš susipažinau su medžiaga, aš sužinojau, kaip aš du kartus buvau sąmonės netekęs. Po septynių smūgių „bananu“ į galvą, TSRS vidaus kariuomenė vožė man į galvą ir mane atjungė. Antrą kartą atjungė, kai kareiviai išnešdami mane apsvaigusį numetė žemyn galva prochodnoj. 1991 m. (klausykite!) kovo 19 d. sulaikius A. Butkevičių, krašto apsaugos vadovą, OMONʼui…
PIRMININKAS. Jums liko dvi minutės, kolega.
Z. VAIŠVILA. Dvi liko. Ačiū.
Sulaikius OMONʼui, aš nuvažiavau pas A. Žitnikovą, vidaus kariuomenės vadovą. Tą, kurio kareiviai mane su kitais 25 talžė. Ir mes per 12 valandų išsprendėme. Mes be D. Jauniškio ir be jokios apsaugos su vidaus reikalų ministru P. Liubertu nuėjome į bazę išlaisvinti A. Butkevičiaus.
Šis žmogus apšaukė mane nacionaline grėsme ir bailys parašė raštą, kad jis toks nėra. O dabar apie jo melagystes. 2016 m. kovo 31 d. jo kabinete aš įteikiau prašymą ne tiktai išmesti mane iš grėsmių vertinimo. Aš pateikiau Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos ir ambasados atsakymą apie tai, kad Prezidentė D. Grybauskaitė iki šiol yra valstybės Rusijos paslaptis. Ir atsakymą aš gavau kaip į klausimą, jį gali patvirtinti dar gyvi liudytojai, kad 1991 metais, tada, kai mes tai darėme, ji dirbo TSRS ambasadoje Vašingtone. Šis melagis D. Jauniškis prie minėtų liudininkų pasižadėjo tai tirti. Jis neištyrė to. Teisėja R. Gudienė, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja, nurodė Generalinei prokuratūrai teismo nutartimi išreikalauti medžiagą iš šių veikėjų, kad jie tiria tą grėsmę Lietuvai.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jūsų laikas baigėsi. Atsiprašau. Ačiū.
Z. VAIŠVILA. Ačiū. Aš prašau… baigdamas paskutinę mintį pasakau. Dariau Jauniški, jeigu esi ne menkysta ir vyras, pats atsiimk šią savo kandidatūrą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dabar pagal mūsų sprendimą mes turime daryti dešimties minučių sanitarinę pertraukėlę. Dešimt minučių. Ačiū.
Po to Valstybės kontrolės pateikimai ir balsavimai. Po dešimties minučių. Pertrauka dešimt minučių. (Balsai salėje)
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, prašom sėsti į vietas. Tęsiame posėdį. (Balsai salėje) Prašom sėstis į vietas, kolegos!
12.40 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Arūną Dulkį iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pareigų“ projektas Nr. XIIIP-4689 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Arūną Dulkį iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pareigų“ projektas Nr. XIIIP-4689. Kviečiu S. Krėpštą, Prezidento patarėją. Pateikimas. (Balsai salėje) Prašau? Nebaigėme, balsuosime dėl visko kartu. Prašau.
S. KRĖPŠTA. …pristatyti Respublikos Prezidento balandžio 2 dienos dekretą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 13 punktu ir 133 straipsnio 2 dalimi ir Valstybės kontrolės įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pasibaigus įgaliojimų laikui, A. Dulkys teikiamas atleisti iš Lietuvos Respublikos kontrolieriaus pareigų. Respublikos Prezidentas dėkoja valstybės kontrolieriui A. Dulkiui už jo reikšmingą indėlį į Valstybės kontrolės veiklą ir į šios institucijos veiklos viešinimą. Prieš teikdamas naują valstybės kontrolieriaus kandidatūrą Respublikos Prezidentas atidžiai įvertino keletą kandidatų, tarp jų ir poną A. Dulkį. Prezidentas mano, kad kitas kandidatas, kurį jums leidus pristatysiu vėliau, M. Macijauskas, turi aiškią Valstybės kontrolės veiklos viziją, turi galimybių labiau susitelkti į valstybės rekomendacijų kokybę, konkretumą ir jų įgyvendinimo didinimą.
Gerbiami Seimo nariai, siūlau pritarti Lietuvos Respublikos Prezidento teikiamam dekretui. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. I. Šimonytė pirmoji. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas Simonai, kadangi nėra taip, kad visiems pareigūnams, kurių kadencijos baigiasi, yra ieškoma kokios nors pamainos, yra pareigūnų, kurie teikiami antrai kadencijai, aš norėčiau, kad jūs vis dėlto įvardintumėte, kokie pagrindiniai galbūt jūsų priekaištai buvo kontrolieriui A. Dulkiui, kad jis nebuvo pasiūlytas antrai kadencijai?
S. KRĖPŠTA. Ačiū už klausimą. Ši situacija yra panašesnė į tai, kad renkamasi iš gerų kandidatų ir buvo, Prezidento nuomone, pasirinktas geresnis. Prezidentas norėtų ateityje matyti didesnės rekomendacijų… didesnio rezultatyvumo ir jų, tų rekomendacijų, įgyvendinimo praktikoje. Be abejo, tai priklauso nuo įgyvendinančios pusės, nuo tų subjektų, kuriems yra teikiamos veiksmų rekomendacijos, tačiau ir pačios rekomendacijos turbūt galėtų turėti daugiau konkretumo atskirais atvejais. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia V. Čmilytė-Nielsen. Prašom.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mano klausimas yra iš dalies susijęs su prieš tai klausiusios kolegės Ingridos klausimu. Iš tiesų A. Dulkio, jo, sakykim taip, darbo periodu Valstybės kontrolės prestižas ir išvados buvo, na, aš sakyčiau, kelio parodymas ir turėjo didelę reikšmę priimant sprendimus, ieškant kelių optimizuoti vieną ar kitą sritį. Galbūt jis labiau nei kiti pareigūnai pasižymėjo ir pasižymi savo bekompromise kritika ir tokia labai nepriklausoma pozicija bet ko, tarkim, valdančiųjų, atžvilgiu. Kaip vis dėlto šioje situacijoje? Gal jūs galėtumėte praplėsti savo prieš tai atsakymą? Kokios savybės visgi jus paskatino ieškoti kito kandidato?
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą. Šiek tiek pakartosiu, kad tikrai dabartinis kontrolierius turi daug gerų savybių ir atliko reikšmingų darbų. Tai Prezidentas vertina ir už tai dėkoja. Tuo pat metu Prezidentas tikisi tam tikros rotacijos ir pokyčio dar labiau gerinant rekomendacijų kokybę, dar labiau siekiant, kad tos rekomendacijos būtų įgyvendinamos praktiškai, ir tai prisidėtų prie geresnių viešųjų paslaugų kokybės ir efektyvesnio finansų naudojimo.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, norėčiau pasiteirauti, ar per bendro darbo laiką Respublikos Prezidentas buvo susitikęs su dabartiniu valstybės kontrolieriumi, ar buvo išsakęs kokių nors pastabų, pageidavimų ir kaip vertina, jeigu tai buvo, kiek į tai atliepta? Ir norėčiau, kadangi jūs akcentuojate naujo kandidato geresnes savybes, kad akcentuotai pasakytumėte, kurias jo charakteristikas vertinate kaip perspektyvesnes, teikiančias daugiau lūkesčių?
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą. Taip, Prezidentas buvo bent keletą kartų susitikęs su dabartiniu valstybės kontrolieriumi ir atrankos procese bendravo tiek su ponu A. Dulkiu, tiek ir su kitais kandidatais. Dėl gerųjų siūlomo kandidato savybių – aš esu pasirengęs detaliau pristatyti pristatydamas kitą dekretą, bet jeigu trumpai – tai žmogus, turintis didelę patirtį, dirbęs 18 metų šioje institucijoje, reikšmingai prisidėjęs prie teigiamų šios institucijos pokyčių, kurie jau įvyko, ir turintis aiškią viziją, kaip dar geriau pagerinti šios institucijos veiklą.
PIRMININKAS. Ačiū. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, daliai opozicijos narių susidaro toks įspūdis, kad ponas A. Dulkys Vyriausybę kaip seną kilimą nuoširdžiai ir intensyviai dulkino ir dabar imamasi priemonių tokį gana principingą vadovą pakeisti nauju. Ar galite užtikrinti, kad naujas vadovas taip pat principingai reikalaus iš Vyriausybės, kuri yra atsakinga už rekomendacijų įgyvendinimą, nuoseklaus darbo?
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą. Valstybės kontrolės funkcijos yra aiškiai apibrėžtos, jos labai svarbios mūsų šalies gyvenime, jos yra skirtos atlikti finansinį auditą, jos yra skirtos atlikti veiklos auditą, viešųjų funkcijų ir prisidėti prie tų funkcijų kokybės gerinimo. Prezidentas tikisi iš visų vadovų, ir iš naujojo vadovo, kad jis maksimaliai vykdys tą funkciją, kuri yra jam priskirta.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Masiulis. Prašom įdėti kortelę.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau jūsų pasiteirauti tokio dalyko. Manęs neįtikino jūsų tas pasakymas ir vienintelis argumentas, kurį pateikiate atleidžiant A. Dulkį, kad reikia, kad geriau būtų įgyvendinamos rekomendacijos. Aš norėčiau pasiteirauti, kas turėtų įgyvendinti tas rekomendacijas ir geriau stengtis? Ar pats A. Dulkys ir turėtų jas įgyvendinti? Turbūt jis pateikia rekomendacijas apie įvairias institucijas? Tai tos institucijos… Jų įgyvendinimą kontroliuoja Vyriausybė. Vadinasi, jūs baudžiate A. Dulkį už tai, kad Vyriausybė neįgyvendina rekomendacijų. Aš taip suprantu. Ir jeigu Prezidentas laikosi principo, kad gerų arklių ten kažkur nekeičia, tai čia šiuo atveju tikrai yra geras arklys, jisai rizikuoja jį keisdamas į nežinomą.
PIRMININKAS. Klauskite.
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą ir komentarą. Vėlgi pakartosiu, kad Prezidentas labai atidžiai vertino visas kandidatūras, įskaitant ir pono A. Dulkio, prieš teikdamas Seimui. Prezidentas tikisi, kad Valstybės kontrolės veikla ateityje dar sustiprės, dar pagerės ir tai padidins visų viešųjų funkcijų kokybę ir kartu mūsų visų gyvenimą.
PIRMININKAS. Ačiū. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas patarėjau, iš tikrųjų norėtųsi iš jūsų truputį aiškesnių, platesnių paaiškinimų, nes valstybėje yra gausu privisę kontroliuojančių institucijų, tarp jų ir Valstybės kontrolė, vadovaujama pono A. Dulkio, buvo iš tikrųjų vėliavnešė – vėliavnešė ir tarptautiniu mastu, iš Europos Audito rūmų sulaukdavo pagyrimų. Ir šiandien, kai teikiama iš prezidentūros vienos institucijos – VSD – vadovas antrai kadencijai, labai neaiški argumentacija, kas iš tikrųjų yra blogai institucijoje, kuri rodė pavyzdį, kaip reikia kontroliuoti ir prižiūrėti, ir save prižiūrėdavo pagal aukščiausius standartus. Labai prašau pateikti, nes šiandien (su visa pagarba kitu dekretu teikiamam kandidatui) mes esame patenkinti valstybės kontrolieriaus veikla. Vienintelis, kas nepatenkintas, turėtų būti…
PIRMININKAS. Klauskite.
S. GENTVILAS (LSF). …šešias sąlygines išvadas gavusi Vyriausybė šešerius metus iš eilės.
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą. Vėlgi šiek tiek pakartosiu, kad Prezidentas tikrai dėkoja S. Dulkiui už atliktus svarbius darbus ir tikisi, kad šios institucijos veikla dar galėtų būti gerinama ateityje. Keletą aspektų minėjau, tos rekomendacijos ir jų įgyvendinamumas – tam tikrais atvejais galbūt tos rekomendacijos galėtų būti konkretesnės ir tai leistų pasiekti geresnį rezultatą.
Yra vienas aspektas: šiek tiek yra sumenkęs visuomenės pasitikėjimas Valstybės kontrole, čia šiek tiek irgi galima patobulėti. Valstybės kontrolė tikrai gerai vykdo savo funkcijas, ir Prezidentas tikisi, kad ji dar sparčiau gerins savo veiklą ir prisidės prie efektyvesnių viešųjų paslaugų.
PIRMININKAS. N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Susidaro įspūdis, kad dabartinis valstybės kontrolierius yra už kažką baudžiamas, bet jūs nepasakote už ką, nes nėra nė vieno priekaišto, ką jis blogai padarė. Aš prisijungiu prie prieš tai kalbėjusių kolegų, kad iš tikrųjų tai buvo pavyzdinė įstaiga, pavyzdinis vadovas ir tai buvo visiškas ir puikus pareigų atlikimas. O pasirinkimas pavaduotojo su argumentu, kad reikia geriau… Kaip Prezidentas gali pamatyti, kad, pavyzdžiui, pavaduotojas dirba geriau už vadovą?
S. KRĖPŠTA. Dėkoju už klausimą. Naujo kandidato teikimas yra susijęs su tuo, kad baigiasi dabartinio kandidato kadencija. Kadencijų sandūroje Prezidentas atidžiai vertino įvairius kandidatus, iš jų – ir valstybės kontrolierių, ir nusprendė, kad būtent siūlomas kandidatas turi aiškesnę ir ambicingesnę veiklos viziją, kaip dar labiau sustiprinti šios institucijos veiklą.
PIRMININKAS. Motyvai, kolegos. P. Urbšys – už.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų daug kalbate apie blizgesį, bet kiek tas dabartinės Valstybės kontrolės blizgesys yra tariamas ir kiek jis yra tikras? Ar jums teko susipažinti su Valstybės kontrolės darbuotojų laišku, kuris buvo adresuotas Seimo nariams? Ten aiškiai išdėstytos tam tikros abejonės, ar vyriausiasis valstybės kontrolierius iš tikrųjų neužsimiršo? Ar jis nepadarė iš šios svarbios institucijos savo asmeninio kromelio?
Mane stebino vienas dalykas. Taip, audito išvados tarsi būdavo labai profesionalios ir išsamios, bet kaip paaiškinsite tą faktą, kad vienu metu Valstybės kontrolė sako: blogai, kad dirba pagal darbo sutartį, kur faktiškai atliekamos pareigos, susijusios su valstybės tarnautojo funkcijomis. O kai reikia sau atlyginimus didinti, tada pasako: viskas gerai, valstybės kontrolieriaus darbuotojus darykite kaip pagal darbo sutartį dirbančius asmenis. Tai tas įsivaizdavimas, kad žinybinis interesas yra aukščiau nei valstybinis, ir kai kuriais atvejais susidaro įspūdis, kad asmeninis įsivaizdavimas apie save tame poste jau tampa žalingas ne tik tai kontrolės institucijai, bet ir tam pačiam asmeniui. Man atrodo labai logiška, kad dabar siūloma rotacija.
PIRMININKAS. Ačiū. I. Degutienė – prieš. I. Degutienė – prieš!
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tiesiog skauda širdį, kad reikia atleisti žmogų, kuris per savo kadenciją kaip Seimo atskaitinga institucija ne vieną kartą valdybai pirmiausia teikė savo institucijos restruktūrizaciją, taupė pinigus, optimizavo darbuotojų skaičių, kartu kokybiškai atliko visus tai institucijai pavestus darbus. Reikia pasakyti, kad per tiek metų kaip niekada valstybės institucija, vadovaujama pono A. Dulkio, padarė tokių darbų, kad jeigu tiek Vyriausybė, tiek ministerijos, tiek kitos institucijos, kurioms buvo duotos rekomendacijos, būtų jas vykdžiusios, ir kartais komitetai, žiūrėdami, ar vykdomos Valstybės kontrolės rekomendacijos, matę, kad jos tikrai nėra vykdomos, tai iš tikrųjų ir šiandien šioje ekstremalioje situacijoje mūsų valstybinės institucijos turėtų visiškai kitą situaciją, negu dabar yra, ir ekonomiškai, ir finansiškai. Todėl tikrai apgailestauju, bet negaliu balsuoti už tokio žmogaus atleidimą, tuo labiau kad jis neteikiamas kitai kadencijai. Šita institucija, kaip labai svarbi valstybės institucija, kuri yra pagalbininkė Seimui teikiant parlamentinę kontrolę ir kontroliuojant Vyriausybės veiklą… iš tikrųjų apgailestauju, kad nueita tokiu keliu. Todėl balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir ačiū Prezidento patarėjui. Mes kol kas norėtume paprašyti, kad jūs palauktumėte šiek tiek, nes mes pereisime prie balsavimo dėl ankstesnių klausimų. Matyt, po to, po kokių 15–20 minučių, grįšime prie pristatymo. Gerai? Ačiū.
Kolegos, mes dabar turime balsuoti dėl projektų, kuriuos numatėme, jau šiek tiek vėluojame, bet vis tiek.
12.56 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Darių Jauniškį iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriaus pareigų“ projektas Nr. XIIIP-4676(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Taigi dabar 1-6 klausimas. Balsavimas po svarstymo dėl D. Jauniškio atleidimo. Galime balsuoti? Balsuojame. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. (Šurmulys salėje) Gerbiami kolegos, balsuojame dėl atleidimo po svarstymo.
Gerbiami kolegos, balsavo 119 Seimo narių: už – 115, prieš nebuvo, susilaikė 4. Po svarstymo pritarta.
Priėmimas. Kolegos, yra vienas straipsnis. Galime jam pritarti? Pritarta. Yra norinčių kalbėti už. Ar reikia kalbėti už? Gal nereikia? (Balsai salėje) Taupome laiką. Balsuojame dėl viso nutarimo. (Balsai salėje) Nori? Jūs nebuvote užrašytas. Gerai. A. Gumuliauskas – už.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Kadangi aš jau ne vieną kartą kalbėjau, tai…
PIRMININKAS. Prašom arčiau mikrofono.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Kadangi ne vieną kartą jau kalbėjau, tai pasakysiu, kad aš visus kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. P. Gražulis – prieš.
P. GRAŽULIS (MSNG). Taigi, Seimo nariai, aš manyčiau, kad apskritai tokių institucijų vadovai neturėtų dirbti ilgiau kaip vieną kadenciją. Matome, kokia yra sukurta valstybė. Faktiškai nėra demokratijos…
PIRMININKAS. Jūs ne dėl to kalbate, kolega.
P. GRAŽULIS (MSNG). Dėl D. Jauniškio aš kalbu.
PIRMININKAS. Dėl atleidimo?
P. GRAŽULIS (MSNG). Taip, dėl atleidimo. Tai mes tik atleidžiame ir tuoj vėl paskirsime. Aš manyčiau, geriau tada neatleiskime. Kam mums jį atleisti, jeigu jį vėl paskirsime po dešimties minučių? Čia yra nesąžininga, čia tik kažkokios procedūros. O jeigu apskritai kalbėtume apie mūsų valstybėje per 30 nepriklausomybės metų susidariusią situaciją, ir vadovaujant jam, tai yra persekiojami kitaminčiai, tie, kurie turi savo nuomonę, keliamos baudžiamosios bylos ir jokios demokratijos nėra. Kai aš pono D. Jauniškio paklausiau, o kiek yra iškelta baudžiamųjų bylų žmonėms pagal jūsų surinktą informaciją, jis net neatsakė. Tai irgi, matyt, yra valstybės paslaptis. Žinoma, aš galbūt pasisakysiu šiek tiek plačiau, kai bus balsuojama, kai bus teikiama tvirtinti jo kandidatūra.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Anušauskas – už.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų buvo daug triukšmo dėl balsavimo formos. Imkite pavyzdį iš P. Gražulio – nebijo pasisakyti, turėti savo nuomonę. Aš manau, kad balsavimas turėtų būti toks, kad mes atspindėtume savo pozicijas, savo nuomones pagal savo supratimą, ne kieno nors norus. Man būtų iš tikrųjų gaila stebėti, jeigu politikai slėptųsi už slapto balsavimo širmos ir bijotų išsakyti savo nuomonę. Savo nuomonės, savo pozicijos politikas neturi slėpti nuo visuomenės. Todėl aš, aišku, pasisakysiu ir kviečiu kolegas pasisakyti už šį ir kitą nutarimą dėl paskyrimo.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Masiulis – už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš, kolegos, džiaugiuosi demokratijos lygiu, kurį mes turime. Iš tikro Lietuvoje yra tiek toli pažengusi demokratija…
PIRMININKAS. Arčiau mikrofono!
K. MASIULIS (TS-LKDF). …kad mes turime čia, Seime, keletą asmenų, kurie kalba taip, kad juos labai noriai cituotų sputnik.ru. Tiesą sakant, labai stipriai stengiasi įtikti ir vizgina uodegą prieš rusiškus žiniasklaidos kanalus. Petrai, pirmyn ir toliau!
PIRMININKAS. S. Jovaiša – už.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Pasisakysiu už ir noriu atkreipti kai kurių dėmesį, kad psichiatrijos gydytojai taip pat prižiūri. Gal ne persekioja, bet prižiūri savo pacientus.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Darių Jauniškį iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriaus pareigų“ projekto Nr. XIIIP-4676. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Kolegos! (Balsai salėje) Kolegos, balsavimas pradėtas.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 128 Seimo nariai: vienbalsiai 128 – už. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
13.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Darių Jauniškį Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriumi“ projektas Nr. XIIIP-4677(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Darių Jauniškį Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriumi“ projektas Nr. XIIIP-4677. Svarstymas. Atsiprašau, priėmimas. Svarstymas jau buvo.
Už norėtų kalbėti A. Anušauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Valstybės saugumo departamentas turi būti drąsi institucija. Ji neturi bijoti politinio spaudimo, bet vykdyti tas pareigas, kurios yra numatytos įstatymuose. Per daugybę metų, kad ir kokie žmogaus nuopelnai būtų, žmonės keičiasi, jų aplinka keičiasi ir tai išduoda jų naujos nuostatos, kalbėjimas. Kiekvienas į tai turi savo teisę. Tą, aš manau, mes Seime įrodėme suteikdami tribūną, ir ne kartą. Aš manau, kad tai irgi yra svarbu. Tačiau Valstybės saugumo departamentui mes negalime primesti kokios nors neliečiamųjų kastos. Tokių negali būti.
Mes Seime atlikome ne vieną parlamentinį tyrimą ir teko atsisveikinti su kai kuriais kolegomis po Valstybės saugumo departamento, būtent po jo, pateiktos informacijos, po atliktų parlamentinių tyrimų. Ar jie irgi turėjo būti netiriami, ar irgi turėjo būti nerenkama informacija? Aš manau, kad turėjo būti renkama, turėjo būti tiriami. Neliečiamųjų šiuo atveju, kai kalbama apie nacionalinį saugumą, neturi būti, bet viskas turi būti pagal įstatymų rėmus, griežtai pagal įstatymų rėmus. Aš nenoriu kartoti ir dar kartą sakyti – mokykitės ir mokykite kitus, švieskitės, skaitykite pagaliau knygas apie saugumo darbą. Gal tikrai kai kurie klausimai atkris savaime.
PIRMININKAS. Ačiū. V. Bakas – prieš.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, aš truputį kitu kampu pasisakymą šiandien padarysiu. Mus bando įtikinti šiandien VSD direktorius, ponas D. Gaižauskas, kuris taip ir nepaaiškino situacijos, už ką buvo tikrinamas Marijampolės policijoje, mus bando įtikinti, kad informacijos tikrinimas nėra informacijos rinkimas. Noriu jums pasakyti, kad pagal Žvalgybos įstatymą neįmanoma patikrinti nesurinktos informacijos. Informacija, esanti žvalgybos duomenų bazėse, yra žvalgybos informacija, kuri surinkta naudojant žvalgybos priemones. Tai pirma. Šiuo atveju rinkimas, žodžiu, be pagrindo, buvo šiukštus įstatymo pažeidimas.
Antra. Aš negaliu pasakyti kitaip, kas vyksta šiandien, kaip hibridinė operacija prieš mūsų visuomenę, joje bandoma įtikinti visuomenę ir mus, kad rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą, sekti yra normali praktika. Mums visiems tai yra normalu. Aš manau, kad tai yra nenormali praktika, ir noriu kreiptis į visą žvalgybos bendruomenę. Nepakluskite neteisėtiems įsakymams. Nepakluskite konformistams. Stokite ir būkite Lietuvos valstybės ir jos žmonių pusėje. Nesitaikstykite su neteisėtais nurodymais. Toks būtų palinkėjimas.
Jeigu jūs tai darysite, mes dar prie šio klausimo grįšime, ir aš manau, kad tikrai paaiškės gėdingi, tikrieji veidai šios, kaip minėjau, hibridinės operacijos, kuria bandoma prijaukinti mūsų visuomenę prie to, kad kištis į jų gyvenimą žvalgyboms yra normalu. Aš už tokią logiką, su kuria eina žvalgybos vadovas į naują kadenciją, balsuoti negaliu.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Masiulis – už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, tiesiog smagu šiandien girdėti ir stebėti šį posėdį ir visa tai, kas aplink vyksta. Labai smagu jau porą mėnesių ar trejetą mėnesių gerbiamą V. Baką matyti, kaip jis atsibudo ir ėmė atakuoti VSD. Labai įdomu buvo Z. Vaišvilą čia irgi klausyti. Na, P. Gražulis gal tik tais savo šūkavimais ne taip subtiliai bando atakuoti šią instituciją. Tos atakos tikslas yra, kad pastebėtų, kas čia vyksta, Rusija. Pastebėtų jos žiniasklaida ir pateiktų Lietuvą kaip kokią kagėbistinę valstybę, kurioje VSD yra tas pats kas KGB. Persekioja žmones, parlamentarus, demokratiją. Demokratijos čia nėra ir panašiai. Šito šie asmenys siekia. Aš nežinau, atlygintinai, neatlygintinai, bet tikslai, mano vertinimu, yra tokie, o ne kitokie. Sukompromituoti Lietuvą ir sukompromituoti šią instituciją. Aš dėl savo istorijos arba savo praeities turėjau galimybę arti prisiliesti prie tos institucijos dirbdamas pas du premjerus ir panašiai. Aš matau, kokį didžiulį progresą jinai yra padariusi. Aš siūlau iš tikrųjų ir toliau leisti jai augti.
PIRMININKAS. Ačiū. N. Puteikis – prieš.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Nekartosiu V. Bako ir P. Urbšio argumentų, kuriuos jie pasakė šio klausimo atleidimo dalyje. Noriu atkreipti dėmesį, kad statistika apie pasiklausymus, net ir priėmus… net ir galvojant, kad tiesą sako VSD vadovas, sakydamas, kad dauguma tų pasiklausymų susiję su imigrantais, manęs neįtikina. Aš manau, kad, lyginant su kitomis šalimis, šis skaičius yra neproporcingai didelis, ir manau, kad toks žmogus neatitinka vakarietiškos demokratijos standartų ir negalėtų dirbti VSD vadovu.
Taip pat aš iš jo tikėjausi, kad jisai ištaisys ankstesnių VSD vadovų ir politikų klaidas ir tuos Saugumo departamento aukščiausius vadovus, departamentų vadovus, skyrių, padalinių vadovus, kurie dėl tam tikrų politinių aplinkybių buvo išmesti į gatvę ir dabar dirba taksistais arba yra bedarbiai, kad jisai išspręs jų įdarbinimo klausimą ir taip priartins mus, pavyzdžiui, prie Amerikos modelio, kai valstybė investuoja didžiulius pinigus į specialiųjų tarnybų vadovus, padalinių vadovus, bet jie neatsiduria Amerikoje gatvėje. Jie atsiduria tam tikruose padaliniuose, kurie teikia intelektinę informaciją, naudoja savo patirtį, perteikia ją naujiems vadovams, ir taip valstybė nepraranda pinigų, valstybė nepraranda žmonių. Aš tikrai tikėjausi, kad tie buvę saugumo darbuotojai nebedirbs taksistais ir nebus bedarbiai, ir labai esu dėl to nusivylęs. Dėl šių priežasčių aš agituoju balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. D. Gaižauskas – už.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, kai kalbame apie tikrai labai garbingą žmogų, tai yra D. Jauniškį, kažkaip nedera, kai vis paminime V. Bako pavardę, nes žmogus vis tiek nesupranta, kas yra informacijos rinkimas ir kas yra informacijos tikrinimas. Bet ne apie tai. Norėčiau visų jūsų paprašyti palaikyti šią kandidatūrą būtent už tai, kad padarė visus darbus, kurie buvo pavesti per jo kadenciją, už gerbiamojo D. Jauniškio asmenines ir dalykines savybes bei užbrėžtus tikslus, kuriuos numato įgyvendinti, jeigu vėl taps VSD vadovu. Tikrai prašau palaikyti dar kartą šio VSD vadovo kandidatūrą antrai kadencijai.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Urbšys – prieš.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai norėtųsi pasakyti trumpai, kad tie, kurie dabar spekuliuoja tuo tyrimu, rinkimu, tegu pažiūri Žvalgybos įstatymą. Žvalgybos įstatyme nėra nei rinkimo, nei tikrinimo, nei sekimo, yra duomenų rinkimas – arba sankcionuotas, arba nesankcionuotas. Taškas.
Bet dabar, jeigu kalbėtume apie gerbiamojo D. Jauniškio kandidatūrą, tikrai aš neabejoju šito karininko lojalumu valstybei. Jis ne kartą įrodė, kad yra pasirengęs aukoti net ir gyvybę dėl Lietuvos. Bet man nepriimtina, kad būtent tas paskyrimas yra susijęs ne su kuo nors kitu, bet su politiniu Gariūnų turgaus atspalviu, nes akivaizdu, kad vieni ir kiti nori įgyti didesnę įtaką šitai struktūrai būtent per šitą vadovą. Tai, kad norima tęsti tas liūdnas tradicijas, kurios buvo propaguojamos ankstesnėje kadencijoje, kai politinės galios buvo ir stiprinamos specialiųjų tarnybų galiomis… Jeigu mes kalbame apie tai, į ką Rusija yra nusitaikiusi, Rusija yra nusitaikiusi į demokratiją. Ar yra normalu, jeigu mūsų visuomenėje po 30 metų nepriklausomybės atgavimo tebevyrauja baimė? Ar yra normalu, kad pagrindinė varomoji jėga politikoje yra savanaudiškumas? Todėl aš balsuoju ne prieš patį asmenį kaip D. Jauniškį, aš pasisakau prieš tai, kas vyksta. Aš vis dėlto manau, kad D. Jauniškis turi vieną kartą įsisąmoninti – tarnavimas valstybei tai ne tarnavimas asmeniui.
PIRMININKAS. Ačiū. S. Tumėnas – už.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš šiandien nepavydžiu D. Jauniškiui. Girdėdamas šitą mūsų politikavimą, įsivaizduoju, kad vis dėlto spaudimas, politikų spaudimas Valstybės saugumo departamentui nėra pasibaigęs. Nėra taip, apie ką aš visada sakau, kad VSD turi kontroliuoti ne Vyriausybė, ne Seimas, ne prezidentūra, o Lietuvos Respublikos Konstitucija.
Kviečiu pritarti ir patvirtinti D. Jauniškio kandidatūrą į VSD direktoriaus pareigas antrajai kadencijai, nes šiandien keisti vadovą, kuris yra sukaupęs didžiulę patirtį, kuris turi tarptautinę patirtį, kuris turi NATO parnerių pritarimą, manyčiau, būtų perteklinis ir nereikalingas dalykas. O pertekliniai sprendimai, kaip ir spaudos konferencijos nacionalinio saugumo temomis, tariamų nusižengimų ieškojimas, šiandien, manyčiau, mums mažiausiai reikalingi. Linkiu D. Jauniškiui kantrybės ir noriu palinkėti, kad jam jo darbe būtų vienintelis autoritetas – tai valstybės saugumo siekimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Gražulis – prieš.
P. GRAŽULIS (MSNG). Pirmiausia noriu ponui A. Anušauskui pasakyti, kas diskredituoja Saugumo departamentą. Tai pats Saugumo departamentas ir jūsų paskirti vadovai. Kas pastatė A. Pocių, KGB rezervistą, saugumo vadovu? Ne jūs, ponai konservatoriai? Jūs! Kas, ar ne Saugumo departamentas kartu su Rusijos specialiosiomis tarnybomis penkerius metus E. Kusaitę, 12 metų mergaitę, penkerius metus… paskelbė teroriste ir bylinėjosi, kol Lietuvoje laimėjo teismus. Kas tai darė? Kas, ar ne M. Laurinkus, buvęs konservatorius, pasistatė… savo gimtadienio proga pasigavo savo… pagerbti save, šnipą, savo tarpe?.. Ir šiandien akivaizdu, kad A. Paleckis paleistas D. Jauniškio skyrimo išvakarėse, tai yra užkulisinis susitarimas, kad vienbalsiai balsuotų už D. Jauniškį antrai kadencijai. O jūs tikite, kad tai sutapimas?
Aš šiandien esu įsitikinęs, kad tiek daug surinko informacijos ponas D. Jauniškis apie dabartinį Prezidentą G. Nausėdą, kad jis neturi jokio kito pasirinkimo kaip tik teikti jo kandidatūrą antrai kadencijai, kad neištiktų jo R. Pakso apkalta, akivaizdu. Tai čia jūs laikote demokratija? Jūs tuos, kurie turi savo nuomonę, išvadinate žąsinais, psichiatriniais ligoniais. Tai čia jūsų, konservatoriai, demokratija?
Sukurpėme per 30 metų Lietuvą. Jokios demokratijos neliko. Kai klausau pono D. Jauniškio ataskaitas apie grėsmes valstybei, man juoką kelia. Pone Jauniški, aš pasakysiu, kas yra grėsmė: konservatoriai, užvaldyta žiniasklaida, užvaldyti teismai, Konstitucinis Teismas ir jūs esate užvaldyti! Va kur yra grėsmė Lietuvos valstybei! Didžiausia nacionalinė grėsmė valstybei esate jūs!
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, visi pasisakėte? (Balsai salėje)
Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Darių Jauniškį Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriumi“, projekto Nr. XIIIP-4677. Kas pasisako už, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Gerbiami kolegos, balsavimas pradėtas. Kviečiu visus sėsti į vietas ir balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 118 Seimo narių: už – 109, prieš – 4, 5 susilaikė. Seimo nutarimui pritarta. (Gongas, plojimai) D. Jauniškis skiriamas VSD direktoriumi. Sveikiname nuoširdžiai ir linkime sėkmės jūsų nelengvame darbe. Sėkmės! Nepamirškime, kad mes tik pritariame. Prezidentas paskirs dar jus, bet aš tikiuosi, kad čia nebus nesusipratimų.
13.17 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 32 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 321 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4686(2) (pateikimo tęsinys)
Kolegos, grįžtame prie mūsų darbotvarkės ir prie balsavimų. Mes dabar turime balsuoti dėl pateikimų, tai yra 1-2 klausimas – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 32 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 321 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4686(2). Kas pritaria po pateikimo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimą pradėjome.
Gerbiami kolegos, balsavo 126 Seimo nariai, vienbalsiai 126 – už. Ačiū. Pagrindiniu komitetu skiriame Sveikatos reikalų. Ar dar reikia? Ypatinga skuba. Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Linkčioja, pritariame. Sveikatos reikalų komitetas.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). O aš norėčiau prašyti Seimo leisti mums eiti dirbti, nes posėdis užsitęsė ir mes norėtume komiteto posėdį…
PIRMININKAS. Taip, leidžiame.
13.19 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6, 8 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4692 (pateikimo tęsinys)
Kolegos, gretai nubalsuojame. Sveikatos draudimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4692. Balsuojame. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiami kolegos, balsavo 126 Seimo nariai, 125 – už, prieš nebuvo, susilaikė 1. Pritarta.
Ypatinga skuba, pirmininke? Pirmininke, ypatinga skuba. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas.
13.20 val.
Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2, 15 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4694, Civilinio kodekso 6.751 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4693 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Turizmo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4694 ir lydimasis – 1-4.2 klausimas. Balsuojame dėl abiejų. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiami kolegos, balsavo 126 Seimo nariai: vienbalsiai pritarta.
Vyriausybė siūlo ypatingos skubos tvarka. Galime pritarti? Pritariame. Pagrindiniu komitetu siūlomas Ekonomikos komitetas. Galime pritarti? Pirmininkas linkčioja. Ačiū, pritarta.
Kolegos, kviečiu į tribūną Ministrą Pirmininką S. Skvernelį. Premjere, gerbiamas premjere, kviečiu į tribūną. (Balsai salėje) Tuoj, tuoj, Ministrui Pirmininkui suteikiame žodį. Prašom.
Kol Ministras Pirmininkas ateis, prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš norėčiau paprašyti Biudžeto ir finansų komitetui leisti per posėdį dirbti, nes turime svarbų klausimą.
PIRMININKAS. Leidžiame. Premjere, prašom. (Triukšmas salėje) Klausiu Seimo, leidžiame? Leidžiame. Ačiū. (Triukšmas salėje) Premjere, prašom. Balsuoti norite? Gerai. (Triukšmas salėje) Ar leidžiame? (Balsai salėje) Na, gerai, balsuojame, ar leidžiame komitetams dirbti pertraukos metu. Prašom. Kas už, kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Kolegos, netriukšmaujame!
Kolegos, balsavo 122 Seimo nariai: už – 109, prieš – 6, susilaikė 7. Leidžiame.
Premjere, prašom.
13.23 val.
Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio kalba
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Laba diena, kolegos, aš tikėjausi prieš balsavimus žodį gauti, bet gavau vėliau, sako, geriau vėliau negu niekada. Išties labai ilgai netrukdysiu jūsų laiko. Mes visi dirbame esant nestandartinei situacijai, tokiai, kokios neturėjome, linkėkime ir prašykime Dievo, kad daugiau nepasikartotų.
Tie sprendimai, kurie ir čia priimami, ir Vyriausybėje, nėra tobuli. Mes tikrai matome, kad ne apie viską pagalvojome, gauname jūsų pasiūlymų, girdime, ir šiandien turbūt geriausias pavyzdys buvo dėl rezidentų. Aš tiesiog tik noriu paprašyti, kadangi buvo pateikimas, bus balsavimas, palaikyti tuos įstatymų projektus, kurie šiandien, esant nestandartinei situacijai, reikalingi. Aš nenoriu čia daug plėstis, kaip mes valdome situaciją – gerai, blogai. Yra ekspertai, analitikai, yra ne tik Lietuvos analitikai, kurie kalba, ir ta informacija bus paskelbta. Čia nereikia tokių sunkių sprendimų, todėl aš tikrai neabejoju, kad ta dialogo paieška, kuri buvo praeitą savaitę, galiu padėkoti (nekalbėdamas apie valdančiąsias frakcijas) tiek G. Paluckui, tiek V. Čmilytei-Nielsen, tiek G. Landsbergiui, kad buvo dialogo paieškos, galbūt po to šalto dušo, bet aš manau, kad mes ir po jo visi išeiname stipresni ir priimame tuos sprendimus, kurie šiandien reikalingi.
Yra diskusijų dėl įvairių įstatymų, dėl kurių reikės balsuoti jau priėmimo stadijoje. Pirmiausia daug kam galbūt kelia nerimą Civilinės saugos įstatymo pataisos ir ypač ta dalis, kuri susijusi su kainų reguliavimu. Mieli kolegos, mes kalbame apie tikrai nestandartinę situaciją. Niekas nekalba ir pačiame įstatyme sudėti saugikliai – turi būti valstybės mastu paskelbta ekstremali situacija arba nepaprastoji padėtis. Tai turi būti atlikta derinant su vartotojų teises ginančiomis institucijomis, Konkurencijos taryba. Mes turime turėti ne vėzdą, bet įrankį reaguoti tais atvejais, kai iš tikrųjų per tokią krizę atsiranda noras pasipelnyti iš žmonių baimių, iš žmonių interesų ir lūkesčių. Mes kalbame pirmiausia apie apsaugos priemones ir dezinfekcinį skystį, ką mes matėme ir matome dabar. Tas proveržis turi atsirasti mūsų gyventojams, kad būtų galima už protingą, realią kainą įsigyti apsaugos priemonių. Tokiais atvejais valstybė turi turėti galimybę. Mes kalbame apie galimybę išskirtinėmis sąlygomis, nekasdieninėmis, su labai dideliais saugikliais. Tikrai prašau paremti.
Lygiai tas pats, kas yra susiję su sankcijomis. Taip, pagrindinė mūsų sėkmė bus, jeigu bus atsakinga visuomenė, suprantanti, kad didžiausias pavojus yra viruso dalinimasis mūsų visuomenėje. Bet yra žmonių, kurie, deja, to nesupranta ir nesupras. Todėl sankcijos turi būti irgi adekvačios. Kalbame apie tuos atvejus, kai dėl vieno neatsakingo asmens, žinančio, kad jis serga, kad jis turi šitą virusą ar panašų virusą, yra užkrečiama gana didelė mūsų populiacijos dalis. Pabrėžiu – sąmoningai. Galbūt net ir laisvės atėmimo sankcija turėtų suveikti atgrasančiai. Todėl tikrai čia mes kalbame vėlgi apie išskirtines mūsų valstybės sąlygas, nekasdieninę veiklą. Tikrai prašau paramos, pasitikėjimo.
Lygiai tas pats, kas susiję su užimtumo reikalais ir įstatymu. Taip, jau žmonės registruojami. Mes matome, daugiau negu 12 tūkst. žmonių užsiregistravo gauti išmoką. Taip pat matome, kiek įmonių užsiregistravo dėl prastovos apmokėjimo. Priimkime tą sprendimą. Jeigu mes matome, kur yra diskusija dėl privalomojo sveikatos draudimo, jeigu… Na, nėra šiandien tobula. Priimkime įstatymą, leiskime pradėti išmokėti žmonėms iki Velykų tas pajamas, kurios tikrai reikalingos. Po to kalbėkime. Galbūt atleisti ieškokime variantų, kad per tuos dvejus metus nereikėtų sumokėti. Čia jau yra mūsų apsisprendimas. Bet šiandien tų sprendimų tikrai reikia, nes pinigų laukia žmonės ir verslas.
Todėl tikrai dar kartą prašau jūsų susitelkimo, vienybės. Šioje situacijoje to mums labiausiai reikia. Ir dar naudodamasis proga prašau (nežinau, ar šiandien galėsiu kalbėti) jūsų pagalbos kaip politikų, kaip autoritetų dėl šio savaitgalio. Jis yra kritinis. Mes jau fiksuojame iš esmės dešimtą dieną iš eilės stabilią situaciją, vadinasi, įvestos karantino priemonės pasitvirtino – neturime eksponentinio augimo, turime procentinį mažėjimą nuo ištirtų žmonių, kurie užsikrėtę šiuo virusu. Jeigu mes šį savaitgalį susikaupę atlaikysime, nejudėsime, nevažinėsime tarp miestų pas savo artimuosius, gimines, draugus, tikrai mes galime kalbėti – ir tuos sprendimus priimsime kitą savaitę – dėl tam tikrų veiklų, susijusių su mūsų ekonomika, atlaisvinimo, esant ypatingo saugumo priemonėms. Jeigu neatlaikysime, bus pikas, augimo šuolis. Dešimt dienų vėl tokių pačių sąlygų, kokios buvo, plius dar 12 dienų, kad išeitume.
Jūsų autoritetas, jūsų prašymas žmonėms, rinkėjams, draugams, pažįstamiems tikrai padės geriausiai suvaldyti šią situaciją. Prašau nuoširdžiai to palaikymo. Bus taikomos tikrai nestandartinės priemonės, bet jos yra neišvengiamos šį Velykų savaitgalį.
Prašau supratimo ir palaikymo. Dar kartą dėkoju visiems už dialogą. Tikrai mūsų nuomonės skiriasi, tikrai yra geresnių, blogesnių pasiūlymų, bet šiandien, šiuo metu, tikrai, manau, mes galime susitelkti ir pademonstruoti ir dialogą, ir vienybę, ir atsisakyti kažkokių buvusių asmeninių ambicijų. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū Ministrui Pirmininkui.
Gerbiami kolegos… (Balsas salėje: „Galėčiau paklausti?“) Ne, mes čia negalime. Čia tiesiog Ministras Pirmininkas… Ne tas žanras. Atsiprašau. Atsiprašau, Vilija, negalima paklausti.
Kolegos, noriu pasitarti su Seimu. Mes padarėme pertrauką dėl skyrimo, bet mes jau įžengėme į savo pertrauką. Mes galime pratęsti, užbaigti skyrimo pateikimą? Galime? Galime.
Prašau. Kviečiu S. Krėpštą į tribūną. (Balsai salėje) 1-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Mindaugo Macijausko skyrimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriumi“ projektas Nr. XIIIP-4690. (Balsai salėje) Pateikimas. Prašom. (Balsai salėje) Dėl ko? (Balsai salėje) Bus balsavimas kartu, lygiai taip, kaip ir buvo dėl VSD, kolegos. Dabar nebus balsavimo. (Balsai salėje) Norite balsuoti? (Balsai salėje) Dėl atleidimo po pateikimo. (Balsai salėje) Ne, balsuosime kartu. Gerai. Prašau. S. Krėpšta. (Balsai salėje) Gerai. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, noriu atkreipti dėmesį, kad mes dar nebaigėme atleidimo procedūros…
PIRMININKAS. Nebaigėme.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …o dabar jau pradėjome naujo paskyrimo procedūrą.
PIRMININKAS. Lygiai taip darėme ir su VSD.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Tai yra nenuoseklus dalykas, nes didelė dalis Seimo narių galbūt nepritaria atleidimui.
PIRMININKAS. Gerai.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Pirma priimkime bent jau kokį nors pirminį sprendimą dėl atleidimo…
PIRMININKAS. Gerai, supratau. Kolegos, visi apie tai?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …dėl naujo paskyrimo.
13.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Arūną Dulkį iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pareigų“ projektas Nr. XIIIP-4689 (pateikimo tęsinys)
PIRMININKAS. Balsuojame tada po pateikimo. (Šurmulys salėje) Grįžtame prie 1-8 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Arūną Dulkį iš Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pareigų“ projektas Nr. XIIIP-4689. Balsavimas po pateikimo. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiami kolegos, balsavo 102 Seimo nariai: už – 49, prieš – 25, susilaikė 28. Nepritarta, todėl mes procedūros netęsime. (Plojimai) Ir nesvarstome teikimo, aiškus reikalas.
Gerbiami kolegos, ačiū visiems už kantrybę. Pertrauka iki 14 val. 30 min.
14 val. 30 min. renkamės į popietinį posėdį. Ačiū. Rytinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.