LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 213
STENOGRAMA
2014 m. gruodžio 16 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja I. DEGUTIENĖ
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame vakarinį plenarinį posėdį. (Gongas)
Registruojamės.
Užsiregistravo 40 Seimo narių.
15.02 val.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės atsakymai į Seimo narių klausimus (pagal Seimo statuto 209 str.)
pirmasis popietinės darbotvarkės klausimas – socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės atsakymai į Seimo narių klausimus (pagal Seimo statuto 209 straipsnį). Gerbiamoji ministre, kviečiu į tribūną. Atsakymams skiriama 15 min. Toliau pagal sąrašą klaus, pirmumo teisė tiems, kas pasirašė raštu, ir kiti pagal eilę, kiek bus likę laiko. Prašom, ministre.
A. PABEDINSKIENĖ. Laba diena, gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, buvo pateikta 10 klausimų ir į juos norėčiau jums atsakyti.
Pirmasis klausimas. „Kodėl Vyriausybė skuba ratifikuoti Stambulo konvenciją, neatsižvelgdama į Lietuvos visuomenės susirūpinimą jos kontroversišku turiniu?“ Atsakau. Tarptautines sutartis, šiuo atveju Stambulo konvenciją, ratifikuoja ne Vyriausybė, bet Seimas. Pagal Tarptautinių sutarčių įstatymą, priimant sprendimą dėl Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties sudarymo tikslingumo, turi būti apsvarstyta, ar šios sutarties projekto nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos užsienio politikos ir nacionalinio saugumo pagrindus ir tikslus, Tarptautinių sutarčių įstatymo reikalavimus. Sprendimus dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių sudarymo tikslingumo priima Lietuvos Respublikos Prezidentas, Vyriausybė arba jos pavedimu ir nustatyta tvarka Užsienio reikalų ministerija.
Taigi Vyriausybė atlieka savo funkcijas, tai yra išanalizuoti ir įvertinti konvencijos nuostatų turinį, visuomenės atsiliepimus bei atitiktį teisės aktams. Konvencija labai kompleksinė, ji apima Teisingumo, Vidaus reikalų, Švietimo ir mokslo, Sveikatos, Kultūros ministerijų kompetencijas, todėl į konvencijos nuostatų analizę ir vertinimą žiūrima labai rimtai ir atsakingai.
Įkurta darbo grupė yra atvira visoms nuomonėms ir pasiūlymams, vertina konvencijos nuostatų turinius ir aspektus, taip pat konvencijos nuostatų įgyvendinimo mechanizmus. Į tarptautinius įsipareigojimus žiūrime kruopščiai ir atsakingai, kaip ir daugelis Europos Sąjungos šalių. Šiandien konvenciją yra ratifikavusios 15 valstybių, iš jų 8 – Europos Sąjungos valstybės. Tai būtų tiek pirmuoju klausimu.
Antrasis klausimas. „Stambulo konvencija siekiama socialinių pokyčių ją ratifikavusių šalių visuomenėse. Ar tiesa, kad Vyriausybė Lietuvos visuomenei dar nėra sudariusi galimybės susipažinti su konvencijos tekstu lietuviškai? Ar nemanote, kad taip bent dalis visuomenės apribojama nuo jos ateičiai svarbaus sprendimo priėmimo?“
Atsakau. esminis konvencijos tikslas yra apginti moteris nuo įvairių smurto formų. Be kita ko, ir vyrus, kaip akivaizdu ir iš konvencijos nuostatų. Taip, moterys nuo smurto nukenčia, be abejonės, dažniau, todėl ir konvencijos pavadinime atsirado „smurtas prieš moteris“. Visuomenė be smurto yra rimtas socialinis pokytis. Tikriausiai būtų retorinis klausimas, ar reikia tokių socialinių pokyčių, kai tiek moterys, tiek vyrai gali gyventi be smurto?
Konvencijos tekstas jau yra išverstas į lietuvių kalbą. Kol darbo grupė vertina vertimo atitiktį konvencijos originalui, kol vertimas nėra autentizuotas, būtų labai neatsakinga neoficialų vertimą skelbti internete ar kokiais kitais būdais pateikti visuomenei. Todėl tikslus autentizuotas vertimas, be abejo, bus pristatytas tiek visuomenei, tiek internete. Tai jokiu būdu neriboja visuomenės galimybės tiek anksčiau, tiek jau dabar susipažinti su konvencijos nuostatomis. Kiekvienas pageidaujantis gali susipažinti su konvencijos angliška versija, lengvai prieinama internete. Įvairios besidominčios organizacijos, kurios savo iniciatyva dalyvauja darbo grupės posėdžiuose, atviruose visiems pageidaujantiems, tikrai atidžiai išnagrinėja konvencijos tekstą anglų kalba ir aktyviai teikia pasiūlymus.
Kaip informavo Užsienio reikalų ministerija, konvencija buvo pasirašoma tik anglų ir prancūzų kalbomis, nes lietuvių kalba nėra oficiali Europos Tarybos kalba. Be kita ko, teisės aktų projektų duomenų bazėje skelbiami visi teisės aktai ir projektai, įskaitant teisės aktų projektus dėl bet kurios tarptautinės sutarties ratifikavimo, ir jie visuomenei yra laisvai prieinami.
Trečiasis klausimas. „Apskritai kalbant, kokios naujos teisės normos atsirastų Lietuvos teisinėje sistemoje, jeigu Stambulo konvencija būtų ratifikuota? Kitaip sakant, ką tokio, ko Lietuvoje dar neturime, tačiau ko mums būtinai reikia, įtvirtintų ši konvencija?“
Atsakau. Konvencijos įgyvendinimas praplėstų esamais teisės aktais reguliuojamų tam tikrų sričių taikymo ribas. Tai priklausytų nuo kiekvienos atitinkamas konvencijos nuostatas įgyvendinančios institucijos kompetencijų. Pavyzdžiui, valstybės narės būtų įpareigotos parengti ir taikyti sisteminio darbo su smurtautojais programas, kurių tikslas – neleisti smurtautojui dar kartą nusikalsti. Lietuvoje valstybės mastu tokių patvirtintų programų šiuo metu nėra.
Antra. Visoms smurto aukoms, ne tik draustoms privalomuoju sveikatos draudimu, turėtų būti prieinamos ne tik būtinosios sveikatos paslaugos. Toliau – pastovus ir sisteminis duomenų rinkimas apie smurtautojus ir nukentėjusiuosius pagal lytį, amžių, smurto rūšį, vietovę, santykį tarp aukos ir smurtautojo. Tai tik keletas pavyzdžių.
Apibendrinant konvencijos inovaciją, kokia yra, tai yra sisteminis požiūris į kovą su smurtu visomis teisinėmis, programinėmis ir kitomis priemonėmis, nepraleidžiant nė vieno niuanso tam, kad kompleksiškai taikant visas tarpusavyje susijusias nuostatas smurtas prieš moteris ir smurtas artimojoje aplinkoje, kaip žmogaus teisių pažeidimas, būtų įveiktas.
Ketvirtasis klausimas. „Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sudarė darbo grupę Stambulo konvencijos galimybių ratifikavimo analizei ir pasiūlė į šią darbo grupę kviesti ne tik valstybinių institucijų, bet ir nevyriausybinių organizacijų bei pilietinės visuomenės atstovus. Kas ir kokiu būdu galėjo dalyvauti atrankos į darbo grupę procese?“
Darbo grupė sudaryta atsižvelgiant į konvencijos straipsniuose įvardintas kompetencijų sritis. Analizuojant konvenciją, siekiama įsiklausyti į nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų nuomonę. Darbo grupės posėdžiai yra atviri, apie numatomus darbo grupės posėdžius viešai skelbiama ministerijos interneto tinklalapyje, todėl nevyriausybinių organizacijų atstovai gali atvykti ir dalyvauja bei pasisako darbo grupės posėdžiuose.
Noriu pasakyti, kad šios darbo grupės vienas posėdis buvo skirtas vien tik nevyriausybinių organizacijų nuomonei išgirsti, tačiau stebėtojų teisėmis nevyriausybinių organizacijų atstovai dalyvavo laisvai. Šia galimybe naudojosi ir moterų organizacijos, ir Tėvų forumas. Vienas iš darbo grupės posėdžių, kaip minėjau, buvo skirtas šioms nevyriausybinėms organizacijoms.
Taip pat ministerija, rengdamasi sudaryti darbo grupę konvencijos ratifikavimo galimybių analizei atlikti, raštu kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl narių delegavimo. Visos institucijos delegavo į darbo grupę savo atstovus oficialiais raštais. Buvo kreiptasi į Seimo Žmogaus teisių komitetą, Kultūros ministeriją, Sveikatos apsaugos ministeriją, Švietimo ir mokslo ministeriją, Teisingumo ministeriją, Vidaus reikalų ministeriją, Užsienio reikalų ministeriją, Generalinę prokuratūrą, Kalėjimų departamentą prie Teisingumo ministerijos, Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociaciją, Lietuvos žmogaus teisių asociaciją, Nacionalinę teismų administraciją, Lietuvos vyskupų konferenciją, Moterų informacijos centrą, koaliciją „Moters teisės – visuotinės žmogaus teisės“.
Penktasis klausimas. „Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro ir Lietuvos tėvų forumo jungtiniame pranešime spaudai šių metų lapkričio 19 d. teigiama, jog į minėtą darbo grupę, socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu, įtrauktos Seimo narės M. A. Pavilionienė ir D. Kuodytė. Jeigu pateikta informacija yra teisinga, kokiu pagrindu į darbo grupės sudėtį įtrauktos būtent šios Seimo narės?“
Į darbo grupes, kurios sudaromos ministerijos sprendžiamoms problemoms nagrinėti, teisės aktų, taip pat įstatymų ir Vyriausybės nutarimų projektams parengti, ministras gali pasitelkti kitų įstaigų ir organizacijų atstovus. Tokią teisę ministrui suteikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 892 (9.2 papunktis). Į darbo grupės sudėtį įtraukus Seimo narius, kaip ir kitos organizacijos atstovus, teisės aktai nebuvo pažeisti.
Darbo grupės paskirtis – išanalizuoti konvencijos nuostatas turinio ir teisiniu atžvilgiu ir parengti išvadas. Ši darbo grupė, sudaryta iš įvairių ministerijų atstovų, nėra skirta sprendimams priimti. Dėl Seimo narių delegavimo kreiptasi į Seimo Žmogaus teisių komitetą, kurio veikla susijusi su piliečių teisių garantijomis. Dvi Seimo narės į darbo grupę deleguotos oficialiu komiteto pirmininko L. Talmonto raštu ir posėdyje būtent taip buvo nuspręsta.
Vertinant darbo grupėje pasitelktų kitų organizacijų narius, svarbu, kad jie būtų kompetentingi spręsti darbo grupei keliamus klausimus. Kadangi į darbo grupę įtrauktos Seimo narės yra Seimo Žmogaus teisių komiteto narės, manytina, kad jos yra kompetentingos spręsti klausimus, susijusius su smurtu prieš moteris ir smurto artimojoje aplinkoje prevencija ir šalinimu. Pagal Seimo statutą Žmogaus teisių komiteto veikla yra susijusi su piliečių teisių, taigi ir teisės į saugumą, garantijomis. Ši darbo grupė, noriu pasakyti, deja, nėra vienintelė, kurioje dalyvauja Seimo nariai, ir iš paskutinių pavyzdžių galiu pateikti pavyzdį, kad Seimo nariai buvo įtraukti ir į Teisingumo ministerijos suformuotą darbo grupę.
Šeštasis klausimas. „Ar socialinės apsaugos ir darbo ministrė gali paaiškinti Stambulo konvencijoje įtvirtintos socialinės lyties sąvoką, taip pat pasakyti, kiek ir kokių socialinių lyčių priskaičiuojama Lietuvoje? Australijoje, pavyzdžiui, be vyro ir moters, dar yra 23 socialinės lytys.“
Atsakau. Konvencijos 3 straipsnyje apibrėžta sąvoka „socialinė lytis“ kaip socialiai sukonstruotas vaidmuo, elgesys, veikla ir savybės, kurias tam tikra visuomenė priskiria moterims ir vyrams. Konvencijos aiškinamajame memorandume nurodoma, kad sąvoka „socialinė lytis“ pagal minėtą apibrėžimą nėra skirta pakeisti „moterų“ ir „vyrų“ sąvokų vartojimą. Konvencijos kontekste socialinės lyties sąvoka pagrįsta dviem lytimis, tai yra vyrų ir moterų. Šia sąvoka konvencijoje išreiškiama, kad lytis turi ne tik fizinį, bet ir socialiai sukonstruoto vaidmens, elgesio, veiklos ir savybių, kurias tam tikra visuomenė priskiria moterims ar vyrams, aspektą. Šis aspektas yra svarbus mažinant smurtą artimojoje aplinkoje, nes mūsų visuomenėje yra žmonių, kurie, pavyzdžiui, mano, kad muša, vadinasi, myli, kitaip tariant, jei vyras muša moterį, vadinasi, vyras myli moterį. Bet ne atvirkščiai. Tai yra ir su lytimi susijusio stereotipo papročio pavyzdys. Prieš tokį stereotipą pasisako ir mūsų aptariama konvencija, dėl to joje yra išskiriamas šis su lytimi susijęs elgesio aspektas.
Septintasis klausimas. „Konvencijoje taip pat numatyta uždrausti diskriminaciją dėl socialinės lyties tapatybės. Paprastai tariant, paėmus konvenciją, vyras turėtų teisę pasivadinti moterimi, o nesutinkantysis jį moterimi pripažinti galėtų būti traukiamas teisinėn atsakomybėn už diskriminaciją dėl lyties tapatybės. Ar manote, jog Lietuvai reikalingas toks draudimo diskriminuoti pagrindas ir kaip jis būtų realizuojamas, pavyzdžiui, švietimo įstaigose?“
Atsakau. Konvencija yra skirta smurtui prieš moteris ir smurtui artimojoje aplinkoje mažinti. Konvencijoje yra pateikiamas sąrašas pagrindų, pagal kuriuos diskriminacija yra draudžiama. Šiuo sąrašu norima pasakyti, kad visi žmonės turi teisę būti apsaugoti nuo smurto artimojoje aplinkoje. Kitaip tariant, lytis, sveikatos būklė, buvimas pabėgėliu, migrantu, lytinė orientacija, vienaip ar kitaip suvokiama lyties tapatybė ar bet kokios kitos priežastys neturi būti kliūtis būti apsaugotiems nuo smurto. Draudimas diskriminuoti lyties tapatybės pagrindu atkartotų Lietuvos jau prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus dėl visų formų diskriminacijos uždraudimo.
Konvencijos aiškinamajame memorandume nurodyta, kad minėtų konvencijos 4 straipsnio 3 dalies draudžiamų diskriminacijos pagrindų apimtis yra ribota ir reikalauja šalių susilaikyti nuo diskriminacijos tik aptariamos konvencijos ribose, t. y. įgyvendinant konvencijos nuostatas.
Todėl dar kartą noriu akcentuoti, kad konvencijos taikymo ribos yra ne pagal lyties tapatybę, o apsaugoti nuo smurto prieš moteris ir smurto artimojoje aplinkoje. Mes čia kalbame apie apsaugą ir prevenciją. Naujų įsipareigojimų šia konvencija neprisiimame, nes Lygių galimybių įstatyme jau seniai yra įtvirtintas nediskriminavimo pagrindas ir Lygių galimybių įstatymo nuostatos yra priimtos 2005 m.
PIRMININKĖ. Ministre, jau reikėtų baigti! Seniai baigėsi laikas.
A. PABEDINSKIENĖ. Aš dar du klausimus turiu.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji ministre… Ar leidžiame atsakyti dar į du klausimus?
Atsakykite, bet prašom trumpinti.
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju. Aštuntasis klausimas. „Kaip socialinės lyties sąvokos bei draudimo diskriminuoti socialinės lyties tapatybės pagrindu įtvirtinimas Lietuvos teisinėje sistemoje prisidėtų prie smurto prieš moteris mažėjimo Lietuvoje?“
Lietuvos teisinėje sistemoje jau įtvirtintas nediskriminavimas pagal platų spektrą įvairiausių pagrindų, nurodytų Lygių galimybių įstatyme. Konvencijos, Apsaugos nuo smurto artimojoje aplinkoje įstatymo, Lygių galimybių įstatymo nuostatų kompleksinio taikymo sinergija kaip tik ir yra tas mechanizmas, kuris galėtų duoti didesnį poveikį mažinant smurtą prieš moteris, ypač artimojoje aplinkoje, nei tokį poveikį galėtų duoti bet kuris iš minėtų įstatymų, taikomas atskirai.
Ar pateisintumėte smurtą prieš tamsiaodį, pavyzdžiui, prieš neįgalųjį ar prieš žmogų, jei moters socialinis vaidmuo – moteris politikė, moteris vadovė, verslininkė, ar tai pagrindas naudoti smurtą? Jeigu vyriškis rūpinasi savo vaikais, yra dar vienas socialinis vaidmuo, ir kyla klausimas: ar tai yra nevyriška, prieš jį reikėtų smurtauti? Todėl konvencija siekia apsaugoti nuo smurto visus, neišskiriant nė vieno asmens, ir smurtas pagal konvenciją – bet kurio asmens žmogaus teisių pažeidimas.
Devintasis klausimas. „Stambulo konvencija valstybei numato pareigą visuose formaliojo švietimo lygmenyse mokyti apie nestereotipinius lyčių vaidmenis. Ar galėtumėte paaiškinti, kaip vaikų darželiuose ir mokyklose būtų griaunami stereotipiniai lyčių vaidmenys?“
Atsakau. Konvencija įpareigoja užtikrinti, kad smurto veiksmai negalėtų būti pateisinami kultūra, papročiais, tradicija ar garbės kodeksu. Tai reikštų, kad tiek vaikų darželiuose, tiek mokyklose pirmiausia turėtų būti ugdomi nesmurtiniai konfliktų sprendimo įgūdžiai, o tai reiškia nuostatas, kad ir berniukai, ir mergaitės turi teisę į savo nuomonę, savo iniciatyvas, kad mergaitės neprivalo paklusti smurtiniam elgesiui vien todėl, kad yra mergaitės. Mokykloje ugdomos ir gyvenimo šeimoje nuostatos, kurios turėtų būti orientuotos į tai, kad šeimoje turėtų būti sąžiningai dalijamasi rūpesčių našta, nemanant, kad vien tik moteris turi rūpintis visu namų ūkiu ar išimtinai vyras rūpintis tik šeimos išlaikymu. Valstybinėje švietimo 2013–2022 m. strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu, numatyta rūpintis socialiniu, emociniu, lytiniu ir tarpkultūriniu ugdymu. Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. vasario 7 d. įsakymu, vienas iš uždavinių numato įtvirtinti lyčių lygybės ir lygiavertiškumo nuostatas.
Ir paskutinis klausimas yra dešimtasis: „Kaip konvencijos ratifikavimo atveju derintumėte reikalavimą mokyklose diegti švietimą apie nestereotipinius lyčių vaidmenis su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta tėvų teise auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus?“
Galiojančio Lygių galimybių įstatymo nuostatos jau dabar aiškiai reglamentuoja jūsų klausime minimus aspektus. Pavyzdžiui, švietimo įstaigos, kiti švietimo teikėjai ir mokslo ir studijų sistemai priklausančios įstaigos pagal savo kompetenciją privalo užtikrinti, kad švietimo programose, vadovėliuose ir mokymo priemonėse nebūtų diskriminavimo ir diskriminavimo programavimo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės…
PIRMININKĖ. Gerbiamoji ministre, labai prašau trumpinti. Ne skaitykite, o gal savo žodžiais kaip nors atsakykite.
A. PABEDINSKIENĖ. Gerai. Tada baigiu. Dėkoju už pastabą.
Taigi, matyt, turime siekti ne tik užtikrinti Konstitucijoje įtvirtintą teisę tėvams auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus, bet kartu įgyvendinti ir kitas Konstitucijos nuostatas, kad žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas, žmogaus asmuo yra neliečiamas, žmogaus orumą gina įstatymas, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti kitokias bausmes. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – gerbiamasis L. Talmontas.
L. TALMONT (LLRAF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Kadangi nuskambėjo mano pavardė ir vardas, noriu pasakyti, kad L. Talmontas pasirašė ne savo atskirąją nuomonę, o pasirašė komiteto sprendimą.
PIRMININKĖ. Gerai. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, jums labai mažai laiko liko klausti, nes ministrė labai viršijo savo laiką. Pagal Statutą pirmoji klausia V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Ponia ministre, man labai gaila, bet turiu jums pranešti, kad tas tekstas, kurį jūsų darbuotojai jums parengė ir kurį jūs dabar taip įdėmiai skaitėte, nebuvo atsakymas į klausimus. O jeigu ir buvo į vieną, kitą bandoma atsakyti, tai buvo skelbiama netiesa.
Štai jūs sakote, kad ratifikuodami šią konvenciją norite stabdyti smurtą prieš moteris. Tačiau ar jums yra žinoma, kad šios konvencijos įgyvendinimo mechanizmas yra ne kas kita, kaip smurtas prieš valstybių suverenitetą? Paaiškinsiu. Kaip tik dėl to įgyvendinimo mechanizmo šitos konvencijos nepasirašė ir neketina pasirašyti Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Danija, Estija, Latvija, Airija ir kitos valstybės, būtų per ilgas sąrašas cituoti. Šios konvencijos neratifikuoja Belgija, Nyderlandai, Norvegija, Šveicarija, Jungtinė Karalystė, o Lenkijoje autoritetinga nepriklausomų teisininkų organizacija yra pateikusi didžiulę išvadą, su kuria mes esame susipažinę.
Kodėl aš kalbu apie valstybės suverenitetą? Ogi todėl…
PIRMININKĖ. Kolege, trumpinkite klausimą!
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). (Tuoj baigsiu.) …kad valstybių vidaus politikai diriguos pagal šią konvenciją neaiškiu pagrindu sudaryta specialistų grupė, tiesiog kažkokie atsitiktiniai specialistai, kurie neturi jokių teisinių ir konstitucinių galių valstybių narių atžvilgiu. Jūs galite prisiimti asmeniškai bet kokius įsipareigojimus, netgi atlikti sadomazochistinį aktą, bet kaip ministrė…
PIRMININKĖ. Kolege, laikas!
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). …jūs neturite teisės įsipareigoti…
PIRMININKĖ. Formuluokite klausimą! (Balsai salėje)
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Kodėl jūs leidžiate ministrei, o man ne? Aš imu pavyzdį. Taigi ar jūs suprantate, kad ratifikuodami šią konvenciją mes pažeistume savo valstybės suverenitetą, ką suprato absoliuti dauguma Europos Tarybos ir Europos Sąjungos šalių, tokių, kurios tikrai negali būti kaltinamos demokratijos pažeidimais? Jūs norite Lietuvai užkrauti štai šią naštą, būti žeminamai kažkokių neaiškių specialistų?
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju, gerbiamoji.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, klausimui – minutė, atsakymui – dvi.
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju gerbiamajai Seimo narei už klausimą. Tą, ką sakiau pačioje pradžioje, aš dar kartą noriu pakartoti, kad dėl šios ir kitų konvencijų ratifikavimo apsisprendžia Seimas. Vyriausybė, šiuo atveju Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kadangi Ministro Pirmininko pavedimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai buvo pavesta sudaryti darbo grupę, tik išanalizuoja ir įvertina esamą situaciją. Ji neprisiima jokios atsakomybės dėl paties sprendimo. Seimas priima sprendimą dėl konvencijos ratifikavimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamoji ministre, iš tikrųjų išgirdome labai gražią raiškaus skaitymo pamoką, bet norėjome konkretesnio jūsų atsakymo į tai, ko klausėme. Iš tikrųjų jūs pasakėte, kad Lietuvoje jau įtvirtintas nediskriminavimas ir priimti reikiami įstatymai prieš smurtą šeimoje, prieš smurtą prieš moteris, ginantys lygiateisiškumą ir t. t. Jie veikia, jie nėra tobuli, man atrodo, kad vis dėlto mūsų Vyriausybės ir, be abejo, jūsų vadovaujamos ministerijos ir yra užduotis padaryti, kad mechanizmas veiktų efektyviau, kad teikiantys pagalbą krizių centrai, teikiantys pagalbą centrai veiktų, kad tarpusavyje bendradarbiautų institucijos. Tačiau mes imamės visiško avangardo, kuris Europoje yra vertinamas labai įvairiai, man atrodo, kad nei mes pasiruošę, nei mums to reikia, tų 23 socialinių lyčių arba gender idėjų. Vis dėlto ar jūs, kaip ministrė, nematote, kad po gražiu pavadinimu kaip po paklode pakišami visai kiti dalykai? Ačiū.
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju gerbiamajai Seimo narei už klausimą. Iš tiesų aš tik galėčiau dar kartą pakartoti tai, į ką jūs teisingai atkreipėte dėmesį, ką aš ir sakiau, kad yra įstatymų, kurie reguliuoja tam tikrus santykius. Tai būtent toje darbo grupėje pirminiame etape ir yra daroma ta apžvalga, kokią situaciją mes turime Lietuvoje. Šiandien prisiimti atsakomybę ir pasakyti, kad aš teikiu ir siūlau ratifikuoti konvenciją, tikrai to nėra, dar kartą kartoju, nes mes neturime tokios teisės. Seimas turi sprendimo teisę, mes pateikiame jums visą informaciją, visą analizę. Taip, teisės aktų yra labai daug per visas ministerijas, per visas institucijas, ne be reikalo aš jas ir išvardinau, todėl kad darbas yra ilgas ir gana sudėtingas. Norint tai įvertinti, tą procesą reikia pradėti, nes praeitais metais, jūs puikiai žinote, kad buvo pasirašyta. Ačiū.
PIRMININKĖ. Daugiau iš sąrašo, kurie pasirašė, norinčių klausti nėra. Klausia R. J. Dagys. Atsiprašau, dar vieną praleidau. V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, jūs labai aiškiai pasakėte, kad konvencijos tekstas nėra autorizuotas, nėra išverstas.
A. PABEDINSKIENĖ. Taip.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Tai pasakykite man, ką gi svarsto susirinkusi darbo grupė? Kokius siūlymus darbo grupė gali teikti ir kaip jūs sakote… (Balsas salėje) Taip, aš apie tai ir kalbu, ačiū, Jurgis man padeda, kad iš tikrųjų konvencijos nėra, jos faktiškai lietuvių kalba nėra. Į darbo grupę surinkti žmonės, ką jie svarsto? Jūs labai gerai pasakėte, kad į jų nuomonę lyg ir bus atsižvelgta, lyg ir nebus, nes Seimas spręs. Tai kokį mes gausime Seime dokumentą, kurį turėsime ratifikuoti? Ačiū.
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju, gerbiamoji Seimo nare, už klausimą. Iš tiesų neautentizuotas vertimas buvo padarytas Europos Tarybos, aš kaip minėjau, originalo kalba yra tiktai anglų ir prancūzų kalba. Tai darbo grupės pirmame etape buvo naudojamasi tuo tekstu, kurį pateikė Europos Taryba. Kituose etapuose, aš kaip ir minėjau, antrajame etape nevyriausybinių organizacijų atstovai, praktikai turėtų įsitraukti į šį procesą ir, be abejonės, išorės ekspertai – mokslininkai, kurie patvirtintų atitiktį tam tikrų sąvokų. Tada yra teikimas Vyriausybei ir Vyriausybės kanceliarija tvirtina teksto autorystę. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji ministre, mes išklausėme jūsų raiškaus skaitymo, neatsakant į klausimus, pamoką, kai atsakymus paanalizuos daugelis organizacijų. Jūs pasakėte daug netikrų faktų, ir tai greičiausiai susiję su tuo, kad jūs nelabai anglų ir prancūzų kalbas mokate, nes teksto lietuviško tikrai nėra. Bet jūs tiek daug dėmesio tai problemai skiriate, daug daugiau negu pensijų reformai. Norėčiau paklausti, vis dėlto socialinė lytis yra ne vyras ir moteris, o pagal apsisprendimą. Pagal dabar galiojantį Pensijų įstatymą, kaip geriausia socialinio draudimo specialistė pasakykite, koks bus išėjimo amžiaus cenzas kokiai nors trečiai socialinei lyčiai? Ar pagal vyrus, ar pagal moteris? Kaip?
A. PABEDINSKIENĖ. Gerbiamasis Seimo nary, negaliu jums padėkoti už klausimą, nes tai yra iš tiesų įžeidimas, jūs supainiojote visai kitus dalykus.
Mes, ko gero, šiandien kalbame apie Stambulo konvenciją ir atsakinėjame į tuos klausimus, o kažkodėl primetate savo klausimus dėl pensijų. Tai yra nesolidu… (Balsai salėje) Tai gal jūs nesuprantate klausimo.
PIRMININKĖ. Būkite malonūs, nesiginčykite. Gerbiamieji kolegos, deja, ministrė jau atsakinėja beveik 32 minutes, todėl aš nutraukiu atsakymų ir klausimų pusvalandį. Ačiū, ministre, jums.
Gerbiamieji kolegos, kadangi rytinėje darbotvarkėje yra likę pora klausimų… (Šurmulys salėje) Labai trumpai, prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kol dar ministrė nepabėgo, noriu informuoti, kad pagal Socialinio draudimo įstatymus pas mus vyrai ir moterys šiuo metu skirtingo amžiaus išeina į pensiją. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, grįžtame prie rytinės darbotvarkės.
15.35 val.
Asmens tapatybės kortelės įstatymo Nr. IX-577 3, 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2077, Paso įstatymo Nr. IX‑590 3, 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2078 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-18 klausimas – Žuvininkystės įstatymo… (Balsai salėje) Sako, dar yra du. Gerbiamieji kolegos, pasirodo, liko dar 1-14a, 1‑14b. Asmens tapatybės kortelės įstatymo 3, 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Į tribūną kviečiu S. Šedbarą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia yra du tarpusavyje susiję projektai 1-14a, 1-14b – Asmens tapatybės kortelės įstatymo ir Paso įstatymo pakeitimo projektai, kuriuos teikė kolega V. Skarbalius. Komitetas siūlo abu šiuos projektus atmesti, nes mes jau prieš pietus svarstydami pritarėme bendram Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo projektui. Kai kurias nuostatas mes iš V. Skarbaliaus projekto jau įtraukėme į pagrindinį įstatymą. Man atrodo, ir pats autorius neprieštarauja, kad šie projektai būtų atmesti. Todėl siūlome atmesti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kadangi nėra norinčių kalbėti prieš, bet ir norinčių kalbėti už salėje nėra, gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame? Balsuojame. Kas pritariate komiteto siūlymui atmesti abu įstatymų projektus Nr. XIIP-2077 ir Nr. XIIP-2078, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 85: už – 80, prieš – 1, susilaikė 4. Abu projektai Nr. XIIP-2077 ir Nr. XIIP-2078 yra atmesti.
15.38 val.
Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 31 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2534(2) (pateikimas)
Dabar Žuvininkystės įstatymo 31 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projektas. Pateikimas. Kviečiu S. Bucevičių.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, leiskite jums pristatyti mūsų teikiamo įstatymo projektą. Noriu trumpai priminti jo svarbumą ir aktualumą.
Šiuo projektu siūloma nustatyti bendruosius žvejybos Baltijos jūroje galimybių paskirstymo principus, kurie turėtų įsigalioti dar šiais metais. Šiuo metu Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme nėra nustatyti kvotų skyrimo principai, o kvotos skirstomos vadovaujantis žemės ūkio ministro įsakymu. Ministro įsakymas buvo… Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė, kad žvejybos kvotų skyrimo kriterijai privalo būti įteisinti įstatymu ir ankstesnio ministro įsakymas buvo panaikintas. Tad skirti kvotas galės tik tuo atveju, kai įstatymu bus įteisinti kvotų skyrimo kriterijai. Šis sprendimas yra neskundžiamas ir pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymą yra privalomas visoms valstybinės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms. Trumpai tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš tikrai palaikau šitą įstatymą ir, aišku, kviesiu kolegas balsuoti už jį. Kiek man teko domėtis visa medžiaga gilinantis į šitą įstatymą, iš tikrųjų visą laiką jau nuo seniai jaučiama išskirtinė pagalba žuvininkystę valdančių institucijų vienai įmonei ir tai jau ne pirmi metai, ypač praėjusios kadencijos Žemės ūkio ministerija. Sakykite, ar tas toks delsimas priimti šitą įstatymą nėra dėl kažko, nejaučiate, negali būti ryšys su ta pačia įmone?
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Edmundai, už klausimą. Nenorėčiau aš šiandien galbūt plėstis ir t. t. Mes žinome, kiek yra žuvininkystės sektoriuje, jūs taip pat esate Kaimo reikalų komiteto narys… kiek mes esame girdėję įvairiausių nuomonių. Šiandieną, matyt, reikėtų stabtelti ties ta vieta, atsakyti į klausimus, priimti įstatymo projektą. Matyt, tiek vieniems, tiek kitiems iš tikrųjų išeities taškas arba sprendimo būdas bus, šiandieną galbūt dar kartą į juos kaip nors bandyti atsakyti. Galbūt palikime tai. Mes komitete per svarstymą (matyt, dar turėsime ir rytoj posėdį) dar kartą žvejus kviesime bendrai konsolidacijai ir priimti pačius teisingiausius sprendimus.
PIRMININKĖ. Klausia V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis pranešėjau, sveikinu su bandymu liberalizuoti šią specifinę veiklą, tačiau vis dėlto man kyla klausimas, ar mūsų sąlygomis, kai, sakykim, paliekama 40 % vienose rankose vienos žuvų rūšies galimybės arba, pavyzdžiui, tiktai 5 % aukciono būdu, ar tai nėra per nedrąsūs žingsneliai? Ačiū.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū už klausimą. Kodėl 40 %? Ne kartą mes turėjome pastabų. Aš dar nepaminėjau Specialiųjų tyrimų tarnybos, Konkurencijos tarybos. Šiandien, jeigu kalbėtume, ką ir kolega Edmundas prieš tai klausė, yra kvotos skirstomos… apie 80 % priklauso vienai įmonei. Atsižvelgdami į Konkurencijos tarybos, į Specialiųjų tyrimų tarnybos, į teismų jau suformuotą praktiką, tai yra neskundžiamą teismo sprendimą, šiandien mes taip ir formuojame 40 %. O 5 % (Konkurencijos taryba taip pat sakė) naujam arba atėjusiam į žvejybos sektorių žaidėjui arba naujam, kuris norėtų registruotis ir vykdyti ūkinę veiklą, – mes neturėjome tokių galimybių. Tie 5 % yra palikti būtent ateiti naujoms įmonėms.
PIRMININKĖ. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena. Aš esu minėjęs, kad ministerijai reikia žadintuvo. Šiuo atveju šį sprendimą turėjo parengti Vyriausybė. Dabar komitetas parengė, tikiuosi, mes jį priimsime, tačiau vis dėlto, kaip manote, kodėl Vyriausybė nesugebėjo parengti šio įstatymo ir atnešti į Seimą, ir atlikti savo pareigą, darbą, kuris jai priklauso, ir dabar netraukti Seimo į tą vidinę kovą, kuri vyksta tarp tų žvejų ir tarp tų laivų?
S. BUCEVIČIUS (DPF). Kolega Kazimierai, iš tikrųjų turime apgailestauti, kad keičiasi ministrai, keičiasi viceministrai, kurie turėtų nešti ir daryti tęstinius darbus. Taip, šiandien yra pasikeitę. Noriu pasakyti, ministerija visiškai nieko nepadarė. 2014 m. lapkričio 10 d. Vyriausybės Strateginio komiteto posėdyje buvo iš esmės pritarta Žemės ūkio ministerijos tokiai nuomonei, kurią šiandien mes, komiteto nariai, žinodami, kad nuo 2015 m. žvejai turės išplaukti į jūrą… Jeigu mes nepriimsime iki Naujųjų metų šio įstatymo, jie vadovausis arba ministrai vėl turės tvirtinti kvotas, dėl kurių buvo jau teismo pasisakyta. Aš manau, kad šiandien tiek Žemės ūkio ministerija, tiek mes visi turime šitai išgirsti ir, matyt, ištaisyti tas klaidas, ką mes galime padaryti. Taigi, manau, tai mes turime padaryti. Kai dar kalbame apie Vyriausybės poziciją, arba ką ir kiti kolegos sako, reikės Vyriausybės išvados… Aš manau, kai lapkričio 10 d. buvo Strateginiame komitete pritarta, klausimas, ar dar reikia Vyriausybės išvados, nes Vyriausybės išvada buvo lygiai tokia pat, ką ir visas komitetas šiandien teikia jums, šio įstatymo pataisas.
PIRMININKĖ. Klausia P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (DPF). Ačiū pirmininkei. Gerbiamasis pranešėjau, pagal mokslininkų išvadas yra, kad Baltijos jūroje kas penkeri metai vyksta ciklas. Tai yra kas penkeri metai menkių mažėja, daugėja strimelių. Jūs nemanote, kad čia bus amžina problema, nes kai iš karto mažėja tų rūšių žuvies, kaina didėja. Verslininkai bandys (…). Ar jūs nemanote, gal reikėtų išvis kvotas parduoti aukcione?
S. BUCEVIČIUS (DPF). Gerbiamasis Petrai, per tuos dvejus metus, kiek mes Kaimo reikalų komitete svarstėme ir klausėme visų žvejų, tiek kairės, tiek dešinės pusės, tie, kurie šiandien (…) tų kvotų, išties negali arba kas nors nepriima teisingų sprendimų, vieniems trūksta, kitiems yra per daug… Vienas iš tų siūlymų, matyt, ir buvo, arba išeitis galbūt yra, bet kiti žvejai, tie, kurie šiandien neturi arba negeneruoja lėšų, sako: mes aukcione negalėsime nusipirkti tos kvotos. Ar vėlgi teisingai mes pasielgsime? Matyt, ne.
Dėl tų kvotų arba dėl to cikliškumo penkerių metų laikotarpiu. Tie žmonės, kurie atsakingi (arba tarnybos), žinodami visą žuvų ciklą, kas per kurį laiką, per kiek užauga, matyt, turėtų procentais viską taip ir dalinti, kad pagal cikliškumą ir žuvų kvotų iš tikrųjų atitektų tiek, kiek kam reikia. Ūkio subjektai šiandien tarpusavyje… Aš suprantu, žvejai turėtų tiktai tarpusavyje dalintis, o kvotos turėti neišeiti už Lietuvos ūkio subjektų ribų, kas šiandien ir vyksta.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia J. Kondrotas.
J. KONDROTAS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš, kaip jūsų komiteto narys, norėčiau visų pirma padėkoti jums, kaip komiteto pirmininkui, kuris taip nuosekliai šitą įstatymą pristatote, už jūsų kantrybę ir nuoseklumą teikiant šį įstatymo projektą. Norėčiau jūsų paklausti, kas atsitiks, jeigu nebus priimta iki Naujųjų metų šita pataisa? Ar žvejai galės po Naujųjų metų išplaukti ir žvejoti, naudotis kvotomis, ar ne? Ačiū.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Jonai, už klausimą. Be jokios abejonės, jie privalo ir, matyt, jie turi tą galimybę be mūsų priimto įstatymo. Pagal buvusią skyrimo tvarką, jūs patys žinote, skiria arba kvotas pasirašo žemės ūkio ministrė. Žinome, kad buvusi kvotų skyrimo tvarka buvo apskųsta teismui, ir teismas panaikino ministro įsakymą. Kad kolegė ir ministrė V. Baltraitienė tokią atsakomybę vėl prisiimtų viena ant savo pečių, aš nenoriu ir kreipiuosi į jus visus. Turbūt mes priimkime įstatymą. Kaip mes iškvotuosime arba ką mes padarysime, tai jau visų mūsų atsakomybė, ir kai balsuosime, matyt, visi turėsime prisiimti atsakomybę, o ne palikti vien tiktai žemės ūkio ministrės atsakomybei.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Noriu kreiptis į tuos, kurie užsirašė kalbėti už, nes nėra prieš. Ar Irena būtinai nori? Prašau. I. Šiaulienė – už. (Balsai salėje)
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš manau, kad po pateikimo galima pritarti, bet man, kaip ir Edmundui, kyla klausimas, kodėl čia taip vėlgi vienpusiškai yra daromas spaudimas? Yra kai kurių niuansų, ko nenumatė pateikiamame įstatymo projekte Strateginis Vyriausybės komitetas, ir kadangi mes turime konkrečią įstatymo pataisą, aš prašyčiau frakcijos vardu, kad būtų Vyriausybės išvada. Manau, kad šitą projektą taip pat turėtų nagrinėti Jūrinių reikalų komisija. Papildoma komisija siūlyčiau įrašyti Jūrinių reikalų komisiją. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje)
Balsuojame. Reikalaujate balsuoti, balsuojame. Kas pritariate po pateikimo projektui Nr. XIIP-2534(2), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 79, prieš – 1, susilaikė 6. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas. Papildomu buvo pasiūlytas Ekonomikos komitetas. Dar yra I. Šiaulienės siūlymas prašyti Vyriausybės išvados. (Balsai salėje) Nuomonės skirtingos.
Balsuojame. Kas pritariate, kad reikia Vyriausybės išvados, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš. Alternatyvus balsavimas.
Balsavo 84: už – 34, prieš – 29, susilaikė 21. Nepritarta, kad prašytume Vyriausybės išvados.
Dabar komiteto pirmininko noriu paklausti, nes Sekretoriato nėra numatyta svarstymo data. Kokią jūs pageidaujate?
S. BUCEVIČIUS (DPF). Gerbiamoji pirmininke, noriu pasakyti, kad komitetas pasiruošęs svarstyti rytoj ir, jeigu galima, ketvirtadienį arba antradienį mes jau būsime pasiruošę.
PIRMININKĖ. Bet dar yra Ekonomikos komitetas papildomas. Nereikia? (Balsai salėje) Prašau.
R. PALIUKAS (DPF). Dar čia buvo paminėta, kad į svarstymą reikia įtraukti Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisiją.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų pirma gal apsispręskime, ar reikia papildomų komitetų, nes… (Balsai salėje) Tai balsuojame, nes skirtingai šnekate.
Balsuojame. Kas už tai, kad papildomas komitetas būtų Ekonomikos komitetas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš. Alternatyvus balsavimas. (Balsai salėje)
Balsavo 67: už – 26, prieš – 41. Nepritarta Ekonomikos komitetui.
Buvo dar vienas siūlymas – Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija. (Balsai salėje) Balsuojame. Kas už tai, kad papildoma būtų Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija, balsuojate už, kas balsuojate prieš, nepritariate komisijai. Alternatyvus balsavimas.
Balsavo 78: už – 39, prieš – 34, susilaikė 6. Nepritarta Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijai. Vadinasi, pagrindinis lieka Kaimo reikalų komitetas. (Balsai salėje)
Dėl vedimo tvarkos E. Masiulis.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš tiesiog stebiuosi tokiais balsavimais – Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija. Klausimas yra tiesiogiai susijęs su žuvimi ir žuvies sugavimo, paskirstymo kvotomis, tad iš kur čia toks nepasitikėjimas tokia komisija? Panaikinkime šitą komisiją, kam jinai reikalinga? Kolegos, atsikvošėkime! Ką mes čia darome?
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, kaip Seimas balsavo, taip balsavo. I. Šiaulienė.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Kolegos, tikrai stebiuosi, jeigu gerai parengtas įstatymo projektas ir nekyla diskusijų, tai tiesiog dyvai, kaip neleisti svarstyti specializuotai Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijai? Viskas įvyks tvarkingai ir nekils abejonių per svarstymą ir priėmimą. Aš nesuprantu, jeigu viskas puikiai parengta, kam įjungti tokį balsavimo mechanizmą ir buldozerį? Akivaizdu, kad taip nėra, ir toks balsavimas rodo, kad bet kokiu būdu reikia prastumti taip, kaip yra parengta. O kaip rengė, taip pat yra aišku, gerbiamieji. Jeigu jūs skelbiate darbotvarkę ir jeigu suinteresuotos pusės siūlosi ateiti į komitetą, pasakote, kad ne, to klausimo nebus, o paskui atsiranda antras variantas. Nedera Seimui taip dirbti.
PIRMININKĖ. J. Razma dėl vedimo tvarkos ar čia replika po balsavimo?
J. RAZMA (TS-LKDF). Replika po balsavimo. Gerbiamieji kolegos, Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija gali tą klausimą apsvarstyti savo iniciatyva, tuomet pagrindiniam komitetui neteks gaišti laiko, laukti, kol ji teiksis apsvarstyti. Mes žinome, kaip kartais marinuojami kai kurie klausimai per papildomus komitetus ar komisijas. Taigi komisija turi visas galimybes išsakyti savo nuomonę.
PIRMININKĖ. V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad visi galime paskaityti projekte, kas parašyta. Iki šiol vienose rankose buvo sutelktas 80 % vienos rūšies žuvų sugavimas, tai totalus monopolizmas, ir dabar mes siūlome vėl atiduoti į tas pačias rankas, kad jie spręstų! Tai ką, jie šios padėties nežinojo, kol teismas neįsikišo? Jie akivaizdžiai protegavo, todėl dabar leiskime nešališkesnėms institucijoms panagrinėti.
PIRMININKĖ. V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, pirmininke. Pirmiausia prašau perbalsuoti, vieno balso skirtumas. Bet tikrai reikia rimtai tą klausimą apsvarstyti dėl keleto dalykų. Visoje Europos Sąjungoje yra žinoma, kad žvejybos kvotos yra tam tikra valstybės vertė, kurią ji turi, ir visos valstybės stengiasi, kad tos kvotos neiškeliautų už valstybės ribų, kad jos duotų pridėtinę vertę valstybei. Jeigu mes taip sugalvosime bet kaip kažkur paleisti ir kad tos kvotos po to iškeliautų už Lietuvos valstybės, tada galėsime tik skėsčioti rankomis ir sakyti: kvotas turime mes, bet žvejoja kas nors kitas.
Jeigu mes norime rimtai svarstyti tuos klausimus, tas klausimas yra svarstomas ir Vyriausybėje, ir per Žemės ūkio ministeriją tie klausimai yra derinami. Patikėkite, jie mato ir datas, ir teismų sprendimus, ir visa kita. Aš skaičiau tą raštą iš Europos Komisijos. Todėl aš neįsivaizduoju, kaip mes galime paimti, peržengti tokią pakankamą Vyriausybės kompetenciją ir siūlyti tokius administracinius dalykus, ir pabandyti tai padaryti per pusdienį. Jeigu mes taip norime ir mums taip valstybė terūpi, tai prašau, aišku, bet šiaip aš siūlau perbalsuoti ir apsispręsti dėl to, kad Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija irgi apsvarstytų.
PIRMININKĖ. Dabar visi dar kalbėsite? Gerai. R. Ačas. Laiko turime!
R. AČAS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, kadangi pagrindinio komiteto pirmininkas ir komisijos, kuriai aš irgi priklausau, pirmininkas yra tos pačios frakcijos nariai, aš manau, kad jūs tikrai galite susitarti ir surengti bendrą posėdį ir nereikia čia kelti dėl to triukšmo.
PIRMININKĖ. B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, teko dalyvauti paskirstant kvotas Baltijos jūroje tarp trijų Baltijos valstybių ir Rusijos, t. y. buvusios Tarybų Sąjungos kvotos. Pagrindinis principas priskiriant kvotas vienai ar kitai valstybei buvo ne akvatorija, ne kokia nors techninė bazė, o susiklosčiusios tradicijos, kiek tradiciškai per daugybę metų sugaudavo viena ar kita valstybė. Todėl išlaikant tą principą ir Lietuva vietoj 2 % akvatorijos gavo 4 % Baltijos jūros žuvų kvotų.
Dabar ką norima daryti? Vėlgi, nežiūrėti į…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Broniau, bet jūs jau gilinatės į įstatymo projektą.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Ne, ne… Aš noriu pasakyti…
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos arba viskas, nutraukiu visus šnekėjimus.
Kaip posėdžio pirmininkė, noriu pasakyti: valdančioji dauguma galėjo tarpusavyje susitarti dėl šio įstatymo ar negalėjo? Seimas balsavo. Yra tokia išvada. Balsų dauguma tokia, kokia yra, nieko pakeisti negalime. Dabar aš noriu paklausti komiteto pirmininko, ar galima ketvirtadienį numatyti svarstymą? Negalima. Ar kitą antradienį? Prašom ateiti prie mikrofono ir pasakyti datą, kada svarstyti, nes nėra numatyta.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, šalia stovi Žuvininkystės komisijos pirmininkas, mes pasiryžę rytoj svarstyti, pasikviesti visą komisiją, kad būtų priimtas sprendimas, kad jie girdėtų, ir ketvirtadienį mes esame pasirengę.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, pirmininke, dar nepabėkite nuo mikrofono. Pagal Statutą jūs turite siūlyti skubos tvarką. Jūs siūlote? (Balsai salėje) Tada Seimas turi balsuoti ir apsispręsti dėl komiteto siūlymo skubos tvarka svarstyti Žuvininkystės įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Balsuojame. (Balsai salėje) Balsuojame. Dabar aš paskelbiau balsavimą ir nesiblaškykite. (Triukšmas salėje)
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 47, prieš – 16, susilaikė 25. Skubos tvarka numatytas svarstymas gruodžio 18 d. Replika po balsavimo.
R. PALIUKAS (DPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš norėčiau, kad dar būtų perbalsuota dėl Jūrinių reikalų ir žuvininkystės komisijos, mes pasirengę kartu su Kaimo reikalų komitetu rytoj svarstyti.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūs galite tai daryti, čia nereikia balsuoti, nes komisija nėra komiteto statuso, jūs galite prisidėti, kada tik norite.
16.02 val.
Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 143 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2604 (pateikimas)
Rytinės darbotvarkės 1-19 klausimas – Žuvininkystės įstatymo 143 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – R. Paliukas.
R. PALIUKAS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dabar po tokio audringo svarstymo noriu pateikti Žuvininkystės įstatymo labai nedidelį pakeitimą, t. y. 143 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Jis parengtas, siekiant patikslinti teisės į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje atšaukimo vieną iš sąlygų.
Projekto tikslai ir uždaviniai: patikslinti šiurkščių verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimų skaičių, kurį padarius sustabdomas ūkio subjekto teisės į žvejybos kvotą galiojimas, ir šio sustabdymo terminą. Šiuo metu atšaukiama subjekto teisė į žvejybos vidaus vandenyse kvotą, jeigu padaromas vienas šiurkštus pažeidimas.
Šio įstatymo pakeitimo projekte numatoma panaikinti teisę vykdyti verslinę žvejybą tam tikrame vidaus vandenų telkinyje, ūkio subjektui padarius du ar daugiau šiurkščių verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimų per vienerius metus. Iki šiol galiojusi įstatymo nuostata, kad kvota atšaukiama vos vieną kartą šiurkščiai pažeidus verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarką, yra per griežta, nes vienas pažeidimas gali būti ir netyčinis, ūkio subjektas dėl to prarastų verslą.
Toks šio įstatymo 143 straipsnio pakeitimas, ir aš prašau pritarti po pateikimo ir esant galimybei taikyti skubą, kad irgi įsigaliotų kartu su kitomis įstatymo pataisomis.
PIRMININKĖ. Dėkoju kolegai. Klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, šio įstatymo tikslas – užtikrinti žuvų išteklius tausojančią žvejybą, jų išsaugojimą ir atkūrimą. O jūs išplečiate padarytų pažeidimų skaičių. Galėtume suprasti, jeigu siūlytume du, dabar du ir daugiau, vadinasi, tris, keturis, šešis galiu padaryti. Bet kokie pažeidimai? Žvejyba, naudojant draudžiamus įrankius ir panašiai. Tai gana svarbūs pažeidimai, todėl gal reikėtų kitaip žiūrėti į tą dalyką? Dėkoju. Aš gal ne taip supratau. Dėkui.
R. PALIUKAS (DPF). Gal aš truputį patikslinsiu. Čia yra du ir daugiau, bet du tai yra riba. Mes gavome Teisės departamento pastabą, kad „ir daugiau“ reikėtų išbraukti, būtų du pažeidimai ir viskas, ir kvota panaikinama.
PIRMININKĖ. Klausia V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis kolega, kadangi jūs vadovaujate tokiai komisijai… Teisingai? Aš neklystu?
R. PALIUKAS (DPF). Taip.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Tai jūs turėtumėte tarsi savaime ginti mūsų valstybės žuvų išteklius ir daug didesnės visuomenės dalies, aš turiu galvoje žvejus mėgėjus, interesus, bet jūs, priešingai, ne griežtinate tvarką, o leidžiate daryti pakartotinius pažeidimus. Kaip tai suprasti? Ar tai nėra pažeidimų skatinimas?
R. PALIUKAS (DPF). Mūsų komisija vienodai gina ir žvejų verslininkų, ir žvejų mėgėjų teises. Mes Lazdijuose surengėme bendrą susitikimą. Mūsų komisijos pagrindas, kad reikia ne priešinti žvejus mėgėjus su žvejais verslininkais vidaus vandenyse, bet reikia rasti jų balansą.
Aš manau, kad vienas griežtas pažeidimas ir atimama kvota tai yra tikrai per daug drakoniška priemonė, kadangi versline žuvininkyste irgi užsiima tam tikros įmonės, tai yra susiję ir su vietos gyventojais prie vidaus telkinių. Aš manau, kad du būtų labai protinga. Du griežti pažeidimai ir kvota atimama. Sudarykime žmonėms galimybę pasitaisyti, o jeigu iš karto atimama, tai čia galima kai kuriuos pažeidimus net išprovokuoti.
PIRMININKĖ. Klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš iš esmės pritariu jūsų pasiūlymui, bet noriu pateikti tokį klausimą. Jūs, kaip komisijos pirmininkas, pasakykite, ar ne daugiau nuostolių padaro neteisingas limitų gaudyti vidaus vandenyse paskirstymas, negu šitie pažeidimai, du ar vienas? Kaip jums atrodo?
R. PALIUKAS (DPF). Ačiū už klausimą. Man atrodo, jūs iš dalies teisus, bet žinote, kai pernai buvo priimamos Žuvininkystės įstatymo pataisos dėl vidaus vandenų telkinių, ten irgi buvo tam tikro skubotumo, buvo tam tikras veto. Aš labai tikiuosi. Šiuo metu Vyriausybė yra įpareigojusi Žemės ūkio ministeriją parengti naują Žuvininkystės įstatymo redakciją, ir manau, kad mes pavasarį prie jos grįšime ir tikrai turėsime į tuos visus klausimus atsižvelgti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. A. Skardžius palaiko jūsų projektą.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Klausimai pranešėjui buvo tikrai išsamūs, logiški ir pagrįsti, tiek gerbiamojo V. A. Matulevičiaus, tiek kitų kolegų, tačiau mes vienodai komisijoje, kadangi esu tos komisijos narys, atkreipėme dėmesį ir į verslą. Šiuokart, kalbant apie vieną pažeidimą, gali būti konkurentų provokacijų, konkurentų įdarbintų žmonių, pažeidimą, matuojant uodegos ilgį ar sumaišius kai kurią rūšį, labai nesunku išprovokuoti arba tyčia jį padaryti ir taip sunaikinti konkurentą. Ši pataisa yra tam tikra priemonė, drausminanti ir įpareigojanti įmones atsakingai elgtis, nesunaikinant verslo, fiziniam asmeniui ar darbuotojui sąmoningai ar nesąmoningai padarius tokį veiksmą, kuris įvertintas kaip pažeidimas. Todėl siūlyčiau kolegoms pritarti ir šitą sprendimą priimti dar šiais metais. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ne pirmą kartą Seimas svarsto panašius klausimus, todėl aš norėčiau visiems kolegoms priminti vieną dalyką, kad vis kalbame apie verslinę žvejybą vidaus vandenyse, kad čia verslas, t. t., panašiai, ir iš to galima suprasti, kad valstybės biudžetas turi didelę naudą. Aš norėčiau priminti, kad žvejai mėgėjai už leidimus nepalyginamai daugiau suneša į biudžetą pinigų, negu tie verslininkai, kurie žvejoja vidaus vandenyse, nusiaubia ežerus, sumoka mokesčių valstybei. Aš kviesčiau vis dėlto vieną kartą pagalvoti, ne pataikauti nedidelei grupei žmonių, nors aš suprantu jų norus ir t. t., o žiūrėti į mūsų valstybės bendrą visuomenės interesą, kad tai yra unikalus visų mūsų turtas. Juo labiau neskatinti pažeidimų verslinėje žvejyboje, kaip norima padaryti šiuo projektu, jiems sukurti dar liberalesnes sąlygas, kad jie, padarę ką nors ne taip, galėtų toliau panašiai elgtis. Siūlau nepalaikyti šito projekto.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo Žuvininkystės įstatymo Nr. 1756 143 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2604, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 84 Seimo nariai. Už – 62, prieš – 3, susilaikė 19. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas. Prašau.
R. PALIUKAS (DPF). Aš prašau skubos tvarkos frakcijos vardu ir Žuvininkystės ir jūrinių reikalų komisija irgi…
PIRMININKĖ. Jūs frakcijos vardu tik ir galite. Komisijos vardu jūs negalite prašyti skubos.
R. PALIUKAS (DPF). Frakcijos vardu aš prašau skubos tvarkos.
PIRMININKĖ. Frakcijos vardu, gerai. Tada numatomas svarstymas gruodžio 18 d. Dėkoju.
16.12 val.
Civilinio proceso kodekso 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2005(2), Civilinio kodekso 6.927 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2006(2), Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 63, 102 ir 106 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2007(2), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 17, 21 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2008(2), Įmonių restruktūrizavimo įstatymo Nr. IX-218 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2009(3), Civilinio proceso kodekso 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1452 įgyvendinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2010(2), Turto arešto aktų registro įstatymo Nr. VIII-1375 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2011(2) (svarstymas)
Gerbiamieji kolegos, popietinė darbotvarkė pradedama tik dabar. Civilinio proceso kodekso 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2005(2). Svarstymas. Į tribūną kviečiu S. Šedbarą, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ruošiasi A. Nesteckis, Biudžeto ir finansų komitetas. Ir visus lydimuosius svarstome.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, atkreipiu dėmesį, kad tai yra visas paketas – septyni įstatymų projektai. Jie skirti aptarnauti, jeigu taip galima pasakyti, pagrindinį projektą, Civilinio proceso kodekso išvardintų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
Trumpai pristatysiu, kad tai yra turto arešto, išieškojimo dokumentų, valdymo, elektroninės sistemos, jeigu taip sutrumpintai galima pasakyti, sukūrimo projektas, vadinamoji play sistema, piniginių lėšų apribojimo informacinės sistemos įdiegimas. Tai iš tiesų didelis projektas, parengtas Teisingumo ministerijos, teikiamas Vyriausybės, suderintas klausymų metu, suderintas su kitais subjektais. Komitetas šį pagrindinį projektą svarstė gruodžio 10 d., bendru sutarimu jam pritarė. Pristatysiu išvadas ir dėl kitų lydimųjų projektų, tačiau iš karto noriu pasakyti, kad komitetas, jis pagal Statutą tokią teisę turi, siūlo svarstyti skubos tvarka, nes jau sausio 1 d. yra numatytas šios sistemos veikimo pradėjimas, užkūrimas.
Kitas projektas – Civilinio kodekso 6.927 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas – taip pat buvo apsvarstytas gruodžio 10 d., jam bendru sutarimu pritarta.
Mokesčių administravimo įstatymą komitetas svarstė gruodžio 3 d. kaip papildomas komitetas. Jis iš esmės pritarė projektui ir siūlė pagrindiniam komitetui pritarti.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektą komitetas svarstė taip pat gruodžio 3 d., bendru sutarimu už iš esmės pritarė ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti.
Įmonių restruktūrizavimo įstatymo projektą gruodžio 3 d. mūsų komitetas apsvarstė, taip pat iš esmės pritarė. Pasiūlė pagrindiniam komitetui patobulinti pagal Teisės ir teisėtvarkos komiteto pateiktą pasiūlymą. Jam Ekonomikos komitetas pritarė iš dalies. Iš esmės pritarė viskam, ką mes siūlėme, tik praplėtė mūsų pasiūlymą.
Dar vienas – Civilinio proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, tai yra jau įgyvendinimo normos, apsvarstytos gruodžio 10 d., taip pat bendru sutarimu už pritarta patobulintam įstatymo projektui.
Ir dėl Turto arešto aktų registro įstatymo. Gruodžio 10 d. komitetas bendru sutarimu už pritarė patobulintam projektui.
Dar kartą primenu, kad komitetas prašo visą šį paketą svarstyti skubos tvarka.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Nesteckį iš Biudžeto ir finansų komiteto. Pasakykite išvadas dėl tų projektų, kuriuos svarstė ir Biudžeto ir finansų komitetas.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-2005. Su savo, Biudžeto ir finansų komiteto, pastabomis iš esmės pritarė bendru sutarimu.
Įstatymo projektui Nr. XIIP-2006 Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, taip pat pritarė.
Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-2007, iš principo pritarė įstatymo projektui. Komitetas prašo šį įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka.
Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-2008, taip pat bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui.
Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-2009, taip pat siūlytam įstatymo projektui pritarė bendru sutarimu.
Biudžeto ir finansų komitetas svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-2010 kaip papildomas komitetas, taip pat įstatymo projektui pritarė bendru sutarimu.
Ir Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-2011, bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Kviečiu ponią K. Miškinienę pristatyti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2008.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip pagrindinis komitetas, gruodžio 10 d. svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-2008. Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pateikėme siūlymus dėl įstatymo projekto trijų straipsnių: dėl 1 straipsnio, dėl 2 straipsnio ir dėl 3 straipsnio. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Ekonomikos komiteto vardu kalbėti R. Žemaitaitį. Išvada dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2009.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Ekonomikos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 ir 8 straipsnių papildymo įstatymo projektą, bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti projektams Nr. XIIP-2005–Nr. XIIP-2011? Pritarta.
Kadangi Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo svarstyti skubos tvarka, ar galime bendru sutarimu tam pritarti? Pritarta.
Dabar dėl kiekvieno atskirai.
16.19 val.
Civilinio proceso kodekso 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2005(2) (priėmimas)
Projektas Nr. XIIP-2005. Priėmimas. Taigi pastraipsniui. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas. 8 straipsnis. Priimtas. 9 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš.
Gerbiamoji Pirmininke, kreipiuosi į jus. Kadangi komitetas siūlė skubą, ar jūs pritariate ypatingai skubai? Ar siūlote ypatingą skubą? Čia visas paketas – Civilinio proceso kodeksas, Mokesčių administravimas, kurių įsigaliojimas turi būti sausio 1 d.
L. GRAUŽINIENĖ. Jeigu Seimas tikrai neturi jokių pretenzijų, galime priimti šiandien.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar motyvai dėl viso. S. Brundza – už.
S. BRUNDZA (TTF). Ačiū, pirmininke. Tikrai buvo daug svarstyta, vyko klausymai, svarstant šį paketą buvo sukviesta daug specialistų. Tai iš tikrųjų didelis žingsnis į priekį, atitinkantis galbūt XXI a. reikalavimus. Aš kviečiu balsuoti už, bet norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai, kaip pavyks įgyvendinti, labai daug priklausys nuo įgyvendinančių institucijų sėkmės. Kad nebūtų panašiai, kaip kažkada buvo su vilniečio kortele: autobusuose sugedo elektronika, o paprastų bilietų nebuvo galima nusipirkti. Įžvelgiu tokį vienintelį pavojų, nes sistema iš tikrųjų yra gana sudėtinga. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Civilinio proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 82, prieš – 1, susilaikė 1. Civilinio proceso kodekso 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
16.22 val.
Civilinio kodekso 6.927 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2006(2) (priėmimas)
Civilinio kodekso 6.927 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Mes jau sutarėme, kad po svarstymo bendru sutarimu pritarėme.
Taigi priėmimas. Vienas straipsnis. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas už tai, kad Civilinio kodekso 6.927 straipsnio pakeitimo įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 2. Civilinio kodekso 6.927 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
16.23 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 63, 102 ir 106 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2007(2) (priėmimas)
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 63, 102 ir 106 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Po svarstymo bendru sutarimu pritarėme. Dabar priėmimas pastraipsniui.
1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas minėtas įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: už – 78, prieš nėra, susilaikė 3. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 63, 102 ir 106 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
16.24 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 17, 21 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2008(2) (priėmimas)
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 17, 21 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Po svarstymo mes buvome jau pritarę. Taigi dabar priėmimas pastraipsniui.
1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas už tai, kad minėtas įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 76, prieš nėra, susilaikė 3. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17, 21 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
16.25 val.
Įmonių restruktūrizavimo įstatymo Nr. IX-218 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2009(3) (priėmimas)
Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Po svarstymo pritarėme kartu su Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymu, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Dabar priėmimas pastraipsniui.
1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis, kurį aš minėjau, čia būtent Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Taigi redakcija tokia, kokia yra numatyta 2 straipsnyje. Galime su tuo sutikti priėmimo stadijoje? Priimta. 3 straipsnis. Priimtas.
Dabar dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas už tai, kad priimtume Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: už – 78, prieš nėra, susilaikė 3. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
16.28 val.
Civilinio proceso kodekso 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1452 įgyvendinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2010(2) (priėmimas)
Civilinio proceso kodekso 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas. Po svarstymo mes pritarėme. Priėmimas pastraipsniui.
1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2010(2) priimtas. (Gongas)
16.29 val.
Turto arešto aktų registro įstatymo Nr. VIII-1375 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2011(2) (priėmimas)
Turto arešto aktų registro įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Po svarstymo bendru sutarimu pritarėme.
Priėmimas. Vienas straipsnis. Dėl viso įstatymo nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Turto arešto aktų registro įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymas.
Atsiprašau, yra norinčių kalbėti prieš. V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, aš labai trumpai. Tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad eina, sukasi gausybės projektų konvejeris. Mes iš esmės šiomis pataisomis bloginame skolininkų padėtį ir suteikiame antstoliams dar didesnes teises, nors jie ir taip balansuoja ant konstitucinių teisių ribos. Aš jums pacituosiu, jeigu laikas leidžia, iš jau priimto šio paketo vieną punktą: piniginių lėšų apribojimo informacinės sistemos palaikymo išlaidos apmokamos iš skolininko piniginių lėšų. Ar tai ne cinizmas? Ir dar siūloma… Kodėl man tai kliūna? Todėl, kad yra skolininkų piktybinių, yra ir tų, kurie į skolas įklimpsta per bėdą, žlunga kokie nors planai, nepasiteisina, o mes automatiškai balsuojame. Ačiū.
PIRMININKĖ. S. Šedbaras – už.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Vytautai, gerbiamieji kolegos, čia yra paskutinis iš paketo ir jis yra pats nekalčiausias, čia yra tiesiog turto arešto aktų registro papildymas, tiesiog daugiau sąvokos yra sutvarkytos. Tai dėl visos esmės buvo galima kalbėti. Bet jau šiandien pretendentas į Aukščiausiojo Teismo pirmininkus pasakė, kad skolas reikia mokėti, o jeigu žmogus neišgali to padaryti, tai yra visokiausių mechanizmų – yra atidėjimas, išdėstymas ir t. t. Bet skola ne rona, neužgyja. Galų gale yra Fizinių asmenų bankroto įstatymas, kuris Lietuvoje sėkmingai veikia, nematau jokios problemos ir manau, kad paskutinį iš paketo įstatymą, patį nekalčiausią, tikrai turime priimti, ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 76, prieš nėra, susilaikė 4. Turto arešto aktų registro įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIP-2011) yra priimtas. (Gongas)
16.32 val.
Baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 178, 179, 182, 183, 184 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2448(2) (svarstymas ir priėmimas)
Baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 178, 179, 182, 183, 184 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Kviečiu J. Sabatauską. Nėra. Gal jį gali pakeisti S. Šedbaras? Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tai yra gana didelis projektas, jis buvo parengtas Teisingumo ministerijos, teikė Vyriausybė. Jis buvo atidžiai apsvarstytas Teisingumo ministerijos Baudžiamojo kodekso priežiūros komitete. Šiame projekte yra daug gerų dalykų, galiu tiktai atkreipti dėmesį, kad jame yra siūloma, ypač asmenims, kurie padarė ekonomines veikas, mažiau taikyti laisvės atėmimą, kuris valstybei kainuoja daugiau, taikyti ekonomines sankcijas, jeigu atlygino žalą ir panašiai. Tokie yra pakeitimai šiame pakete. Komitetas jį svarstė gruodžio 3 d. Bendru sutarimu už pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Dalyvauti diskusijoje niekas nenori. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? (Balsai salėje) K. Masiulis nori kalbėti prieš? (Balsas salėje: „Ne, ne!“) Tada kreipiuosi į Seimo Pirmininkę, jokių pataisų nėra. Seimo Pirmininkė siūlo ypatingos skubos tvarka priimti. Ar Seimas tam pritaria? Pritaria.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. 6 straipsnis. Priimtas. 7 straipsnis. Priimtas. 8 straipsnis. Priimtas. 9 straipsnis. Priimtas. 10 straipsnis. Priimtas. 11 straipsnis. Priimtas. 12 straipsnis. Priimtas. 13 straipsnis. Priimtas. 14 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso įstatymo projekto nėra norinčių kalbėti. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2448(2) yra priimtas. (Gongas)
16.36 val.
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 2, 17 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo VII skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIP-2484(2) (svarstymas ir priėmimas)
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2, 17 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo VII skyriumi įstatymo projektas. Svarstymas. J. Sabatauskas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ruošiasi D. Teišerskytė, Informacinės visuomenės plėtros komitetas, ir A. Dumčius – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2, 17 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo projektą ir priėmė sprendimą bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui. Komitetas, vadovaudamasis Seimo statuto 162 straipsnio 2 dalimi, siūlo svarstyti skubos tvarka, nes jo įsigaliojimas numatytas sausio 1 d. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu D. Teišerskytę.
D. TEIŠERSKYTĖ (LSF). Informacinės visuomenės plėtros komitetas buvo papildomas ir jo išvada – pritarti Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 2, 17 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo VII skyriumi įstatymo projektui. Balsavimas – bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Dumčių.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas kaip papildomas svarstė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo papildymus ir pakeitimus ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Galime.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo svarstyti skubos tvarka. Pirmininkė siūlo ypatingos skubos tvarka priimti. Ar galime tam pritarti? (Balsai salėje) Pritarta.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. 5 straipsnis. Priimtas. Dėl viso įstatymo nėra norinčių kalbėti. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71: už – 70, prieš nėra, susilaikė 1. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2, 17 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo VII skyriumi įstatymas (projektas Nr. XIIP-2484(2) yra priimtas. (Gongas)
16.39 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 33 straipsnių, Įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 61, 271 straipsniais įstatymo Nr. XII-360 1 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1464 (svarstymas)
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo daugelio straipsnių pakeitimas, įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 61, 271 straipsniais įstatymo 1 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIIP-1464. Svarstymas. Kviečiu J. Sabatauską, Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Saugaus eismo įstatymo projektą ir atsižvelgęs į Vyriausybės nuomonę, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomonę, Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomonę siūlo įstatymo projektą atmesti. Išvardysiu argumentus.
Pirma. Siūlymas vairuotojo pažymėjimą laikyti asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu nėra Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo reguliavimo dalykas. Tai yra Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo, kurį šiandien mes jau svarstėme ir priėmėme, reguliavimo dalykas.
Antra. Šiuo metu nėra techninių galimybių užtikrinti, kad kiekvienas pareigūnas bet kurioje šalies vietoje galėtų prisijungti prie tam tikrų duomenų registro, kuriame būtų visa informacija apie transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros atlikimą, vairuotojo pažymėjimą, taip pat konkrečiam vairuotojui taikomus apribojimus, medicininius, administracinius, kitus, kurie nurodomi vairuotojo pažymėjime. Ateityje galėtų būti sudarytos techninės galimybės visais atvejais visomis aplinkybėmis išvardytus dokumentus tikrinti elektroniniu būdu naudojant tam tikrus registrus.
Trečia. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 83 dalį vairuotojo pažymėjimas – tai teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę ir nurodomos vairavimo sąlygos. Taigi vairuotojo pažymėjimas ne tik patvirtina asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, bet ir nurodo vairavimo sąlygas – vairuotojo pažymėjimo reverse kodais pažymėtus tam tikrus medicininius (pavyzdžiui, vairuoti tik su akiniais), transporto priemonių (pavyzdžiui, su rankine pavarų dėže) ar administracinius (pavyzdžiui, vairuotojas turi pažymėjimą, patvirtinantį pradinę kvalifikaciją arba kvalifikacijos tobulinimą) apribojimus arba papildomą informaciją. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 7 dalį „vairuodamas motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, vairuotojas privalo vykdyti vairuotojo pažymėjime nurodytas sąlygas (vairuoti tik su akiniais ar su kontaktiniais lęšiais; tik transporto priemones su rankiniu valdymu, transporto priemones su automatine pavarų dėže ir pan.).“
Ketvirta. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių patvirtinta vienoda eismo įvykio deklaracijos forma, kurioje reikia nurodyti vairuotojo pažymėjimo numerį ir vairuotojo pažymėjimo galiojimo laiką, todėl neturintys su savimi vairuotojo pažymėjimo vairuotojai negalėtų tinkamai užpildyti eismo įvykio deklaracijos.
Penkta. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio 4 dalį vairuotojo pažymėjimo paėmimas, padarius pažeidimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, yra viena iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių. Pritarus šiam įstatymo projektui, užtikrinti administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną šiuo požiūriu taptų gerokai sunkiau.
Šešta. Lietuvos Respublikos teisės aktai nustato įvairių dokumentų, kurie laikytini patvirtinančiais asmens tapatybę, statusą. Be asmens tapatybės kortelės ir paso, pavyzdžiui, Tarnybinio paso įstatymas numato, kad tarnybinis pasas yra asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas vykti į užsienio valstybes tarnybos tikslais. Užsieniečių teisinės padėties įstatyme nustatyta, kad užsieniečio registracijos pažymėjimas – tai dokumentas, patvirtinantis prieglobsčio prašytojo statusą arba tais atvejais, kai vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka prieglobsčio prašytojo asmens tapatybė yra nustatyta, – jo asmens tapatybę ir teisę naudotis laikinu teritoriniu prieglobsčiu Lietuvos Respublikoje.
Be to, šis įstatymas nustato nebaigtinį sąrašą dokumentų (kelionės dokumentas, leidimas gyventi ir kiti), kuriuos užsieniečiai policijos ar kitos teisėsaugos institucijos pareigūnų reikalavimu privalo pateikti, kad būtų patvirtinta tapatybė. Dar papildomai pridursiu, kas yra kitose išvados vietose, kad būtų gerokai apsunkintas mūsų pareigūnų pažeidėjų sulaikymas, pavyzdžiui, užsienio valstybės… Taigi šiandien tikrai tokio įstatymo projekto mes priimti negalime. Už tokią išvadą balsavo 5 komiteto nariai, 1 susilaikė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už išsamų pristatymą.
Gerbiamieji kolegos… Petrai, ar labai norite kalbėti? Už atmetimą. Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, šitokį įstatymo projektą aš esu anksčiau registravęs ir, manau, projektas pateiktas laiku. Žiūrėkite, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Estijoje, Latvijoje vairuotojo pažymėjimo su savimi nebūtina turėti. Juk šiandien visa sistema kompiuterizuota. Jeigu sustabdė policija pažeidus eismo taisykles, vis tiek ji žiūri į kompiuterį, ar tu esi pažeidėjas, ar tu pirmą kartą pažeidei, ir pagal tai taiko švelnesnę ar griežtesnę nuobaudą. Esame tikrai kompiuterizuota visuomenė. Tokiu atveju, aš manau, kad tikrai nereikėtų reikalauti iš vairuotojo vežiotis pažymėjimą. Jeigu kažkokie teisės aktai dar nesuderinti, galime atidėti vėlesniam laikui – pusmečiui ar kiek šito įstatymo įsigaliojimą, bet eikime ta linkme. Mes visą laiką žiūrime į Jungtines Amerikos Valstijas kaip į pavyzdį, kaip ten yra, o juk ten nereikalauja vežiotis su savimi pažymėjimo. Faktiškai reikia turėti bet kokį pažymėjimą su nuotrauka – ar pasą, ar tą patį vairuotojo pažymėjimą, ar bet kokį kitą dokumentą.
Eikime tuo keliu. Tikrai šitas reikalavimas, kad būtina su savimi turėti pažymėjimą, yra perteklinis. Žmogus gali ir pamiršti tą pažymėjimą, ir dabar pagal taisykles turi būti baudžiamas, tuo tarpu kompiuteryje mato, ar jis turi teisę vairuoti, kokios kategorijos turi teisę vairuoti automobilį. Tikrai, man atrodo, jeigu dar yra nepasirengusi Kelių policija ar kas, atidėkime šio įstatymo įsigaliojimą pusmečiui, bus sutvarkyta visa sistema ir ji puikiausiai funkcionuos.
PIRMININKĖ. Ką jūs dabar kalbėjote? Jūs prieš Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą, o kalbėjote už? Ne. Čia pagal Statutą – kas už atmetimą, tai yra už Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. Jūs kalbėjote prieš.
P. GRAŽULIS (TTF). Taip, prieš.
PIRMININKĖ. Kaip nori kalbėti S. Šedbaras?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš taip ir kalbėsiu. Kadangi Petras kalbėjo prieš išvadą, aš priverstas kalbėti už išvadą, bet nebuvo kur užsirašyti. Aš kalbėsiu už išvadą. Yra du dalykai. Gerbiamasis Petrai, mielieji kolegos, Lietuva yra atvira tranzito valstybė. Kokiu būdu ir kokiu kompiuteriu galės patikrinti kelių policininkas įvažiavusį iš Baltarusijos, iš Rusijos? Dar iš Europos Sąjungos nėra bendro registro. O jeigu atvažiuoja ir lengvųjų automobilių vairuotojai apsipirkti iš kitų šalių, tai jokios galimybės nėra ir turbūt greitu laiku nebus, jeigu mes prašysime patikrinti tik asmens dokumentą. (Balsai salėje)
Kitas dalykas. Nėra jokios išimties. Skaitykite įstatymo projektą. Štai komiteto posėdžio metu žinomas automobilistas S. Brundza pasakė: taip, vieną kartą pamiršau vairuotojo pažymėjimą namuose, pusę valandos kelių policininkai žiūrėjo kompiuteryje, kol surado duomenis apie mane. Nepasirengusi Lietuva! Aš irgi būčiau už tai, bet ne pusę metų, o gal dar penketą metų mes turėsime investuoti į informacines sistemas, kad ta sistema galėtų saugiai veikti. Todėl kol kas tikrai dar ne laikas. Kviečiu pritarti komiteto sprendimui.
PIRMININKĖ. Dėmesio! Balsuojame. Kas už komiteto sprendimą, t. y. atmesti šį įstatymo projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš. Alternatyvus balsavimas.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 65, prieš – 8. Projektas atmestas.
16.50 val.
Bendrojo pagalbos centro įstatymo 1 ir 3 straipsnių pakeitimo bei Įstatymo papildymo ketvirtuoju skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-1025, Vidaus tarnybos statuto 4 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1026, Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 15215 straipsniu ir Kodekso 246 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1027, Elektroninių ryšių įstatymo 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1028 (svarstymas)
Dabar įstatymų projektai Nr. XIIP-1025, Nr. XIIP-1026, Nr. XIIP-1027 ir Nr. XIIP-1028. Bendrojo pagalbos centro įstatymo 1 ir 3 straipsnių pakeitimo bei įstatymo papildymo ketvirtuoju skirsniu įstatymo projektas ir lydimieji – Vidaus tarnybos statuto 4 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 15215 straipsniu ir kodekso 246 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Elektroninių ryšių įstatymo 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Į tribūną kviečiu J. Sabatauską pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Bendrojo pagalbos centro įstatymo 1 ir 3 straipsnių pakeitimo bei įstatymo papildymo ketvirtuoju skirsniu įstatymo projektas buvo svarstytas komitete, atsižvelgta į Teisės departamento ir Vyriausybės nuomonę dėl Bendrojo pagalbos centro statuso ir jo pavaldumo. Ypač įvertindamas Vyriausybės nuomonę, komitetas priėmė sprendimą bendru sutarimu nepritarti šiam projektui ir siūlyti jį atmesti. Turbūt tiek. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ir lydimieji.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip pat ir dėl Vidaus tarnybos statuto 4 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 15215 straipsniu ir kodekso 246 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ir Elektroninių ryšių įstatymo 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Komiteto sprendimas dėl visų projektų bendru sutarimu – atmesti.
PIRMININKĖ. Kolegos, ar mes galime bendru sutarimu pritarti komiteto išvadai ir atmesti visus minėtus įstatymų projektus nuo Nr. XIIP-1025 iki Nr. XIIP-1028? (Balsai salėje) Galime. Pritarta. Taigi visi projektai: Nr. XIIP-1025, Nr. XIIP-1026, Nr. XIIP-1027 ir Nr. XIIP-1028, yra atmesti.
16.53 val.
Tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 11, 14, 26, 27, 29, 30, 31 ir 33 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 291 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2037(2), Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2038(2), Administracinių teisės pažeidimų kodekso 26, 1632, 224, 225, 2591 ir 320 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2039(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-7 klausimų blokas – Tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 11, 14, 26, 27, 29, 30, 21 ir 33 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 291 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2037(2) ir lydimieji – Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2038(2) ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 26, 1632 ir 320 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2039(2). Kviečiu V. Gailių pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą po svarstymo.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas gruodžio 3 d. svarstė Tabako kontrolės įstatymo, Alkoholio kontrolės įstatymo ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas, pritarė papildomo komiteto ir Lietuvos verslo konfederacijos pastaboms, gautoms dėl Tabako kontrolės įstatymo pakeitimo. Bendru sutarimu pritarė Ekonomikos komiteto ir Lietuvos verslo konfederacijos pastaboms, svarstydamas Alkoholio kontrolės įstatymą, bendru sutarimu pritarė pastaboms, gautoms iš Teisės departamento, svarstydamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas, ir komiteto biuro patarėjos pastaboms. Visoms pataisoms svarstymo stadijoje komitetas pritarė bendru sutarimu. Kitų pastabų nebuvo gauta.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Kviečiu Ekonomikos komiteto atstovą, nes B. Vėsaitės nematau. Gerbiamasis A. Mockus.
A. MOCKUS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė minėtus projektus, Tabako kontrolės ir Alkoholio kontrolės, ir nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dar kviečiu M. Petrauskienę. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada dėl projekto Nr. XIIP-2037.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Už balsavo 4, prieš – 2, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjai. Diskusijoje po svarstymo nori dalyvauti L. Dmitrijeva. Kviečiu į tribūną. Į tribūną, kolege!
L. DMITRIJEVA (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš turbūt ne taip užsirašiau, aš norėjau paklausti visų rengėjų. Kaip tik buvo mano klausimas. Aš už jūsų pataisą.
PIRMININKĖ. Tai jūs norite pasisakyti?
L. DMITRIJEVA (DPF). Aš norėjau paklausti, kaip man suprasti tą sąvoką, kaip gabenimas?
PIRMININKĖ. Gerbiamoji kolege, svarstymo stadijoje klausimų nėra. (Balsai salėje) Supratau. E. Šablinskas nori dalyvauti diskusijoje.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš kalbėsiu dėl visų įstatymų projektų. Pirmiausia pasakysiu, kad Ūkio ministerija nepasirengusi pateikė tuos projektus: tiek Tabako, tiek Alkoholio įstatymų pakeitimo, o administracine tvarka, pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą… bausdama tik už vieną iš šitų. Kokia esmė?
Patys įstatymai yra geri, bet pats svarbiausias dalykas, dėl jo dar kovo mėnesį pasisakė Mokesčių inspekcija, aš tik pabaigą perskaitysiu: „Manome, kad pateiktais įstatymų projektais komisijos keltų uždavinių pasiekti nepavyks.“ Tai prie Vyriausybės esanti komisija. Dabar svarbiausia.
Mes žinome, kad turgavietėse juridiniai asmenys privalo užtikrinti tvarką ir rinkti mokesčius. Mes civiliniam subjektui užkrauname prievolę, kurią turėtų atlikti teisėsaugos pareigūnai. Visa kalba apie tai, kad visi tie įstatymai, ypač Administracinių teisės pažeidimų, yra geri, nes kalba – kas, per kiek laiko, kaip turi pakviesti, iškviesti ir bausti. Bet visai netyčia įtraukta viena sąvoka, kad turgavietes administruojantys pareigūnai turi atlikti stebėseną, t. y. žiūrėjimą, vėpsojimą ir panašiai. Ir toliau iš šitos lietuviškos sąvokos pereinama prie tikrinimo, kurio jie negali nei fiziškai, nei juridiškai atlikti, nes tam neturi teisių. Analogas galėtų būti įstatymas, kad negalima rūkyti mokyklose. Vadinasi, direktoriai turėtų atsakyti už tai, kad jie stebi, bet nepamato, neinformuoja policijos, kai mokiniai rūko ne tik paprastas, bet ir tas nelegaliai įvežtas cigaretes arba vartoja alkoholį. Pagal įstatymą kontrolę atlieka pareigūnai, tai yra Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Maisto inspekcija, policija ir kitos panašios sveikatos institucijos. Todėl akivaizdu, kad turgavietės administracija šioje vietoje nėra kontroliuojanti institucija ir negali tikrinti licencijų bei atlikti kontrolės veiksmų, kol nebus įtraukta į kontroliuojančių institucijų sąrašą pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 31 straipsnį.
Toliau. Žinome, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. yra pasisakęs dėl tokių dalykų. Trumpai galiu perskaityti: „Konstitucinės teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams. Teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų. Teisės aktuose nustatyti reikalavimai turi būti grindžiami bendro pobūdžio nuostatomis, teisės normomis ir principais, kuriuos įmanoma taikyti visiems numatytiems atitinkamų teisinių santykių subjektams. Teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų, tai yra kai teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir panašiai.“ Šiuo atveju užkrauname prievolę, kurios bus neįmanoma atlikti.
Kas atsitinka? Viena vertus, kai bet kuris subjektas ateis į turgavietę, numes pakelį ir paskųs bet kuriam teisėsaugos pareigūnui, tai suteiks teisę bausti administratorių. Atvirkščiai, tikrinant turgavietės administratoriui bet kokį galimai turintį neteisėtų prekių, jis gali jo veiksmus apskųsti, nes jis pagal įstatymus neturi teisės to atlikti, net pats įstatymas švelniai (…) – stebėti. O jeigu policininkas ateina, patikrina, nieko neranda, jis pasako: man pranešė turgavietės administracija, aš patikrinau tave. Ir šiuo atveju vėl subjektas galės kreiptis. Galima daug pasakyti dar įvairių nuomonių dėl šio įstatymo priėmimo, bet aš kreipiu dėmesį tik į pagrindą, kad negalima įpareigoti administracijos vadovus atlikti to, ko jie negalės. Mes siūlėme, kad protingai įtrauktume sąvokas, kad turgavietės administracija, rinkdama mokesčius, privalomai patikrintų bet kurį asmenį, ar turi visus dokumentus, leidžiančius prekiauti, nes prekyvietėse prekiauja ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys.
PIRMININKĖ. Laikas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Todėl aš prašau balsuoti prieš, duoti iš naujo persvarstyti komitetui.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo vienas kalba už, vienas – prieš. V. M. Čigriejienė – už.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite nesutikti su E. Šablinsko pastabomis, nes kiekvienas žmogus turi laikytis įstatymo, o administratorius taip, kaip Seime kancleris, atsako konkrečiai už šią teritoriją. Dėl turgaviečių stebėsenos aš nieko nematau blogo, jeigu vadovas praneš apie tai, kad prekiauja degtine, prekiauja cigaretėmis, policijai. Turime pranešti policijai, pradeda veikti teisėsaugos sistema ir viskas vyksta sklandžiai. Kodėl mes to nenorime, kodėl mes tai giname? Todėl, gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu vieningai visus balsuoti už komiteto priimtą sprendimą, balsuoti už.
PIRMININKĖ. E. Šablinskas – prieš.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Aš sutinku su gerbiamąja profesore. Teisingai, tai ir yra daroma, bet jūs šiuo įstatymu numatote sankciją, jeigu jis pražioplins, netyčia neapskųs ir panašiai, net tas neatidėliotinas skundimas numatomas per visą darbo dieną, tai, suprantate, jis bus baudžiamas. Už ką? Neturėdamas teisių atlikti tikrinimą, o ne stebėti, nes po to jau išvedžiojimai prasideda, kad reikia patikrinti, ar jis turi licenciją, ar ką jis turi tarp savo daiktų, ko jis tikrai neturės. Tai šiuo atveju mes pažeidžiame žmogaus, arba subjekto, konstitucines teises. Aš už tai, kad padėtume teisėsaugos organams atlikti savo pareigą. Beje, iš karto pasakau, kad turgų administracija, gaila, manęs dar neprašė, bet manau, kad dar kreipsis pagalbos.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas po svarstymo pritariate projektams Nr. XIIP-2037, Nr. XIIP-2038 ir Nr. XIIP-2039, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 35, prieš – 2, susilaikė 29. Po svarstymo pritarta projektams Nr. XIIP-2037, Nr. XIIP-2038 ir Nr. XIIP-2039.
17.06 val.
Tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1784(2) (svarstymas)
Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1784(2). Kviečiu K. Kuzminską, Sveikatos reikalų komitetas. Svarstymas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas buvo pagrindiniu komitetu, kai buvo svarstomas Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Po svarstymo priėmėme sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Priimta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovę V. Kravčionok. Tada pirmininkas V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė minėtą įstatymo projektą ir priėmė tokį sprendimą: siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-1784 tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. Kviečiu V. M. Čigriejienę.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labas vakaras visiems. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau argumentuoti, kokie argumentai būtų už šį įstatymą. Šio įstatymo projektu siekiama dviejų pagrindinių tikslų. Apsaugoti visuomenę nuo pasyvaus rūkymo, draudžiant vartoti tabako gaminius daugiabučių namų balkonuose, terasose, galerijose, vaikų žaidimo aikštelėse, prie daugiabučių namų langų ir lauke, arčiau nei 5 metrai nuo daugiabučių namų bei vaikų žaidimų aikštelių.
Antra, apsaugoti nepilnamečius nuo tabako gaminių vartojimo, drausti asmenims iki 18 metų rūkyti arba vartoti tabako gaminius ar jų turėti. Šis įstatymo projektas atitinka 2004 m. Lietuvos ratifikuotos Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijos tikslą nuolat ir sparčiai mažinti tabako vartojimą bei priverstinį kvėpavimą tabako dūmais. Taip pat atitinka Lietuvos sveikatos 2014–2025 m. programoje numatytus tikslus bei uždavinius plėsti aplinką be tabako dūmų, tabako gaminių reguliavimo priemonėmis didinti nepilnamečių apsaugą nuo jų vartojimo. Taip pat atitinka Tabako kontrolės įstatyme numatytus valstybės tabako kontrolės politikos principus: ginti žmogaus teises į aplinką be tabako dūmų, mokesčiais ir kitomis valstybinio reguliavimo priemonėmis mažinti tabako gaminių prieinamumą, ypač nepilnamečiams asmenims, siekti sukurti darbo, poilsio ir gyvenamąją aplinką be tabako dūmų. Įstatymo projektas, praplečiantis draudimą vartoti tabako gaminius nuo viešųjų iki privačių teritorijų, yra labai laiku. Apie šią problemą vis dažniau neapsikentę piliečiai prabyla kreipdamiesi į visuomenės informavimo priemones. Įstatymo projekto nuostatos skatina pasyvią pareigą reikalauti susilaikyti, neatlikti tam tikrų draudžiamų veiksmų. Taigi apsaugoti visuomenės interesą padės ne tik pažeidėjo nubaudimas, bet ir žinojimas, kad dėl atliekamų veiksmų taikoma atsakomybė. Todėl kviečiu visus vieningai pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Kviečiu E. Šablinską diskutuoti. Jau nematau.
Gerbiamieji kolegos, noriu paklausti Seimo nario A. Dudėno, nes yra jūsų siūlymas ir pritarta komitete iš dalies. Ar sutinkate? Nesutinkate, tada prašom pristatyti savo siūlymą.
A. DUDĖNAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš principo komitetas mano siūlymui ir visai idėjai yra pritaręs, tačiau jie kaip argumentą sako, kad Lietuvos Respublikoje ir taip bus draudžiama asmenims iki 18 metų rūkyti, o mano pasiūlymas yra toks: rūkymui skirtose patalpose turi būti iškabinti įspėjamieji užrašai apie draudimą rūkyti, vartoti tabako gaminius asmenims iki 18 metų. Sakykime, tai tikrai neprieštarauja, čia tik dar papildomai, be to, kad žmonės ir taip turi žinoti įstatymus, kas parašyta, bet kartu ir tos patalpos bus paženklintos, kad asmenims iki 18 metų būtų draudžiama. Tikrai prašyčiau palaikyti pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Prašom, Kazimierai, komiteto nuomonę pasakyti. Kodėl jūs ne visiškai, o tik iš dalies pritariate?
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Mes, komitetas, iš dalies pritarėm, faktiškai tikrai gera mintis yra ir pritariame tam. Tačiau iki 18 metų dar iškabą kabinti, čia jau yra perteklinis.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kadangi autorius turi kitokią nuomonę, mes turime apsispręsti ir balsuoti. Kas palaikote Seimo nario A. Dudėno poziciją, kurią jis išsakė, balsuojate už, kas turite priešingą nuomonę, tai yra tokią kaip komiteto nuomonė, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 49: už – 25, prieš – 6, susilaikė 18. Pritarta Seimo nario A. Dudėno siūlymui.
Dabar, gerbiamieji, dėl viso projekto po svarstymo. Pažiūrėsime, ar yra norinčių kalbėti. V. M. Čigriejienė pritaria po svarstymo. Prašom.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą kviečiu visus vieningai pritarti, nes pasyvus rūkymas tikrai pridaro daug žalos, daug kancerogeninių medžiagų jūs įkvepiate. Jūs nenorėkite, kad susirgtumėte plaučių vėžiu, moterys gimdos kaklelio vėžiu ir t. t. Tikrai yra didžiulis rizikos faktorius. Kviečiu būti vieningus ir priimti prieš šventes gerą sprendimą.
PIRMININKĖ. G. Steponavičius turi priešingą nuomonę.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pagarba šios pataisos iniciatoriams, bet manau, kad kvailystėms ir nesveiku protu grindžiamoms iniciatyvoms šiame Seime turbūt ribų nėra. Gerbiamieji kolegos, aš niekada gyvenime nesu rūkęs. Man nepatinka, kai rūkantys man pučia dūmus į veidą. Aš taip pat gyvenu daugiabutyje. Bet netikiu, kad štai šitaip siūlomus sprendimus įmanoma sureguliuoti įstatymais. Jūs įjunkite savo vaizduotę ir pasižiūrėkite į 5 metrų ribą nuo daugiabučio. Uždarytas ar praviras langas. Kaip mes spręsime problemą? Fotografuosime vieni kitus? Seksime? Persekiosime? Nepasitikėjimą diegsime? Gerbiamieji kolegos, užuot stiprinę bendruomenės bendravimą, kėlę kultūrą, vienas kitam pasakę pastabą, mes perkeliame draudimus į įstatymą. Visa tai veda prie gyvenimo absurdų ir kreivų veidrodžių karalystė ir toliau gyvuos. Jūs tikite, kad žmonės nustos taip elgtis? Po šito atsiras kita iniciatyva, kad pelargonijos šalia esančiame balkone kam nors kelia alergiją ar yra blogas kvapas. Ir tada atsiras iniciatyva, kai Seime sakys, kad reikia ir čia suderinti su kaimynais. Kolegos, aš kviečiu atsikvošėti ir pasakyti ne šitam absurdui, kuris realiai negali būti įgyvendintas.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate po svarstymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 49 Seimo nariai. Už – 28, prieš – 2, susilaikė 19. Po svarstymo Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui pritarta.
Seimo nutarimas dėl 2016… Atsiprašau, replika po balsavimo – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gal kai kam atrodo, kad čia yra kokie nors neįgyvendinami dalykai, bet, kolegos, kai buvo siūloma uždrausti rūkyti laiptinėse, nes labai daug žmonių kentėjo dėl to, lygiai tie patys argumentai buvo taikomi, kad čia nesąmonė, čia paveiksluosime. Tiesiog norime suformuoti naują tradiciją, suteikti bendruomenėms, namų bendrijoms naują instrumentą. Bendrijos pačios susitvarkys su šitais dalykais, moralizuodami tuos gyventojus, pagaliau galbūt taikydami patys tam tikras baudas, o baudos įplauks į jų bendrijų sąskaitas. Kolegos, vis tiek mes turime ką nors daryti. Aš dėkoju, kad buvo pritarta po pateikimo. Mes bandysime prieš priėmimą dar ką nors patobulinti. Svarbiausia, kad šiais metais būtų priimta nuostata, draudžianti rūkyti nepilnamečiams iki 18 metų. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Labai atsiprašau, nepastebėjau Seimo Pirmininkės. Prašom, Seimo Pirmininkė L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū. Gal tos iniciatyvos ir geros, bet tikrai reikia pagalvoti, kaip realiai galės administruoti šiuos dalykus. Čia G. Steponavičius tikrai yra teisus. Mes kartais vedami gerų tikslų sugadiname pačias idėjas. Aš manau, kad mes, įstatymo leidėjai, visada turime pradėti nuo savęs. Gal mes pataisykime Statutą ir parašykime, kad Sveikatos reikalų komitete negali dirbti rūkantys Seimo nariai arba sveikatos reikalų ministru negali būti rūkantis ministras. Šiais pavyzdžiais mes ir pradėkime, o ne nuo rūkymo balkone.
PIRMININKĖ. Ačiū. V. M. Čigriejienė. Replika po balsavimo.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu padėkoti tiems Seimo nariams, kurie balsavo už tą mūsų pataisą. Tikrai, klausykite, komitete irgi yra negerų darbų, ir rūko, ir ministerijoje rūkoma, bet nereiškia, kad mes jais turime sekti. Aš irgi gyvenu nerūkančių šeimoje, bet kategoriškai nesutinku, kad tai absurdas, su G. Steponavičiumi, buvusiu švietimo ministru, kad galima taip šnekėti. Klausykite, kodėl aš turiu kvėpuoti? Bendruomenės yra. Įtraukime mes bendruomenes į šitą darbą ir bendruomenės spręs. Čia policija neprilakstys, bet bendruomenės bendruomeniškai elgsis. Čia ta esmė. Įveskime naują ekvivalentą savo gyvenime ir tikrai mes galėsime ko nors ateityje pasiekti. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Iš tikro aš irgi nesu rūkantis, niekada nerūkiau. Kodėl čia mes žingsnis po žingsnio? Štai pateiksiu įstatymo pataisą, kad apskritai Lietuvoje draudžiama rūkyti. Man atrodo, visiems bus tik į sveikatą. Dabar tai prie balkono, tai prie šiukšlių dėžės negalima rūkyti, tai prie vaikų darželio, tai vaikų darželio dėžės ir rūkalius turės jau nešiotis sąrašą, kur jam galima prisidegti cigaretę, o kur ne. O tas sąrašas jau labai ilgas. Gal kokių 20 objektų, prie kurių negalima rūkyti. Manyčiau, kad uždrauskime, bus lengviau visiems. Kaip Pirmininkė sakė, nuo Sveikatos reikalų komiteto pradedame, nuo sveikatos ministro, bet, aš manyčiau, visiems uždrauskime Lietuvoje rūkyti ir bus lengviau, ir tikrai žmonės gyvens ilgiau.
PIRMININKĖ. Šiuo klausimu replikas nutraukiu.
17.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2016 metų paskelbimo Bibliotekų metais“ projektas Nr. XIIP-2421(2) (svarstymas ir priėmimas)
Toliau. Seimo nutarimo „Dėl 2016 metų paskelbimo Bibliotekų metais“ projektas. Kviečiu A. Pitrėnienę. Svarstymo stadija. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė Seimo nutarimo „Dėl 2016 metų paskelbimo Bibliotekų metais“ projektą ir priėmė sprendimą pritarti Seimo nutarimui ir siūlyti Seimui jį svarstyti. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar gerbiamasis B. Bradauskas labai nori kalbėti? Nėra norinčių kalbėti prieš.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Jeigu nėra prieš, tai aš už ir tiek užteks.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū už supratimą. Aš kreipiuosi į Seimo Pirmininkę, ar galima ypatinga skuba? Seimo Pirmininkė siūlo priimti ypatingos skubos tvarka. Ar tam pritariate? Pritariate.
1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas.
Dėl viso Seimo nutarimo norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl 2016 metų paskelbimo Bibliotekų metais“?
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 58 Seimo nariai: už – 57, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas „Dėl 2016 metų paskelbimo Bibliotekų metais“ (projektas Nr. XIIP-2421(2) priimtas. (Gongas)
17.21 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2629 (pateikimas)
Alkoholio kontrolės įstatymo 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. Kviečiu Seimo Pirmininkę L. Graužinienę.
L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš pasistengsiu labai greitai. Mano pataisos yra labai paprastos, trumpos, bet, aš manau, labai svarbios, ypač dėl jaunų žmonių sveikatos problemų sprendimo. Esu įsitikinusi, kad tai apribotų ir sutvirtintų kontrolę.
Siekiant mažinti alkoholio prieinamumą ir kenksmingą jo poveikį sveikatai, įstatymo projektu siūlau nustatyti, kad natūralios fermentacijos sidras Lietuvos Respublikoje negali būti parduodamas, laikomas ir gabenamas nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais – banderolėmis. Taip pat įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikoje negali būti parduodamas pilstomas sidras. Priėmus šias įstatymo pataisas, padidės įplaukos į valstybės biudžetą, bus sumažintas alkoholinio gėrimo – sidro prieinamumas, padidinta jo kontrolė ir apskaita. Priėmus šias pataisas, kitų įstatymų keisti nereikės, turės būti pakeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime patvirtintos banderolių taisyklės. Trumpai tiek. Atsakysiu į klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju, Pirmininke. Jūsų nori klausti 7 Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, sveikinu, kad įsitraukėte į gretas tų Seimo narių, kurie bando ką nors daryti, kad Lietuva būtų sveikesnė ir ilgiau gyventų. Noriu paklausti. Ar jūs nemanote, kad atėjo laikas jau riboti ir tokius dalykus, nes prieinamumo ribojimas… Lietuvoje didžiulis alkoholio suvartojimas, faktiškai mes pirmaujame, reikėtų riboti ir išpilstymą? Pavyzdžiui, sidras pilstomas į 1 litro tarą, į 1 litro bambalius. Ar jūs nemanote, kad reikėtų ne tik nustatyti žymėjimą banderolėmis, bet ir mažinti išpilstymo kiekius?
L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū. Aš tikrai visiškai nesu specialistė, galbūt galima papildyti, tik turbūt ne šiame įstatyme, ne šiuose straipsniuose. Čia kalbama apie banderoles, nes dabar procesas yra nekontroliuojamas. Kiek aš turiu informacijos, turbūt daug problemų kelia ir tai, kad nevisiškai teisingai atliekamas sidro pilstymas, dėl ko irgi kyla įvairių problemų. Manau, kad įstatymas atviras, galima teikti pataisas, jeigu tai susiję su tais straipsniais. Jeigu ne, tai tikrai tobulumui ribų nėra.
PIRMININKĖ. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, banderolių naudojimo paskirtis ta, kad produktas nebūtų falsifikuojamas. Tai viena iš esminių paskirčių. Dabar sidras kainuoja nebrangiai ir vargu ar kas nors gali falsifikuoti. Antras dalykas, alus yra stipresnis gėrimas ir alų kartais gal ne taip išpilsto. Tai gal ir alui reikėtų įvesti banderoles? Kodėl sidrui, o ne alui? Alus yra stipresnis gėrimas už sidrą, tai kodėl čia toks išskirtinumas?
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū. Aš žiūrėjau galbūt ne dėl išskirtinumo (skaičiau daug medicininės informacijos), o dėl žalos, ypač jaunų žmonių sveikatos žalojimo, nes tai yra jaunimo mėgstamiausias gėrimas, o pasekmės daugeliu atvejų yra negrįžtamos. Priklausomumas nuo sidro atsiranda daug greičiau. Tai sugalvojau ne aš, yra atliktos studijos. Tokio akivaizdaus priklausomumo nuo alaus nėra įrodyta, gal medikai prieštarautų, aš negaliu atsakyti. Pasakysiu kaip mama. Aš tikrai matau problemą dėl jaunų vaikų, ypač paauglių, sidro vartojimo, o dėl nusipirkimo, tai nuperka tą sidrą jiems suaugę žmonės. Šiuo atveju kontrolės tikrai trūksta.
O dėl banderolės… skaidrumo, taip, aš esu įsitikinusi, kad tas procesas nėra visiškai skaidrus. Jeigu aš klystu, tai Seimas nagrinėdamas komitete paneigs mano nuomonę.
PIRMININKĖ. Klausia G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Gerbiamoji Pirmininke, ją ką tik atsakydama prieš tai klausiusiam kolegai pasakėte, kad yra kontrolės stoka. Aš tikrai sutinku, kad pagrindinė problema yra užkardymas, kad nepilnamečiams apskritai bet kokie kvaišalai, įskaitant ir alkoholinius gėrimus, nepatektų. Mano supratimu, čia didysis akcentas turėtų būti. Prašom pasakyti, šis siūlymas yra nesisteminis, vienas segmentas yra ištrauktas iš konteksto, iš visumos, galbūt galima sakyti, kad tai yra lobistinių, stipriųjų gėrimų gamintojų padiktuotas sprendimas, galbūt šešėlinių struktūrų? Gerbiamoji Pirmininke, ar jūs, teikdama šį siūlymą, konsultavotės su specialistais? Ištrauktas iš konteksto jis tikrai neatrodo baigtas, ir man atrodo, kad kartais tokiais sprendimais mes galime padaryti meškos paslaugą patys sau.
L. GRAUŽINIENĖ. Manau, kad komitetas atidžiai išnagrinės, manau, kad ir Sveikatos reikalų komitetas išnagrinės. Aš tikrai su niekuo nesitariau, mes kalbėjome su premjeru, kad reikia padaryti šiek tiek tvarką, ir kas susiję su banderolių apskaita, tvarkos iš esmės būtų daugiau. Buvo kalbama apie banderolių apskaitą, naudojimą, tvarką. Čia bendra kontrolės sistema. Patikėkite, pas mane nė vienas lobistas neateina ir tikrai nevaikšto. Tikrai.
PIRMININKĖ. Klausia I. Šiaulienė.
L. GRAUŽINIENĖ. Jeigu ten trūko sistemiškumo, gal aš neaprėpiau tiek apimties, tai čia kiekvienas Seimo narys yra laisvas teikti pasiūlymus.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, pritariu jūsų iniciatyvai, kad natūralios fermentacijos sidras tikrai turėtų būti pažymėtas oficialiais ženklais, banderolėmis. Dėl pilstomo sidro, tai nepilnamečiams alkoholiniai gėrimai neturi būti parduodami. Regis, mes pasistūmėjome, jeigu nepriėmėme, kad tik sulaukus 21 metų bus galima gerti alkoholį. Jeigu uždrausime tą pilstomą sidrą, ar nepastūmėsime ragauti neatsispiriančių į tai, kad pradės gerti atsuktuvą?
L. GRAUŽINIENĖ. Aš tikrai nežinau, kas yra, gal per mažai turiu informacijos dėl jūsų minėto gėrimo, bet mačiau bendrą problemą, labai daug metų klausiau apie žalą. Sveikatos reikalų komitetas visada akcentavo sidro žalą, todėl man tai ir suponavo.
Dėl paties pilstymo. Ten galbūt yra šiek tiek ir kitokių problemų. Visada pilstomus produktus sunkiau kontroliuoti. Galbūt apie tai pasakys specialistai, bet man taip atrodė, kad reikia sureguliuoti ir pilstymą.
PIRMININKĖ. Klausia V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija jau praeitoje kadencijoje raštu kreipėsi į Vyriausybę ir mes kreipėmės dėl to, kad į mus kreipėsi Moksleivių parlamento vaikai ir prašė, kad Vyriausybė pagaliau pradėtų spręsti, kad alkoholio ir tabako parduotuvės būtų atskiros, tada mes išspręstume labai daug problemų. Tai ir prieinamumas, ir pasiūla, ir vaikų sveikata, nes tada aiškiai matytųsi, kas įeina į tą atskirą parduotuvę, ką perka tie nepilnamečiai, tai būtų tikrai padėtas pamatas. Dabar jūs labai teisi, mes tiesiog vieną gabaliuką imame, kitą gabaliuką imame, o neišsprendžiame klausimo pamato. Aš tą patį Moksleivių parlamento raštą ir dabar naujojo Moksleivių parlamento raštą turiu, tai galbūt mes turime pagaliau atsižvelgti į vaikų prašymą? Labai ačiū.
L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū. Aš tikrai sutinku ir manau, kad dėl kontrolės tai būtų labai stipri priemonė, bet man atrodo, kad čia turbūt galima nebūtinai įstatymu, o Vyriausybės teisiniais aktais tai sureguliuoti. Kontrolė tikrai yra viena iš pagrindinių priemonių, ir kontroliuoti prieinamumą būtų daug lengviau. Bet čia jau daugiau Vyriausybės ūkiniai reikalai, kurie turėtų būti išspręsti. Bet pačiai idėjai aš tikrai pritariu.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Klausinėti tikrai daug čia neverta, į daugelį klausimų yra atsakyta. Aš tiesiog palaikau šią iniciatyvą ir dėkoju, kad teikėte. Ačiū.
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, Pirmininke. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. Už – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jūs pamenate, per paskutiniuosius dvejus metus mes girdėjome labai daug skambių šūkių, kaip bus gerinama demografinė situacija, mažinamas alkoholio prieinamumas, bus uždrausta rūkyti aplink kai kurias ministerijas. Bet viskas baigėsi šnipštu! Per tą laikotarpį, dabartinės daugumos dvejus metus, alkoholio pardavimo taškų licencijų nuo 17 tūkst. padaugėjo iki 19 tūkst. Todėl sveikintinos visos iniciatyvos, kuriomis bandoma sumažinti alkoholio prieinamumą, nes prieinamumas pas mus iš esmės yra didžiausias pasaulyje.
Pamenu, kolegos buvo skeptikai, kai Seimas pritarė siūlymui uždrausti bambalius, t. y. neleisti pilstyti alų į didesnę kaip 1 litro tarą, sakėte, kad nieko iš to nebus. Žiūrėkite, koks efektas buvo – alaus suvartojimas sumažėjo 4–5 %. Ne veltui lobistai labai priešinasi, nes jie žino, ką tai reiškia. Todėl sveikinu, kolege Pirmininke, aišku, problemų gali kilti, pavyzdžiui, kaip ant skardinės uždėti banderolę, etiketę ir panašiai, ir panašiai. Bet aš tikrai džiaugiuosi, kad atsirado dar vienas žmogus, ypač Seimo Pirmininkė, kuri labai gražiai iš tribūnos paaiškino, kad supranta tą problemą. Mes bandysime dar kartą registruoti teisės aktus, kad pagaliau Lietuvoje po metų ar po dvejų atsirastų specializuotos parduotuvės. Dauguma, klausykite savo Seimo Pirmininkės, o dabar siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. P. Gražulis – prieš.
P. GRAŽULIS (TTF). Taip, galbūt man dar reikia šiek tiek įsigilinti į šį siūlymą, bet iš principo prieinamumas nebus nė kiek mažesnis uždėjus banderolę. Aš negirdėjau, kad būtų falsifikuojamas, padirbinėjamas sidras. Man tada kyla klausimas, kodėl nereikia banderolės alui? Tada būtų logiška ir alui banderoles taikyti. Manau, kad šį klausimą reiktų pasvarstyti plačiau ir reikėtų Vyriausybės išvados. Tai, be abejonės, nauda yra tiems, kurie spausdins banderoles, taip papildomai atsiras darbo, bus sukurtos darbo vietos, sutinku. Bet kad tai kaip nors spręstų mažesnį sidro vartojimą, tikrai to neatsitiks.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate Alkoholio kontrolės įstatymo 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 59 Seimo nariai: už – 52, prieš – 1, susilaikė 6. Po pateikimo projektui pritarta. Seniūnų sueiga pasiūlė alternatyvius komitetus kaip pagrindinius: vienas siūlymas – Ekonomikos komitetas, kitas – Sveikatos reikalų komitetas. Todėl aš siūlau iš karto balsuoti ir apsispręsti, kuris komitetas turėtų būti pagrindinis. Jeigu Ekonomikos komitetas, tai balsuosite už, jeigu Sveikatos reikalų komitetas, balsuosite prieš.
B. Bradauskas dėl vedimo tvarkos.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Pagal Statutą Biudžeto ir finansų komitetas kuruoja mokestinius klausimus. Banderolės yra grynai mokestinis klausimas ir Biudžeto ir finansų komitetas turėtų būti pagrindinis, o visi kiti papildomi.
PIRMININKĖ. Tada balsavimo formuluotė bus kitokia. Dėmesio! Kas balsuosite už Ekonomikos komitetą, balsuosite už, kas už Sveikatos reikalų komitetą, balsuosite prieš, kas už Biudžeto ir finansų komitetą – susilaikysite. Gerai? Balsuojame.
Balsavo 60: už Ekonomikos komitetą – 5, Sveikatos reikalų komitetą – 17 ir Biudžeto ir finansų komitetą – 38. Taigi pagrindinis yra Biudžeto ir finansų komitetas.
Tada papildomus siūlyčiau ir Sveikatos reikalų komitetą, ir Ekonomikos komitetą. Gerai? (Balsai salėje) Svarstymas numatomas pavasario sesijoje. (Balsai salėje) Repliką po balsavimo L. Dmitrijeva.
L. DMITRIJEVA (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Buvau užsirašiusi net 10 val. pasisakyti už tą pataisą, bet kažkodėl mano užrašas dingo. Vis dėlto noriu padėkoti Seimo Pirmininkei. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, ačiū jums už šią pataisą, mes tikrai su džiaugsmu visi balsavome, ir manau, kad mes nors po truputį, nors mažais žingsneliais, bet vis dėlto einame tuo keliu, kad alkoholis mums taptų prabangos preke ir kad būtų atskiros alkoholio parduotuvės. 80 % mūsų jaunimo pasakė, kad jiems labai lengva prieiti ir nusipirkti alkoholinių gėrimų. Sidrą vartoja jau net penkiolikmetės mergaitės. Atskiras ačiū, kad Ūkio ministerija pradėjo kartu su mumis žiūrėti į tą problemą, tikrai einame kartu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji Larisa, čia yra po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. Jūs buvote už, tačiau antra, jeigu A. Matulas būtų nekalbėjęs, tai jums būtų suteiktas žodis. (Balsai salėje) Nežinau, aš matau A. Matulą ir L. Dmitrijevą.
P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji pirmininke, manau, kad tai pavasario sesijoje bus nagrinėjama, ir aš prašiau, bet jūs neteikėte balsuoti, kad būtų ir Vyriausybės išvada.
PIRMININKĖ. Frakcijos vardu prašėte?
P. GRAŽULIS (TTF). Taip, taip. Aš prašau, kad būtų Vyriausybės išvada.
PIRMININKĖ. P. Gražulis prašo Vyriausybės išvados. Ar galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu.
17.40 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimo Nr. XII-1373 „Dėl 2015 metų, 2016 metų ir 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-2625 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimo Nr. XII-1373 „Dėl 2015 metų, 2016 metų ir 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-2625. Kviečiu B. Bradauską, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, kaip atsimenate, gruodžio 11 d. mes priėmėme sprendimą 2015 m. biudžeto pajamas padidinti 14 mln. 250 tūkst. eurų iš akcizo surinkimo ir tą pačią sumą skyrėme kaimo reikalams padidindami išlaidas irgi ta pačia suma. Todėl skolos aptarnavimo išlaidos liko kaip ir buvo numatytos, tik persiskirstė, o šitos įplaukos yra papildomos, todėl ir 2015 m. savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamas pajamas mes turime koreguoti. Tai yra padidinti pajamas 14 mln. 250 tūkst. eurų ir padidinti išlaidas 14 mln. 250 tūkst. eurų. Kviečiu palaikyti šį nutarimo projektą, nes įstatyme tai jau numatyta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti P. Gražulis, bet moja ranka, nebenori. Gerai. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, man atrodo, pirmininkas nurodė labai aiškią priežastį, kodėl tai reikia padaryti. Gal galėtume po pateikimo pritarti visi? Pritarta bendru sutarimu po pateikimo.
Svarstymas. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Pritarta. Pirmininkė siūlo ypatingos skubos tvarka priimti. Ar galime tam pritarti?
1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas.
Balsuojame dėl viso Seimo nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 46 Seimo nariai: už – 46, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas (projekto Nr. XIIP-2625) priimtas. (Gongas)
17.43 val.
Produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2626 (pateikimas)
Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimas. Kviečiu į tribūną ūkio viceministrą M. Skarupską.
M. SKARUPSKAS. Laba diena. Lietuvos Respublikos Seimui teikiamas įstatymas dėl produktų saugos. Keičiamas 23 straipsnis, kuris yra susijęs su euro įvedimu, ir keičiamos tik sumos – iš lito yra verčiama į eurą. Techninis pakeitimas, susijęs su sausio 1 d. keičiama valiuta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Viceministre, niekas jūsų nenori paklausti.
Gerbiamieji kolegos, ar po pateikimo galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar galime tam pritarti? Pritarta. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Numatomas svarstymas Seime gruodžio 18 d. Dėkoju.
17.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XII-1100 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-2633 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Toliau Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XII-1100 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas. Pateikimas, svarstymas, priėmimas. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J. Sabatauską. Jeigu tam pritarsime, tada jis pateiks Teismų įstatymo daugelio straipsnių ir skirsnių pakeitimo įstatymo projektą, registracijos Nr. XIIP-2602, ir Valstybės tarnybos įstatymo 8, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, registracijos Nr. XIIP-2603. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiu Seimo nutarimo projektą, kad galėtume įtraukti į rudens sesijos darbotvarkę du projektus: Teismų įstatymo ir Valstybės tarnybos įstatymo. Jų esmė, kad reikia atidėti įsigaliojimą iki 2017 m. sausio 1 d. Tai yra susiję su kanclerio pareigybės įsteigimu kiekviename teisme. Šiandien tik aukštesnieji teismai turi kanclerius. Aišku, jiems išlaikyti reikėtų daugiau kaip 6 mln. Lt, daugiau kaip 4,5 mln. iš jų – darbo užmokesčiui. Be to, darbo vietoms įrengti – beveik pusė milijono.
Įvertindamas tai, kad tam reikalui pinigų, kaip visada, yra ribota, o tuo pačiu metu numatyta steigti teisėjų padėjėjų pareigybes, kurios konkrečiai padeda daryti greitesnį procesą teismuose, prašau pritarti nutarimui, kad galėtume pradėti svarstyti ir priimti tuos paprastus pakeitimus tik dėl jų įsigaliojimo atidėjimo: vietoj 2015 m. – 2017 m. sausio 1 d. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos užsirašė klausti. Aš suprantu, kad norite klausti ne dėl Seimo nutarimo, o jau dėl pačių projektų. Taip? Tada ir sutarkime. Pirmiausia apsispręskime, ar po pateikimo pritariame Seimo nutarimui. Pritariame. Tada svarstymas ir priėmimas. Pritariame. Vienas straipsnis.
Balsuojame. Kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimą, projekto Nr. XIIP-2633?
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 44 Seimo nariai. Už – 43, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XII-1100 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ priimtas. (Gongas)
17.48 val.
Teismų įstatymo 33, 34, 36, 38, 39, 42, 43, 47, 51, 551, 57, 61, 63, 64, 691, 81 straipsnių, IX skyriaus pavadinimo, 83, 84, 85, 86, 90, 98, 101, 103 straipsnių, XII skyriaus antrojo skirsnio pavadinimo, 106, 107, 108, 119, 120, 122, 124, 127, 128, 129 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 89, 109, 110, 111, 112, 125 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo papildymo 531, 532 straipsniais ir IX skyriaus trečiuoju skirsniu įstatymo Nr. X-1685 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2602, Valstybės tarnybos įstatymo 8, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. X-1689 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2603 (pateikimas)
Dabar, gerbiamasis Juliau, kviečiu atgal į tribūną. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis – E. Šablinskas. Jau nenori. O S. Jovaiša nori. Prašau. Sako, taip greitai nebus. Tuoj, kompiuterį sutvarkysime. Prašau, Sergejau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Norėčiau paklausti pranešėjo, ką tų pareigybių įsteigimas duos geresniam teismų darbui? Išgirdau dėl padėjėjų, tai taip. Galima galbūt greičiau tvarkyti dokumentus, bet ar jūs gavote kokius nors teigiamus pageidavimus teismų vadovų ar pačių teisėjų dėl to kanclerio pareigybės? Ką ji iš esmės keičia teismų darbe? Ačiū.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Šiais projektais ir siekiama nukelti tų pareigybių įsteigimo kiekviename teisme įsigaliojimą, tai yra apylinkių, apygardų teisme, nes dabar aukštesnieji teismai, kaip minėjau, turi. Buvo numatyta dar 2007 m., kad tos pareigybės turi atsirasti, kad būtų atpalaiduoti nuo ūkinio administravimo reikalų teismų pirmininkai, kad teismų kancleriai tvarkytų tuos visus reikalus, tai tikrai ne teisėjo, kuris yra teismo pirmininkas, reikalas. Taigi, kaip kolega sufleruoja, rūpintis kibirais, pieštukais ir popieriumi tikrai ne teisėjo, teismo pirmininko reikalas.
Siūlau atidėti dar ir todėl, kad buvo kalbama, kad bus pateikti įstatymų projektai dėl teismų reformos, dėl sustambintų apylinkių teismų. Jeigu šiandien kiekviename iš teismų įsteigtume po tokią pareigybę, tai iš tikrųjų, kaip aš minėjau, pareikalautų per 6 mln. Lt lėšų. Tas lėšas būtų galima daug naudingiau panaudoti, kaip jūs pats ir minėjote, teisėjo padėjėjo pareigybei, jie konkrečiai padeda teisėjui spręsti kiekvieną bylą, padeda parengti medžiagą ir taip toliau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į klausimą. Daugiau nėra norinčių klausti. Gerbiamieji kolegos, noriu jūsų paklausti. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti?
Gerbiamasis komiteto pirmininke, jūs kartais nesiūlote skubos tvarkos? Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo skubos tvarka priimti įstatymų projektus Nr. XIIP-2602 ir Nr. XIIP-2603. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Numatomas svarstymas gruodžio 18 d. tiek vieno, tiek kito įstatymų projektų.
17.51 val.
Asmens ir turto saugos įstatymo Nr. IX-2327 1, 2, 5, 6, 7, 9, 11 ir 18 straipsnių pakeitimo, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu bei priedu įstatymo projektas Nr. XIIP-2610 (pateikimas)
Asmens ir turto saugos įstatymo Nr. IX-2327 1, 2, 5, 6, 7, 9, 11 ir 18 straipsnių pakeitimo, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu bei priedu įstatymo projektas Nr. XIIP-2610. Kviečiu vidaus reikalų viceministrą E. Jankevičių.
E. JANKEVIČIUS. Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šis įstatymo projektas irgi yra dėl euro, tačiau daugiausia dėl gabenimo ir konvojavimo. Projektu siekiama pakeisti ir papildyti Asmens ir turto saugos įstatymą, kad jo nuostatos atitiktų Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl profesionalaus tarpvalstybinio grynųjų eurų vežimo kelių transportu iš vienos euro zonos valstybės narės į kitą. Šį įstatymo projektą mes papildome dviem pagrindiniais dalykais. Įvedame naują licencijų rūšį, kuri būtų vadinama tarpvalstybinių grynųjų pinigų vežimo licencija, tuomet mūsų saugos firmos galėtų vykdyti konvojavimo paslaugas ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Taip pat įstatyme numatome, kad kitų valstybių narių apsaugos darbuotojams, vežantiems grynuosius pinigus mums, tos jų išduotos licencijos irgi būtų pripažintos. Tiek trumpai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, viceministre. Niekas neturi klausimų. Gerbiamieji kolegos, ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta. Pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Galime tam pritarti? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, čia parašyta, kad svarstymas pavasario sesijoje, bet jeigu mes pritarėme, kad Vyriausybė siūlo skubos tvarką, tai aš siūlau tuomet svarstyti gruodžio 18 d. Tinka? Gerai.
17.54 val.
Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo Nr. I-130 2, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2025 (pateikimas)
Dabar manęs paprašė, nes Seimo narys A. Kašėta po pusvalandžio turi susitikimą, leisti pristatyti r-2 klausimą – projektą Nr. XIIP-2025. Aš noriu atsiprašyti viceministro, kad galėtume leisti A. Kašėtai išeiti.
A. KAŠĖTA (LSF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Ačiū jums, pirmininke, už suteiktą tokią galimybę. Mano klausimas tikrai nėra sudėtingas, tai yra klausimas, kurį reikėtų išspręsti kuo greičiau, nes, priminsiu, 2015 m. paskelbėme Etnografinių regionų metais, bus įvairių renginių, kurių sudedamoji dalis iš tikrųjų yra atributika, herbai. Norėčiau keliais sakiniais apibrėžti, kokia dabar yra situacija. Situacija tokia, kad jau 15 metų, kai Lietuvos etnografiniai regionai įteisinti, yra sukurti Dzūkijos, Žemaitijos herbai, pradėti kurti Mažosios Lietuvos bei Suvalkijos, t. y. Sūduvos, herbo, vėliavos projektai, tračiau jie nėra įteisinti įstatymu, kaip yra iki šiol padaryta su miestų, miestelių herbais. Iš tikrųjų nėra normalu, kai, sakykim, renginiuose, kurie vyksta ir mūsų centrinėse aikštėse, pavyzdžiui, prie prezidentūros, nešamos vėliavos su herbais, žinoma, kad regiono herbas nešamas pirmas, tačiau jis nėra įteisintas. Pagal galiojančią tvarką jis turėtų būti nešamas paskutinis, vos ne už seniūnijų herbų. Taigi, gerbiamieji kolegos, prašau po pateikimo pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų niekas nenori paklausti. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje) Galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Numatomas svarstymas pavasario sesijoje. Galime tam pritarti? Pritarta.
17.56 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-2616 (pateikimas)
Dabar kviečiu teisingumo viceministrą G. Mozūraitį pateikti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos patvirtinimo“ projektą.
G. MOZŪRAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Nacionalinės kovos su korupcija programos paskirtis – nustatyti ilgalaikius kovos su korupcija tikslus ir uždavinius, jų įgyvendinimo kryptis bei vertinimo kriterijus ir jų reikšmes, užtikrinti korupcijos kontrolės tęstinumą Lietuvos Respublikoje 2015–2025 m. Pažymėtina, kad programa yra parengta atsižvelgiant į aplinkos analizę, Nacionalinio saugumo strategiją, tarptautinės teisės aktus kovos su korupcija srityje, Europos Komisijos 2014 m. ataskaitą apie kovą su korupciją Europos Sąjungoje ir ataskaitoje pateiktas rekomendacijas. Reikia pažymėti, kad programa orientuojama į korupcijos sąlygų ir rizikų mažinimą ir šalinimą, taip pat korupcijos rizikų valdymą ir atsakomybės už korupcijos pobūdžio teisės pažeidimus įgyvendinimą. Programoje didelis dėmesys skiriamas stiprinti teisėsaugos gebėjimus, atskleidžiant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, didinti visuomenės sąmoningumą ir nepakantumą korupcijai, skatinti privataus sektoriaus subjektus ir visuomenę įsitraukti į antikorupcinę veiklą. Reikia pažymėti, kad Nacionalinė kovos su korupcija programa buvo rengiama Vyriausybės kartu su Specialiųjų tyrimų tarnyba, jai buvo pritarta Tarpžinybinės kovos su korupcija komisijos.
Taip pat gerbiamojo Seimo, esant galimybei, Vyriausybė prašo, kad šis klausimas būtų svarstomas skubos tvarka. Dėkui už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gal galėtumėte, gerbiamasis viceministre, pateikti konkretų pavyzdį, kuo ši programa skiriasi nuo anksčiau panašių priimtų dokumentų? Kur garantija, kad ji neliks tik popieriuje? Ačiū.
G. MOZŪRAITIS. Dėkoju už klausimą. Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad išties programoje yra skiriamas didelis dėmesys teisiniam švietimui, ko buvo pasigendama ankstesnės redakcijos programoje. Ir antras dalykas, taip pat yra nukreipiamos pajėgos kovai su korupcija privačiame sektoriuje. Apie kovą su korupcija privačiame sektoriuje ankstesnėje programoje, kuri vis dar galioja iki šių metų pabaigos, taip pat nebuvo kalbama.
PIRMININKĖ. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, praeitos kadencijos… t. y. laikotarpio, programa, kaip jūs minėjote, galioja iki šių metų pabaigos, bet vis dėlto, priimant naują programą kitam dešimties metų laikotarpiui, reikėtų padaryti analizę ir tam tikrą ataskaitą, ką pavyko įgyvendinti pagal dabartinę, tiksliau, besibaigiančią programą, kuri buvo anksčiau priimta, galbūt reiktų daryti tam tikras numatytos 2015–2025 m. programos korekcijas. Vis dėlto tai tam tikra išsami analizė ir situacijos įvertinimas, juo labiau kad toli gražu mes nesame labai tokia pažangi valstybė šioje srityje. Ačiū.
G. MOZŪRAITIS. Dėkui už klausimą. Aš gal norėčiau atkreipti dėmesį, kad pačioje programoje yra pateikta išsami analizė, yra pateikti Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenys, taip pat pateikti ir Eurobarometro duomenys, pasaulinio barometro duomenys, kuriuose atsispindi tam tikri rodikliai, kurie rodo, kad Lietuva padarė pakankamai didelę pažangą, kovodama su korupcija. Žinoma, kas metus, vykdant ir šiuo metu galiojančią Nacionalinę kovos su korupcija programą, Specialiųjų tyrimų tarnyba atlikdavo išsamius tyrimus, nustatydama galimas grėsmes, kuriose srityse galbūt yra didžiausios grėsmės pasireikšti korupcijai. Į tai būdavo reaguojama, į tai yra atsižvelgiama ruošiant naujo laikotarpio programą. Reikia taip pat pasakyti, kad ši programa nuo dabar galiojančios skiriasi tuo, kad ji yra viena iš nacionalinio saugumo programų, ji ilgalaikė. Ji truks tikrai ne mažiau negu 10 metų.
PIRMININKĖ. Dėkoju viceministrui, jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, ar galime po pateikimo bendru sutarimu pritarti? Galime. Po pateikimo pritarta bendru sutarimu.
Dėmesio! Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar pritariame? Jeigu pritariame, tai tada dėmesio komitetai, kuriuos aš dabar išvardinsiu. Taigi pagrindinis yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir yra daug papildomų komitetų, tai yra Audito komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Antikorupcijos komisija. Bet svarstymas numatomas labai greitai, tai yra gruodžio 23 d. Ar galime tam pritarti? Galime. Pritarta. Dėkoju.
18.02 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl baudžiamosios atsakomybės už seksualinių paslaugų pirkimą“ projektas Nr. XIIP-1963(2) (priėmimas)
Dabar kviečiu V. V. Margevičienę. Seimo rezoliucija „Dėl baudžiamosios atsakomybės už seksualinių paslaugų pirkimą“. Priėmimas.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Mielieji kolegos, jūsų sprendimu buvo sudaryta redakcinė komisija, kurią sudarė V. V. Margevičienė, A. Dumbrava, O. Leiputė, G. Purvaneckienė, P. Urbšys, S. Šedbaras, J. Kvetkovskis ir P. Čimbaras. Mūsų redakcinė komisija susirinko, mane paskyrė posėdžio pirmininku. Buvo svarstomi du klausimai. Tai yra Seimo nario J. Razmos pateikti du siūlymai dėl rezoliucijos projekto. Pirmajam siūlymui mes pritarėme, nes tai buvo redakcinio pobūdžio siūlymas. Antrajam siūlymui išbraukti vieną pastraipą iš rezoliucijos nepritarėme. Balsavimo rezultatai: už – 1, prieš – 5, susilaikė 2. Rezoliucija liko nepakitusi. Rezoliucija jums visiems padalinta. Taip pat gavote daug informacinės medžiagos.
Mielieji kolegos, noriu atkreipti jūsų dėmesį. Ši rezoliucija yra tik kreipimasis į Vyriausybę, kad atkreiptų dėmesį į labai sudėtingą ir didelę socialinę problemą mūsų valstybėje, kad pagaliau imtųsi… Tai yra vertybinių nuostatų nustatymas, ar mes ugdysime kritišką mąstymą, žvelgdami į tą problemą, ar iš tikrųjų pritarsime prekybai žmonėmis, pritarsime žmogaus sudaiktinimui. Tai yra mūsų nuomonė ir valstybės pozicija. Labai raginu balsuoti, labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjai. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimta Seimo rezoliucija „Dėl baudžiamosios atsakomybės už seksualinių paslaugų pirkimą“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 33 Seimo nariai: už – 33, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo rezoliucija „Dėl baudžiamosios atsakomybės už seksualinių paslaugų pirkimą“ yra priimta. (Gongas)
18.04 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Igno Meškausko peticijos“ priėmimas
Dabar dar liko du Seimo protokolinių nutarimų dėl peticijų projektai, dėl I. Meškausko ir kita dėl J. Juzėno. Pranešėja – V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, vadovaudamasi Peticijų įstatymu ir komisijos nuostatais, pristatau I. Meškausko peticiją „Dėl Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos įstatymo“. Ją komisija išnagrinėjo šių metų gruodžio 3 d. posėdyje ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą iš Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo 21 straipsnio išbraukti dabartinę nuostatą, kad Lietuvos šaulių sąjungos bendradarbiavimą su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, švietimo įstaigomis išsamiau reglamentuoja Šaulių sąjungos ir atitinkamų valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, švietimo įstaigų bendradarbiavimo sutartis, ir įrašyti žodžius, kad „savivaldybės ir jos institucijos remia Lietuvos šaulių sąjungą“. Komisija jau kelis kartus šiais metais nagrinėjo šio pareiškėjo siūlymus. Kartu norėčiau pažymėti, kad Šaulių sąjungos įstatyme yra nustatyta, kad Šaulių sąjunga yra valstybės remiama sukarinta pilietinės savigynos asociacija, kad valstybės rėmimo funkciją įgyvendina atitinkamos valstybės institucijos, kurios padeda Šaulių sąjungai, kad Šaulių sąjungos veiklai finansuoti skiriami valstybės biudžeto asignavimai, kitais metais numatyta net 5 mln. Lt. Taigi, atsižvelgdama į visa tai, prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti pareiškėjo pasiūlymą pakeisti Šaulių sąjungos įstatymo 21 straipsnį taip, kaip siūlo pareiškėjas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar vienas – už, kitas – prieš. Prieš atmetimą R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Be abejo, aktyvaus Šaulių sąjungos nario I. Meškausko pasiūlymai tikrai verti dėmesio. Ir dar vienas dalykas, kad jisai iškelia tą klausimą, kad Šaulių sąjungos veikla pilietinio, tautinio ir neformaliojo ugdymo švietimo srityse yra labai svari. Be to, čia kalbama ne tiek apie finansavimą, o kiek įmanoma didesnį savivaldybių dalyvavimą, kaip tik ugdant pilietiškai ir tautiškai neformaliojo švietimo srityse, kad piliečiai būtų skatinami dalyvauti Lietuvos šaulių sąjungos veikloje. Aš manau, kad peticijos nereikėtų atmesti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame. Kas pritariate Peticijų komisijos išvadai atmesti I. Meškausko peticiją, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 34 Seimo nariai: už – 23, prieš – 5, susilaikė 6. Seimo protokolinis nutarimas priimtas ir peticija atmesta.
18.08 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Justino Juzėno peticijos“ priėmimas
Dabar prašau pristatyti Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Justino Juzėno peticijos“ projektą.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Irgi ta pati įžanga. Peticiją komisija taip pat išnagrinėjo gruodžio 3 d. posėdyje ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą pakeisti Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnį, nustatant nuteistiesiems, kalintiems kalėjimuose, teisę į ilgalaikius pasimatymus su šeimos nariais. Komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę ir manydama, kad tenkinti J. Juzėno peticijoje pateiktą siūlymą yra netikslinga. Taigi prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti pareiškėjo pasiūlymą pakeisti Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnį taip, kaip siūlo pareiškėjas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu atmesti šį skundą? Taigi Seimo protokolinis nutarimas „Dėl Justino Juzėno peticijos“ atmestas.
Seimo narių pareiškimų nėra. Taigi visus klausimus išnagrinėjome. Registruojamės.
Užsiregistravo 33 Seimo nariai.
2014 m. gruodžio 16 d. vakarinis plenarinis posėdis baigtas. (Gongas) Gero vakaro!
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.