PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-733 PAKEITIMO ĮSTATYMO

 PROJEKTO Nr. XIVP-4207(2)

 

2025-11-11

Vilnius

 

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

(35)

(1)

 

Argumentai:

Atkreiptinas dėmesys, kad archeologinius tyrimus atliekantys atestuoti specialistai teikia ne technologines, skirtingai nei, pavyzdžiui, architektūros ar konstrukcijų tyrimų specialistai, o paveldosaugines rekomendacijas (Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 2.13.01:2022 „Archeologinio kultūros paveldo tvarkyba“, Kultūros ministro  2022 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. ĮV-46 redakcija), todėl šios dalies siūloma atsisakyti nedetalizuojant, o bendrai nurodant, kad teikiamos tyrimų išvados.

Pasiūlymas:

Patikslinti projekto 35 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip:

1. Teisę atlikti archeologinius tyrimus ir taikomuosius tyrimus, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje nurodytus atvejus, turi šio straipsnio 14 dalyje nustatytus kvalifikacijos reikalavimus atitinkantys ir šio straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatyta tvarka atestuoti specialistai, gavę nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestatą, ir neatestuoti jų pagalbininkai, vadovaujami atestuoto specialisto, arba humanitarinių mokslų srities istorijos ir archeologijos mokslo krypties mokslininkai. Atestuotas specialistas arba mokslininkas atsako už atliekamus tyrimus, teikia tyrimų išvadas ir technologines rekomendacijas.

 

2.

(35)

(10)

(3)

Argumentai:

35 straipsnio 11 dalyje numatoma, kad eksperto kvalifikacinę kategoriją turinys specialistai galės vykdyti veiklą „[...] ir kultūros paminkluose“, kas suponuoja, kad pirmąją, antrąją ir trečiąją kvalifikacines kategorijas turinys specialistai veiklos vykdyti kultūros paminkluose negalės, o visaverčio tyrėjo statusą galės įgyti tik po nemažiau kaip 16 metų nuo studijų pradžios. Tai neproporcingas ir nepagrįstas reikalavimas archeologijos studijų ir mokslinių tyrimų kontekste.

Be to, šios nuostatos taikymas neatitinka archeologinio paveldo vertybių apskaitos faktinės situacijos: didžiąją dalį Kultūros vertybių registre registruotų archeologinio paveldo vertybių sudaro būtent nacionalinio reikšmingumo lygmens objektai, beveik pusė yra paskelbti kultūros paminklais (archeologinio paveldo vertybės sudaro pagrindinę visų kultūros paminklų dalį – 60 proc.). Archeologinių tyrimų esmę ir sudėtingumą lemia ne archeologinio objekto paveldosauginis statusas ar reikšmingumo lygmuo, o jo tipas ir apimtis (laidojimo vieta, gyvenvietė, senojo miesto vieta ir pan.). Teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai archeologiniams tyrimams nesiejami su vertybės reikšmingumo lygmeniu ar paveldosauginiu statusu – visais atvejais tyrimų tikslas yra gauti mokslinius duomenis pagal nustatytas mokslines metodikas (Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 2.13.01:2022 „Archeologinio kultūros paveldo tvarkyba“, Kultūros ministro 2022 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. ĮV-46 redakcija).

Pasiūlymas:

Papildyti projekto 35 straipsnio 10 dalies 3 punktą ir išdėstyti taip:

3) trečioji kvalifikacinė kategorija, kurią turintys atestuoti specialistai gali vykdyti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestate nurodytos rūšies ir specializacijos veiklą vietinio, regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo objektuose. Archeologinius tyrimus atliekantys specialistai, turintys trečiąją kvalifikacinę kategoriją, gali vykdyti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto kvalifikacijos atestate nurodytos rūšies ir specializacijos veiklą vietinio, regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo objektuose ir kultūros paminkluose.

3.

(35)

(14)

(2)

Argumentai:

Šiuo metu įteisinta, kad archeologinio paveldo tyrimus atliekantys specialistai privalo turėti ne mažesnę kaip 3 metų profesinę patirtį nuo atitinkamo aukštojo išsilavinimo įgijimo dienos (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas I-733, 231 straipsnis). Tai reiškia, kad asmuo savarankišką veiklą gali pradėti vykdyti nemažiau kaip po 7 metų nuo studijų pradžios. Įstatymo projekte numatyta trečioji kvalifikacinė kategorija iš dalies atitiktų galiojančią tvarką, tačiau šiai kategorijai įgyti prireiktų ne mažiau kaip 5 metų profesinės patirties, tai reikštų mažiausiai 9 metus nuo studijų pradžios.

Atkreiptinas dėmesys, kad I ir II pakopos studijų programos, rengiančios archeologijos specialistus, akredituojamos ir įgyvendinamos pagal Archeologijos studijų krypties apraše (toliau – Aprašas) numatytus archeologijos studijų krypties (N09) studijų programų tikslus ir specialiuosius reikalavimus, numatančiu praktinių lauko tyrimų įgūdžių ugdymą bei studijuojančiojo parengimą savarankiškai vykdyti taikomuosius mokslinius ardomuosius tyrimus (patvirtinta Švietimo, mokslo ir  sporto ministro 2021 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. V-1991). Aprašas numato, kad archeologijos studijų krypties studijos yra vykdomos tik universitetuose. Įstatymo projektas neatsižvelgia į Aprašo reikalavimus studijų turiniui ir faktinę praktinę patirtį, kurią studentai įgyja studijų metu.

Galimybės praplėtimas, numatantis praktinę archeologinių tyrimų patirtį kaupti dar studijuojant, būtų suderinamas su esmine Įstatymo projekto logika, taip pat atitiktų teisėtus suinteresuotų šalių lūkesčius ir nepažeistų archeologiniams tyrimams taikomų kokybės reikalavimų.

Pasiūlymas:

Papildyti projekto 35 straipsnio 14 dalies 2 punktą ir išdėstyti taip:

2) turėti ne trumpesnę kaip 2 metų dalyvavimo atliekant nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimus profesinę patirtį, kurios trukmė skaičiuojama ne anksčiau kaip nuo šios dalies 1 punkte nurodyto išsilavinimo įgijimo dienos, siekiant, kad būtų suteikta pirmoji kvalifikacinė kategorija; ne trumpesnę kaip 3 metų patirtį, siekiant, kad būtų suteikta antroji kvalifikacinė kategorija; ne trumpesnę kaip 5 metų patirtį, siekiant, kad būtų suteikta trečioji kvalifikacinė kategorija. Dalyvavimo atliekant kultūros paveldo taikomuosius šiuos tyrimus profesinė patirtis nustatoma pagal pateiktus darbo patirtį patvirtinančius dokumentus, tyrimų ataskaitose pateiktus duomenis apie tyrimuose dalyvavusius asmenis ir nekilnojamųjų kultūros vertybių, kurių tyrimuose buvo dalyvauta, sąrašą. Dalyvavimo atliekant archeologinius tyrimus profesinė patirtis nustatoma pagal diplomo priedėlio duomenis apie atliktas archeologinių tyrimų praktikas, Lietuvos ir užsienio mokslo ir studijų institucijų išduotas pažymas apie dalyvavimą atliekant archeologinius tyrimus, pagal pateiktus darbo patirtį patvirtinančius dokumentus, archeologinių tyrimų ataskaitose pateiktus duomenis apie tyrimuose dalyvavusius asmenis, nekilnojamųjų kultūros vertybių, kurių tyrimuose buvo dalyvauta, sąrašą.

 

4.

 

(35)

 

(14)

 

(3)

Argumentai:

Siūloma nustatyti, kad aukštųjų universitetinių istorijos, archeologijos, menotyros, dailės ir paveldo specialybių absolventams, įgijusiems bakalauro laipsnį, pirmoji kvalifikacinė kategorija suteikiama be darbo stažo, jeigu įgytos specialybės mokymo programa ir baigiamasis darbas atitinka tos kvalifikacinės kategorijos reikalavimus ir yra įvertintas puikiai arba labai gerai.

Tokiu būdu bus ne tik sutrumpintas reikiamos profesinės patirties laikas nuo 12 iki 10 metų, siekiant eksperto (aukščiausios) kvalifikacijos, tačiau ir studentai skatinami siekti geresnių rezultatų.

Šią išimtį siūloma išplėsti ir kitoms, savo specifika archeologijai artimoms sritims: istorijos, menotyros, dailės ir paveldo. Tokiu būdu bus suteikiamos lygios galimybės ir šių specializuotų sričių gerai besimokantiems studentams anksčiau pradėti individualią praktiką bei greičiau įgyti eksperto kvalifikaciją.

Pasiūlymas:

Papildyti projekto 35 straipsnio 14 dalį 3 punktu ir išdėstyti taip:

3) aukštųjų universitetinių istorijos, archeologijos, menotyros, dailės ir paveldo specialybių absolventams, įgijusiems bakalauro laipsnį, pirmoji kvalifikacinė kategorija suteikiama be šio straipsnio 14 dalies 2 punkte nurodytos profesinės patirties, jeigu įgytos specialybės studijų programa ir baigiamasis darbas atitinka tos kvalifikacinės kategorijos reikalavimus ir yra įvertintas puikiai arba labai gerai.

 

Teikia:

Seimo narys                                                                            Ramūnas Vyžintas