LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

BIUDŽETO IR FINANSŲ KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIO PLĖTROS BANKO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-4145

2024-10-30 Nr. 109-P-40

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė, Dalia Asanavičiūtė (pavaduojanti Agnę Bilotaitę), Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Valius Ąžuolas, Algirdas Butkevičius, Antanas Čepononis, Liudas Jonaitis, Matas Maldeikis, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys.

Biudžeto ir finansų komiteto biuras: vedėja – Alina Brazdilienė, patarėjai – Agnė Narščiuvienė, Dalia Mudėnienė, Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. rugsėjo 23 d.	21 (N), 22 (N)			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Nacionalinio plėtros banko įstatymo projektu siūloma reglamentuoti Lietuvos Respublikos nacionalinio plėtros banko paskyrimą, veiklą, valdymą, finansavimą ir priežiūrą bei atsakomybę už veiklos reikalavimų pažeidimus. Teikiamas projektas svarstytinas. Pirma, iš projekto ir kartu su juo pateikto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aiškus teikiamo projekto ir Nacionalinės plėtros įstaigos įstatymo santykis ir kuo be pavadinimo skirtųsi nacionalinė plėtros įstaiga ir nacionalinis plėtros bankas. Pažymėtina, jog teikiamo įstatymo projekto nuostatos yra tapačios kito galiojančio įstatymo nuostatoms – vienintelis projekto ir Nacionalinės plėtros įstaigos įstatymo skirtumas yra subjektas, kai vietoj nacionalinio plėtros banko reglamentuojamas nacionalinės plėtros įstaigos paskyrimas, veikla, valdymas, finansavimas ir priežiūra bei atsakomybė už veiklos reikalavimų pažeidimus. Taigi priėmus teikiamą įstatymo projektą, galiotų du vienodo teisinio reguliavimo įstatymai – Nacionalinės plėtros įstaigos įstatymas ir Nacionalinio plėtros banko įstatymas ir nei viename iš jų nebūtų reglamentuojama, kokiais atvejais Vyriausybės įgaliotos institucijos pavedimu Vyriausybė pavestų finansų įstaigai vykdyti nacionalinės plėtros įstaigos, o kokiais atvejais – nacionalinio plėtros banko veiklą. Pažymėtina, jog projekte ne tik nėra siūloma reglamentuoti projekto ir Nacionalinės plėtros įstaigos įstatymo santykio, tačiau nėra suteikiama įgaliojimų Vyriausybei atitinkamą teisinį reguliavimą nustatyti, o projekto aiškinamajame rašte apskritai neužsimenama apie susidarysiančią situaciją ir kaip ketinama ją spręsti. Tik iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų „<...> dabartinė nacionalinės plėtros įstaigos veikla savo pobūdžiu išaugo įstaigos statusą ir labiau atitinka nacionalinio plėtros banko veiklos pobūdį“ sektų, jog veiklos mastas, apimtis galėtų būti tie kriterijai, pagal kuriuos būtų atribojama nacionalinė plėtros įstaiga ir nacionalinis plėtros bankas. Šiame kontekste pažymėtina, jog projekto aiškinamajame rašte minimas kriterijus „veiklos pobūdis“ ar bet koks kitas kriterijus turėtų būti apibrėžti ir (ar) konkretizuoti (dydžiais, veiklos sritimis ir pan.). Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas pašalinant nurodytus neaiškumus. Antra, kadangi iš projekto ir jo aiškinamojo rašto nėra aiškus teikiamo projekto ir Nacionalinės plėtros įstaigos įstatymo santykis bei nacionalinės plėtros įstaigos ir nacionalinio plėtros banko skirtumas (išskyrus „veiklos pobūdį“) sudėtinga įvertinti ir tai, kokie ir kokia apimtimi (ar „nacionalinę plėtros įstaigą“ pakeičiant „nacionaliniu plėtros banku“, ar prie „nacionalinės plėtros įstaigos“ papildomai įrašant „nacionalinį plėtros banką“) turėtų būti keičiami kiti įstatymai siekiant sklandaus projektu teikiamo teisinio reguliavimo įgyvendinimo. Pastebėtina, jog kartu su projektu pateikti tik dviejų įstatymų pakeitimų įstatymai projektai „nacionalinę plėtros įstaigą“ pakeičiant „nacionaliniu plėtros banku“. Atsižvelgus į projektu siūlomus pakeitimus, svarstytina, ar kartu neturėtų būti keičiami ir kiti įstatymai – pavyzdžiui, Biudžeto sandaros įstatymo 27 straipsnio 5 dalis, Strateginio valdymo įstatymo 3 straipsnio 17 dalies 12 punktas, 3 straipsnio 31 dalis ir 13 straipsnio 3 dalis, Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 1 ir 5 dalys, 3 straipsnio 4 punktas, 17 straipsnio 2 dalis, 18 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 2 ir 3 dalys, 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 24 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnio 3 dalis, 26 straipsnio 1 ir 2 dalys, Inovacijų skatinimo fondo įstatymo 2 straipsnio 3 ir 6 dalys, Investicijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, Valstybės iždo įstatymo 2 straipsnio 7 dalis, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 10 punktas.	Pritarti.	Papildyti Projektą VII skyriumi ir jį išdėstyti taip: „VII SKYRIUS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 21 straipsnis. Įstatymo pripažinimas netekusiu galios Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos nacionalinės plėtros įstaigos įstatymas Nr. XIII-1257 su visais pakeitimais ir papildymais. 22 straipsnis. Įstatymo taikymas 1. Įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į Lietuvos Respublikos nacionalinės plėtros įstaigos įstatymą ar Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatymą laikomos nuorodomis į Lietuvos Respublikos nacionalinio plėtros banko įstatymą, nuorodos į sąvoką „nacionalinė plėtros įstaiga“ ar „nacionalinės plėtros įstaigos“ laikomos nuorodomis į sąvoką „nacionalinis plėtros bankas“, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nacionalinės plėtros įstaigos pradėtą vykdyti skatinamojo finansavimo veiklą tęsia nacionalinis plėtros bankas, o į nacionalinių plėtros įstaigų sąrašą įrašytos įstaigos laikomos į nacionalinių plėtros bankų sąrašą įrašytomis įstaigomis. 2. Nacionaliniam plėtros bankui netaikomas Lietuvos Respublikos bankų įstatymas.“
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. rugsėjo 23 d.	22	2		2. Atsižvelgus į tai, jog projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Atsižvelgiant į tai, kad nacionalinio plėtros banko veiklą reglamentuos specialus įstatymas – Nacionalinio plėtros banko įstatymas, nacionaliniam plėtros bankui nebus taikomas Lietuvos Respublikos Bankų įstatymas“, projektas atitinkamai pildytinas ir jame numatant šią išlygą.	Pritarti.	Žr. Komiteto argumentus prie pirmos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. rugsėjo 23 d.	2	2, 4, 7		3. Atsižvelgus į tai, kad straipsnyje, kuriame išdėstytos įstatyme vartojamos sąvokos (terminai ir jų apibrėžtys), terminų apibrėžtyse trumpiniai nevartojami ir neįvedami, projekto 2 straipsnio 2, 4 ir 7 dalys atitinkamai tikslintinos, o trumpinys „NPB“ įvestinas laikantis minėto reikalavimo.	Pritarti.	Patikslinti Projekto 2 straipsnio 2, 4 bei 7 dalis ir jas išdėstyti taip: „2. Fondų fondas – fondas skatinamajai finansinei priemonei, pasitelkiant finansų tarpininką (tarpininkus), ir (ar) kelioms skatinamosioms finansinėms priemonėms įgyvendinti, taip pat dotacijoms ir (ar) subsidijoms, kuriomis prisidedama prie nacionalinio plėtros banko įgyvendinamų skatinamųjų finansinių priemonių, teikti.“ „4. Priežiūros institucija – Lietuvos bankas, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atliekantis nacionalinių plėtros bankų, įrašytų į Nacionalinių plėtros bankų sąrašą, priežiūrą.“ „7. Vadovas – nacionalinio plėtros banko vadovas, valdybos narys ir stebėtojų tarybos narys.“
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. rugsėjo 23 d.	10			4. Atsižvelgus į tai, kad Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje nustatyti kvalifikacijos ir patirties reikalavimai juridinio asmens vadovui, svarstytina, ar projekto 10 straipsnyje nebūtų tikslinga atitinkamų reikalavimų nustatyti ir nacionalinio plėtros banko vadovui.	Nepritarti.	Teikiamo Įstatymo projekto tikslas nacionalinei plėtros įstaigai suteikti nacionalinio plėtros banko statusą, todėl nuostatos, nesusijusios su statuso keitimu, Projektu šiame etape nėra keičiamos.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. rugsėjo 23 d.	12 14 15 16 16 17 19 20	2 2 1,3 1 2 2 3 6	2	5. Atsižvelgus į tai, kad jei teisės aktų pavadinimai, prasidedantys žodžiais „Lietuvos Respublikos“, minimi ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jie gali būti rašomi be žodžių „Lietuvos Respublikos“, papildomai neįvedant trumpinio, projekto 12 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje, 17 straipsnio 2 dalyje, 19 straipsnio 3 dalyje ir 20 straipsnio 6 dalyje žodžiai „Lietuvos Respublikos“ brauktini kaip pertekliniai.	Pritarti.
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. rugsėjo 23 d.	22	1		6. Projekte nėra numatyta jo įsigaliojimo data, t. y. jis įsigaliotų kitą dieną po oficialaus jo paskelbimo Teisės aktų registre. Atsižvelgus į tai, kad pagal projekto 4 straipsnio 1 dalį finansų įstaigai vykdyti nacionalinio plėtros banko veiklą Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu paveda Vyriausybė bei į tai, kad priežiūros institucija priima įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, svarstytina, ar neturėtų būti nustatytas vėlesnis projektu teikiamo įstatymo bei su juo susijusių įstatymų įsigaliojimo terminas.	Pritarti.	Atsižvelgiant į šį siūlymą Projektas papildytas 22 straipsnio 1 dalimi nurodant, kad „Įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į Lietuvos Respublikos nacionalinės plėtros įstaigos įstatymą ar Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatymą laikomos nuorodomis į Lietuvos Respublikos nacionalinio plėtros banko įstatymą, nuorodos į sąvoką „nacionalinė plėtros įstaiga“ ar „nacionalinės plėtros įstaigos“ laikomos nuorodomis į sąvoką „nacionalinis plėtros bankas“, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nacionalinės plėtros įstaigos pradėtą vykdyti skatinamojo finansavimo veiklą tęsia nacionalinis plėtros bankas, o į nacionalinių plėtros įstaigų sąrašą įrašytos įstaigos laikomos į nacionalinių plėtros bankų sąrašą įrašytomis įstaigomis.“, todėl atskirų veiksmų nenumatoma atlikti ir įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nenumatoma priimti.
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. rugsėjo 23 d.	21			7. Iš projekto aiškinamojo rašto sektų, jog nacionalinio plėtros banko veiklą bus pavesta vykdyti vienintelei nacionalinei plėtros įstaigai, tačiau nei projekte, nei projekto aiškinamajame rašte nenurodoma, kaip tai vyks, kaip bus vykdomos tęstinės veiklos, kaip bus baigiami pradėti procesai ir pan., o Vyriausybei nesiūloma suteikti jokių įgaliojimų, susijusių su šių pokyčių įgyvendinimu. Atsižvelgus į projektu siūlomus pakeitimus, manytina, kad projektas stokoja įgyvendinamųjų ir taikymo nuostatų, todėl turėtų būti atitinkamai papildytas.	Pritarti.	Atsižvelgiant į šį siūlymą papildytas Projektas 21 straipsniu nurodant, kad įsigaliojus Nacionalinio plėtros banko įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos nacionalinės plėtros įstaigos įstatymas Nr. XIII-1257 su visais pakeitimais ir papildymais bei Projektas papildytas 22 straipsnio 1 dalimi nurodant, kad „Įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į Lietuvos Respublikos nacionalinės plėtros įstaigos įstatymą ar Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatymą laikomos nuorodomis į Lietuvos Respublikos nacionalinio plėtros banko įstatymą, nuorodos į sąvoką „nacionalinė plėtros įstaiga“ ar „nacionalinės plėtros įstaigos“ laikomos nuorodomis į sąvoką „nacionalinis plėtros bankas“, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nacionalinės plėtros įstaigos pradėtą vykdyti skatinamojo finansavimo veiklą tęsia nacionalinis plėtros bankas, o į nacionalinių plėtros įstaigų sąrašą įrašytos įstaigos laikomos į nacionalinių plėtros bankų sąrašą įrašytomis įstaigomis.“, todėl atskirų veiksmų nenumatoma atlikti.
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. rugsėjo 23 d.	*			8. Atsižvelgus į Nacionalinės plėtros įstaigos įstatyme numatytas Vyriausybės ir Lietuvos banko funkcijas, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo gautina jų nuomonė.	Pritarti.	LRV 2024 m. spalio 23 d. nutarimas Nr. 888. Lietuvos banko 2024 m. spalio 24 d. išvada Nr. S 2024/(34.74.E-4200)-12-4048.
9.	Teisingumo ministerija, 2024 m. spalio 7 d.	*			Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos nacionalinio plėtros banko įstatymo projekto Nr. XIVP-4145 atitiktį Europos Sąjungos teisei, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.	Pritarti.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos bankų asociacija, 2024 m. spalio 2 d.	*			DĖL LR NACIONALINIO PLĖTROS BANKO ĮSTATYMO PROJEKTO 2024 m. rugsėjo 19 d. Seimo narė Gintarė Skaistė įregistravo Lietuvos Respublikos nacionalinio plėtros banko įstatymo projektą (toliau – Projektas), kuriuo dėl išsiplėtusių UAB ILTE veiklos apimčių ir išaugusių teikiamų tiesioginių paskolų, keičiamas plėtros įstaigos statusas į nacionalinį plėtros banką (toliau – NPB). Lietuvos bankų asociacijos nariai išnagrinėję projektą teikia šias pastabas: 1. Manome, kad NPB priežiūra turėtų būti vykdoma platesne apimtimi. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymu sukuriama finansų įstaiga, todėl ir jos priežiūra turi atitikti finansų įstaigai taikomus priežiūros kriterijus ir apimtį. Ypač turint mintyje, kad nėra aiškumo kaip realiai atrodys NPB „skatinamojo finansavimo veikla“. Kol kas LBA narių vertinimu, tai yra dar viena finansų įstaiga ir Vyriausybė neturėtų jai taikyti palankesnių sąlygų nei kitiems rinkos dalyviams. Projekto 11 str. nurodoma, kad „NPB veiklos vidaus kontrolė užtikrinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyta tvarka.“, tačiau kyla klausimas ką reiškia kontrolė, kokia apimtimi taikomi kiti LB teisės aktai? Ar taikomos Vidaus valdymo nuostatos, vadovų vertinimo politikos, ir pan.? LBA narių nuomone logiškiau būtų taikyti Finansų įstaigų įstatymą kaip bendrąjį, o Projektą, kaip specialųjį (ko neaptaria Projektas, taikomas Finansų įstaigų įstatymas). Kadangi Projekte nėra nuorodų į Bankų įstatymą, vadinasi nebus taikomi vidinio skolinimo, skolinimo susijusiems asmenims ribojimai, kas prieštarauja gerai valdysenai ir interesų konfliktų valdymo principams. Taip pat, kadangi netaikomas bankų įstatymo 55 str., ar teisingai suprantama, kad jiems nebus taikomas ir bankinės paslapties institutas? 2. Siūlome nustatyti papildomus NPB priežiūros reikalavimus, kadangi NPB skiriasi nuo kitų finansų įstaigų savo finansavimo šaltiniais ir finansuojamų sričių rizikingumu. Pagal įstatymo projektą, finansavimas bus vykdomas ne tik iš finansų įstaigos kapitalo, bet ir iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos, tarptautinių finansų institucijų lėšų. Taip pat, kaip jau aptarta aukščiau, NPB finansuos tas sritis, kurių finansavimas rinkos sąlygomis yra nepakankamas ir (ar) neoptimalus – standartiniu atveju, rinka nefinansuoja šių projektų todėl, kad jie yra rizikingesni. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti nustatyti papildomi rizikos kontrolės mechanizmai, leidžiantys užtikrinti, kad NPB neprisiims per didelės rizikos mokesčių mokėtojų lėšomis. Vadovaujantis gerąja kitų plėtros finansų įstaigų praktika, siūlytina nustatyti ribas, kokią projekto dalį gali finansuoti NPB, nustatyti NPB ir privačių finansų įstaigų bendradarbiavimo principus, bei įvesti kitas NPB veiklai pritaikytas rizikos valdymo priemones. 3. Tiek Įstatymo aiškinamajame rašte, tiek ir pačiame Projekto tekste nėra aiškiai nurodoma kokios bus sritys, kurių finansavimą „skatins“ NPB. Aiškinamasis raštas užsimena, jog galimai tos sritys būtų „nauji sektoriai“ ar „specifiniai sektoriai“, kuriuose „finansų rinkos dalyviai atsisako įgyvendinti finansines priemones“, tačiau trūksta aiškumo kokiais kriterijais remiantis Vyriausybė nustatys finansuojamas sritis. Imant pavyzdį iš šiuo metu veikiančių tarptautinių finansų įstaigų (pvz., EIB, NIB, CEB ar EBRD) gerąja praktika būtų laikoma, kuomet finansų įstaiga skelbia konkursą siekdama padidinti savo teikiamą finansavimą ieškant ir kitų finansuotojų (co-financing) ir tokiu būdu skolindama kartu su komerciniais bankais teikia rinkoje reikalingą finansavimą ar tiesiog aiškiai nustatydama prioritetines veiklos sritis su labai aiškiai apibrėžtais atitikties kriterijais. Manome, kad toks modelis neiškreiptų konkurencinės aplinkos bei leistų pamatuoti pasiektus rezultatus. Projektas ir jame apibrėžta sąvoka „Skatinamojo finansavimo veikla“ nepaaiškina ir neįvardina kriterijų kaip bus vertinama, ar atitinkamo rinkos sektoriaus „finansavimas rinkos sąlygomis yra nepakankamas ir (ar) neoptimalus“. Atsižvelgiant į tai, kad Projektu yra sukuriama nauja finansų įstaiga, kuri turės konkretų tikslą – „vykdyti skatinamojo finansavimo veiklą“, manome, jog atitinkamai turi būti išplėtotas Projekto 3 skyrius, numatantis naujos įstaigos aiškius tikslus bei turi būti pateiktos Vyriausybės gairės, kaip bus atliekamas skatinamojo finansavimo poreikio vertinimas. Manome, kad siekiant įstatymo projekte nustatyto tikslo („Šio įstatymo tikslas – užtikrinti efektyvų investavimą srityse, kuriose finansavimas rinkos sąlygomis yra nepakankamas ir (ar) neoptimalus, ir skatinti finansiškai gyvybingas investicijas“) NPB turėtų finansuoti tik tokius projektus, kurių vienareikšmiškai nefinansuoja kiti rinkos dalyviai. Be to, finansavimo sąlygos turi atitikti rinkos sąlygas, idant nebūtų iškraipyta konkurencinė aplinka. 4. Papildomai norime akcentuoti, kad yra itin svarbu, jog tuo atveju, jei NPB teiks finansavimą su valstybės pagalba, jos skyrimo pagrindai, procedūra ir sąlygos atitiktų visus Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.	Įvertinta.	Šiuo metu siūloma nuostatų, susijusių su NPB priežiūra nekeisti bei palikti nacionalinio plėtros banko priežiūros modelį tokį patį, kaip nacionalinės plėtros įstaigos. Lietuvos banko vykdomos priežiūros modelis įstatyme būtų keičiamas, jei toks poreikis būtų nustatytas, atsižvelgiant į plečiamas UAB ILTE veiklos sritis ir didėjančias finansavimo apimtis. NPB įgyvendina skatinamąsias finansines priemones tik tose srityse, kuriose yra nustatytas rinkos neoptimalumas, ar nepakankamumas ir gali finansuoti tik tuos projektus, kurių nefinansuoja kiti rinkos dalyviai. NPB tikslas ne konkuruoti su rinka, bet finansuoti valstybei svarbius projektus, kurių dėl per didelės rizikos ar sudėtingų projektų (pvz. gynybos sektoriaus) ar kt. priežasčių nefinansuoja pati rinka (arba dalinai finansuoja), pritraukti privačius rinkos dalyvius, kurie ilgainiui finansuotų projektus vieni be NPB. Vyriausybės prioritetai nustatomi tvirtinant Plėtros programas, pažangos priemones, vadovaujanti Strateginio valdymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 bei Europos Komisijos patvirtintuose Europos Sąjungos fondų investicijų programoje bei Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Naujos kartos Lietuva“. Poreikio vertinimas, kuriame nustatomas rinkos nepakankamumas ir (ar) neoptimalumas, nustatomas vadovaujantis Nacionalinės plėtros įstaigos skatinamojo finansavimo poreikio vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 910.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos bankų asociacija, 2024 m. spalio 2 d.

DĖL LR NACIONALINIO PLĖTROS BANKO ĮSTATYMO PROJEKTO 2024 m. rugsėjo 19 d. Seimo narė Gintarė Skaistė įregistravo Lietuvos Respublikos nacionalinio plėtros banko įstatymo projektą (toliau – Projektas), kuriuo dėl išsiplėtusių UAB ILTE veiklos apimčių ir išaugusių teikiamų tiesioginių paskolų, keičiamas plėtros įstaigos statusas į nacionalinį plėtros banką (toliau – NPB). Lietuvos bankų asociacijos nariai išnagrinėję projektą teikia šias pastabas:

1. Manome, kad NPB priežiūra turėtų būti vykdoma platesne apimtimi. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymu sukuriama finansų įstaiga, todėl ir jos priežiūra turi atitikti finansų įstaigai taikomus priežiūros kriterijus ir apimtį. Ypač turint mintyje, kad nėra aiškumo kaip realiai atrodys NPB „skatinamojo finansavimo veikla“. Kol kas LBA narių vertinimu, tai yra dar viena finansų įstaiga ir Vyriausybė neturėtų jai taikyti palankesnių sąlygų nei kitiems rinkos dalyviams. Projekto 11 str. nurodoma, kad „NPB veiklos vidaus kontrolė užtikrinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyta tvarka.“, tačiau kyla klausimas ką reiškia kontrolė, kokia apimtimi taikomi kiti LB teisės aktai? Ar taikomos Vidaus valdymo nuostatos, vadovų vertinimo politikos, ir pan.? LBA narių nuomone logiškiau būtų taikyti Finansų įstaigų įstatymą kaip bendrąjį, o Projektą, kaip specialųjį (ko neaptaria Projektas, taikomas Finansų įstaigų įstatymas). Kadangi Projekte nėra nuorodų į Bankų įstatymą, vadinasi nebus taikomi vidinio skolinimo, skolinimo susijusiems asmenims ribojimai, kas prieštarauja gerai valdysenai ir interesų konfliktų valdymo principams. Taip pat, kadangi netaikomas bankų įstatymo 55 str., ar teisingai suprantama, kad jiems nebus taikomas ir bankinės paslapties institutas?

2. Siūlome nustatyti papildomus NPB priežiūros reikalavimus, kadangi NPB skiriasi nuo kitų finansų įstaigų savo finansavimo šaltiniais ir finansuojamų sričių rizikingumu. Pagal įstatymo projektą, finansavimas bus vykdomas ne tik iš finansų įstaigos kapitalo, bet ir iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos, tarptautinių finansų institucijų lėšų. Taip pat, kaip jau aptarta aukščiau, NPB finansuos tas sritis, kurių finansavimas rinkos sąlygomis yra nepakankamas ir (ar) neoptimalus – standartiniu atveju, rinka nefinansuoja šių projektų todėl, kad jie yra rizikingesni. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti nustatyti papildomi rizikos kontrolės mechanizmai, leidžiantys užtikrinti, kad NPB neprisiims per didelės rizikos mokesčių mokėtojų lėšomis. Vadovaujantis gerąja kitų plėtros finansų įstaigų praktika, siūlytina nustatyti ribas, kokią projekto dalį gali finansuoti NPB, nustatyti NPB ir privačių finansų įstaigų bendradarbiavimo principus, bei įvesti kitas NPB veiklai pritaikytas rizikos valdymo priemones.

3. Tiek Įstatymo aiškinamajame rašte, tiek ir pačiame Projekto tekste nėra aiškiai nurodoma kokios bus sritys, kurių finansavimą „skatins“ NPB. Aiškinamasis raštas užsimena, jog galimai tos sritys būtų „nauji sektoriai“ ar „specifiniai sektoriai“, kuriuose „finansų rinkos dalyviai atsisako įgyvendinti finansines priemones“, tačiau trūksta aiškumo kokiais kriterijais remiantis Vyriausybė nustatys finansuojamas sritis. Imant pavyzdį iš šiuo metu veikiančių tarptautinių finansų įstaigų (pvz., EIB, NIB, CEB ar EBRD) gerąja praktika būtų laikoma, kuomet finansų įstaiga skelbia konkursą siekdama padidinti savo teikiamą finansavimą ieškant ir kitų finansuotojų (co-financing) ir tokiu būdu skolindama kartu su komerciniais bankais teikia rinkoje reikalingą finansavimą ar tiesiog aiškiai nustatydama prioritetines veiklos sritis su labai aiškiai apibrėžtais atitikties kriterijais. Manome, kad toks modelis neiškreiptų konkurencinės aplinkos bei leistų pamatuoti pasiektus rezultatus. Projektas ir jame apibrėžta sąvoka „Skatinamojo finansavimo veikla“ nepaaiškina ir neįvardina kriterijų kaip bus vertinama, ar atitinkamo rinkos sektoriaus „finansavimas rinkos sąlygomis yra nepakankamas ir (ar) neoptimalus“. Atsižvelgiant į tai, kad Projektu yra sukuriama nauja finansų įstaiga, kuri turės konkretų tikslą – „vykdyti skatinamojo finansavimo veiklą“, manome, jog atitinkamai turi būti išplėtotas Projekto 3 skyrius, numatantis naujos įstaigos aiškius tikslus bei turi būti pateiktos Vyriausybės gairės, kaip bus atliekamas skatinamojo finansavimo poreikio vertinimas. Manome, kad siekiant įstatymo projekte nustatyto tikslo („Šio įstatymo tikslas – užtikrinti efektyvų investavimą srityse, kuriose finansavimas rinkos sąlygomis yra nepakankamas ir (ar) neoptimalus, ir skatinti finansiškai gyvybingas investicijas“) NPB turėtų finansuoti tik tokius projektus, kurių vienareikšmiškai nefinansuoja kiti rinkos dalyviai. Be to, finansavimo sąlygos turi atitikti rinkos sąlygas, idant nebūtų iškraipyta konkurencinė aplinka.

4. Papildomai norime akcentuoti, kad yra itin svarbu, jog tuo atveju, jei NPB teiks finansavimą su valstybės pagalba, jos skyrimo pagrindai, procedūra ir sąlygos atitiktų visus Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.

Įvertinta.

Šiuo metu siūloma nuostatų, susijusių su NPB priežiūra nekeisti bei palikti nacionalinio plėtros banko priežiūros modelį tokį patį, kaip nacionalinės plėtros įstaigos. Lietuvos banko vykdomos priežiūros modelis įstatyme būtų keičiamas, jei toks poreikis būtų nustatytas, atsižvelgiant į plečiamas UAB ILTE veiklos sritis ir didėjančias finansavimo apimtis.

NPB įgyvendina skatinamąsias finansines priemones tik tose srityse, kuriose yra nustatytas rinkos neoptimalumas, ar nepakankamumas ir gali finansuoti tik tuos projektus, kurių nefinansuoja kiti rinkos dalyviai. NPB tikslas ne konkuruoti su rinka, bet finansuoti valstybei svarbius projektus, kurių dėl per didelės rizikos ar sudėtingų projektų (pvz. gynybos sektoriaus) ar kt. priežasčių nefinansuoja pati rinka (arba dalinai finansuoja), pritraukti privačius rinkos dalyvius, kurie ilgainiui finansuotų projektus vieni be NPB.

Vyriausybės prioritetai nustatomi tvirtinant Plėtros programas, pažangos priemones, vadovaujanti Strateginio valdymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 bei Europos Komisijos patvirtintuose Europos Sąjungos fondų investicijų programoje bei Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Naujos kartos Lietuva“.

Poreikio vertinimas, kuriame nustatomas rinkos nepakankamumas ir (ar) neoptimalumas, nustatomas vadovaujantis Nacionalinės plėtros įstaigos skatinamojo finansavimo poreikio vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. 910.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos banko 2024 m. spalio 24 d. išvada Nr. S 2024/(34.74.E-4200)-12-4048	*				DĖL IŠVADOS PATEIKIMO Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2024 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. SV-S-1516 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, teikia išvadas dėl: 1. Lietuvos Respublikos nacionalinio plėtros banko įstatymo projekto Nr. XIVP-4145; 2. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4146; 3. Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonės įstatymo Nr. XIV-2647 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4147. Susipažinę su siūlomo reguliavimo pakeitimais, darome išvadą, kad siūlomi pakeitimai yra daugiau techninio pobūdžio ir iš esmės neprieštaraujame „nacionalinės plėtros įstaigos“ pavadinimo pakeitimui į „nacionalinio plėtros banko“ pavadinimą. Tačiau atkreipiame dėmesį į šiuos aspektus: 1. Lietuvos Respublikos nacionalinio plėtros banko įstatymo projektas Nr. XIVP-4145 stokoja įgyvendinamųjų ir taikymo nuostatų, todėl turėtų būti atitinkamai papildytas. Pažymėtina, kad dėl teisinio aiškumo įstatymo baigiamosiose nuostatose turėtų būti sureguliuotas nacionalinės plėtros įstaigos tapimo nacionaliniu banku procesas ir nurodyta, kokie veiksmai turėtų būti atliekami ar neatliekami (įrašų sąraše pakeitimai ar kt.). Taip pat pažymėtina, kad pasikeitus įstaigos pavadinimui Lietuvos bankui reiktų pakeisti galiojančius įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 2. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4146 turėtų būti patikslintas papildomai darant ir 42 straipsnio 1 dalies bei keičiamo įstatymo 1 priedo 30 eilutės pakeitimus. Taip pat turėtų būti patikslinta, ar bus vykdoma vieno nacionalinio plėtros banko ar kelių tokių bankų priežiūra. 3. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad „2023 metais konsolidavus keturias nacionalines plėtros įstaigas skatinamojo finansavimo veiklą įgyvendina viena nacionalinė plėtros įstaiga UAB ILTE, kurios veikla po konsolidavimo, ženkliai išsiplėtė.“ Atsižvelgiant į minimą veiklos pobūdžio ir apimties augimą, Lietuvos banko nuomone, ateityje turėtų būti svarstomas nacionalinio plėtros banko veiklos ir priežiūros reikalavimų stiprinimas. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad licencinių finansinių paslaugų teikimu (pvz., priimti indėlius ir kitas grąžintinas lėšas (nuolat išleidžiant obligacijas ar bet kokiu kitu būdu) iš neprofesionaliųjų rinkos dalyvių) nacionalinis plėtros bankas galėtų verstis tik gavęs kredito įstaigos ar kitą atitinkamą licenciją. Šiuo metu lydimojoje projektų medžiagoje pabrėžiama tik tai, kad „nacionalinis plėtros bankas netaps komerciniu valstybiniu banku, nepriims indėlių iš gyventojų ir neteiks paskolų gyventojams.“ Informuojame, kad panašias išvadas pateikėme ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinio plėtros banko įstatymo projekto Nr. XIVP-4145, Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4146 ir Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonės įstatymo Nr. XIV-2647 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4147“ projekto derinimo metu: 24-15771 Dėl LRV nutarimo dėl Nacionalinio plėtros banko įstatymo ir susijusių įstatymų projektų (lrs.lt)	Įvertinta.	Projektas papildytas VII skyriumi „Baigiamosios nuostatos“, nurodant, kad įsigaliojus Nacionalinio plėtros banko įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos nacionalinės plėtros įstaigos įstatymas Nr. XIII-1257 su visais pakeitimais ir papildymais bei Projektas papildytas įstatymo taikymo nuostatomis.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos banko 2024 m. spalio 24 d. išvada Nr. S 2024/(34.74.E-4200)-12-4048

DĖL IŠVADOS PATEIKIMO

Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2024 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. SV-S-1516 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, teikia išvadas dėl:

1. Lietuvos Respublikos nacionalinio plėtros banko įstatymo projekto Nr. XIVP-4145;

2. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4146;

3. Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonės įstatymo Nr. XIV-2647 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4147.

Susipažinę su siūlomo reguliavimo pakeitimais, darome išvadą, kad siūlomi pakeitimai yra daugiau techninio pobūdžio ir iš esmės neprieštaraujame „nacionalinės plėtros įstaigos“ pavadinimo pakeitimui į „nacionalinio plėtros banko“ pavadinimą. Tačiau atkreipiame dėmesį į šiuos aspektus:

1. Lietuvos Respublikos nacionalinio plėtros banko įstatymo projektas Nr. XIVP-4145 stokoja įgyvendinamųjų ir taikymo nuostatų, todėl turėtų būti atitinkamai papildytas. Pažymėtina, kad dėl teisinio aiškumo įstatymo baigiamosiose nuostatose turėtų būti sureguliuotas nacionalinės plėtros įstaigos tapimo nacionaliniu banku procesas ir nurodyta, kokie veiksmai turėtų būti atliekami ar neatliekami (įrašų sąraše pakeitimai ar kt.). Taip pat pažymėtina, kad pasikeitus įstaigos pavadinimui Lietuvos bankui reiktų pakeisti galiojančius įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

2. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4146 turėtų būti patikslintas papildomai darant ir 42 straipsnio 1 dalies bei keičiamo įstatymo 1 priedo 30 eilutės pakeitimus. Taip pat turėtų būti patikslinta, ar bus vykdoma vieno nacionalinio plėtros banko ar kelių tokių bankų priežiūra.

3. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad „2023 metais konsolidavus keturias nacionalines plėtros įstaigas skatinamojo finansavimo veiklą įgyvendina viena nacionalinė plėtros įstaiga UAB ILTE, kurios veikla po konsolidavimo, ženkliai išsiplėtė.“ Atsižvelgiant į minimą veiklos pobūdžio ir apimties augimą, Lietuvos banko nuomone, ateityje turėtų būti svarstomas nacionalinio plėtros banko veiklos ir priežiūros reikalavimų stiprinimas. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad licencinių finansinių paslaugų teikimu (pvz., priimti indėlius ir kitas grąžintinas lėšas (nuolat išleidžiant obligacijas ar bet kokiu kitu būdu) iš neprofesionaliųjų rinkos dalyvių) nacionalinis plėtros bankas galėtų verstis tik gavęs kredito įstaigos ar kitą atitinkamą licenciją. Šiuo metu lydimojoje projektų medžiagoje pabrėžiama tik tai, kad „nacionalinis plėtros bankas netaps komerciniu valstybiniu banku, nepriims indėlių iš gyventojų ir neteiks paskolų gyventojams.“

Informuojame, kad panašias išvadas pateikėme ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinio plėtros banko įstatymo projekto Nr. XIVP-4145, Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4146 ir Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonės įstatymo Nr. XIV-2647 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4147“ projekto derinimo metu: 24-15771 Dėl LRV nutarimo dėl Nacionalinio plėtros banko įstatymo ir susijusių įstatymų projektų (lrs.lt)

Įvertinta.

Projektas papildytas VII skyriumi „Baigiamosios nuostatos“, nurodant, kad įsigaliojus Nacionalinio plėtros banko įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos nacionalinės plėtros įstaigos įstatymas Nr. XIII-1257 su visais pakeitimais ir papildymais bei Projektas papildytas įstatymo taikymo nuostatomis.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	LR Vyriausybės 2024 m. spalio 23 d. nutarimas Nr. 888.	21 (N), 22 (N)				Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 4 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. rugsėjo 24 d. rytinio posėdžio protokolą Nr. SPP-414, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos nacionalinio plėtros banko įstatymo projektui Nr. XIVP-4145 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą tobulinti pagal toliau pateiktas pastabas ir pasiūlymus: 1.1. Įstatymo projekto nuostatos yra tapačios Lietuvos Respublikos nacionalinės plėtros įstaigos įstatymo nuostatoms – vienintelis Įstatymo projekto ir Nacionalinės plėtros įstaigos įstatymo skirtumas yra subjektas, kai vietoj nacionalinės plėtros įstaigos nurodomas nacionalinis plėtros bankas, o subjekto veikla, valdymas, finansavimas ir priežiūra bei atsakomybė lieka nepakitę. Pažymėtina, kad nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimas atliktas siekiant, kad Lietuvoje būtų viena stipri nacionalinė plėtros įstaiga, kurioje galutiniams gavėjams ir investuotojams būtų užtikrintas vieno langelio principas, tokiu būdu efektyviau išnaudojant privačių ir institucinių investuotojų pritraukimo potencialą, taip pat būtų užtikrinta vienoda investavimo strategija, skatinamųjų finansinių priemonių sinergija, vienoje įstaigoje telkiamos žinios ir kompetencijos, koncentruojama geriausia fondų valdymo patirtis. Kartu įvertinta tai, kad vienintelė nacionalinė plėtros įstaiga UAB ILTE, atlikus konsolidavimą, pradėjo įgyvendinti naujas skatinamąsias finansines priemones naujuose sektoriuose, pavyzdžiui, finansuojama gynybos ir saugumo pramonė, taip pat finansų rinkos dalyviams neįgyvendinant finansinių priemonių specifiniuose sektoriuose (pavyzdžiui, gyvybės mokslų, biotechnologijų) arba dėl didelės administracinės naštos ar neaiškaus įgyvendinimo (kai nėra reglamentuota, kaip turi būti užtikrintas principo „nedaryti reikšmingos žalos“ įgyvendinimas) didžiąją dalį skatinamųjų finansinių priemonių, finansuojamų Europos Sąjungos fondų lėšomis, UAB ILTE įgyvendina tiesiogiai, todėl, vertinant kitų Europos Sąjungos valstybių narių patirtį, UAB ILTE veikla pagal pobūdį labiau atitinka nacionalinio plėtros banko veiklą ir nenumatoma kitoms finansų įstaigoms suteikti nacionalinės plėtros įstaigos statuso bei teisės vykdyti skatinamojo finansavimo veiklą ir to netikslinga svarstyti ateityje. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB ILTE statuso pakeitimas iš nacionalinės plėtros įstaigos į nacionalinį plėtros banką sudarys sąlygas pritraukti daugiau tarptautinių investuotojų lėšų, todėl valstybei svarbūs skatinti sektoriai būtų finansuojami didesne apimtimi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma patikslinti Įstatymo projekto pavadinimą į „Lietuvos Respublikos nacionalinės plėtros įstaigos įstatymo Nr. XIII-1257 pakeitimo įstatymas“ ir papildyti Įstatymo projektą 1 straipsniu, kuriame nauja redakcija būtų dėstomas Nacionalinės plėtros įstaigos įstatymas, atliekant techninį patikslinimą „nacionalinės plėtros įstaigos“ pavadinimą keičiant į „nacionalinio plėtros banko“ pavadinimą.	Pritarti iš dalies.	Biudžeto ir finansų komitetas siūlo tikslinti Projektą, jame nurodant, jog įsigaliojus Projektu teikiamam įstatymui Lietuvos Respublikos nacionalinės plėtros įstaigos įstatymas Nr. XIII-1257 netenka galios. Papildyti Projektą VII skyriumi ir jį išdėstyti taip: „VII SKYRIUS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 21 straipsnis. Įstatymo pripažinimas netekusiu galios Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos nacionalinės plėtros įstaigos įstatymas Nr. XIII-1257 su visais pakeitimais ir papildymais. 22 straipsnis. Įstatymo taikymas 1. Įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į Lietuvos Respublikos nacionalinės plėtros įstaigos įstatymą ar Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatymą laikomos nuorodomis į Lietuvos Respublikos nacionalinio plėtros banko įstatymą, nuorodos į sąvoką „nacionalinė plėtros įstaiga“ ar „nacionalinės plėtros įstaigos“ laikomos nuorodomis į sąvoką „nacionalinis plėtros bankas“, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nacionalinės plėtros įstaigos pradėtą vykdyti skatinamojo finansavimo veiklą tęsia nacionalinis plėtros bankas, o į nacionalinių plėtros įstaigų sąrašą įrašytos įstaigos laikomos į nacionalinių plėtros bankų sąrašą įrašytomis įstaigomis. 2. Nacionaliniam plėtros bankui netaikomas Lietuvos Respublikos bankų įstatymas.“
2.	LR Vyriausybės 2024 m. spalio 23 d. nutarimas Nr. 888.	22	1			1.2. Įstatymo projekto taikymo nuostatose nustatyti, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į Lietuvos Respublikos nacionalinės plėtros įstaigos įstatymą laikomos nuorodomis į Lietuvos Respublikos nacionalinio plėtros banko įstatymą, nuorodos į sąvoką „nacionalinė plėtros įstaiga“ laikomos nuorodomis į sąvoką „nacionalinis plėtros bankas“, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nacionalinės plėtros įstaigos pradėtą vykdyti skatinamojo finansavimo veiklą tęsia nacionalinis plėtros bankas, o į nacionalinių plėtros įstaigų sąrašą įrašytos įstaigos laikomos į nacionalinių plėtros bankų sąrašą įrašytomis įstaigomis.	Pritarti.	Žr. Komiteto siūlomą tikslinimą prie pirmos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos.
3.	LR Vyriausybės 2024 m. spalio 23 d. nutarimas Nr. 888.	22	2			1.3. Papildyti Įstatymo projektą nuostata, kad nacionaliniam plėtros bankui nebus taikomas Lietuvos Respublikos bankų įstatymas, atsižvelgiant į tai, kad nacionalinio plėtros banko veiklą reglamentuos specialus įstatymas – Nacionalinio plėtros banko įstatymas.	Pritarti.	Žr. Komiteto siūlomą tikslinimą prie pirmos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos.
4.	LR Vyriausybės 2024 m. spalio 23 d. nutarimas Nr. 888.	*				2. Nepritarti Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-4146 ir Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonės įstatymo Nr. XIV-2647 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-4147, siekiant tvarios teisėkūros ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje nustatytą teisėkūros tikslingumo principą bei šio nutarimo 1.2 papunktyje pateiktą siūlymą.	Pritarti.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: Nėra.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai: nėra.

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru

9. Komiteto paskirti pranešėjai: M.Lingė, M.Maldeikis, A.Palionis, V.Ąžuolas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

Komiteto pirmininkas (Parašas) Mindaugas Lingė

Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėjos Dalia Mudėnienė ir Agnė Narščiuvienė