Projekto

lyginamasis variantas

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VAIKO MINIMALIOS IR VIDUTINĖS PRIEŽIŪROS

ĮSTATYMO NR. X-1238 2, 7, 11, 12, 15, 16, 17, 18, 21, 22, 23, 24, 28, 29, 30 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

2023 m. d. Nr.

Vilnius

 

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

9. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos mediacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme.“

 

2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Kai koordinuotai teikiamos paslaugos vaiko tėvams ar turimam vieninteliam iš tėvų yra neveiksmingos ir atsiranda vaiko globos (rūpybos) nustatymo pagrindai, pagal tėvų deklaruotą gyvenamąją vietą, o kai jos nėra, pagal tėvų gyvenamąją vietą valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos nurodymu savivaldybės administracijos direktorius meras vaikui nustato vaiko laikinąją globą (rūpybą). Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymas ir priežiūra organizuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir kitais laikinosios globos (rūpybos) organizavimą reglamentuojančiais teisės aktais.“

 

3 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

11 straipsnis. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemones skiriančios institucijos

Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemones, koordinuotai teikiamas paslaugas vaiko atstovams pagal įstatymą skiria ir kitas pagalbos priemones vaiko atstovams pagal įstatymą siūlo skiria vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorius meras.

 

4 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

12 straipsnis. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ir panaikinimo tvarka

1. Prašymai dėl vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ir panaikinimo, kiek to nereglamentuoja šis įstatymas, teikiami ir nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

2.1. Į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorių merą su prašymu dėl:

1) vaiko minimalios priežiūros priemonių skyrimo turi teisę kreiptis:

a) tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius;

b) vaiko atstovai pagal įstatymą;

c) teritorinė policijos įstaiga;

d) mokykla;

e) seniūnija;

f) prokuroras;

g) teismas ir administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (dėl vaikų nuo 16 iki 18 metų padarytų administracinių nusižengimų);

2) vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo turi teisę kreiptis:

a) specialistas, vykdęs vaiko minimalios priežiūros priemonių koordinavimo atvejo vadybininko funkcijas (toliau – atvejo vadybininkas);

b) vaiko atstovai pagal įstatymą;

c) teritorinė policijos įstaiga;

d) seniūnija;

e) prokuroras;

f) teismas ir administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (dėl vaikų nuo 16 iki 18 metų padarytų administracinių nusižengimų);

3) vaiko minimalios priežiūros priemonių pakeitimo ar panaikinimo turi teisę kreiptis tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, vaikas, vaiko atstovai pagal įstatymą, teritorinė policijos įstaiga, mokykla, prokuroras, atvejo vadybininkas; dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonių pakeitimo ar panaikinimo turi teisę kreiptis vaikas, vaiko atstovai pagal įstatymą, teritorinė policijos įstaiga, prokuroras, specialistas, vykdęs koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo atvejo vadybininko funkcijas (toliau – atvejo vadybininkas), ir vaikų socializacijos centras;

4) vaiko minimalios priežiūros priemonių pratęsimo turi teisę kreiptis teritorinė policijos įstaiga, mokykla, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, prokuroras ir vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdantis asmuo;

5) vaiko vidutinės priežiūros priemonės pratęsimo turi teisę kreiptis atvejo vadybininkas, teritorinė policijos įstaiga, prokuroras ir vaikų socializacijos centras.

3.2. Savivaldybės administracijos direktorius meras, gavęs prašymą skirti, pakeisti, pratęsti ar panaikinti vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemones (toliau – prašymas), ne vėliau kaip per 2 darbo dienas jį perduoda savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijai.

4.3. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos, išskyrus šio straipsnio 1112 dalyje nurodytus atvejus, surenka informaciją, būtiną šio straipsnio 910 dalyje nurodytam siūlymui parengti bei šio straipsnio 910 ir 10 11dalyse nurodytam savivaldybės administracijos direktoriaus mero sprendimui priimti.

5.4. Kai rengiamasi svarstyti vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo ar pratęsimo klausimą, surinkta informacija, nurodyta šio straipsnio 34 dalyje, ne vėliau kaip likus 4 darbo dienoms iki šio straipsnio 56 dalyje numatyto posėdžio pateikiama švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai jos išvadai gauti. Išvada pateikiama švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.

6.5Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija prašymus nagrinėja uždarame posėdyje, kuriame privalo dalyvauti vaikas, išskyrus šio straipsnio 6 7 dalyje nurodytus atvejus, vaiko atstovai pagal įstatymą, mokyklos, kurioje ugdomas vaikas, Vaiko gerovės komisijos narys, prašymą pateikęs asmuo (išskyrus atvejus, kai prašymą pateikė teismas), atvejo vadybininkas, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas ir vaikų socializacijos centro atstovas (kai vaikui buvo paskirta vidutinės priežiūros priemonė). Be to, savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje turi teisę dalyvauti ir kiti suinteresuoti kviestiniai asmenys. Apie savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdžio vietą ir laiką savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos pirmininkas posėdžio dalyviams privalo pranešti ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas. Jeigu posėdyje nedalyvauja asmenys, kurių dalyvavimas yra privalomas, savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos pirmininkas atideda posėdį ir raštu įspėja nedalyvavusius asmenis, kad kitame posėdyje sprendimas gali būti priimtas ir jiems nedalyvaujant. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje sprendimai priimami komisijos narių balsų dauguma.

7.6. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje turi būti išklausoma vaiko ir kitų posėdyje dalyvaujančių asmenų nuomonė dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių skyrimo, pakeitimo, pratęsimo ar panaikinimo ir koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo, kitų pagalbos priemonių vaiko atstovams pagal įstatymą, numatytų šio įstatymo 7 ir 9 straipsniuose, skyrimo. Siekiant apsaugoti vaiką nuo galimo neigiamo poveikio, vaikas gali nedalyvauti savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje, tačiau tokiu atveju vaiko nuomonė turi būti iš anksto išklausyta valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos. Asmenų, turinčių didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų, nuomonę išklauso ir išvadą dėl minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių jiems skyrimo, pratęsimo ar panaikinimo teikia savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos įgaliotas asmuo. Ši nuomonė įvertinama savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija taip pat išklauso vaiko nuomonę, kai vaikas vengia dalyvauti savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos rengiamame posėdyje, ir apie ją informuoja posėdžio dalyvius. Posėdžio metu pristatoma švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos išvada dėl vidutinės priežiūros priemonės vaikui skyrimo ar pratęsimo. Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas raštu pateikia išvadą dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo. Pateikta išvada posėdžio metu gali būti patikslinta arba papildyta.

8.7. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje rašomas posėdžio protokolas. Šiame protokole turi būti nurodytos esminės prašymo nagrinėjimo aplinkybės, taip pat nurodyta posėdžio data, protokolo eilės numeris, posėdžio dalyviai, svarstomų klausimų eilės numeriai ir pavadinimai, klausimus pateikę pranešėjai, kalbėtojai, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvada, priimtas siūlymas, balsavimo rezultatai ir šio straipsnio 56 dalyje nurodytų posėdžio dalyvių atskirosios nuomonės. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdžio protokolą pasirašo komisijos pirmininkas ir sekretorius. Protokolas turi būti pasirašytas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdžio.

9.8. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija, įvertinusi išsakytas nuomones, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ir švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos pateiktas išvadas, informaciją apie vaiko priežiūros ir gyvenimo sąlygas, vaiko sveikatos būklę bei specialiuosius ugdymosi poreikius, vaiko atstovų pagal įstatymą teisių įgyvendinimą ir pareigų vykdymą, vaikui ir (ar) jo atstovams pagal įstatymą teikiamas socialines paslaugas ir kitą pagalbą ar jos poreikį, vaikui skirtą Baudžiamajame kodekse nustatytą auklėjamojo poveikio priemonę ir kitą surinktą informaciją, balsų dauguma priima siūlymą dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo, vaiko vidutinės priežiūros priemonės pakeitimo ar panaikinimo, koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo, kitų pagalbos priemonių vaiko atstovams pagal įstatymą, numatytų šio įstatymo 7 ir 9 straipsniuose, skyrimo, vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymą koordinuosiančios institucijos (toliau – koordinuojanti institucija) paskyrimo. Siūlymas dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo ar pratęsimo priimamas tada, kai gaunamas švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos pritarimas. Jeigu gaunamas švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos nepritarimas, svarstomas siūlymas dėl koordinuotai teikiamų paslaugų vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą teikimo, vaiko minimalios priežiūros priemonių skyrimo. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija, nustačiusi, kad yra pagrįstų įtarimų dėl galimai padarytos ar daromos nusikalstamos veikos vaiko atžvilgiu, numatytos Baudžiamajame kodekse, vaiko galimai patirto ar stebėto smurto artimoje aplinkoje, privalo nedelsdama apie tai informuoti policiją ir (ar) valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, kuri, gavusi nurodytą informaciją, privalo nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip per 24 valandas, apie galimai padarytą nusikalstamą veiką prieš vaiką pranešti policijai ar kitam ikiteisminį tyrimą organizuojančiam subjektui ir pradėti nagrinėti pranešimą bei imtis veiksmų, nurodytų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnyje. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija apie kitus galimus vaiko teisių pažeidimus privalo informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, kuri pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnyje nustatyta tvarka. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos siūlymas ir kita prašymo nagrinėjimo medžiaga pateikiami savivaldybės administracijos direktoriui merui.

10.9. Savivaldybės administracijos direktorius meras, įvertinęs prašymą, savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos siūlymą ir kitą prašymo nagrinėjimo medžiagą, priima vieną iš šių sprendimų:

1) skirti, pratęsti ar panaikinti paskirtas vaiko minimalios priežiūros priemones nepasibaigus jų vykdymo terminui, pakeisti paskirtas vaiko minimalios priežiūros priemones kitomis arba paskirti kitą vaiko minimalios priežiūros priemones vykdantį asmenį;

2) kreiptis į teismą dėl leidimo skirti vaiko vidutinės priežiūros priemonę arba pratęsti vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminą;

3) paskirti kitą vaikų socializacijos centrą šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju;

4) pakeisti paskirtą vaiko vidutinės priežiūros priemonę nepasibaigus jos vykdymo terminui vaiko minimalios priežiūros priemonėmis;

5) panaikinti paskirtą vaiko vidutinės priežiūros priemonę nepasibaigus jos vykdymo terminui;

6) atmesti savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos siūlymą ir siūlyti savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijai svarstyti kitų priežiūros priemonių skyrimą;

7) atmesti prašymą.

11.10. Savivaldybės administracijos direktorius meras, priimdamas vieną iš šio straipsnio 9 10 dalies 1, 2, 4 ir 6 punktuose nurodytų sprendimų, taip pat priima sprendimą dėl koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo vaiko atstovams pagal įstatymą, numatytų šio įstatymo 7 straipsnyje. Savivaldybės administracijos direktorius meras gali priimti sprendimą ir dėl kitų pagalbos priemonių vaiko atstovams pagal įstatymą, numatytų šio įstatymo 9 straipsnyje, skyrimo.

12.11. Savivaldybės administracijos direktorius meras, įvertinęs savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos siūlymą, paskiria koordinuojančią instituciją.

13.12. Jeigu vaiko elgesys kelia realų pavojų jo paties ar kitų žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, savivaldybės administracijos direktorius meras šio straipsnio 910 dalyje nustatytą vieną iš sprendimų priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos, kitais atvejais – ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.

14.13. Savivaldybės administracijos direktoriaus mero sprendime dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių skyrimo, pratęsimo ar pakeitimo nurodoma: vaikas, vaiko atstovai pagal įstatymą, vaikui paskirtos minimalios priežiūros priemonės, vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdantis asmuo, koordinuojanti institucija, šių priemonių vykdymo terminas ir kita svarbi informacija. Savivaldybės administracijos direktoriaus mero sprendime taip pat nurodomos koordinuotai teikiamos paslaugos vaiko atstovams pagal įstatymą, jas koordinuojanti institucija, koordinuotai teikiamų paslaugų teikėjai, koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo trukmė. Savivaldybės administracijos direktoriaus mero sprendime taip pat nurodomos kitos šio įstatymo 9 straipsnyje numatytos pagalbos priemonės vaiko atstovams pagal įstatymą, jeigu tokios buvo paskirtos, jų vykdymo terminas ir jas vykdantys asmenys. Prie savivaldybės administracijos direktoriaus mero sprendimo pridedami savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdžio protokolo išrašas ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos raštu pateikta išvada.

15.14. Savivaldybės administracijos direktoriaus mero prašyme teismui dėl leidimo skirti vaiko vidutinės priežiūros priemonę arba pratęsti vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminą turi būti nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas prašymas, vaiko vidutinės priežiūros priemonės terminas, informacija apie vaiko nuomonę dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo ar pratęsimo, apie vaikui skirtą (skirtas) Baudžiamajame kodekse nustatytą (nustatytas) auklėjamojo poveikio priemonę (priemones) (jeigu jos buvo skirtos), išskyrus auklėjamojo poveikio priemonę – atidavimą į specialiąją auklėjimo įstaigą. Kai kreipiamasi dėl leidimo skirti vaiko vidutinės priežiūros priemonę, pateikiamas vaiko sveikatos pažymėjimas. Prie šioje dalyje nurodyto prašymo teismui pridedami savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdžio, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo ar pratęsimo, protokolas, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos raštu pateikta išvada, švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos išvada dėl vidutinės priežiūros vaikui skyrimo ar pratęsimo, kiti prašymą pagrindžiantys dokumentai.

16.15. Savivaldybės administracijos direktorius meras, gavęs šio straipsnio 14 15 dalyje nurodytą teismo leidimą, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas priima sprendimą skirti ar pratęsti vaiko vidutinės priežiūros priemonę. Savivaldybės administracijos direktoriaus mero sprendime dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo arba pratęsimo nurodoma: vaikas, vaiko atstovai pagal įstatymą, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, teismas, išdavęs leidimą, vaikų socializacijos centras, vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminas, mokykla, kurioje vaikas mokėsi, ir kita svarbi informacija. Savivaldybės administracijos direktoriaus mero sprendime taip pat nurodomos koordinuotai teikiamos paslaugos vaiko atstovams pagal įstatymą, jas koordinuojanti institucija, koordinuotai teikiamų paslaugų teikėjai, koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo trukmė. Savivaldybės administracijos direktoriaus mero sprendime taip pat nurodomos kitos šio įstatymo 9 straipsnyje numatytos pagalbos priemonės vaiko atstovams pagal įstatymą, jeigu tokios buvo paskirtos, jų vykdymo terminas ir jas vykdantys asmenys. Prie savivaldybės administracijos direktoriaus mero sprendimo dėl vidutinės priežiūros priemonės skyrimo ar pratęsimo pridedami savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdžio protokolas, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos raštu pateikta išvada, švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos išvada.

17.16. Jeigu teismas neduoda leidimo vaikui skirti vidutinės priežiūros priemonę, savivaldybės administracijos direktorius meras šiame straipsnyje nustatyta tvarka sprendžia klausimą dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių skyrimo.“

 

5 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

15 straipsnis. Savivaldybės administracijos direktoriaus mero sprendimų apskundimo tvarka

„Savivaldybės administracijos direktoriaus mero sprendimai gali būti apskųsti Viešojo administravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

 

6 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Savivaldybės administracijos direktoriaus mero sprendimą dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių skyrimo, savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdžio protokolą ir kitus sprendimą pagrindžiančius dokumentus per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo savivaldybės administracija išsiunčia (perduoda) tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui, koordinuojančiai institucijai ir vaiko atstovams pagal įstatymą. Koordinuojančios institucijos vadovas, gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus mero sprendimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną iš savo institucijos paskiria atvejo vadybininką.“

 

7 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

4) teisę kreiptis su prašymais ar skundais į savivaldybės administracijos direktorių merą, atvejo vadybininką, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, valstybinę vaiko teisių apsaugos, teisėsaugos ir kitas institucijas, įstaigas ar organizacijas;“.

 

8 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 18 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

3) kreiptis su prašymais ar skundais į savivaldybės administracijos direktorių merą, atvejo vadybininką, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, valstybinę vaiko teisių apsaugos, teisėsaugos ir kitas institucijas, įstaigas ar organizacijas;“.

2. Pakeisti 18 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

4) dalyvauti teikiant koordinuotai teikiamas paslaugas, vykdyti savivaldybės administracijos direktoriaus mero skirtas kitas pagalbos priemones, numatytas šio įstatymo 9 straipsnyje;“.

 

9 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

21 straipsnis. Vaikų socializacijos centro funkcijos, teisės, pareigos ir atsakomybė

1. Vaikų socializacijos centras:

1) užtikrina vaiko ugdymą (ugdymąsi) pagal formaliojo ir neformaliojo vaikų švietimo programas, tinkamą vaikui paskirtos vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą;

2) organizuoja vaiko resocializacijos ir socialinės integracijos procesus, vadovaudamasis Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašo nuostatomis;

3) užtikrina vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą ir įgyvendina priemones, kuriomis siekiama apsaugoti ir apginti vaiką nuo bet kokio jo teisių pažeidimo;

4) užtikrina vaiko individualumo pažinimą, individualių poreikių įvertinimą ir juos atitinkančios švietimo pagalbos ir paslaugų teikimą, vaiko gebėjimų plėtojimą;

5) sudaro sąlygas vaiko saviraiškai, organizuoja neformaliojo švietimo veiklas, sudaro galimybes vaikams pasirinkti ikiprofesinį ugdymą, ugdytis karjeros kompetencijas, mokytis pagal profesinio mokymo programų modulius, ugdo vaikų socialinius ir gyvenimo įgūdžius, skatina jų savarankiškumą ir rengia juos integracijai į visuomenę;

6) nustato vaikų socializacijos centro bendruomenės narių elgesio ir etikos normas, vaikų elgesio stebėsenos ir vertinimo sistemą, teisės aktuose nurodytas taikomas poveikio priemones už mokinio elgesio normų pažeidimus ir reaguojant į kraštutinius netinkamo vaiko elgesio atvejus ar iškilusią grėsmę, kai būtina užtikrinti bendruomenės narių ir (ar) kitų asmenų fizinį ir psichologinį saugumą. Draudžiamos poveikio priemonės, žalojančios, žeminančios vaiko garbę ir orumą, žiaurus, nežmoniškas elgesys, įskaitant fizines ar kitas bausmes, kurios gali kelti pavojų vaiko fizinei ar psichinei sveikatai;

7) priima sprendimą dėl vaiko atostogų, trumpalaikių išvykų, svečiavimosi, vadovaudamasis Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašo nuostatomis. Jeigu vaiko atstovai pagal įstatymą yra vaiko tėvai (tėvas, motina įtėviai), šiame punkte nurodytas sprendimas priimamas gavus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos informaciją apie vaiko tėvų (tėvo, motinos įtėvių) tinkamas vaiko priežiūros ir gyvenimo sąlygas. Apie vaiko išvykimą dėl jo atostogų, trumpalaikių išvykų, svečiavimosi raštu pranešama atvejo vadybininkui, valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, teritorinei policijos įstaigai, vaiko atstovams pagal įstatymą, prireikus – vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktoriui merui, probacijos tarnybai;

8) informuoja savivaldybės administracijos direktorių merą, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, atvejo vadybininką dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo sustabdymo ar nutraukimo;

9) organizuoja vaiko, kuriam vidutinės priežiūros priemonės arba auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo metu buvo skirtas areštas ar suėmimas, pristatymą į vaikų socializacijos centrą iš arešto atlikimo ar suėmimo vietos, sudaro sąlygas šaukiamam vaikui atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą;

10) bendradarbiauja su vaiko atstovais pagal įstatymą, siekdamas atkurti ar palaikyti ir sustiprinti vaiko ir jo atstovų pagal įstatymą tarpusavio ryšius bei užtikrinti veiksmingą vaiko vidutinės priežiūros priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą ir sėkmingą vaiko integraciją į visuomenę;

11) bendradarbiauja su tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi, atvejo vadybininku, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija, policijos įstaigomis, prokuratūra, probacijos tarnybomis, kitais asmenimis ir institucijomis, teikia siūlymus savivaldybės administracijos direktoriui merui dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo;

12) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.

2. Vaikų socializacijos centras turi teisę:

1) kreiptis į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorių merą dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo;

2) gauti vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo veiksmingumui užtikrinti ar šio straipsnio 1 dalyje nustatytoms funkcijoms atlikti reikalingą konfidencialią informaciją iš savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos, kitų įstaigų ar organizacijų;

3) teikti siūlymus savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui) ir suinteresuotoms institucijoms dėl vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės įgyvendinimo tobulinimo;

4) įstatymų nustatyta tvarka jungtis į asociacijas;

5) naudotis kitomis teisės aktuose nustatytomis teisėmis.

3. Vaikų socializacijos centras privalo:

1) užtikrinti personalizuotą vaiko ugdymą (ugdymąsi) pagal formaliojo švietimo programas, sudaryti sąlygas ugdytis pagal neformaliojo vaikų švietimo programą (programas), atitinkančią (atitinkančias) vaiko poreikius, gebėjimus ir brandą;

2) teikti ir užtikrinti vaiko poreikius atitinkančią švietimo pagalbą, socialines, sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas, įgyvendinti prevencijos, elgesio keitimo ir kitas programas;

3) sudaryti saugias, sveikas, artimas šeimos aplinkai, vaiko galias plėtojančias ugdymosi ir gyvenimo sąlygas, atitinkančias jo amžių, lytį, sveikatą ir brandą;

4) parengti ir vykdyti individualų vaiko vidutinės priežiūros arba auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo planą, dalyvauti rengiant vaiko socialinės integracijos planą;

5) sudaryti sąlygas vaikui palaikyti ryšius su savo atstovais pagal įstatymą, draugais ir kitais artimaisiais, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams;

6) sudaryti sąlygas vaikui kreiptis su prašymais ar skundais į vaikų socializacijos centro direktorių ar jo įgaliotą atstovą, savivaldybės administracijos direktorių merą, atvejo vadybininką, valstybinės vaiko teisių apsaugos, teisėsaugos ar kitas institucijas, įstaigas ar organizacijas;

7) vykdyti vaiko elgesio pokyčių stebėseną, siekiant parengti vaiką jo integracijai į visuomenę;

8) teikti švietimo pagalbą ir rekomendacijas vaiko atstovams pagal įstatymą dėl bendravimo su vaiku, jo gyvenimo įgūdžių ugdymo, elgesio pokyčių, mokymosi pažangos ir kitais vaiko asmenybės ugdymo klausimais;

9) ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius informuoti raštu, skubiais atvejais – žodžiu vaiko atstovus pagal įstatymą apie vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo eigą, nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per 24 valandas, informuoti apie vaiko hospitalizavimą, sveikatos priežiūros paslaugų poreikį, vaiko savarankišką pasišalinimą iš vaikų socializacijos centro, paaiškėjusius vaiko teisių pažeidimus, būtinybę atstovauti vaikui ar ginti vaiko teises ir teisėtus interesus;

10) ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius raštu teikti išvadas savivaldybės administracijos direktoriui merui, atvejo vadybininkui apie vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo eigą;

11) raštu informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, jeigu vaiko atstovai pagal įstatymą nepalaiko ryšių su vaiku, nesidomi jo pasiekimais, elgesio pokyčiais, nevykdo ar netinkamai vykdo kitas savo pareigas vaikui;

12) informuoti teisėsaugos ir valstybinę vaiko teisių apsaugos institucijas apie vaiko teisių pažeidimą, vaiko ar kito asmens elgesį, keliantį pavojų vaiko saugumui, jo ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei;

13) ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo pabaigos raštu informuoti vaiko atstovus pagal įstatymą, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, savivaldybės administracijos direktorių merą ir kitas atsakingas institucijas apie numatomą vaiko sugrįžimą iš vaikų socializacijos centro, atvejo vadybininkui pateikti informaciją apie vaiko elgesio pokyčius, poreikius ir galimybes bei rekomendacijas dėl vaiko integracijos į visuomenę;

14) teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti sąlygas ir galimybę kompetentingoms valstybės ir savivaldybių institucijoms susipažinti su vaikų gyvenimo ir ugdymo sąlygomis, jiems teikiama pagalba ir paslaugomis, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsauga ir jos užtikrinimu ginant vaiko teises ir teisėtus interesus ar nagrinėjant (galimus) vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimų atvejus;

15) atsiskaityti savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui) už vaikų socializacijos centro veiklą;

16) atlikti kitas teisės aktuose nustatytas pareigas.

4. Vaikų socializacijos centro vadovas ir darbuotojai už vaiko teisių pažeidimą ar neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis, už nepranešimą apie vaiko teisių pažeidimą ar melagingos informacijos suteikimą arba vaiko padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka.“

 

10 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Sprendimą dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo ar įsiteisėjusį teismo nuosprendį dėl auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo savivaldybės administracijos direktorius meras per 3 darbo dienas nuo jų atitinkamai priėmimo arba gavimo išsiunčia (perduoda) vaikų socializacijos centrui, į kurį siunčiamas vaikas, valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui, teritorinei policijos įstaigai, vaiko atstovams pagal įstatymą ir informuoja juos apie numatomą vaiko pristatymo į vaikų socializacijos centrą datą.“

2. Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2Savivaldybės administracijos direktorius meras, informavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytas institucijas ir asmenis, nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per 1 darbo dieną, organizuoja vaiko pristatymą į vaikų socializacijos centrą. Tais atvejais, kai reikia užtikrinti vaiko arba kitų asmenų saugumą, savivaldybės administracija vaiko pristatymą pristatymas į vaikų socializacijos centrą organizuoja organizuojamas kartu su teritorine policijos įstaiga. Atvejo vadybininkas ir vaiko atstovas pagal įstatymą, išskyrus atvejus, kai jis negali vykti kartu dėl svarbių priežasčių, privalo lydėti vaiką į vaikų socializacijos centrą.“

3. Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Pristatant į vaikų socializacijos centrą vaiką, kuriam paskirta vaiko vidutinės priežiūros priemonė, turi būti pateikiamas vaiko asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, teismo leidimas ir savivaldybės administracijos direktoriaus mero sprendimas dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo, vaiko išsilavinimo pažymėjimas arba pažyma apie vaiko mokymosi pasiekimus, pedagoginės psichologinės tarnybos pažyma apie asmens specialiuosius ugdymo (ugdymosi) poreikius, pažyma iš mokyklos, kurioje vaikas mokėsi, apie jo išregistravimą iš Mokinių registro, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos raštu pateikta išvada, švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos išvada, vaiko sveikatos pažymėjimas, vaiko charakteristika iš mokyklos, kurioje vaikas mokėsi. Jeigu vaikui buvo taikytos vaiko minimalios priežiūros priemonės, turi būti pateikiama atvejo vadybininko informacija apie  individualaus vaiko minimalios priežiūros vykdymo plano įgyvendinimą.“

 

11 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

5) kreiptis su prašymais ar skundais į vaikų socializacijos centro direktorių ar jo įgaliotą atstovą, savivaldybės administracijos direktorių merą, atvejo vadybininką, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, valstybinės vaiko teisių apsaugos, teisėsaugos ar kitas institucijas, įstaigas ar organizacijas;“.

 

12 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 24 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

4) kreiptis su prašymais ar skundais į vaikų socializacijos centro direktorių ar jo įgaliotą atstovą, savivaldybės administracijos direktorių merą, atvejo vadybininką, valstybinės vaiko teisių apsaugos, teisėsaugos ir kitas institucijas, įstaigas ar organizacijas;“.

2. Pakeisti 24 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

4) užtikrinti tinkamą vaiko aprūpinimą drabužiais, avalyne, higienos ir kitomis būtinomis priemonėmis, kai vaikas yra vaikų socializacijos centre, tinkamas vaiko priežiūros ir gyvenimo sąlygas jo svečiavimosi, atostogų metu ir vaiko grįžimą laiku į vaikų socializacijos centrą bei nedelsdami, tačiau ne vėliau kaip per 24 valandas, informuoti teritorinę policijos įstaigą, atvejo vadybininką ir vaikų socializacijos centrą, jeigu vaikas negali ar vengia grįžti į vaikų socializacijos centrą, yra savavališkai iš jo pasišalinęs, pasibaigus nustatytam vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminui ir jam sugrįžus iš centro, sudaryti tinkamas vaiko priežiūros ir gyvenimo sąlygas;“.

3. Pakeisti 24 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

5) dalyvauti teikiant koordinuotai teikiamas paslaugas, vykdyti savivaldybės administracijos direktoriaus mero skirtas pagalbos priemones, numatytas šio įstatymo 9 straipsnyje;“.

 

13 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

28 straipsnis. Savivaldybės administracijos direktoriaus mero įgaliojimai

Savivaldybės administracijos direktorius meras:

1) organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip vykdomos vaiko minimalios priežiūros priemonės savivaldybėje, tvirtina Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių, auklėjamojo poveikio priemonės įgyvendinimo savivaldybėje organizavimo, koordinavimo ir kontrolės tvarkos aprašą, parengtą pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas rekomendacijas;

2) tvirtina Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių, auklėjamojo poveikio priemonės įgyvendinimo savivaldybėje organizavimo, koordinavimo ir kontrolės tvarkos aprašą, parengtą pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintas rekomendacijas; vykdo šio įstatymo nuostatų įgyvendinimo savivaldybėje stebėseną ir teikia siūlymus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, kitoms ministerijoms ir suinteresuotoms institucijoms dėl vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių ar auklėjamojo poveikio priemonės tobulinimo;

3užtikrina reikalingų koordinuotai teikiamų paslaugų ir kitos pagalbos vaikui, kuriam paskirtos minimalios ar vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės, ir jo atstovams pagal įstatymą teikimą;

4) likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo termino pabaigos, raštu įpareigoja mokyklą, kurioje vaikas mokysis, vaiko atstovus pagal įstatymą sudaryti tinkamas sąlygas priimti sugrįžusį vaiką, užtikrinti sklandų jo įsitraukimą į ugdymo (ugdymosi) procesą ir padėti integruotis į vietos bendruomenę;

5) teikia informaciją Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, kitoms suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei apie šio įstatymo nuostatų įgyvendinimą savivaldybėje;

5)6) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

 

14 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

29 straipsnis. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus įgaliojimai

1. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius:

1) planuoja, koordinuoja ir vertina vaiko minimalios priežiūros priemonių įgyvendinimą, koordinuotai teikiamų paslaugų, kitų pagalbos priemonių vaiko atstovams pagal įstatymą, kai vaikui skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, teikimą savivaldybėje;

2) pasibaigus nustatytam vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo terminui, koordinuoja vaiko socialinę integraciją į bendruomenę, koordinuotai teikiamų paslaugų teikimą vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą, tvirtina vaiko socialinės integracijos planą, teikia prašymą savivaldybės administracijos direktoriui merui dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių skyrimo, pakeitimo, pratęsimo ar panaikinimo;

3) pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų sausio 25 d. teikia savo veiklos ataskaitą savivaldybės merui; sistemina ir analizuoja informaciją apie vaiko teisių pažeidimus, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, smurtą, nusikalstamumą, kitus socialinės rizikos veiksnius ir jų priežastis savivaldybės teritorijoje;

4) vertina vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančių asmenų ir jų teikiamų paslaugų, koordinuotai teikiamų paslaugų, kitų pagalbos priemonių vaiko atstovams pagal įstatymą, kai vaikui skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, įvairovę, prieinamumą, nustato jų poreikį savivaldybėje, kaupia ir analizuoja duomenis apie vaiko minimalios priežiūros priemonių įgyvendinimą savivaldybėje ir teikia siūlymus savivaldybės administracijos direktoriui merui dėl jų steigimo, plėtros ir tobulinimo;

5) kartą per metus atsiskaito savivaldybės administracijos direktoriui už vaiko minimalios priežiūros priemonių, koordinuotai teikiamų paslaugų, kitų pagalbos priemonių vaiko atstovams pagal įstatymą, kai vaikui skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, vaikų socialinės integracijos planų įgyvendinimą, jų vykdymo eigą ir rezultatus;

6) teikia informaciją visuomenei, kitiems suinteresuotiems asmenims apie vaiko minimalios priežiūros priemonių įgyvendinimą;

7) bendradarbiauja su atvejo vadybininkais, vaikų socializacijos centrais, savivaldybės administracijos struktūriniais padaliniais, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija, teritorine policijos įstaiga, švietimo, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros įstaigomis, probacijos tarnybomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitomis suinteresuotomis institucijomis, įstaigomis ar asmenimis;

85) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.

2. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius turi teisę gauti šio straipsnio 1 dalyje nustatytoms funkcijoms atlikti reikalingą konfidencialią informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų ar organizacijų.“

 

15 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

30 straipsnis. Savivaldybės administracijos ir mokyklos vaiko gerovės komisijos

1. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos paskirtis – užtikrinti savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų gerovę, bendradarbiaujant su mokyklų vaiko gerovės komisijomis ir kitomis vaiko gerovės srityje dirbančiomis institucijomis.

2. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija sudaroma iš savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, teritorinės policijos įstaigos, probacijos tarnybos, teritorinės prokuratūros, socialinių paslaugų, švietimo, sveikatos ir kitų institucijų, nevyriausybinių organizacijų, dirbančių vaiko gerovės srityje, atstovų.

3. Savivaldybės administracijos direktorius meras tvirtina savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos sudėtį ir jos darbo reglamentą, skiria iš komisijos narių sekretorių, kuris yra savivaldybės administracijos atstovas. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius atlieka savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos pirmininko funkcijas.

4. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija:

1) kiekvienais metais tvirtina metų veiklos planą, nustatydama vaiko gerovės prioritetus, tikslus, priemones jiems įgyvendinti, ir savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka atsiskaito už jo įgyvendinimą;

2) surenka informaciją, būtiną savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimui dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo arba dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo, pratęsimo ar panaikinimo priimti;

2)3) nagrinėja prašymus ir teikia siūlymus savivaldybės administracijos direktoriui merui dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo ir kitų priemonių, numatytų šio įstatymo 7 ir 9 straipsniuose, skyrimo;

4) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vaikų socializacijos centro informavimo apie vaiko atvykimą į vaikų socializacijos centrą dienos surenka ir vaikų socializacijos centrui pateikia šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nurodytus vaiko, kuriam paskirta auklėjamojo poveikio priemonė, dokumentus;

3)5) teikia siūlymus atvejo vadybininkui dėl vaiko socialinės integracijos plano parengimo;

6) koordinuoja mokyklų vaiko gerovės komisijų veiklą, vaiko gerovės srityje dirbančių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų tarpusavio bendradarbiavimą;

7) teikia siūlymus savivaldybės administracijos direktoriui dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių tobulinimo;

4)8) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.

5. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos funkcijos dėl koordinuotai teikiamų paslaugų teikimo vaikui ir vaiko atstovams pagal įstatymą reglamentuojamos švietimo, mokslo ir sporto ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

6. Mokyklos Vaiko gerovės komisijos paskirtis – rūpintis vaikui saugia ir palankia ugdymosi aplinka. Mokyklos Vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.

7. Mokyklos Vaiko gerovės komisija:

1) kiekvienais metais tvirtina mokyklos Vaiko gerovės komisijos veiklos planą, nustatydama prioritetus, tikslus ir jų įgyvendinimo priemones, ir už jo įgyvendinimą atsiskaito mokyklos vadovui;

2) du kartus per metus vykdo mokyklos bendruomenės švietimą vaiko teisių apsaugos, teisės pažeidimų prevencijos, mokinių užimtumo ir kitose srityse;

3) Švietimo įstatymo nustatyta tvarka organizuoja švietimo pagalbą mokiniui, mokytojui ir vaiko atstovams pagal įstatymą;

4) pasibaigus nustatytam vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo terminui, užtikrina sklandų vaiko įsitraukimą į ugdymo procesą ir teikia reikalingą švietimo ar kitą pagalbą;

5) teikia siūlymus mokyklos vadovui dėl saugios ir ugdymuisi palankios aplinkos užtikrinimo, socialinio ugdymo, prevencijos ir kitų programų įgyvendinimo mokykloje;

6) teikia siūlymus savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijai dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių tobulinimo;

7) teikia siūlymus mokyklos vadovui dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių skyrimo, vaiko minimalios priežiūros priemonių pakeitimo, pratęsimo ar panaikinimo;

8) bendradarbiauja su savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija, atvejo vadybininkais, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi, vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančiais asmenimis, vaikų socializacijos centrais, savivaldybės administracijos struktūriniais padaliniais, teritorine policijos įstaiga, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija, švietimo, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitomis suinteresuotomis institucijomis, įstaigomis ar asmenimis;

8)9) atlieka kitas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytas funkcijas.“

 

16 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

31 straipsnis. Mokyklos, išskyrus vaikų socializacijos centrą, vadovo įgaliojimai

Mokyklos, išskyrus vaikų socializacijos centrą, vadovas:

1) sudaro mokyklos Vaiko gerovės komisiją ir tvirtina jos darbo reglamentą;

2) užtikrina, prižiūri ir atsako už gerą ir veiksmingą vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymą mokykloje;

3) mokykloje užtikrina sveiką ir saugią aplinką, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams;

4) organizuoja pašalinių asmenų patekimo į mokyklos teritoriją apskaitą ir tai kontroliuoja, organizuoja mokyklos teritorijos ir jos prieigų stebėjimą, informuoja teritorinę policijos įstaigą apie žinomus ar įtariamus smurto, prievartos, psichoaktyviųjų medžiagų platinimo, viešosios tvarkos ir kitų pažeidimų atvejus;

5) supažindina mokyklos bendruomenę su teisės aktais, reglamentuojančiais vaiko teises, pareigas ir atsakomybę už teisės aktų pažeidimus, mokyklos lankymą, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, smurto, nusikalstamumo prevenciją ir mokinių užimtumą;

6) bendradarbiauja su pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančiomis įstaigomis, savivaldybės administracijos struktūriniais padaliniais, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi, atvejo vadybininkais, teritorine policijos įstaiga, socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros įstaigomis, savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija ir kitomis institucijomis, dirbančiomis vaiko teisių apsaugos srityje;

5)7) prireikus sudaro su institucijomis, dirbančiomis prevencinį darbą savivaldybės teritorijoje, kitose vietovėse, sutartis dėl pagalbos teikimo mokykloje ar už jos ribų;

8) organizuoja neformalųjį vaikų švietimą po pamokų ir mokinių atostogų metu;

6)9) teikia prašymus savivaldybės administracijos direktoriui merui dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių skyrimo.“

 

17  straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1.   Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2023 m. balandžio 1 d.

2. Šio įstatymo nuostatos pradedamos taikyti, kai 2023 m. naujai išrinktos savivaldybių tarybos susirenka į pirmuosius posėdžius. Iki pirmųjų 2023 m. naujai išrinktų savivaldybių tarybų posėdžių taikomos iki 2023 m. kovo 31 d. galiojusios Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nuostatos.

3. Iki šio įstatymo taikymo pradėtos su vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių skyrimu, pratęsimu, pakeitimu ir panaikinimu susijusios procedūros baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nuostatas.

4. Švietimo, mokslo ir sporto ministras, socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras pagal kompetenciją iki 2023 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. 

  

  

Respublikos Prezidentas 

part_0eb75d223c6c4ecab6a5ce95ac568149_end