PASIŪLYMAS

DĖL VALSTYBĖS PARAMOS DAUGIABUČIAMS NAMAMS ATNAUJINTI (MODERNIZUOTI) ĮSTATYMO NR. I-2455 3, 5, 6 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2366(2)

 

2024-04-05

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

str.

str.

 d.

p.

1.       

1

1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Argumentai:

Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. I-2455 (toliau – Įstatymas) 3 straipsnyje apibrėžtos sąlygos, kada ir kokio dydžio valstybės parama skiriama daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti). Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo Nr. XIII-425 7, 10, 11, 13, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-3146(2) numatyta, kad „pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką kiekvienos savivaldybės įgaliota institucija ar įstaiga parengia metodikos taikymo gairių projektą (toliau – gairių projektas), atsižvelgdama į savivaldybės teritorijų ar jų dalių būdingus urbanistinių struktūrų ypatumus, architektūros objektų savitumus, laikydamasi teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir teisės aktų reikalavimų. Gairių projekto rengimo ir jo teikimo visuomenei susipažinti tvarka nustatoma metodikoje.“. Numatoma, kad minėtų gairių parengimas ir įgyvendinimas galės padėti pagerinti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) procesą ir projektus, kadangi šiuo metu daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektai atskiruose kvartaluose retai derinami tarpusavyje, o įgyvendinant gairių nuostatas bus vertinama ne tik jų energijos taupymo nauda, bet ir architektūrinė raiška.

Tinkamai įgyvendintas daugiabučių namų atnaujinimas (modernizavimas) teikia daugialypes naudas, tokias kaip energetinis efektyvumas, būsto vertės padidėjimas, geresnės socialinės aplinkos kūrimas, sveikatos pagerėjimas. Didelį teigiamą poveikį nekilnojamo turto vertei turi kokybiškos architektūros kūrimas įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą).  Estetiškai patrauklūs, šiuolaikiški, kontekstualūs sprendiniai, atnaujinta infrastruktūra, pasirinkti tvarūs sprendimai – per architektūrą  pastatui, rajonui ir miestui sukuria pridėtinę vertę. Taigi, kokybiški architektūriniai sprendiniai modernizuojant pastatus prisideda ne tik prie pavienių statinių unikalumo ir jų rinkos vertės padidėjimo, tačiau ir prie miesto atskirų dalių savito charakterio kūrimo bei gyventojų emocinės gerovės palaikymo.

Priešingu atveju, pasirinkus nekokybiškus architektūrinius sprendimus, nekokybiškas medžiagas (ko priežastis yra vienintelis mažiausios kainos kriterijus), galimos neigiamos pasekmės, tokios kaip, mažesnis statinio ilgaamžiškumas, mažesnis energinis efektyvumas, estetinis nepatrauklumas, mažesnė būsto vertė ir pan. Tokių neigiamų pavyzdžių galima matyti ir įvairiuose Lietuvos miestuose, kuomet dėl pasirinktų skirtingų medžiagų, tam tikrų projekto sprendinių, daugiabučių namų rajonai atrodo mažiau patrauklūs nei iki atlikus atnaujinimą (modernizavimą).

Atsižvelgiant į šiuos argumentus, siūloma padidinti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) subsidijavimą tais atvejais, kai savivaldybės yra pasirengusios architektūros kokybės vertinimo metodikos gaires, kurios numatytos parengti Lietuvos Respublikos architektūros įstatyme, ir taip paskatinti savivaldybes kuo skubiau jas pasirengti ir jose numatyti gaires ir atnaujinimo (modernizavimo) projektams. Siekiant užtikrinti, kad atnaujinimo (modernizavimo) projektai būtų vertinami atsižvelgiant į pačios savivaldybės pasirengtas gaires, atnaujinimo (modernizavimo) projektams turėtų būti gautas ir savivaldybės vyriausio architekto patvirtinimas, kad projektas šias gaires atitinka.

 

Pasiūlymas:

  1. Papildyti Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį nauju 5 punktu:

5) jei atnaujinamas (modernizuojamas) daugiabutis namas yra savivaldybėje, kuri turi pasirengusi architektūros kokybės vertinimo metodikos taikymo gaires, ir yra gautas tos savivaldybės vyriausiojo architekto patvirtinimas, kad atnaujinamas (modernizuojamas) daugiabutis namas atitinka architektūros kokybės vertinimo metodikos taikymo gairių nuostatas, šio straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas paramos procentas yra didinimas iki 35, ir

  1. Buvusius 5–7 punktus laikyti atitinkamai 6–8 punktais.

 

 

 

Teikia 

Seimo narys                                                                                                                                                       Kasparas Adomaitis