Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 48, 2022 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022o posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 91
STENOGRAMA
2021 m. rugsėjo 16 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. JARUTIS ir A. MAZURONIS
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame rugsėjo 16 dienos popietinį Seimo plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 67 Seimo nariai.
14.01 val.
Pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo įstatymo projektas Nr. XIVP-768, Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 I dalies III skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 132 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-769, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-770 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-1.1 klausimas – Pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo įstatymo projektas Nr. XIVP-768 ir lydimieji projektai Nr. XIVP-769 ir Nr. XIVP-770. Į tribūną prašome sveikatos reikalų viceministrę Ž. Simonaitytę. Pristatykite visus tris, kadangi susiję.
Ž. SIMONAITYTĖ. Trumpai. Lietuvos Respublikos pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo įstatymas yra naujas. Ir pakeitimai lydimųjų – tai Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimas ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. Iš esmės, jeigu apskritai apie paketą, siekiama reglamentuoti ir naujai sukurti pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo sistemą. Kalbame apie ekonomikos sritį ir vystymosi sritį, mokslinių tyrimų sritį, kuri Lietuvoje iš esmės nėra išnaudojama. Kad įsivaizduotumėte, apie kokius skaičius kalbame, tai pernai metais, 2020 metais, buvo sukurta daugiau kaip 55 mln. elektroninių dokumentų, susijusių su sveikata. Skaičiai per paskutinius penkerius metus išaugo daugiau kaip 160 kartų.
Kas iš esmės yra siūloma šiuo įstatymo projektu – tai sukurti Suomijos modelį, egzistuojantį Suomijoje, sukurti pakartotinio duomenų naudojimo reguliavimą, kuriuo Vyriausybės įgaliotai įstaigai – Lietuvos statistikos departamentui būtų pavesta rinkti iš visų sveikatos priežiūros įstaigų jų turimus sveikatos duomenis, atitinkamai apibendrinti, nuasmeninti ir pateikti vartotojams, kurie tais duomenimis nori naudotis.
Jeigu iš esmės kalbame apie vartotojus, kam tie duomenys gali būti panaudoti, tai kalbame apie šešias pagrindines sritis – tai moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra, inovacijos, švietimas, žinių vadyba sveikatos srityje, sveikatos politikos formavimas, sveikatos priežiūros planavimas, organizavimas ir valdymas ir statistikos tvarkymas. Tai tiek labai trumpai.
Ir dar šiek tiek apie skaičiuojamą naudą. Kadangi Statistikos departamentas numato, kad reikės papildomų kelių etatų šitai funkcijai atlikti, bet apie tai, kiek, yra skaičiuojama, remiantis kitų šalių patirtimi. Tokie duomenys sukurs naudos, tai iš esmės galime skaičiuoti po 140 mln. vien kiek tai sukurs papildomų pinigų sveikatos sektoriuje, jau nekalbant apskritai apie BVP augimą, kalbant apie gyvybės mokslus ir įvairius startuolius, kurie dėl šių duomenų turėjimo ir pateikimo papildomai naudoti galės atsirasti. Tai tiek labai trumpai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, viceministre. Jūsų paklausti užsirašė gana daug Seimo narių. Pirmasis klausia A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Ačiū, viceministre, už pristatymą. Aš keletą pastebėjimų. Pirmiausia tikrai ačiū, labai svarbus, reikalingas įstatymas. Tikrai yra rimtų bėdų su duomenų gavimu ir doktorantams, ir magistrantams, kurie studijuoja, šis aiškus reglamentavimas Suomijos patirties pagrindu tai leis užtikrinti. Bet man truputį kyla dvejonių dėl pasirinktos atsakingos institucijos, ar tikrai Statistikos departamentas yra pati tinkamiausia institucija sveikatos duomenis valdyti ir juos atverti, ar nebuvo galima pasirinkti ko nors, kas yra Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldumo? Ir kas Sveikatos apsaugos ministerijai analizuos tuos duomenis, kas bus atsakinga institucija dėl sveikatos politikos? Labai ačiū.
Ž. SIMONAITYTĖ. Labai ačiū už klausimus. Turbūt Statistikos departamento pasirinkimas vienareikšmiškai yra patirtis, pastaruoju metu turima mūsų. Tai tikrai visi matote ir tas pačias kovido įvairias švieslentes, ir jų duomenų pateikimą įvairiais pjūviais. Tai tikrai yra pažangiausia institucija, kuri yra sutelkusi daugiausia duomenų analitikos gebėjimų, ir mes valstybės mastu manome, kad tas kompetencijas ir reikėtų centralizuoti, o ne skaidyti pasektoriui.
Atitinkamai apie tai, kokių poreikių yra pačioje Sveikatos apsaugos ministerijoje jau ir dabar, kalbant apie Statistikos departamento valdomus duomenis. Tai tą mes lygiai taip pat galime gauti ir paprašyti iš Statistikos departamento ir lygiai taip pat iš bet kurios kitos pavaldžios institucijos, kuri taip pat turės teisę gauti duomenis atitinkamais pjūviais iš Statistikos departamento.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia O. Leiputė. Ruošiasi V. Fiodorovas.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Gerbiama viceministre, jūs pristatėte labai trumpai, bet kažin ar konkrečiai, nes skaitant dokumentą tikrai kilo labai daug klausimų. O dar labiau klausimų kilo skaitant pastabas ir komentarus. Ar čia tas procesas strigo? Nes vis dėlto įstatymo projektas, matyt, parengtas, buvo rengiamas labai sudėtingomis sąlygomis, kad tiek daug pastabų. Ką toliau darysite?
Ž. SIMONAITYTĖ. Labai ačiū. Teisės departamento pastabas matėme, analizavome. Sakytume, kad didžioji dalis jų iš esmės yra visiškai techninio pobūdžio, tai į jas tikrai bus galima atsižvelgti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Fiodorovas, jo salėje nematau. Kita klausiančioji – I. Kačinskaitė-Urbonienė, jos salėje taip pat nematyti. M. Puidokas, jo irgi nematyti. K. Vilkauskas. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, 13 straipsnio 3 dalies nuostatose yra toks sakinys, kad duomenų subjektas neturi teisės nesutikti, kad jo nenuasmeninti reti sveikatos duomenys būtų tvarkomi mokslinių tyrimų arba švietimo tikslu. Jūs sakėte, kad yra tokių techninio pobūdžio, bet tokie sakiniai vis dėlto įstatymuose žmones gali išgąsdinti, kodėl jie negali nesutikti. Kaip jūs pakomentuotumėte?
Ž. SIMONAITYTĖ. Mes kalbame apie pažangą ir apie pažangių valstybių praktiką ir kalbame būtent apie tai, kad būtų tvarkomi tik tie duomenys, kurie gali būti nuasmeninti ir nesusieti su konkrečiu žmogumi. Na ir atitinkamai tam, kad mes galėtume, kaip minėjau, vystyti tiek verslą, tiek mokslą, tiek visas kitas sritis, turime žengti žingsnį į priekį ir vis dėlto eiti tuo keliu pakartotinio duomenų naudojimo. Atitinkamai žmogui tai tikrai jokios įtakos neturės, nes nebus įmanoma susieti naudojamų duomenų su konkrečiu asmeniu.
PIRMININKAS. Dėkui, viceministre. Kitas klausiantysis – V. Valkiūnas. Jo posėdžių salėje… Matau. Valdemarai, jums klausti. Klausite ar atsisakote?
V. VALKIŪNAS (LRF). Gerbiama viceministre, mano klausimas dabar statistikos visas. Tie skiepai, kai, sako, mirė skiepyti. Ar yra statistika, duomenų bazė tų, kurie pasiskiepijo ir kokiomis vakcinomis? Nes čia yra labai svarbu.
Ž. SIMONAITYTĖ. Taip, mes turime detalius duomenis kiekvieno Lietuvos gyventojo, kuris buvo paskiepytas, kokiu skiepu, kokia vakcina, kokiu metu ir kokios yra jo indikacijos.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kita klausiančioji – I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama viceministre, sveikintina iniciatyva iš tikrųjų, nes duomenimis grįsti sprendimai sveikatos srityje, kaip ir kitose viešosios politikos srityse, tikrai pribrendę ir perbrendę Lietuvoje yra. Jūs minėjote tas sritis, kur daugiausia tie duomenys būtų naudojami. Aš gal labiausiai apie mokslinius tyrimus norėčiau paklausti. Galbūt ministerija turi numačiusi pati kokius nors prioritetus apie sritis, žiūrėdama pagal tai, kokiomis ligomis dažniausiai serga Lietuvos gyventojai, tai kraujotakos sistemos, širdies ligos, ir skirs kokiems nors konkretiems duomenims daugiau dėmesio? Ar jūs čia turite juos išskyrę, ar kol kas dar nesuplanavote? Ačiū.
Ž. SIMONAITYTĖ. Labai ačiū. Čia turbūt ir yra esmė duomenų turėjimo, apibendrinimo ir gebėjimo pateikti, kad tiek verslas, tiek mokslas, būdami nepriklausomi, galėtų patys pasirinkti tas sritis. Natūralu, kad, jeigu kalbėtume apie mokslinius tyrimus, tai jie dažniausiai ir orientuojami į tas sritis, kurios yra aktualiausios žmonėms, visuomenei kalbant tiek apie jų ligų pobūdį, tiek apie visuomenės būklę. Tai vienareikšmiškai taip, mes esame pirminiame etape kalbėję, nuo kokių duomenų rinkinių reikėtų pradėti ir kokie duomenų rinkiniai, tikėtina, bus patys paklausiausi ir kokius daugiausia naudosime. Be abejo, šiuo atveju visi vienareikšmiškai sutarė, kad tos ligos ir sveikatos būklės, kurios Lietuvoje yra dažniausios, bus tie pirminiai duomenų rinkiniai, kurie bus formuojami. Bet čia vėl reikėtų atkreipti dėmesį, kad pjūvis, kuriuo norėsite vienų ar kitų duomenų, priklausys nuo to konkretaus informacijos gavėjo. Todėl ir yra tikslas konsoliduoti visus duomenis į vieną vietą tam, kad būtų galima pateikti duomenis patogiai jų vartotojui, o ne patogiai jų turėtojui. Taip, jeigu trumpai.
PIRMININKAS. Dėkui, viceministre. Kitas klausiantysis – J. Jarutis. Ruošiasi K. Masiulis. J. Jarutis atsisako. K. Masiulis. Jo posėdžių salėje nematau. Gerbiama viceministre, jūs atsakėte į klausimus visų Seimo narių, kurie norėjo jūsų paklausti ir kurie buvo posėdžių salėje.
Dabar dėl motyvų už pasisako A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Nepaisant to, kad viceministrė ir neatsakė man į klausimą, nežinau, ar nesuprato, ar nežinojo, kas bus ta ministerijos atsakinga institucija, kuri analizuos duomenis ir teiks siūlymus ministerijai dėl sveikatos politikos vadovaudamasi šitais duomenimis, bet tai nekeičia nei įstatymo esmės, nei prasmės. Aš manau, kad anksčiau ar vėliau įstatymui galiojant atsiras žmonių, kurie supranta, kaip tuos duomenis naudoti ir kam naudoti. Mums dabar reikia sukurti tam teisinį pagrindą ir tikrai kviečiu kolegas pritarti, palaikyti ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkui labai, gerbiamas kolega. Prieš nenori pasisakyti nė vienas Seimo narys. Balsavimas dėl visų trijų įstatymų projektų tam numatytu darbotvarkėje metu.
14.12 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 33, 414, 610 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-266 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-787 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-266 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-787. Pranešėjas – S. Šedbaras. Pateikimas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šis įstatymas turi suderinti jau anksčiau priimtų dviejų įstatymų nuostatas. Per mūsų kartais konvejerį, o kartais ir ne per konvejerį būna taip, kad pakete esanti ANK pataisa įsigalioja kartais po pusmečio ar po metų, o koks nors atskiras ANK įstatymas, kuris jau yra modernesnis, yra priimamas ir įsigalioja anksčiau. Šiuo atveju taip ir nutiko. Vėliau priimtame, bet anksčiau įsigaliojusiame įstatyme yra numatyta modernesnė norma, tada, kai nedalyvaujant pažeidėjui yra užfiksuojamas pažeidimas, vietą gali nurodyti ir koordinatėmis, ko anksčiau nebuvo, o anksčiau priimtame pakete tokios normos nėra. Jas tarpusavyje reikia suderinti, bet formaliai vis tiek kito kelio nėra, kaip pritarti štai tam pataisymui, ir tada nuo Naujųjų metų galės įsigalioti švarus tvarkingas įstatymas. Viskas, daugiau čia jokių normų nėra.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Nėra Seimo narių, norinčių jūsų paklausti. Dėl motyvų pasisakyti taip pat nėra norinčių Seimo narių. Balsavimas dėl įstatymo projekto darbotvarkėje numatytu metu.
14.14 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 367 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-670 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 367 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-670. Pranešėjas – A. Petrošius. Nėra A. Petrošiaus? (Balsai salėje) Gal galite pakviesti? Gerbiamas Audriau, vos nepraleidote įstatymo projekto pateikimo.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Šiuo teisės akto projektu siekiama padaryti nedidelę korekciją Administracinių nusižengimų kodekse numatant, kad už savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus nebebūtų taikomas įspėjimas kaip drausminė nuobauda. Priežastis yra labai paprasta. Tyrimams tikrai yra išeikvojama gana daug administracinių resursų, o įspėjimas kaip nuobauda nei demotyvuoja pažeidėjus, nei motyvuoja pradėti tyrimus, nes vargo reikia tikrai daug įdėti. Tai šita norma šiandien yra neefektyvi. Turint galvoje, kad minimali bauda už pirmą kartą yra 30 eurų, esant tam tikroms aplinkybėms, būtų taikoma pusė šitos nuobaudos – 15 eurų, man atrodo, nėra kažkoks didžiulis pokytis ar didžiulė nuobauda tam žmogui, kuris padaro pažeidimą, net jeigu tai ir nebus įspėjimas, jeigu įvyktų kokių nors klaidų. Augant visuomenės sąmoningumo lygiui dėl aplinkos teršimo, neatsakingo atliekų tvarkymo, teršimo ir šiukšlinimo tolerancija visuomenėje mažėja ir, matyt, tai turėtų atsispindėti ir teisėtose pasekmėse pažeidimus atliekantiems asmenims.
Šiandien bendraujant su kolegomis tikrai buvo išgirsta įvairiausių nuogąstavimų pirmiausia dėl to, kad esą kiekvienas vaikas, bėgantis pro šalį, numetęs šiukšlę bus baudžiamas bauda. Čia kalbama tikrai ne apie tai. Čia, matyt, labiau apie sisteminius dalykus ir apie atliekų surinkimo vietas, apie stambiagabaričių atliekų palikimą prie konteinerių vietų, apie nerūšiavimą, ypač verslo, nes ANK nenumato galimybės taikyti kokių nors išskirtinių sąlygų juridiniams asmenims. Bet kokiu atveju tyrimai yra reikalingi ir, kaip minėjau, sueikvoja pakankamai nemažai tų administracinių resursų. Kviečiu palaikyti. Jeigu bus kažkokių diskusijų, galėsime padiskutuoti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūsų paklausti užsirašė penki Seimo nariai. Pirmoji klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė, kurios salėje taip pat nėra. Tada E. Pupinis. Ruošiasi R. Žemaitaitis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tiesų ir anksčiau buvo visokių tokių bandymų kuo greičiau bausti, bet visada atsitikdavo taip, kad atsiranda baudos, pradeda daug bausti ir tada didelis nepasitenkinimas ir grįždavome atgal, nes šiuo atveju taip pat turbūt nėra tokio tikslesnio reglamento, už ką ir kiek bausti. Tarkime, suprantama, jeigu tos atliekos yra didelės ir nerūšiuojamos, tai, tarkime, galbūt ir reikėtų bausti. Ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų eiti šiek tiek kitu keliu, vis dėlto galbūt palikti įspėjimą, bet jau kitą baudą, kuri dabar buvo pirmoji 15 eurų, reikšmingiau padidinti? Tokiu atveju asmenys jau antros baudos tikrai bijotų ir geriau tvarkytųsi, nes už pirmą atvejį gali būti visokių nesusipratimų. Ačiū.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Mano nuomone, esate iš dalies ir teisus, ir galbūt ne visai. Už tą antrąjį pažeidimą pakartotinė nuobauda pakankamai skausminga, ji startuoja nuo 140 eurų ir yra, man atrodo, iki 600, jinai jau yra pakankamai demotyvuojanti. Vis dėlto tas pirmo atvejo sindromas suponuoja tai, kad ta norma praktikoje apskritai yra beveik netaikoma, tiesiog netaikoma, nes neapsimoka pradėti proceso. Geriausiu atveju yra atvažiuojama, pagrūmojama pirštu, bet, matyt, oficialiai neįteikiamas tas įspėjimas. Sakau, man atrodo, kad tas antro pažeidimo sugriežtinimas šitos problemos neišspręs ir tų tikslų mes nepasieksime tokiu būdu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi A. Nekrošius.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, reikėtų savo kolegų senbuvių Seimo narių, ypač S. Šedbaro, paklausti, kad praktiškai jokie tyrimai nevyksta, kada yra įspėjimas. Jeigu pamato, kad žmogus daro pažeidimą, viešojo saugumo paslaugas atliekantis pareigūnas įspėja, ir viskas. Tyrimo nėra ir neklaidinkite čia Seimo narių. Tai vienas dalykas. Juridiniams asmenims irgi netaikomas. Deja, taikomas kitas straipsnis. Tai antra tokia tam tikra pastaba.
Kitas dalykas. Aš niekaip nesuprantu. Jūs atėjote į rinkimus žadėdami, kad tikrai nebus baudų, bauginimų ir grasinimų. Dabar vėl bauda. Prieš tai čia kito kolegos buvo baudos, liberalų buvo baudos ir panašiai. Klausimas yra, ar jums neatrodo, kad penkis kartus yra paprasčiau susitarti su Vidaus reikalų ministerija, kad duomenų bazę papildytų viena grafa, kad žmogų, tarkime, ar Žemaitaitį, ar Petraitį, ar Aukštikalnaitį, kuris padarė pažeidimą, įspėja, ties jo pavarde būtų uždedama varnelė, kad įspėja. Visame pasaulyje šiandien veikia – VRM kažkodėl nesugeba sutvarkyti šitos sistemos. Jeigu matoma sistemoje, kad yra vienas įspėjimas, tada pradedama taikyti ir 30 eurų bauda. Kam eiti į įstatymą ir kam šita tokia… kažkokį medį sukurti šičia?
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Aš negaliu atsakyti, kam reikia. Aš galiu pasakyti, kad tokia nuostata yra Administracinių nusižengimų kodekse, ji egzistuoja, tačiau praktiškai nelabai yra taikoma. Mes tiesiog stengiamės padaryti, kad ta nuostata būtų taikoma.
Dėl įspėjimo. Aš tikiu, kad tie įspėjimai kartais yra surašomi. Aš noriu pasakyti, kad tas procesas… Imkime labai paprastą tikrą pavyzdį iš bet kurio miesto senamiesčio. Turime senamiestyje konteinerius ir turime aplinkui kavinę. Jūs tikriausiai nenustebsite nuėję tenai kas pusdienį ir pamatę krūvą prikrautų dėžių, kai juridiniai asmenys neša iš kavinių popierines dėžes, nes turi prievolę, ne pasirinkimą, bet prievolę rūšiuoti – jie to nedaro. Šiuo atveju, ką mes jiems galime skirti? Mes galime skirti įspėjimą. Bet turi atvažiuoti pareigūnas, užfiksuoti faktą, užfiksuoti ant dėžes esančius duomenis, kam yra atvežta arba kieno yra atvežta, nes tie duomenys būna, niekas neslepia tų dalykų. Užfiksavęs šį faktą turi kviesti juridinio asmens vadovą, jis nurodo žmogų, kuris tas šiukšles, tas atliekas išmeta prie tų konteinerių. Tokie realūs pavyzdžiai ir niekas nesiima šių dalykų daryti, nes neapsimoka.
PIRMININKAS. Klausia A. Nekrošius. Ruošiasi L. Girskienė.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mes čia su kolegomis irgi taip galvojame, tariamės. Šiaip didžiausią nuogąstavimą man kelia keli dalykai, kuriuos paminėjote iš tribūnos. Pirmasis, kad kai prie konteinerių atvežamos šiukšlės, didžiagabaritės arba nerūšiuotos, galimai irgi tas žmogus būtų baudžiamas griežčiausia šiuo atveju prasme, tai yra išrašant kokią nors baudą, o ne įspėjant. Mano klausimas toks: ar neatsisuks apskritai prieš visą sistemą šis įstatymas, nes žmogus, jeigu atveža prie konteinerio, nori bent jau utilizuoti, neveža į mišką, patvoriuose kur nors nepalieka ar panašiai. Mano požiūriu, ačiū Dievui, kad tas žmogus bent tas šiukšles prie konteinerių atveža, o ne į pamiškę. Mano tokia replika.
O klausimas būtų, kaip manote, ar tikrai reikia bausti, jeigu žmogus nežino, tarkime, visai įstatymų, tarkime, nerūšiuoja, kaip jūs sakėte, atliekų, bet palieka prie konteinerių, gal užtektų įspėjimo ir, kaip Remigijus sakė, pažymėti varnelę kažkur ir po to tiktai bausti?
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Nesu linkęs sutikti dėl to momento, kad yra geriau palikti prie konteinerių didžiagabarites atliekas, nes tikriausiai esate matę, kaip atrodo vaizdas, kur sistemingai tie dalykai yra daromi prie namų, kai žmonės daro remontus ir išneša tikrai stambius daiktus, palieka, jie keletą mėnesių guli prie konteinerių ir nėra kam išvežti.
Aš galiu pasakyti, kaip atrodo pavyzdys iš Klaipėdos: tai prevencijai vykdyti prie kiekvienos atliekų surinkimo vietos yra informacinės lentelės, kur yra nurodoma, kad yra draudžiama išmesti tokias ir tokias atliekas, yra nurodoma, kur yra artimiausia tokių atliekų paėmimo vieta, ir yra nurodomos nuobaudos, tai yra žmogus iš karto yra įspėjamas, kad už tokį elgesį, kurį jis atlieka, yra skiriamas įspėjimas arba bauda ir, akivaizdu, šis dalykas neveikia. Matyt, tais atvejais, kai pavyksta užfiksuoti pažeidėją, nes toli gražu ne kiekvieną kartą pavyksta juos užfiksuoti, bet tais atvejais, kai pavyksta užfiksuoti pažeidėją ir tas administracinis darbas yra atliekamas, norėtųsi, kad tai nebūtų atliekama valstybės sąskaita.
Kaip minėjau, gana nemažai tų resursų kainuoja pagal kamerų vaizdo įrašus išsiaiškinti, kas atnešė, eiti ieškoti žmonių. Mes turime tokios praktikos, tikrai yra tekę susidurti su tais variantais, tikrai atima ne vieną tokio darbo dieną.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinė klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Suprantu, apie ką kolega kalba, bet matau, kad visiškai neturi patirties, susijusios su tokių nusižengimų fiksavimu. Pirmiausia faktiškai nėra galimybės užfiksuoti ir nustatyti, kas yra pažeidėjas. Nuostata, kad baudos įvedimas vietoj įspėjimo pakeis situaciją, iš tikrųjų kelia daug klausimų. Kaip jūs ruošiatės užfiksuoti?
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Aš nesiruošiu fiksuoti, aš norėčiau jums priminti, kad jūs pati esate pasirašiusi šį pasiūlymą, matyt, ta motyvacija tuo metu, kai pasirašėte, tiko. Dėl fiksavimo yra įvairių momentų ir pačiam yra praktikoje tekę susidurti, kai žmonės, dar esant miesto tarybos nariu, atsiuntė vaizdo įrašą ir, beje, pavyko išsiaiškinti pažeidėjus. Po kiek laiko buvo gauta informacija, kad iš trečio aukšto išmetė sofą, ją nunešė darbininkai iki konteinerio, paliko, paskui išsiaiškino, kuris tai buvo butas. Tai čia vienas iš atvejų, kai žmonėms pavysta kokiu nors būdu identifikuoti galimus pažeidėjus.
Kitas mano minėtas atvejis, kai mes turime atliekas, nešamas iš barų. Kaip jau minėjau, ant dėžių šonų labai dažnai yra paliekama informacija, kam tos dėžės buvo pristatytos, bet užtrunka laiko. Aš nesu linkęs sutikti su ta pozicija, kad aš visai neturiu patirties šiais klausimais, nes, akivaizdu, jūs, matyt, praktikoje nesate matę tų variantų, dėl to apie tai kalbame dabar.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Už norėtų kalbėti T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Aš norėčiau padėkoti gerbiamiems kolegoms, Audriui ir kitiems, kad mes nuo metafizinių dalykų pereiname prie labai konkrečių ir bandome spręsti realias problemas – to seniai laukė, man atrodo, Lietuvos žmonės. Daug susipriešinimo, daug politinių batalijų, o šiukšlės kaip gulėjo, taip ir guli šalia daugiabučių. Gerai, kad pradedame tą diskusiją, galbūt diskutuodami, siūlydami ir svarstydami komitetuose rasime kokių nors papildomų sprendimų, tai siūlau tikrai pritarti. Diskusija labai reikalinga. Jeigu apie tai žmonės nuolat kalba prie savo namų, šalia savo daugiabučių, tai privalome ir mes Seime kalbėti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš pasisako K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų, nesu prieš, kad būtų daugiau tvarkos, bet turbūt keistai atrodo, kai Seimo nariai Seimo salėje bando sutvarkyti kažkieno daugiabučio kiemo ar prie kiemo esančių konteinerių reikalus. Gerbiamieji, turbūt kiekvienam reikia pirmiausia pradėti nuo savęs, o tai, kad turbūt išnyksta proporcingumo principas, kad jokio įspėjimo – iš karto baudos, manau, tikrai būtų precedentas bendrai Administracinių nusižengimų kodekso visoje redakcijoje, nes tokių griežtų bausmių dar nėra buvę.
Jeigu mes kažką norime pamokyti, tai turbūt visi kalbame apie tai, kad reikia šviesti pirmiausia, skatinti, galbūt prevenciškai diegti kameras ir taip toliau, ir taip toliau. Pirmiausia turi patys žmonės suprasti, kad jų kieme šiukšlės yra ne tik negražu, bet ir pavojinga jiems. Turbūt pradėkime nuo to, o ne iš karto imti ir nubausti žmones, nes kai kuriose vietose netgi infrastruktūra nėra pakankamai išvystyta, kad būtų žmonėms patogu. Pastatyti vežimą prieš arklį šioje vietoje ne pats geriausias sprendimas. Tikrai nebalsuosiu prieš, bet manau, kad reikia susilaikyti ir ieškoti kitų sprendimo būdų, kaip paskatinti žmones nedaryti to, kas iš tiesų kenkia jiems patiems. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Išklausėme visus motyvus. Balsavimas dėl įstatymo projekto tam numatytu darbotvarkėje metu.
14.27 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 547 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-779 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-4 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 547 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-779. Pranešėjas – E. Gentvilas. Pateikimas.
E. GENTVILAS (LSF). Sveiki, gerbiami kolegos. Nėra ką slėpti, iš tikrųjų rugpjūčio 10 dienos mitingo ir riaušių įvykiai paskatino peržiūrėti Administracinių nusižengimų kodeksą ir pažiūrėti, kaip viskas reglamentuota – man ir kolegoms pasirodė, kad nepakankami reglamentuota. Buvo užfiksuoti, parodyti vaizdai, kai žurnalistams buvo trukdoma atlikti savo pareigą – tai yra viešoje vietoje, erdvėje aplink Seimą, bandyti filmuoti, rengti reportažus, pateikti informaciją – ir buvo akivaizdus trukdymas iš minios. Kaip žinome, policija yra vieną iš žurnalisčių pripažinusi nukentėjusiąja. Tai ir paskatino tartis su Žurnalistų sąjunga ir pažiūrėti, kaip dabar yra reglamentuota.
Dabartiniame Administracinių nusižengimų kodekse yra tam tikras reglamentavimas dėl trukdymo, tačiau yra numatyta administracinė atsakomybė tik valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams už atsisakymą teikti informaciją visuomenės informacinių priemonių atstovams. Už atsisakymą teikti informaciją. Šiuo atveju mes turime kitą situaciją, kai mitingo dalyvis turi teisę neteikti informacijos, jis nėra pareigūnas. Matėme daug mitingo dalyvių, kurie atsisakė kalbėti su televizijų žurnalistais, tačiau trukdymas, kojų kaišiojimas, aš jau nekalbu apie negražius pasisakymus, traktuotina kaip trukdymas, o šiuo atveju, tai nėra nei savivaldybės, nei valstybės institucija, tai yra fiziniai asmenys, kurie trukdo žurnalistams rinkti informaciją, tai yra atlikti savo pareigą.
Todėl siūlome papildyti Administracinių nusižengimų kodekso 547 straipsnį tokia formuluote: „Fizinių ar juridinių asmenų trukdymas žurnalistams teisėtai rinkti informaciją užtraukia baudą fiziniams asmenims ir (ar) juridinių asmenų vadovams nuo 20 iki 140 eurų“. Sankcija yra tokio pat dydžio, kaip valstybės ar savivaldybių įmonių vadovams ar pačioms įstaigoms. Įrašyta „juridiniai asmenys“, nes tai gali būti kažkokia organizacija. Čia, mitinge, tai, aišku, konkrečiai fiziniai asmenys, kurie, beje, ir pripažinti pažeidėjais ar įtariamaisiais, tačiau jiems ši sankcija nebūtų taikoma, nes nėra tokios Administracinių nusižengimų kodekso formuluotės. Tačiau ateityje fiziniai asmenys kokiame nors mitinge turi žinoti: jie gali neteikti informacijos, gali nekalbėti, tačiau negali būti trukdymo, net ir fizinio trukdymo, žurnalistams vykdyti savo darbą.
Kaip minėjau, aptarėme su Žurnalistų sąjunga. Žurnalistų sąjunga buvo susitikusi su policijos atstovais. Policijos pareigūnai nemato problemų ir sutinka, kad galėtų labai akivaizdžiai realizuoti šią Administracinių nusižengimų kodekso normą, jeigu tokie dalykai ateityje kartotųsi.
Teisės departamento pastabos, kad yra Baudžiamajame kodekse aptarta. Na, baudžiamajame, tai baudžiamajame. Ne viską mes turime sukelti į baudžiamąjį lygmenį. Galima administraciniu lygiu. Aš tikrai sutinku, kad tai jokiu būdu nesiektų baudžiamosios atsakomybės lygmens. Užtenka administraciniu būdu, Administracinių nusižengimų kodeksu apsaugoti žurnalistus nuo jų teisės rinkti informaciją. Tiesą sakant, ir jūs turbūt su daugeliu žiniasklaidos atstovų kalbėjote ir jie papasakojo, kaip jie pravardžiuojami, kaip į juos žiūrima ir kaip trukdoma dirbti. Tikrai mes turėtume negriežtomis priemonėmis pasakyti: gerbiamieji, tai yra reglamentuota Administracinių nusižengimų kodekse, šitaip elgtis su žiniasklaidos atstovais nevalia.
Ačiū. Lauksiu klausimų.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūsų paklausti užsirašė gana daug Seimo narių. Pirmoji, kaip ir prieš tai buvusiais klausimais, I. Kačinskaitė-Urbonienė. Jos, kaip ir prieš tai, posėdžių salėje nematome.
Kitas klausiantysis – M. Puidokas. Jo posėdžių salėje taip pat nėra.
B. Petkevič.
B. PETKEVIČ (LRF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ne paslaptis, kad pasitikėjimas žiniasklaidos objektyvumu mažėja. Prie to, be abejo, prisidėjo ir mitingai, protestai bei jų nušvietimas viešojoje erdvėje, kaip jūs ir sakėte. Bet buvo toks atsitikimas, kad man pačiai teko atitraukti žurnalistą nuo įsiaudrinusios minios, kad nebūtų nuskriaustas. Kaip tai vertinti? Ar pagal naują įstatymą aš jam trukdžiau dirbti, ar man reikės, pavyzdžiui, jeigu bus patvirtinta, mokėti baudą?
E. GENTVILAS (LSF). Ką jūs padarėte su tuo žurnalistu?
B. PETKEVIČ (LRF). Atitraukiau nuo įsiaudrinusios minios, nes būtų nuskriaustas fiziškai.
E. GENTVILAS (LSF). Jūs jį išgelbėjote. Na, tikrai nemačiau tos situacijos, nežinau. Aš tikiu jūsų geromis intencijomis, kad įtūžusi minia jo nepriluptų, jūs jį išgelbėjote. Turbūt tikrai tai… O gal jis nenorėjo, kad jūs jį gelbėtumėte. Aš nežinau. Gal jis norėjo būti skandalo epicentre ir gali pasakyti: Beata Petkevič man trukdė, ir jūs sumokėsite 20 eurų baudą. Teoriškai taip turbūt gali būti.
Bet aš manau, kad ne jūsų reikalas žurnalistą traukti tolyn nuo minios, kuri yra įsiutusi ant to žurnalisto. Jis dirba savo darbą. Mes žinome ir aš asmeniškai pažįstu karo žurnalistų, dirbusių ir Afganistane, ir Irake. Įsivaizduokime, kad kas nors atitraukia juos, ar ne? Gal tai ir trukdymas. Atsiprašau. (Juokiasi) Ačiū.
PIRMININKAS. Kita klausiančioji – L. Nagienė. Ruošiasi A. Nekrošius.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega Eugenijau, jūsų noriu paklausti. Bet man trupučiuką… Dėl juridinių asmenų viskas aišku. Kaip nustatysite, kokiais tikslais jis renka informaciją? Jis sakys – man čia reikėjo paviešinti ir panašiai. Žurnalistas.
Kitas momentas, ar nebus sudėtinga įrodyti ir konkrečius atvejus, kad jis trukdė? Aš kalbu apie fizinius asmenis. Aš perskaičiusi šį teisės aktą, kurį jūs teikiate, iš karto supratau, kad po mitingo čia viskas prasidėjo. Tai, aš manau, bus labai sudėtinga įrodyti, nes nustatyti… Aš ateisiu į kiemą ir sakys – aš renku apie jus informaciją. Sakysiu – prašau išeiti, mano kiemas. Arba net ir gatvėje mane kalbins, sakysiu – aš nekalbu su jumis. Pasakykite, kaip jūs įvertinsite tokiu atveju, kas vertins?
E. GENTVILAS (LSF). Ne, čia visas 547 straipsnis kalba apie informacijos rinkimą viešose vietose, tačiau atsakoma į dalį klausimo. Dabar kokiais tikslais žurnalistas rinko informaciją, čia yra formuluotė: „teisėtai rinkti informaciją“. Jeigu būtų nustatyta, kad jis kokių nors specialiųjų tarnybų užsakymu renka informaciją, tai, žinoma, nebūtų traktuojama kaip pažeidimas sutrukdžius jam rinkti neteisėtai informaciją. Tai čia yra ta apsauga teisėtai rinkti informaciją.
Aš noriu pasakyti, kur mes čia matėme, tai yra akredituotos, legalios žiniasklaidos priemonės, na ir natūralu, kad mitingo nušvietimas yra teisėtai renkama informacija. Renginys viešas, žiniasklaidos priemonė legali, registruota, tai, žinoma, negalėtų būti neteisėtai renkama informacija. Dar kartą sakau, kad Žurnalistų sąjunga patvirtino, kad policijos pareigūnai nematytų problemų realizuodami tokį dalyką. Žinoma, atsirastų ginčytinų situacijų, kaip ponia Beata kuriozišką situaciją paminėjo, bet čia policijos pareigūnų reikalas nustatyti.
PIRMININKAS. Klausia A. Nekrošius. Ruošiasi V. Gapšys.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, mane taip pat labiau domina to įstatymo taikymo galimybės. Aš turiu kelis tokius pavyzdžius ir man jūsų, kaip autoriaus, norėtųsi kokio nors matymo šiose situacijose, kaip tas įstatymas galėtų būti taikomas.
Pirmasis atvejis, minėjote, apie savivaldybes, kad savivaldybės įprastai baudžiamos už tai, kad atsisako teikti informaciją, ar ne? Pavyzdžiui, įsivaizduokime tokią situaciją, kad savivaldybė, nežinau, daro uždarą posėdį ar kitomis dirbtinomis priemonėmis neleidžia žurnalistui dirbti jo tiesioginio darbo. Na, tiesiog neįleidžia į patalpas, sugalvoja kokių nors priežasčių ir taip toliau. Ar taip pat būtų savivaldybės šiuo klausimu baudžiamos?
Ir kitas pavyzdys. Pavyzdžiui, jeigu redaktorius liepia savo žurnalistui nutraukti kokį nors tyrimą arba neberašyti straipsnio. Kaip tai būtų traktuojama? Ar šis įstatymas būtų taip pat taikomas? Ačiū.
E. GENTVILAS (LSF). Tai, ką jūs minėjote apie savivaldybes, pavyzdžiui, rengiamus uždarus posėdžius, iš kurių neteikiama informacija, turi būti reglamentuota savivaldybės, kaip institucijos, vidinėje tvarkoje. Taip, kaip Seimas turi teisę rengti uždarus posėdžius, po kurių teikiama ribota informacija arba neteikiama jokia informacija. Tikrai niekas negali laikyti trukdymu gauti informaciją, jeigu tai yra patvirtinta, aprašyta tvarkoje. Bet, kaip minėjau, valstybės ir savivaldybių institucijų yra kitoje šio straipsnio dalyje, tai paaiškinu, kaip aš įsivaizduoju. Mano teikime šito nėra. Sakysime, laikraščio redaktorius, kaip juridinio asmens vadovas, galbūt turi teisę vidinės vėl tvarkos aprašyta procedūra liepti žurnalistui stabdyti kokius nors dalykus. Tai čia turbūt nebūtų trukdymas, tai yra vidinis įstaigos aprašytas procedūrinis klausimas.
PIRMININKAS. Klausia V. Gapšys. Ruošiasi A. Skardžius.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Norėjau paklausti. Jūs ką tik sakėte, kad tai bus tik trukdymas viešose vietose. Kurioje vietoje straipsnio yra tai numatyta, nes aš to niekaip nerandu? Pagal dabartinę jūsų formuluotę aš taip negalėčiau spręsti.
E. GENTVILAS (LSF). Dabar aš irgi neturiu viso straipsnio po ranka, viso 547, tačiau mes žinome, kad viešose vietose, jūs žinote, kad viešose vietose leidžiama teisėtai rinkti informaciją. Sąvoka „teisėtai“ tikrai neapima teisės rinkti informaciją mano ar jūsų gyvenamoje teritorijoje. Tai jau būtų neteisėtos informacijos rinkimas, negavus mano ar tamstos sutikimo. Jeigu renkama informacija viešoje vietoje, jeigu teisėtai ir viešoje vietoje, tai akivaizdu, kad tai yra teisėtas informacijos rinkimas, ne kokiose nors uždarose patalpose. Ačiū.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, galbūt vien tik į mitingą nereikėtų orientuotis. Vienas dalykas. Antras dalykas, kad mes turime aiškiai apibrėžti, kas yra žurnalistas. Šiandieną labai sunku atsakyti. Yra įvairiausių projektų – nuo šou iki visokiausių dalykų ir ant kaktos neparašyta. Net ir kalbantis per Lietuvos nacionalinę televiziją, išlaikomą iš biudžeto, neaišku, ar jis žurnalistas, ar jis atstovauja LRT, ar tiesiog yra nupirkta laida, parengta kažkur, sakykime, privačiai.
Mano būtų toks klausimas. Ar jūs nemanote, kad vis dėlto reikėtų, kad žurnalistai, kaip viešieji asmenys, deklaruotų savo pajamas ir interesus? Tada bent žinotume… Ar, pavyzdžiui, kaip toks niekšelis Š. Černiauskas, tyrimų vadovas, dirbo už pinigus (pasirodo, kad dirbo už pinigus), pardavinėjo tą informaciją, į kurią įstatymas jam suteikė teisę kaip žurnalistui. Kad išvengtume tokių dalykų, ar jūs nemanote, kad galų gale subrendo tas reikalas ir vis dėlto mes turime ir čia įvertinti? Aš iš dalies pritariu jūsų siūlymui, kad negalima trukdyti žurnalistui, bet tai vis dėlto turėtų būti abipusiai subalansuotas projektas. Ačiū.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Tikrai aš čia nesiėmiau šituo projektu atskirti – žurnalistas, ne žurnalistas. Aš pats matau tam tikrą neapibrėžtumą, kaip ir jūs. Tarkime, S. Malinauskas. Jis sako: aš nesiregistruoju kaip žurnalistas, nesu Žurnalistų sąjungoje, man laisvesnės rankos. Čia gal ir mažiau atsakomybės, sakyčiau, pavyzdžiui, prieš Žurnalistų sąjungą nebereikia atsiskaityti, bet kiekvienas asmuo apsisprendžia.
Dabar kalbant apie mano teikiamą projektą. Labai aiškiai kalbame apie žurnalistus. Pavyzdžiui, jeigu atsitiktų taip… Nenoriu užgauti S. Malinausko, jeigu jam būtų trukdoma rinkti informaciją, tai tas trukdytojas nenukentėtų, nes jis trukdė rinkti informaciją kažkokiam fiziniam asmeniui, kuris daro komercines laidas ir nelaiko savęs žurnalistu. Tokiu atveju, sakysim, niekas nebūtų traukiamas administracinėn atsakomybėn.
Formuluotė „žurnalistas“ yra labai aiški. Žurnalistas, kuris vykdo pareigas kaip žiniasklaidos priemonės atstovas. Akredituotas, esantis Žurnalistų sąjungos narys, vertinamas Žurnalistų sąjungos pagal visus etikos kriterijus, o ne koks nors, atsiprašau, E. Gentvilas sugalvos rinkti informaciją ir man kas nors trukdys. Tas straipsnis neveiks. Be abejo. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
Pasisakymai dėl motyvų. Už nėra norinčių šnekėti kolegų. Prieš – V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (LRF). Ačiū pirmininkui. Labai įdomu, kai vienas iš liberalų vadų nori įvesti diktatūrą ir kai liberalai apsikeičia rolėmis. Žurnalistas visų pirma turi būti su išsilavinimu. Čia teisingai buvo pasakyta ir A. Skardžiaus, kas yra žurnalistas. Jeigu užrašyta ten ant striukės LRT, tai nereiškia, kad žurnalistas. Jeigu užrašyta ant striukės „Adidas“, tai nereiškia, kad tas žmogus dirba „Adidas“ kompanijoje. (Juokas salėje) Suprantate. Yra korespondentai, juos ir galima tiktai laikyti kaip korespondentus. O kai per mitingus, tai visi vadinamieji tie, kurie vaidino žurnalistus, neteisėtai pagal E. Gentvilą, tai neteisėtai rinko, nes nebuvo nei akreditacinių kortelių, nei niekas patikrino tuos žurnalus, ar jie darbo laiku, ar nedarbo laiku rinko informaciją. Turi registruotis savo darbo vietoje, registruotis į tą renginį, kad jie kaip teisėti žurnalistai ar korespondentai su identifikavimo kortelėmis, o dabar jie kažkokie apsišaukėliai, kaip ir minėjau, su užrašu ant striukės. Jie provokavo tuos maištininkus. Jie, kaip ir tie maištininkai, turi atsakyti vienodai, nes mes jų negalime atskirti, kas ten buvo kas. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega, už tokias vertingas įžvalgas. Pasisakė visi, norintys kalbėti dėl motyvų. Balsavimas dėl įstatymo projekto tam numatytu darbotvarkėje metu.
14.44 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 33, 34, 35, 36, 37, 45, 53, 97, 144, 157 ir 207 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-797 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-5 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 eilės straipsnių pakeitimo“ įstatymo projektas Nr. XIVP-797. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, teikiu jūsų dėmesiui keletą, kaip man atrodo, pribrendusių Seimo statuto pataisų, kurios, jeigu jas priimtume, man atrodo, leistų padaryti Seimo darbą šiek tiek racionalesnį, taip pat ištaisytume kai kurias nuostatas, kurios nelabai yra ir taikomos, nors Statute jos dar įrašytos.
Pirmiausia dėl komitetų, komisijų, Seimo valdybos, Seniūnų sueigos nuotolinių posėdžių. Kaip žinome, Seimo statute yra atskira skiltis, kur yra reglamentuota, kad tos struktūros, esant karantinui ar ekstremaliai situacijai, valdybos sprendimu ima dirbti nuotoliniu būdu. Aš manau, kad mes dabar neblogai patikrinome nuotolinio darbo efektyvumą, ir tikrai gali būti situacijų, kai bus racionalu komitetų ar valdybos posėdį surengti nuotoliniu būdu, tarkime, vasarą, kai komitetų nariai yra pasklidę visoje Lietuvoje, tikrai nelabai racionalu dėl trumpo posėdžio jiems vykti tiesioginio posėdžiavimo į Seimo rūmus.
Todėl aš ir siūlau numatyti, kad nuotoliniai posėdžiai galėtų būti rengiami ir nesant ekstremalios padėties ar karantino, taip pat kad būtų galimybė atskiram komiteto ar valdybos nariui, jeigu dėl kokių nors priežasčių jam sudėtinga atvykti į tiesioginį posėdį, kad būtų galimybė jam, informavus atitinkamą struktūrą, dalyvauti nuotoliniu būdu.
Taip pat siūlau atsisakyti formalaus reikalavimo, šaukiant neeilinius Seniūnų sueigų posėdžius, kad būtina apie tai pranešti prieš šešias valandas. Manau, jūs puikiai žinote, kai kartais iškyla kokia nors formali reikmė, net vykstant Seimo plenariniam posėdžiui daroma pertrauka ir seniūnai iš karto eina ir kalbasi. Jeigu tiesmukiškai taikytume dabartinę Statuto normą, išeitų, kad visa tai daroma pažeidžiant Statutą.
Dar vienas siūlymas – atsisakyti Seimo nutarimu tvirtinamų nuolatinių komitetų narių pavaduotojų. Žinote, mes tokį nutarimą visada priimame, jį keitinėjame ir užsiimame, mano supratimu, tokiu beprasmiu darbu. Vietoj to aš siūlau, kad kiekvienas komiteto narys turėtų teisę, iškilus poreikiui, pasakyti komiteto pirmininkui, kad mane šiandien pavaduos mano toks ir toks frakcijos kolega. Nebūtinai čia reikia stabilaus nuolatinio sąrašo, nes vieną kartą galbūt vienas gali pavaduoti, kuris yra laisvesnis, kitą kartą kitas. Tai priklauso, kokio komiteto posėdis kada vyksta, vyksta vienodu ar skirtingu laiku.
Taip pat siūlau dar vieną dalyką, kuris turėtų sužavėti čia neseniai sodriai kalbėjusį V. Valkiūną. Siūlau Seimo narių pareiškimus perkelti iš vakarinio posėdžio į rytinį, į rytinio posėdžio pabaigą. Nes kai kartais vakare baigiame posėdį vėlokai, kas gi besiklauso to mūsų pareiškimo. Jeigu juos mes rimtai vertiname, numatykime normalų laiką rytinio posėdžio pabaigoje, tai galbūt ir žiniasklaida pastebės, galbūt ir kas nors, jeigu reikia reagavimo, spės pakomentuoti, reaguoti.
Taip pat siūlau atsisakyti nuostatos, kuri taip keistai įrašyta, kad Seimo narių pareiškimai transliuojami per nacionalinį radiją. Aš tokios transliacijos negirdėjau, bet tokia keista nuostata turbūt yra likusi dar iš 1990 metų, kai radijas buvo turbūt bene vienintelė tokia plačiai prieinama informavimo priemonė.
Taip pat siūlau pataisyti reglamentavimą dėl Seimo narių projektų įrašymo į darbotvarkę. Pirmas dalykas, neapriboti dviem valandomis, na, mes niekada to nepaisėme, bet yra tokia keista nuostata, kad Seimo narių projektų blokas negali tęstis ilgiau kaip dvi valandas. Deja, yra dar tokių dalykų likę. Ir netgi buvo numatyta, taip yra parašyta Statute, kad trečdalis Seimo narių gali blokuoti kitų Seimo narių projektų įrašymą į darbotvarkę. Jeigu mes tą normą būtume pradėję taikyti, opozicija būtų galėjusi daugumos Seimo narių projektus blokuoti. O dauguma atsilygindama nepraleistų nė vieno individualaus Seimo nario projekto. Matyt, mes visi į tokias normas žiūrėjome pro pirštus, bet reikia sutvarkyti. Taip pat atsisakyti būtinybės svarstymų Seime datą numatyti toje pačioje sesijoje. Dabar įrašyta, kad Seimas nustato svarstymo datą Seimo posėdyje, bet ji turi būti toje pačioje sesijoje. Sesijos pabaigoje tikrai sunku įgyvendinti tą nuostatą. Aišku, mes irgi jos nepaisėme.
Taip pat siūlau atsisakyti prievolės priėmimo stadijoje balsuoti dėl kiekvieno straipsnio. Kurie yra buvę posėdžių pirmininkais, tikrai supranta tos procedūros beprasmybę, kai yra aiškus visas projektas, visi jį palaiko ir dar vis tiek pirmininkas turi klausti: ar 1 straipsnį priimame bendru sutarimu, ar 2 straipsnį priimame? Užsiimame tokiu beprasmiu darbu.
Taip pat siūlau atsisakyti Vyriausybės veiklos ataskaitos pateikimo pirmaisiais metais po įvykusių Seimo rinkimų. Vėlgi mes ne vieną kadenciją sakėme, kad labai keista procedūra, kai naujoji Vyriausybė atsiskaito už buvusios Vyriausybės veiklą, bet taip buvo parašyta ir tai darydavome. Ir kai kuriuos kitus formalius Seimo statuto netikslumus taip pat siūlau ištaisyti tuo projektu. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūsų klausti užsirašė net 11 Seimo narių, nežinau, kaip spėsime laiku, bet pirmoji klausia G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas vicepirmininke, tikrai atsisakote daug formalių nuostatų, bet aš norėčiau paklausti: kadangi faktiškai viską įkeliate į nuotolinius posėdžius, ar nebus grįžtama ir ne pandemijos metu prie Seimo plenarinių posėdžių nuotoliniu būdu?
J. RAZMA (TS-LKDF). Ne, aš, kaip matėte, jeigu skaitėte mano pateiktą projektą, dėl plenarinių posėdžių organizavimo nuotoliniu būdu nieko neteikiu. Dabar yra tai reglamentuota Statute, kaip žinote, gali būti rengiami nuotoliniai Seimo posėdžiai esant ekstremaliajai situacijai. Ji tokia yra. Bet čia dabar priklauso nuo mūsų bendro sutarimo, ar mes kaip nors tvarkingiau ir be sutrikimų galime tuos posėdžius daryti. Tai nesusiję su mano projektu ir aš kokių nors iniciatyvų dėl jūsų keliamo klausimo nesu pareiškęs.
PIRMININKAS. Klausia D. Griškevičius. Ruošiasi R. Baškienė.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Gerbiamas pranešėjau, aš manau, tikrai teikiate nemažai svarbių iniciatyvų, atitinkančių laikmetį. Bet vis dėlto dėl vienos vietos noriu pasitikslinti, nes iš tikrųjų daug kalbame apie nuotolinių posėdžių galimybes ir jų įgyvendinimą. Galbūt vienas iš straipsnių, rodos, 7.2 straipsnis, kalba apie tai, kad uždari posėdžiai turi vykti tik gyvai. Kur link lenkiu? Tai yra pagal tam tikrų komitetų susiklosčiusią darbo praktiką. Tarkime, Europos reikalų komitetas pagal savo svarstomus klausimus kartais turi tų vadinamųjų uždarų posėdžių, nors pagal savo turinį jie, sakykim, su uždarumu nieko bendro neturėtų, jie vyksta penktadieniais. Aš čia kalbu iš praktinės pusės – kartais labai trumpai, bet jie turėtų vykti gyvai. Vis dėlto galbūt, jeigu pateikimo stadijoje būtų priimtas pasiūlymas, ateityje reikėtų panagrinėti ir tas galimybes, kaip spręsti tokiu atveju, nes tas uždarumas ne visada reiškia kokią nors paslaptį?
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš suprantu iš praktinės pusės jūsų klausimą ir žmogiškai pritarčiau, kad čia būtų gerai rasti sprendimą, ypač žinant, kad tai yra penktadienis, kai ne vienas Seimo narys nori dalyvauti įvairiuose renginiuose ir būti kažkur kitoje Lietuvos vietoje tą dieną, tai nuotolinis posėdis, dalyvaujant Europos reikalų komitete, būtų tikrai patogus dalykas. Bet aš čia dabar nesiryžtu atsakyti, ar mes galime turėti kokias nors saugesnes elektronines sistemas, kurios tą posėdžių uždarumą išspręstų. Kol kas aš to nesiūlau.
Šiaip, jeigu žiūrėsite į mano pasiūlymus, teoriškai komitetui nusprendus kaip ir būtų galima tą daryti, bet aš taip tiesmukai dabar nesakau. Žinoma, jeigu yra pateikiama slapta informacija, tai nepavyks turbūt elektroninėmis priemonėmis to paleisti, kur negali žinoti, kas prie kokių kompiuterių ar šalia yra. Čia nėra toks paprastas klausimas, nors norėtųsi rasti sprendimą.
PIRMININKAS. Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju, gerbiamas vicepirmininke. Išties kai kam, galima iš karto sakyti, reikia pritarti, kaip Vyriausybės ataskaitos svarstymui, kai pasikeičia Vyriausybės. Dėl kai ko norisi abejoti, ypač dėl informacijos iš vakarinio posėdžio perkėlimo į rytinį posėdį. Tai ar mes įstatymų projektus manome esant mažiau vertingus ir reikšmingus negu Seimo narių politinius pareiškimus, nes jie tokie dažniausiai.
Klausimas būtų, ar frakcijos jau girdėjo ir ar tai yra aptarta su frakcijomis? Nes žinote, kad Statuto pataisas priimti nėra taip paprasta, reikia frakcijų sutarimo ir didžiosios daugumos. Tai viena.
O antra būtų klausimas, ar jūs, galvodami apie nuotolinius komitetų posėdžius, nemanote, kad tai taps malonia tradicija, nes iš tikrųjų patogiau ir lengviau juos rengti nuotoliniu būdu? O gyva diskusija vis tik sukelia kur kas racionalesnį, mano galva, darbą. Kaip tai bandysite apriboti, kad netaptų tradicija, kai nėra karantino?
J. RAZMA (TS-LKDF). Mano pataisomis, tie nuotoliniai posėdžiai galėtų vykti tuomet, kai pats komitetas taip nusprendžia. Aš nežinau, ar mes čia kaip nors iš viršaus komitetui turime nurodinėti – ne, jūs būtinai posėdžiaukite tiesiogiai, jums taip bus geriau. Juk visi Seimo nariai komitetuose, aš manau, atsakingai vertina, koks, kokiu atveju posėdžiavimo būdas yra tinkamesnis. Yra viena situacija, sakykime, jeigu dar išliks tam tikras sergamumas, bet nebebus ekstremalios situacijos, tai, aš manau, jeigu komiteto nariai nori posėdžiauti šiek tiek saugiau vis dėlto žinodami, kad dar yra ta epidemija šiek tiek, tai jie vienaip spręs, kai to nebus, galbūt kitaip spręs. Jeigu klausimai reikalauja gilių diskusijų, galbūt geriau tiesioginis posėdis, jeigu mato, kad yra formalūs europinių aktų kokie nors perkėlimai, nėra gilių diskusijų, gali nuotoliniu būdu išsispręsti trumpam susirinkę. Aš sakyčiau palikime komitetams tą būdą pasirinkti ir nemanykime, kad mes ką nors protingiau nustatysime privalomai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Norkienė.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, savo laiku, aš tik noriu priminti, konservatoriai labai pyko ant Kauno mero V. Matijošaičio dėl antidemokratijos ir cenzūros, kai buvo nuspręsta sutrumpinti pasisakymus miesto tarybos posėdžiuose. Sakykite, ar pakeitėte nuomonę, ar šią praktiką dabar jau taikysime ir Seime?
J. RAZMA (TS-LKDF). O kur čia įžvelgiate analogiją?
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Seimo pranešimus jūs trumpinate nuo 20 minučių iki 10 minučių, siūlote trumpinti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš tą trukmę parašiau matydamas realią situaciją. Jūs turbūt puikiai žinote, kad būna vienas, du pareiškimai, kartais nė vieno nebūna. Jeigu numatysime 20 minučių, kaip buvo, aš tada turiu darbotvarkės projekte rašyti: 12 val. 40 min. Seimo narių pareiškimai. Ir tas 20 minučių, jeigu nėra nė vieno pareiškimo, mes kaip ir prarandame. Pailgėja pertrauka. Aš įsivaizduoju, kad jeigu tų pareiškimų atsiranda daugiau, tai tiesiog jie keliami į pietų pertrauką kažkiek ir visi tuos pareiškimus paskelbia. Bet jeigu jūs manote, kad reikia palikti 20 minučių, aš problemų tikrai nematau. Čia ne tas atvejis, kad būtų noras riboti. Aš nesiūlau nustatyti pareiškimo trukmės, kaip Matijošaitis, reglamente – 1 minutės ar ko nors tokio. Sakau, jeigu įžvelgiate, kad gali būti kažkokie ribojimai, palikime 20 minučių dėl šventos ramybės. Galite rašyti tokią pataisą, aš tikrai pritarsiu.
PIRMININKAS. Primenu, kalbant apie Matijošaitį, noriu priminti, kad yra ne tik Visvaldas, bet ir mūsų kolega, tai nesumaišykime. Kitas klausiantysis – E. Sabutis.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolegė Aušrinė iš esmės paklausė to, ko ir aš norėjau paklausti. Aš tada tokį bendresnį klausimą. Kai kuriose vietose matau ir palengvinimų, kai kuriose vietose matau apribojimų. Mes, kaip Seimas, vis dėlto turėtume rodyti demokratiškesnės institucijos pavyzdį ir nesistengti net ir patys save riboti.
Klausimas, ar nemanote, kad kai kuriais apribojimais patys sau sumažiname demokratijos galimybę? Tuo labiau kad, tarkime, kai nagrinėjame Vietos savivaldos įstatymą, bandome taip pat labai smulkmeniškai viską sureguliuoti. Gerbiamasis pranešėjau, ar tikrai verta trumpinti minutes, dar kai ką ten mažinti ir panašiai, ar jums atrodo, kad tai tikslinga vien tik dėl efektyvumo?
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš vienintelį kažkokį sumažinimą matau, ką paminėjo kolegė Aušrinė, – dėl to pareiškimų intervalų trukmės sutrumpinimo. Sakau, jeigu manote, kad čia reikia palikti 20 minučių… Bet aš neprisimenu, kad Seime mes būtume užėmę 20 minučių. Aš tiesiog bandžiau racionaliai fiksuoti tai, kas yra tikrovėje. O daugiau yra mūsų ne suvaržymai, o kaip tik atlaisvinimai: aš panaikinu reikalavimą, kad trečdalis narių negalėtų blokuoti projekto įrašymo į darbotvarkę, panaikinu 2 valandų trukmę Seimo narių projektų blokui, leidžiu komitetams posėdžiauti kokia nori forma. Tai kur čia tie suvaržymai? Man atrodo, kad jūs iš principo įtariai žiūrite ir nepažiūrite į patį projektą.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Klausti ir atsakyti skirtas laikas baigėsi. Pasisakymai dėl motyvų. Už pasisakys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, tikrai girdėjome daug baimių, bet vis tiek girdėjau ir nemažai pritarimo vienam ar kitam Statuto pakeitimui – dėl Vyriausybės ataskaitos, kuomet atsiskaito iš karto po rinkimų už savo veiklą, kiti taip pat. Turbūt būna ir mums tokių situacijų, kai mums, tarkime, dirbant apygardose pirmadienį padaromas koks nors posėdis. Iš tikrųjų galimybė būtų ne visada. Galbūt sutartume komitetuose, tarkime, jeigu pirmadienį skelbiama, tai būtų galima prisijungti nuotoliniu būdu, jeigu paprastomis dienomis, kai vyksta eiliniai posėdžiai, tai būtų galima darbuotis ir čia, salėse, praėjus pandeminiam laikotarpiui.
Iš tikrųjų, manau, turėtume pritarti ir komitetuose apsvarstyti, galbūt kai kuriuos pasiūlymus būtų galima ir atmesti, jeigu yra tokios didelės baimės dėl tų kelių minučių, o kitiems būtų galima pritarti. Siūlau pritarti įstatymo projektui po pateikimo, komitetuose apsvarstyti, padiskutuoti su frakcijomis ir turbūt padaryti darbą mums kiek įmanoma patogesnį. Turbūt galimybės būtų didesnės, jeigu mes galėtume darbuotis ne tik salėse, bet ir su gyventojais ar savo bendruomenėmis susitikinėti. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš pasisako E. Sabutis.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tiesiog siūlyčiau ne tiek prieš, kiek susilaikyti, nes tikrai kai kurie siūlomi pakeitimai yra neblogi, bet kai eina visu paketu ir už kai kuriuos norėtumei balsuoti už, už kai kuriuos prieš, tai šį kartą, galvoju, mums daugumai reikėtų susilaikyti ir paprašyti gerbiamo pavaduotojo kai kuriuos dalykus tiesiog išbraukti arba pagalvoti, prieiti prie to racionaliau. Tai tiek.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visus pasisakymus dėl motyvų. Balsavimas dėl Seimo statuto projekto bus tam numatytu darbotvarkėje metu.
15.04 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 43 ir 62 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-555 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 43 ir 62 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-555. Pranešėjas – A. Vyšniauskas. Pateikimas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, siūlome labai paprastą pakeitimą. Čia kilo iniciatyva iš mūsų Kaimo reikalų komiteto narių ir pirmininko V. Pranckiečio pakoreguoti šiek tiek komiteto pavadinimą. Šiuo metu tai yra Kaimo reikalų komitetas, norėtume būti Kaimo ir maisto politikos komitetu dėl paprastos priežasties.
Dabartinis pavadinimas ne iki galo atspindi tai, ką dažniausiai svarstome ir darome, nes ir mūsų komiteto veiklos srityse yra maisto pramonės dalis. Ta maisto pramonės dalis tampa be galo svarbi, ypač šiuo metu, kai svarstome daugybę europinių dokumentų, susijusių būtent su maisto sauga, su trumposiomis maisto grandinėmis, ekologiško maisto skatinimu ir kitais dalykais.
Taip pat jaučiame, kad maisto politikai, kaip tikrai svarbiai valstybės gyvenimo sričiai, nėra skiriama pakankamai dėmesio, todėl norėtume tai koncentruoti būtent mūsų komitete, kai dabar tas yra pasiskaidę galbūt ir kituose komitetuose ir tam neskiriama pakankamai dėmesio. Pakeitimas yra gana minimalus, bet mums tai būtų labai svarbu. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Pirmasis klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, ar tikrai yra iki galo apgalvotas šis jūsų pavadinimas, nes aš suprantu, kad jūs norite naujai akcentuoti būtent maisto pramonę, kad tas komitetas sprendžia ir šį klausimą? Bet tas komitetas iš esmės tai ir seniau darydavo, tik nebuvo pačiame pavadinime. Galbūt pavadinimą būtų galima ir kokį nors geresnį sugalvoti, nežinau, įtraukiant gal ir pašarų ruošimą, melžimą ir panašiai? Dėkui.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jūs, kaip iš kaimiškos vienmandatės apygardos žmogus, turėtumėte žinoti, kad pašarai taip pat yra maistas, o melžiant bėga taip pat maistas. Viskas susiveda į tą patį dalyką – maistą.
Šiuo metu už maisto politiką yra atsakingos kelios ministerijos, yra keliose srityse, daugiausia Žemės ūkio ministerijoje, bet taip pat ir Sveikatos apsaugos ministerijoje. Turime tam tikrų kuriozų, susijusių su, tarkime, vadinamuoju naujuoju maistu, novel food, kai viena ministerija mano vienaip, o kita ministerija mano kitaip. Todėl mes norėtume, kad tai būtų bent jau parlamente mūsų komiteto veiklos srityje, kas iš dalies yra, bet neatsispindi pavadinime.
Taip pat manome, kad, netgi žiūrint į perspektyvą, pavadinimuose tos senos liekanos, kad tai yra kažkokių reikalų, o ne politikos komitetai, galėtų irgi nelikti. Mes rodome tam tikrą pavyzdį.
PIRMININKAS. Klausia R. Baškienė. Ruošiasi V. Bakas.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Gerbiamas pranešėjau, jūs tikriausiai įvertinote Teisės departamento dėl maisto politikos sąvokos, kad tai nėra pakankamai aišku, ir galbūt pataisysite komiteto posėdyje. Prašau pasakyti, ar keisite ir veiklos kryptis, nes atitinkamai tikriausiai reikėtų jau išplėsti komiteto veiklos kryptis, kad jos atitiktų pavadinimo sąvoką? Vienas klausimas.
Antras klausimas. Ar jūs, kaip teikėjas, galbūt analizavote ir kitų komitetų pavadinimų atitikimą pagal dabartinį laikmetį ir situaciją?
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Taip, projekte keičiasi, atsiranda ta pati maisto politika. Jei gerai pamenu, tarp mūsų tikslų, mūsų funkcijų dabar yra tik maisto pramonė. Pirminė mintis buvo būtent iškelti maisto pramonės pavadinimą į pavadinimą, bet buvo nuspręsta to nedaryti, nes nerasite tikriausiai kito komiteto, kuriame būtų žodis „pramonė“, išeitų toks irgi keistas kazusas. Maisto politika, kaip ir minėjau, yra gana plati sritis, kurią mes ir dabar analizuojame. Tiesiog norime susidėti.
O dėl kitų komitetų, manau, kad tai yra gera mintis. Mums parodžius pavyzdį, manau, kad reikėtų tai svarstyti. Žinau, kad V. Pranckietis tą mintį turi, tai kaip buvęs Seimo Pirmininkas. Manau, pagalvosime ir apie šias iniciatyvas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Bakas. Salėje nematau. Klausia A. Skardžius, ruošiasi R. Šarknickas.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, ar jūs išties tiesiog pamąstėte, ar visas sritis dabar apimsite, koncentruositės, Kaimo reikalų komitete, į maisto gamybą? Juk yra kur kas platesnė sritis, o kur dar žemė, žemė kaime, žemė mieste, pažiūrėkite, Žemės ūkio ministerijos kryptis ir veiklos sritis yra kur kas platesnė.
O dėl maisto, aš manau, kad jums reikėtų su Sveikatos reikalų komitetu sujungti Kaimo reikalų komitetą, nes jie atsakingi už maisto saugą, o gaminant nesaugų maistą tai vėl mes turėsime problemų. Aš nežinau, ar tikrai jūs pagalvojote, kad čia yra pakankama ir tikslinga taip daryti, kaip jūs kad siūlote šiandien. Ačiū.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega. Taip, žemės politika yra mūsų komiteto sritis, bet prie jos prisiliečia ir Aplinkos apsaugos komitetas, ir kiti komitetai pagal savo kompetenciją, todėl mes nemanome, kad reikėtų tą sujungimą daryti, juo labiau kad, kaip žinote ir kas buvo pažadėta savivaldybių merams ir savivaldybių atstovams, planuojame tam tikrą žemės politikos reformą – suteikti savivaldybėms daugiau galimybių naudotis valstybine žeme, tai atitinkamai ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas prie to liesis. Vienos sritys galbūt koncentruojasi, kitos išsiskaido. Čia aš nematau problemos. Maisto politika mums yra labai svarbus dalykas. Tuo labiau kad Kaimo reikalų komitetas, mano nuomone, neapima vien kaimo reikalų, nes tas pats maistas ir maisto pramonė yra ir mieste, ne tik kaime.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi V. Valkiūnas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kaip matyti, to bendro sutarimo, ko gero, nebus dėl kaimo ir maisto politikos komiteto pavadinimo keitimo. Ar jūs nesvarstėte, manau, kad galėtų būti Žemės ūkio komitetas, kur telpa visos sritys, ir, kaip sakyti, visiems tiks.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Vėl iki galo nesutinku, nes yra tam tikra tradicija dėl kaimo dalies buvimo. Teko analizuoti, kad komitetas nuo pat nepriklausomybės pradžios turėjo kaimo dėmenį, nors buvo tam tikrų pavadinimo pokyčių. Buvo svarstyta apie žemės ūkio ir maisto politikos, visgi buvo nuspręsta likti prie kaimo ir maisto politikos, akcentuojant būtent maisto dalį, kuri ypač svarbi europiniame kontekste. Analizavome ir kitų parlamentų komitetų pavadinimus ir būtent maisto dalis, maisto priedėlis yra dažnai randamas kitų šalių komitetuose. Taip pat Europos Parlamente.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinis klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, džiugu, kad jums naujų idėjų rudeninis proveržis, gerai kalbate apie atitikimus, bet ar jūs nemanote, kad jums ir partijos pavadinimą reikėtų keisti? Kaip jūsų partija valstybės sudėtinė dalis, valdančioji dalis, nes jūsų partija yra jau Liberalų partija, tai galbūt irgi prie to paties, kaip jūs manote, jeigu jums tas proveržis idėjų toks gražus?
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Tikrai, Valdemarai, mūsų partija yra plati, kaip Dunojus, ir pas mus vietos užteks visiems – ir konservatoriams, ir krikdemams, ir liberalams, ir socialdemokratams, o ypač visiems rinkėjams. O šiaip, Valdemarai, labai rekomenduočiau nuo šiuo klausimo nusišalinti, nes pats, man atrodo, ten kažkokią rimtą maisto pramonės įmonėlę turi. Čia, aišku, juokais, neužpykite.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus, pasisakymai dėl motyvų. Už kalba E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, nebūčiau rašęsis už, jeigu nebūtų tiek daug prieš. Iš tikrųjų jeigu komitetas prašo, tikrai nematau jokių problemų, kad būtų pasvarstytas jo pavadinimo klausimas. Iš tiesų teko dirbti tame komitete ir tikrai nemaža dalis svarstymų buvo susiję su maisto pramone, nes iš tikrųjų ta maisto pramonė yra priskirta prie komiteto veiklos. Taip pat buvo ir nemažai žemės ūkio klausimų. Kaimo klausimai iš tikrųjų yra tokie abstraktesni, juos svarsto daug Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Gal būtų galima išplėsti – kaimo, žemės ūkio ir maisto pramonės – ir tada tikrai visos sritys, kurias nagrinėja komitetas, būtų atspindėtos. Manau, svarstymo metu komitetas galėtų dar pasvarstyti, bet siūlau pritarti, nes iš tikrųjų visi ieškodavo, kas gi pas jus svarsto maisto pramonės reikalus.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš pasisako K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų kyla toks klausimas: koks skirtumas nabašnikui, kokiu rūbu mes jį aprengsime? Žiūrėkite, jeigu gyvūnų gerovės projektas kitą savaitę bus perduodamas Aplinkos ministerijai, maisto politika… na, Veterinarijos tarnyba naikinama, nes norima sujungti, prijungti ir taip toliau. Kaimo plėtros programa nukreipta finansuoti meldinės nendrinukės ir kitus aplinkosauginius projektus, kurie nieko bendro neturi su žemės ūkiu. Tuo tarpu karvės nyksta, tuoj tik zoologijos sode karvę pamatysime. Maisto rezervas. Projekte yra tai, kad maisto rezervas taps popierinis, visiškai jokio realaus.
Kolegos, gal iš viso nereikia to komiteto. Yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, yra Ekonomikos komitetas, galų gale gal ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas kai kurias funkcijas galėtų paimti, nes faktiškai su tom šakėm galėtų eiti kaimiečiai tik Lietuvos ginti, jeigu kiltų reikalas. Aš manau, nors ir esu pasirašęs prie to projekto, bet tai yra turbūt tik laiko gaišimas, nes pagal darbų programą tikrai šitoje sesijoje daugiau neturime ką veikti. Tikrai negaliu pritarti ir manau, kad turime svarbesnių reikalų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, išklausėme visų motyvų. Per šoninį mikrofoną replikuoti norėtų A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš tiesiog norėčiau, kad, kai kalbame visi, nebūtų sakoma netiesa. Ir labai norėčiau atsiprašyti Veterinarijos tarnybos darbuotojų, nes kolega tiesiog truputį nusišnekėjo. Veterinarijos tarnyba nebus naikinama, nebus jungiama, nieko panašaus, nebent jų kokia nors iniciatyva būtų. Mes to tikrai neplanuojame ir to nebus. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiami kolegos, už replikas.
Dar per šoninį mikrofoną pasveikęs P. Gražulis norėtų replikuoti.
P. GRAŽULIS (LRF). Tikrai, klausausi, atrodo, kad daug problemų ir su Kinija, ir su Baltarusija, ir su Rusija – visur demokratiją nešame, ir Afganistane. Jie pradėjo kaitalioti pavadinimus. 30 metų buvo gerai, dabar jau A. Vyšniauskui blogai. Vyšniauskai, tai gal keisk savo pavardę, irgi kažkaip su žemės ūkiu susijusi tavo pavardė.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, aš tik primenu, kad Seimo valdyba (ir ponui D. Kepeniui, ir ponui P. Gražuliui) yra priėmusi rekomendaciją dėl privalomo kaukių dėvėjimo plenarinių posėdžių salėje. Aš tik informuoju ir primenu. Man atrodo, būtų pagarba kitiems kolegoms tos rekomendacijos laikytis.
Dar D. Kepenis per šoninį mikrofoną.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. Aš tikrai palaikyčiau gerbiamųjų konservatorių pasiūlymą, jeigu jie palaikytų pakeisti Seimo Sveikatos reikalų komiteto pavadinimą į Gydomosios medicinos komitetą, nes ten niekuomet nekalbama apie sveikatą – ten vien tik vaistai, medikų atlyginimai ir ligoninės. Keičiame į gydomąją mediciną ir viskas stos į savo vietas. Pavadinkime daiktus savo vardais. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui.
Gerbiami kolegos, išklausėme visų replikų, išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų ir kadangi jau yra atėjęs balsuoti skirtas metas, tai skelbiu balsavimą dėl ką tik pristatyto 2-6 klausimo, Seimo statuto projekto Nr. XIVP-555, ką tik pristatyto A. Vyšniausko. Kas palaikote Statuto projektą po pateikimo, balsuojate už, kas nepalaikote, balsuojate prieš arba susilaikote. (Triukšmas salėje) Gerbkime vieni kitus, nerėkite iš vietos.
Balsavo 96 Seimo nariai: už 59, prieš – 6, susilaikė 31. Statuto projekto pakeitimui po pateikimo pritarta.
Prieš pereinant balsuoti dėl kitų klausimų, per šoninį mikrofoną… Atsiprašau dar, pabaigiame su tuo klausimu. Kaip pagrindinį siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Labai dėkui. Siūloma svarstyti lapkričio 9 dieną. Galime pritarti? Galime. Labai dėkui.
Per šoninį mikrofoną – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Tiesiog replika po balsavimo. Iš tiesų, kolegos, nereikėtų šioje tribūnoje sakyti, kad reikalų pavadinimas kažką reiškia. Dabar pagal A. Vyšniauską nuskambėjo, kad kur yra reikalai, ten visur yra razborkės. Sveikatos reikalų komitetas kaip turės dabar vadintis? Kaip Socialinių reikalų? Kaip kiti komitetai? Dabar norite man pasakyti, kad kitą savaitę bus registruojami įstatymų projektai – Statuto pakeitimai, keisime visų komitetų pavadinimus? Atsišaukdamas į kolegos J. Razmos pasakymą, kai dalyvavome laidoje, jie sakė, kad valdančioji dauguma šią sesiją, rudens sesiją, sieks ne kiekybės, bet kokybės, aš dabar įsivaizduoju, kad visus komitetus pavadinsime razborkių komitetais. Kolegos, ar tas pavadinimas ką nors lemia? Ką mes čia darome? Kur ta jūsų kokybė?
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, išklausėme repliką. (Balsai salėje)
15.21 val.
Pakartotinio sveikatos duomenų naudojimo įstatymo projektas Nr. XIVP-768, Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 I dalies III skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 132 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-769, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-770 (pateikimo tęsinys)
Skelbiu balsavimą dėl 2-1.1, 2-1.2 ir 2-1.3 klausimų – įstatymų projektų bloko, juos pateikė sveikatos apsaugos viceministrė, projektai Nr. XIVP-768, Nr. XIVP-769 ir Nr. XIVP-770. Kas pritariate įstatymo projektams po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 98, prieš – 2, susilaikė 10. Įstatymo projektams po pateikimo pritarta. Dėl visų įstatymų projektų kaip pagrindinį siūloma skirti Sveikatos reikalų komitetą, ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. (Balsai salėje) Galime. Siūloma svarstymo data – spalio 19 diena. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime pritarti. Petrai, po balsavimo. Balsuojame dėl visų klausimų ir paskui replikos.
15.22 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 33, 414, 610 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-266 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-787 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-2 klausimas, dėl jo reikia apsispręsti, – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-787. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, prieš arba susilaikote.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 106, prieš nebuvo balsuojančių, susilaikė 6. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinį siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Siūloma svarstymo data 2021 m. rugsėjo 28 d. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui.
15.23 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 367 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-670 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-3 klausimas, dėl jo reikia apsispręsti, – Administracinių nusižengimų kodekso 367 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-670. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 81, prieš – 4, susilaikė 27. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinį siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai ačiū. Pritarta. Siūloma svarstymo data 2021 m. spalio 12 d. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Pritarta.
15.25 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 547 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-779 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-4 klausimas, dėl jo turime balsuoti, – Administracinių nusižengimų kodekso 547 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-779. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. Prašau tylos posėdžių salėje, negirdime vieni kitų. Būkime geri, kolegos, pabalsuokime ir tada išsišnekėsite.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 76, prieš – 7, susilaikė 27. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, labai dėkui. Siūloma svarstymo data 2021 m. lapkričio 4 d. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui.
15.26 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 33, 34, 35, 36, 37, 45, 53, 97, 144, 157 ir 207 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-797 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-797. Kas pritariate Statuto pakeitimo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, prieš arba susilaikote.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 60, prieš – 7, susilaikė 43. Statuto projektui po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstyti 2021 m. lapkričio 9 d. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui.
Apsisprendėme dėl visų įstatymų projektų, kuriuos pavyko iki balsavimo pristatyti. Per šoninį mikrofoną, kaip ir žadėta, replikuos P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Aš dar kartą jums sakau dėl Kaimo reikalų komiteto pakeitimo. Pirmiausia pats V. Vyšniauskas yra kaulavaisis, tai yra uoga ar vyšnia, čia yra akivaizdus viešųjų ir privačių interesų konfliktas. Jis turi keisti pavardę, pakeitęs pavardę, turi teisę reikalauti komiteto pavadinimo keitimo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Per šoninį mikrofoną – A. Vyšniauskas ir baigsime diskusiją šiuo klausimu.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, iš tikrųjų tiek jums, tiek Petrui turiu prisipažinti, turiu interesų konfliktą – labai mėgstu pavalgyti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Labai dėkui, visi dėl visko prisipažino. Labai dėkui, kolegos. Praėjo balsavimas.
15.28 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 49, 59, 591, 64, 65, 135, 206, 225, 226, 2261, 2262 straipsnių pakeitimo ir 207 straipsnio pripažinimo netekusiu galios“ Nr. XIII-3319 pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-814 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-814. Pranešėjas – S. Šedbaras. Pateikimo stadija. Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininkės pavaduotojas J. Jarutis.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, neseniai aš pateikiau ir dabar jau po balsavimo buvo pritarta ANK pakeitimui, kurio skirtingos redakcijos tarpusavyje nebuvo suderintos, ir dabar jas reikės suderinti. Lygiai taip pat įvyko su Statuto straipsniais, kuriuose yra išvardytos Audito komiteto veiklos sritys. Praeitoje kadencijoje priimtas, bet dar neįsigaliojęs paketas numato truputėlį vienokias veiklos sritis, vėliau priimtas Statuto pataisų paketas numato dar vieną papildomą veiklos sritį. Šiuo atveju jas reikia tarpusavyje suderinti, kad nuo naujųjų metų įsigaliotų normali, tvarkinga Statuto redakcija. Viskas, daugiau čia nieko nėra.
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF). Ačiū, kolega, už pristatymą. Yra norinčių jūsų paklausti. Klausia A. Nekrošius. Prašau. Arvydo salėje nematyti. Tada V. Bakas. V. Bako taip pat nematyti. R. Šarknickas. Prašau. Kolega Robertai, prašom klausti. Nenori klausti. A. Skardžius tada. Kolega Artūrai, norite paklausti? Neklausia. Ir A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Visi kolegos atsisako klausti, tai aš norėčiau, gerbiamas Stasy, jūsų paklausti. Tarkime, o kas trukdo vykdyti parlamentinę kontrolę? Pavyzdžiui, visuose komitetuose vykdome kontrolę, kodėl dabar turime tai įrašyti į Statutą? Ar čia yra kažkas išskirtinio?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ne, ne. Algimantai, čia dalykas yra tas, kad anksčiau priimtoje, bet dar neįsigaliojusioje Statuto normoje nėra šitos funkcijos, o vėliau, gruodžio mėnesį, priimtoje šita funkcija įrašyta. Tai kai nuo naujųjų metų įsigalios abi redakcijos, viena bus vienokia, kita kitokia, jas reikia suvienodinti. Ir viskas. Daugiau čia nieko nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visų… iš tikrųjų vieno kolegos klausimą. Prieš, už pasisakančių nėra.
Žygiuojame toliau. Darbotvarkės 2-9 klausimas. (Balsas salėje) Man sufleruoja, kad buvo paprašyta kažkokį rezervinį klausimą… J. Razma, taip? (Balsai salėje) Kiek suprantu, kolegos, yra numatyta darbotvarkėje išvykti, tai, aš manau, neprieštaraukime dėl to, vis tiek turėsime apsvarstyti. Prašau.
15.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-847(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-847. Prašau, J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke, kad leidote pateikti. Teikiu komitetų sudėties pokyčius, kuriuos pateikė frakcijos. Nėra turbūt čia tokių vietų, dėl kurių būtų kokių nors konfliktų ar kas nors prievartos būdu būtų siūlomas įrašyti į kokį nors komitetą. Viskas surašyta į komitetų sąrašus taip, kaip pateikė frakcijos. Aš gal ir nevardinsiu. Dėl šios priežasties keičiasi ir kai kurių komitetų narių skaičiai nežymiai – vienu vienetu.
Laikykite, kad pateikiau ir kitą projektą – Nr. XIVP-848, kuriame yra komitetų narių skaičiaus pokyčiai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausti nėra norinčių. Svarstymas. Po pateikimo pritariame turbūt bendru sutarimu. Svarstymas. Pasisakančių nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Priėmimas bus numatytu metu.
Pastraipsniui nauja redakcija. 1 straipsnis – patvirtinti šios sudėties Seimo Aplinkos apsaugos komitetą. Turbūt nėra prieštaraujančių. 2 straipsnis – patvirtinti šios sudėties… (Balsai salėje)… Seimo Ateities komitetą. Dėl 2 straipsnio nėra. Pritarta. 3 straipsnis – patvirtinti šios sudėties Lietuvos Respublikos Seimo Audito komitetą. Pritarta. 4 straipsnis – patvirtinti šios sudėties Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetą. Pritarta. 5 straipsnis – patvirtinti šios sudėties Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komitetą. Pritarta. 6 straipsnis – patvirtinti šios sudėties Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komitetą. Pritarta. 7 straipsnis – patvirtinti šios sudėties Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komitetą. Kol kas senu pavadinimu dar. Pritarta. 8 straipsnis – patvirtinti šios sudėties Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetą. Pritarta. 9 straipsnis – patvirtinti šios sudėties Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Pritarta. 10 straipsnis – patvirtinti šios sudėties Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Pritarta. 11 straipsnis – patvirtinti Seimo Sveikatos reikalų komitetą. Pritarta. 12 straipsnis – patvirtinti šios sudėties Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetą. Pritarta. 13 straipsnis – patvirtinti šios sudėties Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Pritarta. 14 straipsnis – patvirtinti Seimo Užsienio reikalų komitetą. Pritarta. 15 straipsnis – patvirtinti šios sudėties Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Pritarta. Ir 16 straipsnis – patvirtinti šios sudėties Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetą. Pritarta.
Dėl viso motyvų už, prieš nėra. Bus balsuojama numatytu laiku.
15.34 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-848 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 3 klausimas, kurį taip pat kolega Jurgis pristatė. Po pateikimo pritarta. Svarstymas. Pritarta. Vienas straipsnis, 1 straipsnis. Nustatyti Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičių. Aplinkos apsaugos komitetas – 10, Ateities komitetas – 19, Audito komitetas – 7, Biudžeto ir finansų komitetas – 11, Ekonomikos komitetas – 13, Europos reikalų komitetas – 25, Kaimo reikalų komitetas – 7, Kultūros komitetas – 7, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas – 11, Socialinių reikalų ir darbo komitetas – 12, Sveikatos reikalų komitetas – 12, Švietimo ir mokslo komitetas – 13, Teisės ir teisėtvarkos komitetas – 8, Užsienio reikalų komitetas – 8, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas – 12 ir Žmogaus teisių komitetas – 7. Taip, pritarta. Bus balsuojama numatytu laiku.
15.36 val.
Darbo kodekso 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-725 (pateikimas)
Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės. Darbotvarkės 2-9 klausimas – Darbo kodekso 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-725. Prašom. K. Starkevičius. Prašau, kolega.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena dar kartą, gerbiami kolegos. Iš tikrųjų mano pasiūlymas yra dėl Darbo kodekso 56 straipsnio pakeitimo įstatymo. Kas tiesiog paskatino ir šio įstatymo pataisą, kurią aš siūlau apsvarstyti.
Karantino metu, pandemijos metu daug darbuotojų buvo prastovose. Kaip mes žinome, už prastovas visą laiką mokėjo valstybė. Baigėsi karantinas, jau reikia sugrįžti į darbo vietas ir daugelis sugrįžta, čia buvo ir pusę metų, ir daugiau, įvairūs laikotarpiai, prisimename, tos pandemijos. Sugrįžta ir iš tikrųjų jau reikalingi darbuotojai, tai liečia daugiau aptarnavimo, paslaugų sektorių. Bet tada pasinaudoję patys darbuotojai su numatytomis išimtimis, kai yra prastovos dėl darbdavio kaltės, ten yra nustatytas laikas, kiek per metus tokių prastovų, ir priklausomai nuo išdirbto laiko jam sumoka vieno ar dviejų mėnesių išeitinę kompensaciją.
Bet šiuo metu mes turime suprasti realią situaciją. Jeigu ateityje bus karantinas, neduok Dieve, arba pandemija, kad būtų būtent darbdaviui panaikinta ta pareiga mokėti šias išeitines. Iš tikrųjų šiuo atveju ne dėl darbdavio kaltės, bet dėl bendros pandeminės situacijos. Aš irgi nenorėčiau sutikti, kad tai turėtų mokėti valstybė, nes valstybė ir taip didžiules lėšas išleido kompensuodama būtent šias prastovas.
Tai būtų toks pasiūlymas, aš galvoju, kad jis turi būti nagrinėjamas atidžiai ir su Trišale taryba, nes turės vis tiek Vyriausybė išvadas pateikti, kad mes per kitą, jeigu būtų toks karantinas, gal, tikėsimės, nebus, kad to būtų išvengta. Kas dar atsitinka? Tada darbuotojas, pasiėmęs tas išeitines, dar toliau eina į darbo biržą ir toliau tęsiasi tas visas procesas.
Aš žinau, kad daugelyje frakcijų svarstyta ir galbūt nebuvo taip įsigilinta. Tai čia toks žvilgsnis į ateitį ir noriu, kad ir mūsų Vyriausybė, ir mes patys išanalizuotume ir tikrai priimtume tinkamą sprendimą. Aš galvoju, tai supras ir darbuotojai, kodėl jis yra daromas, kad dėl jų daromas, nes šiuo metu tie skaičiai tokie: virš 200 tūkst. mes turime šiandien bedarbių ir 30 tūkst. rinkoje laisvų vietų. Ir tas ciklas šiek tiek pasako, kad kažką su mūsų visa bendra ta socialine sistema, kažkokius pakeitimus reikia daryti.
Bet dar kartą aš čia paimu, čia būtent karantininis, pandeminis laikotarpis ir ruošimasis ateičiai. Tik tokiu atveju. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti. Pirmas klausia G. Paluckas. Prašau, Gintautai.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, po jūsų pristatymo išryškėjo keli tokie momentai. Jūs sakote, kad darbdaviams tai yra šiek tiek per didelė našta. Bet, kita vertus, nesutinkate su idėja, kad tą naštą turėtų perimti ir valstybė, nes jau parėmė visomis kitomis formomis, tai yra prastovų išmokomis. Bet paprastai civilizuotose valstybėse tos socialinės paramos sistemos tą naštą būtent dalina dėl netekto užimtumo, dėl įvairiausių priežasčių tarp darbdavio ir valstybės per įvairias užimtumo programas. Tai šiandien galiojantis įstatymas leidžia žmogui, netekusiam darbo ar ieškančiam geresnio darbo dėl kažkokių priežasčių, daryti tai oriai, be didelio finansinio šoko. Tai šiuo atveju, ar manote, kad būtų teisinga, jog žmonėms sąmoningai šia įstatymo pataisa būtų prastinama finansinė situacija ir tuo jie būtų spaudžiami priimti galbūt prastesnį finansinį sprendimą ieškodami darbo? Ačiū.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš manau, kad iškėliau problemą. Bet tą minimą, kad kas kompensuos, irgi būtų galima diskutuoti. Bet, kaip rodė praktika ir mes komitete, atsimenu, daug svarstėme tokių atvejų, kai iš tikrųjų to darbo yra, darbo rankos reikalingos toje paslaugų srityje, tačiau mato šią įstatymo pataisą ir naudojasi dar kartą, kai valstybė jau mokėjo už prastovas pusę metų, kaip ir numatė įstatymai. Tai ar dalintis ta našta su darbdaviu, čia būtų jau diskusijų objektas, juo labiau mes nesiruošiame, tegul svarsto Trišalė taryba, bet kad problema yra, tai yra. Aš tik šiandien tai keliu. Nesakau, kad mes būsime galbūt… Aš ir norėčiau Vyriausybės išvados. Tą problemą mes matome ir komitete tai svarstėme. Siūlau apie tai diskutuoti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiamas pranešėjau, ar jūs nemanytumėte, kad vis dėlto sąžiningesnis kelias būtų derybos, socialinis dialogas, nes jeigu vienai pusei akivaizdžiai yra reikalingas palengvinimas, tai būtent derybos ir išankstinis sutarimas su profesinėmis sąjungomis, nusileidžiant kitoje pusėje, galbūt tai nėra kritinis dalykas, tai kažkokią nuolaidą profsąjungoms galėtų padaryti ir darbdaviai, kai būtent kalbame apie darbo teisę. Būtų geresnis kelias, nes praeitoje kadencijoje mes tą praktiką tikrai aktyviai taikėme, kad Darbo kodekso po socialinio paketo priėmimo praktiškai nekaitaliojame, nebent yra kažkokia labai rimta visuomeninė idėja, kur kažkoks mamadienis ar kažkas, kas yra susiję su bendru visuomenės interesu. Bet jeigu mes kalbame apie konkrečios dienos iš derybinės pusės poreikius, tai ji turi ateiti su tam tikru pasiūlymu į derybas ir galbūt tai būtų geresnis kelias. Ačiū.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš visiškai pritarčiau ta prasme, ką ir minėjau, kad galima perkelti į Vyriausybę ir būtent, kad galutinį sprendimą priimtų Trišalė taryba.
Kitas, jūs tikrai minėjote, kad praėjusią kadenciją, kai dirbote Socialinių reikalų ir darbo komitete… bet tada buvo visai kita situacija, buvo pandemija, išmokėta. Dabar kai pamatėme pasekmes, nes darbo rinka jau pradėjo… darbuotojų reikalingumas atsirado pavasarį, ir tada išryškėjo šita problema. Todėl aš dar vasarą užregistravau šią pataisą ir dabar siūlau visų jūsų teismui padiskutuoti ir priimti optimaliausią sprendimą. Sakau, čia yra problema ir siūlau ją spręsti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Dėkui, pranešėjau. Iš tiesų problema egzistuoja, galima suprasti ir ypač žvelgiant iš darbdavio perspektyvos. Jeigu taip žiūrėtume iš darbuotojo perspektyvos, turbūt irgi yra problemiškas pats šitas teikimas dėl to, kad mes turime tokią situaciją Lietuvoje, kad kai yra prastovos, paprastai būna mažesni atlyginimai mokami žmonėms, tai reiškia, kad jeigu mes ir nuimtume jiems išmokas, tai jų pajamos tuo metu, kai jie yra prastovose, tiek po prastovų, yra daug mažesnės, lyginant su tomis, kurias jie gaudavo dirbdami normaliu režimu.
Antras dalykas, karantino metu mes matėme, kaip mažai juda darbo rinka, ir darbo rinka išjudėjo tik iš esmės karantino pabaigoje ir po karantino. Retai kada turbūt darbuotojai išeina iš darbo dėl to, kad nori pasipelnyti ir gauti vieną ar dvi išmokas.
Ir trečias dalykas, į kurį norisi atkreipti dėmesį, tai yra darbo rinkos situaciją turime tokią, kad žmonės paprastai išeina savo noru, nors žinome, kad darbdaviai spaudžia žmones, kad jie išeitų savo noru. Šia prasme jų nebeapsaugo išėjimas iš prastovų.
PIRMININKAS. Laikas!
L. KUKURAITIS (DFVL). Tai klausimas yra, kaip yra iš darbuotojo perspektyvos? Ar tikrai jis nesumažina apsaugos tokioje pažeidžiamoje situacijoje?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Čia turėtų būti tarpusavio supratimas. Jūs iš tikrųjų teisus, kad ne visi darbuotojai, kiti sugrįžo ir pradėjo dirbti. O buvo dalis, nes davė signalus pati rinka, kad dalis, deja, bandė piktnaudžiauti ir galbūt iš vieno darbo pasiėmė tą išmoką ir išėjo pas kaimyną dirbti, nes tuo pasinaudojo. Tai čia, sakau, toks diskusinis, mes galėtume sureguliuoti šiuos santykius, jeigu būtų kada nors dar vienas karantinas. Todėl ir yra šis mano siūlymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš irgi norėjau paklausti pranešėjo dėl Trišalės tarybos. Jūs pats minėjote, kad vis tiek keliaus šis projektas į Trišalę tarybą, jeigu praeitų. Kaip jūs manote, ar praeis, nes šis projektas visiškai aiškiai rodo, kad tai yra ne darbuotojų naudai. Tai kokius jūs argumentus naudosite Trišalėje taryboje?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Žinokite, aš nepasakyčiau, kad jau taip ir ne darbuotojų naudai. Nes vis tiek tada jis žinotų, čia išryškėjo. Jeigu dėl darbdavio kaltės trys, penki mėnesiai yra prastovos (yra įstatymo numatyta), tada viskas ten yra aišku. Bet dabar atsitiko visai šaliai bėda ir mes turime tokia našta dalintis. Čia buvęs ministras teisingai pastebėjo, kad gali būti Trišalėje taryboje ir kaip vienas derybų objektas, kad ir darbdaviai būtų apsaugoti, ir ateityje popandeminis laikotarpis būtų lengvesnis visoms pusėms, ir darbdaviams būtų aiškumas. Nes čia matyti, kad naudojasi tokia spraga. Reikia su tuo sutikti ir drąsiai kalbėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Na, nežinau, kur jūs matote tą spragą, bet pats jūs jau suprantate, kad bloginate darbuotojų padėtį. Noriu priminti jums, kad darbuotojo išeitinė pašalpa, tai yra išmoka, yra vieno arba dviejų vidutinių mėnesinių atlyginimų. Prastovoje jis gauna kur kas mažesnę. Tai kodėl jūs nesiūlote?.. Pandemijos metu piktnaudžiavo ir darbdaviai – pirko vandens motociklus, jachtas, automobilius. Tai jeigu jūs sakote, kad yra blogų darbuotojų, kurie norėjo prisidurti ir geriau išlaikyti šeimas, dar prastovos metu kažkur rado darbo ir dirbo, reikėtų juos sveikinti, kad jie verslūs. Mes gi už verslumą Lietuvoje. Jūs baudžiate juos tuo, kad jie negalės gauti. Kas jums pasiūlė šitą pataisą? Aš nemanau, kad jūs pats sugalvojote šitą. Kokie lobistai veikė jus? Labai ačiū.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Posėdžiai yra vieši ir tos nuomonės buvo ne kartą išsakytos mūsų komitete. Išgirsite visus tuos lobistus, pasišnekėkite plačiau. Aš negalvoju, kad jūs tų pačių nuomonių nesate girdėję. Esate. Ir tik mes įsiklausykime, siūlau, į visas puses. Būtų galima iš tikrųjų tik numatyti, jeigu valstybė būtų tokia turtinga, tai būtų galima galvoti apie vienos ar dviejų darbo dienų savaitę. Bet, deja, dar mes to negalime. Mums reikia sukaupti lėšų, kad mes galėtume mūsų valstybėje užtikrinti visų socialinių grupių tinkamas sąlygas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinė klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, pratęsiu A. Syso mintį, kad iš tikrųjų yra pabloginama darbuotojo padėtis. Darbdaviai gavo paramą, gavo iš valstybės nemažą paramą. Dabar mes paimame… Darbdavys gavo viską, o darbuotojui mes bloginame. Ar jums neatrodo pirmiausia, ar tai nėra pavėluotas ir ar reikia šitoje situacijoje dar teikti tokį projektą? Mano giliu įsitikinimu, tikrai mes turėtume atsisakyti ir neteikti tokio projekto, net nesuderinę Trišalėje taryboje, nes, sakykime, nediskutuota galbūt ir profsąjungos bus nustebusios pamačiusios šitą projektą. Ačiū.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Galiu pasikartoti, kad tai yra problemos iškėlimas, aš kalbėjau Vyriausybėje, Vyriausybėje ir Trišalėje taryboje šis klausimas būtų svarstomas, ir čia pasiruošimas būtų jau kitam, jeigu jis būtų, karantinui. Na, visuomet mes turime iš klaidų mokytis ir ieškoti optimalių sprendimų.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą, už atsakymus į klausimus. Yra pasisakančių prieš. Prašom – L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Taip, iš tiesų problema egzistuoja, tačiau reikia pasakyti, kad ji sprendžiama tik iš vienos pusės, kaip ir buvo minėta diskusijų metu, klausimų ir atsakymų metu. Mes turime pandemiją, kur ir darbdavys, ir darbuotojas yra pažeidžiamas, o darbdaviui suteikiama parama per subsidijuojamas darbo vietas. Šiuo atveju norisi apsaugant darbdavį apsaugoti ir darbuotoją. Kadangi pats pasiūlymas nėra subalansuotas taip, kad apsaugotų tik darbdavį, norėtųsi kviesti nepritarti šiam projektui ir ieškoti siūlymų, kaip galėtų būti apsaugotas ir darbdavys, ir darbuotojas. Dėl to, kad šiuo metu nėra paskelbtas karantinas ir mes dar turime laiko, galbūt siūlau šiame etape nepritarti ir ieškoti subalansuoto sprendimo ir su juo, manau, rasime, kaip išspręsti problemą iš abiejų pusių.
O taip vienpusiškai mažinti darbuotojo apsaugą, ypač tokiu jautriu laikotarpiu kaip karantinas, kuris nei nuo jo priklauso ir kartais net nuo darbdavio nepriklauso, ir išleisti į darbo rinką (deja, mes turime tokią situaciją, kad darbdaviai spaudžia darbuotojus išeiti savo noru, ypač prastovoms baigiantis), neapsaugoti jų su tomis keliomis išeitinėmis, mano galva, būtų tikrai klaida, bent jau pagal tokį projektą, kuris yra pateiktas. Kviečiu nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Už kalba M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Iš tiesų turbūt iš įvairių pusių girdėjome pripažinimą, kad tokia problema egzistuoja ir tai nėra neigiamas faktas, tad ieškoti išeičių pateiktas projektas (be abejo, jeigu bus pritarta) ir turės tą pozityvią erdvę, tą formatą, kur susitiks tiek darbdaviai, tiek darbuotojai ir galės rasti tą balansą. Būtent Trišalėje taryboje apie tai galima aktyviau diskutuoti. Kiek žinau, Trišalėje taryboje jau yra tuo klausimu kalbėta, sutarimas nebuvo pasiektas, tai nėra labai paprastas klausimas, bet turime matyti paveikslą iš įvairių pusių.
Suprantame ir darbuotojų situaciją, bet kartu matome, kad jeigu uždaryti verslai tuo metu negali vykdyti veiklos ir gauti pajamų, suprantama, kad našta dar išmokėti lėšas išeinančiam darbuotojui ne dėl darbdavio kaltės susidariusioje situacijoje yra sudėtinga. Išties buvo ir tokių pandemijos matymo argumentų, ir opozicija kėlė klausimus, kad tie gresiantys bankrotai tikrai gali būti opi problema ir didelis iššūkis valstybei.
Kviesčiau atverti tą erdvę, diskutuoti tuo klausimu Trišalėje taryboje ir ieškoti bendro vardiklio, kad problemą išspręstume ir nesislapstytume.
PIRMININKAS. Ačiū, nuomonės išsakytos. Einame prie kito klausimo. Balsavimas bus numatytu laiku – maždaug 16 val. 35 min.
Darbotvarkės 2-10 klausimas. A. Sysas – per šoninį mikrofoną. Tuoj, minutėlę.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Ir pats pranešėjas, ir kalbėjęs už prašė Vyriausybės ir Trišalės tarybos išvadų, tai turime fiksuoti.
PIRMININKAS. Tai bus po balsavimo, paskelbsiu. Ačiū už priminimą, manau, neužmiršime. Ačiū.
15.54 val.
Darbo kodekso Nr. XII-2603 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-210(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Darbo kodekso Nr. XII-2603 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-210. Prašom – L. Jonauskas.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, gausiai susirinkę salėje, esantys salėje. Noriu jums pristatyti Darbo kodekso pataisas, kurios užtikrintų darbuotojų, dirbančių nuotoliniu būdu, patirtų išlaidų kompensavimą. Jau ir dabar Darbo kodeksas numato, kad išlaidos, patiriamos dirbant nuotolinį darbą, būtų kompensuojamos, bet reglamentavimas yra neaiškus, ydingas ir iš esmės sudaro prielaidas darbdaviui piktnaudžiauti, tarp tų darbdavių ir pati valstybė.
Kreipiausi raštu į švietimo, mokslo ir sporto ministrę klausdamas, kiek per praėjusius mokslo metus, per ugdymo visą sezoną, dirbusių mokytojų gavo kompensacijas už elektrą, internetą, kai reikėjo dirbti iš namų ir kai didžiąją dalį laiko mokytojai dirbo namie, tai gavau atsakymą iš ministrės tokį, iš kurio supratau, kad lygiai nulis mokytojų gavo kompensacijas, nors pagal mūsų įstatymus, pagal šiandien galiojantį Darbo kodeksą kiekvienam mokytojui, kiekvienam darbuotojui, dirbančiam nuotoliniu būdu, tas priklausytų.
Mano siūlymas yra, kad darbdavys, jeigu yra sutarimas, kad darbuotojas išeina dirbti į nuotolį, per 20 darbo dienų turėtų sutarti dėl sąlygų. Tos sąlygos galėtų būti, jeigu yra sutarimas, ir nulinės, kad nereikėtų už nieką mokėti, jeigu yra bendras sutarimas ir darbuotojas norėtų dirbti nuotoliniu būdu, o darbdavys sutinka, bet jeigu tam tikrais atvejais jis yra išvaromas per prievartą, tarkime, pandemijos atveju ir taip toliau, ypač biudžetinio sektoriaus darbuotojai, tai jie turėtų su darbdaviu susėdę sutarti dėl patiriamų išlaidų kompensavimo sumos ir visų kitų dalykų. Trumpai tiek. Labai prašau pritarti ir mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Yra norinčių jūsų paklausti. Prašau. G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamas kolega, norėčiau paklausti, kaip jūs galvojate, ar nebus čia truputėlį piktnaudžiavimo, nes kompensacija, kaip žinia, neveikia? Mokesčiai nemokami. Ar nebus, kad mokės kompensaciją, o ne kels atlyginimus? Kaip tai galėtų būti išspręsta?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Aš manau, kad kiekvienoje (labai ačiū už klausimą, jis geras) sutartyje turėtų būti aiškiai apibrėžta. Mokesčių inspekcija, pasižiūrėjusi į tokias sutartis, jeigu matys, kad darbuotojui darbdavys už elektrą kompensuoja, tarkime, tam, kuris turėtų naudotis dirbdamas nuotoliniu būdu kompiuteriu ar spausdintuvu, už elektrą kompensacija yra 300 ar 500 eurų, tai akivaizdu, kad čia bus pažeidimas. Tokius atvejus bus labai lengva identifikuoti ir užkardyti, kad nebūtų. Manau, kad piktnaudžiavimo tikrai nebus.
Dabar valstybė ir darbdaviai piktnaudžiauja nemokėdami žmonėms kompensacijų, nors jos jiems priklauso. Tos išlaidos, kurias patiria darbuotojai, yra imamos iš šeimos biudžeto, užuot galėję kur nors namų ūkyje naudoti pinigus ar kitoms reikmėms, jie turi susimokėti už galimybę dirbti namie.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, norėčiau paklausti, ką iš principo naujo sukurtų jūsų siūlomas reguliavimas be to, kas jau yra numatyta ir galioja Darbo kodekse? Pati teisė į kompensavimo mechanizmą egzistuoja, pateikus darbuotojams prašymą, ir pagal prašymo formą atsiskaitoma.
Antras momentas. Darbo kodeksas taip pat jau numato ir 139 jo straipsnis, apibrėžiantis darbo užmokesčio sąvoką ir išvardijantis, kas įeina į darbo užmokesčio sąvoką, numato, kas sudaro darbo užmokestį ir kompensacijos ten nėra įskaičiuojamos. Taip pat šis pasiūlymas būtų daugiau toks perteklinis, apie tai, ką jau apima. Šiaip žiūrint vienintelis momentas yra turbūt tas laiko apibrėžimas, kuris atsirastų kaip naujesnis, dėl kurio turėtų per jūsų siūlomas 20 darbo dienų, bet iš principo jis teisės nepaneigtų į kompensavimą, anksčiau ar vėliau vis tiek darbuotojui turėtų būti atlyginama arba tai būtų pažeidimas.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, kolega, už klausimą, jis tikrai labai geras, bet, kaip ir pats sakėte, iš tikrųjų Darbo kodeksas neužtikrina, akivaizdu, kad neužtikrina, kad darbuotojams būtų tos kompensacijos mokamos. Jūs sakote, kad ar anksčiau, ar vėliau jos turėtų būti išmokamos, bet tiek ir prieš 4 ar 5 mėnesius, kai kreipiausi į švietimo, mokslo ir sporto ministrę, nepaisant to, kad ji irgi žino situaciją, kad tos išlaidos turėtų būti kompensuojamos, tiek dabar ir po kelių mėnesių vis tiek niekas nesiruošia mokytojams tų kompensacijų išmokėti. Todėl mano pakeitimas ir yra su terminu, kad, jeigu jau prasideda nuotolinis darbas, jeigu yra toks procesas, turėtų darbdavys per 20 darbo dienų išspręsti kompensavimo tvarką – susėsti su darbuotoju ir labai aiškiai sudėlioti punktus, ar yra mokama kompensacija, kokios išlaidos patiriamos ir taip toliau.
Man atrodo, tas aiškumas visiems bus gerai: ir darbuotojams, kurie šiandien daugeliu atvejų bijo eiti pas darbdavį ir saugo savo darbo vietą, ir nenori skųstis, kad kažko jiems darbdavys dar neišmoka, ir tais atvejais, kai darbdavys tiesiog… Na, ne visi žmonės yra teisiškai raštingi ir ne visi žino įstatymus, nežino, kad ta kompensacija jiems priklauso, tai tiesiog sudaro prielaidas darbdaviui piktnaudžiauti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Labai ačiū pranešėjui. Iš tikrųjų jūs teisingai pastebėjote, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, ką jie galėjo pasakyti, tikrai kompensacijos niekas nemokėjo, pedagogai dirbo, dirbo savo sąnaudomis, kaip sako, savo krepšelį naudojo. Bet gal jūs galėtumėte pasakyti, o kiek tai dabar kainuotų? Nes iš tikrųjų biudžetinėse įstaigose mes irgi turime, dar ne vienoje, ne tik pedagogai, bet yra ir kitos biudžetinės įstaigos, kurios lygiai taip pat dirba nuotoliniu būdu. Tai vienas klausimas.
Yra pasakyta, jūs parašėte „privalo“. Jeigu neturi pinigų, savivaldybė pasakys, ir nėra numatyta, tai ir nebus pasirašyta. Kaip tokiu atveju? Aš kėliau aktualų klausimą dėl hibridinio mokymo, kad būtų pedagogams apmokama. Ten mes turime didesnę problemą. Koks jūsų požiūris šiuo klausimu?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiama Laima, aš bandau įsivaizduoti situaciją, kai darbdavys, tarkime, savivaldybė ar mokyklos vadovybė, skelbia nuotolinį darbą, išvaro visus dirbti nuotoliniu būdu ir sako, kad norėdami dirbti nusipirkite kompiuterį, sumokėkite už elektrą, įsiveskite internetą, jeigu neturite, ir tai yra garbė, kad jūs galėsite dirbti, nes kitu atveju, jeigu jūs to nepadarysite ir iš savo lėšų nesumokėsite, jūs tiesiog negalėsite dirbti.
Aš manau, kad mes esame kur kas toliau pažengę, darbuotojų teises saugome, tik reikėtų aiškiau apibrėžti. O kad lėšų yra, tai faktas. Aš manau, kad nekainuotų labai daug pinigų. Įvairiais skaičiavimais, darbuotojas, tarkime, mokytojas už elektrą, internetą galėtų gauti ar prašyti 20–30 eurų dydžio kompensacijos per mėnesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kolegė Laima uždavė, tai faktiškai nekartosiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Ačiū pranešėjui.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Jūs atsakėte į visus klausimus. Pasisakančių už, prieš? Už nori kalbėti T. Tomilinas. Prašau. Nėra Tomo. R. Žemaitaitis – už. (Balsai salėje) Nebenorite kalbėti. Gerai. Ačiū. Pateikimas įvyko. Bus balsuojama numatytu laiku.
16.02 val.
Darbo kodekso 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-771 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-11 kausimas – Darbo kodekso 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-771. Pranešėjas – R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kolegos, leiskite pristatyti Darbo kodekso 41 straipsnio 4 dalies pakeitimą. Tai nėra nei pavadinimas, nei funkcijų, nei kokių nors pareigybių, nei dar ko nors… Iš tikrųjų tai kokybės reikalaujantis teisės aktas, nes pastaruoju metu susiformavo ydinga praktika tiek biudžetinėse įstaigose, tiek valstybės tarnyboje, tiek viešosiose įstaigose, kurios priklauso savivaldybėms. Yra laisvas etatas, tarkime, priimamas žmogus laikinai – metams. Padirba jis tuos metus, po metų vėl su juo pasirašoma laikina sutartis. Taip piktybiškai ir tyčia nėra skelbiamas konkursas.
Yra gauta informacija ir iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir iš Darbo inspekcijos, kad pasitaiko atvejų, kai valstybės tarnautojai arba buvę valstybės tarnautojai yra nuteisti arba teismo keliu pripažinti padarę nusikaltimą ir (ką jūs manote?) dėl jų yra priimtas sprendimas – draudimas užimti tam tikras valstybės tarnautojo pareigas, tarkime, metus, dvejus arba trejus metus. Kas atsitinka? Toje pačioje įstaigoje yra įsteigiamas etatas pagal darbo sutartį, dirbtinai pakeliamas koeficientas iki buvusio jo atlyginimo ir priimama laikinai, būtent metams.
Mano įstatymo projektu siūloma, kad negalėtų būti metams, tai yra kad būtų tik trims mėnesiams. Tokiu atveju jam būtų keliami tokie patys reikalavimai, kaip ir esant nuolatiniam darbui, tai yra būtent nepriekaištingos reputacijos reikalavimas turi būti ir kad nebūtų pratęsiama tokių dalykų. Yra tikrai labai nemalonių atvejų, kai randame bent jau pranešimus konkursų, kad paskelbia konkursą, per aukšti reikalavimai, neateina nė vienas žmogus į tą vietą dirbti, tada vėlgi metus jisai dirba. Praeina metai, vėl lieka tokie patys reikalavimai ir po du, tris kartus skelbiami konkursai. Dirbtinai įstaigų vadovai arba pavaldžių institucijų vadovai nemažina kartelės užimti tas pareigas tam, kad būtų kažkuriam žmogui konkrečiai šita vieta. Ir tai yra būtent laikina.
PIRMININKAS. Jūsų nori klausti. Prašau. M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, jūsų siūlymas yra maždaug iš dviejų dalių. Viena – atitikti reikalavimą, o kita yra dėl termino. Siūlote trumpinti nuo vienų metų iki trijų mėnesių. Tiesiog antroji dalis dėl atitikties reikalavimų, kaip ir pažymi Teisės departamentas, kad nepriklausomai, kokia forma priimame į pareigas, konkursu ar be konkurso, terminuotai ar ne, reikalavimų atitikimas yra privalomas. Ir jeigu jis nėra taikomas, tai yra jau pažeidimas, kuris turi būti tiriamas, gali būti skundžiamas ir už tai gali būti sankcijos.
Bet mano klausimas labiau dėl antrosios dalies, tai yra dėl tų vienų metų. Ši nuostata buvo priimta ne taip seniai, įsigaliojo 2020 metų gegužės mėnesį pakeistu Darbo kodeksu. Tai buvo būtent sutarta forma, atėjusi jau iš pačios Trišalės tarybos, kai Seimui buvo pateiktos suderintos nuostatos, kurioms pritarė visi socialiniai partneriai, tiek esantys Trišalėje taryboje. Tai ir darbuotojai, ir darbdaviai, ir Vyriausybės atstovai, kurie buvo sutarę, kad reikia taikyti vienų metų laikotarpį, nes yra visokiausių situacijų, kai konkursai, kaip pastebėta, trunka du, tris mėnesius, bet kartais jie neįvyksta ir vėl tada turi būti konkursas skelbiamas iš naujo. Tai tas laikotarpis ir buvo. Kodėl kvestionuojamas tas Trišalės tarybos sutarimas, kuris galiojo tik metus, kai priimtas?
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, kolega. Dėl pirmo atsakymas: tikrai yra netaikomas, laikinai priimamam darbuotojui ir priimtam laikinam darbuotojui priekaištingos reputacijos vertinimas nėra atliekamas. Kadangi įstatyme to nėra numatyta, tai įstaigų vadovai to netaiko. Tai konstatavo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tai konstatavo ir Darbo inspekcija, ir tai iš tikrųjų VTEK’e keliuose skunduose buvo, kai buvę politikai, kurie buvo pašalinti iš pareigų, sėkmingai laikinai užima vienas ar kitas pareigas. Deja, jis yra netaikomas, dėl to ir norime įdėti į įstatymą, kad ir laikinai priimamam žmogui turėtų būti taikomas.
Dėl antro atvejo – taip, Trišalėje taryboje apie tai buvo kalbėta, bet vėlgi Trišalė taryba nebuvo informuota apie galimybes, kad bus piktnaudžiaujama, kad konkursai bus specialiai du, tris kartus skelbiami, kad kvalifikaciniai reikalavimai bus nemažinami. Tokiu atveju susiformuoja ir susiformuos, ateityje bus didesnė problema, kai tas pats asmuo, užuot dalyvavęs konkurse, eis ar vadovo, ar skyriaus vedėjo pareigas, ar panašiai. Eis dvejus, trejus, ketverius ar penkerius metus. Tai yra nenormalus dalykas.
Ir lygiai taip pat yra su švietimo įstaigomis. Įsivaizduokime situaciją, kai direktorius neužima pareigų, vadinasi, penkerių metų laikotarpis netaikomas, ir jis įstaigos vadovu gali būti nors ir dešimt metų. Aišku, to tikrai nebus, nes netaikoma.
Laima, čia tikrai taip. Bet iš principo, manau, kad trys mėnesiai yra tas laikas. Aišku, komitete jūs galėsite įvertinti, gal pusę metų pažiūrėsite, įvertinę, kokia yra praktika. Čia jau jūsų komiteto reikalas bus, aš čia nesikišu, čia Socialinių reikalų ir darbo komitetas tai ir vertins.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkui, posėdžio pirmininke. Dėkui pranešėjui už iniciatyvą. Aiški problema, kurią jūs pristatote, ypač piktnaudžiavimo aspektas. Tačiau ar nesukuriama… Čia turbūt apie terminą kalbame, kad kas tris mėnesius, ir Mindaugas šiek tiek tai įvardino, kad kartais konkursai neįvyksta ir tada ką daryti. Ar nėra taip, kad problema būtų sukuriama didesnė, negu dabar mes sprendžiame? Kitaip sakant, tas trijų mėnesių laikotarpis ar nepadarytų taip, kad iš viso neturėtume darbuotojo pozicijoje vien dėl to, kad konkursai būna tiek apkrauti ir užtrunka, kol ateina laikas konkrečiam. O kai galų gale jis įvyksta, neįvyksta dėl įvairiausių priežasčių, štai sukursime problemą, kad turėsime labai daug darbo vietų, kurios bus neužpildytos. Tai ar nemanote, kad sukursime didesnę problemą, negu sprendžiame?
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Gerbiamas ministre, tikrai problemos nesukursime. Pats dirbote ministru, puikiai žinote, jeigu jūsų noras priimti kuo greičiau valstybės tarnautoją arba prisiimti savo patarėją, jūs darydavote viską, kad per dvi dienas patarėjas būtų priimtas į darbą. Dabar įstaigos vadovas, kuris nenori, kad ateitų ir būtų konkursas, jis tą konkursą vilkina labai sėkmingai ir nemažina kvalifikacijos reikalavimų.
Šiandien mes turime didelį vakuumą šitose institucijose, čia ypač kalbame apie Vaiko apsaugos tarnybą, kalbame apie socialinius centrus, kurie priklauso savivaldybėms. Tai aš siūlyčiau jums komitete pasidomėti, atlikti parlamentinę kontrolę, kas iš tikrųjų ten vyksta ir kodėl nevyksta konkursai, ir kodėl vis dėlto laikinai yra. Jeigu žmogus laikinai eina pareigas metus, kodėl visus metus nedaromas konkursas? Tarkime, po šio mano projekto registravimo bent mano apygardoje ir kitame gretimame rajone labai operatyviai vyko konkursai ir kažkodėl tie žmonės, kurie buvo laikinai, jie įvyko… Vadinasi, reikia teisės akto, būtent ribojančio terminą.
Bet dar kartą sakau, tai yra komitetas, jūs galite tobulinti. Ar bus šeši mėnesiai, ar septyni mėnesiai, ar keturi mėnesiai – jūsų teisė pasirinkti. Mes kalbėjome su administracijos vadovais, koks būtų terminas prispausti ir priversti įstaigų vadovus, kad jie greičiau skelbtų konkursus, tai sako – trys mėnesiai yra optimalus variantas. Bet sakau, aš čia… Jūsų teisė keisti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas Remigijau, iš tikrųjų pritariu dėl atitikties reikalavimų, net ir pati žinau tokių pat pavyzdžių savivaldybėje, tai faktas. Bet dėl termino, pratęsdama ministro pasakytą mintį, žinokite, rajonuose bus problema. Kartais juk neįvyksta konkursai vien dėl to, kad trūksta specialistų. Trūksta specialistų. Konkursai paskelbiami, bet nėra nė vieno prašymo.
Kitas momentas. Žinome, kaip buvo su ugdymo įstaigų vadovais, kai jie negalėjo, neišsilaikė kvalifikacinių visų reikalavimų ir dėl to užėmė iki dvejų metų, ne daugiau kaip dvejus metus jie galėjo vadovauti ugdymo įstaigai. Aš manyčiau, tikrai diskutuotinas ir, mano giliu įsitikinimu, šis terminas turėtų būti pratęstas bent iki pusės metų. Ačiū.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Tikrai pritarčiau. Tiesiog noriu dar kartą pasakyti, ką parodė Vaiko apsaugos tarnyba, ką padarė socialiniai centrai. Tai įsivaizduokite, žmogus fiziškai dirba ir nepaskelbiamas konkursas, ir nemažinami kvalifikaciniai reikalavimai. Aš tikrai kelių įstaigų vadovų paklausiau, kodėl jūs neskelbiate konkurso? Man atsakymas – dar trūksta keturių mėnesių, kol jis įgis tinkamą išsilavinimą, kvalifikaciją, kad jis būtų. Bet sakau – tai ką jūs čia darote, vienas kitą apgaudinėjate. Tai sumažinkite reikalavimus, kad nereikia turėti trejų metų vadovavimo patirties, o padarykite dvejų metų ir paskelbkite normalų konkursą. Čia yra, aš manau, problema, bet čia yra mūsų parlamentinės kontrolės problema.
Dėl termino tikrai, sakau, ar pusė metų, ar aštuoni mėnesiai, ar likti metus, tikrai Socialinių reikalų ir darbo komitetas susirinks ir, ko gero, geriausiai tą nuspręs. Čia mano projektas, bet tikrai tobulinkite ir darykite…
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Mūsų mažai valstybei metų terminas gal ir reikalingas. Toks jūsų pasiūlymas tikrai tiktų Lenkijoje pagal gyventojų skaičių, nes, žiūrint į tai, tikrai labai trūksta tų specialistų. Bet ką jūs pristatote savo projekte, tai irgi yra tos tiesos, nes galima įžvelgti to neskaidrumo.
Nuo įstatymo įsigaliojimo praėjo metai. Norėjau paklausti, gal yra žinomas skaičius, kiek tokių piktnaudžiavimo atvejų? Vis tiek jūs, gerbiamas Remigijau, domėjotės prieš teikdamas šitą projektą. Ačiū.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū. Gerbiamas Robertai, domėjausi savo apygardoje, gretimose savivaldybėse, tai vien mano Kelmėje du atvejai, Šilalėje buvo vienas, gretimoje savivaldybėje irgi vienas. Įsivaizduok, per nepilnus du mėnesius aš jau turiu šiurkščius šešis atvejus, kurie yra akivaizdūs, ir po vieno išviešinto skandalo, kai viešai įdėjome spaudoje, visa kita, per dvi dienas administracijos vadovas davė pavedimus, organizavo konkursą ir laimėjo visai kitas žmogus. Buvo gražu stebėti, kaip kartais viešumas duoda tam tikrų rezultatų. Aš sakau, dėl datų, tai tikrai – ar trys, ar šeši mėnesiai, tikrai koreguokime, keiskime.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūs atsakėte į visus klausimus. Yra pasisakantys už, bet gal siūlyčiau nebekalbėti, nes vėluojame šiek tiek su darbotvarke. Jeigu primygtinai Kęstutis nori, tai gerai, tris žodžius. Prašau. K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Keletą žodžių. Dėkoju gerbiamam kolegai Remigijui už aiškų, laiku ir savi saviems atvirkštine prasme projektą. Dėkoju ir siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Šiuo klausimu balsavimas numatytu metu.
16.13 val.
Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-784 (pateikimas)
Taip pat teikiu darbotvarkės 2-12 klausimą – Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-784. Pranešėjas – S. Skvernelis. Prašom, premjere, į tribūną.
S. SKVERNELIS (DFVL). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, siūlymo esmė yra padaryti Darbo kodekso pataisą. Yra priimti galiojantys teisės aktai, kurie stiprina šeimas, stiprina ryšius tarp vaikų ir tėvų. Šiandien nustatyta riba dėl vadinamųjų mamadienių arba tėvadienių, arba sutrumpintos darbo savaitės dviem arba keturiomis valandomis iki 12 metų amžiaus. Tikrai loginio pagrindimo, kodėl tas 12 metų išlikęs, nėra. Jeigu žiūrėtume pagal civilinę teisę, nepilnamečių veiksnumą, tai ribos yra nustatytos visiškai kitokios.
Jeigu žiūrėtume iš tokio praktinio taško, tai iš tiesų tas laikotarpis, matyt, nuo 12 metų, kada prasideda ankstyvoji paauglystė, reikalauja dar ypatingo tėvų dėmesio. Tie vaikai negali savarankiškai atlikti funkcijų – nei nuvažiuoti į polikliniką, į būrelį ir panašiai. Dėl to ta amžiaus riba būtų keliama iki 16 metų, tos ribos, kada, esant ypatingoms sąlygoms, Civilinis kodeksas numato turėti galimybę turėti tokių vaikų visišką veiksnumą. Tiesiog pakeisti šitą amžiaus ribą ir sudaryti galimybes, ypač popandeminiu laikotarpiu, kada situacija yra gana įtempta, daugiau dėmesio skirti šeimai, skirti vaikams. Manau, kad socialiai atsakingas verslas tikrai supranta, kad didžiausia vertybė yra darbuotojas, kuris gali atsiduoti darbui neturėdamas kokių nors rūpesčių, problemų namuose. Kaip ir minėjau, juo labiau kad dėl vaikų iki 16 metų, kurie savarankiškai negali atlikti būtinų darbų, būtinų veikų be tėvų pagalbos, tėvams reikia arba imti atostogas, arba galvoti apie kitokius būdus, kaip pasielgti, pavyzdžiui, kaip vaiką nuvežti į polikliniką. Tai tokia yra siūlymo esmė.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmoji klausia L. Girskienė. Prašau.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Laba diena. Aš norėjau paklausti, kodėl pasirinkta yra būtent 16 metų? Kiek man žinoma, nuo 14 metų vaikus galima palikti vienus ir prižiūrėti netgi mažesnius vaikus. Kur čia yra būtinas tėvų dalyvavimas?
S. SKVERNELIS (DFVL). Iš principo vaikai vieni gali likti ir nuo septynerių metų. Kalbant apie vaiko priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus, tai yra septyneri metai. Kalbant apie 16 metų ribą, kaip aš jau minėjau, esant ypatingoms sąlygoms, tėvų, globėjų, įtėvių sprendimu, siūlymu, teismo sprendimu tie vaikai gali įgyti visišką veiksnumą ir savarankiškai gyventi. Todėl yra tokia 16 metų riba, bet iš tikrųjų tai yra diskusinis klausimas, nes tam tikrais atvejais šiame straipsnyje yra reglamentuota, na, su specialiaisiais poreikiais šeimose – netgi iki 18 metų. Tai irgi diskusinis klausimas, kuris galbūt vertas diskusijos, jeigu būtų pritarta po pateikimo komitete, ar ta amžiaus riba negalėtų būti pakelta dar dvejais metais.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Labai dėkui. Aš norėčiau labai trumpo jūsų komentaro. Kaip vertintumėte Teisės departamento pastabą, kaip projektas dera su konstituciniu asmenų lygiateisiškumo principu? Yra pastebėta, kad įgytų teisę, gerėtų sąlygos tiems, kas turi du vaikus, jiems dar gerėtų, o tie, kas turi vieną vaiką, iš viso neturi teisės, nepretenduoja. Tokių projektų, beje, yra registruota ir kitų Seimo narių iš ankstesnių, matyt, sesijų. Be abejo, aš pasisakyčiau už tai, kad ir jūsų šitas projektas būtų kompleksiškai svarstomas ir ieškoma optimaliausių, bet ar nereikėtų eiti tuo keliu, kad būtų suteikta tiesė ir vieną vaiką turintiems, bet tada nekelti amžiaus kartelės?
S. SKVERNELIS (DFVL). Iš tiesų dabar ta situacija yra jau užprogramuota, mes turime tą, jeigu žvelgtume, nuomonę, kad tai yra konstitucinė nelygybė, ir dabar auginantys vieną vaiką iki 12 metų to mamadienio arba tėvadienio neturi. Kolegų siūlymai yra ir buvo registruoti, kad būtų ir dėl vieno vaiko taikoma. Aš irgi pritarčiau, jeigu būtų toks kompleksinis sprendimas, kad šeimos, auginančios ir vieną vaiką, ir du, ir tris vaikus iki 16 metų, turėtų tas pačias galimybes, nes jeigu mes kalbame, matyt, ne tik kalbame, bet ir darome dėl to, kad būtų stiprinama šeima, ir Seimo Pirmininkės pateikti įstatymų projektai, palengvinantys galimybę tėvams, auginantiems mažus vaikus, turėti nepilną darbo savaitę, manau, derėtų į tą bendrą paveikslą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Pupinis. Kolega, prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, ar nemanote, kad mes per daug formalizuojame viską? Kažkada buvo vis dėlto daugiau bendraujama. Tarkime, jeigu kokia bėda prispyrė, na, nebūdavo taip, kad dėl vaiko tavęs neišleistų. Šiuo metu išeina dvi pusės. Vadinasi, vienas žiūri į lentelę, kas priklauso, reikia nereikia, man priklauso ir išeinu, o kiti, tie kuklesni, kurie iš tikrųjų supranta reikalą, kad vis dėlto tuo piktnaudžiauti negalima, dirba sau ramiai ir tiek. Ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų daugiau leisti tų galimybių bendrauti, tartis kolektyvuose, pavaduoti vieniems kitus, nes mes jau per daug viską sudėliojame taip, kad net santykių nėra, visi žiūrime į įstatymą? Ačiū.
S. SKVERNELIS (DFVL). Na, išties vėlgi dvi tokios pusės. Jeigu kalbėtume apie socialiai atsakingą verslą, tai šiandien yra daugybė įmonių, kurios suteikia didesnį gerovės paketą šeimai ir tų problemų nekyla. Bet labai dažnai problemos kyla būtent biudžetiniame sektoriuje – tiek valstybės, tiek savivaldybių, kur žiūrima įstatymo raidė. Tokių pavyzdžių yra šimtai, kai netgi porai valandų norint tėvams ištrūkti kur nors dėl vaiko interesų yra tiesiog pasiūloma pasiimti atostogų dieną ar kitokiu būdu spręsti pagal galiojantį Valstybės tarnybos įstatymą arba valstybės tarnautojų darbą reglamentuojantį Biudžetinių įstaigų įstatymą. Tokio geranoriškumo labai dažnai trūksta būtent biudžetiniame sektoriuje. Galbūt natūralu, kad žmonės, vadovai griežtai laikosi įstatymo ir tai formalizuoja.
Bet, aišku, aš sutikčiau, jeigu… Mes, matyt, kada nors turėsime ir kolektyvines sutartis, kuriose jau tie pavyzdžiai yra, bet tai yra daugiau privačiame versle, kai gaunamas papildomas paketas ir profesinių sąjungų iniciatyva ta derybų galia stiprėja. Manau, tai būtų taip pat vienas iš tokių būdų, galbūt kol kas papildomų būdų, kaip būtų galima ir skatinti socialiai atsakingą verslą, ir stiprinti šeimą. Kada nors, matyt, tokių diskusijų čia ir nebus – tai bus savaime suprantamas dalykas, o kol kas tas toks postūmis yra reikalingas. Manau, jis būtų savalaikis.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju. Mano tokia pastaba. Gal apskritai šeimoje, ar yra vienas, ar du vaikai, tokio truputėlį… Ar nėra šiokio tokio diskriminacinio dalyko? Nes ir tas pats vienas vaikas gali būti ne neįgalus, bet sunkaus charakterio ir panašiai. Tas jūsų gestas, manau, yra teisingas. Tiktai turiu tokią įžvalgą. Ačiū.
S. SKVERNELIS (DFVL). Kolega Robertai, turbūt jūs uždavėte tą patį klausimą, ko kolega M. Lingė paklausė. Iš tikrųjų tas aspektas yra dėl vieno vaiko, bet, aš manau, vėlgi viskas mūsų valioje. Jeigu mes ir šitoje sesijoje kalbame, ypač ir valdantieji, ir opozicija, apie šeimų stiprinimą, tą paketą atliepiant, ką ir Seimo Pirmininkė teikė, manau, klausimas… Aš būčiau linkęs pritarti, kad ir vieną vaiką iki 16 metų auginantys asmenys tokią galimybę turėtų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū pirmininkui. Gerbiamas pranešėjau, aš norėčiau pajudinti tokį psichologinį aspektą. Jeigu vaikas iki 14 metų kur nors buvo vedamas, jam buvo rodoma, kur pas gydytoją, gal jis nuo 14 metų iki 16 metų jau pats galėtų tai savarankiškai padaryti?
Kitas dalykas. Ne visi paaugliai norėtų būti prižiūrimi netgi tą vieną dieną taip, kaip mažyliai. Atsiranda bendraklasių, bendraamžių pašaipų: tavo mamytė ar tėvelis dar už rankytės vedžios ir panašiai. Apskritai ar buvo kokia nors apklausa tarp pačių paauglių padaryta, ar jiems patiems to reikia, nes iš tikrųjų, ypač 14–16 metų, galbūt norės ką nors į svečius atsivesti ar pats kur nors nueiti, mergaitė ir visa kita. Čia ateina tėvukas ir jiems kažkokius pamokslus, kaip reikia gyventi, organizuoja.
S. SKVERNELIS (DFVL). Gerbiamas kolega, dabar ta riba yra 12 metų, turbūt dar 12 metų kalbėti apie savarankiškumą būtų labai sudėtinga. Tačiau vadinamojo tėvadienio arba mamadienio esmė yra ne ta, kad būtinai tais, sakykim, darbiniais arba vaiko interesų rūpimais klausimais. Jeigu iš tikrųjų yra poreikis ir vaikas pakankamai savarankiškas, diena, praleista kartu su vaiku, čia yra esmė, nes iš tikrųjų mes per darbus pakankamai daug bėgame, visi esame užsiėmę ir dažnai tas vaikas auga savarankiškai. Kaip sakoma, gal jis ir nenorėtų, kad būtų papildomas tėvų dėmesys, bet tėvams būtina tą tarpusavio ryšį stiprinti, suprasti, kuo vaikas gyvena, dėl ko gyvena, kokios yra problemos. Nereikia vaiko vesti į mokyklą ar į polikliniką tą dieną, galima nueiti į teatrą, į kino filmą, su juo nueiti į sporto varžybas ir pasinaudoti tokiomis galimybėmis. Čia kiekvienos šeimos reikalas, kaip tą dėmesį vaikui parodys ir kaip ta diena pasinaudos. Aišku, yra ir tokių atvejų, kai tie tėvadieniai tampa kaip tėvams išeiginė ir vaikai yra palikti kažkur šalia, bet, manau, nėra dauguma tokių atvejų.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus.
S. SKVERNELIS (DFVL). Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už, prieš. Už nori kalbėti L. Kukuraitis. Jeigu galima, kiek įmanoma trumpiau. Ačiū.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkui, posėdžio pirmininke. Iš tiesų, pasisakant už, turbūt pagrindinis klausimas yra, ne kodėl 16 metų, o kodėl 12, kodėl šiuo metu mes turime 12 metų ribą, ir šią diskusiją, turbūt, laikas atnešti į Seimą ir taip pat į trišalį formatą. Jeigu bus pritarta šiam siūlymui, ką aš raginu, tai vis tiek Trišalėje taryboje bus ieškoma bendro sutarimo. Kviečiu pritarti ir nešti į Trišalę tarybą.
PIRMININKAS. Ačiū. Siūlote svarstyti Trišalėje taryboje, taip? Gerai.
16.25 val.
Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-790 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-790. Prašau kolegę A. Gedvilienę.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gerą dieną. Ačiū, posėdžio pirmininke. Taigi, pagal dabar galiojantį reglamentavimą rengti saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentus turi tik atestuoti saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo vadovai. Specialistus atestuojančios teritorijų planavimo institucijos nurodo, kad atestavimas saugomų teritorijų specialiųjų teritorijų planavimo srityje nepopuliarus ir kad per paskutinius penkerius metus nebuvo kaip saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo vadovų atestuotų asmenų. Taip pat institucijos nurodo, kad rengti visų lygmenų saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentus šiandien yra atestuoti tik trys architektai ir du fizinių mokslų studijų srities asmenys.
Pastarąjį dešimtmetį skelbtuose saugomų teritorijų planavimo dokumentų rengimo konkursuose faktiškai dalyvauja tik dvi įmonės, turinčios atestuotus saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo vadovus. Siekiant steigti naujas saugomas teritorijas ar keisti esamų teritorijų ribas, vykdant Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektus, kurių metu yra skiriamas finansavimas saugomų teritorijų planavimui, ir skelbtus viešųjų pirkimo konkursus, susiduriame su situacija, kai įmonės, turinčios atestuotus teritorijų planavimo vadovus, konkursuose tiesiog nedalyvauja, nes turi pakankamai kitų darbų ir neturi pakankamai specialistų. Esant tokiai situacijai nėra pasiekiamas tikslas, formuojama neapibrėžta situacija, bet, esant dabar galiojančiam teisiniam reguliavimui, aukštos kompetencijos asmenys, turintys didelę patirtį rengiant savivaldybės, valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, valstybės lygmens specialiuosius planus, kuriuos rengiant buvo atsakingi už gamtinės dalies sprendinius, susijusius ir su saugomomis teritorijomis, nėra atestuoti.
Siekiant įgyvendinti Lietuvos tikslą padidinti saugomų teritorijų plotą ir sudaryti prielaidas pasiekti Vyriausybės programoje įtvirtintą rodiklį, kad Lietuvos saugomų teritorijų plotas pasiektų 20 %, būtina sudaryti palankias galimybes atestuotis kaip saugomų teritorijų planavimo dokumentų vadovams ir pasirūpinti, kad rinkoje būtų daugiau planavimo paslaugas teikiančių asmenų. Tiek trumpai apie projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra norinčių jūsų paklausti. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū už pristatymą. Gerbiama pranešėja, saugomos teritorijos, manau, niekas nepaneigs, jautri yra tema ir siekiate praplėsti… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Minutėlę, išsijungė mikrofonas, sekundę. Prašau, prašau, kolega.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Šiuo projektu siekiate praplėsti atestuotųjų ratą. Kaip čia atsitiko, jūs ką tik paminėjote, kad tiek mažai yra tų atestuotojų, ar čia panašiai kaip su antstoliais, notarais, kurie neįsileidžia į savo sistemą naujų žmonių? Kas tą darys, kas vykdys atestaciją šitų specialistų ir ar jiems nepritrūks kompetencijų, patirties? Ar atsižvelgsite į Teisės departamento siūlymus, pastabas? Ačiū.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Į Teisės departamento pastabas, be abejo, atsižvelgsime, atestavimą vykdę Lietuvos architektų rūmai ir Statybos produktų sertifikavimo centras, tikrai nemanau, kad turės dėl to problemų. Problemas kelia ir labiausiai vardina Saugomų teritorijų tarnyba, kuri yra ir pagrindinis užsakovas, nes būtent ši institucija koordinuoja, kuruoja mūsų saugomas teritorijas ir aš tikrai nemanau, kad čia yra kokia nors uždara kasta.
Tai nėra labai brangiai apmokamas darbas, galbūt dėl to niekas nesiveržia ten ir nebando tapti specialistais būtent šioje vietoje, kadangi pasirengimas užtrunka, o grąža nėra tokia didelė, kad apsimokėtų tam skirti daug laiko. Jeigu mes įstatymo prasme truputėlį praplėsime galimybes tapti, įgyti atitinkamą vadovo atestaciją, tiesiog išplėsime jau dabar galinčių veikti ir daryti teritorijų planavimo specialiuosius planus, būtent saugomose teritorijose, žmonių skaičių, man atrodo, tiesiog tokiu būdu padėsime įvykdyti mūsų siekius plėsti saugomas teritorijas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji komiteto pirmininke, išties jūsų siūlymas, sakyčiau, neišbaigtas. Kur tie žmonės dirbs? Parkuose? Regioniniuose parkuose, nacionaliniuose parkuose, draustiniuose ar Saugomų teritorijų tarnyboje? Nuo seno, nuo R. Baškytės laikų, kai Valstybės kontrolė atliko auditą, Saugomų teritorijų tarnyba išsigynė – už nieką ji neatsako, nieko nekontroliuoja, parkai yra savarankiški, jie priima sprendimus. Tą patį šiemet girdėjau, net mačiau raštu parašyta, kad už nieką ji neatsako, už viską atsako parkai. Tai kur būtų tie asmenys, kur jie sėdėtų? Esminis klausimas. Ir kam jie būtų pavaldūs? Nes egzistuoja žodinis nurodymas parkams – tą drožti, tam suderinti, tam nederinti. Tą minėjo ir buvęs Neringos meras, amžinąjį atilsį S. Mikelis, kalbėdamas apie botelius, apie visa kita, kad viskas buvo suderinta, bet po to, pasirodo, reikėjo griauti. Ačiū.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega. Norėdama atlikti teritorijų planavimus, Saugomų teritorijų tarnyba vykdo viešąjį pirkimą ir tikisi, kad ateis architektai su atitinkamais specialistais. Tikrai nėra ketinimo įdarbinti tarnyboje, tai yra paslauga, kurią nusiperka. Kaip ir bendrųjų planų pirkimas. Tai nėra, kad savivaldybė pasamdo įmonę ir įdarbina savo institucijoje. Tai yra tiesiog paslaugos pirkimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Yra norinčių pasisakyti dėl motyvų. Prašom, A. Vinkus – už.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiama pranešėja, mane pakankamai nustebino fakto konstatavimas aiškinamajame rašte, kad rengti valstybės, savivaldybės ir vietos saugomų teritorijų planavimo dokumentus šiandien Lietuvoje yra atestuoti tik trys, kaip jūs minėjote, architektai ir du fizinių mokslų studijų srities asmenys. Nors ir nežinau šių darbų apimties ir masto, tačiau tolimesnis aiškinamojo rašto fakto konstatavimas, kad per pastarąjį dešimtmetį skelbiamuose saugomų teritorijų planavimo dokumentų rengimo konkursuose faktiškai dalyvauja tik dvi įmonės, turinčios atestuotus saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo vadovus, rodo, kad situacija nėra normali, yra taisytina.
Ačiū Dievui, kaip ponas A. Skardžius minėjo, kad buvo iškeltas klausimas Neringoje nugriauti atitinkamus objektus, bet ačiū Dievui, kad pavyko sudaryti taikos sutartį ir boteliai nebus nugriauti. Bet per kančias, per aspera ad astra ir kiek reikėjo praleisti laiko. Todėl siūloma įstatymo pataisa, siekiant sudaryti galimybes atestuotis platesniam atitinkamą išsilavinimą, patirtį turinčių specialistų ratui ir kartu sudaryti galimybę platesniam kompetentingų specialistų ratui dalyvauti saugomų teritorijų planavimo procese, užtikrinant didesnę konkurenciją tarp planavimo dokumentų rengėjų, yra tikrai pagrįsta, logiška ir reikalinga. Tikrai palaikau šį siūlymą ir kviečiu palaikyti kolegas.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Prieš pasisako A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Perstumdžius lovas, klientų tam tikrose įstaigose nepadaugėja. Aš manau, kad reikalinga iš esmės labai rimta saugomų teritorijų reforma, kad tai duotų didelę naudą valstybei arba atliktų tikrąją funkciją. Aš manau, kad Aplinkos ministerija tikrai turėtų, būtų pirmutinis uždavinys, kad saugomos teritorijos būtų saugomos. Kaip atsirado 31 regioninis parkas, kaip atsirado 5 nacionaliniai draustiniai ir taip toliau? Tai buvo samdomi už europinius pinigus žmonės, padarė savo darbą ir dingo į krūmus. Kas dabar konsultuoja? Teko matyti vieną pažymą. Saugomų teritorijų tarnyba užsako iš kažkurio Kauno universiteto kažkokią specialistę, kuri neturi jokios ekspertinės patirties, šiaip yra mokslinė bendradarbė ir taip toliau arba turi tam tikrą mokslinį laipsnį ir teikia tas išvadas. Tai palaukite, tokioje sistemoje gyventi, kurti verslą ar, sakykime, ūkininkauti išties yra sudėtinga. Tai yra pernelyg apribojamos piliečių teisės visai be jokio pagrindo dažniausiai.
Todėl aš pasisakau už sisteminį požiūrį. O čia, sakykime, tokiomis kosmetinėmis priemonėmis mes tikrai rezultato nepasieksime, o turėsime dar tik šios tarnybos didžiulį pinigų išlaidavimą. Todėl labai rimtai tiek Aplinkos apsaugos komitetui, tiek visiems parlamentarams, tiek Aplinkos ministerijai siūlyčiau į šią problemą pažvelgti sistemiškai, išspręsti klausimus dėl įvairių nacionalinių parkų, kurie yra ir Kernavės, ir Trakų, ir įvairiausi kiti, Pilių direkcijos, kompleksiškai spręsti šį klausimą. Todėl šiuo atveju tikrai negaliu pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega Artūrai. Nuomonės išsakytos. Balsuojame. Bus jau netrukus.
16.36 val.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-671 (pateikimas)
Kviečiu pagrindinės darbotvarkės paskutinį klausimą pristatyti poną J. Urbanavičių. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-671. Prašom.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mielieji kolegos, pristatau įstatymo pataisą, kuria siekiama, kad įveisiant naujus miškus poveikio aplinkai vertinimas būtų atliekamas ne nuo 1 hektaro, bet virš 10 hektarų ploto.
Iš tikrųjų šiuo metu vyrauja tokia situacija ir mes atsisakytume administracinės naštos, taip pat nereikalingų išlaidų, kai vienam projektui šiandien reikia parengti ir sumokėti privačiam savininkui apie tūkstantį eurų, kai nuo 1 iki 2 hektarų mišką įveisiant beveik ta pati suma kainuoja įrengti. Tai tikrai atbaido nemažą dalį privačių miškų savininkų.
Taip pat dubliuojamos, noriu pasakyti, funkcijos. Šiandien žmogus, gyventojas, norintis įveisti mišką, turi kreiptis į Aplinkos ministeriją, NŽT, Žemės ūkio ministeriją, kur išduoda leidimą. Jie jau tenai įvertina visas procedūras, aptaria su Saugomų teritorijų tarnyba, savivaldybėmis, melioratoriais ir išduoda leidimą, o čia dar papildomai atsiranda tokia kaip ir būtinybė atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Tai iš tikrųjų…
Na ir mūsų apskritai siekis, matyt, didinti Lietuvos miškingumą. Šiandien yra 33,7, palaipsniui gal kada nors pasieksime 35 %. Aš suprantu, kad mes turime išsaugoti ir tas žemes, tuos mūsų aruodus, kur mes auginame derlių, bet miškingumo didinimas, ypač apleistose žemėse, krūmynuose, kur sunkiau ūkininkauti, – tikrai tą galėtume ir paskatintume, ir išjudintume ir privačius gyventojus, savininkus tose žemėse įveisti miškus.
Taip pat noriu pasakyti, šiaip ir išmiškinimo nemažai vyksta Lietuvoje. Suprantame mes, keičiasi laikai, naujėja technologijos, atsiranda gamyklų, gyventojai nori gyventi galbūt kur nors ne mieste, o pakraščiuose, tai reikia ir tiesti trasas, tiesti geležinkelius. Taip mes išmiškinome, turiu duomenų, per 2015–2019 metus apie 113 tūkst. hektarų miškų.
Šiuo projektu galėtume šiek tiek kompensuoti tuos dalykus ir galėtų atsirasti tikrai miškų, kurių tikrai mums visiems reikia. Ačiū už išklausymą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Yra jūsų norinčių paklausti. T. Tomilinas. Prašom. Nenori. Tada E. Pupinis. Prašau, kolega Edmundai.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, ar nemanote, kad vis dėlto balansas tarp miškų ir dirbamos žemės yra gana geras Lietuvoje, nes pažiūrėjus į kitas Europos Sąjungos šalis, kurios gamina daug maisto produktų, išvystyta gyvulininkystė, tas balansas yra kur kas mažesnis? Ar nemanote, kad toks pasiūlymas sumažins dar labiau Žemės fondą, nes kai kurie… Iš tikrųjų yra apleistos tam tikros žemės, tarkime, 3 hektarų, jos dabar buvo šienaujamos ir gaudavo išmokas labai lengva ranka. Aišku, jie pasodins tuos medelius ir iš Žemės ūkio fondo patrauks. Ten, Aukštaitijoje, nėra didelis boniteto balas, tai šiuo atveju galima būtų vystyti gyvulininkystę. Bet jeigu mes lengva ranka be vertinimo leisime tas žemes paversti miškais, o galbūt pievomis ir kitomis naudmenomis, tai tokiu būdu mes kažkada tikrai neteksime daug galimybių didinti maisto produktų gamybą ir taip ekonomikai darysime tam tikrą žalą. Ačiū.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Edmundai, už tokį tikrai konkretų, aiškų klausimą. Na, iš tikrųjų mes šiandien turime, kaip ir minėjau, saugiklį, tai, kad leidimus išduodamos institucijos tikrai įvertina būtinybę, galimybę ten įveisti mišką. Aš manau, ta balų sistema reikšminga, kur tikrai derlingos žemės, miškas ten tikrai neturėtų atsirasti. Na, o kur žmonės numatę sudėtingesnėse vietose ūkininkauti, įveisti mišką, tai jie turi dar papildomai mokėti tą tūkstantį eurų už projektą ir taip gyventojai praranda lėšas. Aš manau, kad čia tikrai tas balansavimas yra ir saugikliai yra.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, to poveikio aplinkai vertinimo vienas jūsų pristatymas, yra ir kitų to poveikio vertinimų. Pavyzdžiui, poveikio visuomenės sveikatai vertinimas. Ar jums neatrodo, kad svarbiau ne tas dalykas, bet kas vertina, kaip vertina ir kokia tų vertintojų kompetencija? Pavyzdžiui, gyvenime susiduriame su atvejais, kai kokia ferma statoma prie miestelio, sudaroma komisija poveikio sveikatai vertinti ir toje komisijoje būna tik vienas sveikatos specialistas, o daugiau būna koks architektas, politikas ir panašiai. Ar ne svarbiau sutvarkyti tą mechanizmą, kas vertina?
Ir antras dalykas. Ar galėtumėte paprastai paaiškinti, ką reiškia žodis „išmiškinimas“? Ar šiandien yra miškas, o jau rytoj jis gali tapti ne mišku? Ačiū.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Stasy. Tikrai konkretūs, aiškūs klausimai. Žinoma, labai priklauso nuo žmogaus kompetencijos, nuo jo supratimo, kokį jis darbą atlieka, tai čia, be abejo. Bet šiuo atveju yra funkcijų dubliavimas, leidimus išduoda institucijos, bet dar atsiranda ir vertintojai. Manyčiau, kad tikrai to reikėtų atsisakyti.
O išmiškinimas yra tai, kai tiesiamos trasos, kreipiasi į tam tikras institucijas ir turi apskritai išmiškinti, išimti miško žemę ir ten atsiranda trasos, praplečiama kelių statybai ir panašiai. Tai ten jau miško nebus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF) Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, norėjau paklausti, kodėl atsirado būtent 10 hektarų, kodėl ne 20, ne 5 hektarai, kodėl prie tokio mato prisirišote?
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų atliktų studijų gal nepasakysiu, bet kalbant ir su mokslininkais, ir su specialistais, na, taip vertinama, kad nuo 10 hektarų ir daugiau reikėtų vertinti ir apskritai aplinkos gamtovaizdį, kadangi vis tiek didesnis miškas, 12–15 hektarų, gali pakeisti gamtovaizdžio reljefą. Tai toks su mokslininkais lyg ir aptarimas yra, kad nuo tiek. O šiaip noriu pasakyti, kad dėl miško įveisimo vidutiniškai kreipiasi nuo vieno iki trijų hektarų, tų didelių, kaip dešimt ar virš dešimt, tikrai vienetai ir paskutiniu metu lyg ir nelabai buvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Labai trumpai norėčiau paklausti gerbiamo pranešėjo. Kaip čia atsitiko, kad poveikio aplinkai reikia sodinant medelį, tu juk nekerti medelio, koks gali būti neigiamas poveikis aplinkai sodinant mišką? Gal jūs galėtumėte įvardyti keletą kriterijų?
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Artūrai. Na, tai yra įvairiausių būdų ir gyventojams, matyt, patogumas. Miškas, aišku, tik sukuria tą pridėtinę vertę, bet melioracijos galbūt įvairiausi grioviai, keliai – tai šitie yra pagrindiniai dalykai, dėl kurių yra vertinama.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Už pasisako V. Valkiūnas. Prašau.
V. VALKIŪNAS (LRF). Ačiū, pirmininke. J. Urbanavičius kovoja jau daugiau kaip 10 metų, kad miškų Lietuvoje būtų kuo daugiau. Įsivaizduojate, jeigu 10 metų, o jeigu dar ir 30 metų iki Justino kovos būtų jau pasodinti tie medžiai, kokie jie būtų? Tais medžiais ir džiaugtumėmės. Blogiausiu atveju bet kada gali nupjauti ir panaudoti biodegalams ar kitiems procesams. Medis yra tas daiktas, kuris niekada nėra blogis. Todėl kviečiu visus visus kolegas palaikyti J. Urbanavičiaus pasiūlymą. Žmogus deda tiek pastangų, tai jis nusipelnė to, kad mes priimtume tokį įstatymą ir kad Lietuvoje būtų kuo daugiau miškų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Nuomonės išsakytos. Balsuosime jau tuoj tuoj tuoj, bet, jums leidus, noriu pakviesti kolegą J. Razmą pristatyti kitos savaitės, prasidedančios rugsėjo 20 dieną, posėdžių darbotvarkę ir tada balsuosime. Prašau. (Balsai salėje) Balsavimai jau atėjo, bet aš… (Balsai salėje) Aš siūlau atlikti viską iki galo ir balsuoti. Jeigu jūs prieštaraujate, tai galime… (Balsai salėje)
Kolega Jurgis pristatys kitos savaitės darbotvarkę ir tada einame prie balsavimo. Prašau.
16.46 val.
Seimo savaitės (2021-09-20–2021-09-24) – 2021 m. rugsėjo 21 d. (antradienio) ir 23 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš galiu ir nepristatinėti, bet taip reikalauja Statutas. Trumpai paminėsiu, kad kitą savaitę planuojame priimti mūsų sesijos darbų programą. Antradienį apsvarstyti keletą projektų, dėl kurių komitetai yra padarę išvadas. Toliau svarbūs projektai iš transporto srities. Tai naujas įstatymas, reglamentuojantis Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimą. Taip pat energetiniai projektai. Vyriausybės pusvalandis dar neapibrėžtas. Sakykite pageidavimus, ką norite matyti tribūnoje antradienį iš Vyriausybės atstovų. Taip pat antradienį daug Gyvūnų gerovės apsaugos įstatymo pataisų, kurių bene keturias čia pateiks vienas Seimo narys, entuziastingai veikiantis toje srityje, tai gerbiamas L. Jonauskas. Tiesiog mes turime įrašyti visus projektus, kurie keičia tą patį įstatymo projektą.
Ketvirtadienį pradėsime svarbiu balsavimu dėl Konstitucijos 56 straipsnio pataisos. Kaip žinote, 21 metai kandidatuojant į Seimą. Na, ir Prezidento projektas dėl Viešųjų pirkimų įstatymo, svarstymo stadijos pabaiga, apsisprendimas dėl pasiūlymų. Ir kai kurie kiti projektai, kurių nėra labai daug, bet tikimės, kad dar pasipildys ir darbotvarkė bus iki kito ketvirtadienio pilnesnė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti pora kolegų. Prašau. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Atsiprašau, pirmininke, jau radau projektus. Atsisakau.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Ir R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas vicepirmininke, kadangi jūs pasakėte – duokite pageidavimus, aš galvoju, gal būtų protinga pasikviesti kultūros ministrą ir paklausti dėl pastaruoju metu vykstančių renginių, nes, kaip žinote, šiandien viena iš Klaipėdos gydymo įstaigų paskelbė, kad faktiškai riboja paslaugų teikimą, lygiai taip pat paskelbė ir Santariškės. Bet, kaip mes matome, koncertai à la su galimybių pasais toliau vyksta, žmonės ten kaukių neturi, atstumų nesilaiko. Gali būti taip, kad mes prisižaisime per šituos visus renginius tiek, kad vėl reikės uždaryti Lietuvą.
Aš prisimenu, kaip tuometinė kandidatė į premjerus I. Šimonytė praeitais metais labai stipriai kritikavo premjerą S. Skvernelį, sakė, kad nesiėmė priemonių, leido daryti renginius ir panašiai, ir panašiai. Tai gal ministras galėtų paaiškinti, kokių imsis priemonių, jeigu bus uždaryta, kaip bus kompensuojama kolektyvams ir meno dalyviams, o ne šičia, salėje, šiandien šaiposi, vaiposi tiesiog iš užduodamų klausimų.
O situacija tai yra labai siurreali, nes biudžetinės kultūrinės įstaigos gauna finansavimą iš valstybės, bet kultūros veikėjai, kurie dirba patys sau ir dirba pagal individualią veiklą ar kitaip, visiškai jokios galimybės neturi pinigų gauti iš valstybės arba gavo po 256 eurus. Gal galėtų kultūros ministras ateiti ir pasakyti, kokie jo tikslai, nes I. Šimonytė prieš 20 minučių…
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). …pasakė, kad spalio mėnesį planuojamas, jeigu taip augs, ribojimas. Jeigu ribojama, tai kaip ribos renginius? Ar bus 100 žmonių, ar 50, ar 30, nes premjerė Ingrida taip nepasakė. Gal kultūros ministras daugiau atsakytų?
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų pasiūlymas, manau, tinkamas. Aš neprisimenu, ar kultūros ministras apskritai yra buvęs šioje tribūnoje Vyriausybės pusvalandyje. Keliami klausimai aktualūs. Beje, kai jūs taip aistringai kalbate, nežinau, ar pasirūpinote, kad jūsų partijos atstovas Šilalės meras atšauktų rudens šventę šį šeštadienį. Pasakysiu, kad mano kraštų Rietavo meras tradicines Mykolines atšaukė. Visi čia galime kiek nors prisidėti. Sekretoriatas pažiūrės: jeigu nėra ministrui ypatingų problemų, mėginsime pakviesti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, atsakėte į klausimus. Gal galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. R. Žemaitaitis – replika per šoninį mikrofoną.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamasis. Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamas Jurgi, aš tiesiog noriu informuoti: šiais metais, šią vasarą, Seimo narys R. Žemaitaitis savo apygardoje Šilalės rajone, kur buvo organizuota per 37 renginiai, nė viename renginyje nepasirodė ir nedalyvavo. Matydamas ir suprasdamas, kokia yra kovidinė situacija, taip pat matydamas, kokia buvo situacija praėjusiais metais, aš pasirinkau nė viename renginyje nedalyvauti ir visų merų, ir visų prašiau. Per visą vasarą iš 67 renginių aš buvau tik trijuose renginiuose. Tiesiog reikėtų visiems iš Vyriausybės duoti nurodymą uždrausti merams šias kvailystes, kurios šiandien vyksta Lietuvoje.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū, kolega. Einame prie paskutinio balsavimo paketo šiandien.
16.51 val.
Seimo statuto „Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 49, 59, 591, 64, 65, 135, 206, 225, 226, 2261, 2262 straipsnių pakeitimo ir 207 straipsnio pripažinimo netekusiu galios“ Nr. XIII-3319 pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-814 (pateikimo tęsinys)
Teikiu darbotvarkės 2-7 kausimą – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-814. Prašom balsuoti. S. Šedbaro. (Balsai salėje) Sudėtinga, kai ne iš karto.
Ačiū. Užsiregistravo 95, balsavo 95: už – 94, prieš nėra, susilaikė 1. Sprendimas – po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Audito komitetas. (Šurmulys salėje) Taip. Siūloma svarstyti spalio 19 dieną. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
16.52 val.
Darbo kodekso 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-725 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Darbo kodekso 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-725. Pranešėjas buvo Stasys Starkevičius, atsiprašau, Kazys Starkevičius. Prašom balsuoti.
Ačiū. Užsiregistravo 95, balsavo 94: už – 54, prieš – 12, susilaikė 28. Po pateikimo pritarta. Buvo Socialdemokratų frakcijos siūlymas aptarti Trišalėje taryboje ir prašyti Vyriausybės išvados. Turbūt galime bendru sutarimu pritarti. Ir pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Prašom – M. Lingė per šoninį mikrofoną.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Kadangi jūs (…) prašymą, tiesiog pakartosiu ir dėl susijusių su Darbo kodeksu, kad jeigu jie pereis pateikimo stadiją, būtų prašoma Vyriausybės išvados ir aptarimo Trišalėje taryboje.
PIRMININKAS. Galime pritarti, nebevardinsiu. Aišku, ačiū. (Balsai salėje) Data – lapkričio 16 diena. Svarstymo data – lapkričio 16 diena. Galime pritarti? Ačiū.
16.54 val.
Darbo kodekso Nr. XII-2603 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-210(2) (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Darbo kodekso Nr. XII-2603 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-210(2). Pranešėjas buvo L. Jonauskas. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 94, balsavo 94 Seimo nariai: už – 68, prieš – 1, susilaikė 25. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Trišalės tarybos ir Vyriausybės išvada. Siūloma svarstyti lapkričio 16 dieną.
16.55 val.
Darbo kodekso 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-771 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Darbo kodekso 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-771. Pranešėjas buvo R. Žemaitaitis. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 92, balsavo 90 Seimo narių: už – 44, prieš – 3, susilaikė 43. Nepritarta po pateikimo. Alternatyvus balsavimas. Remigijus per šoninį mikrofoną. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, labai ačiū, jūs ką tik padovanojote galimybę Kelmei, kadangi vyksta mero rinkimai, ir, kaip žinote, konservatorių atstovas šiandien dirba vicemeru, tai lygiai prieš tris savaites jis baisiausiai pasipiktino, kad įstatyme yra tokia spraga ir žmonės, kurie yra nuteisiami, užima pareigas. Viešojoje erdvėje rašė straipsnius jūsų gerbiamas viešųjų ryšių specialistas, rodos Vaičekauskas, jeigu teisingai pasakiau pavardę (A. Vyšniauskas galėtų žinoti, nes jo bendražygis), parašė didžiausią straipsnį būtent apie šitą straipsnį, kokia yra baisi situacija, kai įdarbina žmones. Taip pat balsavo Liberalų sąjūdis, kurio kandidatė akivaizdžiai per visus debatus kalba apie valstybėje esančią korupciją ir kad teisės aktai yra netobuli. Ačiū jums, kad jūs pabalsavote, dabar bus proga parodyti, kaip jūs elgiatės su savo partiečiais.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Minutėlę. Aš manau, kad šiuos dalykus galima išsakyti Seimo narių pareiškimų metu. O dabar mes turime apsispręsti… (Triukšmas salėje) Minutėlę. Turėsime apsispręsti, ar tobulinti, ar atmesti, bet prieš tai A. Vyšniauskas, replika po balsavimo.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Minutėlę. Prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kadangi buvo paminėta pavardė, tai tiesiog norėčiau pasakyti, kad Vaičekausko nepažįstu. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, aišku. Ačiū. Darbotvarkės 2-12 klausimas. Atsiprašau. Kas manote, kad reikia tobulinti kolegos Remigijaus įstatymo projektą, balsuojate taip, kas manote, kad reikia atmesti, balsuojate ne. Alternatyvus balsavimas. Prašom.
Už tai, kad reikia tobulinti – 83, kad reikia atmesti – 13. Kolega Remigijus turi galimybę tobulinti. Ačiū.
16.58 val.
Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-784 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-784. Pranešėjas buvo S. Skvernelis. Prašom, balsuojame.
Užsiregistravo 92, balsavo 91 Seimo narys: už – 75, prieš – 2, susilaikė 14. Pritarta po pateikimo. Taip pat akcentuoju, kad aptartos Trišalės tarybos ir Vyriausybės išvados. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 16 dieną. Pritarta. Ačiū.
16.59 val.
Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-790 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-790. A. Gedvilienė.
Užsiregistravo 91, balsavo 91: už – 88, prieš nėra, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti spalio 19 dieną. Prieštaraujančių nėra. Ačiū, pritarta.
17.00 val.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-671 (pateikimo tęsinys)
Šios dienos darbotvarkės 2-14 klausimas – Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-671.
Užsiregistravo 91, balsavo 90: 88 – už, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo pritarta.
A. Gedvilienė. Prašom.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Mes norime paprašyti Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Turbūt neprieštaraujate dėl Vyriausybės išvados? Pagrindiniu komitetu siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, o svarstyti lapkričio 25 dieną. Pritarta. Ačiū.
17.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-847(2) (priėmimo tęsinys)
Ir dar du rezerviniai klausimai. Rezervinis 2 klausimas, liko tik priėmimo stadija – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-847. Prašau balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 90, balsavo 90: 89 – už, prieš nėra, susilaikė 1. Priimta. (Gongas)
17.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-848 (priėmimo tęsinys)
Rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-848. Prašau balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 88, balsavo 88: už – 88. Priimta. (Gongas)
17.04 val.
Seimo narių pareiškimai
Kolegos, Seimo narių pareiškimai – paskutinis darbotvarkės klausimas. Tuoj, minutėlę.
R. Šarknickas pradeda pareiškimų sesiją. Ruošiasi V. Valkiūnas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Šiandien per Vyriausybės valandą aplinkos ministras paneigė vieno Seimo nario klausimą, kad neva ant koncertinos nepatenka gyvūnai ir jiems tai nekenkia. Norėčiau paneigti šį jo atsakymą. Vakar bendravau su kariškiais, kurie tiesia prie sienos koncertiną – spygliuotą, aštrią vielą.
Kalbėjome ir apie laukinius gyvūnus, kurie, patekę į koncertiną, miršta. Situacija keičiasi ilgėjant spygliuotai užtvarai. Noriu pasakyti, kad laukiniams gyvūnams visiškai nerūpi politinės sienos. Žmonės kuria ginklus, kerta miškus, tveria sienas, o jie gyvena savo gyvenimus. Gyvūnai nekariauja su politikais, gaila, bet jie žūsta dėl žmonių egoistinių, kvailų poelgių.
Šiuo metu prie koncertinos nėra padarytų koridorių, kaip yra padaryta automagistralėse. Koridoriai yra tam tikras apsaugos vožtuvas. Be saugių koridorių gyvūnai susiduria su daugybe pavojų, o dabar – augančių lėtų mirčių. Ar yra Vyriausybės sprendimų šiai problemai spręsti? Ar buvo pagalvota apie laukinius gyvūnus prieš įrengiant fizinį barjerą? Ne.
Vaizdai yra žiaurūs. Dabar yra nutiesta ne viena dešimtis kilometrų koncertinos. Su kiekviena diena gyvūnų mirčių skaičius bus didelis, vis didesnis, nes kiekvieną dieną yra nutiesiama po 600 metrų spygliuotos vielos.
Labai keista, kad šiais opiais klausimais negirdėti Aplinkos ministerijos balso. Suprantu, kad migrantų veiksmai priverčia valstybės politikus imtis neatidėliotinų priemonių saugant išorinę Europos Sąjungos sieną. Tai teisinga. Tačiau ar visos priimamos priemonės yra tinkamai įvertinamos gamtosauginiu, politiniu bei ekonominiu aspektu? Tokia tvora sujauks visą ekosistemą. Virš 560 kilometrų bus spygliuotos užtvaros, gresia rimta, didelė grėsmė.
Taip kalba ne tik Lietuvos piliečiai, bet ir mokslininkai, gamtosaugininkai. Reikia suprasti, kad gyvūnai nuolatos migruoja – dieną ir naktį. Jų yra ne vienas šimtas. Gyvūnai nemiršta iš karto, o tik po ilgų kančių, po ilgų kančių miršta. Ekosistema pažeidžiama siaubinga kaina.
Kviečiu kuo greičiau Aplinkos ir Vidaus reikalų ministerijas rasti bendrą sprendimą. Vieną iš jų jau paminėjau – galimybę įrengti koridorius laukiniams gyvūnams, kaip yra padaryta automagistralėse. Išlaisvinkite iš mirties spąstų gyvūnus, jie nėra kalti dėl geopolitinės situacijos Europoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir kolega V. Valkiūnas. Prašom.
V. VALKIŪNAS (LRF). Gerbiami kolegos ir visi klausovai. Praėjo daugiau negu 30 metų, tačiau vis negalime išsilaisvinti iš vilkų demokratijos, kai susirenka dešimt vilkų, trys zuikiai ir vilkai siūlo balsuoti, kas bus vakarienei.
Mitingai, kurie vyko Lietuvoje, jų diskreditacija. Graudu, kai statutiniai darbuotojai daro klaidas, nes pakankamai neužtikrintos jų darbo sąlygos ir atlygis, nėra tinkamas paruošimas aprangos, apranga neatlaiko darbo specifikos. Neatsakyta, kas per policijos agentai raudonais sandalais dalyvauja mitinguose sudarydami masiškumą ir padrąsinimą maištauti. Drąsu mėtyti akmenis, kai už jų pačių agentų nugaros. Kam tai reikalinga? Kam jie buvo įsipareigoję ir kieno vykdė nurodymus per vadinamąsias riaušes?
Kokia rolė dvigubo konjuktūrizmo asmenų, pasivadinusių žurnalistais ar informacijos rinkėjais? Koks iš to išeina poveikis valstybės raidai ir šalies saugumui? Liberalai ir jų idėjiniai broliai neša chaosą ir teisinį nihilizmą, nupirkta teisė ir vilkų demokratija neutralizuoja teisingumą ir teisybę. Iš tokios mišrainės negalima sukurti gerovės Lietuvos.
Kviečiu į tarpusavio supratimą, nedaryti klaidų, neskleisti tarpusavio neapykantos. Kviečiu atleisti vieni kitiems: policija maištininkams, maištininkai tegu energingai dirba valstybės naudai, nes iš esmės kritiškose situacijose iš tokių žmonių atsiranda Tėvynės didvyriai. Už laimės Lietuvą, o ne vilkų demokratiją, broliai ir seserys. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Ta linksma ir taikia gaida skelbiu šios dienos posėdį baigtą. (Gongas) Registracija. (Balsai salėje) Dar registruojamės. Matau, kad norite. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 36. Ačiū. Visiems gero vakaro!
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.