LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 295
STENOGRAMA
2019 m. birželio 6 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. birželio 6 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 89 Seimo nariai.
10.00 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, turiu informuoti, kad generalinis prokuroras kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo sutikimo patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn ir kitaip suvaržyti jo laisvę.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2019 m. birželio 6 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės E. Vareikis. Prašom.
E. VAREIKIS (LVŽSF*). Seimo narių A. Ažubalio, L. Kasčiūno ir savo vardu siūlau įtraukti į Seimo darbotvarkę rezoliuciją dėl Krymo totorių tautos naikinimo pripažinimo genocidu. Šią rezoliuciją parengė Užsienio reikalų komitetas. Siūlyčiau ją įtraukti ne tik kaip mūsų moralinės atsakomybės pripažinimą, bet taip pat tai būtų labai geras ženklas Ukrainai, nes Seimo Pirmininkas išvyksta į šią šalį. Siūlau ją įtraukti ir svarstyti šiandien.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai yra komiteto iniciatyva.
M. Adomėnas. Prašom.
M. ADOMĖNAS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Frakcijos vardu noriu prašyti įtraukti į darbotvarkę rezoliuciją Nr. XIIIP-3444 „Dėl medinio sakralinio kultūros paveldo išsergėjimo“. Jau buvo antradienio posėdyje, bet man nedalyvaujant negalėjo būti pateikta, tai prašyčiau įtraukti į šiandienos darbotvarkę.
PIRMININKAS. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Sveiki, labas rytas. Šįryt Seniūnų sueigoje pasiūliau išbraukti 1-8 klausimą dėl Žemės gelmių įstatymo su visu bloku, tačiau dabar frakcijoje pasikalbėjome ir Seniūnų sueigoje taip pat kalbėjome, kad nereikia delsti, nes mes išsiaiškinome visus dalykus, todėl siūlome palikti darbotvarkėje 1-8 klausimą – Žemės gelmių įstatymą ir visą bloką.
PIRMININKAS. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš lygiai taip pat norėjau prašyti, nes yra pradėta pažeidimo procedūra, ir tikrai pritariu kolegų pasiūlymui.
PIRMININKAS. 1-8 klausimą siūlote taip pat grąžinti? Dėkoju. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Frakcijos vardu siūlau išbraukti 1-7 klausimą – Administracinių nusižengimų kodekso pataisas dėl sankcijų, kai nevykdomi laikinųjų tyrimo komisijų pavedimai. Matome, kad opozicija nesiregistruoja, ir kol neturėsime normalių laikinųjų komisijų, šios sankcijos visiškai nereikalingos.
PIRMININKAS. Yra atidėtas balsavimas. Ačiū.
J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, frakcijos vardu siūlau išbraukti iš darbotvarkės 1-8 klausimą dėl Peticijų įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, nes buvome kalbėję su Žmogaus teisių komiteto pirmininku (nematau aš jo dabar), mes norime užregistruoti pasiūlymus ir atidėti kitai dienai.
PIRMININKAS. Daugiau pasiūlymų nematau.
Dėl rezoliucijų. Pirmoji rezoliucija buvo „Dėl Sovietų Sąjungos vykdyto Krymo totorių tautos naikinimo pripažinimo genocidu“. Komiteto pasiūlymas. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad ši rezoliucija būtų svarstoma? Dėkoju.
Ir kita rezoliucija „Dėl medinio sakralinio kultūros paveldo išsergėjimo“. Buvo M. Adomėno siūlymas frakcijos vardu. (Balsai salėje) Ar galime pritarti šiam pasiūlymui? Balsuojame.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 62, prieš – 2, susilaikė 23 Seimo nariai. Pasiūlymui pritarta.
Kitas pasiūlymas buvo Seniūnų sueigos išbraukti žemės gelmes, bet išsiaiškinus sąlygas E. Gentvilas frakcijos vardu siūlo sugrąžinti, K. Mažeika taip pat pritarė. Ar galime bendru sutarimu grąžinti į darbotvarkę Žemės gelmių įstatymo priėmimą? Galime. Dėkoju, pritarta.
Toliau J. Razma frakcijos vardu siūlė išbraukti, bet jau komentavau ir toliau komentuoju, kad tai yra tik atidėtas priėmimo balsavimas. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pirmininke, siūlyčiau netaikyti dvejopų standartų. Kai buvo atidėti balsavimai, pavyzdžiui, dėl Kelių kodekso pataisų su mano priimtu pasiūlymu, jūs n posėdžių jo neįtraukėte pakartotinai balsuoti, kol pasivijo kitas projektas. Tai čia dabar įrodinėjate, kad privalote kiekviename posėdyje būtinai vėl teikti balsuoti. Na, taip tikrai nebūdavo: norite įtraukiate, norite ne.
PIRMININKAS. Reikalaujate balsuoti, kviečiu Seimą balsuoti. Yra J. Razmos siūlymas dėl 1-7 klausimo – Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 5051 straipsniu ir 589, 614 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto priėmimo. Atidėtą balsavimą siūlo išbraukti. Balsuokime.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 39, prieš – 35, susilaikė 22. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas buvo J. Sabatausko dėl 1-8 darbotvarkės klausimo, kad būtų išbrauktas, tai yra Peticijų įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Balsuojame.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 35, prieš – 12, susilaikė 44 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš norėčiau patikslinti. Popierinėje darbotvarkėje klausimo 2-10 – projekto Nr. XIIIP-3463 dėl piniginės socialinės yra pateikimas, elektroninėje yra svarstymas. Komiteto išvados nėra. Vis dėlto reikėtų suvienodinti. 2-10 klausimas, pažiūrėkite.
PIRMININKAS. Tuoj patikrinsime, sutvarkys. Ačiū už pastabą. Daugiau dėl darbotvarkės pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti darbotvarkei? Galime. Dėkoju, darbotvarkei pritarta.
10.10 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektas Nr. XIIIP-2031(3) (priėmimas)
Gerbiami kolegos, pradedame nuo 1-2.1 darbotvarkės klausimo – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekto Nr. XIIIP-2031. Priėmimas. Pranešėjas – K. Mažeika.
Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 7 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Prašau pakomentuoti.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas siūlo: „Nuostolių dydis nustatomas šalių susitarimu atsižvelgiant į kituose įstatymuose nurodytas Vyriausybės patvirtintas kompensacijų nuostoliams atlyginti apskaičiavimo metodikas.“ Komiteto nuomonė yra pritarti ir pakeisti 7 punktą, išdėstyti taip, kaip yra pasiūlyme, išbraukti tuos žodžius.
PIRMININKAS. Ir priimame komiteto pasiūlymą…
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. …suredaguotą bendru sutarimu. Tada visam 7 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu.
8 straipsniui pritariame bendru sutarimu, pasiūlymų nėra. Dėl 9 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 10 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 11 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 12 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 13 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 14 straipsnis. Pasiūlymų taip pat nėra. Pritariame bendru sutarimu. 15 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
16 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKAS. Ir su tokiu pritarimu galime pritarti visam 16 straipsniui bendru sutarimu.
Dėl 17 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 18 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 19 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 20 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
21 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti. Redakcinio pobūdžio pasiūlymas.
PIRMININKAS. Ir su tokiu komiteto pritarimu pritariame visam 21 straipsniui.
22 straipsnis. Taip pat Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKAS. Pritarė. Komiteto siūlymas yra suredaguotas, pritariame visam 22 straipsniui bendru sutarimu.
23 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 24 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 25 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 26 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 27 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 28 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 29 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 30 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 31 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 32 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 33 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 34 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 35 straipsnis. Nėra pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu. 36 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 37 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 38 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 39 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
40 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 41 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 42 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 43 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 44 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 45 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 46 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 47 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 48 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 49 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 50 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
51 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKAS. Pritarti. Ir su tokiu pritarimu pritariame bendru sutarimu 51 straipsniui.
52 straipsnis. Taip pat Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė, ir mes taip pat galime pritarti šiam straipsniui bendru sutarimu. 53 straipsniui.
Dėl 54 straipsnio – Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKAS. Pritarti, ir su tokiu pritarimu bendru sutarimu pritariame 54 straipsniui. Dėl 55 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju ir su tokiu pritarimu pritariame visam straipsniui. 56 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 57 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 58 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 59 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 60 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 61 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė, ir mes galime pritarti visam straipsniui bendru sutarimu. Pritariame. Dėl 62 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti pasiūlymui.
PIRMININKAS. Su tokiu pritarimu pritariame visam 62 straipsniui. 63 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 64 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 65 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 66 yra Teisės departamento pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKAS. Pritarti. Ir kitas Teisės departamento pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip pat komitetas pritarė ir pasiūlė formuluotes.
PIRMININKAS. Taip pat komitetas pritarė ir galime pritarti visam 66 straipsniui bendru sutarimu. 67 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 68 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 69 straipsnio yra Teisės departamento redakcinis pasiūlymas. Komitetas pritarė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Visam straipsniui galime pritarti bendru sutarimu.
70 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 71 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 72 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 73 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 74 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 75 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 76 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 77 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 78 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 79 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 80 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 81 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 82 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 83 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 84 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė, ir galime pritarti bendru sutarimu visam 84 straipsniui. Dėl 85 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė, ir su tokiu komiteto pritarimu galime pritarti visam 85 straipsniui. Dėl 86 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė ir mes galime pritarti visam 86 straipsniui bendru sutarimu. Dėl 87 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip. Komitetas abiem pasiūlymams pritarė.
PIRMININKAS. Pirmam pasiūlymui pritarė ir mes pritariame tokiam pasiūlymui.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. O kitas Teisės departamento pasiūlymas? Taip pat komitetas pritarė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip. Redakcinio pobūdžio. Pritarė.
PIRMININKAS. Tada galime pritarti visam 87 straipsniui. 88 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 89 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 90 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 91 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 92 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 93 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 94 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 95 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 96 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. (Balsai salėje) Dėl 97 straipsnio yra Seimo narių S. Gentvilo, A. Vinkaus, G. Vaičekausko, R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, V. Vingrienės, E. Gentvilo, A. Syso, D. Kepenio pasiūlymas. Pristato S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, siūlytume įteisinti galimybę, paradoksalu, bet Kuršių nerijoje įrengti jachtų prieplaukas ir mažųjų laivų, tai yra katerių, prieplaukas, o tai šiuo metu yra draudžiama Pajūrio juostos įstatymu.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komitetas pritarė pasiūlymui. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, atsiprašau, nepaklausiau, tikiuosi, kad 29 Seimo nariai yra ir visi pritartų tam, kad būtų svarstomas tas pasiūlymas. Gal iš karto dėl visų asmeninių pasiūlymų pritarkime, kad 29 turime, kad nereikėtų atskirai gaišti laiko. Ačiū, pritarta.
Kitas pasiūlymas tų pačių Seimo narių. Taip pat pristato S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Kolegos, šiuo metu Kuršių nerijoje draudžiama atstatyti istorinius pastatus, tokius kaip Smiltynės smuklės kalnas, ten lankėsi aibė legendinių vokiečių rašytojų, arba restoranas „Strandhalle“ prie Smiltynės gelbėjimo stoties. Tokie objektai jau numatyti Kuršių nerijos tvarkymo plane, ir nacionalinis parkas pritarė, ir Aplinkos ministerija, tiesiog įstatymas riboja jų atkūrimą. Kviečiame pritarti, kad nekilnojamojo kultūros paveldo objektus būtų leista atkurti.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies. Iniciatoriai su tuo sutinka ir pozicija suderinta.
PIRMININKAS. Pozicija suderinta, iniciatoriai sutinka. Galime šiam pasiūlymui taip pat pritarti bendru sutarimu.
Kitas pasiūlymas taip pat Seimo narių. Pristato S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Iš esmės siūloma leisti 50 metrų atstumu iki Kuršių marių rekonstruoti pastatus ir įrengti juos, jeigu jie yra regioninės svarbos, o tuos pastatus, kurie nėra regioninės svarbos objektai, leisti rekonstruoti, nedidinant sklypo apimties, užstatymo apimties ir neartinant jų prie Kuršių marių. Tai leistų įrengti, pavyzdžiui, tokius objektus kaip Kuršių muziejus arba gamtos mokyklos tiek Preiloje, tiek Smiltynėje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komitetas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies, siūloma šiek tiek patobulinta formuluotė, patikslinta. Dėl to iniciatoriai taip pat sutiko ir yra suderinta.
PIRMININKAS. Matau, kad iniciatoriai pritaria. Ar mes galime pritarti komiteto suredaguotam tekstui?
S. GENTVILAS (LSF). Pritariame.
PIRMININKAS. Dėkoju, pritarta.
Kitas pasiūlymas taip pat Seimo narių. Pristato irgi S. Gentvilas?
S. GENTVILAS (LSF). Šiuo metu išduodant statybos leidimus Kuršių nerijoje, tai yra vienintelė savivaldybė, kur ne administracijos direktorius, bet ministras pasirašo statybos leidimą. Bet yra numatyta labai neaiški procedūra, kad turi atlikti veiksmus, kurie nėra apibrėžti jokiame įstatyme. Siūlome išbraukti tiesiog tuos veiksmus. Pasiūlymas suderintas su ministerija ir Statybų inspekcija.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komitetas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKAS. Pritaria. Su tokiu pritarimu pritariame visam šiam pasiūlymui bendru sutarimu. Galime pritarti visam 97 straipsniui taip pat bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
Dėl 98 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritaria. Galime bendru sutarimu pritarti 98 straipsniui.
Dėl 99 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Redakcinio pobūdžio, komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Bendru sutarimu pritariame visam 99 straipsniui.
Dėl 100 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 101 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 102 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 103 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 104 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 105 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė ir su tokiu pritarimu galime bendru sutarimu pritarti 105 straipsniui.
Dėl 106 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė ir mes galime pritarti visam 106 straipsniui bendru sutarimu.
Dėl 107 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 108 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 109 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 110 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 111 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 112 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 113 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 114 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 115 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 116 straipsnio yra Seimo narių V. Sinkevičiaus, K. Mažeikos, K. Bacvinkos ir D. Gaižausko pasiūlymas. Kas pristatote?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš pristatysiu trumpai.
PIRMININKAS. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, iš tiesų pasiūlymo esmė yra, kad meteorologiniams radijo lokatoriams yra nustatomos šios apsaugos zonos, tai yra patikslinama, kokios apsaugos zonos. Komiteto nuomonė buvo pritarti. Yra suderinta su visais.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu sutarti, kad būtų svarstoma ši pataisa? Galime. Galime jai pritarti bendru sutarimu, kaip pritarė ir komitetas? Pritariame. Ir tada visam 116 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu.
117 straipsnis, taip pat yra Seimo narių V. Sinkevičiaus, K. Mažeikos, K. Bacvinkos ir D. Gaižausko pasiūlymas. Pristato K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Pristatysiu. Tai taip pat susiję su prieš tai buvusiu pasiūlymu, kurio esmė yra ta, kad specialiojoje meteorologinio radijo lokatoriaus apsaugos zonoje, Vyriausybės nustatyta tvarka negavus Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pritarimo (derinimo) projektui, būtų draudžiama statyti išvardintus statinius išvardintais atstumais. Komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė ir mes galime pritarti šiam pasiūlymui bendru sutarimu. Pritariame.
117 straipsniui bendru sutarimu galime pritarti taip pat papildžius šiomis pataisomis. Pritarta.
118 straipsnis. Nėra pasiūlymų, pritariame bendru sutarimu. 119 straipsnis, pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
120 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašom komentarą.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė ir komiteto pasiūlymui pritarėme bendru sutarimu, visam 120 straipsniui taip pat pritariame bendru sutarimu.
121 straipsnis. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. 122 straipsnis. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. 123 straipsnis. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. 124 straipsnis. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. 125 straipsnis. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. 126 straipsnis. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu.
127 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Tai yra redakcinio pobūdžio, jam komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė ir su tokiu pritarimu pritariame bendru sutarimu 127 straipsniui. 128 straipsnis. Dėl jo pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. 129 straipsnis. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. 130 straipsnis. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu.
131 straipsnis. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. 132 straipsnis. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. 133 straipsnis. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. 134 straipsnis. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. 135 straipsnis. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. 136 straipsnis. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. 137 straipsnis. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. 138 straipsnis. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu.
139 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, komitetas pritarė pasiūlymui, kuris teigia, kad reikia patikslinti nuostatas, komitetas tam pritarė.
PIRMININKAS. Ir su tokiu pritarimu galime pritarti bendru sutarimu 139 straipsniui. Pritariame.
140 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Kitas Teisės departamento pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Tai yra dėl įsigaliojimo datos, komitetas taip pat pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Toliau trečias Teisės departamento pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komitetas pritarė su pasiūlyta formuluote, yra suderinta su Teisės departamentu.
PIRMININKAS. Ir su tokia komiteto redakcija galime pritarti visam 140 straipsniui.
141 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė yra nepritarti. Argumentai, kad pastaboje minimos nuostatos tikslas užtikrinti, kad būtų laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatytose teritorijose. Mes manome, kad tais atvejais, kai projekte nurodytos teritorijos nustatomos viešojo intereso tikslais be žemės savininko sutikimo, tai yra viešasis interesas iškeliamas aukščiau privataus intereso, projekte siūloma nurodytiems žemės naudotojams numatyti kompensacijas už nuostolius, patiriamus dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo, kompensacijos dydį siūloma apskaičiuoti įvertinus nuostolius, patiriamus dėl vykdomos veiklos ir suplanuotos veiklos, kai yra pradėtos procedūros ir galimybės valdyti, naudoti ar disponuoti Nekilnojamojo turto registre registruotu turtu.
PIRMININKAS. Ir su tokiu komiteto pritarimu galime pritarti visam 141 straipsniui.
142 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti ir atsižvelgdami į Teisės departamento siūlymą išbraukiame numatytą sakinį.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Komiteto siūlymui pritarėme. Toliau komiteto siūlymas, išplaukiantis iš to paties pasiūlymo.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, pasiūlymas dėl 142 straipsnyje dėstomo įstatymo II skyriaus antrojo skirsnio 7 straipsnio 5 dalies. Siūlome tą formuluotę įrašyti tokią ir komitetas… Kad tai būtų susiję tarp šių straipsnių. Kad skaičiavimo metodika atsispindėtų ir ten, kur mes jau pritarėme, ir čia.
PIRMININKAS. Ir kitas Teisės departamento pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Kitam pasiūlymui komitetas pritarė, tai yra patikslinanti formuluotė.
PIRMININKAS. Ir tada galime pritarti visam 142 straipsniui.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Ir 143 straipsnis, dėl jo pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pakomentuokite dar Teisės departamento paskutinį pasiūlymą.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė ir komitetas siūlo formuluotę, kas siejasi su valstybine kontrole, saugomų teritorijų apsauga, siūloma išdėstyti formuluotę taip, kaip rekomenduoja Teisės departamentas. Pritariame tam.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Dėl motyvų užsirašė trys Seimo nariai. Motyvai už – S. Gentvilas. Ačiū pranešėjui.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, Konstitucijos 23 straipsnis skelbia, kad nuosavybė Lietuvoje yra neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai. Šitas įstatymų paketas gimė iš daugelio daugelio precedentų, kai valstybė, konkrečiai ministrai savo įsakymais, imdavo ir apribodavo mūsų piliečių nuosavybę. Imdavo ir išleisdavo naujas apsaugos zonas ir jūs nusipirkęs sklypą, žemę ar namą staiga sužinodavote, kad aibės dalykų negalite ten daryti. Tai apima ir kelių apsaugos zonas, tai apima ir oro uosto apsaugos zonas, saugomų teritorijų zonas. Aš iš tikrųjų labai dėkingas Aplinkos ministerijai, kuri ėmėsi šito naujo įstatymo. Jį galima vadinti pagarbos nuosavybei įstatymu ir tai yra rimtas žingsnis Lietuvoje, kad atskira ministerija negalės suvaržyti nuosavybės ir tik įstatymu bus galima pasakyti, kas leidžiama ir kaip leidžiama apriboti nuosavybės teises. Aš labai kviečiu balsuoti, nes įstatymas yra labai toliaregiškas, suderintas su daugiau kaip šimtu įvairių infrastruktūrinių organizacijų, gamtosauginių organizacijų ir kitų sanitarines ir apsaugos zonas įteisinančių objektų valdymo teisę turinčių organizacijų. Dar kartą kviečiu pritarti ir manau, kad šitas įstatymas pasitarnaus ir Lietuvos žmonių pagarbai įstatymams, ir ministerijų noro suvaržyti nuosavybę apribojimui.
PIRMININKAS. Taip pat nuomonė už – Seimo narys K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Mieli kolegos (ačiū, Pirmininke), iš tiesų tai yra tikrai labai seniai lauktas projektas ir mus įpareigoja 2013 metais priimta direktyva daryti pakeitimus. Tai, kas buvo daroma per šiuos dvejus metus, kiek mes komitete kartu su Aplinkos ministerijos specialistų pagalba tikrai pabandėme koncentruoti, maksimaliai sumažinti ir išspręsti tas problemas, kurios buvo žmonių kasdienybė… Kviečiu palaikyti ir judėkime į priekį būtent įgyvendindami šiuos sprendimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė už – Seimo narys K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Konstitucija garantuoja žmogui neliečiamybę ir apsaugą jo pagrindinės nuosavybės – žemės, tačiau kol kas šis įstatymas bus vienas žingsnis į priekį, kad mes apsaugotume tą nuosavybę ir įvairiais po to poįstatyminiais aktais negalėtume jos varžyti. Ir galbūt pajudės reikalai. Galbūt nebūtų buvę ir tų atvejų, kaip mes turėjome Nidoje, kai buvo pastatyti pastatai, valdininkai buvo vizavę ir davę sutikimus, tačiau po to atšaukė savo parašus ir vyko ilgi teisiniai procesai, galų gale valstybė patyrė nuostolių. Sveikinu šį žingsnį.
PIRMININKAS. Ir nuomonė už – Seimo narys A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Malonu, kad praeitos kadencijos Aplinkos ministerijos specialistai parengė šį įstatymą, o ši kadencija priima. Tai yra ir bendradarbiavimas, ir tęstinumas. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl nuomonių prieš neužsirašė Seimo nariai. Kviečiu balsuoti dėl projekto Nr. XIIIP-2031 priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 97, prieš nėra, susilaikė 5 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2031) priimtas. (Gongas)
10.37 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 53, 247, 256, 305, 385 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2032(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 53, 247, 256, 305, 385 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2032. Priėmimas. Pranešėja – A. Širinskienė. Yra pasiūlymų, todėl kviečiu į tribūną.
Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 3 straipsnis. Pasiūlymų taip pat nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Atsiprašau, dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašau, komiteto nuomonė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Dėl 3 straipsnio komitetas pasisakė, kad pritaria Teisės departamento nuomonei, ir atitinkamai patikslino dalių numeraciją.
PIRMININKAS. Ir su tokiu pritarimu pritariame bendru sutarimu visam 3 straipsniui. 4 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 5 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 6 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Pasiūlymas buvo susijęs su ankstesnių redakcijų suderinimu. Vėlgi mes, kaip komitetas, pritariame Teisės departamento pastabai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir su tokiu pritarimu galime pritarti bendru sutarimu 6 straipsniui? Pritariame.
7 straipsnis. Taip pat Teisės departamento pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tai buvo dėl įsigaliojimo datos. Vėlgi pritariame pasiūlymui dėl įsigaliojimo datos, numatydami 2020 m. sausio 1 d.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir su tokiu komiteto pritarimu ir pasiūlymu galime pritarti visam 7 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame.
Motyvai dėl viso įstatymo. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė.
Balsuojame. Priėmimas.
Užsiregistravo 91 Seimo narys.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 89. Vienbalsiai įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2032(2) priimtas. (Gongas)
10.40 val.
Aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr. VIII-1392 2 straipsnio pakeitimo ir 12 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2033(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.3 klausimas – Aplinkos oro apsaugos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir 12 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2033(2). Priėmimas. Pranešėjas – K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, ačiū.
PIRMININKAS. Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame jam bendru sutarimu. 2 straipsniui taip pat pritariame bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas yra Teisės departamento pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Tai yra formuluotės pasiūlymas, jam komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė, ir su tokiu pritarimu pritariame 3 straipsniui bendru sutarimu. Ačiū.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 92, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2033(2) priimtas. (Gongas)
10.41 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 49 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2034(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.4 klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2034(2). Pranešėjas – K. Mažeika.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. (Balsai salėje) Yra Teisės departamento redakcinė pastaba, jai komitetas?..
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Pritarė. Motyvai dėl viso. Galime tada pritarti ir tai redakcinei pastabai. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 90, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2034(2) priimtas. (Gongas)
10.43 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 10 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2035(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.5 klausimas – Aviacijos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2035(2). Priėmimas. Pranešėjas – taip pat K. Mažeika. Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Pasiūlymui komitetas pritarė ir atsižvelgiant yra išdėstyta formuluotė.
PIRMININKAS. Ir kitas Teisės departamento pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Lygiai taip pat – komitetas pritarė ir atsižvelgė.
PIRMININKAS. Su tokiu komiteto pritarimu galime pritarti visam 1 straipsniui bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė kitam Teisės departamento pasiūlymui?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Kitam pasiūlymui komitetas taip pat pritarė.
PIRMININKAS. Pritarė, ir su tokiais pritarimais galime pritarti visam 2 straipsniui. Dėl 3 straipsnio – įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies. Ji yra išdėstyta 3 straipsnyje. 3 straipsnio formuluotė yra suformuota atsižvelgus į Teisės departamento pasiūlymą.
PIRMININKAS. Su tokia komiteto nuomone galime pritarti visam 3 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame.
Motyvai už, prieš. Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: visi balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2035) priimtas. (Gongas)
10.45 val.
Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 2, 28 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2036(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.6 klausimas – Branduolinės energijos įstatymo 2, 28 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2036. Priėmimas. Pranešėjas taip pat K. Mažeika. Tačiau nėra pasiūlymų. Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 3 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 4 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas 2020 m. sausio 1 d. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų už ir prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: visi vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2036) priimtas. (Gongas)
10.46 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2037(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.7 klausimas – Elektroninių ryšių įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2037. Priėmimas. Pranešėjas taip pat K. Mažeika. Tačiau nėra pasiūlymų. Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų už ir prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 88, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2037) priimtas. (Gongas)
10.47 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 75 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2038(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.8 klausimas – Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2038. Pranešėjas taip pat K. Mažeika. Tačiau pasiūlymų… Pasiūlymų yra dėl 1 straipsnio. Priimame pastraipsniui. Prašau pakomentuoti Teisės departamento pasiūlymą.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Teisės departamento pasiūlymui pritarta, nes yra pakeistas Specialiųjų žemės sąlygų įstatymas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Su tokiu pritarimu 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 2 straipsnis – įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu.
Dėl motyvų už ir prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: visi balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2038) priimtas. (Gongas)
10.48 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2039(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.9 klausimas – Energetikos įstatymo 2 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2039. Priėmimas. Pranešėjas taip pat K. Mažeika. Priimame pastraipsniui. Pasiūlymų nėra gauta. 1 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 3 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų už ir prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: visi balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2039) priimtas. (Gongas)
10.50 val.
Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2040(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.10 klausimas – Gamtinių dujų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2040. Priėmimas.
Taip pat pranešėjas K. Mažeika. Priimame pastraipsniui. Yra pasiūlymų.
Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komitetas pritarė, patikslina specialiąsias sąlygas, kaip ir siūlo Teisės departamentas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kitas Teisės departamentas pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Pasiūlymui taip pat pritariame ir išdėstyta pagal pasiūlytą formuluotę.
PIRMININKAS. Vadovaudamiesi tokiu komiteto pritarimu galime pritarti visam 1 straipsniui bendru sutarimu. Pritariame.
2 straipsnis „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“. Teisės departamento pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė ir su tokiu pritarimu pritariame visam 2 straipsniui bendru sutarimu. Pritariame.
Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai, visi balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2040) priimtas vienbalsiai. (Gongas)
10.51 val.
Geležinkelių transporto kodekso 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2041(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.11 klausimas – Geležinkelių transporto kodekso 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2041(2). Pranešėjas – K. Mažeika. Priėmimas. Priimame pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimame bendru sutarimu? Priimame.
2 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašom komiteto nuomonę.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komitetas pritarė redakcinio pobūdžio pasiūlymams.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Ir kitas Teisės departamento pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip pat komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas taip pat pritarė. Su tokiu pritarimu galime pritarti bendru sutarimu visam 2 straipsniui.
Motyvai už, prieš. Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai, vienbalsiai už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2041) priimtas. (Gongas)
10.53 val.
Geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2042(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.12 klausimas – Geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2042(2). Pranešėjas taip pat K. Mažeika. Priėmimas. Priimame pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų taip pat nėra. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 94, vienbalsiai pritarta įstatymui (projektas Nr. XIIIP-2042). Priimtas. (Gongas)
10.54 val.
Geriamojo vandens įstatymo Nr. IX-433 2, 11, 12 straipsnių pakeitimo ir 13 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2043(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.13 klausimas – Geriamojo vandens įstatymo Nr. IX-433 2, 11, 12 straipsnių pakeitimo ir 13 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2043(2). Priėmimas. Pranešėjas – taip pat ministras K. Mažeika. Priimame pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip. Yra Teisės departamento pasiūlymas, tačiau komiteto nuomonė yra nepritarti, nes manome, kad ta siūloma formuluotė, sąvokos „požeminio vandens vandenvietė“ apibrėžimo pakartojimas projekte būtų perteklinis, todėl komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir su tokia komiteto nuomone 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsnis. Pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio – įstatymo įsigaliojimas pasiūlymų taip pat nėra, pritariame bendru sutarimu.
Motyvai už, prieš, Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių: už – 98, prieš – 1, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2043(2) priimtas. (Gongas)
10.56 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 2, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2044(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.14 klausimas – Kelių įstatymo 2, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2044(2). Priėmimas. Priimame pastraipsniui.
Pasiūlymų nėra. 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 3 straipsniui pritariame bendru sutarimu ir 4 straipsniui pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai – vienbalsiai pritarė įstatymui. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2044(2) priimtas. (Gongas)
10.57 val.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2045(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.15 klausimas – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2045(2). Priėmimas.
Pasiūlymų nėra gauta. Priimame pastraipsniui, du straipsniai. 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu ir 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu.
Seimo nariai dėl motyvų neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai – visi vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2045(2) priimtas. (Gongas)
10.58 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2046(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.16 klausimas – Miškų įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2046(2). Priėmimas.
Priėmimo stadijoje pasiūlymų negauta. Du straipsniai. Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu ir 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai – už balsavo visi 94. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2046(2) priimtas. (Gongas)
10.59 val.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 2, 4, 17, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2047(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.17 klausimas – Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2, 4, 17, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2047(2). Priėmimas. Pranešėjas – K. Mažeika. Priimame pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimame bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 6 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, redakcinio pobūdžio pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė, kad data būtų kita. Galime pritarti visam 6 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai – vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2047) priimtas. (Gongas)
11.01 val.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 4, 6 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2048(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.18 klausimas – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4, 6 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2048. Priėmimas.
Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Yra bendra Teisės departamento pastaba. Komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, redakcinio pobūdžio. Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Sakyti nuomones už, prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai – visi vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2048) priimtas. (Gongas)
11.02 val.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 1, 2, 3, 8, 15, 16, 21, 22, 23, 24, 26, 27, 29, 33, 35, 36, 37, 41, 43, 44, 45 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas (Nr. XIIIP-2049(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.19 klausimas – Nekilnojamojo turto registro įstatymo 1, 2, 3, 8, 15, 16, 21, 22, 23, 24, 26, 27, 29, 33, 35, 36, 37, 41, 43, 44, 45 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2049. Priėmimas. Pranešėjas – taip pat K. Mažeika.
Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 8 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti redakcinio pobūdžio pasiūlymui.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Ir su tokia pastaba pritariame 8 straipsniui bendru sutarimu.
9 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 10 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 11 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė ir galime bendru sutarimu pritarti 11 straipsniui.
12 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 13 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 14 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 15 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 16 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 17 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 18 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 19 straipsnis. Pasiūlymų taip pat nėra. Pritariame bendru sutarimu. 20 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 21 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 22 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 23 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Ir bendra Teisės departamento pastaba.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Kuriai komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ir komitetas pritarė. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas XIIP-2049(2) priimtas. (Gongas)
11.05 val.
Pajūrio juostos įstatymo Nr. IX-1016 1, 4, 5, 6 ir 7 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2050(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.20 klausimas – Pajūrio juostos įstatymo 1, 4, 5, 6 ir 7 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2050(2). Priėmimas. Pranešėjas – K. Mažeika. P. Urbšys – dėl vedimo tvarkos.
P. URBŠYS (MSNG). Dėl priimto įstatymo. Prašom įskaityti mano balsą už.
PIRMININKAS. Dėkoju. P. Urbšys balsavo už.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio yra Seimo nario S. Gentvilo pasiūlymas. Prašom pristatyti.
S. GENTVILAS (LSF). Įstatyme pamirštas Klaipėdos uosto bendrojo plano paminėjimas. Siūlau jį įtraukti, bet iš esmės nutarta pritarti iš dalies, tai mane tenkina.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu sutarti, kad būtų svarstoma. Komiteto nuomonė?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies, kaip minėjo projekto autorius. Pasiūlymas yra suderintas, ir siūlome pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Projekto autorius sutinka su komiteto nuomone. Galime pritarti bendru sutarimu šiam pasiūlymui, suderintam su komiteto redakcija.
Toliau kitas – taip pat Seimo nario S. Gentvilo pasiūlymas.
S. GENTVILAS (LSF). Atsiimu.
PIRMININKAS. Atsiimate. Tada ir nesvarstome. Su tokiais papildymais galime pritarti 4 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame. 5 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio yra Seimo narių S. Gentvilo, A. Vinkaus, G. Vaičekausko, R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, V. Vingrienės, E. Gentvilo, A. Syso, D. Kepenio pasiūlymas. Kas pristato? S. Gentvilas. Maloniai prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Klausimas liečia Neringos savivaldybę ir tvarką, kaip išduodamas statybos leidimas. Pasiūlymas aptartas su ministerija ir Statybos inspekcija. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė taip pat yra pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė, ir galime bendru sutarimu pritarti šiam pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė? Pritariame. Ir visam 6 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl 7 straipsnio – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas yra Teisės departamento pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti pasiūlymui.
PIRMININKAS. Su tokiu pritarimu pritariame bendru sutarimu 7 straipsniui? Pritariame.
Dėl nuomonės Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių, visi vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2050(2) priimtas. (Gongas)
11.08 val.
Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2, 5, 7, 9, 11, 12, 13, 18, 19, 20, 201, 25, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2051(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.21 klausimas – Saugomų teritorijų įstatymo 2, 5, 7, 9, 11, 12, 13, 18, 19, 20, 201, 25, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2051(2). Priėmimas. Pranešėjas – ministras K. Mažeika. Priimame pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti, ir šia nuostata yra papildytas Specialiųjų žemės sąlygų įstatymo projektas.
PIRMININKAS. Ir su tokiu pritarimu pritariame bendru sutarimu 5 straipsniui. Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 8 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 9 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 10 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 11 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti ir išdėstyti pagal siūlomą formuluotę.
PIRMININKAS. Su tokia komiteto nuomone pritariame visam 11 straipsniui bendru sutarimu. 12 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 13 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 14 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 15 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Yra Teisės departamento pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komitetas jam pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Kitas pasiūlymas taip pat Teisės departamento.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komitetas taip pat pritarė.
PIRMININKAS. Trečias Teisės departamento pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Dėl įsigaliojimo datos. Atsiprašau. Komitetas pritarė dėl įsigaliojimo datos.
PIRMININKAS. Komitetas pasiūlė savo redakciją. Ir tokiai redakcijai?..
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Siūlome pritarti.
PIRMININKAS. Su visa šia redakcija galime pritarti visam straipsniui. Dėl motyvų už ir prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: vienbalsiai – visi balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2051) priimtas. (Gongas)
11.11 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2052(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.22 klausimas – Statybos įstatymo 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2052. Pranešėjas taip pat ministras K. Mažeika. Priėmimas.
Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies. Siūloma formuluotė, kad jeigu statinio projektas buvo pradėtas rengti iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo, jis turi atitikti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo numatytus reikalavimus.
PIRMININKAS. Su tokia komiteto nuomone galime pritarti visam 1 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl 2 straipsnio taip pat Teisės departamento pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komitetas jam pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Ir yra…
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Yra komiteto pasiūlymas.
PIRMININKAS. Antras Teisės departamento pasiūlymas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komitetas taip pat jam pritarė.
PIRMININKAS. Pritarė ir komitetas suformulavo. Tokiam pasiūlymui pritardami pritariame visam 2 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymų.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ir vienam, ir kitam.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Dėl įsigaliojimo datos.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu pritarti šiam straipsniui? Pritariame.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: visi vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2052) priimtas. (Gongas)
11.14 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 17, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2053(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.23 klausimas – Teritorijų planavimo įstatymo 17, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2053. Priėmimas. Pasiūlymų nėra. Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. 3 straipsnis. Pritariame. 4 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 78 Seimo nariai, visi balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2053) priimtas. (Gongas)
11.15 val.
Triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2054(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.24 klausimas – Triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2054(2). Priėmimas. Pasiūlymų priėmimo stadijoje negauta. Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai, vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2054(2) priimtas. (Gongas)
11.16 val.
Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2055(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.25 klausimas – Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2055(2). Priėmimas. Pasiūlymų negauta priėmimo stadijoje. Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų už, prieš neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių, vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2055(2) priimtas. (Gongas)
11.17 val.
Vandens įstatymo Nr. VIII-474 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1826 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2056(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.26 klausimas – Vandens įstatymo Nr. VIII-474 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1826 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2056(2). Priėmimas.
Dėl 1 straipsnio yra pasiūlymas. Iš trijų straipsnių yra vienas. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašom, komiteto nuomonė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti ir atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą išdėstyti įstatymo redakciją vienu straipsniu pagal teisininkų siūlomas juridinės technikos pastabas.
PIRMININKAS. Aišku, gerai.
Motyvai prieš – S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Aš atsiprašau, aš dėl antros Teisės departamento pastabos norėčiau prieš pasisakyti.
PIRMININKAS. Prašom kalbėti.
S. GENTVILAS (LSF). Iš esmės gal ir nuovargis kankina, bet norėčiau atkreipti dėmesį, kad vienas iš šito įstatymo niuansų yra toks, kad kartais perkeliama ir ypatingai sugriežtinama tvarka. Šiuo atveju Teisės departamento pasiūlymu iš esmės uždraudžiamos užtvankų statybos visoje Lietuvoje. Jeigu seniau buvo galima reglamentuoti ministro įsakymu ir ministras pasakydavo, pavyzdžiui, upėse, trumpesnėse negu 60 kilometrų, upių ruožuose, kurie yra saugomose teritorijose, Nemune yra draudžiama užtvankų statyba, tai dabar yra įdėtas imperatyvas, kad jeigu, pavyzdžiui, bet kokioje upės atkarpoje, žemupyje yra saugoma teritorija, tai aukštupyje jau nebegalima statyti užtvankos. Iš esmės tai yra labai radikalus siūlymas, kuris užkerta kelią bet kokiai užtvankų statybai. Komitete mes esame kalbėję, kad turėtų būti ne taip griežtai reglamentuojama. Kviesčiau nepritarti Teisės departamento pastabai, kuri buvo modifikuota ministerijos siūlymu.
PIRMININKAS. Motyvai už – P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas Pirmininke. Iš tiesų komitete daug diskutavome dėl šios pataisos, todėl turėčiau paprieštarauti Simonui. Šiandien lygiai taip pat ministro įsakymu galima uždrausti užtvankų statybą daugelyje upių, tačiau tai daroma išvardinant upes. Dabar taip ir daroma, kad visi upeliūkščiai išvardinami pavadinimais. Logikos čia nelabai yra ir buvo ministerijos siūlymas nuostatą perkelti į įstatymą, apibrėžiant ir duodant nuorodą, kad upės arba jeigu jų dalys patenka į saugotinas teritorijas, tokiu atveju jose negalima statyti užtvankos. Taip, tai didelis procentas upių, bet mes kelkime sau klausimą, ar Lietuva turi perspektyvų hidroenergijos srityje, kam to reikia? Atsinaujinantys ištekliai Lietuvoje vystosi visiškai kitomis kryptimis, tai yra saulės ir vėjo energija, tai yra tikrai perspektyvu technologiškai, Lietuva nėra kalnų šalis ir apie hidroenergiją čia nėra ko kalbėti. Gerai.
Klauskime savęs, kam dar tų užtvankų galėtų reikėti? OK, rekreacijai, turizmui. Malūnai, kalbama, štai kaip gražu prie malūno, tačiau turizmui užtenka ir imitacinių užtvankų. Tu tą malūną gali pastatyti, ratą besisukantį primontuoti ir visa kita visiškai netvenkdamas upės tėkmės. Nereikalingos realios užtvankos visai rekreacijai ir visa kita. Kalbėti apie senų atstatymą tikrai šiame kontekste nereikėtų ir mes priėmę šį įstatymą, aš manau, galime paieškoti formuluotės ar kokios nors išlygos, o ką daryti su tais, vadinkime, turistiniais objektais ir senųjų malūnų atstatymu, bet tai neliečia šito klausimo šiandien.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl pasiūlymo už, prieš kalbama po vieną. Dėl straipsnio. Gerbiami kolegos, turime dabar balsuoti, kad būtų išdėstyta nauja redakcija komiteto pasiūlymu.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, kaip komitetas pritaria atsižvelgdamas į Teisės departamento pasiūlymus.
PIRMININKAS. Kadangi nuomonės išsiskyrė, prašau balsuoti. Tie, kurie pritaria komiteto nuomonei, balsuoja už. (Balsai salėje)
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 58, prieš – 9, susilaikė 20 Seimo narių. Naujai redakcijai pritarta.
4 straipsnis dėl įsigaliojimo.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Redakcinio pobūdžio, komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Redaktorės numeraciją suredaguos.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Įsigaliojimui pritariame bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso. Motyvai prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, tai ką, mes didžiuojamės Ginučių malūnu, Belmonto užtvanka, bet aibė Lietuvos malūnų nebegalės būti atstatyti po šito įstatymo tokios korekcijos. Yra aibė dokumentų, kurie įrodo istorinius šaltinius, kad gali egzistuoti. Ir pateikti, kad Lietuvoje užtvankos įrengiamos tik dėl hidroenergijos, tai nepatvankines užtvankas jau dabar gali daryti, bet atkurti malūnus, kurie egzistavo ir puošė Lietuvos kaimus ir regionus, tai tikrai galėtume. Aš po tokios redakcijos susilaikysiu.
PIRMININKAS. Motyvai už – K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš tiesiog noriu atkreipti dėmesį į vieną labai svarbų klausimą – tai Kauno hidroelektrinę. Tiek metų diskutuojame ir žadame, kad bus įrengtas žuvų takas. Šis klausimas aktualus, kalbame apie visas užtvankas, kurias reikia atkurti, kurių nereikia, kurias išsaugoti. Tik viena mane baimina, ar bus tos užtvankos, kurios yra, kurios seniai buvo, irgi išsaugotos galbūt su žuvų takais, bet HES žuvų takas yra būtinas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir motyvai už – K. Mažeika. Įjungta.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Gerai, ačiū, Pirmininke. Aš tik, kolegos, paminėsiu tą faktą – mes turime Anykščiuose užtvanką, kuri negeneruoja elektros, ji tiesiog yra. Rekreaciniu požiūriu galbūt yra daugiau vandens, bet tam yra numatytas finansavimas. Savivaldybė su tuo sutinka. Pasekmės, jeigu mes sureguliuojame taip, kad žuvys galėtų praplaukti neršti į aukštupį, tai savivaldybė mato, kad reikės daugybės lėšų sutvarkyti pakrantėms, kurios šiandien yra uždumblėjusios, apaugusios augmenija. Jeigu nukris vandens lygis, keletas metrų dumblo tiesiog smirdės visame miestelyje ir bus didžiulės investicijos sutvarkyti tas pakrantes.
Statydami užtvankas mes pirmiausia turime galvoti ne apie tai, kad bus kam nors daugiau vandens, kas nors galės daugiau maudytis ar braidyti gilesniuose vandens plotuose, bet turime galvoti apie pasekmes, kurios gali būti po to. Statyti užtvankas… Iš viso Europoje yra kita praktika – kaip tik atlaisvinti tiek žuvims kelius, tiek mažai laivybai, ką kolegos ir pastebėjo dėl Kauno hidroelektrinės, kad šiandien laivyba negali vykti vien dėl esančių statinių. Manau, kad turime galvoti apie daugiau faktorių, o ne tik apie tai, kad kam nors būtų patogu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau dėl motyvų neužsirašė Seimo nariai. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 71, prieš – 1, susilaikė 19 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2056) priimtas. (Gongas)
11.28 val.
Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 2 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2057(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.27 klausimas – Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 2 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2057. Priėmimas.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Ir 2 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 3 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų už, prieš neužsirašė.
Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai – vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2057) priimtas. (Gongas)
11.29 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 13, 21, 34, 48 ir 51 straipsnių pakeitimo ir 22 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2058(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.28 klausimas – Žemės įstatymo 2, 13, 21, 34, 48 ir 51 straipsnių pakeitimo ir 22 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2058. Priėmimas.
Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 8 straipsnio – įstatymo įsigaliojimas – yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies. Ir siūloma įsigaliojimo data – 2023 m. sausio 1 d.
PIRMININKAS. Su tokiu pasiūlymu pritariame visam šiam straipsniui, įstatymo įsigaliojimui. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai, visi vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2058(2) priimtas. (Gongas)
11.31 val.
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 10 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2060(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.29 klausimas – Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 10 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2060(2). Priėmimas. Pasiūlymų negauta. Priimama pastraipsniui. 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 3 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas 2020 m. sausio 1 d. – irgi pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai, visi vienbalsiai pritarė įstatymo projektui. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2060(2) priimtas. (Gongas) (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, kadangi gerokai vėluojame – yra daug lydimųjų įstatymų ir pagrindinis įstatymas užėmė daug laiko, ar galėtume pritarti, kad būtų Vyriausybės pusvalandis, ne valanda? (Balsai salėje)
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Pritariame.
PIRMININKAS. Ar balsuojame, ar kaip darome? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas už pusvalandį, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 95 Seimo nariai: už pusvalandį balsavo 75. Pritarta, kad būtų Vyriausybės pusvalandis. Dėkoju.
11.34 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 2 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2061(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.30 klausimas – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 2 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2061(2). Priėmimas. Yra Teisės departamento redakcinė pastaba. Toliau priimame pastraipsniui. 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu? Pritariame. 3 straipsniui – įstatymo įsigaliojimas 2020 m. sausio 1 d. – pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: visi vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2061) priimtas. (Gongas)
11.35 val.
Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2839(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.31 klausimas – Žuvininkystės įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2839. Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų negauta. Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas nuo 2020 m. sausio 1 d. Pritariame bendru sutarimu. Dėkoju.
Dėl motyvų už ir prieš Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: vienbalsiai – visi balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2839) priimtas. (Gongas)
11.36 val.
Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2840(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.32 klausimas – Žemės mokesčio įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2840. Yra du straipsniai. Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Yra Seimo Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Taip pat galime ir šiam straipsniui pritarti bendru sutarimu. Pritariame. Dėl motyvų už ir prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: visi vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2840) priimtas. (Gongas)
11.38 val.
Želdynų įstatymo Nr. X-1241 8, 9 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2841(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.33 klausimas – Želdynų įstatymo 8, 9 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2841. Priėmimas. Priėmimo stadijoje pasiūlymų negauta. Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 3 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 4 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: visi 90 vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2841) priimtas. (Gongas)
11.39 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Sovietų Sąjungos vykdyto Krymo totorių tautos naikinimo pripažinimo genocidu“ projektas Nr. XIIIP-3476(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, bendru sutarimu pritarėme, kad į darbotvarkę būtų įtraukta, į rezervinius klausimus būtų įtraukta Seimo rezoliucija dėl Krymo totorių tautos naikinimo pripažinimo genocidu. Siūlau dabar tą rezoliuciją pateikti, svarstyti ir priimti. Seimo rezoliucijos „Dėl Sovietų Sąjungos vykdyto Krymo totorių tautos naikinimo pripažinimo genocidu“ projektas Nr. XIIIP-3476. Pranešėjas – A. Ažubalis.
S. Gentvilas dėl vedimo tvarkos.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Pirmininke, turime įstatymų, kurie numatyti pirmoje darbotvarkės pusėje. 20 minučių iki Vyriausybės posėdžio, ar negalėtume imtis klausimų pagal pagrindinę darbotvarkę?
PIRMININKAS. Procedūrą pradėjome, taip buvome nutarę, tai būtų gerai, kad ją ir pabaigtume. (Balsai salėje)
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, kolegos, reikia pasakyti, kad teikdami šios rezoliucijos projektą mes tęsiame Lietuvos seimų tradiciją įvardinti totalitarinių represinių režimų nusikaltimus tautoms. Tą jau padarėme anksčiau priimdami rezoliucijas dėl Ukrainos Holodomoro ir armėnų tautos genocido. Tokia politinė praktika yra svarbi ne tik dėl istorinės tiesos įtvirtinimo mūsų visuomenėse, bet ir siekiant pasipriešinti istorijos klastojimui, perrašinėjimui, kas jau tapo įprasta Kremliaus politikos praktika, kurios pagrindinis tikslas yra pateisinti ir išbalinti tamsiausius savo vykdytos ir vykdomos politikos puslapius, ar tai būtų praeityje vykdyti komunistinės Sovietų Sąjungos nusikaltimai, ar šiandieninės Rusijos karai, priespauda, represijos, kurios ir šiuo metu vykdomos prieš čečėnų, gruzinų, ukrainiečių ir totorių tautas.
Todėl mes ir siūlome pasmerkti 1944 metų totalitarinio Sovietų Sąjungos režimo suplanuotą ir įvykdytą Krymo totorių tautos naikinimą ir deportaciją iš jų tėvynės Krymo pusiasalio į negyvenamas Centrinės Azijos sritis. Nuo bado, ligų ir kankinimų iš 200 tūkst. ištremtųjų mirė 40 % per pirmus metus. Ir mirė daugiausia moterys ir vaikai. Todėl prisimindami Krymo totorių skausmą ir kančias siūlome, kad Lietuvos parlamentas pripažintų 1944 metų Sovietų Sąjungos įvykdytus nusikaltimus prieš Krymo totorių tautą genocidu. Tik noriu dar pasakyti, kad gegužės 18 dieną Ukraina ir pasaulis paminėjo Krymo totorių deportavimo iš jų tėvynės aukas. Tą dieną pirmasis Krymo totorių ešelonas ir buvo išsiųstas į Centrinę Aziją. Taigi šio dokumento svarba yra ne tik istorinė, ji tiesiogiai siejasi su dabartimi.
Rusijai prieš penkerius metus okupavus ir aneksavus Krymą, Krymo totoriai ir dabar negali laisvai išpažinti savo religijos, uždaromi jų kultūros centrai ir per šį laikotarpį 30 tūkst. (30 tūkstančių!) totorių buvo priversti palikti gimtuosius namus. Taigi antrą kartą vyksta totorių išvalymas, išvarymas iš Krymo pusiasalio. Antrąkart per 75 metus. Todėl, kolegos, siūlau palaikyti istorinę tiesą, teisingumą ir dabartinę situaciją taip pat akcentuojant, kad ir dabartinė situacija yra nepakenčiama tarptautinės teisės požiūriu. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori keletas Seimo narių. Klausia A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Pritardamas teksto turiniui ir politiniam aktualumui, vis dėlto norėčiau paklausti, kodėl taip greitai ta rezoliucija gimė? Galėjo būti klausymai, labiau civilizuotai ir aš manau, kad būtų buvęs dar tvirtesnis šios rezoliucijos teksto pagrindimas? Ačiū.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Galiu pasakyti, kad iš tikrųjų mes šiek tiek praleidome gegužės mėnesį, kada Ukrainoje ir pasaulyje vyko, buvo paminėta genocido prieš Krymo totorius diena. Kita vertus, susizgribome ir komitete buvo apsvarstytas šis rezoliucijos projektas. Taip pat jis buvo nusiųstas Užsienio reikalų ministerijai, iš ten gautos pastabos komitete buvo įvertintos. Tik vieną priekaištą galiu prisiimti, kad iš tikrųjų, pone Gumuliauskai, mes jūsų komisijos per neapsižiūrėjimą neinformavome. Tai pripažįstu.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamasis pranešėjau, gerai, kad susizgribote, kaip sakote, bet ar ši rezoliucija, gera rezoliucija, susijusi konkrečiai su Seimo Pirmininko vizitu į Ukrainą, ar ne?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kaip jūs matote, yra antras rezoliucijos projektas, pirmas buvo užregistruotas prieš gerą dešimtį dienų. Atvirai kalbant, manau, niekas neįsižeis, aš tikrai nelabai seku Seimo Pirmininko, atsiprašau, užsienio keliones, kadangi specializuojuosi šiek tiek kitoje srityje.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, iš tikrųjų, man atrodo, tai žingsnis, kurį mums jau seniai reikėjo padaryti. Pavyzdį parodė Latvija ir Ukraina. Aš norėčiau paklausti, ar mes priėmę šią rezoliuciją galėtume pasiųsti žinutę ir daugiau Vakarų valstybių, kad šita tragedija būtų prisiminta ir tai, kas iš tikrųjų vyko, turėtų būti įvardinta tais tikrais vardais. Galbūt mums šiuo atveju reikėtų ir paraginti mūsų Užsienio reikalų ministeriją šiek tiek aktyviau imtis ir tos informacijos sklaidos reikalų? Ačiū.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš manau, kad Užsienio reikalų ministerijai, be jokios abejonės, čia darbo bus pristatant šią rezoliuciją, tačiau, aš manau, ir mūsų Seimo delegacijoms, ypač jų vadovams, tai yra geras koziris rankose ieškant sąjungininkų, ar tai būtų NATO Parlamentinė Asamblėja, ar Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Asamblėja, ar Europos Taryba, rinkti delegacijas, kurios palaikytų šias rezoliucijas ir vienokiu ar kitokiu būdu savo nacionaliniuose parlamentuose jas tvirtintų. Tai yra ilgo proceso pradžia. Latvija, Lietuva, jeigu dabar priimsime, na, toliau žiūrėsime. Bet aš manau, mes visada… Jeigu tarptautiniuose forumuose mes gausime paramą šiam dokumentui iš Kanados, iš Jungtinių Amerikos Valstijų, tai irgi yra labai svarbu.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, mes šiame Seime jau buvome priėmę delegatus Medžliso – totorių parlamento, tai buvo padaryta, jie savo sesiją turėjo. Po to mes priėmėme rezoliuciją, kurioje buvo minima apie mūsų parlamento santykius su jų, Krymo totorių, parlamentu, kuris yra persekiojamas dėl vienintelės priežasties, kad nesutiko su Krymo okupacija. Jūs puikiai atsimenate, kai ponas M. Džemilevas pasakė ponui V. Putinui ne, kad Krymo totoriai nepasiduos ir netaps sudedamąja pritarimo Krymo okupacijai dalimi. Dėl jų atstovų, dėl Krymo totorių atstovų kokia, jūsų nuomone, šioje rezoliucijoje yra pakankama vieta kalbant apie tuos didvyriškus Krymo totorių judėjimo vadovus ir jų parlamento…
PIRMININKAS. Laikas.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). …kurie dar likę Kryme kovoja iki šiol. Kokia būtų jūsų nuomonė apie tai? Ačiū.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš manau, kad tie žmonės nusipelno pagarbos, o šis dokumentas, jeigu mes priimsime, jiems, patikėkite manimi, bus labai rimta atrama jų tarptautiniuose reikaluose ginant ne tik Krymo totorius, bet ir pristatant Krymo pusiasalio okupaciją ir aneksiją. Tai jiems būtų labai svarbu.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, niekam ne paslaptis, kad Rusijoje tebegajos tos kolektyvinės atsakomybės idėjos už kolaboravimą nacistinės okupacijos metais. Kaip žinote, šiais metais buvo išleistas netgi vadovėlis iš Krymo istorijos, kur totoriai visi in corpore buvo apkaltinti kolaboravimu ir dėl to jie tariamai buvo ištremti. Kokia vis dėlto dabar padėtis Krymo totorių mokyklose, gal jums žinoma, būtent Kryme, ar jie gali laisvai nagrinėti tą savo tragišką tautos istoriją?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Tikrai ne, tikrai to nėra. Galiu pasakyti dar daugiau, prieita iki absurdo. Jeigu šeimoje aptinkamas ne vadovėlis, o turiu minty, pavyzdžiui, religinė knyga Koranas, tai yra labai rimtas pagrindas persekioti žmogų, tą asmenį arba tą šeimą. Tai yra ne vienas atvejis, tai yra užfiksuota ir perduota Europos Žmogaus Teisių Teismui. Ne vienas toks ieškinys yra. Taip, mes įrašome apie tai, kad ten vyksta labai rimta diskriminacija kalbos, kultūros, religijos ir tautybės pagrindu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė. Pagal 184 straipsnį Seimo sprendimai po rezoliucijos projekto svarstymo. Po rezoliucijos projekto svarstymo Seimas nusprendžia, ar priimti rezoliuciją be pataisų.
Motyvai. Motyvai už – Seimo narys A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš atsisakau žodžio ir siūlau balsuoti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Bendru sutarimu? (Balsai salėje) Reikia balsuoti. Gerai. Kolegos, skelbiu balsavimą.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 77, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Seimo rezoliucija „Dėl Sovietų Sąjungos vykdyto Krymo totorių tautos naikinimo pripažinimo genocidu“ priimta. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Mieli kolegos…
E. Zingeris – replika po balsavimo. Prašau.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ką tik su manimi susisiekė vienas iš Lietuvos istorinės totorių bendrijos vadovų A. Jakubauskas. Kadangi tai buvo ir Sąjūdžio žmogus, tai vietinė mūsų totorių bendruomenė reiškia didžiausią padėką Lietuvos Respublikos Seimui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū kolegai.
11.52 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 13, 14, 20 ir 201 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2984(2) (priėmimas)
Skelbiu darbotvarkės 1-3 klausimą – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2984(2). Priėmimas. Informuoju Seimą, kad buvo Seimo nario S. Gentvilo pasiūlymai, jis juos atsiėmė.
Priėmimas vykdomas pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3, 4, 5 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime juos visus kartu priimti? Galime priimti.
Motyvai dėl viso įstatymo projekto. K. Masiulis. Jo nėra.
Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 75, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2984) priimtas.
11.54 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 16 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2985(2) (priėmimas)
Lydimasis – Elektros energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2985(2). Priėmimas.
Pastraipsniui. Dėl 1, 2 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Priimame. Dėl 3 straipsnio yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pasiūlymui pritarė ir mes galime pritarti ir 3 straipsnį galime priimti. Priimame. Dėl 4 straipsnio – Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas jam pritarė ir Seimas pritaria taip pat. 4 straipsnį galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2985(2) priimtas. (Gongas)
11.55 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1937(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Energetikos įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1937(2). Priėmimas. Pasiūlymų nėra gauta. Pastraipsniui. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai, 75 Seimo nariai vienbalsiai pritarė Energetikos įstatymo projektui. (Gongas) Priimta.
11.56 val.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 3, 4, 5, 6, 9, 10, 11, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3252(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo projektas Nr. XIIIP-3252(2). Priėmimas. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas jam pritarė ir suredagavo pagal jų pasiūlymus. Galime tam pritarti? Galime. Ir 1 straipsnį galime priimti? Priimta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimame. Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė, ir mes pritariame taip pat. Suredaguotas. Ir 3 straipsnį priimame. Dėl 4, 5, 6 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Priimame. Dėl 7 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pasiūlymui pritarė, suredagavo. 7 straipsnį galime, pritardami komiteto ir Teisės departamento redakcijai, priimti? Galime. Dėl 8, 9, 10 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Priimame. Dėl viso įstatymo projekto – K. Starkevičius. Motyvai. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų aš noriu nuraminti tuos kolegas, kurie abejoja, kad bus atlyginta teisėta kaina. Tikrai bus atlyginta rinkos kaina. Yra vertinimai tos žemės ir dabar galima iš Registrų centro duomenų rasti, tačiau jeigu tas savininkas, iš kurio paimama žemė, nesutiks su ta kaina, galės būti dar vienas papildomas nepriklausomas vertinimas, o jeigu dar ir po to nesutiks su kaina, tada – teisinis procesas. Tačiau pačiam geležinkelio tiesimui tai netrukdys, nes žemė bus paimta, o atlyginimo būdas bus ginčijamas. Tad siūlau balsuoti ir pritarti šiam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų išsakytas mintis. Kolegos, balsuojame dėl Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3252(2) priimtas. (Gongas)
11.59 val.
Maisto įstatymo Nr. VIII-1608 2, 4, 6, 7, 9, 11, 12, 121, 122, 123, 124, 127 straipsnių, ketvirtojo1 skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 41, 42, 43 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-2993(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Maisto įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2993(2). Priėmimas. Pastraipsniui. Dėl 1, 2 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Priimame. Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė. Galime pritarti komiteto suredaguotam pagal Teisės departamento pasiūlymą straipsniui? Galime. Ir visą straipsnį galime priimti? Galime. Dėl 4 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas dėl datos suredagavimo. Komitetas tam taip pat pritarė. Pritariame ir visą 4 straipsnį su dar viena Teisės departamento pasiūlymo redakcija (techninio pobūdžio) galime priimti? Priimame. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Priimame. Dėl 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Priimame.
Dėl 13 straipsnio Teisės departamento pasiūlymas. Yra komiteto nuomonė – pritarta iš dalies. Prieštaraujančių nėra. Pritariame iš dalies komiteto suredaguotam pagal Teisės departamentą šiam straipsniui. 13 straipsnį priimame? Priimame.
14, 15, 16, 17, 18 straipsniai. Pasiūlymų dėl šių straipsnių nėra gauta. Juos galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 67, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2993) priimtas. (Gongas)
12.01 val.
Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 5051 straipsniu ir 589, 614 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1998(3) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1998(3). Priėmimas. Atsiprašau, kolegos, atidėtas balsavimas. Balsuojame.
Balsavo 48 Seimo nariai. Lauksime geresnių laikų.
Gerbiami kolegos, norėčiau pasitarti dėl Žemės gelmių įstatymo. Paketas yra labai didžiulis ir aš matau, kad salėje išties mažėja Seimo narių, todėl gal galime vakarinio posėdžio metu nespėtus apsvarstyti rytinio posėdžio klausimus svarstyti? Vakariniame posėdyje. O dabar dirbame pagal darbotvarkę, svarstome kitus numatytus įstatymų projektus, praleisdami Žemės gelmių įstatymą. Galime bendru sutarimu jį svarstyti vakariniame posėdyje? Dėkoju. Bendru sutarimu tam pritarėme.
Dėl 1-9 klausimo – Peticijų įstatymo projekto yra užregistruota pasiūlymų. Siūlau dabar nesvarstyti.
12.03 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1666(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo projektas Nr. XIIIP-1666(2). Priėmimas. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? Priimame. Dėl 2 straipsnio yra Seimo narės A. Kubilienės pasiūlymas. Kolegos, yra tik įsigaliojimo laiko redagavimas. Tai yra ne gegužės 1 diena, o lapkričio 1 diena. A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Taip, iš tikrųjų, ką jūs ir paminėjote, truputį nukeliama data, kad verslas spėtų pasiruošti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, galime tam pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu. Visą 2 straipsnį galime priimti? Priimame.
Dėl viso įstatymo projekto A. Veryga – motyvai už.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Iš tikrųjų, kolegos, aš labai džiaugiuosi, kad mes jau priartėjome prie sprendimo priėmimo. Norėčiau tik keletą argumentų pasakyti tiems, kurie skeptiškai žiūrite į šitas priemones.
Vienas iš pagrindinių argumentų, dėl ko vis dėlto reikėtų apsispręsti ir tokiomis prekėmis nebeprekiauti, yra socialinio išmokimo fenomenas. Jeigu mes iš tikrųjų norime, kad mūsų vaikai nevartotų alkoholinių gėrimų, kad jiems nebūtų tam tikras elgesys programuojamas nuo to amžiaus, kai jie savęs dar sąmoningai net ir neatsimena, manau, logiška atsisakyti tokių prekių, juo labiau kad tabako kontrolės srityje tokie sprendimai galioja daugelį metų. Kai kas turbūt dar prisimenate šokoladines cigaretes, cigaretes, kurios imituodavo kramtomąją gumą. Daugybę metų šitos prekės yra dingusios iš parduotuvių ir nemanau, kad jų kas nors būtų pasigedę ir kad būtų įvykusi kažkokia problema. Aš kviesčiau palaikyti šias įstatymo pataisas ir manau, kad nereikia vaikams nuo pirmų gyvenimo metų švenčių susieti su gėrimu, juo labiau pastatyti jiems ant stalo butelį, kuris yra ir pavadinamas konkretaus alkoholinio gėrimo pavadinimu, sudėliojamos taurės. O paskui, kai jau artėja išleistuvės ir šimtadieniai, mes labai stebimės, kad mūsų vaikai elgiasi keistai ir taip, kaip mes nenorėtume, kad jie elgtųsi, nors patys to elgesio ir išmokome nuo pirmųjų gyvenimo metų. Kviesčiau palaikyti šitas pataisas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, iki kokio radikalumo reikia nueiti su savo mąstysena, kad peržengtum, sukurtum įstatymą, kuris yra griežtesnis už pačią griežčiausią Saudo Arabijos šariato sistemą? Šituo įstatymu, aš atkreipiu dėmesį, bus draudžiama gaminti. Gaminti ir eksportuoti produktus. Net Saudo Arabijoje, kuri totaliai uždraudusi alkoholį, yra leidžiama gaminti žaislus, kurie imituoja dalykus. Aš suprantu, jeigu būtų draudžiama parduoti, bet dabar yra 8 punkte pasiūlymas „ir gaminti“. Vadinasi, Lietuvoje įmonės negali net kurtis ir gaminti dalykų eksportui. Iki kokio radikalumo reikia nueiti su savo mąstysena ir drausti eksportuoti? Kaip mes norime apsijuokti prieš pasaulį! Tuos, kas nori tikrai apsijuokti prieš pasaulį su savo radikalumu, kviečiu balsuoti už. Tuos, kas nenori, kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Dėkojame. A. Kubilienė – motyvai už.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų buvo išsakytas ne vienas argumentas ir daug kalbėta. Man norisi priminti balsavimą svarstymo stadijoje. Prieš tai tikrai nė vienas prieš nebalsavo. Buvo nedidelė dalis parlamentarų, kurie susilaikė balsavimo metu, ir kai kalbėjau su jais, jie pasakė, kad iš tikrųjų yra neaiški notifikavimo procedūra. Šiandien mes drąsiai galime pasakyti, kad tiek Pasaulio prekybos organizacija, tiek Europos Komisija, tiek Europos Sąjungos šalys neturėjo pastabų ir kritikos dėl šito projekto.
Taigi, gerbiami kolegos, ypač atkreipiu liberalų dėmesį, kad jūsų manipuliavimas tokiais dalykais, kas čia šiandien buvo išsakyta, iš tikrųjų nėra korektiškas. Prisiminkime saugaus eismo taisykles. Tam tikri draudimai formuoja mūsų elgesį. Šiandien jau niekas nedrįsta vairuoti automobilio neprisisegęs saugos diržų, nes draudimas važiuoti neprisisegus saugos diržu suformavo tokį mūsų elgesį. Todėl manau, kad tikrai tai yra puikus projektas. Analogija yra Tabako kontrolės įstatyme ir tikrai, kolegos, kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, aš nesu prieš, bet mes, atrodo, norime viską surašyti į įstatymus. Net tuos pačius žaislus arba ką nors panašaus, tą, kas mums primena, tarkime, butelį ar dar ką. Bet alkoholiniai gėrimai parduodami ir skardinėse. Ir alus parduodamas skardinėse, tai galbūt skardines išimkime. Kai kas žaidžia boulingą. Man, pavyzdžiui, boulingo kėgliai panašūs į butelį. Tai ir kėgliais uždrauskime žaisti. Savaime suprantama, aš niekada pats nenešiu ir nepirksiu vaikams to butelio, bet ne todėl, kad jūs įrašysite į įstatymą. Todėl, kad aš suprantu. Ir kai dauguma kalbėjo apie kovą su alkoholiu, tai buvo daugiau kalbėta apie švietimą. Visose diskusijose kalbėjome, kad mes šviesime, kad nevartotų. Ne kokiomis nors represinėmis priemonėmis bandysime uždrausti.
Iš tikrųjų mes dar kartą sukelsime tam tikrą šypseną. Vėl daug kas klaus, galbūt ne visi, kuo jūs čia užsiimate parlamente. Visiems suprantamas buvo akcizo didinimas, galbūt viešas alkoholio vartojimas, taip, tai yra priemonės. Bet jeigu pradėsime kovoti su kuo nors panašiu į ką nors panašų, tai iš tikrųjų daugiau šypsosimės vieni iš kitų, negu bandysime rimtai žiūrėti į mūsų žmones, kurie, kam reikia, supranta. Kas nesupranta, tai įpila dar alkoholio savo vaikams. Apie tai reikia kalbėti daugiau, o ne apie tokias smulkmenas. Aš susilaikysiu balsuodamas, nors esu įsitikinęs, kad tas įstatymas bus priimtas ir visi sakys, kaip štai mes kovojame su alkoholiu. Sėkmės.
PIRMININKĖ. Ačiū. K. Starkevičius – motyvai už.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų esu už, nes vaikas, vaiko sąmonė veikiama nuo pat mažų dienų, nuo tada, kai jis ištaria pirmą žodį, kai jis su tėvais atsisėda prie bendro stalo ir kai mato tą vaikišką lyg ir žaislą ir iš jo išimamą saldainį, jo pasąmonėje formuojasi jo ateitis, kad sulauksiu tam tikrų metų ir aš galėsiu jau iš tokio paties butelio paragauti to tikro eliksyro, gėrimo, kurį ir suaugę vartoja. Taip, šeimos, kurios šiandien tai supranta, sąmoningos, savo stalų nepuošia šiomis puošmenomis, tačiau yra ir kitokių šeimų, kurios galbūt nemąsto, gal to švietimo trūksta, apie ką kolegos prieš tai kalbėjo. Aš manau, dėl to vaikų žaislų arsenalas visiškai nenukentės, jeigu mes tokius žaislus išimsime iš prekybos. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Čmilytė-Nielsen – motyvai prieš.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, man rodos, kad kovodami prieš alkoholizmą mes nueiname į kraštutinumus ir imamės priemonių, kurios yra imitacinės. Šiuo atveju mes svarstome įstatymą, kurio vienintelis tikslas yra uždrausti vaikišką šampaną. Ar priimsime atskirą įstatymą drausti, tarkime, vaikams žaisti su žaislais, kurie imituoja šaunamuosius ginklus, ar dar ką nors panašaus. Mano galva, mes nueiname į kraštutinumus ir, užuot kalbėję apie tai, kad vaikų sąmonė yra labiausiai veikiama aplinkos, suaugusiųjų elgesio, ir švietimu, kitomis priemonėmis sprendę tuos užsibrėžtus tikslus, kurie yra kilnūs, jūs jų siekiate priemonėmis, kurias galiu apibrėžti tik kaip parodiją. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Kupčinskas – motyvai už.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų daug kas priklauso nuo švietimo, nuo šeimos auklėjimo ir tai turbūt svarbiausia. Bet pripažinkime, mūsų valstybėje ne visos šeimos, ne visi valstybės piliečiai elgiasi atsakingai ir ne visi apie tokius dalykus nusimano, kad tai gali pakenkti tolesniam individo vystymuisi. Todėl valstybės įsikišimas šiuo atveju, aš manau, yra tikslingas. Kitas dalykas, manau, kad tai yra kur kas blaivesnis, padoresnis, racionalesnis ir protingesnis siūlymas negu ankstesni visi draudimai, susiję su Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimais. Jeigu būtų buvę pradėta nuo tokių sprendimų, aš manau, visuomenė būtų labiau pateisinusi.
Kitas dalykas, žiūrint į statistiką, tai tokių importuojamų butelių Lietuvoje parduodama daugiau kaip pusė milijono. Vadinasi, vos ne kiekvieno vaiko gimtadienyje per metus atsiranda toks butelis. Aišku, mes apeliuojame į sąmoningumą, švietimą, bet vis dėlto aš manau, kad šis draudimas yra pateisinamas visuomenės gerovės atžvilgiu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projekto. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 53, prieš – 7, susilaikė 13. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, žengtas naujas precedentas, kad mes įžengėme į gamybos uždraudimą, kad uždrausta gamyba, ne pardavimas. Tai reiškia, kad mes radikalizuojame kai kuriuos dalykus net iki to, kad mes negalėsime eksportuoti į šalis mūsų savoje šalyje pagamintų produktų. Tebūnie jie neparduodami, bet kad jų gaminti jau nebegalima ir eksportuoti, tai čia jau yra naujas precedentas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Replika po balsavimo – A. Kubilienė. Prašau, kolege.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, norėčiau padėkoti visiems, kurie balsavo už. Šitas įstatymo projektas iš tikrųjų formuos naują elgesį. Tai yra labai svarbu.
PIRMININKĖ. Ačiū.
12.15 val.
Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3418 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo projektas Nr. XIIIP-3418. Pateikimo tęsinys, nes buvo padaryta pertrauka.
V. Ąžuolas. Prašome pateikti minėtą įstatymo projektą.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šis įstatymo projektas apima naštos pasidalinimą tarp valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų. Kadangi atsitinka situacija, kai yra keičiami įstatymai ir dėl įstatymo pasikeitimo prarandama dalis finansų savivaldybėse, tai šią naštą siūlome koreguoti, kad 70 % naštos tektų valstybės biudžetui, 30 % tektų savivaldybės biudžetui. Bet, žinoma, tai yra tik dalis viso savivaldybių biudžetų finansavimo.
Pats šitas sprendimas kilo darbo grupės metu. Ji buvo sudaryta valdybos. Į ją įeina Finansų ministerija, Savivaldybių asociacija ir Seimo nariai, Biudžeto komiteto nariai. Tai yra tik dalis sprendimų, kuriuos reikia padaryti. Trumpai tiek. Prašome pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Jūs juk registruodamas matėte, kad yra užregistruotas iš esmės toks pat projektas, tik koeficientas – ne 0,3, o 0,2. Ar nebūtų korektiškiau, gerbiant pirminę autorystę, jums registruoti pasiūlymą 0,3 vietoj 0,2, jeigu jūs manote, kad taip yra geriau? Dabar tikrai susidaro įspūdis, kad valdantieji tęsia tą praktiką, kad būtinai nori perimti opozicijos atstovų projektų autorystę ir gerinti savo statistiką. Ar vis dėlto nemanote, kad turėtumėte atsiimti tą projektą?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kaip aš ir minėjau, tai yra kilę iš darbo grupės, kuri buvo sudaryta ir Finansų ministerijos, ir komiteto. Žinoma, ne visi opozicijos nariai turbūt dalyvauja toje darbo grupėje, nors gali dalyvauti. Bet tai yra skirtingi koeficientai, yra 0,2 ir 0,3, jie yra skirtingi. Ką aš ir noriu pabrėžti, kad tai yra dalis visų sprendinių. Tai nėra tik siauras ratas, kad būtent koeficientų, tai yra dalis sprendinių.
PIRMININKĖ. Ačiū. Daugiau norinčių paklausti nėra.
Motyvai po pateikimo. Motyvai už – A. Vinkus. Prašome, kolega.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami kolegos, aš pritarčiau argumentams, kuriuos įstatymo projekto autoriai nurodė aiškinamajame rašte, kad centrinės valdžios mokestinė politika neturėtų būti įgyvendinama savivaldybių sąskaita. Tai yra jeigu savivaldybių gyventojų pajamų netektys susidaro dėl centrinės valdžios sprendimų, tai ir pajamų netekčių naštą didžiąja dalimi turėtų prisiimti valstybės biudžetas. Turime pripažinti, kad valstybė, palyginti su savivaldybėmis, turi didesnių galimybių subalansuoti biudžetą kitais būdais – kitų mokestinių pajamų didinimas, skolinimas ir panašiai. Norint motyvuoti savivaldybes auginti pajamas ir stiprinti jų finansinį savarankiškumą, tikslinga sudaryti galimybę didėti savivaldybių GPM pajamoms. GPM netekčių naštos pasidalinimas tarp valstybės ir savivaldybių kita proporcija nei iki šiol (dabar 50 ir 50 %), manyčiau, būtų teisingesnė siūloma valstybei 70 %, savivaldybėms – 30 %. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, daug kam pritariu, ką pasakė gerbiamas A. Vinkus, bet nepritariu didžiąja dalimi, nes iš tiesų buvo tradicijos iki 2018 metų, kuomet jeigu valstybė, tiksliau, Seimas ir Vyriausybė, priimdavo kokius nors teisės aktus, kurie blogina situaciją savivaldai, arba nesurenkami mokesčiai dėl priimtų teisės aktų, arba didinamos išlaidos, tai buvo kompensuojama 100 nuošimčių. Nežinau, iš kur čia atsiranda tradicijos didelę naštą palikti savivaldybėms, nors jos prie tų sprendimų neprisidėjo. Visada reikalaujame iš savivaldybių, kad paslaugas teiktų kokybiškas, kad prisiimtų sau dalį naštos dėl švietimo, dėl aplinkotvarkos ir kitų darbų, o patys mažiname jų išlaidas.
Aš manau, kad vis dėlto 0,2 yra kur kas geriau negu 0,3, o 0 būtų dar geriau. Tai nematau šio įstatymo projekto esmės, kai jau yra po pateikimo pritarta įstatymo projektui, kur siūloma 0,2. Manyčiau, diskutuoti užtenka erdvės, o čia per pasiūlymus bus galima bet kada pakeisti. Ypač, manau, šioje srityje turi daug žinių ir sugebėjimų Biudžeto ir finansų komitetas ir jis išspręs, kaip yra teisingiausia. Siūlau šiam nepritarti, o paprasčiausiai jau yra priimtas po pateikimo įstatymo projektas, kuris ir turėtų būti toliau svarstomas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame po pateikimo dėl Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 57, prieš – 2, susilaikė 13. Po pateikimo pritarta. Komitetai: kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas ir kaip papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. A. Kupčinskas dėl komitetų? Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, užvakar projekto svarstymo metu, įstatymo projekto pakeitimo metu, buvo paprašyta Vyriausybės išvados. Kadangi čia analogiškas, irgi reikėtų.
PIRMININKĖ. Gerai, aptarsime. Dėl komitetų pasiūlymų nėra? Galime pritarti, kad pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti pratęstoje VI pavasario sesijoje. Pritariame.
Dėl Vyriausybės išvados. Gerbiami kolegos… (Balsai salėje) Prašom, gerbiamas Eugenijau Gentvilai.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, jūs siūlote svarstyti pratęstoje, vadinasi, po liepos 1 dienos, supraskime.
PIRMININKĖ. Taip.
E. GENTVILAS (LSF). Reikėtų, kad mokestiniai pakeitimai, kurie galėtų atsispindėti biudžete, būtų priimami šeši mėnesiai iki įsigaliojimo. Tai labai norėtųsi tiek J. Oleko, tiek šitą pateiktą projektą svarstyti ir priimti galimai iki liepos 1 dienos, kad jeigu būtų priimta, kad galėtume taikyti nuo kitų metų pradžios.
PIRMININKĖ. Suprantama. Ačiū už patikslinimą. Manau, kad mums pavyks tai suderinti, atkreipsime dėmesį į jūsų pastabas.
Dėl Vyriausybės išvados. Gerbiami kolegos, buvo pasiūlymas prašyti Vyriausybės išvados. (Balsai salėje) Pritariame? Pritariame bendru sutarimu? Taip, dėkoju, pritariame bendru sutarimu.
Gerbiamasis P. Čimbaras – dėl vedimo tvarkos. Prašom.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, Seimas buvo apsisprendęs šiandien neišbraukti iš darbotvarkės Peticijų įstatymo projekto Nr. XIIIP-3190. Seimas balsavo. Bet dabar atsirado priėmimo stadijoje… Šiandien buvo užregistruota pasiūlymų. Pagal Statuto 125 straipsnio 3 dalį galima registruoti tik prieš 48 valandas. Jūs nenorite teikti priimti. Tie, kurie teikė pasiūlymus, gali registruoti kaip naują projektą, todėl jūs akivaizdžiai pažeidėte Statutą ir, galiu pasakyti, Seimas nėra A. Širinskienės uždaroji akcinė bendrovė, tad prašom laikytis Statuto.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų griežtą poziciją šituo klausimu. Vertiname ir nepažeidžiame Statuto. Kad išsiaiškintume problemas, kurių iškilo dėl šio įstatymo galimų klaidų, o, kaip žinote, mes siekiame daryti viską, kad klaidų nebūtų ir po to jau priimto įstatymo nereikėtų tuoj pat taisyti, manau, kad…
P. ČIMBARAS (LSDDF). Pirmininke, mes apsisprendėme.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, kaip ir sutarėme dėl Žemės gelmių įstatymo, taip ir šį leiskite nukelti, ir vakariniame posėdyje mes toliau grįšime prie šių įstatymų projektų. Galime šitaip sutarti? Sutariame. Dėkoju. Išsiaiškinsime, ir viskas bus padaryta.
12.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. XIII-1999 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3497 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar liko šešios minutės iki Vyriausybės valandos. Ar galiu pakviesti A. Širinskienę dėl Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos sesijos darbų programos? (Balsai salėje) Galime, čia yra pajuokaujančių kolegų, kurie sako: negalima. Balsuoti nesiūlau. Pateikimas, kad papildytume sesijos darbų programą, ir kolegė pasakys dėl ko. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kaip žinote, 2019 m. balandžio 16 d. Konstitucinis Teismas vertino konstitucinės justicijos byloje Miškų urėdijų reformos įstatymų paketą ir jis buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai dėl priėmimo tvarkos. Mes iki gruodžio 2 dienos turime priimti iš naujo įstatymo pataisas. Būtent dėl to ir teikiamas Seimo nutarimo projektas, kuris leistų mums tas pataisas pradėti svarstyti ir, tikėkimės, laiku, iki gruodžio 2 dienos, priimti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti P. Saudargas. Prašom.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama pirmininke. Vos spėjau užsirašyti. Iš tiesų netikėtas posūkis šiame Seimo posėdyje. Ar jūs nemanote, kad formalumai formalumais, tačiau Konstitucinio Teismo sprendime galbūt yra ir neformali potekstė. Ar jūs nemanote, kad, svarstant iš naujo Miškų įstatymo reformą, reikėtų apsvarstyti, galbūt grįžti ir dėl turinio klausimo? Galbūt per atskaitomąjį laikotarpį turėjome progos įsitikinti, kaip iš tikrųjų vyksta reforma, ar ji vyksta efektyviai, ar ji vyksta… ar iš tiesų viskas buvo jūsų parengta tobulai, galbūt galima ką nors patobulinti, būtent dėl to mes turime grįžti dėl procedūrų.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kolegos, puikiai žinote, kad kiekvienas Seimo narys turi įstatymo iniciatyvos teisę. Aš jau mačiau, kad kolegos įstatymo iniciatyvos teise pasinaudojo registruodami pataisas dėl šio projekto. Seimas kolegialiai sprendžia dėl pataisų vėliau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai. Nėra. Galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Pritariame.
Svarstymas. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Priėmimas pastraipsniui. Vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra. 1 straipsnį priimame. Dėl viso. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 65`4
Seimo nariai: už – 61, prieš – 1, susilaikė 3. Nutarimas papildyti sesijos darbų programą (projektas Nr. XIIIP-3497) priimtas. (Gongas)
Gerbiami kolegos, nekviesiu A. Širinskienės pateikti, nes už dviejų minučių prasideda Vyriausybės valanda.
12.28 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Seimo paskirto papildomo komiteto Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 2, 10, 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1093(2) svarstyti atsisakymo“ priėmimas
Per šį dviejų minučių laikotarpį mes nebent galėtume priimti Seimo protokolinį nutarimą, kuris yra rezervinis 3 klausimas, dėl Seimo paskirto papildomo komiteto svarstyti Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. A. Kubilienė dėl protokolinio nutarimo pakeisti komitetą. Prašo atsisakyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kaip papildomo komiteto, Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo projektą svarstyti. Galime bendru sutarimu tam pritarti? Pritariame. Svarsto tik pagrindinis komitetas. Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.
Ministrai jau renkasi ir prasidės už 1 min. ir 15 sek. Vyriausybės valanda. Kaip ir sutarėme, bus Vyriausybės pusvalandis. Klausia Seimo mažuma – opozicinės frakcijos ir Mišri Seimo narių grupė.
Yra laiko pasakyti, todėl išties pranešu, ko labai maloniai prašė, ką prašė pranešti Lietuvos Respublikos Seimo Žemaičių parlamentinės grupės pirmininkė R. Šalaševičiūtė. Ji teigia, kad 13 valandą maloniai kviečia Žemaičių parlamentinės grupės Seimo narius, kurie yra šios grupės nariai, susirinkti į Tarybos salę, kurioje vyks Žemaičių parlamentinės grupės posėdis. Dėkoju.
12.28 val.
Informaciniai pranešimai
Ir dar noriu perskaityti vieną pranešimą – Lietuvos Respublikos Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos protokolą. Svarstyta dėl Seimo nario M. Adomėno prašymo priimti į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakciją.
Ir Seimui – M. Adomėnas taip pat kreipėsi ir prašo būti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariu.
12.30 val.
Vyriausybės pusvalandis
Gerbiami kolegos, 12 val. 30 min. Pradedame Vyriausybės pusvalandį. Pirmoji klausia opozicijos lyderė V. Čmilytė-Nielsen. Gerbiamoji kolege, jums du klausimai.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti premjero. Gerbiamas premjere, praėjusią savaitę finansų ministras padarė ganėtinai atsargų, bet aiškų pareiškimą, kad artėja laikas veržtis diržus. Ar tai reiškia, kad jūsų rinkiminiai pažadai dėl pensijų didinimo, dėl vaiko pinigų buvo pernelyg optimistiški ir buvo susiję su rinkimais iš esmės ir dabar jau, sakykime, vertinant realią situaciją, reikės nuo jų atsitraukti?
Ir kitas klausimas irgi apie pinigus. Kaip vertinate rentų Seimo nariams klausimo iškėlimą visame šiame kontekste?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimus. Į pirmą atsakymas paprastas – žmonės pasirinko kitus pažadus ir siūlymus, dėl to nieko bendro nebeturi. Balsavo už kitas idėjas, kitas mintis, tai yra žmonių verdiktas.
Antra. Visi turi teisę kelti visokius klausimus, tarp jų ir rentų klausimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir jūsų, kaip opozicijos lyderės, antrasis klausimas.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū. Mano antrasis klausimas būtų sveikatos ministrui. Gerbiamas ministre, noriu jūsų paklausti apie skaudžią situaciją Jurbarke. Labai didelį pasipiktinimą, žmonių pasipiktinimą, labai daug klausimų sukelia tas sveikatos sutrikdymo kvalifikavimas – kaip nežymus ar nesunkus. Prokurorai rodo pirštu į medicinos ekspertus ir sako, kad tai yra jų verdiktas, jų sprendimas. Ar matote, ar įžvelgiate kokią nors problemą būtent iš savo pusės, kad sveikatos sutrikdymas, penki išmušti dantys, sutrupintas žandikaulis, yra kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas?
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų man naujiena, kad tai yra sveikatos priežiūros specialistų ar ekspertų kvalifikavimas. Aš tikrai iš jūsų tik dabar išgirdau. Aišku, keistokai skamba toks pasakymas. Aš, aišku, nesu ekspertas, kuris galėtų vertinti, ir juo labiau negalėčiau kištis į ekspertų darbą nurodydamas, kaip vieną ar kitą sužalojimą reikėtų vertinti ar traktuoti, bet išties įdomiai nuskambėjo. Aš tikrai pasidomėsiu, nes žiūrint iš šalies, man atrodo, toks vertinimas prasilenkia su logika ir sveiku protu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau klausia K. Starkevičius. Ruošiasi G. Vaičekauskas. K. Starkevičiaus nematau. I. Degutienė, Tėvynės sąjungos atstovė, yra, tai maloniai suteikiu žodį paklausti I. Degutienei. Prašom.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau paklausti sveikatos apsaugos ir švietimo ministrų. Iš tikrųjų gamta su mumis išdarinėja visokius stebuklus ir tokio šimtmetinio karščio, koks dabar yra Lietuvoje, per šimtą metų nėra buvę, ir turbūt visiems kyla klausimas žiūrint į savo vaikus ar anūkus, kurie ir alpsta mokyklose, ir kankinasi, kaip jūs prognozuojate ateitį? Mokyklos iš esmės tokiems kataklizmams nėra pasirengusios, kondicionierių niekur mokyklose nėra. Siūlomos pamokos lauke. Pabandykite išbūti lauke, kada 31 ar 32 laipsniai karščio. Ir jeigu toliau yra ketinama, gal aš klystu, dar tęsti mokslo metus, ir ateina tokie tropiniai karščiai į Lietuvą, tai kokios numatomos prognozės? Ką įdomaus ir gero galite pasakyti tiek tėvams, tiek seneliams, kurie susirūpinę savo vaikų ir anūkų sveikata? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Aš gal pradėsiu, o kolega švietimo ministras užbaigs atsakymą. Iš tikrųjų jūs teisingai sakote, matyt, gamtos reiškinių nesuprognozuosime ir, deja, yra taip, kaip yra, tikrai labai karšta. Na, mūsų kraštuose kondicionierių įrengimas nebuvo labai įprastas reikalas. Galų gale tai nebūtų panacėja, nes jais reikia mokėti ir naudotis, yra rizika labai atsišaldžius patalpą paskui įeiti į labai šiltą ir panašiai. Žinote, kokia yra peršalimo rizika vaikams. Matydami tą situaciją, mes išplatinome ir informaciją, ir viešai paraginome iš tikrųjų atsakingai pažiūrėti į tą situaciją ir ieškoti galimybių. Net ir lauke nebūtina sėdėti saulėje, yra pavėsingų vietų, kur dalis turi galimybę išeiti, pabūti gamtoje, nebūtinai karštoje klasėje sėdėti. Galų gale ir mokykla, kai sukasi saulė, turi patalpų, kurios yra apšviestoje pusėje ir šešėlinėje pusėje. Na, tiesiog lanksčiai pasižiūrėti, kad vaikams netektų sėdėti labai aukštoje temperatūroje, galų gale pasirūpinti, kad turėtų ko atsigerti, turėtų galvos apdangalą ir panašiai. Tą, ką mes galėjome, dabar priminėme, bet iš tikrųjų, matyt, ateityje reikės galvoti rimčiau, kaip padėti vaikams, kad jie neperkaistų.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Klausia G. Vaičekauskas. Ruošiasi A. Sysas, bet jo nematau. Taip, švietimo ministras, atsiprašau. Prašau.
A. MONKEVIČIUS. Ačiū. Tikrai labai svarbus šitas klausimas, tikrai labai rūpi. Kaip žinote, mokslo metai buvo labai sutrumpinti, 25 dienomis, tai, aš suprantu, siekiant to, kad ugdymo programa, jų neperkraunant, būtų išdėstyta per metus tolygiau, buvo pailginta. Šiuo metu kaip mes matome šitą problemą? Teisingai, yra tokia situacija, kad ir gegužę, ir rugsėjį gali būti tokių dienų. Tikrai turėtumėte pasirūpinti, kad mokyklos galėtų ir būtų įgalintos šiek tiek pakontroliuoti, kad tos 185 dienos būtų tolygiai išdėstytos, kad nesusikrautų krūvis į atskirus trimestrus. O kuomet yra tokia situacija kaip dabar, tai tikrai reikėtų pagalvoti. Aš pritariu, mes kalbėjomės su sveikatos apsaugos ministru, reikia pateikti aiškesnes rekomendacijas. 28 laipsniai – viskas, pamokos turėtų nevykti, bet nebūtina laukti. Jeigu yra žemesnė temperatūra, atsižvelgiant, kur tokia mokykla, kokios sąlygos, galima trumpinti, galima rasti kitų išeičių. Mes galvojame ateityje, tiesiog apsvarstę birželio mėnesį su vadovais, su mokytojų profesinėmis sąlygomis, aptarti, kaip reikėtų organizuoti šitą procesą tolygiau. Galbūt pradėti kaip kitose šalyse, bet gerai susitarus, anksčiau, jeigu matome prognozes, netgi, tarkime, rugpjūčio 20 dieną. Dėl to reikia gerai sutarti, suderinti tuos grafikus, kad į birželį taip giliai nenueitume. Beje, kai kurios mokyklos ir neturi tiek, iki 21 dienos, kadangi turėjo intensyvesnį darbą anksčiau. Turėtume pasirūpinti svarbiausiu rezultatu. Ugdymo programa yra ne popierius, ne dokumentas, bet tai yra vaikai, vaikų gebėjimai, žinios, kad tie mokslo metai, 185 dienos, būtent ir būtų kiek galima efektyviau panaudojami vaikų labui. Ir vadyba, ir sąlygos, ir infrastruktūra turi tam tarnauti. Šiemet aš tokios teisinės galimybės nelabai turėjau trumpinti, nukirpti, sutrumpinti, nes kai kurios mokyklos suplanavo ugdymo programą toliau, tai yra būtent tos vaikų žinios, gebėjimai. Ateityje tikrai matysime, kaip galime kiek galėdami išmintingiau pasirūpinti vaikais. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia G. Vaičekauskas. Ruošiasi A. Sysas.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū, miela pirmininke, už suteiktą žodį. Apmaudu, kad nėra susisiekimo ministro, tai gal jūs, premjere, atsakysite, nors susisiekimo ministro darbotvarkėje nurodyta, kad jis turėtų būti čia.
PIRMININKĖ. Ne.
G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Tačiau klausimas svarbus. Sakykite, premjere, ar Neringos gyventojai gali turėti vilties, kad iki rudens grįš senoji tvarka, kad jiems keliantis keltais nereikėtų stovėti eilėje? Ir apskritai, gal galite paaiškinti, kas vyksta šiame „meilės“ trikampyje Smiltynės perkėla–Neringa–Susisiekimo ministerija? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Meilės trikampį geriausiai gali paaiškinti jo dalyviai: susisiekimo ministras, Smiltynės perkėla ir Neringa. O aš tikrai manau, kad mes atkursime, jeigu reikės ir Vyriausybės įsikišimo, tą protingumą ir nediskriminavimą Neringos gyventojų, kurie susiduria su įvairiomis aktualijomis, kalbant apie patekimą į darbą, mokyklas, pas gydytojus ir taip toliau. Tas reikalavimas, arba jų sustatymas į bendrą eilę, yra visiškai nesuprantamas ir nepagrįstas. Reikėtų paaudituoti, kodėl buvo taip padaryta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tiesiog noriu informuoti ir gerbiamą paklausėją dėl R. Masiulio – nedarbingumas šiuo metu, o penki ministrai yra komandiruotėse.
Klausia A. Sysas. Ruošiasi Z. Jedinskis.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas premjere, paskutinį kartą užduodamas šitą klausimą… Jūsų nebuvo, į jį atsakė vidaus reikalų ministras. Jo šiandien nėra, bet jis žadėjo tąkart, kad tai jau paskutinis terminas, kai tas bus išspręsta. Mano klausimas (jį aš jau dukart uždaviau ir jums) – tai yra Seimo priimtas įstatymas dėl „Sodros“ sistemos perkėlimo į kitą grupę ir jų atlyginimo padidinimo nuo sausio 1 dienos. Šiandien – birželio 5 diena. Vyriausybė nevykdo Seimo priimto įstatymo. Todėl aš klausiau ministro, ar davęs priesaiką, kad vykdys įstatymus, jis to nedaro, tai jis pasakė, kad nutarimas jau pagimdytas.
Mano klausimas jums. Ar jis jau tikrai pagimdytas ir ar jūs jį jau pasirašėte, ar „Sodros“ darbuotojai pagaliau gaus didesnius atlyginimus, kaip nusprendė Seimas dar gruodžio mėnesį? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Turėčiau pasidomėti atskirai dėl nutarimo, ar pagimdytas, ar ne. (Balsas salėje: „Gerbiamas premjere, jau trečią kartą…“) Mane pirmą kartą šito klausimo klausiate.
PIRMININKĖ. Taip, kolegos, nesiginčysime, atsakymas bus vėliau.
Z. Jedinskis. Ruošiasi Mišrios Seimo narių grupės narė A. Armonaitė.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas premjere, norėčiau jūsų paklausti, bet galbūt jūs paskirsite ministrą, kuris atsakys į šitą klausimą pagal kompetenciją.
Lietuva deda daug pastangų, siekdama sustabdyti Astravo atominės elektrinės statybą, nes yra nesaugi ir labai arti Vilniaus. Visai neseniai Seime, Energetikos komisijos posėdyje, buvo pristatytas planas – Radiacinės saugos centro veiksmai branduolinės avarijos atveju. Pagal šitą planą, įvykus avarijai, Vilniaus miesto gyventojai nebus evakuojami. Šiame posėdyje dalyvavo ir Vidaus reikalų ministerija, ir kelių ministerijų atstovai. Į mano klausimą, kodėl nebus evakuojami, specialistų atsakymas buvo toks, kad pagal mokslininkų skaičiavimus, įvykus avarijai, pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis, kai į orą išsiskirs labai daug radioaktyvių dalelių, kai vėjas bus…
PIRMININKĖ. Laikas!
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). …nepalankus, sostinės gyventojai nebus evakuojami. Arba šita elektrinė ne tokia jau nesaugi, arba mes nesirūpiname mūsų sostinės gyventojų saugumu.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Yra planai, patvirtinti Vidaus reikalų ministerijoje. Priklausomai nuo incidento reikšmės ir dydžio, yra numatytas ir šito regiono evakavimas, apie 600 tūkst. gyventojų. Nežinau, iš kur čia tokių žinių jūs turite. Tai yra pritarta gana seniai ir numatyta, kur, kaip ir kokios zonos, yra 30 kilometrų, 100 kilometrų, ką reikės daryti, priklausomai nuo incidento pavojaus laipsnio ir lygio.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Na, Vilnius tikrai bus evakuojamas.
PIRMININKĖ. Klausia A. Armonaitė. Ruošiasi K. Glaveckas.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Aš gerbiamam premjerui turiu klausimą dėl koalicijos perkrovimo ar performavimo. Esate Vyriausybės vadovas, tai noriu pasiteirauti. Šiuo metu vyksta derybos. Viešojoje erdvėje daugiausia informacijos yra apie postus, bet aš norėčiau paklausti apie darbus. Kaip, jūsų nuomone, reikėtų pakeisti galbūt Vyriausybės kursą ar Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo planą, nes man atrodo, kad rinkėjai siunčia tam tikrus signalus, jog norėtų pokyčių?
Antra klausimo dalis. Vis dėlto Vyriausybėje pozicijų pokyčių, matyt, irgi neišvengsime. Apie tai kalba ir jūsų frakcijos kolegos, ir koalicijos partneriai. Sakykite, su kuriais ministrais jūs tikitės atsisveikinti, o su kuriais tikitės tęsti darbus? Dėkoju.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Be abejo, mes girdime signalus. Geriausi signalai yra rinkimai, kurie parodo. Mes tikrai reaguojame ir reaguosime, ypač kalbant apie dalį klausimų, į kuriuos aš jau atsakiau. Matyti, kad mūsų žmonės yra labai atsakingi, finansiškai atsakingi. Tikrai ta reakcija tokia ir bus. Apie didesnį priemonių plano pokytį bus galima kalbėti tuomet, jeigu bus pasirašyta koalicinė sutartis, ten atsispindės. Programa turėtų nesikeisti, bet tai irgi yra derybų objektas. Priklausomai nuo to, aišku, kokią apskritai poziciją priims Vyriausybė, priklauso ir programų ateitis.
O dėl ministrų lygiai tą patį galiu pasakyti. Jeigu bus atsistatydinimas, vadinasi, visi bus laikini. Jeigu bus įgaliojimų grąžinimas, pagal Statutą, kaip ir numatyta yra, nauji ministrai šiame garbingame Seime per plenarinį posėdį bus pristatyti ir bus galimybė atlikti tas procedūras, kurias numato Seimo statutas. Kol kas personalijų irgi jokių negaliu įvardyti. Dirba ministrų kabinetas ir tikrai dirbs taip, kaip dirbo, nemažindamas apsukų, iki liepos 12 dienos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi, matau atvyko, K. Starkevičius.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis Ministre Pirmininke, pratęsiu jūsų pasisakymą ir pabandysiu pagelbėti dėl vieno ministro veiklos ir apskritai. Kaip žinote, prieš pusę metų aš klausiau švietimo ministro, kai tik atėjo, kaip bus koreguojamas ar keičiamas darbas mūsų Silikono slėniuose? Per tą pusę metų iš esmės Saulėtekio slėnyje seniau buvo daugiausia batų prekybos organizacijų, o dabar ir batų raištelių atsirado. Kitaip sakant, kaip buvo, taip ir liko. Niekas ten neatėjo – mokslas ir taip toliau.
Pagrindinė dabar problema, atrodo, ir Lietuvai tampa ta, kad vidutinės ir žemesnės kvalifikacijos darbo jėgos emigracija po truputį baigiasi. Bet protų emigracija smarkiai didėja. Tie, kuriuos mes užauginame universitetuose ir kitur, medikai ir kiti, masiškai važiuoja į tokias šalis kaip Britanija arba Vokietija, ir tuo vis labiau skriaudžia mus. Švietimo ministras ir prieš tai yra sakęs…
PIRMININKĖ. Laikas!
K. GLAVECKAS (LSF). …labai daug gyrė, šnekėjo daug, bet ką konkrečiai jūs darote, kad tas protų nutekėjimas sustotų, ne vien tik žodžiais, bet realiai sustotų, kad tie slėniai užsipildytų…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega, klauskite!
K. GLAVECKAS (LSF). …kokiais nors dar darbais. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Švietimo, mokslo ir sporto ministras gal gali pagelbėti man?
A. MONKEVIČIUS. Gerai. Šis klausimas svarbus, ir manau, kad tai nėra vien tik kokia nors nuoma. Yra programos, kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra daug pokyčių. Kaip tik yra atskirta ta sritis, perduodant dar daugiau įtakos partneriams, kurie kuria inovatyvią pramonę biomedicinos, kitose srityse, ir pokyčių tikrai yra nemažai.
Dėl to protų nutekėjimo turbūt yra daug kompleksiškų priemonių, kurias Vyriausybė numatė, pradedant, tarkim, visai kitu bakalauro modeliu. Šiuo modeliu numatoma galimybė visiems jauniems žmonėms pagal savo pasirinkimą studijuoti Lietuvoje, ir valstybė prisiimtų tą naštą kaip labai gerą investiciją ne mažindama stojimo reikalavimus, bet kaip tik – atvirkščiai, stengdamasi per sutartis universitetus nukreipti į kokybę: leisti universitetams patirti tam tikrą nubyrėjimą, bet užtikrinti stabilumą, kad galutinis sutarties rezultatas būtų absolventų įsidarbinimas aukštojo mokslo reikalaujančiose darbo pozicijose, taip pat kiti kokybės rodikliai.
Dar paminėčiau tokią priemonę, kuri šiemet yra patikslinta ir efektyvi, „Kitas šimtas“, kai yra skiriamos lėšos gabiems mūsų abiturientams, kurie norėtų studijuoti užsienyje, bet po to turi trejus metus, baigę prestižinius užsienio universitetus, grįžti į Lietuvą. Galų gale tie reemigracijos procesai, kurie prasidėjo, irgi byloja, kad nemažai gana, sakyčiau, gabių, kiek teko bendrauti, vaikų grįžta į Lietuvą mokytis bendrojo ugdymo mokyklose. Vėlgi čia yra numatyta labai daug priemonių, tarp jų paminėčiau, kad kitais metais įvedama netgi tūkstantis mokytojų padėjėjų, susietų šia programa, tai yra 3,5 mln. lėšų.
Daug priemonių, kurios turėtų paskatinti kelti kokybę Lietuvos universitetų, likti studijuoti Lietuvoje, grįžti į Lietuvą. O kaip minėjau, Ekonomikos ir inovacijų ministerija turi atskiras programas, kurios turėtų įveiklinti šiuos slėnius. Atskirai čia būtų galima netgi susitikus pateikti labai konkrečiai atsakymą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia K. Starkevičius. Ruošiasi M. Puidokas.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Pirmoje klausimo dalyje aš noriu padėkoti energetikos ministrui dėl Galios įstatymo sutvarkymo, kad nereikės ūkininkams kreiptis, o elektroniniu būdu bus išspręsta problema ir kiekvienais metais nereikės rašyti naujų pareiškimų. Dėkui.
O mano klausimas būtų žemės ūkio ministrui. Kiek žinau, vakar svarstėte dėl solidarumo fondo, pagalbos fondo, bet gal galite šiandien praskleisti tą skraistę labiau, iš kokių dalių bus sudarytas tas fondas ir kaip jis bus naudojamas?
G. SURPLYS. Dėkoju už klausimą, Kazy. Ne solidarumo, bet Rizikos valdymo, turbūt tai turite omeny. Iš tikrųjų vakar priėmėme Vyriausybėje sprendimą tą įstatymą nešti į Seimą, įstatymo pakeitimą. Jo esminiai momentai. Keičiama tai, kas buvo pradiniuose svarstymuose. Pirmas dalykas, tas fondas bus neprivalomas, vadinasi, jame galės dalyvauti tie ūkininkai, kurie nori, o ne per prievartą visi. Antras dalykas, kad tai nebus sektorinis fondas. Tai reiškia, kad galės dalyvauti, pavyzdžiui, ir pieno sektoriaus, ir grūdų sektoriaus ūkininkai, taip sudarant galimybę, ištikus krizei ar dėl klimato reiškinių, ar dėl kainų svyravimo viename sektoriuje, padengti nuostolius iš kito sektoriaus.
Kitas dalykas yra, kad mes numatome galimybę įmokas į tą fondą turėti ūkininkams, priklausomai nuo jų produkcijos kiekio. Ir galiausiai, aišku, kas jau buvo svarstyta, bet gal ne taip aiškiai buvo komunikuota vakar, kad 70 % to fondo lėšų, įstatinio kapitalo, sudarys valstybės įnašas. Tai reiškia, kad nepaliekame ūkininkų vienų su rizikos valdymu, bet iš tikrųjų valstybė sudarys 70 % to fondo įnašų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Puidokas. Ruošiasi S. Gentvilas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Klausimas energetikos ministrui Ž. Vaičiūnui. Vilniaus miesto apylinkės teismas nuteisė buvusį (…) Visagino atominės elektrinės direktorių R. Vaitkų, kurį prokuratūra kaltina padarius beveik 1 mln. eurų žalą šiai įmonei, kai be konkurso pratęsė viešinimo sutartį su M. Katkaus viešųjų ryšių agentūra „Viešųjų ryšių partneriai“. Dabar vadinasi „Fabula ir partneriai“. Tai vyko prie konservatorių energetikos ministro A. Sekmoko, kurio viceministru buvote. Ar imsitės veiksmų teikti civilinį ieškinį, kad būtų išieškota padaryta žala šiai įmonei… ir kuria A. Sekmoko viceministras kuravo Visagino atominę elektrinę ir jos projektą. Tai vis dėlto kokia jūsų nuomonė ir kokių veiksmų ketinate imtis?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Teismo sprendimas priimtas. Iš esmės turime. Pripažinta žala, kuri turi būti atlyginta įmonei, turiu omeny. Dėl visų kitų klausimų įvertinsime, bet yra teismo sprendimas. Jis galutinis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Gentvilas. Klauskite. Ruošiasi A. Mazuronis. Nematau. J. Baublys.
S. GENTVILAS (LSF). Ačiū už galimybę paklausti. Gerbiamas premjere, kadangi nėra teisingumo ministro, norėčiau jūsų nuomonės. Noriu pakalbėti apie Konstitucijos 22 straipsnį, apie privatų gyvenimą ir Advokatų tarybos pastarąjį neraminantį pranešimą, kad iš esmės Lietuvoje yra vykdomas nekontroliuojamas sekimas. Teismai sankcionuoja virš 10 tūkst. pasiklausymo ir elektroninių priemonių sekimo ir tik 1 % atmeta ikiteisminio tyrimo institucijų prašymų. Advokatų taryba kalba apie tai, kad iš esmės teismai leidžia beveik visus prašymus sekti ir pasiklausyti gyventojų, o tai sudaro beveik 1 iš 200 Lietuvos gyventojų. Multiplikuojant iš to, kad skambinama arba susirašinėjama su papildomais gyventojais, apimtis yra milžiniška. Vienas klausimas, premjere. Ar sutiktumėte, kad pabaigus ikiteisminius tyrimus būtų atskleista, kas kieno kada pasiklausė, ir aš privačiai galėčiau sužinoti, ar buvo sankcionuota mano, kito asmens…
PIRMININKĖ. Laikas.
S. GENTVILAS (LSF). …atžvilgiu teismo sprendimu priemonė pasiklausyti arba žiūrėti įrašus. Tai leidžiama padaryti, pavyzdžiui…
PIRMININKĖ. Laikas.
S. GENTVILAS (LSF). …žiūrint, ar kituose registruose nėra tikrinta duomenų apie asmeninius klausimus.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Suprantu ir advokatų bendruomenės susirūpinimą, bet visi šie sprendimai yra sankcionuojami atitinkamų teismų ir kelti nepasitikėjimo teismo sprendimais klausimo aš tikrai nenorėčiau. Aš manau, kad tie argumentai yra teikiami pagrįsti ir įrodo, kad tokios priemonės turi būti taikomos. Jeigu teismas mano, kad to nepakanka, ir siūlo pradėti, sakykime, kriminalinės žvalgybos procese numatytas taikyti tam tikras priemones, tai teismas ir priima sprendimą.
Kalbant apie baudžiamąjį persekiojimą, tai (…) nėra. Jeigu veiksmai pradėti vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodeksu, tai jiems pasibaigus žmogus yra informuojamas, kad buvo daromos tam tikros priemonės. Jeigu kalbėtume apie Kriminalinės žvalgybos įstatymą, tai jo yra kitokia paskirtis ir atskleidimas bet kokios informacijos, kas susiję su kriminalinės žvalgybos institucijų darytais veiksmais, nemanau, kad yra protingas, nemanau, kad tai yra proporcingas, nes tai tiesiog pažeistų arba… Tokiu atveju reikėtų apskritai naikinti šį įstatymą ir likti tik prie Baudžiamojo proceso kodekso numatytų pagrindų. Taip, toks variantas galimas. Įvairiose valstybėse yra skirtingai.
Bet jeigu mes kalbame apie sėkmingą kovą su nusikalstamumu, ypač aš noriu paminėti, kad tai galioja ir kalbant apie organizuotą nusikalstamumą, neturėdami šito įstatymo mes šiandien už šitų stiklinių sienų turėtume vaizdelį, kuris buvo Lietuvoje 1991, 1995, 1998 metais. Matyt, tenka apgailestauti, kad tas pats Kriminalinės žvalgybos įstatymas taikomas ir politinės korupcijos bylose. Bet nežinau, čia skirtį galima padaryti. O diskusija yra sveika. Teisininkų bendruomenė visą laiką kyla ir manau, kad tai mūsų apsisprendimo reikalas. Čia, šiame garbingame Seime, mes galime spręsti vieną ar kitą įstatyminę normą.
Aš manau, kad iš tiesų abu įstatymai yra reikalingi. O kalbant apie didesnę kontrolę, tai čia irgi mūsų politikų apsisprendimo reikalas. Kiekvienoje kadencijoje kyla klausimas, kaip padaryti efektyvią kriminalinės žvalgybos institucijų kontrolę ne tik prokuratūroje, bet ir parlamentinę kontrolę. Metodai, būdai yra įvairūs, išbandyti senos demokratijos valstybėse. Apsispręskime. Tikrai nematyčiau jokios problemos, jei ši sritis kontrolės atžvilgiu, parlamentinės kontrolės atžvilgiu būtų sustiprinta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū. Norėčiau kreiptis į švietimo ministrą. Jau čia buvo klausta, kad įsivyravus karštiems orams vaikai klasėse kaista, pastatai tokiems orams nepritaikyti, rekomendacijos trumpinti pamokas ar rengti jas lauke, parke ar dar kur nors problemos neišsprendžia ir net ne visada gali būti įgyvendintos. Todėl norėčiau labai konkrečiai jūsų paklausti. Gal vis dėlto reikėtų peržiūrėti mokslo metų ilginimą, nes panašu, kad pratęsti mokslo metai sukelia daugiau problemų, nei duoda naudos. Kaip jūs manote? Ačiū.
A. MONKEVIČIUS. Šiemet tikrai, kadangi buvo suplanuota mokslo metų trukmė, programa ir daug mokyklų buvo susiplanavusios, nepaisant galimų tokių nepatogumų, mokslo metus įgyvendinti per 185 dienas ir tam buvo ruošiamasi. Pavasarį vyko seminarai pavaduotojams, įvertinta gera patirtis. Ji buvo paskleista ir ta patirtis yra vadinama „Mokytis kitaip“. Kaip geroji patirtis, yra rekomendacijos. Universitetai atvėrė laboratorijas. Tai yra kultūros pasas, galimybė lankyti muziejus.
Taigi mokyklos ruošėsi, bet susidarius tokiai situacijai, kai yra karšta, tikrai yra nepatogu. Mano galva, šiemet reikia elgtis protingai, išmintingai, pasirūpinti vaikų sveikata. Jei temperatūra viršija, siekia 28 ir daugiau laipsnių, tikrai negali būti užsiėmimų ir jie neturėtų vykti. Jei yra šiek tiek mažiau, vėlgi įvertinus konkrečią mokyklą, jos sąlygas, galima elgtis įvairiais būdais, sakykim, arba trumpinti pamokas iki tol, kol temperatūra nėra aukšta, bet vienaip ar kitaip pasirūpinti vaikais. Ateityje, manau, tikrai reikėtų svarstyti, ar trumpinti mokslo metų trukmę, tada reikės intensyvinti tos programos įgyvendinimą, ir vėl yra nauji iššūkiai. Yra buvusios Lietuvoje 195 dienos, dabar yra 185, bet tikrai dėl to ruošiamės diskutuoti, susitarti ir numatyti jau kitais metais žingsnius, kad mes galėtume išdėstyti tolygiau ir mokėtume valdyti tokias situacijas pasirūpindami vaikais. Na, o šiuo metu tikrai kiekviena mokykla, savivaldybė, atsižvelgdama į situaciją, turi vaikų labui parinkti geriausią variantą ir pamokos kai kuriais atvejais turėtų ir nevykti, kai yra šitaip karšta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, baigėsi Vyriausybės valandai nustatytas laikas. Nespėję paklausti, paklausite per kitą valandą. (Balsai salėje) Vienas žmogus. Na, jeigu premjeras sako, kad reikia leisti, pratęsiame. Klausia gerbiamas R. Juška.
R. JUŠKA (LSF). Labai dėkoju, premjere, už suteiktą galimybę, juo labiau kad mano klausimas yra V. Čmilytės klausimo pratęsimas ir sveikatos ministro atsakymas. Viktorija galbūt ne tuo adresu paklausė, nėra teisingumo ministro. Įvykis labai jautrus, nusipelnęs visuomenės dėmesio ir paskutinėmis dienomis didžiulės neapykantos. Aš prašysiu, gerbiamas premjere, kreiptis į teisingumo ministrą. Citatos iš šių dienų Jurbarko rajono laikraščių: „Protu nesuvokiama, kas yra nežymus sveikatos sutrikdymas. Paauglė patyrė smegenų sukrėtimą, sudėtingą žandikaulio lūžį, kaklo traumą, jai skilo Adomo obuolys, buvo pažeista trachėja, išmušti dantys, veidas nusėtas žaizdomis ir mėlynėmis. Tėvas klausia, kaip tai nežymus sužalojimas, kas tada yra žymus?“ Aš manyčiau, kad pagal šį traktavimą kažkas labai neveikia, kai žiniasklaidoje ir advokatas kalba apie išgulėtą dienų skaičių ligoninėje iki 10 dienų, virš 10. Manyčiau, kad sveikatos ministras, teisingumo ministras prie šito klausimo turi grįžti, pažiūrėti, suderinti pozicijas ir atsakyti ir visuomenei į šį klausimą, ir pašalinti tą įtampą. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Suprantame kaip pasiūlymą ir atsakymo laukimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėkoju gerbiamiems ministrams, premjerui už Vyriausybės valandoje atsakytus klausimus, dėkoju, gerbiami kolegos.
Rytinį posėdį baigiame. (Balsai salėje) Registruojamės? Na, iš tikrųjų visi jau beveik išbėgo, bet prašom, jeigu yra pageidavimas, jūsų valia užsiregistruoti tiems, kurie dar yra salėje.
Primenu, kad mes nespėjome apsvarstyti visų rytinės darbotvarkės klausimų, ir informuoju, kad yra toks prašymas vakariniame posėdyje 14 valandą tęsti Miškų įstatymo ir kitų lydimųjų įstatymų pateikimą, dėl to ir papildėme sesijos darbų programą, ir tada grįžti prie rytinio posėdžio Žemės gelmių ir kitų likusių rytiniame posėdyje neapsvarstytų įstatymų projektų.
Gerbiami kolegos, užsiregistravo 15 Seimo narių. Na, jau visi buvo išėję. Rytinis posėdis baigiamas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.