PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO Nr. VIII-1012 3, 8, 17, 25, 28, 35, 37, 41, 43, 44, 45, 49, 61, 62, 64, 65, 66, 67, 70, 71, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 95, 96, 97 STRAIPSNIŲ, ĮSTATYMO 1 PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 71(1), 79(1) ir 83(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-5016

2020-09-14

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
1.				Argumentai: Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, vadovaujantis LR nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, yra viena iš nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų, kuriai pavesta įgyvendinti Lietuvos valstybės užsienio ir saugumo politikos uždavinius. Statutiniams valstybės tarnautojams – diplomatams, tiesiogiai įgyvendinantiems LR saugumo ir politikos uždavinius keliami ypatingi reikalavimai, įstatymu įtvirtinti veiklos ir tarnybinės etikos principai, diplomato pareigos, taip pat reikalavimas turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Dėl šių ypatingų funkcijų diplomatinė tarnyba yra ypatinga ir specifinė valstybės tarnybos dalis. Pažymėtina, kad tam tikriems valstybės nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų statutiniams pareigūnams (žvalgybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, kariams) teisės aktai draudžia būti profesinių sąjungų nariais. Narystė profesinėje sąjungoje, kuri atstovauja diplomatų profesinėms darbo, ekonominėms ir socialinėms teisėms ir interesams, glaudžiai susijusi ir su specifine šios tarnybos veikla, tarnybos metu diplomatų sužinota konfidencialia ir įslaptinta informacija, duomenimis ir dokumentų turiniu. Diplomato teisė būti profesinių sąjungų nariu įtvirtinta Diplomatinės tarnybos įstatyme. Siekiant užtikrinti tinkamą valstybės užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimą ir tuo pačiu gerbiant diplomatų darbo, ekonomines ir socialines teises, svarbu rasti tinkamą balansą tarp šių svarbių interesų. Aktyvūs, diplomatinėje tarnyboje tarnaujantys diplomatai gali geriausiai suvokti tokio balanso svarbą bei būdus, kaip tinkamai jį išlaikyti. Trečiųjų asmenų, neturinčių teisės susipažinti su įslaptinta informacija, buvimas profesinės sąjungos nariais tokį interesų balansą gali nepagrįstai iškreipti. Atsižvelgiant į diplomatams keliamą išsilavinimo reikalavimą, diplomatinėje tarnyboje įgytą patirtį nekyla abejonių, kad diplomatai efektyviai ir tinkamai atstovauti savo interesams profesinės sąjungos veikloje. Vadovaujantis Profesinių sąjungų įstatymo 1 straipsnio 3 pastraipos nuostatomis, Profesinių sąjungų įstatymo taikymo ypatumai krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose gali būti nustatyti šių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, todėl siūlome papildyti Įstatymo projektą nauju 6 straipsniu (atitinkamai pernumeruojanti kitus straipsnius), kuriuo Įstatymas papildomas 33¹ straipsniu, apibrėžiančiu tarnautojų ratą, turinčių teisę būti diplomatinėje tarnyboje veikiančių profesinių sąjungų, jų valdymo ir atstovaujamųjų organų nariais. Pasiūlymas:  Papildyti Įstatymo projektą 6 straipsniu:  „6 straipsnis. Įstatymo papildymas 33¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 33¹ straipsniu: „33¹ straipsnis. Narystė diplomatinėje tarnyboje veikiančiose profesinėse sąjungose Diplomatinėje tarnyboje veikiančių profesinių sąjungų nariais, taip pat jų valdymo ir atstovaujamųjų organų nariais gali būti diplomatinės tarnybos institucijų diplomatai, karjeros valstybės tarnautojai ir pakaitiniai valstybės tarnautojai.“

 Teikia

Seimo narys                                                                                                     Audronius Ažubalis