LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ekonomikos komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO NR. IX-2135 1 PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP–2402

 

2023-11-22 Nr. 108-P-53

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Mindaugas Skritulskas.

Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė.

Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės vadovas Darius Domarkas, patarėjas Andrius Šaparnis; Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos Ikiteisminio tyrimo koordinavimo ir kontrolės skyriaus vyriausioji tyrėja, atliekanti skyriaus viršininko funkcijas Greta Bokmotaitė; Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentas Kęstutis Makarevičius; Vyresnio amžiaus žmonių reikalų taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pirmininkas Gediminas Dalinkevičius; Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus pavaduotoja Danguolė Morkūnienė; Lietuvos ryšių reguliavimo tarnybos tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius, Teisės ir vartotojų teisių apsaugos grupės vyresnioji patarėja Dovilė Sereičikaitė; Lietuvos verslo konfederacijos Generalinės direktorės pavaduotojas Emilis Ruželė; UAB „Meta advisory Lithuania“ vyr. projektų vadovas Laurynas Gečas; Operatorių atstovai: Bitė Lietuva, reguliavimo reikalų vadovas Vitalijus Kirvaitis, „Tele2“ viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė, „Tele2“ advokatas Edvinas Krasauskas, Telia Lietuva, AB Laima Pakutinskienė, Vytautas Bučinskas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil. Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-01-30

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Projektu siūloma nustatyti, kad į duomenų, būtinų ryšio šaltiniui išaiškinti ir nustatyti, kurie turi būti saugomi, kategorijų sąrašą įrašomi ir tam tikri duomenys, susiję su mobiliojo kalbinio ryšio paslaugomis, kurios iš anksto apmokėtos. Svarstytinas projektu siūlomo reguliavimo tikslingumas ir pasirinktų priemonių proporcingumas projekto aiškinamajame rašte nurodytų siekiamų tikslų požiūriu.

Pirma, iš anksto apmokamų mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų vartotojai sutartis su viešųjų elektroninių ryšių teikėjais sudaro konkliudentiniais veiksmais, t. y. įsigijus SIM kortelę ir atlikus paslaugų teikimo inicijavimui būtinus veiksmus, nurodomus SIM kortelės pakete ar naudojantis viešųjų elektroninių ryšių teikėjo aiškiu bei suprantamu būdu pateikiama informacija, pavyzdžiui, interneto svetainėje.

Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas reguliavimas neužkerta kelio elektroninių ryšių abonentui, atsiskaičiusiam už paslaugas išankstinio mokėjimo būdu, perduoti (parduoti) SIM kortelę kitam asmeniui, kuris nebeturėtų pareigos teikti savo duomenis elektroninių ryšių paslaugų teikėjui, kas savo ruožtu, įgalintų situaciją, kad galutinio SIM kortelės turėtojo duomenys identifikuojami nebus.

Atsižvelgiant į projekto aiškinamajame rašte nurodomus argumentus dėl nusikalstamų veikų vykdymo išankstinio mokėjimo kortelių numerių pagalba bei į paties išankstinio mokėjimo kortelės abonento specifiką (nėra vertinamos abonento sutarties vykdymo finansinės galimybės, o pats apmokėjimas už iš anksto apmokamas mobiliojo kalbinio ryšio paslaugas nėra siejamas su konkrečiu abonentu, todėl vienas asmuo gali įgyti neribotą kiekį išankstinio mokėjimo SIM kortelių, išdalinti jas tretiesiems asmenims ir neturėti jokių finansinių nuostolių dėl įsipareigojimų elektroninių ryšių paslaugų teikėjui vykdymo – trečiajam asmeniui iš anksto neapmokėjus už mobiliojo kalbinio ryšio paslaugas jos tiesiog nebus teikiamos). Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar projektu siūlomas reguliavimas neturėtų būti atitinkamai tikslinamas.

Antra, projekte neatskleista, kaip abonento identifikaciniai duomenys turėtų būti atsiejami nuo konkrečios SIM kortelės, jeigu abonentas nuspręstų jos tiesiog nebenaudoti ir išmesti (arba tais atvejais, kai ji būtų fiziškai sugadinta ar pamesta). Tokiu atveju galutinis vartotojas, radęs „pamestą“ ar sutaisęs „sugadintą“ SIM kortelę, tai pat liktų neidentifikuotas. Be to, siūlomas reguliavimas neužkerta kelio elektroninių ryšių abonentams Lietuvos Respublikoje naudoti neidentifikuotas, užsienio valstybėse įsigytas SIM korteles.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytinas pasirinktų priemonių proporcingumas (pareiga visiems elektroninių ryšių abonentams, atsiskaitantiems už elektroninių ryšių paslaugas išankstinio mokėjimo būdu, pateikti savo duomenis) siekiant įstatymo projekto tikslų, kurių pasiekimas, įtvirtinant siūlomą reguliavimą, būtų abejotinas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad projekte nenumatytas ir projekto įgyvendinimo mechanizmas, t. y. nėra aišku kokiu būdu (kokiomis priemonėmis) ir kokiems subjektams (elektroninių paslaugų teikėjams, jų įgaliotiems prekybos atstovams ar tiesiog prekybos SIM kortelėmis vietų darbuotojams) duomenys turėtų būti teikiami, kas savo ruožtu, taip pat apsunkina siūlomų priemonių proporcingumo įvertinimą.

Atsižvelgti

 

Argumentai:

Žr. LRV išvadą.

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-01-30

 

 

 

2. Vertinant projektu siūlomos nuostatos santykį su keičiamo Elektroninių ryšių įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir galutinių paslaugų gavėjų pareigas ir teises, pažymėtina, kad pačiame įstatyme nenustatomos jokios galutinių paslaugų gavėjų ir vartotojų pareigos, susijusios su savo duomenų nurodymu, įsigyjant mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų, kurios iš anksto apmokamos, gavimui reikalingas priemones. Atsižvelgiant į tai, kad formalios viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartys su mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų, kurios iš anksto apmokamos, gavėjais nėra sudaromos, derinant įstatymą su projekte siūlomu reguliavimu, reikėtų papildyti keičiamo įstatymo 40 straipsnį, reglamentuojantį viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir galutinių paslaugų gavėjų pareigas ir teises (jame įtvirtinant aukščiau nurodytą galutinių paslaugų, kurios iš anksto apmokamos, gavėjų ir vartotojų pareigą pateikti atitinkamus duomenis).

Pritarti

Žr. pasiūlymą prie 2 LRV išvados pasiūlymo

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-01-30

 

 

 

3. Iš projekto 1 straipsniu keičiamo Elektroninių ryšių įstatymo 1 priedo 1.3.2. papunktyje  siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl prie duomenų, kurie turi būti saugomi, kategorijų sąrašo yra priskiriami ir duomenys apie asmens tapatybę patvirtinančio dokumento tipą, seriją ir numerį, kas savo turiniu yra greitai aktualumą prarandantys ir papildomos esminės informacijos, kurią suteikia asmens kodas, nesuteikiantys duomenys. Taip pat nėra aišku ir tai, kodėl pareiga saugoti abonentą identifikuojančius duomenis - abonento vardą, pavardę (pavadinimą), asmens (įmonės) kodą ir adresą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento tipą, seriją ir numerį nebūtų taikoma asmenį identifikuojant nuotoliniu būdu. Siūlytina projekto nuostatas atitinkamai tikslinti.

Pritarti

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-01-30

1

2

 

 

4. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija).

4.1. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 priedo 1.3.1 papunktyje brauktinas žodis „telefono“.

4.2. Projekto pavadinime bei 1 straipsnio pavadinime vietoj žodžių „papildymo“ bei „papildymas“ įrašytini atitinkamai žodžiai „pakeitimo“ bei „pakeitimas“.

4.3. Projekto 1 straipsnio vienintelės dalies numeruoti nereikia. Be to, šio straipsnio pakeitimų esmėje brauktinas žodis „nauju“.

4.4. Projekto 2 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „įgyvendinimas“ turėtų būti įrašytas žodis „taikymas“.

Pritarti

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-01-30

 

 

 

5. Projekto 2 straipsnyje nustatytos nelogiškos ir nesuprantamos įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą reglamentuojančios nuostatos, pagal kurią įstatyminė nuostata, nustatanti privalomo duomenų, susijusių su mobiliojo kalbinio ryšio paslaugomis, kurios iš anksto apmokėtos, saugojimo pradžią, turėtų įsigalioti 2023 m. liepos 1 d., o štai nuostata, numatanti, kad mobiliojo kalbinio ryšio paslaugos, kurios iš anksto apmokėtos, gavėjams iki šio įstatymo įsigaliojimo įsigytos mobiliojo kalbinio ryšio paslaugos, teikiamos, jei jie savo viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjui yra nurodę savo duomenis – įsigaliotų tik 2024 m. sausio 1 d. Tai implikuoja nelogišką reguliavimą, pagal kurį 2023 m. liepos 1 d. įsigaliosianti įstatyminė nuostata kažkodėl faktiškai nebūtų taikoma iki 2024 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, reikėtų suvienodinti ir projekto 1 straipsnio, ir projekto 2 straipsnyje išdėstytų įstatymo taikymą nustatančių nuostatų įsigaliojimą.

Pritarti

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-01-30

 

 

 

6. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija formuoja valstybės politiką elektroninių ryšių srityje ir organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja jos įgyvendinimą, dėl projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą.

Pritarti

Vyriausybės išvada gauta 2023-06-14.

7.

Teisingumo ministerijos Europos sąjungos teisės grupė,

2023-02-27

 

 

 

7. Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 1 priedo papildymo įstatymo projekto Nr. XIVP-2402 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos (toliau – ES) teisei teikiame pastabas ir pasiūlymus.

1. Kaip teisingai pastebėta Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento išvadoje, iš Projekto 1 straipsniu keičiamo Elektroninių ryšių įstatymo 1 priedo 1.3.2. papunktyje  siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl prie duomenų, kurie turi būti saugomi, kategorijų sąrašo yra priskiriami ir duomenys apie asmens tapatybę patvirtinančio dokumento tipą, seriją ir numerį, kas savo turiniu yra greitai aktualumą prarandantys ir papildomos esminės informacijos, kurią suteikia asmens kodas, nesuteikiantys duomenys. Papildomai pažymime, kad asmens duomenų tvarkymo taisykles įtvirtinantys ES teisės aktai numato, kad duomenys gali būti saugomi ir tvarkomi tik vadovaujantis duomenų kiekio mažinimo principu, pagal kurį asmens duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi.[1] Vadovaujantis šiuo principu, Projektu turėtų būti įtvirtinamos tik tokios saugomų asmens duomenų kategorijos, kurios griežtai būtinos siekiamam tikslui pasiekti.

Pritarti

 

8.

Teisingumo ministerijos Europos sąjungos teisės grupė,

2023-02-27

 

 

 

2. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projektu be kita ko siekiama kovoti su melagingais pranešimais apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę ir administraciniais teisės pažeidimais (žinomai melagingu specialiųjų tarnybų iškvietimu, kurie, Projekto rengėjų teigimu, dažniausiai daromi taip pat pasinaudojant mobiliojo ryšio išankstinio apmokėjimo SIM kortelėmis).

Pažymime, kad galimi Elektroninių ryšių įstatymo 1 priede įvardytų duomenų saugojimo tikslai Lietuvoje įtvirtinti Elektroninių ryšių įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje, kurioje pateikiamas išsamus tikslų, kuriems galėtų būti naudojami atitinkami duomenys, sąrašas. Atkreipiame dėmesį, kad Projekto aiškinamajame rašte įvardijami tikslai neatitinka Elektroninių ryšių įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų tikslų. Taigi, praplėtus duomenų, kurie turi būti saugomi, kategorijų sąrašą, turėtų būti užtikrinta, kad tokie saugomi duomenys galėtų būti naudojami tik Elektroninių ryšių įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų tikslų siekimui ir nebūtų naudojami mažiau svarbiems tikslams.

Vis dėlto, atkreipiame dėmesį, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra išaiškinęs, kad pagal Direktyvos 2002/58 15 straipsnio 1 dalį, siejamą su Chartijos 7, 8 ir 11 straipsniais ir 52 straipsnio 1 dalimi, nedraudžiama teisėkūros priemonė, elektroninių ryšių paslaugų teikėjams nustatanti pareigą be konkretaus termino saugoti visų elektroninių ryšių priemonių naudotojų civilinės tapatybės nustatymo duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais, taip pat siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, nereikalaujant, kad nusikalstamos veikos arba grėsmės visuomenės saugumui ar jo pažeidimai būtų sunkūs.[2]

Pritarti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos verslo konfederacija,

Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija,

2023-03-21

 

 

 

<...> Elektroninių ryšių įstatymo Nr.lX-2135 1 priedo papildymo įstatymo projektą Nr. XIVP-2402 (toliau - ERĮ projektas). Įstatymo pakeitimais siūloma įpareigoti mobiliojo ryšio vartotojus teikti savo asmens duomenis, naudojantis išankstinio mokėjimo SIM kortelėmis, ir atitinkamai, nustatyti mobiliojo ryšio operatoriams prievolę kaupti išankstinio mokėjimo SIM kortelių savininkų duomenis. Organizacijos vieningai prašo atmesti ir toliau nesvarstyti ER) projekto, kadangi Seimo nario iniciatyva yra neproporcinga siekiamų tikslų ir keliamų rizikų visuomenei atžvilgiu - toliau rašte pateikiami argumentai.

Siūlomomis reguliavimo priemonėmis deklaruojami tikslai praktikoje neįgyvendinami

ERĮ projektu siekiami tikslai, tarp jų, pavyzdžiui, telefoninio sukčiavimo ir kitokio pobūdžio sukčiavimo nusikaltimų kardymas, yra aktualūs ir reikalaujantys sprendimų. Vis dėlto ERĮ projektas šių problemų nespręs, tačiau aktualizuos naujas nusikalstamas veikas, pavyzdžiui, nelegalią prekybą išankstinio mokėjimo SIM kortelėmis. Privalomas išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimas neužkirs kelio vartotojui, atsiskaičiusiam už paslaugas išankstinio mokėjimo būdu, perduoti (parduoti) SIM kortelę kitam asmeniui, kuris nebeturėtų pareigos teikti savo duomenis operatoriui. Tai savo ruožtu reikštų, kad galutinio SIM kortelės turėtojo duomenys identifikuojami nebus. Be to, siūlomas reguliavimas neužkirs kelio vartotojams naudoti Lietuvoje neidentifikuotas, kitose valstybėse įsigytas SIM korteles.

Piktavaliai su žmonėmis susisiekia ne tik telefono ryšiu, bet ir įvairiomis mobiliosiomis programėlėmis, pavyzdžiui, „Viber" ar „WhatsApp“, kurios užtikrina didesnį anonimiškumą. Auganti jų naudojimo tendencija rodo, jog ilgainiui jos gali tapti dominuojančiu apgaulės būdu, tačiau ERĮ projektas siūlomomis priemonėmis šios problemos nesprendžia.

Iniciatyva didinama labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių atskirtis

Apmokėjimas už iš anksto apmokamas mobiliojo kalbinio ryšio paslaugas nėra siejamas su konkrečiu abonentu (gali apmokėti ir naudoti kitas asmuo), o tai yra ypač aktualu kalbant apie socialinę atskirti patiriančias visuomenės grupes. Tarptautiniai mobiliojo ryšio paslaugų vartotojų tyrimai rodo, kad tarp didžiausią atskirties riziką patiriančių grupių yra senjorai, asmenys su negalia, kadangi praktikoje išankstinio mokėjimo mobiliojo ryšio paslaugos paprastai yra ekonomiškiausias pasirinkimas. Socialiai pažeidžiamos visuomenės grupės susiduria su problemomis ne tik dėl riboto reguliavimo pokyčių supratimo, jos dažniau tampa pažeidžiamos ir dėl su SIM kortelių registracija susijusių sukčiavimų bei apgavysčių. Atsižvelgiant į tai, kad privalomas išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimas palaipsniui siūlomas taikyti ir jau esamiems vartotojams, tai apribotų dalies senjorų, asmenų su negalia galimybes palaikyti ryšį su artimaisiais, stiprintųjų vienatvės ar izoliacijos jausmą.

Iniciatyva ribojama fundamentali žmogaus teisė į privatumą

Prievolė mobiliojo ryšio paslaugų vartotojui registruoti išankstinio mokėjimo SIM kortelę riboja asmens teisę į privatumą ir anonimiškumą naudojantis saviraiškos laisve. Privaloma SIM kortelių registracija gali suteikti valstybei galimybę stebėti asmenis viršijant valstybės pagrįstą interesą. Tokia neigiama tendencija jau seniai pastebima Rusijoje ir Baltarusijoje, kur privaloma išankstinio mokėjimo SIM kortelių registracija galioja jau daugiau nei dešimtmetį. Rusijos ir Baltarusijos atvejais, tarp kitų priemonių, privaloma išankstinio mokėjimo SIM kortelių registracija, tapo įrankiu padėjusiu šioms valstybėms atgrasyti savo piliečius nuo dalyvavimo protestuose ar atviro oponavimo valdžios politikai internete. Tokia iniciatyva Lietuva išsiskirtų ne tik tarp Baltijos šalių - prievolės vartotojams teikti savo asmens duomenis, naudojantis išankstinio mokėjimo SIM kortelėmis, netaiko nei, pavyzdžiui, JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada, ar Suomija.

Iniciatyva kuriama papildoma administracinė našta vartotojams ir paslaugų teikėjams

Siūlomas privalomas išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimas ir savininkų duomenų kaupimas prieštarauja proporcingumo principui - siekiant abejotinos praktinės naudos kuriama administracinė našta vartotojams ir verslui. Operatoriai, įgyvendindami prievolę kaupti išankstinio mokėjimo SIM kortelių savininkų duomenis ir tokiu būdu užtikrindami valstybės funkcijas, patirtų reikšmingas finansines sąnaudas, kurios, remiantis 2016 m. Tele2, UAB ir Bitė Lietuva, UAB darytais skaičiavimais siektų apie 9 mln. Eur (detalūs operatorių skaičiavimai tuomet buvo pateikti LR vidaus reikalų ministerijai). Šias operatorių sąnaudas vėliau galimai tektų kompensuoti valstybei, kadangi remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo išaiškinimais, valstybės funkcijos negali būti finansuojamos privačių subjektų lėšomis (pavyzdžiui, 2002 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimas).

Remiantis LR ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, Lietuvoje 2022 m. IV ketvirtį visų Lietuvos mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų išduotų aktyvių išankstinio mokėjimo SIM kortelių skaičius siekė apie 1,2 mln. vienetų.2 Šiomis kortelėmis naudojasi ne tik socialiai pažeidžiamos visuomenės grupės - išankstinio mokėjimo SIM kortelės taip pat svarbios užtikrinant įvairių paslaugų techninį aptarnavimą įskaitant, pavyzdžiui, automatinių vartų atidarymo ar apsaugos tarnybų darbą. Labai tikėtina, jog pritarus siūlomam reguliavimui gyventojai, darbuotojai ir kiti asmenys susidurtų su įvairių paslaugų (aptarnavimo) nesklandumais.

Privaloma išankstinio mokėjimo SIM kortelių savininkų duomenų registracija neatneštų reikšmingų pokyčių ne tik dėl anksčiau minėto praktinio reguliavimo neįgyvendinamumo, tačiau ir dėl Lietuvoje populiarėjančių šifruotų mobiliųjų programėlių, tokių, kaip pavyzdžiui, „Signal". Eiliniai vartotojai, o taip pat savo veiksmus siekiantys maskuoti piktavaliai, jau dabar turi nemokamas, lengvai prieinamas priemones komunikuoti privačiai.

Apibendrinant, ERĮ projektu siūlomas privalomas išankstinio mokėjimo SIM kortelių savininkų duomenų kaupimas yra netaikli ir neefektyvi priemonė nusikalstamumo problemoms spręsti, nors to įgyvendinimas reikštų dideles operatorių (arba valstybės) finansines sąnaudas, keltų reikšmingus administracinius nepatogumus gyventojams. Dėl šios iniciatyvos didėtų socialinė atskirtis tarp labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių ir aktualiomis taptų naujos nusikalstamos veikos. Atsižvelgiant į tai, Organizacijos prašo LR Seimo narius atmesti ir toliau nesvarstyti ERĮ projekto bei ieškoti alternatyvių būdų spręsti nusikalstamumo problemas.

Nepritarti

 

Argumentai:

Žr. LRV išvadą.

2.

Lietuvos verslo konfederacija,

2023-11-06

 

 

 

DĖL ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO 1 PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO Lietuvos verslo konfederacija (toliau – LVK), atsižvelgdama į tai, kad LR Seime registruotas Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 1 priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-2402 (toliau – ERĮ projektas) įtrauktas į Seimo VII (rudens) sesijos darbų programą, teikia LR Seimo Ekonomikos komitetui LVK poziciją dėl ERĮ projekto. Kibernetinis sukčiavimas pasitelkiant mobiliuosius telefonus yra opi problema tiek verslui, tiek visuomenei. Vis dėlto, LVK vertinimu, ERĮ projektas, kuriuo siūlomas visų – tiek jau esamų, tiek naujų – išankstinio mokėjimo SIM kortelių privalomas registravimas būtų brangus, netaiklus ir neefektyvus bandymas spręsti sukčiavimo problemas. Nors LR Vyriausybės išvadoje ERĮ projektui pateiktas siūlymas tobulinti ERĮ projektą, numatant tik naujų išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimą, yra racionalus ir pagrįstas, tačiau jis ERĮ projekto esminius trūkumus spręstų tik iš dalies. Atsižvelgiant į tai, LVK šiuo raštu siekia atkreipti LR Seimo Ekonomikos komiteto narių dėmesį į ERĮ projektu siūlomo reguliavimo problematiškiausius aspektus bei galimas pasekmes.

ERĮ projektas siekiamų tikslų, tarp jų, pavyzdžiui, telefoninio sukčiavimo ir kitokio pobūdžio nusikaltimų kardymo problemų, efektyviai nespręstų, kadangi asmens duomenų rinkimas įsigyjant išankstinio judriojo ryšio paslaugas netaikomas net trylikoje ES šalių – kaimyninėse valstybėse – Latvijoje ir Estijoje, o taip pat Nyderlanduose, Airijoje, Danijoje, Portugalijoje, Suomijoje, Čekijoje, Kipre, Slovėnijoje, Rumunijoje, Kroatijoje. Atsižvelgiant į tai, kad kaimyninėse šalyse ir, bendrai, beveik pusėje ES valstybių narių išankstinio mokėjimo SIM kortelės nėra registruojamos, sukčiavimu ir kitomis nusikalstamomis veikomis užsiimantys asmenys, pritarus ERĮ projektui, ateityje numanomai naudotųsi Lietuvoje neidentifikuotomis, kitose valstybėse įsigytomis SIM kortelėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad iš ES valstybių narių atvežtomis kortelėmis galima skambinti nepatiriant didelių išlaidų dėl ES galiojančio „skambink užsienyje kaip namie“ (angl. Roam Like At Home) principo. Greta to, ERĮ projektu teikiamas reguliavimas praktikoje galėtų sąlygoti bei skatinti „šešėlinės rinkos“ formavimąsi. Tuo remiantis aktualiu taptų prekiavimas socialiai pažeidžiamų asmenų ar veiklos nevykdančių įmonių vardu registruotomis SIM kortelėmis.

Nors su ERĮ projektu siūlomu reguliavimu siejami aukšti lūkesčiai pasiekti proveržį pažabojant sukčius, tačiau, LVK vertinimu, siūlomas reguliavimas dėl pakitusių komunikacijos tendencijų netaptų „sidabrine kulka“ sprendžiančia sukčiavimo problemas. Šiuo atveju, svarstomam reguliavimui lūkesčiai formuojami neatsižvelgiant į tai, kad komunikacijos tikslais naudojamos paslaugos ir joms teikti pasitelkiamos techninės priemonės jau yra gerokai pasikeitusios. Vietoje tradicinių balso telefonijos ir trumpųjų žinučių (SMS) perdavimo paslaugų, galutiniai paslaugų gavėjai vis dažniau naudojasi funkciškai lygiavertėmis internetinėmis paslaugomis, pavyzdžiui, interneto telefonija, pranešimų mainų ir internetinėmis elektroninio pašto paslaugomis. Nusikalstamomis veikomis užsiimantys asmenys pasitelkia populiarias internetines paslaugas, tarp jų, pavyzdžiui, „Viber“, „WhatsApp“, „Telegram“ ar internetinio elektroninio pašto platformas. Tokiu atveju, sukčiavimu užsiimantys asmenys susisiekia su vartotojais ir prašo pateikti informaciją, nukreipia į sukčiavimo svetaines arba platina kenkėjišką programinę įrangą. Be to, dažnai naudojamas sukčiavimo būdas yra apsimestiniai SMS pranešimai ir elektroniniai laiškai (angl. phishing). Tokiais atvejais, sukčiavimu užsiimantys asmenys susisiekia su vartotojais bei taip pat prašo pateikti informaciją, nukreipia į sukčiavimo svetaines arba platina kenkėjišką programinę įrangą. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 2022 m. asmenys dėl tokių suklastotų SMS pranešimų ir elektroninių laiškų patyrė 2 mln. 305 tūkst. eurų žalą. Minėtose komunikacijos priemonėse duomenų perdavimas vyksta interneto ryšiu, todėl mobiliojo ryšio operatoriai neturi techninių įrankių kontroliuoti perduodamų duomenų turinio. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad LR ryšių reguliavimo tarnyba šiais metais priėmė kelis sprendimus nutaikytus spręsti tokio sukčiavimo tipus, LVK manymu, būtų tikslinga diskutuoti dėl efektyviausio jų įgyvendinimo praktikoje.

LVK nuomone, ERĮ projektu siūlomas reguliavimas taip pat yra netaikli priemonė dominuojančioms sukčiavimo rūšims spręsti. LR Vyriausybė pateiktoje išvadoje dėl ERĮ projekto pažymi, jog per 2022 m. telefoninis sukčiavimas sudarė 260 nusikalstamų veikų arba beveik 7 proc. visų sukčiavimų. LR Vyriausybės išvadoje taip pat nurodoma, jog telefoninio sukčiavimo nusikaltimais per metus padaroma vidutiniškai 987 tūkst. Eur turtinė žala. Remiantis tuo, potenciali siūlomo reguliavimo ekonominė nauda visuomenei būtų kvestionuotina, nors to įgyvendinimui reikėtų reikšmingų mobiliojo ryšio operatorių investicijų. Jas atspindi LR Vyriausybės išvadoje pateikiami duomenys: įpareigojimas registruoti visas be išimties išduotas SIM korteles galėtų pareikalauti mažiausiai apie 9 mln. Eur investicijų pakeitimams įgyvendinti.

Nors ERĮ projekto aiškinamajame rašte minima, kad išankstinio mokėjimo SIM kortelės naudojamos vykdant nusikalstamas veikas, tai nėra tikslu šiuolaikinių tendencijų atžvilgiu, kadangi ERĮ projektas efektyviai nekardytų nusikalstamomis veikomis užsiimančių asmenų tarpusavio komunikacijos. ES lygmeniu, jau kuris laikas aktualiu teisėsaugos srities darbotvarkės klausimu yra policijos ir kitų institucijų prieiga prie šifruotų komunikacijos priemonių, pavyzdžiui, „Signal“. Ekspertų vertinimu, šifruotos komunikacijos priemonės jau tapo dominuojančios nusikalstamomis veikomis užsiimančių asmenų komunikacijoje. Esminis tokių paslaugų privalumas – šių paslaugų teikėjai negali atskleisti pranešimų, kuriais keičiamasi naudojantis jų paslauga, turinio net ir gavus teismo nutartis.

ERĮ projektu siūlomas visų išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimas sąlygotų didesnę administracinę ir finansinę naštą vartotojams. Remiantis LR ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, Lietuvoje 2023 m. II ketvirtį visų Lietuvos mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų išduotų aktyvių išankstinio mokėjimo SIM kortelių skaičius siekė apie 1,2 mln. vienetų.1 Atsižvelgiant į tai, jog vieni pagrindinių išankstinio mokėjimo paslaugų vartotojų yra vyresnio amžiaus bei nepilnamečiai asmenys, nenorintys prisiimti ilgalaikių sutartinių įsipareigojimų, tikėtina, kad šios vartotojų grupės, taip pat tie, kurie gyvena atokiose vietovėse, patirtų įvairias su registravimu susijusias problemas.

Apibendrinant pateiktus argumentus, ERĮ projektu siūlomas privalomas išankstinio mokėjimo SIM kortelių savininkų duomenų kaupimas yra netaikli ir neefektyvi priemonė nusikalstamumo problemoms spręsti, o to įgyvendinimas reikštų dideles mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų finansines sąnaudas, keltų reikšmingus administracinius nepatogumus gyventojams. Dėl šios iniciatyvos didėtų socialinė atskirtis ir aktualiomis taptų naujos nusikalstamos veikos. Svarbu pažymėti, kad LR Vyriausybė pateiktoje išvadoje ERĮ projektui suformuluotu alternatyviu siūlymu – numatyti tik naujų išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimą – siekia atliepti minėtus probleminius ERĮ projekto aspektus. Nors LR Vyriausybė siūlo, LVK nuomone, racionalius ir pagrįstus pokyčius tobulinant ERĮ projektą, tačiau jie ERĮ projektu siūlomo reguliavimo trūkumus spręstų tik iš dalies. Atsižvelgiant į tai, LVK prašo LR Seimo Ekonomikos komiteto atmesti įstatymo projektą

Nepritarti

Argumentai:

Žr. LRV išvadą.

3.

UAB „Tele2“,

2023-11-07

 

 

 

DĖL PRIVALOMO IŠANKSTINIO MOKĖJIMO SIM KORTELIŲ REGISTRAVIMO PROBLEMATIKOS Šiuo raštu UAB „Tele2“ kreipiasi į LR Seimo Ekonomikos komiteto narius, norėdama atkreipti dėmesį į LR Seime kylančių iniciatyvų privalomai registruoti visas – ir naujas, ir esamas – išankstinio mokėjimo SIM korteles problematiką bei galimas efektyviausias alternatyvas sukčiavimo ir susijusioms problemoms spręsti. Kitų šalių patirtys ir ekspertiniai vertinimai rodo, kad prievolė išankstinio SIM kortelių naudotojams teikti savo asmens duomenis ir mobiliojo ryšio operatoriams kaupti išankstinio mokėjimo SIM kortelių savininkų duomenis yra neefektyvi ir neproporcinga. Vis dėlto, taiklios, vartotojams papildomų administracinių nepatogumų nesukeliančios ir į sukčiavimo kardymą orientuotos alternatyvios reguliavimo priemonės egzistuoja. Atsižvelgiant į tai, UAB „Tele2“ nuomone, būtų tikslinga diskutuoti dėl veiksmingo alternatyvų privalomam išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimui įgyvendinimo praktikoje.

 1. Deklaruojami tikslai praktikoje neįgyvendinami Privaloma išankstinio mokėjimo SIM kortelių registracija padėties kovoje su nusikalstamumu nepakeistų, tačiau aktualizuotų naujas nusikalstamas veikas. Kaip pažymi ir LR ryšių reguliavimo tarnyba (toliau – RRT), Lietuvos atveju, būtina įvertinti ES rinkos sąlygas ir ypač kaimyninėse valstybėse taikomus reikalavimus. Asmenys, kurie vykdo nusikalstamas veikas, vis tiek turėtų galimybę netrukdomai įsigyti ir atsivežti išankstinio mokėjimo SIM kortelių iš kitų šalių, o iš ES valstybių narių atvežtomis kortelėmis būtų galima skambinti nepatiriant didelių išlaidų dėl ES galiojančio „skambink užsienyje kaip namie“ principo. Atkreiptinas dėmesys, kad beveik pusė Europos Sąjungos valstybių netaiko išankstinio mokėjimo SIM kortelių registracijos.

Neabejotina, kad įvedus privalomą išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimą atsirastų „juodoji rinka“, kurioje potencialiai būtų prekiaujama socialiai pažeidžiamų asmenų ar veiklos nevykdančių įmonių vardu registruotomis SIM kortelėmis, taip pat, kortelėmis, kurios įgytos pasinaudojant padirbtais, pavogtais ar kitų asmenų prarastais dokumentais, kas galėtų įnešti papildomos painiavos identifikuojant įtariamuosius bei efektyviai vykdyti nusikalstamų veikų tyrimus.

Be to, pastebėtina, kad sukčiaujantys asmenys keičia savo taktiką besivystant technologijoms – jau dabar matoma, kad tik labai nedidelė sukčiavimo nusikaltimų dalis atliekama skambinant telefonu iš SIM kortelės – kur kas dažniau naudojamasi mobiliosiomis programėlėmis ar kitais technologiniais sprendimais, kuomet nei naudotojo numerio, nei jo savininko susekti tampa neįmanoma, nepriklausomai nuo to, ar SIM kortelė registruota, ar ne.

2. Brangus ir netaiklus bandymas sukčiavimo problemoms spręsti

 VšĮ Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro, bendradarbiaujant su Lietuvos bankų asociacijos nariais, Lietuvos policija ir Lietuvos banku, parengtoje 2021 m. sukčiavimo atvejų analizėje išskiriama, jog telefoninis sukčiavimas 2021 m. sudarė 7% bendros sukčių padaromos žalos (apie 700 tūkst. Eur nuo 10,2 mln. Eur). Remiantis tuo, potenciali siūlomo reguliavimo ekonominė nauda visuomenei būtų kvestionuotina, nors to įgyvendinimui reikėtų reikšmingų mobiliojo ryšio operatorių investicijų. Bet kuris siūlomas reguliavimas – visų išankstinio mokėjimo SIM kortelių ar tik naujų registravimas – pareikalautų investicijų. Remiantis praeityje operatorių darytais skaičiavimais, visų išankstinio mokėjimo SIM kortelių suregistravimas bendrai iš operatorių galėtų pareikalauti apie 9 mln. Eur papildomų išlaidų. Finansinius ir administracinius kaštus patirtų ir naujų išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimo atveju – toks pokytis reikalautų papildomų investicijų į įrangą bei funkcionalumus bei jų integracijas, palaikymą, papildomus procesus, papildomų klientų duomenų ir dokumentų kopijų kaupimą, archyvavimą ir kitas sritis.

3. Paveiks labiausiai pažeidžiamus vartotojus Duomenys kaupiami ir saugomi LR Juridinių asmenų registre Išankstinio mokėjimo viešosios mobiliojo ryšio paslaugos yra lanksčiausia, paprasčiausia ir pigiausia elektroninių ryšių paslaugų užsakymo forma. Šios paslaugos savybės lemia, kad vieni pagrindinių išankstinio mokėjimo paslaugų vartotojai yra nepilnamečiai asmenys bei pagyvenę asmenys, nenorintys prisiimti ilgalaikių sutartinių įsipareigojimų, esantys jautriausi paslaugų kainai. Todėl socialiai pažeidžiamos visuomenės grupės, ypač visų išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimo atveju, susidurtų su problemomis ne tik dėl riboto reguliavimo pokyčių supratimo, jos taptų pažeidžiamos ir dėl su SIM kortelių registracija susijusių sukčiavimų bei apgavysčių.

Kaip jau ne kartą minėta, visų išankstinio mokėjimo SIM kortelių privalomas registravimas, stipriausiai paveiktų būtent tuos asmenis, kurie yra labiausiai pažeidžiami – šie vartotojai būtų dalinai atriboti nuo prieinamų komunikavimo kanalų. Labai tikėtina, kad dalis tokių vartotojų dėl riboto naudojimosi masinėmis informavimo priemonėmis ar reguliavimo nesupratimo, tiesiog nesuprastų šių reikalavimų pobūdžio, terminų bei poveikio ir galimai liktų be prieinamo ryšio.

Ypač svarbu paminėti tai, kad vien UAB „Tele2“ skaičiavimais, apie keli šimtai tūkstančių vartotojų neturėtų galimybės telefonu nuotoliniu būdu registruoti savo naudojamų išankstinio mokėjimo SIM kortelių, kadangi šie asmenys naudojasi „mygtukiniais“ (internetu naudotis nepritaikytais) telefonais ir/arba nesinaudoja interneto ryšio paslaugomis savo telefonuose. Tai reiškia, jog šiems asmenims galėtų būti neprieinama galimybė užregistruoti savo SIM korteles nuotoliniu būdu ir tektų vykti į fizinę registravimo vietą.

Tuo tarpu, išankstinio apmokėjimo kortelių registravimo vietų skaičius būtų ženkliai mažesnis nei jų pardavimo kanalų kiekis, t.y. dėl sudėtingesnio administravimo proceso (dokumentų tikrinimas ir pan.) bei dėl administravimo sąnaudų, labai tikėtina, jog SIM kortelės fiziškai būtų registruojamos tik operatoriaus salonuose, kurių UAB „Tele2“ šiuo metu turi 55 ir nemaža jų dalis yra didžiuosiuose miestuose ir miesteliuose. Tai ypatingai atsilieptų jautriausiems ir nuo didesnių miestų ar miestelių nutolusiems vartotojams, nes dalis jų dėl finansinės padėties, sveikatos būklės ar būklės šeimoje tiesiog negalėtų atvykti į nutolusius tokių SIM kortelių registravimo taškus.

Atskira vartotojų grupė – telemetrijos paslaugų naudotojai. Didelė dalis įrenginių, naudojančių telefono numerius (pvz. liftai, šlagbaumai, garažų ir kiemų vartai, signalizacijos sistemos, buities įranga ir pan.) naudoja išankstinio mokėjimo korteles. Savaime suprantama, kad nemaža šių vartotojų dalis arba pamirštų, kad naudojasi išankstinio apmokėjimo SIM kortelėmis (priminimai į tokius numerius taip pat negaunami), arba neįsigilintų į reikalavimų pobūdį bei patirtų didelių nepatogumų dėl paslaugų ribojimo.

Galiausiai, labai tikėtina, kad, jei registravimas būtų taikomas jau esamoms išankstinio mokėjimo SIM kortelėms, tokių SIM kortelių registravimo periodu, numanomai padaugėtų sukčiavimo atvejų, kai tretieji asmenys, apsimesdami operatoriaus darbuotojais arba siųsdami operatoriaus klientams apsimestinius pranešimus, siūlytų užregistruoti jų išankstinio apmokėjimo korteles bei prašytų jų asmeninių prisijungimo prie sistemų ir pan. duomenų ar net užmokesčio už šią paslaugą.

4. Pradėta taikyti eilė naujų RRT priemonių šiems tikslams pasiekti

Ryšių reguliavimo tarnyba šiemet priėmė kelis pakeitimus, skirtus sukčiavimo elektroninėje erdvėje atvejams pažaboti, t.y.:

- prieigos prie žalingų interneto resursų blokavimas;

- persiuntimas tik tokių vardinių trumpųjų žinučių, kurios atitinka siuntėjų nurodytus identifikacinius požymius, techninių ir (ar) organizacinių priemonių, įspėjančių galutinius paslaugų gavėjus apie galimai apsimestines vardines SMS ar užkardančias tokias vardines SMS, įgyvendinimas;

- skambučių iš Lietuvos fiksuotojo ryšio numerių, jei jie inicijuojami užsienyje, blokavimas, o taip pat, blokavimas ir nesiuntimas tranzitu skambučių, inicijuotų iš fiksuotojo ir mobiliojo ryšio numerių ar paslaugų ryšio numerių, jeigu dėl naudojamų numerių RRT nėra išdavusi leidimų ir numeriai nėra priskirti konkretiems paslaugų tiekėjams.

Mūsų nuomone, verta orientuotis į šias priemones bei diskutuoti apie papildomas operatorių siūlomas priemones, ženkliai prisidėsiančias prie sukčiavimo elektroninėje erdvėje atvejų pažabojimo.

5. Mažins konkurenciją telekomunikacijų rinkoje Kaip nurodo RRT, privaloma išankstinių mokėjimo kortelių registracija neabejotinai didintų operatorių veiklos sąnaudas, kadangi tai lemtų investicijų į kitas veiklos sritis mažėjimą bei paslaugų brangimą galutiniams vartotojams. Vis dėlto Duomenys kaupiami ir saugomi LR Juridinių asmenų registre poveikis skirtingiems rinkos dalyviams būtų nevienodas. UAB „Tele2“ yra didžiausias išankstinio mokėjimo SIM kortelių paslaugų teikėjas Lietuvoje, todėl siūlomo reguliavimo įgyvendinimo kaštai UAB „Tele2“ labai tikėtina būtų didžiausi. Atsižvelgiant į tai, esmingai skirtingas siūlomo valstybės reguliavimo administracinės naštos operatoriams poveikis galėtų prisidėti prie konkurencijos iškraipymo telekomunikacijų sektoriuje.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad svarstant išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimo būtinybę stokojama duomenų įvertinimui, kaip privaloma (visų) išankstinio mokėjimo SIM kortelių registracija pakeitė situacija kitose šalyse, t.y. kaip ši priemonė paveikė nusikalstamumo statistiką, dinamiką, elektroninių ryšių rinką, vartotojus, kiek vartotojų buvo atjungti nuo ryšio, kiek vartotojų dėl to skundėsi ir/ar patyrė neigiamas pasekmes, kaip tai veikė jautriausias vartotojų grupes, su kokiais sunkumais bei iššūkiais buvo susidurta registruojant SIM korteles bei po jų registracijos. Šie duomenys būtų ypatingai svarbūs vertinant panašių iniciatyvų Lietuvoje naudą, pasekmes bei galimus iššūkius jas įgyvendinant.

Apibendrinant rašte pateikiamus argumentus, privalomas išankstinio mokėjimo SIM kortelių savininkų duomenų kaupimas būtų netaikli ir neefektyvi priemonė nusikalstamumo problemoms spręsti, o to įgyvendinimas reikštų dideles operatorių finansines sąnaudas, keltų reikšmingus administracinius nepatogumus gyventojams. Dėl tokios iniciatyvos didėtų labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių socialinė atskirtis ir aktualiomis taptų naujos nusikalstamos veikos.

Atsižvelgiant į tai, UAB „Tele2“ prašo LR Ekonomikos komiteto narių įvertinti pateiktus argumentus formuojant savo poziciją privalomo išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimo iniciatyvų atžvilgiu.

Nepritarti

Argumentai:

Žr. LRV išvadą.

4.

Teresa Roščinska, SADM

Horizontalios politikos ir projektų valdymo grupės patarėja,

2023-11-07

 

 

 

Vyresnio amžiaus žmonių reikalų tarybos prie SADM pirmininko Gedimino Dalinkevičiaus prašymu, siunčiu Tarybos poziciją dėl Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIVP-2402, kuris yra įtrauktas į LR Seimo rudens sesijos darbų programą ir kuris bus svarstomas LR Seimo Ekonomikos komiteto posėdžiu metu. Taryba, susipažinusi su projekte siūlomais reguliaciniais pokyčiais vyresnio amžiaus žmonių reikmes atitinkančios socialinės politikos kontekste, reiškia nepritarimą įstatymo pakeitimo projekto pozicijai ir siūlo LR Seimui nepritarti įstatymo projektui. Pažymėtina, kad Taryba š. m. gegužės 5 d. teikė siūlymą VRM nutarimo projektą tobulinti. Toliau pristatomi Tarybos poziciją pagrindžiantys argumentai.

Išankstinio mokėjimo mobiliojo ryšio paslaugos yra lanksčiausia, paprasčiausia ir dažniausiai pigiausia elektroninių ryšių paslaugų užsakymo forma, todėl – populiari paslauga vyresnio amžiaus žmonių bendruomenėje. Remiantis tuo, įstatymo projektu siūloma išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimo prievolė numanomai paliestų daugelį vyresnio amžiaus žmonių. Vis dėlto, įstatymo projektu siūlomas reguliavimas neatliepia senjorų, kurie nėra technologiškai įgudę ir (arba) gyvena atokiose Lietuvos vietovėse, poreikių ir galimybių. Daugeliui vyresnio amžiaus žmonių būtų problematiška registruoti savo SIM korteles pasitelkiant elektroninės atpažinties priemones. Senjorams, kurie gyvena atokiose vietovėse ir (arba) yra prastos sveikatos būklės, taip pat būtų sudėtinga SIM kortelės registravimo procedūros tikslu vykti į miestą, kuriame yra mobiliojo ryšio paslaugų teikėjo salonas. Remiantis siūlomu reguliavimu, senjorų SIM kortelės, nespėjus jų laiku užregistruoti, būtų užblokuotos. Tai apribotų vyresnio amžiaus žmonių galimybes bei didintų jų socialinę atskirtį.

Vyresnio amžiaus žmonių bendruomenė turi nuogąstavimų, kad ateityje, pasinaudojus SIM kortelių registravimo procesu, galėtų atsirasti naujos sukčiavimo schemos, nukreiptos į socialiai pažeidžiamus asmenis. Kartu Taryba mano, kad siūlomas privalomas išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimas sukčiavimo problemų esmingai nespręstų, kadangi piktavaliai galėtų naudoti korteles įsigytas kaimyninėse valstybėse – Latvijoje, Estijoje arba kitose valstybėse, kur prievolės registruoti SIM korteles nėra. Taryba siūlo įvertinti tai, jog piktavaliai iš Europos Sąjungos valstybių narių atsivežtomis kortelėmis galėtų skambinti ar rašyti SMS žinutes nepatirdami didelių išlaidų dėl Europos Sąjungoje galiojančių tokių pačių tarifų.

Apibendrinant pateiktus argumentus, Taryba siūlo detaliau įvertinti svarstomo reguliavimo galimai neigiamą poveikį vyresnio amžiaus žmonių bendruomenei ir atitinkamai tobulinti projektą.

Nepritarti

Argumentai:

Žr. LRV išvadą.

5.

Lietuvos verslo konfederacija,

2023-11-20

2

 

 

<...>

Pirmiausia, LVK vertinimu, SMS žinučių filtravimas yra ir tinkama, ir efektyvi priemonė dažniausiam ir didžiausią žalą vartotojams darančiam sukčiavimo tipui (angl. phishing) kardyti, todėl šio SMS žinučių filtravimo teisinis reglamentavimas Elektroninių ryšių įstatyme, LVK nuomone, įgalintų operatorius dar efektyviau saugoti vartotojus nuo kenkėjiškų pranešimų. Vis dėlto, apsimestinių trumpųjų (SMS) žinučių požymių identifikavimo tvarka, LVK nuomone, turėtų būti vieninga bei aiškiai apibrėžta kompetentingų institucijų – Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos, užtikrinančios efektyvų elektroninių ryšių išteklių naudojimą ir vartotojų teisių apsaugą, bei Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, dalyvaujančios formuojant valstybės politiką asmens duomenų apsaugos srityje. Toks bendru institucijų sutarimu grįstas apsimestinių trumpųjų (SMS) žinučių požymių identifikavimo tvarkos nustatymas leistų skirtingiems Lietuvoje veikiantiems operatoriams laikytis vieningų apgaulingo SMS žinučių turinio atpažinties standartų. Kartu, esant bendriems apgaulingo SMS turinio atpažinties kriterijams, operatoriai galėtų pasirinkti efektyviausiai reguliavimą galinčias įgyvendinti technines priemones. Vis dėlto, jei nacionalinės institucijos nebūtų įpareigotos nustatyti apgaulingo turinio požymių identifikavimo tvarkos, Lietuvoje veikiantys operatoriai turėtų interpretatyviai vertinti vartotojų persiunčiamas SMS žinutes – toks vertinimas būtų nenuoseklus, o tai potencialiai skatintų vartotojų nepasitikėjimą mobiliojo ryšio paslaugomis kaip komunikacijos būdu.

Apibendrinant pateiktus argumentus, teikiamu siūlymu LVK palaiko SMS filtravimo, kaip priemonės kardyti sukčiavimą, numatymą Elektroninių ryšių įstatyme, tačiau siekiant nuoseklaus ir vieningo tokio reguliavimo įgyvendinimo praktikoje LVK prašo LR Seimo Ekonomikos komitetą atitinkamame ERĮ projekto straipsnyje numatyti, jog apsimestinių trumpųjų (SMS) žinučių požymių identifikavimo tvarka tvirtinama LR ryšių reguliavimo tarnybos ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos suderintu sprendimu. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamas siūlymas liečia tarpinstitucinį bendradarbiavimą, prašome į ERĮ projekto bei atitinkamai teikiamų siūlymų svarstymą komitete pakviesti ir rašto kopijoje pridėtų institucijų atstovus.

LVK pasiūlymas:

„2 straipsnis. 78 straipsnio pakeitimas

Papildyti 78 straipsnį 81 dalimi:

„81. Siekiant užtikrinti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų teisių ir teisėtų interesų apsaugą ir užkardyti nusikalstamas veikas, daromas naudojant apsimestines trumpąsias (SMS) žinutes (toliau – trumposios žinutės), viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo įgyvendinti tinkamas technines ir (ar) organizacines priemones tokioms trumposioms žinutėms atpažinti, žymėti ir (ar) stabdyti. Apsimestinių trumpųjų (SMS) žinučių (toliau – trumposios žinutės) požymių identifikavimo tvarka tvirtinama Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos suderintu sprendimu. Šioje dalyje nurodytais tikslais viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai kaip vieną iš priemonių turi teisę taikyti automatinį trumpųjų žinučių filtravimą.“

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Pažymėtina, kad bendrų kriterijų, pagal kuriuos bus identifikuojama, ar SMS yra apsimestinė nustatymas nėra tiesiogiai susiję su VDAI kompetencija. Tai yra  tiesioginė RRT kompetencija. Manytina, kad RRT, parengusi projektą, ir manydama, kad reikalinga VDAI išvada, pateiks projektą VDAI derinti  bendrąją tvarka.

 

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projektą nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

2 straipsnis. 78 straipsnio pakeitimas

Papildyti 78 straipsnį 81 dalimi:

„81. <...> Apsimestinių trumpųjų žinučių kriterijų identifikavimo tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba. <...>“

 

 

6.

Lietuvos verslo konfederacija,

2023-11-20

 

 

 

Antra, atsižvelgiant į tai, kad ERĮ projektu teiktinas SMS žinučių filtravimas geriausiai spręstų aktualiausias dažniausias ir didžiausią žalą darančias sukčiavimo problemas, LVK pakartotinai prašo LR Seimo Ekonomikos komiteto atsakingai įvertinti privalomo išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimo Elektroninių ryšių įstatyme būtinybę efektyvumo, potencialios naudos ir kaštų pagrindais. Privalomas išankstinio mokėjimo SIM kortelių vartotojų duomenų kaupimas, ypač lyginant su aiškiai Elektroninių ryšių įstatyme reglamentuota SMS žinučių filtravimo priemone, būtų netaiklus ir neefektyvus būdas nusikalstamumo problemoms spręsti. Atsižvelgiant į tai, nors siūlymas numatyti tik naujų išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimą tiek vartotojų, tiek operatorių atžvilgiu, būtų geresnė alternatyva nei visų išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimas, tačiau, LVK manymu, tik SMS žinučių filtravimo numatymo Elektroninių ryšių įstatyme pakaktų tam, kad būtų pasiekti visi esminiai ERĮ projektu keliami lūkesčiai.

Apibendrinant raštu teikiamus siūlymus, LVK džiaugiasi LR Seimo Ekonomikos komiteto iniciatyva Elektroninių ryšių įstatyme aiškiai reglamentuoti SMS žinučių filtravimo mechanizmą. Tad pirmuoju siūlymu LVK prašo LR Seimo Ekonomikos komitetą tobulinti SMS žinučių filtravimo mechanizmą numatant, kad apsimestinių trumpųjų (SMS) žinučių požymių identifikavimo tvarką tvirtina LR ryšių reguliavimo tarnybos ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos suderintu sprendimu. Toks standartizuotas šalintino turinio požymių identifikavimo tvarkos tvirtinimas, LVK nuomone, efektyviausiai įgalintų svarstomą reguliavimą. Antruoju siūlymu, LVK prašo LR Seimo Ekonomikos komiteto nepritarti ERĮ projekto atitinkamoms dalims, kuriomis siūlomas išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimas. Nors tik naujų išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimas būtų mažiau problemiškas nei visų išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimas, tačiau, apskritai, ši priemonė nebūtų nei pigi operatoriams, nei patogi vartotojams, nei efektyvi nusikaltimams kardyti.

Nepritarti

Argumentai:

Žr. LRV išvadą.

7.

Telia Lietuva, AB,

2023-11-23

3

2

 

<...>

1. Dėl išankstinių mokėjimo kortelių registravimo

 

Norėtume pažymėti, kad „Telia“ iš esmės palaiko aptariamą Projektą dėl jame numatytų išankstinių mokėjimo kortelių registravimo įpareigojimų, numatytų Projekto 40 straipsnio 11 dalyje. Siekiant užtikrinti visapusišką ir sklandų operatorių ir visuomenės pasiruošimą pokyčiams, prašome apsvarstyti galimybę pratęsti 40 straipsnio 11 dalyje numatytą įsigaliojimo terminą ir nustatyti 2025 m. liepos 1 d.

Pasiūlymas:

3 straipsnis. Įstatymo taikymas ir įsigaliojimas

1. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyta Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 40 straipsnio 11 dalis yra taikoma tik po šio įstatymo įsigaliojimo sudaromoms viešųjų mobiliojo ryšio paslaugų teikimo sutartims, pagal kurias už viešąsias mobiliojo ryšio paslaugas yra apmokama iš anksto.

2. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnį, įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. liepos 1 d.

3. Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.

 

Nepritarti

Argumentai:

Išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimas siūlomas tikslu užkardyti sukčiavimą, todėl manytina, kad registruojant tik naujai parduodamas išankstinio mokėjimo SIM korteles ir neįvedant naujų duomenų kategorijų, metai laiko yra pakankamas laikas pasirengti tokiam procesui.

8.

Telia Lietuva, AB,

2023-11-23

2

 

 

2. Dėl trumpųjų žinučių filtravimo

 „Telia“ yra aktyviai įsitraukusi į LR ryšių reguliavimo tarnybos organizuojamas diskusijas ir efektyvių priemonių, kurios padėtų suvaldyti rinkoje plintančias sukčiavimo mokėjimo priemonėmis iniciatyvas, nagrinėjimą ir iš esmės pritaria poreikiui LR elektroninių ryšių įstatyme numatyti atitinkamas teises ar pareigas operatoriams.

Pažymėtina, kad minėto įstatymo 73 straipsnis numato ryšio konfidencialumo apsaugą, kurios išimtimi galėtų turėtų pateiktas šiuo metu numatyto 78 straipsnio 81 dalies pasiūlymas.

Taip pat pažymėtina, kad viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai patys neturi spręsti (ir interpretuoti) apsimestinių trumpųjų žinučių kriterijų, todėl siūlome, kad tokius kriterijus nustatytų LR ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į konkrečiai numatytą tikslą – siekį užkirsti kelią pasirengimui sukčiauti mokėjimo priemonėmis. Remiantis nurodytais kriterijais, operatoriai automatiniu būdu atpažintų trumpąsias žinutes, jų nepersiųstų galutiniams gavėjams arba jas atitinkamai žymėtų. 2 (2)

 

Pasiūlymas:

2 straipsnis. 78 73 straipsnio pakeitimas

Papildyti 78 straipsnį 81 dalimi: 73 straipsnio 6 dalimi:

81. Siekiant užtikrinti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų teisių ir teisėtų interesų apsaugą ir užkardyti nusikalstamas veikas, daromas naudojant apsimestines trumpąsias žinutes (SMS) (toliau – trumposios žinutės), viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo įgyvendinti tinkamas technines ir (ar) organizacines priemones tokioms trumposioms žinutėms atpažinti, žymėti ir (ar) stabdyti. Šioje dalyje nurodytais tikslais viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai kaip vieną iš priemonių turi teisę taikyti automatinį trumpųjų žinučių filtravimą. 6. Viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo sisteminėmis automatinėmis algoritminėmis priemonėmis atpažinti trumpąsias žinutes, įskaitant pagal turinį, ir jų nepersiųsti arba jas žymėti galutiniams paslaugų gavėjams pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus kriterijus, kuriais siekiama užkirsti kelią pasirengimui sukčiauti mokėjimo priemonėmis.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Pritariame siūlymui kad Ryšių reguliavimo tarnyba, nustatytų kriterijus apsimestinių trumpųjų žinučių filtravimui.

Pažymėtina, kad siūlymas taikyti trumpųjų žinučių turinio filtravimą, kelia būtinumo, proporcingumo ir suderinamumo su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsniu, Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 7, 8 straipsniais ir 51 straipsnio 1 dalimi, 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) 5 straipsnio 1 dalimi kartu su 15 straipsnio 1 dalimi.

 

Pasiūlymas:

Žr. pasiūlymą prie 5 LRV pasiūlymo.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2023-06-14

3

 

 

<...>

Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 1 priedo papildymo įstatymo projektui Nr. XIVP-2402 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:

1. Įstatymo projektu siūloma nustatyti operatorių pareigą registruoti visas išduotas viešųjų mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų išankstinio mokėjimo korteles (toliau – SIM kortelės). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, 2023 m. I ketvirtį buvo 1 mln. 200,2 tūkst. viešųjų mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų gavėjų (abonentų), kurie naudojosi SIM kortelėmis. Nors šios tarnybos duomenimis, viešųjų mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų gavėjų (abonentų), kurie naudojasi SIM kortelėmis, skaičius Lietuvos Respublikoje nuo 2016 m. nuosekliai mažėja, 2022 m. IV ketvirčio pabaigoje iš 3,842 mln. aktyvių viešųjų mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų gavėjų (abonentų) 31,4 procento jų naudojosi SIM kortelėmis. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, asmenys, planuodami ir darydami nusikalstamą veiklą, paprastai naudojasi SIM kortelėmis, kurias kartu su mobiliojo ryšio telefonų aparatais keičia kasdien, o kartais ir keletą kartų per dieną. Tokia situacija apsunkina ir sulėtina atliekamus kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminius tyrimus. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2021–2022 m. per metus buvo padaryta apie 550 nusikalstamų veikų (sukčiavimų telefonu arba kitų nusikalstamų veikų), kurių padarymo įrankiai ir priemonės buvo mobiliojo ryšio telefonai. Šiomis nusikalstamomis veikomis per metus padaroma vidutiniškai 987 tūkst. eurų turtinė žala. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. atliktas gyventojų nuomonės apie teisėsaugos institucijas ir viešojo saugumo situacijos vertinimas rodo išaugusį susirūpinimą dėl sukčiavimų – net 58 procentai apklaustų gyventojų mano, kad jų gyvenamojoje vietovėje sukčiavimas telefonu, elektroniniu ar kitu būdu išviliojant turtą kelia vidutinę arba didelę grėsmę. Nors nusikalstamumo rodikliai Lietuvos Respublikoje mažėja, sukčiavimų registruojama daugiau: 2020 m. registruotos 2 685, 2021 m. – 3 169, 2022 m. – 3 859 nusikalstamos veikos. 2022 m. telefoninio sukčiavimo atvejai – 260 nusikalstamų veikų – sudarė beveik 7 procentus visų sukčiavimų. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, sukčiavimas naudojant telefonus po avansinių mokėjimų už prekes ar paslaugas užvaldymo apgaule yra antroji dažniausiai taikoma sukčiavimų schema. Ilgalaikė sukčiavimo dinamikos tendencijų stebėsena rodo, kad telefoninio sukčiavimo atvejų skaičius nuo 2020 m. kasmet nuosekliai didėja. Pažymėtina, kad Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenys neatskleidžia viso sukčiavimų masto, kadangi dalis sukčiavimų dėl padarytos žalos dydžio yra administraciniai nusižengimai, o dalis nukentėjusiųjų iš viso nesikreipia į policijos įstaigas. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 2022 m. dėl telefoninių sukčiavimų nukentėję asmenys patyrė 1 mln. 505 tūkst. eurų, dėl suklastotų SMS pranešimų ir elektroninių laiškų – 2 mln. 305 tūkst. eurų žalą. SIM kortelės naudojamos darant ir kitas nusikalstamas veikas bei konspiracijai užtikrinti ir organizuotų grupių bei nusikalstamų susivienijimų veikloje. Atsižvelgiant į grėsmes, atsiradusias dėl vykstančių geopolitinių pokyčių, Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas aktualus ir sprendžiant nacionalinio saugumo stiprinimo klausimus. Mobiliojo ryšio operatorius vienijančios Global System for Mobile Communications asociacijos (GSMA) duomenimis, pastebimas pasaulio valstybių, kurios taiko privalomą SIM kortelių registraciją, skaičiaus didėjimas – 2021 m. 157 pasaulio valstybės taikė privalomą SIM kortelių registraciją. Minima reguliacinė praktika yra ir daugumoje Europos Sąjungos valstybių narių, kuriose gyvena 77 procentai Europos Sąjungos valstybių narių gyventojų (minimi reikalavimai netaikomi tik Nyderlanduose, Airijoje, Danijoje, Portugalijoje, Suomijoje, Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Kipre, Slovėnijoje, Rumunijoje ir Kroatijoje). Nors Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas aktualus vykdant nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, atskleidimą ar baudžiamąjį persekiojimą už jas, operatoriai pažymi, kad Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas – įpareigojimas registruoti visas be išimties išduotas SIM korteles – pareikalautų apie 9 mln. papildomų išlaidų keičiamo Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo pakeitimams įgyvendinti, taigi sukurtų didelę administracinę ir finansinę naštą verslui, sąlygotų viešųjų mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų pabrangimą visiems galutiniams vartotojams ir mažintų šių paslaugų prieinamumą, ypač socialiai pažeidžiamoms asmenų grupėms. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant įgyvendinti Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytą Įstatymo projekto tikslą – kompetentingoms valstybės institucijoms sudaryti sąlygas veiksmingiau tirti nusikalstamas veikas ar jas užkardyti, siūlytina Įstatymo projekto 2 straipsnyje, reglamentuojančiame keičiamo Elektroninių ryšių įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą, nustatyti, kad registruojamos tik po keičiamo Elektroninių ryšių įstatymo įsigaliojimo parduodamos ir aktyvuojamos SIM kortelės. Tokia nuostata sukurs mažesnę administracinę ir finansinę naštą verslui ir atitiks Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą teisėkūros proporcingumo principą.

Pritarti

 

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto buvusį 2 straipsnį laikyti 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

23 straipsnis. Įstatymo taikymas ir įsigaliojimas ir įgyvendinimas

„1. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyta Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 40 straipsnio 11 dalis yra taikoma tik po šio įstatymo įsigaliojimo sudaromoms viešųjų mobiliojo ryšio paslaugų teikimo sutartims, pagal kurias už viešąsias mobiliojo ryšio paslaugas yra apmokama iš anksto.  Mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų, kurios iš anksto apmokėtos, gavėjams iki šio įstatymo įsigaliojimo įsigytos mobiliojo kalbinio ryšio paslaugos, kurios iš anksto apmokėtos, teikiamos, jei jie savo viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjui yra nurodę savo vardą ir pavardę (pavadinimą), asmens (įmonės) kodą ir adresą, taip pat asmens tapatybę patvirtinančio dokumento tipą, seriją ir numerį, išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė identifikuojama nuotoliniu būdu.

2. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo straipsnio 1 dalį, 2 straipsnį, įsigalioja 20235 m. liepos sausio 1 d.“

3. Šio įstatymo 2 straipsnis  straipsnio 1 dalis įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2023-06-14

1

 

 

2. Elektroninių ryšių įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad siekdami užtikrinti, kad duomenys būtų prieinami nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas vykdymo arba grėsmių, galinčių turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ar ekonominei galiai, prognozavimo, nustatymo ir (arba) šalinimo tikslais, viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo išsaugoti ir įstatymų nustatyta tvarka neatlygintinai teikti kompetentingoms institucijoms jų generuojamus arba tvarkomus šio įstatymo 1 priede išvardytus duomenis. Ši nuostata ir keičiamo Elektroninių ryšių įstatymo 1 priedas nesukuria galutiniams viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjams pareigos, susijusios su asmens duomenų pateikimu. Atsižvelgiant į tai, pakeisti Elektroninių ryšių įstatymo 40 straipsnį, reglamentuojantį viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir galutinių viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų pareigas ir teises, ir jame nustatyti galutinių viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų pareigą pateikti operatoriams keičiamo Elektroninių ryšių įstatymo 1 priede nurodytus duomenis.

Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto 1 straipsnyje siūloma papildyti besinaudojančių mobiliojo kalbinio ryšio paslaugomis, kurios iš anksto apmokėtos, abonentų duomenų, kurie turi būti saugomi, kategorijų sąrašą naujomis duomenų kategorijomis (pvz., duomenimis apie asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba gyvenamosios vietos adresą). Elektroninių ryšių įstatymo 1 priede nenumatytas minėtų kategorijų duomenų saugojimas. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir sistemiškumo, siūlytina Įstatymo projektu nustatyti vienodus reikalavimus dėl visų kategorijų abonentų būtinų pateikti duomenų apimties, nepriklausomai nuo abonentų pasirinkto apmokėjimo už paslaugas būdo. Pažymėtina, kad peržiūrint duomenų, kurie turi būti saugomi, kategorijų sąrašą turi būti vadovaujamasi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) nustatytu asmens duomenų kiekio mažinimo principu.

Pritarti

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas Įstatymo 1 priedo papildymas

Papildyti 40 straipsnį 11 dalimi įstatymo 1 priedą nauju 1.3. papunkčiu:

„11. Asmuo, sudarantis viešųjų mobiliojo ryšio paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią už viešąsias mobiliojo ryšio paslaugas yra apmokama iš anksto, privalo šių paslaugų teikėjui pateikti duomenis, reikalingus jo, kaip abonento, asmens tapatybei identifikuoti. Viešųjų mobiliojo ryšio paslaugų teikėjas neturi teisės teikti viešųjų mobiliojo ryšio paslaugų pagal šioje dalyje nurodytą sutartį, jei nėra identifikuota asmens tapatybės.“

1. Papildyti įstatymo 1 priedą nauju 1.3. papunkčiu:

1.3. duomenys, susiję su mobiliojo kalbinio ryšio paslaugomis, kurios iš anksto apmokėtos:

1.3.1. telefono ryšio numeris, abonento identifikavimo modulio (SIM) numeris (ICCID), tarptautinis mobiliojo kalbinio ryšio abonento identifikatorius (IMSI);

1.3.2. abonento vardas ir pavardė (pavadinimas), asmens (įmonės) kodas ir adresas, taip pat asmens tapatybę patvirtinančio dokumento tipas, serija ir numeris, išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė identifikuojama nuotoliniu būdu.“.

3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2023-06-14

 

 

 

3. Pagal Įstatymo projekto nuostatas SIM kortelių registracija siejama tik su viešosiomis mobiliojo kalbinio ryšio paslaugomis. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos gali būti daromos naudojantis ir SIM kortelėmis, skirtomis tik interneto prieigos paslaugoms teikti. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir sistemiškumo, siūlytina Elektroninių ryšių įstatymo 40 straipsnyje nustatyti operatorių pareigą registruoti duomenis apie visus abonentus, o ne tik įsigyjančius viešąsias mobiliojo kalbinio ryšio paslaugas.

Pritarti

Žr. Pasiūlymą prie 2 LRV pastabos.

4.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2023-06-14

 

 

 

4. Pagal Elektroninių ryšių įstatymo 3 straipsnio 15 dalį elektroninių ryšių ištekliams yra priskiriami ne „telefono ryšio numeriai“, o „ryšio numeriai“, todėl keičiamo Elektroninių ryšių įstatymo 1 priedo 1.3.1 papunktyje vartojama sąvoka „telefono ryšio numeris“ keistina į sąvoką „ryšio numeris“.

Pritarti

 

5.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2023-06-14

2

 

 

5. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 metais dažnai naudojamas sukčiavimo būdas buvo apsimestiniai SMS pranešimai ir elektroniniai laiškai (angl. phishing). Efektyvus būdas užkardyti nusikalstamas veikas ir apsaugoti galutinius paslaugos gavėjus yra apsimestinių SMS pranešimų atpažinimas ir žymėjimas arba stabdymas viešųjų ryšių tinklo arba elektroninių ryšių paslaugų lygmenyje. Analogiškos praktikos jau taikomos panašiose komunikacijos perdavimo srityse, pvz., teikiant elektroninio pašto paslaugas visuotinai naudojami brukalo (angl. spam) filtrai. Pažymėtina, kad vienas iš Įstatymo projekto tikslų – veiksmingiau užkardyti nusikalstamas veikas – gali būti pasiektas ir suteikiant operatoriams galimybę vykdyti sukčiavimo per viešųjų elektroninių ryšių tinklą prevenciją. Siūlytina Elektroninių ryšių įstatymo 40 straipsnį papildyti nuostatomis, kurios suteiktų operatoriams teisę filtruoti, t. y. atpažinti ir žymėti arba stabdyti SMS pranešimus, ir užtikrinti vardinių SMS siuntėjų (valstybės institucijų, bankų, kurie teikia paslaugas ar informaciją galutiniams paslaugų gavėjams pasitelkdami vardinius SMS pranešimus) naudojamų vardų apsaugą, kad jie nebūtų naudojami apsimestinių SMS pranešimų siuntimui.

Pritarti

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projektą nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

2 straipsnis. 78 straipsnio pakeitimas

Papildyti 78 straipsnį 81 dalimi:

„81. Siekiant užtikrinti viešųjų elektroninių ryšių paslaugų gavėjų teisių ir teisėtų interesų apsaugą ir užkardyti nusikalstamas veikas, daromas naudojant apsimestines trumpąsias žinutes (SMS) (toliau – trumposios žinutės), viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo įgyvendinti tinkamas technines ir (ar) organizacines priemones tokioms trumposioms žinutėms atpažinti, žymėti ir (ar) stabdyti. Apsimestinių trumpųjų žinučių kriterijų identifikavimo tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba. Šioje dalyje nurodytais tikslais viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai kaip vieną iš priemonių turi teisę taikyti automatinį trumpųjų žinučių filtravimą.“

Buvusį įstatymo projekto 2 straipsnį laikyti 3 straipsniu.

6.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2023-06-14

 

 

 

6. Atsižvelgiant į tai, kad privalomai SIM kortelių registracijai turės pasirengti visos suinteresuotos šalys – viešųjų mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų gavėjai (abonentai), operatoriai, jų mažmeninės prekybos partneriai, valstybės institucijos ir įstaigos, siūlytina Įstatymo projekto 2 straipsnyje nustatyti ilgesnį keičiamo Elektroninių ryšių įstatymo įsigaliojimo terminą, kurio reikia pasiruošti pokyčių įgyvendinimui – vieni metai nuo šio įstatymo priėmimo.

Pritarti

Žr. pasiūlymą prie 1 LRV išvados pasiūlymo.

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-2402(2) ir Komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Ekonomikos komitetas

2023-11-08

 

 

 

Argumentai:

Pakoregavus Įstatymo projektą Nr. XIVP-2402 pagal LRV išvadoje pateiktus argumentus, Įstatymo projektas pasipildė naujais Elektroninio ryšių statymo keičiamais straipsniais, todėl būtina koreguoti Įstatymo projekto pavadinimą.

 

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto pavadinimą išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO NR. IX-2135 40 ir 78 STRAIPSNIŲ

1 PRIEDO PAPILDYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS“

Pritarti

 

 

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. (Dalyvavo 12 Komiteto narių).

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Kupčinskas, Jonas Pinskus.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-2402(2) ir jo lyginamasis variantas.

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                           Kazys Starkevičius

 

 

Komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė