AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS advokatūros įstatymo nr. IX-2066
59 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai.
Lietuvos advokatūros savivalda – nepriklausomas advokatų susivienijimas, kuriuo siekiama užtikrinti advokatų veiklos laisvę ir nepriklausomumą, tinkamą asmens teisę į teisminę gynybą.
Jungtinių Tautų kongrese 1990 m. rugsėjo 7 d. patvirtinti ,,Advokatų vaidmens pagrindiniai principai’’ akcentuoja advokatų bei jų savivaldos institucijų nepriklausomybę ir numato tik bendradarbiavimo pagrindu pagrįstus santykius su valdžios ir valdymo institucijomis. Europos Sąjungos advokatų profesinės etikos kodekse, kuris taikomas ir Lietuvos advokatams, numatyta, kad visuomenei yra garantuota laisva ir nepriklausoma advokatų profesija ir, kad jos buvimas yra esminė žmogaus teisių ir kitų interesų apsaugos valstybėje ir visuomenėje priemonė. Taigi, tarptautiniais teisės aktais pabrėžiamas advokatų bei jų savivaldos institucijų nepriklausomumas.
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad advokatų savivaldą įgyvendina Lietuvos advokatūra, o 59 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad visuotinis advokatų susirinkimas yra aukščiausias Lietuvos advokatūros organas. Pagal Lietuvos advokatūros įstatų 10.1. punktą, visuotinis advokatų susirinkimas šaukiamas vieną kartą per metus, bet ne vėliau kaip po keturių mėnesių pasibaigus finansiniams metams Advokatų tarybos nustatytu laiku.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, taip pat Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbė trečio (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį ir karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymėtina, kad įvertinus šalyje įvestus ribojimus, susijusius su masiniais renginiais bei susibūrimais, sveikatos specialistų perspėjimus dėl antrosios koronaviruso (COVID-19) bangos šių metų rudenį bei šiuo metu švelninamas karantino sąlygas, Lietuvos advokatūros Advokatų taryba, dėl itin didelio situacijos neapibrėžtumo negali organizuoti ir šaukti visuotinio advokatų susirinkimo, kuriame turi dalyvauti daugiau kaip pusė visų advokatų, įrašytų į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, t. y. daugiau kaip 1100 advokatų (Advokatūros įstatymo 59 straipsnio 3 dalis). Būtent esamas teisinis reguliavimas, kuris nenumato alternatyvių visuotinio advokatų susirinkimo formų, paskatino teikiamo Advokatūros įstatymo NR. IX-2066 59 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau - Įstatymo projektas) rengimą.
Įstatymo projekto tikslas – įstatymo lygiu įtvirtinti galimybę visuotinį advokatų susirinkimą organizuoti ir jame dalyvauti elektroniniu būdu, t. y. pasitelkiant informacines bei elektroninių ryšių technologijas. Taip pat siekiama numatyti galimybę elektroninio visuotinio susirinkimo metu visus sprendimus priimti atviro balsavimo būdu, tačiau išimtinai tik esant paskelbtai karo, nepaprastajai padėčiai, valstybės lygio nepaprastajai padėčiai ar karantinui, ir tik tada, jei visuotinis advokatų susirinkimas nenusprendžia pasitelkti techninių sprendimų, kurie užtikrintų slaptą balsavimą. Tokiu būdu į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą įrašyti advokatai, negalėdami susirinkti fiziškai, savo valdžios garantijas įgyvendintų kitu alternatyviu būdu.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai.
Įstatymo pakeitimą iniciavo Lietuvos advokatūra.
3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami Įstatymo projekte aptarti klausimai.
Atsižvelgiant į Advokatūros įstatymo 59 straipsnio 1 ir 3 dalis, pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą visuotinis advokatų susirinkimas yra aukščiausias Lietuvos advokatūros organas ir jis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų advokatų, įrašytų į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą.
Vadovaujantis Lietuvos advokatūros įstatų 10.1. punktu visuotinis advokatų susirinkimas šaukiamas vieną kartą per metus, bet ne vėliau kaip po keturių mėnesių pasibaigus finansiniams metams Advokatų tarybos nustatytu laiku, 10.2. punktas numato, kad visuotinį advokatų susirinkimą šaukia ir organizuoja Advokatų taryba. Lietuvos advokatūros įstatų 12.4. punktas numato, kad Lietuvos advokatūros narių sprendimai priimami atviru balsavimu, išskyrus Advokatų tarybos pirmininko, Advokatų tarybos, Revizijos komisijos ir Advokatų garbės teismo narių rinkimus. Jie renkami slaptu balsavimu.
Atsižvelgiant į paskelbtą karantiną ir nustatytus ribojimus, o taip pat visuotiniam susirinkimui parengti ir sušaukti reikalingą laiką, teigtina, kad visuotinį susirinkimą būtų galima vykdyti tik elektroniniu būdu.
4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projektu siūloma papildyti Advokatūros įstatymo 59 straipsnio 3 dalį, numatant, kad esant techninėms sąlygoms, gali būti sudaryta galimybė į visuotinį advokatų susirinkimą registruotis, jame dalyvauti, balsuoti elektroniniu būdu.
Taip pat siūloma numatyti, kad Lietuvos Respublikoje paskelbus karo, nepaprastąją padėtį, valstybės lygio ekstremalią situaciją ar karantiną, visuotiniame advokatų susirikime, kai jis organizuojamas elektroniniu būdu, visi sprendimai būtų priimami atviru balsavimu, išskyrus atvejus, kai pats visuotinis susirinkimas, įvertinęs technines ir finansines galimybes, nuspręstų balsuoti slaptai.
Priėmus siūlomą Advokatūros įstatymo pakeitimą būtų užtikrinamas efektyvus ir nepriklausomas savivaldos įgyvendinimas, sudaromos sąlygos kiekvienam advokatui tinkamai įgyvendinti Lietuvos advokatų etikos kodekso 12 straipsnio 2 dalyje nurodytą advokatų tarpusavio santykių demokratiškumo įgyvendinimo prielaidą – aktyviai dalyvauti Lietuvos advokatūros ir jos organų veikloje bei privalomai dalyvauti visuotiniuose advokatų susirinkimuose sprendžiant svarbiausius Lietuvos advokatūros gyvavimo, veiklos ir valdymo klausimus. Tokios alternatyvos įtvirtinimas padėtų suderinti advokatų bendruomenės lūkesčius ir visuomenės sveikatos apsaugą, kai fizinis asmenų susibūrimas yra draudžiamas ar pavojingas visuomenei.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Priėmus projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminologinei situacijai ir korupcijai
Projektas neturės įtakos kriminologinei situacijai ir korupcijai.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai
Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą
Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės.
9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra įtvirtinamos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia lydimųjų aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys
Įstatymo projekte siūlomiems pakeitimams įgyvendinti lydimųjų teisės aktų priimti nereikės.
12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas
Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. Techninės sąlygos būtų užtikrinamos iš Lietuvos advokatūros lėšų.
13. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „techninėms sąlygoms“, „elektroniniu būdu“.
14. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Atsižvelgiant į suplanuotą visuotinio advokatų susirinkimo datą – 2020 m. rugpjūčio 29 d. ir būtinus techninių sprendimų įgyvendinimus, Įstatymo projektą siūlytina priimti iki liepos 1 d.
Seimo narė Agnė Širinskienė