LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL Lietuvos Respublikos SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ĮSTATYMO Nr. X-493 1, 2, 3, 4, 6, 8, 11, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 26, 29, 34, 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 61, 193, 201, 202  STRAIPSNIAIS ir 36, 37 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-1095

 

2021-12-08  Nr. 103-P-49

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Justas Džiugelis, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėjos Renata Liekienė, Indrė Žukauskaitė; kviestieji asmenys: Vilma Augienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, Violeta Toleikienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja, Indrė Ivanauskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų skyriaus patarėja, Eglė Kanopaitė-Gruodienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų skyriaus vyresn. patarėja, Audronė Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja, Aistė Adomavičienė – Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė, Rimgailė Baltutė –  Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo analitikė, Lilija Henrika Vasiliauskė – Vilniaus moterų namų direktorė, Ramunė Jurkuvienė – Nacionalinės šeimos tarybos pirmininkė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.1

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – Teisės departamentas),

2021-11-18

2

1

1

Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas.

1. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo  19 straipsnio 1 dalį, neįgalumo lygis yra nustatomas, bet ne pripažįstamas, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir vietoj žodžių ,,pripažintas sunkaus neįgalumo lygis“ įrašyti žodžius ,,nustatytas sunkus neįgalumo lygis“.

Pritarti.

Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1.

1.2

Teisės departamentas,

2021-11-18

2

3

 

2. Tikslintina įstatymo projekto 2 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 2 straipsnį 31 dalyje apibrėžta sąvoka ,,individualios priežiūros darbuotojas“, kadangi iš siūlomo reguliavimo neaišku, ar individualios priežiūros darbuotojas turi vadovauti šio įstatymo 4 straipsnyje atskleistais socialinių paslaugų valdymo, skyrimo ir teikimo principais ar kokiais nors kitais principais. Be to, pažymėtina, kad savarankiškos teisės normos ir jų dalys teisės aktuose negali ir neturi būti dėstomos skliaustuose, todėl atsisakytina šioje dalyje teisinio reguliavimo dėstymo skliaustuose.

Pritarti.

Žr. Komiteto patobulinto projekto 2 straipsnio 3 (buvusią 4) dalį.

1.3

Teisės departamentas,

2021-11-18

2

4

 

3. Įstatymo projekto 2 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 2 straipsnį 41 dalimi siūloma apibrėžti sąvoką ,,metodinis kompleksinių paslaugų šeimai centras“, nustatant, kad tai ,,socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atrinktas subjektas, kuris teikia metodinę pagalbą organizuojant ir (ar) teikiant kompleksines paslaugas šeimai, gerinant jų kokybę, dalijasi gerąja šių paslaugų teikimo patirtimi“. Pažymėtina, kad iš siūlomo reguliavimo, neaišku, koks subjektas galėtų teikti tokias paslaugas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis Konstitucine jurisprudencija, pagrindinės ūkinės veiklos subjektų teisės ir pareigos turi būti reglamentuotos įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte, todėl socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatomoje tvarkoje galės būti reglamentuojamos tik subjekto atrankos procedūros, o koks subjektas galėtų juo būti turėtų būti numatyta keičiame įstatyme, bet ne poįstatyminiame teisės akte.

Pritarti.

Žr. Komiteto patobulinto projekto 2 straipsnio 4 (buvusią 5) dalį (vietoje subjektas įrašant juridinis asmuo).

1.4

Teisės departamentas,

2021-11-18

2

6

 

4. Tikslintina įstatymo projekto 2 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 2 straipsnį 91 dalyje apibrėžta sąvoka ,,socialinis darbuotojas“, kadangi iš siūlomo reguliavimo neaišku, ar socialinis darbuotojas turi vadovauti šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nustatytais socialinio darbo įgyvendinimo principais ar kokiais nors kitais principais.

Pritarti.

Žr. Komiteto patobulinto projekto 2 straipsnio 6 (buvusią 7) dalį.

1.5

Teisės departamentas,

2021-11-18

3

 

T

5. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio pavadinimas neatitinka šio straipsnio turinio, todėl jis tikslintinas, suderinant jį su siūlomomis šiame straipsnyje nustatyti teisės normomis (nebeliko socialinių paslaugų sampratos, o tik tikslai).

Nepritarti.

Manytina, kad Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio pavadinimas atitinka šio straipsnio turinį, nes jame nurodoma socialinių paslaugų samprata (Socialinėmis paslaugomis siekiama socialinių problemų ir (ar) socialinės rizikos asmeniui (šeimai) ir (ar) bendruomenei atsiradimo prevencijos ir (ar) suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinės rizikos, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam gebėjimų (jų neturėjusiam arba jų turėjusiam, bet praradusiam) ar galimybių savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad nėra poreikio tikslinti aukščiau minėto įstatymo straipsnio pavadinimo.

1.6

Teisės departamentas,

2021-11-18

15

 

 

6. Įstatymo projekto 15 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 193 straipsnio 3 dalies 4 punkte reikėtų atsisakyti skliaustuose pateikiamų pavyzdžių, nes įstatymo tekstą turi sudaryti aiškios normos ir taisyklės. Be to, nėra aišku, koks yra šioje dalyje vartojamos formuluotės „neformali pagalba“ turinys.

Pritarti.

Projekto 15 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 193 straipsnio 3 dalies 4 punkte atsisakyta skliaustuose pateikiamų pavyzdžių: „(pavyzdžiui, organizuoti savanorišką veiklą, neformalią pagalbą šeimoms)“.

1.7

Teisės departamentas,

2021-11-18

16

1

 

7. Siekiant išvengti teksto pasikartojimo, taip pat atsižvelgiant į tai, kad įstatymo tekstas turi būti glaustas ir aiškus, siūlytina įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje atsisakyti skliaustuose nurodomų socialinio darbo lygmenų, atsižvelgiant į tai, kad šie lygmenys yra nurodomi ir apibrėžiami keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje.

Pritarti.

Žr. Komiteto patobulinto projekto 16 straipsnio 1 dalimi dėstomo keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį.

1.8

Teisės departamentas,

2021-11-18

16

1

 

8. Įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 6 punkte po žodžio „artimiesiems“ siūlytina įrašyti žodį „giminaičiams“.

Pritarti.

Žr. Komiteto patobulinto projekto 16 straipsnio 1 dalies dėstomo keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 6 punktą.

1.9

Teisės departamentas,

2021-11-18

16

1

 

9. Siekiant įstatymo teksto glaustumo ir aiškumo bei išvengti teksto pasikartojimo įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 3 punkte siūlytina atsisakyti žodžių „ir nuolat tobulina profesinę kompetenciją“, nes analogiška taisyklė yra įtvirtinta šio straipsnio 5 dalyje.

Nepritarti.

Manytina, kad tai nėra analogiška nuostata, nes principo turinyje yra bendro pobūdžio nuostata tobulinti, o 20 straipsnio 4 dalies 3 punkte yra pasakyta konkrečiai, kad kasmet nuolat, bet ne mažiau nei 16 akademinių valandų, todėl siekiant įstatymo teksto aiškumo, siūlytina palikti.

1.10

Teisės departamentas,

2021-11-18

16

1

 

10. Siekiant įstatymo teksto aiškumo ir nuoseklumo, įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies pirmąjį sakinį „Socialinį darbą dirba socialiniai darbuotojai.“ siūlytina dėstyti 20 straipsnio 1 dalyje.

Pritarti.

Žr. Komiteto patobulinto projekto 16 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį.

1.11

Teisės departamentas,

2021-11-18

16

1

 

11. Įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 1 punkte vietoj žodžio „dirbs“ reikėtų įrašyti žodį „dirba“.

Pritarti.

 

1.12

Teisės departamentas,

2021-11-18

16

1

 

12. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, asmeniui nustatomas neįgalumo lygis, tikslintina įstatymo projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 7 dalis ir vietoj žodžių ,,nustatytas negalios ir (ar) darbingumo lygis“ įrašyti žodžius ,,nustatytas neįgalumo ir (ar) darbingumo lygis“.

Pritarti.

Žr. Komiteto patobulinto projekto 16 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 20 straipsnio 7 dalį.

1.13

Teisės departamentas,

2021-11-18

16

1

 

13. Įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 20 straipsnio 9 dalies 1 punkte vartojamą formuluotę „skatinti socialinius pokyčius“ reikėtų tarpusavyje derinti su šio straipsnio 1 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad joje vartojama formuluotė „skatinanti socialinę kaitą“.

Pritarti.

Žr. Komiteto patobulinto projekto 16 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 20 straipsnio 9 dalies 1 punktą.

1.14

Teisės departamentas,

2021-11-18

18

1

 

14. Įstatymo projekto 18 straipsniu išdėstyto keičiamo įstatymo 202 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti, kad socialinių paslaugų srities darbuotojų reguliaciją vykdys ,,socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atrinktas subjektas, organizuojantis ir (ar) vykdantis socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimą“. Pažymėtina, kad iš siūlomo reguliavimo, neaišku, koks subjektas galėtų vykdyti tokias funkcijas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis Konstitucine jurisprudencija, pagrindinės ūkinės veiklos subjektų teisės ir pareigos turi būti reglamentuotos įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte, todėl socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatomoje tvarkoje galės būti reglamentuojamos tik subjekto atrankos procedūros, o koks subjektas galėtų juo būti turėtų būti numatyta keičiame įstatyme, bet ne poįstatyminiame teisės akte. Analogiška pastaba taikytina  ir šio straipsnio 7 daliai.

Pritarti.

Žr. Komiteto patobulinto projekto 18 straipsnio 1 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 202 straipsnio 1 dalies 1 ir 7 punktus (vietoje subjektas įrašant juridinis asmuo).

1.15

Teisės departamentas,

2021-11-18

18

4

 

15. Įstatymo projekto 18 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 202 straipsnio 4 dalis tikslintina, nes Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme nėra vartojama sąvoka „aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas“ (čia apibrėžiama sąvoka ,,aukštasis koleginis išsilavinimas“) arba siūlytina skliaustuose dėstomos formuluotės „(aukštąjį universitetinį, aukštąjį neuniversitetinį ir (ar) kitą turimą išsilavinimą)“ apskritai atsisakyti kaip perteklinės.

Pritarti.

Žr. Komiteto patobulinto projekto 18 straipsnio 4 dalį (vietoje neuniversitetinį įrašant koleginį).

1.16

Teisės departamentas,

2021-11-18

18

 

 

16. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte įvestas Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos trumpinys ,,Socialinių paslaugų priežiūros departamentas“, tikslintinos įstatymo projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 202 straipsnio 1 ir 4 dalys, išbraukiant juose žodžius ,,prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“.

Pritarti.

Žr. Komiteto patobulinto projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 202 straipsnio 1 ir 4 dalis.

1.17.1

Teisės departamentas,

2021-11-18

2

 

1

 

 

17. Projektas tikslintinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:

1) projekto 2 straipsnio 1 dalis dėstytina nauja redakcija, kadangi keičiama daugiau kaip pusė šios dalies punktų. Be to, punktuose nurodytos sąvokos neparyškintinos (įstatyme vartojamos sąvokos (terminai ir jų apibrėžtys) aiškinamos atskiromis straipsnio dalimis ir jas įvardijantys terminai paryškinami);

Pritarti.

Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1.

1.17.2

Teisės departamentas,

2021-11-18

16

 

2

 

 

2) atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymo projekto 24 straipsnio 1 dalį įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalis, kurioje dėstomas keičiamo įstatymo 20 straipsnis, įsigalios 2022 m. liepos 1 d. ir lyginant su prieš tai galiosiančia 20 straipsnio redakcija bus keičiama tik šio straipsnio 5 dalis, o 9 dalis papildoma 3 punktu, nekeičiant daugiau šio straipsnio nuostatų, bei siekiant teisinio reguliavimo ekonomiškumo, teisės akto teksto aiškumo ir glaustumo, siūlytina dėstyti tik nurodytus pakeitimus, o ne visą 20 straipsnį. Jeigu būtų nuspręsta įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalyje dėstyti visą keičiamo įstatymo 20 straipsnį, jo pavadinimas turi būti paryškintas;

Pritarti.

Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2.

 

1.17.3

Teisės departamentas,

2021-11-18

17,

18

 

 

3) įstatymo projekto 17 ir 18 straipsnių pakeitimo esmėje braukti perteklinį žodį ,,Įstatymo“.

Nepritarti.

Manytina, kad žodis „Įstatymo“ nėra perteklinis, vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 154 punktu ir jame pateiktu pavyzdžiu, todėl siūlytume įstatymo projekto 17 ir 18 straipsnių pakeitimo esmėje jį palikti.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.1

Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas,

2021-12-07

4,

4

2,

4

 

N

Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas  (toliau - NSMOT) teikia pastabas Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 1, 2, 3, 4, 6, 8, 11, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 26, 29, 34, 38 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 6(1), 19(3), 20(1), 20(2) straipsniais ir 36, 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto:

1.    Pritariame subsidiarumo principo įtraukimui į Socialinių paslaugų įstatymą, tačiau nepritariame siūlomai Socialinių paslaugų įstatymo 4 straipsnio 10 punkte pateiktai subsidiarumo principo formuluotei. Siūloma formuluotė yra nevienareikšmiška. Sutinkame, kad subsidiarumo principas teikiant paslaugas yra svarbus, kuomet turime omenyje pagarbą asmens orumui, gebėjimui priimti sprendimus ir savarankiškai veikti, asmens ir jo aplinkos įgalinimui. Tačiau dabartinė formuluotė gali suponuoti, kad atsakomybė yra perkeliama asmeniui ir jo šeimai skiriant paslaugas. Todėl matome tokio principo įtvirtinimo rizikas. 

Remiantis Lietuvos negalios organizacijų atliktu tyrimu „Teikiamos pagalbos šeimai, kurios vienas iš narių turi ilgalaikę negalią, masto ir problemų vertinimas“, iš 375 tyrimo dalyvių imties daugiau nei 60 proc. šeimos narių (N235) nurodė, kad per 2019 metus nebuvo gavę jokių neatlygintinų ar iš dalies neatlygintinų socialinių paslaugų. Pagal tyrimo rezultatus, 15 proc. šeimos narių išgyvena stiprų stresą ar nuovargį, o daugumos jų (47 proc.) patiriama priežiūros psichologinė našta vertintina kaip vidutinio sunkumo ir sunki. Vidutinis įvertis siekia 45,15 balų. Iš tyrimo dalyvių atsakymų matyti, kad didžiausias stresas patiriamas dėl nuolatinės žmonių su negalia priklausomybės nuo pagalbą teikiančio šeimos nario, baimės, susijusios su žmonių su negalia ateitimi, taip pat dėl to, kad šeimos nariui sunku derinti pačią žmonių su negalia priežiūrą su kitomis pareigomis namuose ir darbovietėje. Taigi, tyrimas rodo, kad dėl socialinių paslaugų trūkumo jau dabar kenčia didelė dalis Lietuvos šeimų. O būtent tokios subsidiarumo principo sąvokos įtvirtinimas, kelia riziką, kad našta pažeidžiamoms grupėms ir jų šeimos nariams bus dar lengviau perkeliama ant asmens ir šeimos pečių.

Vietoje to, siūlome įtvirtinti subsidiarumo principą, kuris būtų nukreipimas į pagalbos teikimą tame lygmenyje, kuriame jos būtų efektyviausios. Tai jokiu būdu nereiškia, kad atsakomybė perkeliama tik ant žemiau esančių subjektų, o veikiau yra sąveika tarp skirtingų lygių subjektų, kai yra siekiama įgalinimo ir teikiama atitinkama pagalba. Organizuojant paslaugų teikimą, išskirtinis vaidmuo tenka žemesnio lygmens subjekto (nevyriausybinės organizacijos ir asmens) įgalinimui ir pagalbai, kad šis subjektas augintų savo kompetencijas ir turėtų galimybes pilnavertiškai veikti. NSMOT patirtis rodo, kad investuojant į organizacijų gebėjimus per mokymus, tvaraus finansavimo užtikrinimą, mentorystę, tinklaveiką, įtraukimą į tarpinstitucinį bendradarbiavimą - pasiekiama tvariausio socialinio pokyčio. Ilgalaikės investicijos ir nevyriausybinių paslaugų teikėjų stiprinimas užtikrina paslaugų kokybę, didiną paslaugų prieinamumą ir geriau atliepia gyventojų poreikius. 

Pastaruoju metu auga Socialinių paslaugų skaičius, plečiasi paslaugų spektras, dalis paslaugų akredituojama, todėl būtina užtikrinti ir paslaugos teikėjų, ypač specializuotų, skaičių. Todėl papildomas dėmesys nepriklausomiems paslaugų teikėjams taikliau atlieptų valstybės siekį plėsti paslaugų spektrą.

Atsižvelgiant į tai, siūlome pakeisti siūlomą 4 straipsnio 10 punktą ir papildyti nauju 12 punktu:

10) subsidiarumo. Socialinių paslaugų valdyme, skyrime ir teikime laikomasi subsidiarumo principo, struktūruojančio pagalbą taip, kad aukščiau esančių rūpestis būtų nukreiptas į įgalinančios aplinkos kūrimą žemiau esančių institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir asmenų (šeimų) visaverčiam funkcionavimui, gerbiant, skatinant ir padedant išlaikyti orumą, iniciatyvą ir solidarumą, neperimant atsakomybių ir užduočių, kurias gali atlikti pats asmuo, šeima, nevyriausybinė organizacija ar žemiau esantis struktūrinis padalinys, išskyrus atvejus, kai  pažeidžiami įstatymai.

12) Partnerystės. Valstybės institucijos, organizuodamos paslaugas, įtraukia nevyriausybines socialinių paslaugų įstaigas į paslaugų planavimą, įgyvendinimą ir stebėseną.

Pritarti iš dalies.

1. Pasiūlymas. Siūlome pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Papildyti 4 straipsnį 10 punktu:

„10) subsidiarumo. Socialinių paslaugų valdyme, skyrime ir teikime Valdant, skiriant ir teikiant socialines paslaugas, laikomasi subsidiarumo principo, struktūruojančio pagalbą taip, kad aukščiau esančių rūpestis valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų rūpestis būtų nukreiptas į įgalinančios aplinkos kūrimą žemiau esančių institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir asmenų (šeimų) visaverčiam funkcionavimui, socialinių paslaugų teikėjų ir asmenų, šeimų, bendruomenių visaverčiam funkcionavimui, gerbiant, skatinant ir padedant išlaikyti asmens, šeimos, bendruomenės orumą, iniciatyvą ir solidarumą, neperimant atsakomybių ir užduočių, kurias gali atlikti pats (-ti) asmuo, pati šeima, nevyriausybinė organizacija ar žemiau esantis struktūrinis padalinys, išskyrus atvejus, kai  pažeidžiami įstatymai pati bendruomenė.“

 

2. Pasiūlymas. Siūlome 4 straipsnį papildyti 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„4. Papildyti 4 straipsnį 12 punktu:

„12) partnerystės. Valstybės Savivaldybių institucijos, organizuodamos socialines paslaugas, įtraukia savivaldybės teritorijoje veikiančius nevyriausybines socialinių paslaugų įstaigas teikėjus į socialinių paslaugų planavimą, įgyvendinimą teikimą ir stebėseną.“

 

 

1.2

Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas,

2021-12-07

6

 

 

Palaikome naujų socialinių paslaugų plėtrą ir jų įtraukimą į teisinę bazę. Klientų paieškos, bendruomenės telkimo paslaugos ir kompleksinės paslaugos yra itin svarbios. Jų įtvirtinimas socialines paslaugas reglamentuojančiuose teisės aktuose reikšmingai prisidės prie paslaugų plėtros ir gyventojų poreikių atliepimo.

Pritarti.

 

1.3

Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas,

2021-12-07

5,

6,

7,

9,

10,

11,

12,

14,

19,

20

1

1

2.         Palaikome ministerijos siekį stiprinti prevenciją teikiant paslaugas ir didinti jų prieinamumą gyventojams, tačiau pakartotinai teikiame pastabą dėl abejotino prevencinių paslaugų rūšies įtraukimo į socialinių paslaugų įstatymą:

3.1.   Įtraukiant naują paslaugų rūšį į Socialinių paslaugų įstatymą, jų struktūra tampa dar labiau komplikuota ir eklektiška. Šiuo metu socialinės paslaugos yra skirstomos į dvi rūšis: bendrąsias ir specialiąsias. Atkreiptinas dėmesys, kad abi šios paslaugų rūšys taip pat turi prevencinių paslaugų elementų. Pavyzdžiui, atviras darbas su jaunimu gali užkirsti kelią nusikalstamumui, pagalba į namus padeda neiškristi iš darbo rinkos žmonių su negalia ar senyvo amžiaus asmenų artimiesiems, vaikų dienos socialinė priežiūra ugdo socialinius įgūdžius ir padeda išvengti socialinės rizikos ateityje. 

3.2.   Prevencinių paslaugų rūšies įtraukimas būtų logiškas jeigu kitos paslaugų kategorijos būtų vadinamos intervencinėmis ir postvencinėmis arba pirminės, antrinės ir tretinės prevencijos paslaugomis.

3.3.   Be kita ko, toks paslaugų suskirstymas, kai bendrosios ir specialiosios paslaugos būtų skiriamos su tik tam tikroms tikslinėms grupėms arba su tam tikra rizika susiduriantiems asmens, o prevencinės - visiems gyventojams, gilina takoskyrą tarp visuomenės gyventojų ir sudaro prielaidas gyventojų stigmatizacijai. 

Nepritarti.

Pažymėtina, kad Įstatymo projektas parengtas vadovaujantis aiškumo ir sistemiškumo principais, nauja socialinių paslaugų rūšis įvedama laikantis tos pačios dėstymo logikos ir struktūros, kaip reglamentuojant ir kitas Socialinių paslaugų įstatyme (toliau – SPĮ) jau nustatytas socialinių paslaugų rūšis. Šiuo metu galiojančioje SPĮ  redakcijoje tiek bendrosios, tiek specialiosios socialinės paslaugos yra reglamentuojamos atskirais SPĮ straipsniais (7 ir 8 straipsniai), kuriuose nurodomas jų tikslas, nebaigtiniu sąrašu vardijamos priskirtinos konkrečios socialinės paslaugos, socialinių paslaugų skyrimo, teikimo tvarkos, mokėjimas už šių rūšių socialines paslaugas, socialinių paslaugų finansavimas. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte analogiškai reglamentuojamos ir prevencinės socialinės paslaugos.

Taip pat pažymėtina, kad Įstatymo projekto 6 straipsnyje nurodomi prevencinių socialinių paslaugų gavėjai, į ateitį ir užkardymą nukreiptas prevencinių socialinių paslaugų tikslas, įvardijamos socialinės paslaugos, priskirtinos prevencinių socialinių paslaugų rūšiai.  Socialinių paslaugų katalogas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-290 redakcija) (toliau – Socialinių paslaugų katalogas) apibrėžia socialines paslaugas, jų turinį pagal socialinių paslaugų rūšis ir socialinių paslaugų įstaigų tipus. Socialinių paslaugų kataloge išdėstomos socialinių paslaugų rūšys, jos apibūdinamos pagal kriterijus (apibrėžimas, tikslas, gavėjai, teikimo vieta, paslaugos teikimo trukmė/dažnumas, paslaugos sudėtis, paslaugas teikiantys specialistai). Paslaugoms suteikiamas kodas, kuris naudojamas Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (toliau – SPIS), pateikiami socialinių paslaugų įstaigų tipai. Įstatymo projekte minimos prevencinės socialinės paslaugos bus atitinkamai apibūdinamos Socialinių paslaugų kataloge. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte nurodytos prevencinės socialinės paslaugos (kompleksinės paslaugos šeimai, potencialių socialinių paslaugų gavėjų paieškos paslauga, darbas su bendruomene) šiuo metu nėra reglamentuotos ir (ar) teikiamos. 

Pažymėtina, kad tiek bendrosios, tiek specialiosios socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) teikiamos tokiu atveju, kai dėl amžiaus, neįgalumo, socialinės rizikos, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturint, neįgyjant arba prarandant gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime, asmeniui (šeimai) reikalinga atitinkama pagalba. Įstatymo projekte siūloma, kad prevencinės socialinės paslaugos būtų teikiamos siekiant padėti asmeniui (šeimai) ir (ar) bendruomenei išvengti socialinių problemų ir (ar) socialinės rizikos atsiradimo. Taip pat siūloma numatyti, kad prevencinės socialinės paslaugos būtų teikiamos visiems asmenims, šeimoms ir (ar) bendruomenėms, siekiantiems (-čioms) stiprinti asmens (šeimos) gebėjimą savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir asmens (šeimos) dalyvavimą visuomenės gyvenime, o taip pat stiprinti bendruomenės socialinį aktyvumą ir skatinti bendruomenės socialinę įtrauktį, stiprinti asmens (šeimos) žinias ir įgūdžius, siekiant ateityje išvengti galimų socialinių problemų. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad nei bendrosios, nei specialiosios socialinės paslaugos neturi prevencinių socialinių paslaugų elementų, o taip pat, manytina, kad prevencinės socialinės paslaugos mažintų socialinių paslaugų gavėjų stigmatizaciją ir didintų socialinių paslaugų prieinamumą.

Taip pat, manytina, kad NSMOT siūlymas atsisakyti socialinių paslaugų grupavimo turėtų neigiamų pasekmių, nes tuo pačiu būtų atsisakoma socialinės globos paslaugų licencijavimo ir socialinės priežiūros paslaugų akreditacijos. Socialinių paslaugų licencijavimas ir akreditacija užtikrina socialinių paslaugų kokybę ir įtvirtina tiesioginį socialinių paslaugų finansavimo principą, kuris mažina administracinę naštą savivaldybėms ir socialinių paslaugų teikėjams bei sudaro galimybes paslaugos gavėjams pasirinkti paslaugų teikėją ir tuo būdu skatina konkurenciją rinkoje.

1.4

Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas,

2021-12-07

 

 

 

 

4.         NSMOT pakartotinai pažymi, kad paslaugų prevencija turi būti skatinama per paslaugų prieinamumo didinimą. Paslaugos atliktų tikrąjį prevencinį vaidmenį, jei būtų suteikiamos laiku, atsižvelgiant į asmens poreikį. 2020 m. rudenį NSMOT atlikta socialinių paslaugų darbuotojų apklausa parodė, kad dabartinis paslaugų reglamentavimas nesuteikia pakankamai galimybių gyventojams gauti reikalingas, savalaikes ir individualizuotas socialines paslaugas. Atliktas tyrimas atskleidžia Socialinių paslaugų katalogo, o tuo pačiu ir Socialinių paslaugų įstatymo spragas:

4.1.   Apklausoje dalyvavo 279 respondentai. 54 proc. respondentų sudarė savivaldybių socialinių paslaugų įstaigų darbuotojai, 24 proc. NVO darbuotojai, 11 proc. savivaldybių administracijų darbuotojai, 4 proc. privačių socialinių įstaigų darbuotojai, 7 proc. – kitų įstaigų darbuotojai. Pagal darbo pobūdį respondentai pasiskirstė apylygiai – 46 proc. tiesiogiai teikia socialines paslaugas, o 50 proc. respondentų daugiausia organizuoja arba koordinuoja socialinių paslaugų teikimą.

4.2.   Vertindami katalogo kaip įrankio patogumą naudoti, darbe skalėje nuo 1 iki 5, socialinės srities darbuotojai katalogą vertino vidutiniškai – 3,46 balo. Atitinkamai vertino ir katalogo galimybes atliepti individualius klientų poreikius – 3,38 balo. 

4.3.   Respondentų klausta, ar į socialinių paslaugų katalogą įtrauktos visos galimai reikalingos paslaugos. Nors dauguma pažymėjo „Taip“ arba neturėjo nuomonės, 22 proc. respondentų atsakė – „Ne“. Be kita ko, 28 proc. darbuotojų pažymėjo, kad jų praktikoje yra pasitaikę atvejų, kad asmuo negavo reikiamų paslaugų, nes tokių paslaugų nėra kataloge. 

4.4.   Akcentuotos paslaugos, susijusios su integracija į darbo rinką, tokios kaip įdarbinimas su pagalba, karjeros konsultavimas, pagalba darbo vietoje, darbinių ar darbo paieškos įgūdžių ugdymas. Taip pat išskiriamas bendrųjų paslaugų trūkumas, pavyzdžiui, kompiuterinio raštingumo.

4.5.   Kalbant apie tikslines grupes, dauguma respondentų (52 proc.) pažymėjo, kad į katalogą yra įtrauktos visos tikslinės grupės. 13 proc. pažymi, kad ne. Šiuo atveju išsiskiria NVO atsakymai – šioje grupėje 25 proc. respondentų pastebi, kad į paslaugų katalogą yra įtrauktos ne visos tikslinės grupės. 

4.6.   Socialinių paslaugų srities darbuotojai itin dažnai minėjo paslaugų suaugusiesiems ir šeimoms trūkumą – akcentuojama, kad į katalogą neįtraukti asmenys arba šeimos, kurie negali būti priskiriami socialinei rizikai, tačiau turi konkrečius individualius poreikius socialinėms paslaugoms. Dažnai šie žmonės gauna vidutines ar mažesnes pajamas arba yra neseniai netekę darbo. Atitinkamai užkertamas kelias paslaugas teikti prevenciškai ir ilgainiui kylančios problemos vis gilėja. Taip pat išskiriami žmonės, turintys negalią, o ypač žmonės, kurie neturi oficialiai nustatytos negalios, bet turi rimtų sveikatos problemų, elgesio bei emocinių sutrikimų, intelekto negalios požymių. 

4.7.   Didžioji dalis respondentų (54 proc.) teigia, kad paslaugos neturėtų būti griežtai priskirtos (pririštos) tam tikroms gavėjų grupėms – taip pasisako ir NVO, ir savivaldybių darbuotojai. Tik 30 proc. respondentų teigė, kad socialinių paslaugų priskyrimas konkrečioms grupėms padeda jų darbe. Atitinkamai 64 proc. respondentų pažymėjo, kad paslaugų katalogą reikėtų keisti taip, jog būtų daugiau laisvės parenkant paslaugas suteikiama patiems socialiniams darbuotojams. Tam prieštaravo tik 18 proc. respondentų.

Siūlome stiprinti prevenciją ir atsisakyti konkrečių tikslinių grupių priskyrimo visoms paslaugoms. Socialinės paslaugos būtų skiriamos atlikus poreikių vertinimą ir teikiamos pagal individualius poreikius, o ne pagal priskiriami konkrečiai tikslinei grupei. Tokiu būdu būtų geriau atliepiami gyventojų individualūs poreikiai, sudaromos sąlygos gauti paslaugas asmenims, kurie nesusiduria su konkrečiomis socialinėmis rizikomis, tačiau turi poreikį tam tikroms paslaugoms. Atitinkamai būtina plėsti teikiamų paslaugų sąrašą, didinti paslaugų finansavimą, gerinti socialinių darbuotojų darbo sąlygas. Užtikrinti, kad paslaugos būtų suteikiamos laiku ir kokybiškai.

Nepritarti.

Pažymėtina, kad Įstatymo projektas parengtas vadovaujantis aiškumo ir sistemiškumo principais, nauja socialinių paslaugų rūšis įvedama laikantis tos pačios dėstymo logikos ir struktūros, kaip reglamentuojant ir kitas SPĮ jau nustatytas socialinių paslaugų rūšis.

Taip pat pažymėtina, kad Įstatymo projekto 6 straipsnyje nurodomi prevencinių socialinių paslaugų gavėjai, į ateitį ir užkardymą nukreiptas prevencinių socialinių paslaugų tikslas, įvardijamos socialinės paslaugos, priskirtinos prevencinių socialinių paslaugų rūšiai.  Socialinių paslaugų katalogas apibrėžia socialines paslaugas, jų turinį pagal socialinių paslaugų rūšis ir socialinių paslaugų įstaigų tipus. Socialinių paslaugų kataloge išdėstomos socialinių paslaugų rūšys, jos apibūdinamos pagal kriterijus (apibrėžimas, tikslas, gavėjai, teikimo vieta, paslaugos teikimo trukmė/dažnumas, paslaugos sudėtis, paslaugas teikiantys specialistai). Įstatymo projekte minimos prevencinės socialinės paslaugos bus atitinkamai apibūdinamos Socialinių paslaugų kataloge.

Pažymėtina, kad tiek bendrosios, tiek specialiosios socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) teikiamos tokiu atveju, kai dėl amžiaus, neįgalumo, socialinės rizikos, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturint, neįgyjant arba prarandant gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime, asmeniui (šeimai) reikalinga atitinkama pagalba. Įstatymo projekte siūloma, kad prevencinės socialinės paslaugos būtų teikiamos siekiant padėti asmeniui (šeimai) ir (ar) bendruomenei išvengti socialinių problemų ir (ar) socialinės rizikos atsiradimo. Taip pat siūloma numatyti, kad prevencinės socialinės paslaugos būtų teikiamos visiems asmenims, šeimoms ir (ar) bendruomenėms, siekiantiems (-čioms) stiprinti asmens (šeimos) gebėjimą savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir asmens (šeimos) dalyvavimą visuomenės gyvenime, o taip pat stiprinti bendruomenės socialinį aktyvumą ir skatinti bendruomenės socialinę įtrauktį, stiprinti asmens (šeimos) žinias ir įgūdžius, siekiant ateityje išvengti galimų socialinių problemų. Atkreiptinas dėmesys, kad dalis NSMOT minimų paslaugų yra priskirtinos užimtumo paslaugoms, o tuo tik norima pabrėžti, kad į Socialinių paslaugų katalogą nėra būtina įtraukti visų socialinės apsaugos srityje teikiamų paslaugų, kas būtų netikslinga ir mažintų socialinių paslaugų prieinamumą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, manytina, kad NSMOT siūlymai priskirtini Socialinių paslaugų katalogui, o ne Įstatymo projektui, todėl jų svarstymas šiuo metu būtų laikytinas nesavalaikiu.

2.

Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija,

2021-12-08

 

 

*

Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija (toliau – NVO koalicija), atstovaudama didžiausias skėtines nevyriausybines organizacijas, nepritaria LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomai subsidiarumo formuluotei, kur pagrindinis akcentas perkeliamas asmeniui ir jo šeimai.

Pritariame ir palaikome Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo siūlomiems subsidiarumo ir partnerystės principams, kuriais įtvirtinama didesnė sąveika tarp valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų bei akcentuojamas įgalinančios aplinkos kūrimas. Tokiu atveju ieškant sprendimo kartu, sudaromos galimybės geriau ir kokybiškiau atliepti realius žmogaus poreikius.

Atsižvelgti

Komitetas svarstė ir iš dalies pritarė Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo siūlomiems subsidiarumo ir partnerystės principams (žr. Komiteto patikslintą formuluotę aukščiau lentelėje, prie Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo pasiūlymo Nr. 1.1).

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.1.

Neįgaliųjų teisių komisija,

2021-12-01

1

 

 

 

 

Argumentai:

Siekiant gerinti asmenims ir šeimoms teikiamų socialinių paslaugų kokybę, svarbu stebėti ne tik suteikiamų paslaugų kiekį (skaičių), bet ir vertinti suteiktų socialinių paslaugų daromą pokytį, atsižvelgiant į individualią asmens ar šeimos situaciją. Šiuo atveju turi būti parengta socialinių paslaugų veiksmingumo vertinimo metodika.

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1.Šis įstatymas apibrėžia socialinių paslaugų sampratą, jų tikslus ir rūšis, kokybės ir poveikio matavimą, reglamentuoja socialinių paslaugų valdymą, skyrimą, teikimą, socialinės globos įstaigų licencijavimą, finansavimą, mokėjimą už socialines paslaugas ginčų, susijusių su socialinėmis paslaugomis, nagrinėjimą, socialinio darbo sampratą, jo įgyvendinimo sritis ir principus, socialinio darbo lygmenis.“

Nepritarti.

Argumentai. Manytina, kad socialinių paslaugų kokybės ir poveikio matavimas reikalautų papildomo aiškumo reglamentavime, visų pirma – apibrėžti ar pateikti sampratą, kas tai yra. Tuomet, kas ir kokia tvarka jį atlieka, kokią teisinę ir praktinę reikšmę minėtas kokybės ir poveikio matavimas suteikia, koks jo vaidmuo socialinių paslaugų ir socialinio darbo sistemoje. Taip pat manytina, kad siūloma nuostata reikalautų platesnio aptarimo, diskusijos.

Pažymėtina, kad socialinių paslaugų poreikio vertinimas jau yra reglamentuotas poįstatyminiame teisės akte – Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-94 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. A1-56 redakcija).

1.2.

Neįgaliųjų teisių komisija,

2021-12-01

9

 

 

 

 

Argumentai:

Šiuo metu galiojančio Socialinių paslaugų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ,, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas vertina, prižiūri ir kontroliuoja socialinių paslaugų kokybę“. Vertinant socialinių paslaugų kokybę tikslinga įvertinti ir asmeniui ar šeimai suteiktų socialinių paslaugų veiksmingumą atsižvelgiant į individualią asmens ar šeimos situaciją.

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamą įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) teikia metodinę pagalbą savivaldybėms dėl socialinės priežiūros šeimoms organizavimo, taip pat dėl prevencinių socialinių paslaugų, išskyrus kompleksines paslaugas šeimai, bendrųjų socialinių paslaugų ir socialinės priežiūros kokybės kontrolės ir poveikio matavimo;“.

Nepritarti.

Argumentai. Manytina, kad socialinių paslaugų kokybės ir poveikio matavimas reikalautų papildomo aiškumo reglamentavime, visų pirma – apibrėžti ar pateikti sampratą, kas tai yra. Tuomet, kas ir kokia tvarka jį atlieka, kokią teisinę ir praktinę reikšmę minėtas kokybės ir poveikio matavimas suteikia, koks jo vaidmuo socialinių paslaugų ir socialinio darbo sistemoje. Taip pat manytina, kad siūloma nuostata reikalautų platesnio aptarimo, diskusijos.

Pažymėtina, kad socialinių paslaugų poreikio vertinimas jau yra reglamentuotas poįstatyminiame teisės akte – Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-94 (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. A1-56 redakcija).

1.3.

Neįgaliųjų teisių komisija,

2021-12-01

13

 

 

 

 

Argumentai:

Socialinės paslaugos turi būti prieinamos visiems asmenims ir šeimoms, kurioms jos yra reikalingos ir suteikiamos asmeniui ar šeimai suprantama kalba ar kitomis tinkamomis bendravimo priemonėmis.

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1.Socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) teikiamos atsižvelgiant į individualius jo (jos)interesus ir poreikius, nustatytus pagal šio įstatymo 16 straipsnio nuostatas, padedant asmeniui (šeimai) spręsti socialines problemas ir (ar) jų išvengti ateityje, nuolat vertinant, ar teikiamos socialinės paslaugos leidžia veiksmingai ugdyti ar kompensuoti asmens (šeimos) galimybes ir gebėjimus rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ar dalyvauti visuomenės gyvenime. Teikiant socialines paslaugas asmeniui, turinčiam klausos negalią, turi būti naudojama lietuvių gestų kalba arba kita tinkama bendravimo forma.“

Nepritarti.

Argumentai. Manytina, kad Socialinių paslaugų įstatyme išskyrus socialinių paslaugų teikimo pobūdį vienos rūšies negalią turintiems asmenims, būtų diskriminuojami kitų rūšių negalią turintys asmenys. Manytina, kad siūloma nuostata susiaurintų negalios temą, nes liktų neaišku, kaip bendrauti su kitų pobūdžių negalią turinčiais asmenimis. Dalis negalią turinčių asmenų supranta tik simbolių kalbą arba paprastą kalbą, o šie asmenys nėra priskirtini klausos negalią turintiems asmenims. Taip pat yra poreikis kalbėti paprasta kalba arba aiškiai artikuliuojant, kai kalbamasi su senyvo amžiaus asmenimis. Kartais autizmo spektro sutrikimus turinys asmenys labiau linksta bendrauti rašytine kalba. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad išskirti tik vieną negalią ir tik negalią turinčius asmenis, būtų netikslinga.

 

1.4.

Neįgaliųjų teisių komisija,

2021-12-01

2

 

 

 

 

Argumentai:

Socialinės paslaugos turi būti prieinamos visiems asmenims ir šeimoms, kurioms jos yra reikalingos, taip pat turi būti plečiamas specializuotų socialinių paslaugų tinklas atsižvelgiant į skirtingus negalios tipus ir dėl negalios kylančius specialiuosius asmens ar šeimos poreikius.

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 41 dalį ir ją išdėstyti taip:

„41. Metodinis kompleksinių paslaugų šeimai centras – socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atrinktas subjektas, kuris teikia metodinę pagalbą organizuojant ir (ar) teikiant kompleksines paslaugas šeimai, gerinant jų kokybę, užtikrinant paslaugų prieinamumą skirtingos negalios žmonėms, dalijasi gerąja šių paslaugų teikimo patirtimi.“

Pritarti iš dalies.

Argumentai. Metodinio kompleksinių paslaugų šeimai centro numatomos funkcijos - metodinės pagalbos organizuojant ir (ar) teikiant kompleksines paslaugas šeimai teikimas, gerinant jų kokybę, dalijantis gerąja šių paslaugų teikimo patirtimi. Metodinis kompleksinių paslaugų šeimai centras iš esmės tiesiogiai neprisidės prie paslaugų prieinamumo užtikrinimo. Pagal Socialinių paslaugų įstatymo nuostatas, savivaldybė atsako už socialinių paslaugų, tame tarpe ir prevencinių socialinių paslaugų, teikimo savo teritorijos gyventojams prieinamumo užtikrinimą planuodama ir organizuodama socialines paslaugas. Už kompleksinių paslaugų šeimai organizavimą, gerinant šių paslaugų prieinamumą, atsakingi ir Bendruomeniniai šeimos namai, vykdydami jiems priskirtas funkcijas.

Pažymėtina, kad kompleksinių paslaugų šeimai gavėjais laikomi visi asmenys (neišskiriant  asmens lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ir kt.), kurie bus numatyti Socialinių paslaugų kataloge, atskirai išvardinant gavėjų grupes, tame tarpe įtraukiant ir asmenis, turinčius negalią.  

1.5.

Neįgaliųjų teisių komisija,

2021-12-01

16

 

 

 

 

Argumentai:

Pasiūlymas teikiamas siekiant, kad būtų plečiamas specializuotų socialinių paslaugų tinklas atsižvelgiant į skirtingus negalios tipus ir dėl negalios kylančius specialiuosius asmens ar šeimos poreikius.

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Socialinį darbą dirba socialiniai darbuotojai. Socialinis darbuotojas nuolat, ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per kalendorinius metus, tobulina profesinę kompetenciją, taip pat ir reikalingą dirbant su įvairių tipų negalią turinčiais asmenimis. jo Socialinio darbuotojo veikla vertinama socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka“.

Nepritarti.

Argumentai. Socialinio darbuotojo profesinė kompetencija apima ir turi apimti visus jo darbo aspektus (taip pat ir siūlomus įrašyti), nes vienas iš svarbiausių akcentų tiek socialiniame darbe, tiek socialinių paslaugų teikime yra asmens, su kuriuo dirbama, individualumas, jo individualių poreikių nustatymas ir užtikrinimas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad siūloma nuostata būtų perteklinė.

 

Pažymėtina, kad komitete svarstant Neįgaliųjų teisių komisijos pasiūlymus buvo sutarta, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija į juos atsižvelgs, rengdama šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

2.

Biudžeto ir finansų komitetas,

2021-12-08

 

 

 

*

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto nuostatoms (socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimui, Bendruomeninių šeimos namų funkcijų vykdymui, Metodinio kompleksinių paslaugų šeimai centro funkcijų vykdymui, kompleksinėms paslaugoms šeimoms) įgyvendinti lėšos 2022 metų biudžeto projekte yra suplanuotos, pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-1095 ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui tobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus.

Pritarti.

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.        

Socialinių reikalų ir darbo komitetas,

2021-12-08

2

1

 

 

Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 1.17.1, siūlome tikslinti projekto 2 straipsnio 1 dalį.

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį, į ją inkorporuojant šio straipsnio 2 dalį (atitinkamai pernumeruojant kitas straipsnio dalis), ir šią dalį išdėstyti taip:

1. Pakeisti 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Asmuo su sunkia negalia:

1) vaikas su sunkia negalia – vaikas, kuriam pagal šį įstatymą nustatytas visiško nesavarankiškumo lygis ir kuriam pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą nustatytaspripažintas sunkaus neįgalumo lygis;“.

2. Pakeisti 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) suaugęs asmuo su sunkia negalia – asmuo, kuriam pagal šį įstatymą nustatytas visiško nesavarankiškumo lygis ir kuriam pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis;“.

3) senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo su sunkia negalia – sukakęs senatvės pensijos amžių asmuo, kuriam pagal šį įstatymą nustatytas visiško nesavarankiškumo lygis.“

 

Pritarti.

 

2.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas,

2021-12-08

16,

16

2,

3

 

 

N

Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 1.17.2, siūlome tikslinti projekto 16 straipsnio 2 dalį bei 16 straipsnį papildyti 3 dalimi.

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalį, šį straipsnį papildyti 3 dalimi ir šias dalis išdėstyti taip:

„2. Pakeisti 20 straipsnį ir jį straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„20 straipsnis. Socialinis darbas

1. Socialinis darbas yra į praktinę veiklą orientuota profesinė veikla, įgalinanti asmenis, šeimas (mikrolygmuo), asmenų (šeimų) grupes (mezolygmuo) ir bendruomenes (makrolygmuo) spręsti tarpusavio santykių, socialines problemas ir (ar) išvengti galimų socialinių problemų ateityje, skatinanti socialinę kaitą, gerinanti gyvenimo kokybę, užtikrinanti žmogaus teises, didinanti socialinę įtrauktį ir stiprinanti solidarumą bei socialinį teisingumą.

2. Socialinio darbo lygmenys:

1) mikrolygmuo – socialinis darbas orientuotas į asmenis ir (ar) šeimas. Tai asmenų ir (ar) šeimų psichosocialinis konsultavimas, tarpininkavimas, atvejo vadyba ir kita asmeniui (šeimai) būtina pagalba;

2) mezolygmuo – socialinis darbas orientuotas į mažas asmenų (šeimų) grupes, institucijas ir (ar) organizacijas, veiklą vykdančias socialinio darbo įgyvendinimo srityse. Tai socialinių paslaugų organizavimas, koordinavimas ir teikimas asmenims (šeimoms) ir (ar) jų grupėms;

3) makrolygmuo – socialinis darbas orientuotas į bendruomenės socialinius pokyčius, veikla vykdoma bendruomenėje įvairiose socialinio darbo įgyvendinimo srityse, socialiniams darbuotojams dalyvaujant socialinės politikos įgyvendinimo procesuose. Tai bendruomenės veiklos planavimas, organizavimas, bendruomeniškumo plėtra ir kt.

3. Socialinio darbo įgyvendinimo sritys:

1) socialinė apsauga – socialinis darbuotojas, veikdamas socialinės apsaugos srityje, dirba socialinį darbą: teikia socialines paslaugas ir kitą reikalingą pagalbą asmenims, šeimoms, asmenų (šeimų) grupėms, patiriančioms socialinių iššūkių, įgalindamas asmenis, šeimas, asmenų (šeimų) grupes išvengti galimų socialinių problemų ir (ar) socialinės rizikos atsiradimo ir (ar) spręsti socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, kurdamas tvirtą, abipusiu pasitikėjimu grindžiamą ryšį;

2) sveikatos priežiūra – socialinis darbuotojas, veikdamas sveikatos priežiūros specialistų komandoje, dirba socialinį darbą, siekdamas įgalinti pacientą ir jo šeimą spręsti dėl ligos ir (ar) negalios atsiradusias psichosocialines problemas, užtikrindamas į pacientą orientuotų paslaugų teikimą ir jo tęstinumą bendruomenėje;

3) švietimas – socialinis darbuotojas, veikdamas švietimo srityje, dirba socialinį darbą, siekdamas įgalinti sunkumų formaliojo švietimo sistemoje patiriančius asmenis ir (ar) mokykloje nesimokančius vaikus. Veikdamas neformaliojo švietimo srityje, socialinis darbuotojas konsultuoja asmenis, šeimas, asmenų (šeimų) grupes, ugdo asmenų (šeimų) socialines ir emocines kompetencijas bei gyvenimo įgūdžius ir (ar) įtraukia juos (jas) į neformaliojo švietimo veiklas, telkia asmens (šeimos) ir bendruomenės išteklius, siekdamas užtikrinti sėkmingą jų socializaciją;

4) teisėtvarka – socialinis darbuotojas, veikdamas teisėtvarkos srityje, dirba socialinį darbą su įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju ir (ar) nukentėjusiuoju pripažįstamu asmeniu ir (ar) siekia jų socialinės integracijos ir resocializacijos;

5) užimtumas – socialinis darbuotojas, veikdamas užimtumo srityje, siekia asmens užimtumo ir socialinės įtraukties didinimo;

6) krašto apsauga – socialinis darbuotojas, veikdamas krašto apsaugos srityje, organizuoja socialinių paslaugų teikimą krašto apsaugos sistemoje tarnaujantiems (dirbantiems) asmenims, atsargos ir dimisijos kariams, taip pat krašto apsaugos sistemoje tarnaujančių (dirbančių) asmenų, atsargos ir dimisijos karių artimiesiems, taip, kaip jie apibrėžti  Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 68 straipsnio 7 dalyje, siekdamas padėti asmeniui spręsti socialines problemas ir (ar) jų išvengti ateityje.

4. Socialinis darbuotojas profesinėje veikloje vadovaujasi šio įstatymo 4 straipsnio 11 punkte nurodytu principu ir šiais socialinio darbo įgyvendinimo principais:

            1) sąžiningumo – socialinis darbuotojas veikia sąžiningai, patikimai, empatiškai, pirmenybę teikdamas geriausiems asmens (šeimos) interesams;

2) bendradarbiavimo – socialinis darbuotojas siekia kurti, palaikyti ir stiprinti santykius tarp asmenų, šeimų, bendruomenių ir santykius visuomenėje, kurdamas ir skatindamas dialogą, asmens, šeimos, bendruomenės ir visuomenės dalyvavimą ir įsitraukimą;

3) profesionalumo užtikrinimo – socialinis darbuotojas analizuoja savo profesinėje veikloje priimamus sprendimus, atliekamus veiksmus, pasiektus rezultatus ir nuolat tobulina profesinę kompetenciją.

5. Socialinį darbą dirba socialiniai darbuotojai, jųSocialinių darbuotojų veikla vertinama socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.“

3. Papildyti 20 straipsnio 9 dalį 3 punktu:

„6. Dirbti socialiniu darbuotoju turi teisę:

1) asmuo, įgijęs socialinio darbo kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį arba baigęs socialinio darbo studijų krypties programą ir įgijęs socialinių mokslų kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį, arba

2) asmuo, iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijęs kitą kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir socialinio darbuotojo kvalifikaciją ar baigęs socialinio darbo studijų programą, ar socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka baigęs socialinio darbuotojo praktinei veiklai pasirengti skirtus mokymus, arba

3) asmuo, įgijęs socialinės pedagogikos kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ar socialinio pedagogo kvalifikaciją, jeigu jis dirbs su vaikais ir (arba) šeimomis.

7. Socialinių paslaugų įstaigos socialinių paslaugų teikimo tikslais turi teisę tvarkyti asmens duomenis, įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis, susijusius su asmens sveikatos būkle (asmeniui diagnozuotos ligos, skirtas gydymas, vartojami medikamentai, nustatytas negalios ir (ar) darbingumo lygis), taip pat duomenis apie neišnykusį ar nepanaikintą teistumą (nusikalstamų veikų pobūdis, apkaltinamųjų nuosprendžių skaičius), vadovaudamosi Reglamentu (ES) 2016/679 ir kitais asmens duomenų apsaugą bei tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais.

8. Socialinis darbuotojas turi teisę:

1) pasirinkti asmens (šeimos) ir (ar) bendruomenės poreikius atitinkančius socialinio darbo metodus;

2) dirbti psichologiškai ir (ar) fiziškai saugioje aplinkoje, higienos normas atitinkančioje darbo vietoje;

3) atsisakyti dirbti su agresyviai besielgiančiu asmeniu (šeima), jei toks asmens (šeimos) elgesys kelia grėsmę jo sveikatai ir (ar) gyvybei, ir jei darbdavys neužtikrina dar bent vieno socialinių paslaugų srities darbuotojo ir (ar) bent vieno socialinio darbo įgyvendinimo srityse dirbančio specialisto dalyvavimo. 

9. Socialinis darbuotojas privalo:

1) skatinti socialinius pokyčius visais socialinio darbo lygmenimis, domėtis socialinio darbo naujovėmis, jas taikyti socialiniame darbe;

2) laikytis socialinio darbo įgyvendinimo principų;

3) profesinėje veikloje vadovautis Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos kodeksu.“

10. Socialinis darbuotojas atsako už asmens (šeimos) ir (ar) bendruomenės poreikius atitinkančių socialinio darbo metodų pasirinkimą ir taikymą visais socialinio darbo lygmenimis.

11. Socialinis darbuotojas, nesant jo kaltės, neatsako už asmens (šeimos) ir (ar) bendruomenės elgesį, asmens (šeimos) ir (ar) bendruomenės priimtus sprendimus ir jų padarinius.

12. Europos Sąjungos valstybių narių piliečių, Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių, Šveicarijos Konfederacijos piliečių, trečiųjų valstybių piliečių socialinių darbuotojų profesinės kvalifikacijos, įgytos Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje bei trečiosiose valstybėse, pripažįstamos Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka.

13. Šio straipsnio 6 ir 7 dalių reikalavimai netaikomi iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos ne ilgiau kaip 2 metams į Lietuvos Respubliką komandiruojamam socialiniam darbuotojui, jeigu jis atitinka darbovietės, iš kurios yra siunčiamas, įsisteigimo reikalavimus, nustatytus valstybės teisės aktuose.“

 

Pritarti.

 

3.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas,

2021-12-08

24

1

 

 

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnį, 2 straipsnio 1, 2 5, 6, 7, 8 ir 10 9 dalis, 4 straipsnį, 7 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnį, 21 straipsnio 2 dalį, 22 ir 23 straipsnius ir šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2022 m. liepos 1 d.

 

Pritarti.

 

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirta pranešėja: Rima Baškienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                             (Parašas)                                                                      Mindaugas Lingė

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Asta Kazlauskienė