LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 438
STENOGRAMA
2020 m. rugsėjo 17 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas J. LIESYS
PIRMININKAS (J. LIESYS, LSF*). Laba diena, gerbiami Seimo nariai, pradedame šios dienos popietinę Seimo darbotvarkę. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 55 Seimo nariai. Gerbiami kolegos, kadangi aš nematau Prezidento patarėjos, nematau viceministrų, tai darbotvarkę pradėsime nuo apačios.
Siūlomas Socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5184. T. Tomilinas. Prašom į tribūną. Nėra. R. Baškienė. Nėra. Ačiū.
Tada Socialinio draudimo pensijų įstatymo projektas. Prašom. M. Navickienė. Nėra. Ačiū.
14.03 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5155, Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo Nr. IX-1607 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5156, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5157 (pateikimas)
Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5157. K. Bacvinka. Ir visą komplektą. Gerbiamas Kęstutis yra? Nėra. Projektas Nr. XIIIP-5155 ir projektas Nr. XIIIP-5156. Irgi nėra K. Bacvinkos. Yra K. Bacvinka. Prašom į tribūną pristatyti klausimus. 2-17.1, 2-17.2, 2-17.3 klausimai. Visą komplektą. Prašom.
K. BACVINKA (LVŽSF). Želdynų įstatymo projektas. Dėl jo Teisės departamentas pateikė tam tikras, sakykim, išvadas, kur nurodė, kad kai kuriuose teisės aktuose yra sąvokų bei terminų neatitikimų. Todėl norėdamas ištaisyti tą neatitikimą teikiu šiuos tris lydimuosius projektus, kad būtų suvienodintos sąvokos ir terminai. Trumpai tiek.
PIRMININKAS. Ir lydimuosius taip pat pakomentuokite, jeigu galite.
K. BACVINKA (LVŽSF). Iš principo čia viskas tas pats. Sakykime, tai yra Administracinių nusižengimų kodekso straipsnių pakeitimo įstatymas, toliau Vietos savivaldos įstatymo straipsnių pakeitimai ir specialiosios programos. Motyvai visi tie patys.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, niekas nenori pasisakyti, niekas neužsirašė. Ar galime pritarti projektui po pateikimo bendru sutarimu? Balsuojame. Ačiū.
Užsiregistravo 60, balsavo 59: už – 58, prieš nėra, 1 susilaikė. Po pateikimo įstatymų projektams yra pritarta. Todėl dėl projekto Nr. XIIIP-4911 siūlomas kaip pagrindinis Seimo Sveikatos reikalų komitetas, dėl Administracinių nusižengimų kodekso Nr. XIIIP-5155 – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, dėl savivaldybių siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas ir dėl vietos savivaldos siūlomas kaip pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kaip papildomas. Galime pritarti bendru sutarimu šiems komitetams? Dėkoju, pritarta. Svarstymo data visų yra šių metų spalio 13 diena.
Kitas darbotvarkės klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. (Balsai salėje)
14.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl Dalios Bajerčiūtės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-5131 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Tada grįžtam, aš jau matau, yra Prezidento patarėja. Gerbiami kolegos, skelbiu Seimo nutarimo „Dėl Dalios Bajerčiūtės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektą Nr. XIIIP-5131. Pranešėja – gerbiama Prezidento patarėja J. Šovienė. Prašome.
J. ŠOVIENĖ. Laba diena, gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Leiskite pristatyti Respublikos Prezidento dekretą, kuriuo, vadovaudamasis Respublikos Konstitucija, Teismų įstatymu, Teisėjų tarybos patarimu, Respublikos Prezidentas teikia Seimui atleisti D. Bajerčiūtę iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui. Įgaliojimai pasibaigia sausio 7 dieną. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti gerbiamas V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Atsisakau klausimo.
PIRMININKAS. Prašau.
V. BAKAS (MSNG). Atsisakau klausimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš norėjau pasiteirauti, ar jūs nemanote, kad sukursime regimybę? Eilinį kartą problema skiriant teisėjus su Konstituciniu Teismu ir Prezidento dekretais, kai iš esmės turime Konstitucijos 84 straipsnį, kuris aiškiai sako, kad nauji teisėjai yra skiriami paskyrus visus Aukščiausiojo Teismo teisėjus?.. Dabar susidaro tokia situacija, kad yra paskelbta teismo pirmininko atranka, o mes, užuot turėję visus paskirtus teisėjus tuo metu, tiesiog pradedame tuos teisėjus vieną po kito atleidinėti. Tai neturėsime teisėjų korpuso, nėra jokios garantijos, kad Seimas jį spės laiku paskirti, ypač kai keisis kadencijos. Prieš teikiant Aukščiausiojo Teismo pirmininką, ar nesusiklostys vėl tokia situacija, kad, nesant viso teisėjų korpuso, tiesiog turėsime teismo pirmininko skyrimą, kas pagal Konstitucijos 84 straipsnį yra neįmanoma situacija. Tai tiesiog…
PIRMININKAS. Laikas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). …klausimas būtų, kaip jūs tą situaciją matote ir kodėl čia taip įvyko?
PIRMININKAS. Laikas.
J. ŠOVIENĖ. Ačiū už klausimą. Toks gana, sakyčiau, sudėtingas klausimas. D. Bajerčiūtės įgaliojimai baigiasi sausio 7 dieną. Šiuo metu teikiame jos atleidimą, tai yra siūlymą Seimui atleisti D. Bajerčiūtę būtent nuo šios dienos, ir iki pasibaigs įgaliojimai, ji eis savo pareigas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame už pateikimą ir atsakytus klausimus. Po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu, nėra klausiančiųjų? Balsuojame.
Užsiregistravo 70. Balsavo 70: už – 62, prieš nėra, susilaikė 8. Po pateikimo yra pritarta. Pagal Statuto 2031 straipsnį šiame pačiame posėdyje yra ir svarstymas, ir priėmimas šio projekto.
Svarstymo stadija. Pranešėja, galite dabar trumpai… Nėra. Motyvai. Nėra. Galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Priėmimas. Du straipsniai. 1 straipsnis. Nėra užsirašiusių. Galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Nėra užsirašiusių. Galime pritarti bendru sutarimu priėmimui? Ačiū, pritarta.
Dėl viso nėra užsirašiusių. Balsuojame dėl priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 73. Balsavo 73: už – 70, prieš nėra, susilaikė 3. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
14.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl Vinco Versecko atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-5132 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Vinco Versecko atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-5132. Pranešėja – gerbiama Prezidento patarėja J. Šovienė. Prašom.
J. ŠOVIENĖ. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau.
J. ŠOVIENĖ. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, leiskite pristatyti dar vieną Prezidento dekretą, kuriuo Respublikos Prezidentas teikia Lietuvos Respublikos Seimui atleisti V. Versecką iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui. Teisėjo V. Versecko įgaliojimai baigsis šių metų gruodžio 23 dieną.
Galiu jus tik patikinti, kad į šias atsilaisvinančias teisėjų vietas atrankos jau yra paskelbtos, ir tikimės, kad teisėjai bus paskirti. Tikrai nebus taip, kad nebus kam nagrinėti bylų. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Klausiančiųjų nėra. Galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Svarstymas. Dabar gal, Prezidento patarėja, galite truputį pailsėti. Ačiū.
P. Gražulis. Prašau į tribūną. Diskusija.
P. GRAŽULIS (MSNG). Laba diena, gerbiami Seimo nariai, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kas darosi mūsų valstybėje? Visus teisėjus atleidžiame, bet jie po to eina pareigas. Štai, pažiūrėkite, Konstitucinio Teismo teisėjų baigiasi kadencija, o jie toliau sau priima kažkokius absurdiškus sprendimus ir už nieką jokios atsakomybės neturi. Kaip taip gali būti? Konstitucinio Teismo teisėjai nesilaiko įstatymo, kuriame aiškiai pasakyta, kad pasibaigus kadencijai teisėjas netenka galios, Konstitucijoje, bet jie eina toliau pareigas ir paskui moko kitus. Moko kitus, kaip turi laikytis įstatymų ir kaip dirbti, ir ypač Seimą, kaip Seimas turi priimti įstatymus, per kiek valandų, per kiek sekundžių, gali skubos ar negali skubos tvarka priimti įstatymus. Tie teisėjai jau pavargę.
Kur dabar Prezidentas, kur mūsų Seimo Pirmininkas, kodėl neteikia kitų kandidatų? Laukia kito Seimo. Bet jeigu vėl bus šita valdančioji dauguma, tai neteiks visą kitą kadenciją nė vieno teisėjo. Man atrodo, gerbiamas Prezidente, jūs susilaikykite ir neatleiskite šitų teisėjų, nesvarbu, kad baigiasi jų kadencija. Vis tiek Prezidentas neteiks naujų. Neduok Dieve, jeigu šis Seimas jų dar nepatvirtins. Kam čia tas darbas reikalingas ir kokia mes teisinė valstybė? Ar yra nors vienoje valstybėje tokia situacija ir ar buvo per 30 metų nepriklausomoje Lietuvoje tokia situacija, kad pasibaigus kadencijai toliau eina pareigas?
Dabar pasibaigtų Seimo kadencija, mes sakytume, mums patiko būti Seimo nariais, nesvarbu, kad išrinko kitą Seimą, mes dirbkime toliau. Tai kas čia būtų – dvivaldystė. Taip negali būti. Konstitucinis Teismas, Konstitucinio Teismo teisėjai, D. Žalimas pirmiausia, turi rodyti pavyzdį, pats turi laikytis įstatymų. Jis į nieką nekreipia dėmesio, o V. Sinkevičius, kuris atneša Konstitucijos dvasias, aiškina, kad Seimas trukdo dirbti D. Žalimui. Dvasios, kaip sako, yra kažkokios ar piktosios, ar velnio apsėsti yra, ar kaip yra. Man atrodo, Konstitucinis Teismas tikrai apsėstas piktųjų dvasių ir nežino, savo protu negalvoja.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kadangi Petras Konstitucinį Teismą maišo su Aukščiausiuoju Teismu, suklydo, gerbiami kolegos, atsirinkite. Manau, jūs supratote, apie ką buvo kalbama ir dėl ko čia buvo kalbama.
Dabar yra… Dėl motyvų nėra. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Priėmimas. (Balsai salėje) Dėl 1 straipsnio nėra užsirašiusių. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio – įsigalioja nuo gruodžio 23 dienos – galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl viso nėra užsirašiusių. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 75, balsavo 75: už – 75, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas „Dėl Vinco Versecko atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ yra priimtas. (Gongas)
14.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Aloyzą Kruopį iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo ir šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIIIP-5165 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Aloyzą Kruopį iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo ir šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIIIP-5165. Pranešėja – gerbiama Prezidento patarėja J. Šovienė. Prašau.
J. ŠOVIENĖ. Gerbiamas pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Klausimus dėl Aukščiausiojo Teismo baigėme. Dabar keletas klausimų yra dėl Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų. Leiskite pristatyti Respublikos Prezidento dekretą, kuriuo Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu bei atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos patarimą, teikia Seimui pritarti A. Kruopio atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo ir šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigų savo noru. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už pranešimą. Nori jūsų klausti L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama patarėja. Turbūt suprantate, kad šis atvejis susijęs su viena…
PIRMININKAS. Arčiau mikrofono, blogai girdėti.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). …garsia byla, kurią mes šiek tiek tik viešojoje erdvėje galime pačiupinėti, bet klausimai labai rimti. Mes, kai kurie Seimo nariai, šiek tiek kėlėme kai kuriuos klausimus jau visą tą laiką.
Kitaip tariant, na, specialiojo liudytojo statusas ir teisingumo vykdymas – kaip tai dera tarpusavyje? Mes suprantame, kad pusantrų metų bent keturi teisėjai toje byloje buvo specialieji liudytojai ir toliau dirbo teismuose, ir vykdė teisingumą. Tai normalu? Ar taip turėtų būti? Ką reikėtų keisti, kad taip nebūtų?
Aš bandau įsivaizduoti tuos žmones, kurie buvo tose bylose ir tas teisingumas jų atžvilgiu buvo įvykdytas. Kas jiems sukasi galvoje ir kaip mes sprendžiame šiuos dalykus? Mes siūlėme ne vieną kartą prieš kelis mėnesius įvardinti aiškiai, kad teisėjų bendruomenė aiškiai įvardintų, kas yra specialieji liudytojai, kad žinotų visuomenė, bet to nebuvo padaryta. Dabar…
PIRMININKAS. Dėkojame, laikas!
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). …kaip visa tai atrodo ir kaip suprasti?
PIRMININKAS. Laikas!
J. ŠOVIENĖ. Dėkoju už klausimą. Kaip žinoma, pagal įstatymus tik tas teisėjas, kuris yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, negali eiti savo pareigų, jo įgaliojimai yra stabdomi iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime arba sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo. O specialiojo liudytojo statusas nėra tapatus įtariamojo statusui. Specialiojo liudytojo statusas suteikiamas tada, kai byloje yra duomenų apie tai, kad galimai buvo padaryta nusikalstama veika, ir tą veiką galimai padarė konkretus asmuo, tačiau šių duomenų nėra pakankamai, kad šiam asmeniui būtų suteiktas įtariamojo statusas. Specialiojo liudytojo statusas, be abejo, meta šešėlį ant pareigūno veiklos, tačiau jokiais būdais neturėtų tapti įrankiu susidoroti su neparankiu pareigūnu. Mūsų manymu, ikiteisminio tyrimo institucijos, atlikdamos tyrimą, turi dėti pakankamas pastangas surinkti pakankamai duomenų, kad asmuo įgytų įtariamojo statusą, o, tokių duomenų nesant, asmuo procese lieka liudytoju. Tik aiškus ir skaidrus ikiteisminis tyrimas, užtikrinant ir žmogaus teises, galėtų sudaryti sąlygas teisingumo įgyvendinimui.
Dabar dėl teisėjo. Teisėjas, net ir tas, kuriam yra suteiktas specialiojo liudytojo statusas, be abejo, turi galimybę trauktis iš pareigų savo noru. Neneigiame galimybės kilti baudžiamajai atsakomybei prieš įstatymą, tačiau jeigu buvę teisėjai yra nusipelnę tos atsakomybės, tai nei Prezidento, nei Seimo sprendimai jos išvengti nepadės. Jeigu abejonių kelia garantijų klausimas, tai įstatymas numato, kad teisėjo pensija, valstybinė pensija nėra skiriama, o paskirtoji nėra mokama tuo atveju, jeigu įsiteisėja asmenį apkaltinęs teismo nuosprendis. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausti nori V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama patarėja, aš labai kviesčiau jūsų neklaidinti Seimo. Jūs esate neteisi sakydama, kad galima atleisti teisėją, kuris yra įtariamas padaręs nusikaltimą. Konstitucijos 74 ir 116 straipsniai sako, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus ir Aukščiausiojo Teismo teisėjus už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ir priesaikos sulaužymą galima pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka. Tai mano klausimas jums yra toks: kiek šiandien Lietuvoje teisėjų, vykdančių pareigas, turi specialiojo liudytojo statusą? Apie kokias savo padarytas galimai nusikalstamas veikas buvo apklaustas šis teisėjas? Aš tikiuosi, jums tai turėtų būti įdomu.
J. ŠOVIENĖ. Dėkui už klausimą. Daug dalykų yra įdomūs, tačiau to, kas man žinoma apie ikiteisminį tyrimą, deja, komentuoti negaliu. Kiek teisėjų turi specialiojo liudytojo statusą, tai iš viešai prieinamos informacijos jūs taip pat šią informaciją galite rasti tiek, kiek kaip aš galiu rasti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Atsakyta į klausimus. Pateikimas. Po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Svarstymas. Norite balsuoti po pateikimo? Ar balsuosime per svarstymą, gerai? Po pateikimo? Gerai, balsuojame po pateikimo.
Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Balsavo 73 Seimo nariai: už – 68, prieš – 2, susilaikė 3. Po pateikimo yra pritarta.
Svarstymas. Ar yra užsirašiusių? Prašom, V. Bakas. Gal iš vietos? Į tribūną. Prašom į tribūną. Patarėja, užleiskite V. Bakui vietą. Aš jus pakviesiu vėliau. Iki penkių minučių.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, kaip žinote, gegužės 27 dieną Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio metu paaiškėjo, kad Lietuvos apeliaciniame teisme bylas nagrinėja teisėjai, turintys specialiojo liudytojo statusą. Tai sukėlė audringą Teismų tarybos reakciją, Teisėjų tarybos vadovai pradėjo ginti savo kolegas, svaidytis kaltinimais, kad specialiojo liudytojo statusu piktnaudžiaujama ir tuo nereikėtų manipuliuoti, tarsi mesdami šešėlį arba piktindamiesi, kad teisėsaugos įstaigos atskleidžia šią svarbią informaciją, dėl kurios mes esame čia.
Birželio 1 dieną Teisėjų taryba kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama pateikti medžiagą, susijusią su šiais teisėjais ir jų statusu. Gavę medžiagą staiga visi nutilo. Ir šiandien mums teikiamas projektas atleisti šiuos teisėjus savo noru, ir tokį patarimą duoda Teisėjų taryba.
Mielieji kolegos, aš tik jums noriu pasakyti, kad šie teisėjai yra apklausti byloje kaip specialieji liudytojai apie savo pačių galimai padarytą nusikaltimą, apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Baudžiamoji byla, kurioje jie apklausti, yra susijusi su galimu stambaus masto kyšininkavimu, prekyba poveikiu, papirkimu ir piktnaudžiavimu teismų sistemoje.
Mes tokius apklaustus teisėjus dabar išleidžiame savo noru. Jie galės vėl dirbti teisėjais, prokurorais, advokatais, tarnautojais, galbūt ir vadovauti Seimo komitetams ateityje. Būtent šiais nusikaltimais byloje įtariami teisėjai Seimo nutarimu anksčiau yra atleisti kaip pažeminę teisėjo vardą. Tai E. Laužikas, V. Bavėjanas ir K. Gurinas. Šie teisėjai yra apklausti toje pačioje byloje apie jų padarytus nusikaltimus. Kas tai yra? Ar jie bus laikomi nepriekaištingos reputacijos ir mes palaiminsime tokį sprendimą net nesiaiškindami, kas įvyko, dėl ko tie žmonės pateikė prašymus atleisti juos savo noru?
Gerbiamieji, Konstitucija ir mus rinkę žmonės mums suteikė kitus įrankius ir teises, kaip reikia elgtis tokiais atvejais, kai teisėjai galimai atliko veiksmus, kurie nesuderinami su teisėjo priesaika ir konstituciniu statusu. Čia patarėja bandė mus klaidinti, bet štai yra Seimui skirti Konstitucijos du straipsniai (74 ir 116), kuriuose numatyta, kad Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismų teisėjai, kurie sulaužė priesaiką, pažeidė Konstituciją, gali būti pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka. Jei teisėjai sulaužė priesaiką, jie turi būti atleisti apkaltos būdu, o ne savo noru.
Įdomu yra tai, kad tai yra neeiliniai teisėjai. Vienas iš jų yra A. Kruopis, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, kitas – L. Žukauskas, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas (jis bus vėliau), kažkada ėjęs netgi Teisėjų etikos komisijos pirmininko pareigas. Mes šiandien net nežinome, kodėl traukiasi šie teisėjai, bet mes žinome, kad jie apklausti dėl savo pačių padarytų nusikalstamų veikų, ir mes negalime leisti jiems išeiti savo noru.
Kolegos, noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad teisėjai buvo sulaikyti 2019 metų vasarį. Veikos, kuriomis jie kaltinami, yra padarytos dar anksčiau. Dabar 2020 metų pabaiga. Tai reiškia, kad ilgiau kaip pusantrų metų šie aukšti teisėjai, būdami specialiaisiais liudytojais, nagrinėjo bylas ir vadovavo skyriams. Kas tai yra?
Gerbiamas Valantinai, jūs esate Apeliacinio teismo pirmininkas. Jūs nežinojote, kad teisėjai, kurie turi specialiojo liudytojo statusą, galimai yra padarę nusikaltimus, meta šešėlį visam teisingumui? Vien to užtenka, kad jūs pats eitumėte lauk iš Apeliacinio teismo pareigų. Pagalvokite apie tai. Vien to užtenka diskredituoti visą teismų sistemą.
Gerbiamieji, ilgiau negu pusantrų metų nuo visuomenės ir Seimo buvo slepiama, kad šie žmonės yra specialieji liudytojai. Apie tai nebuvo pateikiama informacijos.
Seimui siūlau nepritarti šiam nutarimui ir siekti, kad būtų pateikta išsami informacija Seimui arba uždarame posėdyje, arba atvirame, dėl kokių priežasčių iš tikrųjų yra atleidžiami šie teisėjai. Mano galva, mes turime atmesti tokį šių teisėjų pasisiūlymą ir grąžinti Teisėjų tarybai, kuri siūlo mums tokį savanoriško pasisiūlymo sprendimą.
Mielieji, Seimas veliamas į procesą, kuriuo siekiama apsaugoti galimai nusikalstamas veikas padariusius teisėjus nuo teisinės, konstitucinės ir moralinės atsakomybės.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – V. Bakas. Už nėra. Ar, Vytautai Bakai, kalbėsite?
V. BAKAS (MSNG). Aš jau pasakiau, kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ne. Dėkojame. D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū. Aš labai pritariu V. Bako pasiūlymui ir noriu paklausti čia sėdinčių kolegų. Mes girdime iš spaudos, kad netgi tarp tų teisėjų, kurie teisė N. Venckienę, taip pat yra panašių teisėjų, kurie yra sąraše žmonių, kurie įtariami padarę nusikaltimus. Kaip taip gali būti, kad mes apie juos imsime šnekėti, ir kaip taip gali būti, kad mes pasmerkiame vieną teisėją, o jį smerkia nusikaltėliai kiti teisėjai? Ar galite paaiškinti šią situaciją? Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame, motyvai išsakyti. Balsuojame.
Užsiregistravo 70, balsavo 68: už – 49, prieš – 3, susilaikė 16. Po svarstymo yra pritarta.
Priėmimas. Motyvai. Už nėra. V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, kadangi manęs paklausė, dėl ko mes balsuojame, aš noriu atkreipti dėmesį, kad mums siūloma balsuoti už tai, kad galimai nusikaltimus padarę teisėjai, nes jie apklausti, būtų atleisti savo noru. Mūsų konstitucinė pareiga aiškintis, ar šitie teisėjai nepažemino teisėjo vardo, nesulaužė priesaikos, ir atleisti pagal kitą Konstitucijos straipsnį, jeigu taip įvyko. Jie apklausti kaip specialieji liudytojai, neatleiskime jų savo noru, tai bus neteisėta.
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Na, aš sutinku, ką sako V. Bakas, reikia matyti, bet mes esame dabar tokioje keblioje situacijoje. Sakykime, mes nepritarsime atleidimui, atrodys, kad tarsi mes pasitikime ir sakome: mieli teisėjai, jūs galite kaip niekur nieko toliau dirbti. Deja, nėra… Kažkaip nutarime pasakyti, kad jie negalėtų nagrinėti bylų ar dar ką nors, jeigu mes nenorime atleisti pagal jų pareiškimą. Čia taip jau susiklostė, kad niekas neparodė iniciatyvos, nesurinko apkaltos parašų ir tokia situacija yra sudėtinga. Aš nematau gerų išeičių, bet vis dėlto balsuoju už kaip už mažesnę blogybę.
PIRMININKAS. Dėkojame. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš svarstymo metu tikrai gerai išgirdau, ką pasakė kolega V. Bakas, bet balsuosiu už. Suprantu, kad nesvarbu, ar jie dabar bus atleisti, ar nebus atleisti, bet išaiškėjus kaltinamosioms aplinkybėms jie vis tiek neišvengs tos atsakomybės. Ar aš teisingai suprantu? Žodžiu, mano motyvas vien dėl to ir bus už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 72, balsavo 71: už – 61, prieš – 3, susilaikė 7. Seimo nutarimas „Dėl Aloyzo Kruopio atleidimo iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ yra priimtas. (Gongas)
14.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Liną Žukauską iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-5166 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Liną Žukauską iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-5166. Kviečiu pranešėją gerbiamą Prezidento patarėją J. Šovienę.
J. ŠOVIENĖ. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, esu įpareigota Prezidento pateikti dar vieną dekretą Seimui pritarti L. Žukausko atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų savo noru.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad specialiojo liudytojo statusas nėra tapatus įtariamojo statusui. Kitų pagrindų atleisti šį asmenį nėra, kaip bando teigti Seimo narys V. Bakas. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiama pranešėja, jūsų nori klausti V. Bakas ir K. Masiulis.
V. BAKAS (MSNG). Gerai. Iš tikrųjų noriu jūsų paklausti. Štai mes prieš… Jeigu sakote, kad neturi kitų pagrindų Seimas atleisti. Mes praėjusioje sesijoje atleidome ponus K. Guriną, V. Bavėjaną ir E. Laužiką. Ne už tai, kad jie padarė nusikaltimą, o už tai, kad jie pažemino teisėjo vardą. Galite man įvardinti, kuo skiriasi šitos situacijos?
J. ŠOVIENĖ. Ačiū už klausimą. Jūsų paminėti asmenys buvo įtariami nusikalstamos veikos padarymu. Jų įgaliojimai buvo sustabdyti. Buvo duomenų, kad šie asmenys pažeidė teisėjų etikos taisykles. Todėl ir buvo inicijuojamos procedūros juos atleisti dėl teisėjo vardo pažeminimo. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ir klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Norėčiau pasiteirauti. Čia šita iniciatyva kyla grynai iš pačių teisėjų, o Prezidento nėra jokios įtakos. Juk Prezidentas turi galimybę iš įvairių institucijų gauti papildomos informacijos, galbūt ir konfidencialios, ir įvairiai, kartais ir griežčiau, formuluoti savo siūlymą.
J. ŠOVIENĖ. Ačiū už klausimą. Šie abu teisėjai yra parašę prašymus išeiti savo noru. Motyvai įvairūs. Yra ir tokių motyvų, kad tiesiog mestas šešėlis, susijęs su specialiojo liudytojo statusu, vargina ir žmogus nebenori dirbti esant tokioms sąlygoms. Tai ir tokių motyvų yra.
Yra ir dėl sveikatos būklės, ir kitų motyvų. Ar buvo jie verčiami parašyti savo noru, aiškinasi Teisėjų taryba konkretesnes aplinkybes, bet Teisėjų taryba dėl šių abiejų atvejų suteikia patarimą. Dar kartą atkreipiu jūsų dėmesį, kad net jeigu šie teisėjai yra nusipelnę baudžiamosios atsakomybės, jiems nustojus eiti pareigas jie šios atsakomybės neišvengs. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą ir atsakytus klausimus.
Gerbiami kolegos, dabar motyvai. Vėl prašysiu Prezidento patarėjos kiek pailsėti.
Ir dabar prieš – V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų Konstitucijos 115 straipsnio 1 dalyje, ką siūlo dabar Teisėjų taryba – tiesiog neeskaluoti savo problemų, mano manymu, siūloma atleisti savo noru. Bet yra ir 5 dalis, kur sakoma, kad teisėjas gali būti atleidžiamas, kai savo poelgiu pažemino teisėjo vardą. Tam, kad būtų pažemintas teisėjo vardas, nereikia turėti įtariamojo statuso, nereikia turėti kaltinamojo statuso. Gerbiama patarėja, nustokite klaidinti Seimą, užtenka konstatuoti, kad vardas pažemintas. Tą darbą turi atlikti taryba. Deja, taryba neviešina nei protokolų, ji uždarai, slėpdama nuo visuomenės informaciją, net nesiaiškina, kodėl tie žmonės gavo specialiojo liudytojo statusą ir (ar) vardas buvo pažemintas. Jeigu to nedaro taryba, turi padaryti Seimas.
Gerbiamas Jurgi Razma, aš tikrai jus gerbiu, bet yra surinkti parašai dėl teisėjo apkaltos. Bėda yra ta, kad Seimo valdyba neinicijuoja komisijos sudarymo, apie tai mes dar kalbėsime vėliau, tai yra tiesiog nevykdo savo pareigos. Bet parašai yra surinkti ir mes turime stabdyti šiandien tą procedūrą, ir sudaryti specialią komisiją apkaltai surengti, nes šie atvejai yra susiję.
PIRMININKAS. L. Jonaitis. (Balsai salėje) Atsiprašau, čia turi tiktai vienas, vienas. Liudai, ne. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Dabar svarstymas. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? V. Bakas nori dalyvauti diskusijoje. Dalyvausite? Ne, ačiū. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū, pritarta. Priėmimas. (Balsai salėje) Priimdami ir balsuosime. (Balsai salėje) Dėl svarstymo. Prašau, balsuojame.
Užsiregistravo 58, balsavo 54: už – 45, prieš – 3, susilaikė 6. Po svarstymo yra pritarta. Priėmimas. Prašau, dėl vedimo tvarkos – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, kadangi čia V. Bakas iškėlė klausimą, kodėl tokį ilgą laiką nereaguojama į Seimo narių surinkus parašus, aš manau, kad vis tiek yra pretekstas pasiaiškinti tą situaciją, ir turbūt nieko čia tokio neatsitiks, jeigu sprendimas dėl atleidimo nusikeltų į kitą savaitę. Aš frakcijos vardu prašyčiau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl pertraukos. Statutinis prašymas. Kas pritariate, kad būtų paimta pertrauka iki kito posėdžio, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Užsiregistravo 67, balsavo 67: už – 44, prieš 9, susilaikė 14. Pertraukai iki kito posėdžio yra pritarta.
14.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Marių Bajorą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku“ projektas Nr. XIIIP-5133 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Marių Bajorą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku“ projektas Nr. XIIIP-5133. Pranešėja – gerbiama Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja J. Šovienė.
J. ŠOVIENĖ. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, Respublikos Prezidentas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstituciją, Teismų įstatymą, Teisėjų tarybos patarimą, teikia Lietuvos Respublikos Seimui pritarti M. Bajoro skyrimui Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku.
Gerbiami Seimo nariai, leiskite trumpai pristatyti pretendentą. M. Bajoras teisininko kvalifikaciją įgijo Vilniaus universitete, turi 20 metų teisinio darbo stažą, iš jų 13 metų eina teisėjo pareigas. Nuo 2007 iki 2014 metų M. Bajoras dirbo Vilniaus miesto apylinkės teisme, po to trejus metus – Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Nuo 2018 metų iki šiol eina teisėjo pareigas Lietuvos apeliaciniame teisme. Iki paskyrimo teisėju M. Bajoras septynerius metus dirbo teisinį darbą įvairiose institucijose: įmonių grupėje „Lietuvos energija“, Lietuvos vaikų ir jaunimo centre, teisėjo padėjėju Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. M. Bajoras turi pedagoginio darbo patirties. Nuo 2014 iki 2016 metų dirbo Kazimiero Simonavičiaus universitete lektoriumi, dėstė verslo ir komercinę teisę, vadovavo magistro darbams.
Respublikos Prezidentui priimant sprendimą skirti į pareigas, svarbiausi trys dalykai: profesionalumas, reputacija, asmeninės vertybės, tai yra nepriekaištingas etikos principų laikymasis, sąžiningumas, principingumas, žmogaus asmeninis tvirtumas, gebėjimas atsispirti aplinkos spaudimui, o skiriant į vadovaujamas pareigas – dar ir gebėjimas efektyviai organizuoti darbą, bendradarbiavimo gebėjimai, gebėjimas prisiimti atsakomybę už įvykius savo vadovaujamame kolektyve. Prezidento įsitikinimu, M. Bajoras šias savybes turi.
Pretendentų į teisėjus atrankos komisija M. Bajorą vienbalsiai pripažino tinkamiausiu kandidatu į Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkus. Komisija teigiamai įvertino jau minėtas pretendento kompetencijas. Teisėjų taryba taip pat patarė Lietuvos Respublikos Prezidentui skirti M. Bajorą Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku.
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori klausti… Dėkojame. Gerbiamas pretendente Mariau Bajorai, kviečiame į tribūną. Savo dispozicijoje turite dešimt minučių išdėstyti mintis mūsų Seimui.
M. BAJORAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Iš tiesų šioje tribūnoje esu jau… (Balsai salėje: „Garsiau!“) Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Šioje tribūnoje esu jau antrą kartą. Pirmą kartą, tai buvo šiek tiek daugiau nei prieš dvejus metus, jūsų valia, gerbiamieji Seimo nariai, buvau paskirtas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėju ir šias pareigas einu iki šiol.
Vadovaujamojo ar administracinio pobūdžio pareigų teismų sistemoje iki šiol nesu vykdęs, tačiau, kaip buvo pristatyta, pakankamai ilgai dirbu teismų sistemoje, turiu jau virš 13 metų teisėjo įvairių instancijų teismuose ir įvairių kompetencijų teismuose patirties. Viliuosi, kad per šitą laiką sukaupta patirtis ir žinios leistų tinkamai vykdyti pareigas, į kurias šiandien pretenduoju.
Kaip žinome, skyriaus pirmininko, teismo skyriaus pirmininko…
PIRMININKAS. Salėje prašyčiau tylos.
M. BAJORAS. …pagrindinė funkcija ir misija yra užtikrinti sklandų vadovaujamo skyriaus darbą. Tačiau kyla klausimas, kas yra sklandus skyriaus darbas? Man atrodo, atsakymo toli ieškoti nereikia – tiesiog užtenka pažiūrėti, kokius lūkesčius kelia visuomenė apskritai teismams ir konkrečiai Lietuvos apeliaciniam teismui. Tai, be abejo, sąžiningas bylų nagrinėjimas, kvalifikuotas, kompetentingas bylų nagrinėjimas ir taip pat pakankamai operatyvus bylų nagrinėjimas. Visi šie tikslai pasiekiami konkrečiose bylose, kurias išnagrinėja teisėjai ir kuriose priimami sprendimai, tačiau teismo administracijos skyriaus pirmininko pareiga yra sudaryti teisėjams sąlygas tai padaryti ir pasiekti tuos tikslus, tai yra sukurti tam tikrą sistemą, paskirstyti resursus tam, kad būtų tinkamai vykdomos pareigos.
Jeigu trumpai apibūdinčiau dabartinę mūsų teismo Civilinių bylų skyriaus situaciją, jeigu kalbėtume apie bylų skaidrų nagrinėjimą, tai pirmiausia turėtume kalbėti apie aiškias bylų paskirstymo taisykles ir kriterijus. Iš tiesų, reaguojant į Teisėjų tarybos, atsiprašau, į Specialiųjų tyrimų tarnybos rekomendacijas, neseniai yra patvirtintos ir naujos mūsų teisme bylų paskirstymo taisyklės. Tačiau, be abejo, procesas yra nesibaigiantis, ir toliau jas reikėtų tobulinti. Taip pat labai svarbi sritis būtų šių taisyklių laikymosi kontrolė.
Taip pat paminėčiau ir tai, kad yra įdiegta išankstinio teisėjų privačių interesų identifikavimo sistema ir užtikrinama, kad teisėjams nebūtų paskiriamos nagrinėti bylos, jei jie turi interesą. Iš anksto, kad nereikėtų spręsti nušalinimo klausimo. Taip pat matyčiau šioje srityje ir galimybę dar kartą apsvarstyti teisėjų specializacijų skaičių, galbūt reikalinga būtų ir rotacija.
Jeigu kalbėtume apie bylų nagrinėjimo kokybę, tai čia norėčiau pasidžiaugti mūsų skyriumi. Iš tikrųjų teisininkų bendruomenėje Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus priimami sprendimai, aš manau, yra vertinami, jais yra remiamasi, jie yra cituojami kituose procesiniuose dokumentuose. Taigi, manau, yra pakankamai aukštas bylų nagrinėjimo kokybės standartas mūsų Civilinių bylų skyriuje, ir manau, kad tai reikėtų išlaikyti.
Taip pat labai svarbi sritis šioje sferoje yra ir vienodos teismų praktikos formavimas. Kad tai būtų pasiekta, aš galvoju, svarbiausias dalykas yra būtent optimalaus teisėjų darbo krūvio nustatymas, kad teisėjai turėtų pakankamai laiko įsigilinti į bylas, jos pas mus yra sprendžiamos iš tikrųjų labai sudėtingos. Kad teisėjams būtų taip pat suteikiama visapusiška metodinė pagalba.
Jei kalbėtume apie bylų nagrinėjimo greitį, tai čia toks rodiklis – kai jis yra geras, niekas jo per daug ir nepastebi, tačiau kai bylų nagrinėjimo trukmė ilgėja, tuoj pat sulaukiama kritikos. Jei apžvelgčiau situaciją Civilinių bylų skyriuje, tai bylos, manyčiau, nagrinėjamos gana adekvačiais terminais. Kaip žinote, Civilinių bylų skyrius yra atsakingas už tam tikrų pagreitintų procesų bylų nagrinėjimą trumpesniais terminais, tą mes visiškai užtikriname. Visos kitos bylos… Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad šiuo metu nagrinėjame praeitų metų lapkričio mėnesį gautas bylas, bet aš manau, kad mūsų skyrius dabar turi potencialą tuos terminus dar labiau pabandyti sutrumpinti, kadangi pats skyrius visiškai suformuotas, turime ir teisėjų komandas.
Nenorėčiau daugiau varginti gerbiamų Seimo narių detaliais paaiškinimais. Galbūt ką nors ir pamiršau apie skyriaus veiklą. Tikiuosi pritarimo savo kandidatūrai. Jeigu būtų klausimų, mielai atsakyčiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame už prisistatymą. Jūsų nori klausti penki Seimo nariai. V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Gerbiamas teisėjau, gerbiamas kandidate. Mano klausimas būtų toks. Štai jūs einate į Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas. Per pastaruosius metus šį teismą krėtė skandalai, pasitraukė, mes atleidome du teisėjus kaip pažeminusius teisėjo vardą. Šiandien kalbame dar apie du, kur apskritai teismų bendruomenė nenori atskleisti, kas čia vyksta. Jūs, kaip pirmininkas, ką ruošiatės daryti, kad visuomenė vis dėlto daugiau žinotų apie teisėjų veiklą, kad tokios situacijos, kai galimai piktnaudžiaujama teisingumu, nesikartotų arba bent jau jos nebūtų slepiamos ir nuo Seimo, ir nuo visuomenės? Kokias pamokas, kitaip tariant, jūs pats išmokote iš to, kas vyko ir vyksta Apeliaciniame teisme?
M. BAJORAS. Ačiū už klausimą. Aš turbūt nelabai galėčiau kalbėti apie konkrečius atvejus, nes dėl tų atvejų gali kilti ir teisminių ginčų, kuriuos tektų spręsti. Bet, matyt, jūsų klausimas yra apskritai apie tai, ką gali teismo administracija padaryti dėl korupcijos užkardymo, aš taip suprantu, tai aš apie tai truputėlį jau ir kalbėjau. Už savo bylos nagrinėjimą atsakingas, aišku, yra kiekvienas teisėjas ir jis atsako už priimamą sprendimą, čia skyriaus pirmininkas ar teismo pirmininkas nieko negali padaryti, negali kištis į kito teisėjo jurisdikcinę veiklą. Tačiau teismo administracija turi imtis visų priemonių, kad būtų sumažintos korupcijos pasireiškimo rizikos. Aš apie tai jau truputį ir kalbėjau, apie bylų paskirstymo taisykles ir jų tobulinimą, apie privačių interesų valdymą, apie galimas rizikas dėl specializacijų. Na, visus šiuos klausimus, aš manau, turėtume spręsti.
PIRMININKAS. Nori klausti M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pretendente, sakykite, jūsų nuomone, kokią žalą Lietuvai daro vilkinimas įtvirtinti partnerystės institutą Lietuvoje. Kalbame ne tik apie tos pačios, bet ir skirtingų lyčių asmenų partnerystę? Antras klausimas būtų. Ar civilinės bylos, jūsų nuomone, yra nagrinėjamos per ilgai ir, jeigu taip, ką siūlytumėte pakeisti? Ačiū.
M. BAJORAS. Ačiū už klausimą. Gal aš pradėsiu nuo antrosios dalies, jeigu galima, apie civilinių bylų nagrinėjimo trukmę. Bendra Lietuvos situacija yra tikrai nebloga, kadangi Europos Komisijos šiais metais paskelbtoje teisingumo sistemų apžvalgoje Lietuvos teismai įvertinti kaip greičiausiai Europos Sąjungoje nagrinėjantys civilines ir administracines bylas. Tačiau, be abejo, negalime neigti ir problemų būtent sudėtingesnių bylų nagrinėjimo terminų. Į tai jau buvo atkreipusi dėmesį ir Valstybės kontrolė savo veiklos ataskaitoje, kad sudėtingesnės bylos, civilines turiu omeny, gali trukti ir metus, ir galbūt dar ilgiau. Terminų trumpinimas yra susijęs ir su sisteminiais dalykais, tai yra nevienodi krūviai tarp skirtingų tos pačios grandies teismų, taip pat teismams nebūdingų kai kurių funkcijų, kurių būtų gerai atsisakyti. Mano žiniomis, yra įregistruoti įstatymų pakeitimai, kad iš apylinkės teismų tam tikros bylos, kurios nėra ginčo bylos, būtų perduotos notarams ir taip būtų nuimtas krūvis nuo apygardų teismų sudėtingesnių bylų. Tai galėtų būti viena iš priemonių paspartinti civilinių bylų nagrinėjimą.
O dėl pirmosios jūsų klausimo dalies, dėl partnerystės. Iš tikrųjų Civiliniame kodekse turime reglamentavimą, tačiau jis kol kas nėra galiojantis. Iš tikrųjų Seimo narių valia būtų apsispręsti arba įteisinti šį institutą, arba jo atsisakyti. Mes gyvenime ir iš bylų matome, kad tikrai dažnai kad ir tos heteroseksualios poros išgyvena gana ilgą laikotarpį ir išsiskyrimo atveju tarp jų, tarkime, kyla įvairių teisinių ginčų dėl turto, kitų su turtiniais klausimais susijusių teisių. Be abejo, toks teisinis reglamentavimas palengvintų tokių bylų nagrinėjimą.
PIRMININKAS. Klausia M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiamas kandidate, norėjau paklausti žvelgdamas į jūsų plačią ekspertinę patirtį teisinėje sistemoje. Kokią esminę problemą, jeigu turėtumėte tokią galimybę, jūs norėtumėte išspręsti?
M. BAJORAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų turbūt labai platus klausimas. Mes kone kiekvienoje byloje susiduriame su tam tikrais ar įstatymo neaiškumais, ar neišsamumais. Jeigu jūs klausiate apie sistemines, aš jau minėjau, kas galėtų padėti teismų sistemai greičiau nagrinėti civilines bylas. Dabar yra Vyriausybės pateikti įstatymų projektai.
Man dabar tiesiog šovė į galvą, aš, be abejo, visko negaliu dabar suminėti, bet tiesiog šovė į galvą viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimas. Aš specializuojuosi nagrinėjant viešųjų pirkimų bylas. Dabar yra taip pat, man atrodo, Seime įregistruoti Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai ir ten yra numatyta sustiprinti ikiteisminę viešųjų pirkimų nagrinėjimo stadiją. Būtų labai gerai, kad tai būtų padaryta ir galbūt dar apsvarstyta galimybė, sakykim, Viešųjų pirkimų tarnyboje nagrinėjant ginčus, kad jie galėtų pasitelkti ekspertus, nes mes, pavyzdžiui, viešųjų pirkimų bylose dažnai neturime tų ekspertinių žinių.
PIRMININKAS. Dėkojame. L. Jonaitis.
L. JONAITIS (LSDPF). Gerbiamas kandidate, aš norėčiau paklausti jūsų nuomonės apie kolegas L. Žukauską ir A. Kruopį. Jūsų nuomonė apie specialiojo liudytojo statusą ir apie atleidimą savo noru.
M. BAJORAS. Na, aš apie konkrečius atvejus tikrai nenorėčiau kalbėti, bet jeigu jūs klausiate apie specialiojo liudytojo statusą, tai iš tikrųjų tenka apgailestauti, kad visuomenėje tas statusas jau atrodo tarsi kaip įtarimas arba netgi kaltinimas žmogui. Akivaizdu, kad esant tokiam požiūriui visuomenei kyla tam tikrų klausimų. Bet vis tiek mes turime žiūrėti per teisės prizmę. Specialiesiems liudytojams dar nėra pareikštas net joks įtarimas, todėl mes šiuo atveju turime vadovautis nekaltumo prezumpcija. O jeigu iš tikrųjų teismų savivaldai prokurorai išskirtų kokią nors ikiteisminio tyrimo medžiagą ir, sakykim, joje būtų matyti tam tikri drausmės pažeidimai, aš manau, į tai turėtų būti taip pat reaguojama.
PIRMININKAS. Ir A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas teisėjau, norėčiau paklausti. Kadangi daug metų dirbu socialinių reikalų ir darbo klausimais, mano srityje yra ir pensijos, ir atlyginimai, visada teisėjų bendruomenė reikalaudavo įvairių papildomų socialinių garantijų. Jau šiandien teisėjų korpusas turi tam tikras išskirtines privilegijas, lyginant su kitomis grupėmis. Jūs, kaip ilgametis teisėjas, gal galite pasakyti, ko dar teisėjams trūksta iki pilnos laimės? Labai ačiū.
M. BAJORAS. Juokaudamas pasakysiu – didesnių atlyginimų ir mažiau darbo, bet tai nebūtų turbūt nuoširdus atsakymas. O iš tikrųjų ko trūksta? Sakykim, mes galime save laikyti aukštos kvalifikacijos teisininkais. Jeigu mes palyginsime savo atlyginimus su panašios srities advokatų honorarais, tai tikrai teisėjų atlyginimai nebus labai dideli. Galbūt tos socialinės garantijos ir atsveria tai, kad tu esi šeimoje, turi stabilesnį pragyvenimo šaltinį, tu išėjęs į pensiją gausi dar ir valstybinę pensiją. Galbūt tuos trūkumus ir atsveria tos socialinės garantijos. Man atrodo, aš pasirinkau teisėjo kelią, aišku, dėl to, kad patinka tas darbas, bet kartu ir dėl šių pareigų socialinio stabilumo. Negaliu pasakyti, ko daugiau trūksta. Man užtenka visko.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamam pretendentui už išsamius atsakymus į klausimus.
Gerbiami kolegos, mes galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Nereikia, atsiprašau, nereikia balsuoti.
Dabar frakcijos pagal grafiką galės su pretendentu susitikti. Grafikas jau yra sudarytas, pretendentas gali susipažinti. Siūloma svarstyti rugsėjo 24 dieną.
Pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pritariame bendru sutarimu šitoms dviem datoms? Gerai. Ačiū.
15.05 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5109ES (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5109. Pranešėjas – viceministras T. Tamulevičius. Prašom.
T. TAMULEVIČIUS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Noriu pristatyti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo projektas parengtas siekiant tobulinti prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo mechanizmą, emigracijos procedūras, taip pat atsižvelgiant į Seimo Migracijos komisijos bei kitų socialinių partnerių pasiūlymus. Projektu siekiama paspartinti prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūras ir užkirsti kelią piktnaudžiauti prieglobsčio sistema, tobulinti esamą reglamentavimą dėl užsieniečių atvykimo, darbo ar kitais teisėtos veiklos tikslais ir tikslinti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas, reglamentuojančias Europos Sąjungos valstybės narių piliečių teisinę padėtį Lietuvoje, atsižvelgiant į Europos Sąjunga Teisingumo Teismo priimtus sprendimus.
Kelios pagrindinės nuostatos, kurias norėčiau pateikti: siūloma įstatymu paspartinti prieglobsčio prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo procedūras, kad užkirstume kelią piktnaudžiauti prieglobsčio sistema, tai yra greitesnis nagrinėjimas užkirs kelią tiems, kurie nori piktnaudžiauti prieglobsčio sistema, dingti Šengeno erdvėje, taip pat mes atlaisvinsime savo administracinius ir kitus resursus, kad galėtume iš tiesų dirbti su tais žmonėmis, kuriems tarptautinė pagalba yra reikalinga, o ne su tais, kurie tiesiog fiktyviai bando pasinaudoti mūsų prieglobsčio sistema. Nors šis įstatymas nepraplečia rato žmonių, kurie gali atvykti į Lietuvą, daug kalba apie tai, kokias procedūras reikia atlikti ir kurias iš tiesų galima būtų supaprastinti. Viena iš jų – kad šiuo metu užsienietis, kuris dažnai yra net ne Lietuvoje, kai kreipiasi, pateikia prašymą dėl leidimo laikinai gyventi, turi pateikti įrodymus apie įstatymo reikalavimus atitinkančią gyvenamąją vietą. Dažniausiai tai yra nuomos sutartis. Tą labai sunku padaryti visam leidimo laikotarpiui net nebūnant Lietuvoje, tad mes atidedame tą reikalavimą, kad ne prašymo pateikimo metu, bet tada, kai atsiims leidimą gyventi Lietuvoje, turės tą gyvenamąją vietą deklaruoti ir pateikti to įrodymus.
Taip pat įstatyme siūloma nustatyti palankesnes leidimų laikinai gyventi išdavimo sąlygas startuoliams. Šiuo metu jie gali gauti laikinus leidimus gyventi iki trejų metų, bet nuolatinius leidimus gyventi mes išduodame tiktai nuo penkerių metų. Tai tas dvejų metų laikotarpis yra problemiškas ir įstatymu siūlome tą problemą išspręsti. Kaip ir minėjau, įstatymu pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus tikslinamos nuostatos dėl Europos Sąjungos valstybės narės piliečio ar jo šeimos narių teisės gyventi Lietuvos Respublikoje įgijimo ar savarankiškai dirbančio asmens statuso išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, kad nuo sausio 1-osios įsigalioja kvotos į Lietuvos Respubliką dirbti atvykstantiems užsieniečiams, kurių profesijos yra įtrauktos į reikalingų profesijų sąrašą, įsigalioja kvotų sistema, šis įstatymas nustatytų, kas vyksta tada, kai žmogus nori atvykti, bet kvota yra išnaudota, tai yra kad būtų reikalingas atskiras leidimas dirbti. Tiek trumpai. Galėčiau atsakyti plačiau.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą. Nori klausti A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, jūs, pristatydamas šitą įstatymą, o šitą įstatymą kartkartėmis vis keičiame ir keičiame, ir yra tam priežasčių, su viskuo sutinku, pasakėte, kad du dalykus norime išspręsti – ir pagreitinti, ir užtikrinti saugumą. Vis dėlto labai sunku užtikrinti ir tai, kad į Lietuvą nepatektų piliečiai, kurie galbūt nelabai pageidautini Lietuvoje ir gali pridaryti bėdų mums visiems, ir kartu tikrai norima sudaryti galimybę pasikviesti specialistus. Vis dėlto šiame įstatyme ko daugiau – saugumo ar atvirumo? (Balsai salėje) Naudos, kaip sako profesorius K. Glaveckas. Naudos.
T. TAMULEVIČIUS. Ačiū. Labai taiklus klausimas. Dvi visiškai skirtingos problemos, nes ten, kur mes kalbame apie saugumą ir apie greitį, sakykime, kaip būdą tą saugumą užtikrinti, mes kalbame apie prieglobsčio sistemą, nekalbame apie specialistus, kurie turi atvykti, apie aukštos kvalifikacijos žmones, kuriuos norime pritraukti, tai yra kitas klausimas, kuris taip pat šiame pakete yra, tai yra procedūriniai palengvinimai, pavyzdžiui, gyvenamosios vietos deklaravimas. Jeigu kalbėtumėte su socialiniais partneriais, tais pačiais žmonėmis, kurie pas mus atvyksta, tai problema, kurią jie išskiria, numeris vienas būtų nebūnant Lietuvoje gauti dvejų metų nuomos sutartį ir pateikti prašymą, kad tas prašymas būtų nagrinėjamas. Tai yra neįveikiama užduotis, aišku, už didelius pinigus tai įveikiama užduotis, bet tai yra labai didelis momentas, ir čia mes tą tiesiog atidėsime, tas reikalavimas išlieka, bet tik tada, kai tu žinai, kad tikrai atvyksti į Lietuvą.
PIRMININKAS. Dėkojame. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas viceministre, prieglobsčio prašymo problema su Baltarusijos įvykiais, be abejonės, irgi tiesiogiai susijusi. Niekam ne paslaptis, kad tų žmonių yra ne viena dešimtis, daugiau. Dabar yra tie pakeitimai, kurie šiek tiek išplečia tą prieglobsčio prašytojų teisę. Anksčiau jie galėjo likti, paprašę prieglobsčio, tranzito zonose, pasienio kontrolės punktuose, dabar įrašomas punktas, kad prieglobsčio prašytojai, kol nebus priimtas sprendimas jų įsileisti, apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Kaip tai bus realizuojama, kokie resursai ir kaip fiziškai tai atrodys?
T. TAMULEVIČIUS. Čia kalbama apie Užsieniečių registracijos centrą. Jame būtų galima apgyvendinti tuos žmones, kurių prašymai nagrinėjami skubos tvarka. Ta skubos tvarka yra savaitės laikotarpis. Iš esmės to reikia tam, kad… Mes tokią situaciją turėjome praeitų metų pabaigoje, kai srautas žmonių, norinčių, sakykime, na, čia galima tiesiai sakyti, tiesiog fiktyviai pasinaudoti ir pabandyti patekti į Šengeno erdvę, buvo labai didelis. Mes susidūrėme su tuo, kad tiesiog pradėjo trūkti infrastruktūros pasienio kontrolės punktuose. Tai norime šiek tiek išplėsti, kad ir URCʼą būtų galima naudoti, nekeičiant fakto, kad tie žmonės nėra įleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją.
PIRMININKAS. Dėkojame. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas viceministre, už kompetenciją, pristatymą. Noriu šiek tiek replikuoti A. Sysui. Jis mini, kad keičiasi, keičiasi viskas. Keičiasi dėl to, kad pasaulis kinta kiekvieną dieną. Norėjau paklausti gerbiamo viceministro. Koks dabar yra preliminarus skaičius prašančiųjų prieglobsčio skubos tvarka? Gal žinote? Ačiū.
T. TAMULEVIČIUS. Iš tiesų kalbant apie šios dienos aktualiją, tai yra apie situaciją Baltarusijoje, prieglobsčio prašymų mes turime tik keletą, nes tiems žmonėms daug parankiau naudoti kitą būdą, tai yra vadinamuoju humanitariniu tikslu gauti vizas ambasadoje. Tokiems žmonėms mes esame išdavę daugiau kaip 200 leidimų, atvyko apie 50.
Kalbant apie prieglobsčio sistemą, tik keletas žmonių iš Baltarusijos šiuo metu yra kreipęsi. Jeigu apskritai apie statistiką, praeitais metais kreipėsi 650, iš kurių 92 tas statusas buvo suteiktas, tai 18 %.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamas R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiamas pranešėjau, jūs minėjote, kad jau yra tam tikras vietų trūkumas pasienyje. Kaip jūs prognozuojate, koks maždaug toks trūkumas ateityje galėtų būti? Ar mes tikrai pasiruošę, jeigu kas nors čia sujudėtų ir atsirastų žymiai daugiau norinčių ateiti į Lietuvą? Gal yra kokie nors planai, paskaičiavimai, kokios nors prognozės?
T. TAMULEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Tipiškais metais mūsų pajėgumų tikrai pakanka, tai yra netipiškos situacijos, kurioms turime ruoštis. Sakykime, tai, kas dabar vyksta Baltarusijoje, jeigu išvirstų į tikrą humanitarinę krizę, aišku, kalbėtume apie tūkstančius žmonių. Be abejo, sprendimų reikėtų visai kitokių. Tai bet kokiu atveju nebūtų dar vienas pastatas. Paprasčiausiai tai jau būtų visai kitokie sprendimai.
Tikrai užtikrinu, kad tuos planus mes rengiame ir labai aktyviai sekame tuos įvykius. Mes matome bet kokiu atveju, kadangi VRM pavaldumo yra ir pasienio tarnyba, mes tikrai matome, kiekvieną dieną sekame situaciją, kaip ji klostosi, turime planus tiek A, tiek B, kas būtų, jeigu būtų tikrai labai blogai. Kol kas tiek galėčiau pasakyti, kad, taip, ruošiamės, jeigu to prireiktų, bet tikiuosi, kad niekada neprireiks.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą ir atsakytus klausimus. Gerbiami kolegos, ar galime mes pritarti po pateikimo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Ačiū viceministrui.
Užsiregistravo 63, balsavo 63 Seimo nariai: už – 63, prieš ir susilaikiusių nėra. Pritarta po pateikimo.
Kaip pagrindinis komitetas svarstys Užsienio reikalų komitetas ir kaip papildomas – Žmogaus teisių. Siūloma svarstyti spalio 13 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Prašom. V. Ačienė nori dar kažką mums papildyti?
V. AČIENĖ (LVŽSF). Aš noriu, kad į svarstymą būtų įtraukta ir Migracijos komisija.
PIRMININKAS. Pakartokite.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Migracijos komisija taip pat turėtų būti šalia numatytų komitetų.
PIRMININKAS. Kaip papildoma gali V. Ačienės… Migracijos tarnybai pritariame? Pritariame. Ačiū, gerai.
15.15 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 48 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5082, Vidaus tarnybos statuto 77 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5083, Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 92 ir 95 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5084, Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5085, Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5086, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 40 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5087, Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 19, 23, 36, 54, 61, 62 ir 66 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5088, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo Nr. VIII-730 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5089, Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5090 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, eina visas blokas – Valstybės tarnybos įstatymo projektas Nr. XIIIP-5082, Vidaus tarnybos statuto įstatymo projektas Nr. XIIIP-5083, Diplomatinės tarnybos įstatymo projektas Nr. XIIIP-5084, Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo projektas Nr. XIIIP-5085, Prokuratūros įstatymo projektas Nr. XIIIP-5086, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo projektas Nr. XIIIP-5087, Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5088, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo projektas Nr. XIIIP-5089 ir Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5090. Tribūnoje jau mes turime pranešėją gerbiamą B. Maliušicką-Stankevič. Prašom, viceministre, pristatyti visą bloką šių projektų.
B. MALIUŠICKA-STANKEVIČ. Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji Seimo nariai, pristatau visą paketą. Visų šių projektų uždaviniai – sudaryti lygias galimybes gauti išeitinę išmoką iš pareigų atleidžiamiems valstybės tarnautojams ir pareigūnams, kuriems sukako 65 metai ar suėjo kitas maksimalus tarnybos laikas, nustatyti šios išmokos dydžius ir mokėjimo sąlygas.
Pradžia buvo tokia, kad Vyriausybė 2020 m. sausio 15 d. pritarė gerbiamo Seimo nario P. Čimbaro pasiūlymui, kai jis norėjo sulyginti valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atleidžiamų iš darbo sukakus senatvės pensinį amžių, teisę gauti išeitinę išmoką, tačiau buvo pasiūlyta šį kartą nesvarstyti šio projekto, bet pažiūrėti į tą situaciją plačiau. Tam tikslui buvo subalansuota visų valstybės tarnautojų ir pareigūnų išeitinių išmokų mokėjimo sistema. Dėl to atsirado visas paketas, nes jūs žinote, tikriausiai susipažinote, kai kurie pareigūnai gauna išeitines išmokas, o yra dalis pareigūnų ir valstybės tarnautojų tarp jų, ir politinio pasitikėjimo, kurie tos išeitinės išmokos negauna.
Įstatymų projektuose dabar siūloma nustatyti išeitinių išmokų mokėjimą ir valstybės tarnautojams, diplomatams ir prokurorams, kai jie iš pareigų atleidžiami sukakus 65 metus, tai yra suėjo maksimali tarnybos trukmė. Siekiant nepažeisti lygiateisiškumo principo, Valstybės tarnybos įstatyme siūloma nustatyti, kad išeitinė išmoka sukakus 65 metus mokama ir politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojams. Ta išmoka, aišku, mokama vieną kartą, neatsižvelgiant į tai, kad tas žmogus vėl gali užimti politinio pasitikėjimo tarnautojo postą. Taip pat siūloma Vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, bet, aišku, čia jų amžius yra skirtingas, tai reiškia, kad sukakus 55, 60 ir 65 metus taip pat mokėti išeitines išmokas, STT pareigūnams, sulaukus 60 metų ištarnauto laiko.
Kadangi valstybės pareigūnų veiklą reglamentuojantys specialieji įstatymai nenustato maksimalios tarnybos trukmės, kuriai suėjus valstybės pareigūnai būtų atleidžiami iš pareigų, siūloma Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti, kad valstybės pareigūnams, kurie savo noru, prašymu atsistatydina iš pareigų dėl 65 metų sukakties, taikomos Valstybės tarnybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl išeitinių išmokų mokėjimo valstybės tarnautojams, sukakusiems 65 metus, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip. Taip pat siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojams, vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, valstybės pareigūnams ir profesinės karo tarnybos kariams, išleistiems į atsargą, būtų mokama dviejų mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Siūloma nustatyti, kad jei profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos sukakus išleidimo į atsargą amžiui, jam taip pat išmokama dviejų mėnesių vidutinio jo atlyginimo dydžio išeitinė išmoka.
Paskutiniame punkte kalbama apie tai, kad jeigu valstybės tarnautojai, vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, diplomatai ar prokurorai atleidžiami padarę šiurkščius tarnybinius nusižengimus, išeitinė išmoka nėra mokama.
Išeitinės išmokos bus mokamos iš asignavimų valdytojams atitinkamais metais valstybės ar savivaldybių biudžetuose patvirtintų bendrų asignavimų, todėl įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų skirti nereikės. Aišku, aiškinamajame rašte yra labai detaliai pateikta visa informacija pagal metus ir pagal pareigūnų ir valstybės tarnautojų grupes, kiek reikalaus lėšų, bet įstatymo projekto tikslas yra didinti valstybės tarnybos patrauklumą, kadangi atsiranda dar papildomų socialinių garantijų, taip pat įvertinti valstybės tarnautojų ir pareigūnų lojalumą už ilgametę tarnybą Lietuvos valstybei. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą. Jūsų nori klausti Seimo nariai. Gerbiamas P. Čimbaras. Prašau.
P. ČIMBARAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Visų pirma norėčiau padėkoti, kad jūs bent vėliau atsižvelgėte į mano pasiūlytą projektą. Bet aš tą projektą pasiūliau 2019 m. rugpjūčio 28 d. Man labai gaila, kad Seimo komitetai, du komitetai, užtempė vadinamąjį laiką ir daugybė žmonių turėjo pasitraukti be kompensacijos. Man tikrai keista, ar Seimo komitetams nepatiko, kad ne tas pateikė ar tas pateikė, bet tiek to, geriau vėliau negu niekada. Mano siūlyme buvo tik valstybės tarnautojams, dabar jūs patobulinote: ir diplomatams, ir pareigūnams…
B. MALIUŠICKA-STANKEVIČ. Visai sistemai.
P. ČIMBARAS (MSNG). Aš nieko prieš, bet pažiūrėkite, jūs kalbėjote apie lygiateisiškumą, taip? Aišku, valstybės tarnyba buvo kaip ir nustumta į šoną, bet žiūrėkite – diplomatai gauna atskiras pensijas, teisėjai atskiras. Jie pinigų daugiau gauna, bet dėl pačios valstybės tarnybos – tik dabar pritempėte. Ar neatrodo, kad jie buvo stipriai skriaudžiami, ir kodėl taip buvo?
B. MALIUŠICKA-STANKEVIČ. Žinokite, aš tą projektą radau tokios stadijos, aišku, jūsų jau turbūt antrą bandymą, kai jūs bandėte atgaivinti savo pasiūlymą, bet kai mes priėjome iki Vyriausybės nutarimo, buvo priimtas sprendimas vis dėlto subalansuoti visą sistemą. Suprantate, jeigu mes spręsime tik dėl valstybės tarnautojų, vis tiek liks pareigūnai, kurie tarnauja tėvynei. Turime įvertinti jų naudą, jų ryžtą ir taip toliau. Man atrodo, tikrai padarėme didelį darbą, nes reikėjo peržiūrėti labai didelį paketą ir įvertinti kiekvieną grupę. (Balsas salėje) Taip, dabar yra tokių grupių, kurios gauna ir išeitines, ir pensijas, ir taip toliau, ir taip toliau. Tokiu pagrindu visų kitų yra diskriminacinė situacija.
PIRMININKAS. Nori klausti gerbiamas A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama viceministre, aš paprašyčiau kitą kartą nesakyti, kad valstybės lėšų nereikės, nes jūs savo pačių aiškinamajame rašte rašote, kad kitais metais reikės 3,5, 2022 metais – 4,3…
B. MALIUŠICKA-STANKEVIČ. Reikės, bet čia iš tų pačių biudžetų.
A. SYSAS (LSDPF). Palaukite, ką reiškia, gal jie ant medžio auga kur nors jūsų ministerijoje? Čia yra mokesčių mokėtojų pinigai, per biudžetą skirsime, vis tiek pinigų reikės. Aš ne todėl, kad prieštarauju šiam įstatymui. Mano klausimas būtų susietas, aš tik kaip praktiką, kadangi jūs pirmą kartą pas mus, man atrodo.
B. MALIUŠICKA-STANKEVIČ. Gerbiamas…
A. SYSAS (LSDPF). Palaukite, aš užduosiu klausimą, tada galėsite atsakyti ir į mano pamąstymus.
Visada, kai mes kalbame apie pinigus, juos imame iš mokesčių mokėtojų ir daliname kitiems. Nesvarbu, ar tai eina per ministeriją, ar tiesiogiai per biudžetą, bet apačioje eilutėje taip ir parašyta: išeitinės išmokos bus mokamos iš asignavimų valdytojams atitinkamais metais valstybės ir savivaldybių biudžetų patvirtintų asignavimų. Vadinasi, iš mokesčių mokėtojų.
Bet mano klausimas būtų: Valstybės tarnybos įstatymą dabartinė valdžia pagadino prieš trejus metus, kodėl dėl garantijų ateiname po trejų metų, kaip ir Petras klausė? Kodėl toks neatitikimas? Nes tas pats įstatymų paketas, Valstybės tarnybos ir kitų, buvo…
PIRMININKAS. Gerbiamas Algirdai, laikas…
A. SYSAS (LSDPF). …taisytas prieš trejus metus.
B. MALIUŠICKA-STANKEVIČ. Jeigu pasakysime, kaip yra realybėje, tai jūs žinote, kad įstatymai numato ne prievolę, o galimybę vis dėlto mokėti atleistiems pareigūnams ir tarnautojams išeitinę kompensaciją susitarus su darbdaviu. Žinokite, čia irgi buvo toks negeras dalykas: vienam aš galiu sumokėti – moku, kitam, kuris ištarnavo, aš nemoku. Realiai tie pinigai, aišku, gal ne tokiu pavidalu, kokiu dabar yra pateikti, buvo mokami iš tikrųjų atleistiems darbuotojams. O ką jūs sakėte, kad apie socialines garantijas mes pagalvojome tik po trejų metų. Žinokite, kai atėjau, tai pradėjau iš karto galvoti, nes kaip… (Balsas salėje: „Ačiū.“) Prašom.
PIRMININKAS. Dabar klausia A. Anušauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama viceministre, norėjau paklausti dėl tų 65 metų, nes, pavyzdžiui, vyrai ir moterys, mes suprantame, dirbantys valstybės tarnyboje, susiduria su skirtingais iššūkiais ir galimybėmis surinkti ilgesnį stažą. Vyrai turi gerokai daugiau galimybių. Ar šiuo atveju nebūtų racionaliau sieti tas išeitines su stažu, o ne sulaukus amžiaus?
Kitas klausimas dėl pareigūnų politinio pasitikėjimo. Aš taip suprantu, jeigu jie neišeina 65 metų iš darbo, tai jau jiems išeitinės nepriklauso? Ar aš blogai perskaičiau projektą?
B. MALIUŠICKA-STANKEVIČ. Žinokite, teisinėje bazėje pas mus kaip tik siejama su to darbo pabaiga. Vadinasi, kiekvienai pareigūnų ir tarnautojų grupei yra nustatytas tam tikras amžiaus cenzas. Dėl to vis dėlto, kai sulaukia, pavyzdžiui, 65 metų, jis gali išeiti savo noru ir sulaukti tos išeitinės kompensacijos.
Dar kartą pakartokite antrą klausimo dalį.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš klausiau, ar nebūtų… Pirmas dėl stažo, o antras dalykas dėl politinio pasitikėjimo. Ar aš teisingai supratau, kad 65 metų sulaukęs, jeigu atsistatydina…
B. MALIUŠICKA-STANKEVIČ. Jeigu atsistatydina savo noru, gauna…
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). O jeigu neatsistatydina, dirba ir vėliau išeina, tai irgi gauna ar jau nebe?
B. MALIUŠICKA-STANKEVIČ. Dabar žinokite, kad politinio pasitikėjimo, jeigu baigiasi jo kadencija, tai jis pagal dabartinį įstatymą gaus vieno mėnesio išeitinę kompensaciją. Dabar šiuo įstatymu… Mes, aišku, turime tokių politinio pasitikėjimo tarnautojų, kurie galbūt yra tokio amžiaus, ir jeigu tas žmogus, sulaukęs to amžiaus, savo noru išeina, jis gauna dvi išeitines kompensacijas.
PIRMININKAS. Gerai. Dabar dar paskutinis S. Jovaišos klausimas.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiama pranešėja, aš irgi norėjau labai panašiai užduoti klausimą, nes įsivaizduokite situaciją. Politinio pasitikėjimo pareigūnas… Dėl valstybės tarnautojų lyg ir viskas aišku. Jie čia stažą užsitarnauja, ilgai dirba, ateina 65 metai – viso gero. Bet politinio pasitikėjimo. Juk teoriškai žmogus, sulaukęs 65 ir daugiau metų, gali būti pakviestas kaip politinio pasitikėjimo…
B. MALIUŠICKA-STANKEVIČ. Antrą kartą.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). …pareigūnas, tarnautojas mėnesiui ar dviem. Ir iš tikrųjų ar jam po to mėnesio, kai baigiasi jo darbdavio kadencija, sakykim, bus išmokama ar viena išeitinė, ar jis sakys: man dabar jau suėjo 65 metai – po dviejų, trijų ar pusmečio – ir duokite man galbūt daugiau. Beje, koks pagal jus yra skirtumas tos vienos išeitinės, pasibaigus kadencijai, ir būtent susijusios su pensiniu amžiumi – 65 metais?
B. MALIUŠICKA-STANKEVIČ. Žinokite, jeigu aš tiksliai prisimenu, tai politinio pasitikėjimo turi atidirbti ne mažiau negu pusę kadencijos tam, kad gautų vieną išeitinę kompensaciją. Aš nemanau, kad žmogus, kuris atidirbs tik du ar tris mėnesius, gaus tas išeitines kompensacijas, nes visų pirma mes turime prisirišti prie to pirmo įstatymo.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkojame gerbiamai pranešėjai už atsakymus į klausimus ir už pateikimą. Dėkojame. Ir dabar motyvai. P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tikrai norėčiau padėkoti Vyriausybei, kad yra atkuriama ta vadinamoji istorinė neteisybė, bet, aišku, man truputį keistoka dėl įsigaliojimo datos. Jisai įsigalios po Naujųjų metų. Bet dabar tie, kurie sulaukė 65-erių metų, turės iki Naujųjų metų išeiti be išeitinės, o jau po Naujųjų metų pirmą dieną išeidami, jie automatiškai gaus išeitines. Ar nevertėtų pagalvoti, kad tas įstatymas įsigaliotų nuo priėmimo. Jeigu Seimas patvirtina, pateikimas, svarstymas, priėmimas, Prezidentas pasirašo, tai ar nevertėtų nuo priėmimo. Nors čia, kaip kolega sakė, dėl tų finansinių resursų. Iš tikrųjų kiekviena įstaiga turi ir sutaupiusi lėšų, ir jų lieka, dabar, ko gero, ir Seime kiek žmonių išeis iki Naujųjų metų, bet jie, ko gero, pajus tokią kaip ir skriaudą. Aš manau, kad reikėtų pagalvoti, kaip paankstinti tą datą, bet šiaip tikrai prašau balsuoti už.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, po tokio pasisakymo galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne? Balsuojame.
Užsiregistravo 53, balsavo 53: už – 43, prieš – 1, susilaikė 8. Po pateikimo yra pritarta.
Gerbiami kolegos, prašyčiau dabar dėmesio. Dėl Valstybės tarnybos įstatymo pagrindinis komitetas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Dėl Vidaus tarnybos įstatymo pagrindinis yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Dėl Diplomatinės tarnybos pagrindinis komitetas Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Dėl Prokuratūros įstatymo pagrindinis yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Dėl Krašto apsaugos įstatymo pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Dėl Vadovybės apsaugos įstatymo pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Dėl Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir dėl Elektroninių ryšių įstatymo pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 5 dieną.
Dabar prašau, A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Visuose įstatymuose yra tas pats – apie pensinį amžių, apie 65 metus ir apie išmokas. Aš manau, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas turi peržiūrėti visus, nes tai yra tiesiogiai susieta su išmokomis, o ne kiti komitetai, kurie šiais klausimais nieko nesprendžia. Kaip papildomas turėtų būti Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
PIRMININKAS. Ar mes, kolegos, galime pritarti bendru sutarimu A. Syso pasiūlymui?
A. SYSAS (LSDPF). Nes čia paketas.
PIRMININKAS. Pritariame. Ačiū, pritarta. Gerai. (Balsai salėje) Čia dabar visur dalyvaus Socialinių reikalų ir darbo komitetas. (Balsai salėje) Dėl dviejų paskutinių? Gerbiamas Algirdai Sysai, ar reikia dėl Elektroninių ryšių? (Balsas salėje) Nereikia. Ir dėl Savivaldybių administracinės priežiūros? Nereikia. O visur kitur dalyvaus Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Gerai.
Dabar J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pirmininke, pagal mūsų buvusią praktiką tikrai kartais yra nesusipratimų, kai paketas išskaidomas ir pagrindiniai komitetai būna ne tie patys. Aš gerai negirdėjau, bet man atrodo, dėl kai kurių projektų jūs kaip pagrindinį siūlėte Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Aš siūlau, kad dėl visų kaip pagrindinis būtų vienas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kad jis visą paketą atneštų kaip pagrindinis komitetas. Nes kitaip nebus…
PIRMININKAS. Ar galime dabar sukeisti vietomis? Jei A. Širinskienė dabar pasakys, kad ne, tai balsuosime. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš atsiprašau, kolegos, gal nedžiazuokime taip, kad prokuratūros įstatymus pradeda svarstyti kiti komitetai, ne Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kada jūs matėte tokias analogijas kažkur kitur?
PIRMININKAS. Svarstymo data, dar kartą kartoju, lapkričio 5 diena. Sutariame. (Balsai salėje) Tie komitetai, kuriuos išvardinome. Pritariame bendru sutarimu. Jurgis prašo balsuoti? Gerbiami kolegos, tada siūlau balsuoti, kad dėl visų būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kaip pagrindinis. Kas už, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Nepritarta. Užsiregistravo 46 Seimo nariai: už – 21, prieš – 7, susilaikė 18. Lieka taip, kaip mes preliminariai buvome perskaitę.
15.37 val.
Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5094, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 15 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2773 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5095, Triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 21 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5096 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5094, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas ir Triukšmo valdymo įstatymas. Visas blokas, kurį pristatys viceministras A. Šešelgis. Prašom, gerbiamas viceministre, į tribūną. Tai bus projektai Nr. XIIIP-5094, Nr. XIIIP-5095 ir Nr. XIIIP-5096. Prašom.
A. ŠEŠELGIS. Gerbiamieji Seimo nariai, pristatomais Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo straipsnių pakeitimais yra siūloma pripažinti netekusiais galios tam tikrus įstatymo punktus ir atsisakyti leidimų-higienos pasų išdavimo asmens sveikatos priežiūros veiklai, stacionarių socialinių paslaugų veiklai, papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros veiklai, stacionarių triukšmo šaltinių veiklai triukšmo prevencijos zonose.
Teisės aktų projektų tikslas – panaikinti dvigubą licencijavimą, atsisakyti leidimo-higienos paso išdavimo stacionarių triukšmo šaltinių veiklai triukšmo prevencijos zonose, sumažinti administracinę naštą ūkio subjektams, supaprastinti licencijų išdavimo sąlygas, sumažinti naštą priežiūrą vykdančioms institucijoms, užtikrinti efektyvų ūkio subjektų priežiūrai skirtų resursų panaudojimą. Pagal esamą reglamentavimą leidimas-higienos pasas yra būtinas, tačiau jis nėra galutinis teisę vykdyti veiklą suteikiantis dokumentas. Minėtos įstaigos taip pat turi turėti licenciją veiklai vykdyti, o vienas iš dokumentų, būtinų licencijai gauti, yra leidimas-higienos pasas. Veikla gali būti vykdoma tik turint abu šiuos dokumentus, tai ir licenciją, ir leidimą-higienos pasą. Taigi dvi institucijos tai pačiai veiklai išduoda du dokumentus.
Stacionarių triukšmo šaltinių veikla triukšmo prevencijos zonose priskiriama veikloms, kurioms būtini higienos pasai, tačiau nuo reikalavimo įsigaliojimo datos, tai yra nuo 2010 metų, šiai veiklai nebuvo išduotas nė vienas leidimas-higienos pasas. Vadinasi, ši nuostata 2010 metais buvo kaip ir perteklinė mano minimuose įstatymuose.
Teikiamų asmens sveikatos priežiūros stacionarių socialinių paslaugų sauga ir triukšmo šaltinių keliamas triukšmas, triukšmo priežiūra nenukentės, nes bet kuriuo atveju ir kitų veiklų, kurios minimos, kurioms reikalingi higienos pasai, kontrolė yra vykdoma ir šią kontrolę vykdo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
Projektams pritarus ir priėmus juos ūkio subjektams sukeliama administracinė našta pagal mūsų skaičiavimą sumažėtų per 70 tūkst. eurų. Pagreitėtų ir procedūros, norint pradėti veiklą. Siūlome projektams pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori klausti Seimo nariai. R. Martinėlis, prašom.
R. MARTINĖLIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iniciatyva tikrai gera ir sveikintina, ir pritarčiau. Tik noriu jūsų pasiklausti. Čia užteks deklaravimo, kad atitinka visus reikalavimus, atitinka įstaiga reikalavimus, kurie būna higienos pase surašyti, ir iš tikrųjų tada galės pradėti veiklą? O dėl tokių priežiūros įstaigų? Ar priežiūra bus tinkamai atliekama, kaip jūs galvojate? Tai yra kontrolė.
A. ŠEŠELGIS. Ačiū, gerbiamas Seimo nary, už klausimą. Taip, higienos paso nebebus reikalaujama, bet bus reikalaujama tam tikros formos deklaracija, kuria tas žmogus arba ta institucija, kuri norės pradėti veiklą, turės deklaruoti, kad yra pasirengusi ir pasiruošusi vykdyti visus reikalavimus, kurie yra higienos normose. Bet kuriuo atveju higienos normose smulkiai reglamentuojama, kas turi būti tai veiklai, atitinkančiai… kokie turėtų būti reikalavimai. Reikalavimus turi atitikti. Taip, deklaravimas bus ir yra numatyta, kad turės užpildyti deklaraciją.
Dėl kontrolės. Dabar galiu pasakyti, kad, sakykime, pagal turimą statistiką kiekvienais metais išduodama per 3 tūkst. higienos pasų. Pernai, jeigu tiksliai kalbėtume, 3 tūkst. 259 higienos pasai buvo išduoti, o tam reikėjo gana didelių ir žmogiškųjų išteklių, nes Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, gavęs prašymą išduoti higienos pasą, turi patikrinti sąlygas, važiuoti į vietą. Tuos žmogiškuosius resursus, kurie buvo naudojami, laiko resursus, galima bus panaudoti kontrolei stiprinti ir tai tikrai būtų racionalu, nes reikalavimų vykdymas, atitikimas arba neatitikimas labai dažnai labai greitai kinta. O kontrolės mechanizmo stiprinimas užtikrintų, kad veiklos būtų vykdomos būtent pagal tuos veiklos reikalavimus, kurie yra nustatyti įstatymo tvarka arba higienos normose.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas viceministre, mes, kaip liberalai, labai apsidžiaugėme šiuo įstatymo projektu, tik gal galite paaiškinti prioritetus. Tarkime, koronaviruso krizės metu išaiškėjo Klaipėdos hospisas, kuris turėjo higienos pasą ir licenciją. Dabar jūs išbraukiate šio projekto 5 punkto reikalavimą stacionarių suaugusiųjų globos ir slaugos įstaigų veiklai turėti higienos pasą. Klaipėdos hospise senjorai, kurie negali apsiginti, buvo nešiojami paklodėmis iš pirmo į antrą aukštą. Jūsų institucija patvirtino tą higienos pasą, jūs dabar jį naikinate. Tačiau kartu jūs paliekate reikalavimą higienos pasus turėti tokioms įstaigoms kaip, pavyzdžiui, soliariumai, sporto klubai, kosmetikos salonai. Žmogus tikrai antrą kartą nesilankys kirpykloje, jei ten bus prastos sąlygos.
Gal galite paaiškinti, kodėl naikinate sveikatos priežiūros įstaigoms, tokioms kaip hospisai, reikalavimą turėti higienos pasus, tačiau aptarnavimo, paslaugų sektoriaus įmonėms paliekate higienos pasus? Ir soliariumai, ir sporto klubai, ir kirpyklos tikrai galėtų apsieiti be higienos pasų? Ačiū.
A. ŠEŠELGIS. Ačiū, gerbiamas Seimo nary, už labai gerą ir aktualų klausimą. Šiandien yra žengiamas žingsnis panaikinti dvigubą, sakykime, leidimų… kad tos veiklos turi reikalavimą gauti ir higienos pasą, ir licenciją. Tos, kurias jūs paminėjote, ten higienos pasai, bet nereikalaujama licencijų.
Jeigu kalbėtume apie patį hospisą, tai vėlgi tai yra puikus pavyzdys, kiek, sakykime, kontrolės mechanizmas praleisdavo tokius dalykus, nesužiūrėdavo tų reikiamų reikalavimų. Dabar tie resursai, kurie lyg ir higienos pasams išduoti, kontrolei ir patikrai, bus skirti būtent kontrolei stiprinti.
Dar labai geras klausimas ir tuo, kad priklauso nuo to, kas vykdo atitinkamą veiklą. Tai mes šiandien pirmu žingsniu naikiname dvigubą licencijavimą, o po to galbūt atitinkamai kaip jis veiks, jeigu jis bus panaikintas, čia jūsų valia, jeigu jūs tikrai pritartumėte, tada perspektyvoje būtų galima galvoti, kaip apskritai naštą dar labiau sumažinti. Kol kas nutarta toms, kurioms nereikia licencijų veiklai, užtenka higienos pasų, palikti, o toms, kurios turi dvigubą licencijavimą, – naikinti.
PIRMININKAS. Ir M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, kalbėjote apie Triukšmo valdymo įstatymą ir triukšmo prevenciją. Čia matau tokius eilinius biurokratinius pakeitimus visiškai nesigilinant į realią problemą. Mes turime tikrai didelę problemą dėl triukšmo. Nors ir nustatyti triukšmo normatyvai, bet jie nėra niekaip kontroliuojami ir prižiūrimi, daugelis gyventojų skundžiasi dėl automobilių triukšmo, motociklų triukšmo, muzikos triukšmo, statybų triukšmo, naktinių klubų skleidžiamo triukšmo, tačiau niekas nėra daroma. Ar jūs nagrinėjote šią situaciją ir ar triukšmo prevencija yra svarbus klausimas Sveikatos apsaugos ministerijai? Ačiū.
A. ŠEŠELGIS. Ačiū, gerbiamas Seimo nary. Taip, aš dar paminėčiau ir daugiau. Yra įvairūs remonto darbai, įvairūs reglamentavimai, kada jie turi būti atliekami, koks triukšmo lygis turi būti. Sakykime, ta kontrolė, ypač savivaldybių lygmeniu, kol kas yra nepakankama, bet aš manau, kad šiandien pats Triukšmo įstatymo peržiūrėjimas, reikalavimų griežtinimas ir kontrolės griežtinimas tikrai turi būti. Būtent tos pajėgos, kurios ir matuoja triukšmą, ir sąlygas, kurioms esant dirbama, dabar įgauna žymiai svaresnį kontrolės svertą ir galimybę, nes bus sutaupyta lėšų žmogiškųjų resursų ir laiko atžvilgiu.
Sutinku, kad triukšmo klausimas tampa, ne tik tampa, jis yra tapęs ypač aktualus, bet tam, kad būtų suvaldytas tas kaip ir neišvengiamas triukšmas – ir kelių triukšmas, ir oro uostų modernizavimas, visoms priemonėms reikia labai didelių lėšų. Dabar, aš manau, jeigu pastebėjote, ir keliai, kur leidžiamas didesnis greitis, jau nebetiesiami senais, tradiciniais būdais, yra triukšmo mažinimo sienelės. Lygiai ta pati situacija turi būti ir miestuose, tai greičio mažinimas, tai važiavimas, sakykime, skersai per tam tikrus rajonus. Čia ir Vilniaus senamiesčio tam tikri pokyčiai žiūrėsime, kokių duoda rezultatų pačiam triukšmo dydžiui. Aš manau, kad su savivaldybėmis tas darbas turi būti aktyvinamas, ir ačiū jums už kėlimą šitos problemos, kuri tikrai yra aktuali ir kuri nuo darbo stalo tikrai nėra nei patraukta į šalį, nei nuimta. Jinai yra tikrai darbotvarkėje.
PIRMININKAS. Ir gerbiamas A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas viceministre, žinodamas, kad jūs iš tiesų labai principingai žiūrite į tuos dalykus mažinant biurokratizmą, popierizmą, įvairiausių pažymų išdavinėjimą, labai gerai, kad panaikinate dvigubą licencijavimą. Labai malonu, kad tiesiog užrašote, kad bus viena licencija asmens sveikatos priežiūros veiklai, galės būti gavus licenciją sveikatos priežiūros veiklai, socialinių paslaugų – socialinei globai, papildomai, alternatyviajai medicinai ir taip toliau. Tačiau noriu paklausti dėl… Su triukšmu problemų yra, kaip ir ponas M. Majauskas sakė, mano kolega, yra bėdų, problemų, yra aktualu ir ne taip lengva su triukšmu kovoti. Sakykite, ar veikia jūsų tarpžinybinė komisija, kuri anksčiau buvo prie Vyriausybės ar prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kurioje ir transporto, švietimo, aplinkos, Ekonomikos ministerijos, kur būdavo taip – per ketvirtį kartą surenkame, atsiskaito, ką jie padarė mažindami triukšmą, nagrinėjame žmonių skundus ir panašiai. Ar yra tokia praktika, ar ne? Kas aukščiausia institucija, kuri kovoja su triukšmu Sveikatos apsaugos ministerijoje?
A. ŠEŠELGIS. Taip, gerbiamas Seimo nary, ačiū už klausimą. Yra komisija, bet šitos komisijos veikla nėra ta, kai norėtume ženkliai efektyvesnių rezultatų. Įsivaizduokite, kad ta komisija (galiu duoti kaip pavyzdį), sakykim, Klaipėdos regiono triukšmo planus patvirtina. Tai nėra tas biurokratinis kelias, kuris turėtų būti vykdomas šitos komisijos. Mes dar prieš karantiną, prieš pandemiją buvome iškėlę klausimą ir buvo nutarta vis dėlto peržiūrėti Triukšmo įstatymo nuostatas, kad būtų efektyviau galima kontrolė ir atsakomybės pasiskirstymas būtent dėl triukšmo. Kol kas pandemija šiek tiek sutrukdė, bet aš manau, kad tas, kas buvo priimta paskutiniame posėdyje, tikrai bus vykdoma ir bus stengiamasi įgyvendinti, nes tokių dalykų kaip triukšmo planų patvirtinimas, kai tu nesi matęs ir buvęs, komisijoje tai yra tiktai formalumas. Tai, ką pateikė, pasižiūrėjai kelerių metų tendencijas ir, kaip tau pateikė nepriklausomi tyrėjai, taip tu pabalsavai ir patvirtinai. To neturi būti ir manau, kad pačiuose įstatymo pakeitimuose tas buvo numatyta, mes tą padarysime.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam pranešėjui už išsamų pristatymą ir išsamiai atsakytus klausimus.
Dabar, gerbiami kolegos, motyvai. Prašau. R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke.
PIRMININKAS. Pranešėjau, gal galite pailsėti? Paskui pakviesiu jus dėl kito klausimo.
R. MARTINĖLIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų norėčiau su ta gera iniciatyva pasveikinti ministeriją. Kadangi dabar diskutuojant išaiškėjo, kad ir reikalavimai higienos pasui tikrai išlieka ir bus dar aktyviau kaip tiktai kontroliuojama, nes turės pakankamai daugiau ir resursų, ir laiko, be to, deklaravimas paslaugai teikti, licencijai gauti bus tikrai daug greitesnis būdas, manau, kad tai tikrai teisinga. Siūlyčiau visiems pritarti šitam įstatymo pakeitimui.
PIRMININKAS. Ir gerbiamas S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, irgi kviečiu balsuoti už. Tiktai gerbiamam viceministrui norėčiau ir pastabų duoti, nes jūs dabar išbraukiate tiktai sveikatos apsaugos įstaigas iš higienos pasų. Sakote, kad reikia išvengti dvigubo licencijavimo. Bet, tarkim, 4 punkte yra visos veiklos irgi licencijuojamos, tai yra ugdymo veiklos – ikimokyklinis ugdymas, bendrasis ugdymas, profesinis ugdymas, suaugusiųjų ugdymas. Jie irgi turi turėti licencijas.
Toliau. 13 punkte dėl žmonių laidojimo vietų irgi turi turėti visas licencijas, bet jiems paliekamas dvigubas licencijavimas. Jie turi turėti tiek licenciją, tiek higienos pasą. Tad tas principas, matyti, nėra visiškai vertikalus. Jūs paimate tik savo sektoriaus įstaigas iš higienos pasų sektoriaus, ir Klaipėdos hospisas, kuriam buvo išduotas higienos pasas, yra gražus įrodymas, kad nesusitvarkyta būtent su jūsų kompetencijai priklausančiais klausimais.
Mano linkėjimas yra balsuoti už, bet tikrai peržiūrėti, kad nebūtų taip, kad ugdymo įstaigos turi gauti ir licenciją, ir higienos pasą, žmonių laidojimo įstaigos turi ir licencijas, ir higienos pasą turėti, o sveikatos įstaigos atleidžiamos nuo to. Kviečiu balsuoti už, bet pasiūlymais papildyti tai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonės išsiskyrė. Balsuojame.
Užsiregistravo 59, balsavo 59: prieš nėra, susilaikiusių nėra. Po pateikimo yra pritarta.
Gerbiami kolegos, dėl visų trijų šio bloko klausimų pagrindiniu komitetu siūlomas Sveikatos reikalų komitetas. Svarstysime spalio 13 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Replika po balsavimo. Prašom, gerbiamasis P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (MSNG). Ačiū. Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau replikuoti ir ministerijai. Gerbiami Seimo nariai, jūs dabar pabalsavote, viskas labai gerai, bet aš norėčiau paklausti gerbiamojo viceministro. Mes šiandien ruošiamės svarstyti nemažai pasiūlymų, kuriais griežtinsime dėl žiauraus elgesio su gyvūnais: baudas didinsime tris kartus, sodinsime į kalėjimą. Norėčiau jūsų paklausti, o kai gyvūnai kankina žmones, higienos normose triukšmas negalioja, vadinasi, gyvūnai žmones gali kankinti: gali cypti, gali trepsėti, gali lakstyti daugiabučiuose ir jokios atsakomybės nėra. Kodėl dabar, kai gyvūnus kankina žmonės, mes penkis kartus baudas didinsime, o kai gyvūnas žmogų kankina – nulis.
PIRMININKAS. Dėkojame P. Čimbarui už klausimą.
P. ČIMBARAS (MSNG). Ministerija, kodėl jūs nekeičiate higienos normų, taisyklių?
PIRMININKAS. Kai gerbiamas A. Šešelgis sėdės Vyriausybės ložėje, tada galėsite užduoti jam klausimą ir išgirsti atsakymą. Dėkojame.
15.56 val.
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2, 3, 4, 8, 81, 9, 10, 101, 104, 12, 13, 14, 15, 16, 21, 211, 214, 217, 23 straipsnių, Įstatymo priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju2 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5122 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo daugelio straipsnių, įstatymo priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo ketvirtuoju2 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5122. Prašau, gerbiamas Šešelgi.
A. ŠEŠELGIS. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Pristatome Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pakeitimo projektą, kurio tikslas – įstatyminiu lygmeniu reglamentuoti į kontroliuojamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmą, antrą ir trečią sąrašus įtrauktų medžiagų naudojimo moksliniams tyrimams sąlygas ir specialiųjų leidimų naudoti šias medžiagas moksliniams tyrimams išdavimo pagrindus.
Šiuo metu galiojantis įstatymas nenustato teisinio pagrindo vykdyti mokslinius tyrimus su antro ir trečio sąrašų medžiagomis, todėl jie negali būti atliekami, nenustato pagrindų, kuriais remiantis išduodami leidimai moksliniams tyrimams su pirmo sąrašo medžiagomis. Todėl siūlome išplėsti galimybes vykdyti mokslinius tyrimus su antro, trečio sąrašų medžiagomis, antra, reglamentuoti įstatyminiu lygmeniu mokslinius tyrimus, kuriuose naudojamos pirmo, antro, trečio sąrašų medžiagos.
Siūlomomis nuostatomis siekiama nesudaryti dirbtinių kliūčių vystyti mokslą, tačiau kartu siekiama užtikrinti, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos būtų saugiai naudojamos. Priėmus įstatymo projektą, specialusis leidimas vykdyti mokslinius tyrimus naudojant į pirmą, antrą ir trečią sąrašus įtrauktas medžiagas paskatins medicinai svarbių mokslinių tyrimų plėtrą Lietuvos Respublikoje, pritrauks investicijų bei ateityje gali sąlygoti inovatyvių vaistinių preparatų sukūrimą. Kitaip tariant, norėtume, kad besivystant mokslui įstatymo nuostata, kuri leido tik naudoti narkotines psichotropines medžiagas iš pirmo sąrašo, būtų panaikinta ir mokslininkai pagal nustatytą tvarką gautų leidimus savo mokslinius tyrimus tyrimams naudoti visas medžiagas, esančias skirtinguose trijuose mano minėtuose sąrašuose. Prašom pritarti.
PIRMININKAS. Jūsų nori klausti gerbiamas A. Sysas ir M. Majauskas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas viceministre, aš kaip Priklausomybių prevencijos komisijos narys būtent šiuo aspektu klausiu, nes turbūt praeitoje ar užpraeitoje sesijoje buvo pluoštinių kanapių naudojimo įstatymas, dabar pasipylė reportažai televizijoje apie tai, kad priaugino kanapių ir maždaug norėtų gaminti kažką tokio, bet negali, nors gali daryti pluoštą, naudoti sėklas, viską gali, bet nepasitenkina. Ar šis įstatymas yra tam tikras kompromisas, kuris leistų, nes ir tame įstatyme buvo nurodyta apie mokslinius darbus, apie mediciną. Deja, visi ėjo lengviausiu keliu. Tai kaip dabar – ar tai yra pasekmė, šis įstatymas ano įstatymo pasekmė, ar tai yra visiškai atskiri siūlymai Sveikatos apsaugos ministerijai? Ačiū.
A. ŠEŠELGIS. Ačiū už klausimą. Taip, hidrokanabinolis ir visos kitos jūsų minimos medžiagos yra pirmajame sąraše ir šiandien, ir dabar buvo galima šias medžiagas, gavus Sveikatos apsaugos ministerijos leidimą, naudoti moksliniams tikslams. Kadangi tai, ką jūs minite, buvo kalbama, kad tetrahidrokanabinolį arba tuos kanabinoidus naudoti ir kosmetikai, tada kilo labai daug klausimų ir diskusijų dėl tam tikro procentinio hidrokanabinolio kiekio būtent produkte, kuris būtų naudojamas kosmetikai. O moksliniams tikslams dabar yra antras ir trečias sąrašas, kur yra naudojamos nuodingos, tai yra kenksmingos, psichotropinės medžiagos vaistų gamybai. Mūsų mokslininkai tiesiog paprašo, vykdydami tam tikras programas ir bendradarbiaudami su pasaulio kitais mokslininkais, kad galėtų panaudoti jiems reikalingas medžiagas, kas teisiniame reglamentavime dabar buvo tik pirmas sąrašas, o antras ir trečias buvo kažkaip pamiršti ir niekada nebuvo poreikio.
Šio įstatymo nuostatos yra atsiradusios gana seniai ir tai yra direktyvinės, ne direktyvinės, o tiesiog konvencinės Jungtinių Tautų rekomendacijos, mes esame ratifikavę, taip ir buvo. Šiandien, matydami, kad ši nuostata, apsiribojant tik pirmu sąrašu, neįtraukiant antro ir trečio sąrašo, jau mūsų mokslininkų, sakykime, apimtis ir galimybes riboja. Tai mes labai prašome…
PIRMININKAS. Gerbiamasis, atsakyti dvi minutės, per ilgai. Taupykite laiką. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke.
PIRMININKAS. Minutė ir dvi.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas viceministre, neabejoju jūsų gerais norais, tačiau vėl grįšiu prie praktikos. Beveik prieš kelerius metus buvo priimtas įstatymas, kuriuo Lietuvoje buvo įteisinti registruoti vaistai, turintys medicininių… tiesiog kanapių savo sudėtyje. Ir tai nebuvo mano įstatymo projektas, gal aš su kolege I. Degutiene prisidėjau prie iniciatyvos, bet įstatymas buvo rašytas ponios A. Širinskienės, A. Verygos ir pono R. Karbauskio. Buvo priimtas, mes visi balsavome už jį, tačiau iki šiol, mano žiniomis, Lietuvoje nėra nė vieno registruoto vaistinio preparato, turinčio kanapių savo sudėtyje. Ar jūs galėtumėte patikslinti, kodėl taip yra iki šiol, nes jūs čia kalbate, kad darykime viską, tyrinėkime, kad atsirastų tokių vaistų. O kai šiuo atveju yra vaistai, bet kažkodėl jie nėra iki šiol registruoti Lietuvoje.
A. ŠEŠELGIS. Ačiū už klausimą. Gerbiamas Seimo nary, prisipažįstu atvirai, kad pačių vaistų registravimo procedūrų šią minutę tikrai negalėčiau pakomentuoti, prašyčiau tų specialistų, kurie tą daro ir kurie yra kompetentingi šioje srityje. Aš šiandien kalbu tik apie įstatymo pakeitimus praplečiant mokslininkams galimybes naudoti tam tikras medžiagas savo moksliniams tyrimams. Pačių vaistų registravimo čia kol kas tos pataisos neliečia, bet tikrai norėčiau kompetentingų specialistų konsultacijos tam, kad atsakyčiau į jūsų klausimą.
PIRMININKAS. K. Starkevičius nori dar paklausti.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Kaip jūs žinote, jau yra praėjusi pateikimo stadija ir yra svarstymo stadijos pluoštinių kanapių tolimesnio panaudojimo įstatymas. Jis išsiųstas notifikuoti, mes gavome pataisas ir dabar rengiame tolimesnius pasiūlymus. Kaip jūs galvoje, ar mokslui palengvintų šis įstatymas, jei jis būtų priimtas artimiausiu metu, ir tada galbūt čia jūsų tos pataisos irgi papildytų tą kitą įstatymą, kurį mes, tikimės, šią sesiją priimsime?
A. ŠEŠELGIS. Ačiū už klausimą. Jeigu mes vėl grįžtame prie kanapių, tai noriu pasakyti, kad visos kanapių medžiagos, dėl kurių yra diskutuojama, yra pirmame sąraše. Aš norėčiau trumpai, kad būtų aišku. Antro ir trečio sąrašo medžiagos yra tos, kurios yra vaistinio preparato sudėtyje, ir tai nebūtinai susiję su augalinės kilmės medžiagomis, bet mokslo tikslams jie yra naudojami. Bet sakau, dar kartą noriu pasikartoti. Jeigu mes kalbame apie augalinės kilmės ir konkrečiai apie kanapes, tai jų visos medžiagos ir tie visi komponentai yra pirmame sąraše ir šiandien niekas netrukdo šias medžiagas plačiai naudoti tyrimams, eksperimentams. Kaip ir čia su jomis problemos nebuvo. Čia, matyt, dėl pačių kanapių yra kita kalba truputį kitu kampu. Aš puikiai suprantu šitą, bet šiandien tiesiog tai nėra objektas šito įstatymo pakeitimo projekto.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamam pranešėjui už atsakymus į klausimus. O dabar už pateikimą, gerbiami kolegos, motyvai. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš manau, kad reikia pritarti įstatymo projektui, nes buvo daug spekuliacijų būtent kalbant apie tuos sąrašus, kad Lietuvoje kai kas draudžiama, kas leidžiama kitur. Nesigilinau į patį įstatymą, bet prisimenu diskusijas ir prieš tai svarstant įstatymus. Teikime, tik aš iškart kaip Priklausomybių ligų komisijos narys prašau kad kaip papildoma pasvarstytų ir Priklausomybių komisija. Mes domimės šiais klausimais, tai yra mūsų domėjimosi sritis.
PIRMININKAS. Supratau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, ar mes po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Svarstysime spalio 20 dieną. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas, papildomas, ką paminėjo gerbiamas A. Sysas, irgi galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Šis klausimas baigtas.
16.09 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl įvykių Baltarusijoje keliamos grėsmės branduolinei saugai Europoje“ projektas Nr. XIIIP-5185 (pateikimas)
Dabar kitas darbotvarkės klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl įvykių Baltarusijoje keliamos grėsmės branduolinei saugai Europoje“ projektas Nr. XIIIP-5185. Prašau. S. Gentvilas kažką norėjo. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Dėl vedimo tvarkos. Gerbiami kolegos, mūsų tik 57, dokumentas svarbus ir norėtųsi jį priimti gausesniu kvorumu. Gal galėtume padaryti pertrauką iki antradienio posėdžio? Ačiū.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu pertraukai iki kito posėdžio? Ačiū, pritarta.
16.10 val.
Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1708 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Baudžiamojo kodekso straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1708. L. Balsys. Prašom.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, džiaugiuosi, kad šio klausimo pertraukos nedarome, ir apskritai džiaugiuosi, kad šiandien yra tokia diena, gyvūnų teisių diena būtų galima pavadinti, ir rūpesčių, ir pagarbos mūsų augintiniams ir keturkojams draugams.
Taip pat noriu pasakyti ir pasidžiaugti, kad šie mano siūlymai niekaip nėra nuspalvinti rinkiminės agitacijos ar politinės kampanijos pradžios, nes tie siūlymai, kuriuos aš šiandien ketinu pateikti, yra registruoti 2018 metais, kai nebuvo jokių rinkimų ir kai nebuvo tiek dėmesio. Deja, nebuvo tiek dėmesio ir gyvūnų teisėms, nors situacija ir tuomet jau buvo apgailėtina ir tragiška. Džiaugiuosi, kad dabar, tegul ir politinės kampanijos šviesoje, tačiau pastarųjų mėnesių, savaičių įvykiai dėl šunų veisyklų ir daugyklų paskatino aktyvų Seimo susirūpinimą ir visą seriją pasiūlymų ir pateikimų, kurie šiandien vyks. Aš tikiuosi, kad mes jiems visiems pritarsime, kai kuriems iš jų jau pritarėme, o paskui komitetuose sudėsime daugelį pasiūlymų į vieną gražų įstatymų paketą ir, kaip sakė premjeras S. Skvernelis, pasieksime sisteminius pokyčius.
Mano konkretūs siūlymai nuo 2018 metų, susiję su Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimu, yra nedideli ir aiškūs. Esminis turbūt iš jų yra trečiasis, pagal kurį tiems, kurie žiauriai elgiasi su gyvūnais, juos kankina, nuo trejų iki penkerių metų draudžiama įsigyti ar laikyti bet kokį gyvūną. Aš manau, tai yra labai esminis ir reikšmingas siūlymas, galbūt net svarbesnis už baudas ir už laisvės atėmimo bausmes, nes jis užkirstų kelią tai situacijai, kuri yra dabar, kai pažeidimas nustatomas, nusikaltimas fiksuojamas, gyvūnai konfiskuojami, o paskui dėl įstatyminių spragų jie grąžinami tiems patiems kankintojams savininkams. Tokia bausmė, tokia nuobauda tiesiog eliminuotų tokią galimybę, tiesiog nebūtų taip daroma.
Taip pat siūlau sugriežtinti kai kurias bausmes ir suvienodinti su europine praktika. Galbūt yra nuskambėję ir šioje tribūnoje tam tikrų abejonių ar priekaištų, ar ne per griežtos čia tos bausmės, ar reikia čia tas bausmes griežtinti. Na, aš manau, kad ne per griežtos, nes, pavyzdžiui, jeigu pažiūrėtume, Prancūzijoje žiaurus elgesys su gyvūnu baudžiamas dvejų metų laisvės atėmimu ir iki 30 tūkst. eurų bauda. Pas mus, priminsiu, šiuo metu baudos yra nuo 50 iki 2 tūkst. 300 eurų. Švedijoje asmuo, netgi dėl aplaidumo sukėlęs gyvūnui skausmą ir privertęs jį kentėti, baudžiamas už žiaurų elgesį su gyvūnais laisvės atėmimu iki dvejų metų arba pinigine bauda. Ispanijoje baudos siekia nuo 6 tūkst. iki 100 tūkst., Italijoje už žiaurų elgesį su gyvūnais gali būti skiriamas laisvės atėmimas nuo trijų mėnesių iki trejų metų ir bauda iki 15 tūkst. eurų. Čia tik keli pavyzdžiai, kokia yra Europoje šita situacija.
Mano pateikiamas siūlymas, kad tie, kurie sukėlė skausmą, arba buvo sutrikdyta gyvūno sveikata, būtų baudžiami bauda arba laisvės atėmimu iki vienų metų, tai yra, sakyčiau, dar gana švelnu, nors jau griežčiau, negu buvo. Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino ir jeigu dėl šių veiksmų gyvūnas žuvo, baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienų iki trejų metų. Ir, kaip minėjau, 3 punktas – tiems, kurie taip elgiasi, atimama teisė nuo trejų iki penkerių metų gyvūną turėti, auginti ir jį įsigyti. Trumpai tokie yra siūlymai.
Aš manau, kad yra labai geros ir vertingos Teisės departamento pastabos, kurios apeliuoja į Administracinių nusižengimų kodeksą, reikalingas tam tikras suderinimas. Žinau, kitų kolegų – ir A. Gedvilienės, ir kitų – pateikiami siūlymai yra būtent dėl ANK straipsnių. Aš manau, viskas eina ir labai gražiai gula į vieną paketą. Džiaugiuosi, kad galbūt šiandien po pateikimo pritarę ir mano, ir kitų kolegų siūlymams tikrai pasistūmėsime dar šioje kadencijoje labai labai svarbioje srityje, nes dažnai sakoma: žiūrėkite, už skausmo sukėlimą žmogui yra laisvės atėmimas iki vienerių metų, o čia jūs kalbate apie šunį. Žinote, aš manau, kad tokie lyginimai vis dėlto yra nekorektiški. Galbūt už skausmo sukėlimą žmogui reikėtų bausti griežčiau. Man yra keista, čia ne šios dienos tema, bet yra keista ir nesuprantama, kai žmogui yra sulaužoma kaukolė, sutrupinamas žandikaulis, o pagal kažkokius teisminės ekspertizės kriterijus tas žmogus laikomas lengvai sužalotas, patyręs lengvą sužalojimą, nors patyręs milžinišką traumą, milžinišką psichologinį smūgį ir fizinį sužalojimą.
Tokie mūsų įstatymai. Galbūt reikia labiau ne orientuotis kaip į kriterijų į per menkas bausmes už žmonių žalojimą ir skirti dar menkesnes bausmes už gyvūnų žalojimą, bet gal reikia skirti adekvačias bausmes už gyvūnų žalojimą ir adekvačias bausmes už žmonių žalojimą. Teisingai sakoma, kad ne pačios bausmės dydis, o bausmės neišvengiamumas yra svarbiausias atgrasantis faktorius. Taip, tačiau ir bausmės adekvatumas, nes jeigu bausmė tėra 50 ar 15 eurų, jos neišvengiamumas visiškai neatgrasys nuo nusikaltimo darymo.
Taigi, kolegos, siūlau po pateikimo pritarti, o paskui komitetuose galutinai viską darniai surikiuosime. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamas pranešėjau Linai, jūsų vis tiek nori klausti Seimo nariai, pabūkite tribūnoje. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Linai, balsuosiu už Administracinių nusikaltimų kodekso pakeitimus, bet tikrai nebalsuosiu už jūsų. Gal galėtumėte paaiškinti arba įtikinti mane? Štai pasiūlymo 2 dalyje jūs siūlote, kad kai gyvūnas buvo kankinamas ir nugaišo, jūs siūlote teismui neapsispręsti dėl baudos, viešųjų darbų ar panašiai, bet siūlote iš karto taikyti minimum vienerių metų baudą, maximum – trejų metų baudą. Teismui nebeliks diskrecijos apsispręsti, gal žmogui buvo tokios aplinkybės, kad yra nekaltas, o jūs teikiate pavyzdžius dėl žmogaus sužalojimo. Pavyzdžiui, jeigu neteisėtas laisvės atėmimas, žmogaus įkalinimas Lietuvoje yra baudžiamas pagal 146 straipsnį, ir teismas gali pritaikyti tiek baudą, tiek areštą, ir laisvės atėmimas nėra privalomas.
Ar nemanote, kad neproporcinga Baudžiamąjį kodeksą taikyti tokiems nusižengimams? Aš tikrai pripažįstu, kad jūsų iniciatyva, atėjusi 2018 metais, bet vis tiek žmonių sužalojimas, žmonių laisvės atėmimas yra nebaudžiamas laisvės atėmimu Lietuvoje. Gyvūno sužalojimas iš karto jūsų atveju yra baudžiamas tik laisvės atėmimu.
L. BALSYS (LSDPF). Gerbiamas Simonai, sutinku. Jūsų klausime slypi Teisės departamento pastaba dėl teismų diskrecijos tematikos. Aš iš dalies pritarčiau, kad galbūt būtų galima ir toliau komitetuose svarstant tą diskreciją išplėsti, tačiau aš siūlyčiau vis dėlto labiau orientuotis į mano trečią siūlymą, kuriame kalbama (tokio pasiūlymo nėra jokiame kitame siūlyme) apie galimybės atėmimą auginti augintinį nuo trejų iki penkerių metų tiems, kurie tuos gyvūnus kankino ir žiauriai su jais elgėsi. Jeigu čia būtų stimulas jums apsispręsti, ar balsuoti, ar ne, siūlyčiau orientuotis į mano siūlymo 3 punktą, o ne į 2, nes 2 punktą mes galime ir pakoreguoti, pataisyti, ir teismų diskreciją išplėsti, kaip rekomenduojama Teisės departamento pastaboje.
PIRMININKAS. Gerbiamas P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (MSNG). Ačiū. Gerbiamas Linai, kartais pasižiūrėję televiziją, pamatę rezonansinę laidą iš karto Seimo nariai puola rodyti savo iniciatyvą. Jūs puikiai atsimenate, buvo amžinąjį atilsį Matuko istorija, kai Seimas… Įvyko neeilinė sesija, mes sugriežtinome, o po to viskas grįžo bumerangu.
Gerbiamas Linai, dabar irgi tokia kaip ir priešrinkiminė banga. Aš sutinku, įstatymas buvo sugriežtintas. Taip, bet jis gal nepilnai veikė. Bet dabar žiūrėkite: jūs minėjote europinę praktiką. Aš irgi esu registravęs Triukšmo valdymo įstatymą dėl gyvūnų daromos žalos. Dabar jūs paminėjote, kad Europoje yra didžiulė atsakomybė už šuns arba gyvūno kankinimą. Taip, bet jie turi ir atsakomybę dėl gyvūno daromos žalos žmogui. Triukšmas. Pas mus, deja, to nėra. Mes dabar sugriežtiname dvigubai, trigubai, bet gyvūnas, kuris, pavyzdžiui, laikomas daugiabutyje, staugia, cypia, jam triukšmas negalioja, nors yra daroma žala, ir niekas nieko apie tai nekalba. Kai aš bandžiau šitą klausimą iškelti, sulaukiau tūkstančių skambučių, kad yra problema.
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas Petrai!
P. ČIMBARAS (MSNG). Gerbiamas kolega, kodėl mes visą laiką apeliuojame tik į gyvūną, o kodėl paliekame žmogų? Atsakykite.
L. BALSYS (LSDPF). Gerbiamas Petrai, aš žaviuosi jūsų nuoseklumu plėtojant šunų lojimo daugiabučiuose klausimą, bet, žinote, kai šunys loja arba staugia daugiabutyje, jų bausti už tai negalima, nes jie yra gyvūnai, bet bausti reikia jų šeimininkus, kurie tai leidžia daryti. Aš manau, kad tai galima traktuoti kaip žiaurų elgesį su gyvūnais, nes vienas namie paliktas šuo, be priežiūros paliktas šuo staugia ir loja dėl to, kad yra neprižiūrėtas, ir tai yra tam tikras žiauraus elgesio su gyvūnais laipsnis. Prižiūrimas šunelis nestaugia ir neloja, jis yra išmokytas, jis yra klusnus, jis patiria šeimoje meilę ir jokių problemų nekyla. Taigi aš jus palaikau, tiktai siūlau žiūrėti į tai kaip į žiaurų elgesį su gyvūnais ir nesistengti bausti gyvūnų, nes yra absurdiška bausti gyvūną.
PIRMININKAS. K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Linai, aš noriu paklausti, ar išanalizavote dabartinę bausmių sistemą, kiek buvo nubausta administracine, baudžiamąja atsakomybe? Dabar susidarau iš spaudos, iš visos tos reakcijos tokią nuomonę, kad faktiškai dabartinės priemonės visiškai nebuvo taikomos arba labai mažai taikomos, o mes dabar didinsime jas. Tai gal reikia taip etapais? Vis dėlto atsakingos institucijos jau turi pradėti jas taikyti. Ar tokia analizė yra atlikta?
L. BALSYS (LSDPF). Taip, tokia analizė yra… Turbūt tokios kaip analizės, kaip studijos bent aš nesu girdėjęs, kad būtų padaryta, bet iš to, ką mes girdime viešojoje erdvėje, iš to, ką mes kalbame, pavyzdžiui, susitikę Aplinkos apsaugos komitete, turėjome klausymą vieną kitą, dalyvavo ir specialistai, ir policijos pareigūnai, ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai, susidaro toks įspūdis, kad netgi ir tos nedidelės bausmės, kurios dabar, pavyzdžiui, baudos, kaip minėjau, nuo 50 eurų, dažnai sunkiai yra pritaikomos dėl įvairiausių įstatyminių spragų. Pavyzdžiui, pagal Civilinį kodeksą gyvūnas yra traktuojamas kaip daiktas, nežiūrint, kad jis yra gyvūnas, turi emocijas, turi jausmus ir taip toliau, gyvas gyvūnas, jis traktuojamas kaip daiktas su daiktinėmis teisėmis į jį. Pavyzdžiui, kai yra konfiskuojamas gyvūnas nustačius tam tikrą pažeidimą, tarkime, tie šunys daugyklose arba anksčiau yra buvę arkliai neprižiūrimi, daug čia tų atvejų yra buvę, tai tie gyvūnai tampa valstybės turto dalimi, daiktais, kurie priklauso Turto fondui. Ir tada atsiranda problema, policija nežino, ką daryti, nes Turto fondas neturi nei kur laikyti, nei kaip jų šerti, nes jie nėra šiaip daiktai, jie yra gyvūnai, kuriuos reikia prižiūrėti. Dėl tokių spragų labai dažnai neišeina net ir pradėti jokių procesų arba jų pabaigti, nes tiesiog tie daiktai su savo daiktinėmis teisėmis grąžinami jų savininkams. Todėl ir buvo mano tas siūlymas apriboti galimybę turėti tuos gyvūnus.
Yra daugybė spragų, apie kurias kalbėjo ir policijos pareigūnai, čia įeina ir bausmių sugriežtinimas taip pat. Štai dėl to baudimo efektyvumas yra per menkas. Dabar, kilus skandalui, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pradeda daryti reidus pasitelkdama kartu pareigūnus, nes šiaip vieni pareigūnai iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos net neturi teisės įeiti į nuosavybę, jie neturi jokios galios. Taigi yra labai daug spragų, jas mes čia dabar pradedame taisyti. Tikrai ne vieno mano ar kitų pataisomis tai bus padaryta, tai nuoseklaus darbo rezultatas turėtų būti. Šiandien mes esame to nuoseklaus darbo pradžioje. Siūlau pradėti.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tikrųjų jūs teisingai atsakinėjate, tačiau jūs ne su spragomis kovojate, iš karto taikote tam tikras bausmes, o kažkas turės tai įgyvendinti. Ar yra pats mechanizmas? Pavyzdžiui, ar žmonės žino, tarkime, jeigu pamato kur nors negerą elgesį su gyvūnais, patį mechanizmą? Kam jie skambins? Seniūnui ar kam nors kitam? Ar nereikėtų daugiau prevenciškai dirbti, o ne, tarkim, rašinėti įstatymus, lengviausiu būdu nustatyti bausmę ir, atrodo, viskas susitvarkys. Nesusitvarkys. Paprasčiausiai tarnybos turi dirbti, paprasčiausiai žmonės žinoti, kur paskambinti, paprasčiausiai kažkas turi nuvažiuoti. Galbūt ta linkme reikėtų dirbti. Ačiū.
L. BALSYS (LSDPF). Gerbiamas kolega, visiškai pritariu, kad ir visuomenės švietimas, ir prevencinės priemonės – viskas turi būti daroma, tačiau tai nepaneigia būtinybės, kad turėtų būti, mano manymu, sugriežtintos ir baudos, nes, kaip minėjau, dabartinės baudos nėra atgrasančios ir nėra neišvengiamos. Sustiprinkime neišvengiamumą ir atgrasymą, tada bus ir dėl ko dirbti labiau. O dirbti reikia ir policijos pareigūnai tą irgi pripažįsta.
Tačiau čia mes išeiname į platesnę problemą, pavyzdžiui, po to, kai buvo panaikinti policijos pareigūnų vadinamieji apylinkių inspektoriai, arba tos pareigos, atitinkančios apylinkės inspektoriaus darbą, nebeliko nuolatinės tokios priežiūros, prevencinio darbo. Iš dalies dabar tos funkcijos atstatomos, pareigūnai vėl pasidalinę teritorijomis, bet, mano manymu, per mažai. Reiktų atstatyti ir vadinamuosius apylinkių įgaliotinius, kurie žinotų, kur kokios šeimos, kur probleminės šeimos, jie tada žinotų ir kur tos nelegalios veisyklos, ir kas kaip elgiasi su savo gyvūnais, ir ne tik šunimis, bet ir karvėmis, ir arkliais, ir kitais. Čia yra platesnė profilaktinės priežiūros dalis.
Aišku, žmonės yra pilietiški, skambina Aplinkos apsaugos departamentui, gyvūnų globos organizacijoms, o šie susiduria su ne galimybe veikti. Kaip minėjau, netgi Maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai negali, neturi teisės ateiti, patikrinti, surašyti aktą ir taip toliau. Dabar jie pradeda tai daryti savo noru, bendradarbiauti su policija, bet jiems, aišku, reikėtų padėti tą veiklą įteisinant labiau įstatymais arba poįstatyminiais aktais.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui už atsakymus ir pateiktą klausimą. Dabar dėl motyvų. D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš manau, kad tikrai šiandien mes turime galimybę vis dėlto apsispręsti, ar norime sisteminių pokyčių gyvūnų gerovės sistemoje, ar mes norime iš tiesų apsaugoti gyvūnus nuo žiauraus elgesio. Mes šiandien matome, kad dabartinė sistema neveikia tiek įstatymų lygmeniu, tiek praktiniu lygmeniu ir kad įstatymuose yra spragų, tai akivaizdu. Šiandien mes turime pasiūlymą kolegos L. Balsio, panašų į pataisą, kurią buvau pateikusi prieš dvejus metus ir jai buvo pritarta pateikimo stadijoje, o tada dvejus metus marinuota stalčiuose. Taip pat eis kitų kolegų labai panašūs pasiūlymai, tai gal vis dėlto šiandien nesikabinėkime prie detalių, apsispręskime.
Jeigu mes norime pokyčių, pritarkime visiems šiems pateikimams ir ištraukime tą projektą, kuris dvejus metus guli stalčiuose, ir priimkime labai konkrečius sprendimus. Ar norėtume, kad sankcijos būtų panašios į tai, koks vidurkis yra kitose Europos ir Vakarų šalyse? Dažniausios maksimalios laisvės atėmimo bausmės ribos yra dveji, treji, kai kur penkeri metai, tai galėtume pakeisti. Taip pat ar prevencija, tai yra gyvūno laikymas asmeniui, kuris jau nukankino, suluošino, sužalojo, nužudė kitus gyvūnus… vis dėlto tam tikram laikui turėtų būti apribotas. Ar mes norėtume kvalifikuoti bausmes pagal žalojimo ir kankinimo pobūdį, ar galėtume imtis kitų veiksmų.
Šalia to, aišku, labai kviečiu pritarti ir kitiems projektams, tai yra tiek dėl privalomo gyvūnų ženklinimo, tiek dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reformos ir taip toliau. Padarykime šiandien tą pirmą žingsnį, juolab kad Vyriausybės vadovas kaip ir kitai savaitei nori tam tikrų konkrečių praktinių pasiūlymų, kad galėtume turėti kokybiškiau veikiančią sistemą. Dėkui
PIRMININKAS. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Kolegos, yra gerų projektų, yra ne tokių gerų projektų. Tai šitas, manau, antroje kategorijoje yra. Visoje teisės teorijoje sakoma – visų pirma turi būti garantuotas bausmės neišvengiamumas. Kas Lietuvoje įvyko per pastarąsias savaites? Akivaizdu, kad yra daug nelegaliai veikiančių daugyklų, daug žmonių, kurie nesupranta savo misijos. Net ir Lietuvos nacionalinis zoologijos sodas, šiandien galiu tvirtai sakyti, yra gyvūnų kankinimo vieta kai kuriais aspektais, nes prarado net EAZA licenciją, tai yra tarptautinė, prestižinė. Zoologijos sodų asociacija atėmė iš Lietuvos zoologijos sodo.
Mes turime spręsti problemą iš esmės, bet netaikyti Baudžiamojo kodekso be teisės pačiam teismui spręsti, o gal yra nusikaltimas ne toks reikšmingas, kad iš karto savininką arba veiklos vykdytoją siųstų į kalėjimą. Šiuo atveju Baudžiamasis kodeksas yra tikrai perteklinis. Mes turime kalbėti apie bausmės neišvengiamumą, kad daugyklos, veisyklos, gyvūnų turėtojai, šeimininkai tikrai žinotų, kad įstatymas ir Maisto ir veterinarijos tarnyba bus visada ir stebės, ir ne tik nuo 8 valandos iki 17 valandos, o visada: ir naktį, ir savaitgalį. Šiandien tai nevyksta. Baudžiamojo kodekso pritaikymas taip, kaip pasiūlyta šiandien, yra tikrai perteklinis. Todėl kviečiu susikoncentruoti gerbiamą Dovilę į tai, kas iš tikrųjų veiksminga, bet ne į Baudžiamąjį kodeksą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, nuomonės išsiskyrė, todėl siūlau balsuoti. Balsuojame dėl šio projekto po pateikimo.
Užsiregistravo 53, balsavo 52: 40 – už, prieš – 2, susilaikė 10. Įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta. Mes jį svarstysime lapkričio 5 dieną. Jį aptars kaip pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
16.31 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5147, Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5148 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5147 ir Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5148. Kviečiame pranešėją A. Gedvilienę į tribūną. Prašom.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gerą dieną visiems. Šiandien išties gali Seimas susitarti dėl kelių dalykų ir pagerinti ne tik gyvūnų gerovės reguliavimą, bet iš principo ir pačią sistemą, nes po mūsų Baudžiamojo kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso bus ir Gyvūnų gerovės įstatymo pakeitimai ir ten jau, Simonai, ir pats esi pasirašęs, darome sprendimus, kad sistema veiktų geriau.
Šiandien buvo pranešta, kad Žemės ūkio ministerija kreipėsi į STT dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, kad ji galimai nereagavo į gyvūnų teisės pažeidimus ir ignoravo juos, nepranešė teisėsaugos institucijoms apie žiaurų elgesį su gyvūnais.
Kalbant apie Administracinių nusižengimų kodeksą, kurį mes parengėme kartu su Seimo nariu L. Kasčiūnu, mes siūlome trigubinti pinigines baudas ir nustatyti, kad žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas numatytų baudą nuo 150 iki 3 tūkst. 600 eurų. Visai neseniai STT atliko analizę ir nurodė, kad dažnu atveju pareigūnai skiria pačias minimaliausias baudas arba tik įspėjimus. Kadangi dažnu atveju pažeidimai nustatomi pirmą kartą, skiriama pusė minimalios baudos. Ji siekia tik 25 eurus. Tai yra tikrai ne ta bauda, kuri galėtų atgrasyti nuo žiauraus elgesio su gyvūnais. Už pakartotinį nusižengimą būtų skiriama bauda iki 5 tūkst. 250 eurų.
Baudžiamojo kodekso pakeitimus mes šiek tiek kitaip matome negu L. Balsys. Mes siūlome du kartus pailginti galimą laisvės atėmimo bausmę, tai yra iki dvejų metų, ir siūlome nuo trejų iki penkerių metų apriboti galimybę įsigyti gyvūną tam asmeniui, kuris padarė nusikaltimą gyvūnui, taip pat neleisti jo gyvenamojoje patalpoje, jo namuose laikyti gyvūnų. Tas reiškia, kad negalima bus prisidengiant sutuoktinio ar sūnaus, ar brolio auginamais gyvūnais kartu gyventi vienuose namuose. Taip, aš tikiu, tikrai padėsime užkirsti kelią žiauriam elgesiui su gyvūnais.
Prašau Seimą būti vieningą ir pritarti mano ir L. Kasčiūno Administracinių nusižengimų kodekso ir Baudžiamojo kodekso pakeitimams tam, kad mes iš tikrųjų atgrasytume ir skirtume adekvačias baudas už žiaurų elgesį su gyvūnais. Labai pritarčiau L. Balsiui, aš sutinku, kad dabartinis Baudžiamajame kodekse esamas reguliavimas galbūt netobulas ta prasme, kad smurtas prieš moterį ar vaikus yra per menkai baudžiamas, bet nereikia, taip sakant, vadovautis blogaisiais pavyzdžiais, pradėkime nuo ko nors ir keiskime. Tai šiandien gera pradžia tą padaryti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiama pranešėja, bet jūsų vis dėlto nori klausti Seimo nariai. D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš tik norėčiau paklausti galbūt šiek tiek retoriškai. Ar tikite, kad gal šį kartą pajudės procesai toliau negu pritarimas po pateikimo ir nepakartosime liūdnos 2018 metų vasaros patirties?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš tikiu, kad gyvūnų gerovės įstatymai ir su tuo susiję Baudžiamojo kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai reikalingi ne vien gyvūnams, jie reikalingi ir žmonėms, kad keistųsi mūsų supratimas, kad keistųsi situacija. Na ir tikiu, kad pastarųjų dviejų savaičių įvykiai, kai diena po dienos, kas valandą faktiškai, buvo pilni portalai informacijos apie tai, kaip žiauriai auginami, veisiami, dauginami gyvūnai ir kaip žiauriai su jais elgiamasi. Man atrodo, kad turime skubėti keisti situaciją, ir aš tikrai tikiu, kad Seimas turės valios kuo greičiau tuos sprendimus priimti. Juo labiau kad ir Ministras Pirmininkas jau pasisakė apie sisteminio požiūrio būtinybę.
PIRMININKAS. P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (MSNG). Gerbiama pranešėja, prieš jums pristatant aš su jumis kalbėjau, kad mes dabar kovojame su pasekmėmis, o ne su priežastimis, ir tai yra blogai. Deja, Seimas nesiruošia kovoti su pasekmėmis, tai yra su priežastimis, ir galiu pasakyti kodėl. Lietuva pirmauja Europoje pagal šunų laikymą, pagal neoficialią statistiką mes jų turime apie 800 tūkst., tai yra daugiausia Europoje, nors Europoje daugiausia laiko katinus. Kodėl? Todėl, kad pas juos yra reglamentuota. Šuns kitose valstybėse neįsigysi, kol neišeisi kursų, kol negausi pažymėjimo, kol neparodysi, kur jis gyvens, kaip gyvens. O pas mus to nėra. Mes dabar baudas didiname, bet su pasekmėmis mes nieko nedarome. Vėl bus besaikis laikymas, mes tik bausime, bet pasekmių nebus. Tai gal reikėtų kitu keliu eiti, kaip jūs manote?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas Petrai, kaip mes ir kalbėjome prieš projektų pateikimą, yra registruojami ne tik Administracinių nusižengimų ir Baudžiamojo kodeksų pakeitimai, bet ir Gyvūnų gerovės įstatymo pakeitimai. Ten mes numatome, kad veisėjai privalės ženklinti visus veisiamus gyvūnus, taip pat numatome veterinarijos darbuotojų atsakomybę. Jeigu pamatę daugyklą, veisyklą neinformuoja atitinkamų institucijų, gali sulaukti atsakomybės.
Aš manau, kad tai yra gana sisteminiai pokyčiai, ir taip jau šiandien sutapo, kad mes pirma svarstome kodeksus, baudas ir bausmes, o vėliau svarstysime Gyvūnų gerovės įstatymo pakeitimus. Aš manau, kad mes turime kaip keisti sistemą, šiandien turime projektą, jis visiems bus pristatytas, bet bausmių ir baudų griežtinimas taip pat turi eiti lygia greta. Sutikite su manimi, 25 eurai už žiaurų elgesį su gyvūnu nėra adekvatu.
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad oficialios statistikos nėra ir negali būti, kiek mes laikome gyvūnų, kiek Lietuvoje yra, nes mes jų neženkliname. Todėl čia yra tik spėjimas, kiek galimai galėtume turėti tokių gyvūnų. Situacija galėtų keistis, kai visi gyvūnai bus ženklinami.
PIRMININKAS. Ir klausia V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiama pranešėja, mes dabar kalbame apie bausmes, bausmių dydį, bet turbūt pati veiksmingiausia sankcija būtų bausmės neišvengiamumas. Žiauraus elgesio su gyvūnais atveju, tiek nelegalaus veisimo atveju turbūt pati veiksmingiausia sankcija būtų konfiskavimas nelegaliai veisiamų gyvūnų, veisimui naudojamų išveistų gyvūnų. Čia yra mano pataisa registruojama tuo klausimu, taip pat ką įvardijo patys kontrolės institucijų pareigūnai, tiek gyvūnų gerovės ekspertai. Kaip jūs žiūrite į tai? Tai turbūt pati veiksmingiausia sankcija, nes susimokėjus baudą gali būti toliau vykdoma veikla, parduodami gyvūnai, iš to uždirbama, nesumokami mokesčiai. Čia būtų ir finansiniai nusikaltimai. Pati veiksmingiausia priemonė būtų būtent konfiskuoti veisimui nelegaliai naudojamus gyvūnus. Jeigu tu nori legalizuotis kaip legalus veisėjas, tada tu turi viską pradėti iš naujo.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Virginija, aš tikrai pritariu jūsų įstatymo projektui ir jo neįrašiau tik dėl to, kad jūs pasakėte, kad jūs jį parengsite. Aš pritariu, kad konfiskavimas yra tikrai gera bauda, bet turbūt su ja eina ir kitos finansinės baudos. Tikrai nemanau, kad tai prieštarauja vienas kitam.
PIRMININKAS. Ir M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama pranešėja, daug girdime kalbų apie tai, kad ne tik bausmes reikėtų didinti, griežtinti, bet ir užtikrinti, kad jos būtų taikomos. Sakykite, kaip tai būtų galima užtikrinti?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Mes kalbėjomės, buvome į frakciją pasikvietę tiek policijos atstovus, tiek Veterinarijos tarnybos atstovus, tiek ir gyvūnų gerovės klausimams atstovaujančius žmones. Pareigūnai nurodė, kad yra pradedami kasmet ir ikiteisminiai tyrimai, ir išrašomos administracinės baudos.
Kita vertus, pareigūnai nurodo, kad krūviai yra tikrai dideli ir, taip, tai yra tiesa. Dabar yra tokia realybė, kad vis dėlto į šunelio skausmą mes žiūrime ganėtinai tolerantiškai arba pro pirštus. Todėl aš manau, kad žiūrint apskritai į tuos įstatymų projektus, kuriuos šiandien mes teikiame – nuo Administracinių teisės pažeidimų, Baudžiamojo kodeksų iki Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo – tikrai tai yra sisteminiai pokyčiai, kurių pagalba situacija gali keistis. Visuomenės spaudimas ir visuomenės švietimas gyvūnų gerovės klausimais ir nesmurto prieš gyvūną, nes jis irgi turi jausmus, klausimais mes tikrai turime kalbėti ir imti į rankas, ir priimti sprendimus Seime, kad nors kokie pokyčiai vis dėlto būtų. Visų pirma mūsų, o toliau jau į visas institucijas.
PIRMININKAS. Gerbiamas K. Starkevičius. Prašau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, Aiste, irgi noriu paklausti. 2012 metais buvo priimtas įstatymas ir buvo numatytas gyvūnų ženklinimas nuo 2016 metų. Deja, tarnybos visiškai nepasiruošė, neinformavo visuomenės ir mes 2016 metais ar 2018 metais atšaukėme. Aš irgi manau, kad tai buvo dėl tokio nepasiruošimo, ir atšaukėme, bet dabar mes neišspręsime problemos, jei nepradėsime visuotinio gyvūnų registravimo. Kitas žingsnis turi būti žengtas būtent dėl registravimo. Turi būti parengta visuomenė. Galbūt rasti būdai, kad būtų informuota iš anksto, kad bus tokia tvarka, kad žmonės tų gyvūnų neveistų kaip tik nori. Aišku, reikėtų pradėti nuo tų vadinamųjų veisyklų. Kaip jūs į tai žiūrite?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme šiandien mes teikiame siūlymą, kad kates, šunis ir šeškus, taip pat šių gyvūnų jauniklius, auginamus veisyklose, veisiamus, reikėtų ženklinti privalomai, nes dabar tiktai tie, kurie yra parduodami, yra žymimi. Aš tikrai manau, kad reikia visuotinio ženklinimo, bet tam, kaip jūs sakote, reikia pasiruošti, kad nereikėtų po pusės metų vėl atšaukti įstatymo. Tam reikia skirti ir lėšų, sutarti, kaip mes tai darome, ar kiekvienas žmogus iš savo lėšų turės gyvūną ženklinti, ar valstybė prisidės ir kompensuos kažkurią dalį gyvūnų ženklinimo kainos kaštų. Dėl to turi būti platesnė diskusija, geras pasirengimas, kad nereikėtų trypčioti ir vėl žengti atgal, kada žmonės ir visuomenė sukils vieną dieną pamatę, kad jų šuo Reksas kieme tapo nelegalu ir dabar jau reikės mokėti baudas. Tikrai pritariu visuotiniam ženklinimui, bet siūlau pradėti šiuo metu nuo veislynų, o toliau eiti prie masinio ženklinimo.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamai pranešėjai.
Dabar dėl motyvų gerbiamas L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš siūlyčiau galbūt bendru sutarimu pritarti šitiems visiems pasiūlymams ir aš tada nieko nekalbėčiau.
PIRMININKAS. Geras siūlymas. Kolegos, pritariame bendru sutarimu pritarti? Pritariame. Smagu! Tada, jeigu pritariame šitam siūlymui, Administracinių nusižengimų kodeksą svarstys Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o Baudžiamąjį kodeksą – irgi taip pat. Svarstysime lapkričio 5 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
16.45 val.
Seimo savaitės (2020-09-21–2020-09-25) – 2020 m. rugsėjo 22 d. (antradienio) ir 24 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Rezervinis darbotvarkės klausimas – savaitės, prasidedančios rugsėjo 21 diena, posėdžių darbotvarkės tvirtinimas.
Gerbiamasis Pirmininke, jeigu galima, jus kviečiame į tribūną dėl darbotvarkės. Prašau.
V. PRANCKIETIS. Ačiū. Gerbiami kolegos, kol neišsiskirstėme visiškai, dar norėčiau pristatyti kitos savaitės mūsų posėdžių darbotvarkes. Trumpai jas apibūdinsiu.
Pirmiausia mes antradienį turėtume patvirtinti sesijos darbų programą. Būtų priėmimas. Toliau – dėl L. Žukausko atleidimo iš Apeliacinio teismo teisėjo pareigų, nutarimo priėmimas. Komitetuose apsvarstytų projektų svarstymas Seimo posėdyje. Respublikos Prezidento inicijuotų projektų dėl kovos su korupcija pateikimas. Toliau – Seimo nutarimo „Dėl Andriaus Kabišaičio paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ projekto pateikimas. R. Jurkuvienės paskyrimo Nacionalinės šeimos tarybos pirmininke projekto pateikimas. Vyriausybės inicijuotų ir Seimo narių inicijuotų projektų pateikimas, keletas projektų. Ir vakariniame posėdyje – Vyriausybės pateikimai, Seimo narių inicijuotų projektų pateikimai ir Seimo protokoliniai sprendimai dėl piliečių peticijų.
O 24 dienos rytiniame posėdyje vyks rugsėjo 15 dieną Seimo posėdyje svarstytų klausimų priėmimas. Klausimų, kurių priėmimo stadijoje 2020 m. birželio 30 d. buvo padaryta pertrauka, yra daug projektų, dėl kurių likęs balsavimas. Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Marių Bajorą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku“ projekto svarstymas ir priėmimas. Vyriausybės valanda. O vakariniame posėdyje – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos darbotvarkė. Tokie pasiūlymai kitai savaitei.
PIRMININKAS. Gerbiamas Pirmininke, jūsų nori klausti vienas Seimo narys. Prašau, gerbiamas Simonai Gentvilai.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, noriu atkreipti dėmesį, kad 47 Seimo nariai prašo įtraukti keturis įstatymų projektus į antradienio darbotvarkę. Tai iš esmės dėl Baltarusijos įmonių, kurios negali įsikurti Lietuvoje, nes reikalaujama privaloma tvarka atidaryti banko sąskaitas, o mes siūlome atidaryti elektroninių pinigų sąskaitas. Ar galima būtų?
V. PRANCKIETIS. Statutas aiškiai sako, kad jeigu surinkote parašus, mes tuos projektus jau įtraukėme. Keturi projektai – nuo Nr. XIIIP-5186 iki Nr. XIIIP-5189.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkojame gerbiamam pirmininkui. Pritariame bendru sutarimu darbotvarkei? Ačiū, pritarta.
Tęsiame toliau darbotvarkės klausimus, kurie taip pat susiję su gyvūnų gerove.
16.48 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 4, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5169, Administracinių nusižengimų kodekso 127 ir 346 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5170, Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5171 (pateikimas)
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 4, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5169, Administracinių nusižengimų kodekso 127 ir 346 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5170, Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5171. Prašau, gerbiama Virginija Vingriene, į tribūną.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, žiauraus elgesio su gyvūnais ir nelegalių jų veisyklų klausimas tikrai keliamas buvo seniai. Aš pati esu laikinosios grupės „Už gyvūnų gerovę ir apsaugą“ narė. Mes diskutavome daug kartų ir kėlėme šitą opią problemą. Buvo registruoti tam tikri teisės aktai, tačiau dabar susiformavo tokia praktika, kad problema yra sprendžiama, kada iš tikrųjų kyla skandalas. Bet išties yra gerai, kad bent jau paspartina sprendimą ir pamatome tos problemos aktualumą ir rimtumą.
Šio projekto pataisos inicijavimui padarė įtaką keletas nuvilnijusių skandalų dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ir nelegalaus veisimo, todėl parengiau Gyvūnų gerovės įstatymo pataisas, kuriose numatytas privalomas veisiamų gyvūnų registravimas, jiems būtinas sveikatos pažymėjimo išdavimas ir kad tie visi veisiami ir išveisti gyvūnai būtų įtraukti į registrą ir nuolat teikiama informacija apie juos ir jų judėjimą, būtent dėl verslinių gyvūnų.
Taip pat žiauraus elgesio su gyvūnais atveju pripažįstama ir tai, kad jeigu neinformuojama Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba apie žiaurų elgesį su gyvūnais, taip pat apie gyvūnų veisimą nesilaikant teisės aktų reikalavimų, apie gyvūno buvimo vietą, jo laikymo sąlygas, informavimas… Siekiama uždrausti prekybą turgavietėse gyvūnais, nes tai vėlgi skatina nelegalų gyvūnų veisimą, kurio, be abejo, kaip matėme, tikrai labai antisanitarinės sąlygos, prasilenkiant su gyvūnų gerove, tai žiauraus elgesio su gyvūnais atvejai.
Taip pat Administracinių nusižengimų kodekso pataisa būtų padidinti sankcijas, tai yra užtikrinti sankcijų už žiaurų elgesį ir nelegalų gyvūnų veisimą veiksmingumą. Vienas iš siūlymų būtų panaikinti įspėjimo už žiaurų elgesį su gyvūnais arba nelegalų veisimo priemonę, nes išties negali būti jokio įspėjimo ir pasitaisymo galimybės, jeigu nustatytas žiauraus elgesio su gyvūnais faktas. Taip pat nelegaliai veisiamų gyvūnų arba nelegalios veiklos veisiant gyvūnus atveju konfiskuoti veisimui naudojamus gyvūnus ir išveistus gyvūnus. Veiksmingiausia priemonė būtų atimti nusikaltimo įrankį. O Baudžiamojo kodekso pataisa numatytų bausmę ne tik už žiaurų elgesį su gyvūnais, bet ir už nuslėptą atvejį arba nepranešimą apie žiaurų elgesį su gyvūnais. Kolegos, siūlau pataisai pritarti.
PIRMININKAS. Vis tiek jūsų nori klausti. S. Gentvilas, gerbiama D. Šakalienė ir E. Pupinis. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Virginija, šitą kaukę aš užsidėjęs iš dalies dėl to, kad kažkada, praeitų metų pabaigoje, Kinijoje, Uhano gyvulių turguje, mutavo virusas, ir nuo tada gyvūnų teisių aktyvistai ragino uždrausti gyvų gyvūnų turgavietes. Mes kažkodėl nesiėmėme… Mūsų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba neatkreipė į tai dėmesio, šiandien tai vyksta ir Rietavo turguje, ir kitur. Kodėl mūsų ir antiinfekcinė kontrolė, epideminė kontrolė, kurią ypač turi atlikti gyvūnų teisių apsauga užsiimanti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nepasiūlė drausti gyvų gyvūnų turgų, kaip jūs siūlote? Ačiū.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Negaliu atsakyti už tas institucijas, bet yra pasiūlytas variantas, yra kaip ir pasiūlymas, ir šiuo metu yra nesvarbu, kas tai pasiūlė. Be abejo, jūsų pastaba yra svarbi ir mes siūlome uždrausti prekybą turgavietėse.
PIRMININKAS. D. Šakalienė. Prašom. Atsisako. Dėkoju. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, iš tiesų dėl gyvūnų veisimo yra problemų, nes ne visi veisėjai veisia gyvūnus. Būna taip, kad katytės atsiveda kačiukų ir neturi ką daryti. Iš tikrųjų turgus buvo tokia vieta, kur galima atsinešti ne tik parduoti, bet ateidavo žmonės ir galėdavo pasiimti juos auginti. Ar nemanote, kad dėl jūsų įstatymo padaugės gatvėse neglobojamų gyvūnų, ypač gyvūnų skaičius prieglaudose? Ačiū.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Suprantu jūsų įvardintos problemos aktualumą. Iš principo taip, čia neliestų tų gyventojų, augintinių savininkų, kurie laiko kalytes ir leidžia turėti vieną vadą, arba kažkur kaime tikrai būna įvairių atvejų. Čia yra konkrečiai, kur auginami ir veisiami gyvūnai verslo tikslais, tai yra pasipelnymo tikslais, jų yra daug, iš jų nelegaliai uždirbama ir nemokami mokesčiai valstybei. Tuo atveju, jeigu tikrai augintinis atsiveda palikuonių, dažniausiai jie yra išdovanojami, ir savininkai tikrai nepardavinėja tų gyvūnų, tiesiog padovanoja savo pažįstamiems žmonėms, nes galiausiai prie tų pačių gyvūnėlių prisirišama. Aš manau, kad čia tikrai problemos nesudarytų, ir nebūtina dėl to kelti kokius nors nesusipratimus. Aš manau, kad mes šį klausimą tikrai išspręsime.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamai pranešėjai už atsakytus klausimus ir pateiktą projektą. Dabar dėl motyvų. P. Saudargo nematau. Ar Simonas norės? Nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas – svarstys Administracinių nusižengimų ir Baudžiamojo kodeksų įstatymų projektus, o papildomas komitetas dėl abiejų bus Kaimo reikalų komitetas. Dėl Gyvūnų gerovės kaip pagrindinis Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti spalio 20 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
16.55 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 4, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5174 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo projektas Nr. XIIIP-5174. Pristatys A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Šį įstatymo projektą teikiame kartu su P. Saudargu, S. Gentvilu, L. Balsiu ir D. Šakaliene. Iš principo tai yra lygiai tokios pačios pataisos, kurias siūlo V. Vingrienė. Dar atkreipčiau dėmesį, kad dėl veterinarų atsakomybės ir jų nepranešimo apie netinkamą elgesį su gyvūnais yra ir dabar galiojanti tokia nuostata, bet ji galioja poįstatyminiuose teisės aktuose. Todėl manome, kad dabar ją perkėlus ir į Gyvūnų gerovės įstatymą ir laikant žiauriu elgesiu atsirastų galimybė griežčiau bausti veterinarijos gydytojus, kurių etinė pareiga globoti, saugoti, gydyti gyvūną, tačiau jie ignoruoja pažeidimus ir paskiepija tuos gyvūnus, sutvarko taip ir paruošia, kad jie galėtų būti parduoti. Mes siūlome tai pripažinti žiauriu elgesiu su gyvūnais.
Iš principo turbūt didžiąją dalį pataisų pristatė Virginija. Faktiškai panašios pataisos, gal kiek keičiasi, kitokios formuluotės, bet idėja ta pati. Kviečiu pritarti, o mes komitete viską sutvarkysime, kad įstatymas būtų tvarkingas, atitiktų teisės aktus ir galėtų būti taikomas realybėje. Kaip minėjau, tai yra jau sisteminiai pokyčiai, kurie gali atnešti kokybišką sistemos veikimą gyvūnų gerovės srityje. Tai labai prašau Seimo pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Klausimų nėra. Galite užimti savo darbo vietą. Dabar dėl motyvų. Gal irgi jau nebus?
O, yra dar. P. Saudargas atėjo. Gal trumpai pasisakysite? Prašom, Pauliau.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Įjungėte? Labai ačiū. Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Užsirašiau dėl abiejų projektų kalbėti už. Kadangi, tikiuosi, jie bus sujungti, vienu ypu ir pasisakysiu. Man atrodo, ši kilusi diskusija šiek tiek yra kokybiškai kitokia, nei buvo 2018 metais, kai mes turėjome ir ankstesnių precedentų, ir šuniuko Pipiro istoriją, kai nuo tilto buvo numestas, buvome tikrai susirūpinę ir ieškojome sprendimų. Ne tik bausmės, ko gero, ir jų dydis reikalą spręstų. Mes tikrai dabar atvėrę tas žaizdas matome, kad, ko gero, neveikia sistema ir kontrolė neveikia. Ir šiuos įstatymų projektus, tik man keista, kad gerbiama Virginija tokį patį, panašų, kaip ir mūsų, užregistravo, tikiuosi, juos sujungsime. Numato ir tam tikrą sustiprinimą kontrolės, kad būtų išaiškinti šie atvejai. Tie veterinarai, kurie sužino, turi informacijos apie šias nelegalias veisyklas, privalėtų pranešti atitinkamiems pareigūnams.
Ir kitas, manau, labai svarbus, o gal net ir svarbiausias aspektas yra dėl ženklinimo. Yra žengiančių net ir kitą žingsnį – ženklinti apskritai visus augintinius, kurie yra laikomi, ne tik įsigijimo momentu, ne tik veisimo, veislynuose, bet jei apskritai tu turi augintinį, jis turi būti paženklintas. Kitaip sakant, jeigu tu turi automobilį, tai jis turi turėti numerį, nebent tu jį paslėpęs garaže laikai. Tam, kad visiems būtų aiški kilmė to gyvūno, jo sveikatos būklė ir panašiai. Aš tikiuosi, kad mes Aplinkos komitete gerai išnagrinėsime, galbūt pasiūlysime ir eisime toliau. Kviesčiau pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, po tokio siūlymo galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas. Svarstysime spalio 20 dieną. Irgi galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Tad baigiamąjį žodį dėl šio klausimo turi Seimo Pirmininkas gerbiamas V. Pranckietis. Prašom.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami Seimo nariai, noriu, kad matytumėte ir visi žinotumėte tai, kad 88 tūkst. žmonių pasirašė po peticija dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, šiandien atvežė ir įteikė mums, kad mes galėtume veikti šia kryptimi. Labai yra gerai, kad tie žmonės gali žinoti, kad mes šiandien tai ir darome. Daug projektų pateikta ir ačiū visiems iniciatoriams.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamam Pirmininkui už informaciją. Dabar dar dėl motyvų. Per šoninį mikrofoną – gerbiama V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš norėčiau pasiūlyti Aplinkos apsaugos komitetą pagrindiniu komitetu.
PIRMININKAS. Ar reikalingas čia Aplinkos apsaugos komitetas?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Pagrindiniu komitetu aš siūlau Aplinkos apsaugos komitetą.
PIRMININKAS. Kaip pagrindinį. (Balsai salėje) Ar keičiame Kaimo reikalų komitetą į Aplinkos apsaugos komitetą? Balsuojame. Sekundėlę, vis tiek balsuosime tuoj. Prašau.
J. BERNATONIS (LSDDF). Taip. Aš tik norėjau atkreipti Seimo narių dėmesį, kad institucija, kuri turėtų kontroliuoti, yra Veterinarijos tarnyba, kuri yra pavaldi būtent Žemės ūkio ministerijai, kurios parlamentinę kontrolę vykdo Kaimo reikalų komitetas. Tai arba mes turėtume keisti apskritai visą sistemą, jeigu Aplinkos apsaugos komitetas užsiims, aš manyčiau, tuomet reikėtų keisti visą sistemą, arba, jeigu liktume prie tos, tai Kaimo reikalų komitetas turėtų užsiimti parlamentine kontrole ir ruošti teisės aktus.
PIRMININKAS. Noriu pasakyti, kad prieš tai mes visus Gyvūnų gerovės įstatymus paskyrėme Kaimo reikalų komitetui, ten nepakeitėme. Tai dabar ten bus kaimo reikalai, čia bus aplinkos, mes taip susivelsime… Prašau, gerbiamas Simonai. Paskyrėme, kaip nepaskyrėme.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gal iš tikrųjų reikėtų žmogiškai pažvelgti į šitą situaciją. Nekalbėjo nė vienas Kaimo reikalų komiteto narys, nė vienas nepasirašė įstatymo iniciatyvos ir čia reikia iš tikrųjų klausti, ar jiems rūpi ta gyvūnų gerovė, ir Maisto ir veterinarijos tarnybai, ar rūpi, nes visos iniciatyvos keisti, griežtinti išėjo iš Aplinkos apsaugos komiteto narių. Aš labai bijau, kad tie įstatymai tiesiog paskęs Kaimo reikalų komitete ir vėl po metų turėsime tą pačią situaciją, vėl frustruosime ir ieškosime kaltų.
PIRMININKAS. Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Tai prašau Aplinkos apsaugos komitetą skirti kaip pagrindinį.
PIRMININKAS. Prašom.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš tikrai pasisakyčiau už Aplinkos apsaugos komitetą. Tai yra ne Baudžiamasis, ne Administracinių nusižengimų kodeksai ir atkreipčiau dėmesį, kad Žemės ūkio ministerija kaip tik kreipėsi į STT dėl to, kad galimai yra Veterinarijos tarnybos veterinarų bendradarbiavimas su nelegaliais veisėjais. Matyti, kad Žemės ūkio ministerija nesusitvarko su ta sritimi, kaip ir Simas kalbėjo, nė vieno parašo nėra dėl įstatymų projektų. Manyčiau, kad reikėtų šiokio tokio tęstinumo. Seimo nariai jau yra įsigilinę į šį klausimą ir aš manau, kad Aplinkos apsaugos komitete šitas klausimas judės tikrai greičiau.
PIRMININKAS. Dėkoju už pasiūlymus. Sekundėlę, dabar mes vis tiek balsuosime, kolegos, kito varianto aš neturiu, nes ir dėl Nr. XIIIP-5169 paskirtas pagrindiniu komitetu yra Kaimo reikalų komitetas, todėl ir ten reikėtų keisti. Tai dabar, jeigu mes keisime, tai siūlyčiau pasiruošti balsuoti. Prieš tai per šoninį mikrofoną – J. Bernatonis. Prašau.
J. BERNATONIS (LSDDF). Tai aš nežinau, kaip mes dabar balsuosime. Alternatyviai balsuosime dėl šio projekto?
PIRMININKAS. Taip.
J. BERNATONIS (LSDDF). Aš tiesiog noriu paneigti tą teiginį, kad Žemės ūkio ministerija nesusitvarko. Kaip tik Žemės ūkio ministerija, kaip jūs ir teigiate, tvarkosi ir kreipėsi į STT dėl esamos situacijos. Aš nemanau, kad Aplinkos ministerija susitvarkys geriau. Yra tam tikra praktika, yra tam tikros kompetencijos ministerijų ir būtų gerai, kad ir Seimas laikytųsi tos tvarkos arba ją keistų. Bet jos nekeičia, tik perima svarstyti tie, kurie…
PIRMININKAS. Dėkoju už pareikštas nuomones. Gerbiami kolegos, dabar balsuosime alternatyviai. Kas už tai, kad liktų Kaimo reikalų komitetas kaip pagrindinis, balsuoja už, kas turite kitą nuomonę, kad būtų Aplinkos apsaugos komitetas, balsuojate prieš. (Balsai salėje) Kol vyksta balsavimas, S. Jovaiša gali pasisakyti. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ar mes balsuojame dabar tik dėl vieno šito pateikimo?
PIRMININKAS. Dėl šito dabar, tik dėl šito.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Tik dėl šito. Jeigu laimės aplinka, tai siūlau tada kitus irgi.
PIRMININKAS. Balsuosime dėl kito, taip. Kaimo reikalai laimėjo vienu balsu, tai lieka nepakeista. Ačiū.
17.05 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4911 (pateikimas)
Einame toliau. Dabar kitas darbotvarkės klausimas. (Balsai salėje) Aš jau paskelbiau, kad svarstysime spalio 20 dieną. Kitas darbotvarkės klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4911. Prašau T. Tomiliną į tribūną.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, teikiu Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymą. Jis nėra labai reikšmingas ta prasme, kad nelabai daug žmonių palies šis pakeitimas, tačiau jis ištaisys vieną įstatymo spragą, kuri tikrai trukdo gyventi daliai mūsų talentingų žmonių, moksleivių, kurie mokosi užsienio vidurinėse mokyklose ir negali pretenduoti į visiems Lietuvos moksleiviams taikomą vienodą standartą, kad jie yra atleidžiami arba už juos valstybė sumoka sveikatos draudimo mokestį.
Šiandien, kaip žinome, sveikatos draudimo mokestis yra sumokamas už asmenis iki 18 metų, taip pat už studentus, kurie studijuoja Lietuvos ir užsienio universitetuose. Tačiau yra tokia gyvenimo situacija, kokioje atsidūrė besikreipianti šeima, kai moksleivis, studijuojantis užsienio mokykloje, sulaukęs pilnametystės nebėra draudžiamas sveikatos draudimo mokesčiu ir yra traktuojamas kitaip negu tas pats Lietuvos pilietis, pilnametis, bet jau studentas, studijuojantis užsienio universitetuose ar kolegijose. Šiuo atveju siūlau suvienodinti traktavimą ir tuos ką tik pilnametystės sulaukusius žmones traktuoti taip pat kaip ir studentus, besimokančius užsienio universitetuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą, bet palaukite. S. Jovaiša nori jums užduoti klausimą. Prašau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Tai galima suprasti, kad moksleivis jis bus iki tol, kol mokysis toje mokykloje. Ar čia bus amžiaus cenzas? Ir dar svarbiausias, esminis dėl įsigaliojimo datos. Ten yra vienas straipsnis – iki, kitas – nuo. Ar nebūtų galima, kad iš karto priimtas jis įsigaliotų ir jau veiktų?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Be jokios abejonės, patį įstatymo įsigaliojimą mes numatysime nuo priėmimo, tai yra nuo paskelbimo. Be jokios abejonės, kadangi čia paliečia tikrai nedidelį, labai nedidelį… Čia mes kalbame apie vienetus žmonių, todėl tikrai nei biudžeto ypatingų lėšų, nei kokių didelių teisinių pasekmių nebus. Tačiau ten tie du straipsniai yra susiję su tuo, kad spalio pabaigoje baigiasi vieno įstatymo galiojimas, prasideda kito dėl breksito. Ten buvo daromi kiti pakeitimai, todėl ir būtina sudėti į du straipsnius. Teisės departamentas yra parašęs tas pastabas. Mes atsižvelgsime svarstydami komitete.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ačiū už pristatymą ir atsakymus į klausimus. Dėl motyvų gerbiamas A. Vinkus. Prašau.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami Seimo nariai, noriu atkreipti dėmesį, kad mes Lietuvoje turime gana platų valstybės biudžeto lėšomis draudžiamų asmenų ratą. Šiuo metu valstybės draudžiamų asmenų lyginamasis svoris nuo visų draudžiamųjų sudaro 47 %. Įvertinus tai, kad valstybė už vieną draudžiamą asmenį moka 438 eurus, o vienas dirbantysis moka 1 tūkst. 161 eurą, arba beveik tris kartus daugiau, plečiant valstybės lėšomis draudžiamų asmenų ratą, akivaizdžiai didėja finansinė našta Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.
Nepaisant tokių mano paminėtų aplinkybių, gerbiamo T. Tomilino šiandien teikiama įstatymo pataisa yra logiška ir aš jai pritariu. Savo komentarais apie padėtį dėl valstybės lėšomis draudžiamų asmenų ir neadekvačių valstybės biudžeto įmokų už juos norėjau, pasinaudodamas proga, atkreipti už šią sritį atsakingų politikų dėmesį ir paskatinti iš esmės siekti šios problemos palankesnio sprendimo. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju, pritarta. Siūlomas kaip pagrindinis Sveikatos reikalų komitetas. Svarstysime spalio 15 dieną. Dar per šoninį, prašau, S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Klausimas iš tikrųjų labai elementarus. Prašyčiau, jeigu galima, kad Seimas pritartų svarstyti gal šio mėnesio 24 dieną.
PIRMININKAS. Ne man klausimas, bet aš nežinau, tuoj pažiūrėsiu. Ar mes galime apie tai kalbėti, nes yra tik rytinis posėdis. Ketvirtadienis, man atrodo, apkrautas, ir mes ką tik patvirtinome darbotvarkę. 30 dieną galime, ne, 30 dieną nėra. Tik 29 dieną galime. 29 diena tinka? Galime įtraukti į 29 dieną. Tinka? Taip, keičiame datą į 29 dieną.
17.11 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5172(3) (pateikimas)
Dabar kitas darbotvarkės klausimas – Socialinio draudimo pensijų įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5172(3). Pranešėja – M. Navickienė. Prašom į tribūną.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, noriu jums pristatyti įstatymo projektą, susijusį su socialinio draudimo pensijomis ir indeksavimu. Šio projekto idėja kilo po frakcijų pirmininkų susitikimo su Lietuvos Respublikos Prezidentu, kur buvo iškelta mintis, kad visgi dėl dabartinio įstatyminio reglamentavimo gali kilti kliūčių įgyvendinant indeksavimo procesą ir išmokant pensininkams pakeltas pensijas kitais metais. Todėl registravome įstatymo projektą, kuriuo siūlome išbraukti bendrojo vidaus produkto kitimo tendenciją iš indeksavimo formulės, nes manome, kad šis kriterijus turės labai menką įtaką, tiksliau, visiškai nedarys įtakos Socialinio draudimo fondo biudžeto pajamoms. Bendrojo vidaus produkto rodiklis nėra jokio mokesčio bazė ir, skirtingai nuo darbo užmokesčio fondo, nedaro įtakos „Sodros“ biudžeto pajamoms, todėl manome, kad tikslinga būtų išspręsti šią šiuo metu esančią įstatymo spragą, kad galėtų pensininkai ramiai laukti indeksuotų pensijų.
Tikiuosi jūsų palaikymo. Žinau, kad yra ir kitas kolegų registruotas projektas. Manau, kad verta svarstyti abu projektus.
PIRMININKAS. Nori jūsų klausti vis dėlto G. Skaistė. Nenori jinai klausti ar nori?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Noriu, noriu. Kad įjungė dabar. Ačiū.
Išties mano klausimas gal labiau būtų… Kadangi aš šiam kriterijaus atsisakymui išties pritariu…
PIRMININKAS. Arčiau mikrofono, mes negirdime.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Realaus BVP kriterijaus atsisakymui aš išties pritariu ir suprantu jo logiką, nes jis nėra visgi mokestinių pajamų bazė. Tačiau mano klausimas – kaip jūs vertinate kitą projektą, kur einama link darbo užmokesčio fondų svyravimo atsisakymo? Išties tai jau grėstų tokiu atveju, realios krizės atveju, kai nėra jokių pajamų, o mes visgi, neturėdami pinigų jau dabartiniam pensijų dydžiui, dar planuotume jas didinti. Man atrodo, reikėtų šiek tiek atsargiau žiūrėti. Kokia būtų jūsų nuomonė?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Man atrodo, kad tos diskusijos jau prasidėjo ir Socialinių reikalų ir darbo komitete. Aš manau, tikrai reikia sulaukti ir ministerijos pozicijos tuo klausimu. Man pačiai atrodo, kad esamuoju laiku spręsti darbo užmokesčio fondo įtakos klausimą nėra poreikio, kadangi Finansų ministerijos pateiktose ekonomikos raidos perspektyvose visi rodikliai rodo, kad darbo užmokesčio fondo tendencija nemažės artimiausiais metais, nei ateinančius trejus metus, tai šiaip nėra tokios problemos, kad mes lauktume čia staiga tokio kritimo. Esminis dalykas yra bendrojo vidaus produkto neigiama įtaka, nes jau šiemet matome, kad pagal prognozes mes turėsime neigiamą dydį, todėl reikia išspręsti tai, kas būtent yra problema dabar.
PIRMININKAS. A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, klausykite, dabar jūs esate opozicijoje, bet jeigu taip atsitiktų, kad jau po rinkimų jūs taptumėte pozicija, formuotumėte daugumą, ar neišsigąstumėte priėmę tokį įstatymą? Ar galite garantuoti, kad nežengsite atgal ir po to vėl grįšite prie seno varianto? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš kol kas tikrai nenorėčiau spekuliuoti apie tai, kas bus pozicijoje ar opozicijoje, aš manau, mes dabar turime išspręsti esamą realią problemą tam, kad pensininkai gautų indeksuotas ir didesnes pensijas kitais metais.
PIRMININKAS. T. Tomilinas. Atsisako. Ačiū. Gerbiama V. Ačienė.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Jeigu aš gerai supratau, tai iš indeksavimo jūs eliminuojate bendrąjį vidaus produktą. Peršasi tokia mintis, kad galbūt jisai buvo tam ir įdėtas, kad niekada nebūtų galima indeksuoti. Dabar jūs sakote, kad tai neturi jokios reikšmės tam. Gal darėte kokią nors analizę, kad tikrai tos reikšmės nėra. Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš nesakau, kad tai neturi absoliučiai jokios reikšmės šiaip bendrąja prasme. Aš manau, kad buvo labai gerai, kad prieš daug metų būtent mokslininkai kūrė indeksavimo visą formulę ir principą, kaip jis turi atrodyti, nes tada tikrai reikėjo susieti su tam tikrais ilgalaikiais kriterijais. Aš manau, kad tas laikotarpis, per kurį vertinama pati darbo užmokesčio fondo įtaka, yra pakankama. Bendrojo vidaus produkto atveju tai nėra… Aš norėjau pasakyti, kad nėra įtakos jokiai pajamų mokestinei bazei, kad „Sodros“ biudžetas nesikeičia nuo to, ar rodiklis yra vienoks ar kitoks. Pavyzdžiui, dabar mes matome, kad net ir minimalus bendrojo vidaus produkto nuokrypis į neigiamą pusę galėtų turėti, kaip yra reglamentuota dabar įstatyme, lemiamą reikšmę ir mes negalėtume tiesiog tų indeksuotų pensijų išmokėti.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą ir atsakytus klausimus. Dabar dėl motyvų. G. Skaistė. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties pritariu šiai įstatymo formuluotei. Kaip jau Monika minėjo, realusis BVP nėra jokių mokesčių bazėje ir šiuo atveju, žiūrint ateinančių metų variantą, kai BVP prognozuojamas mažesnis, tačiau darbo užmokesčio fondo augimas yra pakankamas tam, kad būtų galima indeksuoti pensijas. Tai akivaizdu, kad šis įstatymas yra ne populistinis, o vis dėlto labiau atkuriantis pačią loginę indeksavimo formuluotę, kad išties pensijų didinimas turi būti susijęs su realiomis „Sodros“ pajamomis, tai yra kai tų pajamų yra, tada galima indeksuoti. Man atrodo, čia toks visiškai nepopulistinis, nepaisant to, kad čia ateina rinkimai ir mes visi dažnai galvojame, kad visi sprendimai susiję su rinkimais. Tačiau šiuo atveju tai yra visiškai logiškai paaiškinamas dalykas, nes realus BVP pokytis su „Sodros“ pajamomis šiuo atveju nėra visiškai susijęs. Man atrodo, logiška nustatyti tokį kriterijų, kai mes norėdami didinti pensijas, turime turėti tam pakankamai pajamų.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiama R. Baškienė. Gal trumpai?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Aš galiu tik pritarti ir sakyti, kad tai labai reikalingas žmonėms įstatymas, tikrai įvertinant situaciją, kuri šiandien diktuoja, būtent šiandien, pasiruošiant kitiems metams ir duodant žinią, kad mes, šitas Seimas, esame nusiteikę, kad būtų indeksuojama, kad žmonės neturėtų nerimo, kad pensijos galbūt galėtų būti neindeksuojamos. Kolegei nuoširdžiai dėkoju ir manau, kad mums visiems reikia eiti tuo keliu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Balsuojame, balsuojame.“) Balsuojame.
Užsiregistravo 42 Seimo nariai. Balsavo 42 Seimo nariai: už – 42, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Vienbalsiai. Svarstys pagrindinis komitetas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstysime lapkričio 5 dieną, matyt. Ten buvo daugiau. Galime pritarti 5 dienai? Prašo Vyriausybės išvados. Ar reikia Vyriausybės išvados? Galime patvirtinti bendru sutarimu dėl Vyriausybės išvados? Dėkojame. (Balsai salėje) Dabar mes nagrinėjame šį projektą, paskui bus dėl kito. Dėkojame.
17.19 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5184 (pateikimas)
Dabar kitas darbotvarkės klausimas – Socialinio draudimo pensijų įstatymo projektas Nr. XIIIP-5184. Tas pats, tik pristatys T. Tomilinas. Prašom. (Balsai salėje) Kas atsitiko? Tai aš sakiau, mes siūlome lapkričio 5 dieną.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kiek anksčiau negu lapkričio 5 dieną. Tiesiog yra siūlymas šiek tiek paspartinti.
PIRMININKAS. Kai komitetas apsvarstys, tada kitą posėdį. Gerai? Po komiteto apsvarstymo. Gerai, ačiū.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, bendradarbiaudami su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija mes, Seimo narių grupė, parengėme Socialinio draudimo pensijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymą. Skirtingai nuo ką tik pristatyto projekto, mūsų projektas yra kiek platesnis. Jeigu mes jau pradedame koreguoti indeksavimo formulę, tai tikslinga pasiūlyti kiek daugiau manevro laisvės. Kai Vyriausybė gaus abu projektus svarstyti, turės galimybę pasirinkti tinkamiausią modelį.
Mes visi turime politinį sutarimą, kad pensijos šioje situacijoje turi didėti ir tam yra visos ekonominės prielaidos. Bet jeigu mes pažvelgtume truputėlį toliau, o kaip žinote, indeksavimo formulė turi funkcionuoti ilgus metus į priekį, tai pamatytume, kad kai pradės trauktis darbo užmokesčio fondas (tai galės vykti dėl demografinių priežasčių), mes turėsime didžiulę problemą ir pensijos nustos augti. Tam, kad to nebūtų, turime apsvarstyti visus siūlomus scenarijus. Pagal mano siūlomą projektą indeksavimo formulė būtų priklausoma nuo darbo užmokesčio fondo svyravimų trejus metus iki nustatymo ir trejus prognozinius metus, tačiau tų griežtų taisyklių dėl BVP ir „Sodros“ pertekliaus nebūtų taikoma.
Aš manau, kad tai yra tik svarstymo pradžia. Mes turime leisti Vyriausybei apsispręsti dėl tinkamiausios indeksacijos korekcijos, kad ilgus metus į priekį mes būtume priversti, kaip ir bet kuri valdžia būtų priversta, didinti BVP perskirstymą, ieškoti papildomų finansinių šaltinių pensijoms didinti, ne tik griežtai iš socialinio draudimo tarifo ir gyventojų pajamų mokesčio. Būtent apie tai daugybę metų kalbėjo visi ekspertai, norėdami išspręsti skurdo problemą iš esmės, atotrūkio problemą. Mes turime ieškoti papildomų resursų pensijoms didinti.
PIRMININKAS. Jūsų nori klausti G. Skaistė. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kaip jūs pats pripažinote, šioje situacijoje šitas skirtumas tarp vieno ir kito įstatymo projekto neturi reikšmės, nes, priėmus vien tik išbraukimą realaus BVP poveikio, indeksavimas kitais metais vis tiek vyktų, nes nemažėtų darbo užmokesčio fondas. Tuo tarpu jūsų siūlymas yra gerokai drąsesnis ir, sakyčiau, kai kuriais atvejais gali būti netgi pavojingas valstybės finansams, nes atsiranda prievolė indeksuoti pensijas netgi tada, kai pinigų neužtenka einamosioms pensijoms sumokėti. Man atrodo, kad toks imperatyvus nustatymas didinti pensijas bet kokiu atveju yra ganėtinai rizikingas dalykas. Gal vis dėlto reikėtų pirma pagalvoti apie modelį, iš kokių mokesčių finansuoti tą papildomą indeksavimą, jeigu neužtenka surenkamų pinigų, o tik po to priimti tokį imperatyvą. Nes, tarkime, realios krizės atveju tai būtų išsprogdintas biudžetas tikrai.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Be jokios abejonės, mes turime nepamiršti, kad pensijų auginimas taip pat yra vienas iš krizės įveikimo mechanizmų, nes tada, kai stoja ekonomika, tam tikras pensijų pakėlimas gali padėti jai atsigauti. Na, žinote, čia yra ekonominiai dalykai. Ir nebūtinai tas labai griežtas finansinis ribojimas sudarys geriausias prielaidas ekonomikai atsigauti, tai vienas dalykas. Bet mes kalbame, aišku, apie teorinį scenarijų.
Aš siūlau tik pradėti diskusiją, leisti Vyriausybei tiesiog turėti daugiau įrankių, daugiau pasirinkimo galimybių. Žinoma, mes prašysime Vyriausybės išvados, ir ta diskusija Vyriausybėje bus platesnė. Manau, kad mums labai svarbu būtų turėti labiau įpareigojantį pensijų indeksavimo mechanizmą vien dėl to, kad mūsų istorija rodo, kaip lengvai buvo pamirštamas pensijų auginimas ir daugybę metų, daugybę įvairių kadencijų, aš nenoriu konkrečiai įvardinti kokių nors premjerų ar valdžių, bet buvo situacijų, kai ilgus metus po 10, po 20 eurų per visą kadenciją pensijos paaugdavo, po 19 eurų. Tai yra iš tikrųjų labai nereikšmingi skaičiai. Kol nėra to tokio spaudimo dėl indeksavimo formulės, tol paprastai valdžia neieško šaltinių. Jeigu yra spaudimas, šaltiniai bus ieškomi.
PIRMININKAS. Ir nori klausti E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tikrųjų šaltiniai gali būti ieškomi ir turėtų būti ieškomi, bet jeigu jie yra riboti, ar nėra rizikos, kaip ir buvo pasakyta, padaryti problemų biudžetui? Mes buvome priėmę įstatymus, kad būtų prognozuojama situacija, kad būtų prie galimybių pririšta – prie atlyginimų didėjimo, kad neišsibalansuotų sistema.
Šiuo metu, tarkime, jeigu vidutinis atlyginimas nedidės, vėlgi ar galėsime didinti ir turėsime tokią moralinę teisę didinti pensijas? Turi būti subalansuota: turi pajamos tiek dirbančių, tiek pensininkų atitikti tam tikrus kriterijus, o kai tie kriterijai pradeda išeiti iš ribų, mes turime problemų dėl biudžeto.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Atsakydamas į jūsų klausimą turiu pasakyti, kad bet kuris sprendimas yra politinio prioriteto klausimas. Jeigu jūs norėsite nedidinti pensijos ir turėsite daugumą, galėsite pakeisti šį įstatymą ir nedidinti. Tačiau būtent pensijų kėlimas ilgus metus nebuvo prioritetas ir mes turime tokią didžiulę atskirtį. Dabar akivaizdu, kad prioritetai yra pasikeitę: pensijoms didinti ir Prezidentas, ir Seimas, ir Vyriausybė teikia ypatingą reikšmę, nes mes turime spręsti esminę socialinio atotrūkio ir atskirties problemą. Kaip žinote, jūs patys ne kartą kartojote skaičius, vis dėlto vyresnio amžiaus žmonės labiausiai rizikuoja patirti socialinę atskirtį, todėl mes turime strateginę užduotį gerinti jų socialinę padėtį. Dėl to tų labai griežtų taisyklių laikymasis yra problemiškas. Mes juk nekalbame apie tai, kad viršysime galimybes. Tiesiog tie saugikliai, kurie įkelti, yra susiję su rezervo fondo rodikliais, mes turime didžiulį perteklių, mes galime turėti didžiulį perteklių, bet neturėti galimybės didinti pensijų. Todėl siūlau svarstyti visus variantus.
PIRMININKAS. Ir R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Lyginant šiuos metus pagal anuos metus, per pastaruosius aštuonis mėnesius apie milijardą dabar mažesnis surinkimas, bet išsiaiškinau, kad dėl karantino poveikio šiek tiek nusikėlė mokesčiai į priekį. Ar šitas dalykas turės tam tikrą poveikį, ar ne? Nors „Sodroje“ ganėtinai stipriai guli virš pusės milijardo, kurie yra neliečiami. Gal galėtumėte šiek tiek pakomentuoti, ar bus tam tikras poveikis?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Kaip jūs žinote, bazinių pensijų dalis yra mokama iš valstybės biudžeto, tai yra mūsų sprendimas padarytas prieš dvejus metus. Todėl mes turime galvoti, kad biudžeto padėtis, taip pat ir BVP augimo dinamika, turi tiesioginį poveikį valstybės finansinėms galimybėms, todėl mes neturime savęs klaidinti, kad jeigu eliminuojame BVP, viskas yra puiku. Ne. Viskas daro įtaką valstybės finansinėms galimybėms, bet mes turime turėti manevro laisvę, turime turėti galimybes ilgus metus į priekį didinti pensijas ir, kaip minėjau, stengtis didinti BVP perskirstymą, turint tokį strateginį tikslą.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam už įstatymo projekto pristatymą. Dabar dėl motyvų – R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš labai trumpai, pagrindiniai akcentai. Tikrai pritariame idėjai, kuri ir ankstesniame projekte, ir šiame yra svarbi ir reikalinga.
Antra. Reikia būtinai Vyriausybės išvados ir šiuos abu įstatymų projektus sujungti, ir rasti geriausią sprendimą.
Trečia. Reikia suprasti ir pasidžiaugti, ko gero, kad „Sodros“ rodikliai jau dabar rodo, kad rezervas yra stabilus ir nekintantis. Mes įsipareigojame jo tikrai nemažinti, na, nebent kokie netikėti veiksniai. Ir dar. Kiekvieną mėnesį mes jaučiame, kaip išlaidų ir pajamų santykis mažėja. Vadinasi, vėlgi rodo stabilumą ir tikslą, kurio mes siekiame, kad pensijos gali būti kompensuojamos ir kad šie du įstatymų projektai (jau kalbu apie du, nes jie sueina į vieną visumą) iš tikrųjų galėtų pasitarnauti mūsų žmonių ramybei ir žinojimui, kad pensijos bus indeksuojamos.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, siūlomas kaip pagrindinis komitetas svarstyti Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Po pateikimo pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Ačiū. Kaip pagrindinis komitetas svarstyti siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Dar reikalinga Vyriausybės išvada. Ir svarstysime… Po svarstymo komitetuose iš karto bandysime įtraukti į mūsų darbotvarkę. Pritarta bendru sutarimu? Ačiū.
17.31 val.
Seimo narių pareiškimai
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo narių pareiškimai. Gerbiamas J. Imbrasas.
J. IMBRASAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, ilgai nekalbėsiu. Trumpai. Sekmadienį man teko dalyvauti susitikime su Labanoro bendruomene. Piliečiai labai susijaudinę, maldavo – stabdykite miškų kirtimus. Piktinasi. Bandžiau juos raminti. Štai šiandieną atsiuntė vaizdelius, kaip atrodo Labanoro sengirė. Palikta viena 200 metų senumo pušis, visa kita – tuščia. Didžiausia technika išniokojusi mišką. Atsiuntė man ir žemėlapį, kaip atrodo plynieji kirtimai Lietuvoje. Raudona spalva. Ir ten raudona spalva kas dieną vis intensyvėja. Viršuje dar yra Latvijos teritorija, ten raudonos spalvos intensyvumas daug didesnis. Mes bandome vytis Latvijos situaciją.
Taigi, aš šiandien paprašiau Aplinkos apsaugos departamento vadovės, kad ji per savo tarnybas… Tiesa, šiandien prieš tai man paskambino verkdami bendruomenės nariai, sako, naktimis kertama šalia tos sengirės, toliau įjungus šviesas naktimis vyksta dideli kirtimai. Aš paprašiau, kad nusiųstų savo departamento kontrolierius patikrinti, ar yra leidimai, ar čia yra kitaip veikiama, ar čia yra viskas tvarkinga. Šiandien mane kompetentingi žinovai patikino, kad Lietuva šiandien pažeidžia tris Europos direktyvas. Mūsų valstybė yra įpareigota, nes yra trys pažeidimai, nuolat informuoti visuomenę apie pasikeitimus miškuose, kokie pasikeitimai dėl aplinkos, gamtosaugos, ar į gerą, ar į blogą pusę. Iki šiol buvo viena LRT laida, kuri apie tai nors iš dalies informuodavo, šiandieną nebėra ir tos laidos. Taigi mes toliau darome pažeidimus nenorėdami informuoti visuomenės, nors mus įpareigoja mūsų narystė Sąjungoje, ir mes to nenorime daryti. Kam įdomu, kaip atrodo Lietuvos vaizdelis, aš jums noriu… Patys galite atsiversti puslapį, jis vadinasi Global Forest Change, University of Maryland (Amerikos miestas). Ten galite atsiversti ir tą vaizdelį pamatysite. Labai kviečiu pasižiūrėti ir susimąstyti apie šitas tendencijas, kurios šiandien vyksta. Aš nemanau, kad čia yra vien tiktai reformos rezultatas. Manau, kad rezultatas yra, ko gero, pagrindinis, kai kažkada (neatsimenu, kuri valdžia tuo metu Seime buvo) buvo grąžinta, vietoj žemės privatiems atiduotas miškas. Be padorių miškininkų, kurie miškus tvarkingai, ūkiškai prižiūri, yra nemaža dalis vertelgų, kuriems miškas yra pinigų krūva. Trumpai tiek. Dėkui už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, išklausėme Seimo nario pareiškimą.
Dabar registruojamės.
Užsiregistravo 33 Seimo nariai. Šios dienos popietinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.