LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 67
STENOGRAMA
2017 m. gegužės 30 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotoja I. DEGUTIENĖ
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai. Pradedame 2017 m. gegužės 30 d., antradienio, rytinį plenarinį posėdį. (Gongas) Prašome registruotis.
Užsiregistravo 96 Seimo nariai.
Prieš pradedant darbotvarkės tvirtinimą, noriu pasidžiaugti ir pasveikinti mūsų visų vardu mūsų jaunąjį kolegą R. Žemaitaitį, šiandien švenčiantį 35-ąjį gimtadienį. (Plojimai)
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Sveiki, gerbiamieji kolegos! Tradiciškai iš tikrųjų noriu padėkoti. Ačiū už sveikinimus ir, kaip sako, apie vietą ir laiką atsiųsiu žinutę. Kol kas dar draudimo nėra, galioja laisvė! Sėkmės.
10.01 val.
Informaciniai pranešimai
PIRMININKĖ. Išties gera nuotaika. Pranešimas, apie kurį privalau informuoti Lietuvos Respublikos Seimą. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 1, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo 91 straipsniu įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti.“ Noriu pasakyti, kad šis klausimas įtrauktas į mūsų šios savaitės, ketvirtadienio, posėdžio darbotvarkę.
10.02 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2017 m. gegužės 30 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Per šoninį mikrofoną – M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Aš norėjau paprašyti iš rezervinių klausimų įtraukti į pagrindinę rytinio posėdžio darbotvarkę paskutiniu klausimu Vaikų išlaikymo fondo įstatymą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Aptarsime jūsų pasiūlymą. Gerbiamoji G. Skaistė. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš dėl Užimtumo įstatymo. Prieš aštuonias dienas įregistravau dėl šio įstatymo pataisą, o pagal Statutą pataisos, kurios užregistruotos prieš 48 valandas iki Seimo posėdžio, privalo būti apsvarstytos pagrindiniame komitete. To padaryta nebuvo, todėl prašau išbraukti iš šios dienos darbotvarkės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolega M. Adomėnas. Prašau.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, frakcijos vardu prašome išbraukti darbotvarkės 2-5, 2-6 klausimus, projektus Nr. XIIIP-752 ir Nr. XIIIP-696.
PIRMININKĖ. Neskubėkite, 2-5, 2-6.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Projektus Nr. XIIIP-752 ir Nr. XIIIP-696, kaip įtvirtinančius atžangą aukštajame moksle.
PIRMININKĖ. Čia jūsų nuomonė, o dėl siūlymo mes balsuosime. Kolegos, daugiau pasiūlymų nėra.
Pirmasis buvo M. Majausko pasiūlymas Vaikų išlaikymo fondo įstatymą Nr. XIIIP-721, rezervinį 6 klausimą, perkelti į pagrindinę darbotvarkę. Gal galime bendru sutarimu, nes pasirašė 47 Seimo nariai? Jeigu mes spėsime, tai rytiniame posėdyje paskutiniuoju klausimu galėtų būti svarstomas šis svarbus rezervinis klausimas, pateikimas. Galime sutarti bendru sutarimu? Galime.
Antras pasiūlymas buvo G. Skaistės dėl Užimtumo įstatymo. Ji teigia, kad nebuvo apsvarstytas jos pasiūlymas, ir prašė išbraukti iš darbotvarkės. Išties komitetas nesuskubo apsvarstyti ir komiteto pirmininkas A. Sysas mums pasakys, kodėl taip atsitiko.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, pirmiausia pataisa užregistruota ne prieš aštuonias dienas, o 24 dieną 14 valandą. Paskaičiuokite. Po komiteto posėdžio. Aš manau, kad paprasčiausiai šiandien dvi valandos bus skirtos Darbo kodeksui ir jo lydimiesiems, iki užimtumo neprieisime, o rytoj bus komiteto posėdis ir apsvarstysime. Nematau čia jokios problemos.
PIRMININKĖ. Jūs siūlote šiandien nesvarstyti Užimtumo įstatymo projekto? Nepaisant to, 48 valandos iš tikrųjų praėjo ir komitetas, beje, galėjo svarstyti. Bet jeigu būtų toks sutarimas, dėl kurio prašau vis tiek balsuoti… G. Skaistė siūlė frakcijos vardu ir komiteto pirmininkas taip pat siūlė Užimtumo įstatymą svarstyti ketvirtadienį, nes trečiadienį galėtume pritarti pasiūlymui. Ar jūs turite kitokią nuomonę? (Balsai salėje) Statutas, deja, reikalauja kitaip, gerbiamas…
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, aš tikrai nesiruošiu jūsų mokyti ir nusižengti Statutui.
PIRMININKĖ. Tą ir noriu pasakyti.
A. SYSAS (LSDPF). Paprasčiausiai siūlau… Jeigu ateisime iki šio klausimo svarstymo, nesvarstysim, bet nemanau, kad mes suspėsime. Yra pakankamai Darbo kodekso pataisų, kad tų dviejų valandų užteks ir Užimtumo įstatymui svarstyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Tą ir norėjau siūlyti. Užimtumo įstatymą mes svarstysime ketvirtadienį.
Ir dar vienas pasiūlymas buvo M. Adomėno, kuris siūlė frakcijos vardu išbraukti 2-5 klausimą – Mokslo ir studijų įstatymą ir 2-6 klausimą – taip pat Mokslo ir studijų įstatymo projektą (Nr. XIIIP-752 ir Nr. XIIIP-696). Dėl šio pasiūlymo prašau balsuoti. Kas už tai, kad išbrauktume minėtus įstatymų projektus, kuriuos Tėvynės sąjungos vardu siūlė išbraukti M. Adomėnas?
Balsavimo rezultatai: balsavo 106 Seimo nariai, už išbraukimą pasisakė 38 Seimo nariai, prieš – 47, susilaikė 21. Minėti įstatymų projektai (darbotvarkės 2-5 ir 2-6 klausimai) darbotvarkėje lieka.
P. Urbšys. Prašau.
P. URBŠYS (LVŽSF). Mano balsas prieš.
PIRMININKĖ. Jūsų balsas prieš. Stenogramoje tai parašysime. Galime bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę? Galime. Dėkoju.
10.07 val.
Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21, 23, 31, 32, 38, 40, 41, 43, 48, 52, 53, 57, 63, 65, 71, 72, 73, 75, 76, 79, 112, 114, 115, 117, 120, 127, 144, 147, 168, 169, 171, 179, 181, 185, 195, 197, 204, 209, 217, 221, 237, 240, 241, 242 ir 250 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-587(2) (svarstymas)
1-2a klausimas, projektas Nr. XIIIP-587(2), sujungti projektai Nr. XIIIP-587, Nr. XIIP-4725 ir Nr. XIIP-4752 – Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso tam tikrų straipsnių, kuriuos jūs matote, pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu pagrindinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką A. Sysą pateikti komiteto išvadą.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, komitetas, gavęs Vyriausybės projektą dėl kai kurių Darbo kodekso straipsnių pakeitimo, kartu svarstė ir anksčiau įregistruotus du įstatymų projektus. Juos, kaip ir sakė pirmininkė, sujungėme, po to, po svarstymo komitete, dar kartą buvo kreiptasi į Trišalę tarybą. Trišalė taryba išreiškė savo poziciją dėl dešimties straipsnių, kurių nebuvo pirminiame variante, iš jų septyniems Trišalė taryba arba pritarė, arba susitarė. Komitetas pakartotinai svarstė likusius tris klausimus, dėl kurių nebuvo pasiekta sutarimo Trišalėje taryboje. Trišalėje taryboje nesutarimų yra ir daugiau, bet būtent tie, kurie atėjo į Seimą, yra trys.
Pirmasis – dėl nekonkuravimo, t. y. kad nekonkuravimo sutartį būtų galima taikyti ne tik pasibaigus darbo sutarčiai, bet ir darbo metu.
Antra nuostata, dėl kurios nesutarta, yra darbuotojų atstovavimo ir gynimo klausimai. Dabartiniame kodekse yra siūloma, kad turėtų papildomą apsaugą nuo atleidimų, darbo užmokesčio ir kitų dalykų iš principo tik vienas asmuo, t. y. arba profsąjungos pirmininkas, arba Darbo tarybos pirmininkas, arba darbuotojų atstovas. Siūlymas vis dėlto išplėsti, nes jeigu mes visi sakome, kad kolektyvinių sutarčių trūksta, kad gynimas yra per silpnas, kad tą apsaugą gautų darbuotojų atstovai, kurie dalyvauja renkamuose organuose, dalyvauja derybose, buvo pasiūlyta išplėsti tą ratą. Čia nesutarimas.
Trečias klausimas, dėl kurio yra nesutarta, yra dėl streiko skelbimo ir galimo lokauto. Vis dėlto nemanau, kad po penkių darbo dienų būtų galima nutraukti streiką leidus darbdaviui priimti naujus žmones, neleisti buvusiems darbuotojams patekti į darbo vietas. Yra trys esminiai ginčai. Aš manau, nesigilinsiu dabar, ką komitetas svarstė. Galiu tik parodyti išvadą, jūs ją galite pasižiūrėti internete. Iš viso yra 200 puslapių. Yra gauta begalė suinteresuotų organizacijų – profesinių sąjungų, darbdavių, Investuotojų forumo, pavienių fizinių asmenų siūlymų keisti Darbo kodeksą.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip sakiau, apsvarstęs Vyriausybės projektą ir du anksčiau registruotus, visus kitus pasiūlymus, kurie nebuvo šituose trijuose projektuose, siūlo dar kartą grąžinti į Trišalę tarybą (tuo labiau kad bus nauja Trišalė taryba), kuri galėtų juos apsvarstyti ir, jeigu bus noras ir sutarimas, grąžinti į Seimą jau po liepos 1 dienos ir koreguoti vieną ar kitą nuostatą. Manau, kai mes svarstysime Darbo kodeksą pastraipsniui, bus galima kalbėti plačiau, o šito Darbo kodekso pirmajam variantui pritarta: 5 – už, prieš nėra, susilaikė 3. Kai mes svarstėme pataisas, kurios atėjo pakartotinai iš Trišalės tarybos, irgi nebuvo vieningo sutarimo. Buvo skirtingas balsavimas, bet mes šitiems siūlymams esame pritarę. Taigi kviečiu įsitraukti į darbą ir šiandien baigti svarstymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamasis pirmininke, už komiteto pateiktą išvadą. Papildomų komitetų nebuvo paskirta ir išvadų nėra.
Skelbiame diskusiją. Ar galime sutarti bendru sutarimu? 11 Seimo narių užsirašė diskutuoti. Skiriame iki valandos laiko ir kalbėsime proporcingai pagal frakcijas, kaip esame įpratę. Galime sutarti? Galime. (Balsas salėje) Gerbiamas kolega, aš tiesiog galiu pacituoti, kas nežino, Statuto 105 straipsnį „Diskusijų organizavimo tvarka“. Užsirašome pagal eilę, tačiau posėdžio pirmininkas gali keisti šitą eilę proporcingumo principu. Labai noriu, kad kalbėtų frakcijų vardu visi kolegos, todėl pirmąjį pagal didžiausią frakciją kviečiu Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovą T. Tomiliną. Jums – 7 minutės. Prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, labai džiaugiuosi, kad mes padarėme tai, ką žadėjome. Šiandien dar neatėjo liepos 1 diena, o mes finišo tiesiojoje ir svarstome Darbo kodekso pataisas, kurios padės profesinėms sąjungoms ir darbuotojams daug efektyviau ginti savo teises ir sudarys sąlygas svarbiausioms Lietuvos problemoms spręsti.
Kaip jūs turbūt pastebėjote, spaudimo iš visuomenės, nepasitenkinimo, kritikos yra kur kas mažiau nei pernai, kai mes svarstėme Darbo kodekso atidėjimo klausimą. Taip, ne viskas padaryta idealiai. Taip, yra skirtingos nuomonės, skirtingi socialinių partnerių interesai. Aš visada norėjau, kad mes ir suprastume, kad tie interesai visada ir išliks skirtingi. Niekada darbdavių interesas nesutaps su profesinių sąjungų, darbuotojų atstovų interesais. Niekada konservatoriaus interesas nesutaps su socialdemokrato interesais. Tai yra normalu, kai valstiečiai ginčijasi su liberalais. Tai yra normalu, tai yra norma. Tuos interesus mes tiesiog turime labai aiškiai ir viešai išdėstyti, labai aiškiai jiems atstovauti. Kaip čia, salėje, mes randame kompromisus, taip ir socialiniai partneriai Trišalėje taryboje rado kompromisus.
Leiskite jums papasakoti, kaip viskas vyko. Galbūt šiek tiek turėjome tam tikrų neaiškumų komunikuojant tą procesą. Tikrai buvo labai intensyvus darbas Trišalėje taryboje. Pirmas etapas po mūsų atidėjimo – Vyriausybė pasiūlė eiti evoliucijos keliu, o ne revoliucijos, negriauti didžiulio įdirbio, padaryto praėjusios kadencijos ekspertų. Buvo nuspręsta pasiūlyti taisyti mūsų priimtą Darbo kodeksą. Pačioje pradžioje socialinių partnerių nuotaikos buvo labai niūrios. Niekas netikėjo, kad įmanoma susitarti, kad įmanoma susiderėti, kad viena ar kita pusė eis į kompromisus, bet baimės ir nuogąstavimai nepasitvirtino. Kai socialiniai partneriai pajuto, kad šis procesas turi prasmę, atsirado nuolaidų, atsirado tam tikrų įsipareigojimų vienų kitiems ir jau metų pradžioje mes gavome Seiman produktą, t. y. susitarimą dėl to, ką reikėtų keisti Darbo kodekse Vyriausybės projektų pagrindu.
Prasidėjo procesas Seime. Socialinių reikalų ir darbo komitetas labai korektiškai nusprendė sujungti visus iki šiol svarstytus projektus – ir gerbiamo pono R. Dagio, ir gerbiamo pono A. Syso, ir mes balsavome dėl visų šių projektų nuostatų. Net ir tų, kurios nesutapo su Vyriausybės pasiūlyta darbotvarke ir sąrašu. Taigi komitete buvo svarstyta daugiau. Skirtingai nuo prieš tai taikytos praktikos, mes grįžome į Trišalę tarybą su tais sprendimais, kurie buvo padaryti Socialinių reikalų ir darbo komitete, Trišalė taryba vėl juos apsvarstė ir vėl įvyko derybos. Vėl nusileido viena pusė, tam tikrų rezultatų pasiekė kita. Pavyzdžiui, galiausiai buvo surastas kompromisas dėl Prezidentės veto nuostatos dėl laikinų įdarbinimo įmonių licencijavimo, surastas kompromisas, tenkinantis visas puses.
Kartu Trišalėje taryboje prasidėjo kitas labai svarbus procesas. Gal jūs pastebėjote, gal ne, bet Trišalė taryba pradėjo svarstyti susitarimą (kaip aš jį vadinu) dėl algų kėlimo. Man svarbiausias, iš esmės žūtbūtinis mūsų šalies ateities klausimas yra algos. Kaip jūs žinote, didžiausia mūsų problema, kad pajamų nelygybė yra tokia, kokia yra, ir pagal tuos rodiklius mes sistemiškai atsiliekame nuo Vakarų Europos. Auga kainos, bet atlyginimai, taip galima sakyti, stovi vietoje.
Aš labai noriu jūsų paprašyti galbūt užblokuoti Laisvosios rinkos instituto elektroninius laiškus, kuriuos jie siunčia ir nuolat manipuliuoja informacija. Aš siūlyčiau… Aš jums išdalinsiu paskaityti Europos Sąjungos profesinių sąjungų tyrimo centro studiją apie tai, kodėl Rytų Europoje yra tokia baisi emigracija, ypač iš tokių šalių kaip Lietuva. Čia yra pateiktos labai aiškios išvados. Pagrindinė problema yra nesugebėjimas derėtis dėl atlyginimų. Tai iš esmės yra socialinių partnerių neįgalumas išsiderėti geresnių atlyginimų. Šiuo procesu mes įgaliname, realiai įgaliname Trišalę tarybą ir pradedame derybas dėl konkrečių susitarimų šakose, regionuose, profesijų grupėse. Šitame tyrime pasakyta, kad nuo 2008 metų iki 2015 metų Lietuvoje sparčiai augo produktyvumas, tačiau algos skaičiuojant realia verte…
PIRMININKĖ. Jau laikas!
T. TOMILINAS (LVŽSF). …nepadidėjo visai, net šiek tiek sumažėjo. Aš siūlau pritarti komiteto pozicijai, o dėl trijų paskutinių mūsų nesutarimų iki priėmimo surasti kompromisą Trišalėje taryboje ir socialinis dialogas taps realybe.
PIRMININKĖ. Dėkoju T. Tomilinui. Kviečiu Lietuvos socialdemokratų frakcijos vardu kalbėti A. Sysą. Jums septynios minutės.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, reikėtų pradėti nuo to, kad viešojoje erdvėje visi paskutiniu laiku kalbėjo apie naują Darbo kodeksą. Tai norėčiau pasakyti, kad naujas Darbo kodeksas priimtas lapkričio mėnesį, ir mes jo viso nesvarstėme. Mes svarstėme pataisų paketą, bet ne naują Darbo kodeksą. Tai bent jau mes, kaip įstatymų leidėjai, įsikalkime sau į galvą, kad tokių pataisų bus ne viena, nes darbo santykiai yra nuolat kintantis dalykas, vienų noras parduoti brangiau darbo jėgą, kitų pigiau nupirkti. Išliks ir po mūsų, ir dabar.
Naujas Darbo kodeksas bet kokiu atveju liepos 1 dieną įsigalios. Priklausomai nuo to, jeigu mes pateiksime daugiau pasiūlymų, jis bus gal ne toks liberalus, kurį daugelis eidami į rinkimus labai stipriai kritikavote ir už tai gavote papildomų bonusų. Tai kaip tik į tai norėčiau atkreipti dėmesį.
Kaip sakiau, yra pateikti siūlymai. Jeigu mes žiūrėtume į patį įstatymo projektą, kurį mes šiandien svarstysime, tai Vyriausybės projekte yra labai daug techninių klaidų, nes pakeitimas Vyriausybės socialinės apsaugos ir darbo ministru aštuoniuose straipsniuose esminio dalyko nekeičia – nuo to, kas priims sprendimą, nei darbo užmokestis padidės, nei pasitenkinimas darbu.
Yra ir kitokių dalykų. Džiaugiuosi, kad Trišalėje taryboje sutarta dėl profesinių sąjungų atstovavimo ir darbo tarybų specialiai nekūrimo, jeigu profesinės sąjungos sudaro daugiau kaip vieną trečdalį narių. Bet iš principo visas šitas svarstymas man sukėlė šiek tiek keistą būseną, todėl ir noriu atkreipti dėmesį. Buvo panaudotas visiškai naujas žanras, kai po komiteto sprendimo tas komiteto sprendimas dar kartą buvo svarstomas Trišalėje taryboje. Tai yra precedentas, kurio niekada nebuvo Seimo praktikoje per tuos 20 metų, kiek aš buvau Seime. Gal tai ir gerai, aš sveikinu bet kokį trišalį bendradarbiavimą, buvau visų trišalių tarybų nariu, ne tiktai stebėtoju, jas kūriau ir suprantu, kam jos reikalingos ir kokią funkciją jos atlieka. Bet Trišalė taryba tikrai yra patariamasis organas, politinius sprendimus čia ir dabar priima Seimas! Ne Trišalė taryba, sakau! Todėl sveikinu bet kokį bendravimą, pasiūlymus ir viską, bet politinį sprendimą mes turėsime priimti. Jeigu mes matome, kad yra skirtingas balansas, nes mes pradėjome svarstyti ne šiandien galiojantį Darbo kodeksą, o kritikuotiną Darbo kodeksą, kurį priėmėme lapkričio mėnesį, apeliuoti į tai, kad mes kažką susitarėme, maža.
Apskritai man labai keista, kaip Trišalei tarybai svarstyti buvo išdalintas projektas, iš karto pateiktas ne Trišalės tarybos projektas, o projektas, kurį reikia pataisyti taip, kaip kažkas nori. Autoriaus nėra, niekas neprisiima autorystės. Jeigu jau Trišalė taryba yra toks patariamasis organas ir net sprendžiamasis, tai leiskite jai pačiai nuspręsti, koks straipsnis geras, o koks blogas. Labai kritikavote praeitą valdžią už darbą su lobistais, bet kai žiūriu į tai, kas ir kaip buvo padaryta, tai analogiškas grėblys stovėjo ant kelio ir būtinai reikėjo ant jo užlipti. Gerbiamieji, kai mes daug šnekame apie trišalį bendradarbiavimą, tai tada gerbkime trišalius partnerius ir nekiškime paruošos projekto, kurį reikia pataisyti taip, kaip kai kam kažkam reikia. Aš manau, Trišalė taryba surado tam tikrus kompromisus pati, be šitų siūlymų.
Taigi bet kokiu atveju aš sakiau, kad Darbo kodeksas įsigalios, mūsų pataisos gali tik jį sušvelninti – kiek mes priimsime pataisų, tiek mažiau jis bus liberalus. Ir toliau lieka, mano galva, neišspręstų klausimų ir be valdžios įsikišimo šitie dalykai nebus išspręsti, nes trišaliai partneriai nesutars dėl tokių dalykų, pavyzdžiui, dėl darbo tarybų. Eksperimentas nepasisekė. Mes toliau bandysime eksperimentuoti, tik dabar privalomu būdu, kad įstaigoje ir organizacijoje, turinčioje daugiau kaip 20 darbuotojų, turi būti sukurta Darbo taryba. Per prievartą nelabai kas išeis arba jeigu išeis, tai bus šiek tiek iškreipta, todėl vėliau ar anksčiau, manau, mes vėl grįšime prie tų darbo tarybų, ar tikrai jos būtinos.
Džiaugiuosi, kad mes šiek tiek liberalizuojame streikus, kurie Lietuvoje nevyksta. Vienintelis rimtesnis streikas buvo Trakų kultūros namuose, kai ten streikavo visą mėnesį. Tai mūsų ekonomikai ir politiniam gyvenimui nelabai ką padėjo, bet toks streikas buvo, o taip streikų nėra. Mes gi prarandame darbo jėgą, jeigu darbo jėga negali susiderėti dėl normalaus atlyginimo, o turbūt nereikia niekam įrodinėti, kad mūsų atlyginimai yra mažiausi, tai sudarykime galimybes darbuotojams realiai ginti savo teises per tradiciškai, europietiškai, pasaulietiškai nustatytus institutus. Streikas yra galimybė kraštutiniu atveju pareikšti savo poziciją, todėl priimti lietuvišką lokauto variantą, manau, būtų pats prasčiausias dalykas.
Kadangi laikas baigiasi, aš labai norėčiau visus paagituoti paprasčiausiai balsuoti už tas pataisas, kurios yra pateiktos, kurioms kartais ir komitetas nepritaria, bet jeigu mes tikrai norime, kad profesinės sąjungos būtų stipresnės, kad darbuotojai būtų apginti, tai tos pataisos skirtos tam. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju A. Sysui. Kviečiu Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovą, frakcijos vardu Z. Jedinskį. Jums septynios minutės.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, mūsų frakcija turbūt vienintelė, kuri pasisako prieš bet kokį galiojančio Darbo kodekso liberalizavimą, nes mes neišgirdome nė vieno argumento, nė vieno motyvuoto atsakymo, kodėl dabar reikia keisti galiojantį Darbo kodeksą. Ir galiojant dabartiniam Darbo kodeksui Lietuvoje yra šimtai įmonių, kurios puikiai tvarkosi, sukuria darbo vietas, generuoja pelną. Galėčiau pateikti labai daug pavyzdžių, bet pateiksiu tik vieną. Pabradėje yra angliško kapitalo įmonė, kurioje dirba apie 2 tūkst. darbuotojų, įmonė moka atlyginimus, kuria darbo vietas. Jei neužtenka darbo jėgos, veža iš Vilniaus, iš aplinkinių rajonų, ypač specialistus. Vadinasi, problema ne Darbo kodeksas. Tada kyla klausimas, dėl ko, koks reikalas?
Šito projekto iniciatoriai mums teigia, kad reikia liberalizuoti kodeksą, kad būtų pagerinta verslo aplinka. Gerbiamieji, pernai Pramonininkų konfederacijos suvažiavime, aš ten dalyvavau, buvo pateiktas visas paketas pasiūlymų, kaip gerinti verslo aplinką. Tai yra ir mokesčių reforma, švietimo reforma, energetikos kainų mažinimas. Kodėl buvusi ir, keisčiausia, dabartinė valdžia pasirinko patį prasčiausią kelią, t. y. gerinti verslo aplinką dirbančiųjų sąskaita. Galbūt, kad mūsų, reikia pripažinti, labai silpnos profsąjungos, kad darbuotojams tinkamai niekas neatstovauja. Dar girdėjau darbdavių tokią nuomonę, kad reikia liberalizuoti Darbo kodeksą, kad atvažiuos dirbančiųjų iš trečiųjų šalių ir dirbs čia už minimalų atlyginimą. Dirbs be jokių garantijų. Gerbiamasis premjere, kreipiuosi į jus. Gerbiamasis premjere, į jus kreipiuosi! Jūs per savo rinkimų kampaniją esate pasakę, kad dėl mūsų godumo mes išvarėme juos iš Lietuvos. Gerbiamasis premjere, jūs turite pranašo gebėjimų.
Taigi mes pasisakome už kiekvieną pataisą, kuri bus dirbančiųjų naudai, mes balsavome už Prezidentės vetuotą Darbo kodeksą su tomis pataisomis, mes balsuosime prieš bet kurį dirbančiųjų sąlygų pabloginimą, ir apskritai mūsų nuomonė yra tokia, kad Darbo kodekso keisti nereikėjo, reikėjo paimti atskirus straipsnius, kurie galbūt jau neatitinka šiuolaikinės situacijos, ir svarstyti. O kas dabar įvyko? Įvyko chaosas. Ir tai, kad gerbiamieji valstiečiai ir žalieji džiaugiasi, kad viskas yra ramu, kad nėra streikų, nėra protestų, čia tiesiog jūs puikiai sugebėjote viską padaryti tyliai per Trišalę tarybą, o rezultatas bus toks, kokį žadėjo mums premjeras, – mes išvarysime dirbančiuosius iš Lietuvos.
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Kviečiu Mišrios Seimo narių grupės vardu kalbėti A. Maldeikienę. Prašau, jums septynios minutės.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Balsuoti už pateiktą Darbo kodekso redakciją negaliu. Tiesa, negaliu ir balsuoti prieš. Taigi lieka vienintelis kelias – atsitraukti ir susilaikyti, ir tas kelias iš esmės aiškiai rodo gilų vidinį pasipriešinimą tam, kas ir kaip, visų pirma kaip, daroma su mano Tėvyne.
Kiekvienas dokumentas, kuris svarstomas šioje salėje, neišvengiamai apima kelias susipynusias, tvirtai susijusias plokštumas – moralinę, ekonominę ir teisinę.
Iš tiesų, kai sėdi šioje salėje, palaipsniui trūkinėja ryšiai ne su gyvenimu, kaip dažnai mėgsta kalbėti žmonės, o su elementariais moralės klausimais, kurie ir yra esminiai. Etinius dalykus ima stelbti techninės detalės ir jos galiausiai eliminuoja bet kurio veiksmo prasmę. Išskirtiniais atvejais, o šis yra kaip tik toks, moralinė plotmė svarbiausia: dabar ir šioje Lietuvos istorijos vietoje mes privalome kalbėti ne tiek apie teisines formas, kurios leistų kurti palankesnes ūkininkavimo sąlygas atskiroms verslo grupėms, kiek apie tautos išgyvenimo mechanizmus. Taigi atsakymą, pritarti ar ne svarstomoms pataisoms, privalėtų nulemti atsakymas į kitą klausimą, ar jos padidins finansinį ir emocinį dirbančių žmonių saugumą, ar tik dar kartą bandys paramstyti griūvančią netvarią esamą socialinę ekonominę tikrovę, kurios rezultatas – nesustabdomai auganti šalį paliekančių žmonių minia ir tik šiemet kasdien emigruojantys 193 žmonės, o tai pusšimčiu daugiau nei pernai.
Ketvirtadienį šioje salėje skaitėme Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininko arkivyskupo G. Grušo gražius žodžius apie solidarumą (lapelis buvo ant stalo padėtas): „Mūsų visuomenė pamiršo, ką reiškia solidarumas. Yra kovų, kurių nelaimėsime, jei stiprieji nesutiks prisiimti naštos kartu su silpnaisiais.“ Nežinau, kokios priežastys lemia, kad drąsiai ir viešai už pagarbą gyvybei ir prieš kai kurias socialines negeroves kalbanti Lietuvos Katalikų Bažnyčia visada nutyla susidūrusi su tokia įprasta didelės dalies verslo panieka darbuotojui, kuriam net tada, kai pelnai tikrai dideli, dažnai mokami trupiniai ir kuris yra paliekamas gyvenimo užribiuose, vos netenka darbo, suserga ar patiria negalią.
Tad primenu, jog Katalikų Bažnyčia vienareikšmiškai daugelyje savo enciklikų, ypač Popiežiaus Benedikto XVI enciklikoje „Caritas in Veritate“ (2009 metai), Šventojo Tėvo Pranciškaus Apaštališkuose paraginimuose „Evangelii Gaudium“ (2014 metai) ir „Amoris Laetitia“ (2016 metai) prieštarauja dabar Lietuvoje svarstomiems daugeliui įstatyminių dokumentų, visų pirma didelei daliai Darbo kodekso pataisų.
Ypač atkreipiu savo tikėjimo brolių ir sesių Kristuje, konkrečiai tų kolegų Seime, kurie viešai deklaruoja esantys katalikai ir labai dažnai mėgsta prisiminti krikščioniškas vertybes, dėmesį į šiuos Apaštališkojo paraginimo žodžius: [dabarties] „kontekste kai kas tebegina „gerovės sklidimo“ (trickle-down) ekonomiką, kai manoma, kad bet kuris ekonomikos augimas, skatinamas laisvosios rinkos, savaime pagimdys pasaulyje didesnę lygybę bei socialinę integraciją. Tokia nuomonė, niekada nepatvirtinta faktais, išreiškia negrabų ir naivų pasitikėjimą ekonominę galią savo rankose sutelkusiųjų gerumu ir sakralizuotais vyraujančios ekonominės sistemos mechanizmais“.
Man juokinga kartais klausyti šioje salėje sėdinčių Lietuvos liberalų samprotavimų, kai iš tiesų savo norus pateikia kaip Dievo dėsnius.
Beje, visiems, kurie žada, jog naujai tvirtinamas Darbo kodeksas padidins šalies darbo rinkos lankstumą ir leis sukurti daugiau darbo vietų, taip pat primenu, jog pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nešališkus tyrimus Lietuvos darbo rinkos lankstumas, išmatuotas kaip BVP santykis su nedarbu, arba vadinamasis Okuno dėsnis, sudaro 0,49 ir yra toks pat kaip Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pastarosios, žinia, pripažįstamos turinčios vieną lanksčiausių darbo rinkų pasaulyje.
Tos pačios įtakingos tarptautinės organizacijos tyrimas teigia, jog nors Lietuvos darbo kodeksas pagal tarptautinius standartus yra vienas griežčiausių, tačiau faktiškai jo nesilaikoma, ir tik 8–9 % darbo netenkančių moterų ir vos 5–6 % tokių vyrų gauna įstatymuose numatytas išmokas, ir, beje, faktiškai visais atvejais tik viešajame sektoriuje. Taigi ką ir kieno naudai mes keičiame dabartinėmis pataisomis?
Ramiai mąstant, bet kokios kalbos, kad priėmus naują Darbo kodeksą bus atlikta struktūrinė reforma, kuri suponuos daugiau naujų darbo vietų, tėra retorinis triukas, kuriuo bandoma pasakyti, kad realiai smarkiai padidės darbo vietų rotacija: kai daugiau atleidi, reikia daugiau priimti, ir tai tikrai bus esminis pokytis. Jokio kito nebus.
Jis, šitas kodeksas, turi savo gerųjų pusių verslui, o atskirais atvejais ir didesnes derybines galias turinčiam darbuotojui, tačiau jeigu dirbantis žmogus neteks darbo, tarkime, dėl sezoninių gamybos svyravimų, įmonės bankroto ir panašiai, gaus ne daugiau kaip 3/4 vidutinės algos nedarbo draudimo išmoką. Taigi, jeigu koks žmogus šiuo metu gauna 2500 eurų darbo užmokestį, ir jis gali būti labai kuklus, jeigu šeima didelė, jo maksimali galima nedarbo išmoka būtų apie 613 eurų, ir tai gali reikšti, kad jis gali neturėti lėšų net būsto paskolos įmokoms banke, ypač jeigu augina daugiau vaikų.
Nuosekliai įvertinusi visas pataisas, drįstu teigti, kad jos iš esmės tikrai nepakeis padėties išsunkiančioje Lietuvos darbo rinkoje. Jos nepadarys mūsų darbo rinkos labiau įtraukios ir kokybiškesnės, o būtent to mums reikėtų ir būtent tą mus skatina daryti tiek Europos Komisija, tiek Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ir net mūsų pajamų nelygybę, jau virtusią galimybių nelygybe, kaip išskirtinę šalies bėdą akcentuojantis Tarptautinis valiutos fondas.
Tai, kaip įstatymų pokyčiai buvo laiminami Trišalėje taryboje, kur verslo lobistų žodis buvo viešai remiamas net šalies premjero ir Investuotojų forume dainavusios Vyriausybės kanclerės, yra dar viena gili šalies politinės kultūros bėda.
Būtent tai, jog silpnoji dirbančiųjų pusė vėl lieka be valdžios paramos, o valdžios parama noriai ir nesibodint jokių priemonių viešai dalinama darbdaviams, irgi akivaizdžiai pademonstruoja, kodėl išties tokia vangi, tokia diskriminuojanti mūsų darbo rinka. Vieša pono S. Skvernelio parama dirbantiesiems buvo girdima tik iki rinkimų, nors būtent silpnoji derybų pusė galėjo tikėtis Vyriausybės griežtesnės pozicijos.
PIRMININKĖ. Jūsų laikas baigėsi.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Juolab kad apie tokią parama, tiesa, nebe taip atvirai, kalbėta ir gruodžio pradžioje, kai buvo nukeltas kodekso įsigaliojimo laikas.
Visą tekstą įdėsiu į puslapį.
PIRMININKĖ. Dėkojame A. Maldeikienei. Kviečiu P. Urbšį. Penkios minutės. P. Urbšys kalba telefonu. Ar ateis į tribūną? Penkios minutės jau tiksi. Laikas. Ruošiasi D. Kreivys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Džiugu pripažinti, kad šiandien gali būti atsivertimo diena. Atsivertimo diena tų politinių partijų atstovų, kurie prieš kurį laiką palaimino Darbo kodeksą, kuris virto ne Darbo kodeksu, o darbdavių kodeksu ir buldozeriu buvo pervažiuota per socialinį teisingumą. Svarbiausia mums, tą patį darė nemaža dalis konservatorių, kolegos iš dešinės, tie patys liberalai ir visi kiti. Aš suprantu, tada buvo tokia mada, išskyrus lenkus, bet tas teisingumo klausimas lieka aktualus. Jeigu mes prieš 27 metus kalbėjome apie istorinį teisingumą, kaip apie patį pagrindinį klausimą, kurio neišsprendę mes negalime turėti savo ateities kaip valstybė ir tauta, dabar aktualiausias klausimas yra socialinis teisingumas. Seimo rinkimuose tos politinės jėgos, kurios buvo parodžiusios abejingumą šitai opiai problemai, buvo nubaustos.
Tai, kad atėjusi nauja politinė jėga, kuri sudarė daugumą, inicijavo dialogą Trišalėje taryboje, aš manau, yra labai sveikintinas dalykas. Jeigu mes norime atkurti pasitikėjimą valstybe, mes turime atkurti tą santykį tarp žmogaus ir valdžios. Kai kurie senbuviai nesuprato to veiksmo, kritikavo, bet daugiau negu dėl 20 punktų yra pasiektas sutarimas. Taip, liko nesutarta dėl trijų, bet, kaip sako T. Tomilinas, yra tokių punktų, dėl kurių niekada nesutars nei profsąjungos, nei Trišalė taryba. Aš sutinku su Seimo nariu A. Sysu, kad mes, Seimas, kaip Tautos atstovybė, negalime nusišalinti nuo atsakomybės. Jeigu mes kalbame apie tai, kad reikia sustiprinti stipresniojo pusę, aš nelabai suprantu, kokią žalą mes padarytume investicijoms, jeigu apsaugotume profsąjungų vadovybės narius nuo persekiojimo, jeigu neleistume darbdaviams drausti žmonėms išreikšti savo valią streikuojant, trukdant tą valią išreikšti. Jeigu mes kalbame apie investicijas, aš niekada negalėjau atsistebėti tuo faktu, kai kalbėdavo, žinote, investuokite į Lietuvą, čia mažiausiai kainuojanti darbo jėga, ir dar potekstė buvo aiškiai jaučiama, kad mažiausiai apginti žmonės.
Mes savotiškai kūrėme tą liberalų santykį, bet jeigu mes tą liberalų santykį sukursime, nesukurdami galimybės tam silpnesniam žmogui, dirbančiajam apsiginti, mes iškreipsime tą santykį. Jeigu kalbėtume apie investicijas, tai gal ir ateis investicijos, bet nebus kam dirbti. Dabar jau yra problemų, kad ateina investicijos, bet nėra tos darbo jėgos, nes kvalifikuotas dirbantysis išvažiuoja ten, kur yra gerbiamas tas santykis, nesvarbu, kad jis ten yra ne pilietis, bet jo socialinės garantijos yra daug aukštesnės, negu būnant čia, Lietuvoje. Todėl aš manau, kad vis dėlto mes, kaip Seimo nariai, neturime nusišalinti nuo tos atsakomybės apginti tą socialinį teisingumą. Aš palinkėčiau visiems tiems, kurie atsivertė, išlikti to silpnesniojo pusėje, o tiems, kurie per rinkimus kalbėjo, kad tą teisę reikia apginti, likti iki galo ištikimiems. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame P. Urbšiui. Kviečiu D. Kreivį. Ruošiasi A. Skardžius.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Mielieji, šios dienos diskusija apie Darbo kodeksą man primena audrą stiklinėje. Ir štai kodėl. Pagrindinis dalykas, kurį turime suprasti, svarstydami Darbo kodeksą, yra tai, kad nuo pirminio varianto, kurį priėmė dar praėjusi kadencija, šiandien svarstomas kodeksas iš esmės nepasikeitė. Turime kelias kosmetines pataisas, jos, mano supratimu, Darbo kodekso visiškai nepagerino. Kyla klausimas, jeigu buvo taisomos tik tos kelios smulkmenos, ar tikrai turėjome Darbo kodeksą atidėti, laukti pusę metų, kad vėl šiandien svarstytume tą patį, ką mes svarstėme praėjusioje sesijoje? Aš negaliu suprasti, apie kokį socialinį teisingumą, kurį mes šiandien svarstome, kalbėjo P. Urbšys, kadangi kodeksas yra tas pats, kaip du vandens lašai, su keliomis minimaliomis pataisomis.
Mielieji, individualioms darbo vietoms šakinių profsąjungų nereikia, o darbo tarybos visiškai atspindi šiuolaikiškus darbo santykius. Laisvas darbo laiko reguliavimas, sutarčių įvairovė, lengvesnės įdarbinimo ir atleidimo iš darbo procedūros leis šalyje sukurti daug daugiau gerai apmokamų darbo vietų. Čia T. Tomilinui noriu pasakyti, kad ne profsąjungos kuria gerai apmokamas darbo vietas, ne dėl profsąjungų buvimo ar nebuvimo gerėja situacija, bet dėl to, kad į Lietuvą gali ateiti užsienio investuotojai, kad įmonėse turi būti diegiamas technologinis atnaujinimas, kuris turėtų didinti darbo našumą.
Vienas dalykas, kurio tikrai nelieka šioje Darbo kodekso redakcijoje, yra „Sodros“ lubos. Man dėl jų tikrai gaila, nes, kalbantis su investuotojais, su agentūra „Investuok Lietuvoje“, tai yra vienas iš esminių prašymų. Visai neseniai teko kalbėtis su vienos iš didžiausių investuotojų įmonių direktoriumi, ten gamybos sektoriuje įdarbinti regionai, tūkstančiai darbo vietų, tai yra vienas iš esminių prašymų ir reikalavimų.
Pabaigoje noriu pasakyti, kodėl aš balsuosiu už tai, kad liktų senasis, anksčiau priimtas, kodekso variantas. Visiems galvojantiems, kad galima gyventi su industrinės visuomenės Darbo kodeksu, kurio ašis yra konfliktas tarp darbininkų ir darbdavių, reikia pasakyti, kad tai yra praeitis. Taigi, šiandien aš matau dvi labai panašias vieno kodekso redakcijas, kurios žengia į priekį, bet aš balsuosiu už socialdemokratų priimtą variantą. Man jis tiesiog geresnis, nepaisant tų kosmetinių pataisų. Už šią reformą Investuotojų forume man teko teikti apdovanojimą nuo verslo bendruomenės. Ir aš jį įteikiau buvusiam premjerui A. Butkevičiui. Manau, kad buvęs premjeras to apdovanojimo yra tikrai vertas už tai, ką jis padarė. Manau, kad tikrai negriaukime šiandien to, ką yra padarę socdemai praeitoje kadencijoje. Manau, tai yra puikus rezultatas, siūlau palikti galioti seną kodeksą, todėl aš balsuosiu susilaikydamas.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kviečiu A. Skardžių. Ruošiasi E. Gentvilas.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, išties dabar daug kas stebisi, kad valstiečiai, dar visai neseniai taip aršiai kritikavę priimtą Darbo kodeksą, visą socialinį modelį ir kone žadėję jį visą perrašyti, šiandien jau kalba kitaip. Kodėl taip atsitiko? Manau, valstiečiai tiesiog jį perskaitė, ne atskiras, iš konteksto ištrauktas nuostatas, o visą paketą kartu su socialinio draudimo dalies pakeitimais. Taip, jei imtume atskiras nuostatas, sutinku, kad kai kurios pablogina darbuotojų padėtį, tačiau čia pat kitos stiprina jų pozicijas, todėl taip svarbu, kad paketas nebūtų išbalansuotas. Visi pripažįsta, kad senasis Darbo kodeksas neveikia, didelė dalis socialinių garantijų tik popierinės. Kodėl neveikia? Kaip gali rinkos ekonomikos sąlygomis veikti sovietinių laikų komandinės ekonomikos principais paremtas kodeksas? Jau nebe tie laikai, kai viską reguliuodavo centrinė valdžia. Vyriausybė gali būti kaip arbitras socialiniams partneriams, bet ji negali palaikyti išimtinai tik vienos pusės.
Koks dabar suformuotas požiūris? Kad Vyriausybė turi palaikyti tik darbuotojus. Vyriausybė turi žiūrėti strategiškai. Profesinės sąjungos niekada nesustiprės, jeigu ir toliau bus vedžiojamos už rankutės. Laikas atsisakyti priešiškumo tarp socialinio dialogo šalių ir pagaliau tapti tikrais socialiniais partneriais. Tai realiai ir siūlo socialinis modelis ir jo pagrindu jau padaryti sprendimai. Pertvarkant Trišalę tarybą jau matomi apčiuopiami rezultatai. Taip, reikia pripažinti, kad ši reforma kai kam gali būti skausminga trumpuoju laikotarpiu, bet ji būtina, kad darbo santykiai pasveiktų. Tai – investicija. O kas yra investicija? Šiandien truputį atsisakyti, kad rytoj turėtume kur kas daugiau. Ar mes norime ir toliau taip vegetuoti ir stebėtis, kad pas mus niekas negerėja? Pažangos nebus, jeigu žiūrėsime trumparegiškai. Jeigu šiandien mes gyvename gerai, tai galime nieko nedaryti ir džiaugtis. Bet tokių patenkintų esama situacija šiandien turbūt daug nėra, ypač tarp darbuotojų. Tai išdrįskime padaryti tai, kas reikalinga. Išdrįskime keistis taip, kaip keičiasi pasaulis.
Kita vertus, niekas niekada nesakė, kad priimsime, ir štai jau viskas. Kodeksas visiems laikams. Liko daug nuostatų, dėl kurių sutarimo nerado Trišalė taryba, reikia toliau ieškoti kompromiso. Be to, ir pasaulis keičiasi, viskas eina į priekį. Turime būti lankstūs ir neužsikonservuoti. Tačiau labai svarbu, kad pradėta laikytis principo, kad sprendimai suderinami Trišalėje taryboje. Net Europos Komisija pripažino mūsų socialinį modelį, įskaitant ir naująjį Darbo kodeksą, struktūrine reforma ir pažymėjo jos teigiamą poveikį užimtumui didinti. Esu tikras, kad laikas parodys, kad mes esame teisūs. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju kolegai. E. Gentvilą maloniai kviečiu į tribūną. Ruošiasi R. J. Dagys.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, primenu tiesiog seną informaciją, kad Lietuva tarp pasaulio valstybių pagal darbo santykių lankstumą yra 112 vietoje. Mus arba jus turbūt tai tenkino, atidedant Darbo kodekso įsigaliojimą, ne sausio 1 dieną, tačiau nukeliant iki liepos 1 dienos. Ką mes pasiekėme per tą laiką? Tai atsakysiu pono A. Syso žodžiais vienoje radijo laidoje, jiems pritaria ir juos taip pat pasakė ir socialinės apsaugos ir darbo viceministrė ponia E. Radišauskienė. Nieko rimto nesutarta, tai nėra esminiai dalykai. Ir šiandien mes svarstysime pataisų bloką. Gerai. Gerai, kad svarstome. Svarbiausia, neatidėkime dar kartą.
Aš labai vertinu socialinį dialogą, tačiau šiandien iš mielo kolegos P. Urbšio išgirdau štai tokią frazę: „Darbo kodeksas pavirto darbdavių kodeksu.“ Tai taip, tie, kurie labai vertina socialinį dialogą, pavarė ant savo socialinių partnerių.
Tai, gerbiamieji Povilai ir Tomai Tomilinai, kur čia socialinio dialogo triumfas? Kad atsiranda tokios frazės, po svarstymo atidėjus pusei metų, liekant 112, o gal jau 130 vietoje pagal darbo santykių lankstumą? Įvyko socialinis dialogas, kurį labai vertinate ir sakote – viena pusė socialiniai partneriai pavertė savu prietaisu. Galima būtų įžvelgti ir poslinkį į kairę svarstymuose. Tiek to, kad nekaltintumėte, kad ir aš nurašau tą socialinį dialogą. Jūs patys, sakydami, kad tai yra didžiulė vertybė, jį iš karto nurašote.
Dar kitas dalykas, čia truputį pakeliui pasakysiu, bet tikrai verta pakartoti, ką pasakė T. Tomilinas. Reikia užblokuoti Lietuvos laisvosios rinkos instituto laiškus. Aš pirmą kartą girdžiu. Gal tikrai, 20 metų nebuvau Seime, gal tokių nusišnekėjimų ir anksčiau būta, tačiau pirmąkart girdžiu. Aš, pavyzdžiui, neprašau užblokuoti profsąjungų laiškų rutinos, griūties mūsų elektroniniuose paštuose. Viskas gerai. Kiekvienas turi teisę išreikšti savo nuomonę. Tai kodėl mes turime užblokuoti tuos, kurie taip pat galėtų būti socialiniai partneriai? Dar kartą pakartoju klausimą: kur čia socialinio dialogo triumfas? Mes praradome pusę metų.
Šiandien svarstysime pataisas, rodos, dėl 45 straipsnių. Liberalų sąjūdžio frakcijos žmonės įvairiai balsuos, vienu atveju pritardami, kitu atveju galbūt ir nepritardami. Nedarykime iš to problemos. Mūsų įsivaizdavimas buvo toks: sausio 1 dieną turėjo įsigalioti Darbo kodekso nauja redakcija ir tuos pataisymus, kuriuos darome šiandien, galėjome daryti jau dėl galiojančio naujos redakcijos Darbo kodekso. Šiandien mes vis dar esame situacijoje, kad tebegalioja, rodos, 2002 metų senasis Darbo kodeksas, būtent dėl kurio darbo santykių lankstumo reguliavimo iš Lietuvos ir pajudėjo emigracija, atsivėrus sienoms, atsivėrus naujoms darbo rinkoms ir galimybėms.
Ir pabrėšiu tai, kas jau čia yra nuskambėję. Jeigu mes nesusiprasime ir dar kartą atidėsime Darbo kodekso įsigaliojimą viso in corpore, Europos Komisija ir toliau traktuos, kad nevykdoma struktūrinė reforma. 150 mln. eurų bus didinamas Lietuvos viešojo sektoriaus deficitas ir bus konstatuojamas Lietuvos pinigų tvarkymo nesutikimas su Stabilumo ir augimo paktu. Nedarykime šitos klaidos. Galime peštis, diskutuoti dėl atskirų pataisų, ir čia yra ir pasaulėžiūros dalykai, ir asmeninės patirties dalykai, viskas gerai. Didžiausia vertybė yra pats Darbo kodekso įsigaliojimas nuo liepos 1 dienos. Daugiau atidėlioti negalima, neatsitiktinai per Vyriausybės valandą paklausiau premjero S. Skvernelio, ar atsistatydinsite, jeigu bus dar kartą atidėtas. Premjeras pasakė, taip, tokiu atveju aš atsistatydinsiu. Nekartokime tų klaidų, nekenkime sau, savo Vyriausybei ir vertindami socialinį dialogą nevarykime, taip sakant, ant savo socialinių partnerių, nes tada tikėjimas, kad tai yra nuoširdus kalbėjimas apie socialinį dialogą, pradeda pamažu tirpti. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs paminėjote T. Tomilino pavardę, leisiu jam replikuoti labai trumpai. Kviečiu R. J. Dagį.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš tik gerbiamiems liberalams noriu pasakyti, kad šiandien proceso prasme mūsų nuomonės sutampa. Bet mūsų vertybės, jums svarbu investicijos, o man – socialinis teisingumas, yra tiesiog skirtingos ir jos viena kitai prieštarauja. Taip jau yra. Ir mūsų ideologinių skirtumų niekas nenuneigs.
PIRMININKĖ. Ačiū. Buvo paminėtas P. Urbšys. Prašom replikuoti.
P. URBŠYS (LVŽSF). Aš nesuprantu, jums dialogas yra tada, kai darbdavių interesai pradeda dominuoti. Tada yra dialogas. Kada atsiranda tai, kad dirbančioji pusė turi būti silpnesnioji pusė, ji turi būti apginta, tai jau dialogo nebėra.
PIRMININKĖ. R. J. Dagys. Jums penkios minutės diskutuoti.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, deja, turiu konstatuoti, kad nuo praėjusio kodekso svarstymo iki dabar pasistūmėta vienoje srityje labai menkai. Suprantu, kad kolegos turbūt vėl neskaitė to, ką mes šiandien priimsime, bent jau dalis iš kalbėtojų. Toks susidaro vaizdas. Nes buvęs premjeras A. Butkevičius prisipažino, kad jis perskaitė Darbo kodeksą mūsų komitete tik tada, kai jau Prezidentė vetavo jį, nors apie tai daug buvo kalbėta. Mes vėl nueiname nuo konkrečių pataisų svarstymo į bendrąsias diskusijas, bet vis tiek esame priversti apie tai kalbėti, nes šioje salėje vėl tam tikra sumaištis sukeliama ir ypač tarp tų, kurie čia gina atseit darbuotojų interesus, ką tik prieš tai replikavusių žmonių.
Tai kokioje mes esame dabar stadijoje? Aš nekalbu apie liberalus, kurie nuosekliai gina savo poziciją. Aš tiesiog iš tos diskusijos nenoriu jų liesti, bet kiti. Visi kalbėjo, kad Darbo kodeksas yra priimtas prastas, bent jau dauguma iš čia sėdinčių. Tai tas prastas Darbo kodeksas turėjo įsigalioti nuo liepos 1 dienos. Ir dabar buvo iškelta atseit trišalio dialogo reikšmė ir pasakyta, kad jūs turite apsvarstyti kai kurias pataisas Trišalėje taryboje, kai kurias pataisas, pabrėžiu. Jeigu jūs nesusitarsite, tai jas nukelsime ateičiai, vadinasi, paliksime galioti blogąsias nuostatas. Čia yra esmė.
Maža to, Seimas yra pritaręs mano ir A. Syso įstatymų projektams čia, Seime, ir pasiuntęs svarstyti Trišalei komisijai, ko (komiteto svarstymo metu išaiškėjo) Vyriausybės atstovai nepadarė (ponia E. Radišauskienė buvo priversta tą pripažinti), nes buvo svarstoma tik tai, kas, jos manymu, buvo svarbu. Nebuvo apsvarstytos visos pataisos, kurios Seimo pavedimu turėjo būti apsvarstytos ir pateiktos nuomonės, nes tai nebuvo, anot manymo, svarbios pataisos.
Tai kur čia tas trišalis dialogas, apie ką jūs čia pasakas pasakojate? Pasirinktinai pateikėte pataisas, kurias svarstyti, ir dabar mes jomis remsimės. Taip, kur pasiektas kompromisas, aš joms pritariu, bet ne visos pataisos buvo svarstytos ir ne visos Prezidentės pateiktos pataisos buvo svarstytos, iš jų aštuonios esminės pataisos. Mes turėsime jas priimti vėl iš naujo. Kur čia tas trišalis dialogas? Jeigu būtų nuo nulio pradėtas diskutuoti Darbo kodeksas, tai aš sutinku su jumis, kai Trišalė taryba apsvarstys, tai svarstysime. Bet dabar Damoklo kardas kabo, jeigu ne, mes priimsime visiškai prastą, paliksime prastą galioti. Dabar šiek tiek galėsime pagerinti, bet ne viską, ne iš esmės, vien todėl, kad jūs nepateikėte tų pataisų net svarstyti.
Nenorėčiau net kalbėti apie kokį nors trišalį dialogą, jau viena šalis savo įpareigojimų, net Seimo įpareigojimų neatliko, nepateikė svarstyti Trišalei tarybai visų pataisų. Galėjo ką nori pasakyti, pritaria, nepritaria, nesusitaria, bet pateikti privalėjo. To nebuvo padaryta. Paskui Seimo Pirmininkas mėgino savo kažkokiu įdomiu dekretu pavesti svarstyti dalį pataisų, bet vis tiek liko neapsvarstytų pataisų. Dabar mes būsime priversti patys priiminėti ir taisyti taip, kaip mes įsivaizduojame, nes tikrasis trišalis dialogas buvo nevisiškai įgyvendintas, profsąjungos buvo priverstos prašyti kažkokių nuolaidų, darbdaviai nerodė jokio intereso ką nors keisti, nes juos tenkino buvęs kodeksas. Tai koks čia dialogas? Čia yra dialogo imitacija.
Aš siūlau įsigilinti į teikiamas pataisas ir balsuoti už kiekvieną pataisą taip, kaip mes ir komitetas esame darę, vienoms pritarėme, kitoms ne, galbūt nuomonė čia, salėje, pasikeis. Dabar neužkraukime atsakomybės Trišalei tarybai, kai patys elgiamės ne taip, kaip dera.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinį kalbėti kviečiu V. Baką.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų norėčiau visų pirma paneigti porą mitų, kurie čia buvo nuskambėję, neva niekas per pusę metų nepakito. Iš tiesų pakito iš esmės tai, kad mes suteikėme pasitikėjimą mūsų darbo santykių dalyviams. Mes suteikėme galimybę atsisėsti ir susitarti. Seimas išdrįso atsisakyti savo (…) valdžios, kuri iki šiol diktavo darbo santykius.
Man taip pat iki galo nepatinka šitas projektas, jis nepatinka ir profesinėms sąjungoms, ir darbdaviams, bet tai yra sprendimas. Jei mums atrodo, kad viena iš derybų šalių buvo silpnesnė, tai susėskime ir stiprinkime tą derybinę šalį. Jeigu atrodo, kad per silpnos profesinės sąjungos, pakvieskime jas ir kalbėkime, kaip jas sustiprinti.
Gerbiamam D. Kreiviui norėčiau pasakyti, kad šiaip jau darbdaviai, Investuotojų forumas prieš pusę metų net nebuvo Trišalės tarybos nariais. Po šito proceso mes turime sustiprėjusią Trišalę tarybą ir turime sprendimus, kuriais tiesiog privalome pasitikėti. Šiandien kalbėti apie tai (taip pat norėčiau pasakyti liberalams), kad profesinės sąjungos, apie tai, kad darbuotojai nepritraukia investicijų, yra netgi neliberalu.
Investicijas pritraukia ne kas nors atskirai – verslas ar darbuotojas, investicijas pritraukia terpė, kuri egzistuoja valstybėje, ir arba ji patraukli, arba nepatraukli. Jeigu mūsų šalyje bus nepalanku derinti šeimos ir darbo santykius, jokios čia investicijos neateis. Turite suprasti: jeigu mūsų šalyje bus nesaugu daryti verslą, jokios investicijos neateis, jeigu mūsų šalyje nebus kvalifikuotų ar nekvalifikuotų darbuotojų, jos taip pat neateis. Todėl turi būti socialinio dialogo sistema, kurią Seimas gali sukurti nesikišdamas į atskiras Darbo kodekso arba darbo teisės nuostatas. Mes galime reguliuoti tik principinius klausimus, kaip tai daroma Vokietijoje, Švedijoje, Olandijoje, tai yra darbo savaitės trukmė, darbo laiko trukmė, tėvystės apsauga, nepilnamečių apsauga. Tik tai, visa kita turi būti reguliuojama kolektyvinėmis sutartimis. Jeigu jūs manote, kad kuri nors pusė yra silpnesnė, registruokime pataisas ir stiprinkime ne institucijas, bet derybines galias.
Gerbiami kolegos, aš norėčiau kviesti jus balsuoti už šitą projektą, kuris atėjo iš Trišalės tarybos, kuris, beje, ne šiaip sau kosmetiškai pataisytas, bent jau kiek skaičiau iš Socialinių reikalų ir darbo ministerijos atsiųstą atmintinę, ten yra devyniolika pozicijų, dėl kurių buvo tartasi. Iš Trišalės tarybos. Ar mes galime sakyti, kad tai yra smulkmena?
Galbūt galime pasakyti, kad šiandien sutinkame, kad tiek darbdaviai, tiek profesinės sąjungos atstovauja tik nedidelei daliai darbuotojų ar darbdavių, bet tai ir yra mūsų problema. Jeigu šiandien yra 9 %, tai mūsų uždavinys padaryti taip, kad atstovautų 50 %. Ir mes tai galime padaryti skatindami veiklą, skatindami žmonių asociacijas ir pasitikėdami jais. Jeigu šiandien mes atmesime Trišalės tarybos sprendimą, parodysime, kad mes nepasitikime savo žmonėmis ir mes, politikai, vieninteliai žinome, kaip turi būti reguliuojami darbo santykiai. Taigi kviečiu kurti pasitikėjimą ir pasitikėti mūsų partneriais.
PIRMININKĖ. Dėkoju V. Bakui. Diskusijoje kalbėjo visi užsirašę.
Pereiname prie pasiūlymų svarstymo. Kviečiu pagrindinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką A. Sysą. Svarstysime jūsų, gerbiamieji kolegos, pasiūlymus.
Noriu priminti, kad šis įstatymo projektas yra sujungtas su jau anksčiau mano minėtais įstatymų projektais Nr. XIIP-4725 ir Nr. XIIP-4752, todėl svarstysime ir siūlymus, kurie buvo užregistruoti, ir tuose minėtuose pasiūlymuose…
2 straipsnis ir 23 pakeitimas. Tačiau yra dėl 24 straipsnio 5 dalies gautas A. Syso pasiūlymas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, iš karto pataisas?
PIRMININKĖ. Taip, pataisas. Jūs, gerbiamas Algirdai, dabar ir už komitetą, ir už save, kaip išvadų teikėją.
A. SYSAS (LSDPF). Taip, aš pasakysiu. Mano siūlymas buvo toks. 24 straipsnyje kalbama apie sąžiningumą ir bendradarbiavimo principų įgyvendinimą. 5 punkte, kuriame kalbama, kad kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto, siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių, darnaus vystymo ir kitų darbo sutarties šalių teisėtų interesų gynimo, mano galva, žodžiai „vengti interesų konflikto“ yra sunkiai apibrėžiami ir dar sunkiau kontroliuojami. Todėl aš siūliau tą išbraukti, nes 24 straipsnyje yra pakankamai parašyta, kaip sąžiningai bendradarbiauti darbdaviams ir darbuotojams. Komitetas… Iš karto galiu pasakyti?
PIRMININKĖ. Iš karto pasakykite.
A. SYSAS (LSDPF). Komitetas svarstė ir nepritarė.
PIRMININKĖ. Komitetas nepritarė. Nuomonė už pasiūlymą – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes turėtume įsiklausyti į tam tikrą sveiko proto balsą. Beje, lygiai taip pat ir Prezidentė siūlė šitą dalyką pataisyti, nes kas pas mus nustato interesų konfliktą? VTEKʼas. O mes siūlome į darbo santykius įpainioti sąvoką „interesų konfliktai“. Tai yra interpretacijos sąvoka. Ką mes norime šiuo atveju padaryti? Bus nereikalingų tarpusavio ginčų objektas, kurį nei Darbo inspekcija, nei… nenagrinės. Ji nepajėgi nagrinėti, nes ne tam sukurta. Yra konfidencialumo, kitos sutartys, kurios aiškiai apibrėžia, ką kiekviena pusė daro, o intereso konflikto sąvoka yra gana sunkiai interpretuojama. Net ir valstybės tarnybos atveju mes patys su tuo susiduriame. Ar mes plėsime VTEKʼo funkcijas, norėdami realizuoti šitą punktą? Tuo labiau VTEKʼas taikomas tik valstybės tarnyboje. Ar mes jį išplėsime ir į privatų sektorių? Nedarykime to, jeigu mes nenorime sukompromituoti pačios idėjos ir daryti nereikalingus ginčus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Dėl vedimo tvarkos. Mes girdėjome, kad kai kurios pataisos buvo grąžintos į Trišalę tarybą. Būtų gerai išgirsti, kaip reagavo ne tik pats komitetas, bet ir kokios Trišalės tarybos išvados. Būtų gerai dėl visų tų pataisų. Mes tada žinotume…
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paprašysime pirmininko, kad jis, pristatydamas komiteto nuomonę, kartu pasakytų ir dėl Trišalės tarybos.
Nuomonė prieš – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš norėčiau priminti kolegoms ir kaip tik trumpai atsakyti į pono Sergejaus klausimą. Šita nuostata buvo svarstyta Trišalėje taryboje ir sutarta nebuvo. Aš noriu priminti, ypač dešiniesiems: mes gyvename rinkos ekonomikos sąlygomis. Šita nuostata labai aiški ir ji aiškiai padeda verslui išvengti to, kad darbuotojai iš esmės dirba konkurentams ir taip mažina savo pačių galimybę užsidirbti daugiau. Šia nuostata nėra draudžiama dirbti kitam darbdaviui, tačiau draudžiama konkuruoti su darbdavio konkrečia veikla ir pakenkti savo įmonei. Todėl aš apeliuoju į dešiniuosius, į jų suvokimą, kad laisvoji rinka vis dėlto yra pagrindinė ekonomikos varomoji jėga ir pagrindinis algų nustatymo mechanizmas, vėlgi mes čia šiuo balsavimu parodysime: arba mes kaip seniau paternalistiškai darome taip, kad valdžia žino geriau, arba vis dėlto įgaliname socialinį dialogą, priverčiame Trišalę tarybą po pusės metų, kai mes stebėsime šito Darbo kodekso rezultatus, pasiūlyti, jeigu norite, aiškesnę formuluotę, kai atsiras tam tikra šito interesų konflikto vengimo praktika. Tai tikrai nieko bendro neturi su VTEKʼo reikalais. Čia tikrai yra nesusiję dalykai. Aš noriu pasakyti: leiskime įsigalioti tam, kas pasiūlyta naujo, kas yra liberalaus, jeigu norite, ir po pusės metų ramiai pažiūrėsime, gausime Trišalės tarybos nuomonę, kaip veikia šita nuostata, ir galėsime pataisyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
A. SYSAS (LSDPF). Pirmininke, ar aš galėčiau atsakyti S. Jovaišai?
PIRMININKĖ. Atsakykite S. Jovaišai.
A. SYSAS (LSDPF). Aš norėčiau atsakyti, kad šita nuostata nebuvo dabar svarstyta. Dėl jos anksčiau buvo nesutarta. Socialinių partnerių yra skirtingas požiūris į šitą siūlymą, bet šįkart nebuvo svarstyta.
Gerbiami kolegos, nepainiokime interesų konflikto ir konkuravimo dalykų. Konkuravimo straipsnis bus ateity. Čia apie interesų konfliktą.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti. Kas pritariate A. Syso pasiūlymui papildyti Darbo kodekso 24 straipsnio 5 dalį jo pasiūlytais argumentais, išbraukiant „vengti interesų konflikto“?
Balsavo 91 Seimo narys: už pasiūlymą – 34, prieš – 41, susilaikė 16. Pasiūlymui nepritarta.
Yra kitas Seimo nario A. Syso pasiūlymas. 4 straipsnis jau būtų po 32 straipsnio. 33 straipsnio 4 dalis. Prašau, gerbiamasis kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, 33 straipsnyje, kuriame kalbama apie darbo sutarties turinį, atsirado nuostata, kuria tvirtinama, kad jeigu darbuotojas uždirba daugiau kaip du vidutinius darbo užmokesčius, jam galima netaikyti Darbo kodekso nuostatų, ne visų – pagrindinių negalima keisti, bet papildomų ir kitų teisės aktų. Mano galva, tai šiek tiek prasilenkia su Konstitucija, nes visi darbuotojai turi būti lygūs ir lygiai konkuruoti darbo rinkoje. Aš manau, kad du vidutiniai atlyginimai nėra tie pinigai, kurie leidžia su darbuotoju lengviau atsisveikinti, kitokiomis sąlygomis priimti. Todėl ir siūliau visai išbraukti šitą nuostatą.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš kviečiu kolegas nepagalvoti, kad mano, mano frakcijos ir Vyriausybės pozicija bus nuolat prieš pono A. Syso. Iš tikrųjų čia tiktai pradžioje keletas prieštaraujančių nuomonių, bet toliau pamatysite, kiek yra daug bendrų pozicijų ir kiek daug yra pasiekta kompromisų. Šiuo konkrečiu atveju jūs puikiai suprantate, apie ką kalbama. Apie tai buvo labai daug diskusijų. Iš tikrųjų sutarties šalys galės sudaryti tą susitarimą dėl tam tikrų jų sąlygų pokyčių, ne dėl visų sąlygų, dėl tų svarbiausių – dėl sutarties nutraukimo, dėl darbo ir poilsio laiko, dėl darbo užmokesčio mažinimo. Yra konkretūs imperatyvūs reikalavimai Darbo kodekse ir niekas nesikeičia, tačiau atsiranda lankstumas, apie kurį čia jau trejus metus kalbame, tiems, kurie uždirba daugiau. Mano požiūriu, mano asmeniniu įsitikinimu, svarbiausia yra tai, kad tie, kurie uždirba daugiau, turės paskatas kurti kolektyvinius darinius – profesines sąjungas. Geriausias pavyzdys yra V. Bakas. Paklausykite žmogaus, kuris yra sukūręs organizaciją, kuriai priklauso 5 tūkst. žmonių, kurie efektyviai gina savo teisę, net įkūrę savo banką. Čia yra pavyzdys to, kaip veikia tikra šiuolaikinė profesinė sąjunga. Taigi suteikime šiek tiek lankstumo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komiteto nuomonė. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Komitetas nepritarė siūlymui ir Trišalėje taryboje dėl to nebuvo susitarta. Svarstyta, bet sutarimo nebuvo.
PIRMININKĖ. Nuomonės už nėra. Prašau balsuoti už A. Syso pasiūlymą dėl 33 straipsnio 4 dalies.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 25, prieš – 43, susilaikė 24. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl to paties straipsnio yra gautas ir R. J. Dagio pasiūlymas. Kolega, prašom pristatyti.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš labai prašyčiau įsigilinti į pataisą, bet neklausyti, ką kolegos čia pasakoja, kad Trišalės tarybos nuomonės ir t. t., ir panašiai. Gerbiamas kolega T. Tomilinas galėtų dalyvauti posėdžiuose, kai mes svarstome, tada būtų gerai išdiskutavęs, o ne kažkur ilsėtis.
Kokia buvo pasiūlymo esmė, kai mes įtraukėme tam tikras aukštai apmokamas kategorijas, kurioms galėtų būti taikomas ne visas Darbo kodeksas? Dėl lankstumo. Visą laiką buvo kalbama apie tas pareigybes, kur yra menedžmentas. Tie žmonės, kurie iš tikrųjų gali save apginti derėdamiesi su darbdaviu, nes juos specialiai samdo, kad pakeltų įmonę ir panašiai. Pirminiame projekte buvo įtraukta sąvoka trijų (Lietuvos statistikos) VMDU riba. Ji iš tikrųjų apėmė būtent tuos pareigūnus. Svarstant čia, salėje, staiga ta kartelė buvo nuleista iki dviejų ir dabar jau ji apima ne tik tą menedžmentą, bet apima ir normaliai samdomus darbuotojus, kurie visiškai su tuo nieko bendro neturi, tiesiog jų atlyginimai yra didesni. Mes praplečiame beveik iki 7 ar 8 tūkst. žmonių papildomai. Aš manau, kad mes padarėme klaidą, nes tada jau einame į visiškai kitas sritis, todėl aš siūlau grąžinti natyvią normą – tris VMDU. Tai buvo atėję ir iš darbo grupės, ir komitete buvo likę, siūlau palikti tris VMDU. Iš tikrųjų papuls tik tie labai gerai apmokami, kurie gali iš principo derėtis papildomai su darbdaviu, nes jie tikrai nėra tie, kurie dreba dėl savo darbo sąlygų. Tai būtų logiška. Kitaip mes tą kartelę galime taip nuleisti, kad Darbo kodeksas nebus taikomas išvis niekam, o čia dabar jau paliečia kvalifikuotus darbuotojus, bet nesusijusius su menedžmentu. Mano pataisa yra vietoj dviejų įrašyti tris, taip, kaip ir siūlė Prezidentė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
A. SYSAS (LSDPF). Komitetas irgi nepritarė šitam siūlymui.
PIRMININKĖ. Trišalėje taryboje?
A. SYSAS (LSDPF). Nebuvo sutarta, kaip minėjau, šitą svarstė ir nesutarė.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, aišku, labiau turėjau kalbėti dėl ankstesnio siūlymo, kuris, mano manymu, visiškai logiškas ir teisiškai pagrįstas. Įsivaizduokite situaciją, žmogus… Įstatyme mes nustatome – žmogų galima diskriminuoti vien todėl, kad jo atlyginimas yra šiek tiek didesnis, nes jam nebus taikomos imperatyvios Darbo kodekso taisyklės, ir išvardinama, išskyrus tas, tas, tas, tas. Aš stebiuosi, kodėl Teisės departamentas nieko neparašė prie šitos normos. Mano manymu, šita norma… Tikrai yra abejonių dėl jos atitikties Konstitucijai.
Jeigu žmogus skųstųsi teismui, kad jam netaikomos Darbo kodekso imperatyvios taisyklės, tikiuosi, kad teismas priimtų sprendimą žmogaus naudai. Vien todėl, kad jis gauna šiek tiek, du vidutinius VMDU atlyginimus… Taip, galbūt jis ne tas žmogus, kuris labai dirba už minimalų atlyginimą, bet bent jau R. J. Dagio pasiūlytas variantas – trys VMDU. Šita žmogaus pozicija yra tikrai šiek tiek stipresnė ir tokių žmonių bus mažiau. Vadinasi, tokia norma mažiau diskriminuotų žmones, todėl, manyčiau, ją reikia palaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Apie pozityvią diskriminaciją tikriausiai man nereikia jums pasakoti, nes kai jūs ar mes siūlome progresinius mokesčius, mes taip pat diskriminuojame turtingesnius, bet tai yra politikos esmė. Aš siūlyčiau nevaidinti guru, čia visko nespręsti už socialinius partnerius, sutarimo nėra. Pasiūlytas variantas pagal naują, laisvesnį, lankstesnį Darbo kodeksą. Mes kalbame apie 2 % žmonių, jeigu pritarsime pono R. J. Dagio pasiūlymams, 2 % Lietuvos dirbančiųjų. Aš siūlau laikytis Vyriausybės pozicijos ir laikytis to pirminio varianto, ir balsuoti prieš pono R. J. Dagio pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Prašome balsuoti apsisprendus. Kas pritariate R. J. Dagio pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, spaudžiate kitus mygtukus.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 36, prieš – 41, susilaikė 15. Pasiūlymui nepritarta.
5 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas. Gegužės 24 dieną yra gautas Seimo narių T. Tomilino, R. Karbauskio, V. Sinkevičiaus pasiūlymas. Ar yra 10 Seimo narių, kurie leistų?.. (Balsai salėje) Viskas aišku, puiku. Tada gal ir dėl kitų mes nekelsime rankų ir nebalsuosime. Kas iš kolegų pristato pasiūlymą? T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Čia yra tas vienas iš nedaugelio atvejų, vėl pakartosiu, po to, kai Trišalė taryba apsvarstė ir Vyriausybė atėjo su projektu, mes, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, dar, taip vaizdžiai tariant, įkišome savo trigrašį ir padarėme tam tikrus pakeitimus, dėl kurių nebuvo sutarta. Iš tikrųjų nėra labai didelio argumento mokėti kompensaciją darbuotojams už nekonkuravimą darbo metu, nes tai gali sudaryti pagrindą mažinti realų darbo užmokestį. Mes čia kalbame apie labai specifinę sritį – apie aukštos kvalifikacijos darbuotojus. Iš tikrųjų kaip tik jie galėtų vieni pirmųjų pradėti tartis dėl šakinių sutarčių, dėl tam tikrų jų vidaus taisyklių, tikrai užteks ir kompetencijos, ir proto. Čia tas pats atvejis, siūlau nevaidinti gelbėtojų iš Seimo tribūnos ir pritarti mano ir kolegų pasiūlymui išbraukti 38 straipsnį dėl susitarimo dėl nekonkuravimo.
PIRMININKĖ. Komiteto ir Trišalės tarybos nuomonė.
A. SYSAS (LSDPF). Komitetas tikrai ne vieną kartą svarstė ir tikrai nekaišiojo, kaip ten sakė, trigrašio, o teikia pasiūlymus ir juos svarsto. Todėl kaip komiteto pavaduotojui derėtų rinkti, ko gero, geresnius žodžius sprendžiant apie mūsų darbą.
Komitetas nepritarė siūlymui: 3 balsavo už, 3 – prieš ir 3 susilaikė. Trišalėje taryboje dėl šių nuostatų nesusitarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už, bet T. Tomilinui neduosiu, nes tai jo pataisa, už savo pataisą agituoti jūs jau nebeturite teisės pagal Statutą. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega Tomilinai, jūs nevaizduokite ginantis Trišalę tarybą, jūs ginate tikrai griežtai vienos pusės darbdavių interesus. Ir tai yra faktas – jūsų balsavimai, argumentacija yra tokia pati. Trišalei tarybai jūs šitos nuostatos anksčiau net nepateikėte svarstyti, ir jeigu nebūtų susizgribęs Seimo Pirmininkas, tai ji niekada ir nebūtų svarstoma. Paskui jie dėl jos nesutarė.
Ką jūs dabar siūlote padaryti? Jūs tiesiog eliminuosite visas apsaugas, kad žmogus galėtų dirbti kitokį darbą, – gydytojai, kiti ir panašiai. Jūs tą siūlote. Tai kuriai pusei, kam jūs atstovaujate? Nesislėpkite po Trišale taryba, kuriai jūs tiesiog nepateikėte pradžioje net svarstyti šitų dalykų. Aš manau, kad tikrai negalima tam išbraukimui pritarti, ir komitetas tikrai nuosekliai gina šitas pozicijas, nes balansas tarp darbdavių ir kitos pusės būtų visiškai pažeistas. Uždrausti darbą dirbti ir tuo metu, ir po to dar galima uždrausti, ir t. t, viską išbraukus, šitas pataisas, tiesiog išbalansuojama teisė žmogui gauti papildomą užmokestį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos yra apsisprendę, prašome balsuoti. Po balsavimo replikos.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 42, prieš – 20, susilaikė 29. Pasiūlymui nepritarta. (Balsai salėje)
Replika po balsavimo. Pirmasis atsistojo T. Tomilinas. Prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš tik noriu pasakyti ponui R. J. Dagiui ir tiems, kas balsavo dabar prieš šitą pasiūlymą, kad jūs sumažinote galimybę žmogui uždirbti normalų atlyginimą, teoriškai praplėsdami jo teises, teorines, bet galimybes uždirbti tikrai sumažinote. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. J. Razma – replika po balsavimo.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pastebiu, nors ponas T. Tomilinas, suprantu, kaip Valstiečių frakcijos ideologas aiškino apie takoskyrą su liberalais, bet dėl visų pataisų, kiek yra, kaip tik Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija balsuoja taip, kaip tikisi darbdaviai ir kaip tikisi liberalai. O Liberalų frakcija kažkodėl balsuoja kaip kairioji partija. Tai yra nuostabus reiškinys. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų pastabas. Dirbame toliau. (Šurmulys salėje) E. Gentvilas. T. Tomilinas jau kalbėjo. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū Jurgiui už pastabumą. Bet pažiūrėk paskutinio balsavimo rezultatus, na, tikrai skirtingai balsuojame. (Balsai salėje) O priešpaskutiniame nedalyvavau.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolegos! Dirbame toliau.
8 straipsnis. 43 pasiūlymas. Dėl visko čia sutarta. Sujungiantis mūsų įstatymo projektas Nr. XIIP-4752, dėl kurio yra gautas Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymas. 45 straipsnio 4 dalis. Prašome, kolega, pateikti.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes dabar kalbėsime apie pataisą, kurioje kalbama apie terminą, per kurį turėtų būti informuotas žmogus dėl darbo sąlygų pakeitimo. Nekalbame čia apie skubius atvejus, kai kas nors atsitinka. Kalbame apie normalias darbo sąlygas ir kada turi sužinoti. Kaip ir mes, staiga pasikeistų, mes labai nustebtume, jeigu atėję į darbo vietas staiga pamatytume, kad mūsų darbo vieta kitoje vietoje, sąlygos pasikeitusios, teisėtai piktintumės ir panašiai. Aišku, jeigu čia nebūtų skubus atvejis, kam nors sugriuvus ir t. t., ir panašiai. Čia apie tai nėra.
Mano pataisos esmė, kad apie tokius pasikeitimus laikas turėtų būti… bent jau prieš tris dienas žmogui turi būti žinoma. Tokia nuostata egzistavo ir pas mus, tokia nuostata yra Estijos darbo kodekse, kuris labai lankstus ir taip toliau. Daugelį argumentų galima pasakyti. Lygiai tas pats Prezidentės vetuotose pataisose. Tai yra logiška, nekalbame apie force majeure situaciją, kalbame normaliai. Darbo sąlygos turėtų būti žinomos bent jau iš anksto, kad žmogus galėtų tam dalykui, pokyčiams pasiruošti. Tai yra civilizuota norma, elementaraus saugumo norma. Įsivaizduokite dirbti tokiomis sąlygomis, kai nežinai, kas bus po trijų dienų. Apie kokį saugumą, apie kokią partnerystę galima būtų kalbėti? Tai yra sveiko proto padiktuotos sąlygos, nebūtinai kalbant apie kodekso normas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė?
A. SYSAS (LSDPF). Komitetas svarstė ir nepritarė siūlymui. Dėl šio straipsnio pakeitimo nebuvo susitarta ir Trišalėje taryboje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Iš tiesų labai geras pasiūlymas, jeigu mes norime, kad darbuotojai jaustųsi saugiai, dirbantieji darbe, trijų dienų terminas – pats logiškiausias terminas įspėti apie pasikeitusias darbo sąlygas. Kviečiu kolegas pritarti šiam pasiūlymui, kad būtų išlaikyta žmogui pagarba, apie kurią mes dažnai kalbame. Norime pakeisti sąlygas jo neinformavę – be abejo, tai nė kiek nesuteikia žmogui saugumo garantijų jo darbo vietoje.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš noriu visiems pasakyti labai svarbų dalyką. Jūs, aišku, dabar norite būti gelbėtojai, paskutinę minutę įsitraukti į procesą ir parodyti, kokie jūs palankūs žmonėms. Viskas suprantama, politiškai labai pagrįstas noras. Tačiau absoliuti dauguma kompromisinių susitarimų jau buvo pasiekta, ir pasiekė toks projektas, koks dabar yra, pagrindu sunkaus darbo, kuris vyko ir komitete, ir Trišalėje taryboje. Todėl prašau, jeigu negerbiate oponentų, tai bent jau gerbkite socialinio dialogo dalyvius, kurie atidavė savo darbo laiką ir nedarbo, laiką po darbo, siekdami konkrečių kompromisų, kuriuos mes įtvirtiname visais straipsniais. Čia mes svarstome likučius, dėl ko nesusitarta, ir tam tikras smulkmenas.
Pavyzdžiui, kalbant apie šitą pataisą, to paties straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojamas pranešimas apie būtinąsias ir papildomas darbo sutarties sąlygas, darbo laiko režimą ir darbo vietos pakeitimą. Tokius pranešimus reikia pateikti per penkias darbo dienas. Čia kalbama tik apie kitus, nepaminėtus, pakeitimus, dažniausiai techninio pobūdžio. Tai vėlgi, jeigu visai nenorime lankstumo, galime balsuoti už R. J. Dagio projektą. Siūlau nepritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Skirtingos nuomonės. Kolegos, apsisprendžiame ir balsuojame. Kas pritariate R. J. Dagio pasiūlymui pakeisti Darbo kodekso 45 straipsnio 4 dalį?
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 42, prieš – 43, susilaikė 9. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymas dėl 67 straipsnio 4 dalies. Prašau, kolega, pristatyti.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tuoj, minutėlę! (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Po 14 straipsnio…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kokį straipsnį?
A. SYSAS (LSDPF). Terminuota sutartis dėl nuolatinio pobūdžio darbo.
PIRMININKĖ. Taip, terminuota sutartis.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Labai atsiprašau. Gerbiamieji kolegos, vėl paprašyčiau be lozungų įsigilinti į tai, ką mes kalbame. Mes kalbame apie galimybę apriboti, protingai naudotis terminuotomis darbo sutartimis, kurios būtų taikomos nuolatinio pobūdžio darbui. Nuolatinio. Tai ne kokios nors, kai mums reikia laikinai ką nors padaryti, dar kas nors, nes dažniausiai į tai nukrypsta klausimas. Kalbama apie nuolatines darbo vietas. Plėtimas praktikos ir Europos Komisijos nė kiek neskatinamas, nes tai nėra gerai, mes turėtume būti suinteresuoti, kad ten žmonės dirbtų nuolat. Ir anksčiau diskutuojant komitetas yra pritaręs mano pasiūlymams taikyti šitą galimybę, atsižvelgiant galbūt į tam tikrą specifiką, nes negalima visko numatyti Darbo kodekse, bet tai turi būti numatyta kolektyvinėse sutartyse.
Ponas T. Tomilinas, kuris agituoja už kolektyvines sutartis, bent jau formaliai, arba sako, kad už tai agituoja, turėtų dabar šimtu procentų tam pritarti. Jeigu kolektyvinėse sutartyse tai bus apibrėžta, gerai, ten bus apibrėžtos ir sąlygos, kokiomis sąlygomis, kokioms darbo vietoms, visko į Darbo kodeksą nesurašysi. Bet siūlau, kad terminuotas sutartis būtų galima taikyti nuolatinėms darbo vietoms tik tuo atveju, jeigu sutarta kolektyviniame susitarime, o ne šiaip bet kam ir bet kaip, juk laikinos darbo sutartys jaunoms šeimoms yra peilis, paskolos ir visa kita teikiama pasunkintai, nes tai nėra nuolatinės darbo pajamos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
A. SYSAS (LSDPF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Dėl šio straipsnio pakeitimo nebuvo susitarta Trišalėje taryboje.
PIRMININKĖ. Nuomonės už nėra, nuomonė prieš – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš labai gerai suprantu, kad, pritarę šitai pataisai, taip, mes sustiprintume vieną iš pusių, sustiprintume būtent kolektyvines sutartis ir jų poziciją, tačiau aš priverstas ir norėčiau paprašyti jūsų žiūrėti į bendrą kontekstą. Taip, vyko derybos, apie tai ne kartą Trišalėje taryboje buvo kalbėta. Taip, tai yra tam tikra darbuotojų nuolaida, tačiau yra begalės kitų darbuotojams naudingų pozicijų, tokių kaip laiko apskaita suminėje darbo laiko apskaitoje nuo keturių iki trijų mėnesių sumažinta, 500 eurų bauda už Darbo arbitražo… nevykdymą darbdaviui ir taip toliau. Yra daugybė nuostatų, dėl kurių nusileido darbdaviai. Taip, jeigu mes norime būti mokytojai ir viską reguliuoti iš čia, gerai, balsuokime, bet aš siūlyčiau balsuoti prieš, nes toks yra bendras sutarimas Trišalėje taryboje, tokia yra derybų padėtis. Kažkur nusileido darbuotojai, kažkur darbdaviai.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis kolega, neklaidinkite Seimo narių. Trišalėje taryboje dėl to nebuvo sutarta. Aš perskaičiau ir pasakiau, kas parašyta. Neišgalvokime to, ko nėra. (Balsai salėje) Aš tikrai pasakysiu, kai bus sutarta.
PIRMININKĖ. Ačiū už patikslinimą. Kolegos, prašome balsuoti. Kas pritariate R. J. Dagio pasiūlymui dėl 67 straipsnio 4 dalies dėl nuolatinio pobūdžio darbų?
Balsavo 99 Seimo nariai: už pasiūlymą – 36, prieš – 44, susilaikė 19. Pasiūlymui nepritarta.
16 straipsnis, 72 straipsnio pakeitimas. Dėl jo gauti Seimo narių T. Tomilino, R. Karbauskio, V. Sinkevičiaus pasiūlymai. Jiems komitetas pritarė. Kolegos, prašom pristatyti. Kuris pristatote?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerai, aš.
PIRMININKĖ. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Štai pagaliau mes priėjome prie tų pozicijų, kai yra labai konkretus pavyzdys to, kaip veikia socialinis dialogas Lietuvoje. Mes komitete apsvarstėme ir nusprendėme, kad mums nepatinka Trišalės sutarimas dėl laikinojo įdarbinimo įmonių. Grąžinome klausimą Trišalei tarybai ir Trišalė taryba surado kompromisą, tiesiog reikėjo skirti papildomai laiko. Socialinis dialogas reikalauja aukos, t. y. savo laiko ir pastangų. Iki šiol tie posėdžiai buvo labai padriki ir reti, dabar jie vyksta nuolat. Čia yra tas pavyzdys, kai pagaliau po ilgų debatų surastas konkretus kompromisas, kuriam ir pritarė komitetas. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Komiteto pirmininkas.
A. SYSAS (LSDPF). Komitetas pritarė balsų dauguma surastam kompromisui, nors diskusijos dėl laikinųjų įdarbinimo įstaigų, man atrodo, išliks ir toliau, bet čia ateities klausimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu? Galime. Dėkoju.
73 straipsnis. Pasiūlymas dėl 73 straipsnio Seimo narių T. Tomilino, R. Karbauskio ir V. Sinkevičiaus. T. Tomilinas. Minutę, tuoj įjungsime. Ar visi supranta, dėl ko turime apsispręsti ir balsuoti? Tomai, 17 straipsnis, 73 straipsnio 4 dalis.
A. SYSAS (LSDPF). Trišalė taryba siūlo išbraukti „darbo laiko režimas“, palikti tik „darbo laiko normos“.
PIRMININKĖ. Komitetas?
A. SYSAS (LSDPF). Pritarė bendru sutarimu susitarimui.
PIRMININKĖ. Galime bendru sutarimu? Galime.
18 straipsnis, 75 straipsnio pakeitimas. 2 dalis – Seimo narių T. Tomilino, R. Karbauskio, V. Sinkevičiaus pasiūlymas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Čia irgi yra dėl laikinojo įdarbinimo įmonių reglamentavimo. Pritarta Trišalėje taryboje po ilgų debatų, pritarta komitete. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Ar komiteto pirmininkas norėtų dar komentuoti?
A. SYSAS (LSDPF). Taip, mes bendru sutarimu pritarėme, kadangi Trišalėje taryboje dėl to buvo sutarimas. Tai apima visą laikinojo įdarbinimo įstaigų paketą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonių išreikšti nėra norinčių. Galime bendru sutarimu? Galime. Dėkoju.
21 straipsnis, 112 straipsnio pakeitimas. Yra gautas Seimo narių G. Skaistės ir M. Navickienės pasiūlymas dėl 112 straipsnio 4 dalies. Kuri kolegė pristatysite? Gerbiamoji G. Skaistė. Prašom, Gintare, jus.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties šita pataisa buvo tam, kad nustatytume, kad tiems darbuotojams, kurie dirba kenksmingomis darbo sąlygomis ir kuriems dėl šios priežasties yra sutrumpintas darbo laikas, už tai būtų apmokama kaip už visą darbo laiką, t. y. kad nenukentėtų tie darbuotojai, kurie dirba kenksmingomis darbo sąlygomis ir kuriems dėl to sutrumpinamas darbo laikas. Išties man labai keista, kodėl buvo darbdavių noras nepritarti šiai pataisai, nes ši norma dabar įrašyta į Vyriausybės nutarimą. Tiesiog buvo noras, kad ši nuostata būtų imperatyvi ir nebūtų taip lengvai kečiama, kad būtų garantijos darbuotojams. Todėl siūlyčiau pritarti šiai įstatymo pataisai, kad įrašytume į Darbo kodeksą, o ne į Vyriausybės nutarimą šią nuostatą, kad už dėl kenksmingų darbo sąlygų sutrumpintą darbo laiką būtų apmokama kaip už visą darbo laiką.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
A. SYSAS (LSDPF). Komitetas apsvarstė ir iš dalies pritarė.
PIRMININKĖ. Jūs prašote balsuoti?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Prašom balsuoti.
PIRMININKĖ. Prašote balsuoti ir išgirsti nuomonę už…
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, atsiprašau, kaip komiteto pirmininkas turiu įsiterpti. Po to buvo Trišalės tarybos, T. Tomilino, R. Karbauskio, V. Sinkevičiaus pataisa dėl to paties straipsnio.
PIRMININKĖ. Taip, gerbiamasis pirmininke, bet kad mes galėtume apsispręsti ir žinoti, kokia pozicija, Seimo narė prašo balsuoti.
A. SYSAS (LSDPF). Ten kitokia redakcija.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nors šis straipsnis paskui buvo pakartotinai teikiant Trišalei tarybai, ko nebuvo padaryta prieš tai, pažeidžiant Seimo nutarimą, gerbiamasis Tomilinai, pritarta kitai formuluotei, bet, man atrodo, mes turėtume Seime priimti kitokį sprendimą dėl tokių motyvų. Mes dabar kalbame ir apie sveikatą, ne tik apie darbo santykius. Sveikatos reikalų komiteto nariai neduos sumeluoti, kad mes žinome, jeigu kenksmingos darbo sąlygos, šiomis sąlygomis negalima dirbti ilgesnį laiką, tiesiog tai yra pavojinga gyvybei. Bet tai darbas, kurį reikia atlikti ir už kurį turi būti visiškai sumokėta, o ne tiek, kiek jam sutrumpino, jeigu, sakykime, vietoj septynių ar aštuonių valandų jis dirbs tris valandas, jam mokės tik už tris valandas. Tai yra fundamentali nuostata ne tik Darbo kodekso, bet ir sveikatos apsaugos sistemos nuostata. Dabar palikta Vyriausybei reguliuoti, bet tai yra, man atrodo, mūsų bendri principai, kurie siejasi ne tik su Darbo kodeksu, bet ir su žmonių sveikatos apsauga. Tai yra norma, kuri galioja visoje Europos Sąjungos erdvėje, nes sutrumpintas darbo laikas dėl kenksmingų darbo sąlygų – ne pretekstas mažinti atlyginimus, t. y. tiesiog sveikatos išsaugojimo būtinybė. Aš siūlau palikti visoms Europos Sąjungos (…), galbūt kokia valstybė ir turi išimtį, bet absoliuti dauguma turi galiojančią nuostatą, ir būtent griežtai sureguliuoti šitą nuostatą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. T. Tomilinas – prieš, paaiškins, kodėl užregistravo kitą pasiūlymą.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Paaiškinsiu, kodėl aš prieš. Iš esmės aš esu už, bet mes dabar turėtume balsuoti prieš tam, kad paskui mes svarstytume mūsų pataisas, kurios remiasi Trišalės tarybos sutarimu. Jis buvo pasiektas po komiteto ir gerbiamųjų Seimo narių pasiūlymų, tai būtent dėl jų įvyko tam tikri pakeitimai. Aš siūlau laikytis to bendro principo, būtent bendro principo, kad mes kuo mažiau tokių detalių nuostatų nustatome Seimo sprendimais ir paliekame tam tikrą laisvę Vyriausybės nutarimu nustatyti tų profesijų ir pareigybių sąrašą, sutrumpintą darbo laiko normą. Pasitikėkime savo pačių Vyriausybe, ar ji bus mūsų, ar ji bus jūsų, tiesiog reikia lankstumo dėl tokios specifinės darbo santykių srities, nes ten gali būti labai įvairių, skirtingų profesijų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, balsuojame dėl G. Skaistės ir M. Navickienės pateikto pasiūlymo, žinodami, kad analogiškas pasiūlymas yra dėl to paties straipsnio kitų Seimo narių.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 39, prieš – 49, susilaikė 12. Pasiūlymui nepritarta. Skelbiu T. Tomilino, R. Karbauskio ir V. Sinkevičiaus užregistruotą pasiūlymą dėl Darbo kodekso 112 straipsnio 4 dalies. Ją jūs, Tomai, iš esmės pristatėte.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš tik paminėsiu, kad būtina pritarti šitai formuluotei, nes mes iš dalies sprendžiame G. Skaistės ir M. Navickienės iškeltą problemą šiek tiek kitaip, bet pagal trišalį sutarimą. Labai raginu balsuoti už, kad nepaliktume visai be sprendimo.
PIRMININKĖ. Komiteto pirmininkas.
A. SYSAS (LSDPF). Komitetas svarstė: už balsavo 6, prieš – 3, niekas nesusilaikė, buvo pritarta.
PIRMININKĖ. Gal galime bendru sutarimu pritarti? Ne. Balsuojame. Kas už Seimo narių T. Tomilino, R. Karbauskio, V. Sinkevičiaus pasiūlymą, kuriam pritarė komitetas ir kuriam pritarė Trišalė taryba?
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 11. Pasiūlymui pritarta.
Dėl to paties straipsnio… Atsiprašau, dėl 114 straipsnio 1 punkto yra Seimo nario A. Syso pasiūlymas. Gerbiamasis kolega!
A. SYSAS (LSDPF). Posėdžio pirmininke, čia yra grynai techninė pataisa.
Trišalėje taryboje buvo sutarta, kad čia bus parašyta „dėl papildomo darbo“, ir neišbraukė žodžio „laiko“. Esmė iš esmės keičiasi, todėl čia ginčų nebuvo, Trišalė taryba, sekretoriatas pripažino, kad buvo padaryta klaida, ir mes atitaisome Trišalės tarybos susitarimų principus, kad jie siūlė išbraukti žodį „laiko“.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Galime bendru sutarimu pritarti techniniam pataisymui? Dėkoju.
115 straipsnio pakeitimas. Seimo nario N. Puteikio pasiūlymas dėl 2 dalies. Seimo nario N. Puteikio nėra. Komiteto nuomonė.
A. SYSAS (LSDPF). Komiteto nuomonė – iš dalies pritariame.
PIRMININKĖ. Gal galime sutarti nebalsuodami, nes yra kitas pasiūlymas T. Tomilino, R. Karbauskio ir V. Sinkevičiaus dėl 15 straipsnio 2 dalies. T. Tomilinas pristato?
A. SYSAS (LSDPF). Trišalėje taryboje… Įsijunkite mikrofoną.
T. TOMILINAS (LVŽSF). „Darbo grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš…“, buvo penkios, dabar „septynias dienas iki jų įsigaliojimo“. Tai yra vėlgi kompromisinis variantas, Trišalė taryba dėl to sutarė, kad darbo grafikų tvarka derinama su Darbo taryba, kai jos nėra, su profesine sąjunga ir galioja bendras reguliavimas – prieš septynias dienas. Tai yra susitarimas, tai yra kompromisas. Taip, galima padaryti ir daug ilgesnį terminą, bet mes turime pasirinkti, ar gerbti kompromisus, pasiektus per ilgų derybų kančias, ar vis dėlto savavališkai keisti pagal Seimo narių norus.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
A. SYSAS (LSDPF). Komiteto nuomonė – bendru sutarimu pritarėme Trišalės tarybos pateiktam variantui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. J. Dagys nori kalbėti?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Trumpai prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, įsiklausykite į fundamentalų susitarimą, kuris čia ką tik nuskambėjo kaip didžiausias pasiekimas. Buvo parašyta „penkios darbo dienos“, dabar parašyta „septynios kalendorinės dienos“. Fundamentalus proveržis Trišalėje taryboje, vienas iš 19 punktų. Bet siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū už tokį argumentą, bet jūs nepasakėte ir komiteto pirmininkas, manau, patikslins, kad dar yra Seimo narių papildymas, o jei nėra, su darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga.
A. SYSAS (LSDPF). Ne, čia Trišalės tarybos pasiūlymas dėl visų straipsnių.
PIRMININKĖ. Taip, iš tiesų tai yra ne tik tame straipsnyje. Ar reikia balsuoti, ar galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu. Dėkoju.
A. Syso pasiūlymas dėl Darbo kodekso 122 straipsnio 2 dalies 2 punkto. Prašom, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, ko gero, rimčiausias punktas, dėl kurio reikia apsispręsti, kada gi reikia pietauti – ar po keturių valandų, ar po penkių darbo? Noriu atkreipti dėmesį, kad Seimas pietauja po keturių valandų darbo laiko, kai pradedame posėdį, ne po penkių. (Balsai salėje) Niekas čia nenurodinėja. Čia parašyta „ne vėliau“. Toks pasiūlymas atėjo iš darbuotojų ir jis buvo užregistruotas. Jūsų valia pritarti arba nepritarti. Esmė nuo to… Kažkas bus valandą alkanesnis.
PIRMININKĖ. Taip, ir komiteto nuomonę taip pat pasakykite.
A. SYSAS (LSDPF). Komitetas šitam radikaliam siūlymui nepritaria. Dėl šio straipsnio pakeitimo nebuvo sutarta Trišalėje taryboje.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Pritariu aš tai pataisai vien dėl to, kad tai yra tiesiog detalė, smulkmena. Seimas čia niekuo dėtas. Pavyzdžiui, Seimas, Seniūnų sueiga nuo pusės devynių, tai išeina iki pietų penkios su puse valandos, ir nereikia čia kišti Seimo. Nenorėdamas trukdyti tam fundamentaliam susitarimui, cituoju R. J. Dagį, ar ne, galime balsuoti už tai, bet žiūrėkite, ar mes nebandome reglamentuoti viską nuo a iki z? Argi nebandome kištis į darbdavio ir darbuotojo santykius? Atseit kovojame už lankstumą, bet viską užlankstome taip, kad to lankstumo nebebūtų.
Galų gale frazė, kuri buvo ne vėliau kaip po penkių valandų, leidžia ir po trijų valandų nustatyti ir t. t. Darbdaviui buvo paliktas didesnis lankstumas. Dabar gi, gerbiamas Algirdai, sumažini tą galimybę lanksčiai pažiūrėti, nes per keturias valandas turi duoti galimybę papietauti. Užsižaidžiate pataisomis, tiek to. Aš siūlau balsuoti už, bet matykime, kad kartais vyksta tik žaidimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. J. Dagys turi kitą nuomonę.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Mano kolega J. Razma buvo teisus dėl liberalų. Stebina kartais. Bet šiaip ši pataisa nėra tokia paprasta. Ji tikrai ne visur realizuojama ir ne taip lengvai realizuojama, kada žmonėms suteikti galimybę pavalgyti. Tai tik Algirdo. Mano pataisa jau perlenkė lazdą ir šiuo atveju ta penkių valandų pertrauka ir fiziologiškai, ir visur kitur tarp nevalgymų yra normalus dalykas, turint omenyje, kad būna įvairių grafikų, ir t. t., ir panašiai. Todėl siūlau šiuo atveju tikrai nepritarti, nes diskutuojant komitete buvo pateikti svarūs argumentai, kad bus patogesnis grafikas, nes parašyta taip, kad jeigu jau norės suteikti po trijų valandų, prašom, bet čia yra minimaliai, apsidraudžiame, kad po penkių valandų bus galima papietauti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 8, prieš – 43, susilaikė 53. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas dėl 144 straipsnio 7 dalies. N. Puteikio pasiūlymas. Replika po balsavimo prieš pradedant – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Aš prašau įskaityti mano balsą – susilaikiau.
PIRMININKĖ. Jūs susilaikėte. Užfiksuojame dėl protokolo.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš norėjau paklausti.
PIRMININKĖ. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš norėjau paklausti gerbiamo A. Syso. O kada eiti į tualetą, po kiek valandų, taip pat Darbo kodeksas reguliuos?
A. SYSAS (LSDPF). Dažniausiai Petrą valgykloje matau jau 12 valandą.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Apsikeitėme replikomis. Dėl Seimo nario N. Puteikio pasiūlymo dėl 144 straipsnio 7 dalies. N. Puteikio nėra. Gerbiamasis komiteto pirmininke.
A. SYSAS (LSDPF). N. Puteikio siūlymui komitetas nepritarė. Pritarta Trišalėje taryboje sulygtai 144 straipsnio redakcijai.
PIRMININKĖ. Ar galime kartu bendru sutarimu pritarti komiteto bendrai pozicijai? Galime. Dėkoju.
28 straipsnis. 147 straipsnio pakeitimas. Dėl jo yra gautas Seimo narių T. Tomilino, R. Karbauskio, V. Sinkevičiaus pasiūlymas. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Čia irgi yra vienas iš, jeigu nenorite, nevadinsiu fundamentaliu, pavadinsiu paprastu susitarimu. Taip, tam buvo skirta labai nemažai laiko. Taip atrodo tiems, kas nedalyvavo iš opozicijos, kad čia viskas labai paprasta. Tikrai buvo Vyriausybės, iš pradžių buvo, tiksliau, Trišalės tarybos sutarimas ir Vyriausybės, projektas numatė trijų apribojimą, trijų mėnesių apribojimą, kiek turi mokėti darbdavys baudos už darbo užmokesčio nemokėjimą, nes pagal esmę tai yra bauda. Tai po komiteto įsikišimo, po dar vieno derybų raundo Trišalėje taryboje buvo surastas kompromisas, kad delspinigius turi mokėti dauginant iš šešių mėnesių. Tai yra neblogas kompromisas, naudingesnis darbuotojams, todėl mes Trišalės tarybos sutarimo pagrindu pasiūlymą pateikėme ir siūlau balsuoti už, nes nenubalsavus už, būtų palikta darbuotojams nenaudinga, mažiau naudinga formuluotė.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
A. SYSAS (LSDPF). Komiteto nuomonė – pritariame bendru sutarimu. Bet norėčiau informuoti, kad komitetas siūlė nereglamentuoti termino. Tai yra jeigu yra skola, kaip liaudis sako, „skola ne rona, neužgyja“, reikia grąžinti. Taip, jeigu nebūtų komiteto kitokios nuomonės, šiandien mes šito straipsnio nesvarstytume.
PIRMININKĖ. Šaunu. Dėkojame komitetui. Nuomonė už – R. J. Dagys. Gal nekalbame? Bendru sutarimu galime pritarti? Galime.
29 straipsnis. 168 straipsnio pakeitimas. Dėl 3 dalies yra gautas Seimo narių T. Tomilino, R. Karbauskio, V. Sinkevičiaus pasiūlymas. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Čia yra situacija, kai Trišalė taryba nerado kompromiso, tačiau iš esmės tas pasiūlymas yra susijęs su darbuotojų atstovavimu ir darbuotojų atstovų apsauga. Pirminis sutarimas, pirminis balansas – buvo sutarta, atrodo, vasario mėnesį, kad lieka apsauga konkrečiam darbuotojų atstovų lyderiui, t. y. Darbo tarybos arba profesinės sąjungos lyderiui, vienam asmeniui. Buvo daug diskusijų, ar turi išlikti dabar galiojanti nuostata, kad yra apsaugoti nuo atleidimo ir kolektyvinio organo nariai. Sutarimo nerasta.
Aš siūlau nepritarti komiteto nuomonei, o pritarti mūsų pasiūlymui ir vis dėlto palikti lankstesnę formuluotę, kad yra apsaugotas lyderis, bet nėra papildomos apsaugos visiems valdymo organo nariams. Teoriškai yra galimybė manipuliuoti tuo, bet iš esmės tai esminio pokyčio deryboms nesuteiks, o lankstumo bus daugiau.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – P. Urbšys.
A. SYSAS (LSDPF). Komitetas pirma.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, komitetas.
A. SYSAS (LSDPF). Komitetas nepritaria ir motyvuoja tuo, kad jeigu mes tikrai norime stiprinti socialinį dialogą, tai vienas žmogus įmonėje tikrai nesusitvarkys. Sakykime, yra didelė įmonė, na, tūkstantis darbuotojų, penki šimtai, tai derybas veda ne vienas žmogus, veda išrinkti žmonės. Jeigu mes norime, kad jie turėtų didesnę apsaugą ir mes pagaliau patikėtume, kad Lietuvoje galima pasirašyti kolektyvines sutartis, kad žmogus gali drąsiai pasakyti, ką galvoja, paprašyti duomenų, tai paprasčiausiai vieno tarybos nario, vieno profsąjungos pirmininko ar vieno darbuotojų atstovo neužtenka.
Teorines baimes aš suprantu. Komitete daug diskutavome, kad čia surašys visus, bet kas nors kiek susidūrė su profesinėmis sąjungomis, ten valdyboje ar taryboje net didelėje įmonėje daugiausia būna dešimt žmonių, didelėje įmonėje, o šiaip – du, trys, penki. Aš manau, leiskime kolektyvinėje sutartyje numatyti, kiek žmonių galės papildomai dalyvauti apsaugoje.
PIRMININKĖ. Ačiū, pirmininke. Nors tai nėra įrašyta kaip išvada, ačiū jums už paaiškinimą.
A. SYSAS (LSDPF). Trišalė taryba dėl šių nuostatų nesusitarė.
PIRMININKĖ. Nesusitarė. Nuomonė už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Šių metų balandžio 27 dieną žurnalistė E. Samoškaitė pastebėjo, kad tarp nesutartų dalykų yra labai svarbių: streikai ir lokautai, susitarimai dėl nekonkuravimo svarbūs ir kvalifikuotam darbuotojui, ir nekvalifikuotam. Tada T. Tomilino paklausė: ko pritrūko toms deryboms? T. Tomilinas atsakė: manau, kad yra keletas priežasčių. Pati svarbiausia priežastis, kad darbuotojų derybinė galia nėra pakankama. Profesinės sąjungos iš principo yra silpnos ir poveikio darbdaviams daryti negali arba gal ribotai. Mes turime tą problemą.
Aš balsuočiau už šitą T. Tomilino teiginį ir tikrai nemažinčiau profsąjungų galių. Pritarti reikėtų būtent komiteto išvadai.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kažkoks pasiklydimas net nesant pušų. T. Tomilinas ir siūlo susilpninti tas galias, gerbiamas Urbšy. Komitetas siūlo palikti normalią derybų tvarką ir nepritarė šiai pataisai. Čia yra fundamentalus jau dalykas. Kas balsuos kitaip, kalbėti apie kolektyvines derybas jau turbūt turėtume nustoti, nes yra dvi pusės, kurios tarpusavyje derasi, ir derybų metu apsaugą iš darbuotojų pusės turės tik vienas žmogus. Visus kitus galima atleisti iš darbo derybų metu. Ir čia vadinasi derybos, lygiaverčių partnerių derybos? Tai ir siūloma, kad būtų sutarta, kas tos derybinės pusės yra kolektyvinėje sutartyje, ir tuo metu negalima jų atleisti iš darbo. Vadinasi, turime „Pušyno kelio“ istoriją. Visi, kurie skundėsi mums, atleisti darbdavio, net mums įsikišus į procesą mėginant apginti žmonių interesus…
Tai kokios bus lygiavertės derybos, jeigu tik vienas pirmininkas yra apsaugotas, o jo komandos nariai, kurie išdrįs pasisakyti kitaip, bus atleisti? Apie ką mes čia šnekam tada, apie kokius kolektyvinius susitarimus kalbame, apie kokį trišalės partnerystės vystymą kalbame? Man atrodo, komitetas tikrai šiuo atveju pasiekė balansą. Bus sutarta, kad kas atstovauja derybinėms pusėms, tam ir taikoma, apie tą laikotarpį, kai vyksta ginčas, ne normalaus gyvenimo, o ginčo metu. Aš siūlau, na, kas bent derybas įsivaizduoja normaliai, tai tuo metu abi pusės turi turėti vienodas galias, o ne viena priklausyti nuo kitos pusės ir tai vadinti dialogu. Koks dialogas? Tai diktatas!
PIRMININKĖ. Dėkojame už jūsų nuomonę. Paminėta P. Urbšio pavardė. Jūs norite? Trumpai.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamas Dagy, jūs neįsiklausėte.
PIRMININKĖ. Neminėkite pavardžių.
P. URBŠYS (LVŽSF). Būtent tokia T. Tomilino nuomonė buvo fiksuota balandžio 27 dieną. Todėl aš ir kviečiu palaikyti jo tą nuomonę ir balsuoti už komiteto pasiūlytas išvadas.
PIRMININKĖ. Kviečiame balsuoti. Kas pritariate T. Tomilino, R. Karbauskio, V. Sinkevičiaus pasiūlymui išbraukti 168 straipsnio pakeitimus, 3 dalį? (Balsai salėje)
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 61, prieš – 17, susilaikė 19. Pasiūlymui pritarta.
Gerbiamieji Seimo nariai, laikas, skirtas mūsų darbotvarkei… (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, triukšmas salėje! Nesipykime, dirbkime toliau. Mums skirtas laikas baigėsi, tačiau tikriausiai sutarsime, kad šitą įstatymo projektą tikrai reikia pabaigti, ir pritarsite laiko pailginimui. P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos.
P. URBŠYS (LVŽSF). Ar mes dabar tikrai balsavome už komiteto išvadas, ar balsavome už pasiūlymą?
PIRMININKĖ. Mes balsavome, kaip visada balsuojame…
A. SYSAS (LSDPF). Už T. Tomilino pataisą.
PIRMININKĖ. …už Seimo narių pasiūlymą.
P. URBŠYS (LVŽSF). Už Seimo narių pasiūlymą. Tai mano balsas būtų prieš.
PIRMININKĖ. P. Urbšio balsas – prieš. (Balsai salėje) Suprato. Manau, viskas gerai, išsiaiškinome.
Kitas mūsų pasiūlymas dėl 185 straipsnio 1 dalies. T. Tomilinas, R. Karbauskis, V. Sinkevičius. Pristatys T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Dėl 1 dalies, teisingai? Čia yra Trišalės tarybos sutarimas dėl trišalės sudėties narių skaičiaus ir įforminimo. Manau, kad reikėtų pritarti, nes diskusijų ir ginčų nevyksta.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė?
A. SYSAS (LSDPF). Kadangi Trišalė taryba sutarė dėl kitokio atstovavimo Trišalėje taryboje, mes, 1 susilaikius, 8 pritarus, pritarėme tam siūlymui.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė. Gerbiami kolegos, nuomonės prieš nėra. T. Tomilinas prieš save kalbėti tikrai nenori. Bendru sutarimu galime pritarti? Galime.
Dėl 188 straipsnio 2 dalies R. J. Dagio pasiūlymas, kur buvo sujungtas įstatymo projektas. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tuoj, minutėlę.
PIRMININKĖ. Dėl jungtinės profesinių sąjungų atstovybės sudarymo.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kadangi komitetas tam dalykui nepritarė, tai aš nesiūlau balsuoti dėl jos.
PIRMININKĖ. Ačiū už supratimą. Ir 45 straipsnis, 25 straipsnio pakeitimas. Seimo narių T. Tomilino, R. Karbauskio, V. Sinkevičiaus pasiūlymas. T. Tomilinas siūlo išbraukti. Prašom pristatyti.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Šitas pasiūlymas remiasi Trišalės tarybos visų svarstymų, viso svarstymo procesu, visa bendra logika, kokia buvo priimta keičiant, tobulinant laisvesnį, liberalesnį, lankstesnį Darbo kodeksą. Šiuo pasiūlymu mes siūlome išbraukti komiteto pasiūlytą draudžiamų veiksmų darbdaviui streiko metu sąrašą, bet aš esu tikras, kad po šiandienos balsavimo, jeigu mes pritarsime mano ir kolegų pasiūlymui, dar kartą galėsime prieš priėmimą labai korektiškai kreiptis į Trišalę tarybą, kaip aš minėjau savo kalboje, dar kartą leisti suteikti jiems laiko derėtis dėl tų trijų neužbaigtų klausimų, surasti kompromisą. Galbūt jis bus lygiai toks pats… Šita formuluotė galbūt išliks tokia, kokią siūlo komitetas, o dėl kitų vietų nusileis darbuotojai, o gal bus atvirkščiai. Būtent tuo veiksmu mes realiai įgalintume principą, t. y. trišalį principą, socialinio dialogo formatą. Jeigu mes viską paliksime savo galutiniam apsisprendimui, tas įgalinimas neįvyks, nebus pavyzdžio, kaip turi funkcionuoti socialinis dialogas, ir viskas bus kaip seniau – valdžia žino geriau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
A. SYSAS (LSDPF). Komitetas nepritarė šitam siūlymui – tik vienas balsavo už. Jeigu mes kalbame apie įgalinimus, šiuo atveju naujame Darbo kodekse aiškiai sudėlioti įgalinimai. Viena pusė gali skelbti streiką, kita gali skelbti lokautą. Bet jeigu mes norime, kad vienas arba kitas vyktų, po penkių dienų negali būti priimti nauji darbuotojai į streikuojančių vietą. Užsienio literatūroje jūs galite pasiskaityti, kas yra lokautas užsienyje. Tai yra, kai įmonė po ilgesnio laiko uždaroma, darbuotojai atleidžiami, darbdavys neturi atsakomybės už tuos, kurie streikuoja. Šiuo atveju mes norime streiko limitą apibrėžti penkiomis dienomis. Visa esmė, kas lieka, jeigu pritaria ne komiteto, o Seimo narių siūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Trišalė taryba dėl šių nuostatų nesusitarė.
Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jau prieš tai vykusiu balsavimu mes pasakėme, kad nenorime kolektyvinių derybų, nes tiesiog vieną partnerį, visą jo komandą eliminavome iš derybų.
Kitas dalykas. Dabar mes turėtume pasakyti irgi turbūt istorinį apsisprendimą, kad mes Lietuvoje de facto draudžiame bet kokius streikus, nes tie, kurie pradėjo streikuoti, po penkių dienų visi bus atleisti iš darbo ir vietoj jų bus galima priimti naujus darbuotojus, uždaryti įmonę ir t. t., tai tikrai būtų didelis atradimas visoje mūsų erdvėje Europos Sąjungoje ir visur kitur. Mes tiesiog atsisakytume… Žmonėms tiesiai šviesiai pasakome – iš esmės padarome streikus neįmanomus. Tai politinis sprendimas. Slėptis už Trišalės tarybos čia nėra ko. Trišalėje taryboje mums visiškai nerūpėjo, ką dabar Trišalė priims. Darbdaviams labai naudinga palikti seną nuostatą, o mes turime apsispręsti, ar mes manome, kad streikai, tokia jų forma, reikalingi ar ne. Jeigu ne, braukiame juos visur ir nepradėkime net žaisti, nes koks čia streikas, jeigu po penkių dienų į tavo vietą ateis dirbti kiti darbuotojai arba bus uždaryta įmonė, arba tu nebūsi įleistas į teritoriją ir t. t. Aš siūlau pritarti komiteto siūlymui ir nežaisti tų apsimestinės demokratijos žaidimų ten, kur ja nekvepia, nes prieš tai jau ponas T. Tomilinas ją paneigė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame. Kas pritariate Seimo nariams, kad būtų išbrauktos 27 straipsnio 6, 7, 8 dalys? Šiai nuostatai komitetas nepritarė.
Balsavo 99 Seimo nariai: už pasiūlymą išbraukti balsavo 53, prieš – 20, susilaikė 26. Pasiūlymui pritarta.
Seimo nario N. Puteikio pasiūlymas. N. Puteikio nėra. Gerbiamas komiteto pirmininke, gal jūs galite pristatyti ir kartu pasakyti komiteto nuomonę.
A. SYSAS (LSDPF). Jis siūlė nukelti šį įstatymą. Aš manau, kad jis turėjo omeny visą Darbo kodeksą nukelti iš liepos 1 dienos į sausio 1 dieną, nes liepos 1 dieną bet kokiu atveju, kaip sakiau, Darbo kodeksas įsigalios, o jis kažkodėl siūlė šitas pataisas nukelti į sausio 1 dieną. Ko gero, aš tik spėlioju, bet komitetas nepritaria.
PIRMININKĖ. Galime pritarti komiteto nuomonei nepritarti Seimo nario N. Puteikio pasiūlymui? Galime bendru sutarimu. Dėkoju.
Vyriausybės pasiūlymai gauti kovo 8 dieną. Čia nereikia. Tikriausiai komitetas jiems nepritarė. Įstatymų projektai yra apsvarstyti komitete.
A. SYSAS (LSDPF). Taip, taip.
PIRMININKĖ. Taip. Dėl viso įstatymo projekto nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš tikrųjų mūsų situacija sudėtinga. Ką tik pastarieji du balsavimai parodė, kad mums kolektyvinių derybų nereikia ir streikuoti mes neleidžiame. Patys spręskime, kokioje dabar stadijoje esame, kokią žinutę siunčiame. Bet jeigu mes išvis nebalsuojame už šitas pataisas, net ir tie pagerinimai, kurie galbūt ten socialiai… tėvams, slaugantiems vaikus, darbo režimo, darbo valandų, kiti dalykai, jie irgi liks tokie pat blogi. Jokio čia mes proveržio nepasiekėme absoliučiai paneigdami bet kokią… iš Trišalės tarybos svarstymo padarę parodiją. Vyriausybė neįvykdė mūsų Seimo pavedimų. Seimas jai nieko nereiškia, tai ką ten kiti dalykai bus reikšmingi. Seimas paprašė visas pataisas apsvarstyti. Trišalė taryba to nepadarė, nes Vyriausybės atstovė nepateikė jų svarstyti. Procesą, kol dar per priėmimą nėra nubalsuota, aš šitoje stadijoje linkęs paremti, nes vis tiek tai, kas buvo anksčiau, yra blogiau negu dabar, bet pasiekimas yra tiek nedidelis, kad net ir sudėtinga balsuoti už, bet nors kiek nors pagerina. Bet ką tiktai mes dviem balsavimais tiesiog paneigėme visa tai, ką prieš tai šnekėjome rinkimų kampanijos metu. Absoliučiai viską! Šitas daiktas nepanašus į kokių nors kolektyvinių derybų pradžią Lietuvoje.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – Z. Jedinskis.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, mūsų frakcija vadinasi Krikščioniškų šeimų sąjunga. Todėl mes atstovaujame visoms šeimoms. Mes visada buvome, esame ir būsime dirbančiųjų pusėje. Mes manome, kad tiems darbuotojams, kurie sukuria pridėtinę vertę, turi būti sudarytos sąlygos darbui, poilsiui ir jie turi turėti garantijas. Kiek man yra žinoma, profsąjungos labai nepatenkintos šituo Darbo kodekso projektu. Net nesutarta Trišalėje taryboje iki galo. Todėl mes balsavome už visas pataisas, kurios buvo darbuotojų naudai, bet už tokį kosmetinį projektą, kuris iš esmės nieko nekeičia darbuotojų pusei, mes nebalsuosime. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonės išsakytos. Kviečiame balsuoti, svarstymo stadija. Kas pritariate Darbo kodekso pakeitimo, įsigaliojimo, įgyvendinimo įstatymų projektams su visomis priimtomis ar nepriimtomis Seimo narių pataisomis ir pasiūlymais?
Balsavo 100 Seimo narių: už – 71, prieš – 4, susilaikė 24. Po svarstymo įstatymo projektas priimtas. Pritarta po svarstymo. Labai norėtųsi, kad būtų priimtas. (Plojimai) Manau, ir bus priimtas. Dar liko atsakingas darbas.
T. Tomilinas – replika po balsavimo.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Trumpa replika ponui R. Dagiui. Aš labai gerbiu jūsų patirtį, jūsų įdirbį, bet aš suprantu, kad jūs išėjote iš komforto zonos ir jums neaišku, kas darosi. Taip, mes įgaliname trišalį formatą, o trišaliam formatui reikia dviejų dalykų: pasitikėjimo ir laiko. Per pusę metų mes turėjome labai mažai laiko tam, kad tą pasitikėjimą išugdytume. Šitais balsavimais mes pademonstravome socialiniams partneriams, kad mums susitarimai yra svarbiau negu viena ar kita momentinė nuomonė. Aš jums pažadu, kad tai, dėl ko mes balsavome, nėra galutinis dalykas, – mes grįžtame šiandien pat į Trišalę tarybą, prašome jų dar kartą padirbėti ir surasti kompromisus dėl streikų ir apsaugos, ir konkuravimo, ir mes prieš priėmimą turėsime visiškai, absoliučiai veikiantį socialinį dialogą.
PIRMININKĖ. Ačiū T. Tomilinui. R. J. Dagys – replika po balsavimo.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš visų pirma noriu pasidžiaugti gerbiamais liberalais, kurie sutiko padaryti ne tokį liberalų Darbo kodeksą ir balsavo kartu, čia jau yra tam tikri tektoniniai poslinkiai.
Gerbiamiems kolegoms norėčiau… Seimo pirmininkei aš noriu priminti, kad Seimas principingai laikytųsi savo pozicijos. Mes anuo metu čia, šitoje salėje, priėmėme Seimo sprendimą, kad visos pataisos, visų projektų pataisos turi būti apsvarstytos Trišalėje taryboje. Toks buvo Seimo sprendimas. Jis buvo neįgyvendintas dėl to, kad Vyriausybės atstovė, viceministrė nepateikė jo svarstyti. Aš nežinau, ar mes, Seimas, esame visiškai neprincipingi ir dabar vis mėginame ponui T. Tomilinui suteikti galimybes kažkur kreiptis ir panašiai. Seimas tą yra padaręs, mes turime gauti išvadas dėl visų pataisų iš Trišalės tarybos, o ne pasirinktinai dėl tų, dėl kurių T. Tomilinui atrodo, kuriomis jis jau paneigė savo profsąjunginę esmę.
PIRMININKĖ. Dėkojame. V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS. (LVŽSF). Mano balsą įskaitykite už, netyčia ne tą paspaudžiau.
PIRMININKĖ. V. Rinkevičius (dėl protokolo) balsavo už Darbo kodeksą. D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Aš komentarą ne apie profsąjunginę esmę, nes aš galvoju, čia tos esmės išvis ir nebuvo. Jeigu žvilgtelėsime, ką ir kalbėjau savo pasisakyme, kodeksas liko toks, koks jis buvo, su keliomis kosmetinėmis pataisomis, aš galvoju, toks ir liks po priėmimo stadijos.
Mielieji, negaiškime laiko, galime iš karto, skubos tvarka priimti ir judėti į priekį, nes kodeksas iš esmės yra toks pat, koks buvo socdemų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dirbsime labai nuosekliai. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Tik dar kartą pakartoju – liberalams svarbiausia, kad įsigaliotų naujasis Darbo kodeksas. Į šios dienos pataisas mes žiūrime šaltakraujiškai, nes kai įsigalios naujasis Darbo kodeksas, mes kiekvieną sesiją kaitaliosime viską ir t. t. Todėl nesureikšminkite, gerbiamas Dagy, liberalų pozicijos šiandien. Jau aš matau, kad jūs įsijautėte, apsidžiaugėte, kad pirmą kartą su liberalais sykiu pabalsavote, nedarykite toliaregiškų išvadų. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiami kolegos, liko dar du lydimieji įstatymų projektai.
12.23 val.
Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-586(2) (svarstymas)
Ar komiteto pirmininkas galėtų pateikti? Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-586(2). Komiteto išvada. Svarstymo stadija.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, gerbiamoji pirmininke, gerbiamas Pirmininke, komitetas svarstė, buvo gauta kaip ir dėl Darbo kodekso įvairių pataisų. Po svarstymo gautos ir Seimo narių: gerbiamojo T. Tomilino, R. Karbauskio, V. Sinkevičiaus, dvi pataisos, ir viskam pritarta. Siūlome priimti įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju komiteto pirmininkui. Yra gautas Seimo narių T. Tomilino, R. Karbauskio, V. Sinkevičiaus pasiūlymas. T. Tomilino nematau. Yra T. Tomilinas. Komiteto nuomonė.
A. SYSAS (LSDPF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKĖ. Pritarti. T. Tomilinas nori dar ką nors komentuoti? Ne. Bendru sutarimu galime pritarti pirmajam pasiūlymui?
A. SYSAS (LSDPF). Čia dėl laikinųjų įdarbinimų. Kadangi buvo sutarimas dėl kitų metų liepos 1 dienos, tai ir įsigaliojimo įstatyme reikia taisyti datą.
PIRMININKĖ. Kitas Seimo narių pasiūlymas.
A. SYSAS (LSDPF). Dėl 2 straipsnio, 6 straipsnio pakeitimo. Tai yra tas pats, tai susiję su laikinojo įdarbinimo įmonėmis, kurioms paprasčiausiai reikia laiko.
PIRMININKĖ. Galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galime. Dėkoju. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra. Prašome balsuoti.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 75, prieš nėra, susilaikė 12. Po svarstymo pritarta įstatymo projektui Nr. XIIIP-586(2).
12.26 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2508 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-139 6 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-588(2) (svarstymas)
Antrasis lydimasis – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2508 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-139 6 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-588(2). Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Tai yra lydimasis įstatymas, esminių pakeitimų nėra. Bendru sutarimu siūlome pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? (Balsai salėje) Galime pritarti.
Gerbiami kolegos, mes skelbiame pusės valandos pertrauką, kad jūs galėtumėte aptarti Darbo kodeksą, kuriam ką tik po svarstymo pritarta. Susirenkame į plenarinių posėdžių salę 13 valandą, dirbsime toliau. (Balsai salėje)
O jauniesiems kolegoms galiu paaiškinti. Tokia tvarka buvo, ji buvo pasiteisinusi labai sėkmingai anose Seimo kadencijose, kad po dviejų su puse valandų skelbiama pusės valandos pertrauka, o po to mes vėl dirbame toliau, kad papietavę, energingi vėl galėtumėte aktyviai dirbti toliau. Taip pat informuoju, kad sutarėme, kad Vyriausybės valanda nuo kito ketvirtadienio vyks nustatyta tvarka, kaip buvo anksčiau. Šį ketvirtadienį dar ją rengsime 15 valandą. Tai tiek informacijos. Geros pertraukos.
Po pertraukos posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkas V. Pranckietis.
Pertrauka
13.02 val.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2471 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-590(2) (svarstymas)
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiamieji Seimo nariai, pertrauka baigta. Tęsiame rytinį posėdį. Darbotvarkės 1-3a klausimas – Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2471 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-590(2). Pranešėjas – Seimo narys G. Vasiliauskas.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, komitetas svarstė Nedarbo socialinio draudimo įstatymo straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūloma didinti apdraustųjų, turinčių teisę gauti nedarbo draudimo išmokas, skaičių ir ilginti šios išmokos mokėjimo trukmę.
Siūloma nustatyti, kad dėl teisės į nedarbo draudimo išmoką reikalaujamas 12 mėnesių nedarbo draudimo stažas būtų įgyjamas per 30, o ne per 24 mėnesius. Taip pat siūloma nustatyti, kad nedarbo draudimo išmokos asmenims, įgijusiems reikalaujamą nedarbo draudimo stažą, būtų mokamos devynis mėnesius (priimtame įstatyme yra šeši mėnesiai), šios išmokos mokėjimo trukmės nediferencijuojant pagal nedarbo draudimo stažą, įgytą iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos.
Nuo šių metų liepos 1 dienos nedarbo draudimo išmoka būtų skaičiuojama kaip pastoviosios ir kintamosios dalių suma. Pastoviąją išmokos dalį sudarytų 30 % minimalios mėnesinės algos, kintamoji išmokos dalis pirmą–trečią jos mokėjimo mėnesiais būtų 50 % darbuotojo vidutinių mėnesio pajamų, ketvirtą–šeštą mėnesiais – 40 % vidutinių pajamų, septintą–devintą mėnesiais – 30 % pajamų. Kiekvienu atveju nedarbo draudimo išmoka negalės būti didesnė nei 75 %.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų nėra. Komitetas siūlo pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskutuoti užsirašė A. Sysas. Dėkojame G. Vasiliauskui.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, kadangi čia šiek tiek išsisklaidė įstatymai ir pagrindinį Užimtumo įstatymą mes svarstysime tik ketvirtadienį, tai dėl nedarbo draudimo, nes diskusija buvo įdomi ir komitete, aš norėčiau išsakyti savo poziciją.
Lietuvoje dažnai bedarbio pašalpa maišoma su socialinėmis išmokomis, kurias mes mokame iš bendro biudžeto, mokame dažniausiai per savivaldybių socialinius skyrius. Bedarbio pašalpa yra draudiminė išmoka. Kiekvienas iš mūsų, kuris gauna darbo užmokestį ir moka „Sodrai“ įmoką, draudžiasi nuo nedarbo. Ta nedarbo išmoka priklauso nuo mūsų draudiminio stažo, nuo įmokų. Deja, yra tam tikrų ribojimų.
Dažnai pasigirsta, kad nereikia mokėti bedarbio išmokos, tada greičiau bestija (pavartosiu tokį žodį) susiras darbo ir greičiau grįš į darbo rinką. Aš manau, kad ne kiekvienas gali grįžti į bet kokį darbą. Tam mes ir mokame draudimo įmokas, kad turėtume laiko gauti paslaugas arba profesiją, arba darbo vietą pagal mūsų išsilavinimą, poreikius ir kitus dalykus. Todėl aš labai norėčiau, kad, kolegos, kai mes kalbame apie nedarbo išmokas, mes suprastume, apie ką kalbame, t. y. apie mūsų galimybę netekus darbo turėti laiko gauti tam tikras išmokas ir tikėtis darbo, kuris būtų labiau prie širdies.
Todėl šiuo įstatymu siūloma būtent tai. Tai yra Europos Komisijos ne vieną kartą išsakyta pastaba Lietuvai, kad mūsų bedarbio pašalpa yra labai maža ir labai trumpą laiką. Ir mokslininkai, rengdami socialinį modelį, siūlė šitą laikotarpį ilginti. Netgi pailginę iki devynių mėnesių, jei pasižiūrėtume Europos Sąjungos vidurkius, bedarbio pašalpos mokėjimą senųjų Europos Sąjungos valstybių, mes vis tiek būtume pačioje apačioje, t. y. turėdami trumpiausią laiką, aišku, turėdami ir, ko gero, vienas mažesnių išmokų.
Todėl visiškai remiu šitą siūlymą ir siūlymą imti laikotarpį ne už paskutinius 24 mėnesius, o už 30 mėnesių. Aš manau, dėl to bus teigiamas požiūris ir visų mūsų, kurie moka įmokas, nes koks tikslas mokėti įmokas, jeigu tapęs bedarbiu tu gauni labai mažą išmoką ir labai trumpą laiką. Aš manau, šešėlis atsiranda dėl to, kad visos mūsų išmokos nėra labai didelės, o tokiais veiksmais mes skatiname sąžiningai, dorai, neslepiant sumokėti visas socialinio draudimo įmokas, nes žinai, kad, įvykus tokiems atvejams, kai tu tampi bedarbiu, gali tikėtis didesnės išmokos.
Todėl kviečiu palaikyti ir nematyti kiekvieno bedarbio kaip kokio nors nusikaltėlio, kuris nori paimti kieno nors pinigus. Dažniausiai tie pinigai jo sumokėti per ilgus metus arba per laiką, kai jis dirbo ir mokėjo „Sodros“ įmokas. Bet suteikime galimybę nors kiek paieškoti darbo, ne iš karto varykime daryti tai, kas žmogui ne prie širdies.
Noriu priminti dar vieną nuostatą, kuri egzistuoja nuo krizės laikų. Jeigu tas žmogus gauna išeitinę išmoką, tai bedarbio pašalpa nukeliama mokėti tiek mėnesių, kiek jis gauna išmoką. Dažnais atvejais tie žmonės nesulaukia bedarbio išmokos, nes, manau, tie žmonės, kurie dirba, kurie pakliūna į tokią situaciją, patys ieško, kaip greičiau pradėti dirbti, nes bedarbio išmoka tai nėra tie pinigai, už kuriuos galima išgyventi ir, taip sakant, iškylauti.
Turėdami omenyje visus šiuos dalykus, sudarykime teisę tiems 30–40 tūkst. iš 130 tūkst. bedarbių pasinaudoti įstatymo norma gauti bedarbio pašalpą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė už, nuomonė prieš. Seimo narys R. J. Dagys – nuomonė už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš principo siekis yra kaip ir neblogas, jeigu nebūtų vienas „bet“, ir tą mes turime turėti omenyje. Tai iš ko tie mūsų geri norai bus finansuojami? Kadangi „Sodros“ sistemos reformos mes netęsiame, jau palaidojome ją, ir tai iš oficialaus atsakymo socialinės apsaugos ir darbo ministro, nes 2019 metai, kur parašyta, kur mes spręsime, tai yra niekas. Nepertvarkytos sistemos draudimo lėšos šiuo metu yra nesubalansuotos. Net dabar faktiškai nesubalansuotos išmokos su įmokomis būtent dėl nedarbo augimo.
Ką toliau darome? Arba finansuojame iš pensijų, kaip greičiausiai dabar įvyks, nes iš to paties katilo semsime, arba gali iš dalies galioti nuostata, kad perteklių, trūkstamas lėšas paimsime iš valstybės biudžeto, bet tada nesuformuosime draudimo rezervo fondo. Kaip parodė krizės metai, nedarbo išmokos ypač šauna į priekį, nes išmokos labai smarkiai didėja.
Mūsų yra tokia situacija ir priėmę šitą įstatymą mes tiesiog padarysime vieną netvarią draudimo rūšį. Ateinančiame biudžete kol kas, kiek aš žinau, nenumatyta lėšų tai problemai spręsti.
Palaikydamas pačią mintį, manau, kad šita geradarybė kol kas daroma pensininkų sąskaita, nes kol kas nenumatyta mechanizmo, kaip kompensuoti galimai išaugusias lėšas iš kitų finansinių šaltinių.
PIRMININKAS. Dėkojame. Tai buvo nuomonė už. Nuomonių prieš nėra. Siūlau apsispręsti balsuojant. Kas pritaria pateiktam projektui, balsuoja už, prieš – prieš, susilaikę turi trečią nuomonę.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 67, prieš nėra, susilaikė 10. Po svarstymo įstatymo projekto Nr. XIIP-2471 1 straipsnio pakeitimui pritarta.
13.12 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2502 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-591(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas yra 1-3b – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2502 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-591. Pranešėjas – Seimo narys G. Vasiliauskas.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2502 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
Šiuo projektu siūloma nuo 2017 metų liepos 1 dienos gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinti tik tas nedarbo socialinio draudimo išmokas, kurios bus priskirtos pagal naujos redakcijos Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą, įsigaliosiantį 2017 m. liepos 1 d. Nuo liepos 1 dienos nedarbo draudimo išmokos didės, nes jos bus skaičiuojamos pagal kitą formulę, didės ir gavėjų ratas dėl siūlomo stažo skaičiavimo pakeitimo. Taip pat siūloma ilginti jų mokėjimo trukmę iki devynių mėnesių. Šiuo metu yra šeši mėnesiai.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų dėl šio projekto nėra. Komitetas pritarė šiam projektui ir komiteto išvadoms. Taip pat komitetas gavo Seimo narių R. Baškienės, A. Dumbravos, G. Skaistės, M. Navickienės, G. Vasiliausko ir L. Matkevičienės pasiūlymą, jį apsvarstė ir teikia savo papildomą išvadą, siūlydamas šiam pasiūlymui pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti užsirašė Seimo narys A. Sysas. Ačiū G. Vasiliauskui.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tikrai nebūčiau kalbėjęs, jeigu ne mūsų kolegų komitete pateiktos pataisos, kurios buvo pateiktos komiteto posėdžio metu. Iš principo pasiūlymas, kuris turėjo suvienodinti visas nedarbo išmokas, virto tuo, kad apskritai siūloma atsisakyti mokslininkų teikiamo siūlymo mažinti visokias išimtis ir apmokestinti bedarbio pašalpą. Visiškai sveikinu, mūsų bedarbio pašalpos yra tokios mažos, kad jas dar reikia apmokestinti. Aišku, geriau reikia apmokestinti tuos, kurie šiandien moka labai mažus procentinius mokesčius, būtų geriau. Bet pats principas, kokiu padaryta, man kelia klausimą.
Seimo Pirmininkas išleidžia potvarkius dėl komiteto priimto sprendimo – į Trišalę tarybą nusiųsti komiteto siūlymą. Todėl aš lygiai taip pat komitete siūliau, šita nuostata buvo suderinta su Trišale taryba, toliau Trišalė taryba nesvarstė jos ir mes vieni greitai ad hoc priimame sprendimą iš viso naikinti bedarbio draudimą, bedarbio draudimo apmokestinimą gyventojų pajamų mokesčiu.
Todėl mano kreipimasis į Seimo Pirmininką ir yra toks, kad jeigu jau mes siunčiame komiteto apsvarstytą įstatymo projektą, tai ar nereikėtų paklausti Vyriausybės, nes prieš tai buvusi Vyriausybė pritarė šitiems projektams. Šitos Vyriausybės nuomonės aš nežinau, nes keičia visą esmę. Kaip į tai reaguoja Trišalė taryba? Todėl būtų gerai iki priėmimo turėti tokią nuomonę, nes tada mes dirbame dvigubais standartais. Vienu atveju mes klausiame, kiekvienu atveju klausiame, ką galvoja Trišalė taryba, kitu atveju, jeigu tai teikia suinteresuota pusė, Trišalės tarybos nuomonės neturėtų būti. Į šitą aspektą aš ir norėčiau atkreipti dėmesį.
O jei pritarsime neapmokestinti bedarbio pašalpos, sveikinsiu, paliksime, tikrai neprotestuosiu, jeigu mes žiūrime kompleksiškai. Tikiuosi, kad mokestinės pataisos apims tą kritiką, kurios mes sulaukėme iš Lietuvos piliečių, kai jie išgirdo apie tai, kad nuo liepos 1 dienos bedarbio pašalpa turėtų būti apmokestinama. Bet vėlgi, jeigu mes kalbame apie bedarbio pašalpą, kuri vidutiniškai yra 220 eurų, o neapmokestinamasis minimumas yra 310 eurų, tai yra labai toli. Aišku, mokslininkai matė, kad, didinant išmoką ir ilginant tam tikrą laikotarpį, ta išmoka bus didesnė ir ji gali būti pusė vidutinio darbo užmokesčio. Vadinasi, žmogus, gaunantis minimumą, mokės gyventojų pajamų mokestį, o gaunantis nuo pusės savo didesnio atlyginimo, gyventojų pajamų mokesčio jau nemokės. Bet mes turėkime omeny, kad jeigu tai yra šeima, tai yra vaikai, dar 300 už kiekvieną vaiką neapmokestinamasis minimumas. Galbūt į šitą pataisą ir patektų arba į šitą įstatymo veikimo sritį patektų koks 10, o gal 100 bedarbių, kurie gautų didesnes išmokas. Visiems kitiems jokių išmokų mokėti nereikėtų.
Čia yra keletas esminių dalykų. Mes turime pirmiausia moraliai, kaip sakė viena iš kolegių, apsispręsti, ar mes taikome dvigubus standartus, ar mes visiems savo įstatymams taikome tuos pačius reikalavimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gal galiu paprašyti G. Vasiliauską atgal į tribūną, nes svarstysime pasiūlymus? Pataisą pateikė Seimo nariai R. Baškienė, A. Dumbrava, G. Skaistė, M. Navickienė, G. Vasiliauskas, L. Matkevičienė. Kas pristatote? R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, ką tik ankstesnėje diskusijoje kalbėjo kolega A. Sysas, akcentuodamas, kad nedarbo socialinio draudimo išmoka yra draudiminė išmoka. Ji labai maža ir labai trumpą laiką. Akcentai tikrai puikūs. Ir jeigu nuo liepos 1 dienos bedarbio pašalpa būtų apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu, ką siūlė mokslininkai, iš tikrųjų gal tai būtų ir ekonomiška, bet ar tai būtų socialiai jautru. Iš tiesų neapmokestinamasis pajamų dydis veikia ir čia būtų apmokestinama tik ta bedarbio pašalpos dalis, kuri didesnė už neapmokestinamąjį pajamų dydį. Tačiau pagalvokime iš kitos pusės, apie socialinį jautrumą netekus darbo, ką akcentavo mano gerbiamas kolega. Socialinis jautrumas, kai žmogus netenka darbo ir dar jo išmoka apmokestinama, pagalvokime, kaip visa tai atrodo iš principo. Todėl mes su kolegomis, nors tai nebuvo viena suinteresuota pusė, ką akcentavo ir ką labai pabrėžė kolega A. Sysas, tai buvo ir Tėvynės sąjungos, ir „Tvarkos ir teisingumo“, ir valstiečių atstovai, kurie mano, kad bedarbio pašalpą apmokestinti iš tikrųjų neatitiktų to, ko mes siekėme.
Antra. Vyriausybės nuomonė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pozicija buvo išsakyta komiteto posėdžio metu, todėl gerbiamas komiteto pirmininkas tai girdėjo ir matė. Jeigu populiariau sakyti iš tribūnos kitaip, galbūt. Bet mes labai atsakingai tai įvertinome ir manome, kad ta pinigų suma, kurią galbūt galima būtų surinkti apmokestinus bedarbio pašalpą iš tos dalies, kuri būtų virš neapmokestinamojo pajamų dydžio, iš tikrųjų tai nebūtų didelės pajamos valstybės biudžetui, bet moraliai tai būtų skaudu ir sunku tam žmogui, kuris jau ir šiandien netekęs darbo išgyvena ir moraliai, ir sunkiai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonių prieš nėra. Ar turime 10 palaikančių? Turime. Ačiū. Motyvai už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, ką A. Sysas kalbėjo, būtų galima sakyti, jei mes priimtume bendruosius socialinio draudimo sistemos principus. Mokslininkai kalbėjo būtent apie visos sistemos pertvarką. Čia turėtų būti vienas principas: arba mokesčiai mokami, arba mokesčiai nemokami. Dabar jau mes šioje vietoje tokios sistemos neturime, niekas jos tvarkyti irgi nenori. Pensijos pas mus neapmokestinamos, motinystė apmokestinama. Dabar buvo siūloma apmokestinti bedarbio pašalpas, mokamas iš socialinio draudimo sistemos. Kad tai yra negerai, kad yra skirtingi standartai, tai – taip. Bet dabar remtis kažkokiais principais tos sistemos, kurios nėra, kuri turėtų būti, bet jos nėra… Lygiai taip pat pas mus yra apmokestinamos ir pašalpos. Grąžinamos pašalpos neapmokestinamos, dalis išmokų neapmokestinama, kitos yra apmokestinamos ir t. t. Mes neturim tos vienos sistemos. Tai tada turime vadovautis jau kitais kriterijais, tikslingumo kriterijais. Šiuo atveju manau, kad kolegų pasiūlymas, vadovaujantis tikslingumo kriterijais, kad tai yra tikrai nedidelės išmokos, ir dar nuo jų imti mokestį, tai, žmonių supratimu, būtų visiškai nelabai suprantama, suvokiama ir sunkiai paaiškinama kam nors, kodėl mes taip darome. Mes turime žiūrėti ir patikimumą savo socialinės draudimo sistemos, ar ji patraukli, ar nepatraukli žmonėms. Mes niekaip nesugalvosime, nerasime paaiškinimų, kodėl būtent pensijos neapmokestinamos, o šita dalis yra apmokestinama. Kaip žmonėms tą paaiškinti? Todėl ir siūlau palaikyti šias pataisas remiantis būtent šiais motyvais.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė prieš – Seimo narė A. Maldeikienė.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Laba diena. Aš iš tikrųjų noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad daugelyje čia buvusių argumentacijų… Aš iš tikrųjų tai prieš šitą dokumentą, nes jis yra dar vienas chaotiškas bandymas ant lopelio uždėti lapuką, ant to lapuko dar lapuką. Bet šiuo atveju noriu atkreipti jūsų dėmesį į vieną momentą, kai argumentuojant buvo daroma labai didelė klaida, pradedant nuo paties pono A. Syso, baigiant ponia R. Baškiene, kai jie sakė, kad jeigu žmogus gaus nedarbo išmoką, tai, kadangi neapmokestinamasis pajamų dydis yra didelis, tai faktiškai mokesčio jie nemokės. Žmogui realiai gali tekti atiduoti visą nedarbo išmoką, kurią jis bus gavęs, jei, pavyzdžiui, jo atlyginimas buvo pakankamai didelis, jis bus atleistas liepos 31 dieną ir, kai ateis kitų metų gegužės 2 diena, gali išaiškėti, kad jo visa nedarbo išmoka dingo todėl, kad neapmokestinamasis pajamų minimumas yra metinis dydis. Tai argumentuojant apeliuoti į mėnesį, kai kalbi apie metinį pajamų dydį, mažų mažiausiai nekorektiška. Retoriškai atrodė kažkaip ir logiškai, bet jokios ekonominės logikos tokiame aiškinime nėra.
Asmeniškai aš esu prieš būtent todėl, kad yra padarytas chaosas. Šiuo metu maksimali pagal tą naują įstatymą nedarbo išmoka galėtų būti 613 eurų apytikriai. Šiuo metu, tarkime, žmogus gavo 2 tūkst. eurų algos, mokėjo tikrai didelę nedarbo draudimo įmoką, tada iš jo paima, perskirsto, atiduoda, dar truputį apmokestina, bet visokie ūkininkai, kurie dažniausiai net nelabai ūkininkauja, o sėdi įvairiose salėse ir televizijos laidose ir aiškina, kaip jiems sunku ir kaip sunkiai jie dirba, jiems kažkodėl 600 eurų yra ta suma, nuo kurios jie apskritai jokių mokesčių nemoka. Tai gal vieną kartą susitvarkykime smegenis ir pradėkime argumentuoti logiškai.
PIRMININKAS. Ačiū. Siūlau apsispręsti balsuojant, nes yra skirtingų nuomonių. Kas už pasiūlymą, kuriam pritaria komitetas, balsuoja už, kiti pasirenka savo variantus.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 74, prieš – 3, susilaikė 12. Pataisai pritarta.
Kita pataisa dėl 3 straipsnio. Seimo nariai R. Baškienė, A. Dumbrava, G. Skaistė, M. Navickienė, G. Vasiliauskas ir L. Matkevičienė. Pristato Seimo narė R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamasis Pirmininke, mes ką tik balsavome dėl šito pasiūlymo ir dabar antrą kartą…
PIRMININKAS. Mes balsavome dėl 1 straipsnio. O dėl 3 straipsnio yra pasiūlymas 2 ir 3 straipsnius išbraukti.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Taip, jūs visiškai teisus. Atitinkamai dėl to, nes buvo nustatyta ankstesniame įstatyme, kad ši nuostata turėjo įsigalioti nuo liepos 1 dienos, todėl mes ir pataisėme šį straipsnį, kad ji nebetampa aktuali.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Socialinių reikalų ir darbo komiteto nuomonė – pritarti šiam minėtų Seimo narių pasiūlymui. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš nėra, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Nuomonių už, prieš nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu šiai pataisai? Ne. Gerai, balsuojame. Kas už tai, kad, kaip siūlo komitetas, pritartume, kad šie straipsniai būtų išbraukti?
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 72, prieš – 1, susilaikė 15. Pataisai pritarta. Siūlau apsispręsti dėl viso įstatymo. Nuomonių už, prieš nėra. Siūlau balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo būtų pritarta?
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 81, prieš nebuvo, susilaikė 7 Seimo nariai. Po svarstymo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymui pritarta.
13.29 val.
Baudžiamojo kodekso 20, 225, 227 ir 230 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-675(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-4 klausimas – Baudžiamojo kodekso 20, 225, 227 ir 230 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-675(2). Pranešėjas – komiteto pirmininkas J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Baudžiamojo kodekso pataisas, kurias praeitą savaitę pateikė Vyriausybė. Atsižvelgęs į absoliučią daugumą Teisės departamento pastabų, pritarė Baudžiamojo kodekso pataisoms bendru sutarimu – 8 balsais už, t. y. visų posėdyje dalyvavusių narių balsais. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
13.30 val.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2826(3) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2826. Pranešėjas – Seimo narys A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėtą projektą. Kaip papildomas buvo Ekonomikos komitetas, jis siūlė pagrindiniam komitetui atmesti šitą projektą. Komitetas pritarė iš dalies, nes projektas apima kelis momentus. Komitetas patobulino projektą ir patobulintame projekte siūloma, kad nekilnojamojo turto mokesčio tarifai nekeičiami, taip pat nėra atskirai išskiriami mokesčio tarifai už apleistą nekilnojamąjį turtą, tačiau įvedama aiški sąvoka, kas yra apleistas turtas.
Komiteto siūlymas ir sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą ir komiteto pasiūlymus. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kas kalbės papildomo komiteto, Ekonomikos komiteto, vardu? Nėra norinčių. Gal T. Langaitis norėtų kalbėti? J. Razma. Ar malonėtumėte? Seimo nary Jurgi Razma, gal galėtumėte kalbėti Ekonomikos komiteto vardu?
J. RAZMA (TS-LKDF). Mūsų komitetas siūlo atmesti projektą. Argumentų aš neįgaliotas dėstyti, bet Teisės departamento pastabos, man atrodo, yra gausios ir iškalbingos. Tas labiausiai lėmė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai po svarstymo. Seimo narys A. Palionis – už.
A. PALIONIS (LSDPF). Aš reaguosiu į papildomo komiteto išvadą. Kaip minėjau pristatydamas, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė iš dalies Ekonomikos komitetui, nes jie siūlė atmesti vien todėl, kad yra keičiami apleisto nekilnojamojo turto tarifai. Tai mes visą šitą tarifų keitimą iš projekto išbraukėme, o palikome tik vieną dalį, kurioje apibrėžiama sąvoka, kas yra apleistas nekilnojamasis turtas. Prašau pritarti projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau dėl motyvų niekas neužsirašė. Siūlau apsispręsti balsuojant. Kas pritariate pagrindinio komiteto nuomonei pritarti po svarstymo, prašau balsuoti.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 79, prieš – 1, susilaikė 6. Po svarstymo pritarta.
13.35 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4582(3) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6a klausimas – Žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4582. Pranešėjas – Seimo narys J. Rimkus.
J. RIMKUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas šių metų gegužės 11 dieną pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-4582 ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 9, bendru sutarimu.
Komitetas patobulino įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą, nustatė įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarką ir patikslino įstatymo priėmimo datą – vietoj 2016 metų įrašė 2017 metus. Daugiau pasiūlymų ir pastabų negauta. Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Papildomas komitetas – V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė šį projektą ir bendru sutarimu nutarė pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui ir patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus, kurie susiję su įstatymo įsigaliojimu ir poįstatyminių aktų priėmimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir G. Kindurys – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu.
G. KINDURYS (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas priėmė sprendimą iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą, kuriai pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą. Pritarta bendru sutarimu, t. y. taip, kaip ir patobulino Kaimo reikalų komitetas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Pasiūlymų nėra, užsirašiusių kalbėti diskusijoje taip pat nėra, dėl motyvų taip pat nėra. Siūlau pritarti po svarstymo. Balsuojame.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Po svarstymo projektui pritarta.
13.38 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4583(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6b klausimas – Miškų įstatymo Nr. I-671 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4583. Pranešėja – Seimo narė V. Vingrienė. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Komiteto sprendimas buvo pritarti šiam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš nebuvo, susilaikė 2 komiteto nariai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Papildomas komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Seimo narys V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir bendru sutarimu nutarė pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui ir patobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus.
PIRMININKAS. Ačiū. Papildomo Kaimo reikalų komiteto nuomonė – J. Rimkus.
J. RIMKUS (LVŽSF). Kaimo reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, šių metų gegužės 11 dieną pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-4583 ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė.
Balsavimo rezultatai: 9 – už. Bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas patobulino įstatymo projektą. Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu – G. Kindurys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas iš esmės priėmė sprendimą pritarti projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas (bendru sutarimu) – pritarti pateiktam projektui su pataisymais.
PIRMININKAS. Dėkojame. Keturi komitetai pritarė. Siūlau apsispręsti balsuojant po svarstymo.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 86, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.
13.42 val.
Aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr. VIII-1392 2, 3, 4, 10 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-543(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Aplinkos oro apsaugos įstatymo 2, 3, 4, 10 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-543. Pranešėjas – Seimo narys R. Sinkevičius, Aplinkos apsaugos komitetas.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, kolegos Seimo nariai, Aplinkos apsaugos komitetas, įvertinęs Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir joms pritaręs, taip pat pritaręs Europos teisės departamento pastaboms ir įvertinęs Lietuvių kalbos komisijos pasiūlymus, į juos atsižvelgė ir, 9 komiteto nariams balsavus už, 1 susilaikius, projektui pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – Seimo narys P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui. Nematau, ar yra užsirašiusių kalbėti prieš, tai nežinau, ar čia reikia kolegas…
PIRMININKAS. Nėra.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). …tikrai stipriai agituoti. Tiesiog yra siūlymas plėsti elektros ir tais atsinaujinančiais ištekliais varomas sistemas. Aš manyčiau, kad mes esame už žaliąją ekonomiką ir žalią transportą. Pasisakau už.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvų prieš nėra. Siūlau apsispręsti balsuojant.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 76, prieš nebuvo, susilaikė 4 Seimo nariai. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
13.44 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 9 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-722, Administracinių nusižengimų kodekso 464 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-723 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Elektroninių ryšių įstatymo 3, 9 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-722 ir lydimasis. Pranešėjas – viceministras R. Degutis.
R. DEGUTIS. Gerbiamas Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, teikiu Elektroninių ryšių įstatymo 3, 9 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir Administracinių nusižengimų kodekso 464 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo projektų tikslas yra nustatyti draudimą ir sankcijas ne tik naudoti, bet ir laikyti radijo ryšio slopinimo įrenginius. Siekiame supaprastinti teisinį įrodinėjimo procesą, uždraudžiantį radijo ryšio slopinimo įrenginių neteisėto laikymo faktą, nes šiuo metu teisinio įrodinėjimo procesas, nukreiptas kovai su neteisėtu šių įrenginių naudojimu ir disponavimu, yra komplikuotas.
Svarbu tai, kad radijo ryšio slopinimo įrenginiai dažnai yra naudojami neteisėtai, nusikaltimams ir kitoms neteisėtoms veikoms vykdyti ar jų vykdymo metu.
Įstatymų projektuose yra numatytos išimtys, kai šiuos įrenginius ir toliau teisėtai galės naudoti tam tikros valstybės institucijos, vykdančios joms priskirtas funkcijas: valstybės gynybos, nacionalinio saugumo, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo, nusikalstamų veikų ir kitų pažeidimų prevencijos, valstybės sienos apsaugos. O Ryšių reguliavimo tarnybai nereikės išdavinėti leidimų, suteikiančių teisę šiuos įrenginius teisėtai naudoti.
Įstatymų pakeitimo projektai parengti atsižvelgiant į Europos pašto ir telekomunikacijų konferencijos, Elektroninių ryšių komiteto rekomendaciją dėl draudimo tiekti rinkai ir naudoti radijo ryšio slopinimo įrenginius Europos pašto ir telekomunikacijų konferencijos valstybėse narėse. Prašau gerbiamus Seimo narius pritarti įstatymų projektams po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pabūkite tribūnoje. Klausti nori Seimo narys A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš labai trumpai, tiktai dėl aiškumo. Aš suprantu, tos ryšio slopinimo priemonės ir skirtos ryšiui slopinti, bet dažnai būna taip, kad vienas naudojamas prietaisas kažkaip pagal bangas slopina kitą ryšį, kai būna nesuderinama. Ar tai irgi apimtų, ar ne?
R. DEGUTIS. Ne. Mes kalbame apie specialias ryšio slopinimo priemones, kurios yra naudojamos būtent ryšiui slopinti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėl motyvų… Ačiū jums, viceministre. Dėl motyvų kalbėti niekas neužsirašė. Siūlau apsispręsti balsuojant.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 79, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Po pateikimo pritarta.
Reikia paskirti komitetus. Siūlomi komitetai: pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, dėl kito projekto – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir papildomas Ekonomikos komitetas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Svarstysime per rudens sesiją.
13.49 val.
Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos narių paskyrimo“ projektas Nr. XIIIP-759 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos narių paskyrimo“ projektas Nr. XIIIP-759. Pranešėja – Seimo narė A. Širinskienė, komiteto pirmininkė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kaip žinia, prieš gerą mėnesį Lietuvos Respublikos Seimas priėmė sprendimą reformuoti Nacionalinės sveikatos tarybos formavimo tvarką. Buvo nustatyta nauja tvarka ir štai dabar teikiu jums Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos narių paskyrimo“ projektą, kuriame jau yra numatyta tarybos sudėtis. Labai noriu padėkoti tiek Lietuvos mokslo tarybai, kuri prisidėjo atrenkant asmenis į Nacionalinę sveikatos tarybą, tiek visiems Seimo komitetams, kurie labai aktyviai dalyvavo ir teikė savo kandidatus. Dalį kandidatų, tai yra kandidatus iš pacientų, neįgaliųjų organizacijų, taip pat iš visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, atrinko, kaip pagal įstatymą ir Nacionalinės sveikatos tarybos nuostatus priklauso, ir Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas.
Pristatydama galiu pasidžiaugti, kad kaip reta Nacionalinės sveikatos tarybos sudėtis yra tarpdisciplininė. Mes sugebėjome įgyvendinti principą „Sveikata – visose politikose“, pakviesdami ne tik medikų bendruomenę, mūsų mokslo elitą į Nacionalinę sveikatos tarybą, medicinos mokslo elitą, bet ir tuos asmenis, kurie dirba kitose srityse, vienaip ar kitaip susijusiose su kultūra ar švietimu, ar sporto, jaunimo reikalais. Tiesiog norėčiau paprašyti, kad pritartumėte Nacionalinės sveikatos tarybos sudėčiai ir Seimo nutarimui. Kartu, jeigu Seimo Pirmininkas leistų, prašyčiau priimti ypatingos skubos tvarka dėl tos priežasties, kad Nacionalinė sveikatos taryba jau turėtų pradėti veikti, nes pagal įstatymą jos startas yra nuo birželio 1 dienos.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia… Ponia Širinskiene, likite tribūnoje. Klausti užsirašė Seimo nariai. Seimo narys A. Anušauskas, ruošiasi S. Jovaiša.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, grynai smalsumo vedamas klausiu. Tiesiog tarp pasiūlytų kandidatų yra žmonių labai skirtingų specialybių, vienas iš jų, dėl ko ir noriu paklausti, gyvulininkystės mokslų specialistas. Aš suprantu, kad jis puikus specialistas, matyt, profesorius, veterinaras. Ar šiuo atveju jo kuruojama sritis, kaip čia pasakyti…
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų jūs…
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Palaukite, aš pabaigsiu. Gal ta kuruojama sritis bus susijusi su tais sugyvulėjusiais žmonėmis, kurie kartais tokie tampa po alkoholio, ar kaip čia? Kokia ta sritis numatoma, vis dėlto bus visateisis narys?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kaip žinote, viena labai svarbi sritis, kuri daro įtaką mūsų sveikatai, tai yra maisto sauga. Šiuo atveju, aš manau, kad jūsų minėtas asmuo tikrai prie maisto saugos klausimų su savo patirtimi, ekspertiniu gebėjimu galės labai reikšmingai prisidėti. Tą minėtą asmenį delegavo Kaimo reikalų komitetas, nes pagal teisės aktus jie turėjo atrinkti būtent šitos srities ekspertą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys S. Jovaiša, ruošiasi A. Sysas. Klausia Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Aš turėjau labai panašų klausimą. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narė I. Degutienė, ruošiasi V. Kamblevičius.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiama pirmininke, iš tikrųjų labai logiškai sudėliota Sveikatos tarybos sudėtis, tačiau aš viešumoje girdėjau pacientų organizacijos pirmininkės pasisakymą, kad šiuo atveju nėra šitoje taryboje pacientų organizacijos atstovų. Ar jie ten tarpusavyje nesusitaria, nes jūs pati sakėte, kad yra pacientų organizacijos atstovas, ar čia dėl kokių nors kitų priežasčių? Ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Nenorėčiau minėti to konkretaus atvejo, bet ten yra tokia situacija, kad viena pacientų organizacija nori išskirtinių teisių atstovauti pacientams. Komitetas apsisprendė iš pacientų asociacijų pasirinkti Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidento kandidatūrą, tiek įvertinęs jo patirtį, tiek aktyvumą, tiek kitas savybes. Tiesiog mes vis tiek turime kažką vieną pasirinkti ir tikrai negalime vienai konkrečiai atstovei rezervuoti vietos. Tai tik apgailestauju.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiama kolege, aš noriu paklausti, pagal kokius kriterijus jūs čia tas pavardes atrinkote? Aš kai pasižiūriu, čia daug kas visai niekuo dėti…
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Pavyzdžiui.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Prašau?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Pavyzdžiui.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Duodu paprastą pavyzdį – Veterinarijos akademijos dekanas R. Stankevičius, R. Lazutka ir daugelis kitų. Aš niekaip negaliu subrandinti minties, kuo jie čia dėti?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų buvo įgyvendintas principas „Sveikata – visose politikose“. Dėl to pirmo minėto asmens argumentas yra maisto sauga ir su tuo susiję klausimai. Be abejo, kad sveikatos sistema yra labai glaudžiai susijusi ir su socialine rūpyba, ir visomis kitomis sritimis, tarp jų turime ir pensinio amžiaus asmenų. Manau, kad pono R. Lazutkos kandidatūra atrinkta pagrįstai. Tai yra puikus socialinės srities ekspertas… (Balsai salėje)
Turime kultūros sritį, kuri taip pat yra susijusi su sveikata ir gali ženkliai prisidėti prie sveikatos puoselėjimo. Galiu tiktai priminti gerbiamiems Seimo nariams, kad formavimo tvarką, pakviečiant kultūros ir kitų sričių specialistus, jūs patvirtinote savo sprendimais jau prieš gerą mėnesį.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėkojame A. Širinskienei. Motyvai už, prieš. Motyvai už – I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, reikia pasakyti, kad šį kartą Nacionalinė sveikatos taryba buvo labai išmintingai sudėliota, ir pasiūlyti kandidatai yra tuo pačiu principu, kaip yra sukurta „Sodros“ taryba. Prieš tai buvo tam tikrų trūkumų, aš nesakau, kad buvusi taryba dirbo blogai, tačiau šiuo atveju yra sukurta tikrai paritetiniais pagrindais ir pasiūlyti žmonės į šią tarybą. Kai Seimo nariai užduoda klausimus dėl vienos ar kitos pavardės, kuri yra iš kultūros srities, iš socialinės srities, tai noriu ir pasakyti, kad sveikatos apsaugos formavimas ir jos puoselėjimas nėra vien tiktai Sveikatos apsaugos ministerijos sritis, tai yra daugiaprofilinė sritis. Mes kiekvienas esame atsakingi ne tiktai už savo sveikatą, bet ir už visuomenės, todėl tikrai labai logiškai, labai teisingai suformuota Sveikatos taryba ir siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai prieš – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų į tarybą surašyta daug garbingų, žinomų žmonių pavardžių, bet vis dėlto lieka tam tikrų nuosėdų, kurios čia buvo ir klausimo forma iškeltos, tai gausiausių pacientus ginančių organizacijų atstovų nebuvimas. Kai tie atstovai nepabijojo viešai kritiškai pasisakyti prieš dabartinės Vyriausybės kai kuriuos sprendimus farmacijos srityje, susidaro toks įspūdis, kad štai, drįsote kritikuoti ir neturėsite atstovavimo. Čia kalbama apie gausiausią, ne vieną asociaciją jungiančią organizaciją, kuri nelabai gali būti lyginama su viena čia atstovaujama asociacija, kurios narys yra įrašytas į sudėtį. Tai dėl to aš ir susilaikau, kadangi liko toks dviprasmiškas įspūdis.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomones. Siūlau… K. Starkevičius dėl vedimo tvarkos.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, iš tikrųjų čia daug stebuklų vyksta, gal valdantieji ir nusprendžia, gal ir žino, bet visi likę Seimo nariai nežino, aš nežinau, kada R. Melnikienės kandidatūra buvo svarstyta Kaimo reikalų komitete, čia panašiai kaip su Aplinkos apsaugos komitetu. Posėdis lyg ir vyko, tai Kaune, tai Vilniuje, tai gal ore vyko, nepriklausomoje laisvoje erdvėje. Taip ir čia, aš negirdėjau iš opozicijos, kad būtų svarstyta R. Melnikienės kandidatūra. Norėčiau, kad būtų išsiaiškinta, kada svarstyta, kaip svarstyta, ir tada priimtas sprendimas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Pietų pertraukos metu išsiaiškinsime. O dabar siūlau apsispręsti po pateikimo. (Balsai salėje) Atsiprašau, paprašysiu perbalsuoti, nes net aš pats nesupratau, kad balsavimas jau vyko. Labai įdėmiai klausiau K. Starkevičiaus.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 49, prieš nebuvo, susilaikė 27. Po pateikimo pritarta. (Balsai salėje) Siūlau ypatingą skubą, svarstysime popietiniame posėdyje. (Balsai salėje) Siūlau apsispręsti dėl ypatingos skubos.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Pagal Statutą nebegalima tęsti daugiau jokios procedūros, nes jeigu komiteto nariai išreiškė klausimą, kad komitete nebuvo apsvarstyta žmogaus kandidatūra, o čia mes oficialiai matome, kad komitetas jį teikia, tai kaip taip gali būti? Koks gali būti teikimas, jeigu komiteto nariai sako, kad nėra? Gal išsiaiškinkime per pietų pertrauką, gal yra kokia nors techninė klaida ir komitetas yra pritaręs, bet kiti komiteto nariai neturi informacijos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. K. Starkevičius, prašau. K. Starkevičius. Prašau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ne, tai aš tą patį pratęsiu. Suprantate, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas tyli, gal kur nors slaptai svarstė, bet slapto posėdžio nebuvo. Kodėl mes nenorime išsiaiškinti? Aš nieko asmeniškai neturiu prieš R. Melnikienę, bet…
PIRMININKAS. Aš jums pažadėjau per pietus išsiaiškinti.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). …kaip Etikos ir procedūrų komisijos narys negaliu leisti, kad būtų pažeidžiamos procedūros.
PIRMININKAS. Jūs antrą kartą apie tą patį kalbate. Aš jums antrą kartą sakau: pietų metu aš išsiaiškinsiu ir atsakysiu į jūsų klausimą.
A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tik galiu konstatuoti tai, kas yra žinoma Sveikatos reikalų komitetui, ir dar kartą pasitikslinau prieš minutę biure. Taip, mes esame gavę Kaimo reikalų komiteto raštą, kuriame yra siūloma kandidatė R. Melnikienė. (Kalba visi kartu)
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi iškilo šiokių tokių problemų, skubos tvarkos nebesiūlysiu šiandien. Iki ketvirtadienio. Ačiū. (Šurmulys salėje)
Kadangi svarstymas ketvirtadienį, yra siūloma paskirti pagrindiniu komitetu Sveikatos reikalų komitetą. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū.
Buvo pažadėta ir turėtume svarstyti iki pietų darbotvarkės 2-9 klausimą – Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-721. Pranešėjas – M. Majauskas. (Šurmulys salėje)
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Pirmininke, mes dabar padarėme dar vieną absurdą. Aš dar kartą kartoju: geriau tą klausimą, kurį svarstėme prieš tai, atidėkite iki popietinės darbotvarkės, jie tegul išsiaiškina, nes išeina taip, kad jūs pritarėte…
PIRMININKAS. Atidėjome šitą klausimą iki ketvirtadienio.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Taip. Bet jūs sakote, per pietus išsiaiškinsime ir po pietų žiūrėsime. Dabar tada turite anuliuoti tą balsavimą dėl šitos komisijos ir joks komitetas negali būti nei papildomas, nei pagrindinis, nes galimai yra suklastotas dokumentas, kurio pagrindu mes dabar ką tik pritarėme po pateikimo. Žiūrėkite Statutą! Prieš tai Kęstutis nukentėjo, kai buvo Aplinkos apsaugos komitete panaši situacija.
PIRMININKAS. Ačiū.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Čia mes priešingai darome.
PIRMININKAS. Ačiū. Pritarėme po pateikimo.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Negalime pritarti, negalime! Na, negalime!
PIRMININKAS. M. Majauskas. Norite pateikti?
14.05 val.
Vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 2, 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-721 (pateikimas)
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, ačiū, kad suteikėte galimybę pateikti, mano akimis žiūrint, pakankamai svarbų klausimą. Nepilnos šeimos, išsiskyrusios šeimos, vienišos šeimos yra labai nepatogi, sunki tema. Tačiau tai, kad, kieno nors akimis, jos gal ir nėra tobulos ar nėra idealios, nereiškia, jog turime teisę jas pamiršti. Ši valdančioji dauguma ne vieną kartą labai aiškiai pasakė, jog socialinės atskirties ir skurdo mažinimas yra labai aiškus prioritetas. Prašau atkreipti dėmesį, jog būtent nepilnos šeimos, 46 % nepilnų šeimų išgyvena skurdo riziką. Mano akimis, tai yra dėl dviejų pagrindinių priežasčių.
Viena, didelė dalis tėvų vengia išlaikyti savo vaikus ir nemoka alimentų. Antra priežastis yra ta, jog valstybės parama tokioms šeimoms yra apgailėtinai maža. Jinai nesikeitė daugiau kaip dešimt metų. 2007 metais buvo nustatyta 30 % minimalaus mėnesinio atlyginimo – 57 eurai, ir jinai nesikeitė daugiau kaip dešimt metų, iki dabar. Per tą laiką skurdo rizika padidėjo beveik du kartus, minimalus mėnesinis atlyginimas padidėjo daugiau nei du kartus, tačiau parama vienišoms šeimoms, kurios negauna tėvų išlaikymo, nesikeitė daugiau kaip dešimt metų.
Todėl šiuo įstatymo projektu yra siūloma vienišoms šeimoms padvigubinti paramą, susiejant ją su minimalia mėnesine alga. Mano įsitikinimu, tai viena iš priežasčių, jeigu būtų galima pakeisti, viena iš priežasčių, kaip būtų galima sumažinti socialinę atskirtį. Taip pat, mano supratimu, nereikėtų sustoti čia ir reikėtų kalbėti apie valstybinių paslaugų apribojimą tiems tėvams, kurie nemoka alimentų už savo vaikus.
Mielai atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis kolega, suprantu šitą temą, nes buvau tas, kuris kūrė ir priėmėme šitą įstatymą. Atsirado Vaikų išlaikymo fondas. Bet mano klausimas. Dešimt metų įšaldytos ne tik šios išmokos, sumažintos, pavyzdžiui, žmonėms, kurie globoja savo artimuosius, nesikeliančius iš patalo, tos išmokos irgi beprotiškai mažos. Gal nereikėtų traukti po vieną, o spręsti visų dešimt metų įšaldytų išmokų klausimą. Todėl su visa pagarba tikrai negalėsiu pritarti, nes mes sprendžiame tik atskirų grupių klausimą, o nesprendžiame bendro klausimo. Ar nereikėtų plačiau žiūrėti į visas tas bėdas, kurios susikaupė per dešimt metų?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke, už klausimą. Jūsų klausimas, be jokios abejonės, yra pagrįstas ir aktualus, tačiau pabrėšiu dar kartą, kad mes labai aiškiai nurodome prioritetus – tai socialinės atskirties ir skurdo mažinimas. Būtent vienišos, nepilnos, išsiskyrusios šeimos, kurios negauna tėvų išlaikymo, kur vienas iš tėvų neišlaiko vaiko – 46 % gyvena skurde. 46 % yra skurdo rizika. Todėl, mano supratimu, jeigu mes norime pokyčių, mažinant skurdą, mažinant socialinę atskirti, turime išskirti šias, kaip ir minėjau, kam nors atrodančias netobulas ar neidealias šeimas, bet turime joms padėti, turime atsigręžti į jas ir padaryti taip, kaip padarė Latvijoje, kaip padarė Lenkijoje. Šios išmokos Latvijoje yra susietos su minimalia mėnesine alga, yra padaryta 30 % minimalios mėnesinės algos, kaip kad jos buvo dar 2007 metais Lietuvoje, kada jūs jas tokias suformavote. Tačiau per 10 metų situacija pasikeitė ir ši parama jokiais standartais neužtikrina minimalaus pragyvenimo lygio.
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamasis kolega, jūsų klausimas, be abejo, labai aktualus. Šalia visų kitų išmokų, kurios buvo sumažintos ir dar neatkurtos, tai yra aktualu, bet ar jums nekyla tokių klausimų dėl perspektyvos išieškojimo šitų sumų iš tų, kurie nemoka alimentų? Jūs tikriausiai žinote, domėjotės, kad grąža yra labai žemo lygio, apie 3 % yra išmokama. Tai yra didžiulė problema. Mes čia bandėme ir su ministerija kalbėti, įvesti vienodą sistemą, bausti alimentų nemokėtojus. Bet kažkaip kitos valstybės susitvarkė, o Lietuvai labai sunkiai sekasi. Apie tai jūs nebandote galvoti? Ačiū.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Be jokios abejonės, atkreipsiu dėmesį į du dalykus. Viena, kad mūsų parama vaikams, nes čia parama skirta konkrečiai vaikams, neturėtų būti siejama su mūsų gebėjimu išieškoti tuos pinigus. Mes turime… Vaikai yra ne tik tėvų nuosavybė, bet ir visos valstybės didžiausias turtas. Mes jais turime pasirūpinti, nepaisant to, pavyksta ar nepavyksta išieškoti pinigus.
Antras žingsnis, be jokios abejonės, reikia gerinti išieškojimą. Mano supratimu, yra teisingi žingsniai – bandymas perduoti išieškojimą „Sodrai“, kuri gali lengviau blokuoti sąskaitas ir geriau išieškoti. Latvijoje tai pavyksta padaryti du kartus geriau negu Lietuvoje. Deja, mes turime žiūrėti, kokias permainas reikia daryti. Aš manau, kad reikia nesustoti apribojant valstybės teikiamas paslaugas alimentų nemokantiems tėvams. Tai yra galbūt laikinas vairuotojo pažymėjimo atėmimas, galbūt laikinas paso atėmimas, galbūt Registro centro paslaugų apribojimas. Mes turime apie tai diskutuoti. Bet, mano supratimu, mes turime ir imtis priemonių didinti paramą vienišoms šeimoms, ir apriboti teikiamas paslaugas alimentų nemokantiems tėvams, kad primintume jiems jų pareigos jausmą.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, aš norėjau paklausti. Kas dveji metai maždaug nuvilnija tokia banga, kad šito fondo nereikia ir mes galbūt atsisakysime jo. Neseniai buvo tokia kalba ir žiniasklaidoje pasirodė tokia žinia. Kas jums žinoma, ar yra kas nors daroma rimtai, kad fondas nebūtų uždaromas?
Antras klausimas. Jūs labai abstrakčiai, aš norėjau klausti pirmoji, ko klausė kolega A. Dumbrava. Diskutuoti, kaip ieškoti, tai yra viena, o daryti yra kita. Diskutuojama, kaip išieškoti, jau penkeri metai, ir niekas nieko nesiima. Tuo tarpu tik 4 % tėvų, kurių vaikai gauna išlaikymą, sumoka, išieškoma. Ar nemanytumėte, kad reikėtų kokių nors kardinalių ir griežtų priemonių vieną kartą imtis, suplanuoti ir vykdyti?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Pakartosiu tai, ką ką tik atsakiau. Mano supratimu, valstybės teikiamų viešųjų paslaugų apribojimas būtų adekvati priemonė. Tokį pasiūlymą yra įregistravęs gerbiamasis R. Žemaitaitis, bet supratau, kad tas klausimas sustojo Teisės ir teisėtvarkos komitete. Aš siūlyčiau grįžti prie jo. Buvo siūlymas apriboti, konkrečiai kalbant apie laikiną vairuotojo pažymėjimo atėmimą tėvams, nemokantiems alimentų. Kaip suprantu, klausimas keliamas, ar tai yra konstituciškai, nes tie, kurie neturi vairuotojo pažymėjimų, šiuo atveju nebūtų baudžiami. Bet Latvijoje toks apribojimas yra. Aš siūlyčiau ir Lietuvoje sugrįžti prie tokio apribojimo.
Dabar apie Vaikų išlaikymo fondą. Mano supratimu, Vyriausybė rengia įstatymo projektą naikinti šitą Vaikų išlaikymo fondą ir perduoti atsakomybę „Sodrai“. Aš nesiimu svarstyti, kas čia dabar geriau administruotų, bet, mano giliu įsitikinimu, „Sodra“ iki šiol parodė, kad ji turi daugiau patirties išieškodama ir prispausdama tuos, kurie nemoka, ir blokuodama sąskaitas, ir nurašydama. Aš sakyčiau, iš tikrųjų reikėtų apie tai svarstyti, nes pats Vaikų išlaikymo fondas šiandien neturi pakankamai resursų imtis tokių principingų priemonių ir griežtai stengtis persekioti tuos tėvus, kurie nemoka alimentų. Iš tikrųjų čia yra mūsų visų reikalas susitarti, kaip tą daryti. Bet, kaip sakiau, tai yra dar vienas žingsnis, bet ne šio įstatymo projekto.
PIRMININKĖ. Paskutinė klausia A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis kolega, tikrai puiki iniciatyva, manau, kad labai laukta. Yra daug šeimų, kurios susiduria su šita problema. Bet vis dėlto, mano asmenine nuomone, ši našta ir atsakomybė turėtų būti užkeliama ne ant valstybės pečių, o ant tų tėvų, kurie vengia prisiimti savo pareigas. Ar esate suskaičiavę, kokie tai yra skaičiai, kiek kainuotų mūsų valstybei dabar spręsti tą problemą taip, kad kompensuotų toms šeimoms prarandamas pajamas dėl to, kad vienas iš tėvų vengia savo atsakomybės?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Noriu atkreipti dėmesį, kad tai yra ne našta valstybei, o valstybės pareigos reikalas užtikrinti tai, kad vaikai gautų minimalų pragyvenimą užtikrinančią paramą, tai yra valstybės pareigos reikalas, mes turime tai atlikti.
Antras dalykas, tėvai, kurie nemoka alimentų, jei tampa valstybės skolininkais, absoliučiai niekur nepabėgs, jie turės anksčiau ar vėliau sumokėti tuos pinigus, kuriuos jie įsiskolino. Dabar tik klausimas, kokių radikalių priemonių mes esame pasiruošę imtis persekiodami tuos tėvus, kurie nemoka. Kaip jau minėjau ne vieną kartą, manau, kad tai daroma nepakankamai griežtai ir principingai, turėtume daryti dar griežčiau apribodami valstybės teikiamas viešąsias paslaugas.
Bet dar ir dar kartą, gerbiamieji, nuo to, ar išieškome pinigus, ar neišieškome pinigų, tos nepilnos šeimos, šeimos, kurios yra išsiskyrusios, šeimos, kurios yra vienišos, šeimos, kurios gyvena su vaikais, 40 % jų išgyvena skurdo riziką. Ir mes turime joms padėti nepaisydami, ar mums pavyksta, ar nepavyksta konkrečiai šiandien išieškoti tuos pinigus.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. Už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš klausimo aktualumo galime spręsti, kad tikrai problema yra svarbi. Aišku, komitete reikia nuspręsti, koks kompensavimo lygis, kad jis būtų subalansuotas su kitų sistemų palaikymu vaikams šeimose, kur auga vaikai ne su abiem tėvais. Aišku, čia buvo iškelta ir išieškojimo problema. Turėdami gerus pavyzdžius, kad ir kaimynystėje, tą sistemą galime kaip nors patobulinti, ir iš tiesų tas išieškojimas 4 % nėra pateisinamas. Manyčiau, svarstant kompleksiškai du įstatymų projektų pasiūlymus kartu, R. Žemaitaičio ir M. Majausko, galima šią sistemą atgaivinti. Daug diskusijų buvo tuo metu, kai buvo priimamas tas įstatymas prieš kelerius metus. Tada mes daug diskutavome, bet vis dėlto priėmėme sprendimą, kad tas fondas turi būti. Manyčiau, jeigu jis yra, tai reikėtų kalbėti ne apie to fondo likvidavimą, o apie jo veiklos tobulinimą, ypač teisėtą išieškojimą. Siūlau pritarti ir svarstyti toliau komitete.
PIRMININKĖ. A. Sysas – prieš. (Balsai salėje: „Nėra.“) Kolegos, balsuojame. Prieš yra kitas žmogus – R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Aš labai trumpai, kolegos. Aš tikrai ne prieš, aš visą laiką kovojau tiek būdama vaiko teisių apsaugos kontroliere, tiek visą praeitą kadenciją, kad šitas fondas būtų išsaugotas. Bet esmė ta. Jeigu šiandien sprendžiama jo pertvarka ir jo likimas nėra aiškus, ar bus perduota, ar nebus, kokios funkcijos, kokia tvarka bus, galbūt sprendimas balsuoti yra trumpalaikis. Aš noriu pasiūlyti tiesiog gauti Vyriausybės išvadą, toliau diskutuoti ir žiūrėti, kaip spręsti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, mes dabar galime balsuoti, o po to apsispręsti, ar prašome Vyriausybės išvados. Manau, kad siūlymas yra teisingas, bet dabar vis tiek balsuojame, ar po pateikimo tam pritariame.
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 53, prieš – 1, susilaikė 8. Pritarta po pateikimo.
Prašome Vyriausybės išvados. Ar galime bendru sutarimu tam pritarti? Pritarta.
Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Svarstymas numatomas birželio 27 dieną.
Gerbiamieji kolegos, aš, kaip posėdžio pirmininkė, norėčiau grįžti prieš klausimo, tai yra Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos narių paskyrimo“ projekto Nr. XIIIP-759, ir pasiūlyti kreiptis, tiksliau, aš kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją patikrinti, kaip buvo priimtas sprendimas Kaimo reikalų komitete, kuris buvo pateiktas toliau Sveikatos reikalų komitetui. Natūralu, kad Sveikatos reikalų komitetas tokį sprendimą pateikė Seimui. Prašau, gerbiama R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū posėdžio pirmininkei, iš tikrųjų kaip labiausiai patyrusiai šio posėdžio pirmininkei. Jūsų labai geras pasiūlymas. Nes jeigu bus nustatyta pažeidimų ir Statuto neatitikimų, tuomet bus galima grįžti į pirmą stadiją ir perbalsuoti tai, dėl ko mes jau lyg ir balsavome po pateikimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui už supratimą. Gerbiama A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gal tiesiog atsižvelgdama į tai, kad Sveikatos taryba jau turėtų būti suformuota ir pradėtų veikti, aš prašyčiau Etikos ir procedūrų komisiją kiek įmanoma greičiau padaryti tą svarstymą, nes nuo birželio 1 dienos Sveikatos taryba turėjo pradėti veikti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Man atrodo, kad R. Tamašunienė tikrai patyrusi Seimo narė ir Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė taip organizuos darbą, kad mes tikrai turėsime išvadą ir visi ramia sąžine galėsime svarstyti ir priimti šį Seimo nutarimą.
Prašom. Replika po balsavimo – A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDPF). Aš tik noriu, jei čia yra ponas R. Žemaitaitis, jo gimtadienio proga pasakyti tiesą, tiesą ir tikrą tiesą. Komitete vyko labai inteligentiškas svarstymas. Aš pats dalyvavau. Ponas R. Žemaitaitis yra komiteto pirmininko pavaduotojas. Aš manau, kad kiekvienas komiteto pirmininkas, pavaduotojas medžiagą pasižiūri ir, jeigu kilo kokių nors įtarimų, tai buvo galima ir anksčiau tą spręsti. Visi balsavo ir vienbalsiai buvo pritarta. Tai aš tik patvirtinu tiesą ir iš širdies tą pasakiau.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Antanai, jūs nesupratote, apie ką kalba. Sveikatos reikalų komitetas jokio pažeidimo nepadarė. Jie kokią gavo medžiagą iš kitų komitetų, tokią ir pateikė. Bet šiuo atveju buvo keliamas klausimas, kad Kaimo reikalų komitete nebuvo svarstoma kandidatūra, kuri buvo pateikta Sveikatos reikalų komitetui. Ir šiuo atveju Etikos ir procedūrų komisija turi žiūrėti procedūrą, kuri ar buvo, ar nebuvo pažeista Kaimo reikalų komitete.
A. VINKUS (LSDPF). Vieną minutę. Nors dirbu, ponia Irena Degutiene, pusę metų, bet aš viską supratau, ką jūs sakėte. Mudu labai gerai suprasdavome vienas kitą, kai dirbau Sveikatos apsaugos ministerijoje. Dabar noriu pasakyti, aš tik norėjau pasakyti, kaip vyko Sveikatos reikalų komitete, kad sprendžiant reikalą dėl Žemės reikalų komiteto būtų tam tikra psichologinė lengvata, kad žinotų, reikalai sprendžiami komitete gražiai.
PIRMININKĖ. Ir dar pono V. Kamblevičiaus replika.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerbiamasis Antanai, arba jūs neįsigilinote, arba nenorite įsigilinti. Faktiškai gerbiama I. Degutienė pasakė, kad šis klausimas Kaimo reikalų nebuvo išvis svarstomas ir gerbiamo R. Žemaitaičio nėra žinoma, nes atnešė protokolą, ten yra pasirašyta pirmininko. R. Žemaitaitis negali kontroliuoti pirmininko, ką jis pateikė.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, registruojamės.
Užsiregistravo 53 Seimo nariai. Gegužės 30 dienos rytinį plenarinį posėdį baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.