|
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA
Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 30, 01104 Vilnius, tel. (8 600) 38 904, el. p. [email protected], https://tm.lrv.lt Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188604955
2023-04- |
Nr. |
|
|
Į 2023-02-12 |
Nr. 4-01-1189 |
|
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai
Kopija
Lietuvos antstolių rūmams
dėl antikorupcinio vertinimo išvados DĖL ANTSTOLIŲ VEIKLĄ IR JOS PRIEŽIŪRĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija gavo iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadą dėl antstolių veiklą ir jos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų (toliau – Išvada). Išnagrinėję Išvadą, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 8 dalimi, teikiame informaciją dėl Išvadoje pateiktų pastabų ir pasiūlymų.
Teisingumo ministerija 2023 m. balandžio 7 d. suinteresuotoms institucijoms derinti pateikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo pakeitimo įstatymų projektus[1], kuriais, be kita ko, įgyvendinami šie Išvadoje pateikti pasiūlymai:
1) 1.3 papunktis (patikslintos Antstolių įstatymo 10 ir 32 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios antstolio ir antstolio padėjėjo veiklos ribojimus);
2) 1.4 papunktis (patikslintas Antstolių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas, nustatantis už kokius veiklos pažeidimus gali būti sustabdomi antstolio įgaliojimai, Antstolių įstatymo 14 straipsnyje įtvirtinama, kada pažeidimas gali būti laikomas mažareikšmiu, taip pat nustatomos sąlygos, kurioms esant drausminė nuobauda gali būti panaikinta nesibaigus jos galiojimo terminui);
3) 2.4 papunktis (Antstolių įstatymo 2 straipsnis papildomas nuostatomis, kuriomis įtvirtinami antstolių skaičiaus nustatymo kriterijai, teisingumo ministrui suteikiami įgaliojimai patvirtinti antstolių skaičiaus nustatymo metodiką, taip pat įtvirtinama kasmetinė antstolių skaičiaus peržiūra);
4) 3 punktas (patikslinami Civilinio proceso kodekso 609 straipsnyje nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis turi būti nustatomi vykdymo išlaidų dydžiai, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikiami įgaliojimai patvirtinti vykdymo išlaidų dydžių nustatymo metodiką ir šioje metodikoje nustatyta tvarka apskaičiuotus vykdymo išlaidų dydžius, Antstolių įstatymo 21 straipsnis papildomas nuostatomis, reguliuojančiomis, kokią informaciją apie antstolių veiklą privaloma skelbti Teisingumo ministerijos ir Lietuvos antstolių rūmų interneto svetainėse).
Taip pat informuojame apie kitų Išvadoje pateiktų pasiūlymų numatomą įgyvendinimą:
1) Teisingumo ministerija inicijuos ir iki 2023 m. gruodžio 31 d. priims Antstolių veiklos tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400, pakeitimus, kuriais bus aiškiau detalizuoti: antstolių eilinių veiklos patikrinimų atlikimo periodiškumas, asmenys, atliekantys eilinius ir neeilinius antstolių veiklos patikrinimus, teisiniai pagrindai atlikti neeilinį antstolio veiklos patikrinimą, patikrinimo atlikimo datos nustatymo ir derinimo su tikrinamu antstoliu procedūros (bus įgyvendinti Išvados 1.1, 1.2 ir 2.1.1 papunkčiuose pateikti pasiūlymai);
2) atsižvelgiant į tai, kad anksčiau paminėtu Antstolių įstatymo projektu siūloma iš esmės keisti antstolių viešo konkurso atlikimo tvarką, priėmus Antstolių įstatymo pakeitimus, Teisingumo ministerija inicijuos Antstolių viešo konkurso tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400, pakeitimus, kuriais, be kita ko, įgyvendins Išvados 2.3 papunktyje pateiktą pasiūlymą aiškiau detalizuoti aplinkybes, dėl kurių pretendento į antstolius neatvykimas į egzaminą ar konkursą laikytinas neatvykimu dėl svarbios priežasties;
3) Teisingumo ministerija 2023 m. balandžio 12 d. suinteresuotoms institucijoms taip pat pateikė derinti kitą Antstolių įstatymo projektą[2], kuriuo, be kita ko, siūloma tobulinti tam tikras nuostatas, susijusias su antstolių atestavimu. Priėmus šį įstatymą, Teisingumo ministerija inicijuos Antstolių atestavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400, pakeitimus, kuriais, įgyvendins ir Išvados 2.3 papunktyje pateiktą pasiūlymą aiškiau reglamentuoti atestavimo komisijos sprendimo, susijusio su atestavimo komisijos išvadoje nurodytos sąlygos įvykdymu, priėmimo tvarką.
Dėl kitų Išvadoje pateiktų pastabų ir pasiūlymų:
Dėl Išvados 2.1 papunkčio
Išvadoje nurodyta, kad galimai neužtikrinama antstolių veiklos ir pažeidimų pašalinimo kontrolė vykdant neeilinius patikrinimus. Šis teiginys grindžiamas tuo, kad nei Teisingumo ministerijos, nei Lietuvos antstolių rūmų skelbiamose ataskaitose nėra duomenų apie atliktus neeilinius patikrinimus nepaisant to, kad dėl antstolių veiklos gaunama nemažai skundų, o eilinių patikrinimų metu nustatoma pažeidimų. Taip pat nurodyta, kad 2021 metais pirmosios instancijos teismams pateikta 4 proc. daugiau skundų – 1 902 skundai dėl antstolių procesinių veiksmų, iš kurių 215 buvo patenkinti visiškai arba iš dalies.
Pirmiausia norėtume pažymėti, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimo faktas pats savaime nereiškia, kad antstolis tam tikrus veiksmus atliko netinkamai ar pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, todėl būtina įvertinti, koks skaičius skundų yra patenkinami (konstatuojamas antstolio neteisėtas veikimas). Atkreiptinas dėmesys, kad, nors 2021 metais teismuose nagrinėjamų skundų dėl antstolių procesinių veiksmų skaičius padidėjo 4 procentais, tačiau visiškai ar iš dalies patenkintų skundų sumažėjo beveik 5 procentais, todėl galima daryti išvadą, kad antstolių veiklos kokybė nuolat gerėja. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad antstoliai 2021 metais vykdė apie 1,7 mln. vykdomųjų bylų, todėl atvejai, kai teismas konstatavo neteisėtus antstolio veiksmus, sudarė tik apie 0,013 procento visų vykdytų bylų. Panaši situacija ir su Išvadoje paminėtais Lietuvos antstolių rūmams pateiktais skundais dėl antstolių veiklos: 2021 metais buvo gauti 148 rašytiniai skundai, tačiau, įvertinant antstolių vykdytų bylų skaičių, 11 700 vykdytų bylų teko vienas skundas. Teisingumo ministerijos vertinimu, paminėta statistinė informacija nesudaro pagrindo teigti, kad antstoliai nesilaiko vykdymo procesą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų ir dėl to daroma neigiama įtaka vykdymo proceso dalyviams.
Taip pat paminėtina, kad, siekiant dar aukštesnės antstolių veiklos kokybės, Antstolių veiklos tikrinimo tvarkos aprašo 22 punkte įtvirtintas patikrinimo metu nustatytų trūkumų pašalinimo kontrolės mechanizmas, o tarp kitų kontrolės būdų nurodytas ir neeilinis patikrinimas.
Išvadoje paminėta, kad Teisingumo ministerija, 2020-2021 metais atlikusi antstolių veiklos eilinius patikrinimus, trijuose patikrinimo aktuose nurodė, kad bus atliekami neeiliniai patikrinimai, kuriuose bus tikrinama, ar antstoliai pašalino nustatytus trūkumus, tačiau Teisingumo ministerijos viešai skelbiamose ataskaitose nėra nurodyta, ar šie patikrinimai buvo atlikti. Informuojame, kad šie patikrinimai 2020-2021 metais nebuvo atlikti dėl objektyvių priežasčių – šalyje paskelbus ekstremalią situaciją, susijusią su COVID-19 ligos prevencija, antstolių veiklos patikrinimai buvo atliekami tik šalyje atnaujinus kontaktines veiklas. Dėl šios priežasties 2020 metais buvo atlikti tik 10 iš suplanuotų 25 eilinių patikrinimų, likę patikrinimai buvo įtraukti į 2021 metų eilinių patikrinimų planą, tačiau tebesitęsiant ekstremaliajai situacijai, iš 2021 metais suplanuotų 35 eilinių patikrinimų buvo atlikta tik 11. Tai lėmė, kad į 2022 metų eilinių patikrinimų planą buvo įtraukti net 46 antstolių eiliniai veiklos patikrinimai (2022 metais tikrintini antstoliai ir antstoliai, kurių veikla turėjo būti patikrinta 2020-2021 metais) ir dėl ribotų žmogiškųjų resursų Teisingumo ministerija prioritetą skyrė eilinių patikrinimų atlikimui, t. y. pirmiausia tikrino antstolius, kurių ankstesni eiliniai patikrinimai buvo atlikti seniausiai, taip pat kreipėsi tarnybinės pagalbos į Lietuvos antstolių rūmus su prašymu atlikti 17 neeilinių patikrinimų, kurių tikslas patikrinti, ar 2020-2022 metais tikrinti antstoliai pašalino eilinių patikrinimų metu nustatytus trūkumus. Lietuvos antstolių rūmai informavo, kad šiuo metu yra atlikti 7 iš 17 numatytų neeilinių patikrinimų, informacija apie šių patikrinimų rezultatus bus pateikta 2023 metų patikrinimų ataskaitoje.
Taip pat informuojame, kad, atsižvelgiant į Išvadoje pateiktus pasiūlymus, rengiant Antstolių veiklos tikrinimo tvarkos aprašo pakeitimus bus įvertinta galimybė tobulinti antstolių patikrinimo planų sudarymo procesą: nustatyti, kad į planą būtų įtraukiami ne tik eiliniai, bet ir neeiliniai patikrinimai, kurių metu turi būti patikrinta, ar antstolis pašalino eilinio patikrinimo metu nustatytus trūkumus, taip pat bus įvertinta galimybė tolygiau paskirstyti kiekvienais metais tikrintinų antstolių skaičių, kad kasmet būtų atliekamas panašus kiekis patikrinimų.
Dėl Išvados 2.2 papunkčio
Vertinant pateiktą pasiūlymą visų patikrinimų eigą fiksuoti vaizdo ir garso įrašuose pažymėtina, kad vaizdo ar garso įrašo paskirtis yra užtikrinti tam tikro proceso eigą, egzistuojančias aplinkybes ir kt., kad ateityje, prireikus (pavyzdžius, kilus ginčui dėl skirtingo aplinkybių vertinimo), šias aplinkybes būtų galima objektyviai įvertinti. Atsižvelgiant į tai, vertinant pasiūlymą visais atvejais patikrinimo eigą fiksuoti vaizdo ir garso įraše, visų pirma turi būti įvertinama, kas yra tikrinama atliekant antstolio veiklos patikrinimą, ar dėl patikrinimo metu fiksuojamų aplinkybių ateityje gali kilti ginčas, taip pat – ar patikrinimo metu užfiksuotas aplinkybes galima objektyviai patikrinti ir įvertinti nesant vaizdo ir garso įrašo.
Atkreiptinas dėmesys, kad Antstolių veiklos tikrinimo tvarkos aprašo 11 punkte nustatytos patikrinimų apimtys: tikrinamos atsitiktine tvarka pasirinktos 20-30 skirtingų skolininkų atžvilgiu tikrinamu laikotarpiu vykdytos vykdomosios bylos ir 20-30 atsitiktine tvarka pasirinktų mokėjimų į antstolio depozitinę sąskaitą. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. visos vykdomosios bylos tvarkomos elektronine forma Antstolių informacinėje sistemoje[3], todėl esamas reguliavimas ir naudojamos informacijos technologijos užtikrina ne tik skaidrų patikrinimų eigos ir rezultatų fiksavimą, bet taip pat užtikrina informacijos atsekamumą:
1) patikrinimo akte nurodomi: patikrinimo data ir laikas, tikrintų vykdomųjų bylų numeriai, o Antstolių informacinėje sistemoje automatiniu būdu fiksuojamas veiksmas „Vykdomosios bylos peržiūra“, todėl bet kuriuo metu galima įsitikinti, ar patikrinimo atlikimo metu atitinkama vykdomoji byla buvo peržiūrėta;
2) susipažinus su vykdomąja byla ir nustačius tam tikrus antstolio veiklos trūkumus, patikrinimo akte nurodomas vykdomosios bylos numeris ir nustatyti trūkumai, todėl prisijungus prie šios bylos Antstolių informacinėje sistemoje bet kuriuo metu galima patikrinti, ar patikrinimo akte nurodytas trūkumas iš tiesų egzistuoja (nei antstolis, nei patikrinimą atlikę asmenys neturi techninės galimybės pakeisti Antstolių informacinėje sistemoje saugomų vykdomosios bylos dokumentų turinio, sistemoje automatiniu būdu užfiksuotų antstolio atliktų veiksmų ir kitos su vykdomąja byla susijusios informacijos);
3) susipažinus su antstolio depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų apyvarta ir nustačius, kad antstolis nesilaiko išieškotų lėšų išmokėjimo išieškotojams terminų, patikrinimo akte įvardintus trūkumus taip pat bet kuriuo metu galima patikrinti, nes informaciją apie atliktas operacijas online būdu teikia kredito įstaiga, kurioje yra antstolio depozitinė sąskaita, ir nei antstolis, nei patikrinimą atliekantys asmenys jos turinio įtakoti negali.
Įvertinus visas šias aplinkybes, 2022 m. lapkričio 30 d. įsigaliojusios redakcijos Antstolių veiklos tikrinimo tvarkos aprašo 16 punkte buvo nustatyta, kad garso įrašas daromas tais atvejais, kai patikrinimo metu kyla ginčas ir reikia užfiksuoti aplinkybes, kurios gali būti skirtingai interpretuojamos, pavyzdžiui, antstolis nebendradarbiauja su patikrinimą atliekančiais asmenimis (nesuteikia galimybės prisijungti prie Antstolių informacinės sistemos ir patikrinti vykdomąsias bylas, nesuteikia galimybės patikrinti operacijų su depozitinėje sąskaitoje apskaitomomis lėšomis ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Antstolių drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1R-295, 4.4 papunkčiu, už tokius veiksmus antstoliui gali būti taikoma drausminė atsakomybė, garso įrašas šiuo atveju užtikrina sprendimo dėl drausminės atsakomybės priėmimui reikalingus įrodymus. Taip pat paminėtina, kad Antstolių veiklos tikrinimo tvarkos aprašo 16 punktas antstoliui taip pat suteikia galimybę prašyti, kad būtų daromas garso įrašas, pavyzdžiui, jeigu antstolis mano, kad patikrinimą atliekantys asmenys viršija savo įgaliojimus, kelia nepagrįstus reikalavimus ir pan. (garso įraše būtų užfiksuotos aplinkybės, kurių, nagrinėjant ginčą, kitomis priemonėmis patikrinti būtų neįmanoma).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Teisingumo ministerijos vertinimu, galiojantis teisinis reguliavimas, susijęs su garso įrašo darymu atliekant antstolio veiklos patikrinimą, yra tinkamas.
PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvados „Dėl antstolių veiklą ir jos priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų“ įgyvendinimo pažyma, 20 lapų.
|
Teisingumo viceministrė |
Gabija Grigaitė-Daugirdė |