LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 163
STENOGRAMA
2014 m. birželio 26 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
P. AUŠTREVIČIUS ir K. KOMSKIS
PIRMININKAS (K. KOMSKIS, TTF*). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Birželio 26 d. vakarinį posėdį skelbiu pradėtą. (Gongas) Prašom registruotis. Registracija.
Užsiregistravo 46 Seimo nariai.
Šiandien turime didžiulę dilemą, kurią turėsime kaip nors bendromis jėgomis išspręsti, nes iš rytinio posėdžio liko labai daug klausimų. Kol kas mes jų negalime priimti, nes daugeliu atvejų yra priėmimas ir reikia 71 Seimo nario.
15.01 val.
Generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, D. Raulušaičio atsakymai į Seimo narių klausimus (pagal Seimo statuto 209 straipsnį)
Kolegos, darbotvarkės 2-1 klausimas – generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, Dariaus Raulušaičio atsakymai į Seimo narių klausimus (pagal Seimo statuto 209 str.) Prašom.
D. RAULUŠAITIS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 209 straipsniu, teikiu atsakymus į Seimo narių iš anksto užduotus klausimus.
Pirmasis klausimas. Kas nutekino spaudai Specialiųjų tyrimų tarnybos slaptą pažymą, „juodąjį sąrašą“ dėl ministrų ir viceministrų skaidrumo?
Vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis, kilus įtarimams, kad yra prarasta ar neteisėtai atskleista įslaptinta informacija, paslapčių subjekto vadovo sprendimu turi būti atliktas patikrinimas, kurio metu turi būti nustatyta ir patvirtinta prarastos ar atskleistos informacijos slaptumo žyma, turinys ir apimtis, nustatytos įslaptintos informacijos praradimo ar atskleidimo aplinkybės. Paslapčių subjektų, kurie disponavo įslaptinta informacija, vadovai, konstatavę, kad tokia informacija buvo prarasta ar neteisėtai atskleista, turėtų nedelsdami apie tai pranešti Valstybės saugumo departamentui ir, esant nusikaltimo požymių, prokuratūrai.
Kiek man yra žinoma, nė viename paslapčių subjekte šiuo metu nėra ir nebuvo atliekamas paminėtas tyrimas dėl aptariamo pobūdžio įslaptintos informacijos praradimo ar neteisėto atskleidimo, nė vienas paslapčių subjektas nėra kreipęsis į Valstybės saugumo departamentą ar prokuratūrą dėl jo rengtos ar naudotos įslaptintos informacijos praradimo ar neteisėto atskleidimo. Taigi šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad aptariamo pobūdžio įslaptinta informacija buvo prarasta ar neteisėtai atskleista.
Antrasis klausimas. Kodėl nėra pradėtas nė vienas ikiteisminis tyrimas, atsižvelgiant į surinktą Specialiųjų tyrimų tarnybos, kriminalinės žvalgybos informaciją dėl ministrų ir viceministrų skaidrumo?
Vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymu ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas tada, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikaltimą. Jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, turi būti tuoj pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Praktikoje būtent taip ir elgiamasi. Tais atvejais, kai nustatomi nusikalstamų veikų požymiai, tuoj pat pradedami ikiteisminiai tyrimai. Kai nustatoma, kad vienas ar kitas nusikalstamas veikas gali būti padarę konkretūs asmenys, jiems reiškiami pranešimai apie įtarimus. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nė vienam ministrui ar viceministrui prokurorai ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai nėra įteikę pranešimų apie įtarimus, darytina išvada, kad nei kriminalinės žvalgybos tyrimų, nei ikiteisminių tyrimų metu nenustatyta, kad jie galėjo būti padarę veikas, turinčias nusikaltimo požymių.
Trečiasis klausimas. Kodėl Generalinė prokuratūra vilkina VSD pažymos nutekinimo skandalą ir nereiškia įtarimų tyrimo dalyviams?
Šio ikiteisminio tyrimo metu pranešimas apie įtarimą buvo įteiktas 2013 m. lapkričio 25 d., tai yra po trijų su puse savaičių nuo tyrimo pradžios. Proceso dalyviams apie tyrimo pabaigą paskelbta 2014 m. kovo 25 d., tai yra po 4,5 mėnesio nuo tyrimo pradžios. Byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui 2014 m. birželio 23 d., praėjus mažiau nei aštuoniems mėnesiams nuo tyrimo pradžios. Atsižvelgdamas į tyrimo pobūdį, jo trukmę nulėmusias priežastis ir kitas aplinkybes, neturiu pagrindo teigti, kad tyrimas buvo vilkinamas.
Ketvirtasis klausimas. Kodėl tik šiuo metu buvo pateikta Specialiųjų tyrimų tarnybos slaptoji pažyma, „juodasis sąrašas“, tačiau nebuvo imtasi iš karto sankcionuotų veiksmų dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos kriminalinės žvalgybos surinktos informacijos dėl ministrų ir viceministrų skaidrumo?
Vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatomis, dėl kriminalinės žvalgybos informacijos pateikimo ar nepateikimo valstybės vadovams sprendžia kriminalinės žvalgybos subjektas, disponuojantis tokia informacija. Prokuratūra šiuo aspektu Kriminalinės žvalgybos subjektų nekontroliuoja.
Tai buvo atsakymas į paskutinį klausimą.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti devyni Seimo nariai. Turbūt laiko visiems užteks. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis prokurore, iš tikro pakviestas jūs patvirtinote, kad neturite jokios nei prieš ministrus, nei prieš viceministrus informacijos, kad jie būtų ar korumpuoti, ar susiję su kokiomis nors verslo ir kitomis grupuotėmis. O Prezidentė viešai patarė ministrams, nurodydama pavardes, kai kurių viceministrų atsisakyti, nes ji turi informacijos. Kaip supratau, ir specialiąsias pažymas. Ar Prezidentė galėjo turėti pažymas ir tą informaciją, jeigu jūs, einantis generalinio prokuroro pareigas, neturite jokios informacijos?
D. RAULUŠAITIS. Dėkoju už klausimą. Aš ką tik pasakiau ir dar kartą kartoju, kad nei prokurorai, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai nėra nei ministrams, nei viceministrams įteikę pranešimų apie įtarimus.
Šiuo atveju norėčiau paaiškinti dar vieną dalyką, kad savo patikimumo, pakankamumo prasme yra visiškai skirtinga informacija, kurios reikia pradėti, tarkime, kriminalinės žvalgybos tyrimą, ir informacija, kurios pagrindu pradedamas ikiteisminis tyrimas, ir dar kitoks informacijos kiekis ir patikimumas turi būti tais atvejais, kai teikiami pranešimai apie įtarimus. Dėl tų pirmų dviejų situacijų aš tikrai jokios informacijos neturiu ir šiandien neteikiu. Aš jus tik užtikrinu, kad pranešimai apie įtarimus nebuvo pateikti nei ministrams, nei viceministrams.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis prokurore, pastaruoju metu spaudoje galima perskaityti, kad prokurorai tiria galimus sunkius N. Venckienės nusikaltimus, taip pat ir galimai susijusius su aukštais politikais. Kiek tokiose informacijose yra tiesos, kaip ir kokia kryptimi vyksta tyrimai, kada oficialiai bus paskelbta visuomenei? Visuomenei reikia žinoti tiesą ir apie žmonių mirtis, ir kas dėl to kaltas. Ar planuojate inicijuoti N. Venckienės ekstradicijos procedūrą? Ačiū.
D. RAULUŠAITIS. Aš šiandien jau sakiau, kad prokurorai, ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikia pagal tokią įstatymų diktuojamą logiką, kad tais atvejais, kai yra duomenų apie padarytas nusikalstamas veikas, požymių tų nusikalstamų veikų, pradedamas ikiteisminis tyrimas. Tais atvejais, kai nustatomi duomenys, kad vienas ar kitas nusikalstamas veikas galėjo būti padarę konkretūs asmenys, tiems asmenims teikiami pranešimai apie įtarimus. Šios dienos duomenimis, N. Venckienė yra pripažinta įtariamąja prokuroro nutarimu dėl, rodos, penkių nusikalstamų veikų, ir apie tai visuomenė yra informuota.
PIRMININKAS. Klausia P. Urbšys. Nematau. E. Šablinsko taip pat nėra. A. Anušauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis prokurore, iš tikrųjų pastaruoju metu teisėsauga susilaukė daug priekaištų, bet tie priekaištai iš politikų. Vis dėlto įstatymas numato, kad politikai į konkrečių bylų reikalus neturėtų kištis. Jūs man pasakykite, šiuo atveju, aš suprantu, užduodami klausimai, jūs atsakinėjate, bet vis dėlto yra konkrečios bylos, yra tos bylos, kurios prokuratūroje vedamos, ir N. Venckienės, ir ne N. Venckienės, daugybė bylų, su kuriomis galbūt ir susiję kai kurie politikai, šiuo atveju ar išvis prokuratūra nežada, nežinau, pareikšti savo nuomonės, kad toks kišimasis į konkrečių bylų reikalus kenkia pačiam tyrimui?
D. RAULUŠAITIS. Dėkoju už klausimą. Šią akimirką aš nelinkęs vertinti, kad politikai, tarkim, kad ir tokiu būdu, kviesdami prokurorą į Seimo posėdžius, kišasi į prokuratūros veiklą. Pagal Seimo statuto dabartinę redakciją aš turiu pareigą ateiti kviečiamas Seimo, tą ir darau. Pagal kitus įstatymus turiu pareigą užtikrinti, kad į tyrimus nebūtų kišamasi, ir, atvirai tariant, tos informacijos teikiu tiek, kiek man yra leista įstatymu.
Koks susidaro vaizdas visuomenėje ir kokia regimybė dėl politikų galimo poveikio prokuratūrai, man sunku pasakyti, bet stebint kad ir Konstitucinio Teismo pasisakymus dėl prokuratūros nepriklausomumo, paisant Konstitucijos nuostatų dėl prokuratūros nepriklausomumo, man atrodo, būtų protinga Seimo statuto 209, rodos, straipsnyje, kur kalbama apie įstaigų vadovų kvietimą tokiu būdu atsakyti į parlamentarų klausimus, kad šalia teisėjams daromos išimties rastųsi ir prokurorai, nes pagal visas kitas įstatymais garantuojamas prokurorų nepriklausomumo garantijas iš tikrųjų jos yra visiškai vienodos kaip teisėjų, o šitoje srityje paliktas tas toks skirtingumas, matyt, kažin ar yra labai teisiškai pagrįstas.
PIRMININKAS. Klausia V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gal jūs galėtumėte tuomet paaiškinti, kuo reikėtų remtis, tarkim, valstybės vadovei, valstybės institucijoms, skiriančioms pareigūnus į aukštas pareigas, kuo remiantis būtų galima patikrinti, ar jie yra nepriekaištingos reputacijos, jeigu yra tokia padėtis, kaip jūs dabar sakote? Kuo galima pasikliauti?
D. RAULUŠAITIS. Man atrodo, įstatymais viskas yra labai puikiai sureguliuota. Ne tik skiriant aukščiausius valstybės vadovus, bet ir skiriant, tarkim, prokurorus, teisėjus, yra numatyta pagal Korupcijos prevencijos įstatymą galimybė teikti informaciją, kurią turi STT ir kitos institucijos. Lygiai pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą yra numatyta galimybė aukščiausiems valstybės vadovams pateikti Kriminalinės žvalgybos informaciją. Aš tik noriu pasakyti, kad valstybės vadovai gauna tą informaciją, matyt, kiek jos reikia ir kokios reikia. Tiesiog reikia ją sugebėti tinkamai įvertinti priimant vienus ar kitus sprendimus. Aš jau šiandien kalbėjau apie atitinkamos informacijos, tarkim, reikšmę ir svorį. Vieni reikalavimai keliami informacijos pakankamumui ir patikimumui, tarkim, tuo atveju, kai pradedamas kriminalinės žvalgybos tyrimas. Visai kitoks jau tos informacijos patikimumas, pakankamumas turi būti pradedant ikiteisminį tyrimą. Ir dar trečioks patikimumas ir pakankamumas asmeniui reiškiant pranešimą apie įtarimus. Reikia tą visada turėti galvoje.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis prokurore, norėjau paklausti tokį dalyką. Jūs, kaip ir pats sakėte, kad šita informacija visa yra nevienodo lygio, svorio, kaip jūs pasakėte, prašau pasakyti, kaipgi atrodo toks praktiškas dalykas, jeigu, sakykim, viceministrai vienos ministerijos visi, kiek jų ten yra, pakliūva į šitą sąrašą, kuris čia dabar linksniuojamas ištisai, o apie ministrą tylime. Man atrodo, pirmiausia reikėtų nuo galvos pradėti, jeigu… Juk viceministrus tai skiria ministras į darbą ir jis turėtų žinoti, kas ten darosi toje ministerijoje. Prašau pasakyti, kaip čia atrodo šita pozicija?
D. RAULUŠAITIS. Dėkoju už klausimą, bet aš, kaip valstybės pareigūnas ir prokuroras, vis dėlto laikausi pozicijos nekomentuoti politikų pareiškimų ir politikų pasisakymų, taigi aš gal susilaikysiu nuo bet kokių vertinimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Prokurore, jūs atsakėte į visus klausimus.
Kolegos, aš manyčiau, turėtume grįžti į rytinį posėdį ir pamėginti už viską pabalsuoti, nes nebuvo 71 Seimo nario.
15.15 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1681(2) (priėmimo tęsinys)
1-7a – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1681. Prašom. Tada tik balsavimas. Ir pasižiūrėsime, kiek esama žmonių, kad galėtume priimti sprendimą. Prašom balsuoti. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsas salėje) Tik straipsnis yra. Kolegos, nebuvo, neužteko 71. Priėmimo stadija. Prašom balsuoti. Jau viskas buvo pateikta iki pietų. Jeigu paties nebuvo, tai… (Šurmulys salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 75 Seimo nariai, balsavo 72: už – 58, prieš – 2, susilaikė 12. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-1681(2) priimtas. (Gongas)
15.16 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 33 straipsnių, Įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 61, 271 straipsniais įstatymo Nr. XII-360 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1682(2) (priėmimo tęsinys)
Kolegos, kitas 1-7b klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo daugelio straipsnių, įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 61, 271 straipsniais įstatymo Nr. XII-360 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1682(2). Liko tiktai balsavimas. Prašom balsuoti. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Komiteto nuomonė buvo pritarti.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 83 Seimo nariai, balsavo 82: už – 59, prieš – 3, susilaikė 20. Taigi yra pritarta projektui Nr. XIIP-1682. (Gongas)
15.17 val.
Kariuomenės drausmės statuto įstatymo 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1683(2) (priėmimo tęsinys)
Kolegos, tada 1-7c – Kariuomenės drausmės statuto įstatymo 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1683(2). Komitetas yra pritaręs. Prašom, liko tik balsavimas. Kas pritariate komiteto nuomonei, prašau balsuoti už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Balsavo 84: už – 77, prieš nėra, susilaikė 7. Taigi įstatymo projektui Nr. XIIP-1683 yra pritarta. (Gongas)
15.19 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 33 straipsnių, Įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 61, 271 straipsniais įstatymo Nr. XII-360 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1934 (svarstymas)
Kolegos, 1-8 klausimas. Buvo komiteto išvada atmesti. Ar galime bendru sutarimu atmesti? (Balsai salėje: „Ne!“) Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų atmesta, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Jeigu pritariate komiteto nuomonei, balsuojate už. (Balsai salėje) Kas už komiteto nuomonę, balsuojate už. Komiteto nuomonė buvo atmesti. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Balsavo 84: už – 45, prieš – 15, susilaikė 24. Taigi yra pritarta pateikto projekto atmetimui. Kolegos… (Balsai salėje)
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, nuo liepos 1 d. visi, kurie dviračiu važiuos į laukus dieną melžti karvių, prieky ir gale turės būti įsijungę žibintą, šalmą turėti, o nuo Šventosios dviračių taku į Palangą važiuosite su liemene, su šalmu, su įjungtais dviračio žibintais. Ir pėstysis turės dieną vaikščioti su atšvaitais. Štai tokius jūs priimate absurdiškus lobistinius įstatymus!
PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę. Prašau, J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Nereikia meluoti. Dviračių takais, ne automobilių keliais nereikės. Čia tiktai važiuojant važiuojamąja kelio dalimi, ir nereikės šalmų. Šalmai bus, kaip ir anksčiau, tik nepilnamečiams, tik vaikams. Todėl nereikia klaidinti žmonių ir meluoti Seimo nariams.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau. V. Bukauskas – dar nuomonė.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų, aš manau, kad bent aš ir Darbo partijos frakcija nelabai suvokė pirmininką, kaip jūs pateikėte klausimą balsuoti. Aš norėčiau paprašyti frakcijos vardu perbalsuoti, nes iš tiesų šis klausimas yra labai svarbus ir nėra parengtas. Liepos 1 d. yra ne už kalnų, ir man labai keista, kodėl, pirmininke, nebuvo teikiami siūlymai balsuoti, tiktai remiamasi komiteto nuomone. Nes ir mano siūlymas buvo, kad įsigaliojimo data nuo kitų metų sausio 1 d. Aš labai stebiuosi, kodėl būtent taip buvo apeita ir nesuteikta galimybė plenarinių posėdžių salėje Seimo nariams išreikšti valią, o ne vadovautis vien tiktai komiteto sprendimu, nes komitete tiktai pirmininko balsu buvo atmetama. Frakcijos vardu siūlyčiau grįžti prie šito klausimo.
PIRMININKAS. Pone Valentinai, žiūrėkime Statutą. Statute gana aiškiai pasakyta, kai komiteto yra priimta atmesti, mes balsuojame pirmiausia už komiteto išvadą. Taip ir buvo šį kartą pasielgta.
J. Razma. Prašau dar sykį.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kurie balsavote kitaip, t. y. norėjote, kad įstatymas būtų priimtas, aš norėčiau savotiškai jus nuraminti. Jeigu mes Seime būtume nepritarę komiteto išvadai, būtų tekę skirti kitą komitetą ir iki liepos 1 d. mes nebūtume spėję vis tiek sprendimų priimti. Po to jau negali atidėti įstatymo, jeigu jis jau liepos 1 d. įsigalioja. Taigi po to, kai Teisės ir teisėtvarkos komitetas padarė išvadą atmesti, iš esmės situacija jau tuo buvo nulemta.
PIRMININKAS. Ačiū už nuomonę.
15.23 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 415, 11210, 11211, 17217, 2065, 225, 233, 2591 straipsnių ir keturioliktojo1 skirsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 2066 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-1397(3) (priėmimo tęsinys)
Kolegos, 1-9 klausimas – projekto Nr. XIIP-1397. Pastraipsniui buvo visiems pritarta, išskyrus komiteto pirmininkas prašo dėl 11 straipsnio. Prašom pakomentuoti, dėl ko mes turėtume pritarti ar nepritarti. Ne, ne. Galima čia ar per šoninį. Nesvarbu. Įjungtas jau čia yra.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso keleto straipsnių ir keturioliktojo skirsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Paskutinis 11 straipsnis kalba apie įstatymo įsigaliojimą, ir 1 dalyje parašyta – įsigalioja liepos 1 d. Kadangi vargu ar spės pasirašyti Prezidentė ir tuo labiau paskelbti, siūlyčiau tiesiog išbraukti 1 dalį ir tas įstatymas įsigalios jį paskelbus. Bus liepos 2 d. ar 3 d., ar 5 d., bet tada bus preciziškai teisingai juridiškai. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti komiteto pirmininkui? (Balsai salėje) Kaip jūs siūlote? Nesusiję, kolegos. Šį kartą nesusiję, tikrai yra ten kelios datos. Kolegos, supratau, kad galime pritarti.
Tada už visą įstatymo projektą prašom balsuoti. Kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 90 Seimo narių. Balsavo 87: už – 74, prieš nėra, susilaikė 13. Taigi yra pritarta įstatymo projektui Nr. XIIP-1397. (Gongas)
15.25 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 2, 58 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1752(2)ES (priėmimo tęsinys)
Kolegos, 1-10 klausimas, projektas Nr. XIIP-1752. Liko tik balsavimas. Prašom balsuoti. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Kolegos! Iš rytinės darbotvarkės, nebuvo 71 Seimo nario.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Balsavo 86: už – 83, prieš nėra, susilaikė 3. Taigi yra pritarta įstatymo projektui Nr. XIIP-1752. (Gongas)
15.26 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1594(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas projektas Nr. XIIP-1594. Liko tiktai balsavimas, priėmimas. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 90 Seimo narių. Balsavo 88: už – 70, prieš – 1, susilaikė 17. Taigi yra priimtas įstatymo projektas Nr. XIIP-1594. (Gongas)
15.27 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 16, 29, 34, 35, 37, 38 straipsnių, III skyriaus antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 371 straipsniu pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1060(2) (priėmimo tęsinys)
Kolegos, 1-12 klausimas, projektas Nr. XIIP-1060. Kolegos, buvo priimtas jau pastraipsniui. Reikėtų dar priminti, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas siūlė išbraukti tris straipsnius, kuriems komitetas pritarė. Ar galime pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktoms išvadoms, kolegos? Galime. Ačiū, pritarta.
Kolegos, balsuojame už visą. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Ne, visoms trims. (Balsai salėje) Pasakiau.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 83 Seimo nariai, balsavo 82: už – 71, prieš nėra, susilaikė 11. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-1060(2) yra priimtas. (Gongas)
Kolegos, priėmėme tuos įstatymus, dėl kurių nebuvo diskusijų. Norėčiau paprašyti Seimo Pirmininkės, kad pereitume į popietinę darbotvarkę. Laikas – minutė į minutę.
15.29 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2, 5, 6, 13, 18, 22, 31, 34, 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1966 (pateikimas ir svarstymas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas, įstatymo projektas Nr. XIIP-1966. Pateikimas. Pateikia Seimo Pirmininkė L. Graužinienė. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū, gerbiamieji kolegos, už supratimą. Teikiu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimą. Jis yra labai paprastas. Mes priėmėme tą įstatymą, bet turbūt jūs visi gavote labai daug kolekcininkų laiškų. Yra teikiama išimtis dėl senovinių ginklų, kurių atitinkamai pagal visas nustatytas tvarkas nurodyti metai yra iki 1870 m., ir visų kitų kategorijų, kuriems būtų netaikomos mūsų priimto įstatymo nuostatos. Aš labai trumpai.
PIRMININKAS. Ačiū Seimo Pirmininkei. Jūsų niekas nenori… Vis dėlto nori klausti. V. A. Matulevičius nori paklausti. Prašom.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamoji Pirmininke, siūlymas iš tikrųjų atrodo logiškas, bet ar tikrai visiškai nėra pavojaus, kad tas berdankes gali panaudoti nusikalstamai veikai?
L. GRAUŽINIENĖ. Tikrai nėra tokios statistikos, kad kada nors buvo panaudota. Tikrai manau, kad metai sukaupė tiek istorinės patirties ir paveldo, kad turbūt jau nepasinaudos tokiais ginklais. Vis dėlto tai kolekciniai, labai seni ginklai.
PIRMININKAS. Ačiū Pirmininkei. Motyvai dėl viso. Nėra norinčių kalbėti. Gal galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Vis dėlto norime balsuoti. Supratau. Balsuojame. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 81 Seimo narys, balsavo 80: už – 76, prieš – 2, susilaikė 2. Taigi yra pritarta įstatymo projektui Nr. XIIP-1966.
Yra siūloma, kad pagrindinis ir vienintelis komitetas būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti liepos 10 d. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Bet nespėsime, daugiau posėdžių neturime. Taip, prašome. Seimo Pirmininkė. Prašome.
L. GRAUŽINIENĖ. Aš norėjau pasiūlyti ypatingą skubą, jeigu sutiktų, kadangi nuo liepos 1 d. įsigalioja anas įstatymas, būtų paprasčiau.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti skubai?
L. GRAUŽINIENĖ. Ypatingai.
PIRMININKAS. Ypatingai skubai. Bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta. Svarstysime šiandien… Kolegos, gal galime anksčiau svarstyti? Ar reikia 3 val. laukti?
L. GRAUŽINIENĖ. Nėra pataisų.
PIRMININKAS. Vis tiek nori valandą laukti. Žinote, po to nebus Seimo narių, bus labai sunku priimti. Ten toks labai formalus klausimas. Ar galime iš karto? (Balsai salėje) Galime.
Kolegos, svarstymo stadija. Bet vis tiek Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto… Be komiteto. (Balsai salėje) Nereikia komiteto. Svarstome iš karto, dabar.
Svarstymo stadija. Kolegos! Pritarta ypatingai skubai. Svarstymo stadija. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galima.
Tada, kolegos, priėmimas.
Kolegos, vis dėlto priėmimo negalėsime taip greitai daryti, nes yra pastabų, ir mes turėtume jas peržiūrėti. Per pusę valandos mes grįšime prie šio klausimo. Ar galime sutarti? Tik priėmimas, bet vis tiek yra Teisės departamento išvados. Ačiū.
15.34 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos pratęsimo“ projektas Nr. XIIP-1954 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezerviniai klausimai. Darbotvarkės r-1 klausimas, nutarimo projektas Nr. XIIP-1954. Kviečiame Seimo Pirmininkę L. Graužinienę pristatyti. R-1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos pratęsimo“ projektas Nr. XIIP-1954. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas.
L. GRAUŽINIENĖ. Gerbiamieji kolegos, kaip mes ir buvome kalbėję, ryšium su Prezidentės inauguracija 12 d., Vyriausybė grąžina įgaliojimus ir mes turime pratęsti sesiją. Siūlome pratęsti iki 17 d. Yra didelė tikimybė, kad spėsime užbaigti. Prezidentė mane asmeniškai patikino, kad jeigu nebus kokių nors ypatingų kliūčių, mes turėtume baigti iki 17 d., nes Seime reikia balsuoti dėl Ministro Pirmininko. Mes tikrai užbaigsime pavasario darbus, nes komitetuose dar yra nemažai apsvarstytų klausimų, kad galėtume priimti darbo tvarka. Kol kas siūlau pratęsti iki 17 d. (Balsai salėje) Nebent kas nors ekstremalaus būtų. 15 dienų yra 28 d. Jeigu jūs siūlote dirbti iki 28 d., tai Seimas apsispręs.
PIRMININKAS. Kolegos, nori paklausti R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, mes šioje sesijoje dėl mūsų Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir Konstitucijos pataisų komisijos neįgyvendinome 106 Seimo narių valios ir nebalsavome dėl Konstitucijos pataisos, kas pagal Seimo statuto visas procedūras turėjo būti. Žmonių akyse mes atrodome gana neišmintingai. Čia gali būti visokių sąmokslo teorijų ir jos dabar, matyt, turi teisę egzistuoti. Kaip mes žadame ištaisyti šią padėtį, nes žmonės Seimu nepasitikės, eis į referendumus ir kitus dalykus. Tokios padėties, kai pusę metų mes negalime apsvarstyti pataisos, kuri vieną kartą turi būti svarstoma, niekaip negali žmogui paaiškinti. Niekaip.
L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū už jūsų klausimą. Kaip aš ir sakiau, mes, Seimas, dirbsime iki liepos 17 d. Aš, kaip Seimo Pirmininkė, esu numačiusi susitikimą su komitetų ir komisijų pirmininkais, taip pat ir su Vyriausybe, taigi manau, kad mes aptarsime darbo tvarka visus klausimus, kurie yra aktualūs ir įstrigę ar komisijoje, ar komitete, ar Vyriausybėje.
PIRMININKAS. Ačiū Pirmininkei.
Kolegos, užsirašiusių kalbėti dėl motyvų nėra. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Galime. Pritarta.
Svarstymo stadija. Ar galime pritarti bendru sutarimu?
Kolegos, balsuojame dėl viso projekto. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Kalbame apie pavasario sesijos pratęsimą iki liepos 17 d.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 76 Seimo nariai, balsavo 76: už – 72, prieš nėra, susilaikė 4. Projektas Nr. XIIP-1954 yra priimtas. (Gongas)
15.38 val.
Seimo nutarimo „Dėl Gintaro Aleknonio pripažinimo netekusiu Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato“ projektas Nr. XIIP-1967 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Seimo Pirmininke, prašome dar kartą į tribūną, svarstysime rezervinį 2 klausimą – Nr. XIIP-1967. Pranešėja – Seimo Pirmininkė L. Graužinienė. Taip pat pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, čia labai paprastas nutarimas, bet vis tiek mes turime atlikti procedūras. Vienas straipsnis: „Išrinktą ir įstatymų nustatyta tvarka neprisiekusį Lietuvos Respublikos Seimo narį G. Aleknonį pripažinti netekusiu Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato.“ Prašau palaikyti, nes žmogus išreiškė tokią poziciją.
PIRMININKAS. Kolegos, kaip supratote, tai yra formalus… turi būti priimtas nutarimas. Ar galime bendru sutarimu pritarti pateiktam projektui? Ačiū. Pritarta. Svarstymo stadija. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta.
Priėmimas. Kas pritariate pateiktam projektui, prašom balsuoti už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Priėmimo stadija. Nutarimo „Dėl Gintaro Aleknonio pripažinimo netekusiu Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato“ projektas.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 80 Seimo narių. Balsavo 80 Seimo narių: už – 76, prieš – 1, susilaikė 3. Pritarta projektui Nr. XIIP-1967. Nutarimas priimtas. (Gongas)
15.40 val.
Savaitės (nuo 2014-07-07) – 2014 m. liepos 8 d. (antradienio) ir 10 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Rezervinis 3 klausimas. Taip pat kviečiame, kad Seimo Pirmininkė pristatytų kitos savaitės posėdžių darbotvarkę. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ. Aš pasistengsiu labai greitai. Darbotvarkės jums išdalintos. Kaip minėjau, kaip ir yra grafike, pirma savaitė yra darbas su rinkėjais, o posėdžiai prasidės liepos 8 d., antradienį. Pradėsime Seimo narių priesaikomis, tikimės, kad per tą savaitę suderinsime, į kuriuos komitetus išreikš norą frakcijos deleguoti savo naujus Seimo narius. Antradienį – svarstymų diena, labai daug įstatymų svarstymo stadijos, galbūt nedetalizuosiu atskirai. Yra Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus metinė veiklos ataskaita, kaip mes esame sutarę, – kiekvieną savaitę po vieną ataskaitą, ir kiti rezerviniai klausimai.
Ketvirtadienį yra biudžetas. Noriu atkreipti dėmesį, kad yra biudžeto svarstymas, biudžeto koregavimas pagal mūsų Statutą, ir labai daug priėmimų, dideli paketai priėmimų. Ketvirtadienį kviečiu aktyviai dalyvauti, nes reikės Seimo narių pritarimo.
PIRMININKAS. Seimo Pirmininke, jūsų nori paklausti 3 Seimo nariai. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Laba diena, gerbiamoji Pirmininke. Noriu paprašyti frakcijos vardu įtraukti į liepos 8 d. darbotvarkę įstatymo projektą Nr. XIP-1648, Tautinių mažumų įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Apie ką ten yra?..
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Tautinių mažumų įstatymas.
L. GRAUŽINIENĖ. Į kurią dieną, negirdėjau.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Tautinių mažumų įstatymas.
L. GRAUŽINIENĖ. Į kurią dieną prašote įtraukti?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Į 8 dieną.
L. GRAUŽINIENĖ. Į 8 dieną.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Yra įrašyta programoje.
L. GRAUŽINIENĖ. Pirmiausia reikia pasitikslinti, kaip komitete, jeigu yra baigtos procedūros, tai aš manau, kad mes žiūrėsime, Seniūnų sueiga spręs ir po to Seimas spręs, jeigu viskas ten apsvarstyta. Šiandien negaliu pasakyti, kad tikrai yra apsvarstyta ir viskas gerai. Reikia pasitikslinti.
PIRMININKAS. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, mano tęsinys būtų klausimo. Kadangi šiandien premjeras pažadėjo, kad Vyriausybės išvada dėl Konstitucijos pataisos bus priimama rytoj arba poryt, ant dienų, kaip buvo pasakyta, tai mes neturime kito laiko, kaip kitą savaitę balsuoti dėl pataisos. Ar jūs įsipareigojate pagal eigą įtraukti, ar dabar, nes praktiškai nebus kada balsuoti?
L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū. Kiek aš žinau, yra derinimo stadija, ir jeigu Vyriausybė priims sprendimą, pateiks išvadą, tai mes dirbame 7 ir 11 d. ir dirbame iki 17 d. Tikrai, kai turėsime, jeigu bus visos procedūros ir svarstymai pabaigti, dėl manęs jokių kliūčių nebus įtraukti.
PIRMININKAS. Klausia K. Miškinienė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Aš norėjau, gerbiamoji Seimo Pirmininke, paklausti. Papildomi komitetai jau apsvarstė, mūsų komitetas renkasi kitą trečiadienį dėl Socialinio būsto įstatymo, viso paketo, ar įmanoma, kad mes dar pavasario sesijoje?..
L. GRAUŽINIENĖ. Jeigu komitetas spės apsvarstyti ir bus išvados, tai tikrai manau, kad įmanoma, nes mes ir 8 d. turime laiko, ir galime iki 6 d. pratęsti, jeigu reikia.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū Pirmininkei, pristatė visą darbotvarkę. Kolegos konservatoriai prašė balsavimo, bet kadangi nebuvo įtraukta automatiškai, tai aš supratau, kad balsuoti dėl Tautinių mažumų nereikės. (Balsai salėje) Tai Seniūnų sueiga spręs, kiek supratau, ir tada spręsime tą klausimą.
Kolegos, iš tiesų reikėtų pasitarti, kaip mes toliau dirbsime, nes tikrai šiandien, aš manau, visos darbotvarkės nelabai spėsime apsvarstyti. Reikėtų priimti sprendimą, ar mes toliau einame pagal popietinę darbotvarkę, ar grįžtame į rytinę darbotvarkę, kadangi šį kartą yra daugiau negu 71 Seimo narys. Kolegos, ar galime sutarti, kaip mes darome? (Balsai salėje) B. Bradauskas nori. Prašom.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš labai prašyčiau leisti pristatyti Azartinių žaidimų įstatymo pataisas, nes reikia mūsų įstatymo pritarimo perdaryti visus automatus euro įvedimui. Ir jeigu mes nepriimsime šio įstatymo, tas procesas bus nukeltas ir bus ceitnotas. Todėl aš labai prašyčiau kolegų pritarimo pristatyti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Kolegos. Ačiū komiteto pirmininkui. Kolegos, yra labai paprastai, pirmiausia apsispręskime, ar mes tęsiame rytinio posėdžio klausimus, ar tęsiame vakarinio? Imkime labai paprastai, pabalsuokime. Alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad tęstume rytinę darbotvarkę, balsuojate už, kas už tai, kad vakarinę, balsuojate prieš. Alternatyvus balsavimas. Kolegos, kol kas yra kvorumas, kad galėtume balsuoti ir priimti įstatymus.
Už – 60, prieš – 25. Kolegos, iš eilės svarstomi rytinio posėdžio klausimai.
15.47 val.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 2, 5, 6, 13, 18, 22, 31, 34, 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1966 (priėmimas)
Seimo Pirmininke, gal galite dėl ginklų ir šaudmenų kontrolės, kur buvo pusės valandos pertrauka. Buvo Teisės departamento išvada, ji, kiek suprantu, jau išdalinta Seimo nariams. (Balsai salėje) Kolegos, gausite klausytis, ką sako. Yra, yra. Prašom į tribūną. Kolegos, buvo išdalinta anksčiau. Yra.
L. GRAUŽINIENĖ. Yra anksčiau pateikta išvada, tai dabar yra siūloma taip, kad į pirmąją pastabą tikrai reikia atsižvelgti, nes čia techninis dalykas. Į antrą, kadangi tai nėra tas straipsnis ir tai nesusiję su pneumatiniais ginklais, siūlome neatsižvelgti. Mes pasitarėme su komiteto teisininkais.
Į trečią taip pat yra siūloma neatsižvelgti, į ketvirtą siūloma atsižvelgti, nes tikrai yra susijęs su tuo pačiu mūsų projektu.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti Teisės departamento išvadoms? Galime. Ačiū, pritarta.
L. GRAUŽINIENĖ. Pirmai ir ketvirtai išvadai.
PIRMININKAS. Tai yra pirmai, antrai…
L. GRAUŽINIENĖ. Ne, pirmai ir ketvirtai.
PIRMININKAS. Pirmai ir ketvirtai.
L. GRAUŽINIENĖ. Taip.
PIRMININKAS. Antrai ir trečiai siūloma nepritarti. Ar galime nepritarti? Galime, ačiū. Nepritarta.
Priėmimas pastraipsniui. Ar galime pritarti 1 straipsniui? Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 3 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 4 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 5 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 6 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 7 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 8 straipsniui galime pritarti? Pritarta.
Kolegos, balsuojame už visą įstatymo projektą. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Su dviem Teisės departamento išvadomis, kurioms pritarėme. Pirmai ir ketvirtai. Antrai ir trečiai nepritarėme.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 75 Seimo nariai, balsavo 73. Už – 68, 1 – prieš, 4 susilaikė. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-1966) yra priimtas. (Gongas)
15.50 val.
Užimtumo rėmimo įstatymo Nr. X-694 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-676(2) (priėmimas)
1-13 klausimas – Užimtumo rėmimo įstatymo Nr. X-694 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-676(2)
Pranešėja – K. Miškinienė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė. Kolegos, gal pirmininkė gali neiti, nes jokių pataisų nėra, viskas aišku. Pastraipsniui pritariame, ir viskas. Ar taip galima? Bus greičiau.
1 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta.
Kolegos, taigi dėl viso. Kas pritariate pateiktam projektui, prašom balsuoti už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 82 Seimo nariai, balsavo 81. Už – 80, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-676) yra priimtas. (Gongas)
15.52 val.
Augalų apsaugos įstatymo Nr. I-1069 8 ir 14 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1577(2) (priėmimas)
1-14 klausimas – Augalų apsaugos įstatymo Nr. I-1069 8 ir 14 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1577(2). Pranešėjas – B. Pauža, Kaimo reikalų komitetas. Kolegos, pataisų nėra. Gal galime nekviesti? Gal galime pastraipsniui priimti, ir viskas? Ar galime taip? Ačiū. Tada prašom.
1 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 3 straipsniui galime pritarti? Pritarta.
Taigi, kolegos, balsuojame už visą. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 79 Seimo nariai, balsavo 76. Už – 72, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-1557) yra priimtas. (Gongas)
15.53 val.
Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII-1679 4, 6, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2816(2) (priėmimas)
1-15a klausimas – Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII-1679 4, 6, 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2816(2). Pranešėja – D. Mikutienė, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė. Prašom pristatyti komiteto išvadą. Kolegos, iš karto galime eiti pastraipsniui. Kadangi dėl 1 straipsnio nėra jokių pasiūlymų, pakeitimų, ar galime pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio nėra jokių pakeitimų, pasiūlymų, ar galime pritarti? Galime, ačiū, pritarta. Dėl 3 straipsnio taip pat jokių pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti? Pritarta.
Dėl 4 straipsnio mes jau turime Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas. Prašom, komiteto pirmininke, kaip jūs reagavote ir koks sprendimas?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Komitetas pritarė, čia 4 straipsnio 2 dalis, taip?
PIRMININKAS. 4 straipsnis.
D. MIKUTIENĖ (DPF). 4 straipsnio 2 dalis. Taip, pritarta.
PIRMININKAS. Komiteto išvada – pritarti. Kolegos, ar galime pritarti su Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada? Pritarta.
5 straipsnis. Ar galime pritarti? Pritarta.
Kolegos, balsuojame. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Buvo pritarta Teisės departamento išvadai.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 81 Seimo narys, balsavo 80. Už – 76, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2816) priimtas. (Gongas)
15.55 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1897(2) (svarstymas ir priėmimas)
1-15b klausimas – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1897(2). Pranešėja – Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė. Čia yra svarstymas, kolegos. Po to siūlysime priimti. Prašom. Svarstymo stadija.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas pritarė visiems pasiūlymams, daugiau jokių pastabų negauta. Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti svarstymo stadijai bendru sutarimu? Galime, ačiū, pritarta. Seimo Pirmininkė siūlo ypatingą skubą. Ar galime pritarti? Galime.
Priėmimo stadija. Pastraipsniui. Ar galime pritarti 1 straipsniui? Ačiū pritarta. 2 straipsniui ar galime pritarti? Pritarta. Balsuojame už visą įstatymo projektą, kuriam komitetas pritarė. Kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 79 Seimo nariai, balsavo 76. Už – 76, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-1897) yra priimtas. (Gongas)
15.57 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 49 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1896(2) (svarstymas)
1-17 klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 49 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1896(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas – Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A. Salamakinas. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo vieno straipsnio pakeitimą. Jam pritarė bendru sutarimu. Mes atsižvelgėme į Teisės departamento siūlymą ir įregistravome projektą Nr. 2, nebuvo pritarta Seimo nario J. Razmos siūlymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos J. Razmos pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Gal J. Razma atsiima pasiūlymą? Prašom, bet komiteto dar nežinojome.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gal kiti neturėjo tokios konkrečios praktikos savo apygardose, kai buvo biodujų jėgainės įrengimo iniciatyvų. Aš tokią praktiką turiu ir galiu konstatuoti, kad kyla didelis žmonių nepasitenkinimas. Yra žinių, jog biodujų jėgainės galingumas yra didokas ir reikės atvežti žaliavų iš šalies. Taip pat ne per skaniausiai kvepiančių produktų, tokių kaip mėšlas ar srutos. Gali būti atvejų, kai tai bus vežama per gyvenvietę, ir žmonės piktinasi, kodėl statoma didesnio galingumo biodujų jėgainė, negu yra tos fermos pajėgumas, negu ten susidaro atliekų.
Todėl aš ir pasiūliau, kad elektrinėje būtų naudojamos tik tuose fermų pastatuose susidarančios srutos ir kitos atliekos. Komitetas argumentuose rašo, kad tada negalės atsivežti kitų žaliavų, žaliosios masės. Aš savo pataisoje neuždraudžiu atvežti žaliosios masės. Jeigu reikia, gali perredaguoti. Bet žmonės žinos, kad per gyvenvietę bus vežamos srutos ir mėšlas į tą biodujų jėgainę. Jie dėl to piktinasi, kvapai, žinome, kokie yra.
PIRMININKAS. Taigi pataisa pristatyta. Dabar dėl pataisos svarstymo prieš – A. Salamakinas. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Išties tai, ką sakė kolega Jurgis, yra esmė, bet, pavyzdžiui, žmogus turi penkias karves, mes ribojame iki 1 MW, tai jam tikrai neapsimokės statyti šitos jėgainės. Bet jeigu kaimynas ir dar vienas kaimynas kooperuosis, jie gali pastatyti vieną jėgainę, pabrėžiu, iki 1 MW, nes įstatymo leidėjas riboja jų dydį. Šiuo siūlymu mes tarsi uždraudžiame kooperuotis trims kaimynams ir pastatyti vieną jėgainę. Jeigu iki priėmimo būtų truputį kitaip pakeista, būtų galima pritarti priėmimo stadijoje, bet dabar mes ribosime jų statybą. Jeigu žmogus turės mažai karvių ar kiaulių, jam tikrai neapsimokės be kooperacijos su kitu kaimynu statyti jėgainę.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate J. Razmos pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Kas pritariate J. Razmos pataisai, balsuojate už. Komitetas turėjo priešingą nuomonę.
Užsiregistravo 75 Seimo nariai, balsavo 74: už – 30, prieš – 9, susilaikė 35. Taigi nepritarta J. Razmos pataisai.
Kolegos, balsuojame už visą pateiktą projektą. Kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Svarstymo stadija.
Užsiregistravo 76 Seimo nariai, balsavo 76: už – 64, prieš – 1, susilaikė 11. Įstatymo projektui Nr. XIIP-1896 po svarstymo pritarta.
16.04 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 33 ir 34 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-1669(2) (svarstymas)
Pereiname prie popietinės darbotvarkės. 2-3 klausimas – projektas Nr. XIIP-1669(2). Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas. Prašom. (Balsai salėje) Taip, Statutas. Svarstymo stadija.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė Statuto 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir atsižvelgęs tiek į Teisės departamento nuomonę, tiek į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, tiek į diskusijas, kurios vyko komitete, pritarė patobulintam projektui bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū komiteto pirmininkui. Kviečiame P. Urbšį, kuris pristatys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę.
P. URBŠYS (MSNG). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas nusprendė pritarti komiteto patobulintam projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kadangi pataisų nėra, gal galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Pritarta.
16.05 val.
Juridinių asmenų registro įstatymo Nr. IX-368 3 straipsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo 11 ir 41 straipsniais ir priedu įstatymo projektas Nr. XIIP-1826(2), Civilinio kodekso 2.71 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1827(2), Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 75 ir 76 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1828(2) (svarstymas)
2-4a, 2-4b, 2-4c klausimai, projektai Nr. XIIP-1826, Nr. XIIP-1827 ir Nr. XIIP-1828. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas. Prašom. Pristatykite visus tris iš karto.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Juridinių asmenų registro įstatymo projektas ir jo lydimieji Akcinių bendrovių ir Civilinio kodekso įstatymai. Šiuo atveju komitetas atsižvelgė į Teisės departamento nuomonę, Europos teisės departamento, Informacinės visuomenės plėtros komiteto, Ekonomikos komiteto nuomones ir pritarė patobulintam variantui bendru sutarimu visiems trims projektams. Aš esu prašęs, kad šiandien būtų ir priėmimas, nes pagal Europos Bendrijos direktyvos įgyvendinimą iki liepos 7 d. jie turi įsigalioti.
PIRMININKAS. Ačiū. Z. Jedinskis pristatys Ekonomikos komiteto nuomonę.
Z. JEDINSKIJ (LLRAF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas pritarė Juridinių asmenų registro įstatymo projektui ir komiteto išvadai ir turi pasiūlymą Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Teisės departamento pastabas, taip pat nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą 2014 m. spalio 1 d.
PIRMININKAS. Ačiū. Informacinės visuomenės plėtros komiteto išvadą pristatys komiteto pirmininkas M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė įstatymo Nr. IX-368 3 straipsnio pakeitimo, įstatymo papildymo 11 ir 41 straipsniais ir priedu įstatymo projektą. Bendru sutarimu buvo pritarta. Siūlo pagrindiniam komitetui pritarti Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto sprendimui dėl Juridinių asmenų registro įstatymo Nr. IX-368 3 straipsnio pakeitimo, įstatymo papildymo 11 ir 41 straipsniais ir priedu įstatymo projekto Nr. XIIP-1826, pakoregavus jį pagal Seimo Teisės departamento siūlymus. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū komiteto pirmininkui. Vienas yra užsirašęs kalbėti už, R. Šimašius, jo mes nematome. Gal, kolegos, galime pritarti bendru sutarimu visiems pateiktiems projektams? Galima. Pritarta.
Yra siūloma ypatinga skuba. Ar galime pritarti? Galima. Pritarta.
16.09 val.
Juridinių asmenų registro įstatymo Nr. IX-368 3 straipsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo 11 ir 41 straipsniais ir priedu įstatymo projektas Nr. XIIP-1826(2) (priėmimas)
Kolegos, tada priėmimo stadija. Taigi projektas Nr. XIIP-1826. Yra trys… Nematau. Yra šeši straipsniai. Ar galime 1 straipsniui pritarti? Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 3 straipsniui galime pritarti? Galime. Pritarta. 4 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 5 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 6 straipsniui galime pritarti? Pritarta.
Kolegos, balsuojame už visą projektą. Kas pritariate projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 78 Seimo nariai, balsavo 78: už – 77, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-1826) yra priimtas. (Gongas)
16.10 val.
Civilinio kodekso 2.71 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1827(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-4b klausimas – įstatymo projektas Nr. XIIP-1827. Priėmimo stadija. Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti? Galime. Pritarta. 3 straipsniui galime pritarti? Galime. Pritarta. 4 straipsniui galime pritarti? Pritarta.
Kolegos, balsuojame už visą. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Priėmimo stadija.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 78 Seimo nariai, balsavo 78: už – 77, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-1827(2) priimtas. (Gongas)
16.11 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 75 ir 76 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1828(2) (priėmimas)
Kitas klausimas. Projektas Nr. XIIP-1828. Priėmimo stadija. Ar 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta. Ar 2 straipsniui galime pritarti? Galime. Pritarta. 3 straipsniui galime pritarti? Pritarta. Ar 4 straipsniui galime pritarti? Pritarta. Ar 5 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Balsuojame už visą įstatymo projektą. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Priėmimo stadija.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 79 Seimo nariai: už – 78, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-1828(2) priimtas. (Gongas)
16.13 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 33 ir 34 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-1669(2) (priėmimas)
Kolegos, norėčiau grįžti prie vieno klausimo, kurį ką tik svarstėme. Darbotvarkės 2-3 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 33 ir 34 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-1669. Seimo Pirmininkė siūlo ypatingą skubą. Ar galime pritarti? Galime. Pritarta.
Kolegos, balsuojame pastraipsniui. Kolegos, prašom balsuoti dėl 1 straipsnio. Kas pritariate 1 straipsniui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Kolegos, labai svarbu, kad už būtų 71 Seimo narys. Prašom visi balsuoti, kad palengvintume savo darbą.
Užsiregistravo 78 Seimo nariai, balsavo 77: už – 74, prieš nėra, susilaikė 3. 1 straipsniui, 33 straipsnio pakeitimui, yra pritarta.
2 straipsnis, 34 straipsnio pakeitimas. Kolegos, prašom balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Įvertinsime, kiek aš supratau, opozicijos veiksmus.
Užsiregistravo 78 Seimo nariai: už – 74, prieš – 1, susilaikė 3. Taigi pritarta Lietuvos Respublikos… Dabar už visą balsuojame, teisingai. Jau paskubėjau ir aš.
Balsuojame už. Kas pritariate dviejų straipsnių pakeitimui, balsuojate už. Priėmimas.
Užsiregistravo 74 Seimo nariai: už – 69, prieš… Nutraukiame balsavimą, nes nėra už.
Kolegos, pakartojame. Pakartojame, kolegos, na, iš tiesų dar kartą pabalsuokime, nes balsavome pastraipsniui, o už visą nesugebame balsuoti. Balsuojame. Kas už? Kolegos, balsuojame. Na, iš tiesų mums patiems svarbūs Statuto pakeitimai. Jūs pažiūrėkite, kokie yra iš tiesų formalūs dalykai, bet jie yra neįteisinti. Tai labai svarbu. Kolegos, matome, už lango yra žmonių. Prašom paskubėti. Na, tikrai… Kolegos… (Balsai salėje) Kolegos, balsuojame! Bet pakvieskite, už lango yra. Iš tiesų, jeigu nepriimame, tai jis yra nepriimtas. Balsuojame paskutinį kartą. Daugiau tikrai neleisiu. Kas pritariate… (Balsai salėje) Pastraipsniui, kolegos, jau balsavome. Dabar balsuojame, o paskui šnekame. Per balsavimo stadiją nešnekame.
Šio statuto priėmimas
Kolegos, užsiregistravo 79 Seimo nariai, balsavo 77: už – 72, prieš 1, susilaikė 4. Seimo statutas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 33 ir 34 straipsnių pakeitimo“ priimtas. (Gongas)
Dėl vedimo tvarkos – K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, aš norėčiau paklausti jūsų, pagal kurį Statuto straipsnį jūs galite balsuoti tiek, kiek reikia, kol priimtume. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos! Kolegos!
K. MASIULIS (TS-LKDF). Pagal kurį straipsnį penki kartai numatyti?
PIRMININKAS. Prašom. Pagal 121 straipsnį „Balsavimo pakartojimas ir atidėjimas“. Prašom perskaityti. Vienas balsas, kolegos, na, iš tiesų būkime vienas kitam atlaidesni.
16.19 val.
Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektas Nr. XIP-2017(3), Civilinio kodekso 2.18, 2.19, 2.27, 3.8, 3.18, 3.24, 3.37, 3.66, 3.138, 3.139, 3.140, 3.142, 3.143, 3.144, 3.145, 3.147, 3.152, 3.157, 3.167, 4.255 straipsnių pakeitimo ir 3.19, 3.20, 3.21, 3.22, 3.23, 3.25 straipsnių ir trečiosios knygos VIII dalies pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIP-2018(3), Civilinio proceso kodekso 385, 390, 392, 399, 444, 453, 487, 514 ir 541 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2019(3), Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2020(3), Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1726 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2021(3), Gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2022(3), Konsulinio statuto Nr. I-886 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2023(3), Konsulinio mokesčio įstatymo Nr. I-509 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2024(3), Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 13 ir 151 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4664(2), Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 6, 13, 16 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4665(2), Vaiko gimimo momento nustatymo įstatymo Nr. IX-837 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4666(2), Paso įstatymo Nr. IX-590 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4667(2), Asmens tapatybės kortelės įstatymo Nr. IX-577 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4668(2), Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4669(2), Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4670(2) (svarstymas)
Kolegos, visas blokas klausimų nuo 2-5a iki 2-5p. Svarstymo stadija, o paskui yra pateikimas. Šitą paskutinį klausimą po to svarstome. Ir prašom pristatyti. J. Bernatonis, Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys, pateikia… Prašau. L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Gerbiamasis pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Jūs sakote b, p, tai įžeidžia mano kalbos jausmą, reikėtų sakyti a, bė, cė, dė ir pė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ką tik buvo tarmės metai, bet, matom, užmiršom jau dabar. Prašau.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, dėl Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projekto. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė vienbalsiai patobulintam projektui. Seimo narių pastabų nebuvo. Siūlau pritarti po svarstymo.
PIRMININKAS. Dėl visų čia, kaip aš supratau, taip? Ministre, ar jūs visus pristatėte?
J. BERNATONIS (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, kolegos, yra dėl kai kurių, dėl 2-5d yra… Ministre, ačiū. Prašom pristatyti. A. Mitrulevičius, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonė. (Balsai salėje) Taip. Būtent 20. Jūsų buvo prašoma.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė. Komiteto sprendimai ir pasiūlymai – iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIP-2020(2), tačiau atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį, kad svarstant šį projektą kartu su susijusiais įstatymų projektais būtina Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių 2, 13, 151 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XIP-4664 1 straipsnio nuostatas įtraukti į atskirai svarstomą Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-367(2). Balsavimo rezultatas – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir, kolegos, iš Sveikatos reikalų komiteto pristatyti kviečiame A. Matulą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas buvo paskirtas papildomu komitetu svarstant du įstatymo projektus. Jeigu galima, aš pristatysiu iš karto ir kitą, Nr. XIP-4665 ir Nr. XIP-4664. Ir dėl jų abiejų priėmė vienodą sprendimą – grąžinti iniciatoriams tobulinti.
Kadangi ne visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos yra pakankamai apsirūpinusios elektroninio ryšio priemonėmis, todėl gali kilti keblumų, norint perduoti medicininius mirties liudijimus Civilinės metrikacijos skyriaus minėtomis priemonėmis. Asmens sveikatos priežiūros įstaigoms šioms naujoms funkcijoms nėra numatyta lėšų. E. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema yra kuriama, ji turėtų pradėti funkcionuoti tik 2015 m. antrą pusmetį. Kol ši sistema nepradės funkcionuoti, netikslinga užkrauti asmens sveikatos priežiūros įstaigas naujomis pareigomis.
Taip pat abejotinas siūlymas medicininiam mirties liudijimui suteikti naują funkciją – mirusio asmens laidojimui organizuoti bei dokumento, kurio pagrindu išmokama laidojimo pašalpa. Šiuo metu Civilinės metrikacijos skyriuje išduodami mirties liudijimai yra griežtos atskaitomybės dokumentai, todėl kyla klausimas, ar pagrįstai ši funkcija perduodama asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Be to, vėlesniu laikotarpiu dėl paveldėjimo santykių ar kitų reikalų asmuo vis tiek turės kreiptis į Civilinės metrikacijos skyrius dėl civilinės būklės akto įrašo, šiuo atveju mirties įrašo, išdavimo, todėl nesuprantamas teiginys dėl administracinės naštos sumažinimo. Šiuo metu veikianti civilinės būklės aktų registravimo sistema veikia gerai, visos institucijos atlieka pagal savo kompetenciją nustatytas funkcijas.
Komitetas, kaip sakiau, siūlė iniciatoriams grąžinti abu įstatymo projektus tobulinti. 6 balsavo už, 1 – prieš, 1 susilaikė.
PIRMININKAS. Ačiū. S. Jovaiša pateiks Informacinės visuomenės plėtros komiteto nuomonę, taip pat dėl dviejų.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, taip pat norėčiau paskelbti Informacinės visuomenės plėtros komiteto išvadas dėl dviejų įstatymo projektų. Paso įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-4667 pritarta bendru sutarimu ir siūloma pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Teisės departamento išvadoje pateiktas pastabas.
Ir antras. Dėl Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4668 komitetas taip pat pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada. Nematau pranešėjo, gal pirmininkė pati pristatys? Jūsų yra du, svarstėte. Prašom, kolegos. Prašom, komiteto pirmininke, ateiti į tribūną ir pristatyti komiteto išvadą. Mes duosime išvadas, jeigu jūs neturite. Mes matėme, kad J. Kvetkovskis turėjo pristatyti. Prašau.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gegužės 8 d. komitetas svarstė minėtus projektus ir bendru sutarimu pritarė jiems. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū komiteto pirmininkei. Taigi diskusijos. R. Šimašiaus nematau. M. A. Pavilionienė.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamieji, aš kalbėsiu apie partnerystės registravimą. (Balsai salėje: „O o o o!“) Ačiū už reakciją, šaunuoliai. Svarstomas siūlymas atsisakyti partnerystės registravimo civilinės būklės aktu, kol Seimas nepriėmė Partnerystės įstatymo, demokratinei valstybei yra žalingas, nes pažeidžia teisėtus piliečių lūkesčius. Kol Civiliniame kodekse egzistuoja partnerystės registravimas civilinės būklės aktu, Teisingumo ministerija yra įpareigota pateikti Seimui Partnerystės įstatymą.
Atsisakius registruoti partnerystę kaip civilinės būklės aktą, partnerystę registruotų notaras. Tokiu būdu partnerystėje gyvenantys piliečiai, jų vaikai bus paženklinti kaip žemesnioji kasta, nes notaro registracija neprilygs santuokos registracijai. Taigi skirtingi bendro gyvenimo būdo registravimai pažeis žmonių lygybę, įtvirtins žmonių diskriminavimą, formuos neigiamą požiūrį į tuos, kurie renkasi partnerystės gyvenimo formą. Atsisakant registruoti partnerystę kaip civilinės būklės aktą, bus pažeista piliečių teisė į asmeninio gyvenimo privatumą.
Todėl kviečiu balsuoti prieš Partnerystės išbraukimą iš Civilinio kodekso, nes išbraukimu įtvirtinsime Lietuvos piliečių nelygybę. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiama dalyvauti diskusijoje G. Purvaneckienė.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš kalbėsiu irgi apie tą patį – būtent išbraukimą iš Civilinio kodekso registruoti civilinės būklės aktu partnerystę.
Aš iš kito įstatymo, Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo, paskaitysiu, kas yra civilinės būklės aktas: „Civilinės būklės aktas – oficialiai registruojamas fizinio asmens teisinę padėtį lemiantis veiksmas ar įvykis, dėl kurio atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia fizinio asmens teisės ir pareigos.“ Taigi partnerystė, jeigu būtų registruota, be abejonės, būtų tokio pobūdžio aktas ir jį reikėtų registruoti. Vienas dalykas.
Kitas dalykas. Dabar išbraukiamas tas partnerystės registravimas tuo pagrindu, kad sako, kad Teisingumo ministerija jau yra parengusi Partnerystės įstatymą, kurio yra derinimo stadija. Aš manau, kol tas įstatymas nepriimtas, tol Civiliniame kodekse šis įrašas yra būtinas. Be to, neaišku, kaip tas Partnerystės įstatymas nustatys: galbūt jis nustatys taip, kad nereikės nieko keisti, galbūt tuomet reikės pakeisti ir tada bus galima pakeisti.
Ką norėčiau pasakyti? Jeigu nelaikytume partnerystės būtent civilinės būklės kokiu nors įvykiu, ar partnerystės sudarymo, ar ko, o registruotume pas notarą, kaip, pavyzdžiui, ožkos pirkimą ar dar ką nors, kaip kokio nors turto įsigijimą, nes dažnai motyvuojama tuo, kad čia bus paprasčiausias turtinių santykių nustatymas, tada, aš labai noriu atkreipti jūsų dėmesį, tokių aktų bus galima sudaryti nors ir dešimt. Tada mes įteisinsime poligamiją. Taip, labai puiku. Jeigu mes norime nueiti… Kitaip sakant, mes įteisinsime valstybinę paleistuvystę. Jeigu mes norime eiti ta linkme, tada galime panaikinti šį kaip civilinės būklės registravimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, iš tiesų reikėtų… Kadangi tiktai dėl vieno įstatymo Nr. XIP-2018 yra pataisa, yra pasiūlymas… Yra kelios, bet dėl kitų įstatymų nėra, tai prašytume tada grįžti į tribūną J. Bernatonį ir…
J. BERNATONIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė pasiūlymus tiek Seimo narės G. Purvaneckienės, tiek D. Kuodytės ir M. A. Pavilionienės ir jiems buvo nepritarta dėl šių argumentų. Jeigu kalbėtume būtent dėl partnerystės registravimo, tai nėra laikoma civilinės būklės aktu, ir partnerystės įregistravimo tvarka turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu, kaip ir nustatyta Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekte, todėl siūloma 2.18 straipsnio 9 punktą pripažinti netekusiu galios. Toks teisės akto projektas šiuo metu yra svarstomas Vyriausybėje. Aš tikiuosi, kad dar šioje sesijoje mes perduosime jį Seimui ir turbūt rudens sesijoje bus galima svarstyti.
Taip pat buvo pataisa dėl lyties pakeitimo. Siūloma vėlgi išbraukti, kad toks asmens prašymas turi būti… kad lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymas. Performuluotas tas siūlymas griežčiau apibrėžiant, kam galėtų būti taikoma: nesusituokęs pilnametis veiksnus asmuo, kuriam diagnozuotas transseksualumas buvo gydomas ne mažiau kaip dvejus metus, turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma; lyties pakeitimas atliekamas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Ši pataisa atitinka visus Europos Sąjungos reikalavimus. Tokia tvarka, kai priimsime šią pataisą, bus nustatyta. Savo ruožtu, kaip žinote, tai yra liga, todėl numatomas dvejų metų tam tikras gydymas ir tik po to suteikiama galimybė atlikti jau tokius kardinalius pakeitimus.
Tam pritarė komitetas. Komiteto buvo tokie argumentai, kad atitinkamas įstatymas nėra parengtas ir nėra svarstomas. Kartu, kaip žinote, Strasbūro teismas yra priėmęs sprendimą byloje L prieš Lietuvą, ir mūsų valstybė turėtų šį klausimą išspręsti, todėl Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Vyriausybė pasiūlė tokį sprendimą. Aš siūlyčiau pritarti.
Dėl Mirties būklės įstatymo pataisų, dėl kurių turėjo prieštaravimų Sveikatos reikalų komitetas, taip pat norėčiau atsakyti, kad sistema e. sveikata baigiama rengti. Kol įsigalios šis įstatymas, ji egzistuos. Apskritai čia mes kalbame apie perėjimą nuo popierinio varianto į virtualią erdvę įvairių registravimo dalykų, į registrus, todėl manyti, kad liks Lietuva vienintelė, kur dar šimtmečius dūlės kokie nors popieriai, aš nerekomenduočiau Seimo nariams.
PIRMININKAS. Ačiū. R. J. Dagys – dėl vedimo tvarkos.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kadangi čia tiek visko suvelta – ir lyties keitimas, ir partnerystė, ir visa kita, ir įsipareigojimai, kurių mes niekada turbūt čia nepatvirtinsime, todėl reikia išsiaiškinti, kas po to komiteto išėjo, kokias tai turi teisines pasekmes. Frakcijos vardu prašau daryti pertrauką iki kito posėdžio dėl viso paketo.
PIRMININKAS. Dėl viso bloko, Jonai? Dėl viso bloko.
Kolegos, balsuojame. Teisėtas reikalavimas. Kas už tai, kad padarytume pertrauką, balsuojate už, kas… Iki kito posėdžio. …kas turite kitokią nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Aišku, galėjome baigti ir visą procedūrą.
Kolegos, užsiregistravo 73 Seimo nariai. Balsavo 72: už – 46, kad būtų pertrauka, prieš – 16, susilaikė 10. Taigi yra skelbiama pertrauka iki kito posėdžio, kuris jau įvyks liepos mėnesį.
16.37 val.
Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1955 (pateikimas)
Kitas klausimas Nr. XIIP-1955. Pranešėjas – J. Sabatauskas. Pateikimas. Čia buvo prie to paties bloko, bet kadangi yra tik pateikimas, turbūt ir svarstysime jau… Svarstymo stadija kartu turbūt įvyks, jei komitetas spės apsvarstyti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, svarstant visą šitą bloką buvo atkreiptas dėmesys, kad Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo… reikalingas 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, nes, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurias pateikė svarstant kodekso Trečiosios knygos 8 dalies pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą 2012 m., šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso 3.25 ir 3.34 straipsniai reguliuoja Bažnyčios konfesijų nustatyta tvarka sudarytų santuokų apskaitą. Atitinkamai galiojančiam Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 21 straipsnyje aptartas minėtuose straipsniuose nustatytų normų, susijusių su Bažnyčios konfesijoje nustatyta tvarka sudarytų santuokų apskaita, taikymas. Atsižvelgiant į tai, siūloma pripažinti netekusiais galios 3.25 ir 3.04 straipsnius, atitinkamai turi būti tikslinama galiojančio Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, kurioje aptariamas ankstesnių straipsnių nustatytų normų taikymas. Tiek.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tiesiog yra redakcinis pataisymas, kurį komitetas, svarstydamas projektus, matė reikalą pateikti.
PIRMININKAS. Ačiū.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai dėl… Paklausti jūsų niekas nenorėjo. (Balsai salėje) Ačiū komiteto pirmininkui. Motyvai dėl viso. Nėra norinčių. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galime. Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti, kad būtų… prieš tai svarstyti klausimai liepos 8 d. Pagrindinis ir vienintelis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galime pritarti? (Balsai salėje) Pritarta.
16.40 val.
Civilinio kodekso 2.46, 2.66, 2.70, 2.75, 2.106, 2.108, 2.110 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3800(2), Civilinio proceso kodekso 580 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3801(2), Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3802(2), Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 37 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3803(2), Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3804(2), Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3805(2), Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 34 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3806(2) ir Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 37 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3807(2) (svarstymas)
Kiti klausimai. 2-6 klausimų blokas. Bet vieni yra svarstymo stadijos, kiti pateikimo. Pradėsime nuo 2-6a iki 2-6h. Prašome Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J. Sabatauską pristatyti. Kai kuriuos kitus pristatys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė. Prašom, Juliau. Visas blokas nuo Nr. XIIP-3800 iki Nr. XIIP-3807. Svarstymo stadija. (Balsai salėje) 2-6 klausimų blokas. Komiteto pirmininke, prašau. (Balsai salėje) Kaip sakote? Ne, ne, čia kitas blokas. Petrai! Prašau. (Balsai salėje)
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Civilinio kodekso 2.46, 2.72, 2.106, 2.108 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Buvo rengiami klausymai, ir, atsižvelgęs tiek į Teisės departamento, kuris pateikė tikrai nemažai pastabų, tiek į kitų suinteresuotų asmenų ir institucijų pastabas, į Teisėjų tarybos pasiūlymus, Aukščiausiojo Teismo, komitetas pritarė patobulintam variantui.
Taip pat komitetas siūlo, atsižvelgiant į tai, kad patobulintu projektu nustatomas neveikiančių juridinių asmenų likvidavimas Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, atsisakant esminių procedūrų ir likvidatoriaus, priimti sprendimą likviduoti juridinį asmenį Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, pavedant Juridinių asmenų registro tvarkytojui, būtina patikslinti atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojančius įstatymus: Akcinių bendrovių įstatymą, Biudžetinių įstaigų įstatymą, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymą, Mažųjų bendrijų įstatymą, Ūkinių bendrinių įstatymą, Žemės ūkio bendrovių įstatymą, Viešųjų įstaigų įstatymą, Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymą. Todėl turi būti įregistruoti šių įstatymų projektų pakeitimai, kuriuos po to tikslinga svarstyti kartu. Komitetas pritarė bendru sutarimu taip pat ir visiems kitiems projektams, kurie yra lydimieji šio įstatymo projekto.
PIRMININKAS. Ačiū komiteto pirmininkui. Diskusijose nėra užsirašę kalbėti. Dabar kviečiame V. Baltraitienę, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkę, pristatyti komiteto nuomonę dėl keturių klausimų.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas buvo papildomas komitetas dėl penkių projektų, susijusių su rinkimais: Prezidento rinkimų įstatymo, Politinių partijų įstatymo, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo ir Seimo rinkimų įstatymo. Yra pritarta iniciatorių pateiktam rinkimų įstatymų projektui. O dėl Politinių partijų įstatymo yra siūloma pagrindiniam komitetui projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kadangi komitetas atsižvelgė į Teisės departamento pastabas, ar galime visiems pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Ačiū yra pritarta.
16.45 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 73 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1941, Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1942, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1943, Mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1944, Ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1945, Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 3, 7, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1946, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1947 ir Žemės ūkio bendrovių įstatymo Nr. I-1222 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1948 (pateikimas)
Dabar kiti klausimai – nuo 2-6i iki 2-6p. Pateikimas. Kviečiu J. Sabatauską, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką. Pateikimas, ką prieš tai šnekėjau, kad yra pateikti pasiūlymai dėl prieš tai buvusių pasiūlymų.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitete svarstant anksčiau minėtus projektus atkreiptas dėmesys į Teisės departamento pastabas, kad taip pat būtina keisti ir Akcinių bendrovių, Biudžetinių įstaigų, Kooperatinių bendrovių, Mažųjų bendrijų, Ūkinių bendrijų, Viešųjų įstaigų, Valstybės ir savivaldybės įmonių, Žemės ūkio bendrovių įstatymus. Šiais įstatymų projektais siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai juridinis asmuo likviduojamas Juridinių asmenų registro tvarkytojų iniciatyva, registro tvarkytojas priima sprendimą likviduoti juridinį asmenį ir šiuo atveju likvidatorius neskiriamas, o juridinis asmuo likviduojamas taikant Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. Atsižvelgiant į Civilinio kodekso projekto ir lydimųjų įstatymų projektų įsigaliojimo datą, siūloma įsigaliojimo data – 2015 m. sausio 1 d. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų paklausti nenori niekas. Kolegos, gal galime bendru sutarimu pritarti pateiktiems projektams? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta.
Dabar reikėtų pasižiūrėti dėl komitetų, kadangi su komitetais yra truputį kitaip, pirmiausia siūloma svarstyti dar pavasario sesijoje. Ar galime pritarti? Ačiū, pritarta. (Balsai salėje) Lydimieji. Kolegos, kaip tik pasivys anuos, svarstome anuos, tam ir yra teikiami, kad greičiau būtų svarstoma. Ar galime pritarti? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta. Ir Petras net pritarė, suprantu.
Dabar, kolegos, žiūrime. Dėl visų pagrindinis yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galime pritarti? (Balsai salėje) O papildomi dėl vienų yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, dėl kitų – Kaimo reikalų komitetas, kurie norėjo, Seniūnų sueigoje buvo pritarta. Ar galime pritarti? Ačiū. Pritarta.
16.47 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I‑1418 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1210(2), Baudžiamojo proceso kodekso 55, 80, 801, 149 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1501 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-1211(2) (svarstymas)
2-7a, 2-7b klausimai, projektai Nr. XIIP-1210(2) ir Nr. XIIP-1211(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas – J. Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jūsų dėmesiui teikiu Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuris buvo pateiktas, jeigu atsimenate, rudenį, po tų garsių įvykių, kartu su juo yra Baudžiamojo proceso kodekso įstatymo projektas. Atsižvelgus į daugelio institucijų pastabas, komitetas atitinkamai patobulino Visuomenės informavimo įstatymą ir bendru sutarimu jam pritarė. Taip pat atitinkamai buvo pritarta ir Baudžiamojo proceso kodekso įstatymo pakeitimui. Komitetas bendru sutarimu pritarė patobulintam variantui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A. Zeltinį, kuris pristatys Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nuomonę.
A. ZELTINIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą ir nutarė iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-1210 bei siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nėra, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Ačiū. V. A. Matulevičius pateiks Žmogaus teisių komiteto nuomonę.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo Žmogaus teisių komitetas, apsvarstęs aptariamus Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektą ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo projektą, priėmė sprendimą iš esmės jiems pritarti ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Vyriausybės išsakytas pastabas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, buvo atsižvelgta į šias pastabas. Gal galime bendru sutarimu pritarti svarstymo stadijoje abiem projektams? Galime. Ačiū. Pritarta svarstymo stadijoje.
16.50 val.
Metropoliteno koncesijos įstatymo projektas Nr. XIP-4842(4) (svarstymas)
Kitas 2-8a klausimas, nes čia yra kitaip, nors ir kartu, vienur yra atmesti. Kolegos, Nr. XIP-4842(4). Pranešėjas – A. Skardžius, Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas. Prašom.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėčiau pristatyti Ekonomikos komiteto išvadą dėl Lietuvos Respublikos metropoliteno koncesijos įstatymo projekto. Komitetas balsavo: už – 9, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A. Palionį pristatyti Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šį projektą. Balsavimui buvo pateikta formuluotė pritarti įstatymo projektui. Už – 3, susilaikė 6. Motyvus ir sprendimą skaityti?
PIRMININKAS. Ne, nereikia. Ačiū. Kviečiame A. Mitrulevičių pateikti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos metropoliteno koncesijos įstatymo projektą Nr. XIP-4842(3). Komiteto sprendimas – siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIP-4842(3) tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės pastabas ir pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Kolegos, šiems abiem klausimams yra skirta 15 min. Dabar užsirašė kalbėti šeši. Ar negalime sutarti, kad iš kiekvienos frakcijos kalbėtų po vieną, tada kalbėtų tik 3 žmonės. Arba leiskime tik pirmiesiems trims. Aš suprantu. Prašom. J. Kairys. Atsiprašau, J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Posėdžio pirmininke, ir mūsų frakcijoje nuomonės yra skirtingos, K. Masiulis kalbės už, aš kalbėsiu prieš. Kažkaip neišeina.
PIRMININKAS. Kolegos, viskas aišku, kalbės tik trys. Kviečiame E. Šablinską. Ačiū. Tada K. Masiulis. Diskusija svarstymo stadijoje.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jeigu iš tikrųjų čia būtų vieninga nuomonė, gal ir būtų galima tokiu laiku daug nediskutuoti. Tačiau aš norėčiau išdėstyti argumentus, kodėl verta palaikyti Metropoliteno koncesijos įstatymą. Apskritai šita idėja domiuosi jau gana seniai, nuo darbo savivaldybės taryboje laikotarpio. Galiu pasakyti, kad tokiems miestams kaip Vilnius, kuris susiduria su spūsčių problema, yra trys alternatyvos: arba bandyti išspręsti spūsčių problemą plėtojant autobusus, arba galvoti apie tramvajų, arba galvoti apie metro. Kad autobusai nepadeda to padaryti, mes patys tą matome. Tramvajaus alternatyva yra dar blogesnė, nes atimtų dar papildomai gatvės, spūstys tik padidėtų ir žmonės paskęstų dar didesnėse spūstyse, nes dalimi gatvių važinėtų vien tik tramvajai.
Metro idėja yra gera tuo, kad ji perkelia viešąjį transportą į kitą erdvę ir kitą, ne požeminę transporto rūšį, paskiria privežinėti iki metro, taigi sumažina spūstis. Yra toks mitas, kad metro turėtų būti statomas (čia sovietmečiu egzistavo tokia norma) milijoniniame mieste. Bet juk tai ekonominis klausimas. Šitas klausimas yra keliamas taip, kad tai turėtų būti koncesija, vadinasi, turėtų ateiti strateginis investuotojas, kuris nutarė, kad pastatys tokį objektą už savo lėšas, jį eksploatuos kažkiek metų, sakykime, 20 ar 30 metų, po to mietui paliks tvarkingą infrastruktūrą, bet per tą laikotarpį jam šita investicija turėtų atsipirkti.
Aišku, kad tai apsimoka, nes nereikalauja valstybės lėšų. Aišku, kad tai apsimoka, nes atvedamos investicijos, o tai reiškia mokami mokesčiai jau statybos metu, ir gana dideli. Aišku, kad tai apsimoka tik tuo atveju, jeigu koncesininkas supras, kad jis atgaus investicijas, jeigu bus gana aiški politinė dauguma, nuomonė ir kadangi statyba plėtosis ne vienerius metus, kad pasikeitus politinei valdžiai neiškiltų sunkumų. Todėl labai svarbu, kad tokiu klausimu būtų didelis supratimas ir politinis vieningumas. Koncesija yra tik prielaida, tam tikra hipotezė. Ar ji bus realizuota, ar bus kažkoks koncesijos laimėtojas, ar bus konkursas, ar bus norinčių? Mes galime sužinoti tik tuo atveju, jeigu bus toks įstatymas.
Dar daugiau – nebūtinai Vilnius gali būti tokios koncesijos skelbėju, gali būti ir Kaunas, ir net Klaipėda, turint omeny, kad ir anksčiau istorijoje metro statė visai maži miestai. Tarkime, prieš 60 metų, kada Helsinkis pradėjo statyti metro, jis turėjo tiktai porą šimtų tūkstančių gyventojų. Reno miestas Prancūzijoje (200 tūkst. gyventojų) stato metro, ir tokių miestų yra dešimtys, jie stato arba plėtoja metro, nebūdami dideli.
Yra ir pavyzdžių, kur metro plėtojamas koncesijos būdu. Todėl tai nebūtų našta valstybei, tai nebūtų našta savivaldybėms. Tos savivaldybės, kurios nutartų, kad nori pabandyti surasti tokį koncesijos laimėtoją, turėtų skelbti konkursus, bet tam reikia įstatymo. Ir jeigu jos sugebėtų skelbti konkursą ir surasti tokį koncesijos turėtoją, tai atsirastų papildomų investicijų. Visa valstybė laimėtų nuo to. Ar tokių potencialių koncesijos dalyvių galėtų būti? Norėčiau pasakyti, taip, man dirbant savivaldybėje teko kalbėtis bent su pora čia besilankiusių, vieni buvo amerikiečių, kiti kinų verslo atstovai, kurie sakė, kad juos domina įvairūs projektai, kurie būtų būtent infrastruktūros projektai, ir jie norėtų kaip koncesiją tą daryti. Noriu pasakyti, kad labai daug koncesijos viešųjų dalykų yra Norvegijoje. Tuneliai. Vienas tiltas mokamas, kitas ne, vienas tunelis mokamas, kitas ne. Pastato, atsiperka tas tunelis ir štai po 15 metų pasidaro nemokamas.
PIRMININKAS. Jau laikas!
K. MASIULIS (TS-LKDF). Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jeigu manęs prašytumėte išrinkti šioje kadencijoje keisčiausią įstatymo projektą (aš švelniai pasakiau), tai neabejotinai išrinkčiau šį. Aš nekalbu apie metro poreikį. Jeigu yra toks poreikis, kuri nors savivaldybė nori, yra Koncesijos įstatymas ir pirmyn! Kaip Palanga norėjo aplinkkelio, visos procedūros atliktos, koncesija yra, projektas vykdomas.
Dabar čia sumanyta metro kai kuriose savivaldybėse įdiegti net savivaldybėms to nenorint, nes nėra tokio reikalavimo, kad procesas startuotų po to, kai savivaldybės taryba išreiškia tokį norą. Ne! Vyriausybė nusprendžia, kad reiktų, ir procesas prasideda.
Ir dar yra pasakyta, kad negali būti vienoje savivaldybėje. Yra pasakyta, kad keliose savivaldybėse būtinai turi būti. Todėl nežinau, kas, be Vilniaus, kur kažkiek buvo diskutuojama, Vyriausybės dar yra parinkti kaip to projekto dalyviai. Galvoju, kodėl vis dėlto toks atskiras įstatymo projektas reikalingas? Nes, kiek žiūriu į jo turinį, ten 90 % nuorodų yra į kitus įstatymus: kad savivaldybės teritorinio planavimo procedūras atlieka pagal atitinkamus įstatymus; kad statybą kontroliuoja Statybų priežiūros inspekcija. Tai yra trivialūs dalykai, nereikia atskiro įstatymo projekto. Ir taip aišku, kad visos procedūros vykdomos pagal įstatymus. Bet aš manau, kad esminis sakinys šiame projekte yra tas, kad koncesija suteikiama be konkurso. A va, čia ir esmė!
Dar vienas įdomus sakinys: „Strateginį investuotoją parenka Vyriausybė.“ Toliau, tam strateginiam investuotojui, kad taptų strateginiu investuotoju, viso labo tereikia investuoti 15 %. Kitais atvejais vis dėlto daugiau mes reikalaujame iš strateginių investuotojų.
Užduotys strateginiam investuotojui. Pavyzdžiui, tokia atseit svarbi užduotis: „organizuoti statybinius tyrinėjimus ir projektavimą“, bet kitoje dalyje jau parašyta, kad „projekto įgyvendinimo bendrovė atlieka statybų tyrinėjimus ir projektavimą“. Ką atliks tas strateginis investuotojas organizuodamas? Ateis pas įgyvendinimo bendrovę ir sakys, matote, įstatyme parašyta, kad jūs tą turite padaryti. Ir jis bus suorganizavęs procesą. Ot rimta užduotis!
Kas dar? Vis dėlto niekaip nenustatomas viešųjų ir privačių investicijų santykis. Jeigu būtų einama per privačias investicijas, tiek to, sakyčiau. Bet dabar akivaizdu, kad procese galės dalyvauti tik ta bendrovė, kuri turi gerus ryšius Vyriausybėje, nes kitaip be viešojo finansavimo… O tas finansavimas siektų keliolika milijardų litų. Tai yra labai rimta suma. Tai yra suma, didesnė negu atominės elektrinės, kur mes išsijuosę svarstome, kaip šiek tiek pagerinti finansavimo sąlygas. O čia taip lengvai, bravūriškai einame ir pirmyn.
Neaišku, kaip gimsta projektų įgyvendinimo bendrovė. Pasakyta, kas gali būti, bet pats procesas, kas jį vykdo ir kas atsakingas, lieka neaiškus. Kolegos čia kalba apskritai apie tai, kad metropolitenas gerai. Bet aš siūlyčiau ir K. Masiuliui perskaityti tą įstatymą, pagal kurį tą savo gerą idėją ruošiatės įgyvendinti. Man čia viskas kvepia dideliais neskaidrumais. Žinoma, aš galiu pasakyti, kad lobistai, kurie tą procesą stumia, tikrai gali būti pavyzdiniai pagal savo įtakas ir galima iš to rašyti vadovėlius. Jiems tikrai skirčiau aukščiausią balą, kad du trečdalius Seimo narių sugebėjo apsvaiginti ta idėja.
PIRMININKAS. Laikas! Ačiū. P. Saudargas. Vis dėlto visi trys iš vienos frakcijos. Nejaugi visos nuomonės skirtingos? Čia geras.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų džiugu, kad gerbiamasis J. Razma įsitraukė į įstatymo tobulinimo darbą, nes dabar yra svarstymo stadija ir įstatymą reikia, ne tik kad galima, bet jį reikia tobulinti, tas yra natūralu. Tačiau pateiktame įstatyme mes ir bandome atsakyti gerbiamajam Jurgiui į iškeltą klausimą. Štai Vilniaus miesto valdžia ir turi apsispręsti, kad nori metro. Kadangi nesugeba apsispręsti ir nesugeba išspręsti Vilniaus miesto transporto problemų, Seime ir kilo iniciatyva sukurti teisines sąlygas, kad būtų akivaizdu ir potencialiam strateginiam investuotojui, ir Vilniaus valdžiai, kad tai jau parlamente matoma problema, visoje valstybėje matoma problema, nes ji yra akivaizdi.
Nežinau, gerbiamieji kolegos, ar jums netenka kiekvieną dieną susidurti su tokiu labai keistu reiškiniu: važiuojate į darbą ar kur nors su reikalais ir staiga stop! Laikas sustoja, kantrybė senka, jūs stovite transporto spūstyse, arba liaudiškai – kamščiuose. Kai kuriems žmonėms tai vyksta kiekvieną dieną po kelis kartus, ir jau kelis dešimtmečius tai vyksta. Vilniaus miestas sprendžia problemas štai taip!
Štai gyvenu prie Petro ir Povilo žiedo. Pastatė šiuos modernius šviesos diodų šviesoforus. Taip, aš, kaip fizikas, labai džiaugiuosi, modernios technologijos. Žinote, kuo baigėsi? Po savaitės juos nuėmė, nes jie, pasirodo, sukėlė dar didesnes transporto spūstis.
Arba bandome vilniečius persodinti ant dviračių, padovanodami miestui kelis tūkstančius oranžinių dviračių, arba pastatome estakadą, kuri eismo spūsčių problemą sprendžia tik tokiu būdu, kad tą vadinamąjį butelio kaklelį, kamštį, perkelia nuo vienos sankryžos ant kitos. O išleisti dešimtys ir šimtai milijonų litų.
Akivaizdu, kad nebandoma spręsti problemos iš esmės. Kodėl nebandoma? Galbūt todėl, kad valdžia trunka ketverius metus, o metro statybos truks dešimtmečius, ir tai yra nieko nedominantis, turiu omenyje, Vilniaus valdžios nedominantis projektas ir nedominantys strateginiai sprendimai. Viską bandoma padaryti greitais taktiniais sprendimais, pavyzdžiui, nuperkant gražesnių autobusų. Ir kaip gražesni autobusai prisidės prie transporto spūsčių problemų Vilniuje išsprendimo? Niekaip.
Todėl mes ir siūlome pradėti bent jau galvoti apie eismo rūšį, kuri neatima eismo juostų iš kitų transporto dalyvių. Ji naudojasi kita dimensija. Ne ant žemės, bet po žeme. Vėlgi, pasižiūrėkime į projektuojamus, nes taip, žinoma, projektą skatina ir inicijuoja įvairūs ir mokslininkai, ir visuomenininkai, ir verslininkai, ir politikai, susibūrę net į visuomeninę organizaciją „Vilniaus metro sąjūdis“. Yra preliminarūs skaičiavimai, kaip galėtų atrodyti metro projektas, kur būtų stotelės, kam jos būtų reikalingiausios, kuriose vietose pradėti.
Kai kas nuogąstauja, kad mes išdarkysime Vilniaus senamiestį. Niekas po Senamiesčiu ir neleis to metro. Ne iš Senamiesčio į Senamiestį žmonės važiuoja. Žmonės važiuoja iš vieno miegamojo rajono į Senamiestį ar iš kito miegamojo rajono į centrą ir panašiai. Todėl mes ir turime šiuos srautus maksimaliai mieste sumažinti, nutiesti linijas. Pirmoji linija, tarkime, būtų projektuojama Pilaitė–Centras ir tikrai sumažintų šimtus ir tūkstančius automobilių, kurie kasdien važiuoja. Galbūt mes nebemanome, kad tai problema, nes mes per daug pripratome sėdėti transporto spūstyse, mes kitaip neįsivaizduojame Vilniaus. Bet tikrai yra miestų, kurie laiku įdiegė metro, ir jie atrodo visiškai kitaip, nes transporto spūstyse gaištamas ne tik laikas, bet kiekvienais metais valstybės biudžetas netenka milijardų litų dėl to, kad miestiečiai leidžia savo laiką, degina kurą, gadina automobilius. Jeigu Vilniaus valdžia nesugeba dėl to priimti strateginių sprendimų, manau, gerbiamieji kolegos, mes, kaip Seimas, tikrai turėtume duoti valią ir parodyti, kad mes problemą matome ir siūlome ją spręsti būtent šiuo būdu. Valstybės pinigų čia nereikėtų, mes puikiai suprantame, kad nei Vilniaus savivaldybė, skendinti skolose, tokių pinigų metro statybai neturi, nei Vyriausybė turbūt neturi atliekamų kelių milijardų litų, todėl Metropoliteno koncesijos įstatyme numatytas strateginis investuotojas. Jeigu tu nori, atvažiuok į Lietuvą, daryk verslą, pasiimk savo pinigus ir palik infrastruktūrą Vilniui, tai yra mums, miestiečiams, tuo naudotis. Dėkoju, gerbiamieji kolegos, siūlau palaikyti.
PIRMININKAS. Kolegos, dabar pereiname prie pataisų, pasiūlymų. (Balsai salėje) Ne, ne, kolegos, iš karto susitariame, kad kalbėsime tiek, kiek yra laiko, o laiko tikrai nėra daugiau. Komiteto pirmininkas. Prašom. Dėl 2 straipsnio yra.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Dėl 1 straipsnio pataisų nėra.
PIRMININKAS. 2 straipsnis.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Dėl 2 straipsnio nėra.
PIRMININKAS. Yra Vyriausybės nuomonė, kolegos.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Yra Vyriausybės nuomonė, ji yra išdėstyta. Siekiant aiškumo siūlyti įstatymo projekte nevartoti sąvokos „infrastruktūros valdytojas“, nes vartojama sąvoka „projekto įgyvendinimo bendrovė“, ši bendrovė, be kita ko, eksploatuoja infrastruktūrą. Komiteto nuomonė yra nepritarti ir argumentai, kad įstatyme vartojamos sąvokos „infrastruktūros valdytojas“ ir „projekto įgyvendinimo bendrovė“ sutampa tik tol, kol projekto įgyvendinimo bendrovė egzistuoja. Šiai veiklai nutrūkus įstatymu reguliuojantys teisiniai santykiai nebūtinai pasibaigs, todėl dėl šių argumentų komitetas ir nepritarė. Siūloma nepritarti.
PIRMININKAS. Kolegos, turime apsispręsti. Vyriausybės nuomonė buvo pasiūlyta, komitetas nepritarė. Ar galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. (Balsai salėje) Negalime ar galime? (Balsai salėje)
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Galime.
PIRMININKAS. Galime. Ačiū. Pritarta. Tada iš karto, kur tik yra pasiūlymai. Dėl 6 straipsnio nereikia.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Dėl 6 straipsnio yra Vyriausybės išvada, jai komitetas pritarė iš dalies.
PIRMININKAS. Gerai, viską supratome.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Taip pat yra 6…
PIRMININKAS. Ne, dabar dėl 6 straipsnio…
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Dėl 6 straipsnio 3 punkto yra Vyriausybės siūlymas, jam komitetas nepritaria. Nepritarimo argumentai buvo tokie, kad svarstomo įstatymo projekto šiomis nuostatomis, specialiuoju įstatymu suteikiama koncesija konkrečiam Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ir strateginio investuotojo sukurtam subjektui. Pažymėtina, kad koncesijos gavėjas yra ne Vyriausybė, bet juridinis asmuo, kurio vienas steigėjų yra Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pabrėžtina ir tai, kad pats strateginis investuotojas yra parenkamas konkurso būdu, taigi garantuojama sąžininga konkurencija. Dėl šio argumento ir nebuvo pritarta.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti komiteto nuomonei? (Balsai salėje) Balsuojame. (Balsai salėje) Kolegos, pasižiūrėkite patys, nieko konkretaus nesiūlo, abstrakčiai. Iš tiesų mes neturime, ką taisyti.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Visiems konkretiems siūlymams pritarėm.
PIRMININKAS. Kolegos, jūsų valia.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Čia būtent tie siūlymai, kuriems nepritarėm.
PIRMININKAS. Balsuojame. Komiteto nuomonė yra nepritarti. Balsuojame. Kas pritariate Vyriausybės nuomonei, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę… Vyriausybės!
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Komitetas nepritarė Vyriausybės nuomonei…
PIRMININKAS. Kolegos, pirmiausia balsuojame už pasiūlymą. Vyriausybės pasiūlymas buvo… (Balsai salėje) Taip. Kolegos, kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate prieš, kas Vyriausybės – už.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Na, kaip? Komitetas pritarė visiems Vyriausybės racionaliems siūlymams, tik šiuo atveju šiems nepritariame.
PIRMININKAS. Kolegos, prieš – 12, susilaikė 17. Nepritarta. Už yra tik 21. Kolegos, Vyriausybės pasiūlymui nepritarta.
Pereiname prie kito.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Dėl šio straipsnio 4 punkto buvo gerbiamojo Seimo nario A. Palionio pataisa, jai komitetas pritarė iš dalies.
PIRMININKAS. Kolegos, ar A. Palionis sutinka?
A. PALIONIS (LSDPF). Taip, ačiū, posėdžio pirmininke, sutinku.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom toliau.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Dėl 7 straipsnio 2 punkto buvo Vyriausybės pataisa, kuriai komitetas nepritaria.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti komiteto nuomonei? Galime. Ačiū. Pritarta. Toliau.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Dėl 4 punkto buvo Seimo nario gerbiamojo A. Palionio pataisa. Komitetas jai pritarė.
PIRMININKAS. Matau, kad yra pritarta. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Ačiū.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Buvo dar viena pataisa dėl 10 straipsnio Biudžeto ir finansų komiteto… buvo Respublikos Prezidento pataisa, kuriai komitetas nepritarė, nes komitetas atsižvelgdamas tobulino. Komiteto argumentai, kad yra pritarta Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadai tobulinti įstatymo projektą, ir Vyriausybės išvada – iš esmės pritarti įstatymo projektui su pastabomis ir pasiūlymais. Įstatymo projektas patobulintas, įvertinus visus gautus pasiūlymus. Ten, atrodo, buvo atmesti. Mes patobulinome, čia yra 4 variantas.
PIRMININKAS. Kolegos, mes matome, kad Biudžeto ir finansų komiteto į pasiūlymus tikrai atsižvelgta. Kolegos, ar galime pritarti komiteto nuomonei? Galime.
Ir balsuojame dėl viso. Yra motyvų. Tai mes čia nebaigsime. Šį kartą kalbėsime po vieną. Už – P. Saudargas. Prašom.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš iš tiesų daugiausia argumentų išsakiau tribūnoje, turėjau galimybę kalbėti. Tiesiog raginu kolegas balsuoti už ir gal kiti kolegos galėtų pasisakyti.
PIRMININKAS. Prašom. J. Razma – prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą kviesčiau nevaizduoti, kad mes daugiau negu Vilniaus savivaldybės politikai išmanome viešojo transporto poreikius, ir imtis savivaldybės funkcijų. Šiaip, jeigu būtų metro poreikis, yra Koncesijų įstatymas, ir pirmyn, darykime. Dabar mes visi važinėjame automobiliais ir vaizduojame žiną viešojo transporto situaciją. Vilniuje yra gana nebloga viešojo transporto situacija, kai buvo įdiegti greitieji autobusai. Pagaliau ir Vilniaus meras susigrąžino sveiką protą ir jau viešai atsisakė tramvajaus projekto. Didžiausia problema Vilniuje yra, kaip padaryti, kad pravažiuotų lengvieji automobiliai, reikia kalbėti apie dviejų lygių sankryžas, papildomas juostas. Na, nebent kas nors būtų sumanęs Vilniuje už automobilių transportą įvesti tokią mokestinę sistemą, kad su automobiliu būtų neįmanoma įvažiuoti, ir tada visus sugrūsti į metro. Galbūt tai dirbtinai ir galima padaryti, bet aš siūlyčiau, jeigu jau kalbama apie koncesijas Vilniuje, galvoti apie tokias koncesijas, kaip užbaigti apvažiavimus, dviejų lygių sankryžos ir kiti sprendimai, kurių tikrai reikia Vilniui kuo greičiau. O kai pribręs poreikis, tai Vilniaus politikai ir spręs dėl metro, o ne mes čia dabar bandykime dirbtinai pagal kieno nors lobistinius pastūmėjimus.
PIRMININKAS. Balsuojame. Kolegos, kas pritariate pateiktam projektui, komiteto nuomonei, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 57 Seimo nariai, balsavo 57: už – 41, prieš – 6, susilaikė 10. Taigi pritarta po svarstymo.
Dėl vedimo tvarkos – A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, aš repliką gerbiamajam Jurgiui Razmai. Vis dėlto, gerbiamasis Jurgi, turbūt neišspręsti, Vilniuje yra kamščių klausimai. Mes, kurie gyvename Vilniuje, tikrai žinome. Visi Seimo nariai šiaip jau praleidžia didžiąją dalį čia, Vilniuje. Aš manau, kad niekada nebus per daug suteikti galimybes privačiam kapitalui sukurti alternatyvą dabartiniams kamščiams, galbūt net ir mero A. Zuoko tramvajui. Aš dėkoju kaip parlamentinės grupės, remiančios tramvajų, pirmininkas visiems, po svarstymo balsavusiems už.
PIRMININKAS. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, čia buvo kalbama ir J. Razma kalbėjo apie korupciją, apie biudžeto lėšas, apie Europos Sąjungos lėšas. Biudžeto ir finansų komitetas tai svarstydamas faktiškai neigiamą išvadą pateikė. Pateikiau pataisą, kad įgyvendinant šitą idėją nebūtų naudojamos Lietuvai skirtos Europos Sąjungos lėšos ir biudžeto lėšos. Ir pritarta šitoms nuostatoms. Kur jūs matote korupciją, jeigu nėra valstybinio kapitalo? Man atrodo, čia esminis dalykas. Mes nežlugdykime idėjos, iniciatyvos, tikrai yra idėja. Daugelis miestų turi metro. Kam gi tą idėją žlugdyti? Gal idėja liks tik idėja, gal nebus įgyvendinta, bet atverkime kelią tai idėjai, manau, kilniai idėjai, kad Vilniuje atsirastų metro.
PIRMININKAS. G. Mikolaitis. Prašau.
G. MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamieji, čia pranešėjai minėjo, kad Seimo nariai, dauguma jų nevažinėja Vilniuje miesto transportu, nežino problemų. Štai esu vienas iš tų, kurie turi vilniečio kortelę, važinėju dažniausiai autobusu. Aš labai gerai žinau šitą problemą, nes su mašina taip pat daug sunkiau atvažiuoti negu autobusu. Tai problema sprendžiama. Bet kai autobusai papuola į kamštį, tada valandą stovi. Manau, čia vienintelis sprendimo būdas, kad jis būtų teisingas, būtų apskritai valstybės lėšų, o investuotojų, aš manau, tikrai bus. Ačiū. Tikiuosi, kad mes priimsime šioje sesijoje.
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kaip ir sakiau, man toks įspūdis, kad nelabai kas skaito tą įstatymą. Ten aiškiai pasakyta, kad įgyvendinančios bendrovės steigėjai bus ir viešieji asmenys, Vyriausybės atrinkti, kurie gali skolintis. Tai štai įves į kokią energetikos didelę bendrovę, kuri gali pasiskolinti keletą milijardų. Taip, nenaudosime biudžeto lėšų. Ar tai keičia esmę? Gerai, kad nenaudosime bendrųjų Europos Sąjungos lėšų, bet tai neužkerta visų viešųjų resursų panaudojimo galimybių, jos išlieka. Ir niekas man neatsakė, kodėl nepakanka bendrųjų koncesijos įstatymo normų, o reikia ieškoti papildomų landų.
PIRMININKAS. Ačiū už repliką.
17.20 val.
Geležinkelių transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymo 7, 10 ir 23 straipsnių papildymo ir 3 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-208(2) (svarstymas)
Įstatymo projektas Nr. XIIP-208. Pranešėjas – A. Skardžius.
Pirmininkauti paskutinį kartą šioje kadencijoje kviečiu P. Auštrevičių, Seimo vicepirmininką, prašom pasiruošti.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Dėl Geležinkelių transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymo 7, 10 ir 23 straipsnių papildymo ir 3 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-208(2) komiteto sprendimas – įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į Vyriausybės išvadoje išdėstytus argumentus. Pasiūlyti, atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą dėl Geležinkelių transporto kodekso patvirtinimo įsigaliojimo ir taikymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projekto Nr. XIIP-208(2), taip pat į tai, kad Ekonomikos komitetui svarstant įstatymų projektus buvo gauta daug pastabų ir pasiūlymų, kurie savo esme artimi svarstomiems įstatymų projektams, pasiūlyti Vyriausybei sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę, kuriai būtų pavesta išnagrinėti klausimus ir pasiūlyti sprendimus dėl metropoliteno ir kitų municipalinio bėginio transporto rūšių (tramvajaus, greitojo tramvajaus ir kita) įdiegimo Lietuvoje galimybių ir su jomis susijusių licencijavimo ir kitų klausimų. Dėl atmetimo balsavimas – bendru sutarimu. Atskirosios nuomonės niekas nepateikė. Siūlome atmesti.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti komiteto nuomonei atmesti bendru sutarimu? Pritarta.
Ir toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas P. Auštrevičius, kuris jau tikrai paskutinį kartą pirmininkaus šioje kadencijoje, nes jau nuo pirmos dienos, kaip žinote, jis bus Europos Parlamento narys. Taigi būkite atlaidesni, leiskite ir jam suklysti, nes tai jau paskutinis posėdis, kuriam jis pirmininkauja. Sėkmės, Petrai!
PIRMININKAS (P. AUŠTREVIČIUS, LSF). Dėkui kolegai už gražų atsisveikinimą. To paties linkiu ir jums, kolega, kad jūsų darbas įgautų toliau prasmės daugiau, negu iki šiol.
Taigi darbotvarkės 2-9a klausimas. Grįžtame prie realios darbotvarkės. Baikime svaičioti, pradėkime spręsti realius klausimus, reikalingus tautai ir valstybei.
17.24 val.
Užimtumo rėmimo įstatymo Nr. X-694 1, 2, 3, 13, 23, 24, 26, 29, 32 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 261, 341 straipsniais ir priedu įstatymo projektas Nr. XIIP-789(2), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I‑1336 4, 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-790(2), Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-791(2), Darbo kodekso 91 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-1430(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-9a, 2-9b, 2-9c, 2-9d klausimai, pradedant Užimtumo rėmimo įstatymo Nr. X-694 1, 2, 3, 13, 23, 24, 26, 29, 32 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 261, 341 straipsniais ir priedu įstatymo projektu Nr. XIIP-789(2). Svarstymo stadija. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę gerbiamąją K. Miškinienę. Prašau, kolege.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, išties minėtą projektą komitetas svarstė daug kartų, įvyko daug pasitarimų. Taigi komitetas svarstė Prezidentės pateiktą įstatymo projektą dėl savanoriškų praktikų atsiradimo, norint paskatinti jaunų asmenų įdarbinimą ir praktinių įgūdžių sutarčių sudarymą.
Atsižvelgiant į daugelį Teisės departamento pastabų ir pasiūlymų, komitetas projektą Nr. XIIP-789 patobulino ir siūlo jam pritarti. Komitetas taip pat siūlo minėtą projektą sujungti su Vyriausybės pateiktu Užimtumo rėmimo įstatymo projektu Nr. XIIP-1429 ir teikia jums svarstyti bendrą projektą Nr. XIIP-789(2), kuriam prašo pritarti. Taigi Prezidentės pateiktas įstatymo projektas Nr. XIIP-789(2), nauja versija, yra pateiktas kaip 341 atskiras straipsnis. Tai tiek trumpai. Komitetas, 9 balsavus už ir vienam susilaikius, siūlo pritarti pateiktam patobulintam ir sujungtam projektui.
PIRMININKAS. Dėkui, pirmininke. Mielieji kolegos, ar galime pritarti komiteto nuomonei? Matau bendrą sutarimą. Dėkoju.
Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto atstovą R. Markauską pateikti komiteto nuomonę. Jam nesant, gal kas nors iš komiteto narių? Jūs esate, gerbiamoji Kristina? Matau, A. Palionis. Prašau, kolega.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė ir siūlo pagrindiniam komitetui pritarti pateiktam įstatymo projektui ir jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, į Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Balsavimas: 4 – už, 4 – prieš, sprendimą nulėmė komiteto pirmininko balsas. Pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kviečiu D. Mikutienę pristatyti Sveikatos reikalų komiteto nuomonę.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė minėtą įstatymą ir pasiūlė pagrindiniam komitetui įstatymo projektą patobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Sveikatos reikalų komitetas bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Kviečiu V. Skarbalių iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto pateikti išvadas dėl 2-9d.
V. SKARBALIUS (DPF). Dėkui, pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas komitetas, nagrinėjo minėtą įstatymo projektą ir pritarė iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Mes išklausėme visų komitetų nuomones.
Mielieji kolegos, dėl pirmojo, t. y. 2-9a, svarstomo klausimo gauta Seimo nario A. Syso pataisa, jai yra pritarta iš dalies. Ar galime pritarti? (Balsai salėje) Ačiū, kolegos. Tuo mes… Ir dėl 2-9c taip pat yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto pateikta nuomonė. Dėl jos pasakyta pagrindinio komiteto pritarti iš dalies. Galime pritarti? Ačiū, kolegos.
Taigi išklausėme pagrindinį komitetą, jo pasiūlymus, kaip pakeisti atitinkamus teisės aktų projektus, bei papildomų komitetų nuomones pritarti pagrindinio ir Seimo Teisės departamento nuomonei. Kolegos, ar galime be kalbų pritarti bendru sutarimu svarstymo stadijos metu? Ačiū jums visiems kartu. Nuo 2-9a iki 2-9d. Dėkoju.
17.30 val.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1922 (pateikimas)
Tuomet 2-9e – Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1922. Pateikimo stadija. Kviečiu pirmininkę K. Miškinienę – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Prašau, pirmininke.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, svarstydamas Užimtumo rėmimo įstatymo projektus, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kadangi jau pritarėme, kad būtų draudžiami jauni asmenys, kurie atliktų savanorišką praktiką, įpareigojo mane parengti būtent Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo projektą, kaip pagrindinio Užimtumo rėmimo įstatymo projekto lydimąjį projektą. Jis yra parengtas ir prašau jam pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Niekas nenori jūsų paklausti. Ar galime sutarti, kad pagrindiniu komitetu būtų siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas? (Balsai salėje) Ačiū. Ir papildomu… Nereikia, taip? (Balsai salėje) Siūlote skubos tvarką, kad pasivytų atitinkamai 2-9a–2-9d svarstomus klausimus. Logiškas pasiūlymas. Galime, kolegos, pritarti šitam siūlymui? Matau dėl… Savo nuomonę nori pasakyti V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ne nuomonę. Gerbiamasis pirmininke, aš siūlau užbaigti šiandien posėdį, nes 7 d. visiškai mažai klausimų, tai atidėkime iki 7 d. ir bus normalu. Visi jau pavargę, matau, šiandien.
PIRMININKAS. Kolega, aš siūlau pasitikėti savimi, savo kolegomis ir kol kas tęsti darbą. Matysime pagal balsavimo rezultatus ir nuomones, jų pateikimo tempą. Ačiū, kolegos. Tuo klausimo svarstymą baigiame.
17.32 val.
Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 11, 13, 14, 19, 20, 21, 23, 24, 26, 29, 30, 31, 32 ir 38 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 141 ir 241 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-1769(2) (svarstymas)
Tuomet 2-10 – Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 11, 13, 14, 19, 20, 21, 23, 24, 26, 29, 30, 31, 32 ir 38 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 141 ir 241 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-1769(2). Svarstymo stadija. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovę R. Popovienę. Prašau, kolege.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė Socialinių paslaugų įstatymo projektą, svarstydamas organizavo klausymus, atsižvelgė į Teisės departamento pateiktas pastabas ir atitinkamai patobulino įstatymo projektą, taip pat pritarė kai kuriems gautiems pasiūlymams – Šilalės rajono savivaldybės, Seimo narių, kurie susiję su socialinės globos teikimu, licencijavimu, mokėjimu už socialinę ilgalaikę globą. Taigi komitetas svarstė ir pritarė patobulintam įstatymo projektui vienbalsiai.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegei. Aš kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovę V. Kravčionok pateikti komiteto nuomonę.
V. KRAVČIONOK (LLRAF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, pateikė išvadą dėl Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-1769. Siūlome pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-1769 tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Pritarta bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegei. Pradedame diskusiją. Diskutuoti užsirašė du Seimo nariai. Kviečiu A. Dumbravą. Kolega, atsižvelkite į pasiūlymus trumpinti kalbas, kalbėti iš esmės, trumpai.
A. DUMBRAVA (TTF). Taip, gerbiamasis pirmininke, aš trumpai pabandysiu.
Socialinių paslaugų įstatymas yra praktiškai naujas, ką mes šiandien iš esmės kalbėjome ir apie merų rinkimus, tokią kaip ir revoliuciją toje srityje, taip pat ir Socialinių paslaugų įstatyme yra kai kurių revoliucijų. Pirma, viena iš tų, kad socialines paslaugas galės teikti bet kuri įstaiga, kuri turės licenciją, t. y. darbuotojai turės atitinkamą išsilavinimą, patalpas, etatus ir t. t. Įstaiga taip pat turi pradėti veiklą per 12 mėnesių nuo licencijos išdavimo. Taip pat yra nustatytas terminas. Socialinių įstaigų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgalioja pašalinti visus trūkumus… socialinės globos įstaigoje per šešis mėnesius pašalinti visus trūkumus. Jeigu per šį laikotarpį nebus pašalinti trūkumai, bus taip pat sustabdoma licencija ir atimama.
Mes komitete labai daug svarstėme dėl socialinės globos įstaigos atsakomybės, jeigu ji netinkamai vykdo savo funkcijas ir jeigu ją teks uždaryti atėmus licenciją. Taip pat mūsų komitetas pasiūlė, kad šalia socialinės globos įstaigos būtų atsakinga ne tik savivaldybė, bet ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Taigi įrašomi tam tikri saugikliai, kad žmonės, tie žmonės, kurie gauna socialines paslaugas, neliktų be garantijų.
Dar yra labai svarbus dalykas. Tais atvejais, kai asmuo gauna 100 % slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją, 100 % šios kompensacijos skyrimo… mokėjimas dabar bus už ilgalaikę socialinę globą. Taigi tie žmonės, kur anksčiau gaudavo 20 % tos kompensacijos, jos nebegaus, nes mes žinome iš praktikos, kad tie pinigai nukeliaudavo paslaugų gavėjų giminėms, artimiesiems ir buvo naudojami ne pagal paskirtį. Bet šalia to, ką aš ir paskaičiau, mes socialinės globos… Atsiprašau, mūsų komitetas rūpinsis ir žiūrės.
Mes aplankėme daug socialinės globos įstaigų – tiek vaikų globos namų, tiek socialinės globos namų, senelių, ir kelia tam tikrą susirūpinimą vadovams, kad tos naujos socialinę globą teikiančios įstaigos, kurios atsiras, neperimtų visų tų funkcijų, nes dabar sistema, aš manyčiau, visai neblogai veikia, vaikų globos namai sudarė gana geras sąlygas toms įstaigoms funkcionuoti ir vaikams vystytis šiose įstaigose. Taigi yra tam tikrų abejonių dėl perspektyvų, dėl to, kaip kitos globos įstaigos sugebės tinkamai šitą darbą vykdyti.
Todėl, aš manau, tiek Socialinių reikalų ir darbo komitetas, tiek mes, visas Seimas, Seimo nariai, turėtume vykdyti parlamentinę kontrolę ir žiūrėti, kad nebūtų dirbtinai naikinami vaikų globos namai, nebūtų naikinami socialinės globos namai, o viskas vyktų truputį ir konkuruojant, tačiau ne dirbtinai proteguojant būtent naująsias įstaigas ir pamažu uždarant senąsias, nes tada atsidursime prie bėdų slenksčio, kadangi, kaip žinome, kiekvienoje įstaigoje yra ir sunkiai auklėjamų vaikų, ir, aišku, naujos įstaigos nenorės imti tų vaikų, o patys blogiausi vaikai liks senuose vaikų globos namuose. Taigi tikrai mūsų komitetas pritarė, ir aš siūlau po svarstymo pritarti ir vykdyti griežtą parlamentinę kontrolę. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui, kolega, už sutaupytas pusantros minutės.
Kviečiu P. Urbšį pakartoti mažiausiai tą patį rekordą.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, į posėdžio pabaigą mes tikrai galime priimti tokius įstatymo aktus, kurie mus integruotų kaip valstybę galbūt į Rusijos sudėtį. Todėl aš norėčiau atkreipti dėmesį, nes tikrai čia yra labai opus klausimas, labiausiai susijęs su socialiai pažeidžiamų žmonių dalimi.
Labai gražiai šito įstatymo gaires nušvietė prieš mane kalbėjęs Seimo narys, bet aš noriu atkreipti dėmesį būtent į slaugos ar priežiūros išlaidų tikslines kompensacijas, nes iki šiol iš tikrųjų buvo 20 % paliekama asmeniui. 20 % jis galėjo panaudoti įsigyti medicinos priemones ar medicinos paslaugas, kurių nesuteikdavo socialinė įstaiga. Kalbėti taip, kad visi atiduodavo savo artimiesiems, tai nėra tiesa. Galų gale, jeigu mes nurėšime tuos 20 % ir 100 % atiduosime tai socialinei įstaigai, kas gali dabar užtikrinti, kad toje socialinėje įstaigoje nebus piktnaudžiavimų ir tie pinigai nebus nusavinami? Taip irgi negalima sakyti, kaip ir negalima kalbėti apie tuos žmones, kurie tuos 20 % panaudodavo pagal paskirtį.
Mes visi žinome, kad mūsų socialinės įstaigos neatitinka vakarietiškų reikalavimų. Ne vienas juk buvome tose socialinėse įstaigose ir matėme, kad ta viešųjų pirkimų biurokratinė sistema neleidžia įsigyti kai kurių būtinų medicinos priemonių, kurių reikia žmonėms. Todėl, aš manyčiau, balsuodami už 9 straipsnio 9 dalį, tie Seimo nariai, kurie balsuosite, jūs balsuosite už nusavinimą tų žmonių pinigėlių, kuriuos jie panaudotų pagal paskirtį.
Antra. Norėčiau atkreipti dėmesį į 19 straipsnio 5 dalį. Iki tol buvo tokia redakcija, kad socialinės globos įstaigos vadovo tinkamumas eiti pareigas yra periodiškai vertinamas vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintu Socialinės globos įstaigų vadovų atestacijos tvarkos aprašu. Tai aiški nuostata, kad yra atestacija. Yra nustatoma vienoda atestacija ir nustatoma taip, kaip yra valstybinėse institucijose. Šiandien mes matome siūlymą panaikinti šitą sistemą ir suteikti prerogatyvą ministrui ir vietoje atestacijos atsiranda – „nuolat tobulinti savo profesinę kompetenciją“. Mes savotiškai tokiu būdu sumažiname reikalavimus socialinėms įstaigoms ir jas išskiriame iš kitų valstybinių įstaigų, kuriose galioja atestacija.
Kyla klausimas, kodėl tai yra daroma? Aš manau, daroma todėl, kad tais socialinių įstaigų vadovais būtų galima paskirti ne profesinio reikalavimo atitinkančius asmenis, bet grynai politinio pasitikėjimo asmenis, bet tai bus padaryta kieno sąskaita? Šitos teikiamos paslaugos žmonėms, kai bus skiriami nekompetentingi įstaigų vadovai.
Kita nuostata – 19 straipsnio 7 dalis. Ji teigia tai, kad jeigu Europos Sąjungos valstybėje narėje ta įstaiga yra licencijuota, ji iš karto gali vykdyti šitas paslaugas Lietuvoje. Kas dabar gali atsakyti, kad Europos Sąjungos valstybėse yra vienodi reikalavimai? Ar mes nepadarysime šita pataisa tokių pakeitimų, kurie Lietuvos globos įstaigas gali pastatyti į nelygiavertes sąlygas, nes tose Europos Sąjungos valstybėse gali nebūti tokių padidintų reikalavimų, kokie yra Lietuvoje? Bet jeigu jos ten yra registruotos, iš karto galės vykdyti savo veiklą čia, Lietuvoje. Aš manyčiau, kad tai gali būti diskriminacinė nuostata Lietuvos socialinių įstaigų požiūriu. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkui, kolega. Matau, kad nori išsakyti savo pastabas komiteto pirmininkė K. Miškinienė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Aš labai norėčiau atsakyti kolegai dėl išsakytų pastabų. Išties komitetas aplankė nepaprastai daug socialinės globos įstaigų ir būtent tų įstaigų prašymu buvo tiesiog atsižvelgta į prašymą ir padidinta ta 100 % tikslinė kompensacija, nes ji ir skirta slaugai ir priežiūrai, o žmogui lieka 20 % jo pensijos, kurią jis gauna, ar tai senatvės, ar tai neįgalumo, ar tai yra tiesiog vaikui prižiūrėti. Taigi mes kaip tik komitete svarstėme, labai daug klausymų organizavome ir siūlome pritarti šiai pasiūlytai nuostatai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui, kolege. Mes išgirdome jūsų nuomonę.
Pradedame svarstyti pateiktus pasiūlymus. Aš kviečiu atgalios į tribūną R. Popovienę. Svarstome Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pateiktą nuomonę, kuri yra nepritarti.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Taip, komitetas nepritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymui. Paskaityti tą siūlymą? Pagal kompetenciją…
PIRMININKAS. Pasakykite, dėk kurio straipsnio.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). „2 straipsnis. Pagal kompetenciją teikia Lietuvos statistikos departamento informaciją apie statistinius rodiklius, reikalingus kasmetiniam socialinių paslaugų statistiniam tyrimui atlikti, statistinei informacijai apie socialines paslaugas parengti ir viešinti“. Komitetas nepritarė šitam pasiūlymui ir pagrindiniai argumentai yra tie, kad komitetas atsižvelgė į Teisės departamento pirmąją pastabą, Lietuvos statistikos departamento kompetencija apibrėžiama atskiru 141 straipsniu.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, ar galime pritarti, manyčiau, pagrįstai komiteto nuomonei nepritarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto suformuluotam pasiūlymui? Matau bendrą sutarimą. Dėkoju.
Tada dėl 3 straipsnio, 13 straipsnio pakeitimo, taip pat Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas. Jūsų komiteto nuomonė – nepritarti. Prašau argumentuoti.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Taip pat Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo, kad duomenis apie socialinių paslaugų poreikį savivaldybės teritorijoje, gyventojams skirtas ir suteiktas socialines paslaugas, jų efektyvumą, taip pat apie savivaldybės gyventojams neteikiamas reikalingas socialines paslaugas, nurodant neteikimo priežastį, savivaldybės teikia Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (sutrumpintai vadinamoje SPIS). Komitetas nepritarė šiam pasiūlymui dėl to, kad siūlomas teisinis reguliavimas iš tiesų yra abstraktus ir dviprasmiškas, nes SPIS sistema yra statistinių duomenų sistema, ji nėra pritaikyta vertinti efektyvumą. Joje yra suteikiama tam tikra konkreti informacija apie suteiktas arba nesuteiktas socialines paslaugas. Komitetas siūlo nepritarti šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti Socialinių reikalų ir darbo komitetui? Matau bendrą sutarimą. Dėkoju.
Tada 7 straipsnis, 20 straipsnio pakeitimas. Seimo nariai V. Juozapaitis ir V. Stundys teikia savo pasiūlymą, komiteto nuomonė – nepritarti. Prašyčiau.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Aš galiu paskaityti?
PIRMININKAS. Prašau. Kadangi aš nematau nė vieno iš minėtų Seimo narių, gal jūs tada ir pateikite arba aš.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Seimo nariai V. Juozapaitis ir V. Stundys siūlo pakeisti projekto 7 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip, kad asmuo, iki 2017 m. sausio 1 d. įgijęs kitą kvalifikacinį laipsnį ir socialinio darbuotojo kvalifikaciją ar baigęs socialinio darbo studijų programą, ar socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka baigęs socialinio darbuotojo praktinei veiklai pasirengti skirtus mokymus, ar turintis 10 metų praktinės veiklos stažą, galėtų dirbti socialiniu darbuotoju.
Taigi komiteto nuomonė yra nepritarti. Pagrindiniai argumentai yra tokie, kad socialiniu darbuotoju apskritai nuo 2011 m. liepos 1 d. turi teisę dirbti tiktai aukštąjį išsilavinimą ar jam prilygintą išsilavinimą turintys asmenys. Iš tiesų ši nuostata įtvirtinta Socialinių paslaugų įstatyme nuo 2006 m., o per šį laikotarpį asmenys, kurie neturėjo tokio išsilavinimo, jį įgijo, studijavo kolegijose, persikvalifikavo, taip pat buvo organizuotos perkvalifikavimo studijos, kurių metu taip pat žmonės galėjo išklausyti 40 ar 60 valandų kreditą ir taip pat gavo pažymėjimą, kuris suteikia teisę dirbti socialiniu darbuotoju, taigi siūlymas vėl suteikti teisę dirbti neturint aukštojo socialinio darbuotojo išsilavinimo tiesiog traktuotinas kaip diskriminacija socialinių darbuotojų, kurie yra įgiję išsilavinimą, atžvilgiu. Tuo labiau kad kasmet yra parengiama apie 900 socialinių darbuotojų ir šiuo metu Darbo biržoje yra registruota per 700 darbo neturinčių socialinių darbuotojų. Komitetas siūlo nepritarti šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Kolegos, galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Matau bendrą sutarimą. Ačiū.
Toliau. Minėto įstatymo 4 straipsnio… 20 straipsnio daliai vėlgi yra Seimo narių V. Juozapaičio ir V. Stundžio siūlymas, kuriam komitetas taip pat siūlo nepritarti. Kolege?
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Argumentas yra toks pats.
PIRMININKAS. Toks pats. Ar galime vadovautis ta pačia logika priimdami tą patį sprendimą? Dėkoju, kolege. Aš matau paskutinį siūlymą, kuris yra susijęs su 18 straipsniu. Tai Seimo narių R. J. Dagio ir jūsų, kolege, siūlymas, kuriam komitetas pritarė.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Jeigu galime pritarti, aš manau, pateikimo ir nereikia. Galime sutarti. Ačiū. Baigėme svarstyti pastraipsniui. Kolegos, iš pasisakančių matau tik už, gal kolega R. J. Dagys atsisakys? Dėkui. Futbolo naudai. Kolegos, ar galime pritarti po svarstymo? Dėkoju. Atitinkamai priėmimas bus vėliau.
Kolegos, aš tik noriu jus informuoti, kad darbotvarkės 2-11 klausimo – Miškų įstatymo svarstymo – nebus. Esu informuotas, kad jo nereikia. Tiesiog bendra informacija.
Toliau svarstome klausimą… (Balsai salėje) Pagrindinis komitetas turi išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su šio klausimo svarstymu, ir atitinkamai informuoti Seimo narius plenariniame posėdyje, kolega.
17.50 val.
Kibernetinio saugumo įstatymo projektas Nr. XIIP-1936, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 2591 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 15411, 15412 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-1937, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 5, 11, 18, 30 ir 43 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 431 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-1938 ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1939 (pateikimas)
2-12a, 2-12b, 2-12c, 2-12d klausimai, projektų registracijos Nr. XIIP-1936, Nr. XIIP-1937, Nr. XIIP-1938 ir Nr. XIIP-1939. Pateikimo stadija. Kibernetinio saugumo įstatymo projektas pirmasis, kiti lydimieji. Kviečiu vidaus reikalų viceministrą A. Juocevičių pateikti minėtus klausimus. Prašau.
A. JUOCEVIČIUS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 2591 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 15411, 15412 straipsniais įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 5, 11, 18, 30 ir 43 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 431 straipsniu įstatymo ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai parengti siekiant reglamentuoti kibernetinio saugumo sritį, tikslinti teisės normas, reglamentuojančias valstybės informacinių išteklių saugą, valstybės informacinių išteklių atitiktį nustatytiems saugumo reikalavimams, nustatyti teisinį pagrindą tvarkyti asmens duomenis kibernetinio saugumo užtikrinimo tikslais bei nustatyti administracinę atsakomybę viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams ir ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojams už Kibernetinio saugumo įstatyme nustatytų pareigų kibernetiniam saugumui užtikrinti nevykdymą.
Atsižvelgiant į kibernetinio saugumo svarbą valstybės interesams ir į tai, kad teisinės personalinės atsakomybės principas reikalauja taikyti atsakomybę ne kitiems asmenims, o būtent už pažeidimo padarymą atsakingiems asmenims, projekte siekiama įtvirtinti ir juridinių asmenų atsakomybę už Kibernetinio saugumo įstatyme nustatytų pareigų kibernetiniam saugumui užtikrinti nevykdymą, jeigu toks nevykdymas sukelia kibernetinį incidentą.
Kibernetinio saugumo įstatyme, siekiant nustatyti kibernetinio saugumo sistemą, siūloma nustatyti institucijas, atsakingas už kibernetinio saugumo politikos formavimą, koordinavimą, kontroliavimą ir įgyvendinimą, apibrėžti jų funkcijas ir teises, nustatyti kibernetinio saugumo reikalavimus ir atsakomybes už jų nevykdymą viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams ir ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojams, viešojo administravimo subjektams. Taip pat apibrėžti veiklos kibernetinėje erdvėje dalyvių teises ir pareigas.
Siekiant laiku užtikrinti informacijos apsikeitimą tarp valstybės institucijų ir veiklos kibernetinėje erdvėje dalyvių, siūloma sukurti saugų informacinį tinklą, platformą, nustatyti jos valdytoją, naudotojus. Taip pat siekiant užtikrinti kompetentingų institucijų bendradarbiavimą tiriant kibernetinio saugumo incidentus, siūloma nustatyti institucijų pareigas ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo tvarką. Siekiant užtikrinti kibernetinio saugumo politikos įgyvendinimą ir užtikrinti kibernetinį saugumą Lietuvos Respublikoje, siūloma įsteigti Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą, nustatyti jo funkcijas ir pareigas.
Siekiant padidinti viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų teikiamų paslaugų atsparumą kibernetinio saugumo incidentams, siūloma steigti valstybės valdomą viešųjų elektroninių ryšių srauto mainų sistemą, paskirti jo valdytoją ir nustatyti teikėjų ir kitų ūkio subjektų prisijungimo sąlygas.
Taip pat siūloma pakeisti Asmens duomenų teisės apsaugos įstatymo 15 straipsnį tam, kad būtų nustatytas teisinis pagrindas tvarkyti asmens duomenis kibernetinio saugumo užtikrinimo tikslais. Verslo subjektai, teikiantys elektroninės informacijos prieglobos paslaugas, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojai, turės atitikti minimalius jiems nustatytus reikalavimus ir pareigas. Tai gali pareikalauti papildomų investicijų, siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę ir kibernetinį saugumą.
Priimtas įstatymas sudarys sąlygas atsirasti naujiems ūkio subjektams ar teikti paslaugas, susijusias su kibernetinio saugumo užtikrinimo ir kibernetinio saugumo situacijos gerinimu. Tiksliai įvertinti lėšų poreikį papildomoms investicijoms kol kas neįmanoma, nes nėra aiškūs minimalūs kibernetinio saugumo reikalavimai bei kiekvieno ūkio subjekto kibernetinio saugumo būklė.
Įstatymo projekto įgyvendinimui ir jo įsigaliojimui reikės parengti 18 įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų: 8 turės patvirtinti Vyriausybė, 2 – Krašto apsaugos ministerija, 2 – Vidaus reikalų ministerija, 3 – Ryšių reguliavimo tarnyba ir 1 – Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Atlikus galimybių steigti Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą krašto apsaugos sistemoje vertinimą nustatyta, kad Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui steigti prireiks papildomų valstybės biudžeto asignavimų.
PIRMININKAS. Jau baigėte, kolega?
A. JUOCEVIČIUS. Taip.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Prašyčiau laikytis reglamento: 1 minutė klausti, 2 minutės atsakyti. Pirmasis klausia A. Dumbrava. Prašau, kolega.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamasis viceministre, buvo sukurta tokia Elektroninės informacijos saugumo koordinavimo komisija. Šiame įstatyme ji nėra minima. Koks jos likimas? Ačiū.
A. JUOCEVIČIUS. Ši komisija yra įsteigta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir jos pagrindinė veiklos sritis – elektroninės informacijos sauga viešojo administravimo institucijose. Šioje srityje komisija ir toliau darbuosis, kaip nustatyta jos darbo reglamente, svarstys elektroninės informacijos saugos klausimus ir teiks savo rekomendacijas Vyriausybei. Darys tą patį, ką ir dabar.
PIRMININKAS. Klausia A. Dudėnas. Ruošiasi S. Ursulas.
A. DUDĖNAS (LSDPF). Dėkoju. Aš norėjau pasakyti, kad iš tikrųjų tas centras gal ir yra reikalingas šioje situacijoje, bet gal jūs galite trumpai pasakyti, kokios pagrindinės funkcijos bus to Kibernetinio saugumo centro?
A. JUOCEVIČIUS. Kibernetinio saugumo centro funkcijos išvardintos įstatymo projekto 10 straipsnyje. Apibendrinant: centras aktyviai dalyvaus formuojant ir įgyvendinant kibernetinio saugumo politiką, vykdys ypatingos kritinės informacinės infrastruktūros, valstybės informacinių išteklių, kibernetinių incidentų, kurių negali sutvarkyti pačios institucijos, valdymo veiklas; rengs ypatingos svarbos informacinių infrastruktūrų gynybos planus, nacionalinio kibernetinio saugumo incidentų valdymo tvarkas, kibernetinio saugumo užtikrinimo rekomendacijas ir kitus dokumentus, susijusius su kibernetinių incidentų valdymu.
PIRMININKAS. Klausia S. Ursulas. Ruošiasi M. Zasčiurinskas.
S. URSUL (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aiškinamajame rašte yra pateikti skaičiavimai, kiek biudžeto lėšų reikės Kibernetinio saugumo centrui įsteigti, turtui įsigyti ir darbo užmokesčiui. O dėl kitų viešojo administravimo subjektų yra pasakyta, kad neįmanoma įvertinti, kiek jiems reikės lėšų, kadangi nėra aiškūs kibernetinio saugumo reikalavimai ir skiriasi šių subjektų kibernetinio saugumo situacija. Todėl yra numatomas pereinamasis laikotarpis, kurio metu šie subjektai galės numatyti lėšas, reikalingas kibernetinio saugumo reikalavimui įgyvendinti. Klausimas būtų toks: kiek laiko truks pereinamasis laikotarpis?
A. JUOCEVIČIUS. Pereinamasis laikotarpis, matyt, turėtų būti apie metai laiko.
PIRMININKAS. M. Zasčiurinskas. Ruošiasi R. Kupčinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, „kibernetinis saugumas“, tas terminas dabar labai madingas. (Tiesiai, priešais jus, tiesiai žiūrėkite.) Tas kibernetinis saugumas dabar labai madingas, žiniasklaida taip jį išviešino, kad net nepadoru, jeigu kas to nežino, nors kibernetiniu saugumu valstybės užsiima ne mažiau kaip 20 metų. Yra išleistos knygos, kurių senumas jau yra 10 metų, ir ten aprašomos kibernetinio saugumo problemos. Dabar, nežinau, dėl kokių sumetimų, dėl to madingumo, ar dėl ko, mes kuriame nacionalinį. Lietuvoje 2 mln. gyventojų, ir kuria Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą, nors kibernetiniai veiksmai yra pasaulinio tinklo subjektas.
Mano klausimas truputį kitoks. Sakykite, tas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras turės priėjimą prie visų valstybės institucijų kompiuterinių sistemų? Jeigu taip, tai tokiu atveju nusikaltėliams reikės tik pereiti per centrą ir turės visus duomenis. Kokia čia sistema bus? Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom. Kolega, jūs ne tik klausiate ilgai, bet užduodate labai sudėtingus klausimas.
A. JUOCEVIČIUS. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, kaip yra nurodyta 10 straipsnyje, pagal savo kompetenciją rengia ir teikia siūlymus Krašto apsaugos ministerijai dėl organizacinių ir techninių kibernetinio saugumo reikalavimų valstybės informaciniams ištekliams ir ypatingos svarbos informacinei struktūrai. Tai yra jie dirbs tik su valstybės informacinių išteklių tinklais ir ypatingos svarbos informacine infrastruktūra. Vykdys valstybės informacinių išteklių ir ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros atitikties organizaciniams ir techniniams kibernetinio saugumo reikalavimams stebėseną. Rengs tipinius kibernetinių centrų valdymo, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros planus ir atliks kitą koordinacinį darbą. Kibernetinės saugos funkcijų įgyvendinimą vykdys ne tik Nacionalinis kibernetinės saugos centras, bet ir Ryšių reguliavimo tarnyba, taip pat vykdys Policijos departamento Kriminalinis biuras ir Dokumentų apsaugos inspekcija.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R. Kupčinskas. Ruošiasi V. M. Čigriejienė.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Dėkui. Gerbiamasis pranešėjau, štai Nacionalinis kibernetinio saugumo centras yra kuriamas, jūs pateikėte ir kitus įstatymų projektus, ir Administracinių teisės pažeidimų. Norėčiau paklausti, ar pakankamai tiksliai nustatytas visų šitų kibernetinėje srityje padarytų pažeidimų pobūdis, ar tikrai užtenka tik Administracinių teisės pažeidimų kodekso, tai yra administracinės atsakomybės, ar nėra padaroma valstybės institucijoms ir atskiriems valstybės piliečiams žalos, kuri būtų įvertinta kaip baudžiamosios atsakomybės objektas? Ačiū.
A. JUOCEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Geras klausimas ta prasme, kad šiuo klausimu tarp teisininkų vyko gana ilgos diskusijos, ar keisti Baudžiamąjį kodeksą ir įvertinti tas veiklas, apie kurias jūs kalbėjote. Šiandien nutarta, kad Baudžiamojo kodekso straipsnių mes nekeisime, paliksime šį variantą, tai yra bausime administracine tvarka. Diskusija dėl Kibernetinės saugos įstatymo pažeidimo atsakomybės vyksta ne tik Lietuvoje. Beje, ir Europos Sąjungos valstybėse yra įvairių nuomonių. Vienais atvejais įstatymai yra švelnesni, kitais atvejais kitose valstybėse tie įstatymai yra griežti ir taikoma baudžiamoji atsakomybė.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinė klausia kolegė V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš čia, laikas susipažinti. Ar įmanoma užtikrinti kibernetinį saugumą vienos valstybės pastangomis? Kibernetinė ataka galima iš bet kokio pasaulio kampelio, tai patyrė Estija. Prašom atsakyti. Ačiū.
A. JUOCEVIČIUS. Aš manau, kad jūs klausimu kartu ir atsakote. Tikrai viena valstybė negali užtikrinti viso kibernetinio saugumo. Kibernetinis saugumas, kaip ir kibernetinės atakos ir kiti kibernetiniai incidentai, yra nebaigtinis procesas, nors technologijos keičiasi, jos tobulėja, bet kibernetinių incidentų iniciatoriai taip pat tobulėja. Čia tas procesas yra nebaigtinis.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Prašom grįžti į savo vietą.
Nematau užsirašiusių kalbėti. Puiku. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Norite balsuoti. Ką gi, kolegos, visiškai pagrįsta. Kolegos, kas pritariate minėtiems keturiems įstatymų projektams, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite dėl vienų ar kitų priežasčių kitą nuomonę, susilaikote. Kolegos, vyksta balsavimas.
Balsavo 46 Seimo nariai: už – 45, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta.
Mielieji kolegos, mums reikia apsispręsti dėl komitetų. Noriu pasakyti, kad dėl 2-12a, 2-12c ir 2-12d klausimų pagrindinio komiteto vietos kaunasi Informacinės visuomenės plėtros komitetas ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Matau A. Paulauską, norintį išsakyti nuomonę. Prašom.
A. PAULAUSKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu pateikti tris argumentus, kodėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas turėtų būti pagrindinis. Visų pirma mūsų komitetas inicijavo šito įstatymo parengimą ir pasiūlė Vyriausybei jį parengti, nes kibernetinės grėsmės, ypač mūsų infrastruktūrai, kritinei infrastruktūrai, kelia didelį pavojų. Kitas dalykas, kad kuriamas arba planuojamas kurti Kibernetinio saugumo centras bus krašto apsaugos sistemoje, ir Krašto apsaugos ministerija bus ir koordinatorius, ir įgyvendintojas tos kibernetinio saugumo politikos.
Ir trečias argumentas, kad šio centro veikla bus finansuojama iš KAM’o biudžeto. Tai leidžia man prašyti jūsų sutikti su mano nuomone, kad mūsų komitetas būtų pagrindinis.
PIRMININKAS. Pagaliau, kolega, jūs buvote iš tų komitetų pirmininkų, kuris dalyvauja posėdyje tokią vėlyvą valandą, nepaisant rizikos dėl futbolo. Mielieji kolegos, ar išsakyti A. Paulausko argumentai mus įtikino, ar mes galime bendru sutarimu? Ačiū. Tuomet jūsų pritarimu IVPK būtų skiriamas papildomu 2-12a, 2-12c ir 2-12d klausimais, o atitinkamai 2-12b klausimu pagrindinis būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir Informacinės visuomenės plėtros komitetai. Galime pritarti? Ir siūloma svarstyti V (rudens) sesijoje. Siūloma svarstyti skubos tvarka. Tam, matyt, galima ir pritarti. Mielieji kolegos, baigiame svarstyti visą 2-12 klausimų kompleksą.
18.10 val.
Kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatymo Nr. I-954 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1918 (pateikimas)
2-13 klausimas – Kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatymo Nr. I-954 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1918. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo ministerijos viceministrą L. Bartkevičių pateikti šį klausimą. Prašom, kolega.
L. BARTKEVIČIUS. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Įstatymo projekto tikslas – suderinti Kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatyme vartojamas sąvokas dėl aukštųjų mokyklų studijų forumo su Mokslo ir studijų įstatyme apibrėžtomis sąvokomis ir dėl profesinio mokymosi su Profesinio mokymo įstatyme apibrėžtomis naujomis sąvokomis; patikslinti kompensacijų skyrimo sąlygas žuvusių ar tapusių neįgaliais nepriklausomybės gynėjų vaikams, kurie studijuoja aukštosiose ar mokosi profesinėse mokyklose.
Įstatymo projektu siekiama suderinti sąvokas, t. y. Mokslo ir studijų įstatyme naujai apibrėžtos aukštųjų mokyklų studijų formos – nuolatinės ir ištęstinės, todėl siūloma sąvoką „aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentai“ pakeisti į „studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinių ar dieninių studijų programą“. Profesinio mokymo įstatyme nustatyta, kad profesinio mokymo sistema apima pirminį profesinį mokymą, tęstinį mokymą ir profesinį orientavimą, todėl siūloma sąvoką „profesinių mokyklų dieninių skyrių“ pakeisti į „pirmąją kvalifikaciją pagal formaliojo profesinio mokymo programą“. Čia yra sąvokų suderinimas.
Taip pat svarbus dalykas yra patikslinti mokėjimą, t. y. nustatyti bendrojo ugdymo programų mokiniams teisę gauti kompensacijas iki rugpjūčio 31 d. tų metų, kuriais jie baigia mokytis, vietoj dabar galiojančios nuostatos, kad kompensacijos mokamos, kol jie baigia bendrojo lavinimo mokyklą, nes tokia tvarka iki rugpjūčio 31 d. nustatyta ir dėl kitų išmokų iš valstybės biudžeto: valstybinės našlaičių, šalpos našlaičių pensijos.
Ir trečia, atsisakyti sąlygos, kad kompensacijų gavėjai yra tik nedirbantys nepriklausomybės gynėjų našlaičiai, ir neriboti, nes kitiems šeimos nariams tai nėra ribojama, dėl šių kompensacijų. Taip pat kitiems gavėjams našlaičiams tokia sąlyga netaikoma.
PIRMININKAS. Dėkui, kolega. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis užsirašė ir klausia M. Zasčiurinskas. Ruošiasi E. Jonyla. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš tai niekaip negaliu suprasti, kokia yra mūsų pozicija. Mes praeitoje kadencijoje priėmėme tas pagrindines gaires ir nustatėme, kad neplečiame rato žmonių, kurie gauna vienokias ar kitokias iš valstybės išmokas. Neplečiame. Dabar jau antri metai mes protarpiais vis surandame pozityvių žodelių ir vis plečiame. Tai vieną ratelį išplečiame, tai kitą ratelį išplečiame. Mano klausimas: ar tai reiškia, kad su tokiu įstatymo projektu jūs ir toliau teiksite įstatymų projektus, kuriais didinsite gavėjų skaičių ir gavėjų ratą? Nes pageidavimų, kurie nori gauti daugiau, tikrai yra ne vienas ir ne dešimt. Kokios politikos mes turime laikytis?
L. BARTKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Čia visiškai neplečiamas gavėjų ratas. Pinigų tikrai tam nereiks. Gauna 350 šeimų, asmenų šias kompensacijas. Čia kalbama tik apie tuos vaikus, kai vieniems šeimos nariams neribojama, kad dirba, jiems priklauso šios kompensacijos, o vaikams būtent šios kompensacijos, jeigu jie dirba, jau nebepriklauso. Neplečiame sąrašo. Jokių papildomų pinigų nepareikalaus. Skiriama šioms kompensacijoms tik pusė milijono per visus metus ir tai nebus didinama. Juo labiau kai šiems žmonėms sueina 24 metai, kompensacijos nebemokamos. Jiems sueina ir jie nebegauna šių išmokų, viskas. Čia yra tik atitaisymas. Pirmiausia tai pagrindinis pataisymas, suvienodinimas Mokslo ir šio įstatymo sąvokų. Tik pratęsiama ne iki mokyklos baigimo, o iki 31 d., t. y. tik trys mėnesiai pratęsiamas gavimas pabaigus bendrąją mokyklą.
PIRMININKAS. Klausia E. Jonyla. Ruošiasi V. M. Čigriejienė.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Dabar šis paaiškinimas atsakant į M. Zasčiurinsko klausimą… Aš turėjau panašų klausimą, dėkoju už atsakymą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, prašom pasakyti, kaip derės jūsų įstatymas su Studijų įstatymo 47 straipsniu, nes juk yra nuolatinės ir ištęstinės studijos, ir bus tų, kurie jau baigę. Juk studijų procesas trunka iki penkerių metų ir ilgiau. Kaip čia tas sąrašas bus pratęstas ar kaip?
L. BARTKEVIČIUS. Ne, jis nebus. Iki 24 metų mokama ir tiesiog yra sąvokos suderintos, dabar palikta dieninė, nes dar mokosi pagal dieninę, palikta ta formuluotė, nes dar yra besimokančių pagal seną. O tie, kurie dabar jau yra pagal sąvoką „nuolatinių“, tai nuolatinių ir lieka. „Dieninių“ pakeista į „nuolatinių“. Niekas čia neplečiama ir niekas nekeičiama. Tiesiog suvienodintos sąvokos. Ne, neplečiama. Dieninės paliktos dėl to, kad yra seniai įstojusių studentų, kurie gauna šias kompensacijas. Kad jie nedingtų iš to įstatymo.
PIRMININKAS. Ačiū, viceministre, jūs atsakėte į visus jums užduotus klausimus. Užsirašiusių už, prieš nematau. Galime bendru sutarimu, kolegos, pritarti? Norite balsuoti? Mečislovai, jūsų noras yra teisėtas. Pasiruoškite balsuoti. Kas pritariate minėtam įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote. Jūs galite sugrįžti.
Balsavo 42 Seimo nariai. Už – 39, prieš – 1, susilaikė 2. Pritarta.
Mielieji kolegos, pagrindiniu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Aš manau, galima pritarti ir reikia pritarti. Papildomu – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, taip pat, matyt, yra logiškas sprendimas, galime pritarti? Ačiū jums. Ir siūloma svarstyti V (rudens) sesijoje. Šio klausimo svarstymas yra baigtas.
18.16 val.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1919 (pateikimas)
Tolesnis mūsų svarstomas klausimas 2-14 – Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1919. Pateikimo stadija. Pranešėjas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras L. Bartkevičius. Kolega, prašom.
L. BARTKEVIČIUS. Nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo pakeitimo įstatymui, pasikeitė privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo būdas ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos trukmė. 12 mėnesių trukmės privalomoji karo tarnyba buvo pakeista į 9 mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją karo tarnybą, nuo 70 iki 90 dienų trukmės – baziniai kariniai mokymai, alternatyvioji tarnyba trunka 10 mėnesių, jei atliekama vietoj privalomosios karo tarnybos, arba 4 mėnesiai, jei vietoj bazinių karinių mokymų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu, privalomosios pradinės karo tarnybos kariai ir asmenys, atliekantys alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, yra draudžiami pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu ir įgyja teisę į nedarbo išmoką ištarnavę ne mažiau kaip pusę nustatyto laiko. Vadovaujantis ankstesnės redakcijos Karo prievolės įstatymu, privalomosios pradinės karo tarnybos karys, paleistas iš tarnybos ištarnavęs bent pusę įstatyme nustatyto laiko, buvo įrašomas į aktyvųjį rezervą, t. y. buvo laikoma, kad jis įgijo tinkamą karinį parengtumą. Įstatymo leidėjo ketinimas nedarbo socialinę garantiją numatyti asmenims, atleistiems iš tarnybos ištarnavus ne mažiau kaip pusę nustatyto laiko, iš esmės reiškia šios garantijos (…) su karinio parengtumo įgijimu. Naujos redakcijos Karo prievolės įstatyme nustatyta, kad kariai, paleidžiami iš bazinių karinių mokymų, nesibaigus kariuomenės vado nustatytam mokymo laikui, neįgyja pradinio karinio parengtumo.
Todėl Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas siekiant ir suderinti, ir apriboti nedarbo išmokos skyrimą asmenims, kurie nebaigė privalomosios pradinės karo tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos, ir asmenims, kurie buvo paleisti iš privalomosios pradinės karo tarnybos anksčiau laiko, bet jos metu neįgijo pagrindinio karinio parengtumo. Trumpai tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis viceministre, prašau man paaiškinti Teisės departamento pastabą, kuri pareikšta dėl šio įstatymo.
PIRMININKAS. Gal, kolega, galėtumėte perskaityti ją, kad būtų greičiau?
L. BARTKEVIČIUS. Dabar nerandu taip greitai, atsiprašau.
PIRMININKAS. Būkite gera. Tuoj pat, minutėlę.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Aš galiu perskaityti. Lieka neaišku. Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, siekiant teisingo reguliavimo aiškumo prašo patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį, nes neaišku, kokių teisės aktų nustatyta tvarka baigiamos mokėti nedarbo socialinio draudimo išmokos, paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo. Tai yra ar jos turėtų būti baigiamos mokėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas, ar pagal šio įstatymo nuostatas? Man truputį neaišku. Prašom paaiškinti. Ačiū.
L. BARTKEVIČIUS. Atsiprašau, dabar tikrai neturiu prieš akis, todėl negalėsiu paaiškinti. Aš asmeniškai jums paaiškinsiu, pasitikslinsiu ir pasigilinsiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Manau, pavyks tą padaryti. Už ir prieš užsirašiusių kalbėti nematau. Dėkoju. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomu – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Priimtina? Dėkoju. Siūloma svarstyti V (rudens) sesijoje. Šio klausimo svarstymas yra baigtas.
18.21 val.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1372 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-15 klausimas – Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1372. Pateikimo stadija. Kviečiu pateikti Seimo narį J. Varkalą. Prašom.
J. VARKALA (MSNG). Gerbiamasis Seime, tie, kurie gyvi, gauna kompensacijas, turi teisę gauti kompensacijas. Tie, kurie nesulaukė kompensacijų, sulaukė jų palikuonys, vaikai. Siūlau Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo projektą. Siūlymo esmė yra nustatyti, kad kompensuotini praradimai, atsiradę dėl nedarbo, socialinio draudimo įmokos sumažinimo dėl ekonominės krizės, yra paveldimi. Manau, tai būtų teisinga ir būtų gerai, kad tai taptų ir teisėta. Toks siūlymas, kad artimieji turėtų viltį gauti kompensaciją už savo tėvus ir panašiai, kas gali teisėtai paveldėti tą kompensaciją. Tokia būtų esmė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega, jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Pirmasis sąraše – R. J. Dagys. Ruošiasi K. Miškinienė.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs teikėte pataisas dėl Socialinio draudimo, „Sodros“ įstatymo, kurio principas yra aiškus, visur fiksuotas, tai yra tuo metu gyvi esantys dirbantys asmenys moka mokesčius senyvo amžiaus žmonėms. Tai yra jo esmė, tai visur funkcionuoja. Ar jūs matėte kurioje nors pasaulio šalyje tokį Socialinio draudimo įstatymą, kur solidarus draudimas turėtų kokias nors paveldimas pensijas?
J. VARKALA (MSNG). Aš manau, čia ne pensija paveldima, o tai, kas buvo dėl krizės atimta, būtų sugrąžinta. Žmones, kurie turėjo tuos praradimus, tikriausia juos kas nors finansavo. Čia yra pateikimas, ir visada yra teisė nepriimti. Be abejo, tai ne pensija, bet yra teisėti lūkesčiai žmonių, kurie nesulaukė, o sulaukė artimieji. Jie kompensavo išlaidas, manau, kurias patyrė dėl sumažinimo. Žinau, kad ir Kaune, jeigu iš Airijos ar Londono neatsiųstų pinigų, tie žmonės negalėtų sumokėti ir už šilumą kartais. Paradoksalu, kad pensijos gauna mažiau, negu sumoka mokesčių. Manau, pasaulyje tokių reiškinių retai pamatysi.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia K. Miškinienė. Ruošiasi M. Zasčiurinskas.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, nedarbo socialinio draudimo išmokos dar nėra atkurtos, bet teikiant jūsų pataisą, jūsų projektą gal jums žinoma, kiek valstybei reikėtų lėšų tam, kad jūsų projektas būtų įgyvendintas? Ačiū.
J. VARKALA (MSNG). Nežinau, kiek lėšų, nes nežinia, kurie dabar mirs ir kurie gali turėti tuos teisėtus lūkesčius, jei tai taptų teisėta. Tokia tikrovė. Reikėtų suskaičiuoti, aš nelabai tikiu, kad kas nors būtų.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas. Ruošiasi A. Mitrulevičius.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kolega, iš tiesų čia yra ne pensijų grąžinimas, kaip kolegė Kristina sakė, čia yra nedarbo socialinio draudimo išmokos. Jeigu jūs siūlote, aš taip suprantu, jeigu jūs siūlote, kad tos išmokos, kurios buvo sumažintos dėl vadinamosios ekonominės krizės, jūsų nuomone, turi būti paveldimos, tai gal prieš tai reikėjo teikti įstatymo projektą, kad tie praradimai išvis yra kompensuotini? Šiandien nėra tokio įstatymo ir, kaip kolega R. J. Dagys sakė, net kalbos negali būti, kad tokie dalykai yra kompensuojami. O jeigu jie nekompensuojami, tai įstatymas negali būti teikiamas dėl nesamo kompensavimo paveldimumo. Ar nereikėtų prieš tai pateikti kitą įstatymą dėl kompensavimo, o ne dėl paveldimumo, kaip jums atrodo? Ačiū.
J. VARKALA (MSNG). Jūs labai teisingai pasakėte. Tas siūlymas buvo jau labai seniai, neatsimenu net kada, datos neturiu. Dėkoju už labai pagrįstą pastabą.
PIRMININKAS. Klausia A. Mitrulevičius.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs siūlote kompensuoti tik sumažintas pensijas, ar ir kitas išmokas, kurios buvo sumažintos?
J. VARKALA (MSNG). Atsiprašau, projektai buvo pasiūlyti visais atvejais, kas yra iš žmogaus atimta, nes, manau, teisėti lūkesčiai yra, kad tai, kas buvo atimta, būtų grąžinta. Tai yra teisinga, o ar gali būti teisėta, aišku, priklausys nuo sprendimų. Žinote, kai dar buvau seminarijoje, tai… Restitutio in integrum, kas iš žmogaus atimta, yra teisėtas lūkestis, kad jam tai bus sugrąžinta, nes tas atėmimas yra lyg ir jo teisės suspendavimas gauti tą išmoką. Aš vadovaujuosi tokia logika, nesiruošiu būti ekspertu, bet kai dėl tokios de justicia logikos, tai jeigu iš žmogaus kas nors paimta, yra teisėtas lūkestis, kad bus grąžinta, jeigu jis turėjo į tai teisę. Žinoma, niekas neįpareigojamas įvykdyti neįmanomus dalykus, čia kitas dalykas.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūs atsakėte į visų 4 kolegų klausimus. Prašom sugrįžti į savo darbo vietą. Mielieji kolegos, aš siūlyčiau mainais už tai, kad nebus kalbama už ir prieš, balsuoti. Balsavimas gali būti pats geriausias būdas išsakyti nuomonę, nebent… (Balsai salėje)
Ką gi, R. J. Dagys yra pirmasis, matyt, Kristinai vietos neužleis. Prašau. Nuomonė – prieš.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš negaliu kalbėti… nekalbėti šiuo atveju. Kalbame ne apie pensijas, o apie nedarbo draudimą, draudimą nuo nedarbo, nors pranešėjas kalbėjo apie pensijas. Čia ne apie pensijas kalbama.
Nedarbo draudimas yra fiksuojamas, atskaitomas mokestis, dirba subalansuotumo principu: kiek turi pajamų, tiek gali išmokėti tų nedarbo išmokų, ir tai valstybė kartais kompensuoja. Per krizę mes naudojome papildomus pinigus, norėdami amortizuoti esamą situaciją, ir mokėjome daugiau, negu buvo gauta įmokų nedarbo. Jeigu mes jas viršijame, tada atimame iš pensininkų, nes iš to paties katilo semia. Tai projektą reikėjo tobulinti, reikėjo tobulinti įstatymą ir pavesti pasakyti, ką jis norėjo pasakyti, o ne Nedarbo įstatymą, nes ne apie tai kalbama – kalbama apie išmokas dėl nedarbo. Ir šiaip reikėtų galvoti apie tą paveldimumą labai skeptiškai. Krizės cikliškai atsiranda, todėl visą laiką bus kada nors mažinama. Tai mes niekada nepakelsime jokių pensijų, jeigu būtų … pensijų, jeigu visą laiką grąžinsime tas skolas, ir pensininkai niekada neturės galimybės pakelti pensijų, nes viskas iš to paties katilo eina.
Taigi šiuo atveju siūlau kolegai tobulinti šitą įstatymą, teikti pataisas tokias, kokias jis norėjo pateikti, bet ne dėl Nedarbo draudimo įstatymo. Dabar čia apie nedarbo išmokas kalbama.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Nuomonė išklausyta. Pasiruoškite balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote. Pirmyn, kolegos!
Balsavo 37 Seimo nariai: už – 9, prieš – 9, susilaikė 19. Ką gi, nepritarta. Mums dabar reikia apsispręsti, ar tobuliname, ar atmetame. Galime bendru sutarimu, kad tobulintume? Puiku. Gerai. Mielieji kolegos, viskas aišku. Taigi tobulinama.
Mečislovai, grįžkite į savo darbo vietą todėl, kad per anksti priėjote prie mikrofono ir per vėlyvas vakaras, kad jums suteikčiau žodį. Mielas kolega, viskas, grąžiname tobulinti – toks bus mūsų šio vakaro verdiktas dėl klausimo Nr. XIP-1372. Svarstymas baigtas. Einame toliau.
18.31 val.
Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII-1679 2, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1924 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-16 klausimas – Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII-1679 2, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIIP-1924. Pateikimo stadija. Kviečiu sveikatos viceministrę J. Zinkevičiūtę. Prašau.
J. ZINKEVIČIŪTĖ. Labas vakaras, gerbiamieji kolegos. Leiskite pristatyti jums Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII-1679 2, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
Projektas buvo parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2012 m. gruodžio 31 d. valstybinio audito ataskaitoje Sveikatos apsaugos ministerijai pateiktą rekomendaciją. Remiantis ja, šiuo įstatymo projektu Biomedicininių tyrimų etikos įstatyme siūloma panaikinti nuostatą dėl savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių sutikimų ir nustatyti, kad rašytinį asmens sutikimą atlikti biometrinių tyrimų… tyrimą duoda tik vaiko atstovai pagal įstatymą. Tai leistų sumažinti administracinę naštą tyrėjams.
Antra, nustatyti vaiko informavimo apie biomedicininį tyrimą ir vaiko nuomonės dėl dalyvavimo tokiame tyrime išklausymo reikalavimą ir įpareigoti tyrėjus atsižvelgti į vaiko, galinčio suprasti jam pateiktą informaciją, norą nedalyvauti arba nebedalyvauti biometriniame tyrime, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Toks vaiko sutikimo davimo modelis atitinka 2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas, Europos Komisijos 2008 m. rekomendacijas ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.164 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Trečia, numatyti reikalavimą pagrindiniam tyrėjui ar jo įgaliotam tyrėjui informuoti apie klinikinio vaistinio preparato tyrime, tai yra didesnio intervenciškumo tyrime nei kiti biomedicininiai tyrimai, dalyvaujantį vaiką vaiko gyvenamosios vietos savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrių. Ši nuostata padėtų užtikrinti geresnę tokiuose tyrimuose dalyvaujančių vaikų priežiūrą ir interesų apsaugą.
Terminą „nepilnametis“ pakeisti terminu „vaikas“ ir nustatyti, kad „vaiko“ sąvoka suprantama taip, kaip yra apibrėžta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, nes pagal šiuo metu galiojantį Biomedicininių tyrimų etikos įstatymą net ir emancipuotas ar susituokęs ir veiksniu tapęs nepilnametis, kurio branda jau įvertinta teismo, negalėtų be tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą sutikimo dalyvauti biomedicininiuose tyrimuose.
Siekiant užtikrinti, kad praktikoje būtų griežtai vadovaujamasi geriausių vaiko interesų principu, formuotųsi vienoda vaikų dalyvavimo biomedicininiuose tyrimuose praktika, įstatymo projekte numatyta, kad sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu turi būti numatyta viena bendra vaiko dalyvavimo biomedicininiuose tyrimuose tvarka.
Atkreipiu jūsų dėmesį, kad yra gautos Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos, į jas mes atsižvelgėme. Aš manau, jūs visi turite. Negaišdama laiko galiu tik pakomentuoti, kad į pirmą pastabą, kad projekto 3 straipsniu keičiamoje 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog jeigu tiriamasis yra vaikas, rašytinį asmens sutikimą atlikti biomedicininį tyrimą duoda vaiko atstovai pagal įstatymą, tačiau kitoje tos pačios dalies nuostatoje nurodoma, kad tyrėjas atsižvelgia į vaiko, galinčio suprasti jam pateiktą informaciją, norą nedalyvauti arba nebedalyvauti biomedicininiame tyrime, jeigu tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Vertinant siūlomą reglamentavimą, visų pirma reikėtų suderinti minėtas nuostatas tarpusavyje.
Taigi toliau necituodama aš pasakau taip, kad, Sveikatos apsaugos ministerijos nuomone, minėtos nuostatos yra suderintos tarpusavyje. Tėvų sutikimas dėl vaiko dalyvavimo tyrime būtinas visais atvejais. Tačiau net ir nesant tėvų sutikimo, tyrėjas, įtraukdamas vaiką į tyrimą, turi atsižvelgti į vaiko, galinčio suprasti jam pateiktą informaciją, norą nebedalyvauti arba nedalyvauti biomedicininiuose tyrimuose ir vaiko tyrimo neįtraukti arba vaiko dalyvavimą tyrime nutraukti. Atkreipčiau jūsų dėmesį, tai atitinka šiuo metu galiojančią 2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, o nuo 2016 m. – įsigaliosiantį Klinikinių tyrimų reglamentą, į kurį bus perkeltos analogiškos direktyvos nuostatos.
Antra, tokios formuluotės kaip „vaiko pagal amžių ir gebėjimą suprasti“ arba „vaiko galėjimas suprasti jam pateiktą informaciją“ savo turiniu yra svarbaus subjektyvaus vertinimo pobūdžio, todėl jų netinkamas ir nevienodas taikymas gali sukelti praktinių problemų.
Norėdama pakomentuoti šitą formuluotę ir atsakyti, Sveikatos apsaugos ministerija norėtų atkreipti dėmesį, kad siūloma formuluotė atitinka šiuo metu galiojančioje 2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje reglamentuojamų klinikinių tyrimų vykdymą Europos Sąjungoje. Šios direktyvos 4 straipsnio a) punkte yra nurodyta, kad visais atvejais privalo būti gautas vaiko atstovo sutikimas, o šio straipsnio c) punkte nurodoma, kad su aiškiu nepilnamečio, kuris gali susidaryti nuomonę ir, įvertinęs šią situaciją, atsisakyti dalyvauti arba bet kuriuo metu nutraukti klinikinį tyrimą, noru yra susipažinęs tyrėjas. Nuo 2016 m. įsigaliosiančiame Klinikinių tyrimų reglamente, į kurį perkeltos analogiškos direktyvos nuostatos, bus viskas suderinta.
Ir trečia, atkreipiame dėmesį, tai yra Seimo Teisės departamentas, kad nors aiškinamajame rašte nurodoma, kad vienas iš projekto tikslų – nustatyti, kad emancipuotas ar susituokęs, ar veiksniu tapęs nepilnametis gali be tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą sutikimo dalyvauti biomedicininiuose tyrime, projekte tai nereglamentuojama.
Sveikatos apsaugos ministerijos nuomone, terminą „nepilnametis“ pakeitus į terminą „vaikas“ ir nustačius, kad „vaiko“ sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, emancipuotas ar susituokęs ir veiksniu tapęs nepilnametis, kurio branda jau įvertinta teismo, galėtų be tėvų ar kitų įstatyminių atstovų sutikimo dalyvauti biomedicininiuose tyrimuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, ilgai, bet užtat išsamiai, gal bus mažiau klausimų ir mažiau pasiteiravimų. Pirmasis klausia A. Matulas, ruošiasi M. Zasčiurinskas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, išties aš buvau pirmininku, kada mes svarstėme ir priiminėjome šitą įstatymą. Buvo tokia nuostata, kad jeigu šeima, tarkim, asociali ir gali dėl kažkokio intereso vaikui daryti įtaką dėl klinikinių tyrimų, įvedėme nuostatą, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius vis dėlto turi duoti leidimą tokiu atveju, jeigu vaikas nevisiškai supranta arba tėvų veikiamas dėl kažkokių interesų. Dabar jūs lyg ir supaprastinate šituos dalykus. Vis dėlto kaip jūs manote, nebus piktnaudžiavimų tokiais atvejais?
J. ZINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis kolega, piktnaudžiavimo atvejų gali pasitaikyti, bet įstatymas apibrėžia tam tikrą tvarką, ir, aš manau, laikantis ir atsižvelgiant, visada tie žmonės, kurie įtraukia vaiką į tyrimą arba pagal aplinkybes, jeigu vaikui reikia to tyrimo, kaip sako, efekto… Jeigu tyrimas atliekamas tam, kad vaiko būklė pagerėtų ar kažką, kiekvienas mes turime vadovautis įstatymu ir laikytis tos tvarkos. Aš nemanau, kad, apibrėžus ir suderinus visas šitas tvarkas, galėtų būti piktnaudžiaujama, juo labiau kad tai susiję su vaiku. Aš manyčiau, kad nebus piktnaudžiaujama todėl, kad įstatymas to neleis daryti.
PIRMININKAS. M. Zasčiurinskas klausia ir ruošiasi Seimo narys R. J. Dagys.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji kolege Jadvyga, tikrai aš užjaučiu, kad jums reikia atlikti tokią pareigą ir stovėti šioje tribūnoje, ir pateikti tokią įstatymo pataisą. Aš suprantu, kad Europa pasakė – yra šventa. Suprantu, kad vaikų rinkoje, prekybos vaikais rinkoje, vaikų trūksta, nes kelios šalys sugriežtino požiūrį į vaiką. Ir dabar tam tikros lobistinės organizacijos įvairiais būdais siekia padidinti tą rinką, kad į klinikinių vaistinių preparatų tyrimą būtų galima lengviau ir laisviau pritraukti vaikus. Mano klausimas yra toks… Nes visos šitos pataisos yra nukreiptos tik viena linkme, kaip kolega A. Matulas sakė, tai yra padaryti, kad kuo daugiau ateitų vaikų į tą rinką. Na, čia tiek to. Mano klausimas yra toks: sakykite, kas yra lobistai šito įstatymo pataisos?
J. ZINKEVIČIŪTĖ. Gerbiamasis kolega Mečy, aš tokiais dalykais nesidomiu, stoviu prieš jus, kuruoju šituos vaikų klausimus ir atsakingai visai auditorijai, gaila, kad ji tokia negausi, galiu pasakyti: aš lobistais nesidomiu. Jeigu jūs žinote lobistus, įvardinkite, tada galėsime diskutuoti. Čia ne lobistinis klausimas. Aš galiu pasakyti, kad dalyvavau Bioetikos komitete, kai buvo kalbama. Mes gauname labai daug laiškų, galiu pasakyti, kad asmeniškai gaunu daug skambučių, kur iš tikrųjų prašoma, kartais tėvai patys sužino, kad yra vaistinis preparatas, bet jis yra aprobuojamas, t. y. vaistinis preparatas, kuris yra neįteisintas, bet tėvai kažkokiu būdu patys susiranda, randa landas, randa, kur nueiti, ir prašo patys. Todėl aš nemanau, kad už šito įstatymo stovi lobistų grupė, bent aš negaliu jums tikrai pasakyti. Aš tikrai nestumiu jokių lobistų ir galiu prisiekti pati savo sveikata. Taigi jūs galite manyti, kad yra lobistai, jeigu juos žinote konkrečius, parašykite man, mes tada žiūrėsime, kad iš tikrųjų tai yra lobistinis įstatymas.
PIRMININKAS. Klausia R. J. Dagys. Ruošiasi V. M. Čigriejienė.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš gal nebūsiu toks griežtas kaip Mečislovas, bet manau panašiai. Ir klausimas yra irgi susijęs, kaip ir A. Matulas klausė. Europos Komisijos direktyvos numato būtiniausius reikalavimus visoms valstybėms. Jeigu mes norime sustiprinti tam tikrą apsaugą ir panašiai, mes galime elgtis taip, kaip mums tinka, tai yra bendroji nuostata. Dabar vienas variantas buvo paminėtas, kai asociali šeima pati nelabai supranta, kas ten daroma, ji gali vaiką duoti prižiūrėti ir daryti eksperimentus. Kitas dalykas, patys tėvai, neturėdami specialisto konsultacijos, puikiai žinote, taigi nežino, kokius tyrimus duoda. Kaip biochemikė, jūs turėtumėte žinoti, kad galima prikabinti kokių nori makaronų. Specialistas ir buvo įvestas tam, kad jis būtų kaip tas tarpininkas ir paaiškintų, papildomas saugiklis. Kam tą papildomą saugiklį išmušinėti? Ar tai yra blogai?
J. ZINKEVIČIŪTĖ. Tobulumui ir pataisoms ribų nėra. Kiekvieną kartą susidūrę tie tyrėjai su konkrečiais atvejais, ko gero, įžvelgia, kad yra pataisų, kurios neleis piktnaudžiauti įstatymu. Ir aš manau, kad visiškai logiška, kad čia yra nurodoma, kas tą turi daryti, kaip tą turi daryti, jeigu vaikas neveiksnus, kokios tarnybos. Nes dabar mes susiduriame su labai daug atvejų. Pasakysiu jums, kaip iš vaikų globos namų sako: reikia būtinai lydėti vaiką į teismą, ir ne visada jį galima (…) teismo procedūros… ir panašiai. Mes nepaprastinam ir nelengva ranka leidžiame, kaip jūs galvojate, atlikti su vaikais biomedicininius tyrimus, gink Dieve. Šitos visos nuostatos įdėtos tam, kad palengvintų tiems, kurie norėtų, be abejonės, norėtų apeiti įstatymą, nekreipti dėmesio į vaiko norą, jeigu vaikas veiksnus. Jeigu neveiksnus, tam yra institucijos, kurios, be abejonės, atsakys atveždamos vaiką, ar tam vaikui bus atliekami vienoki ar kitokie tyrimai.
Aš sakau, jūs reaguokite pozityviai. Per klinikinius tyrimus, kuriuos mes analizavome ir tyrėme, iš tikrųjų Lietuva padarė didelį žingsnį, kad klinikiniai tyrimai būtų priimti, ir mes jį turėsime kaip pagrindą, nes, kiek aš žinau, ir gerbiamasis Rimas, ir aš, mes dirbome toje srityje, sakykim, ne, bet kas yra praktika ir ta praktika reikalinga tam, kad ji į gyvenimą eitų teikiant tokį įstatymą ir atitinkamai jį traktuojant… Aš nelabai suprantu, kodėl jums kyla tokių abejonių, kad čia kažkas dar kažkur paslėpta? Aš bent tokių abejonių neturiu ir tikrai galiu pasakyti: aš jokiu lobizmu neužsiimu ir neproteguoju tikrai nešvarių įstatymų.
PIRMININKAS. Aš prašyčiau atsakinėti trumpiau, turiningiau ir be jokių asmeniškumų ir be paslėptų prasmių, tai yra Lietuvos Respublikos Seimo plenarinių posėdžių salė. V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamoji kolege, vis dėlto biomedicininius klinikinius tyrimus, kada naudojami vaistiniai preparatai, yra labai didelė rizika atlikti suaugusiems. Neseniai nuskambėjusi Panevėžio gydytojų byla, atliekant biomedicininius klinikinius tyrimus, ką parodė? Ketverius metus tyrė. Suprantate, vaikui dabar. Na, aš nežinau, koks tėvas gali ryžtis tam. Ką tai reiškia, vaikas, galintis suprasti ir negalintis suprasti? Aš tik klausiu, kas atsakys už komplikacijas? Yra didžiulė rizika, kada visi vaikai alergiški. Tai kaip čia naudosite, ar jūs turėsite tą?.. Bet turės atsakyti gydytojas. Kas ryšis tam? Kaip jums atrodo?
J. ZINKEVIČIŪTĖ. Aš manyčiau, kad atsakys tie, kurie pirmiausia teikia preparatą. Jeigu jūs abejojate, kad bus teikiami preparatai, o vaikai, aš atsiprašau už pasakymą, bus naudojami kaip eksperimentiniai, nesakysiu, kas, ir tai bus naudojama abejotinos kilmės preparatai… Yra Farmacijos departamentas, kuris atsako už vaistų kokybę, už tuos preparatus. Sakau, aš net… Nežinau, man tokių minčių nekilo. Kas gali atsakyti, jei… Būna visokių atvejų, be abejonės, mes niekas nesame apdrausti ir suaugę, kai yra panaudojamas preparatas, bet tam yra institucijos, ir aš manau, atsakingai žiūrint į klausimą ir to paties vaiko dalyvavimą, ir to paties tyrėjo dalyvavimą, be abejonės, tai yra derinami dalykai, tai yra dokumentai, kuriuos pasirašys ir teikiančios pusės, ir atstovaujančios pusės, ir pagal įstatymą galės atsakyti. Aš nemanau, kad čia kels abejonių to biomedicininio tyrimo skaidrumas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Prašau sugrįžti į savo vietą.
J. ZINKEVIČIŪTĖ. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė prieš – R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš nesu šalininkas visų tų specialiųjų vaiko teisių tarnybų perteklinio kišimosi, bet šis atvejis, man atrodo, yra iš tikrųjų vertas tokio tarpininkavimo. Nes mokslas taip smarkiai vystosi, kad tie tyrimai atliekami tokiais plačiais mastais, kad tikrai bet kuris, kad ir sąžiningai norintis viską suspėti tėvas, negalės visko sukontroliuoti, visko sužinoti, kas iš tikrųjų vyksta, ir nežinos, koks pavojus kyla to vaiko sveikatai. Vis tiek turi būti tam tikras specialisto tarpininkavimas, pasižiūrėti, kad nebūtų tam tikro piktnaudžiavimo ar galimos kokios nors apgavystės. Kalbame apie vaikus – apie žmones, kurie dar nepriima dėl savęs sprendimų, už juos turi priimti kiti. Tai ne todėl, kad būtinai ten kas nors daro nusikaltimą. Iš nežinojimo. Daug dalykų kyla iš nežinojimo. Mokslas irgi klysta. Kitados Europa nesiprausė, visas elitas nesiprausė ne todėl, kad jie buvo kokie nors atsilikę, o todėl, kad to meto gydytojai buvo visiems išaiškinę, kad praustis yra žalinga, ir visi dvarai nesiprausė. Visaip buvo mūsų istorijoje. Todėl papildomas tarpininkavimas ir saugiklis šalia vaikų, man atrodo, tikrai būtinas. Europos Sąjunga apibrėžia bendruosius reikalavimus. Papildomi saugikliai tikrai neturėtų kam nors kenkti. Todėl aš susilaikyčiau dėl šito įstatymo. Manau, kad mes truputį perlenkėme lazdą ir reikėtų būti kur kas atsargesniems.
PIRMININKAS. Nuomonė už – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Lietuvos pirmininkavimo ES metu buvo priimta Klinikinių tyrimų direktyva. Ji įsigalios 2016 m. ir jos nuostatas, matyt, vienaip ar kitaip reikės perkelti į Lietuvos teisės aktus. Aišku, keista, kad, pavyzdžiui, šiandien mes priėmėme vieną Medicininių tyrimų įstatymo pataisėlę, dabar teikiama kito straipsnio pataisėlė. Matyt, tai reikėtų daryti kompleksiškai. Peržiūrėti tiksliai direktyvą, surašyti, nes daug ką reikės keisti, bet kadangi siūloma pataisoje daugiau reaguoti į vaiko nuomonę, atsiklausti vaiko, tai yra gerai. Jeigu prie viso šito, kas dabar yra įstatyme, bus dar daugiau atsiklausiama vaiko, bus labai gerai, bet, manau, išeliminuoti vaiko teisių tarnybų skyrių nereikėtų, nes, kaip Rimas ir sakė, ir mes visi čia klausėme, kad gali atsirasti atvejų, kai tėvai, ypač iš asocialių šeimų, bus kaip nors suinteresuoti, materialiai ar kaip, jie įtikins vaiką ir neprieštaraus, kad tas klinikinis tyrimas būtų atliktas.
Aš manyčiau, kolegos, kad galime pritarti po pateikimo. Aš jau esu parengęs tokią įstatymo pataisą, kad vaiko teisių tarnybos atsiklausti reikės, o jeigu bus papildyta vaiko nuomone, tai irgi yra gerai. Aš beveik garantuoju, kad Sveikatos reikalų komitetas pateiks svarstyti gerokai pataisytą įstatymo projektą, kuriam, matyt, ir bus galima pritarti. Rizikuoju ir po pateikimo siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Kolegos, nuomonės išklausytos. Pasiruoškite balsuoti. Kas pritariate tam tikram įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote. Vyksta balsavimas.
Balsavo 36. Už – 24, prieš – 1, susilaikė 1. Pritarta. Atsiprašau, susilaikė 11. Pritarta. Pagrindiniu siūloma skirti Sveikatos reikalų komitetą. Galime pritarti? (Balsai salėje) Papildomu – Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Prašau, M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, pagal Statutą vaikų apsauga ir visi klausimai, susiję su vaikais, priklauso Socialinių reikalų ir darbo komitetui, o čia pagrindinis dalykas yra toks, kad mažinama vaiko teisių apsauga. Todėl aš siūlau ir prašau, kad pagrindiniu komitetu būtų patvirtintas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar tai yra frakcijos nuomonė? (Balsai salėje) Ne. Prašau. R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Aš manyčiau, kad iš tikrųjų gerbiamasis Mečislovas gal nevisiškai supranta, ką mes svarstome. Šitas klausimas buvo svarstytas Vaiko gerovės parlamentinėje grupėje, buvo prašyta išsamios informacijos. Iš tikrųjų šitą reikalą reikia sutvarkyti. Be abejo, pagrindinis turėtų būti Sveikatos reikalų komitetas, o papildomas, kadangi kalbama apie žmogaus – vaiko teises, galėtų būti Žmogaus teisių komitetas.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Kolegos, pasiruoškite balsuoti. Kas pritariate, kad pagrindiniu būtų Sveikatos reikalų komitetas, balsuojate už, kas pritariate, kad pagrindiniu būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, balsuojate prieš. Už – sveikata, prieš – socialiniai reikalai ir darbo. (Balsai salėje) Mielieji kolegos, savo ginčą spręskite balsuodami, o ne balsu.
Kolegos, už – 26, prieš – 10. Pagrindiniu skiriamas Sveikatos reikalų komitetas, papildomu – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. (Balsai salėje) Ir dar siūlote papildomu Žmogaus teisių komitetą. Galime pritarti? (Balsai salėje) Gerai. Žmogaus teisių komitetas taip pat yra papildomas.
Pastabos iš A. Matulo pusės. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš dabar galėčiau padaryti pastabą jums, nes aš norėjau kalbėti dėl balsavimo, bet kadangi jūs mus jau paliekate, mes būsime geranoriški ir palinkėsime jums sėkmės.
Kolegos, išties Biomedicininių tyrimų įstatymas yra prigimtinė Sveikatos reikalų komiteto, Sveikatos ministerijos kuruojama sritis. Aš tiktai dar kartą sakau ir užtikrinu, esame labai protingi žmonės komitete, tikrai bandysime pateikti svarstyti projektą su didelėm garantijom ir jūs po svarstymo nutarsite, ar pritarti, ar ne, bet pasirinkimas pagrindiniu komitetu skirti Sveikatos reikalų komitetas ir du papildomus yra labai geras.
PIRMININKAS. Kolegos, aš tiktai konstatuoju: nebūtų kalbėjęs A. Matulas, nebūtų prie mikrofono priėjęs M. Zasčiurinskas. Gal jūs galėtumėte nutolti nuo… (Balsai salėje) Ką? Jau 19.00 val., kolega. Mes tuoj futbolą per jus pralošime. (Balsai salėje) Prašau. M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, 30 sekundžių nieko neduos. Aš nesiginčiju, kad biomedicininiai reikalai yra Sveikatos reikalų komiteto klausimas, bet teikiamas klausimas nėra biomedicininiai tyrimai, o vaiko teisių apsauga. Yra visai kitas objektas. Todėl aš ir siūliau, kad pagrindiniu komitetu turėtų būti Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ačiū.
PIRMININKAS. Visiems viskas aišku. Kolegos, baigėme svarstyti šį klausimą.
18.56 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. XII-787 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-1965 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Pradedame rezervinius. Pirmasis rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. XII-787 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas, registracijos Nr. XIIP-1965. Mus nori nustebinti ir eina į tribūną A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Atsiprašau kolegų, kad tenka taip ilgai dirbti. Noriu pristatyti klausimą ir paprašyti jūsų palaikymo, kad jį įtrauktumėte. Klausimas realiai yra susijęs su Kelių priežiūros įstatymo pakeitimais, kurie buvo padaryti pernai gruodžio 17 d. ir šiemet gegužės 15 d. Šis projektas išspręstų ir užtikrintų teisinį aiškumą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, niekas nenori jūsų paklausti. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Dėkojame. Svarstymo stadija. Ar galime svarstymo stadijoje bendru sutarimu pritarti? Dėkoju.
Pasiruoškite balsuoti. Kas už tai, kad pritartume tam tikro Seimo nutarimo projektui, registracijos Nr. XIIP-1965? Kas už, balsuojate už, kas prieš, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote. Kolegos, vyksta balsavimas.
Šio nutarimo priėmimas
Mielieji kolegos, balsavo 35 Seimo nariai. Už – 35, nei prieš, nei susilaikiusių nėra. Sveikinu kolegą. (Gongas)
18.58 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-696 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1831 (pateikimas)
Jums atviras kelias pateikti atitinkamą Seimo projektą – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-696 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1831. Prašau, kolega.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū kolegoms už supratimą. Aš jūsų ilgai nekankinsiu ir aiškinamojo rašto neskaitysiu, aš jums pasakysiu, kokia yra problema. Praeitų metų gruodžio 17 d. Seimas patvirtino Kelių priežiūros įstatymo pataisas ir papildė 10 straipsnio 4 dalį pereinamuoju laikotarpiu, kad 2014 m. iš Kelių priežiūros programos savivaldybių keliams būtų skirta 25 %, o nuo 2015 m. – 30 %. Lygiai taip pat šioje pavasario sesijoje mes tą pačią Kelių programą svarstėme, mūsų Susisiekimo ministerijos pataisas. Susisiekimo ministerija keitė straipsnių numeraciją ir tie visi pasiūlymai, kurie dabar yra patvirtinti mūsų gegužės 15 d. balsavimu ir įsigaliojo nuo lapkričio 1 d., yra dėl 9 straipsnio ir jie yra numatyti. Dabar yra ir 9 straipsnyje, ir 10 straipsnyje. Šiuo įstatymo projektu ir siūlome išbraukti 10 straipsnio 4 dalį, nes 10 straipsnyje dabartinės galiojančio įstatymo redakcijos yra tik du punktai. O 30 % nuo 2015 m. taip ir liks.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Man tada neaišku, kam mes tą pakeitimą darome, jeigu tai yra tik dviejuose straipsniuose, viena perteklinė nuostata netrukdo įgyvendinti įstatymą. Gal čia kas nors kito yra, nes šiaip galėtų veikti. Sviestas sviestuotas, bet visi supranta. Kam tuomet vargti ir priiminėti tą įstatymą?
A. PALIONIS (LSDPF). Seimo Teisės departamentas priėmimo metu gegužės 15 d. pamatė šitą kazusą, kad lieka mūsų prieš tai priimti šio įstatymo pakeitimai, kurie įsigalios tik 2015 m. sausio 1 d., o mes gegužės 15 d. priėmėme įstatymą, kuris įsigalios šių metų lapkričio 1 d. Lapkričio 1 d. būtų tik 9 straipsnio 4 dalyje, o nuo 2015 m. sausio 1 d. atsirastų dar ir 10 straipsnio 4 dalyje. (Balsai salėje) Taip.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūs atsakėte į visus klausimus. Norinčių kalbėti už, prieš nematau. Ar galime, kolegos, bendru sutarimu pritarti šioms pataisoms? (Balsai salėje) Dėkoju už jūsų supratimą. Pagrindiniu siūloma skirti Biudžeto ir finansų komitetą, papildomu – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Pritariate? (Balsai salėje) Dėkoju. Prašau, kolega J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš siūlyčiau vis dėlto Ekonomikos komitetą skirti pagrindiniu, tai yra kelių priežiūros reikalai. Tuo labiau Biudžeto ir finansų komitetas vieną sykį formalumų nesutvarkė, pripainiojo, tai bus logiškiau, kad kitas komitetas, objektyviau. Ne papildomu, o pagrindiniu, nes per daug į Biudžeto ir finansų komitetą mes viską dedame. Čia yra Kelių programos reglamentavimas ir autoriui bus sveikiau pasitikrinti kitame komitete.
PIRMININKAS. Mielai. Kolegos, aš matau, kad ginčas yra neišvengiamas. Čia mokestiniai reikalai, lyg ir būtų Biudžeto ir finansų komiteto reikalai. Jeigu mes turime skirtingas nuomones, prašau apsispręsti balsuojant. Kas už Biudžeto ir finansų komitetą, balsuojate už, už Ekonomikos komitetą – prieš. Alternatyvus balsavimas. Už – Biudžeto ir finansų komitetas, prieš – Ekonomikos komitetas.
Balsavo 36: už – 25, prieš – 11. Biudžeto ir finansų komitetas yra pagrindinis. Tuomet papildomi galėtų būti Ekonomikos ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai, jeigu tik Ekonomikos komitetas norėtų tokio pavedimo. Dėkoju. Pritarta. Siūloma svarstyti IV (pavasario) sesijoje.
Tuo klausimo svarstymas yra baigiamas.
19.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2016 metų paskelbimo Prezidento Kazio Griniaus atminimo metais“ projektas Nr. XIIP-630 (pateikimas)
R-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2016 metų paskelbimo Prezidento Kazio Griniaus atminimo metais“ projektas Nr. XIIP-630. Pateikimo stadija. Kviečiu R. Baškienę. Prašau, kolege.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji, ištvermingieji kolegos, iš tikrųjų siūlomas labai trumpas ir aiškus Seimo nutarimas, kad 2016 m. būtų paskelbti Prezidento K. Griniaus atminimo metais. Gruodžio 17 d. Prezidentui, Steigiamojo Seimo komiteto, rengusio Lietuvos Respublikos Konstituciją, pirmininkui, šeštajam Lietuvos premjerui, gydytojui, publicistui K. Griniui – 150 metų, garbinga sukaktis. Todėl mes kartu su A. Mitrulevičiumi… o šitas kraštas (Marijampolės kraštas) iš tikrųjų K. Griniui buvo labai svarbus jaunystėje, o dabar šiam kraštui, kaip ir visai Lietuvai, svarbus jo atminimas.
Aišku, būtų galima iš istorinių šaltinių pateikti labai daug informacijos apie šį iškilų asmenį kaip politiką, visuomenės, kultūros veikėją, gydytoją, švietėją, knygnešį, publicistą. Atitinkamai paminėti, kad jis, kaip teigia istoriniai šaltiniai, buvo Lietuvos parlamentarizmo suklestėjimo simbolis, spaudos draudimo metais laikėsi požiūrio, kad lietuviams reikia aktyviai reikšti norą legalizuoti spaudą, pasisakė už stiprią savivaldą, yra padėjęs sveikatos apsaugos sistemos pamatus, yra daug kitų jo nuopelnų.
Noriu priminti vieną Lietuvos Respublikos Prezidento V. Adamkaus pasakymą. Jis yra teigęs, kad K. Grinius formavo jo, kaip asmens, gyvenimo vertybių, laisvės ir demokratijos supratimą. Todėl siūloma mūsų Vyriausybei pasirengti ir visiems kartu paminėti šią iškilią asmenybę 2016 metais.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegei, jūsų nori paklausti du Seimo nariai. M. Zasčiurinskas – pirmasis.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Iš tikrųjų, kolege, taip trumpai pristatėte, mes visi laukėm, laukėm. Sakykite, kiekvieni metai yra vis kieno nors metai.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Taip.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ar jums neatrodo, kad mes jau nuvalkiojome tuos metus paskelbdami kieno nors metais? Pavyzdžiui, ir dabar, na, ką tai duoda Lietuvos žmogui? Ar tai yra nenuvalkiota tradicija, pageidavimų koncertas? Juk mes tuos metus galime paskelbti dar dešimties žmonių, vertų šito, metais. Pasakykite savo nuomonę.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Mūsų nuomonės iš esmės skiriasi. Manau, kad šitas žmogus, apie kurį šiandien kalbame, iš tikrųjų yra ta asmenybė, kurios istorinė atmintis… Mūsų jaunajai kartai labai svarbu prisiminti tokius žmones, to krašto žmonėms, kur jis yra gimęs, labai svarbi šita asmenybė. Iš principo manau, kad metų paskelbimas vienokiais ar kitokiais vardais yra tikrai pagrįstas tam tikrais argumentais. Jeigu jums istorinė atmintis nėra svarbu, manau, daugeliui mūsų tai yra svarbi. (Balsai salėje) Ką tai duoda? Tai duoda žinojimą, ypač jaunajai kartai.
PIRMININKAS. V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerbiamoji kolege, iš tikrųjų aš asmeniškai gerai žinau Prezidento K. Griniaus biografiją. Tačiau tokių žmonių, aš nenoriu kartoti, ką sakė gerbiamasis Mečislovas, jeigu imsime signatarus, visi maždaug vienodo lygio ir pagal talentą, ir pagal visuomeninę veiklą. Faktiškai kiti liks nuskriausti.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Kai bus jų sukaktis, manau, mes atsiminsime kiekvieną, ypač buvusį Lietuvos Respublikos Prezidentą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Jūs labai lakoniškai, trumpai ir aiškiai pateikėte savo nutarimo projektą. Nuomonė už, nuomonė prieš. Ačiū, nematau užsirašiusių ir norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Ačiū. Jūs norite balsuoti? Jūsų užsispyrimas gali būti lemiamas. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš, kas turite kitą nuomonę, susilaikote.
Mielieji kolegos, balsavo 35 Seimo nariai: už – 29, prieš – 1, susilaikė 5. Nutarimo projektui pritarta. Siūloma, kad pagrindinis būtų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Galime pritarti? Kito komiteto kaip ir nereikia. Svarstymą baigėme. Šiuo klausimu pastabų norėtų pasakyti K. Masiulis. Prašau, kolega.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Norėjau balsuoti už, atsiprašau.
PIRMININKAS. Jums šiandien nesiseka. Ką gi, matau, nori kalbėti V. A. Matulevičius. Prašom, kolega.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ačiū. Man norėtųsi pasakyti kelis žodžius prieš, jeigu dabar bus išvada dėl mano projekto, taip aš suprantu, teisingai? Praėjusį ketvirtadienį kolegos S. Šedbaro siūlymu, kadangi Seimo salėje beveik nebuvo narių, buvo pritarta tam, kad būtų perkelta į kitą posėdį, kadangi labai svarbūs projektai ir, jo teigimu, galbūt pavyktų atremti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą arba labiau įsigilinti. O paradoksas – liko dar mažiau žmonių. Tai gal pabandykime perkelti į dar kitą posėdį ir ankstesniu laiku paprašyti, kad įtrauktų, nes… už projektą ne dėl to, kad mano, ir plius futbolas.
PIRMININKAS. Kolega, reikėjo pradėti nuo antrojo, o po to papildyti pirmuoju jūsų argumentu. Jūs visiškai esate teisus, kolega, mums reikia 71 Seimo nario, kad mes galėtume spręsti. Aš tiesiog darau pastabą, gal Sekretoriatas įvertins jūsų pasisakymą ir šio klausimo svarbą atidėsime per vieną savaitę, ir pasistengsime, kad pasiektų darbotvarkę šis klausimas, būdamas pirmojoje darbotvarkės dalyje. Jūs esate visiškai dėl to teisus.
19.09 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl baudžiamosios atsakomybės už seksualinių paslaugų pirkimą“ projektas Nr. XIIP-1963 (pateikimas)
Kolegos, rezervinis 7 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl baudžiamosios atsakomybės už seksualinių paslaugų pirkimą“ projektas Nr. XIIP-1963. Pateikimas numatytas, svarstymas ir net priėmimas. Pranešėja – V. V. Margevičienė. Prašom, kolege.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Mielieji kolegos, aš suprantu, kad labai pavargote, aš suprantu, kad jūsų nedaug, bet labai prašau, esame lietuviai, drąsi ir ambicinga tauta, drąsios ir ambicingos tautos parlamentui ir teikiu šią rezoliuciją, dėl kurios prašau jūsų apsisprendimo. Noriu pasakyti, kad tai yra labai svarbu, nes 2013 m. Eurostatas parengė pirmąją ataskaitą apie prekybą žmonėmis ir prostituciją ir nustatė, kad tai yra antras pagal blogį, dydį toks reiškinys, kuris net pranoksta narkotikų prekybą. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento rezoliucijoje yra sakoma, kad šalyse arba šalyje, kurioje yra palaikomas seksualinių paslaugų pirkimas, prostitucija ir prekyba žmonėmis seksualinio išnaudojimo nusikalstamos veiklos organizavimo tikslais, kur yra pažeidžiamos žmogaus teisės, didėja nusikalstamumas ir socialinė atskirtis. Dar ir todėl, kad į prostituciją įtraukiami asmenys vis jaunėja, didelė jų dalis yra nepilnamečiai, taip pat asmenys su protine negalia. Dalis iš jų yra priklausomi nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei alkoholio, kad jų mirtingumas yra didesnis nei vidutinio gyventojo. Todėl labai prašau jūsų šiandien palaikyti šią rezoliuciją, nes tai yra iš tikrųjų nepaprastai svarbu, nes taip yra pažeidžiamos pačių silpniausių visuomenės narių – paauglių ir moterų – teisės, dėl to, kad Airija mums padeda, mums padeda Jungtinės Tautos, taip pat Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada, dėl to, kad federalinis prokuroras organizavo ne vienus mokymus. Ir dar jums noriu pasakyti, taip, Lietuvoje ir šiandien veikia ir Baudžiamasis kodeksas, ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Noriu pasakyti, kad 2010 m. už prostituciją Lietuvoje buvo nuteistos 346 moterys, 6 nepilnametės, bet tik 17 klientų, 2011 m. – 415 asmenų, 7 nepilnamečiai ir tik 11 klientų. Kiekvienais metais vis didėja tų nelaimingų moterų ir merginų skaičius, jas teisia, bet neteisia pirkėjų. Mes turime vieną sykį apsispręsti, nes tai yra labai svarbu, kokiu keliu eisime toliau, mūsų valstybė. Ačiū. Laukiu klausimų drąsios tautos.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti trys šiuo metu esantys salėje Seimo nariai. Pirmasis M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Iš tiesų aš pritariu šitai rezoliucijai iš esmės, iš tiesų tai yra…
PIRMININKAS. Mečislovai, be blogų kėslų.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Iš tiesų tai yra didelė problema ir iš tiesų tai yra toks kapitalizmo veidas, kuris su kiekvienais metais didėja ir baisėja. Iš tiesų tai yra problema, kuri ateina iš Vakarų, tai patvirtinta įvairiose konferencijose ir panašiai. Bet mano klausimas yra toks. Gerbiamoji kolege, prašom pasakyti, toks svarbus klausimas, tuo labiau įvertinant, kad ten yra įpareigojimai Vyriausybei, kodėl jūs siūlote šiandien ypatingos skubos tvarka padaryti pateikimą, svarstymą ir priėmimą? Juk negalima per vieną minutę tokių klausimų priimti, ypač, kartoju, kai yra įpareigojimų Vyriausybei. Ačiū.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis mano kolega, aš jums pritariu, aš iš tikrųjų kreipiausi raštu į Seimo Pirmininkę labai prašydama, kad ta rezoliucija būtų įtraukta, nes Seime vyko labai svarbus forumas, mes turėjome labai daug svečių iš įvairių Europos Sąjungos valstybių. Deja, tai nebuvo išgirsta. Dabar aš džiaugiuosi, kad vyksta Seimo plenarinio posėdžio transliacija, ir tie žmonės, kurie padėjo man tai parengti, girdi. O kad mūsų nėra ir kad klausimas ne laiku, tai čia ne man klausimas.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, iš tikrųjų beveik viskam, kas parašyta rezoliucijoje, aš galėčiau pritarti, išskyrus vieną punktą. Paminėsiu, kad pritariu, jog jūs siūlote baudžiamąją atsakomybę seksualinių paslaugų pirkėjams, bet kartu siūlote net panaikinti tik administracinę atsakomybę tų paslaugų pardavėjams. Manau, kad čia yra tikrai toks siūlymo disbalansas. Pakanka to, kad čia bus tik administracinė atsakomybė, o ten baudžiamoji. Todėl aš frakcijos vardu prašysiu pertraukos iki kito posėdžio, kad būtų galima įregistruoti pataisas.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Tiesiog, žinote, gerai, kad stoviu ir esu įsitvėrusi į tribūną. Ačiū, Jurgi, tai yra nepaprastai svarbu, ką jūs pasakėte. Pasaulis, kaip sako Mečislovas, orientuojasi į tai. Jūs pagalvokite, penkiolikmetė, turinti proto negalią, ji gali apsiginti? Ji išvežta į Europos Sąjungos kitą kraštą, ji nemoka kalbos, ji bijo nusikaltėlio, jis ją dažniausiai muša, jis ją prievartauja. Jurgi, mes kalbame apie tai, kad tai yra auka, ta moteris yra auka. Ir gėda būtų vyrams šiandien pirkti seksualines paslaugas, o paskui per visus televizijos kanalus reklamuoti lideriną ir sakyti, kad aš esu lyderis. Deja, ne ten.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, ar jums neatrodytų, kad vietoj rezoliucijos reikia įstatymo?
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, taip ir parašyta, kad turime pakeisti ir Baudžiamąjį kodeksą ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, todėl aš ir prašau priimti tokią rezoliuciją.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolege, jūs atsakėte į visus klausimus. Seimo rezoliucijų priėmimo procedūros numato, kad po pateikimo ir svarstymo nėra balsavimų. Bet atsižvelgiant į tai, mielieji kolegos, kad klausimas tikrai nėra juokingas, yra pakankamai svarbus ir visuomenėje plačiai aptariamas, turi didelį obalsį, ar mes galėtume sutarti, kad mes (turime tik 35 Seimo narius šiuo metu salėje) išklausėme pateikimą, o svarstymą ir priėmimą atidėtume tuomet, kai bus bent 71 Seimo narys, ir būsime pasiruošę atitinkamai išklausyti ir dorai priimti tokią rezoliuciją. Ar jums neatrodytų, kad būtų solidžiau ir tvirčiau su politiniu įsipareigojimu, kad tas klausimas tikrai nenumirtų vien tik rezoliucijos pavidalu? Ar galime pritarti? Ačiū, kolegos. Bendru sutarimu? Dėkui jums iš tiesų.
Mielieji kolegos, pareiškimų ir pasisakymų žanro dalyje aš nematau nieko. Jūs norite pasisakyti? Prašom, kolega.
B. JUODKA (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, kaip jūs puikiai suprantate, šiandien mums pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas, Užsienio reikalų komiteto narys ir, pasirodo, pirmininkauja paskutinį kartą, todėl, man atrodo, mes turėtume padėkoti mūsų kolegai. Ne už tai, kad jis šiandien puikiai pirmininkavo, bet už daugybę metų, atiduotų Lietuvos politikai, ir palinkėti, gerbiamasis kolega, jums sėkmės europiniame kontekste. Labai ačiū už viską, jums kuo geriausios kloties. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Aš nelaukiau šitos dienos ir šito momento, prisipažinsiu. Bet kadangi dalyvavau rinkimuose, žinojau, kad tai turi ateiti. Mielieji kolegos, aš esu jums dėkingas už bendrą darbą, beveik 10 metų be kelių mėnesių praleidau šiuose rūmuose, jie mane subrandino, pakeitė, galbūt šiek tiek paveikiau jūsų pažiūras, daug dirbome kartu. Mielieji kolegos, iš visos širdies tikrai linkiu jums aukštų tikslų, kilmingos nuotaikos ir prasmingų darbų. Iki! (Plojimai)
Registruojamės 2014 m. birželio 26 d. ir tuo baigiame posėdį. Kai kam ši registracija bus paskutinė.
Užsiregistravo 34 Seimo nariai. Gero vakaro! Posėdis skelbiamas baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.