LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

 

 

Papildomo komiteto IŠVADA

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ARCHITEKTŪROS ĮSTATYMO

PROJEKTO NR. XIIP-4606

 

2016-11-02 Nr. 113-P-29

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Eugenijus Gentvilas, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys.

Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Monika Urmonienė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė.

Kviestieji asmenys: Aplinkos ministro patarėjas Algirdas Žebrauskas, Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas, Aplinkos ministerijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėja Algimantė Treinienė, Lietuvos Respublikos architektų rūmų pirmininkė Daiva Bakšienė, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Mindaugas Stepanas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto

nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

2

4

 

Vertindami projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.   Projekto 2 straipsnio 4 dalies nuostata „tam tikrą laiką“ yra nekonkreti ir neapibrėžta, todėl turėtų būti konkretinama arba išbraukta.

Pritarti

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

2

4

 

2.   Projekto 2 straipsnio 4 dalies nuostata „baigus šiame įstatyme nustatytas universitetines architektūros krypties studijas“ yra perteklinė, nes išsilavinimo reikalavimas jau yra nustatytas architekto apibrėžime, o 2 straipsnio 4 dalis taikoma architekto veiklai.

Pritarti

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

3

2

 

3.   Projekto 3 straipsnio 2 dalyje apibrėžiama „viešojo intereso“ sąvoka, toliau vartojama šiame įstatyme ir siejama su architekto veiklos vykdymu. Pažymime, kad galiojančiuose įstatymuose „viešojo intereso“ sąvoka vartojama žymiai platesne prasme, nei vienos kurios srities veiklos vykdymas. Siekiant išvengti įstatymų nuostatų tarpusavio nesuderinamumo ir taikymo keblumų, siūlytina tik šio įstatymo prasme vartojamos sąvokos pavadinimą modifikuoti ir atskirti nuo viešojo intereso plačiąja prasme.

Pritarti

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

3

2

 

4.   Projekto 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas tikslintinas jo loginei struktūrai suteikiant daugiau konkretumo ir apibrėžtumo. Nustatant viešojo intereso (kurio buvimas pagal projekto 5, 13, 19 straipsnių nuostatas sąlygoja konkrečius imperatyvus bei sukelia konkrečias teisines pasekmes) apimtį, loginė konstrukcija „architektūros kokybė, <...> atsižvelgiant į jos reikšmę <...> psichologiniams <...> veiksniams“ įstatymo normoje negalėtų būti priimtina.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

3

2

3

5.   Projekto 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte vartojama sąvoka „vietos savivaldos <...> interesai“ tikslintina. Vietos savivaldos įstatyme vietos savivalda apibrėžiama ne kaip subjektas, galintis turėti interesų, o kaip savivaldybės nuolatinių gyventojų bendruomenės, turinčios Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, savitvarka ir savaveiksmiškumas. Šiuo atveju labiau tiktų nurodyti savivaldybės bendruomenės interesus.

Pritarti

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

3

2

3

6.   Projekto 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte kelia abejonių viešųjų interesų savivaldybių sferoje apribojimas savivaldybių institucijų ir įstaigų poreikiais nenurodant savivaldybės bendruomenės poreikių.

Pritarti

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

3

2

4

7.   Kelia abejonių projekto 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos. Kadangi viešojo intereso buvimas pagal projekto nuostatas sąlygoja konkrečius imperatyvus bei sukelia konkrečias teisines pasekmes, „kitų teisėtų asmens ar grupės interesų“, siejamų su „pamatinėmis visuomenės vertybėmis“ priskyrimas viešajam interesui gali nepagrįstai išplėsti viešojo intereso sąvoką bei sąlygoti konkrečių reikalavimų taikymą remiantis abstrakčiomis ir neapibrėžtomis kategorijomis.

Pritarti

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

4

1

2

8.   Projekto 4 straipsnio 2 punkte architekto veiklos sritims priskiriamas „urbanistinių struktūrų ir kompleksų“ projektavimas, tačiau nei projekte, nei galiojančiuose įstatymuose „urbanistinių struktūrų“ ar „urbanistinių kompleksų“ sąvokos nėra apibrėžtos ar vartojamos.

Pritarti

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

5

1

 

9.   Projekto 5 straipsnio 1 dalies, apibrėžiančios architekto teises, nuostatos vertintinos kaip perteklinės, neturinčios turinio ir nesukuriančios teisės normų, nes visos šios teisės yra išvestinės, kartojančios projekto ar kitų įstatymų nuostatas.

Pritarti

 

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

5

2

4

10.    Projekto 5 straipsnio 2 dalies 4 punkto konstrukcija tikslintina logikos požiūriu. Nėra aišku, kokią pareigą nustato loginė konstrukcija „nusišalinti nuo <...> darbo, kuris“ <...> „savo veiksmais gali“ <...> daryti neigiamą įtaką <...> žmogui, visuomenei, kultūrai.

Pritarti

 

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

5

2

6

11.    Projekto 5 straipsnio 2 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad architektas privalo laikytis Lietuvos Respublikos architektų rūmų patvirtinto Architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso reikalavimų. Pažymėtina, kad Architektų rūmų įstatyme naudojamos kiek kitokios sąvokos: ,,architektų profesinės veiklos etikos kodeksas“, ,,architektų profesinės etikos kodeksas“. Todėl lieka neaišku, ar Lietuvos Respublikos architektų rūmai turėtų priimti naują architektūros paslaugų teikėjų kodeksą, ar architektai turėtų vadovautis kodeksais, kurie yra minimi galiojančiame Architektų rūmų įstatyme. Projekto nuostatos tobulintinos, pašalinant šį neaiškumą.

Pritarti

 

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

6

1

 

12.    Projekto 6 straipsnio 1 dalyje, derinant su Mokslo ir studijų įstatymo 47 straipsnio 5 dalimi, prieš skaičių „300“ įrašytini žodžiai „ne mažesnės kaip“.

Pritarti

 

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

6

1

 

13.    Projekto 6 straipsnio 1 dalis, nustatanti privalomą nuolatinę studijų formą, būtiną architektūros studijoms, prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymo 47 straipsnio 2 dalies nuostatai, kad „baigus skirtingų studijų formų studijų programas, įgytas išsilavinimas yra lygiavertis“.

Pritarti

 

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

6

2

 

14.    Projekto 6 straipsnio 2 dalyje po žodžių „švietimo ir mokslo ministras“ įrašytini žodžiai „suderinus su Lietuvos Respublikos aplinkos ministru“, o žodžiai „suderintame su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija“ išbrauktini.

Nepritarti

Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento 15 pastabai

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

6

2

 

15.    Projekto 6 straipsnio 2 dalyje reikėtų atsisakyti nuorodų į konkrečius įstatymą įgyvendinančių žemesnės galios teisės aktų pavadinimus.

Pritarti

 

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

7

2

 

16.    Projekto 7 straipsnio 2 dalyje nuoroda į „kitose užsienio valstybėse“ įgytos kvalifikacijos pripažinimą Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka nedera su minėtu įstatymu, nes jis reglamentuoja tik Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse bei Šveicarijos Konfederacijoje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimą.

Pritarti

 

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

7

3

 

17.    Projekto 7 straipsnio 3 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytuose įstatymuose nustatytus pagrindus ir reikalavimus“, kadangi šioje dalyje jau yra nuoroda į įstatymo 8 straipsnį.

Pritarti

 

18.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

8

1

 

18.    Projekto 8 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje, derinant su 2 straipsnio 3 dalimi, vietoj žodžių „įgijęs architekto kvalifikacijos atestatą“ įrašytinas žodis „atestuotas“.

Pritarti

 

19.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

9

 

 

19.    Projekto 9 straipsnio pavadinimas turėtų būti formuluojamas „Architekto kvalifikacijos atestato įgijimo sąlygos“, nes teisę vykdyti atestuoto architekto veiklą suteikia būtent kvalifikacijos atestatas.

Pritarti

 

20.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

9

1

 

20.    Projekto 9 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „nurodyti dokumentai“ brauktinas perteklinis žodis „straipsnyje“.

Pritarti

 

21.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

9

1

 

21.    Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, projekto 9 straipsnio 1 dalies pirmasis sakinys turėtų būti išdėstytas taip: „Architektas, siekiantis įgyti architekto kvalifikacijos atestatą, turi atitikti šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytuose įstatymuose nustatytus kvalifikacinius bei profesinės patirties reikalavimus.“

Pritarti

 

22.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

9

1

 

22.    Projekto 9 straipsnio 1 dalies pirmasis sakinys nedera su projekto 2 straipsnio 4 dalyje pateikiamu architekto profesinės patirties apibrėžimu, be to, neaiški 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų rengimo trukmė ar apimtis.

Pritarti

 

23.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

9

2

 

23.    Projekto 9 straipsnio 2 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos architektų rūmai architekto kvalifikacijos atestatus išduoda 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų įstatymų pagrindu, tačiau Teritorijų planavimo įstatymas atestavimo teisę suteikia tik Aplinkos ministerijai (40 straipsnio 1 dalis), Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas – tik Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos (5 straipsnio 10 dalies 21 punktas), Saugomų teritorijų įstatymas – tik atestavimo komisijai, sudaromai Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (281 straipsnis).

Pritarti

 

24.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

9

5

 

24.    Projekto 9 straipsnio 5 dalyje žodžiai „nurodytų įstatymų kvalifikacijos tobulinimo kursuose“ yra pertekliniai.

Pritarti

 

25.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

10

1

2

25.    Projekto 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos tikslintinos, nes nurodyti įstatymai reikalavimų „architekto profesinei patirčiai“ nenustato.

Pritarti

 

26.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

10

2

3

26.    Projekto 10 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad savivaldybės vyriausiasis architektas tuo atveju, kai įstatyme nurodytų objektų planavimo ar projektavimo atvejais rengiami architektūriniai konkursai geriausiai statinio architektūrinei ir urbanistinei idėjai atrinkti, derina konkurso sąlygas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis savivaldybės vyriausiasis architektas turėtų vertinti aukščiau minėtų konkursų sąlygas. Šiame kontekste pažymėtina, kad konkurso sąlygos turėtų būti derinamos ir su Lietuvos Respublikos architektų rūmais. Projekto 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Architektų rūmai konkurso sąlygas derina, jeigu jos neprieštarauja įstatyme nurodytiems konkursų rengimo tikslams ir architektūros kokybės siekiui. Atsižvelgiant į tai, siekiant aiškumo, projekte reikėtų nustatyti kriterijus, kuriais remiantis konkurso sąlygas vertintų ne tik Architektų rūmai, bet ir savivaldybės vyriausiasis architektas.

Pritarti

 

27.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

10

3

 

27.    Projekto 10 straipsnio 3 dalies nuostata, kad savivaldybių administracijų direktoriai atsako už savivaldybių vyriausiųjų architektų funkcijų atlikimą „vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu“ tikslintina, nes Vietos savivaldos įstatymas savivaldybių vyriausiųjų architektų apskritai nenumato, todėl juo vadovautis šioje srityje nebūtu pagrindo.

Pritarti

 

28.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

11

1

2

28.    Projekto 11 straipsnio 2 punkte turėtų būti atskleista darnaus vystymosi sąvoka bei jo principų turinys.

Pritarti

 

29.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

12

1

 

29.    Projekto 12 straipsnio 1 dalies pirmasis sakinys tikslintinas, nes Statybos įstatymas nenustato projektinių reikalavimų rengimo pagrindų, tvarkos ar kitokių reikalavimų šių pasiūlymų rengimui.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

30.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

12

1

 

30.    Projekto 12 straipsnio 1 dalies antrasis sakinys tikslintinas, nes Teritorijų planavimo įstatymas nenustato teritorijos vystymo koncepcijos suformavimo pagrindų, tvarkos ar kitokių reikalavimų šios koncepcijos suformavimui ar jos urbanistinės idėjos „išreiškimui“.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

31.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

12

2,3

 

31.    Projekto 12 straipsnio 2 ir 3 dalyje numatomas projektinių pasiūlymų derinimas, tačiau nenustatomi nei derinimo subjektai, nei tvarka, nei pasekmės.

Pritarti

 

32.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

12

4

 

32.    Projekto 12 straipsnio 4 dalyje neaiškūs projektinių pasiūlymų ir teritorijos vystymo koncepcijos teikimo pritarti subjektai, nei pritarimo ar nepritarimo terminai bei pasekmės.

Pritarti

 

33.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

13

1

 

33.    Projekto 13 straipsnio 1 dalyje neaišku, kas, kokia tvarka, ir kokiais kriterijais vadovaudamasis nustato objektų reikšmingumą.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

34.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

13

2

3

34.    Projekto 13 straipsnio 2 dalies 3 punkte neaišku, kaip nusprendžiama, kad statinių atsiradimas „darys poveikį“ punkte nurodytiems objektams.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

35.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

14

1

 

35.    Projekto 14 straipsnio 1 dalies loginė konstrukcija „plėtros krypčių tikslas“ nėra suprantama. Svarstytina galimybė 14 straipsnį tikslinti 1 dalyje apibrėžiant architektūros plėtros tikslą, o 2 dalyje nustatant architektūros plėtros kryptis.

Pritarti

 

36.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

15

1

3

36.    Projekto 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti finansavimo šaltiniai yra ne šio įstatymo reguliavimo dalykas, be to, valstybės biudžeto sudedamųjų dalių vardinimas po žodžio „įskaitant“ yra perteklinis visais atvejais.

Pritarti

 

37.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

15

1

3

37.    Projekto 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte po žodžio „finansuoja“ įrašytinas žodis „šio“.

Pritarti

 

38.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

16

1

1

38.    Projekto 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas tikslintinas. Architektūra sudaro tik mažą dalį savivaldybės strateginio planavimo dokumentų turinio, juos rengiant į architektūros plėtros krypčių galima laikytis arba į jas atsižvelgti.

Pritarti

 

39.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

16

1

2

39.    Projekto 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto, nustatančio savivaldybėms prievolę numatyti asignavimus architektūros plėtros įgyvendinimui, reikia atsisakyti. Architektūros plėtra nėra numatyta kaip savivaldybės funkcija, finansuojamas gali būti tik savivaldybei priskirtų kitų funkcijų, apimančių architektūros plėtrą, vykdymas, ir tik nepažeidžiant konstitucinės savivaldybių teisės biudžeto formavimo srityje veikti laisvai ir savarankiškai. Projekto nuostata, įpareigojanti savivaldybę finansuoti jai nepriskirtą funkciją, ir nenumatant tokio finansavimo šaltinių (t.y. neskiriant finansavimo iš valstybės biudžeto priskirtos funkcijos vykdymui), šį savivaldybių savarankiškumą pažeistų ir turėtų būti traktuojama kaip prieštaraujanti Konstitucijos 120 straipsnio 2 daliai.

Pritarti

 

40.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

16

3

 

40.    Projekto 16 straipsnio 3 dalyje teisės aktų, kuriais vadovaujasi savivaldybės, išvardinimas yra perteklinis.

Pritarti

 

41.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

17

 

 

41.    Projekto 17 straipsnyje Lietuvos architektų rūmų statuso bei veiklos pagrindų nurodymas yra perteklinis.

Pritarti

 

42.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

18

2

 

42.    Projekto 18 straipsnio 2 dalyje žodis „sujungiant“ išbrauktinas kaip perteklinis.

Pritarti

 

43.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

18

3

 

43.    Projekto 18 straipsnio 3 dalyje siūloma reglamentuoti regioninių architektų tarybų sudarymą. Iš projekto nuostatų lieka neaišku, kuriam laikotarpiui būtų sudaromos regioninės architektūros tarybos. Be to, nėra aišku, ar subjektai, kurie rinktų ar skirtų asmenis į minėtas tarybas, turėtų teisę juos atšaukti.  Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus.

Pritarti

 

44.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

18

3

2,3

44.    Projekto 18 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punkte neaišku, kokie ekspertai turimi omenyje, ir kokiu pagrindu nurodytos institucijos sudaro jų sąrašus.

Pritarti

 

45.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

18

3

5

45.    Projekto 18 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostata „vadovaujantis Lietuvos architektų sąjungos įstatais“ yra perteklinė.

Pritarti

 

46.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

18

3

6

46.    Manytina, kad projekto 18 straipsnio 3 dalies 6 punkte vartojama sąvoka „kitos architektūros srityje veikiančios Lietuvos Respublikos asociacijos“ yra pernelyg plati ir neapibrėžta. Be to, atsižvelgiant į tai, kad šiame straipsnyje yra kalbama apie regionines architektūros tarybas, sudaromas teritoriniu principu apskrityse, svarstytina, ar būtina į kiekvieną tarybą skirti narius iš visų Lietuvos Respublikoje architektūros srityje veikiančių asociacijų.

Pritarti

 

47.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

18

3

5

47.    Projekto 18 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostata „vadovaujantis Lietuvos architektų sąjungos įstatais“ yra perteklinė.

Pritarti

Pastaba identiška 45 pastabai

48.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

18

3

7

48.    Projekto 18 straipsnio 3 dalies 7 punkto nuostata „pagal savo kompetenciją“ yra neturinti turinio ir perteklinė.

Pritarti

 

49.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

18

4

 

49.    Projekto 18 straipsnio 4 dalies nuostata „Tarybos sudėtis nustatoma kiekvienos Tarybos nuostatuose“ yra nelogiška ir turėtų būti išbraukta arba tikslinama. Veiklos nuostatai yra dokumentas, nustatantis institucijos statusą, sudarymo ir veiklos pagrindus, o ne konkrečią sudėtį.

Pritarti

 

50.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

18

5

1,2,4

50.    Projekto 18 straipsnio 5 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nėra aišku, kam teikiamos rekomendacijos.

Pritarti

 

51.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

18

5

1

51.    Projekto 18 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostata, kad Tarybos teikia rekomendacijas „kitais įstatymų, reglamentuojančių architekto profesinę veiklą, numatytais atvejais“ yra nesuprantama, nes nei viename iš šių įstatymų Tarybos neminimos, juo labiau nenustatomi jokie jų rekomendacijų teikimo atvejai.

Pritarti

 

52.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

18

5

4

52.    Projekto 18 straipsnio 5 dalies 4 punkto konstrukcija „teikia rekomendacijas dėl <...> teritorijų planavimo dokumentų <...> atitikties architektūros kokybės reikalavimams teritorijų planavimo dokumentuose“ stokoja logikos ir prasmės, todėl tikslintina.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

53.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

18

8

 

53.    Projekto 18 straipsnio 8 dalyje vietoj žodžio „jos“ įrašytinas žodis „jų“.

Pritarti

 

54.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

21

5

 

54.    Projekto 21 straipsnio 5 dalyje turėtų būti ne vardinamos ministerijos, o nurodyta Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos.

Pritarti

 

55.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-09-26

 

 

 

55.    Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, įstatyme duodant nuorodą į kitą įstatymą pirmą kartą  nurodomas to kito įstatymo pilnas pavadinimas, o vėliau tekste minint tą patį įstatymą – įstatymo pavadinimas be žodžių „Lietuvos Respublikos“. 

Pritarti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto

nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Mindaugas Stepanas

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas

2016-10-26

Nr. AR1-187

10

2

2

Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo projekto Nr. XIIP-4606 (toliau – Įstatymo projektas) aiškinamajame rašte (toliau – aiškinamasis raštas), šiuo metu svarstomo Lietuvos Respublikos Seimo atskiruose komitetuose, yra nurodyta, kad vienas iš šio Įstatymo tikslų yra savivaldybės vyriausiojo architekto statuso įteisinimas.

Aiškinamojo rašto 3 dalyje pateikiama esama situacija, kad šiuo metu Teritorijų planavimo įstatyme, nors ir apibrėžiami reikalavimai savivaldybės vyriausiajam architektui, tiesiogiai jam nepavedama priimti konkrečių sprendimų architektūrinės, urbanistinės, statybos aplinkos formavime (išskyrus vadovavimą Teritorijų planavimo komisijai). Statybos įstatyme savivaldybės vyriausiasis architektas tiesiogiai įgaliotas tikrinti pastatų atnaujinimo (modernizavimo) projektus, bet neįgaliotas tikrinti visų kitų projektų – tokį įgaliojimą savo nuožiūra jam gali suteikti (arba nesuteikti) savivaldybės administracijos direktorius. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą savivaldybių administracijose architektūros, urbanistikos, teritorijų planavimo funkcijų atlikimas išskirstytas įvairiems savivaldybių administracijų specialistams, ne visuomet atsižvelgiant į jų kompetenciją. Didelis kiekis techninių bei organizacinių (savivaldybinių) darbų, atliekamų savivaldybės vyriausiojo architekto (kuriuos galėtų atlikti ir minėti architekto kvalifikacijos neturintys asmenys), užkerta kelią vyriausiajam savivaldybės architektui pilnavertiškai dalyvauti statinių projektavimo, teritorijų planavimo dokumentų rengimo, kraštovaizdžio formavimo procesuose, teritorijos vystymo studijų, koncepcijų kūrime, kurios vėliau galėtų būti privalomai (ir teisėtai) įgyvendinamos statybos ir teritorijų planavimo procesuose.

Atsižvelgiant į tai, šias funkcijas Architektūros įstatyme siekiama suteikti vykdyti savivaldybių vyriausiesiems architektams. 

          Kaip jau minėta, šiuo Įstatymo projektu siūloma įteisinti savivaldybės vyriausiojo architekto statusą (žr. aiškinamojo rašto 4 dalį). Atsižvelgus į architekto profesinę kompetenciją, Įstatymo projekte siūloma apibrėžti savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas architektūros, teritorijų planavimo ir statybos srityse, siekiant architektūros kokybės, darnios urbanistinės plėtros. Savivaldybių administracijų direktoriams Įstatymo projekte nustatoma pareiga užtikrinti, kad nurodytas funkcijas atliktų savivaldybių vyriausieji architektai.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą ir kitus įstatymus teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimo, specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymo ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo funkcijos priskirtos savivaldybių kompetencijai. Tačiau šias funkcijas neretai atlieka savivaldybių administracijų valstybės tarnautojai, nebūtinai turintys reikiamą architekto kvalifikaciją. Todėl, siekiant Įstatymo tikslų, Įstatymo projekte siūloma esamas funkcijas perskirstyti ir funkcijų, susijusių su architektūros srities klausimais, atlikimą suteikti savivaldybių vyriausiesiems architektams. Tai nebūtų naujų funkcijų sukūrimas, o esamų funkcijų perskirstymas ir suteikimas atlikti specialistams pagal jų kompetenciją.

Įvertinus tai, kas išdėstyta Įstatymo projekto aiškinamajame rašte dėl savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijų apibrėžimo ir jų atlikimo, manytume, kad Įstatymo projekto nuostatos ne visiškai aiškiai perkelia siekiamus tikslus sustiprinti ir įtvirtinti savivaldybės vyriausiojo architekto statusą Architektūros įstatyme, būtent atliekant funkcijas, susijusias su teritorijų planavimu ir specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymu, todėl siūlome papildyti Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo projekto Nr. XIIP-4606 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir išdėstyti jį taip:

2) vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais teritorijų planavimą ir statinio projektavimą, raštu pritaria projektiniams pasiūlymams ir teritorijos vystymo koncepcijoms, tvirtina specialiuosius architektūros reikalavimus ir teritorijų planavimo sąlygas;“

 

Nepritarti

Specialiųjų architektūros reikalavimų ir teritorijų planavimo sąlygų tvirtinimas yra viešojo administravimo funkcija, kurią pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnį įgyvendina savivaldybės vykdomoji institucija (administracijos direktorius). Kai kuriuos savo įgaliojimus savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio nuostatomis turi teisę, kiek ji neapribota savivaldybės tarybos sprendimu, pavesti vykdyti tik savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-4606 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Algis Strelčiūnas.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Valentinas Bukauskas

 

 

 

 

 

 

 

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė