Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 821, 822, 823 ir 1031 straipsniais įstatymo projekto,
aiškinamasis raštas
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 821, 822, 823 ir 1031 straipsniais įstatymo projekto (toliau – VPĮ pakeitimo projektas, Projektas) ir jį lydinčio Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIII‑327 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto rengimą paskatino būtinybė imtis veiksmų, kad Lietuvos viešųjų pirkimų sistema būtų efektyvesnė, profesionalesnė, atviresnė ir skaidresnė bei prisidėtų prie strateginių valstybės tikslų įgyvendinimo.
Šiuos kaip probleminius ir reikalaujančius pokyčių viešųjų pirkimų sistemos aspektus yra pabrėžusi tiek Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė viešųjų pirkimų sistemos funkcionavimo valstybinio audito ataskaitoje[1] (toliau – Ataskaita), tiek Europos Komisija komunikate „Veiksmingi viešieji pirkimai Europoje ir Europai“[2].
Parengtu VPĮ pakeitimo projektu siekiama spręsti toliau nurodytas pagrindines problemas.
Valstybinės viešųjų pirkimų strategijos trūkumas
Šiuo metu nėra nuoseklios valstybinio lygmens strategijos viešųjų pirkimų srityje, nėra nustatytos kryptys, prioritetai bei tikslai, nėra vieningo strateginio planavimo. Įvairios politiką formuojančios ir įgyvendinančios institucijos bei kiti viešųjų pirkimų sistemos dalyviai, vykdydami savo veiklas, susijusias su viešaisiais pirkimais, nekoordinuoja savo veiksmų ir nepakankamai bendradarbiauja. Tai lemia, kad skirtingos institucijos gali vadovautis skirtingais prioritetais ir siekti skirtingų, tarpusavyje nederančių su viešaisiais pirkimais susijusių tikslų ir rezultatų.
Kadangi viešųjų pirkimų sistema yra reikšminga viešojo valdymo sistemos dalis, tokia situacija ypač apsunkina ne tik nuoseklų viešųjų pirkimų sistemos vystymą, tačiau taip pat gali apsunkinti ir valstybės strateginių tikslų kitose svarbiose srityse, pavyzdžiui, socialinės politikos, aplinkosaugos sritys, įgyvendinimą.
Strategijos ir nuoseklumo viešųjų pirkimų politikos srityje trūkumą taip pat rodo ir dažni Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) keitimai, kai sprendžiami pavieniai atskiri viešųjų pirkimų klausimai. Nuolatinė reglamentavimo kaita lemia neapibrėžtumą, nesudaro sąlygų formuotis nuosekliai praktikai, apsunkina procedūrų vykdymą bei didina ginčų ir piktnaudžiavimo galimybę.
Neišnaudojamos centralizuotos pirkimų veiklos galimybės
Remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) duomenimis, viešiesiems pirkimams tenka apie 1/3 visų viešosios valdžios išlaidų ir sudaro apie 5–6 mlrd. Eur (daugiau nei 10 proc. šalies bendrojo vidaus produkto). Virš 80 proc. šių išlaidų tenka didelės vertės viešiesiems pirkimams (tarptautiniai ir supaprastinti pirkimai, išskyrus mažos vertės pirkimus). Tačiau vertinant viešųjų pirkimų procedūrų skaičius, matyti, kad tokie didelės vertės pirkimai sudaro tik labai nedidelę dalį (apie 1 proc.) visų vykdomų viešųjų pirkimų procedūrų[3].
Valstybės kontrolės Ataskaitoje pateikta analizė rodo, kad didžiąją dalį viešųjų pirkimų sistemos sąnaudų sudaro perkančiųjų organizacijų patiriamos viešųjų pirkimų vykdymo sąnaudos – apie 95 mln. Eur (remiantis 2016 m. duomenimis). Remiantis VPT duomenimis[4], Lietuvoje veikia itin daug perkančiųjų organizacijų, pavyzdžiui, per metus bent po vieną viešąjį pirkimą įvykdo apie 4000 perkančiųjų organizacijų. Tačiau jų sąnaudos priklauso nuo jų vykdomų pirkimų skaičiaus. Valstybės kontrolės Ataskaitoje nustatyta, kad perkančiosios organizacijos, kurios įvykdo didesnį pirkimų skaičių (pavyzdžiui, virš 150 per metus), patiria 3 kartus mažiau sąnaudų nei mažai pirkimų (iki 150 per metus) atliekančios perkančiosios organizacijos.
Valstybės kontrolės Ataskaitos duomenimis, perkančiosios organizacijos susiduria su kvalifikuotų viešųjų pirkimų specialistų, turinčių reikiamų įgūdžių ir kompetencijos, trūkumu. Apie 70 proc. pirkimų procedūrų atlieka specialistai, kuriems ši funkcija yra tik papildoma greta kitų funkcijų, ir tik apie 10 proc. specialistų atlieka tik su viešaisiais pirkimais susijusias funkcijas.
Atsižvelgus į itin didelį perkančiųjų organizacijų skaičių, jų funkcijų ir dydžio įvairovę, akivaizdu, jog tik dalis iš jų turi galimybių skirti pakankamą dėmesį efektyviam viešųjų pirkimų procedūrų vykdymui bei pirkimus vykdančių specialistų kompetencijos ugdymui. Todėl daugeliu atvejų viešųjų pirkimų procedūros vykdomos siekiant formaliai atitikti VPĮ reikalavimus, o ne siekiant geriausio rezultato, racionalaus ir efektyvaus lėšų panaudojimo, įgyjamų prekių ar paslaugų kainos ir kokybės santykio prasme.
Tokias sistemines problemas galima spręsti didinant centralizuotos viešųjų pirkimų veiklos mastą ir skatinant profesionalių centrinių perkančiųjų organizacijų (toliau – CPO) tinklo sukūrimą. Tokiu būdu gali būti reikšmingai sumažintos viešiesiems pirkimams išleidžiamos lėšos – bent 10 proc., t. y. apie 0,5–0,6 mlrd. Eur.
Nepakankama korupcijos ir konkurencijos ribojimų prevencija
Viešieji pirkimai yra laikomi viena iš didžiausia korupcijos rizika pasireiškiančių sričių. Todėl tinkamas viešųjų pirkimų reikalavimų vykdymas yra būtina sąlyga veiksmingai korupcijos prevencijai. Vis dėlto, neužtikrinus profesionalių viešųjų pirkimų, sudaromos korupcinių ryšių tarp tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų formavimosi ir išlaikymo prielaidos. Su viešaisiais pirkimais susiję sprendimai turi būti priimami remiantis kritišku perkančiųjų organizacijų poreikių ir situacijos rinkoje vertinimu. Perkančiajai organizacijai neturint pakankamai resursų ir kompetencijos atlikti tokį vertinimą, didėja grėsmė, kad su viešaisiais pirkimais susiję sprendimai gali būti neteisėtai paveikti suinteresuotų pirkimų rezultatais asmenų.
Viena iš korupcijos pasireiškimo ir taip pat konkurencijos ribojimo viešuosiuose pirkimuose formų – pirkimų sąlygų pritaikymas konkrečiam tiekėjui. Lietuvoje pirkimų, kai dalyvavo tik vienas tiekėjas, dalis didėja ir sudaro apie 30–50 proc.[5] Tai gali rodyti nepagrįstą tiekėjų konkurencijos ribojimą tiek dėl korupcijos, tiek dėl netinkamu poreikio ir rinkos galimybių vertinimo. Nepaisant to, šiuo metu Lietuvoje nėra privalomų rinkos konsultacijų, kurios sudarytų sąlygas platesniam potencialių tiekėjų ratui sužinoti apie planuojamą pirkimą ir leistinais būdais padėti perkančiajai organizacijai suprasti rinkos galimybes ir pagal tai nustatyti objektyvias, skaidrias ir nediskriminacines pirkimų sąlygas.
Neišnaudojamos VPT kompetencijos pažeidimų prevencijai
VPT yra specializuota pirkimų politiką įgyvendinanti ir viešųjų pirkimų priežiūrą vykdanti institucija, sukaupusi gausią patirtį šioje srityje. Tačiau dabartiniai VPT įgaliojimai nesudaro sąlygų išnaudoti šią patirtį ir kompetenciją efektyviai VPĮ pažeidimų prevencijai, kai vis dar vykstant pirkimo procedūroms kyla ginčų tarp tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų dėl atitinkamų atliekamų viešųjų pirkimų sprendimų.
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIII‑327 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas siekiant, kad pagrindiniame VPĮ pakeitimo projekte numatyti VPĮ 25 straipsnio pakeitimai liktų galioti ir pagal jau priimtus, tačiau tik 2023 m. sausio 1 d. įsigaliosiančius pakeitimus.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Projektą inicijavo Lietuvos Respublikos Prezidentas, parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Valstybės viešųjų pirkimų strategija
Įstatymai ir kiti teisės aktai nenumato, kad turi būti rengiama nuosekli valstybės lygio strategija viešųjų pirkimų srityje, todėl nėra nustatytų valstybės krypčių, prioritetų ir tikslų bei vieningo strateginio planavimo viešųjų pirkimų srityje, kuris taip pat galėtų prisidėti ir prie valstybės tikslų kitose srityse, pavyzdžiui, socialiai atsakingo verslo skatinimas, siekimo.
Centralizuotų pirkimų veikla ir CPO
VPĮ 82 straipsnis numato pareigą perkančiosioms organizacijoms vykdyti pirkimus naudojantis CPO paslaugomis, jei CPO siūlomos prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir perkančioji organizacija negali jų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas. VPĮ iš esmės nereglamentuoja CPO teisių ir pareigų perkančiųjų organizacijų atžvilgiu. Tai lemia, kad CPO nėra orientuotos į kuo geresnį perkančiųjų organizacijų su viešaisiais pirkimais susijusių poreikių ir interesų užtikrinimą, o perkančiosios organizacijos turi plačias galimybes pirkimus vykdyti savarankiškai, nebūtinai užtikrindamos efektyviausią ir racionaliausią pirkimo būdą.
Pirkimų komisijos
VPĮ 19 straipsnyje numatyta, kad atliekant tarptautinius ir supaprastintus pirkimus (išskyrus mažos vertės pirkimus) privalo būti sudarytos pirkimų komisijos. Tačiau komisijų nariams nėra keliami jokie specialūs su viešųjų pirkimų išmanymu susiję kompetencijos reikalavimai, nėra ribojamas politikų ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų tiesioginis dalyvavimas viešųjų pirkimų komisijų veikloje.
Reikalavimai mažos vertės pirkimams
Pagal VPĮ 25 straipsnio 2 dalį mažos vertės pirkimams netaikoma dalis VPĮ reikalavimų, pavyzdžiui, jei pirkimo vertė yra iki 10 000 Eur (be PVM), apie tokį pirkimą gali būti neskelbiama (VPĮ 31 straipsnio 3 dalies 4 punktas), jei pirkimo vertė iki 3000 Eur – pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu (VPĮ 86 straipsnio 7 dalis); mažos vertės pirkimams nėra pareigos raštu pateikti išsamią informaciją apie tokio pirkimo rezultatus visiems jo dalyviams ir kandidatams (VPĮ 58 straipsnio 1 dalis), taip pat taikomi mažesnės apimties informacijos apie laimėjusius pasiūlymus ir sudarytas sutartis skelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje reikalavimai (VPĮ 86 straipsnio 9 dalis).
Tiekėjų aktyvumas ir sąžiningumas
VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 3 punkto c papunktyje numatytas vienas iš galimų tiekėjų pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindų – jei tiekėjas yra pažeidęs draudimą sudaryti draudžiamus susitarimus, o nuo sprendimo skirti už tokį pažeidimą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai. Tačiau VPĮ nenumato galimybės pašalinti su tokį pažeidimą padariusiu asmeniu susijusių tiekėjų.
Ginčų dėl vykstančių pirkimų procedūrų nagrinėjimas
VPĮ 101 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. VPT tiesiogiai nedalyvauja sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, todėl neturi realių galimybių operatyviai užkirsti kelią ir pašalinti galimus VPĮ pažeidimus dar vykstant viešųjų pirkimų procedūroms.
VPT veikla
Pagal VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 6 punktą VPT pasiūlymus, kaip tobulinti pirkimų sistemą, turi teisę teikti tik pirkimų politikos formavimą, jos įgyvendinimą koordinuojančiai ir kontroliuojančiai Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai, nors kai kurie pasiūlymai gali būti aktualūs ir priklausyti Vyriausybės kompetencijai.
VPT 94 straipsnyje nurodyta, kad VPT direktorius yra valstybės pareigūnas, kurį Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko teikimu 4 metams į pareigas priima ir iš jų atleidžia Respublikos Prezidentas. VPT direktorius gali turėti pavaduotojų, kurie nėra valstybės pareigūnai, o yra valstybės tarnautojai, skiriami į pareigas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.
VPĮ 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad VPT administracijos struktūrą tvirtina Vyriausybė arba paveda tai padaryti VPT direktoriui. Taigi, tik esant Vyriausybės pavedimui VPT direktorius turi teisę tvirtinti savo vadovaujamos įstaigos struktūrą, nors tokia struktūra yra tiesiogiai susijusi su tinkamu VPT pavestų funkcijų vykdymu.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Priėmus VPĮ pakeitimo projektą, bus nustatyta aiški valstybės lygio strategija viešųjų pirkimų atžvilgiu, sukurta efektyvesnė pirkimų sistema, sudarytos sąlygos greitesniam ginčų tarp tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų sprendimui, veiksmingesnei tiekėjų konkurencijai, korupcijos pasireiškimo prielaidų mažėjimui bei efektyvesnei VPT veiklai.
Valstybės viešųjų pirkimų strategija
Projektu siūloma VPĮ 92 straipsnį papildyti 11 dalimi, numatančia, kad valstybės viešųjų pirkimų politikos kryptys ir prioritetai nustatomi valstybės strateginio lygmens planavimo dokumentuose. Tai leis išvengti situacijų, kai atskiros pirkimų politikos formavime ir valdyme dalyvaujančios institucijos, taip pat perkančiosios organizacijos nusistatys skirtingus, tarpusavyje nederančius tikslus ir jais vadovausis, sieks skirtingų rezultatų. Valstybės lygio pirkimų strategija leis užtikrinti nuoseklų pirkimų sistemos vystymą, prisidėti prie kitų valstybei svarbių tikslų siekimo.
Socialinių ir aplinkosaugos iniciatyvų skatinimas
Siekiant viešųjų pirkimų priemonėmis tiesiogiai prisidėti prie vienų iš prioritetinių valstybės veiklos krypčių socialinė politikos ir aplinkosaugos srityse, Projektu siūloma pakeisti VPĮ 55 straipsnį, numatant, kad perkančiosios organizacijos pirkimuose, kuriuose pasiūlymai vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, privalomai būtų taikomi ir socialiniai bei aplinkosaugos kriterijai iš atitinkamai VPĮ 55 straipsnio 11 ir 12 dalyse nurodytų sričių.
Projektu nesiekiama nustatyti konkrečių taikytinų kriterijų ir nekeičiami bendri tokiems kriterijams taikomi reikalavimai, kurie yra nurodyti VPĮ 55 straipsnio 4 ir 5 dalyse. Perkančiosios organizacijos konkrečius kriterijus turėtų nusistatyti vadovaudamosi šiais reikalavimais, atsižvelgdamos į konkretaus pirkimo poreikius bei į atitinkamas aktualias VPĮ 55 straipsnio 11 ir 12 dalyse nurodytas socialinė politikos ir aplinkosaugos sritis.
Siekiant labiau paskatinti pirkimuose naudoti kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijus, įskaitant ir susijusius su socialinės politikos ir aplinkosaugos sritimis, ir tokiu būdu prisidėti prie verslo atsakingumo didinimo bei spartesnių pokyčių šiose srityse, siūloma nuo 70 iki 50 proc. sumažinti VPĮ 55 straipsnio 2 dalyje nurodytą perkančiosios organizacijos bendrą pirkimų vertės dalį, kai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik pagal kainą.
Centralizuotų pirkimų veikla ir CPO
Vienas iš pagrindinių Projekto tikslų – didinti centralizuotų pirkimų veiklos mastą, siekiant Lietuvoje sukurti efektyvesnę pirkimų sistemą, sutelkiant pirkimus profesionaliose CPO, kurios gebėtų ir siektų kompetentingai įvertinti perkančiųjų organizacijų poreikius, parinktų optimalius pirkimų būdus, atliktų reikiamas pirkimų procedūras bei konsultuotų perkančiąsias organizacijas su pirkimais susijusiais klausimais. Šiuo tikslu Projektu siūloma sukurti aktyvių CPO tinklą, griežčiau įpareigoti perkančiąsias organizacijas atlikti pirkimus naudojantis CPO paslaugomis, tačiau taip pat numatyti CPO pareigas bendradarbiauti su perkančiosiomis organizacijomis sprendžiant su jų pirkimais susijusius klausimus. Tokiu būdu CPO taptų pagrindinėmis pirkimų vykdytojomis ir kompetencijos centrais.
CPO tinklo sukūrimas
Projektu siūloma VPĮ 821 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse reglamentuoti privalomą kelių rūšių CPO steigimą:
1) universaliosios CPO – teiktų centralizuotos pirkimų veiklos paslaugas centrinės valdžios institucijoms. Bent vieną tokią CPO turėtų sukurti Vyriausybė;
2) sektorinės CPO – teiktų centralizuotos pirkimų veiklos paslaugas ministerijoms ir į jų veiklos sritį patenkančioms perkančiosioms organizacijoms. Bent po vieną tokią CPO turėtų sukurti kiekviena ministerija;
3) regioninės CPO – teiktų centralizuotos pirkimų veiklos paslaugas savivaldybėms ir į jų veiklos sritį patenkančioms perkančiosioms organizacijoms. Bent po vieną tokią CPO turėtų sukurti kiekviena savivaldybė arba kelios savivaldybės gali sukurti bendrą regioninę CPO;
4) grupės CPO – valstybės ar savivaldybių valdomos įmonės turėtų teisę, tačiau neprivalėtų kurti tokias CPO, kurios teiktų centralizuotos pirkimų veiklos paslaugas atitinkamų įmonių ar bendrovių grupių mastu.
VPĮ pakeitimais nėra nurodoma konkreti CPO teisinė forma, todėl CPO steigiantys subjektai turėtų patys įsivertinti ir nuspręsti, kokia institucija, įstaiga ar jos padalinys atliktų CPO funkcijas – tai gali būti tiek atskiras naujas juridinis asmuo, tiek jau veikiančiam juridiniam asmeniui pavestos atitinkamos funkcijos.
Pagal siūlomą VPĮ 821 straipsnio 5 dalį universaliųjų, sektorinių ir regioninių CPO veikla būtų finansuojama iš įstaigoms, kurios įgyvendina CPO funkcijas atliekančio juridinio asmens dalyvio ar savininko teises ir pareigas, skirtų valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų. Dėl grupės CPO finansavimo būdo spręstų šias CPO įsteigusios valstybės ar savivaldybių įmonės ar bendrovės.
Vadovaujantis siūlomu VPĮ 822 straipsniu CPO veikla apimtų ne tik centralizuotų viešųjų pirkimų veiklą, bet CPO taip pat:
1) pagal savo kompetenciją teiktų konsultacijas ir kitokią pagalbą perkančiosioms organizacijoms viešųjų pirkimų srityje, įskaitant pagalbinės viešųjų pirkimų veiklos, pirkimų procedūrų perkančiųjų organizacijų vardu, bendrai atliekamų pirkimų vykdymą, perkančiųjų organizacijų pirkimo poreikių ir planų vertinimą ir susijusių rekomendacijų teikimą;
2) turėtų teisę gauti iš perkančiųjų organizacijų su pirkimais susijusią informaciją;
3) galėtų bendradarbiauti su kitomis CPO dėl centralizuotų pirkimų, pirkimo procedūrų atlikimo CPO vardu ar bendrai atliekamų pirkimų vykdymo;
4) teiktų VPT informaciją apie per ketvirtį atliktus perkančiųjų organizacijų centralizuotus pirkimus, bendrus pirkimus ir perkančiųjų organizacijų vardu atliktus pirkimus, taip pat informaciją apie atliktus žaliuosius pirkimus ir jų vertes, energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų taikymą bei pirkimus, kuriems buvo taikyti socialiniai ir aplinkosaugos kriterijai.
Siekiant turėti susistemintą informaciją apie veikiančias CPO, vadovaujantis siūlomo VPĮ 821 straipsnio 4 dalimi, įsteigtos CPO turėtų būti įrašytos į VPT administruojamą ir viešai skelbiamą CPO sąrašą.
Centralizuotų pirkimų privalomumas
Projektu siūloma griežčiau apriboti perkančiųjų organizacijų galimybes pirkimus vykdyti savarankiškai, o ne naudojantis CPO paslaugomis. Šiuo tikslu siūlomi šie VPĮ pakeitimai:
1) pagal siūlomo VPĮ 82 straipsnio 4 dalies 1 punktą perkančiosios organizacijos (išskyrus siūlomo VPĮ 82 straipsnio 4 dalies 1 punkte ir 25 straipsnio 21 dalyje nurodytus atvejus) privalėtų sudaryti centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų sutartis bent su viena CPO. Sutartims būtų taikomi siūlomame VPĮ 823 straipsnyje nurodyti reikalavimai;
2) VPĮ 82 straipsnio 2 dalyje numatoma bendra taisyklė, kad perkančiosios organizacijos privalėtų pirkimus vykdyti naudodamosi CPO paslaugomis ir tik išimtiniais atvejais galėtų pirkti savarankiškai, jei:
a) CPO pasiūla neatitinka perkančiosios organizacijos poreikių ir dėl objektyvių priežasčių CPO negali atlikti perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančių prekių, paslaugų ar darbų pirkimo; arba
b) perkančioji organizacija gali pati atlikti reikiamą pirkimą efektyviau ir racionaliau (pavyzdžiui, pigiau ir (arba) greičiau); arba
c) neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, ir egzistuoja kitos VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos sąlygos;
3) siekiant užtikrinti, kad perkančiosios organizacijos nepiktnaudžiautų ir nepagrįstai nesinaudotų savarankiškai atliekamų pirkimų išimtimis, VPĮ 82 straipsnio 3 dalyje numatomi išsamesni reikalavimai perkančiosios organizacijos sprendimo atlikti pirkimą savarankiškai pagrindimui. Toks pagrindimas neturėtų apsiriboti tik formaliais teiginiais, jog CPO pasiūla neatitinka poreikių, ir pan., tačiau turėtų apimti paaiškinimus ir vertinimą, kodėl CPO negali atlikti pirkimo perkančiosios vardu, kodėl perkančiajai organizacijai vis tiek būtina atlikti pirkimą konkrečiu metu, nors vėliau jį galėtų atlikti CPO. Pagal siūlomą VPĮ 823 straipsnio 2 dalies 5 punktą perkančiosios organizacijos ir CPO bendradarbiavimo, vertinant perkančiosios organizacijos galimybes atlikti pirkimą savarankiškai, tvarka būtų nustatoma sudaromoje centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartyje;
4) siekiant mažinti atvejų, kuomet perkančioji organizacija turėtų pati savarankiškai atlikti viešuosius pirkimus, nes CPO dėl objektyvių priežasčių neturėtų galimybių užtikrinti perkančiosios organizacijos poreikių, numatomas pirkimų planavimas ir su tuo susijęs CPO ir perkančiųjų organizacijų bendradarbiavimas:
a) VPĮ 26 straipsnio 3 dalyje ir 82 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatoma, kad perkančiosios organizacijos savo pirkimų planus turėtų pateikti CPO;
b) VPĮ 82 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatoma, kad perkančiosios organizacijos apie pirkimo poreikį CPO informuotų prieš 6 mėnesius iki numatomos sutarties sudarymo dienos;
c) VPĮ 822 straipsnyje numatoma, kad CPO analizuotų perkančiųjų organizacijų metinius pirkimų planus, poreikius, imtųsi priemonių, kad būtų užtikrinti atitinkami poreikiai; taip pat perkančiosioms organizacijoms galėtų teikti su poreikiais ir pirkimų planavimu susijusias rekomendacijas.
VPĮ 82 straipsnio 9 dalyje siūloma numatyti, kad, kai CPO atlieka pirkimą perkančiosios organizacijos vardu ar naudai, už netinkamą pirkimo procedūros atlikimą ar neteisėtos sutarties sudarymą atsako CPO, jei tai lėmė nuo CPO priklausančios priežastys.
Šiais pakeitimais siekiama, kad iš esmės visi pirkimai, išskyrus ribotas išimtis, būtų vykdomi naudojantis CPO paslaugomis. Tačiau tuo pačiu siekiama, kad CPO turėtų pareigą ir galimybes atsižvelgti į perkančiųjų organizacijų pirkimų poreikius ir planus, tokiu būdu užtikrinant tinkamą pareigos atlikti centralizuotus pirkimus ir perkančiųjų organizacijų interesų pusiausvyrą.
Laukiami rezultatai
VPĮ pakeitimo projektu siekiama, kad CPO būtų pagrindinės pirkimų vykdytojos – profesionalios organizacijos, kurios gebėtų ir siektų kompetentingai įvertinti perkančiųjų organizacijų poreikius, parinktų optimalius pirkimų būdus, atliktų reikiamas pirkimų procedūras bei konsultuotų perkančiąsias organizacijas ir kitais susijusiais klausimais.
Numatoma, kad įgyvendinant VPĮ pakeitimo projektu siūlomus CPO veiklos reglamentavimo pakeitimus gali būti įsteigta bent 75 CPO. Tačiau CPO tapus pagrindinėms pirkimų vykdytojoms, reikšmingai sumažėtų aktyvių perkančiųjų organizacijų skaičius (šiuo metu kiekvienais metais pirkimus vykdo net apie 4000 perkančiųjų organizacijų). Tokios CPO, kuriose būtų nuolat vykdomi įvairūs viešieji pirkimai, tenkinant didelio skaičiaus perkančiųjų organizacijų poreikius, turėtų galimybę sutelkti ir išlaikyti viešųjų pirkimų specialistus ir jų kompetenciją, įvairių pirkimų procedūrų taikymo įgūdžius, žinias apie rinką. Atitinkamai perkančiosios organizacijos turėtų galimybę ribotus ir dažnai nepakankamus viešųjų pirkimų procedūrų ir reikalavimų įgyvendinimui skirtus išteklius sutelkti savo pagrindinių funkcijų vykdymui.
Remiantis Valstybės kontrolės Ataskaitos duomenimis, perkančiųjų organizacijų, atliekančių nedaug pirkimų permetus (iki 150), sąnaudos vienam pirkimui gali būti 3 kartus didesnės, palyginti su perkančiųjų organizacijų, atliekančių daug pirkimų per metus (virš 150), sąnaudomis. Bendros viešųjų pirkimų sistemos funkcionavimo sąnaudos iš viso sudaro beveik 100 mln. Eur (2016 m. duomenimis). Todėl pagrįsta tikėtis, kad pirkimų centralizavimas gali leisti sutaupyti bent 10 proc. šios sumos (apie 10 mln. Eur).
Sutelkus pirkimus CPO būtų sumažinta klaidų, viešųjų pirkimų reikalavimų pažeidimų tikimybė, kadangi leistų CPO sutelkti ir optimaliai išnaudoti viešųjų pirkimų specialistų kompetenciją. Remdamasi sukauptomis žiniomis CPO galėtų naudoti efektyvius, geriausiai perkančiųjų organizacijų poreikius ir tiekėjų galimybes atitinkančius pirkimo būdus, taikyti technologinius sprendimus, sumažinti prielaidas korupcijai ir konkurencijos ribojimams, taip pat gauti pirkimų masto ekonomijos naudą. Dėl viešųjų pirkimų centralizavimo tiekėjams taip pat būtų paprasčiau dalyvauti pirkimuose, bendradarbiauti su mažesniu skaičiumi profesionalių CPO nei su atskiromis perkančiosiomis organizacijomis bei pagrįstai tikėtis profesionaliai parengtų ir nediskriminacinių dalyvavimo pirkimuose sąlygų ir galimybių juose dalyvauti bei laimėti pateikiant geriausią kainos ir kokybės prasme pasiūlymą.
Priežiūrą vykdančioms institucijoms taip pat būtų sudarytos palankesnės pirkimų priežiūros galimybės, kadangi pagrindiniai pirkimai būtų sukoncentruoti santykinai mažame skaičiuje CPO, palyginti su dabartiniu pirkimus vykdančių perkančiųjų organizacijų skaičiumi. Atitinkamai CPO turėtų geresnes galimybes diegti ir naudoti efektyvesnes galimų korupcinio pobūdžio ir kitų pažeidimų prevencijos priemones.
Tokiu būdu į CPO sutelkus pirkimus bei su tuo susijusią kompetenciją, būtų pasiektas pirkimų veiklos efektyvumas (pirkimų masto ekonomija, pirkimų procesų standartizavimas, perkamų prekių, paslaugų ir darbų kokybės reikalavimų optimizavimas, kompetencijos sutelkimas ir kt.), kuris gali leisti reikšmingai sumažinti viešųjų pirkimų sutartims tenkančias bendras lėšas bent 10 proc. (tai sudarytų apie 0,5–0,6 mlrd. Eur).
Pirkimų komisijų profesionalumas
Prie pirkimų veiklos profesionalumo didinimo taip pat prisidėtų ir Projektu siūlomais VPĮ pakeitimais reglamentuojami viešųjų pirkimų komisijų veiklos reikalavimai.
Projektu keičiamo VPĮ 19 straipsnio 3 ir 4 dalyse siūloma numatyti, kad supaprastintų pirkimų ir tarptautinių pirkimų atveju pirkimo komisijoje turi būti bent du viešųjų pirkimų specialistai: komisijos pirmininkas privalo būti asmuo, turintis pažengusiojo pirkimų specialisto pažymėjimą, ir dar bent vienas narys – asmuo, turintis bazinio pirkimų specialisto pažymėjimą arba pažengusiojo pirkimų specialisto pažymėjimą. Kad komisijos posėdis būtų teisėtas, jame privalo dalyvauti bent vienas asmuo, turintis bazinio ar pažengusiojo pirkimų specialisto pažymėjimą.
Mažos vertės pirkimų atveju komisijos pirmininku ir (ar) nariu gali būti asmuo, turintis bazinio pirkimų specialisto pažymėjimą arba pažengusiojo pirkimų specialisto pažymėjimą.
Remiantis siūlomais VPĮ 94 ir 95 straipsnių pakeitimais, viešųjų pirkimų specialistų žinių patikrinimą organizuotų, bazinio ir pažengusiojo pirkimų specialisto pažymėjimus išduotų ir jų galiojimo terminą pratęstų VPT Vyriausybės nustatyta tvarka. Gauti pažymėjimą siekiantys asmenys turėtų sumokėti VPT nustatyto dydžio užmokestį.
Siekiant sumažinti politinės įtakos viešųjų pirkimų rezultatams galimybes taip pat siūloma VPĮ 19 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatyti, kad pirkimų komisijų veikloje nei kaip nariai, nei kaip ekspertai ar stebėtojai negali dalyvauti politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
Komisijos veikloje dalyvaujant atitinkamos kvalifikacijos viešųjų pirkimų specialistams ir apribojus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų bei valstybės politikų dalyvavimą būtų padidintas komisijos veiklos ir jos priimamų sprendimų profesionalumas, sumažintos prielaidos galimai neskaidriems ar viešųjų pirkimų reikalavimus pažeidžiantiems sprendimams, kurie gali turėti tiesioginę neigiamą įtaką pirkimų procedūrų rezultatams bei pakenkti tiek perkančiosios organizacijos, tiek tiekėjų interesams.
Nors šie pakeitimai gali lemti, kad tam tikrų perkančiųjų organizacijų vadovai nebegalėtų patys tiesiogiai dalyvauti pirkimų komisijų veikloje, jų atsakomybė už tinkamą pirkimų procedūrų organizavimą pasireikštų pareiga į komisiją paskirti reikiamus viešųjų pirkimų specialistus ir kitus kvalifikuotus narius. Kadangi dauguma pirkimų būtų sutelkti ir vykdomi CPO, CPO privalėtų užtikrinti, jog turės pakankamai reikiamos kvalifikacijos viešųjų pirkimų specialistų, kad galėtų būti sudarytos ir galėtų veikti pirkimų vykdymui būtinos pirkimų komisijos.
Nedidelės vertės pirkimų reikalavimų optimizavimas
Siekiant sudaryti galimybes CPO ir kitoms perkančiosioms organizacijoms daugiau dėmesio skirti didesnės vertės, sudėtingesniems supaprastintiems pirkimams ir tarptautiniams pirkimams, VPĮ pakeitimo projektu siūloma supaprastinti dalį nedidelės vertės pirkimams taikomų procedūrų:
1) perkančiosios organizacijos, kurių per finansinius metus prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti sudaromų sutarčių bendra vertė neviršytų 30 000 Eur (be PVM) ir kurios atliktų tik mažos vertės pirkimus, atliekant tokius pirkimus būtų netaikomi VPĮ reikalavimai (VPĮ 25 straipsnio 21 dalis);
2) nuo 3000 Eur (be PVM) iki 10 000 Eur (be PVM) didinama riba, kai pirkimo sutartis gali būti sudaryta žodžiu. Pagal šio straipsnio 9 dalį informacija apie žodžiu sudarytas sutartis būtų skelbiama VPT nustatyta tvarka (VPĮ 86 straipsnio 7 ir 9 dalys);
3) nuo 10 000 Eur (be PVM) iki 30 000 Eur (be PVM) didinama riba, kai galima vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą (VPĮ 31 straipsnio 3 dalies 4 punktas);
4) nuo 10 000 Eur (be PVM) iki 30 000 Eur (be PVM) didinama riba, kai gali būti netaikomi atitinkami informavimo apie pirkimo procedūrų rezultatus reikalavimai (VPĮ 58 straipsnio 1 dalis);
5) neskelbiamų mažos vertės pirkimų atveju perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams bendrauti naudojantis Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis būtų neprivaloma (VPĮ 22 straipsnio 1 dalis).
Siekiant užtikrinti efektyvią centralizuotų pirkimų veiklą mažos vertės pirkimų atveju pagal VPĮ 25 straipsnio 2 dalį perkančiosios organizacijos mažos vertės pirkimų atveju (išskyrus nurodytą VPĮ 25 straipsnio 21 dalyje) privalėtų naudotis CPO paslaugomis VPĮ 82 straipsnyje numatytomis sąlygomis. Taip pat atsirastų pareiga planuoti ir mažos vertės pirkimus, o apie pirkimų planus ir poreikius informuoti CPO.
Kaip minėta, nors būtent didelės vertės viešiesiems pirkimams (tarptautiniai ir supaprastinti pirkimai, išskyrus mažos vertės pirkimus) tenka virš 80 proc. visų pirkimų išlaidų, apie 99 proc. visų vykdomų viešųjų pirkimų procedūrų sudaro mažos vertės pirkimai. Remiantis VPT pateikta 2018 m. informacija, perkančiųjų organizacijų, kurių atliekamų viešųjų pirkimų vertė per metus neviršija 30 000 Eur (be PVM), buvo apie 1000, o bendrai jų pirkimų suma sudarė tik apie 10,5 mln. Eur (lyginant su bendra visų Lietuvoje vykdytų pirkimų verte 5–6 mlrd. Eur).
Todėl siūlomi VPĮ pakeitimai supaprastinant nedidelės vertės pirkimų procedūras leistų palengvinti visos viešųjų pirkimų sistemos funkcionavimą bei padidintų jos efektyvumą – perkančiosioms organizacijoms leistų daugiau koncentruotis į rizikingesnius (didelės vertės, sudėtingesnius) pirkimus. Be to, procedūrų supaprastinimai, ypač susiję su galimybėmis plačiau taikyti neskelbiamus pirkimus ir sudaryti sutartis žodžiu, taip pat sudarytų galimybes didesniam mažų tiekėjų ratui siūlyti ir sudaryti viešųjų pirkimų sutartis su perkančiosiomis organizacijomis tokiomis pat arba artimomis įprastoms rinkoje sąlygomis.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad nors yra siūlomi atitinkamai nedidelės vertės pirkimų procedūrų palengvinimai, tai nereiškia, kad tokie prikimai ir juos atliekančių perkančiųjų organizacijų veiksmai negalėtų būti prižiūrimi ir tikrinami. Visos perkančiosios organizacijos bet kuriuo atveju privalo laikytis bendrų atsakingo ir racionalaus viešųjų lėšų naudojimo principų, vidaus kontrolės reikalavimų, turi gebėti pagrįsti savo sprendimus, o jų veikla gali būti audituojama bei tikrinama audito ir (arba) įvairių priežiūros institucijų.
Be to, pagal siūlomus VPĮ pakeitimus numatomi griežtesni centralizuotų pirkimų veiklos reikalavimai, o pirkimai būtų sutelkti CPO, todėl atvejų, kuomet perkančiosios organizacijos savarankiškai galėtų vykdyti nedidelės vertės pirkimus, ir su tokiais pirkimais susijusių rizikų turėtų reikšmingai sumažėti.
Tiekėjų aktyvumo ir sąžiningumo skatinimas
Siekiant užtikrinti realias rinkos sąlygas atitinkančius pirkimus bei išvengti pirkimo iš vieno tiekėjo situacijų, VPĮ 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma numatyti pareigą besirengiant viešajam pirkimui atlikti rinkos dalyvių konsultacijas pirkimo, apie kurį turi būti skelbiama, išskyrus mažos vertės pirkimą, atveju, jei per paskutinius 12 mėnesių vykdytame paskutiniame tokių pačių ar panašių prekių, paslaugų ar darbų pirkime, apie kurį buvo privaloma skelbti, išskyrus mažos vertės pirkimą, nebuvo gauta arba gauta tik viena tinkama paraiška ar pasiūlymas.
Tokiu būdu daugiau potencialių tiekėjų turėtų galimybę sužinoti apie planuojamą pirkimą, pateikti savo pastabas ir pasiūlymus dėl pirkimo objekto ar kitų pirkimo sąlygų, kurias perkančioji organizacija turėtų atitinkamai įvertinti. Tai leistų skaidriai suderinti perkančiosios organizacijos ir tiekėjų lūkesčius bei galimybes, tuo pačiu mažinant nepagristų ir neteisėtų perkančiosios organizacijos ir (ar) tiekėjų veiksmų dirbtinai eliminuojant kitų tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime.
Siekiant didinti atgrasymą nuo konkurencijos pažeidimų, siūloma VPĮ 46 straipsnio 6 dalies 3 punkto c papunktyje išplėsti galimybes perkančiosioms organizacijoms pašalinti iš pirkimo procedūrų ne tik tiekėjus, kurie patys yra padarę konkurencijos reikalavimų pažeidimų, bet ir tiekėjus, kurie pirkime dalyvauja vietoj tokį pažeidimą padariusio su tiekėju susijusio asmens, kuriam būtų taikomas toks pašalinimo pagrindas.
Ginčų dėl vykstančių viešųjų pirkimų procedūrų sprendimas
Siekiant paspartinti ginčų tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjų dėl dar vykstančių viešųjų pirkimų procedūrų metu priimtų sprendimų bei labiau išnaudoti VPT kompetenciją viešųjų pirkimų reikalavimų pažeidimų prevencijos srityje Projektu siūlomais VPĮ 101, 102 straipsnių pakeitimais ir 1031 straipsniu numatoma nauja ikiteisminė ginčų tarp tiekėjo ir perkančiosios organizacijos nagrinėjimo stadija VPT:
1) nesutikdamas su perkančiosios organizacijos sprendimu dėl pateiktos pretenzijos, tiekėjas ne iš karto kreiptųsi į teismą, tačiau turėtų pateikti skundą VPT. Jei tiekėjo ar perkančiosios organizacijos netenkintų VPT sprendimas dėl ginčo, tada jie galėtų kreiptis į teismą;
2) skundas VPT turėtų būti paduodamas per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos sprendimą, o skundas teismui dėl VPT sprendimo – per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo VPT sprendimo išsiuntimo tiekėjui dienos;
3) kreipdamasis į VPT tiekėjas turėtų sumokėti VPT nustatyto dydžio užmokestį už skundo nagrinėjimą;
4) skundo pateikimas ir nagrinėjimas VPT savaime nesustabdytų pirkimo procedūros vykdymo, nebent VPT, atsižvelgdama į tiekėjo prašymą, nuspręstų kitaip;
5) skundą išnagrinėti ir priimti sprendimą dėl jo VPT turėtų ne vėliau kaip per 20 dienų nuo skundo gavimo. Prireikus, šis terminas motyvuotu VPT sprendimu galėtų būti pratęstas dar 20 dienų;
6) skundų nagrinėjimo funkciją VPT vykdytų per VPT direktoriaus sprendimu iš ne mažiau kaip 3 asmenų sudarytą skundų nagrinėjimo komisiją. Visi komisijos nariai privalėtų turėti pažengusiojo pirkimų specialisto pažymėjimus, o komisijos pirmininku galėtų būti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą teisinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį viešųjų pirkimų srityje turintis asmuo;
7) pagrindinės skundo nagrinėjimo VPT nuostatos, įskaitant tiekėjų, perkančiųjų organizacijų ir pačios VPT teises ir pareigas, įtvirtinamos VPĮ, o detalią skundų nagrinėjimo tvarką tvirtintų VPT.
Nors siūloma numatyti naują privalomą ikiteisminį skundo nagrinėjimo etapą, tokia VPT nagrinėjimo procedūra neturėtų prailginti bendros tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčų nagrinėjimo ikiteismine ir teismine tvarka trukmės. VPT turima patirtis ir kompetencija viešųjų pirkimų priežiūros srityje leistų jai operatyviai įvertinti skundo ginčo pobūdį, identifikuoti svarbiausiu jo aspektus, surinkti aktualią informaciją ir ją profesionaliai įvertinti priimant atitinkamą sprendimą. Tikėtina, kad bent 50 proc. bylų nebūtų perduotos nagrinėti teismams dėl pasitikėjimo VPT vertinimu. Tuo atveju, jei tiekėjas ar perkančioji organizacija vis dėlto vėliau kreiptųsi į teismą, tai nenulemtų bendro ilgesnio proceso, nes bylą teismas galėtų išnagrinėti greičiau dėl jau VPT surinktos ir įvertintos aktualios medžiagos ir kitų svarbių su ginču susijusių aspektų.
Savo pobūdžiu analogišką privalomą ikiteisminį ginčų tarp su institucija nesusijusių asmenų nagrinėjimą numato ir kiti atskiras specifines sritis reglamentuojantys teisės aktai. Pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 28 straipsnį, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba privaloma išankstine ne teismo tvarka sprendžia ginčus tarp ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių paslaugas. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnį Valstybinė energetikos reguliavimo taryba taip pat ne teismo tvarka nagrinėja ginčus tarp vartotojų (tiek buitinių vartotojų, tiek juridinių asmenų) ir energetikos įmonių.
VPT veikla
Projektu siūloma VPĮ 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalies 5 punkte numatyti, kad VPT vykdo VPĮ 6 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytus pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymosi priežiūrą. Šie teisės aktai – tai Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašas, patvirtintas Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1036, bei Radijo ir audiovizualinės žiniasklaidos programų, jų sukūrimo, gaminimo ir transliavimo eteryje laiko pirkimų tvarkos aprašas, patvirtintas Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1264. Šiais teisės aktais reglamentuojami pirkimai patenka į VPĮ taikymo išimtį, tačiau grindžiami iš esmės analogiškais principais. Todėl šių teisės aktų priežiūrą priskyrus VPT kompetencijai būtų užtikrintas šių pirkimų vykdymo ir VPĮ praktikos nuoseklumas bei derama priežiūra.
Projektu siūlomais VPĮ 95 straipsnio pakeitimais įtvirtinamos VPT funkcijos, susijusios su bazinių ir pažengusiųjų pirkimų specialistų žinių patikrinimo ir pažymėjimų išdavimu, taip pat su tiekėjų skundų nagrinėjimu. Taip pat numatoma VPT teisė teikti pasiūlymus dėl pirkimų sistemos tobulinimo ne tik už politikos formavimą atsakingai ministerijai, bet ir Vyriausybei.
Siūlomuose VPĮ 93 straipsnio pakeitimuose VPT būtų sudaroma galimybė savo administracijos struktūros klausimus spręsti pačiai VPT, taip pat numatomi pakeitimai, susiję su papildomais VPT lėšų šaltiniais iš asmenų sumokamo užmokesčio už žinių patikrinimo organizavimą, pažymėjimų išdavimą ir jų galiojimo pratęsimą bei tiekėjų skundų nagrinėjimą.
Remiantis kitų institucijų (pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Generalinės prokuratūros, Valstybės kontrolės, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos), pavyzdžiu, siūloma VPĮ 94 straipsnyje numatyti, kad VPT direktorius skiriamas ne 4, o 5 metų kadencijai. Siekiant užtikrinti efektyvią ir nuoseklią VPT vadovybės veiklą, įskaitant tais atvejais, kai VPT direktoriaus laikinai nėra ar jis nėra paskirtas, siūloma numatyti, kad VPT direktoriaus pavaduotojai taip pat yra valstybės pareigūnai, kuriuos VPT direktoriaus teikimu į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Lietuvos Respublikos Prezidentas VPT direktoriaus teikimu. VPT direktoriaus pavaduotojų kadencija būtų susieta su VPT direktoriaus kadencija ir pasibaigtų paskyrus naują VPT direktorių. Panašiais principais formuojamos ir kitų institucijų, pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Generalinės prokuratūros, vadovybės.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Poveikis atitinkamai sričiai
Projektas numato kelis esminius pakeitimus, kurie yra susiję su bendru tikslu siekti kuo efektyvesnės viešųjų pirkimų sistemos:
1) numatoma valstybės lygio viešųjų pirkimų strategija, kad valstybės mastu būtų nustatyti bendri tikslai ir prioritetai, o įgyvendinama viešųjų pirkimų politika derėtų ir prisidėtų ir prie kitų valstybės tikslų siekimo. Tuo pačiu numatomos papildomos privalomos priemonės, skatinančios tiekėjus savo veikloje taikyti atsakingos ir tvarios veiklos standartus socialinėje ir aplinkosaugos srityse;
2) iš esmės pakeičiamas centralizuotos pirkimų veiklos organizavimas sukuriant aktyvių CPO tinklą bei nustatant griežtesnius įpareigojimus perkančiosioms organizacijoms pirkimus vykdyti naudojantis CPO paslaugomis. CPO tapus pagrindinėmis pirkimų vykdytojomis ir sutelkus reikiamas kompetencijas, patirtį ir žinias pasireikštų masto ekonomijos efektas, kiltų pirkimų procedūrų kokybė, mažėtų pažeidimų. Profesionali CPO veikla teiktų naudą ne tik perkančiosioms organizacijoms, bet ir tiekėjams sudarytų palankesnes sąlygas dalyvauti ir laimėti pirkimuose;
3) nedidelės vertės pirkimų optimizavimas tiesiogiai susijęs su poreikiu užtikrinti aukštą didelės vertės, sudėtingų pirkimų kokybę. Tokiems pirkimams reikia skirti daugiau dėmesio ir pastangų, nes būtent didelės vertės pirkimai, nors sudaro tik 1 proc. nuo visų atliekamų pirkimų procedūrų, jų bendra vertė siekia 80 proc. bendros visų pirkimų vertės. Todėl supaprastinus santykinai mažiau reikšmingų pirkimų procedūras, sudaromos sąlygos tinkamai ir optimaliais būdais atlikti didelės vertės pirkimus;
4) tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų skundų dėl vykdomų pirkimų procedūrų nagrinėjimas VPT – privalomas ikiteisminis ginčo sprendimo etapas, kuris leistų tinkamai išnaudoti VPT kompetenciją pirkimų priežiūros srityse, prisidėtų prie operatyvaus ir savalaikio galimų VPĮ pažeidimų pašalinimo.
Tokie pakeitimai turėtų tiesioginę įtaką viešųjų pirkimų politiką formuojančioms ir įgyvendinančioms institucijoms bei iš esmės visoms perkančiosioms organizacijoms (tiek valstybės, tiek savivaldybių lygiu). Pakeitimai leistų per kelerius metus sukurti efektyvesnę, į pirkimų rezultatų kokybę orientuotą, valstybės, perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų lūkesčius atspindinčią bei racionalų viešiesiems pirkimams skiriamų lėšų naudojimą užtikrinančią pirkimų sistemą. Nepritarus tokiems pokyčiams didėja rizika, kad perkančiosioms organizacijoms atskirai bus vis sunkiau užtikrinti bent minimalius reikalavimus atitinkančią viešųjų pirkimų veiklą.
Poveikis ekonomikai, socialinei aplinkai ir aplinkai
Centralizuoti ir kokybiškai vykdomi pirkimai didintų pasitikėjimą viešųjų pirkimų sistema ir paskatintų daugiau tiekėjų aktyviai juose dalyvauti. Tai didintų tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse veikiančių tiekėjų konkurenciją bei juos skatintų teikti kuo geresnius pasiūlymus, kas leistų perkančiosioms organizacijoms gauti geriausią perkamų prekių, paslaugų ir darbų kainos ir kokybės santykį.
Viešųjų pirkimų būdu išleidžiama bendra suma sudaro apie 5–6 mlrd. Eur, t. y. daugiau nei 10 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Todėl tinkamas tokių lėšų panaudojimas įtraukiant kuo daugiau ūkio subjektų pagerintų šalies ekonominę padėtį, pavyzdžiui, sukuriant ir išlaikant darbo vietas, mokant mokesčius.
Atsižvelgus į tai, kad Projektu siūloma dar labiau skatinti atrenkant laimėjusius pasiūlymus taikyti su socialine politika ir aplinkosauga susijusius kriterijus, tokie pokyčiai prisidėtų prie atsakingo ir tvaraus verslo vystymosi, darbuotojų padėties ir aplinkos gerinimo Lietuvoje.
Poveikis regionų plėtrai
Įgyvendinus Projektu siūlomus pakeitimus būtų įsteigtos regioninės CPO, kurios teiktų centralizuotų pirkimų paslaugas atitinkamose savivaldybėse ar didesniuose regionuose veikiančioms perkančiosioms organizacijoms. Tai suteiktų savivaldybėms platesnes galimybes pačioms vertinti CPO veiklą užtikrinant savivaldybių perkančiųjų organizacijų interesus, jų įtaką tiekėjų verslo sąlygoms, bei labiau atsižvelgti į atskirų regionų specifiką.
Vis dėlto savivaldybės ir jų CPO turi būti skatinamos bendradarbiauti tiek tarpusavyje, tiek su valstybės institucijomis, sektorinėmis ir universaliosiomis CPO, kad galėtų pasikeisti gerąja patirtimi ir žiniomis, tokiu būdu užtikrinant, kad atskiruose regionuose nesiformuotų nepagrįsti centralizuotų pirkimų veiklos praktikų ir tiekėjams sudaromų galimybių dalyvauti pirkimuose skirtumai.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės.
Vertinant galimą įstatymo įtaką korupcijai, būtina atsižvelgti šiuos su Projekte siūlomais pakeitimais susijusius aspektus:
1) Projektu siūloma į viešųjų pirkimų komisijų veiklą įtraukti profesionalus, turinčius atitinkamai bazinio ir (ar) pažengusiojo pirkimų specialisto pažymėjimus bei uždrausti politikams ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams būti pirkimų komisijų nariais, ekspertais ar stebėtojais. Taigi, komisijų nariai, ekspertai ir stebėtojai neturėtų politinio suinteresuotumo pirkimų procedūrų rezultatais, o patys politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai pirkimų procedūrose negalėtų dalyvauti. Tai sumažintų korupcijos pasireiškimo prielaidas komisijų veikloje, lyginant su dabartiniu komisijų veiklos reglamentavimu;
2) profesionali CPO, vykdydama centralizuotų pirkimų veiklą, būtų atsparesnė atskirų konkrečių tiekėjų interesams. Be to, apribotos galimybės perkančiosioms organizacijoms savarankiškai vykdyti pirkimus bei daugumai pirkimų vykstant per CPO būtų nutraukiami galimai neteisėtais interesais grįsti atskirų tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų tarpusavio ryšiai. Taigi, sutelkus pirkimus į CPO būtų sumažintos korupcijos pasireiškimo prielaidos, būtų sudarytos galimybės taikyti efektyvesnes korupcijos prevencijos priemones, nei kad tai galėtų daryti atskiros, ypač nedidelės, perkančiosios organizacijos;
3) Projektu siūloma nedidelės vertės pirkimams taikyti tam tikrus palengvinimus, įskaitant galimybę iš esmės laisvai vykdyti tam tikrus nedidelės vertės pirkimus (VPĮ 25 straipsnio 21 dalis), ribų, kada gali būti atliekamas neskelbiamas mažos vertės pirkimas ir kada sutartis gali būti sudaryta žodžiu, padidinimą atitinkamai iki 30 000 Eur (be PVM) ir 10 000 Eur (be PVM). Tokie palengvinimai kelia riziką, jog jais pasinaudojant gali būti vykdomi neskaidrūs, korupcijos ar kitokių neteisėtų veikų požymių turintys sandoriai. Vis dėlto, kaip minėta, procedūrų palengvinimai nereiškia, kad tokie pirkimai ir juos atliekančių perkančiųjų organizacijų veiksmai nebūtų prižiūrimi ir tikrinami. Visos perkančiosios organizacijos bet kuriuo atveju privalo laikytis bendrų atsakingo ir racionalaus viešųjų lėšų naudojimo principų, vidaus kontrolės reikalavimų, turi gebėti pagrįsti savo sprendimus, o jų veikla gali būti audituojama bei tikrinama audito ir (arba) įvairių priežiūros institucijų. Be to, įgyvendinus siūlomus VPĮ pakeitimus, atvejų, kuomet perkančiosios organizacijos savarankiškai galėtų vykdyti nedidelės vertės pirkimus, ir su tuo susijusių rizikų taip pat turėtų sumažėti;
4) Projektu numatomos naujos VPT funkcijos, susijusios su bazinio ir pažengusiojo pirkimų specialisto žinių tikrinimu ir pažymėjimų išdavimui, taip pat su tiekėjų skundų nagrinėjimu. Ne visos su šiomis funkcijomis susijusios nuostatos yra išsamiai aprašytos VPĮ pakeitimo projekte, tačiau nurodoma, kad VPT šias funkcijas privalės vykdyti vadovaudamasi atitinkamai VPT ir Vyriausybės nustatytų tvarkų aprašais. Taigi, rizika, kad vykdant šias funkcijas sprendimai būtų priimami vadovaujantis ne teisės aktais pagrįstais motyvais, būtų pašalinama priėmus atitinkamus įgyvendinamuosius teisės aktus.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Kaip minėta, centralizuoti ir kokybiškai vykdomi pirkimai didintų tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse veikiančių tiekėjų konkurenciją bei juos skatintų teikti kuo geresnius pasiūlymus, kas leistų perkančiosioms organizacijoms gauti geriausią perkamų prekių, paslaugų ir darbų kainos ir kokybės santykį. Tinkamas viešųjų pirkimų būdu išleidžiama lėšų (5–6 mlrd. Eur) panaudojimas įtraukiant kuo daugiau ūkio subjektų pagerintų šalies ekonominę padėtį, pavyzdžiui, sukuriant ir išlaikant darbo vietas, mokant mokesčius.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Būtina priimti šiuos teisės aktus:
1) VPT tvirtinamas centrinių perkančiųjų organizacijų sąrašo sudarymo tvarkos aprašas;
2) Vyriausybės tvirtinamas pirkimų specialistų žinių patikrinimo organizavimo, pažymėjimų išdavimo ir jų galiojimo pratęsimo tvarkos aprašas;
3) VPT tvirtinamas tiekėjų skundų pateikimo ir nagrinėjimo VPT tvarkos aprašas.
Reikėtų keisti šiuos teisės aktus:
1) Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašas, patvirtintas VPT direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-97;
2) Informacijos viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašas, patvirtintas VPT direktoriaus 2017 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1S-91.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Taip.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Taip.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Pagrindinės įstatymo nuostatos įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d. VPĮ 94 straipsnio pakeitimai, reglamentuojantys VPT direktoriaus kadencijos trukmę bei vadovybės formavimą, taip pat VPĮ 25 straipsnio 21 dalies nuostatos, leidžiančios netaikyti VPĮ reikalavimų tam tikriems mažos vertės pirkimams, įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d. VPĮ 95 straipsnio papildymas 6 dalimi, reglamentuojančia VPT veiklą organizuojant žinių patikrinimus ir išduodant viešųjų pirkimų specialistų pažymėjimus, įsigaliotų 2021 m. liepos 1 d., kad nuo 2022 m. sausio 1 d. asmenys, turintys atitinkamus pažymėjimus turėtų galimybę iš karto dalyvauti perkančiųjų organizacijų pirkimų komisijų, VPT skundų nagrinėjimo komisijos veikloje.
Atsižvelgdamos į tai, Vyriausybė, VPT ir kitos institucijos pagal kompetenciją įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti iki 2021 m. birželio 30 d., kad liktų pakankamai laiko perkančiosioms organizacijoms ir kitiems suinteresuotiems asmenis prisitaikyti prie naujų poįstatyminių teisės aktų reikalavimų.
Vyriausybė, ministerijos ir savivaldybių tarybos sprendimus įsteigti CPO turėtų priimti iki 2021 m. gruodžio 31 d.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Dėl numatomų su VPT veikla susijusių pokyčių (naujos funkcijos, vadovybės formavimas) atsirastų papildomų lėšų poreikis VPT:
1) 2021 m. – apie 527 000 Eur, kurie būtų skirti:
a) 386 000 Eur – su darbo užmokesčiui susijusioms išlaidoms;
b) 64 000 Eur – su bazinių ir pažengusiųjų pirkimų specialistų žinių tikrinimu, pažymėjimų išdavimu susijusių informacinių sistemų diegimui ir (arba) pritaikymui;
c) 77 000 Eur – su naujomis funkcijomis susijusių darbo vietų įrengimui, būtinos ilgalaikės techninės įrangos ir kito turto įsigijimui ir (arba) atnaujinimui;
2) 2022 m. ir vėliau – apie 426 000 Eur kasmet, kurie būtų skirti:
a) 386 000 Eur – su darbo užmokesčiui susijusioms išlaidoms;
b) 40 000 Eur – su bazinių ir pažengusiųjų pirkimų specialistų žinių tikrinimu, pažymėjimų išdavimu susijusių informacinių sistemų palaikymui.
Ruošiantis Projekte numatytų pakeitimų įsigaliojimui 2021 m. gali reikėti papildomų lėšų perkančiosioms organizacijoms ir numatomas CPO steigiančioms valstybės ir savivaldybių institucijoms, kad galėtų užtikrinti viešųjų pirkimų veiklos tęstinumą bei tuo pačiu metu atlikti ir papildomus numatomiems centralizuotų pirkimų veiklos pokyčiams įgyvendinti skirtus darbus. Konkretų lėšų poreikį turėtų įsivertinti atitinkamos organizacijos, pagal savo kompetenciją spręsdamos, kokiu būdu organizuoti CPO veiklą.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Pagrindiniai VPĮ pakeitimo projekte numatyti pasiūlymai 2020 m. sausio 14 d. paskelbti viešoms konsultacijoms, 2020 m. vasario 12 d. vyko VPĮ pakeitimo pasiūlymų ir gautų pastabų aptarimas su suinteresuotų institucijų ir kitų organizacijų atstovais.
Dauguma pastabas pateikusių asmenų iš esmės pritarė pagrindinėms pirkimų centralizavimo skatinimo, pirkimų profesionalumo didinimo, nedidelės vertės pirkimų procedūrų supaprastinimo idėjoms, tačiau kėlė abejonių dėl konkrečių būdų pasirinkimo ir sudėtingo įgyvendinimo.
Atsižvelgus į gautas pastabas ir pasiūlymus, teikiamame Projekte papildomai numatyta, kad VPĮ reikalavimai iš esmės netaikomi toms perkančiosioms organizacijoms, kurios atlieka tik mažos vertės pirkimus ir bendra metinė pirkimams skirta suma neviršija 30 000 Eur (be PVM), taip pat susiaurinta pareiga vykdyti rinkos dalyvių konsultacijas, išsamiau reglamentuota skundų nagrinėjimo VPT tvarka. Įvertinus pastabas ir pasiūlymus, dauguma Projekto nuostatų buvo tikslinamos, siekiant pašalinti kilusius neaiškumus.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Viešasis pirkimas“, „centralizuotų pirkimų veikla“, „centrinė perkančioji organizacija“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
|
Respublikos Prezidentas |
Gitanas Nausėda |
[1] Valstybės kontrolės 2018 m. gegužės 4 d. valstybinio audito ataskaita Nr. VA-2018-P-900-1-4 „Viešųjų pirkimų sistemos funkcionavimas“ http://www.vkontrole.lt/failas.aspx?id=3806
[2] Europos Komisijos 2017 m. spalio 3 d. komunikatas COM/2017/0572 Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui „Veiksmingi viešieji pirkimai Europoje ir Europai“ https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:52017DC0572
[3] VPT 2018 m. veiklos ataskaita https://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/VPT_2018_veiklos_ataskaita.pdf; VPT 2019 m. veiklos ataskaita http://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/VPT_2019_veiklos_ataskaita.pdf
[4] VPT 2018 m. ir 2019 m. veiklos ataskaitos.
[5] VPT 2018 m. ir 2019 m. veiklos ataskaitos.