LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

UŽSIENIO REIKALŲ KOMITETAS

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES“ NR. IX-2206 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIIP-2427

 

2018 m. lapkričio 14 d.  Nr. 105-P-91

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis, pirmininko pavaduotojas Egidijus Vareikis, Užsienio reikalų komiteto nariai Mantas Adomėnas, Aušrinė Armonaitė, Audronius Ažubalis, Linas Antanas Linkevičius, Mindaugas Puidokas, Emanuelis Zingeris.

Užsienio reikalų komiteto biuras: vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjai, Inga Milašiūtė, Milda Petrokaitė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė.

Kviestieji asmenys: vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės patarėja Aušra Grikevičienė, Migracijos departamento prie VRM direktorė Evelina Gudzinskaitė, Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktorius Giedrius Kazakevičius, Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento Konsulinės teisės ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjas Marius Juška, Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento Šengeno skyrius vyresnysis specialistas Artūras Eirošius, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Nacionalinio saugumo grupės patarėjas Mindaugas Silkauskas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto

nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-09-12

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime 2018 m. kovo 5 d. užregistruotas su teikiamu projektu susijęs Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 3, 4, 21, 26, 28, 29, 31, 34, 36, 40, 51, 55, 67, 69, 86, 87, 99, 99(1), 100, 104, 105(1), 105(2), 105(4), 115, 116, 120, 127, 140, 141 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 50(1) straipsniu įstatymo projektas Reg. Nr. XIIIP-1747 (toliau – projektas Nr. XIIIP-1747). Teisės departamentas 2018 m. kovo 29 d. yra pateikęs išvadą dėl projekto Nr. XIIIP-1747. Šioje išvadoje Teisės departamentas atkreipė dėmesį dėl teikiamo projekto Nr. XIIIP-1747 galimo prieštaravimo Konstitucijai. 2018 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas priėmė sprendimą: „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. kovo 29 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas projekto  svarstyme nusprendė daryti pertrauką, kol Vyriausybė pateiks Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 įstatymo pakeitimo projektą bei lydinčiuosius įstatymų projektus, reguliuojančius migracijos klausimus.“ Dėl tos priežasties atsižvelgtina į Seimo statuto 137 straipsnio nuostatas.

 

Nepritarti

Seimo narių užregistruotas įstatymo projektas Nr. XIIIP-1747 Seime nėra pateiktas.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-09-12

63

 

 

2. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikros įstatymo nuostatos projektuose Reg. Nr. XIIIP-1747 ir XIIIP-2427 sutampa, kartotina pastaba dėl projekto 63 straipsniu nustatomų Migracijos departamento valstybės tarnautojų įgaliojimų, susijusių su valstybinės prievartos naudojimu:

„Šis teisinis reguliavimas svarstytinas keliais aspektais:

1) Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su šiuo projektu teikiamas Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIIP-1750), kurio 2 straipsniu keičiamas ANK 589 straipsnis, numatant įgaliojimus Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnams pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus. ANK 595 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonių, kurias gali taikyti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai, siekdami užkirsti kelią administraciniams nusižengimams, taip pat siekdami užtikrinti, kad būtų išsamiai tiriami administraciniai nusižengimai ir nagrinėjamos administracinių nusižengimų bylos bei vykdomi administracinių nusižengimų bylose priimami sprendimai. Pabrėžtina, kad keičiamo įstatymo 141 straipsnio 2 dalyje numatytas platesnis įgaliojimų, susijusių su valstybės prievartos naudojimu, sąrašas nei yra būtina užtikrinti administracinių nusižengimų teiseną.

 

Nepritarti

Pastaba dėl naujos numeracijos įstatymo projekto 66 straipsnio.

 

UTPĮ 141 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai skirti ne administraciniams nusižengimams tirti, o vykdyti Migracijos departamentui priskirtas viešojo administravimo funkcijas. Šios funkcijos susijusios su neteisėtos migracijos prevencija ir užsieniečių kontrole, siekiant išvengti, užkirsti kelią, užkardyti galimus pažeidimus tik toje apimtyje, kiek tai būtina užsieniečių teisinės padėties klausimų sprendimui. Pažymėtina, kad valstybės teritorijoje turi būti atliekami veiksmingi ir tinkami patikrinimai, ypač siekiant kovoti su neteisėtos migracijos apraiškomis bei jas atgrasyti. Administracinėje nusižengimų teisenoje taikomos priemonės yra skirtos atlikti procesinius veiksmus, kai jau yra nustatytas administracinis nusižengimas. Šių įgaliojimų, kurie būtini MD-tui, paskirtis apibrėžta šio keičiamo straipsnio 2 dalies pirmame sakinyje: „siekdami nustatyti užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ar priimdami sprendimus dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje“.

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-09-12

63

 

 

2) Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 141 straipsnio 2 dalies 1 punkte („<...> be išankstinio perspėjimo lankytis <...> patalpose ir atlikti jų apžiūrą <...>“) numatyti įgaliojimai pagal turinį yra panašūs į Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 145 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę – kratą. Pabrėžtina, kad vadovaujantis BPK 145 straipsnio 3 dalimi, kratai daryti yra reikalinga teismo sankcija („Krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. <...>“).

 

Nepritarti

Pastaba dėl naujos numeracijos įstatymo projekto 66 straipsnio.

 

UTPĮ projekto 141 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta teisė lankytis patalpose ir atlikti jų apžiūrą būtų vykdoma ne baudžiamojo persekiojimo, bet užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolės tikslais, todėl šios teisės įgyvendinimui taikyti baudžiamojo proceso veiksmų (kratos) atlikimo taisykles būtų nepagrįsta. Pažymėtina, kad teisė lankytis patalpose ir jas apžiūrėti įtvirtinta ir ūkio subjektų veiklos kontrolę vykdančioms valstybės institucijoms, pvz., Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymas, Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymas, kurie numato įgaliotų pareigūnų teisę apžiūrėti patalpas ir daryti jose patikrinimus be teismo sankcijų.

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-09-12

 

 

 

3) Siejant Migracijos departamento tarnautojų įgaliojimus su tam tikra valstybės prievarta, būtina reglamentuoti ir prievartos priemonių panaudojimo sąlygas, tvarką ir pagrindus. Be to, atitinkami pareigūnai turi būti specialiai apmokyti ir paruošti.

 

Nepritarti

Pastaba dėl naujos numeracijos įstatymo projekto 66 straipsnio.

 

Migracijos departamente pareigas eis ne statutiniai, bet karjeros valstybės tarnautojai, todėl jų atliekamos funkcijos nebus susijusios su fizinės prievartos ar specialiųjų priemonių panaudojimu, tad nėra pagrindo nustatyti prievartos panaudojimo sąlygas, tvarką ar vykdyti Migracijos departamento karjeros valstybės tarnautojų specialų rengimą (mokymą) kaip panaudoti prievartos priemones. Siekiant patikrinti, ar įmonės (jos filialo ar atstovybės) patalpose nėra laikomi neteisėtai Lietuvoje esantys ar gyvenantys užsieniečiai ir (ar) įmonė nėra fiktyvi, Migracijos departamento valstybės tarnautojai į įmonių patalpas (esant pasipriešinimui, teisėtų reikalavimų nevykdymui) galės patekti su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų pagalba, kurie pagal keičiamą Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymą turės teisę irgi patekti į minėtas patalpas ir panaudoti prievartos priemones.

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-09-12

63

 

 

4) Atkreipiame dėmesį, kad aptariamąja nuostata teisė taikyti valstybės prievartos priemones yra suteikiama Migracijos departamento valstybės tarnautojams. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ANK 589 straipsnį administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinio nusižengimo tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo atitinkamų institucijų pareigūnai. Pagal Viešojo administravimo 2 straipsnio 7 dalį pareigūnas yra valstybės politikas, valstybės tarnautojas ar kitas asmuo, atliekantys viešojo administravimo funkcijas ir pagal įstatymus turintys įgaliojimus duoti nepavaldiems asmenims teisės aktų nustatytus privalomus vykdyti nurodymus. Pažymėtina, kad ANK 505 straipsnyje yra nustatyta atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas bei jų teisėtų reikalavimų nevykdymą. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 141 straipsnio 2 dalyje nurodomi įgaliojimai galėtų būti suteikti tik Migracijos departamento įgaliotiems pareigūnams. <...>“

 

Nepritarti

Pastaba dėl naujos numeracijos įstatymo projekto 66 straipsnio.

 

Migracijos departamente pareigas eis ne statutiniai, bet karjeros valstybės tarnautojai, kuriems bus suteikti įgaliojimai atlikti UTPĮ projekto 141 straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus. Todėl šie valstybės tarnautojai pateks į Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžtą „pareigūno“ sąvoką.

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-09-12

 

 

 

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis  (toliau – Rekomendacijos), taip pat atsižvelgiant į tai, kad projektu teikiamas įstatymas nėra dėstomas nauja redakcija, jo pavadinimas turėtų būti patikslintas, nurodant visus keičiamus, papildomus ir (ar) pripažįstamus netekusiais galios įstatymo straipsnius.

 

Nepritarti

Pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 88.2 papunktį „Jei įstatyme keičiama daug straipsnių, vadovaujantis protingumo kriterijais, įstatymo pavadinime straipsniai gali būti nenurodomi.“

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-09-12

3

 

 

4. Teikiamo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje yra naikinamas įvestas trumpinys „(toliau – Valstybės saugumo departamentas)“. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas trumpinys yra ir toliau vartojamas kituose projekto nuostatose, siūlytina šio trumpinio panaikinimo atsisakyti.

 

Nepritarti

Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 6.1 papunkčiu (2017-07-10 redakcija), inter alia nustatančiu, kad jei teisės akte institucijos pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“.

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-09-12

3

 

 

5. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 po žodžių „<...> kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo“ siūlytina įrašyti žodį „dienos“.

Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies, kurioje po žodžių „<...> kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo“, siūlytina įrašyti žodį „dienos“.

 

Pritarti

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-09-12

4

 

 

6. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnyje siūloma nustatyti, kad fizinis ar juridinis asmuo, „kviesdamas užsienietį į Lietuvos Respubliką“ prisiima įsipareigojimus dėl tokio užsieniečio sveikatos draudimo bei su juo susijusių galimų valstybės išlaidų atlyginimo. Projekto 1 straipsniu keičiamame įstatyme atsisakius formalaus „kvietimo“ apibrėžimo bei nepateikus nuorodos į kituose įstatymuose įtvirtintą tokį apibrėžimą ar keičiamame įstatyme ar kituose teisės aktuose numatytus konkrečius „kvietimo“ atvejus, „kviečiančiojo asmens“ sąvoka keičiamame įstatyme taptų neformali, neapibrėžta, ir galimai keltų įstatymo taikymo problemų nustatant konkretų asmenį, kuriam nustatomi su užsieniečiu susiję įsipareigojimai. Pavyzdžiui, galėtų kilti diskusiją dėl įsipareigojimų taikymo asmeniui, kuris užsienietį kvietė atvykti neformaliai, įstatymo nenustatytais atvejais, nes pagal vertinamą normą ir toks asmuo galėtų būti laikomas „kviečiančiu asmeniu“.

 

 

 

 

 

Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto nuostatų, apibrėžiančių užsienietį „kviečiančio“ ar „pakvietusio“ asmens teisės kreiptis su prašymu dėl vizos atšaukimo.

 

Pritarti iš dalies

Pasiūlymas:

Siūloma įstatymo projekto 4 straipsnį papildyti ir jį išdėstyti taip:

„4 straipsnis. Įstatymo papildymas 41 straipsniu

Papildyti Įstatymą 41 straipsniu:

„41 straipsnis. Fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimas dėl į Lietuvos Respubliką kviečiamo užsieniečio

Fizinis ar juridinis asmuo (kaip kviečiantysis asmuo), kviesdamas užsienietį į Lietuvos Respubliką, įsipareigoja pasirūpinti, kad užsienietis jo buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu turėtų atitinkamai Vizų kodekse arba šiame Įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantį sveikatos draudimą, ir atlyginti šio Įstatymo 131 straipsnio 3 dalyje nurodytas valstybės išlaidas bei valstybės išlaidas, patirtas dėl užsieniečio sveikatos priežiūros.““

 

Atsisakoma nuostatos dėl kviečiančiojo asmens teisės atšaukti vizą. Paliekama tik vizos turėtojo teisė atšaukti vizą.

 

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-09-12

7

 

 

 

7. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 12 punkte siūlytina nurodyti, jog kita Šengeno valstybė į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įtraukia įspėjimą dėl neįsileidimo vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatomis, todėl po projekto žodžių „<...> yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo <...>“ įrašytini žodžiai „pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas“.

 

Pritarti

Užsienio reikalų komitetas siūlo papildomai įstatymo projekto naujuose straipsniuose papildyti galiojančio įstatymo  26 ir 35 str. nuostatas.

Žr. URK 3 ir 6 pasiūlymus.

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-09-12

7

 

 

8. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 punkte siūloma nustatyti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą, jos panaikinimo ar atšaukimo pagrindą – jei užsienietis „yra nesumokėjęs skirtos baudos (baudų) <...>“. Iš pateiktos formuluotės neaiški jurisdikcija, pagal kurią paskirtos baudos (Lietuvos Respublika ar bet kuri kita valstybė), baudas paskyręs subjektas (valstybės institucija ar, pavyzdžiui, privatus subjektas civilinių sutartinių santykių pagrindu). Projekto 17 straipsnio 2 dalimi dėstomame keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma palikti galiojančio įstatymo formuluotę „už Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytą pažeidimą skirta <...> bauda“. Projekto 61 straipsniu keičiamo įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje siūloma atsisakyti galiojančiame įstatyme nustatyto baudos požymio „Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos“. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir 16 dalies c papunkčio, 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto c papunkčio, kuriuose nurodytos  „Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos” baudos keisti nesiūloma. Projektas tikslintinas numatant baudas skiriančius subjektus bei jurisdikciją, pagal kurią jos skiriamos ir suvienodinant projekto bei galiojančių keičiamo įstatymo nuostatų terminiją.

 

Pritarti

Siekiant aiškumo, siūlytina patikslinti 19 straipsnio 1 dalies 14 punktą pagal formuluotę, kuri vartojama galiojančio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 11 punkte:

„14) jis yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis;“

 

Siūlytina nurodytose įstatymo nuostatose palikti žodžius „Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“. Tokiu būdu visur bus nustatyta vienodai ir aiškiai, kad kalbama apie Lietuvos jurisdikcijoje (o ne kitų valstybių) skirtas baudas.

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-09-12

7

 

 

9. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatomas naujas nacionalinės vizos „atšaukimo“ institutas, siejamas tik su asmens, pakvietusio užsienietį, arba paties užsieniečio prašymu. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje dėstomi nacionalinės vizos „panaikinimo“ pagrindai siejami tiek su vizos išdavimo aplinkybėmis, tiek ir su jau išduotos vizos galiojimo metu atsiradusiomis aplinkybėmis. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnyje reglamentuojamas abiejų tipų vizų (tiek nacionalinės, tiek ir Šengeno) ir panaikinimas ir atšaukimas (galiojančiame įstatyme „atšaukimas“ buvo siejamas tik su Šengeno viza). Atkreipiame dėmesį, kad 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 810/2009, nustatančiame Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodekse) Šengeno vizos panaikinimas siejamas tik su vizos išdavimo aplinkybėmis, o atšaukimas – tik su vizos galiojimo metu atsiradusiomis aplinkybėmis. Projektu nustatant nacionalinės vizos atšaukimo institute ir jį reglamentuojant kartu su Šengeno vizos institute svarstytina galimybė tarpusavyje suderinti ir abiejų rūšių vizų panaikinimą ar atšaukimą lemiančių aplinkybių grupes.

Atsižvelgti

Šengeno ir nacionalinių vizų statusas skiriasi, todėl pagrindai neturėtų būti vienodi. Nacionalinės vizos atšaukimas neturėtų sukelti neigiamų pasekmių užsieniečiui (pvz., panaikinimas yra pagrindas uždrausti atvykti), todėl nesietinas su sąlygų nebetenkinimu (labiau su pasikeitusiomis aplinkybėmis).

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-09-12

7

 

 

10. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti, kad nacionalinė viza yra atšaukiama visais atvejais kai užsienietį pakvietę fiziniai ar juridiniai asmenys pateikia prašymą. Atkreiptinas dėmesys, kad nepaisant to, jog pakviesti užsieniečiai tinkamai vykdytų jiems įstatymų nustatytas pareigas, toks teisinis reguliavimas gali sudaryti prielaidas, fiziniams ir juridiniams asmenims pakvietusiems užsieniečius, piktnaudžiauti savo teisėmis be jokio pagrindo teikiant prašymus dėl nacionalinės vizos užsieniečiui atšaukimo. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatos nereikėtų patikslinti, numatant pagrindus, kuriais vadovaujantis fiziniai ar juridiniai asmenys pakvietę užsienietį galėtų teikti prašymą dėl nacionalinės vizos atšaukimo.

 

Pritarti

Pritariama Seimo Žmogaus teisių komiteto pasiūlymui, kuriuo siūloma įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatyti, kad nacionalinė viza atšaukiama tik paties užsieniečio prašymu.

,,2. Nacionalinė viza atšaukiama užsieniečio arba fizinio ar juridinio asmens, pakvietusio užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką, gali būti atšaukta vizos turėtojo prašymu.“

 

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-09-12

16

 

 

11. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 341 straipsnio 2 dalyje yra numatoma, kad „Šio Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais prašymas naujai įforminti leidimą laikinai gyventi išnagrinėjamas ir leidimas laikinai gyventi naujai įforminamas skubos tvarka per perpus trumpesnį terminą, negu nustatytas šio Įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje.“, atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamos nuostatos nėra aišku ar visi prašymai naujai įforminti leidimą laikinai gyventi turi būti nagrinėjami skubos tvarka, ar tik tie prašymai, kuriuos užsieniečiai pateiks atskirai norėdami, kad jų prašymai naujai įforminti leidimą laikinai gyventi būtų nagrinėjami skubos tvarka. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant teisinio aiškumo siūlytina projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 341 straipsnio 2 dalį atitinkamai patikslinti.

 

Pritarti

Pastaba dėl naujos numeracijos įstatymo projekto 17 straipsnio.

 

Siūloma Įstatymo projekto naujos numeracijos 17 straipsniu keičiamo įstatymo 341 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Šio Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais prašymas naujai įforminti leidimą laikinai gyventi užsieniečio prašymu išnagrinėjamas ir leidimas laikinai gyventi naujai įforminamas skubos tvarka per perpus trumpesnį terminą, negu nustatytas šio Įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje.“

 

 

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-09-12

32

 

 

12. Pagal galiojančio įstatymo 86 straipsnio 3 dalį sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo arba nesuteikimo priima Migracijos departamentas, todėl nėra aišku, kokiu tikslu policijos generalinio komisariato įgaliotai policijos įstaigai turėtų būti perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Migracijos departamento įgalioto valstybės tarnautojo paimti, užsieniečio, kuris pateikė prašymą suteikti prieglobstį, pirštų atspaudai, kaip tai numatyta projekto 32 straipsniu keičiamo įstatymo 69 straipsnio 3 dalyje.

 

Nepritarti

Pastaba dėl naujos numeracijos įstatymo projekto 34 straipsnio.

Vadovaujantis 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 603/2013 dėl EURODAC sistemos pirštų atspaudams lyginti sukūrimo siekiant veiksmingai taikyti Reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, ir dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų bei Europolo teisėsaugos tikslais teikiamų prašymų palyginti duomenis su Eurodac sistemos duomenimis ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011, kuriuo įsteigiama Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (nauja redakcija) (OL 2013 L 180, p. 1) (toliau – Reglamentas), Vidaus reikalų ministro 2015-02-06 įsakymu Nr. 1V-73   Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras yra paskirtas nacionaline EURODAC sistemos duomenų perdavimo įstaiga, kuri informaciją apie pirštų anspaudus įveda į EURODAC duomenų bazę.

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-09-12

53

 

 

13. Projekto 53 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 114 straipsnio 1 dalį, nustatant, kad „Teisėsaugos institucijos, sulaikiusios užsienietį ir nustačiusios, kad yra pagrindas jį sulaikyti ilgiau nei 48 valandoms, per 5 valandas nuo užsieniečio sulaikymo momento perduoda jį Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams”. Atsižvelgiant į tai, kad apie pagrindą sulaikyti užsienietį ilgiau nei 48 valandoms teisėsaugos institucijoms gali tapti žinoma ne tik užsieniečio sulaikymo momentu, bet ir vėliau, siūlytina nustatyti 5 valandų termino skaičiavimą ne nuo užsieniečio sulaikymo momento, o nuo pagrindo jį sulaikyti ilgiau nei 48 valandom nustatymo momento.

 

Nepritarti

Pastaba dėl naujos numeracijos įstatymo projekto 55 straipsnio.

Teisėsaugos institucija gali sulaikyti užsienietį tik iki 48 valandų ir tai apimtų bendrą sulaikymą ir kitos teisėsaugos institucijos, ir VSAT. Pavyzdžiui, jeigu kita teisėsaugos institucija tik po 45 valandų nustato, kad reikia sulaikyti ilgiau ir perduoda užsienietį VSAT, tai VSAT lieka 3 val. visiems procesiniams veiksmams parengti dėl kreipimosi į teismą ir kreiptis į teismą dėl sulaikymo ilgiau nei 48 val., kas yra neįmanoma. Kaip tik dėl šios priežasties siūloma nustatyti 5 val. terminą nuo sulaikymo momento.

 

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-09-12

54

 

 

14. Projekto 54 straipsniu keičiamo įstatymo 115 straipsnio 3 dalyje numatoma, kad „Jeigu nevykdomos teismo sprendimu paskirtos šio straipsnio 2 dalyje išvardytos alternatyvios sulaikymui priemonės, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį.“ Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose kaip alternatyvios sulaikymo priemonės yra nurodytos pareigos užsieniečiui nustatytu laiku periodiškai atvykti į Migracijos departamentą ar Valstybės sienos apsaugos tarybą ar šioms institucijoms elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti apie savo buvimo vietą, atsižvelgiant į tai, svarstytina ar projekto 54 straipsniu keičiamo įstatymo 115 straipsnio 3 dalis neturėtų būti patikslinta numatant, kad ne tik Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bet ir Migracijos departamentas turėtų teisę kreiptis į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį.

 

Nepritarti

Pastaba dėl naujos numeracijos įstatymo projekto 56 straipsnio.

Kadangi pagal UTPĮ projekto 114 straipsnio 1 dalį sulaikyti užsienietį iki 48 val. turi teisę tik teisėsaugos institucijos, tai ir teikimus dėl užsieniečių sulaikymo ilgesniam laikotarpiui taip pat turėtų rengti teisėsaugos institucija (VSAT), nes užsieniečių sulaikymas ilgesniam negu 48 val. laikotarpiui yra susijęs ne tik su teikimų rengimu, bet ir su užsieniečių fiziniu pristatymu (konvojavimu) į teismą, su jo transportavimu į sulaikymo vietą – užsieniečių registravimo vietą, tuo tarpu Migracijos departamentas negalėtų užtikrinti šių veiksmų atlikimo. Alternatyvos yra susijusios ne tik su Migracijos departamentu, bet ir su LR piliečiu ar teisėtai esančiu užsieniečiu. Taip pat UTPĮ 116 str. yra numatyta, kad su teikimu į teismą kreipiasi tik VSAT.

 

18.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-09-12

63

 

 

15. Projekto 63 straipsniu keičiamo įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti, kad „Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba turi teisę iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių neatlygintinai gauti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymu, atlikti“. Kelia abejonių siūlomo teisinio reguliavimo pagrįstumas ir proporcingumas: nėra aišku, kodėl Migracijos departamento bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos funkcijoms vykdyti turėtų būti naudojami kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių intelektinis potencialas bei finansiniai resursai.

 

Nepritarti

Pastaba dėl naujos numeracijos įstatymo projekto 66 straipsnio.

Migracijos departamentas, nagrinėdamas kiekvieną prašymą dėl leidimo gyventi išdavimo ar keitimo, turi pareigą patikrinti, ar nėra UTPĮ 35 straipsnyje nustatytų atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindų. Tikrinant šiuos pagrindus, Migracijos departamentas turi surinkti nemažai informacijos, kurią tvarko kitos institucijos ir subjektai. Todėl neatlygintinas duomenų (informacijos) gavimas būtinas vykdant užsieniečių atvykimo, buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę, kurios tinkamas vykdymas yra susijęs su viešuoju interesu – valstybės ir visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimu. Informacijos pateikimas Migracijos departamentui neturėtų būti vertinamas kaip nepagrįstas valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių intelektinio potencialo bei finansinių resursų naudojimas.

Be to, bendradarbiauti keičiantis informacija privalo visos valstybės įstaigos ir institucijos, vadovaujantis ekonomijos ir tarnybinės pagalbos teikimo principais.

 

19.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-09-12

9

 

 

16. Teikiamo projekto 9 straipsniu įstatymo 22 straipsnio 1 dalis papildoma 8 punktu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. lapkričio 26 d. įstatymu Nr. XII-2080, įsigaliojusiu 2015 m. gruodžio 1 d., keičiamos dalies atitinkamo numerio punktas buvo pripažintas netekusiu galios. Vadovaujantis Rekomendacijų 81 punktu, „pildyti teisės aktą nauju straipsniu ar punktu su tuo pačiu numeriu, kaip jau pripažinto netekusiu galios straipsnio ar punkto numeris, nerekomenduotina.“

 

Pritarti

Pakeisti Įstatymo projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„9 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

Papildyti 22 straipsnio 1 dalį 8 9 punktu:

„8) 9) jeigu ji atšaukta.““

 

20.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-09-12

14

 

 

17. Remiantis Rekomendacijų 81 ir 82 punktais, projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio atskirų dalių ir 1 dalies punktų numeracijos keisti nerekomenduotina.

 

Nepritarti

Pastaba dėl naujos numeracijos įstatymo projekto 15 straipsnio.

33 straipsnį išdėsčius nauja redakcija, nuosekliai buvo peržiūrėta ir šio straipsnio struktūrinių dalių numeracija. Atsisakius 33 straipsnio dalių pernumeravimo reikėtų peržiūrėti ir kitas projekto nuostatas, kuriose yra nuorodos į 33 straipsnį.

 

21.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-09-12

 

17

 

 

18. Remiantis Rekomendacijų 81 ir 82 punktais, projekto 17 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalies punktų numeracijos keisti nerekomenduotina.

 

Nepritarti

Pastaba dėl naujos numeracijos įstatymo projekto 19 straipsnio.

36 straipsnio 3 dalį išdėsčius nauja redakcija, nuosekliai buvo peržiūrėtas įstatymas, kurio kituose straipsniuose yra nuorodos į 36 straipsnį.

 

22.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-09-12

 

55

 

 

19. Teikiamo projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo 55 straipsnio 5 dalies pernumeruoti į naują 3 dalį nerekomenduotina.

Nepritarti

Pastaba dėl naujos numeracijos įstatymo projekto 27 straipsnio.

55 straipsnį išdėsčius nauja redakcija, nuosekliai buvo peržiūrėta ir šio straipsnio struktūrinių dalių numeracija.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Vidaus reikalų ministerija,

2018-11-02

Nr. G-2018-10267

 

 

 

DĖL MIGRACIJOS KOMISIJOS SPRENDIMO

 

Vidaus reikalų ministerija, vykdydama Ministro Pirmininko pavedimą, įformintą Vyriausybės kanclerio 2018 m. spalio 24 d. rezoliucija Nr. S-3642, pagal kompetenciją įvertino Seimo Migracijos komisijos 2018 m. spalio 10 d. posėdžio protokole Nr. 139-P-12 keliamus klausimus dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2427 (toliau – įstatymo projektas).

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – įstatymas), leidimui dirbti ar leidimui gyventi darbo pagrindu gauti turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus. Sutinkame, kad įdarbinamo užsieniečio atitiktį darbo vietos reikalavimams pirmiausia turėtų vertinti darbdavys, o ne institucijos, sprendžiančios dėl leidimo dirbti ar leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu išdavimo, todėl įstatymo projektu šį reikalavimą siūloma keisti reikalavimu pateikti darbdavio informaciją apie įdarbinamo užsieniečio turimą kvalifikaciją ir profesinę patirtį.

Pažymėtina, kad vienas iš Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. XIII-1484 patvirtintos Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metų strategijoje nurodytų tikslų – užtikrinti valstybės poreikius atitinkantį migracijos srautų valdymą, pirmiausia skatinti grįžtamąją migraciją ir proporcingą, valstybės interesus atitinkantį užsienio šalių piliečių atvykimą. Vienas iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairėse įtvirtintų principų yra darbo jėgos kompensavimo, kuris reiškia, kad darbuotojai iš trečiųjų šalių pasitelkiami kompensuoti trūkstamą darbo jėgą tik tada, kai šio trūkumo negali kompensuoti vietinė darbo jėga, grįžtantys iš emigracijos darbingi Lietuvos Respublikos piliečiai arba pagal laisvo asmenų judėjimo principą Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai. Valstybės poreikius atitinkančios kvalifikuotos trūkstamos darbo rinkoje darbo jėgos pritraukimo politika neturėtų skatinti telkti pigią darbo jėgą iš trečiųjų šalių, nepasinaudojus visomis vidaus darbo jėgos teikiamomis galimybėmis, neturėtų skatinti Lietuvos Respublikos piliečių ekonominės emigracijos ar kelti papildomų socialinių įtampų. Įstatyme nustatyta, kad leidimas dirbti užsieniečiui gali būti išduodamas, jeigu Lietuvos Respublikoje nėra specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus.

Manome, kad įstatyme nustatytas reikalavimas, kad užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį, ir įstatymo projektu siūlomas nustatyti reikalavimas pateikti darbdavio informaciją apie įdarbinamo užsieniečio turimą kvalifikaciją ir profesinę patirtį yra pagrįsti ir atitinka nurodytąsias nuostatas.

 

Atsižvelgti

Vidaus reikalų ministerijos raštas, kartu persiųstas ir Seimo Užsienio reikalų komitetui, atsakant į 2018 m. spalio 16 d. Seimo Migracijos komisijos raštą Nr. V-2018-9012.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nebuvo.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.  

Žmogaus teisių komitetas,

2018-10-10

 

 

 

*

Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2427 ir Komiteto išvadoms. Siūlyti pagrindiniam  komitetui tobulinti projektą, atsižvelgiant į Teisės departamento  pastabas, kurioms Komitetas pritarė, ir Žmogaus teisių komiteto siūlymą.

 

Pritarti

 

2.  

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2018-10-10

 

 

 

 

*

Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-2427 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

Pritarti

 

3.  

Migracijos komisija,

2018-10-10

 

 

 

*

Sprendimas: pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui tobulinti Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2427 atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Migracijos komisijos pasiūlymus, kuriems Komisija pritarė.

 

Pritarti

 

4.  

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,

2018-11-07

 

 

 

 

*

Sprendimas: iš esmės pritariama iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2427 ir siūloma pagrindiniam Komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pastabas.

 

Pritarti

 

5.  

Migracijos komisija,

2018-10-10

7

(19)

 

(1)

 

(14)

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip:

„14) jis yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis;“.

 

Pritarti

 

6.  

Žmogaus teisių komitetas,

2018-10-10

7

(19)

 

(2)

 

 

Pasiūlymas:

Atsižvelgiant į tai, kad Vizų kodekse numatytas atskiras Šengeno vizos atšaukimo pagrindas ,,vizos turėtojo prašymu“ (VK 34 str. 3 d., VI priedo 11 p.,)  siūlome tokį patį pagrindą numatyti ir dėl nacionalinės vizos, kuri dėl pasikeitusių užsieniečio asmeninių ar kitų aplinkybių galėtų būti jo paties iniciatyva atšaukta, nesukeliant jam neigiamų pasekmių.  Siūlome atsisakyti įstatymo 19 straipsnio 2 dalies, kad nacionalinė viza atšaukiama užsienietį pakvietusio fizinio ar juridinio asmens prašymu ir palikti tik  pagrindą atšaukti nacionalinę vizą paties užsieniečio prašymu.

Siūlome tokią projekto 7 straipsniu keičiamo Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies redakciją:

,,2. Nacionalinė viza atšaukiama užsieniečio arba fizinio ar juridinio asmens, pakvietusio užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką, gali būti atšaukta  vizos turėtojo prašymu.“

 

Pritarti

 

7.  

Migracijos komisija,

2018-10-10

17 (341)

 

(2)

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 341 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šio Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais,  užsieniečio prašymu naujai įforminti leidimą laikinai gyventi, prašymas išnagrinėjamas ir leidimas laikinai gyventi naujai įforminamas skubos tvarka per perpus trumpesnį terminą, negu nustatytas šio Įstatymo 33 straipsnio  3 dalyje.“

 

Pritarti iš dalies

Pasiūlymas:

Seimo Užsienio reikalų komitetas siūlo Įstatymo projekto naujos numeracijos 17 straipsniu keičiamo įstatymo 341 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Šio Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais prašymas naujai įforminti leidimą laikinai gyventi užsieniečio prašymu išnagrinėjamas ir leidimas laikinai gyventi naujai įforminamas skubos tvarka per perpus trumpesnį terminą, negu nustatytas šio Įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje.“

 

8.  

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2018-11-07

3

(4)

 

(1)

 

 

N

Argumentai:

Atsižvelgiant į būtinybę stiprinti Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, kaip pagrindinės už migracijos politikos formavimą bei užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvoje kontrolę atsakingos institucijos vaidmenį, siūlytina papildyti įstatymo projektą nuostata, kurioje atsispindėtų minėta Vidaus reikalų ministerijos funkcija.

Pasiūlymas:

Papildyti 4 straipsnį vienu punktu ir išdėstyti jį taip:

„1. Valstybės politiką užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolės srityje formuoja, jos įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.“

 

Pritarti

 

9.  

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2018-11-07

3

(4)

 

(5)

 

 

Argumentai:

Įstatymo projekte viena iš institucijų, kuri vykdo užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje ir vykimo per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolę, yra „Policijos generalinio komisaro įgaliota policijos įstaiga.“ Atsižvelgiant į šios formuluotės neapibrėžtumą, siūloma sąvoką „Policijos generalinio komisaro įgaliota  įstaiga“ keisti į „Policija“.

 

Pasiūlymai:

4 straipsnyje 5 dalį išdėstyti taip: „Policijos departamentas Policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustatę, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę viešajai tvarkai, nedelsdami apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų priima sprendimą dėl užsieniečiui išduoto leidimo gyventi arba užsieniečio teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo nuo šios informacijos gavimo panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.“

 

Pritarti

 

10.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2018-11-07

19

(36)

2

(3)

 

(8)

 

N

Argumentai:

Siekiant stiprinti nelegalios migracijos, fiktyvių įmonių, santuokų, partnerystės ar įvaikinimų kontrolę, siūlytina įtvirtinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms pareigą informuoti Migracijos departamentą apie pastebėtas galimas fiktyvumo apraiškas. 

 

Pasiūlymas:

Papildyti 36 straipsnio 3 dalies nauju 10 punktu ir išdėstyti jį taip:

„10) Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės  - apie pastebėtus galimus fiktyvios įmonės, fiktyvios santuokos, fiktyvaus įvaikinimo ar fiktyvios registruotos partnerystės požymius.“

 

Pritarti iš dalies

Pasiūlymas:

Atsižvelgiant į įstatymo projekto naujos numeracijos 19 straipsnio 2 dalimi keičiamų įstatymo 36 straipsnio 3 dalies punktų numeraciją, pasiūlytą naują punktą siūloma išdėstyti 8 punkte.

11.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2018-11-07

66

(141)

 

(2)

 

(3)

 

 

Argumentai:

Siekiant nustatyti užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, stiprinti nelegalios migracijos, fiktyvių įmonių, santuokų, partnerystės ar įvaikinimų kontrolę, siūlytina Migracijos departamento valstybės tarnautojams suteikti teisę patekti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas, jei šis fizinis asmuo sutinka.

 

Pasiūlymai:

141 straipsnyje 2 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „turi teisę patekti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas tik tuo atveju, jei šis fizinis asmuo sutinka.“

Pritarti

Pasiūlymas:

Buvusį 141 straipsnio 2 dalies 3 punktą laikyti 4 punktu.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-2427(2) ir Užsienio reikalų komiteto išvadai.

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Užsienio reikalų komitetas,

2018-11-14

3

 

 

 

Argumentai:

Pritarus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymams dėl įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio papildymo nauja 1 dalimi, Seimo Užsienio reikalų komitetas siūlo atitinkamai pakeisti įstatymo 4 straipsnio dalių numeraciją ir suvienodinti šiame straipsnyje vartojamas sąvokas visose jo dalyse, pakeičiant vietoje žodžių „policijos generalinio komisaro įgaliota policijos įstaiga“ į „policija“.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„4 straipsnis. Užsieniečių buvimo, gyvenimo Lietuvos Respublikoje ir vykimo per  Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolė

1. Valstybės politiką užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolės srityje formuoja, jos įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

2. Užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Rusijos Federacijos piliečių vykimo iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolę atlieka policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

2. 3. Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policijos generalinio komisaro įgaliota policijos įstaiga policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

3. 4. Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 2 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 2 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje ar laikinoji apsauga užsieniečiui suteikiami tik gavus išvadą, kad šis užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, ir išvadą, kad užsienietis, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikiama papildoma apsauga, nekelia grėsmės visuomenei, o užsienietis, kuriam suteikiamas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga, nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nekelia grėsmės visuomenei. Šioje dalyje nurodytos išvados pateikiamos ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Tuo atveju, jeigu dėl svarbių priežasčių Valstybės saugumo departamentas ir policijos generalinio komisaro įgaliota policijos įstaiga policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba negali pateikti šiame straipsnyje nurodytų išvadų per nustatytą terminą, jie apie tai informuoja Migracijos departamentą. Bendras išvadų pateikimo terminas negali viršyti 28 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos.

4. 5. Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos, panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

5. 6. Policijos generalinio komisaro įgaliota policijos įstaiga Policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustatę, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę viešajai tvarkai, nedelsdami apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

6. 7. Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas, papildoma arba laikinoji apsauga, kelia grėsmę valstybės saugumui, policijos generalinio komisaro įgaliota policijos įstaiga policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustatę, kad užsienietis, kuriam suteikta papildoma apsauga, kelia grėsmę visuomenei, užsienietis, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei, nedelsdami apie tai informuoja Migracijos departamentą. Migracijos departamentas sprendimą dėl pabėgėlio statuso, papildomos arba laikinosios apsaugos panaikinimo priima ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos, gavęs užsieniečio paaiškinimus žodžiu arba raštu. Migracijos departamentui priėmus sprendimą panaikinti pabėgėlio statusą, papildomą arba laikinąją apsaugą, užsieniečiui turi būti išaiškinta šio sprendimo apskundimo tvarka.““

 

Pritarti

 

2.

Užsienio reikalų komitetas,

2018-11-14

8

 

 

 

Argumentai:

Seimo Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į Užsienio reikalų ministerijos pastebėjimus, išsakytus komiteto posėdžio metu, siūlo patikslinti įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, išbraukiant žodžius „Šengeno vizos“. Nuostata tobulintina, atsižvelgiant į įstatymo 19 straipsnio pakeitimus.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Sprendimus dėl vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos panaikinimo, Šengeno vizos ir atšaukimo priima:

1) Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinis departamentas – dėl visų rūšių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo ir atšaukimo;

2) Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos – dėl visų rūšių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo, dėl Šengeno vizų ir atšaukimo;

3) Valstybės sienos apsaugos tarnyba – dėl Šengeno vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti pasienio kontrolės punkte, dėl visų rūšių vizų panaikinimo, dėl Šengeno vizų atšaukimo;

4) Migracijos departamentas – dėl visų rūšių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo ir atšaukimo;

5) Šengeno valstybės, pagal susitarimą dėl atstovavimo atstovaujančios Lietuvos Respublikai Šengeno vizos išdavimo klausimais, kompetentinga institucija – dėl Šengeno vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl Šengeno vizų panaikinimo ir atšaukimo.“

Pritarti

 

3.

Užsienio reikalų komitetas,

2018-11-14

11

 

 

N

Argumentai:

Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabą dėl projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 12 punkto papildymo nuoroda į Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, Seimo Užsienio reikalų komitetas siūlo įstatymo projektą papildyti naujais straipsniais, atitinkamai pakeičiant paskesnių projekto straipsnių numeraciją, ir papildyti galiojančio įstatymo 26 straipsnio 7 dalį ir 35 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuorodomis į Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas.

 

 

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projektą nauju 11 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„11 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 26 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Migracijos departamentas konsultuoja kitas Šengeno valstybes dėl leidimo gyventi išdavimo tokiam užsieniečiui, kai įspėjimą dėl jo neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas yra pateikusi Lietuvos Respublika. Jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi arba jeigu šis jau turi vienos iš susitariančiųjų šalių išduotą galiojantį leidimą gyventi, įspėjimas dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas centrinėje antrosios kartos Šengeno informacinėje sistemoje atšaukiamas, tačiau duomenys apie tokį užsienietį turi būti perkelti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.““

 

Pritarti

Pakeisti paskesnių straipsnių numeraciją.

 

4.

Užsienio reikalų komitetas,

2018-11-14

12

(28)

2

(31)

 

N

Argumentai:

Siekdamas teisinio aiškumo įstatymo tekste vartojant vienodas formuluotes, Seimo Užsienio reikalų komitetas siūlo įstatymo projekto naujos numeracijos 12 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi, kurioje būtų papildyta įstatymo 28 straipsnio 31 dalis, tiesioginiai nurodant Migracijos departamentą.

 

Pasiūlymas:

1. Papildyti įstatymo projekto 12 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„2. Pakeisti 28 straipsnio 31 dalį ir ją išdėstyti taip:

„31. Užsienietis, kuris perkeliamas įmonės viduje, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 42 punkte nustatytu pagrindu pateikia Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai, nesančiai Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, laikydamasis šio Įstatymo 442 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų. Šio Įstatymo 442 straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi perkeliamas įmonės viduje užsienietis gali pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai, esančiai kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai – šio straipsnio 3 dalyje nurodytai institucijai Migracijos departamentui.““

2. Buvusią 12 straipsnio 2 dalį laikyti 3 dalimi.

 

Pritarti

 

5.

Užsienio reikalų komitetas,

2018-11-14

15

(33)

 

(3)

 

 

Argumentai:

Siekdamas įstatymo 33 straipsnio nuostatų vienodo išdėstymo redakciniu požiūriu, Seimo Užsienio reikalų komitetas siūlo įstatymo projekto naujos numeracijos 15 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 3 dalį pakeisti ir vietoje žodžių „išnagrinėjamas“ įrašyti žodžius „turi būti išnagrinėtas“, vietoje „įforminamas“ – žodį „įformintas“.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 33 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Šio Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais prašymas naujai įforminti leidimą laikinai gyventi turi būti išnagrinėtas išnagrinėjamas ir leidimas laikinai gyventi naujai įformintas įforminamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo nurodyto prašymo pateikimo Migracijos departamentui dienos.“

 

Pritarti

 

6.

Užsienio reikalų komitetas,

2018-11-14

18

 

 

N

Argumentai:

Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabą dėl projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 12 punkto papildymo nuoroda į Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, Seimo Užsienio reikalų komitetas siūlo įstatymo projektą papildyti naujais straipsniais, atitinkamai pakeičiant paskesnių projekto straipsnių numeraciją, ir papildyti galiojančio įstatymo 26 straipsnio 7 dalį ir 35 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuorodomis į Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas.

 

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projektą nauju 18 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„18 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) dėl jo kita Šengeno valstybė į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas ir nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą;““

 

Pritarti

Pakeisti paskesnių straipsnių numeraciją.

 

7.

Užsienio reikalų komitetas,

2018-11-14

34

(69)

 

(3)

(4)

 

 

Argumentai:

Seimo Užsienio reikalų komitetas siūlo naujos numeracijos įstatymo projekto 34 ir 59 straipsniuose vietoje siūlytos pakeisti institucijos „policijos generalinio komisaro įgaliota policijos įstaiga“ palikti keičiamuose įstatymo 69 ir 121 straipsniuose esančią nuorodą „vidaus reikalų ministro įgaliota institucija“, kadangi Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras yra paskirtas nacionaline EURODAC sistemos duomenų perdavimo įstaiga, kuri informaciją apie pirštų anspaudus įveda į EURODAC duomenų bazę, ne generalinio komisaro, o vidaus reikalų ministro įgaliojimu (2015 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1V-73).

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 34 straipsniu keičiamo įstatymo 69 straipsnio 3 ir 4 dalis ir jas išdėstyti taip:

„3. Valstybės sienos apsaugos tarnybos įgaliotas valstybės tarnautojas, atlikęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, prašymą suteikti prieglobstį arba šio prašymo protokolą, jeigu prašymas nebuvo pateiktas raštu, surinktų prieglobsčio prašytojo dokumentų ir kelionės bilietų kopijas, apklausos protokolą nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis perduoda Migracijos departamentui. Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, atlikęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, paimtus pirštų atspaudus – perduoda policijos generalinio komisaro įgaliotai policijos įstaigai vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai.

4. Policijos generalinio komisaro įgaliota policijos įstaiga Vidaus reikalų ministro įgaliotai institucija užtikrina duomenų apie prieglobsčio prašytojų pirštų atspaudus apsaugą.“

 

Pritarti

 

8.

Užsienio reikalų komitetas,

2018-11-14

59

 

 

 

Argumentai:

Seimo Užsienio reikalų komitetas siūlo naujos numeracijos įstatymo projekto 34 ir 59 straipsniuose vietoje siūlytos pakeisti institucijos „policijos generalinio komisaro įgaliota policijos įstaiga“ palikti keičiamuose įstatymo 69 ir 121 straipsniuose esančią nuorodą „vidaus reikalų ministro įgaliota institucija“, kadangi Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras yra paskirtas nacionaline EURODAC sistemos duomenų perdavimo įstaiga, kuri informaciją apie pirštų anspaudus įveda į EURODAC duomenų bazę, ne generalinio komisaro, o vidaus reikalų ministro įgaliojimu (2015 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1V-73).

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 59 straipsniu keičiamo įstatymo 121 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Užsieniečių pirštų atspaudus registruoja policijos generalinio komisaro įgaliota policijos įstaiga vidaus reikalų ministro įgaliota institucija. Jie tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimais.“

 

Pritarti

 

9.

Užsienio reikalų komitetas,

2018-11-14

65

 

 

N

Argumentai:

Seimo Užsienio reikalų komitetas, pritaręs įstatymo 4 straipsnio papildymui nauja dalimi ir pakeitęs šio straipsnio paskesnių dalių numeraciją, siūlo įstatymo projektą papildyti nauju 65 straipsniu ir pakeisti galiojančio įstatymo 1401 straipsnio 1 dalį, kurioje yra pateiktos nuorodos į įstatymo 4 straipsnio atitinkamas dalis.

Paskesnius įstatymo projekto straipsnius komitetas siūlo pernumeruoti.

 

Pasiūlymas:

1. Papildyti įstatymo projektą nauju 65 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„65 straipsnis. 1401 straipsnio pakeitimas

„1. Užsienietis, gavęs šio Įstatymo 4 straipsnio 5, 6 4, 5 arba 6 7 dalyje nurodytą sprendimą panaikinti jam išduotą leidimą gyventi ar jo teisę gyventi Lietuvos Respublikoje arba panaikinti jam suteiktą pabėgėlio statusą, papildomą arba laikinąją apsaugą, turi teisę jį skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.““

2. Pakeisti paskesnių įstatymo projekto straipsnių numeraciją.

 

Pritarti

Pakeisti paskesnių straipsnių numeraciją.

 

10.

Užsienio reikalų komitetas,

2018-11-14

69

 

 

 

Argumentai:

Seimo Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į įstatymo projekto straipsnių numeracijos pasikeitimą, siūlo pakoreguoti įstatymo projekto 69 straipsnyje pateikiamas nuorodas į atitinkamus straipsnius.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 69 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„66 69 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalis, 17 19 straipsnio 3 dalį, 19 21, 20 22, 23 25, 26 28, 27 29, 28 30, 29 31, 37 39, 39 41, 42 44, 43 45 straipsnius, 44 46 straipsnio 1–3 dalis, 45, 48, 49 47, 50, 51 ir 51 53 straipsnius, įsigalioja 2019 m. liepos 1 d.

2. Šio įstatymo 17 19 straipsnio 3 dalis, 19 21, 20 22, 23 25, 26 28, 27 29, 28 30, 29 31, 37 39, 39 41, 42 44, 43 45 straipsniai, 44 46 straipsnio 1–3 dalys, 45, 48, 49 47, 50, 51 ir 51 53 straipsniai įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.

3. Iki 2018 m. gruodžio 31 d. išduotos pažymos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti galioja iki jose nurodytos galiojimo datos. Europos Sąjungos valstybės narės pilietis dėl teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo gavimo gali kreiptis į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nepasibaigus pažymos jo teisei gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti galiojimo terminui.

4. Sprendimus dėl užsieniečių prašymų, pateiktų policijos įstaigoms iki 2019 m. birželio 30 d., po 2019 m. birželio 30 d. priima Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

5. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ar jo įgaliota institucija iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio straipsnio 2 dalyje nurodytų straipsnių nuostatoms įgyvendinti būtinus teisės aktus.

6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos atsakingos institucijos iki 2019 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus teisės aktus.““

Pritarti

 

 

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Juozas Bernatonis, Audronius Ažubalis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Įstatymo projektas Nr. XIIIP-2427(2) ir jo lyginamasis variantas.

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                Juozas Bernatonis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė