LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2024 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3128
2023-10-25 Nr. 103-P-39
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Justas Džiugelis – komiteto pirmininkas, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Paulė Kuzmickienė (pavaduojanti Viliją Aleknaitę-Abramikienę), Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Algirdas Sysas, Gintarė Skaistė, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Vilma Augienė – viceministrė, Vita Baliukevičienė – Darbo teisės grupės vadovė, Lingailė Biliūnaitė – Europos Sąjungos investicijų skyriaus vedėja, Jūratė Dringelienė – Finansų departamento direktorė, Svajūnė Gaidamavičienė – Pensijų grupės vyresnioji patarėja, Vytautas Šilinskas – viceministras, Martynas Šiurkus – viceministras, Ramūnas Šveikauskas – Paramos būstui grupės vadovas, Violeta Toleikienė – Socialinių paslaugų grupės vadovė, Ugnė Užgalė – Strateginių sprendimų paramos grupės vadovė, Daiva Zabarauskienė – Tikslinės pagalbos grupės vadovė; Vaida Budzevičienė – Respublikos Prezidento patarėja, Saulius Džiautas – Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas, Nida Grunskienė – generalinė prokurorė, Ramutė Petrošė – Finansų ministerijos Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vyriausioji specialistė, Dovilė Sujetaitė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja, Audronė Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-09 |
|
|
|
Išvada dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIVP-3128: Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. |
Įvertinta. |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2023-10-17 Nr. NP17-101(23) (2023-10-17 Nr. G-2023-9002) |
|
|
|
Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui DĖL PAPILDOMŲ LĖŠŲ SKYRIMO UGNIAGESIŲ GELBĖTOJŲ ETATAMS FINANSUOTI Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau – NPPSS) kreipiasi į Jus dėl 2024 metų planuojamo valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto. NPPSS atstovaudamas savo narių bei jų vienijamų statutinių pareigūnų teises bei teisėtus interesus, būdamas vienas iš didžiausių pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimų Lietuvoje ir atstovaudamas Ugniagesių gelbėtojų profesinę sąjungą, prašo skirti papildomai 3 milijonus eurų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, šie papildomi asignavimai reikalingi naujiems 200 ugniagesių gelbėtojų etatams finansuoti. Priešgaisrinės apsaugos sistemai reikalingi sisteminiai pokyčiai, kadangi priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pamainose budi ir į įvykius išvyksta ženkliai mažiau ugniagesių nei būtina, reagavimo laikas į pranešimus ne visada atitinka standarto reikalavimus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento teritoriniuose struktūriniuose padaliniuose trūksta virš 700 ugniagesių gelbėtojų etatų ir nėra užtikrinami LR Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 354 „Dėl Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto patvirtinimo" reikalavimai. Iki šiol dar nėra įgyvendintos Valstybės audito 2021 m. kovo 22 d. ataskaitos „Priešgaisrinių pajėgų veikla mažinant gaisrų skaičių ir jų padarytus nuostolius“ Nr. VAE-2 rekomendacijos, susijusios su priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų žmogiškųjų išteklių tinkamu formavimu. NPPSS atstovai yra pasiruošę dalyvauti organizuojamose susitikimuose dėl 2024 metų planuojamo valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių aptarimo. Dėkojame už bendradarbiavimą. |
Siūlyti įvertinti ir spręsti pagrindiniam komitetui. |
|
|
2. |
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2023-10-17 Nr. N P 17-102(23) (2023-10-17 Nr. G-2023-9004) |
|
|
|
Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui DĖL LĖŠŲ SKYRIMO POLICIJOS DEPARTAMENTUI Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau - NPPSS) kreipiasi į Jus dėl 2024 metų planuojamo valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto. NPPSS atstovaudamas savo narių bei jų vienijam statutinių pareigūnų teises bei teisėtus interesus, būdamas vienas iš didžiausių pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimų Lietuvoje ir atstovaudamas Lietuvos policijos darbuotojų profesinę sąjungą, prašo skirti Policijos departamentui minimaliems poreikiams 6,6 milijonų eurų. Šis prašomas finansavimas nebuvo patenkintas. Prašomas finansavimas būtų skirtas: - 4,1 mln. eur - butpinigiams, dabar naudojamos darbo užmokesčiui skirtos lėšos; - 2,5 mln. eur - papildomas lėšų poreikis darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms dėl sumažėjusio finansavimo Specialiosios tranzito schemos programoje. NPPSS atstovai yra pasiruošę dalyvauti organizuojamose susitikimuose dėl 2024 metų planuojamo valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių aptarimo. Dėkojame už bendradarbiavimą. |
Siūlyti įvertinti ir spręsti pagrindiniam komitetui. |
|
|
3. |
Lietuvos savivaldybių asociacija, 2023-10-19 Nr. (17)-SD-782 (2023-10-19 Nr. G-2023-9107) |
|
|
|
Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui Dėl NUOMONĖS PATEIKIMO APIE 2024 M. BIUDŽETO PROJEKTĄ NR. XIVP-3128 Atsakydami į Jūsų prašymą pateikti Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) nuomonę dėl <...> įstatymo projekto Nr. XIVP-3128, informuojame, kad LSA sprendimas šiuo klausimu bus priimtas 2023 m. spalio 26 d. LSA tarybos posėdyje. Siunčiame LSA tarybos nutarimo projektą ir aiškinamąjį raštą (pridedama). PRIDEDAMA: 1. LSA tarybos nutarimo projektas „Dėl 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto.“ 2. LSA tarybos nutarimo projekto aiškinamasis raštas. 1 priedas: „Projektas LIETUVOS SAVIVALDYBIŲ ASOCIACIJOS TARYBA NUTARIMAS DĖL 2024 M. VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2023 m. spalio 26 d. Nr. TN- Vilnius Lietuvos savivaldybių asociacijos taryba, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, nutaria siūlyti: 1. Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatyme sugrąžinti nuostatą, galiojusią iki 2018 m. ir numatančią 100 procentų kompensuoti savivaldybėms prognozuojamas GPM netektis, kurias nulemia centrinės valdžios sprendimai, ir atitinkamai padidinti savivaldybėms tenkančią GPM dalį, arba priskirti savivaldybių biudžetams visas turto nuomos pajamų mokesčio įplaukas. 2. Skirti savivaldybių biudžetams 14 mln. eurų lėšas savarankiškų socialinių paslaugų funkcijų (taip pat valstybės deleguotų šios srities funkcijų) vykdymui, įvertinant realų lėšų poreikį 2024 m. ir siekiant įgyvendinti Socialinių paslaugų įstatymo naujas nuostatas. 3. Numatyti savivaldybių biudžetams 25 mln. eurų lėšas, siekiant kompensuoti savivaldybių padidėjusias išlaidas dėl privalomo savivaldybių tarybų narių atlyginimų finansavimo. 4. Numatyti savivaldybių biudžetams 41,2 mln. eurų lėšas Transporto lengvatų įstatymo naujų nuostatų įgyvendinimui, siekiant užtikrinti lengvatų taikymą tam tikroms tikslinėms grupėms (vaikams, pensinio amžiaus asmenims ir kt.). 6. Numatyti 150 mln. eurų papildomas lėšas Kelių priežiūros ir plėtros programai. 7. Skirti 6 mln. eurų Geltonųjų (mokyklinių) autobusų programai, nes dėl pakeistų mokyklų tinklo taisyklių ženkliai daugėja pavežamų mokinių skaičius, o nuo 2024 m. pradedamas įgyvendinti įtraukusis ugdymas ir mokykloms reikės užtikrinti saugų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių pavėžėjimą. 8. Numatyti 2024 m. antram pusmečiui reikalingas lėšas pacientų pavėžėjimui, nes savivaldybės privalės užtikrinti pacientų pavėžėjimo paslaugų teikimą. Prezidentas Mindaugas Sinkevičius“ 2 priedas: „Lietuvos savivaldybių asociacijos tarybos nutarimo DĖL 2024 M. VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS LSA tarybos nutarime teikiami pasiūlymai 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (toliau – Projektas). 1. Savivaldybių biudžetai 2024 m. vėl neteks nemažos dalies pajamų dėl planuojamo NPD didinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad dabartinė GPM netekčių naštos pasidalijimo tarp valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų proporcija (kai valstybės biudžetui tenka 70 procentų GPM netekčių našta, o savivaldybių biudžetams – 30 procentų) nėra pagrįsta ir neatitinka valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų proporcijų. Pažymėtina, kad GPM pajamomis yra finansuojamos savarankiškos savivaldybių funkcijos ir GPM netektys įtakoja tik šių funkcijų vykdymą, todėl šias proporcijas reikėtų įvertinti pagal savivaldybių pajamų be dotacijų apimtį. Konsoliduotame valstybės ir savivaldybių biudžete pajamos savarankiškoms savivaldybių funkcijoms sudaro tik apie 15 procentų. Tačiau GPM netekčių naštos pasidalijimo proporcijos pakoregavimas dar neišspręstų principinio klausimo. Centrinės valdžios sprendimai apskritai neturėtų būti įgyvendinami savivaldybių biudžetų sąskaita. Kai savivaldybės savo mokestiniais sprendimais mažina pajamas, jos 100 procentų prisiima netektis ir neperkelia dalies netekčių valstybės biudžetui. Lygiai toks pats principas turėtų būti taikomas ir centrinės valdžios mokestinių sprendimų atžvilgiu. Kai sprendimus priima centrinės valdžios institucijos, valstybės biudžetas turėtų 100 procentų prisiimti finansines netektis ir neperkelti dalies jų savivaldybių biudžetams. Jeigu centrinė valdžia savo sprendimais atima dalį savivaldybių pajamų ir taip pažeidžia savivaldybių pajamų autonomijos principą, tai gali labai sumažinti savivaldybių motyvaciją auginti GPM pajamas skatinant verslą ir investicijas. Savivaldybės yra ypač pažeidžiamos ir priklausomos nuo GPM pajamų dydžio svyravimų, nes apie 90 proc. jų pajamų sudaro įplaukos iš GPM. Nors ir valstybės biudžetas patiria GPM netektis dėl NPD didinimo ir kitų sprendimų, tačiau valstybės ir savivaldybių situacija nėra simetriška – valstybės sektorius yra mažiau jautrus šiems svyravimams, nes valstybė turi dar kitus reikšmingus pajamų šaltinius ir gerokai didesnes nei savivaldybės skolinimosi galimybes. Mažinant darbo apmokestinimą, dalis GPM netekčių grįžta į valstybės biudžetą per vartojimo mokesčius, t. y. valstybės biudžetui tenkančios GPM netektys didele dalimi automatiškai kompensuojasi. Tuo tarpu savivaldybės tokių galimybių neturi ir GPM netektys joms yra itin skausmingos. Šio klausimo sureguliavimas būtų naudingas ir visai valstybei, nes skatintų centrinę valdžią labiau pasverti siūlymus, kurie mažina GPM pajamas. Tai leistų išvengti nepamatuotų sprendimų ateityje. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų politinių partijų ir Lietuvos savivaldybių merų 2020 m. rugsėjo 3 d. pasirašyto memorandumo 8 straipsnyje numatyta: „Užtikrinti savivaldybių nuosavų pajamų šaltinių neliečiamumą ir stabilumą. Siekti, kad Seimo ar Vyriausybės sprendimai, kurie mažintų savivaldybių biudžetų prognozuojamas pajamas dėl GPM netekimo, būtų kompensuojami iš valstybės biudžeto.” Siekiant stiprinti savivaldybių finansinį savarankiškumą ir užtikrinti savivaldybių GPM pajamų autonomiją bei pašalinti NPD didinimo ir kitų centrinės valdžios sprendimų neigiamą įtaką savivaldybių biudžetams, reikalinga Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatyme sugrąžinti nuostatą, galiojusią iki 2018 m. ir numatančią 100 procentų kompensuoti savivaldybėms prognozuojamas GPM netektis, kurias nulemia centrinės valdžios sprendimai. Jeigu nebus galimybių dar šiais metais įteisinti minėtą įstatymo nuostatą, siūlytina bent jau iš dalies spręsti šią problemą. Savivaldybių GPM netektis galima kompensuoti ir papildomais pajamų šaltiniais. Siekiant labiau suinteresuoti savivaldybes nuomos rinkos skaidrinimu ir didelio šešėlio joje mažinimu, siūlome nekilnojamojo turto nuomos pajamų mokesčio įplaukas 100 procentų įskaityti į tos savivaldybės biudžetą, kurioje yra nuomojamas nekilnojamasis turtas. Analogiška išimtinė tvarka galioja GPM už verslo liudijimus atžvilgiu – šios pajamos 100 procentų įskaitomos į savivaldybių biudžetus. Nuomos pajamų šimtaprocentinis priskyrimas savivaldybėms pasitarnautų kaip dalinė kompensacija už minėtas pajamų netektis. 2. Socialinių paslaugų įstatymo naujų nuostatų įgyvendinimas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais 2024 m. padidintų savivaldybių biudžetų išlaidas 6,7 mln. eurų. Savivaldybių nuomone, realus lėšų poreikis bus žymiai didesnis, nes lėšų poreikio skaičiavimas nėra tikslus: - paslaugų kainos paskaičiuotos pagal 2021 m. duomenis, tačiau kasmet paslaugų kainos didėja 10-20 proc., taip pat neįvertintas sparčiai augantis socialinių paslaugų poreikis; - nepaskaičiuotos atokvėpio paslaugų teikimui reikalingos savivaldybių biudžeto lėšos (paskaičiuotos tik valstybės biudžeto lėšos, tačiau pagal naują įstatymo redakciją atokvėpio paslaugos turės būti finansuojamos ir iš savivaldybių biudžetų lėšų, nes ši paslauga bus teikiama ne tik sunkią negalią turintiems, bet visiems individualią pagalbą gaunantiems asmenims (daugiau nei 90 tūkst. žmonių); - įvedamos naujos socialinės paslaugos, kurios turės būti finansuojamos iš savivaldybių biudžetų; - ženkliai (apie 30 proc.) mažinamas mokestis už teikiamas paslaugas iš klientų. Todėl turi būti įvertintas realus lėšų poreikis 2024 m. įgyvendinant Socialinių paslaugų įstatymo naujas nuostatas ir savivaldybių biudžetams Projekte turi būti numatytos reikiamos lėšos savarankiškoms socialinių paslaugų funkcijoms vykdyti (taip pat valstybės deleguotoms šios srities funkcijoms vykdyti). 3. Vykdant nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojusias Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo nuostatas, padidėjo savivaldybių biudžetų lėšų poreikis savivaldybių tarybų narių atlyginimams finansuoti, todėl savivaldybių biudžetų papildomos išlaidos turi būti kompensuojamos. Preliminariais LSA skaičiavimais, papildomas lėšų poreikis dėl privalomo savivaldybių tarybų narių atlyginimų didinimo sudarys apie 25 mln. eurų. 4. Įgyvendinant Transporto lengvatų įstatymo naujas nuostatas nuo 2024 metų numatyta išplėsti lengvatų taikymą tam tikroms tikslinėms grupėms (vaikams, pensinio amžiaus asmenims ir kt.). Finansų ministerijos duomenimis, papildomas savivaldybių biudžetų lėšų poreikis sudaro 41,2 mln. eurų. Projekte reikalinga numatyti savivaldybių biudžetams šias lėšas Transporto lengvatų įstatymo naujoms nuostatoms įgyvendinti. 5. 2018 m. spalio mėn. Kultūros ministrės pasirašytas Memorandumas su savivaldybių merais dėl kultūros sektoriaus darbuotojų atlyginimo kėlimo numatė, kad 2019-2021 metais savivaldybės iš savo biudžetų turi prisidėti 50 procentų prie šių atlyginimų didinimo. Kadangi minėtas Memorandumas jau baigė galioti, vadovaujantis įstatymais Projekte turi būti numatyta 100 procentų kompensuoti savivaldybių biudžetų išlaidų didėjimą dėl kultūros sektoriaus darbuotojų atlyginimo kėlimo. Pažymėtina, kad savivaldybės iš savo biudžetų turi kelti atlyginimus kitiems pagal darbo sutartis kultūros srityje dirbantiems asmenims. 6. 2022 metais Lietuvoje buvo 38,67 proc. blogos būklės kelių su asfalto danga, taip pat šiuo metu yra 72 avarinės būklės tiltai ir viadukai, o Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenis, ši situacija iš esmės nesikeičia dėl trūkstamo finansavimo. Pažymėtina, kad 2023 metais, lyginant su 2022 metais, finansavimas keliams liko tokiame pačiame lygyje, o įvertinus infliaciją – penktadaliu mažesnis. 2024 metai bus kritiniai metai, jei ir toliau nebus didinimas KPPP biudžetas. Tai reiškia, kad realusis finansavimas dėl infliacijos bus trečdaliu mažesnis nei 2021 metais. Susisiekimo ministerijos skaičiavimais, 2024 metais kelių būklei palaikyti, jau pasirašytų sutarčių įgyvendinimui, strateginiams projektams tęsti reikalinga ne mažiau kaip 150 mln. eurų, iš jų 33 proc. pagal įstatymą tenka savivaldybėms. Reikalinga šias papildomas lėšas numatyti Projekte. Lėšų šaltiniais galėtų būti pajamos iš padidintų akcizų už kurą ir kelių naudotojo mokesčių. 7. Dėl 2021 m. pakeistų mokyklų tinklo taisyklių, savivaldybės reorganizavo ir/ar uždarinėjo mokyklas, nes nebebuvo galima turėti jungtinių klasių 5–8 klasių koncentre ir mokyklų, turinčių mažiau nei 60 mokinių. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. kaimiškosios gimnazijos III gimnazijos klasę galės formuoti, jei joje yra ne mažiau kaip 21 mokinys (dabar 12). Dėl šių reikalavimų ženkliai daugėja pavežamų mokinių skaičius ir tai iš savivaldybių reikalauja didelių finansinių išteklių. Iki 2021 m. savivaldybėms didelė parama būdavo valstybės vykdoma Geltonųjų autobusų programa, kai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija centralizuotai pirkdavo autobusus ir paskirstydavo savivaldybių mokykloms. Be to, savivaldybės pirkdavo ir perka autobusus mokinių pavėžėjimui ir iš savo biudžeto, tačiau dėl lėšų stygiaus viso reikalingo mokinių pavėžėjimo poreikio atliepti negali. Ir nors sudaryta galimybė savivaldybėms mokyklinius autobusus finansuoti ES fondų lėšomis, tačiau transporto priemonėms nustatyti aplinkosauginiai reikalavimai leidžia pirkti tik alternatyviais degalais varomus žemagrindžius autobusus, kurie yra žymiai brangesni ir nepritaikyti važiuoti blogos būklės rajoniniais keliais. Todėl 2024 m. reikalinga ir toliau tęsti „Geltonųjų (mokyklinių) autobusų“ programą ir kasmet skirti ne mažiau kaip 6 mln. eurų. Ši programa prisidėtų prie mokinių vežiojimo gerinimo Lietuvos savivaldybėse. Tai ypač aktualu, nes nuo 2024 m. pradedamas įgyvendinti įtraukusis ugdymas ir mokykloms reikės užtikrinti saugų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių pavėžėjimą. 8. Nuo 2024 m. birželio 30 d. pacientų pavėžėjimo paslaugos bus pradėtos teikti nacionaliniu mastu. Visos savivaldybės bus atsakingos už savo savivaldybės pacientų pavėžėjimo paslaugų organizavimą ir turės užtikrinti šios paslaugos teikimą Vyriausybės nustatyta tvarka priskirtiems paslaugos gavėjams. Šiuo metu 13-oje savivaldybių vykdomas pilotinis projektas „Pacientų pavėžėjimo paslaugos modelio sukūrimas ir išbandymas“. Dalyvavimas šiame projekte finansuojamas iki 2024 m. kovo 1 d., tam numatyta 7 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų. Iki šiol nėra aišku, kokiomis lėšomis bus finansuojamas paslaugų teikimas po pilotinio projekto pabaigos ir kaip bus užtikrintas paslaugos teikimo tęstinumas. Todėl Projekte būtina numatyti savivaldybių pacientų pavėžėjimui reikalingas lėšas.“ |
1. Dėl rašto 1 priedo 2 punkto (pasiūlymo skirti savivaldybių biudžetams 14 mln. eurų socialinėms paslaugoms teikti) – pritarti iš dalies: siūlyti pagrindiniam komitetui numatyti savivaldybių biudžetuose papildomai 4,6 mln. eurų Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2812 įgyvendinti.
2. Dėl rašto 1 priedo 4 punkto (pasiūlymo numatyti savivaldybių biudžetams 41,2 mln. eurų transporto lengvatoms teikti) - atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį į tai, kad šiuo metu Seime yra svarstomas Transporto lengvatų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2902, kuriam, jeigu jis bus priimtas, įgyvendinti nuo 2024 m. sausio 1 d. savivaldybių biudžetams turės būti numatyta 41,2 mln. eurų.
|
|
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||||||||||||||||||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||||||||||||||||||
|
1. |
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, 2023-10-11 Nr. 17.2.-2849 (2023-10-11 Nr. G-2023-8826) |
|
|
|
Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkei Irenai Haase DĖL PASIŪLYMŲ PATEIKIMO <...> PROJEKTUI Nr. XIVP-3128 Įvertinę Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Generalinei prokuratūrai skirtas lėšas teikiame Generalinės prokuratūros poreikius:
1. Valstybės tarnybos reformos II etapui įgyvendinti – 7187,50 tūkst. Eur. Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte prokuratūrai 2024 m. II valstybės tarnybos reformos etapui įgyvendinti (prokurorų atlyginimams) numatyta darbo užmokesčiui skirti 8 500 tūkst. Eur. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime yra užregistruotas ir svarstomas Prokuratūros įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2909. Šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra numatyta, kad įstatymų nuostatoms, susijusioms su prokurorų pareiginės algos koeficientų didinimu, įgyvendinti papildomų darbo užmokesčio lėšų poreikis 12 mėn. laikotarpiu 627 prokurorų etatams sudaro 15 687,5 tūkst. Eur darbo užmokesčiui ir 227,5 tūkst. Eur socialinio draudimo įmokoms, iš viso 15 915 tūkst. Eur. Valstybės tarnybos reformos II etapui įgyvendinti prašome prokurorų darbo užmokesčiui papildomai skirti 7 187,50 tūkst. Eur. 2. Prokurorų socialinėms garantijoms užtikrinti - 104 tūkst. Eur. 2024 m. iš tarnybos prokuratūroje atleidžiami 14 prokurorų, kuriems sukanka 65 m. Atleidžiant prokurorą iš tarnybos Prokuratūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatytu atveju, t. y. kai prokurorui sukanka 65 metai, jam sumokama dviejų mėnesių vidutinio jo darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. 2024 m. prokurorams išmokėtinų išeitinių išmokų suma sudarys 104,0 tūkst. Eur. Prokurorų socialinių garantijų, numatytų prokuratūros įstatyme, užtikrinimui prašome papildomai skirti 104 tūkst. Eur. 3. Komisijų narių darbui apmokėti – 15 tūkst. Eur. Prokuratūros įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad Generalinis prokuroras sudaro Prokurorų atrankos, Vyriausiųjų prokurorų atrankos, Prokurorų atestacijos, Prokurorų etikos, Pretendentų egzaminų komisijas. Kiekviena komisija sudaroma iš septynių narių, iš kurių tris po vieną asmenį siūlo Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas. Prokurorų atrankos, Vyriausiųjų prokurorų atrankos, Egzaminų, Etikos, Atestacijos komisijų sudėtį ir jų veiklos nuostatus įsakymu tvirtina generalinis prokuroras. Komisijų narių darbas komisijose apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. Per kalendorinius metus Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijų narių darbo užmokestis sudaro 2875,5 Eur; Prokurorų atestacijos komisijos narių darbo užmokestis – 8 856,36 Eur.; Prokurorų atrankos komisijos narių darbo užmokestis – 2 420,2 Eur; Prokurorų etikos komisijos narių darbo užmokestis 330,38 Eur. Per kalendorinius metus komisijų narių darbo užmokesčio suma – 15,3 tūkst. Eur. Prokuratūros įstatymo 10 straipsnio nuostatų įgyvendinimui, t. y. generalinio prokuroro įsakymais patvirtintų komisijų narių, pasiūlytų Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, darbo užmokesčiui lėšos ankstesniais metais skirtos nebuvo. Prašome biudžeto įstatyme numatyti 15 tūkst. Eur komisijų narių darbui apmokėti. 4. Prokurorų gyvenamosios patalpos nuomos tarnybos vietoje išlaidų kompensavimui užtikrinti - 101 tūkst. Eur. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 49, 50, 52, 50(1) straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. 294 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. 31 „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“ nuostatoms įgyvendinti, t. y. prokurorų gyvenamosios patalpos nuomos tarnybos vietoje išlaidoms kompensuoti lėšų poreikis sudaro 101 tūkst. Eur. Gyvenamosios patalpos nuomos tarnybos vietovėje išmoka skaičiuojama keturiolikai prokurorų: Vilniuje-4, Kaune -2, Klaipėdoje - 2, Šiauliuose - 2, Panevėžyje-2, Alytuje-1, Kretingoje-1. Prokurorų gyvenamosios patalpos nuomos tarnybos vietoje išlaidų kompensavimui užtikrinti poreikis sudaro 101 tūkst. Eur. 5. Kvalifikacijos kėlimui – 110 tūkst. Eur. Atkreiptinas dėmesys dėl nepakankamo kvalifikacijos kėlimo finansavimo. Privalomi mokymai, nenumatyti kasmetiniame mokymų plane, kuriuos nurodo tarptautinės arba nacionalinės organizacijos arba kurių poreikis atsiranda po rezonansinių įvykių. Taip pat pirmenybę teikiant prokurorams ir prokurorų padėjėjams, nekeliama arba labai retai keliama prokuratūros valstybės tarnautojų ir darbuotojų pagal darbo sutartį kvalifikacija. Prokuratūros personalo mokymams papildomų lėšų poreikis kasmet sudaro 110 tūkst. Eur. 6. Pastatų (patalpų), inžinerinių sistemų einamajam remontui, rekonstravimui, naujai statybai papildomas poreikis – 300 tūkst. Eur. 2024-2026 m. kasmet prašome skirti po 300 tūkst. Eur saulės elektrinėms iš nutolusių saulės elektrinių parkų įsigyti. Prokuratūra per metus sunaudoja 1,8-2 MWh elektros energijos. Per trejų metų laikotarpį investavus 900 tūkst. Eur (būtų įsigyta 900 kW galios saulės elektrinių, skaičiuojant, kad 1 kW kaina 1000 Eur), būtų užtikrinta 50 proc. prokuratūros elektros energijos poreikio iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Investicijos atsipirktų per 5 metus, mokant mažiau už suvartotą elektros energiją. Papildomų asignavimų poreikis šioms išlaidoms sudaro325 tūkst. Eur. 7. Informacinių technologijų įrangai ir paslaugoms – 175 tūkst. Eur. Šiuo metu prokuratūra naudoja atvirojo kodo biuro programų paketą, kuris nėra pilnai suderinamas su kitose įstaigose naudojamu MS Office biuro programų paketu. Lėšų poreikis visus darbuotojus aprūpinti MS Office programų paketu sudaro 175 tūkst. Eur per metus. Maloniai prašome atsižvelgti į išdėstytas aplinkybes ir, svarstant 2024 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, skirti papildomų asignavimų, kurie Generalinei prokuratūrai yra svarbūs ir būtini, t. y. 7992,50 tūkst. Eur, iš jų 7187,50 tūkst. Eur darbo užmokesčiui. |
Dėl 1 punkto - atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį į tai, kad šiuo metu Seime yra svarstomas Prokuratūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2909, kuriam, jeigu jis bus priimtas, įgyvendinti nuo 2024 m. sausio 1 d. turės būti papildomai numatyta 15,915 mln. eurų. |
|
||||||||||||||||
|
2. |
Plungės rajono savivaldybės meras, 2023-10-18
|
|
|
|
Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, kopija Lietuvos savivaldybių asociacijai, Lietuvos Respublikos Seimo: Švietimo ir mokslo komitetui, Biudžeto ir finansų komitetui, Socialinių reikalų ir darbo komitetui, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui DĖL PROFESINĖS SĄJUNGOS NARIŲ SOCIALINIŲ GARANTIJŲ FINANSAVIMO UŽTIKRINIMO Plungės rajono savivaldybė 2023 m. sausio 19 d. raštu Nr. AS-377 „Dėl papildomų lėšų skyrimo profesinės sąjungos narių socialinėms garantijoms užtikrinti“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę (toliau – Vyriausybė) bei Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (toliau – Ministerija), jog būtų skirtos tikslinės lėšos savivaldybių biudžetams, užtikrinti Lietuvos švietimo ir mokslo šakos 2017 m. lapkričio 22 d. kolektyvinės sutarties (paskutinis pakeitimas 2022 m. gruodžio 16 d.) bei Nacionalinės kolektyvinės sutarties (toliau – Kolektyvinės sutartys) profesinių sąjungų nariams taikomas papildomas socialines garantijas. Tada pažymėjome ir dabar pažymime, jog Kolektyvinė sutartis pasirašyta Vyriausybės lygmenyje, todėl papildomos išlaidos savivaldybių biudžetams turėtų būti kompensuojamos papildoma tiksline dotacija (pažymėtinas LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos srities pavyzdys – „Susitarimas dėl 2018 m. gegužės 18 d. socialinių paslaugų šakos kolektyvinės sutarties Nr. PV3-110 pakeitimas“). 2023 m. vasario 14 d. gavome Ministerijos atsakymą, jog papildomos garantijos gali būti finansuojamos iš bendrųjų asignavimų, sutaupytų lėšų ir pan. Kadangi finansiniai metai baiginėjasi, norime informuoti, jog Savivaldybė savo biudžete nėra numačiusi lėšų padengti Vyriausybės lygmens įsipareigojimų. Papildomos trūkstamos lėšos yra numatytos įstaigų pagrindinėms funkcijoms užtikrinti. Atkreipiame dėmesį, jog ankstyvojo ugdymo įstaigų finansavimas Savivaldybei yra vienas iš prioritetų, bet Savivaldybė negali finansuoti trečiųjų šalių įsipareigojimų, nes turi aibes kitokių įsipareigojimų švietimo įstaigoms. Matome, jog dėl minėto Ministerijos susitarimo su profesinėmis sąjungomis, ankstyvojo ugdymo įstaigų vadovai yra pastatomi į nepatogią padėtį, nes profesinės sąjungos nariai reikalauja užtikrinti socialines garantijas, numatytas Kolektyvinėse sutartyse. Įstaigų vadovai siekia Savivaldybės biudžeto lėšas naudoti racionaliai ir atsakingai, todėl Vyriausybės ir Ministerijos įsipareigojimų nėra galimybės užtikrinti savarankiškomis savivaldybės biudžeto lėšomis. Matome, jog po mūsų siųstų raštų, problema nebuvo sprendžiama ir tikslinės lėšos, skirtos įgyvendinti Kolektyvinėse sutartyse numatytas socialines garantijas profesinių sąjungų nariams finansuoti, nebuvo skirtos. Formuojama bloga praktika, kai Vyriausybės lygmens įsipareigojimai „permetami ant savivaldybių pečių“. Atkreipiame dėmesį, jog planuojant ir 2024 metų Savivaldybės biudžetą, nebus numatytos lėšos įgyvendinti Vyriausybės lygmens įsipareigojimų, nebent Ministerija lėšas savivaldybėms skirs atskira tiksline dotacija, įvertinusi profesinės sąjungos narių skaičių švietimo įstaigose. Prašome Vyriausybės ir Ministerijos planuojant 2024 metų biudžetą įsivertinti savo įsipareigojimus profesinėms sąjungoms ir numatyti tikslinę dotaciją, jog įstaigų vadovai galėtų įgyvendinti Kolektyvinėse sutartyse numatytus įsipareigojimus. PRIDEDAMA: <...> |
Siūlyti įvertinti ir spręsti pagrindiniam komitetui. |
|
||||||||||||||||
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo narys Kęstutis Vilkauskas, 2023-10-19 |
|
|
|
Argumentai: Priešgaisrinės apsaugos sistemai reikalingi sisteminiai pokyčiai, kadangi priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pamainose budi ir į įvykius išvyksta ženkliai mažiau ugniagesių nei būtina, reagavimo laikas į pranešimus ne visada atitinka standarto reikalavimus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento teritoriniuose struktūriniuose padaliniuose trūksta virš 700 ugniagesių gelbėtojų etatų ir nėra užtikrinami LR Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 354 „Dėl Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto patvirtinimo" reikalavimai. Iki šiol dar nėra įgyvendintos Valstybės audito 2021 m. kovo 22 d. ataskaitos „Priešgaisrinių pajėgų veikla mažinant gaisrų skaičių ir jų padarytus nuostolius“ Nr. VAE-2 rekomendacijos, susijusios su priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų žmogiškųjų išteklių tinkamu formavimu. Pasiūlymas: Skirti papildomai 3 mln. EUR Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. Papildomi asignavimai reikalingi 200 ugniagesių gelbėtojų etatų reikiamam finansavimui. Reikalingų lėšų šaltinis: Pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų. Pakeisti Įstatymo projekto 1 priedo 33 eilutę ir ją išdėstyti taip: „Pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų
|
Siūlyti įvertinti ir spręsti pagrindiniam komitetui. |
Pasiūlymas analogiškas Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (toliau – NPPSS) prašymui skirti papildomai 3 mln. eurų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (toliau – PAGD). |
|
2. |
Seimo narys Kęstutis Vilkauskas, 2023-10-20 |
|
|
|
Argumentai: Priešgaisrinės apsaugos sistemai reikalingi sisteminiai pokyčiai, kadangi priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pamainose budi ir į įvykius išvyksta ženkliai mažiau ugniagesių nei būtina, reagavimo laikas į pranešimus ne visada atitinka standarto reikalavimus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento teritoriniuose struktūriniuose padaliniuose trūksta virš 700 ugniagesių gelbėtojų etatų ir nėra užtikrinami LR Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 354 „Dėl Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto patvirtinimo" reikalavimai. Iki šiol dar nėra įgyvendintos Valstybės audito 2021 m. kovo 22 d. ataskaitos „Priešgaisrinių pajėgų veikla mažinant gaisrų skaičių ir jų padarytus nuostolius“ Nr. VAE-2 rekomendacijos, susijusios su priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų žmogiškųjų išteklių tinkamu formavimu. Pasiūlymas: Skirti papildomai 3 mln. EUR Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. Papildomi asignavimai reikalingi 200 ugniagesių gelbėtojų etatų reikiamam finansavimui. Reikalingų lėšų šaltinis: Iš lėšų surinktų geriau administruojant mokesčius (pvz.: padidinti pajamas iki 10 mln. Eurų), planuojamas gauti iš PVM) arba planuoti gauti daugiau (iki 10 mln. Eurų) pajamų iš šaltinio - Pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų. |
Siūlyti įvertinti ir spręsti pagrindiniam komitetui. |
Pasiūlymas analogiškas NPPSS prašymui skirti papildomai 3 mln. eurų PAGD ir ankstesniam Seimo nario pasiūlymui, išskyrus lėšų šaltinį. |
|
3. |
Seimo narys Kęstutis Vilkauskas, 2023-10-19 |
|
|
|
Argumentai: Lietuvos policijos sistemai reikalingi papildomas finansavimas, kadangi: - 4,1 mln. eurų – butpinigiams, dabar naudojamos darbo užmokesčiui skirtos lėšos. - 2,5 mln. eurų – papildomas lėšų poreikis darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms dėl sumažėjusio finansavimo Specialiosios tranzito schemos programoje. Pasiūlymas: Skirti papildomai 6,6 mln. EUR Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. Reikalingų lėšų šaltinis: Pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų. Pakeisti Įstatymo projekto 1 priedo 33 eilutę ir ją išdėstyti taip: „Pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų
|
Siūlyti įvertinti ir spręsti pagrindiniam komitetui. |
Pasiūlymas analogiškas NPPSS prašymui skirti papildomai 6,6 mln. eurų Policijos departamentui (toliau – PD). |
|
4. |
Seimo narys Kęstutis Vilkauskas, 2023-10-20 |
|
|
|
Argumentai: Lietuvos policijos sistemai reikalingi papildomas finansavimas, kadangi: - 4,1 mln. eurų – butpinigiams, dabar naudojamos darbo užmokesčiui skirtos lėšos. - 2,5 mln. eurų – papildomas lėšų poreikis darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms dėl sumažėjusio finansavimo Specialiosios tranzito schemos programoje. Pasiūlymas: Skirti papildomai 6,6 mln. EUR Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. Reikalingų lėšų šaltinis: Iš lėšų surinktų geriau administruojant mokesčius (pvz.: padidinti pajamas iki 10 mln. Eurų), planuojamas gauti iš PVM) arba planuoti gauti daugiau (iki 10 mln. Eurų) pajamų iš šaltinio - Pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų. |
Siūlyti įvertinti ir spręsti pagrindiniam komitetui. |
Pasiūlymas analogiškas NPPSS prašymui skirti papildomai 6,6 mln. eurų PD ir ankstesniam Seimo nario pasiūlymui, išskyrus lėšų šaltinį. |
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui atsižvelgti į Komiteto pasiūlymus:
1. Numatyti savivaldybių biudžetuose papildomai, lyginant su įstatymo projektu, 4,6 mln. eurų asignavimų Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2812 įgyvendinti (socialinėms paslaugoms teikti (savarankiškajai savivaldybių funkcijai vykdyti));
2. Įvertinti ir spręsti dėl papildomų asignavimų, lyginant su įstatymo projektu, skyrimo:
2.1. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo prašymo ir Seimo nario Kęstučio Vilkausko pasiūlymų skirti papildomai 3 mln. eurų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos naujiems 200 ugniagesių gelbėtojų etatams finansuoti;
2.2. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo prašymo ir Seimo nario Kęstučio Vilkausko pasiūlymų skirti papildomai 6,6 mln. eurų Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, iš jų: 4,1 mln. eurų butpinigiams (dabar naudojamos darbo užmokesčiui skirtos lėšos) ir 2,5 mln. eurų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms dėl sumažėjusio finansavimo Specialiosios tranzito schemos programoje;
2.3. Plungės rajono savivaldybės mero prašymo įvertinti įsipareigojimus švietimo ir mokslo srities profesinėms sąjungoms ir numatyti tikslinę dotaciją kolektyvinėse sutartyse numatytoms profesinių sąjungų narių papildomoms socialinėms garantijoms teikti;
2. Atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu Seime yra svarstomi šie įstatymų projektai, kuriems įgyvendinti, jeigu jie bus priimti, turės būti numatyti nurodytų dydžių valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimai:
2.1. Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2902, kurio nuostatoms, susijusioms su transporto lengvatų tam tikroms tikslinėms grupėms (vaikams, pensinio amžiaus asmenims ir kt.) taikymu (savarankiškajai savivaldybių funkcijai vykdyti), įgyvendinti nuo 2024 m. sausio 1 d. papildomų savivaldybių biudžetų asignavimų poreikis – 41,2 mln. eurų;
2.2. Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 49 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2909, kurio nuostatoms, susijusioms su prokurorų pareiginės algos koeficientų didinimu (627 prokurorų etatams), įgyvendinti nuo 2024 m. sausio 1 d. papildomų valstybės biudžeto asignavimų poreikis – 15,915mln. eurų, iš jų: 15,687 mln. eurų darbo užmokesčiui ir 227,5 tūkst. eurų socialinio draudimo įmokoms;
2.3. Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 2, 16, 18 straipsnių ir III skyriaus pavadinimo pakeitimo bei Įstatymo papildymo 12(2) straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-844, kurio nuostatoms, susijusioms su vaiko priežiūros kompensacinės išmokos (kurios dydis būtų 5,2 bazinės socialinės išmokos dydžio per mėnesį) įtvirtinimu, įgyvendinti nuo 2024 m. liepos 1 d. papildomų valstybės biudžeto asignavimų poreikis – 4,32 mln. eurų.
7. Balsavimo rezultatai: už – 6 , prieš – 0 , susilaikė – 5.
8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Justas Džiugelis.
Komiteto pirmininkas Justas Džiugelis
Komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė