LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VADOVYBĖS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. IX-1183 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

 (NAUJA REDAKCIJA) Nr. XIIIP-4167

 

2019-11-27  Nr. 104-P-70

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas, komiteto nariai: Laurynas Kasčiūnas, Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Vytautas Bakas, Arūnas Gumuliauskas, Jonas Jarutis, Gediminas Kirkilas, Gabrielius Landsbergis, Michal Mackevič, Dovilė Šakalienė, Audrys Šimas, komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Evaldas Sinkevičius ir padėjėja Vilma Pesliakienė.

Kviestieji asmenys: Respublikos Prezidento patarėjai Darius Kuliešius ir Elena Masnevaitė, Ministro Pirmininko patarėjas Donatas Matuiza, Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo grupės patarėja Aušrina Genienė, Užsienio reikalų ministerijos kancleris Laimonas Talat-Kelpša, Užsienio reikalų ministerijos Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento direktorius Andrius Namavičius, Užsienio reikalų ministerijos atstovas Liudas Sakalauskas, Vidaus reikalų viceministras Česlovas Mulma, Vadovybės apsaugos departamento prie VRM direktorius Rymantas Mockevičius, Vadovybės apsaugos departamento prie VRM Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus viršininkas Vytis Belkevičius.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-11-13

1(2)

 

16

 

 

 

 

Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.    Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Vadovybės apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 8 dalyje pateikiant sąvokos „prevencinės priemonės“ apibrėžimą, be kita ko, nurodoma, kad tai „rizikos veiksnių, galinčių diskredituoti vadovybę, <...> šalinimas“ (čia ir toliau išskirta – mūsų). Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 punkte nurodoma, kad Vadovybės apsaugos tarnyba, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, „šalina rizikos veiksnius, galinčius diskredituoti vadovybę“; pagal 26 straipsnio 2 dalies 18 punktą pareigūnas, užtikrindamas Vadovybės apsaugos tarnybos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę „vykdydamas teisės pažeidimų prevenciją ar kitas prevencines priemones ir turėdamas pagrįstų duomenų, kad asmuo gali daryti teisės pažeidimus, galinčius <...> diskredituoti vadovybę, pareikšti jam oficialų įspėjimą“. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nurodoma, kad „Vadovybės diskreditavimas – vadovybės autoriteto griovimas, jo garbės ar reputacijos menkinimas“. Nei nurodytose, nei kitose keičiamo įstatymo nuostatose neatskleidžiama, kas būtų traktuojama kaip vadovybės autoriteto griovimas, dėl ko galėtų kilti abejonių, kaip minėtos keičiamo įstatymo nuostatos dera su Konstitucijoje įtvirtintomis žmogaus ir piliečio teisėmis bei laisvėmis turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (25 straipsnio pirmoji dalis), gauti ir skleisti informaciją bei idėjas (25 straipsnio antroji dalis), kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, draudimu persekioti už kritiką (33 straipsnio antroji dalis), nes pagal siūlomą teisinį reguliavimą kaip vadovybės autoriteto griovimas galėtų būti traktuojama ir vadovybei priskirtinų asmenų sprendimų ar pasisakymų kritika, kitokios nuomonės išsakymas. Keičiamame įstatyme nedėstomos jokios nuostatos, užtikrinančios minėtų pamatinių žmogaus ir piliečio teisių apsaugą.

Taip pat nėra aiškus ir aptariamoje keičiamo įstatymo nuostatoje vartojamos sąvokos „garbės ar reputacijos menkinimas“ santykis su Administracinių nusižengimų kodekso 507 straipsnyje numatytu administraciniu nusižengimu - valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeminimu, reiškiamu raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu. Neaišku ir tai, kas turima mintyje įvardijant „jo garbės ar reputacijos menkinimą“.

Spręsti pagrindiniam komitetui

Sąvoka „vadovybės diskreditavimas“ tikslintina.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-11-13

1(2)

 

1(5)

3,

10

4,

5

 

2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 ir 10 dalyse vartojamoje sąvokoje „kiti asmenys, kuriems Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais pagrindais ir tvarka paskirta apsauga“ žodžio „pagrindais“ atsisakytina, nes apsaugos paskyrimo pagrindai nustatyti keičiame įstatyme (2 straipsnio 3 dalyje) įvardijant baigtinį sąrašą asmenų ir sąlygų, kai paskiriama apsauga. Dėl šios priežasties atitinkamai tikslintina keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 ir 5 dalių redakcija.

Pritarti

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-11-13

1(8)

 

2

3

 

2

3. Pagal keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, Vadovybės apsaugos tarnyba, užtikrindama saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumą, saugomuose objektuose, išskyrus oro uostus, nustato specialų režimą. Apie nustatytą specialų režimą Vadovybės apsaugos tarnyba praneša saugomų objektų administracijai. Pagal to paties straipsnio 3 dalies 2 punktą, viena iš priemonių specialiam režimui užtikrinti – nustatant saugomuose objektuose leidimų sistemą. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas. Pagal šias nuostatas, Vadovybės apsaugos tarnyba įgytų teisę reguliuoti kitos įstaigos, pvz., Seimo kanceliarijos, Prezidento kanceliarijos ir pan., vidaus veiklą, nederindama savo numatomų veiksmų su šios įstaigos administracija, neįvertinusi įstaigos veiklos ypatumų ir pan. Svarstytina, ar  tokie vienašališki veiksmai galėtų būti laikomi proporcingais.

Nepritarti

 

Vadovybės apsaugos tarnyba yra atsakinga už saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumą, todėl siekiant, kad tarnyba operatyviai ir efektyviai atliktų savo funkcijas, būtina specialaus režimo nustatymo srityje suteikti jai absoliučią diskrecijos teisę.

 

Balsavimo rezultatai:

už – 7, prieš – 4, susilaikė – 0.

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-11-13

1(8)

3

6

4. Pagal keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 6 punktą specialus režimas būtų užtikrinamas „nustatant draudžiamų įnešti daiktų ir draudžiamų įnešti daiktų savybių sąrašą“. Nelabai aišku, kokiu tikslu būtų nustatomas draudžiamų įnešti daiktų savybių sąrašas, jei yra uždrausta įnešti pačius daiktus, todėl formuluotės „ir draudžiamų įnešti daiktų savybių“ atsisakytina kaip perteklinės arba aptariama keičiamo įstatymo nuostata tikslintina, atsižvelgiant į tai, kokių tikslų siekiama siūlomu teisiniu reguliavimu.

Nepritarti

 

Atsižvelgiant į tad, kad nėra įmanoma nustatyti galutinio draudžiamų įnešti daiktų sąrašo, tikslinga nustatyti draudžiamų įnešti daiktų savybių sąrašą.

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-11-13

  1(13)

  1(26)

1

2

 

5

  5. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 punkte nustatoma Vadovybės apsaugos tarnybos teisė gauti iš kitų juridinių ir fizinių asmenų, t. y. iš privačių subjektų jos veiklai reikalingą informaciją. Vadovaujantis bendraisiais teisinės valstybės bei teisės viršenybės principais, manome, kad jokia valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga privačių asmenų, kurių nei valdymas, nei pavaldumas nėra susiję su valstybe ar savivaldybe, atžvilgiu negali turėti jokių administracinių įgaliojimų, nesusijusių su įstatymuose numatytomis ūkinės veiklos priežiūros funkcijomis. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 punktą reikėtų tikslinti. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 5 punktui.

Nepritarti

Panašios nuostatos galioja pvz. Kriminalinės žvalgybos įstatymo 6 str. 2 d. 10 p., kuris numato teisę kriminalinės žvalgybos subjektams gauti iš fizinių ir juridinių asmenų kriminalinei žvalgybai reikalingą informaciją, išskyrus informaciją, kuriai gauti pagal įstatymus reikalinga motyvuota teismo nutartis.

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-11-13

  1(14)

1

 

6. Keičiamo  įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatos tarpusavyje derintinos su Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, kad  registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos neatlygintinai nustatyta tvarka  teikiami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis.

Pritarti

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-11-13

  1(14)

3

 

7. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje vartojamoje sąvokoje „atskiros bendradarbiavimo sutartys dėl duomenų teikimo“ žodžio „atskiros“ atsisakytina kaip perteklinio.

Pritarti

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-11-13

1(17)

4

 

8. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje žodžių „be atskiro įgaliojimo“ atsisakytina kaip perteklinių, nes ir taip aišku, kad Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pirmasis pavaduotojas laikinai eina direktoriaus pareigas ex officio.

Pritarti

 

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-11-13

  1(19)

  1(30)

3

1

 

1,

3

9. Pagal keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 punktą į Vadovybės apsaugos tarnybą negali būti priimami asmenys „esantys politinių partijų, politinių organizacijų nariai ar rėmėjai“. Ši nuostata tikslintina keliais aspektais. Pirma, termino „politinės organizacijos“ turinys aptariama nuostata reguliuojamų teisinių santykių kontekste yra neaiškus. Konstitucinėje doktrinoje aiškinant Konstitucijos 35 straipsnyje vartojamą terminą „politinės organizacijos“ pastarosioms priskiriami tik rinkimų komitetai. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiuose įstatymuose apibrėžtos ir vartojamos „politinės partijos“, „politinės kampanijos“, „savarankiško politinės kampanijos dalyvio“ „rinkimų komiteto“ sąvokos, todėl, atsižvelgiant į tai, kokių tikslų siekiama keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 punkto nuostata, joje vartojama terminologija tikslintina, derintina su aukščiau minėtomis galiojančiuose įstatymuose apibrėžtomis ir vartojamomis sąvokomis. Priešingu atveju, pavyzdžiui, kaip politinės organizacijos rėmėjas gali būti traktuojamas asmuo, socialiniuose tinkluose išreiškęs palankumą kokios nors organizacijos paskelbtai politinio turinio informacijai. Antra, aptariama nuostata svarstytina ir Konstitucijos 25 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintos žmogaus teisės turėti įsitikinimus ir laisvai juos reikšti kontekste. Dėl analogiškų motyvų svarstytinos ir tikslintinos keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų nuostatos.

Nepritarti

 

Ši nuostata atitinka šiuo metu galiojančio Vidaus tarnybos statuto ir Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo teisinį reglamentavimą,  įgyvendinantį politinio neutralumo principą.

 

Be to, panašios nuostatos galioja pvz. Žvalgybos įstatymo 33 str. 3 p., kuris  numato, kad į tarnybą (darbą) žvalgybos institucijoje negali būti priimami asmenys esantys politinių partijų, politinių organizacijų nariai ar rėmėjai.

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-11-13

1(22)

5

 

10. Atsižvelgiant į tai, kad visame keičiame įstatyme terminai nurodomi skaitmenimis, bet ne žodžiais, siūlytina keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių ,,prieš tris dienas“ įrašyti žodžius ir skaičių ,,prieš 3 dienas“.

Pritarti

 

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-11-13

1(27)

 

 

11. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 27 straipsnio pavadinimą (oficialaus įspėjimo taikymas“) bei siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina šios straipsnio nuostatas, susijusias su oficialaus įspėjimo taikymu dėstyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse ( t. y. pakeisti šių dalių išdėstymą –1 dalį  dėstyti šio straipsnio 3 dalimi).

Pritarti

 

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-11-13

  1(41)

1

 

12. Keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje numatyta, kad paros ir savaitės darbo laiko trukmė neribojama ir priklauso nuo tarnybos poreikių, galimai prieštarauja 2003 m. lapkričio 4 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvai 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (turi būti garantuojamas minimalusis poilsio laikas, konkrečiai – ribojamas dienos bei savaitės poilsio laikas, užtikrinamos atitinkamos pertraukos ir nustatoma maksimalioji savaitės darbo laiko trukmė) bei Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 daliai, kurioje yra įtvirtinta darbdavio pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais.

Nepritarti

 

      2003 m. lapkričio 4 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB 1 straipsnio 3 d. numato, kad ši direktyva taikoma visoms Direktyvos 89/391/EEB 2 straipsnyje apibrėžtoms veiklos sritims, viešoms ir privačioms, nepažeidžiant šios direktyvos 14, 17, 18 ir 19 straipsnių. Direktyvos 89/391/EEB 2 straipsnio 2 dalis numato, kad ši direktyva netaikoma toms sritims, kurių ypatumai, būdingi tam tikrai specifinei valstybės tarnybos veiklai, tokiai kaip ginkluotosios pajėgos ir policija, arba tam tikrai specifinei veiklai civilinės saugos srityje, neišvengiamai jai prieštarauja.

   Atkreiptinas dėmesys, kad įtvirtinant galimybę pareigūnams dirbti neribojant jų paros ir savaitės darbo laiko trukmės, vis tiek yra numatoma, kad bus įvedama suminė darbo laiko apskaita, o darbo laiko norma per visą apskaitinį laikotarpį išliks vidutiniškai 40 val. per savaitę. Taip pat išlieka apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį (kuris susidarys apskaitinio laikotarpio pabaigoje) darbą.

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-11-13

  1(43)

 

 

13. Svarstytina keičiamo įstatymo 43 straipsnyje siūloma nustatyti atskira Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų darbo apmokėjimo sistema dėl šių priežasčių.

   Visų pirma, pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, pakeitus Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų statusą iš statutinių valstybės tarnautojų į valstybės pareigūnų, jų darbo apmokėjimo sąlygoms turėtų būti taikomas Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas.

Antra, siūlomi pakeitimai nedera su Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 492 pateikta  Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategija, kurioje siūloma ,,diskretiškais sprendimais sutvarkyti išderintą viešojo sektoriaus darbo apmokėjimo sistemą“ (76.2 punktas), ,,mažinti viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio netolygumus ir disbalansą, atsirandantį dėl darbo užmokesčio reglamentavimo atskiruose įstatymuose ir nesisteminių šių įstatymų pakeitimų (76.3 punktas).

Trečia, viešojo sektoriaus darbuotojų (valstybės tarnautojų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ar valstybės pareigūnų) darbo apmokėjimo sąlygų ir kitų garantijų nustatymas skirtinguose teisės aktuose, išbalansuoja viešojo sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimo ir kitų socialinių garantijų teisinį reglamentavimą, sudaro prielaidas atsirasti darbo užmokesčio disproporcijoms ir kitiems netolygumams tiek tarp atskirų sektorių, o taip pat tarp tos pačios ar panašios kvalifikacijos darbuotojų valstybės ir savivaldybių įstaigose.

Nepritarti

 

Atkreiptinas dėmesys, kad analogišką teisinį reglamentavimą šiuo metu numato Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas.

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-11-13

  1(46)

2

 

14. Siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 46 straipsnio 2 dalį, kadangi priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą turėtų būti skaičiuojamas nuo 1990 m. kovo 11 d., bet ne už tarnybos stažą, kuris nurodytas šio straipsnio 1 dalyje (jame numatyti ir laikotarpiai iki 1990 m. kovo 1 d.).

Nepritarti

 

Analogiškas teisinis reglamentavimas yra įtvirtintas Vidaus tarnybos statute. Pritarus nuostatai mažėtų pareigūnų socialinės garantijos bei būtų pažeistas jų teisėtų lūkesčių principas.

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-11-13

  1(49)

1

 

15. Siūlytina peržiūrėti keičiamo įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams atostogų trukmę, kadangi, mūsų nuomone, tam tikros įstatymų nuostatos, reglamentuojančios pareigūnų ir statutinių valstybės tarnautojų teisinę padėtį, neturėtų iš esmės skirtis (šiems pareigūnams nustatomos didesnės trukmės atostogos nei kad, pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams).

Pritarti

 

 

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2019-11-13

  1(53)

1

 

16. Keičiamo įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad išeitinės išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo grąžinamas į Vadovybės apsaugos tarnybą. Siūlytina šią nuostatą patikslinti, kad būtų aišku, ar turimas omeny asmens grąžinimas į Vadovybės apsaugos tarnybą teismo sprendimu ar kas kita.

Pritarti

 

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos,

2019-11-20

1(2)

N

 

Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas), susipažinęs su Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas), teikia savo pastabas ir pasiūlymus:

        1. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančiame Vadovybės apsaugos įstatyme yra įtvirtinta „leidimų sistemos“ sąvoka, siūlytina Įstatymo projekto 2 straipsnį papildyti nauja dalimi, nustatant, kad „Leidimų sistema – speciali patekimo į saugomus objektus tvarka, apimanti asmens tapatybės nustatymą, leidimo įeiti į saugomą objektą išdavimą ir (ar) asmens daiktų patikrinimą naudojant metalo detektorius, rentgeno aparatus ar kitas priemones“.

Pritarti

 

2.

Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos,

2019-11-20

  1(18)

3

5

      2. Įstatymo projekto 18 straipsnio 3 dalies 5 punkte yra nurodoma, jog asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu „atrankos metu nustatomos asmens savybės, ryšiai ar kitos su asmeniu ar jo aplinka susijusios aplinkybes ar faktai, iš kurių Vadovybes apsaugos tarnybos direktorius padaro išvadą, kad asmens elgesys ar veikla nėra suderinama su Vadovybes apsaugos tarnybos pareigūnų etikos kodekso reikalavimais“. Šis nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijus, atsižvelgiant ne tik į asmens elgesio ar veiklos atitikimą etikos kodekso reikalavimams, bet praplečiant jį ir asmens savybių, asmens aplinkos vertinimu, tampa per daug neapibrėžtu, o taip pat įtvirtina subjektyvaus vertinimo galimybę, nes teisė daryti atitinkamą išvadą suteikiama išimtinai Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriui. Tokio pobūdžio nuostatų, objektyviu teisiniu požiūriu, teisės aktuose turi būti vengiama. Visi nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijai turi būti kiek galima aiškiau pamatuojami. Nei vienas nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijus ar kitas pretenduojančių į tarnybą asmens atitikimas reikalavimams neturi būti paliekamas išimtiniam Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus vertinimui – pagal visus reikalavimus asmenų tinkamumą tarnauti Vadovybės apsaugos tarnyboje turėtų įvertinti ir teikti savo išvadas Pretendentų į Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų pareigas atrankos komisija (toliau – Atrankos komisija), kurią numato Įstatymo projekto 20 straipsnis. Todėl siūloma Įstatymo projekto 18 straipsnio 3 dalies 5 punktą formuluoti: „atrankos metu nustatomos asmens savybės, ryšiai ar kitos su asmeniu ar jo aplinka susijusios aplinkybės ar faktai, iš kurių Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius padaro išvadą, kad asmens jo elgesys ar veikla nėra suderinama su Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų etikos kodekso reikalavimais“.

Pritarti

 

3.

Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos,

2019-11-20

  1(18)

5

 

3. Įstatymo projekto 18 straipsnio 5 dalyje formuluojami išsilavinimo reikalavimai pretenduojantiems į tarnybą. Yra numatyta, jog jaunesnieji agentai turės turėti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą; agentai ir vyresnieji agentai – ne žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį, aukštesnįjį arba iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą; vyriausieji agentai, skyrių viršininkai, valdybų viršininkų pavaduotojai, valdybų viršininkai, Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojai – aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, kuris šiuo metu reglamentuoja Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų statusą, nustato išsilavinimo reikalavimą agentams, kurie priskirtini 11 pareigybių grupei, ne žemesnį kaip vidurinį; vyresniesiems agentams, kurie priskirtini 10 pareigybių grupei, bei vyriausiesiems agentams, kurie priskirtini 8 pareigybių grupei, - ne žemesnį kaip aukštąjį koleginį, iki 2009 metų įgytą aukštesnįjį išsilavinimą arba iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą. Tai reiškia, jog, priėmus Įstatymo projektą, didės išsilavinimo reikalavimai agentams ir vyriausiesiems agentams. Nepaisant to, nuostatose, reglamentuojančiose Įstatymo projekto įsigaliojimą ir taikymą, nėra numatyta tvarkos, kaip šiuo metu agentų ir vyriausiųjų agentų pareigas einantys, tačiau reikalavimų dėl išsilavinimo po 2020 m. liepos 1 d. neatitiksiantys asmenys, turės reikalingą išsilavinimą įgyti. Todėl Įstatymo projekto įsigaliojimo ir taikymo nuostatose būtina nustatyti pareigūnams, kurie neturės einamoms pareigoms būtino išsilavinimo, pereinamąjį 5 metų laikotarpį tokio išsilavinimo įgijimui.

Pritarti

 

4.

Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos,

2019-11-20

  1(25)

1,

2

 

4. Įstatymo projekto 25 straipsnis pareigūno statuso atkūrimo galimybę sieja su pareigūno išėjimu iš tarnybos jį paskyrus dirbti tik tarptautinėje institucijoje, Europos Sąjungos ar užsienio valstybės institucijoje. Nenumatyta pareigūno statuso atkūrimo galimybė po paskyrimo į atitinkamas nacionalinio lygmens pareigas. Šiuo metu galiojantis Vidaus tarnybos statutas numato galimybę visiems vidaus tarnybos pareigūnams, neišskiriant ir Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų, būti paskirtiems į Lietuvos Respublikos Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo, kito Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialųjį įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatymo nustatytai kadencijai, pareigas, ir, pasibaigus paskyrimo į šias pareigas laikotarpiui ar kitaip nutrūkus jų įgaliojimams, per nustatytą terminą atkurti pareigūno statusą. Manytina, kad turi likti galimybė ir Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams būti paskirtiems į atitinkamas nacionalinio lygmens pareigas bei po tokio paskyrimo turėti galimybę atkurti pareigūno statusą. Todėl Įstatymo projekto 25 straipsnio 1 ir 2 dalis tikslinga papildyti nuostatomis dėl statuso atkūrimo pasibaigus paskyrimo į nacionalinio lygmens pareigas laikotarpiui.

Pritarti

 

5.

Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos,

2019-11-20

  1(57)

N

 

      5. Pagal galiojančio Vidaus tarnybos statuto 69 straipsnio 1 dalį, vidaus tarnybos pareigūnams, tarp jų ir Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams, yra įtvirtinta garantija: „Pareigūnui ir jo šeimos nariams padaryta materialinė žala, kurią jie patyrė dėl su pareigūno tarnyba susijusių priežasčių ir kuri yra nustatyta remiantis tarnybinio patikrinimo išvada, atlyginama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“. Įstatymo projektas tokios garantijos Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams ir jų šeimos nariams nenumato, nors, pagal darbo pobūdį, taip pat tikėtinos situacijos, kuriose dėl su pareigūno tarnyba susijusių priežasčių gali jam ar jo šeimos nariams atsirasti materialinės žalos. Todėl Įstatymo projekto 57 straipsnį tikslingą papildyti nauja dalimi: „Pareigūnui ir jo šeimos nariams padaryta materialinė žala, kurią jie patyrė dėl su pareigūno tarnyba susijusių priežasčių ir kuri yra nustatyta remiantis tarnybinio patikrinimo išvada, atlyginama Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka“.

Pritarti

 

6.

Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos,

2019-11-20

1(60)

4

 

6. Įstatymo projekto 60 straipsnio 4 dalis numato: „Pareigūnas šio įstatymo 59 straipsnio 14 punkte nustatytu pagrindu iš tarnybos atleidžiamas ir tarnybos sutartis su juo nutraukiama, apie tai jį įspėjus ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius. Nėščiai moteriai (kai Vadovybės apsaugos tarnyba likviduojama), moteriai ar vyrui, vieniems auginantiems vaiką (vaikus) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, apie numatomą atleidimą iš tarnybos turi būti pranešama raštu prieš 4 mėnesius“. Atkreiptinas dėmesys, jog garantijos būti anksčiau įspėtiems apie numatomą atleidimą iš tarnybos reglamentavimas Įstatymo projekte turi būti suderintas su tokios garantijos įtvirtinimu ir kituose teisės aktuose – Vidaus tarnybos statute, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Priešingu atveju, Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai atsidurs blogesnėje padėtyje, nei darbuotojai, kurių santykį su darbdaviu reglamentuoja kiti teisės aktai. Vidaus tarnybos statuto 76 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama: „Šio statuto 72 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, apie galimą atleidimą jį įspėjus raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki atleidimo dienos. Pareigūnui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją įgijimo liko ne daugiau kaip 5 metai, šis įspėjimo apie galimą atleidimą iš vidaus tarnybos terminas dvigubinamas, o pareigūnui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų ar auginančiam neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat pareigūnui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją įgijimo liko mažiau kaip 2 metai, trigubinamas. Nėščia pareigūnė (kai statutinė įstaiga likviduojama) apie galimą atleidimą iš vidaus tarnybos turi būti įspėta raštu ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki atleidimo dienos. <...>“. Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje numatyta: „<...> Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki pareigybės panaikinimo. Asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko mažiau kaip 5 metai, šis įspėjimo terminas dvigubinamas, o neįgaliajam, moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaiką (įvaikį) iki 14 metų, moteriai ir (ar vyrui), auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko mažiau kaip 2 metai, - trigubinamas. Nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama) apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki pareigybės panaikinimo“. Darbo kodekso 57 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta: „Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką (įvaikį) iki 14 metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai“. Aukščiau pateiktų įstatymų normų analizė rodo, jog Įstatymo projektas visų įstatymų kontekste vienintelis neįtvirtina garantijos būti anksčiau įspėtiems Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų. Be to, atsižvelgdama į Valstybės tarnybos įstatymo bei Darbo kodekso normas, manytina, jog garantija būti anksčiau įspėtiems turėtų būti taikoma ne tik moteriai ar vyrui, vieniems auginantiems vaiką (vaikus) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, bet tokio amžiaus vaikus ir pilnoje šeimoje auginantiems pareigūnams. Taigi siūloma 60 straipsnio 4 dalį formuluoti taip: „Pareigūnas šio įstatymo 59 straipsnio 14 punkte nustatytu pagrindu iš tarnybos atleidžiamas ir tarnybos sutartis su juo nutraukiama, apie tai jį įspėjus ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius. Nėščiai moteriai (kai Vadovybės apsaugos tarnyba likviduojama), moteriai ar—vyrui, vieniems pareigūnams, auginantiems vaiką (vaikus) iki 14 metų ar auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, apie numatomą atleidimą iš tarnybos turi būti pranešama raštu prieš 4 mėnesius“.

Pritarti

 

7.

Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos,

2019-11-20

  1(62)

 

 

7. Įstatymo projekto 62 straipsnis reglamentuoja pareigūno atleidimą iš tarnybos šalių susitarimu. Tačiau čia yra aptartas tik tokio susitarimo turinys, kas nėra pakankamas reglamentavimas. Todėl įstatyme tikslinga reglamentuoti ir procedūrinius šio atleidimo pagrindo aspektus, t. y. nurodyti, kas ir kokia tvarka gali tokį susitarimą inicijuoti, priimti, atmesti. Todėl Įstatymo projekto 62 straipsnis turėtų būti atitinkamai papildomas.

Pritarti

 

8.

Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos,

2019-11-20

1(64)

2

4

8. Įstatymo projekto 64 straipsnio 2 dalies 4 punktas įtvirtina, jog tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos gali būti skiriama už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą. Tokia nuostata reiškia, jog praktiškai už bet kokį Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą gali būti skiriama pati griežčiausia tarnybinė nuobauda. Tokiu būdu įstatymu sudaroma galimybė atleisti pareigūną už gana formalų, realių neigiamų pasekmių nesukėlusį Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą, pavyzdžiui, pareigūnui nedeklaravus tam tikrų duomenų ar pavėluotai deklaravus tokią informaciją, kas praktikoje dažniausiai pasitaiko. Akivaizdu, kad tokios situacijos galimybė nepriimtina, ir pati griežčiausia tarnybinė nuobauda turėtų būti taikoma tik už pavojingesnius Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimus. Siūlytina Įstatymo projekto 64 straipsnio 2 dalies 4 punktą papildyti ir formuluoti: „Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą siekiant gauti neteisėtų pajamų ar privilegijų sau ar kitiems asmenims“.

Pritarti

 

9.

Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos,

2019-11-20

  1(65)

 

 

9. Įstatymo projekto 65 straipsnis reglamentuoja tarnybinių nusižengimų tyrimą ir nuobaudų skyrimą. Atkreiptinas dėmesys, jog šis straipsnis nenumato termino, kuriam praėjus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos negalėtų būti skiriama tarnybinė nuobauda. Tai yra vienas iš naikinamųjų terminų, kurie įstatyme būna įtvirtinami, siekiant užtikrinti tarnybinės atsakomybės taikymo efektyvumą. Vadovaujantis teisės teorija, kokią teisinės atsakomybės rūšį bepaimti, yra nustatyti terminai, kuriems pasibaigus, atsakomybės taikymas ir poveikio priemonės skyrimas yra negalimas. Bendra nuostata yra ta, jog atsakomybė turi būti taikoma per kiek galima trumpesnį laiką nuo pažeidimo padarymo dienos, nes priešingu atveju mažėja jos efektyvumas ir prevencinis poveikis. Kartu atitinkamų terminų nustatymas yra garantija, jog vienokio ar kitokio pobūdžio procesas galimai teisės pažeidimą padariusio asmens atžvilgiu, kuris pastarajam lemia neigiamą poveikį, negali užsitęsti, o turi būti atliekamas maksimaliai operatyviai, nevilkinant. Skirtingų teisinės atsakomybės rūšių atveju įstatymai numato skirtingus terminus, praėjus kuriems po pažeidimo padarymo negali būti taikomos poveikio priemonės. Pavyzdžiui, net tyčia kitam žmogui atėmus gyvybę, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu nuo nusikaltimo padarymo yra praėję 30 metų. Tuo metu Įstatymo projektas nenumato jokio termino, kuriam praėjus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo, Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnui negalėtų būti skiriama tarnybinė nuobauda. Manytina, kad bendrųjų teisės principų kontekste ir žmogaus teisių užtikrinimo prasme, toks terminas Įstatymo projekte privalo būti nustatytas. Vadovaujantis nusistovėjusia teisine praktika mūsų šalyje, statutiniams valstybės tarnautojams tarnybinė nuobauda arba, pavyzdžiui, kariams drausminė nuobauda negali būti skiriama, jei nuo tarnybinio nusižengimo ar drausmės pažeidimo padarymo dienos praėjo vieneri metai. Šis bendras terminas gali turėti išimčių. Galiojančio Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 4 dalyje numatyta: „<...> išskyrus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo, patikrinimo metu, arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Tarnybinei atsakomybei už pareigūno vardo pažeminimą taip pat taikomas 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminas, skaičiuojamas nuo veikos padarymo dienos“. Taigi analogiškomis nuostatomis siūlytina papildyti ir Įstatymo projekto 65 straipsnio 6 dalį bei ją išdėstyti: „Tarnybinė nuobauda turi būti paskiriama ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl laikinojo nedarbingumo, buvimo komandiruotėje arba dėl atostogų, taip pat laiko, per kurį įstatymų nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui. Tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo diena. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo, patikrinimo metu, arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Tarnybinei atsakomybei už pareigūno vardo pažeminimą taip pat taikomas 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminas, skaičiuojamas nuo veikos padarymo dienos“.

Pritarti

 

10.

Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos,

2019-11-20

1(65)

N

 

  10. Be to, siūloma Įstatymo projekto 65 straipsnį papildyti dalimi, kurioje būtų nurodytos asmens, kurio atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas, teisės tarnybinio nusižengimo tyrimo procese, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 18 d, nutarime Nr. KT13-N5/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ yra konstatavęs, jog Vidaus tarnybos statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas nėra įtvirtinę tarnybinio nusižengimo padarymu įtariamo asmens garantijų, o pastarosios yra reglamentuotos tik poįstatyminiais teisės aktais. Buvo pabrėžta, jog nors pagal visuminį teisinį reguliavimą pareigūno/valstybės tarnautojo, traukiamo tarnybinėn atsakomybėn, teisės tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros metu garantuotos, vis dėlto šios teisės nėra įtvirtintos įstatyme. Šiame kontekste Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, inter alia jos 33 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas turėtų imtis atitinkamų priemonių, kad esmines žmogaus teisių ir laisvių tarnybinių nusižengimų tyrimo procese apsaugos garantijas įtvirtintų įstatyme. Šiuo metu jau yra parengti ir Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti pateikti atitinkami Vidaus tarnybos statuto bei Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai. Siūloma ir Įstatymo projekto 65 straipsnyje numatyti Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūno garantijas tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros metu: „Pareigūnas ir iš Vadovybės apsaugos tarnybos atleistas pareigūnas, dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, turi teisę turėti atstovą, būti raštu informuotas apie pradėtą tarnybinį patikrinimą dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, teikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus ar kitą informaciją dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, pareikšti motyvuotą nušalinimą tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotiems asmenims dėl jų galimo nešališkumo ir apskųsti šių asmenų veikimą ar neveikimą, baigus tarnybinį patikrinimą, gauti priimtą sprendimą, jo prašymu susipažinti su tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga ir gauti šių dokumentų kopijas, išskyrus įslaptintų dokumentų kopijas, kurios neteikiamos, skųsti sprendimus, priimtus baigus tarnybinį patikrinimą. “

Pritarti

 

11.

Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos,

2019-11-20

2

2

 

11. Departamento nuomone, priėmus Įstatymo projekto, tam tikrais atvejais lygiaverčių pareigų gali nebelikti, todėl būtų tikslinga koreguoti Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatą: „Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, paskirti į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, įsigaliojus šiam įstatymui įgyja Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūno (toliau – pareigūnas) statusą ir tęsia tarnybą eidami tas pačias pareigas, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje nurodytą atvejį. Nesant galimybės tęsti tarnybos tose pačiose pareigose, pareigūnui turi būti siūlomos lygiavertės (o nesant lygiaverčių pareigų žemesnės) pareigos. Nesant galimybės tęsti tarnybos tose pačiose pareigose, pareigūnas perkeliamas į pareigas, kurioms priskiriamos to paties pobūdžio kaip ir iki perkėlimo eitų pareigų funkcijos, nustatant jam tokią tarnybos pakopą, kad nustatytoji tarnybos pakopa nebūtų žemesnė už turėtą pareiginę algą.“

Pritarti

 

12.

Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos,

2019-11-20

2

 

 

      12. Tuo atveju, jeigu pereinamojo laikotarpio metu (t. y. iki 2020 m. birželio 30 d.) atsakingoms valstybės institucijoms nespėjus priimti visų būtinų įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, Įstatymo projekto 2 straipsnyje reikėtų įtvirtinti nuostatą: „Iki šio įstatymo įsigaliojimo priimti Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai galioja tol, kol bus priimti atitinkami juos pakeičiantys ir šį įstatymą įgyvendinantys teisės aktai.“

Nepritarti

Siūlome įstatyme numatyti adekvatų terminą priimti visus būtinus įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, kad būtų tinkamai pasiruošta jo įgyvendinimui.

 

13.

Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos,

2019-11-20

2

 

 

13. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo įsigaliojimo ir Vadovybės apsaugos tarnybos atsiradimo data yra numatyta 2020 m. liepos 1 d., siekiant užtikrinti Departamento veiklos tęstinumą ir nepertraukiamumą, Departamento direktoriui būtina suteikti įgaliojimus leisti įsakymus tarnybos organizavimo klausimais, Įstatymo projekto 2 straipsnyje būtina numatyti: „Iki šio įstatymo įsigaliojimo Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius turi teisę leisti įsakymus tarnybos organizavimo klausimais.“

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

14.

Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos,

2019-11-20

*

 

 

14. Departamentas atkreipia dėmesį, kad tikslinga pakoreguoti Administracinių nusižengimų kodekso 514, 589 ir 597 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, pakeičiant papildomai ir Administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį: „Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas <...>“. Taip pat keičiamame 589 straipsnio 53 punkte siūlytina ištaisyti techninę klaidą: „<...> dėl šio kodekso 505 straipsnyje, 506 straipsnio 4 dalyje, 508 507, 514 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“.

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4167 ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į gautas pastabas bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymus.

6.2. Pasiūlymai: atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį į projekto priede numatytus Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų pareiginės algos bazinius dydžius. Komitetas siūlo juos suderinti su galiojančiame Vidaus tarnybos statute numatytais dydžiais pagal tarnybos pakopas ir numatyti juos ne didesnius nei šiuo metu taikomi Specialiųjų tyrimų tarnybai.

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,

2019-11-26

1(2)

16

 

Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, siūlome susiaurinti „vadovybės diskreditavimo“ sąvokos turinį.

 

Pasiūlymas: pakeisti 1(2) straipsnio 16 punktą ir išdėstyti jį taip: „Vadovybės diskreditavimas – vadovybės autoriteto griovimas, jo garbės ar reputacijos menkinimas.“

Pritarti

 

2.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,

2019-11-26

1(18)

2

N

Argumentai: Lietuvos vadovybės, Lietuvos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų užsienyje apsaugą užtikrinančios institucijos pareigūnai privalo būti lojalūs Lietuvos valstybei

 

Pasiūlymas: Papildyti 1(18) straipsnio 2 d. nauju 8 punktu ir jį išdėstyti taip:

2. Asmuo, pretenduojantis į tarnybą, turi atitikti šiuos pagrindinius reikalavimus:

 „8) būti lojalus Lietuvos valstybei.“

Pritarti

 

3.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,

2019-11-26

1(19)

1

N

Argumentai: žr. aukščiau nurodytus argumentus.

 

Pasiūlymas: Papildyti 1(19) straipsnį nauju 6 punktu ir jį išdėstyti taip:

Į tarnybą negali būti priimami asmenys:

„6) nelojalūs Lietuvos valstybei.“

Pritarti

 

4.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,

2019-11-26

1 (N)

 

 

Argumentai: žr. aukščiau nurodytus argumentus.

 

Pasiūlymas: Papildyti 1 straipsnį nauju 1(41) straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„41 straipsnis. Lojalumas Lietuvos valstybei

1. Pretenduojantys į tarnybą asmenys turi būti lojalūs Lietuvos valstybei.

2. Asmuo nelaikomas lojaliu Lietuvos valstybei, jeigu jis:

1) turėdamas Lietuvos Respublikai priešiškų interesų, bendradarbiauja ar yra bendradarbiavęs, palaiko ar palaikė ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ar saugumo tarnyba arba su asmeniu, bendradarbiaujančiu ar palaikančiu ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ar saugumo tarnyba;

2) dalyvauja arba dalyvavo teroristinės organizacijos ar teroristinės grupės veikloje arba palaiko ar palaikė ryšius su asmeniu, priklausančiu teroristinei organizacijai ar grupei;

3) gauna arba yra gavęs pajamų iš užsienio valstybių karinių, žvalgybos ar saugumo tarnybų, jeigu tai nėra numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar susitarimuose;

4) ragina pažeisti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką ir (arba) remia judėjimus, kurie ragina šiuos valstybės interesus pažeisti;

5) užsiima arba užsiėmė kita veikla ar turi ryšių, ar yra kitų su asmeniu susijusių aplinkybių ar faktų, kurie sudaro pagrindą manyti, kad asmens tarnyba vidaus tarnybos sistemoje būtų nesuderinama su nacionalinio saugumo interesais.“

Pritarti

 

5.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,

2019-11-26

1(19)

2

N

Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad Vadovybės apsaugos tarnyba yra paslapčių subjektas, pareigūnams turi būti taikomi su tuo susiję apribojimai.

 

Pasiūlymas: Papildyti 1(19) straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:

“2. Pareigūnui taikomi ir kiti apribojimai, nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme.“

Pritarti

 

6.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,

2019-11-26

1(18)

2

7

Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad galiojančiame Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme „asmens patikimumo pažymėjimo“ sąvoka nebenaudojama (dokumentas buvo panaikintas), siūlome jį išbraukti.

 

2. Asmuo, pretenduojantis į tarnybą, turi atitikti šiuos pagrindinius reikalavimus:

Pasiūlymas: išbraukti sąvoką „asmens patikimumo pažymėjimas“ ir išdėstyti šį punktą taip: „7) atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą, jeigu pareigos susijusios su įslaptintos informacijos naudojimu.

Pritarti

 

7.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,

2019-11-26

1(26)

 

2

N

Argumentai: kriminalinės žvalgybos vykdymas labiau priskirtinas prie pareigūno teisių, nei prie pareigų.

 

Pasiūlymas: papildyti 1(26) straipsnio 2 dalį nauju 21 punktu ir išdėstyti jį taip:

„21) pagal kompetenciją vykdyti kriminalinę žvalgybą.“

 Dabartinį projekto 1(26) straipsnio 2 dalies 21 punktą atitinkamai laikyti 22 punktu.

Pritarti

 

8.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,

2019-11-26

1(28)

1

 

Argumentai: žr. aukščiau nurodytus argumentus.

 

Pasiūlymas: išbraukti 1(28) straipsnio 1 dalies 7 punktą:

„7) pagal kompetenciją vykdyti kriminalinę žvalgybą.”

Po šio punkto sekančius punktus atitinkmai pernumeruoti.

Pritarti

 

9.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,

2019-11-26

1(64)

2

2

7

Argumentai: nuostatos šalintinos kaip perteklinės.

 

Pasiūlymas: 1(64) straipsnio 2 dalies 2 ir 7 puntų nuostatos tikslintinos atsisakant perteklinių nuostatų:

2. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos gali būti skiriama už:

1) šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigūnui taikomų apribojimų pažeidimą;

2) elgesį, diskredituojantį Vadovybės apsaugos tarnybos autoritetą, žeminantį žmogaus orumą, ar kitus veiksmus, tiesiogiai pažeidžiančius žmonių konstitucines teises;

3) valstybės, tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimą;

4) Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą;

5) korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, susijusią su tarnybinių pareigų vykdymu;

6) nebuvimą tarnyboje be pateisinamos priežasties vieną ar daugiau darbo dienų;

7) buvimą apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų tarnybos metu arba ne tarnybos metu viešoje vietoje, jei elgesys įžeidžia žmogaus orumą ir diskredituoja Vadovybės apsaugos tarnybos autoritetą;

8) tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai pareigūnui nors vieną kartą per pastaruosius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė nuobauda;

9) įsiteisėjusių teismo sprendimų, susijusių su pareigūno pareigomis ir jų vykdymu, nevykdymą.

 

Pritarti

 

 

7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė – 4.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: – Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis.

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                                          Dainius Gaižauskas

 

 

Parengė: NSGK biuro patarėja V. Kaminskienė