Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 16, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 222
STENOGRAMA
2022 m. lapkričio 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
A. MAZURONIS ir J. SABATAUSKAS
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF*). Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Pradedame lapkričio 15 dienos popietinį posėdį. Registracija.
Užsiregistravo 45 Seimo nariai.
Popietinės darbotvarkės 1 klausimas – Vyriausybės pusvalandis. Kviečiu į tribūną švietimo, mokslo ir sporto ministrę J. Šiugždinienę.
14.01 val.
Vyriausybės pusvalandis
Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės pranešimas
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Matote? Bet aš nieko nematau.
PIRMININKAS. Mato tą patį, ką jūs matote savo ekrane.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos…
PIRMININKAS. Prašom per mikrofoną.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Per mikrofoną. Aš gal taip, nes kažkaip labai nesmagu stovėti už to stovo. Aš tiesiog noriu šiandien jums papasakoti šiek tiek apie švietimo pokyčių logiką. Visko nepristatinėsiu, bet noriu fokusuotis į bendrąjį ugdymą ir tiesiog papasakoti.
Kolegos, tikrai vyksta nemažai pokyčių. Kaip žinote, švietimas ir visa švietimo sistema, švietimo, studijų ir mokslo – tarsi kokie karoliai, kurie yra suverti iš skirtingų karoliukų, bet kiekvienas karoliukas daro įtaką kitam karoliukui. Todėl yra labai svarbu, kad įgyvendindami pokyčius švietimo sistemoje mes matytume visus lygmenis nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo, mokymosi visą gyvenimą, perkvalifikavimo ar kompetencijų tobulinimo.
Šiandien mano akcentas yra bendrasis ugdymas. Kaip žinote, mes netrukus į Seimą ateisime su Švietimo įstatymo pokyčiais. Noriu pakalbėti, kaip mes matome šitą pokytį.
Kas yra svarbu visai švietimo sistemai ir bendrajam ugdymui, tai tokie turbūt keli principai, kuriais mes vadovaujamės, – tai yra grįžtamasis ryšys, individuali pagalba kiekvienam mokiniui, polinkių atpažinimas ir prieinamumas. Čia yra tokie keli principai, kurie yra pagrindiniai ar kertiniai, kuriais mes vadovaujamės rengdami ir siūlydami tam tikrus pokyčius.
Aš visų čia lygmenų nepristatinėsiu, bet fokusuosiuosi, kaip jau sakiau, į pagrindinį ugdymą, gimnazijas. Šiuo metu mes turime tokias tris esmines linijas. Viena iš jų yra programų turinio atnaujinimas, tai yra bendrojo ugdymo programų atnaujinimas. Aš jau pasirašiau bendrojo ugdymo atnaujintas programas ir mes ateiname į bendrojo ugdymo mokyklas su kitokios kokybės atnaujintomis programomis, į kompetencijas orientuotomis programomis.
Šalia, kas yra labai svarbu, vienas iš svarbesnių dalykų, kad keičiasi patikrinimų pobūdis. Iki šiol patikrinimai buvo fokusuoti į pasilyginimą, į konkurenciją, o šiuo metu mes norime įgyvendinti pokytį, kad patikrinimai būtų orientuoti į grįžtamojo ryšio teikimą mokiniui, mokytojui ir tėvams, taip pat pagalbą mokiniams, ypač tiems, kurie patiria sunkumų. Tai yra labai svarbu dar ir dėl to, kad šiandien stebime labai tokią ryškią tendenciją, jog mokiniai pereina į aukštesnę klasę arba į aukštesnį ugdymosi lygį nebūtinai pasirengę tam. Mes žinome, kad mokyklose dažna situacija, kai yra parašomas teigiamas pažymys, bet iš esmės mokinys neturi to teigiamo pažymio, iš esmės pereina į aukštesnę klasę neturėdamas pakankamo žinojimo vienoje ar kitoje srityje. Toliau taip ir tęsiasi tos spragos, lieka neištaisytos ir mokinys ateina iki 10 klasės, o mes matome atitinkamus nacionalinių patikrinimų arba pagrindinio ugdymo patikrinimų rezultatus.
Todėl mūsų tikslas yra ir su šiais naujais Švietimo įstatymo pokyčiais, kuriuos aš dar turėsiu progą pristatyti, čia labai trumpai pasakysiu, pirmiausia nuolatos stebėti, kokia situacija, kaip sekasi mokiniams, jiems suteikti konkrečią pagalbą ir konkretų grįžtamąjį ryšį. Tai čia antras svarbus elementas.
Trečias svarbus elementas yra polinkio atpažinimas. Yra labai svarbu, kad mes padėtume savo vaikams ir mokiniams atpažinti savo polinkius. Susipažinti su verslais, susipažinti su universitetais, profesinėmis mokyklos, kad jiems būtų lengviau judant link gimnazijos atpažinti savo polinkius, kad jiems būtų lengviau, taip pat ir jų tėvams padėti savo vaikus nukreipti, galbūt padėti pasirinkti ir ateities karjeros kelią.
Taigi, koks pokytis čia vyksta ir jau įvyko? Jau dabar nuo 1 klasės mes įvedėme profesinį orientavimą, arba ugdymą karjerai, tai yra visose savivaldybių mokyklose iki naujų metų turi būti įdarbinti karjeros specialistai ir jie… Tai yra ne pamokos, tai yra veiklos. Mokiniai turės galimybę susipažinti su įvairiomis veiklomis, įvairiomis profesijomis, išbandyti kai kurias profesijas ir taip jiems tikrai bus lengviau pasirinkti ateities karjeros kelią.
Taigi, jeigu apibendrinčiau, ką aš sakiau, yra labai svarbu, kad programos būtų atnaujintos, programos būtų kokybiškos, kad būtų mokiniui teikiama reikalinga pagalba, kad neatsitiktų taip, jog mokinys eina iš vienos klasės į kitą klasę nepasirengęs, kad jis jaučiasi blogai, jam tai yra didžiulis emocinis stresas, nes jisai nesupranta tam tikrų dalykų ir mes lengva ranka jį keliame vis į aukštesnę klasę.
Trečias dalykas – polinkio atpažinimas, kad mes jam padedame ir teikiame kartu su pokalbiu grįžtamąjį ryšį apie pasiekimus, apie tai, kaip jam sekasi moksle. Mes kartu tėvams ir mokiniams taip pat norime teikti rekomendacijas, kur matome jo stipriąsias puses ar jos stipriąsias puses ir kur link, kokį ateities kelią jis ar ji galėtų pasirinkti.
Čia yra tokie keli pagrindiniai dalykai. Svarbu, jog mokiniui visi keliai būtų atviri. Šiandien mes turime tokią situaciją, kai mokiniui, kuris pasirenka baigti mokyklą ir kartu įgyti profesiją, šiandien labai sunku toliau, tarkime, pasikeitus jo matymui ar norams studijuoti aukštąjį mokslą, nes jis turi sugrįžti, dažnai perlaikyti egzaminus ir tai yra tikrai sudėtinga. Mes jam atveriame kelią per trumpąsias studijas, nors dabar, kaip sakant, yra tik šio kelio pradžia, mes šiais mokslo metais paleidome tiktai kelias programas informacinių technologijų srityje, taip pat turizmo srityje. Nuo kitų metų planuojame paleisti visose prioritetinėse valstybei srityse. Taigi mokiniui, kuris renkasi profesijos kelią, kelias į aukštąjį mokslą yra atviras per trumpąsias studijas. Vadinasi, tikslas yra panaikinti visus tuos vadinamuosius butelio kakliukus, kad mokinys turėtų laisvę ir galimybę rinktis tokį kelią, koks jam atrodo labiausiai priimtinas.
Kas dar keičiasi? Mes sudarysime daugiau galimybių rinktis profesiją po 8 klasės. Šiandien vyksta pilotas, mes turime 870 mokinių, dalyvaujančių tame pilote. Mokiniams po 8 klasės jau yra siūloma kartu su viduriniu ugdymu įgyti IV profesinę kvalifikaciją. Mes planuojame išplėsti šias galimybes ir pasiūlyti žymiai daugiau programų, taip pat siūlyti mokiniams galimybę po 8 klasės rinktis vidurinį ugdymą kartu su profesija.
Kita galimybė apsispręsti yra 10 klasėje. Jeigu vis dėlto yra nusprendžiama, jog nori įgyti ir profesiją, tai po 10 klasės taip pat yra tokia galimybė, kaip ir šiandien. Ji yra labiausiai paplitusi, labiausiai populiari. Čia didžiausias procentas mokinių būtent ir renkasi tą profesinį kelią. Taip pat svarbu, jog ten, kur yra racionalu, tikrai galima artinti gimnaziją su viduriniu ugdymu profesinėse mokyklose. Ne visur mums reikia, kad būtų vidurinis ugdymas atskirai profesinėje ir gimnazijoje. Mokinys tiesiog gali eiti savo skirtingu keliu. Turbūt ta galimybė artinti gimnazijas su viduriniu ugdymu profesinėse taip pat yra ta kryptis, kuria mes turėtume eiti. Čia tikrai nėra jokios skubos. Mes analizuosime situaciją, kaip galime priartinti. Kaip jau sakiau, ten, kur tai yra racionalu, tikrai tą galima padaryti.
Dar noriu akcentuoti profesinių mokyklų stiprinimą ir stiprėjimą. Kaip jau sakiau, visi keliai turi būti atviri. Mes stebime kitose valstybėse, ypač mums artimose ar tose, kurias mes dažnai minime kaip pavyzdį, tai yra Skandinavijos valstybės, tai yra Vokietija, tai yra Olandija, mes matome vis daugiau tokių variantų, kuomet renkasi profesinį mokymąsi ir toliau studijuoja aukštąjį mokslą. Inžinieriai, kurie baigia inžinerines studijas universitetuose, dažnu atveju būna įgiję ir profesinį išsilavinimą, nes tai yra svarbu.
Gal tiek tokių pagrindinių dalykų, nes nenoriu užimti viso laiko. Manau, kad turėsite klausimų. Tačiau gal kelis žodžius. Jau sakiau, kad yra galimybė studijuoti trumposiose studijose ir vėliau profesinį bakalaurą, netgi pasiekti ir daktaro laipsnį. Toliau mes turime mokymosi visą gyvenimą etapą, tai yra vieno langelio principu veiksiančią kvalifikacijos tobulinimo, perkvalifikavimo sistemą. Mes visi mokomės ir mokysimės visą gyvenimą, taigi ta sistema neišvengiamai sujungia ir suaugusiųjų mokymą. Čia dar tik rengiamės įgyvendinti, rengiame specifikacijas. Kitais metais atversime galimybę vieno langelio principu įgyti kvalifikaciją, persikvalifikuoti ar patobulinti savo kompetencijas.
Tiek, kolegos, trumpai. Jeigu turėsite klausimų, mielai jums atsakysiu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama ministre. Jūsų nori klausti devyni, jau dešimt, bando ir vienuoliktas užsirašyti. Pirmoji klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Laba diena. Pastaruoju metu susitinku su ugdymo įstaigų atstovais. Dažnai yra užduodamas klausimas dėl įtraukiojo ugdymo. Jūs dabar pristatėte visą planuojamą švietimo sistemos pertvarką, tačiau švietimo procese dalyvaujančiam personalui labai daug klausimų kyla, kaip bus įmanoma įgyvendinti, atrodo, nuo 2024 metų. Tai susiję tiek su bendrojo ugdymo mokyklomis, tiek su neformaliuoju ugdymu. Kiek žinau, finansavimas yra numatytas gerokai mažesnis, keletą kartų, negu iš tiesų reikėtų, norint visa koja įgyvendinti įtraukųjį ugdymą. Kokie jūsų planai dėl šitų dalykų? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Taip, mes ruošiamės įgyvendinti įtraukųjį ugdymą ir kaip tik šiuo metu vyksta regioninių, jeigu galima taip vadinti, įtraukiojo ugdymo centrų atranka. Yra parengta įtraukiojo ugdymo koncepcija, kur yra labai aiškiai išdėstyta, kaip mes užtikrinsime paslaugas mokykloms. Lėšų yra skirta gerokai daugiau negu praeitais ar užpraeitais metais. Kaip žinote, įvyko keli labai svarbūs… buvo priimti keli labai svarbūs sprendimai, tai yra suvienodintos darbo sąlygos visiems mokytojams, ar tai būtų švietimo pagalbos specialistas, ar mokytojas. Skyrėme papildomą finansavimą mokyklose įsteigti švietimo pagalbos specialistų pareigybėms, jau skyrėme. Kitais metais esame suplanavę 100 įtraukiųjų klasių, taip pat per „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, kurioje vienas iš pagrindinių aspektų yra įtraukusis ugdymas, įgyvendinsime tose mokyklose, kurios dalyvauja. Viena iš „Tūkstantmečio mokyklų“ programos sąlygų yra, kad jos visos būtų pritaikytos įtraukiajam ugdymui.
Tačiau jeigu pažiūrėtume į sprendimus, kurie buvo priimti prieš kurį laiką, tai buvo toks planas, kad turėtų būti uždarytos visos specialiosios mokyklos. Mes to plano neturime ir tikrai specialiųjų mokyklų neplanuojame uždaryti. Manome, kad specialiosiose mokyklose galėtų mokytis sunkią negalią, labai sunkią, turintys vaikai. Žinoma, skatinsime visus vaikus, kurie gali, prisijungti prie ugdymosi proceso, kurių tėvai sutinka, kad jie mokytųsi kartu mokyklose. Kad jiems būtų visos durys atviros, esame parengę jau ir universalaus dizaino gaires, kad visos mokyklos, kurių ugdymo procese dalyvauja įvairių poreikių turintys vaikai, būtų pasirengusios šiam pokyčiui. Tikrai jau nemažai yra nuveikta, galima… Čia tokia plati tema, aš apie ją tiesiog nekalbėjau, bet galima ir apie ją pakalbėti konkrečiai, jeigu prašys. Galime pasidalinti ir koncepcija.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Targamadzė. Ruošiasi A. Gedvilas.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Aš norėčiau turbūt kolegės Ligitos klausimą pratęsti. Kaip jūs įsivaizduojate įtraukiojo ugdymo ir jūsų numatomų pertvarkų: NMPP, PUPP ir taip toliau, koherenciją, kai šiandien trūksta mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, kai kai kurių jų krūvis yra labai didelis ir tos konsultacinės valandos jų nesugundys, jie fiziškai nebegalės? Aš kalbėjau su mokytojais ir švietimo pagalbos specialistais. Ir galų gale kai Vilniaus mieste jau leidžiama 32 vaikai klasėje. Tai pirmas klausimas.
Antras. Vadovų asociacija jau beveik prieš metus kreipėsi dėl biurokratijos. Iki šiandien nėra sumažinta ta biurokratija mokykloms. Vyksta eutrofikacija, kitaip sakant, pelkėjimas, deguonies kvėpavimui vis mažėja ir mažėja, nes vėl papildomi yra reikalavimai, dar antikorupcinė ir taip toliau.
Dabar trečias klausimas dėl švietimo politikos. Ar čia yra klaida, ar iš tiesų jūs Švietimo įstatymo pataisų 56 straipsnyje norite pakeisti „dalyvauti formuojant, vykdyti ir užtikrinti švietimo politiką“ ir rašyti, kad „Švietimo, mokslo ir sporto ministerija formuoja švietimo politiką“? Čia iš viso nonsensas. Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Pirmiausia dėl papildomų konsultacijų. Taip, mūsų švietimo sistemoje tikrai yra nemažai problemų. Beje, ne pas mus vienus, mokytojų trūksta ir aplinkinėse valstybėse. Bet tai nereiškia, kad mes neturime nieko daryti ir padėti mokiniams, kuriems sunkiai sekasi. Papildomoms konsultacijoms yra numatytas papildomas finansavimas. (Balsai salėje) Įtraukusis ugdymas… Žiūrint, apie kokią įtraukiojo ugdymo dalį jūs kalbate, nes įtraukusis ugdymas ir talentai vaikai yra, ir įvairių poreikių turintys vaikai. Jūs konkretizuokite, ką turite galvoje, kurią įtraukiojo ugdymo grupę turite galvoje, tuomet bus aiškiau, kaip atsakyti į klausimą.
PIRMININKAS. Nebuvo išjungtas.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Buvo išjungtas. Ačiū. Koherencija – tai reiškia persidengimą, nes, viena vertus, jūs einate kaip į elitą, kad NMPP tikrina ir PUPP, ir taip toliau. Aišku, tarybiniais metais buvo priverstinis orientavimas į profesinį mokymą, o kita vertus, atsiranda įtraukusis ugdymas, kur įvairių specialiųjų ugdymosi poreikių vaikai turi būti. Tai kaip čia viskas persidengia, kokia bus koherencija?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Labai gražiai persidengia, nes specialiųjų poreikių turintiems vaikams pagal jų poreikių lygį gali būti pritaikyta programa, taip pat, kaip žinome, ir šiandien yra net valstybinių brandos egzaminų laikymo tam tikri patobulinimai, sakysime, gali būti ilgesnis laikas ar dar kažkas, priklausomai nuo tų poreikių lygio. Čia puikiai derinasi. Jei vaikai turi poreikių, tai nereiškia, kad mes turėtume nustatyti jų kokią nors atskirtį.
Šiuo metu mes kaip tik priešingai – mes padedame tiems, kuriems sunkiausiai sekasi, nes ką sako įstatymo pakeitimas? Kad jeigu išlaikei nacionalinį patikrinimą keturiems arba mažiau, tau suteikiama papildoma pagalba, tai yra papildomos valandos ne didesnėse negu penkių mokinių grupėse. Mes tikrai nesifokusuojame šiuo atveju. Čia galėtų būti kritika atvirkščiai, kad mes paliekame talentus, mes kaip tik šiuo atveju sakome, kad mes negalime leisti nė vienam vaikui: jeigu tau sunkiai sekasi, tu turi tokią pačią teisę užpildyti savo spragas ir judėti į priekį. Toks tas principas yra.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Gedvilas. Ruošiasi D. Asanavičiūtė. Gerbiami kolegos, aš negaliu leisti tiems patiems klausėjams klausti trečią ar ketvirtą kartą, nes čia išeina diskusija. Jūs po to asmeniškai, gerbiama Vilija, padiskutuosite. Ačiū. A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, jau nuo rugsėjo 1-osios mane reguliariai pasiekia informacija, kad kai kuriose mokyklose ir darželiuose nėra įleidžiami tėvai pas savo mažamečius vaikus. Kai kuriose mokymo įstaigose jie negali patekti nei į klases, nei į grupes. Ar jums žinoma tokia kai kurių mokyklų ar darželių vykdoma politika, kuri įsigaliojo po pandemijos ribojimų? Ar ne ugdymo turinys ir kokybė mokykloms turi būti svarbiausias siekis? Juk puikiai žinome, kad mokytojais kai kuriais atvejais dirba studentai, klasės yra perpildytos ir daug kitų problemų.
Man natūraliai kyla klausimas, kodėl tėvams, kurie už nepilnametį vaiką yra visiškai atsakingi, mokykla gali užrakinti duris, atimti teisę pasimatyti su juo arba dalyvauti mokyklos sociume, kad galėtų įvertinti ugdymo aplinką ir kokybę? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Negirdėjau, kad kažkur būtų kažkokia prievarta prieš tėvus taikoma, bet mokyklos turi savo taisykles ir jos turi teisę tokias taisykles turėti. Ne vienoje Lietuvoje yra priimtos taisyklės, kad tėvai atveda vaiką iki, ypač darželio lygmeniu, mokyklos, tai nieko nuostabaus. Labai svarbu, kad bendruomenė dalyvautų tuose susitarimuose. Jeigu mokykloje yra tokios taisyklės ir bendruomenė susitaria dėl tokių taisyklių, kad tėveliai lankosi mokykloje tam tikromis valandomis, apžiūri klases, kaip jūs sakėte, bet pamokų metu ir kuomet ateinama į pamokas, tai yra atvedama iki mokyklos slenksčio ar klasės ir tuomet tėveliai jau nebedalyvauja tame procese… Nežinau, ar matėte šiandien kraupų straipsnį, „Delfi“ publikaciją ar „15min“, nepamenu. Tai čia irgi turbūt toks įvykis, sakyčiau, labai žiaurus ir tikrai verčiantis sunerimti.
Dėl klasių perpildymo, čia ir profesorė klausė, taip pat yra blogai didelė klasė, kaip ir labai maža klasė. Tai yra du blogi dalykai ir mes su jais stengiamės kovoti. Didelių klasių problema yra didmiesčiuose. Iš esmės šiandien tai yra daugiausia Vilniaus problema. Yra tik keli atvejai kituose miestuose ir kiti miestai puikiai, žymiai geriau tvarkosi. Vilniuje mes tikrai turime problemą, kuomet kai kuriose mokyklose klasės, ypač vidurinio ugdymo, yra didesnės negu 31 mokinys. Jeigu jau yra 31 mokinys, Vyriausybės nutarimas labai aiškiai sako, kad klasė ar srautas skyla į dvi grupes. Tikrai šiuo klausimu dirbame ir su Vilniumi. Vilniuje yra ir mokyklų trūkumo klausimas. Sprendžiame klausimą, bet Vilniaus miesto klausimas iš esmės yra perpildytos klasės.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, paprašysiu ministrės glausčiau atsakyti, nes iš tiesų užsirašė labai daug klausti Seimo narių. Tiesiog kiti neturės galimybės paklausti, nes liko jau labai mažai laiko.
D. Asanavičiūtė. Ruošiasi D. Kepenis.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, iš tikrųjų aš norėčiau pasidžiaugti, nes žiūrint, lyginant 2022 metų ir 2023 metų finansavimą pagal sritis, jis ryškiai, žymiai didėja. Pavyzdžiui, darbo užmokesčiui ir socialinėms garantijoms skiriama daugiau 254 mln., mokslui ir studijoms skiriama daugiau 53 mln., ugdymui skiriama 11,5 mln. daugiau negu 2022 metais. Tai rodo iš tikrųjų aiškų švietimo srities prioritetą. Aišku, negaliu nesidžiaugti, kad lituanistinio švietimo programoms užsienyje ir mokykloms skiriamas papildomas finansavimas.
Bet mano klausimas būtų, kad būtent mokinių pasiekimams vertinti skiriama papildomai 1,5 mln. Neseniai Vyriausybė pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, kurios numato nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimus, ketvirtokams, aštuntokams ir dešimtokams yra numatomas slenkstis. Aš noriu paklausti: ar šios priemonės padėtų gerinti mokinių pasiekimus ir kokia užsienio valstybių praktika, kokio rezultato mes galėtume tikėtis? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Būtent šie pasiūlymai buvo pateikti remiantis EBPO rekomendacijomis ir EBPO valstybių praktika.
Ką dar noriu patikslinti ir visiems Seimo nariams, kad pasiekimų patikrinimai ir šiandien vyksta, tačiau, kaip jau minėjau, jie vyksta daugiau tokie, turint tikslą konkuruoti, pasilyginti. Jie nėra privalomi. Todėl matydami matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų rezultatus ir geriau paanalizavę, kaip vyko pasiekimų patikrinimas, matome, kad tikrai yra problemų, nes vaikai nežiūri į tą patikrinimą rimtai. Matome, jog nemažai vadinamųjų uždavinių sprendimo lapų net pavardės nesugebėta užsirašyti. Tie duomenys, kuriuos mes šiandien turime, aš manau, tikrai jau turėtų būti stipriai geresni kitais metais, kai mes turėsime privalomą arba visiems mokiniams būtiną pasiekimų patikrinimą.
Man atrodo, čia svarbiausias momentas, kad patikrinimas nėra šiaip sau patikrinimas: mes norime pasižiūrėti. Mes norime padėti – čia yra pagrindinė žinia ir tėvams, ir vaikams. Mes norime suteikti grįžtamąjį ryšį, kur sunku, kur spragos, ir padėti, kad mokinys galėtų žygiuoti drąsiai, pakelta galva, o ne sėdėti paskutiniame suole.
PIRMININKAS. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiama ministre, noriu paklausti apie moksleivių sveikatos raštingumo ugdymą. Sprendžiant iš to, ką matome dabar, tam tikslui dėmesio yra skiriama per mažai arba visai neskiriama, nes kasmet auga moksleivių antsvoris po 2 % per metus, jau didesnė pusė šaukiamojo amžiaus jaunuolių nebetinka kariuomenei, studentų sveikata visiškai prasta. Ar nemanote, kad tas dėmesys, ta pinigų suma, kuri dabar šiandien skiriama, ko gero, net nesudaro trečdalio to, kas leistų sustabdyti ligotumo augimą arba tiems jaunuoliams grąžintų sveikatą, nes jie tuoj pat turi eiti į kariuomenę ir nebetinka jai, o ta suma yra gerokai, gerokai virš 100 mln. Kada mes pasakysime – reikia ir nė žingsnio atgal? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Tikrai labai svarbu ir mes sakome, kad reikia ir svarbu. Ką noriu akcentuoti, kur matome tam tikrus trūkumus? Tai yra fizinio lavinimo pačių pamokų kokybė. Mes tikrai mažai dėmesio skiriame… Šiandien daugiau dėmesio skiriame tam tikriems, taip sakant, galbūt kartais ir normatyvams, bet žymiai mažiau aiškinimui ir pagalbai, kaip sportuoti, kokia dieta galėtų būti – visiems šiems klausimams mes skiriame tikrai mažokai dėmesio. Mes nuo kitų metų pradedame gyvenimo įgūdžių programą, ten vienas iš elementų taip pat bus jūsų minimas. Tikrai tam skiriama ir skirsime dėmesio. Taip pat yra ir sveikatos įgūdžių programa. Taigi, tikrai dėmesio tam skiriame. Norėtųsi galbūt ir daugiau, ir kad tėvai rodytų geresnį pavyzdį, ir šeimose būtų daugiau kalbama apie sveiką gyvenseną. Jūs labai labai teisingai minite ir čia mes turime susitelkti, sportuoti, daugiau kalbėti apie tai, nes, kaip žinome, jeigu užaugs vaikas, nesusipažinęs su sveikos gyvensenos principais, neturintis šių įgūdžių, tai mes turėsime daugiau ligų, reikės daugiau gydyti, daugiau išlaidų sveikatai ir žmogus bus nelaimingas. Tikrai pritariu, kad tam reikia daug dėmesio.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, Vyriausybės pusvalandžio laikas baigėsi. Aš labai apgailestauju, kad tie, kurie užsirašė, nebegalės paklausti. Galbūt asmeniškai, nes iš tiesų ir pagal mūsų darbotvarkę dar turime klausimų, kurių negalime uždelsti. Ačiū.
14.33 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo antruoju3 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1115, Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 papildymo 1041 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1116, Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1117 (svarstymas)
Darbotvarkės 2-2.1 klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo antruoju3 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1115. Svarstymo stadija. Pranešėjas pagrindinio komiteto, Aplinkos apsaugos komiteto, L. Jonauskas.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, atsižvelgdamas į Vyriausybės išvadą, į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus, į Teisingumo ministerijos išvadą, komitetas bendru sutarimu siūlo grąžinti pagrindinį įstatymo projektą ir jo lydimuosius projektus iniciatoriams tobulinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Lydimieji yra Aplinkos apsaugos įstatymo papildymo 1041 straipsniu įstatymo projektas ir Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Dar dėl Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pagrindinio komiteto pranešėjas S. Šedbaras. Nėra. Ar galėtų… Kadangi nematau salėje kitų asmenų, tai pristatysiu aš pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Taip pat atsižvelgdamas tiek į Teisės departamento, tiek į Vyriausybės nuomones, komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti. Kolegos, balsuosime, kai ateis balsavimo laikas. Dėl motyvų nebėra norinčių. Buvo vienas žmogus, bet persigalvojo. Dėl motyvų kalbėti niekas nenori. Kaip ir minėjau, balsuosime per numatytą balsavimo intervalą.
14.34 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 1, 2, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2150(2), Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2151(2), Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2152(2), Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 23, 24, 32, 37, 41 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2153(2), Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2154(2), Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2155(2), Statybos įstatymo Nr. I-1240 2, 3, 8, 10, 12, 19, 22, 24, 27, 28, 33, 34, 39, 42, 46, 49, 53 straipsnių, 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 271, 521 straipsniais įstatymo Nr. XIV-340 9 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2156(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės kompleksinis 2-3 klausimas. Čia yra keletas projektų, netgi septyni projektai: Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, Žemės įstatymo, Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo, taip pat dar vieno Žemės įstatymo ir Statybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymų projektai. Svarstymo stadija. Pranešėja – Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aplinkos apsaugos komitetas svarstė minėtą paketą lapkričio 9 dieną. Kaip pagrindinis komitetas jis svarstė šešis projektus – Teritorijų planavimo įstatymą, Statybos įstatymą, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą, Žemės įstatymą, Žemės įstatymo pakeitimo įstatymą ir Statybos įstatymą. Komitetas pateiktiems projektams pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Tiesa, dėl Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto pagrindinis komitetas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Pranešėjas turėtų būti L. Kasčiūnas, jo salėje nematau. Nematau nė vieno komiteto nario. Tokiam svarbiam komitetui neatsakinga nebūti ir nepranešti komiteto nuomonės.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą lapkričio 4 dieną ir nutarė pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam projektui.
Dėl motyvų nematau norinčių kalbėti. Balsuosime numatytu laiku.
14.37 val.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1985(2) (svarstymas)
Kolegos, dabar yra darbotvarkės 2-4 klausimas – Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėja – pagrindinio Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes komitete minėtą įstatymo projektą svarstėme lapkričio 9 dieną. Projektui buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar papildomas yra Kaimo reikalų komitetas. Kadangi nematau komiteto pirmininko, kuris paskirtas pranešėju, pakviesiu J. Gudauską pateikti komiteto, kaip papildomo komiteto, išvadą.
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas apsvarstė šį įstatymą ir visi Kaimo reikalų komiteto nariai balsavo už.
PIRMININKAS. Diskutuoti nėra norinčių. Kadangi dėl šio projekto yra pasiūlymų, tai turbūt pradėsime nuo pasiūlymų svarstymo ir… (Balsai salėje) Kaip suprantu, visoms komiteto išvadoms, kolega, pritarė, taip? J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų balsuoti čia nebus ko, aš sutinku su komiteto pozicija. Trims pasiūlymams pritarta iš dalies, vienam nepritarta. Aš neprašysiu balsuoti. Galima laikyti, kad pasiūlymai yra pereiti, kaip sakoma.
PIRMININKAS. Sutinkate su komiteto nuomone?
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip, su komiteto pozicija, kuri yra išvadoje.
PIRMININKAS. Ten, kur pritarti iš dalies?
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Kolegos, iki balsavimo intervalo dar turime keletą minučių, tai mes užgriebsime dar porą projektų.
14.40 val.
Želdynų įstatymo Nr. X-1241 5, 13, 14 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1755(2), Administracinių nusižengimų kodekso 281, 356 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1756(2) (svarstymas)
Dabar darbotvarkės 2-6 klausimas, apimantis du projektus. Želdynų įstatymo 5, 13, 14 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1755(2). Dėl Administracinių bus kitas komitetas. Pagrindinio komiteto, Aplinkos apsaugos komiteto, pranešėjas – R. Vaitkus. Svarstymo stadija.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aplinkos apsaugos komitetas spalio 19 dieną svarstė įstatymo projektą ir buvo pritarta bendru sutarimu. Ir lydimajam.
PIRMININKAS. Ačiū. Papildomo komiteto, Kaimo reikalų komiteto, pirmininko pavaduotojas V. Kanopa.
V. KANOPA (LSDPF). Komitetas svarstė ir sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Seimo paskirtam pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Įvertinti realų įstatymo įsigaliojimo terminą. Balsavimo rezultatai: vienbalsiai – 7. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas – Administracinių nusižengimų kodekso 281, 356 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1756(2). Svarstymo stadija. Pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai yra ką tik pristatyto Želdynų įstatymo projekto lydimasis. Buvo numatytos patikslintos, padidintos daugiau, sakyčiau, baudos už neteisėtą medžių kirtimą. Komitetas svarstė ANK pataisų projektą, čia yra vieno straipsnio pataisos. Taip pat ir kompetencijos dar tikslinamos. Įvertino Aplinkos apsaugos komiteto pasiūlymą ir visų 8 dalyvavusių posėdyje balsais buvo pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam pirmininkui.
14.42 val.
Želdynų įstatymo Nr. X-1241 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1023(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Želdynų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1023(2). Pagrindinio Aplinkos apsaugos komiteto pranešėjas – R. Vaitkus. Svarstymo stadija.
R. VAITKUS (LSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Spalio 19 dieną Aplinkos apsaugos komitetas svarstė įstatymo projektą ir buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas V. Kanopa pateiks komiteto išvadą.
V. KANOPA (LSDPF). Komiteto pasiūlymas, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas pastabas ir pasiūlymus, grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, pasiūlymas toks: projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Vyriausybės pateiktas pastabas, pasiūlymus, taip pat tobulinant įstatymo projektą įvertinti realų įstatymo įsigaliojimo terminą. Už – 5, prieš – 1, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijose nėra norinčių kalbėti. Dėl motyvų taip pat.
14.43 val.
Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo Nr. XIV-730 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2043(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2043(2). Pagrindinio komiteto, Aplinkos apsaugos komiteto, pranešėjo nematau. Prašom pirmininkę A. Gedvilienę pristatyti išvadą.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aplinkos apsaugos komitetas lapkričio 9 dieną svarstė kolegos R. Vaitkaus užregistruotą įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu atsižvelgęs į Teisės departamento pastabas.
PIRMININKAS. Ačiū pirmininkei. Kviečiu papildomo komiteto, Kaimo reikalų komiteto, pirmininko pavaduotoją V. Kanopą pateikti komiteto išvadą.
V. KANOPA (LSDPF). Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms, taip pat siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktas pastabas ir pasiūlymus, jiems komitetas pritarė. Už – 5. Vienbalsiai.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Nėra norinčių diskutuoti. Dėl motyvų kalbėti taip pat nėra norinčių.
14.45 val.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 82 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1118(2), Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1081 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1119(2), Administracinių nusižengimų kodekso 248 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1120(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas, kompleksinis klausimas, susidedantis iš trijų projektų. Dėl dviejų projektų – Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 82 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto bei Aplinkos apsaugos įstatymo 1081 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto – svarstymo stadijoje kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją – pirmininkę A. Gedvilienę.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas buvo svarstytas Aplinkos apsaugos komitete spalio 19 dieną. Nutarta pritarti Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 82 straipsnio pakeitimo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu. Lydimiesiems taip pat.
PIRMININKAS. Ačiū.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Minutėlę, aš dar pasitikslinu. Taip, bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū pirmininkei. Kviečiu dėl Administracinių nusižengimų kodekso 248 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pagrindinio komiteto pirmininką S. Šedbarą. Svarstymo stadija.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, taip pat lydimasis Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisų projektas – Administracinių nusižengimų kodekso pataisos, čia patikslinamos sąvokos, patikslinamos sankcijos už šio reguliacinio įstatymo pažeidimą, komitetas svarstė šių metų lapkričio 9 dieną. Visų 8 dalyvavusiųjų balsais už buvo pritarta šiam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Papildomo komiteto, Aplinkos apsaugos komiteto, nuomonę jau išsakė anksčiau kalbėjusi komiteto pirmininkė. Svarstymo stadijoje buvo vienas diskutantas – K. Adomaitis, tačiau aš jo nematau salėje. Dėl balsavimo motyvų R. Vaitkus taip pat atsisako kalbėti, nors buvo užsirašęs. Kolegos, balsuosime netrukus, už keleto minučių.
14.47 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 417, 589 ir 603 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1292(5) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 417, 589 ir 603 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Pagrindinio komiteto, Teisės ir teisėtvarkos komiteto, pirmininkas S. Šedbaras pateiks išvadą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia, kolegos, buvo mūsų kolegės M. Ošmianskienės pasiūlymas sugriežtinti atsakomybę už automobilių statymą tam nustatytose vietose, kuriose stato tik neįgalieji. Komitetas šiek tiek patobulino projektą. Visų 8 balsais už lapkričio 9 dieną jam buvo pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Diskusijoje taip pat nėra norinčių dalyvauti.
14.48 val.
Administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 29 ir 134 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1794(2) (svarstymas)
Dar vienas darbotvarkės 2-11 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 29 ir 134 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pagrindinio komiteto pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Šį kartą, kolegos, yra komiteto pirmininko M. Majausko pasiūlymai dėl Administracinių nusižengimų kodekso. Jie susiję su loterijos bilietų pardavimu, tiksliau, su draudimu parduoti nepilnamečiams ir sustiprinta atsakomybe. Komitetas, įvertinęs ir Teisės departamento, Teisingumo ministerijos, Policijos departamento pozicijas, svarstė lapkričio 9 dieną. Visiems posėdyje dalyvavusiems 7 pritarus, balsavus už, pritarė šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū komiteto pirmininkui. Matau, dar galime vieną projektą svarstyti.
14.49 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 463 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3422 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2048(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 463 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3422 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia yra visiškai techninis projektas, nes persidengia kelios ANK redakcijos. Norint tarpusavio prieštaravimus, kadangi per skirtingus komitetus eina, pašalinti, reikia tam tikrą redakciją vieno ANK projekto pripažinti netekusia galios. Komitetas svarstė šį projektą taip pat lapkričio 9 dieną ir visiems 8 dalyvavusiems balsavus už buvo pritarta šiam patikslinimui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pirmininke.
Kolegos, pagal tradiciją pradedame balsavimo intervalą nuo paskutinio pristatyto projekto – Administracinių nusižengimų kodekso 463 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3422 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto. Svarstymo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 89, balsavo 89: už – 78, prieš nėra, susilaikė 11. Po svarstymo projektui pritarta.
14.51 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo antruoju3 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1115, Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 papildymo 1041 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1116, Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1117 (svarstymo tęsinys)
Gerbiami kolegos, toliau tęsiame jau popietinės darbotvarkės pirmus tris projektus. Juos visus pagrindiniai komitetai pasiūlė grąžinti iniciatoriams tobulinti. Tai yra Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo antruoju3 skirsniu įstatymo projektas, Aplinkos apsaugos įstatymo papildymo 1041 straipsniu įstatymo projektas ir Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Galime. Ačiū, bendru sutarimu pritarta grąžinti iniciatoriams tobulinti. Dėkoju, kolegos.
14.52 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 1, 2, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2150(2), Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2151(2), Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2152(2), Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 23, 24, 32, 37, 41 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2153(2), Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2154(2), Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2155(2), Statybos įstatymo Nr. I-1240 2, 3, 8, 10, 12, 19, 22, 24, 27, 28, 33, 34, 39, 42, 46, 49, 53 straipsnių, 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 271, 521 straipsniais įstatymo Nr. XIV-340 9 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2156(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Teritorijų planavimo įstatymo 1, 2, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2150(2) ir lydimieji projektai: Statybos įstatymo 27 straipsnio pakeitimo projektas, taip pat Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Žemės įstatymo 2, 23, 24, 32, 37, 41 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, taip pat Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas bei Statybos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 271, 521 straipsniais įstatymo 9 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Ar galime pritarti bendru sutarimu, ar balsuojame? Kadangi čia yra paketas iš septynių projektų, gal balsuojame.
Dėl vedimo tvarkos – A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau frakcijos vardu paprašyti skubos dėl šitų įstatymų projektų.
PIRMININKAS. Dar nebalsavome, gerbiama kolege, tai po balsavimo. Balsuojame, kolegos. Primenu, svarstymo stadija.
Užsiregistravo 117, balsavo 117: už – 113, prieš nėra, susilaikė 4. Po svarstymo septyniems projektams pritarta. Jūs prašote po svarstymo…
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Frakcijos vardu prašome skubos dėl šito paketo.
PIRMININKAS. …skubos. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti skubai dėl šių septynių projektų? (Balsas salėje: „Ne!“) Nėra prieštaraujančių, pritarta. Ne, yra. Prieštarauja vienas Seimo narys. Balsuojame.
Užsiregistravo 117, balsavo 113: už – 102, prieš – 11. Skubai pritarta dėl šių projektų.
14.55 val.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1985(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1985(2). Svarstymo stadija. Balsuojame. (Balsai salėje) Kad nebuvo užsirašę. Tuo metu, kai buvo laikas kalbėti, nebuvo užsirašiusių asmenų salėje.
Užsiregistravo 115, balsavo 115: už – 111, prieš nėra, susilaikė 4. Po svarstymo projektui pritarta.
14.57 val.
Želdynų įstatymo Nr. X-1241 5, 13, 14 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1755(2), Administracinių nusižengimų kodekso 281, 356 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1756(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Želdynų įstatymo 5, 13, 14 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1755(2). Svarstymo stadija. Ir lydimasis – Administracinių nusižengimų kodekso kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1756(2). Svarstymo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 117, balsavo 116: už – 108, prieš nėra, susilaikė 8. Po svarstymo projektams pritarta.
14.58 val.
Želdynų įstatymo Nr. X-1241 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1023(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Želdynų įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1023(2). Svarstymo stadija. Gal galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Pritariame? Ne, yra nesutinkančių. Balsuojame.
Užsiregistravo 117, balsavo 117: už – 101, prieš nėra, susilaikė 16. Po svarstymo projektui pritarta.
14.59 val.
Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo Nr. XIV-730 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2043(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2043(2). Svarstymo stadija. Gal čia galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime, niekas neprieštarauja. Ačiū, pritarta bendru sutarimu įstatymo projektui po svarstymo.
14.59 val.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 82 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1118(2), Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1081 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1119(2), Administracinių nusižengimų kodekso 248 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1120(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-9 kompleksinis klausimas iš trijų projektų: Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 82 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1118(2), Aplinkos apsaugos įstatymo 1081 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1119(2) ir Administracinių nusižengimų kodekso 248 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1120(2). Svarstymo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 117, balsavo 117 Seimo narių: už – 108, prieš nėra, susilaikė 9. Visiems trims projektams pritarta po svarstymo.
15.00 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 417, 589 ir 603 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1292(5) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 417, 589 ir 603 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1292(5). Svarstymo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 114, balsavo 114 Seimo narių: už – 105, prieš nėra, susilaikė 9. Projektui pritarta po svarstymo.
15.02 val.
Administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 29 ir 134 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1794(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas – Administracinių nusižengimų kodekso 29 ir 134 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1794(2). Svarstymo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 114, balsavo 112 Seimo narių: už – 79, prieš – 4, susilaikė 29. Projektui pritarta po svarstymo. Balsavimo intervalą baigėme.
15.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2251 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas… Kadangi mes smarkiai užbėgome į priekį, dabar darbotvarkės rezervinis 4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2251. Kviečiu Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją J. Razmą. Dėl komitetų sudėties.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiandien Seime prisiekė nauja Seimo narė. Be abejo, ilgai nelaukę, mes turime jai sudaryti galimybę dirti kuriame nors komitete. Kiek įmanoma, atsižvelgdami į pageidavimus. Ryšium su tuo ir keičiama kai kurių komitetų sudėtis. Keičiasi tik Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovai. Ateities komitete išbraukiame Darbo partijos frakcijos atstovą A. Gedvilą, kurio prašymą jau senokai turime. O kokie siūlomi pakeitimai? Į Biudžeto ir finansų komitetą, padidinus kvotą, būtų įrašomas J. Džiugelis. D. Asanavičiūtė užimtų jo vietą Socialinių reikalų ir darbo komitete. L. Andrikienė, be abejo, būtų išbraukiama iš Užsienio reikalų komiteto. Čia naujas Tėvynės sąjungos frakcijos atstovas nebūtų deleguojamas, nes buvo kvota per didelė, šiandien Seniūnų sueigoje ji yra pakoreguota. Tai tiek dėl komitetų sudėties.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam Pirmininko pirmajam pavaduotojui. Matau, per šoninį mikrofoną V. Ąžuolas dėl vedimo tvarkos.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Frakcijos vardu prašau šiuo klausimu pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Iki kito posėdžio.
J. RAZMA (TS-LKDF). Labai gaila, nes nauja Seimo narė neturės galimybės dirbti komitete dėl jūsų tokio sumanymo, dėl kurio nebuvo išsakyta ir jokių motyvų. Motyvai turėtų būti išsakyti dėl pertraukos.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Galima apsispręsti balsuojant.
PIRMININKAS. Tokia Statutu neaprašyta situacija. Šiaip tai statutinis reikalavimas frakcijos vardu, bet kadangi šiandien prisiekė nauja Seimo narė. Jeigu mes… (Balsai salėje) Aš norėčiau pabaigti, gerbiamieji kolegos. Bet jeigu mes nepriimsime šiandien to nutarimo, ji tiesiog dar iki ketvirtadienio negalės nieko dirbti komitete. Aš nežinau, gerbiami kolegos. Aš priverstas vis tiek paleisti balsavimą. Prašom. Kas už tai, kad būtų paskelbta pertrauka iki kito posėdžio dėl Seimo nutarimo dėl komitetų sudėties pakeitimo.
Užsiregistravo 95, balsavo 94: už – 37, prieš – 49, susilaikė 8. Pasiūlymui pritarta.
A. Petrošius dėl vedimo tvarkos.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Mano balsą įskaitykite prieš.
PIRMININKAS. Prašom pakartoti, aš nenugirdau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Mano balsą šituo klausimu prašau įskaityti prieš.
PIRMININKAS. Dėl protokolo A. Petrošiaus balsas prieš. Dėl vedimo tvarkos. Prašom.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau kreiptis į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, labai didelis triukšmas. Nieko negirdėti.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Gal jie galėtų įvardinti tikrąją priežastį? Štai V. Ąžuolas labai linksmai nusiteikęs, kodėl buvo paimta pertrauka šiuo klausimu? Žmogus yra išrinktas piliečių, davęs priesaiką šiandien, turi pradėti darbą komitetuose. Jūs sabotuojate visą procesą. Kuo remdamiesi? Iš smagumo, malonumo? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, nereplikuokite iš vietos.
15.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2250 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2250.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kitas nutarimo projektas susijęs, aišku, su numatomais komitetų sudėties keitimais, juo yra koreguojami kai kurių komitetų narių skaičiai. Šiuo atveju, natūralu, Užsienio reikalų komiteto narių skaičius vienu vienetu sumažėtų, o Biudžeto ir finansų komiteto narių skaičius vienu vienetu padidėtų. Taip pat vienu vienetu sumažėtų Ateities komiteto narių skaičius, kaip skelbėme, planuojant iš jo išbraukti A. Gedvilą pagal jo prašymą.
PIRMININKAS. Klausia… Užsirašė klausti P. Gražulis, bet jis nenori klausti, aš taip matau. P. Gražulis nenori klausti? Nenori.
Per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos – A. Palionis.
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad, mano galva, iš pradžių turėjo būti šitas nutarimas, kada mes komitete padidiname žmonių skaičių ir pritariame, o tada jau, kokius žmones įdedame. Dabar atsidarykite nutarimo Nr. XIVP-2251 tekstą, kuris yra posėdžio salėje paduotas su raudonais klaustukais. Paluckas – Gintaras, ne Gintas. Dėl to ir prašome pertraukos, nes nutarimų projektai turi būti parengti taisyklingai.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nėra jokių pavardžių šitame projekte, čia tik skaičiai.
A. PALIONIS (LRF). Prieš tai buvusiu klausimu, kur buvo pavardės surašytos, pasižiūrėkite nutarimo projektą Nr. XIVP-2251 – su klaustukais ir vardai, pavardės…
J. RAZMA (TS-LKDF). Jeigu pastebite netikslumų, iki priėmimo juos lengvai ištaisome. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Aš nesuprantu, ar čia užslėptas Ž. Pavilionio skyrimas Užsienio reikalų komiteto pirmininku? Kas čia yra, paaiškinkite, nesuprantu aš šios procedūros. Pavardžių nėra, nieko nėra.
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia yra tik, kaip sakiau, komitetų narių skaičiaus pasikeitimo fiksavimas dėl numatomų kai kurių sudėčių pakeitimų. Jeigu jūs būtumėte nesikalbėję užkulisiuose, būtumėte supratę turbūt pakeitimo esmę. Aš sutinku su pastaba, kad šis projektas turėjo būti šiandien teikiamas pirmuoju, čia pastaba teisinga.
PIRMININKAS. Kolegos, priekaištas dėl ankstesnio projekto, dėl narių sudėties komitetuose. Aš nematau projekte jokių klaustukų. Tiesiog frakcijos savo kvotų ribose keičia narius iš vieno komiteto į kitą ir papildo atitinkamai nauju Seimo nariu, nauja Seimo nare. Tai viskas. O šis projektas yra dėl sudėties. Pateikimo stadijoje klausimų daugiau nematau, dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Ar bendru sutarimu galime pritarti nutarimui dėl skaičiaus? Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Svarstymas. Svarstymo stadijoje nėra norinčių diskutuoti, dėl motyvų taip pat nematau. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta, ačiū.
Priėmimo stadija. Vienas straipsnis. Dėl motyvų nematau, nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Ar galime pritarti 1 straipsniui? Ačiū, pritarta.
Kolegos, balsuojame dėl Seimo nutarimo. Atsiprašau, balsavimo intervalas jau baigėsi. Balsuosime vėliau.
Darbotvarkės rezervinis 6 klausimas dėl Seimo komitetų pirmininkų ir pavaduotojų… Neregistruotas, atsiprašau.
15.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2255 (pateikimas)
Darbotvarkės rezervinis 7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“…
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, manau, šio projekto negalime priimti, kol nepriėmėme komitetų sudėties pakeitimo, nes tai yra susiję projektai. Tai neišvengiamai šitą projektą turime atidėti kitam posėdžiui, nes kol nepriimtas anas, tai šitas projektas atrodo nekorektiškai, kadangi čia jo atžvilgiu siūlomi patikslintos sudėties komitetų pavaduotojai. Bet galime svarstyti komisijų sudėties keitimus.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, bet dėl šio projekto reikia padaryti pertrauką, nes pirma reikia patvirtinti sudėtį, o po to jau galėsime svarstyti šį projektą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Pertrauka iki kito posėdžio. Tiesiog priversti daryti, nes dar nepriėmėme nutarimo dėl komitetų sudėties.
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip.
15.16 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIV-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2254 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS. Kitas rezervinis 8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2254.
J. RAZMA (TS-LKDF). Šiuo nutarimo projektu mes pakeistume Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos sudėtį. Vietoj mandato atsisakiusios L. L. Andrikienės į komisiją įrašytume naująją Seimo narę A. Jakavonytę.
PIRMININKAS. Klausti nėra užsirašiusių. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių. Pateikimo stadijoje galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Svarstymas. Diskutuoti nematau norinčių. Kalbėti dėl balsavimo motyvų taip pat. Ar galime pritarti projektui svarstymo stadijoje? Ačiū, pritarta.
Priėmimo stadija. Vienas straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Dėl balsavimo motyvų dėl viso taip pat nėra norinčių kalbėti.
Dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną – A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš tik norėčiau atsiklausti, ar mes dar esame balsavimo rėžiuose, nes panašu, kad ne ir negalime balsuoti bendru sutarimu?
PIRMININKAS. Mes nebalsuojame, bet kadangi čia yra Seimo nutarimai, paprastesnė tvarka, todėl mes balsuosime jau dėl jų priėmimo, bet pateikimo ir svarstymo stadijoje, kad tiesiog pagreitintume tą procesą, mes galime tai daryti.
15.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. XIV-88 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2253 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2253. Pateikimo stadija. Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip žinome, L. L. Andrikienė buvo ir Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos nare. Dabar vietoj jos būtų į šią komisiją įrašoma A. Jakavonytė. Taip pat formuojant šią komisiją yra numatomi narių pavaduotojai, tai A. Jakavonytės pavaduotoja liktų V. Aleknaitė-Abramikienė, ji buvo L. Andrikienės pavaduotoja.
PIRMININKAS. Jūsų užsirašė klausti P. Gražulis. Ar P. Gražulis nenori klausti? Matau, kad jis turi įdomesnį užsiėmimą, tad atsisako klausti.
Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Galime pateikimo stadijoje pritarti nutarimo projektui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Svarstymas. Diskutuoti nėra norinčių. Dėl balsavimo motyvų taip pat nematau norinčių kalbėti. Ar galime svarstymo stadijoje pritarti? Ačiū, pritarta.
Priėmimo stadija. Susideda iš dviejų straipsnių. 1 straipsniui galime pritarti? Ačiū, pritarta. 2 straipsniui priėmimo stadijoje galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Balsuosime, kai bus balsavimo intervalas.
15.20 val.
Informaciniai pranešimai
Prieš 10 rezervinį klausimą, gerbiami kolegos, aš noriu paskelbti. Jau suėjo laikas dėl balsų skaičiavimo grupės sudėties. Kitą mėnesį iki gruodžio 15 dienos (pagal Statuto 119 straipsnį), kai nenaudojama elektroninė balsų skaičiavimo sistema, balsavimus organizuoja ir balsus skaičiuoja balsų skaičiavimo grupė. Jos sudėtis būtų tokia: Laisvės frakcija – K. Adomaitis, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija – R. Budbergytė, Darbo partijos frakcija – V. Giraitytė-Juškevičienė, Liberalų sąjūdžio frakcija – A. Lydeka, Lietuvos regionų frakcija – B. Pietkiewicz, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija – J. Sejonienė, Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ – Z. Streikus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija – J. Varžgalys. Gerbiami kolegos, kuriuos paskelbiau, turėkite omenyje, kai reikės balsuoti slaptai ar kitaip, jūs turėsite padirbėti šį mėnesį.
15.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. XIV-50 „Dėl Laisvės premijų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2252 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės rezervinis 10 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo „Dėl Laisvės premijų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2252. Pranešėjas – J. Razma. Pateikimas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, L. L. Andrikienė taip pat buvo ir Laisvės premijų komisijos nare. Suprantama, ją dabar turime išbraukti. Naujoji Seimo narė A. Jakavonytė kaip tik sutinka darbuotis šioje komisijoje. Ją įrašytume į šios komisijos sudėtį. Aš manau, kad būtent jos narystė šioje komisijoje kaip tik turi labai rimtą pagrindą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nėra norinčių klausti. Dėl balsavimo motyvų
kalbėti taip
pat nėra norinčių. Ar galime po pateikimo
pritarti šiam nutarimo projektui? Ačiū, galime, pritarta.
Svarstymas. Taip pat diskutuoti nėra norinčių. Ir dėl balsavimo motyvų nematau norinčių kalbėti. Galime pritarti po svarstymo? Ačiū, pritarta.
Priėmimo stadija. Nutarimo projektas iš vieno straipsnio. Galime pritarti vieninteliam 1 straipsniui? Ačiū, pritarta.
Balsuosime per numatytą balsavimo intervalą. Kada tai bus, posėdžio pirmininkas paskelbs truputį vėliau, nes mes šiek tiek paskubėjome ir sutaupėme nemažai laiko.
Dabar darbotvarkės 2-13 klausimas. (Balsas salėje) Darbotvarkės 2-13 klausimo negalime imti, nes nematau Energetikos ministerijos pranešėjų.
15.22 val.
Strateginių prekių kontrolės įstatymo Nr. I-1022 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2215 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-14 klausimas – Strateginių prekių kontrolės įstatymo Nr. I-1022 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2215. Pranešėja – ministrė A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LF). Labai ačiū. Gerbiami Seimo nariai, pristatau Vyriausybės teikiamą Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą Strateginių prekių kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Du tikslai. Teikiamu projektu siekiame patobulinti strateginių prekių kontrolės teisinį reguliavimą. Pirma. Įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/821, nustatančio Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą, nuostatas.
Antra. Siekti užtikrinti, kad strateginių prekių kontrolės sistema taptų veiksmingesnė, atsižvelgiant į kylančias rizikas nacionaliniam saugumui.
Teikiamu projektu siūlomos priemonės apima Europos Sąjungos reglamento dėl dvejopo naudojimo prekių kontrolės nuostatų įgyvendinimą. Jose nustatyta, kad dvejopo naudojimo prekių, neišvardintų mano paminėto Reglamento 1 priede, eksportas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali būti draudžiamas dėl priežasčių, susijusių su visuomenės saugumu, įskaitant teroro aktų prevenciją arba žmogaus teisių apsaugą. Įstatymas papildytas nuostatomis, kad dvejopo naudojimo prekių, neišvardintų Reglamento 1 priede, tranzitas gali būti uždraustas arba nustatytas reikalavimas gauti leidimą.
Teikiamu įstatymo projektu taip pat siekiama suderinti Strateginių prekių kontrolės įstatymo nuostatas su Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatomis nurodant, kad karinei įrangai priskirtų A kategorijos ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių eksportas, importas, tranzitas ir tarpininkavimas A kategorijos ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis ir jų dalimis yra draudžiamas, išskyrus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatytus atvejus. Įstatymas papildytas nuostata, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos išduodama licencija nereikalinga dėl B, C, D kategorijos ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų ir jų dalių, kontroliuojamų Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatytais atvejais.
Siūloma sugriežtinti reikalavimus sertifikuojamos karinės įrangos gavėjo patikimumui įvertinti, papildyti licencijų neišdavimo, sustabdymo ir galiojimo panaikinimo pagrindus, siekiant užtikrinti licencijos išdavimo atitiktį nacionalinio saugumo interesams, įvertinti subjekto, vykdančio su strateginėmis prekėmis susijusius sandorius, patikimumą. Paminėtina, kad projekte numatyta galimybė strateginių prekių kontrolę atliekančioms valstybės institucijoms, susiduriančioms su ekspertų konsultacijų dėl prekių klasifikavimo poreikiu, gauti reikalingas ekspertines konsultacijas. Tiesiog sureguliuojame, suvienodiname nuostatas su Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, perkeliame direktyvą, sugriežtiname A kategorijos ginklų kontrolę. Jeigu paprastais žodžiais, tokie yra pakeitimai. Prašau palaikymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti vienas Seimo narys. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, ar jūs ne per plačiai užsimojote? Dvigubos paskirties prekės gali būti naudojamos, kaip matome jau iš dešimtmečius besitęsiančio terorizmo, tai ir įvairios trąšos, kuro saugyklos, dujos ir vis kita. Ar nebus per sunku sukontroliuoti ir kas įvertins, pavyzdžiui, kam azoto trąšos važiuoja? Galbūt yra potencialus koks nors planuojamas negeras įvykis.
A. ARMONAITĖ (LF). Žiūrėkite, perkeliame ir nuostatos kalba apie labai aiškių kategorijų ginklus, pavyzdžiui, A kategorijos, raketas ir taip toliau.
Dvejopo naudojimo prekių yra įvairių – tai yra tiesa, tam yra speciali komisija, kurioje dalyvauja institucijų atstovai, ir ji nuolatos veikia prie mūsų Ekonomikos ir inovacijų ministerijos. Šiuo metu ji ypač daug darbo turi ir aš esu labai dėkinga tiek tarnybų atstovams, tiek ministerijų atstovams, kad jie yra labai proaktyviai įsitraukę. Tai komisija vertina ir sprendžia, ar išduoti, ar neišduoti, pavyzdžiui, eksporto licenciją.
Pasakysiu dar daugiau, per tą komisiją eina ir pagalbos Ukrainai prekės, ten dabar ypač daug darbo yra, bet tvarkomės, dirbame. Kol kas, atrodo, susitvarkome. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs atsakėte į norinčių paklausti klausimus. Dėl balsavimo motyvų už L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Ilgai brendo šitas įstatymo projektas. Iš tikrųjų komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, yra ne kartą prisilietęs prie šitos temos ir matėme, kad yra tam tikrų teisinių niuansų. Matyt, kartu su direktyvos perkėlimu mes galime truputėlį pažiūrėti ir patobulinti visą to įstatymo reguliavimą. Iš tikrųjų čia, viena vertus, reikia, ką ir ministrė akcentavo, stiprinti atitiktį nacionaliniam saugumui, kad nebūtų jokių rizikų ir kad jas dar geriau valdytume, o tai yra užtikrinama šiuo įstatymu. Kita vertus, yra niuansų, kad ir dėl tos pačios paramos Ukrainai, kur galbūt mes kai kuriais atvejais esame pernelyg biurokratiški.
Ką aš noriu pasakyti šia prasme, aš tikrai remiu šitą iniciatyvą, geras projektas, tikrai reikia jam po pateikimo pritarti. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas tikrai rimtai pažiūrės į tai, kas yra siūloma, pritardamas pačiai nuostatai dėl nacionalinio saugumo rizikų valdymo, bet kartu galbūt galima paieškoti vietų, kur mes galime būti ir lankstesni, ypač kai kalbame apie paramą Ukrainai. Šiuo atveju dėkoju ministrei ir manau, kad pritarimas po pateikimo tikrai yra būtinas, kad mes galėtume eiti giliau ir panagrinėti jau čia, parlamente. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš nėra norinčių kalbėti. Kolegos, balsuosime, kai bus balsavimo intervalas.
15.30 val.
Geriamojo vandens įstatymo Nr. IX-433 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2214 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-15 klausimas – Geriamojo vandens įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2214. Pateikimo stadija. Pranešėjas – sveikatos apsaugos viceministras A. Pečkauskas. Prašom.
A. PEČKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pristatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikiamą Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą Geriamojo vandens įstatymo pakeitimo projektą. Šiuo įstatymo projektu siekiama įgyvendinti 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės ir atsisakyti perteklinio teisinio reguliavimo nuostatų, kurių yra kituose teisės aktuose.
Šiuo įstatymo projektu siekiama perkelti direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę, taip pat siekiama atnaujinti geriamojo vandens saugos ir kokybės užtikrinimo reikalavimus, geriamojo vandens stebėsenos bendruosius reikalavimus, išlygų taikymo reikalavimus, valstybinės geriamojo vandens priežiūros reikalavimus, medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su geriamuoju vandeniu, bendruosius reikalavimus, nustatyti su šių reikalavimų vykdymo priežiūra susijusių valstybės, savivaldybės institucijų ir geriamojo vandens tiekėjų funkcijas bei atsakomybę.
Svarbu paminėti, kad dalis direktyvos nuostatų, kurios susijusios su geriamojo vandens tiekimo aspektais, jau yra perkelta – šių metų spalio 27 dieną Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas. Jis buvo parengtas Aplinkos ministerijos.
Šis įstatymo projektas parengtas siekiant harmonizuoti geriamojo vandens saugos užtikrinimo reglamentavimą, bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija ir su pagrindine institucija, užtikrinančia geriamojo vandens saugos priežiūrą, tai yra Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.
Įstatymo projekte, be direktyvos nuostatų, įtvirtinama Lietuvai aktuali nacionalinė nuostata. Siekiant vykdyti apsinuodijimų nitritais ir nitratais prevenciją, įtvirtinama pareiga Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui ištirti nėščiųjų ir kūdikių iki 6 mėnesių amžiaus maistui vartojamą individualiai išgaunamą geriamąjį vandenį iš požeminio vandens gręžinių ir šulinių.
Priėmus įstatymą bus užtikrintas teisinis Lietuvos geriamojo vandens saugos pagrindas, kuris atitiks naujausius Europos Sąjungos direktyvos reikalavimus, aiškiau nustatyti institucijų veiksmai, kurių turi būti imamasi, kai geriamasis vanduo neatitinka teisės aktuose nustatytų saugos reikalavimų.
Svarbu paminėti, kad papildomų valstybės biudžeto ar kitų lėšų šiam įstatymo projektui įgyvendinti nereikės.
Labai ačiū už galimybę pristatyti ir tikiuosi, kad palaikysite šį labiau galbūt techninio pobūdžio įstatymo projektą. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori klausti trys Seimo nariai. Pirmoji klaus L. Nagienė. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Mazuronis.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas viceministre, iš tikrųjų viskas gerai. Mes suprantame, kad prisideriname prie Europos Sąjungos reikalavimų. Galite man pasakyti, kai yra 50 ir mažiau vartotojų, kurie lygiai taip pat tieks vandenį, kas atsakys tokiu atveju, jei bus nekokybiškas, neatitinkantis visų kokybės reikalavimų vanduo, ir jis bus tiekiamas lygiai taip pat gyventojams, kai mes irgi atsakome ir už jų sveikatą? Ačiū.
A. PEČKAUSKAS. Turbūt pagrindinės institucijos, kurios dalyvaus procese, įgyvendinant šį įstatymą ir, be abejo, susijusius poįstatyminius aktus, yra Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Matyt, šios institucijos bendrame kontekste ir koordinuos visus procesus, ir, be abejo, prisiims atsakomybę už atitinkamus veiksmus.
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF). Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi V. Ąžuolas.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas viceministre, išties suprantame, kad nemokamų pietų nebūna, tik sūris pelėkautuose. Kiek jūsų siūlomo projekto kaštai atsilieps vandens kainai gyventojų, vartojančių vandenį?
A. PEČKAUSKAS. Dėkui už klausimą. Kaip turbūt ir minėjau, papildomų išlaidų ar lėšų šiam įstatymui įgyvendinti nereikės. Turbūt suprantame, kad ir mano anksčiau įvardintos institucijos tiesiog turės įgyvendinti šiuos aspektus. Na, matyt, šiame kontekste taip ir reikėtų žiūrėti, kad papildomų lėšų niekam šiuo atveju nekils… Kaip ir minėjau, čia yra perkeliama Europos Sąjungos teisė ir tokių esminių turbūt pokyčių, na, kontroliuojant visą geriamojo vandens situaciją tikrai nėra numatoma, tai tikrai nenumatome dalykų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas viceministre, jūs paminėjote ne tik geriamojo vandens tiekėjus, bet ir šulinius. Tai toks klausimas. O ką reikės daryti tiems gyventojams, kurių šuliniai neatitiks tos geriamojo vandens kokybės? Ar jie bus palikti be vandens, ar jiems, nežinau, ką nors kita užtikrinsite, kaip tokiose situacijose? Na, sakykime, ne viename rajone bandė tirti šulinių vandenį, gręžinių vandenis ir dažnai pasitaiko, kad jie neatitinka tos kokybės. Tai ar šis įstatymas išspręs tą problemą, jiems bus užtikrintas geresnis vanduo ar paprasčiausiai paliksite be vandens?
A. PEČKAUSKAS. Turbūt reikėtų suprasti, kad siekiant apskritai įvertinti geriamojo vandens kokybę pirmiausia jį reikia tirti, o jeigu yra nustatoma, kad vanduo neatitinka kokybės reikalavimų, tai yra, matyt, tikrai ne vienas ir ne du būdai, kaip tą vandens kokybę galima gerinti. Aš tikrai nemanau, kad tai yra įstatymo aprašymo dalykas. Tikrai apie tai kalbės, matyt, poįstatyminiai teisės aktai ir susijusios institucijos, kurios ir užtikrins šio įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų įgyvendinimo procesą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų po pateikimo. Nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsavimas dėl įstatymo projekto darbotvarkės pabaigoje.
15.37 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 192 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2230, Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 16, 17, 20, 43, 44, 46, 51, 69, 71, 721, 751 straipsnių ir vienuoliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 463 ir 721 straipsniais ir 711 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2231, Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-627 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2232 (pateikimas)
Dabar grįžtame prie darbotvarkėje numatyto 2-13.1 klausimo – projekto Nr. XIVP-2230, darbotvarkės 2-13.2 klausimo – projekto Nr. XIVP-2231 ir darbotvarkės 2-13.3 klausimo – projekto Nr. XIVP-2232. Energetikos įstatymo poros straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir lydimieji. Pranešėja – viceministrė I. Žilienė. Pateikimas.
I. ŽILIENĖ. Laba diena. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, pristatau šiandien labai svarbius įstatymų pakeitimus. Elektros energetikos įstatymo pakeitimo projektu siūlomi šie pagrindiniai pakeitimai. Siūloma nustatyti griežtesnius reikalavimus asmenims, siekiantiems gauti leidimą vykdyti nepriklausomą elektros energijos tiekimo veiklą, tai yra asmuo turės neturėti pradelstų įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu, pradėtų nemokumų, bankroto, reorganizavimo ir (ar) likvidavimo procedūrų, turės turėti parengtą nepriklausomo tiekėjo veiklos rizikų valdymo planą bei užtikrinti, kad nuosavas kapitalas būtų ne mažesnis negu 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio.
Taip pat nepriklausomas tiekėjas privalės turėti galiojantį prievolių įvykdymo užtikrinimą. Prievolių įvykdymo užtikrinimu buitiniams vartotojams bus iš dalies kompensuojami nuostoliai, jeigu jų nepriklausomas tiekėjas neįvykdys savo prievolių arba jas įvykdys netinkamai. Taip pat siūloma pavesti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai būti prievolių įvykdymo užtikrinimo naudos gavėja. Tai yra mes turime analogą, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vykdo tokią pat funkciją, tačiau turizmo priežiūros srityje.
Taip pat siūloma sugriežtinti nepriklausomo tiekėjo veiklos priežiūrą, kurią atlieka VERT. Nepriklausomas tiekėjas turės pareigą reguliuotojui kas ketvirtį teikti nustatytos formos ataskaitą jo nemokumui, galimam nemokumui, įvertinti ir papildomai kas mėnesį teikti informaciją dėl visų įvykdytų įsipareigojimų per praėjusius 3 mėnesius pajamų sumos pagal visas nepriklausomo tiekėjo su buitiniais vartotojais sudarytas sutartis.
Taip pat siūloma buitiniams elektros vartotojams taikomą elektros garantinio tiekimo koeficientą 1,25 sumažinti iki 1,15. Čia mes atliepiame taip pat daugumos Seimo narių pasiūlymus, kuriuos mes išgirdome praėjusiais mėnesiais. Šis koeficientas apskaičiuotas remiantis ekonomiškai pagrįsta garantinio tiekimo sąnaudų apskaičiavimo formule.
Taip pat dar vienas esminis pakeitimas. Siekiama sudaryti teisines prielaidas reguliuotojui nustatyti atskirą papildomą dedamąją prie persiuntimo paslaugos kainos, joje būtų įvertintos tiek perdavimo sistemos operatoriaus, tiek skirstomųjų tinklų operatoriaus technologinėms reikmėms įsigyjamos elektros kainų skirtumas, kuris susidaro dėl prognozuotos elektros vartotojams taikomos elektros tarifuose įvertintos įsigijimo kainos ir faktinės įsigijimo kainos.
Taip pat dar vienas svarbus pakeitimas, kuris jau buvo atliktas prieš keletą mėnesių, tiesiog turėjome jau parengtą įstatymo projektą, tai yra siūloma reglamentuoti elektros energijos persiuntimo elektros tinklais atnaujinimo jam nutrūkus trukmę ir sąlygas. Taip pat numatomos yra kompensacijos vartotojams dėl tokio nutrūkimo trukmės viršijimo. Yra numatoma, kad tokios kompensacijos dydžio apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygas nustatys Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Energetikos įstatymo pakeitimo projektu siūlomi šie pagrindiniai pakeitimai. Tai yra siūloma patikslinti nuostatas, susijusias su leidimo vykdyti nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą galiojimo panaikinimu, atsižvelgiant į Elektros energetikos įstatymo projekte nustatytus naujus reikalavimus nepriklausomų tiekėjų veiklai. Siūloma nustatyti nuostatas, numatančias didesnį elektros energijos kainos dalinį kompensavimą, bet ne didesnį kaip 60 % galutinės elektros energijos kainos tiems buitiniams elektros vartotojams, kuriems užtikrinamas elektros energijos garantinis tiekimas dėl to, kad jų pasirinktas nepriklausomas elektros energijos tiekėjas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų. Taip pat siūloma sudaryti teisines galimybes sugrąžinti išmokėtas dalinio kompensavimo elektros buitiniams vartotojams sumas į valstybės biudžetą, kai nepriklausomas tiekėjas nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, vienašališkai nutraukė veiklą arba elektros tiekimo sutartį su elektros vartotojais.
Mes prašome Seimą nurodytus įstatymų pakeitimo projektus svarstyti skubos tvarka, nes dėl susidariusios situacijos energijos išteklių rinkose būtina skubiai pakeisti galiojantį teisinį reglamentavimą siekiant užtikrinti svarbius visuomenės ir valstybės interesus ir atsižvelgiant į tai, kad VERTʼas turės skubos tvarka priimti sprendimus dėl keičiamo Elektros energetikos įstatymo 69 straipsnio 1 dalies ir 71… kainos ir šių nuostatų įgyvendinimo.
Ačiū visiems už dėmesį ir mielai atsakysiu į klausimus. Labai tikimės palaikymo, nes tikrai yra svarbūs pakeitimai, turėsiantys tikrai teigiamą poveikį vartotojų teisių apsaugai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama viceministre. Jūsų paklausti nori gana nemažai Seimo narių. Pirmoji klausia A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Aš suprantu, kad energetikos ministrui, matyt, buvo gėda ateiti į Seimą ir jus atsiuntė. Tikrai dėl to užjaučiu, nes vis dėlto tie pakeitimai turėjo būti atnešti gerokai anksčiau ir dalį tų pakeitimų netgi opozicija buvo registravusi dar rugsėjo mėnesį. Vyriausybė išties reaguoja labai lėtai.
Kitas dalykas, kur vėl aš turėčiau klausimą, tai dėl tų pačių sąlygų nepriklausomiems tiekėjams. Kodėl pas jus nėra jokio reikalavimo tiekėjui, susijusiam su nacionalinio saugumo dimensija, nes išties didžioji dalis tiekėjų, kaip ir ta liūdnai pagarsėjusi „Perlas energija“, nėra strateginės įmonės ar kaip nors kitaip, nėra papildomai valstybės kontroliuojamos nacionalinio saugumo prasme, o visi puikiai suprantame, kas įvyktų, jeigu taip netyčia su Rusija susijusios įmonės ar verslai turėtų Lietuvoje nemažai tiekėjų ir vieną valandą X tiesiog atjungtų elektros energiją. Kodėl nėra to nacionalinio saugumo reikalavimo?
I. ŽILIENĖ. Labai ačiū už klausimus. Turbūt nekomentuosiu atsakymo į pirmus klausimus. Dėl nepriklausomų tiekėjų veiklos tikrai mes dalinamės atsakomybe ministerijos vadovybėje ir pristatome klausimus pagal kiekvieno galimybes.
Dabar atsakant į klausimą dėl nacionalinio saugumo intereso. Atkreipiu dėmesį, kad yra priimti kiti labai svarbūs įstatymai. Vienas iš labai svarbių įstatymų yra antiastravinis įstatymas, juo neleidžiame importuoti elektros energijos iš valstybių, kuriose yra nesaugios branduolinės jėgainės. Tai yra įgyvendinta ir įgyvendinta yra šitos Vyriausybės ir Seimo užkardant tokios elektros energijos patekimą į Lietuvos rinką.
Taip pat jau nuo šių metų pavasario nebeimportuojama rusiška elektra, rusiškos kilmės elektra. Taip pat dėl nacionalinio saugumo, tai yra nacionalinio saugumo klausimai. Aš tik noriu pasakyti, kad yra kiti įstatymai, kurie reglamentuoja nacionalinio saugumo klausimus, ir tai jau yra įgyvendinta.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia L. Nagienė. Ruošiasi A. Nekrošius.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama viceministre. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tai tikrai lauktas įstatymo projekto pateikimas, mes bent garantą kažkokį turėsime, ir perdraudimas, kiek aš supratau. Į daug klausimų man pristatydama atsakėte, bet pasakykite, koks turėtų būti tas įstatinis kapitalas, jeigu įmonė norės, kokio dydžio gali būti?
I. ŽILIENĖ. Įstatinio kapitalo reikalavimus nustato kiti įstatymai, Akcinių bendrovių įstatymas, tai yra numatyta ir taikomi bendri reikalavimai. Tiesiog yra svarbu, kad nuosavas kapitalas sudarytų bent pusę įstatinio kapitalo. Šitas reikalavimas yra numatytas. Jeigu yra fizinis asmuo nepriklausomas tiekėjas, tai yra pagal paslaugų direktyvą, ir tokia situacija gali būti, tai jo įsipareigojimai neturi viršyti jo turimo turto. Šita nuostata yra numatyta.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Nekrošius. Ruošiasi E. Pupinis.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, tikrai paantrinsiu kolegoms, kad tikrai lauktas įstatymo projektas. Ir aš vėl klausiu jau kelintą kartą dėl garantinio tiekimo kainų formavimo, dėl tų 25 ir 15 %, kurie dabar yra įrašyti. Paskaitę Elektros energetikos įstatymo 44 straipsnio 3 dalį matome, kad elektros galutinė kaina apskaičiuojama pagal 9 straipsnio 3 dalies 4 punkto metodiką. Tenai galime susidaryti nuomonę, kad garantinis elektros energijos tiekėjas galutinę kainą apskaičiuoja jau įvertinęs elektros įsigijimo kainą, persiuntimo kainą, skirstymo paslaugą, VIAP kainą, ir (!) garantinio tiekimo kainą, padaugintą iš tų koeficientų. Mano klausimas būtų, iš ko visgi susidaro tie 25 ir 15 %, jeigu mes persiuntimo kainą, VIAP kainą jau įskaičiuojame, įpliusuojame? Ačiū.
I. ŽILIENĖ. Garantinio tiekimo sąnaudas sudaro įsigijimo kaina biržoje, taip pat sąnaudas sudaro skirtumas dėl kainų skirtumo tarp praėjusio mėnesio biržos kainos ir tos kainos, už kurią įsigyja einamąjį mėnesį skirstymo sistemos operatorius. Taip pat yra netolygaus vartojimo koeficientas, tai yra „Nord Pool Spot“ biržoje yra skelbiama vidutinė kaina, darant prielaidą, kad kiekvieną valandą vartojimas yra vienodas. Tačiau gyventojai ir verslas netolygiai vartoja. Piko valandomis, kaip žinome, yra suvartojama daugiau. Taigi, irgi susidaro tam tikri sąnaudų skirtumai ESO. Taip pat balansavimo sąnaudos yra įskaičiuojamos ir administravimo sąnaudos, įskaitant sąskaitų išrašymo, administravimo, skolų išieškojimo, tai yra šitos sąnaudos.
Tikrai sąnaudų dubliavimo nėra, nes Valstybinė energetikos reguliavimo taryba įvertina visas persiuntimo sąnaudas. Jeigu garantinio tiekimo įmonė, tai yra ESO, surenka daugiau pajamų, negu tai kainavo, tai yra vėlgi grąžinama vartotojams per persiuntimo tarifą. Tai ir buvo turima galvoje. Lygiai taip pat, jeigu patiria nuostolį, tas likutis yra įskaičiuojamas į persiuntimo tarifą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama viceministre, aš čia, kairėje pusėje nuo jūsų. Sveiki. Gerbiama viceministre, iš tiesų šaunu, kad šiek tiek reguliuojate santykius tarp elektros tiekimo ir buitinių vartotojų, tačiau girdisi problemų tarp verslo ir tiekėjų. Kai kada tas sankcijas energijos tiekėjai taiko perdėtai kruopščiai. Iš tikrųjų po tam tikro momento kai kada be perspėjimo yra atjungiama elektros energija už tai, kad vien šiek tiek pavėlavo. Ar nemanote šiek tiek peržiūrėti teisiškai, kad vis dėlto kai kada nebūtų imamasi tokių veiksmų? Teko girdėti, kad jau buvo sumokėta, bet kažkaip nesužiūrėjo, atjungė, po to vėl tenka mokėti, kad prisijungtų. Iš tikrųjų žaidimas į vienus vartus. Labai ačiū.
I. ŽILIENĖ. Čia būtų galbūt atskira diskusija, nes dėl šio įstatymo, manau, tikrai būtų sveika pasikalbėti ir pažiūrėti, ką būtų galima patobulinti. Aišku, tie konkretūs atvejai irgi turi savo specifiką, bet mes turime reguliuotoją, kuris tuos atvejus irgi ištiria. Manau, tikrai mes galime pasikalbėti šitais klausimais ir pažiūrėti, ką būtų galima patobulinti ir ar būtų galima.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamoji viceministre, jūsų teikiamo įstatymo daugelyje vietų skamba žodžiai „nepriklausomas elektros tiekėjas“. Tačiau niekas nekalba apie kriterijus, kokiais kriterijais vadovaujantis jie priskiriami prie nepriklausomų tiekėjų. Kaip matyti, dominuojantis yra „Ignitis“, „Elektrum“, „Enefit“, tai yra valstybinių monopolininkų, Lietuvos, Latvijos ir Estijos, dukterinės įmonės. O sudedamosios elektros kainos dalys taip pat iki šiol yra reguliuojamos: tiekimas, skirstymas, sisteminės paslaugos, VIAPʼas ir visa kita. Tad aš norėčiau išgirsti iš jūsų, kokiais kriterijais jūs vadovaudamasi juos įvardijote kaip nepriklausomus tiekėjus, kuriuos jau bandote pažaboti, kad VERTʼas tuos jūsų vadinamuosius nepriklausomus irgi kontroliuotų ir vis griežčiau. Aišku, aš labai džiaugiuosi tuo, kad griežtinate kontrolę, bet norėčiau išgristi kriterijus? Ačiū.
I. ŽILIENĖ. Ačiū už klausimą. Tie kriterijai iš tiesų įvesti ne šitos kadencijos Vyriausybės ar Seimo, tad jau tikrai turi ir praėjusios kadencijos tam tikrą įdirbį, tikrai didelį įdirbį, kad buvo nuspręsta liberalizuoti rinką. Tačiau kokie kriterijai? Iš tiesų, žiūrint į nepriklausomą tiekėjų veiklą, nėra žiūrima, kam priklauso kapitalas. Ar kapitalas priklauso valstybei, ar kapitalas yra privatus kapitalas. Tačiau žiūrima į vieną esminį kriterijų – kaina yra nereguliuojama. Tiekimo kainų dalis yra nereguliuojama. Dar yra nepriklausomas tiekėjas. Šiandien mes turime visuomeninį tiekimą, vadinasi, kainą nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. O jeigu kaina yra konkurencinga ir veikia konkurencingoje rinkoje, tai ir yra nepriklausomo tiekėjo veikla. Iš tiesų tas kriterijus labai paprastas, nežinau, ar reikėtų daugiau jų įvesti. Mes galime komitetuose padiskutuoti, ar reikėtų tokių kriterijų, nes kaip ir nekilo iki šiol problemų, norint identifikuoti nepriklausomą tiekėją.
PIRMININKAS. Labai dėkui, viceministre. Klausia G. Burokienė. Po jos paskutinis klaus V. Ąžuolas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū. Gerbiama viceministre, 2019 metų Direktyvos 944 dėl elektros energetikos preambulėje pasakyta: valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad tie vartotojai, kurie nenori aktyviai dalyvauti rinkoje, nebūtų baudžiami. Norėčiau paklausti, kodėl būtent šitos nuostatos pas mus Lietuvoje netaikomos? Ir jeigu taikomos, kaip jos atsiliepia kainai. Nes kol kas žinome, kad garantiniai tiekėjai moka 25 % daugiau. Ką jūs bandėte dabar išaiškinti kolegai, kad niekas nieko nedubliuoja, tai nelabai supratome. Tai kaip dabar? Jūs išvardinote visą tą plius 25, bet taip pat pasakėte, kad jau yra įskaičiuota į tą kainą. Kaip yra iš tikrųjų ir kodėl tada mūsų vartotojai turi privalomai turėti garantinį tiekimą? Ačiū.
I. ŽILIENĖ. Ačiū. Labai platus klausimas, pabandysiu nuosekliai atsakyti. Direktyva kalba ir apie tai, kad kiekvienam vartotojui turi būti užtikrinamas elektros energijos tiekimas, net ir tuo atveju, jeigu tiekėjai negali vykdyti savo įsipareigojimų. Garantinio tiekimo prigimtis yra ta, kad vartotojas visada turėtų elektros energiją iki jis pasirinks tiekėją.
Dabar ką kalba Direktyva apie aktyvų vartotoją? Aktyvus vartotojas, dalyvaujantis rinkoje, priešingai negu gaminantis vartotojas, yra tas, kuris ir pasigamina elektros energiją, ir ją gali parduoti, gali mainytis elektros energija, tai yra aktyvus vartotojas. Tad jam tikrai turi būti sudarytos visos sąlygos dalyvauti toje rinkoje.
Dabar apie vartotojo pasirinkimo galimybę. Garantinis tiekimas, kaip aš minėjau, tai yra tiesiog užtikrinimas, kad vartotojas tikrai turės elektrą, kai įvyksta kažkokia force majeure situacija, tai yra užtikrinama. Vartotojas visada turi galimybę pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Tai čia yra jo laisvė. Tikrai garantinis tiekimas Lietuvos yra teikiamas 6 mėnesius, tikrai yra ilgas laikotarpis, kad vartotojas galėtų apsispręsti ir pasirinkti tiekėją jam priimtinomis sąlygomis.
Dėl 1,15 koeficiento. Kaip minėjau, tai atspindi ESO sąnaudas. Jeigu mes žiūrėsime kelerių metų laikotarpį, tai jis ir svyruoja apie 1,15. Irgi yra mano anksčiau įvardytos sąnaudos, jas reikia padengti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, viceministre. Paskutinysis klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Viceministre, jūs labai gudriai mokate išsisukti ir neatsakyti to, kas klausiama. Vis dėlto ta bauda jums labai jau oponuoja. Bet paprastas klausimas. Kiek yra 15 % nuo 60 centų ir kiek yra nuo 20 centų? Tai tris kartus daugiau arba mažiau. Nejaugi sąnaudos taip drastiškai skiriasi dėl to, kad parduotų tą elektrą? Kiek aš išgirdau iš jūsų, ta bausmė išjungti po 6 mėnesių turintiems garantinį tiekimą išlieka? Tai 70 tūkst. žmonių paliksite be elektros po 6 mėnesių? Kodėl to nenaikinate?
Ir kitas klausimas. Kaip jūs kontroliuojate nepriklausomų spekuliantų kartelinius susitarimus? Biržoje dabar kaina 15–20 centų, o pasiūlymai ateina po 40, po 50, po 60 centų. Kaip žmogus gali pasirinkti, kai vykdomas toks kartelinis susitarimas? Tarp jų ir „Ignitis“ spekuliantas tą patį daro. Kaip tai tvarkote?
I. ŽILIENĖ. Jeigu Seimo nariai turi tam tikrų abejonių ar, tarkime, įrodymų, kad tikrai yra kartelinių susitarimų, turime Konkurencijos tarybą, ji tokius atvejus tiria. Sakau, tiesiog ministerija ir Vyriausybė tokių kompetencijų tirti kartelinius susitarimus neturi. Vienas dalykas.
Dabar dėl 1,15. Kai yra labai didžiuliai kainų svyravimai tiek aukštyn, tiek žemyn elektros energijos biržoje, jeigu žiūrėsime ESO sąnaudas šiais metais, kai kaina drastiškai kilo, iš tiesų buvo nuostolis, koeficientas buvo 1,35. Todėl mes sakome, reikia žiūrėti kelerių metų laikotarpį, tos sąnaudos susivienodina. Dvejų, trejų metų vidurkį žiūrint, sąnaudos ir svyruoja apie 1,15. Žiūrint vieną ar kitą atskirą mėnesį, taip, yra tam tikrų svyravimų, tačiau tikimės, kad situacija rinkose stabilizuosis. Įstatymai yra rengiami ne 1 mėnesiui, ne 2, tačiau ilgesniam laikotarpiui. Tikrai komitetuose galėsime pateikti detalią informaciją ir išdiskutuosime. Seimo nariai tikrai turės galimybę įsitikinti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama viceministre. Jūs patenkinote visų Seimo narių smalsumą ir atsakėte į visus jų klausimus.
Dabar pasisakymai dėl motyvų. Labai ačiū, viceministre. Pasisakymai dėl motyvų. Už nėra norinčių kalbėti. Prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Išties aš neišgirdau iš gerbiamos viceministrės, kad vartotojams elektra pigs, bus pažaboti nepriklausomi tiekėjai ir jų užkeltos kainos. Elektros rinkos kaina krito per pusę, tačiau mes matome nepriklausomų elektros tiekėjų siūlymus sudaryti trejų, septynerių metų sutartis beveik po 60 euro centų už kilovatvalandę. Kažkada gerbiamas ministras D. Kreivys ir jūs, gerbiama viceministre, gyrėte susitarimus po 17 centų. Kai ištiko krizė, pažiūrėkite, jie išlošė. Kieno vėlgi sąskaita? Kas kompensuos? Be abejo, valstybiniai monopolininkai turi dideles kišenes, gali užskolinti. Tai ne „Perlas“, jis iš karto pasitraukė iš rinkos, vienintelis nepriklausomas tiekėjas, administruojantis sąskaitas, apie tai ne kartą ir buvo kalbėta. Džiną išleidus iš butelio ne taip lengva jį atgal ir sukrapštyti, į šį butelį atgal. Todėl einama tuo keliu tolyn. Tačiau Energetikos ministerija, turėdama gana dideles galias… ne kartą buvo susitikimuose su frakcija akcentuota kreiptis į Konkurencijos tarybą, tegul ji pagaliau užsiima energetiniais klausimais. Bet ji kaip velnias kratosi kryžiaus. Įvairiausiais energetiniais klausimais, ne tik šiuo aspektu. Kaip žinoma, ji tą darė ir anksčiau. Aš manau, kad reikia ne kovoti su pasekmėmis, o tiesiog keisti priežastis. Todėl negaliu pritarti šiam įstatymui. Nors jis yra lengvinantis, bet mes kalbame apie tą procesą, į kurį Vyriausybė ir Energetikos ministerija įsivėlė savo noru, greičiausiai lobistai spaudė.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Už kalbėti užsirašė V. Ąžuolas. Gerbiamas Valiau, aš nedirbu Generalinėje prokuratūroje, kad jus kuo nors įtarinėčiau, bet ar tikrai jūs užsirašėte toje pusėje?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Būtent, tikrai. Aš labai suprantu, kodėl energetikos ministras kiekvieną kartą bijo ir bėga iš tribūnos, kad tik nereikėtų atsakinėti į klausimus, atsiuntė viceministrę, kuri irgi išsisukinėja nuo klausimų. Bet, mieli, gerbiami kolegos, visi tie, kurie norite, kad 70 tūkst. vartotojų, kurie yra garantiniame tiekime, būtų atjungta elektra po 6 mėnesių, būtinai balsuokite už šį įstatymą. Parodysite savo jėgą, stiprybę, prievartą ir tegul pasėdi tie žmonės, kurie nepaklūsta jūsų valiai, be elektros. Balsuokite už.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, kaip supratau, tai buvo labiau pasisakymas prieš. Jeigu J. Razma tikrai nori pasisakyti už, suteiksime jam tokią teisę. Gerbiamas Jurgi, prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Na, aš tikrai stebiuosi opozicija, o gal net nebesistebiu, nes ką gero bepateiktų – vis tiek bus blogai. Jeigu jūs nepritarsite tam projektui, liks galioti dabartinis įstatymas, kur garantiniam tiekimui bus ne 15 % priedas, o 25 %, tai ar taip geriau? Nebus jokių reikalavimų, jų jūsų Vyriausybė nenustatė, rinkos dalyviams, toms bendrovėms, kurios tiekia elektrą. Na, tai dabar Vyriausybė nustato jau šiokius tokius reikalavimus. Nebus jokios pagalbos tiems vartotojams, kurių elektros tiekėjai staiga nutraukia sutartis, nevykdo įsipareigojimų. Tai jūs visa tai siūlote kaip geresnį dalyką. Aš nesuprantu, jeigu jūs turite dar papildomų idėjų, kaip dar geriau apginti vartotojų interesus, tai pritarkite projektui ir siūlykite papildomas pataisas – čia bus konstruktyvus veikimas. Man atrodo, kad jūs įsijautėte į tokį absoliutų oponavimą ir nematote, kai yra kas nors racionalaus, reikalingo pateikiama, vis tiek iš inercijos oponuojate.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, išklausėme visus pasisakymus dėl motyvų. Balavimas dėl įstatymų projektų darbotvarkės pabaigoje.
Dabar, gerbiami kolegos, turime darbotvarkės 2-16, 2-17, 2-18 ir rezervinį klausimus – projektus Nr. XIVP-2207, Nr. XIVP-2229, Nr. XIVP-1347 bei Nr. XIVP-2236, jie nėra įrašyti į rudens sesijos darbų programą. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad galime juos pateikti ir apsispręsti dėl jų? Galima. Labai dėkui, pritarta.
16.02 val.
Ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2207 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-16 klausimas – Ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2207. Pranešėjas – L. Jonauskas. Pateikimas.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū gerbiamam posėdžio pirmininkui. Kolegos, šiandien situacija yra tokia, kad ūkininkai be detaliųjų planų gali statyti vieną sodybą jiems priklausančioje žemėje pagal supaprastintas planavimo procedūras, tačiau ta sodyba gali būti statoma ne mažesniame kaip 0,5 hektaro plote. Šiandien akivaizdu, kad ūkininkai, kurie tikrai vysto žemės ūkį, turi ne 0,5 hektaro, turi dešimtis hektarų. Iš tikrųjų kad būtų konkurencingas ūkis, matyt, ir neįmanoma įsivaizduoti, kad ūkininkas turėtų mažiau žemės. Šiuo atveju ūkininkai jau yra įsikūrę savo sodybose pagalbinius pastatus: fermas, kluonus ir taip toliau, tačiau minėto įstatymo išlyga sudaro galimybes šiek tiek, švelniai tariant, piktnaudžiauti įstatymu ir žmonėms, kurie realiai neužsiima ūkine veikla, tačiau tampa ūkininkais, pagal palengvintas planavimo procedūras statytis ūkininko sodybas. Tokie piktnaudžiavimo atvejai yra akivaizdžiai matomi Trakų rajone, Vilniaus rajone, kai iš tikrųjų matome tūkstančius besisteigiančių ūkininkų sodybų, tačiau akivaizdu, kad pagal bendrą produktą ūkio produkcijos tuose rajonuose yra pagaminama bene mažiausiai Lietuvoje.
Maža to, tas piktnaudžiavimas keliasi ir į saugomas teritorijas, kurios nėra priskirtos ir nėra nacionalinių parkų, regioninių parkų teritorija, tačiau yra pavienės. Jos administravimo tvarka yra priskiriamos tam tikroms saugomų teritorijų direkcijoms, tačiau nepapuola į tuos plotus. Tokiu atveju „Natura 2000“ teritorijos, kurios yra žemės ūkio paskirties, taip pat yra užstatomos. Užstatymas reiškia, kad, pavyzdžiui, ūkininkas, pasistatęs sodybą tokioje teritorijoje, kur didesnė dalis yra saugomos teritorijos, na, natūraliai tiesiog tą saugomą teritoriją sunaikina. Tai yra ir pradeda pjauti žolę, ir sodinti medžius, vaismedžius ir taip toliau. Žodžiu, tokiu būdu vyksta ūkinė veikla ir saugoma teritorija yra sunaikinama.
Jau dabar yra akivaizdu, kad trūksta pajėgumų Saugomų teritorijų tarnybai atlikti nuolatinį monitoringą, užtikrinti aplinkosauginę kontrolę šitose teritorijose, o priskyrus ir leidus ten statyti sodybas, greitai saugomų teritorijų ir to, ką ten saugome, tų bendrijų, nebeturėsime. Todėl kartu su aplinkos ministru ir Aplinkos apsaugos komiteto pirmininke teikiame įstatymo projektą ir siūlome, kad tokiu atveju, kai tas 0,5 hektaro yra minimalus plotas ir į jį patenka daugiau negu pusė saugomos teritorijos, nebūtų leista statyti sodybos. Jeigu tai yra saugomos teritorijos, jas toliau saugoti, o sodybas statyti ten, kur galima ir kur iš tikrųjų yra tam numatytos vietos. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūsų paklausti nori keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Pupinis. Jo salėje nematyti. (Balsas salėje) Edmundai, klausite? (Balsai salėje)
E. PUPINIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Atsiprašau, kad truputį per toli nuėjau. Norėčiau paklausti vieno dalyko. Iš tikrųjų kodėl Teisės departamentas šiek tiek kritikuoja jus, kad vis dėlto kodėl būtinai ten pusė, nes, įsivaizduokite, 0,5 hektaro, ten 25 arai ir gali statytis ant kitų 25 arų. Jeigu turi, pavyzdžiui, 10 hektarų, tai didelis plotas, ne parko teritorija, 5 hektarai. Arba, pavyzdžiui, ten 4 hektarai ir jau negali statytis. Kodėl taip yra?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Supratau. Ačiū, kolega. Labai geras klausimas. Jeigu turi 10 hektarų, tai tiesiog tuos sklypus atskiri: kur saugoma, yra 5 hektarai ir 5 hektarai kitos teritorijos, laisvai gali statyti ūkininko sodybą be jokių apribojimų.
PIRMININKAS. Labai dėkui už lakonišką atsakymą. Kitas klausiantysis – K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kolega, kadangi dėl istorinių parkų, saugomų teritorijų yra atitinkami reglamentai, tai visi suprantame, kad ten jau viskas vyksta pagal reglamentus. Minėjote Trakų rajoną. Taip, yra dabar tų namų pastatyta labai daug, jie vadinami ūkininko sodybomis ir jas turi registre, ūkininkais laikoma. Bet jūs nemanote, kad reikėtų iš tikrųjų ne imituoti? Iš tikrųjų žmonės nori aplinkui gyventi ir tose gražiose teritorijose. Galbūt reikėtų kokius nors pakeitimus padaryti ir nevadinti to ūkininko sodybomis? Tiesiog iš esmės keisti, nes dabar taip, kad mes mažiname arba didiname tuos ūkininko sodybos plotus, tai vėlgi mes vadiname tai, kas akivaizdžiai matyti, kad statomi namai, vis tiek ūkininko sodybomis. Ačiū.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū. Geras klausimas. Mano žiniomis, Aplinkos ministerija ir aplinkos ministras dirba prie šito klausimo ir tikrai Seimui pristatys. Matyt, tik laiko klausimas, kada projektus, kuriais bus tas imitavimas, matyt, sustabdytas… Iš tikrųjų jūs esate teisus – priklausomai nuo saugomų teritorijų reglamento, vienoje saugomoje teritorijoje pagal buvusių sodybų plotą yra vienoks užstatymo tankis, ten vienoje teritorijoje gali statyti sodybas, kitoje yra kitoks, kalbant apie ūkininko sodybas. Tačiau šiandien tas atvejis, apie kurį mes kalbame ir dėl kurio įstatymo pataisas svarstome, iš tikrųjų yra nepriimtinas ne tik dėl to, kad yra akivaizdus piktnaudžiavimas ir ūkininkų gero vardo diskreditavimas, bet ir dėl to, kad saugomos teritorijos realiai tokiose sodybose yra naikinamos.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Paskutinysis pagal eilę, bet tikrai ne pagal svarbą ir ne pagal klausimų taiklumą – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, kai užduosiu klausimą, pasakykite, kad irgi geras klausimas.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Gerai.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Nes man iš tikrųjų matematika čia kažkodėl nesueina. Ar jūs tikrai rimtai apgalvojote? Nes, pavyzdžiui, tikrai bus didžiulis sklypas ir jo vienoje dalyje galima statyti ką tik nori, jisai neužims to ploto, apie kurį jūs kalbate. Ar tikrai reikia šito įstatymo? Gal čia dar kokių išlygų reikia įrašyti, nes logiškai neišeina? Dideliame sklype tau tiek nereikia, to pusės. Truputėlį užstatei ir viso gero. Ačiū.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas Sergejau, labai geras klausimas. Labai panašus į kolegos E. Pupinio. Iš tikrųjų jūs esate teisus. Tam, kad puikiai užtektų ir 10, ir 15, ir 20 arų ir būtų galima statyti namą, nereikėtų piktnaudžiauti ir įsivaizduoti, kad esi ūkininkas, gauti ūkininko pažymėjimą ir taip toliau, taip pasilengvinti sau procedūras ir be detaliųjų planų statyti ūkininko sodybą. Yra teritorijų planavimo dokumentai, yra visos galimybės paversti žemės ūkio paskirties naudmenas kitomis naudmenomis ir statyti ten sodybą. Tai čia atsakymas būtų toks.
O jeigu žemės sklypas yra iš tikrųjų didesnis, tiesiog reikia tuos sklypus, kaip ir Edmundui minėjau, atskirti ir padaryti du atskirus sklypus. Ten, kur yra saugomos teritorijos, saugomos vertybės, jas palikti ir saugoti, o sodybą statyti ten, kur galima ir kur nieko nepažeisi, ir galėsi mėgautis kiekvieną dieną savo… (Balsai salėje) Žinoma, žinoma. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega ir gerbiamas Sergejau, labai geras buvo klausimas. Ir po tokio gero klausimo judame prie pasisakymų dėl motyvų. Už pasisako S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Norėčiau pakviesti palaikyti projektą. Ši spraga turi būti užlopoma, užasfaltuojama. Faktiškai yra situacijų, kai valstybė numato saugomas vertybes, buveines, „Natura 2000“ teritorijas, mokslininkai tiria, identifikuoja saugomas rūšis, įvairiausius kitus aspektus, o pro užpakalines duris, pro ūkininkų sodybos, ūkininko ūkio spragą įlenda ir iš esmės įteisina statybą turto savininkai. Savivaldybės gali rengti bendruosius, detaliuosius planus, saugomos teritorijos tvarkymo planus ir staiga atsiranda užstatymas teritorijose, kur negali būti jos užstatytos.
Labai ačiū L. Jonauskui, kuris pasiūlė iš esmės pirmą stadiją – riboti statybas saugomose teritorijose arba „Natura 2000“ teritorijose, bet iš esmės mes su V. Pranckiečiu esame parengę pasiūlymą, įregistruosime jį, kad ūkininko sodybą statytų realūs ūkininkai, o ne fiktyvūs ūkininkai. Šiandien 120 tūkst. ūkininkų, kodėl pusę jų yra ūkininkai, tai dėl privilegijų, kurias turėtų turėti ūkininkai, o ne kažkaip saugomose teritorijose turtą turintys gyventojai. Mes registruosime pasiūlymą, kad iš esmės ūkininko sodybas galėtų statyti iš esmės asmenys, gaunantys žemės ūkio pajamas, o ne kas nors kitas. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Prieš nenori kalbėti niekas. Balsavimas dėl įstatymo projekto darbotvarkės pabaigoje.
16.12 val.
Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 61, 7, 17 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2229 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-17 klausimas – Bibliotekų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2229. Pranešėjas – V. Juozapaitis. Pateikimas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, drauge su Seimo nariais S. Tumėnu, K. Vilkausku ir kitais kolegomis teikiame Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo Nr. I-920 61, 7, 17 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektą.
Esmė yra ta, kad mes siūlome pasibaigus savivaldybės viešosios bibliotekos vadovo penkerių metų kadencijai nustatyti reglamentą, kad mero sprendimu jis gali būti skiriamas be konkurso antrai penkerių metų kadencijai, jeigu jo eitos kadencijos metu visuose kasmetiniuose veiklos vertinimuose jo metų veikla buvo įvertinta gerai arba labai gerai. Sprendimas dėl savivaldybės viešosios bibliotekos vadovo skyrimo be konkurso antrai penkerių metų kadencijai turi būti priimtas likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki šio vadovo kadencijos pabaigos. Tos pačios savivaldybės viešosios bibliotekos vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas neribotą kadencijų skaičių iš eilės.
Na ir kiti reglamentavimo punktai, kurie išties panaikina bet kokį nervą ir bet kokį įtarimą, kad kaip nors bus draudžiama arba neleidžiama dabar veikiantiems bibliotekų vadovams eiti šias pareigas. Iš tikrųjų tai toks labiau liberalizuotas, sakyčiau, įstatymo projektas, galbūt priderintas prie švietimo įstaigų pavyzdžio. Beje, ateinantis Muziejų įstatymas bus panašiu principu pakoreguotas. Žodžiu, tikrai siūlau šį įstatymo projektą priimti po pateikimo. Jis yra diskutuotas ir su bibliotekų asociacijomis, ir su ministerija.
Kitas punktas, arba kitas straipsnis, kurį mes šiuo atveju siūlome papildyti, tai yra įstatymą papildyti 81 straipsniu. Jis nustato Lietuvos aklųjų bibliotekos pavadinimą, keičiant pavadinimą į Lietuvos audiosensorinė biblioteka. Vėl argumentai yra pačios įstaigos, vėl yra suderinta ir su Kultūros ministerija. 2022 metais atlikto bibliotekų vartotojų pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis tyrimo duomenimis, 74 % besinaudojančių bibliotekos paslaugomis yra asmenys, turintys regos negalią ar sutrikimą, 16 % – asmenys, neturintys jokių regos, mokymosi ar skaitymo sutrikimų, tai yra specialistai, pedagogai, visuomenės nariai ir panašiai, ir tik 2 % besinaudojančių bibliotekos paslaugomis turi kitų mokymosi ar skaitymo ir 2 % fizinių sutrikimų, dėl kurių negali skaityti įprasto spausdinto teksto. Taigi, nepaisant aktyvaus bibliotekos paslaugų viešinimo, labai didelė visuomenės dalis biblioteką identifikuoja tik kaip aptarnaujančią asmenis su regos sutrikimais, o tai iš tikrųjų neatitinka fakto ir todėl yra siūlymas, daugiau prašymas, šį pavadinimą pakeisti.
Taigi, tiek tam kartui. Iš anksto ačiū už pritarimą po pateikimo. Jeigu yra klausimų, mielai į juos atsakysiu.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūsų paklausti nori keturi Seimo nariai. Pirmoji klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, kaip jūs vertinate Teisės departamento išvadas? Teisės departamentas tiesiog konstatuoja Konstitucinio Teismo pasisakymus, kad Asmenų lygybės įstatymo principas būtų pažeistas, jeigu taip taikytume čia atskirai kažkodėl savivaldos bibliotekoms ir apskričių bibliotekoms. Man pirmą kartą tokia nuomonė… Aš nesu girdėjusi, kad yra tokios apskričių bibliotekos. Tai gal galite pakomentuoti?
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Yra tokios apskričių bibliotekos, siūlyčiau apsilankyti. Pavyzdžiui, Panevėžio apskrities biblioteka, Šiaulių apskrities biblioteka, yra viešosios, priklausančios savivaldybėms. Taip, yra, yra nacionalinė biblioteka. Tiesiog reikėtų pasidomėti, Bibliotekų įstatyme tai yra jau nustatyta ir veikia dešimtmečius. Kad būtų suvienodinta arba kitaip traktuojama, todėl jos ir yra atskirtos, vadovų skyrimo tvarkos. Sakysime, viešosios bibliotekos kur nors Mažeikiuose ir nacionalinės bibliotekos vadovo skyrimo tvarka skiriasi iš esmės. Todėl jos ir turėtų būti atskirai išdėstytos įstatyme.
Aš atkreipiu dėmesį, kad mes dabar kalbame apie palengvinimą ir apie situacijos pagerinimą, nes didysis savivaldybių rūpestis ir būtent Bibliotekų asociacijoje buvo tas, kad buvo išsigąsta, jog bibliotekų vadovams, kurie dabar eina pareigas, nebebus leidžiama dirbti toliau. Kadangi tuose rajonuose trūksta tų žmonių, trūksta specialistų, ir tam, kad neįvyktų tokių nesusipratimų, kai mes negalime surasti specialistų ir geras vadovas galėtų toliau eiti pareigas, mes siūlome tai įteisinti būtent Bibliotekų įstatyme, kad tie žmonės galėtų eiti pareigas ir dirbtų savo darbą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mielas kolega, aš skaitau jūsų teikiamą projektą, ten yra toks sakinys: „Tos pačios savivaldybės viešosios bibliotekos vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas neribotą kadencijų skaičių iš eilės.“ Tai mano klausimas būtų iš dviejų dalių. Pirmoji dalis, ar tikrai reikia svarstyti, kad būtent tik tos pačios savivaldybės gali būti skiriamas neribotą skaičių kadencijų, nes įprastai susiduriame tikrai su nemaža problema, kai trūksta žmonių eiti pareigas ir galbūt galėtų iš kitos savivaldybės, tarkime, toks pats specialistas užimti. Kodėl gi ne? Ten kokią nors tą pačią poziciją be konkurso? Kaip pavyzdys.
Kitas dalykas dėl neriboto kadencijų skaičiaus. Kokia jūsų nuomonė, tai yra gera praktika, bloga praktika? Vis tiek, jeigu paėmus, dvi kadencijos yra gana nemažas metų skaičius. Ir vis tiek galbūt reikėtų žiūrėti į ateitį ir galbūt apsiriboti tomis kadencijomis? Kokia jūsų asmeninė pozicija? Ačiū.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū, mielas kolega, už mielą klausimą. Išties jūs ir atsakėte į patį pirmą savo klausimą, kad būtent toje pačioje savivaldybėje dirbantys žmonės ir jiems negali būti ribotas koks nors skaičius. Jeigu jie turi savo žmonių toje savivaldybėje, tai jie gali ir iš savo savivaldybės pasirinkti žmones arba tą patį žmogų. Jeigu jau neturi kandidatų, tuomet jie pasikvies iš kitos savivaldybės, be jokios abejonės.
Atsakydamas į jūsų mielą klausimą apie tai, kad reikėtų tas kadencijas riboti, aš priminsiu, kad praėjusioje kadencijoje, jeigu pamenate, jūs tuomet buvote Seimo vicepirmininku, ir buvo priimtos visos šitos nuostatos, kurios ir apribojo šitoms įstaigoms kadencijų skaičių. Paskui mes jau šiek tiek turėjome taisyti klaidas, labai atsiprašau jūsų už tokį mūsų darbą, ir atleisti, liberalizuoti tam tikrą procesą, bet palikti nacionalinėms įstaigoms tai, apie ką jūs ir kalbate. Iš tiesų nacionalinėms įstaigoms kadencijų skaičius yra ribotas, tai yra ne daugiau kaip dvi kadencijos. Gi valstybinėms, aš kalbu ne tik apie bibliotekas, apie kitas kultūros sektoriaus įstaigas, yra neribojamas kadencijų skaičius, bet tai nereiškia, kad tie žmonės neturi eiti į konkursus. Čia mes kalbame būtent apie savivaldybių viešųjų bibliotekų vadovus. Jeigu jie gerai dirbo savo darbą, meras turės galimybę ir teisę paskirti juos ir kitai kadencijai, jeigu jie per tuos metus dirbo gerai arba labai gerai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, mielas Vytautai, už mielą atsakymą. Ir paskutinysis klausia mielas kolega A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, išties palaikau jūsų šią teikiamą poziciją dėl vadovų skyrimo ir jų atitikties, ir vertinimo labai gerai, gerai, bet aš nematau nuoseklumo jūsų gretose, valdančiųjų gretose. Pavyzdžiui, vidaus reikalų ministrė, žvelgiant į generolo R. Pociaus vertinimą, kuris buvo įvertintas labai gerai ir gerai, paėmė ir iššveitė jį iš pareigų ir tai nesutrukdė jai atleisti. Galbūt ne taip pažiūrėjo, neįtiko ministrei. Ar jūs nemanote, kad ne tik bibliotekose, bet ir visoje tarnyboje galbūt reikėtų tų pačių principų laikytis? Jeigu vertinimai yra teigiami, neleisti politiškai susidoroti ar savivaldybei, ar centrinei valdžiai su vadovais.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo nary. Išties stebiuosi jūsų kompetencija ir įsigilinimu į kultūros srities įstaigų darbą. Ačiū jums. Mes tikrai atsižvelgsime į tai, ką jūs pasakėte, ir pritaikysime kultūros srityje.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū, mielas pirmininke.
PIRMININKAS. Mielas kolega, prašom. Po tokių apsikeitimų mielais komplimentais pereiname prie mielų pasisakymų dėl motyvų, jų nėra. Todėl balsavimas dėl įstatymo projekto darbotvarkės pabaigoje.
16.23 val.
Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1347(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-18 klausimas – Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1347(2). Pranešėjas – R. Šarknickas. Pateikimas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš taupydamas labai brangų laiką norėčiau visų pirma padėkoti prieš tai kalbėjusiam pranešėjui, pristačiusiam projektą. Aš tik priminsiu, kad šis Bibliotekų įstatymo projektas dėl kadencijų buvo du kartus per šiuos dvejus metus valdančiųjų atmestas, ir džiaugiuosi, kad atėjo į protą ir priėmė šį sprendimą pateikti. Faktiškai šitas projektas atitinka mano projektą, kuris buvo du kartus atmestas. Dėl to šiek tiek gaila, nes per tuos dvejus metus tie žmonės, kurie norėjo tapti vadovais, vis dėlto nerizikavo ir nevažiavo į mažesnius regionus bandyti dalyvauti konkursuose. Bet tikėkimės, kad šitas dalykas bus sėkmingas.
Taupydamas brangų laiką, kadangi projektai yra identiški, tik vienas punktas yra dėl Lietuvos aklųjų bibliotekos pavadinimo pervadinimo, vadintųsi Lietuvos audiosensorine biblioteka, kaip pasiūlė kolega. Aš sutinku, kad šitie abu bibliotekų įstatymai eitų į vieną taupant brangų laiką ir Kultūros komitete mes priimtume tą sprendimą. Tikiuosi, kad trečią kartą gal jau savo neatmesite projekto, tegul būna jūsų dėl bibliotekų. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, kad projektai eitų į vieną, reikia abiem pritarti po pateikimo, tada jie galės eiti į vieną. O kol kas jūsų paklausti nori trys Seimo nariai. Pirmasis klausia V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Garbusis kolega, atkreipsiu dėmesį, kad vis dėlto kirčiuoti reikia projektai, tai čia tokia smulkmena, be jokios abejonės.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ir kitas klausimas. Ar jums neatrodo keista, kad faktiškai visas komitetas teikia tokį siūlymą ir pasirašo, o jūs ateinate su savo namų darbais ir kažkaip bandote čia dabar iš to dar kažkokią istoriją padaryti, kad kažkas kažko nepadarė. Aš tik priminsiu, kad tas įstatymo projektas iš tikrųjų dar nėra net įsigaliojęs ir dar nebuvo bibliotekose jokių konkursų, tad žmonės dar negalėjo pradėti atsisakinėti eiti, nes dar galioja jų visos kadencijos.
Taigi, kaip jūs galvojate, jūs sakote, kad jūs taupote laiką, ar jūsų šitas projekto pateikimas nėra laiko gaišinimas, ar nebūtų geriau, racionaliau atsiimti šitą projektą ir eiti šituo keliu, ką mes dabar visi kartu ir darysime? Ačiū.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū jums. Aš vis dėlto stengiuosi nepažeisti nei etikos, nei Konstitucijos. Šis projektas buvo kur kas anksčiau pristatytas ir atėjęs į darbotvarkę čia, į salę, jūs išvakarėse tai padarėte ir bandote apversti istoriją savo naudai. Prašyčiau laikytis garbės kodekso.
Dėl konkursų. Žmonės juk planuoja gyvenimus, ar važiuoti į tuos regionus, ar ne. Gerbiamas Vytautai, būkite garbingas, neišverskite istorijų, nes mes matome, ką darote ir su dainavimu, ir su kitais dalykais, neapgaudinėkite Lietuvos žmonių, nereikia. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Robertai, išties matyti, kad Kultūros komiteto pirmininkas nugvelbė iš jūsų rengtą projektą, ir apgailestauju, kad tiek laiko, sakykime, nebuvo sprendžiami šių įstaigų vadovų klausimai vien dėl to, kad kažkas norėtų pateikti šitą projektą kaip savo. Kaip vertinate Kultūros komiteto pirmininko elgesį, ar jo elgesys išties yra etiškas?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gal kultūringai atsakysiu, etiškai, na, šiek tiek gal nekultūringai padaryta, bet dėl, sakau, bibliotekų, žmonių aš tikrai dovanoju šį įstatymo projektą, tegul būna jo, man tikrai negaila dėl to, kad būtų visiems gerai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Balsavimas dėl įstatymo projekto tam numatytu darbotvarkėje metu, pačioje darbotvarkės pabaigoje.
Iki darbotvarkės pabaigos, informuoju, liko keturi klausimai, tad sunku laiką prognozuoti, tačiau sekti eigą tiems, kurie stebi posėdžių laiką per televizorių, būtų labai naudinga ir atitinkamai projektuotis balsavimo laiką, kada gali nutikti tas malonus ir visų laukiamas procesas.
16.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų paskelbimo Dariaus ir Girėno „Lituanicos“ skrydžio metais“ projektas Nr. XIVP-1707 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-19 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų paskelbimo Dariaus ir Girėno „Lituanicos“ skrydžio metais“ projektas Nr. XIVP-1707. Pranešėja – R. Šalaševičiūtė. Pateikimas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Įstatymo projektą aš noriu pristatyti, pradėti pristatymą truputį gal nestandartiškai, kaip mes esame pripratę. Nutarimą, atsiprašau, ačiū, kad pataisėte, nutarimo projektą. 2007 metais man būnant vaiko teisių kontroliere teko būti Italijoje, buvo organizuotas susitikimas su tėvais, visais Italijos tėvais, kurie buvo įvaikinę lietuvių vaikus. Pietų metu prieš mane sėdėjo įvaikintas 15 metų Jonas su kitu Lentvario vaikų globos namų auklėtiniu. Ir Jonas klausia to berniuko: ar tu žinai, Andžejau, kas tai yra Darius ir Girėnas? Sako: ne, nežinau. Klausia: tai koks tu esi lietuvis, jei nežinai, kas yra Darius ir Girėnas? Pradžia būtų tokia.
Dėl nutarimo projekto. Atsižvelgdami į tai, kad 2023 m. liepos 15 d. bus minimos legendinio Dariaus ir Girėno „Lituanicos“ skrydžio 90-osios metinės; pabrėždami tai, kad pasauliui šis skrydis buvo reikšmingas tiek moksliniu (tiriant oro sroves), tiek inžineriniu požiūriu (tiriant panaudoto lėktuvo tipo ir navigacijos būdų galimybes), antrasis tuo metu skrydžio be nusileidimo rezultatas pasaulyje, sukėlęs neabejotiną proveržį aviacijoje; vertindami tai, jog drąsus skrydis tapo viso pasaulio lietuvius vienijančiu simboliu, tautiškumą simbolizuojančiu faktu, garsiųjų Lietuvos lakūnų žygio tikslas – sustiprinti Lietuvos sūnų dvasią – iki šių dienų tarnauja kaip puikus drąsos, užsispyrimo ir pasiaukojimo Tėvynei pavyzdys, pagal tuometines aviacijos galimybes, sudėtingumą ir rizikas ekspertų prilyginamas šiuolaikiniam pilotuojamam skrydžiui į kosmosą; siekdami pažymėti Dariaus ir Girėno „Lituanicos“ skrydžio, suvienijusio lietuvius visame pasaulyje, 90-ąsias metines, norime ir kviečiame paskelbti 2023 metus Dariaus ir Girėno „Lituanicos“ skrydžio metais.
Šitą nutarimo projektą pasirašė visa Žemaičių grupė ir kai kurie Seimo nariai, kuriems šis klausimas buvo aktualus. Žinau, bus, kas pasisakys prieš, todėl iš karto noriu atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. gruodžio 21 d. priėmė nutarimą „Dėl atmintinų metų skelbimo tvarkos“. Šio nutarimo 2 punkte yra tokia nuostata: paprastai per metus skelbiami treji atmintini metai. Atmintinų metų programos rengiamos ir taip toliau. Aš noriu pasakyti, kad nutarimas dėl atmintinų metų, jį mes priėmėme gegužės 24 dieną, ir dėl ne Seime skelbiamų, tikrai neužkerta kelio apsispręsti Seimo nariams ir pritarti mano teikiamam projektui dėl 2023 metų paskelbimo atmintinais Dariaus ir Girėno „Lituanicos“ skrydžio metais. Prašau pritarti mūsų, Žemaičių grupės, pateiktam projektui.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama kolege. Jūsų paklausti nori penki Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama Rimante, turbūt jūs ne pirmas ir ne paskutinis žmogus, kuris sutinka tą gudrų berniuką, užduodantį labai gudrius klausimus ir pateikiantį labai gudrius atsakymus. Tačiau norėčiau paklausti apie tai, ar vis dėlto taip dažnai švęsdami mes pačių tų reiškinių nesumenkiname? Tikrai neeilinis įvykis yra Dariaus ir Girėno skrydis per Atlantą. Ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų pakentėti ir, tarkime, švęsti 100-metį? Bet jau taip švęsti, kad visa Europa, o gal ir pasaulis žinotų. Mes padarome tas šventes, nenumatome gero finansavimo, praeina jos be tokių liekamųjų dalykų, be jokių paminklų, be nieko, ir taip viskas nublanksta. Gal vis dėlto atidedame ir palaukiame 100-mečio? Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Gerbiamas Pupini, jūs tikrai labai gerai pakalbėjote. Aš visada sakydavau, kad atmintinų metų po to nutarimo 2017 metais… jeigu jūs pažiūrėtumėte, 2018 metais, 2019 metais aš iš tikrųjų balsuodama susilaikydavau arba išvis nepritardavau. Tačiau jums, kaip buvusiam mokytojui, buvusiam pedagogui, noriu pasakyti, kodėl aš įžangą padariau apie vaikus, kurie ne Lietuvoje ir kalba apie Darių ir Girėną. Mokiniai šiandien tikrai negauna tų žinių mokyklose. Pilietinis ugdymas po nuotolinio mokymo neliko toks, koks buvo iki nuotolinio. Kiekviena tokia pasiųsta žinia ir vyresnio amžiaus žmones tikrai, na, aš manau, paveiktų teigiamai. O pinigai, net jeigu pagal Vyriausybės nutarimą Dariaus ir Girėno metai ir būtų žymimi, tai yra nurodyta, kad ir ten skiriama lėšų, gal kaip per Seimą ir daugiau, bet pats principas, kad iš tikrųjų mes turime atsiminti, vertinti, kokie didvyriai buvo Darius ir Girėnas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia P. Kuzmickienė.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų visa, kas buvo pasakyta ir ką mes matome surašyta nutarime, tikrai didelė tiesa. Greičiausiai čia, salėje, nesurastume žmogaus, kuris kaip nors suabejotų Dariaus ir Girėno nuveiktu žygdarbiu, būtent jų asmenybių pasakojimu ir jų veikla – nėra tokios dvejonės. Dėl to Seimas jau apsisprendė rezoliucijoje – šalia tikrai labai garbingų kitų metų įvykių, sukakčių, asmenybių jubiliejų įrašė ir šią sukaktį, tai yra Dariaus ir Girėno 90-ties metų skrydžio, žygdarbio jubiliejų. Vienas dalykas, kad mes, kaip Seimas, jau pabrėžėme šią sukaktį.
Kita vertus, mes tikrai galime apie tai daugiau ir geriau kalbėti, ką ir Rimantė sako, būtent apie vaikų supratimą ir žinojimą šia tema mokyklose. Čia tikrai geras klausimas būtų mūsų švietimo ministrei. O aš paklausiu, matyt, šiek tiek panašaus klausimo, ar neketinate vis dėlto registruoti projekto, kuriuo 2033 metus paskelbtume Dariaus ir Girėno skrydžio 100-mečio jubiliejiniais metais?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Gerbiama Paule, pirmiausia aš turiu pasitarti su Žemaičių grupe, kurioje yra 25 asmenys, kurie pasirašė, ar mums čia būtų tikslinga registruoti, kas bus dar po 11 metų. Aš manau, kad… Iš tikrųjų aš noriu tik atkreipti dėmesį dar į vieną faktą, kad mūsų projektas buvo įregistruotas pirmiau, nei buvo įregistruota ir priimta rezoliucija, o kaip tai vyko, gerbiama Paule, aš jau nutylėsiu prieš mūsų kolegas Seimo narius.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiama kolege, aš neseniai kalbėdamas apie atmintinus metus sakiau: atmintina diena – tai reikšminga diena, reikšmingi metai, susiję su esminiais Lietuvos valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo faktais ar įvykiais, visuotinių vertybių propagavimu, kultūros atminimu ir gyvosios istorijos išsaugojimu. Linkiu aš gerbiamam kolegai, kuris sako, kad ne 90-metį, o 100-metį – sulaukite jūs 100 metų. Aš noriu pasakyti, duok Dieve, 90 metų mums visiems sulaukti ir nepraleiskime tos progos.
Mes, žemaičiai, taip pat didžiuojamės Dariumi ir Girėnu, tuo labiau kad Darius iš Judrėnų į Čikagą išvyko būdamas dešimties metų, vėliau gyveno Floridoje. Dariaus duktė N. Maštarienė – garsiausia profesorė Kauno medicinos institute – vėliau persikėlė, gyveno Kretingos rajone. Šiandien Kretingos rajone Kūlupėnuose gyvena jos sūnus, garsus miškininkas, jo žmona Nijolė – taip pat Maštarienė. Ir kai aš šnekėjau, koks jausmas, jeigu Seimas priimtų – dėkokime Dievui, sako, mes eisime melstis, kad taip įvyktų. Kol žmonės yra gyvi, tegu džiaugiasi belaukdami šimtmečių, 150 metų. Mes daug ką prarandame. Gerbiama ponia Šalaševičiūte, ar jums neatrodo, kad reikėtų, jeigu, duos Dievas, Seimas palaikys, kad susijungtų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Kultūros ministerija, kaip sakė ponia P. Kuzmickienė labai teisingai…
PIRMININKAS. Laikas.
A. VINKUS (LVŽSF). …ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija, ir D. Asanavičiūtė, ir D. Henke tvirtai turėtų čia įsitraukti ir kaip reikiant pažymėti.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Labai ačiū, kolega Vinkau. Iš tikrųjų, kai mes rinkome parašus, aš kalbėjau su gerbiamu A. Anušausku ir jis pasakė, kad čia turėtų aktyviai prisidėti ir Krašto apsaugos ministerija iš pagarbos S. Dariui, kuris buvo karininkas ir taip toliau. Aš palaikau jūsų nuomonę, kad tikrai reikėtų ir bet kurioje situacijoje mums reikia pajungti ir pasaulio lietuvius, nes jo šlovė, jų šlovė, „Lituanicos“ ir S. Dariaus ir S. Girėno šlovė prasidėjo Amerikoje. Būtent Amerikos lietuviai labiau suprato, gerbė, mylėjo ir finansavo šitą skrydį.
Aš manau, aš pabrėžiau, kad parašyta įstatyme – paprastai trejus atmintinus metus galima skelbti. Paprastai. Bet visais metais iki šiol buvo skelbiama ženkliai daugiau. Čia mes pirmą kartą susiduriame, kad turime tokią datą, kurią tikrai reikėtų paminėti atmintinais metais. Laikomės biurokratiškų nuostatų – priimtas nutarimas ar dar kažkas. Man tai visiškai nepriimtina.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinis klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, aš nebūčiau toks pesimistiškas, aš manau, kad konservatoriai tikrai palaikys tokį projektą, nes kitu atveju bijos įvažiuoti į Kauną. Paminėti Lietuvos didvyrių 90-metį yra garbės reikalas. Aš manau, Vyriausybė atras pinigų ir tikrai tas paminėjimas įvyks. Kaip jūs minėjote, paprastai treji minėjimų metai per vienerius metus, tai reiškia, kad gali būti jų ir daugiau. Aš manau, dėl to problemos neatsiras ir visi pritarsime.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Arvydai. Mano yra tokia nuomonė, manau, kad mes, žemaičiai, inicijuosime dar ir minėto 2017 metų Seimo nutarimo pakeitimą. Aš kalbėjau su valdančiaisiais, su kai kuriais konservatoriais, kad penkios datos tai tikrai yra būtina, trys per mažai, bet turbūt diskutuotina, ir dėl pakeitimo iki dešimties atmintinų metų, jeigu yra toks poreikis.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama kolege. Atsakėte į visus klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Už pasisako P. Kuzmickienė.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Tikrai nesu prieš tuos garbingus žmones S. Darių ir S. Girėną ir negaliu kalbėti prieš tokį istorinį įvykį, tačiau noriu keletą momentų pastebėti ir pasakysiu, kodėl nebalsuosiu pati už šį nutarimą. Labai kviesiu kolegas nebalsuoti, susilaikyti, o registruoti ir galvoti būtent apie šimtmetį ir šiek tiek rimčiau kalbėti apie tai.
Atrinkdami 2023 metų jubiliejus, tarėmės ne tik Seimo salėje, bet ir su visuomenininkais, istorikais. Su jais sutarėme, kad vis dėlto išgryninsime tai, kas valstybei svarbiausia tais metais. Paskelbėme trejus metus: Vilniaus 700 metų jubiliejų, Klaipėdos grąžinimo šimtmetį ir šventojo Juozapato 400 metų jubiliejų. Visi sutarėme, kad visos kitos labai garbios datos – tikrai minėtinos, švęstinos, bet metų nominacija yra tokia. Džiaugiuosi, kad lygiai taip pat tie metai kitais metais gaus didesnį finansavimą.
Dabar tikrai noriu pasakyti, kad S. Darius ir S. Girėnas nėra tik žemaičių reikalas, tai yra visos Lietuvos reikalas. Reikia pasakyti, kad kiekvienais metais, visiškai kiekvienais metais, labai gražus renginys vyksta Anykščiuose, miela Rimante. Nežinau, ar teko būti. Sako, kad nelabai. Prie Puntuko akmens yra didžiulės iškilmės būtent švenčiant ir paminint kas metus liepos mėnesį šį žygdarbį. Tai yra labai gražus atminties kelias, nes tai tikrai ir prasminga mūsų valstybei, ir mūsų tautai svarbu, todėl turime labai atsakingai pasižiūrėti ir pasirengti 100-mečiui. Registruokime tą projektą. Būkime visi autoriai to projekto.
PIRMININKAS. Laikas!
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Ir dar vienas labai svarbus dalykas. Na, neskaičiuokime mūsų istorijos kadencijomis. Istorija yra gerokai didesnė, didingesnė ir platesnė. Matykime šiek tiek daugiau nei kadencija ar mūsų gyvenimo amžius. Mąstykime visai kitokiomis kategorijomis. Kviečiu, deja…
PIRMININKAS. Laikas!
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). …palaikyti 100 metų minėjimą, o ne 90 metų.
PIRMININKAS. Laikas! Labai dėkui, gerbiama Paule. Jūs užsirašėte už, kalbėjote kaip ir prieš. A. Kupčinskui suteiksiu teisę pasisakyti prieš tik su sąlyga, jei kalbės už.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerai, galima ir taip, ir taip. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš esu prieš, kad vien žemaičiai savinasi S. Darių ir S. Girėną ir jų grupę. Priminsiu, kad S. Darius ir S. Girėnas turėjo nusileisti Kaune, Aleksote, S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome. Prieš gerus devynerius metus 80-mečio proga mes labai iškilmingai paminėjome, nors nebuvo paskelbti „Lituanicos“ ar S. Dariaus ir S. Girėno metai. Vyko ir aviacijos šventė, ir visa šalis minėjo.
Man atrodo, ne tiek metų paskelbimas yra labai svarbu, kiek įvairiausių švenčių organizavimas, pašto ženklo išleidimas, monetos Lietuvos monetų kalykloje ir panašiai. Priminti savo istoriją – tai yra be galo svarbu. Aišku, gaila, kad mes kol kas priėmėme tokį nutarimą, kad tik 100-mečius minėsime. Ne visi sulauks to 100-mečio, bet aš manau, kaip ir kolega K. Masiulis sako, kad reikia šventes minėti pirmiausia savo širdyje, o švęsti kasdienybėje. Tą ir darykime.
Tikiu, kad tikrai nepraleisime progos kitais metais paminėti 90-metį, ir priminsiu, kad būtent 80-mečio proga buvo atgaivinta ir pati „Lituanica“, suremontuota, vėl skrido ji iš Kauno į tą pačią Šilalę, Šilutę. Tokiais atributais mes ir galime paminėti šventes. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Išklausėme pasisakymus dėl motyvų. Balsavimas dėl Seimo nutarimo projekto visiškai netrukus. (Balsai salėje) Petrai, norite glaustai? Jūs teisus, abu pasisakiusieji prieš kalbėjo. Gerai. P. Gražulis už, nes abu pasisakiusieji kalbėjo prieš. Taip jau darėme prieš tai, reikia būti objektyviems ir vienodai teisingiems abiem salės pusėms.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tikro užsirašė už, tačiau kalbėjo prieš. Tikrai taip nedaroma. Faktiškai posėdžio pirmininkas tokiu atveju įskaito kaip kalbėjimą prieš ir tada leidžia kalbėti už. Bet įvyko, kaip įvyko.
Man labai keista. Vis dėlto 90 metų – toks gana apvalus jubiliejus ir tikrai labai nusipelnę Lietuvai ir išgarsinę Lietuvą S. Darius ir S. Girėnas. Kodėl nepaminėjus šios datos, neįtraukus į atmintinų dienų sąrašą? Kuo labiau mes garsinsime mūsų didvyrius, mes garsinsime kartu ir Lietuvą.
Žinoma, 100-mečio proga galime paminėti tikrai iškilmingiau, skirti daugiau lėšų, tačiau 90-metis irgi tikrai yra labai svarbus toks jubiliejus, atmintina data. Aš manau, kad konservatoriai, ypač kauniečiai, nedrįs balsuoti prieš, juo labiau kad, kaip ir minėjo, jie turėjo nusileisti Kauno oro uoste. O problema žinote kokia? Gaila, kad ne konservatoriai įregistravo šį projektą. Būtų konservatoriai įregistravę, būtų visi nubalsavę. Na, ką padarysi, įregistravo. Nežiūrėkime, kas įregistravo, bet kokį projektą įregistravo, ir palaikykime jį visi.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Petrai. Išklausėme visus pasisakymus dėl motyvų. Balsavimas dėl Seimo nutarimo projekto visiškai netrukus.
16.49 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-863(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės rezervinis 1 klausimas – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-863(2). Svarstymo stadija. Į tribūną kviečiame Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką S. Šedbarą pristatyti komiteto išvadą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, tai yra mūsų kolegės R. Budbergytės projektas. Rasa nuosekliai dirba šioje srityje ir savo projektu siūlo atpalaiduoti teismus nuo vartotojų ginčų, kiek įmanoma, ir perduoti tai ikiteisminio nagrinėjimo institucijoms, trumpai tariant. Komitetas spalio 26 dieną dar svarstė šį projektą, įvertino tikrai labai daug įvairiausių pasiūlymų ir visų 8 dalyvavusių balsais už jam buvo pritarta.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pirmininke. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti Seimo narių. Pataisų, pasiūlymų taip pat nėra gauta. Pasisakymai dėl motyvų po svarstymo. Nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsavimas dėl įstatymo projekto po svarstymo visiškai netrukus.
16.50 val.
Baudžiamojo proceso kodekso papildymo 2291 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2225 (pateikimas)
Darbotvarkės rezervinis 2 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso papildymo 2291 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2225. Pranešėjas – S. Šedbaras. Pateikimas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, artimiausiu metu, gal jau ketvirtadienį, ateis didelis paketas Teismų įstatymo, ten prezidentūros siūlymu ir mūsų ilgu darbu yra tobulinama atrankos sistema, taip pat nuotolinis darbas, bylų paskirstymas tobulinamas. Kartu su šiuo paketu iškilo tokia diskusija, jog reikėtų dėl baudžiamųjų bylų numatyti panašų modelį, koks jau yra dėl civilinių bylų ir pasiteisino. Tai yra kai apygardos teismo pirmininkas gali perskirstyti bylas tarp apylinkės teismų, taip šiurkščiai kalbant, Apeliacinio teismo pirmininkas gali plačiau tarp atskirų apygardų.
Ko tuo pasiekiama? Krūviai tikrai yra nevienodi, taip greitai žmonių neperskirstysi, tačiau, viena vertus, yra socialinio teisingumo klausimas. Už tą patį atlyginimą vienur teisėjai turi labai daug darbo, kitur yra laisvesni.
Antras dalykas yra terminai. Jeigu didelis krūvis, natūralu, kad bylos trunka ilgiau. Tai tokiu būdu būtų galima pasiekti, kad tie procesai truktų trumpiau. Dabar, žinoma, gali kilti klausimas, ar nuo to nenukentės žmonės? Šiaip jau principas yra toks: jeigu kito teismo teisėjai nagrinėja bylą, jie vyksta ten, kur yra daugiausia bylininkų. Tuo labiau kad dabar baudžiamosiose bylose taip pat, jeigu yra įmanoma, posėdžiai vyksta nuotoliniu būdu. Bandysime šituo būdu ir į baudžiamąjį procesą įvesti tą patį principą, koks, kaip minėjau, sėkmingai veikia ir pasiteisino civiliniame procese, visiškai panašus. Tai tiek trumpai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Jūsų paklausti nori viena Seimo narė. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Gerbiamas pirmininke, labai ačiū. Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų sveikinu, nes realiai žinome, kad apylinkės teisme, man pačiai teko domėtis, labai sėkmingai tie krūviai yra paskirstomi. Tik kas kontrolę tokiu atveju, jeigu baudžiamosios bylos, vykdys?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Šiuo atveju, jeigu tai apygardos teismo pirmininko funkcija, tai jis gauna informaciją iš esmės per Nacionalinę teismų administraciją. Viskas yra kompiuterizuota, bylų registracija, bylų paskirstymas – viskas jau yra kompiuteryje ir iš esmės per Nacionalinę teismų administraciją, o tvarką nustato Teisėjų taryba. Tai lygiai taip pat, kaip civilinėse bylose, kas jau labai sklandžiai veikia, na, esame patenkinti. Tai tą patį modelį norime pritaikyti baudžiamosioms byloms.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega, jūs patenkinote visų Seimo narių smalsumą, atsakėte į visus klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Dėl motyvų taip pat niekas nenori kalbėti. Balsavimas visiškai netrukus, po paskutinio darbotvarkės klausimo.
16.53 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 141 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2236 (pateikimas)
Rezervinis 3 klausimas – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 141 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2236. Pranešėja – A. Gedvilienė. Pateikimas.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Parengti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą paskatino siekis sudaryti palankias sąlygas ūkinę ir kitokią veiklą vykdančioms institucijoms nustatyti dėl vykdomos veiklos reikalingas nustatyti šio įstatymo nurodytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kai šios teritorijos nenustatytos, bet veikla vykdoma teisėtai. Praktika parodė, kad dėl įvairių priežasčių dalis ūkinę ir kitokią veiklą vykdančių asmenų negalės įgyvendinti šio įstatymo 141 straipsnio 3 dalyje numatyto termino, reikalavimo nustatyti atitinkamas įstatymo teritorijas iki šių metų gruodžio 31 dienos. Taigi, pasibaigus šiam terminui, dalis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 3 dalyje minimų šio įstatymo nurodytų teritorijų galės būti nustatomos tik gavus žemės savininko – valstybės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimą dėl šių teritorijų nustatymo. Tai yra įstatymo įgyvendinimas bus faktiškai neįmanomas.
Jeigu pasakytume labai paprastai, tai viskas, ką mes turime po žeme, ant žemės ir ore – visa infrastruktūra pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą iki šių metų pabaigos turėjo būti įregistruota. Tiek keliai, tiek laidai, tiek kabeliai turėjo būti įregistruoti ir uždėtos tam tikros apsauginės zonos. Kadangi per 30 metų tai nebuvo padaryta, tai tie dveji metai, kurie buvo numatyti nuo 2019 metų, priėmus šį įstatymą, iki šių metų pabaigos pasidarė neįmanomi dėl įvairių priežasčių: viešųjų pirkimų, specialistų trūkumo. Dėl to į Aplinkos apsaugos komitetą kreipėsi tikrai gausus būrys institucijų, įmonių, Savivaldybių asociacija prašydami dvejus metus nukelti įsigaliojimo terminą. Mes su komiteto kolegomis tokį įstatymą registruojame ir prašome palaikymo.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama Aiste. Jūsų paklausti nori R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Gerbiama pranešėja jau beveik ir atsakė, kad vis dėlto, taip, ypač savivaldybės susiduria su tais klausimais, kai net nustatyti, tarkime, kelią, neatitinkantį statinio sąvokos, ir jį įregistruoti yra labai sudėtinga. Ir net tie dveji metai, na, reikėtų kompleksiškai pažiūrėti, kaip vyksta pats įregistravimo procesas, nes tie statiniai dažnai priskiriami kokiai nors kategorijai, bet įregistruoti kaip statinį ar infrastruktūros objektą yra labai sudėtinga. Ir ar imsis komitetas pažiūrėti kompleksiškai?
Dar vienas toks klausimas jau iš gyventojų, nes jie labai nerimauja dėl tų SAZʼų, kurių nebuvo ilgą laiką jų teritorijoje ir dabar užregistravus tuos objektus atsiranda gyventojams, kurie planavo savo individualių namų plėtrą, apsaugos priemones. Kaip bus su tais žmonėmis, kurie gyvena ir dabar jiems staiga atsiranda kitoks žemės naudojimo režimas?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Praeita Vyriausybė atnešė šitą projektą. Iš tikrųjų visi infrastruktūros turėtojai mus ir komitete patikino, kad jie mato prasmę to, kad visas turtas, kurį mes turime, būtų suregistruotas. Tuomet būtų lengvesnis planavimas, mes matytume, kur yra mūsų dujotiekiai, kabeliai, keliai ir taip toliau. Turbūt tai, kad mes registruosime ir žinosime, kur yra mūsų turtas, infrastruktūra, niekaip nepakeičia noro ir galėjimo žmonių, kurie jau turi namus, sklypus, vykdyti plėtrą. Šiaip ar taip jie turi žinoti, kad per jų sklypą yra nutiestas laidas, ir ten su tuo laidu nieko negali daryti. Turbūt tai labai natūralus valstybės noras, kad visa ta informacija būtų viešai prieinama registrų centruose ir kad žmogus iš karto matytų, kur yra jo turte arba kur ribojasi kokia nors infrastruktūra. Turbūt tai nuo noro ar nenoro nepriklauso. Tiesiog ta infrastruktūra jau 30 metų ten kažkur yra, gulėjo po žeme. Tas žinojimas turbūt yra reikalingas tiek institucijoms, tiek valstybei, tiek ir gyventojams.
O dėl kompleksinio požiūrio, tai įstatymas duoda kryptį, o ministerijos duoda poįstatymines tvarkas, kurios, reikia pripažinti, šiuo atžvilgiu vėlavo. Dėl to daugelis institucijų nepradėjo laiku registruoti savo infrastruktūrinių objektų, bet aš tikrai tikiu ir mes neišgirdome komitete tokio nuogąstavimo, kad kas nors yra neteisingai sureglamentuota ar dar kažkaip. Tiesiog yra galbūt pavėluota, dėl to daugelis institucijų nespėjo susitvarkyti. Tai mes tikrai išgirdome kreipimąsi į komitetą ir visi Aplinkos apsaugos komitete draugiškai nutarėme, kad tokį įstatymo projektą reikėtų teikti ir palaikyti tą pratęsimą.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama Aiste. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
Pasisakymai dėl motyvų. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Turiu džiaugsmingai pranešti, kad sekundžių tikslumu įėjome į balsuoti skirtą etapą arba laikmetį, arba periodą, kaip čia bepavadinsi.
17.00 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 192 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2230, Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 16, 17, 20, 43, 44, 46, 51, 69, 71, 721, 751 straipsnių ir vienuoliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 463 ir 721 straipsniais ir 711 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2231, Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-627 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2232 (pateikimo tęsinys)
Pirmas darbotvarkės 2-13 klausimų blokas, dėl kurio turime apsispręsti. Darbotvarkės 2-13.1 klausimas – projektas Nr. XIVP-2230, darbotvarkės 2-13.2 klausimas – projektas Nr. XIVP-2231 ir darbotvarkės 2-13.3 klausimas – projektas Nr. XIVP-2232. Kas pritariate įstatymų projektams po pateikimo? (Balsai salėje) Tuoj pasakysiu. Aš galvojau, kad jūs atidžiai sekėte darbotvarkę, bet jeigu yra kitaip sekusių, tai darbotvarkės 2-13.1 klausimas – Energetikos įstatymo Nr. IX-884 192 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2230, darbotvarkės 2-13.2 klausimas – Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 daugelio straipsnių ir vienuoliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, įstatymo papildymo 463 ir 721 straipsniais ir 711 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2231 ir darbotvarkės 2-13.3 klausimas – Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-627 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2232. Kas pritariate po pateikimo minėtiems įstatymų projektams… (Balsai salėje) Buvo balsavimas nutrauktas. …balsuojate už. Nes buvo Seimo narių, kurie nesuprato, už ką balsuoja. Kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. Tuoj, po balsavimo suteiksiu.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 96, prieš – 1, susilaikė 6. Įstatymų projektų blokui po pateikimo yra pritarta. Dėl visų trijų įstatymų projektų kaip pagrindinį siūloma skirti Ekonomikos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime, labai dėkui. Pritarta. J. Urbanavičius dėl papildomų komitetų ar šiaip replika? Dėl papildomų – per šoninį mikrofoną J. Urbanavičius.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Norėtume, kad Energetikos komisija taip pat svarstytų kaip papildoma.
PIRMININKAS. Dėl visų trijų įstatymų projektų? Ar galime Energetikos komisiją kaip papildomą skirti svarstyti šiuos įstatymų projektus? Galime. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstymo data visų trijų įstatymo projektų yra 2022 m. gruodžio 6 d. Galime pritarti bendru sutarimu? Labai dėkui, pritarta.
Per šoninį mikrofoną – V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu dar kartą kreiptis į jus, kaip į valdybos narį, saugodamas jūsų balsą, kad nereikėtų du kartus ar tris kartus skaityti. Tuo atveju, kai mes svarstome visą paketą įstatymų, rašyti ne darbotvarkės 2-13.1, 2-13.2, 2-13.3 klausimai, o pirmąjį bent jau įstatymo projektą, tai, matyt, Seimo Informacinių technologijų skyriui padaryti būtų labai paprasta, sutaupytumėte ir savo, ir Seimo laiką. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Viktorai. Kadangi jūsų pastabą J. Razma priėmė turbūt asmeniškai, norėtų atsakyti per šoninį mikrofoną. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš tą klausimą Sekretoriatui jau anksčiau iškėliau, jie kreipėsi į mūsų informacinių technologijų specialistus, deja, jie pasakė, kad ta sistema, kuri yra, taip komplikuotai suprogramuota, kad jiems brangiai kainuotų tas pakeitimas – turėtų daryti specialų viešąjį pirkimą. Deja, nesutiko mano prašymo įgyvendinti.
PIRMININKAS. Neteisingai priimtas įstatymo projektas gali dar brangiau kainuoti.
Paskutinį kartą per šoninį mikrofoną – V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Man labai gaila, kad praėjusioje kadencijoje panaikinote tokį, čia, matyt, valstiečiams klausimas buvo, Informacinės visuomenės plėtros komitetą. Jeigu diskusijose dalyvautumėte, būtų aiškiai, suprantamai pasakyta, kad nieko nėra neįmanoma, ko negalima labai paprastai suprogramuoti. Jeigu vienoje vietoje rašo, tai čia pakeisti kelias raides už kelis šimtus eurų per viešąjį pirkimą būtų labai paprasta. Tikrai reikėtų pasistengti ir čia galėtų būti įpareigojimas mūsų Seimo kanceliarijai ir kancleriui, kuris šioje salėje nesėdi, nedirba ir turbūt nelabai supranta.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, žmonės į kosmosą nuskrenda, į Mėnulį ar save pilotuojančius automobilius atranda, čia, matyt, paprastesnė užduotis. Bet tiek to.
17.05 val.
Strateginių prekių kontrolės įstatymo Nr. I-1022 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2215 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-14 klausimas – Strateginių prekių kontrolės įstatymo Nr. I-1022 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2215. Kas pritariate, balsuojate už.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 98, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 4. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo.
Pagrindiniu siūloma skirti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Siūloma svarstyti 2022 m. gruodžio 6 d. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Tiesa, prieš tai buvusį trijų įstatymų projektų bloką (užsidiskutavome apie įmanomus, neįmanomus dalykus ir praleidome) Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Skubai galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
17.06 val.
Geriamojo vandens įstatymo Nr. IX-433 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2214 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-15 klausimas – Geriamojo vandens įstatymo Nr. IX-433 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2214. Balsavimas po pateikimo.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 79, prieš – 2, susilaikė 21. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo.
Kaip pagrindinį siūloma skirti Sveikatos reikalų komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta. Labai dėkui. Kaip papildomus siūloma skirti Aplinkos apsaugos komitetą ir Kaimo reikalų komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Pritarta. Siūloma svarstyti 2022 m. gruodžio 13 d. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta. Labai dėkui.
17.07 val.
Ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2207 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-16 klausimas – Ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2207.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 68, prieš – 1, susilaikė 25. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo.
Kaip pagrindinį siūloma skirti Kaimo reikalų komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu?
Per šoninį mikrofoną R. Vaitkus. Prašom.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Pagrindiniu komitetu siūlyčiau skirti Aplinkos apsaugos komitetą, nes klausimas susijęs su saugomomis teritorijomis, o kaip papildomą – Kaimo reikalų komitetą.
PIRMININKAS. Ar būtų kas prieštarauja tokiam pasiūlymui? Ne. Tai fiksuojame: kaip pagrindinį skiriame Aplinkos apsaugos komitetą, kaip papildomą – Kaimo reikalų komitetą. Pritariame, taip? (Balsai salėje) Pritariame. Labai dėkui.
Siūloma svarstyti VI (pavasario) sesijoje. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Labai dėkui.
17.08 val.
Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 61, 7, 17 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2229 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-17 klausimas – Bibliotekų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2229.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 89, prieš – 1, susilaikė 12. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo.
Kaip pagrindinį siūloma skirti Kultūros komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstyti 2022 m. gruodžio 6 d. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
17.09 val.
Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1347(2) (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-18 klausimas – Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1347(2).
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 52, prieš – 2, susilaikė 42. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinį siūloma skirti Kultūros komitetą.
Per šoninį mikrofoną R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taigi dar kartą aukščiausią kultūrą parodė mano kolega, įkalbindamas kitaip balsuoti, bet užteko balsų. Ačiū visiems, kurie suprato, kad vis dėlto reikia padėti bibliotekų žmonėms. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kaip pagrindinį siūloma skirti Kultūros komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta. Siūloma svarstyti 2022 m. gruodžio 6 d. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta.
17.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų paskelbimo Dariaus ir Girėno „Lituanicos“ skrydžio metais“ projektas Nr. XIVP-1707 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-19 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų paskelbimo Dariaus ir Girėno „Lituanicos“ skrydžio metais“ projektas Nr. XIVP-1707. Balsavimas po pateikimo.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 53, prieš – 3, susilaikė 35. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinį siūloma skirti Švietimo ir mokslo komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Pritarta. Siūloma svarstyti 2022 m. gruodžio 15 d. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Pritarta.
17.12 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-863(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės rezervinis 1 klausimas – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-863(2). Balsavimas po svarstymo.
Balsavo 101 Seimo narys ir visi 101 balsavo už. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
17.12 val.
Baudžiamojo proceso kodekso papildymo 2291 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2225 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės rezervinis 2 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso papildymo 2291 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2225. Balsavimas po pateikimo.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 90, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 6. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinį siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstyti 2022 m. lapkričio 22 d. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Pritarta.
17.13 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 141 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2236 (pateikimo tęsinys)
Ir paskutinis darbotvarkės rezervinis 3 klausimas – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2236. A. Gedvilienės ir kitų penkių kolegų Seimo narių profesionaliai ir aiškiai pateiktas įstatymo projektas.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 93, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 2. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinį siūloma skirti Aplinkos apsaugos komitetą. Galime pritarti? Tą ir norėjote pasiūlyti. Kaip papildomą siūloma skirti Kaimo reikalų komitetą. Galima pritarti bendru sutarimu. Siūloma svarstyti 2022 m. gruodžio 8 d. Čia skuba faktiškai ir išeina – gruodžio 8 diena. Ar tinka jums data – gruodžio 8 diena? Tinka. Galime bendru sutarimu dėl gruodžio 8 dienos pritarti?
Per šoninį mikrofoną A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Vis dėlto įstatymo projektas yra apderintas, suderintas, diskusijų ir šiandien nebuvo. Jeigu galima paimti skubą, vienas straipsnis, tai frakcijos vardu vis dėlto paprašytume.
PIRMININKAS. Ar siūlymui dėl skubos galime pritarti? Galime. Labai dėkui, pritarta skubai. Kai tik komitetas apsvarstys, bus galima įtraukti į darbotvarkę.
Gerbiamas Jurgi, jūs buvote visiškai teisus, tai nebuvo paskutinis darbotvarkės klausimas. Keletą klausimų aš dar buvau praleidęs.
Dėl 4 rezervinio klausimo paimta pertrauka.
17.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2250 (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės rezervinis 5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2250.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 92, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIVP-2250) priimtas. (Gongas)
17.16 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIV-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2254 (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės rezervinis 8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIV-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2254. Priėmimas. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate arba prieš, arba susilaikote, arba išeinate iš salės.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 92, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIVP-2254) priimtas. (Gongas)
17.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. XIV-88 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2253 (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės rezervinis 9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. XIV-88 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2253. Priėmimas. (Balsas salėje: „Nieko nesuprantu.“) Pakartoti? (Balsai salėje)
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai ir visi 88 balsavo už. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIVP-2253) priimtas. (Gongas)
17.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. XIV-50 „Dėl Laisvės premijų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2252 (priėmimo tęsinys)
Dabar jau tikrai paskutinis šios dienos darbotvarkės klausimas. Tai rezervinis 10 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. XIV-50 „Dėl Laisvės premijų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2252. Kas pritariate tokiam projektui, balsuojate už. A. Matulas, matau, šiek tiek abejoja, jis turbūt susilaikys.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai ir visi 93, tarp jų ir A. Matulas, balsavo už. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIVP-2252) priimtas. (Gongas)
Registruojamės.
Užsiregistravo 88 Seimo nariai. Šia džiugia gaida, kupini energijos, geros nuotaikos, meilės vieni kitiems, pagarbos ir šilumos baigiame lapkričio 15 dienos Seimo vakarinį plenarinį posėdį. (Gongas) Visiems geros nuotaikos, smagaus vakaro ir nepamirškite, kad rytoj posėdžiai irgi.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.