|
ORIGINALAS NEBUS SIUNČIAMAS
EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTASPRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. etd@etd.lt. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362
|
2015-04- |
Nr. |
|||
|
Į |
2015-03-24 |
Nr. XIIP-2849 |
Lietuvos Respublikos Seimui
|
|
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.1, 3.3, 3.16, 3.140, 3.150, 3.194, 3.229, 3.230, 3.231, 3.234, 3.235 straipsnių ir III knygos III dalies ir VI skyriaus pavadinimų pakeitimo, kodekso papildymo 3.2301 ir 3.2302 straipsniais, bei 3.232 ir 3.233 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr. XIIP-2849 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektui dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Vis dėlto, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Teisinės technikos požiūriu siūlome tikslinti Projekto 3 straipsnį. Pavyzdžiui, nuostatą tiksliau būtų galima dėstyti taip: „Asmuo sudaręs santuoką ir jos įstatymų tvarka nenutraukęs negali sudaryti kitos santuokos. Asmuo sudaręs partnerystę ir jos įstatymų tvarka nenutraukęs negali sudaryti santuokos, nebent santuoka sudaroma su sugyventiniu“.
2. Pastebime, kad Projekto nuostatose yra vartojamos dvi skirtingos sąvokos „partnerystė“ ir „sugyventiniai“. Nors Projekto aiškinamajame rašte nepaaiškinta, kodėl Projekte yra vartojamos šios dvi sąvokos, darytina išvada, kad pats institutas vadinamas „partneryste“, o asmenys, kurie gyvens kartu sudarę partnerystę, bus vadinami „sugyventiniais“. Vis dėlto, lieka neaišku, kodėl kartu partnerystėje gyvenantys asmenys vadinami „sugyventiniais“, tačiau ne „partneriais“ ir svarstytina, ar praktikoje šių dviejų sąvokų vartojimas nesukeltų taikymo problemų. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytume Projekto sąvoką „sugyventiniai“ keisti atitinkamai į „partneriai“.
3. Projekto 4 ir 5 straipsniais keičiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3 knygos III dalies pavadinimą ir III dalies VI skyriaus pavadinimą, manome, kad atitinkamai turėtų būti keičiamos ir CK 3 knygos III dalies VI skyriaus nuostatos, jose, kur reikia, įrašant žodžius „sugyventinių“ (arba „partnerių“, atsižvelgiant į 2 pastabą) bei atitinkamai pritaikant susijusių straipsnių reglamentavimą partnerystės institutui. Be to, CK 3 knygos III dalies VI skyriaus antrojo skirsnio pavadinime „Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas“ arba trečiojo skirsnio pavadinime „Pagal sutartį nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas“ žodis „sugyventinių“ neįrašomas, todėl tampa neaišku, ar šiose skirsniuose nustatytas reglamentavimas bus taikomas ir sugyventiniams. Todėl siūlome CK 3 knygos III dalies nuostatas dar kartą įvertinti bei jas suderinti su partnerystės instituto nuostatomis.
4. CK 3.140 straipsnis reglamentuoja vaiko kilmės iš tėvo nustatymą. Šiame straipsnyje yra įtvirtintas pagrindinis principas – jei vaikas gimė santuokoje ar vaikas gimsta nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų nuo santuokos pabaigos, vaiko tėvu yra pripažįstamas esamas (buvęs) sutuoktinis. CK 3.150 straipsnyje reglamentuojamas vaiko tėvystės nuginčijimas. Pastebėtina, kad Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog bendras partnerių gyvenimas nebus ribojamas konkrečiu terminu (šiuo metu CK 3.229 straipsnyje įtvirtinta, kad sugyventiniai turi kartu gyventi ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos), be to, partnerystė galės būti sudaroma paprastai ir greitai. Atsižvelgiant į tai, kyla klausimas, ar tokie patys vaiko pripažinimo principai, taikytini tais atvejais, kai asmenys yra sudarę santuoką, gali būti pritaikyti ir partnerystės atveju. Kitaip tariant, yra tikėtina, kad tas pats asmuo galimai per trumpą laiko tarpą įregistruos ir išregistruos kelias partnerystes. Todėl svarstytina, ar nustatant vaiko kilmę iš tėvo pusės, nekils su vaiko tėvo nustatymu susijusių problemų. Pavyzdžiui, neaišku, kokie vaiko tėvo nustatymo principai bus taikomi, kai moteris per trijų mėnesių laiko tarpą sudarys dvi paeiliui einančias partnerystes. Dėl šios priežasties, siūlome susijusias Projekto nuostatas apsvarstyti ir šiuo aspektu.
5. Pagal Projekto 13 straipsniu keičiamą CK 3.231 straipsnį, sugyventiniai sudarydami partnerystę privalės sudaryti notarine tvarka sutartį, kurioje jie turės nustatyti bendrai įgyto ir naudojamo turto teisinį režimą. Pažymime, kad sugyventinių sudaromoje sutartyje gali būti aptarti ne visi įgyjamo turto teisinio režimo klausimai. Atsižvelgiant į tai, kad Projekto nuostatomis yra išbraukiamos CK 3.234 straipsnio nuostatos, kuriomis reglamentuojama bendrai naudojamo turto padalijimo tvarka, tampa neaišku, kuo vadovaujantis turės būti padalijamas bendrai įgytas turtas, jei dėl tokio turto teisinio režimo nebus atskirai aptarta sugyventinių sudarytoje sutartyje, o nutraukiant partnerystę kils ginčai dėl bendrai įgyto turto padalijimo. Dėl šios priežasties ir atsižvelgdami į Projektu siekiamą tikslą, kad partnerystė būtų greitai ir paprastai sudaroma bei nutraukiama, siūlome Projekto nuostatas tikslinti nustatant bendrai įgyto turto padalijimo tvarką, kuria būtų galima vadovautis, kai tam tikri klausimai nebūtų aptarti sugyventinių sudarytoje sutartyje.
Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė
Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. gintare.taluntyte@etd.lt