Stenogramą galima rasti

Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 11, 2023Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022

(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija)

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

NEEILINĖS SESIJOS

posėdžio NR. 139

STENOGRAMA

 

2022 m. vasario 24 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN

 

 

PIRMININKĖ. La­ba die­na, ger­bia­mi ko­le­gos. Pra­de­da­me ne­ei­li­nę Sei­mo se­si­ją ir va­sa­rio 24 die­nos Sei­mo po­sė­dį. Kvie­čiu su­gie­do­ti him­ną.

 

Gie­da­mas Lie­tu­vos vals­ty­bės him­nas

 

(Gon­gas)

Po­sė­dį pra­de­da­me.

Ger­bia­mi ko­le­gos, la­bai no­rė­jo­si ti­kė­tis, kad to­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis Sei­mui ne­teks rink­tis į ne­ei­li­nę se­si­ją, ta­čiau pa­si­tvir­ti­no, de­ja, juo­džiau­sias sce­na­ri­jus ir šian­dien ren­ka­mės re­a­guo­da­mi į Ru­si­jos ag­re­si­ją prieš Uk­rai­ną. Tai­gi kvie­čiu vi­sus ko­le­gas ty­los mi­nu­te pa­gerb­ti žu­vu­sius Uk­rai­nos žmo­nes.

 

Ty­los mi­nu­tė

 

Dė­ko­ju.

 

17.03 val.

Sei­mo 2022 m. va­sa­rio 24 d. (ket­vir­ta­die­nio) po­sė­džio dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas

 

Ger­bia­mi ko­le­gos, mes tu­ri­me pri­tar­ti šios die­nos dar­bo­tvarkei, tai yra ne­ei­li­nė se­si­ja, jo­je tu­ri­me pen­kis klau­si­mus. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ne­ma­tau prieš­ta­rau­jan­čių. Dė­ko­ju.

 

17.03 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ne­ei­li­nės se­si­jos dar­bų pro­gra­mos“ pro­jek­tas Nr. XIVP-1349(2) (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas, pri­ėmi­mas)

 

Pir­ma­sis 1-2 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ne­ei­li­nės se­si­jos dar­bų pro­gra­mos“ pro­jek­tas Nr. XIVP-1349(2). (Bal­sai sa­lė­je) Taip, ačiū už pri­mi­ni­mą. Re­gist­ruo­ja­mės, ko­le­gos.

Už­si­re­gist­ra­vo 112 Sei­mo na­rių.

Tai­gi, pri­sta­tau Sei­mo nu­ta­ri­mą „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ne­ei­li­nės se­si­jos dar­bų pro­gra­mos“. Šią pro­gra­mą su­da­ro du klau­si­mai. Pir­ma­sis yra Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to spren­di­mo pa­skelb­ti ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį pa­tvir­ti­ni­mo“ pro­jek­tas. Ant­ra­sis klau­si­mas yra Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos ag­re­si­jos prieš Uk­rai­ną“ pro­jek­tas. Ar ga­li­ma pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu to­kiai pro­gra­mai po pa­tei­ki­mo? Ne­ma­tau prieš­ta­rau­jan­čių, dė­ko­ju.

Svars­ty­mas. Pa­si­sa­ky­ti no­rin­čių nė­ra. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, ko­le­gos, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

Pri­ėmi­mo sta­di­ja. Pa­si­sa­ky­ti no­rin­čių nė­ra. Ar ga­li­me bal­suo­ti? Bal­suo­ja­me.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Už­si­re­gist­ra­vo 116 Sei­mo na­rių, bal­sa­vo 115: už – 115, prieš nė­ra. Tai­gi Sei­mo ne­ei­li­nės se­si­jos dar­bų pro­gra­ma pri­im­ta, jai pri­tar­ta. (Gon­gas)

 

17.06 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to spren­di­mo pa­skelb­ti nepapras­tą­ją pa­dė­tį pa­tvir­ti­ni­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-1348 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas, priėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-3 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to spren­di­mo pa­skelb­ti ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį pa­tvir­ti­ni­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-1348. Kvie­čiu pro­jek­tą pri­sta­ty­ti pra­ne­šė­ją K. Bud­rį.

K. BUDRYS. Ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, šian­dien tei­kiu Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to spren­di­mo pa­skelb­ti ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį pa­tvir­ti­ni­mo“ pro­jek­tą. Nu­ta­ri­mas nu­ma­to, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mas, va­do­vau­da­ma­sis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 144 straips­nio 2 da­li­mi, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įsta­ty­mo 6 straips­nio 1 da­li­mi ir at­si­žvelg­da­mas į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to šian­die­nos dek­re­tą „Dėl ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties pa­skel­bi­mo“, nu­ta­ria pa­tvir­tin­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to dek­re­tu pri­im­tą spren­di­mą įves­ti ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį dek­re­te nu­ro­dy­to­je te­ri­to­ri­jo­je dek­re­te nu­ro­dy­tam lai­ko­tar­piui ir tai­ky­ti dek­re­te nu­ro­dy­tas ne­pa­pras­tą­sias prie­mo­nes.

Leis­ki­te pa­skelb­ti Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to šian­die­nos dek­re­to tu­ri­nį.

„Dek­re­tas „Dėl ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties pa­skel­bi­mo“. At­si­žvelg­da­mas į di­de­lio mas­to Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ka­ri­nių pa­jė­gų su­tel­ki­mą prie Uk­rai­nos vals­ty­bės sie­nos ir oku­puo­to­je Uk­rai­nos te­ri­to­ri­jo­je, taip pat Bal­ta­ru­si­jos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­jo­je, ir jos įvyk­dy­tus ka­ri­nius veiks­mus Uk­rai­nos at­žvil­giu; at­si­žvelg­da­mas į tai, kad Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ir Bal­ta­ru­si­jos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­jo­se su­telk­tos di­de­lio mas­to Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ir jai pa­klūs­tan­čios Bal­ta­ru­si­jos Res­pub­li­kos ka­ri­nės pa­jė­gos; at­si­žvelg­da­mas į tai, kad to­kia si­tu­a­ci­ja su­da­ro pa­lan­kias są­ly­gas Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ir Bal­ta­ru­si­jos Res­pub­li­kos val­džios ins­ti­tu­ci­jų nu­ro­dy­mu ir (ar) su jų ži­nia vyk­dy­ti hib­ri­di­nes ata­kas ir bet ko­kio po­bū­džio pro­vo­ka­ci­jas prieš Lie­tu­vos Res­pub­li­ką, ypač te­ri­to­ri­jo­se prie Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vals­ty­bės sie­nos; at­si­žvelg­da­mas į tai, kad to­kia si­tu­a­ci­ja ke­lia grės­mę pir­ma­ei­liams Lie­tu­vos Res­pub­li­kos na­cio­na­li­nio sau­gu­mo in­te­re­sams, be ki­ta ko, su­si­ju­siems su pa­ti­ki­ma vals­ty­bės sie­nos, su­da­ran­čios ir Eu­ro­pos Są­jun­gos iš­ori­nės sie­nos da­lį, kon­tro­le ir ap­sau­ga; įver­ti­nęs tai, kad dėl to­kios si­tu­a­ci­jos ky­la grės­mė vi­suo­me­nės rim­čiai, o šios grės­mės ne­įma­no­ma pa­ša­lin­ti lai­ki­nai ne­nu­sta­čius ne­pa­pras­tų­jų prie­mo­nių; va­do­vau­da­ma­sis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 77 straips­niu, 84 straips­nio 17 pun­k­tu, 144 straips­nio 2 da­li­mi, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įsta­ty­mo 6 straips­nio 1 da­li­mi, 7 ir 8 straips­niais, įve­du ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį vi­so­je Lie­tu­vos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­jo­je lai­ko­tar­piu nuo 2022 m. va­sa­rio 24 d. 13 va­lan­dos iki 2022 m. ko­vo 10 d.

Nu­sta­tau, kad ne­pa­pras­to­ji pa­dė­tis įve­da­ma dėl Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos veiks­mų, ku­rie ke­lia grės­mę pir­ma­ei­liams Lie­tu­vos Res­pub­li­kos na­cio­na­li­niams in­te­re­sams, be ki­ta ko, su­si­ju­siems su pa­ti­ki­ma vals­ty­bės sie­nos, su­da­ran­čios ir Eu­ro­pos Są­jun­gos iš­ori­nės sie­nos da­lį, kon­tro­le ir ap­sau­ga.

Nu­sta­tau, kad ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įve­di­mo tiks­las – pa­ša­lin­ti grės­mę vi­suo­me­nės rim­čiai, už­tik­ri­nant už vi­suo­me­nės sau­gu­mą ir vie­šą­ją tvar­ką at­sa­kin­gų ins­ti­tu­ci­jų ir tar­ny­bų veik­lą ope­ra­ty­viai re­a­guo­jant į ga­li­mus ne­ra­mu­mus ir ga­li­mas pro­vo­ka­ci­jas, su­si­ju­sias su Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ir Bal­ta­ru­si­jos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­jo­se su­telk­to­mis di­de­lio mas­to ka­ri­nė­mis pa­jė­go­mis.

Nu­sta­tau, kad ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties me­tu tai­ko­mos šios ne­pa­pras­to­sios prie­mo­nės: pir­ma, vals­ty­bės re­zer­vo nau­do­ji­mas įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta tvar­ka; an­tra, vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos su­stip­ri­ni­mas ir vals­ty­bės sie­nos prie­dan­ga; tre­čia, pa­sie­nio ruo­že trans­por­to prie­mo­nių ir as­me­nų bei jų ba­ga­žo tik­ri­ni­mas sie­kiant su­ras­ti ir pa­im­ti ne­tei­sė­tai lai­ko­mus šau­na­muo­sius gin­klus, šaud­me­nis, sprogs­ta­mą­sias, ra­dio­ak­ty­vi­ą­sias, nuo­din­gą­sias ir ki­to­kias pa­vo­jin­gas me­džia­gas bei prie­mo­nes, nu­sta­ty­ti bei su­lai­ky­ti įsta­ty­mų pa­žei­dė­jus, už­tik­rin­ti vie­šą­ją tvar­ką ir vi­suo­me­nės rim­tį, ap­sau­go­ti gy­ven­to­jų gy­vy­bę, svei­ka­tą ir tur­tą.

Nu­sta­tau, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja yra ins­ti­tu­ci­ja, at­sa­kin­ga už ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įve­di­mo tiks­lo pa­sie­ki­mą, ir esant po­rei­kiui ga­li steig­ti vie­šo­sios tvar­kos ap­sau­gos ko­men­dan­tū­ras.

Nu­ro­dau pa­si­telk­ti Lie­tu­vos ka­riuo­me­nę Lie­tu­vos Res­pub­li­kos kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos or­ga­ni­za­vi­mo ir ka­ro tar­ny­bos įsta­ty­mo ir ki­tų įsta­ty­mų nu­sta­ty­ta tvar­ka šio dek­re­to 2 straips­nio 2 ir 3 punk­tuo­se nu­ro­dy­tų ne­pa­pras­tų­jų prie­mo­nių tai­ky­mui. Ne­pa­pras­to­sioms prie­mo­nėms įgy­ven­din­ti pa­si­telk­ti Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės ka­riai ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties lai­ko­tar­piu tu­ri Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ka­ri­nės jė­gos nau­do­ji­mo sta­tu­to 13 straips­nio 2 da­ly­je nu­sta­ty­tas tei­ses.

Siū­lau Vy­riau­sy­bei pri­im­ti spren­di­mą pa­nau­do­ti vals­ty­bės re­zer­vą. Siū­lau Vy­riau­sy­bei už­tik­rin­ti na­cio­na­li­niam sau­gu­mui už­tik­rin­ti svar­bių įmo­nių, įren­gi­nių, tur­to, taip pat vals­ty­bi­nės reikš­mės ir ri­zi­kos ob­jek­tų su­stip­rin­tą ap­sau­gą, įskai­tant ki­ber­ne­ti­nę.“

Dek­re­tą pa­si­ra­šo Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas G. Nau­sė­da ir Mi­nist­rė Pir­mi­nin­kė I. Ši­mo­ny­tė.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju ger­bia­mam pra­ne­šė­jui. Jū­sų no­rė­tų pa­klaus­ti ke­li Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis klau­sia A. Skar­džius.

A. SKARDŽIUS (DPF*). Ačiū, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis Pre­zi­den­to pa­ta­rė­jau, iš­ties dek­re­tas sa­va­lai­kis ir džiu­gu, kad su­si­rin­ko Gy­ni­mo ta­ry­ba, bet pa­si­gen­du vie­no la­bai svar­baus as­pek­to. Ar jūs Gy­ni­mo ta­ry­bo­je ne­svars­tė­te, kad rei­kė­tų ak­ty­vuo­ti ci­vi­li­nės sau­gos pla­nus, nes šios grės­mės aki­vaiz­do­je, be abe­jo, kiek­vie­nas Lie­tu­vos pi­lie­tis tu­rė­tų ži­no­ti, kaip elg­tis. Ne­už­ten­ka tur­būt vien per te­le­vi­zi­ją ar feis­bu­ke pa­skelb­ti gel­bė­ji­mo tar­ny­bos, na, sa­ky­ki­me, pra­ne­ši­mą, kad su­si­pirk­tų tam tik­rų prie­mo­nių il­ges­niam lai­kui. Ačiū.

K. BUDRYS. Ačiū už klau­si­mą. Šian­die­nos Vals­ty­bės gy­ni­mo ta­ry­bos spren­di­mai bu­vo pa­reng­ti dar pra­ėju­siais me­tais, pra­ėju­sių me­tų lap­kri­čio mė­ne­sį, kai bu­vo pir­mo­ji in­for­ma­ci­ja apie Ru­si­jos ren­gia­mą ka­ri­nę ag­re­si­ją prieš Uk­rai­ną ir de­sta­bilizaciją vi­sa­me re­gio­ne. Tuo me­tu bu­vo nu­tar­ta, kad Vals­ty­bės gy­ni­mo ta­ry­ba esant tam tik­roms są­ly­goms (jau tos są­ly­gos bu­vo iš­var­din­tos) im­sis dvie­jų veiks­mų. Pir­ma, kreip­sis į NATO dėl 4 straips­nio kon­sul­ta­ci­jų pra­dė­ji­mo, kaip bu­vo šian­dien spren­di­mas pri­im­tas, krei­pi­ma­sis pa­da­ry­tas. NACC rin­ko­si du kar­tus ir tam pri­ta­rė, ir bus pa­pil­do­mos prie­mo­nės įves­tos. Ant­ras da­ly­kas bu­vo dėl ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įve­di­mo. Taip pat bu­vo ap­tar­ta ap­im­tis, ko­kia ji­nai ga­lė­tų bū­ti.

Šian­dien VGT spren­di­mai yra bu­vu­sio pa­si­ren­gi­mo įgy­ven­di­ni­mas. Taip, bu­vo svars­ty­tos įvai­rios prie­mo­nės. Šian­dien ver­ti­na­me, kad tie­sio­gi­nė ka­ri­nė grės­mė Lie­tu­vai nė­ra pa­di­dė­ju­si. In­di­ka­ci­jų apie tai, kad bū­tų ren­gia­ma Ru­si­jos ka­ri­nė ag­re­si­ja prieš Lie­tu­vą, šiuo me­tu ne­tu­ri­ma, to­dėl tos prie­mo­nės, ku­rios yra nu­ma­ty­tos, su­stip­ri­na­mos at­sa­kant į pro­vo­ka­ci­jų ga­li­my­bę, taip pat į ki­to­kius pa­žei­di­mus. Rei­kia tu­rė­ti ome­ny, kad vyks­tant ka­ri­nei ag­re­si­jai ka­ri­niai veiks­mai yra tik vie­nas iš dė­me­nų. Veiks­mai vyk­do­mi taip pat ir ki­to­se erd­vė­se. Tai yra in­for­ma­ci­nė­je, ki­ber­ne­ti­nė­je, ener­ge­ti­nė­je ir ki­to­se.

Šian­dien Vals­ty­bės gy­ni­mo ta­ry­bos po­sė­dy­je tai taip pat bu­vo ap­tar­ta ir įver­tin­ta, kad šian­dien rei­kia to­kių prie­mo­nių. Tai yra tai, kad vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos ga­lė­tų pa­nau­do­ti re­zer­vus ki­to­kio­mis ne­gu tai­kos są­ly­go­mis grei­čiau, taip pat im­tis ki­to­kių prie­mo­nių, kas yra su­si­ję su kri­ti­nės in­fra­struk­tū­ros ap­sau­ga. Jei­gu at­si­ras in­di­ka­ci­jų, kad ir Lie­tu­vai ka­ri­nės grės­mės ti­ki­my­bė pa­di­dė­ja, ne­iš­ven­gia­mai, ži­no­ma, bus kreip­ta­si ar šia, ar ki­ta tvar­ka dėl to­kių prie­mo­nių pa­si­tel­ki­mo. Šian­dien ver­ti­ni­mas bu­vo, kad jų dar ne­rei­kia.

PIRMININKĖ. Klau­sia R. Šar­knic­kas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). 10 va­lan­dų ir 14 mi­nu­čių jau vyks­ta ka­ras. Ka­ro eks­per­tai jau tur­būt ir­gi su­ta­ria, kad ka­ras, ko ge­ro, bus il­gas. Čia tei­kia­ma 10 die­nų. Ar tai bu­vo ir­gi įver­tin­ta?

Ki­tas klau­si­mas. Griež­čiau­siai iš vi­sų vals­ty­bės va­do­vų šian­dien pa­si­sa­kė po­nia Da­lia dėl gra­si­ni­mų izo­liuo­ti ir at­gra­sy­ti sank­ci­jo­mis: jos ag­re­so­riaus ne­su­stab­dė ir to­liau ne­su­stab­dys, sank­ci­jos tik pa­vė­luo­tai bau­džia, ka­ro nu­si­kal­tė­lis ga­li bū­ti su­stab­dy­tas tik mū­šio lau­ke. Ką šiuo at­ve­ju ma­no Pre­zi­den­tas G. Nau­sė­da? Ačiū.

K. BUDRYS. Ačiū už klau­si­mą. Pir­ma dėl ter­mi­no. Ter­mi­nas bu­vo svars­ty­tas. Su­tar­ta, kad ko­vo 10 die­na yra die­na, kai Sei­mas rink­sis į ei­li­nę se­si­ją, ir sie­ja­ma taip pat ir su šia da­ta. Plius yra įver­tin­tas lai­ko­tar­pis, kai šios prie­mo­nės ga­lė­tų bū­ti per­žiū­ri­mos, ak­tu­a­lios įgy­ven­din­ti. Tai nė­ra su­si­ję su ga­li­mų ka­ri­nių veiks­mų truk­me, kiek jie ga­li truk­ti prieš Uk­rai­ną. Tai ver­tin­ti šian­dien bū­tų su­dė­tin­ga. Ka­ri­nių veiks­mų tiks­las yra po­li­ti­nis. Stra­te­gi­nis tiks­las yra nu­vers­ti Uk­rai­nos po­li­ti­nę val­džią ir pa­keis­ti jos stra­te­gi­nius spren­di­mus, taip pat jos san­ty­kius su ki­to­mis ša­li­mis ir NATO. Ka­da jis bus pa­siek­tas, mes ne­ga­li­me pa­sa­ky­ti, ar po 10 die­nų, ar dau­giau. Ži­no­me, ko yra sie­kia­ma. Šian­dien da­bar nie­kas tur­būt ne­ga­lė­tų įvar­din­ti, pri­klau­so nuo dau­ge­lio da­ly­kų, nuo Uk­rai­nos prie­ši­ni­mo­si, nuo mū­sų pa­ra­mos, taip pat ir po­li­ti­nės, Uk­rai­nai, taip pat nuo tarp­tau­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų veiks­mų, prie to yra in­ten­sy­viai dir­ba­ma.

Šiuo me­tu Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas taip pat yra iš­vy­kęs į Briu­se­lį, kur šian­dien va­ka­re da­ly­vaus Eu­ro­pos Są­jun­gos Va­do­vų Ta­ry­bos po­sė­dy­je, ry­toj bus NATO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mas, taip pat B9 su­si­ti­ki­mas Var­šu­vo­je, taip pat ir ki­tos val­džios ins­ti­tu­ci­jos in­ten­sy­viai dir­ba, tie veiks­mai yra ko­or­di­nuo­ja­mi tam, kad ne­tu­rė­tu­me ki­tų sta­di­jų ir ne­tu­rė­tu­me ki­tų veiks­mų. Sank­ci­jos kaip prie­mo­nė, tos, ku­rios bu­vo įves­tos sie­kiant pa­keis­ti Ru­si­jos el­ge­sį, at­gra­sy­ti, su­da­ry­ti ga­li­my­bę per­si­gal­vo­ti, taip, mes ma­to­me, kad re­zul­ta­to ne­pa­sie­kė, ag­re­so­rius sa­vo pla­nų ne­pa­kei­tė. Apie to­kius tu­ri­mus pla­nus mes ži­no­jo­me pra­ei­tų me­tų lap­kri­čio mė­ne­sį, jie bu­vo dis­ku­tuo­ja­mi ne tik žval­gy­bos ver­ti­ni­muo­se, bet taip pat ir po­li­ti­kų, ir įvai­riuo­se pri­sta­ty­muo­se, taip, di­plo­ma­ti­nė­mis ir ki­to­mis prie­mo­nė­mis bu­vo ban­do­ma nu­stum­ti ga­li­mą ka­ri­nę ata­ką, bet ji­nai vis tiek įvy­ko. Taip, ši­to­je vie­to­je to­kio pa­ties ly­gio ar sun­ku­mo, ar leng­vu­mo eko­no­mi­nės sank­ci­jos ne­pa­keis to­li­mes­nių veiks­mų, dėl to yra sie­kia­ma kuo pla­tes­nio po­vei­kio Ru­si­jai. Šian­dien Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas Eu­ro­pos va­do­vams siū­lys taip pat kal­bė­ti apie sek­to­ri­nes sank­ci­jas ir ki­tas Ru­si­jos ga­li­my­bes veik­ti, ri­bo­jan­čias fi­nan­si­nes prie­mo­nes ir dar ki­tas. Taip, at­ski­riems as­me­nims už­draus­ti va­ži­nė­ti į Eu­ro­pos Są­jun­gą nė­ra pats efek­ty­viau­sias bū­das su­stab­dy­ti ag­re­so­rių, ku­ris nai­ki­na mums bro­liš­ką vals­ty­bę.

PIRMININKĖ. Klau­sia V. Ba­kas.

V. BAKAS (DFVL). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis pa­ta­rė­jau, iš tik­rų­jų svar­bus spren­di­mas, ta­čiau tu­riu klau­si­mą. Siū­lo­ma ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį įves­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­jo­je, vi­so­je, vi­so­je te­ri­to­ri­jo­je. Prie­žas­tys, dėl ku­rių įve­da­ma ne­pa­pras­to­ji pa­dė­tis, sie­ja­mos su įvy­kiais pa­sie­ny­je, tai yra Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos te­ri­to­ri­jo­je, nes ten su­telk­tos pa­jė­gos. Taip pat prie­mo­nės, ku­rias siū­lo­ma su­teik­ti, taip pat su­si­ju­sios su sie­nos ap­sau­ga ir pa­sie­nio ruo­žu. Ma­no klau­si­mas bū­tų toks, ko­dėl pa­si­rink­tas spren­di­mas įves­ti pa­dė­tį vi­so­je te­ri­to­ri­jo­je, užuot tai pa­da­rius pa­sie­nio te­ri­to­ri­jo­je? Tai vie­na.

An­tra. To­kiu at­ve­ju po ši­to spren­di­mo, ko­kį tai tu­rės po­vei­kį Lie­tu­vos pi­lie­čių tei­sėms ir lais­vėms?

K. BUDRYS. La­bai ačiū už klau­si­mus. Abu as­pek­tai taip pat bu­vo svars­ty­ti, pa­si­rin­ki­mas siū­ly­ti įves­ti vi­so­je te­ri­to­ri­jo­je ir įve­dant, jau šiuo me­tu vei­kiant ne­pa­pras­ta­jai pa­dė­čiai, bu­vo grin­džia­mas tuo, kad ga­li­mi veiks­mai ne­ap­si­ri­bo­tų 5-ių ar 10-ies ki­lo­met­rų ruo­žu. Ga­li­mos pro­vo­ka­ci­jos ga­lė­tų bū­ti ir to­liau. Tos tai­ko­mos prie­mo­nės tu­rė­tų bū­ti ir gi­liau te­ri­to­ri­jo­je, kad jų vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos ga­lė­tų im­tis. Pats ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įve­di­mas įga­li­na mū­sų vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jas pla­čiau veik­ti, ji­sai nė­ra orien­tuo­tas į Lie­tu­vos pi­lie­čių kon­sti­tu­ci­nių tei­sių ar lais­vių su­var­žy­mą. Ši­ta­me dek­re­te to nė­ra, to nė­ra siū­lo­ma da­ry­ti, nei su­si­rin­ki­mų, nei ki­tų lais­vių ri­bo­ti. Yra su­tei­kia­mi įran­kiai vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­joms, ne tik toms, ku­rios ga­li už­tik­rin­ti sie­nos ap­sau­gą, tai yra Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­bai, pa­si­tel­kiant Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės pa­jė­gu­mus, bet taip pat ir ki­toms, ku­rios yra at­sa­kin­gos už kri­ti­nės in­fra­struk­tū­ros ap­sau­gą. Tai­gi, ob­jek­tai taip pat yra vi­so­je te­ri­to­ri­jo­je, tuo bu­vo grin­džia­ma, ko­dėl vi­so­je, o ne vien tik­tai pa­sie­nio ruo­že. Dar kar­tą ak­cen­tuo­ju – Lie­tu­vos pi­lie­čių tie­sio­giai gy­ve­ni­mo, lais­vių, ju­dė­ji­mo, ki­tų da­ly­kų tai ne­pa­lies.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, jūs at­sa­kė­te į vi­sus Sei­mo na­rių klau­si­mus.

K. BUDRYS. Ačiū.

PIRMININKĖ. Po pa­tei­ki­mo mo­ty­vai už – prem­je­rė I. Ši­mo­ny­tė.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū. Bū­čiau gal­būt ne­kal­bė­ju­si, bet tie­siog no­riu pa­pil­dy­ti ko­le­gą K. Bud­rį at­sa­ky­da­ma šiek tiek pa­pil­do­mai į ger­bia­mo Vy­tau­to klau­si­mus. Kaip tei­sin­gai jau bu­vo pa­mi­nė­ta, ši­to spren­di­mo tiks­las nė­ra nu­sta­ty­ti ko­kių nors ap­ri­bo­ji­mų Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čiams. Vis dėl­to yra ob­jek­ty­vios reik­mės, ku­rios ga­li bū­ti su­si­ju­sios ir su pla­tes­ne ša­lies te­ri­to­ri­ja ne­gu pa­sie­nis, ir kam ga­li bū­ti rei­ka­lin­gos taip pat nau­do­ti vals­ty­bės lė­šos. Pir­miau­sia, ži­no­ma, kal­ba­ma apie ki­ber­ne­ti­nę sau­gą, stra­te­gi­nės in­fra­struk­tū­ros ap­sau­gą ir ki­tus ob­jek­tus, ku­riems vi­so­je te­ri­to­ri­jo­je rei­kia skir­ti su­stip­rin­tą dė­me­sį, at­si­žvel­giant į Krem­liaus re­ži­mo įpro­tį to­kio po­bū­džio pro­ble­mų įvai­rioms vals­ty­bėms pa­rū­pin­ti.

To­dėl, tik­rai ne­no­rė­da­ma nie­kaip per­ne­lyg su­var­žy­ti mū­sų pi­lie­čių, mū­sų pi­lie­čių lais­vių ir tei­sių ir įpras­to gy­ve­ni­mo bū­do, vis dėl­to Vy­riau­sy­bė tu­ri tu­rė­ti ga­li­my­bes vals­ty­bės re­zer­vo lė­šas nau­do­ti ne tik su sie­nos ap­sau­ga su­si­ju­sioms prie­mo­nėms, bet ir ki­toms, ku­rios yra rei­ka­lin­gos kri­ti­nei in­fra­struk­tū­rai ap­sau­go­ti ir ki­ber­ne­ti­nei sau­gai už­tik­rin­ti. La­bai pra­šau pa­lai­ky­ti ir siū­lau bal­suo­ti už. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Ger­bia­mi ko­le­gos, ar po pa­tei­ki­mo ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, prieš­ta­rau­jan­čių nė­ra. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Svars­ty­mo sta­di­ja.

Pri­min­siu, kad, re­mian­tis Sei­mo sta­tu­to 1862 straips­niu, Sei­mo nu­ta­ri­mus dėl ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties svars­to­me ir pri­ima­me šia tvar­ka. Jie yra svars­to­mi ypa­tin­gos sku­bos tvar­ka. Šiems nu­ta­ri­mų pro­jek­tams svars­ty­ti pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas nė­ra ski­ria­mas. Per­trau­kos šių Sei­mo nu­ta­ri­mų pro­jek­tų svars­ty­mo me­tu ne­da­ro­mos. Sei­mo na­rių siū­ly­mai dėl jų ne­tei­kia­mi ir ne­svars­to­mi.

Svars­ty­mo sta­di­ja. Dis­ku­tuo­ti yra už­si­ra­šę aš­tuo­ni Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis frak­ci­jos var­du kal­ba D. Gai­žaus­kas. Pra­šom.

D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­ja pri­ta­ria ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įve­di­mui vi­sa ap­im­ti­mi, ku­ri da­bar tei­kia­ma šian­die­nos nu­ta­ri­me. Ir ta pro­ga esu įpa­rei­go­tas pa­gar­sin­ti Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­jos pa­reiš­ki­mą.

„Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­ga reiš­kia pa­ra­mą Uk­rai­nai ir jos su­ve­re­ni­te­tui, Uk­rai­nos žmo­nių pa­si­ry­ži­mui gin­ti sa­vo tė­vy­nę. Da­bar rei­ka­lin­gas šal­tas pro­tas ir su­si­tel­ki­mas ne tik Ru­si­jos ban­do­mo­je oku­puo­ti Uk­rai­no­je, bet ir vi­sa­me de­mo­kra­tiniame pa­sau­ly­je. Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­ja, pa­lai­ky­da­ma Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos nuo­sek­lią ir kon­struk­ty­vią po­li­ti­nę lai­ky­se­ną, kaip ir anks­čiau kon­struk­ty­viai dirbs su Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tu ir Vy­riau­sy­be tam, kad bū­tų už­tik­rin­ta vi­sa rei­kia­ma pa­gal­ba Uk­rai­nai ir Lie­tu­vos kaip NATO na­rės gy­ny­bi­nis pa­si­ren­gi­mas, ku­rį nu­ma­tė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas po Vals­ty­bės gy­ni­mo ta­ry­bos po­sė­džio.

Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­ga pa­lai­ko Jo Eks­ce­len­ci­jos Pre­zi­den­to ar­gu­men­tus dėl ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įve­di­mo. Ne­pa­pras­to­ji pa­dė­tis ša­ly­je įve­da­ma dėl Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos veiks­mų, ku­rie ke­lia grės­mę svar­biau­siems Lie­tu­vos Res­pub­li­kos na­cio­na­li­nio sau­gu­mo in­te­re­sams, be ki­ta ko, su­si­ju­siems su pa­ti­ki­ma vals­ty­bės sie­nos, su­da­ran­čios ir Eu­ro­pos Są­jun­gos iš­ori­nės sie­nos da­lį, kon­tro­le ir ap­sau­ga.

Ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įve­di­mo tiks­las – pa­ša­lin­ti grės­mę vi­suo­me­nės rim­čiai, už­tik­ri­nant už vi­suo­me­nės sau­gu­mą ir vie­šą­ją tvar­ką at­sa­kin­gų ins­ti­tu­ci­jų ir tar­ny­bų veik­lą, ope­ra­ty­viai re­a­guo­jant į ga­li­mus ne­ra­mu­mus ir ga­li­mas pro­vo­ka­ci­jas, su­si­ju­sias su Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ir Bal­ta­ru­si­jos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­jo­se su­telk­to­mis di­de­lio mas­to ka­ri­nė­mis pa­jė­go­mis.“

Frak­ci­jos var­du pra­ne­šu, kad frak­ci­jos na­riai siū­lo sa­vo ben­dra­dar­bia­vi­mą, da­li­ni­mą­si kom­pe­ten­ci­jo­mis ir pa­gal­ba tiek Vy­riau­sy­bei, tiek vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­joms. Ra­gi­na­me vi­sus iš­lik­ti vie­nin­gus, tiks­liai vei­kian­čius ir ži­nan­čius sa­vo tiks­lą gin­ti ir sau­go­ti de­mo­kra­tiją, bran­gin­ti žmo­gų, gy­vy­bę ir tė­vy­nę. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Į tri­bū­ną kvie­čiu P. Sau­dar­gą.

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, šian­dien Uk­rai­na ko­vo­ja mū­sų ka­rą, ta­čiau apie pa­ra­mą Uk­rai­nai mes kal­bė­si­me ki­tu klau­si­mu, svars­ty­da­mi re­zo­liu­ci­ją, o ne­pa­pras­to­ji pa­dė­tis iš es­mės yra mū­sų na­mų dar­bai, ku­riuos rei­kia pa­da­ry­ti čia ir da­bar. Ko­dėl čia ir da­bar? Nes mes ma­to­me, o ypač ši die­na pa­tvir­ti­na, kad si­tu­a­ci­ja ga­li bū­ti ir yra la­bai di­na­miš­ka.

Pa­ana­li­zuo­ki­me, ką Krem­lius da­rė su Uk­rai­na pas­ta­ruo­sius iš­ti­sus me­tus: ener­ge­ti­nis spau­di­mas – par­klup­dy­ti Uk­rai­ną ener­ge­tiš­kai, iš­jun­gus du­jas, an­glį, nuo­la­ti­nė pro­pa­gan­da ruo­šiant dir­vą tiek sa­vo pi­lie­čiams Ru­si­jo­je, tiek Va­ka­rų part­ne­riams ban­dant įpirš­ti uk­rai­nie­čių fa­šis­tų, ban­de­rov­cų eti­ke­tes ir taip pa­tei­sin­ti sa­vo kru­vi­nus veiks­mus. Nuo­la­ti­nės tos pa­čios ži­nu­tės per vi­sus Ru­si­jos ka­na­lus.

O da­bar pa­si­žiū­rė­ki­me, kas vy­ko mū­sų at­žvil­giu. Vy­ko tas pats – tiek Lie­tu­va, tiek Bal­ti­jos vals­ty­bės, tiek ir vi­sa Eu­ro­pa pas­ta­ruo­ju me­tu pa­ty­rė aiš­kią eko­no­mi­nę, ener­ge­ti­nę ag­re­si­ją, ener­ge­ti­nį Ru­si­jos ka­rą prieš mus. Ener­ge­ti­nių re­sur­sų kai­nos, iš­au­gu­sios ke­lis kar­tus, yra Krem­liaus vei­ki­mo pa­sek­mė. Jei­gu mes ati­džiai pa­si­žiū­rė­tu­me į pro­pa­gan­dos fron­tą, ly­giai tas pats pro­pa­gan­dos ma­lū­nas nu­kreip­tas prieš Bal­ti­jos vals­ty­bes, prieš Len­ki­ją ly­giai taip pat, kaip ir prieš Uk­rai­ną. Ma­to­me, ko­kia di­na­mi­ka yra Uk­rai­nos pu­sė­je, tai­gi tu­ri­me… Aš pri­ta­riu, kad tie­sio­gi­nė ka­ri­nė grės­mė Lie­tu­vai šian­dien ne­gre­sia, bet ne­tie­sio­giai hib­ri­di­nės ata­kos są­ly­gomis mes jau gy­ve­no­me iš­ti­sus me­tus. Tai ne tai, kad me­na­mas pa­vo­jus, tai yra re­a­lus pa­vo­jus, su ku­riuo mes jau tvar­ko­mės.

To­dėl šian­dien aš la­bai pri­ta­riu ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties ini­ci­ja­vi­mui, kur punk­tai ir prie­mo­nės, to­kie kaip vals­ty­bės re­zer­vo nau­do­ji­mas įsta­ty­mų nu­sta­ty­ta tvar­ka, yra iš es­mės ir mums, ir uk­rai­nie­čiams. Mes teik­si­me ka­ri­nę pa­ra­mą Uk­rai­nai, nes fron­tas šian­dien yra ten. Tuo pa­čiu me­tu mes at­nau­jin­si­me sa­vo gin­kluo­tę, vyk­dy­si­me nau­jus įsi­gi­ji­mus ir šis punk­tas mums leis ope­ra­ty­viau ne­gu va­kar tai da­ry­ti.

Ant­ras punk­tas – vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos stip­ri­ni­mas. Ne­le­ga­lios mig­ran­tų kri­zės me­tu to rei­kė­jo, ir mes tai bu­vo­me taip pat įve­dę. Ly­giai taip pat to rei­kia šian­dien ga­li­moms grės­mėms ir pro­vo­ka­ci­joms at­rem­ti. Kaip ir pa­sie­nio ruo­že, trans­por­to prie­mo­nių ir as­me­nų bei jų ba­ga­žo ir taip to­liau tik­ri­ni­mas ir griež­tes­nė pa­sie­nio kon­tro­lė – tai taip pat su­si­ję su mū­sų sie­nos, o tai yra ir iš­ori­nė NATO ir Eu­ro­pos Są­jun­gos sie­na, ap­sau­ga.

Taip pat ne­pa­mirš­ki­me ir la­bai svar­baus punk­to, ku­rį įtrau­kia pro­jek­to au­to­riai, kad šiuo nu­ta­ri­mu taip pat su­stip­rin­si­me ir mū­sų na­cio­na­li­niam sau­gu­mui svar­bių įmo­nių, ob­jek­tų, įren­gi­nių ir ki­to tur­to ap­sau­gą, įskai­tant ir ki­ber­ne­ti­nes ata­kas. Tai­gi ga­lė­si­me šian­dien sa­vo in­fra­struk­tū­rą sau­go­ti, ly­giai taip pat ap­si­sau­go­da­mi nuo ga­li­mų pro­vo­ka­ci­jų. To­dėl ra­gi­nu ne­dels­ti, pri­im­ti šį nu­ta­ri­mą, taip pat ge­rai pa­gal­vo­ti, ar ne­rei­kia mums dar ne­ei­li­nių po­sė­džių. Šios se­si­jos gal­būt ne­už­da­ry­ti, apie tai, ma­nau, vi­si tu­rė­si­me dar lai­ko pa­svars­ty­ti – ir šian­dien, ir ry­toj, ir pri­im­ti dar daug ki­tų įsta­ty­mų, ku­rie leis­tų su­stip­rin­ti mū­sų ap­gi­na­mu­mą. Tai mū­sų pra­ei­tos se­si­jos pa­bai­go­je pri­sta­ty­ti pro­jek­tai ir dėl Šau­lių są­jun­gos, ir dėl gin­klų įsi­gi­ji­mo pa­leng­vi­ni­mo – tai įga­lins vi­suo­me­nę gin­tis. Kaip mes ma­to­me šian­dien Uk­rai­no­je, gy­ny­ba yra dvie­jų po­lių: tai yra ka­riuo­me­nė, bet ir vi­suo­me­nė. Uk­rai­nie­čiai da­li­na gin­klus iš es­mės į kai­rę, į de­ši­nę sa­vo pi­lie­čiams, ku­rie yra pa­si­ry­žę gin­ti. Ir aki­vaiz­du, kad to rei­kia. Nes kai ver­žia­si Ru­si­ja, ma­to­me, kad ga­li tek­ti gin­tis ir pa­tiems pi­lie­čiams. Su­si­tel­ki­me. Sla­va Uk­rai­ni!

PIRMININKĖ. He­roi­am sla­va! Kvie­čiu P. Gra­žu­lį.

P. GRAŽULIS (LRF). Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, aš ma­nau, šian­dien mes vi­si vie­nin­gai pri­tar­si­me ir vie­nam, ir ki­tam do­ku­men­tui – tiek re­zo­liu­ci­jai, tiek ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įve­di­mui. Gai­la, kad to­kia si­tu­a­ci­ja yra, kad mes ne­ga­li­me teik­ti siū­ly­mų nei dėl re­zo­liu­ci­jos, nei dėl ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įve­di­mo nuo­sta­tų, ku­rias siū­lo Pre­zi­den­tas.

Aš šian­dien, kai kal­ba­ma, kad Lie­tu­va ne­tu­ri tie­sio­gi­nės grės­mės, tu­riu šiek tiek ki­to­kią nuo­mo­nę. Vis­kas pri­klau­sys, kaip vyks ka­ras ir kiek pa­vyks efek­ty­viai prie­šin­tis Uk­rai­nai. Jei­gu Uk­rai­nos pa­si­prie­ši­ni­mas bus ne­di­de­lis ar­ba bus pa­lauž­tas, aš ma­nau, kad Lie­tu­vai bus tik­rai la­bai di­de­lė grės­mė.

Kaip jūs ma­to­te, NATO ša­lių, Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių po­zi­ci­ja dau­giau ne­gu ap­gai­lė­ti­na, vie­nos kal­bos, vie­ni po­sė­džiai, o jo­kių re­a­lių veiks­mų ne­ma­to­me. Uk­rai­nos Pre­zi­den­tas pra­šė: jei­gu jau jūs ne­įve­da­te sank­ci­jų šiuo me­tu, iki įsi­ver­žiant Ru­si­jos ka­riuo­me­nei, bent pa­vie­šin­ki­te, ko­kios sank­ci­jos bus. De­ja, mes tų sank­ci­jų ne­ži­no­me, gal jos bus nuo­lat pil­do­mos, bet mes ma­to­me, kad net ir SWIFT’o sis­te­ma ne­bus stab­do­ma, ban­kų sis­te­ma ne­bus pa­ra­ly­žiuo­ta, taip pat ir du­jų klau­si­mas, ener­ge­ti­nis klau­si­mas – ne­si­ry­žo at­si­sa­ky­ti ru­siš­kų du­jų Eu­ro­pos Są­jun­ga. Eu­ro­pos Są­jun­ga per ge­rai gy­ve­na. Fak­tiš­kai ta vie­ny­bė tik žo­džiuo­se. La­bai no­rė­čiau su­klys­ti, kad NATO taip pat dau­giau yra po­pie­riu­je, bet ne re­a­ly­bė­je. NATO kaip blo­kas yra gy­ny­bi­nis blo­kas, bet yra NATO ša­lys, ku­rios ga­li im­tis ki­to­kių veiks­mų, gal An­gli­ja kiek ryž­tin­ges­nė, bet to ryž­to ma­žai ma­ty­ti ir iš An­gli­jos. Mes pa­tys at­šau­kė­me net vi­sus in­struk­to­rius, tarp jų ir Lie­tu­va. Taip, gin­klų tie­ki­mas yra svar­bus, bet pa­ra­ma bent jau in­struk­to­rių at­žvil­giu ir­gi yra la­bai svar­bi – ap­mo­ky­ti, kon­sul­tuo­ti ir mo­ky­ti, kaip nau­do­tis gin­kluo­te. Ši­to nė­ra. Sto­vi­me ga­na su­dė­tin­go­je si­tu­a­ci­jo­je. Apie ką dar bus ga­li­ma kal­bė­ti, kai jau pri­imi­nė­si­me re­zo­liu­ci­ją. Ten grei­čiau­siai ne­ga­lė­si­me teik­ti siū­ly­mų, nes ji bus pri­ima­ma da­bar. Man gai­la, esa­me ne­pri­klau­so­ma de­mo­kra­tinė vals­ty­bė, esa­me NATO ša­lis, bet vis dėl­to re­a­lių, prin­ci­pin­gų, at­sa­kin­gų veiks­mų iš Ame­ri­kos ir iš NATO mes ne­su­lau­kė­me. Var­gu ar tie ryž­tin­gi spren­di­mai bus. Man pri­me­na tru­pu­tė­lį 1940 me­tus ir Lie­tu­vos oku­pa­ci­ją, kai bu­vo daug kal­ba­ma, bet nie­ko ne­bu­vo da­ro­ma.

Aš no­riu pa­sa­ky­ti taip. Jei­gu mes iš­lik­si­me stip­rūs, tai tu­rė­si­me dė­ko­ti Uk­rai­nai, jei­gu ji ap­si­gins, tai ap­gins ir Eu­ro­pą. Eu­ro­pa sa­ve, ma­no gi­liu įsi­ti­ki­ni­mu, var­gu ar ap­gin­tų. Tai­gi mes tik­rai vi­sa šir­di­mi tu­ri­me pa­lai­ky­ti Uk­rai­ną, Uk­rai­nos žmo­nes, jų ryž­tą mir­ti ir ko­vo­ti už sa­vo tė­vy­nę.

PIRMININKĖ. E. Gent­vi­las.

E. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ką tik nu­skam­bė­jo, kad iš Ame­ri­kos mes ne­su­lau­kia­me aiš­kių spren­di­mų. Aš ma­nau, kad su­lau­kia­me, tik kar­tais tie spren­di­mai yra skir­tin­gi. Pa­vyz­džiui, vie­nas ame­ri­ko­nas pa­sa­kė apie V. Pu­ti­no in­va­zi­ją į Lu­hans­ko ir Do­nec­ko res­pub­li­kas: ge­nia­lus V. Pu­ti­no spren­di­mas. Taip pa­sa­kė D. Tram­pas. P. Gra­žu­lis yra re­zo­liu­ci­jos au­to­rius pa­svei­kin­ti D. Tram­pą jo iš­rin­ki­mo Ame­ri­kos Pre­zi­den­tu pro­ga. Tur­būt bu­vo­te ir D. Tram­po drau­gų gru­pė­je. Tai štai tu­ri­me ten to­kių drau­gų. Lai­mei, šian­die­nė Pre­zi­den­to ad­mi­nist­ra­ci­ja siun­čia Eu­ro­pai ki­tus sig­na­lus, to­kius, kaip yra su­tar­ta vi­sa­me NATO al­jan­se. Gai­la, kad čia nu­skam­ba toks ne­pa­si­ti­kė­ji­mas Eu­ro­pos Są­jun­ga, NATO ir taip to­liau. Man at­ro­do, kad V. Pu­ti­no veiks­mai iš tik­rų­jų di­di­na vie­ni­ji­mą­si tarp NATO ir Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių. At­si­ran­da su­pra­ti­mas apie re­a­lią grės­mę, ku­rią ku­ria ši­ta Ry­tų at­gims­tan­ti im­pe­ri­ja.

Vėl­gi šian­dien skam­ba ki­tos frak­ci­jos fra­zė, pri­sta­to­ma kaip par­ti­jos po­zi­ci­ja, – nuo­sek­li ir kon­struk­ty­vi po­li­ti­nė lai­ky­se­na. Ver­ti­nu, iš tik­rų­jų, ger­bia­mas Dai­niau, ver­ti­nu jū­sų pri­sta­ty­tą po­zi­ci­ją, tik tiek, kad jū­sų par­ti­jos ly­de­ris už­va­kar iš­va­di­no is­te­ri­kais vi­sus tuos, na, su­prask, de­ši­ni­ą­ją par­la­men­to pu­sę, ku­rie sa­kė, kad ka­ro grės­mė yra di­džiu­lė. Ne mes is­te­ri­kai, vie­nas psi­cho­pa­tas Ry­tuo­se yra is­te­ri­kas. Mes tu­ri­me tai ob­jek­ty­viai įver­tin­ti.

Ir štai ima­ma­si prie­mo­nių, ku­rias pa­siū­lė Pre­zi­den­tas, Mi­nist­rė Pir­mi­nin­kė, ir šian­dien Sei­mas, aš ma­nau, pri­tars. Mes ga­li­me gin­čy­tis – po­zi­ci­ja, opo­zi­ci­ja, ta­čiau tu­ri­me su­pras­ti ir, aš ti­kiuo­si, su­pran­ta­me ben­drus vals­ty­bės po­rei­kius esan­čių iš­šū­kių aki­vaiz­do­je.

Ir vie­nas la­bai svar­bus ak­cen­tas, ku­rį jau ne kar­tą mi­nė­jo ir pri­sta­ty­da­mas Pre­zi­den­to pa­ta­rė­jas, ir pa­sa­kė Mi­nist­rė Pir­mi­nin­kė – mes tu­ri­me nu­ra­min­ti sa­vo žmo­nes. Ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įve­di­mas ne­reiš­kia kaž­ko­kių iš­puo­lių, kaž­ko­kių veiks­mų prieš sa­vo pi­lie­čius. Tu­ri bū­ti vals­ty­bė pa­si­ruo­šu­si už­tik­rin­ti sa­vo ener­ge­ti­nių ob­jek­tų ap­sau­gą vi­so­je Lie­tu­vo­je, ne tik pa­sie­nio zo­no­je, ki­ber­ne­ti­nės erd­vės ap­sau­gą. To ne­įma­no­ma pa­da­ry­ti įve­dant ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį, pa­vyz­džiui, lo­ka­lio­je pa­sie­nio zo­no­je. To­dėl mes tu­ri­me aiš­kiai mū­sų žmo­nėms pa­sa­ky­ti. Tą pa­tį aš kal­bė­jau įve­dant ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį lap­kri­čio 9 die­ną. Vi­sos Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je ne­bus su­stab­dy­tas ži­niask­lai­dos dar­bas, ne­bus su­stab­dy­ta su­si­rin­ki­mų lais­vė ar tei­sė. Vi­sas Lie­tu­vos gy­ve­ni­mas tu­ri vyk­ti ir to­liau taip, kaip vy­ko iki šiol, ta­čiau pro­fe­sio­na­lai, ku­rie tu­ri pro­fe­si­nes už­duo­tis už­tik­rin­ti Lie­tu­vai gy­vy­biš­kų cen­trų ir maz­gų sau­gu­mą, įgau­na ga­li­my­bes tai at­lik­ti su­telk­da­mi fi­nan­si­nius re­sur­sus, su­telk­da­mi ad­mi­nist­ra­ci­nius re­sur­sus. Tai taip ir žiū­rė­ki­me į tą ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį. Tai yra in­stru­men­tas ne prieš Lie­tu­vos pi­lie­čius, o už Lie­tu­vos vals­ty­bės sau­gu­mą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. To­liau į tri­bū­ną kvie­čiu mi­nist­rą A. Anu­šaus­ką.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, iš tik­rų­jų ne­pa­pras­to­ji pa­dė­tis yra bū­das, kaip tei­sin­gai pa­mi­nė­ta, už­tik­rin­ti, kad mū­sų vals­ty­bės me­cha­niz­mas funk­cio­nuo­tų ne­pai­sant iš­puo­lių. Pa­mi­nė­ta ki­ber­ne­ti­nė erd­vė – tai vie­na iš tų sfe­rų, ku­rio­je mes lau­kia­me to­kių iš­puo­lių. Sig­na­lai apie tai at­ei­na ir la­bai rim­ti. Tai rei­ka­lau­ja ins­ti­tu­ci­jų pa­si­ren­gi­mo. Mes ne vi­sa­da ga­li­me nor­ma­lio­mis są­ly­go­mis per­žiū­rė­ti fi­nan­sa­vi­mą. Tam pa­si­ren­gi­mui rei­ka­lin­gi re­sur­sai ga­li bū­ti fi­nan­suo­ja­mi ir iš vals­ty­bės re­zer­vo.

Aš dar kar­tą pa­brė­žiu – tai rei­ka­laus vi­sų ins­ti­tu­ci­jų įsi­jun­gi­mo, nes ši­to­je vir­tu­a­lio­je erd­vė­je grės­mės yra re­a­lios ir in­di­ka­to­riai apie tai kal­ba pa­kan­ka­mai rim­tai. Ka­da tai bus, ne­ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti, bet tai yra rim­ti įspė­ji­mai.

Ki­ta ver­tus, be abe­jo­nės, ag­re­si­jos au­ka yra Uk­rai­na. Uk­rai­na – ša­lis, ku­ri su­ko link Va­ka­rų vals­ty­bių ir da­bar ape­liuo­ja į mus – Va­ka­rų vals­ty­bes – pra­šy­da­ma pa­ra­mos. Ne tik ka­ri­nės, bet ir po­li­ti­nės, di­plo­ma­ti­nės, eko­no­mi­nės, fi­nan­si­nės. Vi­sa pa­ra­ma rei­ka­lin­ga Uk­rai­nai. Šian­dien man te­ko kal­bė­tis su Uk­rai­nos gy­ny­bos mi­nist­ru. Jis pa­sa­kė, kad ir ta pa­ra­ma, ku­ri bu­vo su­teik­ta Lie­tu­vos su Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų, be­je, ži­nia, nes gin­kluo­tės per­da­vi­mai ne­vyks­ta be ži­nios, bu­vo pa­nau­do­ta. Ji bu­vo iš­skirs­ty­ta į pa­jė­gas, ji bu­vo pa­nau­do­ta gi­nant, gy­ny­bi­niais tiks­lais. Kažkada prem­je­rė sa­kė, kad gal­būt jos ne­teks pa­nau­do­ti. De­ja, te­ko, bet ji pa­nau­do­ta efek­ty­viai. Aš ma­nau, kad vi­sa ta pa­ra­ma, ku­rią ga­lė­si­me su­teik­ti kaip vals­ty­bė su sa­vo, de­ja, ri­bo­tais re­sur­sais, nes, kaip jau tei­sin­gai daug kas sa­ko, gy­ny­bos sri­ty­je dau­ge­lis da­ly­kų nė­ra pa­dė­ti ant len­ty­nų. Jų ne­ga­li net ir tu­rė­da­mas pi­ni­gų nu­ei­ti čia pat ir nu­si­pirk­ti, įsi­gy­ti – de­ja, rei­kia už­sa­ky­ti, rei­kia lauk­ti, rei­kia at­lik­ti tam tik­ras pro­ce­dū­ras ir taip to­liau. Bet tuo, kuo ga­lė­si­me da­lin­tis su Uk­rai­na, da­lin­si­mės.

Be­je, uk­rai­nie­čiai pra­šė, ir gy­ny­bos mi­nist­ras tai pa­tvir­ti­no, ne tik gin­kluo­tės, bet ir ap­sau­gos prie­mo­nių. Šar­vi­nės lie­me­nės, šal­mai – tai bū­ti­nos prie­mo­nės sau­gant sa­vo ka­rei­vius. Be abe­jo, Lie­tu­va pa­si­ruo­šu­si su­teik­ti šią pa­ra­mą, kaip mi­nė­jau, iš sa­vo re­sur­sų, iš sa­vo ka­riuo­me­nės. Taip, mes tu­ri­me ga­lio­jan­čius už­sa­ky­mus, pro­jek­tus, su­tar­tis, pa­ten­kin­si­me sa­vo ka­riuo­me­nės po­rei­kius šiais me­tais, ta­čiau Uk­rai­nai rei­kia da­bar. Skir­si­me tą pa­ra­mą, ku­rios jiems rei­kia da­bar.

No­riu pa­sa­ky­ti, kiek te­ko kal­bė­ti su mū­sų part­ne­riais, są­jun­gi­nin­kais, gy­ny­bos mi­nist­rais, vi­si, be abe­jo­nės, ne tik smer­kia Ru­si­jos ag­re­si­ją, bet ir pa­si­ren­gę pa­rem­ti sank­ci­jas, ku­rios bū­tų skaus­min­gos ag­re­so­riams. Ne­pa­pras­to­ji pa­dė­tis yra ir re­ak­ci­ja į tai, kad dvi kai­my­ni­nės vals­ty­bės iš ry­tų ir va­ka­rų įsi­trau­kė į ag­re­sy­vų ka­rą prieš Uk­rai­ną. Tai yra mū­sų kai­my­nys­tė­je. Tų vals­ty­bių te­ri­to­ri­jos, pir­miau­sia šiuo at­ve­ju Bal­ta­ru­si­jos te­ri­to­ri­ja yra iš­nau­do­ja­ma ag­re­sy­viam Uk­rai­nos puo­li­mui. Bal­ta­ru­si­ja tai nei­gia, bet tu­riu pa­sa­ky­ti, kad tu­ri­me vi­sus pa­tvir­ti­nan­čius duo­me­nis – Bal­ta­ru­si­ja ta­po ag­re­so­rės suo­kal­bi­nin­ke ir da­ly­vau­ja šio­je ag­re­si­jo­je.

Aš kvie­čiu vi­sus pa­rem­ti šios die­nos spren­di­mus.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Pas­ku­ti­nis dis­ku­si­jo­je kal­bės G. Sur­plys.

G. SURPLYS (LVŽSF). Dė­ko­ju, Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, kaip jau bu­vo mi­nė­ta, Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­ga tik­rai pa­rems šią re­zo­liu­ci­ją ir, kaip pri­sta­ty­me mi­nė­jo Pre­zi­den­to pa­ta­rė­jas… Ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį, at­si­pra­šau. Ir kaip mi­nė­jo Pre­zi­den­to pa­ta­rė­jas, to rei­kia ir tam, kad mes ga­lė­tu­me efek­ty­viai ko­vo­ti su dez­in­for­ma­ci­ja, ku­rios bus daug. Jos bu­vo daug ir bus dar dau­giau. Aš ti­kiu, kad mū­sų tar­ny­bos nu­veiks sa­vo dar­bą, ta­čiau lei­siu sau kreip­tis į Lie­tu­vos žmo­nes ir pa­sa­ky­ti pen­kis, ma­no gal­va, la­bai svar­bius da­ly­kus.

Pir­ma. Tarp­tau­ti­nė tei­sė sau­go tai­ką. Ji ga­li pa­tik­ti, ji ga­li ne­pa­tik­ti, bet ji ga­ran­tuo­ja sta­bi­lu­mą. Ru­si­ja, ne kas nors ki­tas, pa­žei­dė tarp­tau­ti­nę tei­sę 2008, 2014 ir šiais me­tais.

An­tra. Tau­tų ap­si­spren­di­mo tei­sė ga­ran­tuo­ja tvar­ką ir ga­li­my­bę žmo­nėms pa­tiems nu­spręs­ti dėl sa­vo li­ki­mo. Tai­gi Uk­rai­na, jos žmo­nės pa­si­rin­ko eu­ro­at­lan­ti­nės in­teg­ra­ci­jos ke­lią ir Ru­si­ja čia ne prie ko, Ru­si­ja ne­tu­ri jo­kios tei­sės Uk­rai­nai nu­ro­di­nė­ti.

Tre­čia. V. Pu­ti­no Ru­si­ja (ir nie­kas ki­tas) yra kal­ta dėl ši­to ka­ro. Nie­kas, pa­brė­žiu, nie­kas ne­puo­lė ir ne­gra­si­no pul­ti nei Ru­si­jos, nei Bal­ta­ru­si­jos.

Ket­vir­ta. Ačiū Die­vui, kad 2004 me­tais mes pa­si­rin­ko­me Eu­ro­pos Są­jun­gos ir NATO na­rys­tės ke­lią. NATO yra šven­tai įsi­pa­rei­go­ju­si mus gin­ti ir mū­sų part­ne­riai tik­rai tą pa­da­rys, jei­gu to pri­reiks. Tik­rai tą ma­to­me iš da­bar į Lie­tu­vą siun­čia­mų pa­pil­do­mų Vo­kie­ti­jos ir Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų ka­rių. Tai­gi pa­si­ti­kė­ki­me sa­vo par­ne­riais.

Penk­ta. Apie tai daug kal­bė­ta, bet dar kar­tą no­riu pa­pra­šy­ti: tu­ri­me iš­lik­ti ra­mūs, su­si­tel­kę ir pa­si­ti­kin­tys. Pa­si­ti­kin­tys sa­vo vals­ty­be. Esa­me de­mo­kra­tinė ša­lis, ku­rio­je už nuo­mo­nę ne­bau­džia­ma, ir tai yra ge­rai, bet šiuo me­tu tarp mū­sų te­gul vy­rau­ja dis­ku­si­jos, kaip pa­dė­ti Uk­rai­nai ir kaip stip­rin­ti Lie­tu­vą, o ne kas dėl ko kal­tas ar kas kaž­ka­da kaž­ką pa­sa­kė. Juk vi­si tu­ri­me vie­ną tiks­lą – kles­tin­čią Lie­tu­vą sau­gio­je Eu­ro­po­je. To su­si­tel­ki­mo mums vi­siems ir lin­kiu. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai po svars­ty­mo. P. Sau­dar­gas kal­ba už.

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dė­kui, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, ar­gu­men­tus, ku­riuos iš­sa­kiau iš tri­bū­nos, dar no­rė­čiau pa­pil­dy­ti tik vie­nu ne­la­bai ap­kal­bė­tu as­pek­tu, kaip ši ne­pa­pras­to­ji pa­dė­tis pa­veiks Lie­tu­vos gy­ven­to­jus ir jų kas­die­ny­bę. Nie­kaip ne­pa­veiks. Prie­mo­nės skir­tos sie­nos ap­sau­gai, pa­sie­nio kon­tro­lei už­tik­rin­ti. Čia at­krei­piu dė­me­sį net­gi į skir­tu­mą su ne­pa­pras­tą­ja pa­dė­ti­mi, ku­ri bu­vo ne­le­ga­lios mig­ra­ci­jos kri­zės at­ve­ju. Da­bar nė­ra jo­kio mo­bi­lu­mo ri­bo­ji­mo, tik ga­li­my­bė. Dau­giau pa­jė­gų, dau­giau pa­sie­nie­čių, dau­giau po­li­ci­jos, dau­giau ka­riuo­me­nės tik­rin­ti po­ten­cia­lius pa­žei­dė­jus ar po­ten­cia­lius nu­si­kal­tė­lius ir jo­kio mo­bi­lu­mo su­var­žy­mo ne­bus nei pa­sie­ny­je, nei vi­so­je Lie­tu­vo­je. Tai­gi ne­tu­rė­tų žmo­nės dėl to kaip nors su­klus­ti ar jau­din­tis. Ry­toj gy­ven­si­me taip, kaip gy­ve­no­me va­kar, iš­sky­rus tai, kad vyks­ta la­bai liūd­ni įvy­kiai Uk­rai­no­je ir tu­ri­me ruoš­tis vis­kam ir mes. Trum­pai toks as­pek­tas, kad gy­ve­ni­mas šiaip tei­siš­kai ne­pa­si­keis.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ger­bia­mi ko­le­gos, ar ga­li­me po svars­ty­mo pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Prieš­ta­rau­jan­čių ne­ma­tau. Dė­ko­ju, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

Pri­ėmi­mo sta­di­ja. Mo­ty­vai už. Kal­ba P. Gra­žu­lis. P. Gra­žu­lis at­si­sa­ko. Pri­me­nu, kad yra tik vie­nas straips­nis. M. Ma­jaus­kas kal­ba už.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Pir­mi­nin­ke, at­si­sa­kau.

PIRMININKĖ. A. Anu­šaus­kas – mo­ty­vai už.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dė­kui, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Aš ma­nau, vis tiek tu­ri­me pa­sa­ky­ti sa­vo mo­ty­vus. Aš dė­ko­ju ir ki­tų frak­ci­jų at­sto­vams, ku­rie iš­sa­kė pa­lai­ky­mą. Si­tu­a­ci­ja iš tik­rų­jų rei­ka­lau­ja to­kių spren­di­mų, ku­rie už­tik­rin­tų tuo trum­puo­ju lai­ko­tar­piu vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų gy­vy­bin­gu­mą, jei­gu iš­kil­tų re­a­li grės­mė, ki­ber­ne­ti­nė ar ener­ge­ti­nė, ar ki­to­se sri­ty­se.

Taip, tei­sin­gai pa­sa­ky­ta, mums tie­sio­gi­nės grės­mės da­bar nė­ra. Dėl ši­to mū­sų pi­lie­čiai ga­li bū­ti ra­mūs. Kažkada pa­da­ry­ti mū­sų ap­si­spren­di­mai tam tu­ri la­bai di­de­lę įta­ką. Ta­čiau skir­ti re­sur­sų, skir­ti sa­vo pa­stan­gų, kad vals­ty­bės gy­ny­ba bū­tų stip­res­nė, rei­kės.

Aš ma­nau, kad gal­būt ki­tą sa­vai­tę mes su­si­rin­kę ga­lė­si­me spręs­ti ir kraš­to ap­sau­gos fi­nan­sa­vi­mo klau­si­mą. Mes ži­no­da­mi, kur links­ta si­tu­a­ci­ja pas­ta­ruo­sius du mė­ne­sius, ren­gė­me tuos pla­nus, jie yra dis­ku­tuo­ti, tik­rin­ti kraš­to ap­sau­gos sis­te­mo­je. Tu­ri­me la­bai kon­kre­čius da­ly­kus, la­bai kon­kre­čius pro­jek­tus, jie bus pri­sta­ty­ti ati­tin­ka­muo­se ko­mi­te­tuo­se. Nė­ra kal­ba­ma vien tik apie pi­ni­gus, kal­ba­ma ir apie tai, kaip jie bus pa­nau­do­ti.

Taip, Lie­tu­va tu­ri tam dar pra­ban­gą, tu­ri lai­ko. Ga­li pa­si­ruoš­ti, nes stip­ri vals­ty­bė ne­bus ag­re­si­jos au­ka, o mes esa­me NATO vals­ty­bė ir tu­ri­me bū­ti stip­rūs.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai už – K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, šiuo me­tu gau­nu la­bai įvai­rių ži­nu­čių iš žmo­nių. Dau­ge­lis jų rei­ka­lau­ja daug griež­tes­nių prie­mo­nių, ne­gu mes su­ra­šė­me re­zo­liu­ci­jo­je, ir net­gi to­kių ne­la­bai de­mo­kra­tinių: ap­ri­bo­ti tuos žmo­nes, ku­rie pa­si­sa­ko ne taip ir pa­na­šiai, jų kal­bė­ji­mo lais­vę. Tas yra ne­pri­im­ti­na. Ta­čiau ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties si­tu­a­ci­ja įga­li­na pa­da­ry­ti vie­ną svar­bų da­ly­ką, pa­na­šiai kaip ta­da, kai tu­rė­jo­me si­tu­a­ci­ją dėl pa­bė­gė­lių. Bu­vo ga­li­ma tuo­met pri­im­ti grei­tus veiks­mus, rei­kė­jo ma­nev­ro lais­vės Vy­riau­sy­bei ir jos ins­ti­tu­ci­joms pri­im­ti to­kius veiks­mus, fi­nan­suo­ti juos ir pa­na­šiai. Čia ly­giai tas pats. Ka­dan­gi pa­vo­jaus mas­tas yra ne­pa­ly­gin­ti di­des­nis ne­gu mig­ran­tų kri­zės at­ve­ju, tai ir­gi rei­kia tu­rė­ti ga­li­my­bę pri­im­ti fi­nan­si­nius ir ad­mi­nist­ra­ci­nius, or­ga­ni­za­ci­nius ir vi­so­kius ki­to­kius veiks­mus, ir ga­na efek­ty­viai ir grei­tai. Tai ir pa­da­ro­ma tu­rint ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties si­tu­a­ci­ją.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, ger­bia­mi ko­le­gos. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Tai­gi ap­si­spręs­ki­me bal­suo­da­mi dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to spren­di­mo pa­skelb­ti ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį pa­tvir­ti­ni­mo.“

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Už­si­re­gist­ra­vo 118, bal­sa­vo 118. Pri­tar­ta vien­bal­siai. Tai­gi Sei­mo nu­ta­ri­mas dėl ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties pri­im­tas. (Gon­gas)

 

17.51 val.

Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos ag­re­si­jos prieš Uk­rai­ną“ pro­jek­tas Nr. XIVP-1350 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas, pri­ėmi­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 1-4 klau­si­mas – Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos ag­re­si­jos prieš Uk­rai­ną“ pro­jek­tas Nr. XIVP-1350. Į tri­bū­ną kvie­čiu Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kę ger­bia­mą L. L. An­dri­kie­nę.

L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, pri­sta­tau jums Sei­mo re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tą „Dėl Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos ag­re­si­jos prieš Uk­rai­ną“. Re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tą pa­ren­gė Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to ko­le­gos, ta­čiau pro­jek­to va­rian­tą, ku­ris tei­kia­mas svars­ty­ti ir pri­im­ti, pa­ren­gė­me da­ly­vau­jant vi­sų Sei­mo frak­ci­jų at­sto­vams. Dė­kui ko­le­goms E. Zin­ge­riui, Ž. Pa­vi­lio­niui, G. Sur­pliui, L. Sa­vic­kui, M. Ma­ti­jo­šai­čiui, A. Ažu­ba­liui už ver­tin­gas pa­sta­bas ir ben­drą dar­bą, taip pat vi­siems ko­le­goms, sa­vo pa­ra­šais pa­rė­mu­siems šios re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tą. Dė­ko­ju Sei­mo Pir­mi­nin­kės pa­ta­rė­jams už pa­gal­bą.

Ko­le­gos, ma­nau, kad man ne­rei­kia įro­di­nė­ti šios re­zo­liu­ci­jos ak­tu­a­lu­mo. Esa­me Tau­tos at­sto­vy­bė, pri­sie­ku­si Lie­tu­vos vals­ty­bei sau­go­ti jos že­mių vien­ti­su­mą, stip­rin­ti Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bę. Vi­si pui­kiai su­pran­ta­me sa­vo mi­si­ją ir at­sa­ko­my­bę. To­dėl la­bai trum­pai pri­sta­ty­siu re­zo­liu­ci­jos es­mę ir ant­ro­jo­je jos da­ly­je iš­dės­ty­tus mū­sų pa­siū­ly­mus Eu­ro­pos Są­jun­gos ir NATO vals­ty­bių na­rių par­la­men­tams.

Ru­si­jos grės­mė, ku­ri vi­sų pir­ma mū­sų part­ne­riams Va­ka­ruo­se daž­nai at­ro­dė ne­re­a­li, Ru­si­jos ne­oim­pe­ri­nės am­bi­ci­jos šian­dien yra mū­sų vi­sų – Lie­tu­vos, vi­sos Eu­ro­pos, vi­so pa­sau­lio – re­a­ly­bė. Am­bi­ci­ja su­griau­ti mū­sų ben­dro­mis pa­stan­go­mis su­kur­tą sau­gu­mo ar­chi­tek­tū­rą Eu­ro­po­je, pa­si­da­lin­ti Eu­ro­pą į įta­kos sfe­ras, nu­trauk­ti NATO at­vi­rų du­rų po­li­ti­ką ir at­im­ti ap­si­spren­di­mo tei­sę iš vals­ty­bių, ku­rios no­ri tap­ti NATO na­rė­mis.

Krem­lius, pa­my­nęs Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos pa­si­ra­šy­tas ir ra­ti­fi­kuo­tas tarp­tau­ti­nes su­tar­tis ir įsi­pa­rei­go­ji­mus, pra­de­dant Jung­ti­nių Tau­tų Char­ti­ja, Eu­ro­pos sau­gu­mo ir ben­dra­dar­bia­vi­mo kon­fe­ren­ci­jos Hel­sin­kio bai­gia­muo­ju ak­tu, Uk­rai­nos ir Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos drau­gys­tės, ben­dra­dar­bia­vi­mo ir part­ne­rys­tės su­tar­ti­mi, Mins­ko su­si­ta­ri­mu, kaip ir dau­ge­liu ki­tų, jų są­ra­šas yra la­bai il­gas, Krem­lius šiurkš­čiau­siu bū­du pa­žei­dė kai­my­ni­nės vals­ty­bės, de­mo­kra­tinės ir tai­kios Uk­rai­nos te­ri­to­ri­nį vien­ti­su­mą ir su­ve­re­ni­te­tą. Pri­pa­žin­da­mas Ru­si­jos su­kur­tų gin­kluo­tų gru­puo­čių kon­tro­liuo­ja­mas te­ri­to­ri­jas Uk­rai­nos Do­nec­ko ir Lu­hans­ko sri­ty­se ne­pri­klau­so­mo­mis vals­ty­bė­mis, o pra­ėju­sią nak­tį pra­dė­jęs at­vi­rą ka­ri­nę ag­re­si­ją, už­puo­lęs Uk­rai­ną su tiks­lu per­im­ti šios vals­ty­bės kon­tro­lę ir nu­vers­ti tei­sė­tai iš­rink­tą jos val­džią, nak­tį ba­lis­ti­nė­mis ir spar­nuo­to­sio­mis ra­ke­to­mis ag­re­so­rė ap­šau­dė Char­ko­vą, Ki­je­vą, Dnip­rą, Lvo­vą, ki­tus Uk­rai­nos mies­tus. O šiuo me­tu, kai vyks­ta ne­ei­li­nis Sei­mo po­sė­dis, spro­gi­mai ai­di Uk­rai­nos sos­ti­nės Ki­je­vo pri­ei­go­se, ša­lia Ki­je­vo oro uos­to. Ru­si­jos oro de­san­ti­nin­kai pe­rė­mė ne­to­li Ki­je­vo esan­tį An­to­no­vo oro uos­tą. Ki­je­ve pa­skelb­tas oro pa­vo­jus. Ai­di pa­vo­jaus si­re­nos ne tik Ki­je­ve, bet ir Lvo­ve.

Mū­sų kai­my­nė Bal­ta­ru­si­ja ta­po ag­re­so­rės Ru­si­jos tal­ki­nin­ke, leis­da­ma sa­vo te­ri­to­ri­jo­je ne­ri­bo­tą lai­ką bū­ti Ru­si­jos ka­riuo­me­nės kon­tin­gen­tui. Iš jos te­ri­to­ri­jos į Uk­rai­ną ju­da ka­ri­nė tech­ni­ka, iš Bal­ta­ru­si­jos į Čer­no­by­lio sri­tį įsi­ver­žė ka­ri­niai da­li­niai.

Ži­no­ma, pa­sau­lis su­re­a­ga­vo. NATO ak­ty­va­vo pen­kis to­kiam at­ve­jui pa­reng­tus gy­ny­bos pla­nus. Šį va­ka­rą Briu­se­ly­je ren­ka­si Eu­ro­pos Są­jun­gos Va­do­vų Ta­ry­ba, ku­rio­je bus svars­to­ma nau­ja re­a­ly­bė, nau­jas sank­ci­jų pa­ke­tas ir pa­ra­mos Uk­rai­nai pro­jek­tai.

Šia re­zo­liu­ci­ja mes, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mas, smer­kia­me Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ir Bal­ta­ru­si­jos ka­ri­nę ag­re­si­ją prieš Uk­rai­ną ir sie­kį nu­vers­ti tei­sė­tai iš­rink­tą Uk­rai­nos val­džią. Mes reiš­kia­me tvir­tą pa­ra­mą Uk­rai­nos su­ve­re­ni­te­tui, ne­pri­klau­so­my­bei, te­ri­to­ri­jos vien­ti­su­mui ir tarp­tau­ti­niu mas­tu pri­pa­žin­tų jos sie­nų ne­lie­čia­my­bei.

Mes krei­pia­mės į sa­vo są­jun­gi­nin­kių Eu­ro­pos Są­jun­gos ir NATO vals­ty­bių na­rių par­la­men­tus, ra­gin­da­mi (ir aš čia no­rė­čiau pa­mi­nė­ti gal­būt es­mi­nius punk­tus, ku­rie yra mū­sų re­zo­liu­ci­jos pro­jek­te) ne­del­siant su­teik­ti Uk­rai­nai Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lies kan­di­da­tės sta­tu­są ir Uk­rai­nos na­rys­tės NATO veiks­mų pla­ną; teik­ti Uk­rai­nai vi­są įma­no­mą dvi­ša­lę ka­ri­nę, eko­no­mi­nę, po­li­ti­nę, hu­ma­ni­ta­ri­nę ir tei­si­nę pa­gal­bą; sku­biai ini­ci­juo­ti Jung­ti­nių Tau­tų Sau­gu­mo Ta­ry­bos re­zo­liu­ci­ją, ra­gi­nan­čią Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­ją ir Bal­ta­ru­si­ją ne­del­siant nu­trauk­ti ag­re­si­ją prieš Uk­rai­ną; taip pat kreip­tis į Jung­ti­nių Tau­tų ge­ne­ra­li­nį sek­re­to­rių dėl Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos pa­ša­li­ni­mo iš Jung­ti­nių Tau­tų Sau­gu­mo Ta­ry­bos – pa­grin­di­nės Jung­ti­nių Tau­tų ins­ti­tu­ci­jos, at­sa­kin­gos už tarp­tau­ti­nės tai­kos ir sau­gu­mo pa­lai­ky­mą, nuo­la­ti­nių na­rių; ne­ati­dė­lio­jant nu­trauk­ti Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos na­rys­tes Eu­ro­pos sau­gu­mo ir ben­dra­dar­bia­vi­mo or­ga­ni­za­ci­jo­je ir Eu­ro­pos Ta­ry­bo­je ir pa­ša­lin­ti Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­ją iš vi­sų tarp­tau­ti­nių spor­to ir kul­tū­ros or­ga­ni­za­ci­jų.

Svar­bu tai, kad mes taip pat ra­gi­na­me įves­ti nau­jas, griež­tas as­me­ni­nes ir sek­to­ri­nes sank­ci­jas vi­siems pa­grin­di­niams val­džią Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jo­je ir Bal­ta­ru­si­jo­je uzur­pa­vu­siems as­me­nims, įskai­tant V. Pu­ti­ną ir A. Lu­ka­šen­ką, jų tal­ki­nin­kams, rė­mė­jams, pa­grin­di­nėms vals­ty­bi­nėms įmo­nėms bei ban­kams ir ant­ri­nes sank­ci­jas toms Eu­ro­pos Są­jun­gos ir NATO vals­ty­bių na­rių įmo­nėms bei ban­kams, ku­rie ben­dra­dar­biau­ja su sank­cio­nuo­to­mis Ru­si­jos įmo­nė­mis ir ban­kais. Mes taip pat ra­gi­na­me mak­si­ma­liai ap­ri­bo­ti Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos re­ži­mų ir jų ša­li­nin­kų ga­li­my­bes nau­do­tis Eu­ro­pos Są­jun­gos ir NATO vals­ty­bių na­rių fi­nan­si­niais iš­tek­liais, ag­re­si­jos prieš Uk­rai­ną lai­ko­tar­piu at­jun­giant Ru­si­ją nuo tarp­tau­ti­nių tarp­ban­ki­nių fi­nan­si­nių at­si­skai­ty­mų sis­te­mos SWIFTʼo. Ir, ži­no­ma, mes ra­gi­na­me mak­si­ma­liai pa­spar­tin­ti Eu­ro­pos stra­te­gi­nės ener­ge­ti­nės ne­pri­klau­so­my­bės kū­ri­mą, nu­trau­kiant pri­klau­so­my­bę nuo Ru­si­jos iš­kas­ti­nio ku­ro, su­stab­dy­ti ge­o­po­li­ti­nius „Nord Stre­am 2“ ir Ast­ra­vo ato­mi­nės elek­tri­nės pro­jek­tus.

Ir re­zo­liu­ci­jos pa­bai­go­je mes kvie­čia­me Eu­ro­pos Są­jun­gą žen­kliai su­stip­rin­ti ir at­nau­jin­ti pa­ra­mą Ru­si­jos de­mo­kra­tinei pi­lie­ti­nei vi­suo­me­nei, nes to­les­nis jos eg­zis­ta­vi­mas yra il­ga­lai­kės tai­kos ir sta­bi­lu­mo Eu­ro­po­je vil­tis. Mes krei­pia­mės į Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos vi­suo­me­nes, pra­šy­da­mi pa­veik­ti sa­vo ša­lių va­do­vus ir pa­si­prie­šin­ti jų vyk­do­mai ag­re­si­jai prieš Uk­rai­ną. Mes ra­gi­na­me Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bes na­res ir Eu­ro­pos Są­jun­gos Va­do­vų Ta­ry­bą im­tis tarp­tau­ti­nės ly­de­rys­tės bu­riant vi­sas de­mo­kra­tinio pa­sau­lio vals­ty­bes dėl pa­ra­mos Uk­rai­nai ir siek­ti, kad prie sank­ci­jų Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos re­ži­mams pri­si­jung­tų kuo dau­giau pa­sau­lio vals­ty­bių.

To­kia yra mū­sų re­zo­liu­ci­jos es­mė. Aš ti­kiuo­si, kad mes ga­lė­si­me šian­dien di­de­le bal­sų dau­gu­ma jai pri­tar­ti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju ger­bia­mai pra­ne­šė­jai. Jū­sų no­rė­tų pa­klaus­ti trys Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis klau­sia M. Ma­jaus­kas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma pra­ne­šė­ja, pra­šom pa­sa­ky­ti, šį va­ka­rą ren­ka­si Eu­ro­pos Va­do­vų Ta­ry­ba, ko­kių kon­kre­čių nau­jų spren­di­mų mes ga­li­me ti­kė­tis? Ger­bia­ma ko­le­ge, ar jie, jū­sų nuo­mo­ne, bus pa­kan­ka­mi su­stab­dy­ti ag­re­so­rių ir pri­vers­ti jį su­si­mo­kė­ti už sa­vo veiks­mus?

L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū už klau­si­mą. Taip, šian­dien ren­ka­si Eu­ro­pos Są­jun­gos Va­do­vų Ta­ry­ba. Mes su ju­mis ži­no­me, kad Uk­rai­na pa­skel­bė nu­trau­kian­ti di­plo­ma­ti­nius san­ty­kius su Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­ja. Aš ma­nau, kad šian­dien Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių va­do­vai ga­lė­tų im­tis ir to­kio spren­di­mo, kad Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos am­ba­sa­do­riai ir di­plo­ma­ti­nis per­so­na­las ko­or­di­nuo­tai bū­tų iš­siųs­ti iš Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių na­rių.

Dar­bo­tvarkėje tu­rė­tų bū­ti ir be­vi­zio re­ži­mo di­plo­ma­ti­nių pa­sų tu­rė­to­jams su­stab­dy­mas ir taip pat prie­mo­nių są­ra­šas – va­di­na­mų­jų Do­nec­ko liau­dies res­pub­li­kos ir Lu­hans­ko liau­dies res­pub­li­kos ne­pri­pa­ži­ni­mo po­li­ti­kos įgy­ven­di­ni­mas, ne tik­tai jų iš­duo­tų pa­sų ne­pri­pa­ži­ni­mas, bet ir dau­gy­bė ki­tų prie­mo­nių su­vo­kiant ši­to Ru­si­jos pre­zi­den­to pa­si­ra­šy­to dek­re­to es­mę.

Ki­tas pa­ke­tas yra pa­ra­ma Uk­rai­nai ir jos žmo­nėms. Aš ne­ži­nau, ar šį va­ka­rą Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių va­do­vai ry­šis svars­ty­ti klau­si­mą dėl Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lies kan­di­da­tės sta­tu­so su­tei­ki­mo Uk­rai­nai. Ga­li­mai tai bus bū­si­mų va­do­vų ta­ry­bų dar­bo­tvarkėje, bet iš sek­to­rių, ku­riems tu­rė­tų bū­ti tai­ko­mos sank­ci­jos (vie­nas iš jų yra fi­nan­sai, jis jums, ger­bia­mas My­ko­lai, ne­abe­jo­ti­nai tur­būt pats įdo­miau­sias), dar yra ener­ge­ti­ka ir kai ku­rių ki­tų, ku­rie tu­rė­tų bū­ti šį va­ka­rą ir šią nak­tį vyk­sian­čios Ta­ry­bos dar­bo­tvarkėje.

Ar to pa­kaks su­stab­dy­ti V. Pu­ti­ną, aš ne­ži­nau, bet mes, par­la­men­tai, par­la­men­ta­rai, vals­ty­bių va­do­vai iš tik­rų­jų da­ro­me vis­ką, kas šio­je si­tu­a­ci­jo­je yra įma­no­ma.

PIRMININKĖ. Klau­sia A. Dumb­ra­va.

A. DUMBRAVA (LVŽSF). La­bai ačiū. Ger­bia­ma pra­ne­šė­ja, gal­būt ne vi­sai iš re­zo­liu­ci­jos, bet vis tiek no­rė­čiau jū­sų pa­klaus­ti. Tik­rai daug pri­si­de­da­ma prie to, kad Uk­rai­na at­si­lai­ky­tų. Tik­rai dė­ko­ja­me ir Vy­riau­sy­bei, ir Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jai, ta­čiau no­rė­čiau pa­klaus­ti, kaip ga­lė­tų pri­si­dė­ti Lie­tu­vos žmo­nės? Vis tiek trūks­ta įran­gos, trūks­ta, kaip gir­dė­jau šian­dien, au­to­mo­bi­lių. Ar bus ati­da­ry­ta ko­kia są­skai­ta, nes, aš ma­nau, Lie­tu­vos žmo­nės tik­rai pa­dė­tų Uk­rai­nos tau­tai, pa­tys no­rė­tų pri­si­dė­ti? (Bal­sai sa­lė­je)

L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū jums už klau­si­mą. Aš gir­džiu ko­men­ta­rus, ne­ži­nau, iš ku­rios pu­sės, kad to­kia są­skai­ta yra ati­da­ry­ta. Jei­gu bū­tų ga­li­ma, tik­riau­siai ją rei­kė­tų la­biau re­kla­muo­ti ar dau­giau in­for­ma­ci­jos apie ją su­teik­ti, kad ir mes, Sei­mo na­riai, apie tai ži­no­tu­me ir gal­būt pa­ra­gin­tu­me ki­tus pa­rem­ti Uk­rai­ną au­ko­da­mi, per­ves­da­mi pi­ni­gų į tą są­skai­tą.

Ki­tas da­ly­kas. Iš tik­rų­jų vi­sa Eu­ro­pa lau­kia, kaip elg­sis Uk­rai­nos pi­lie­čiai, Uk­rai­nos gy­ven­to­jai, kiek lai­ko už­truks to­kia ak­ty­vi ag­re­si­jos fa­zė, ar bus žmo­nių ir kiek jų bus, ku­rie ieš­kos prie­globs­čio ki­to­se ša­ly­se. Mes su ju­mis ži­no­me, gal­būt kol kas ne­la­bai de­ta­liai, bet Vy­riau­sy­bė yra sky­ru­si ne­ma­žai dė­me­sio ir pri­ėmu­si spren­di­mus ir šiuo klau­si­mu, kad mes ir Lie­tu­vo­je ga­lė­tu­me pri­im­ti pa­bė­gė­lius iš Uk­rai­nos. Tai bū­tų pa­ti to­kia, sa­ky­čiau, tie­sio­gi­nė pa­ra­ma Uk­rai­nos žmo­nėms, iš­gy­ve­nan­tiems la­bai ne­leng­vą lai­ką.

PIRMININKĖ. Klau­sia R. Šar­knic­kas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū. No­rė­jau pa­klaus­ti, kaip re­a­guos jū­sų Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas, jei­gu Eu­ro­pos Są­jun­gos Va­do­vų Ta­ry­ba ne­pri­ims spren­di­mo dėl SWIFTʼo? Prieš ke­le­tą va­lan­dų te­ko kal­bė­tis su Ode­sos ka­rei­viais. Vie­nas iš jų mū­sų gi­mi­nė­je yra ka­ri­nin­kas A. Ku­ben­ka ir jau jų aki­vaiz­do­je kren­ta, žūs­ta žmo­nės. Jis tie­siog pa­sa­kė, kad jiems bū­ti­nos ne tik sank­ci­jos Ru­si­jai, bet rei­ka­lin­ga ir tech­ni­nė pa­gal­ba, žmo­nių pa­gal­ba, NATO įsi­ki­ši­mas, Ame­ri­kos įsi­ki­ši­mas, tai bū­tų kur kas efek­ty­viau. Ką jūs į tai at­sa­ky­tu­mė­te? Ačiū.

L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Kaip aš re­a­guo­siu, jei­gu šian­dien Eu­ro­pos Va­do­vų Ta­ry­ba ne­pri­ims spren­di­mo at­jung­ti Ru­si­jos ban­kus nuo SWIFT’o? Re­a­guo­siu, kad tai ne­pa­da­ry­ta ir rei­kia to­liau steng­tis tai pa­da­ry­ti. Šian­dien vyks­tan­čia Va­do­vų Ta­ry­ba gy­ve­ni­mas ne­si­bai­gia, mū­sų ko­va už de­mo­kra­tinę ir lais­vą Uk­rai­ną ne­si­bai­gia, kaip ir uk­rai­nie­čių ko­va už sa­vo at­ei­tį de­mo­kra­tiniame pa­sau­ly­je ar Eu­ro­po­je.

Dėl to, kas dar tu­rė­tų įsi­kiš­ti ak­ty­viau, kas tu­rė­tų da­ly­vau­ti. Tos ini­cia­ty­vos at­ei­na pa­laips­niui, bet jos at­ei­na, tu­riu pa­sa­ky­ti, ga­na grei­tai. Ko aš ne­pa­mi­nė­jau, mū­sų re­zo­liu­ci­jo­je yra pa­ra­gra­fas, kur mes sa­ko­me, kad ypa­tin­ga at­sa­ko­my­bė ten­ka Eu­ro­pos Są­jun­gai, NATO, at­si­pra­šau, Eu­ro­pos Są­jun­gai, Jung­ti­nei Ka­ra­lys­tei ir Jung­ti­nėms Ame­ri­kos Vals­ti­joms. Kai ren­gė­me ši­tą re­zo­liu­ci­ją, mes su ko­le­go­mis gal­vo­jo­me, mes ga­lė­tu­me su­ra­šy­ti il­gą są­ra­šą vals­ty­bių, čia ga­lė­tų at­si­ras­ti ir Švei­ca­ri­ja, ir kai ku­rios ki­tos, bet ap­si­ri­bo­jo­me Eu­ro­pos Są­jun­ga, Jung­ti­ne Ka­ra­lys­te ir Jung­ti­nė­mis Ame­ri­kos Vals­ti­jo­mis ta pras­me, kad ki­tos ša­lys ga­li jung­tis prie sank­ci­jų, ku­rias jau yra pa­skel­bu­si Eu­ro­pos Są­jun­ga. Aš tu­riu gal­vo­je to­kias vals­ty­bes kaip Ka­na­da, Ja­po­ni­ja, Pie­tų Ko­rė­ja ir kai ku­rios ki­tos. Tai­gi esa­me, sa­ky­čiau, gal­būt to pro­ce­so pra­džio­je. Čia la­bai svar­bus da­ly­kas yra lai­kas. Mums no­ri­si, kad tai įvyk­tų kaip ga­li­ma grei­čiau, uk­rai­nie­čiams taip pat to la­bai rei­kia. Ti­kiuo­si, kad įveik­si­me ir ši­tą slenks­tį.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju ger­bia­mai pra­ne­šė­jai, jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. To­liau tę­sia­me klau­si­mo ap­ta­ri­mą. Svars­ty­mo sta­di­ja. Bu­vo­me nu­ma­tę dėl vi­so šio klau­si­mo 20 mi­nu­čių, ta­čiau yra už­si­ra­šę dis­ku­si­jo­je kal­bė­ti net de­šimt Sei­mo na­rių. Siū­ly­čiau tuo­met api­brėž­ti lai­ką ir skir­ti dis­ku­tuo­ti 30 mi­nu­čių, tai yra šiek tiek pra­tęs­ti dis­ku­si­jos lai­ką, tuo­met vi­sų frak­ci­jų at­sto­vai tu­rės ga­li­my­bę pa­si­sa­ky­ti. Pir­mą­jį į tri­bū­ną kvie­čiu E. Gent­vi­lą. Frak­ci­jos var­du.

E. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mie­ji, šian­dien ga­li­me su­dė­ti ir taš­kus ant i dau­ge­liu klau­si­mų. Aš esu įsi­ti­ki­nęs, kad vėl­gi ši­ta si­tu­a­ci­ja pa­dės mums, val­džios ša­koms, ieš­ko­ti ben­dro var­dik­lio ir žiū­rė­ti ben­dra kryp­ti­mi. Aš tu­riu ome­ny­je daž­nai ky­lan­čius gin­čus su Pre­zi­den­tu, su Pre­zi­den­to ins­ti­tu­ci­ja ir taip to­liau, ar mū­sų tar­pu­sa­vy­je su opo­zi­ci­ja. Gin­čų bus, gin­čų ne­iš­veng­si­me, bet štai to­kie da­ly­kai, to­kie ben­dri po­žiū­rių for­mu­la­vi­mai tik­rai mus ga­li vie­ny­ti. Ir ne­kal­tin­si­me vie­ni ki­tų dėl is­te­ri­jų. Aš, be­je, no­riu pa­sa­ky­ti, kad aš tik­rai ne­lai­kau kvis­lin­gais, kaip vie­nas po­li­to­lo­gas pa­va­di­no opo­zi­ci­jos na­rius. Pa­žįs­tu aš tuos žmo­nes, aš tik­rai ne­ma­nau, kad jie yra tė­vy­nės iš­da­vi­kai, koks bu­vo V. Kvis­lin­gas, ku­rį su­šau­dė nor­ve­gai už tė­vy­nės iš­da­vys­tę. Čia aš iš­da­vi­kų ne­ma­tau. Čia ma­tau žmo­nes, no­rin­čius žiū­rė­ti į Lie­tu­vą skir­tin­go­mis aki­mis, ta­čiau ieš­kant prie­mo­nių, tu­rint skir­tin­gas nuo­mo­nes, kaip tą Lie­tu­vą pa­da­ry­ti stip­res­nę.

Mes ga­lų ga­le tu­ri­me su­pras­ti, kad ši­ta re­zo­liu­ci­ja aiš­kiai pa­ro­do ir ki­tą da­ly­ką. Ru­si­ja, kaip Ry­tų ci­vi­li­za­ci­jos apo­lo­ge­tas, puo­la, vyk­do iš­puo­lį prieš Va­ka­rų ci­vi­li­za­ci­ją, prieš Va­ka­rų kul­tū­rą, prieš Va­ka­rų pi­lie­ti­nes ir po­li­ti­nes tra­di­ci­jas. Tai su­vo­kę mes su­pra­si­me, kad tai yra, de­ja, Z. Bže­zins­kio ar S. P. Han­ting­to­no ap­ra­šy­tas ci­vi­li­za­ci­jų kon­flik­tas ir jis pra­si­dė­jo. Šiuo at­ve­ju mes esa­me Va­ka­rų pu­sė­je. Ir čia su­pras­ki­me, kad Uk­rai­na yra bau­džia­ma už tai, kad orien­tuo­ja­si į Va­ka­rų ci­vi­li­za­ci­ją, į Va­ka­rų po­li­ti­nės tra­di­ci­jos pu­sę.

Is­te­ri­kas yra vie­nas. Man at­ro­do, kad jis tu­ri ir psi­cho­pa­ti­nių bruo­žų. Ši­tas is­te­ri­kas 2014 me­tais po Kry­mo oku­pa­ci­jos ir anek­si­jos G8 su­si­rin­ki­me Aust­ra­li­jo­je, kai sep­ty­nių ša­lių va­do­vai va­ka­rie­nia­vo prie vie­no sta­lo, bu­vo pa­lik­tas prie ki­to sta­lo, tas sta­las bu­vo ge­ro­kai di­des­nis ne­gu per jo su­si­ti­ki­mą su E. Mak­ro­nu. Ir ši­tas is­te­ri­kas Vla­di­mi­ras Vla­di­mi­ro­vi­čius ten sė­dė­jo vie­nas. Man at­ro­do, kad ta­da Va­ka­rų vals­ty­bės tei­sin­gai pa­si­el­gė, tik pas­kui su­minkš­tė­jo, gal rei­kė­tų pi­ges­nių du­jų, gal ko­kio aliu­mi­nio gau­ti pi­ges­nio. Ir vėl – gal pa­si­kal­bė­ki­me, gal žiū­rė­ki­me, mes jį įti­kin­si­me, gal di­plo­ma­ti­niuo­se fron­tuo­se pa­siek­si­me kaž­ko­kių per­ga­lių, o iš Ry­tų pu­sės is­te­ri­ko bu­vo vai­dy­ba, kad šne­kė­ki­mės, aš pa­teik­siu vi­sa tai, kaip ma­no pri­pa­ži­ni­mą, kaip Ru­si­jos au­gan­čios im­pe­ri­jos pri­pa­ži­ni­mą. Ir pa­sau­lis ap­si­ri­ko. Aš ma­nau, kad ši­ta re­zo­liu­ci­ja la­bai aiš­kiai be­da į tai, kad bai­ki­te nai­vius pa­si­ti­kė­ji­mo se­an­sus prie il­go, di­džiu­lio sta­lo. Pa­li­ki­me prie to sta­lo vie­ną is­te­riš­ką vy­riš­kį.

Ki­tas da­ly­kas. Kas at­si­tin­ka su Lie­tu­va? Nuo šian­dien iš es­mės kin­ta pa­sau­lio ge­o­po­li­ti­nis pa­veiks­las – mes tu­ri­me su­pras­ti, kad de fac­to 679 ki­lo­met­rų sie­na su Bal­ta­ru­si­ja tam­pa Lie­tu­vos sie­na su Ru­si­ja. Jei­gu kas nors tu­ri­te iliu­zi­jų, kad A. Lu­ka­šen­ka spręs, ką ir kam da­ry­ti prie Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos sie­nos – jis ne­spren­džia, už jį spren­džia, už jį pa­sa­ko­ma, jis ban­do gin­čy­tis. Ten spren­džia tas, ku­ris kaž­ka­da sė­dė­jo prie vie­no sta­lo su tais, ku­rie ban­dė su juo kal­bė­ti. Taip, de­ja, ne­be­bus ir Lie­tu­va tai tu­ri su­pras­ti.

Ta­me kon­teks­te mes tu­ri­me su­pras­ti, kad re­zo­liu­ci­ja ve­da ir link ki­to da­ly­ko. Mes su mū­sų są­jun­gi­nin­kų pri­ta­ri­mu per­da­vė­me gin­kluo­tę Uk­rai­nai, ta gin­kluo­tė efek­ty­viai, pra­smin­gai nau­do­ja­ma, ta­čiau mes tuš­ti­na­me sa­vo re­zer­vus, gin­kluo­tės re­zer­vus, mes juos vėl tu­ri­me už­pil­dy­ti. Ir ge­rai mi­nist­ras A. Anu­šaus­kas sa­ko, mes tu­rė­si­me juos už­pil­dy­ti ir dėl to rei­kia kal­bė­ti apie Lie­tu­vos kraš­to ap­sau­gos fi­nan­sa­vi­mą. Ir tik­rai kal­bė­si­me, ir aš tik­rai pra­šau ne­pra­si­var­džiuo­ti ir vie­nų, ir ki­tų, kai kal­bė­si­me apie vals­ty­bės sau­gu­mą. Ne­su­prie­šin­ki­me so­cia­li­nės ap­sau­gos su tau­tos ir vals­ty­bės ap­sau­ga, kaip kar­tais ban­dy­ta pa­da­ry­ti.

Aš ne­su tik­ras, kad Eu­ro­pos Są­jun­ga ir NATO su­pra­to, kad jų tuš­čios kal­bos ir ple­pa­lai, ir ne­ryž­tin­gu­mas, ir nai­vu­mas tu­ri baig­tis. Pa­žeis­ta tarp­tau­ti­nė tei­sė ir daug kar­tų per pas­ta­ruo­sius ke­lio­li­ka me­tų. Iš es­mės su­bran­din­tas ka­ro nu­si­kal­tė­lis. Ha­ga lau­kia ne­su­lau­kia, ka­da jis ten at­si­durs. S. Mi­lo­še­vi­čius ir­gi ne­ma­nė, da­ry­da­mas nu­si­kal­ti­mus, kad at­si­durs Ha­gos tri­bu­no­le – at­si­dū­rė. Kai kas gal ir­gi per daug op­ti­mis­tiš­kai gal­vo­ja, kad Vla­di­mi­ras Vla­di­mi­ro­vi­čius ten ne­at­si­durs. Man at­ro­do, kad anks­čiau ar vė­liau at­si­durs.

Ga­liau­siai, tu­ri­me duo­ti Uk­rai­nai per­spek­ty­vą dėl na­rys­tės Eu­ro­pos Są­jun­go­je ir NATO. Ar šį va­ka­rą Eu­ro­pos Va­do­vų Ta­ry­bo­je bus įvar­din­ta, ar ar­ti­miau­siu me­tu, bet tai tu­ri bū­ti įvar­din­ta. Ši­ta ša­lis pri­pa­žįs­ta­ma Va­ka­rų po­li­ti­nė­je ben­druo­me­nė­je ban­dant ją ap­sau­go­ti nuo Ry­tų po­li­ti­nės au­to­ri­ta­ri­nės ben­druo­me­nės in­va­zi­jos.

Mes pa­tys Lie­tu­vo­je tu­ri­me ruoš­tis dar daugeliui da­ly­kų. Pir­miau­sia, pa­bė­gė­lių srau­tui, ku­ris jau šian­dien po pie­tų at­si­dū­rė Len­ki­jo­je, at­ke­liaus ir į Lie­tu­vą. Tu­ri­me la­bai grei­tai pa­ves­ti mi­nis­te­ri­joms nu­ro­dy­mą dėl pa­bė­gė­lių įlei­di­mo, dėl ap­gy­ven­di­ni­mo, įdar­bi­ni­mo, pri­ėmi­mo į mo­ky­mo įstai­gas tvar­kos su­pap­ras­ti­ni­mo. Mes tu­ri­me tą tvar­ką, ku­ri ga­lio­ja daug me­tų. Šian­dien rei­kia grei­tų spren­di­mų. Ką ga­li­me kiek­vie­nas iš mū­sų? Prieš ei­da­mas į tri­bū­ną aš gau­nu sa­vo vai­kų, sa­vo duk­rų, ra­gi­ni­mą – pri­im­ki­te uk­rai­nie­čius. Aš jau įsi­re­gist­ra­vau Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je kaip žmo­gus, ku­ris pri­ims uk­rai­nie­čių tiek, kiek ga­lės. Da­ry­ki­me kiek­vie­nas tuos dar­bus, nes tai yra žmo­nės to­kie pat, kaip Lie­tu­vos ka­ro pa­bė­gė­liai 1945 me­tais. Mes gal­vo­ki­me ne tik po­li­tiš­kai, bet ir žmo­giš­kai. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu į tri­bū­ną D. Ša­ka­lie­nę. Ji kal­bės frak­ci­jos var­du.

D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Ne­pai­sant to, kad pas­ta­rą­sias dvi sa­vai­tes du kar­tus per nak­tį tik­rin­da­vau in­for­ma­ci­ją, ar dar ne­pra­si­dė­jo ka­ro veiks­mai Uk­rai­no­je, vis dėl­to šian­dien ry­te ste­bint tie­sio­gi­nę Jung­ti­nių Tau­tų Sau­gu­mo Ta­ry­bos po­sė­džio tran­slia­ci­ją iš tik­rų­jų apė­mė siur­re­a­lu­mo jaus­mas – po­sė­džiui pir­mi­nin­ka­vo Ru­si­jos am­ba­sa­do­rius. Vals­ty­bės, ku­ri už­puo­lė ki­tą ne­pri­klau­so­mą su­ve­re­nią vals­ty­bę šian­dien, XXI am­žiu­je. Skau­džiau­sias mo­men­tas bu­vo ta­da, kai Uk­rai­nos am­ba­sa­do­riui bu­vo su­teik­tas žo­dis ir tuo me­tu bu­vo tran­sliuo­ja­ma po­no V. Pu­ti­no kal­ba, ku­rio­je jis kal­ti­no Uk­rai­ną na­ciz­mu, ne­ona­ciz­mu, aiš­ki­no, kad Ki­je­ve val­džią yra už­gro­bu­si chun­ta, ir ža­dė­jo de­mi­li­ta­ri­zuo­ti ir de­na­ci­fi­kuo­ti Uk­rai­ną. Uk­rai­nos am­ba­sa­do­rius Jung­ti­nė­se Tau­to­se tie­sė te­le­fo­no ra­ge­lį Ru­si­jos am­ba­sa­do­riui ir sa­kė: ar jūs no­ri­te iš­girsti, ką šiuo me­tu kal­ba jū­sų pre­zi­den­tas, su­stab­dy­ki­te jį, Uk­rai­na už­pul­ta, pra­si­dė­jo ka­ras. Ru­sijos am­ba­sa­do­rius pa­sa­kė: jo­kio ka­ro nė­ra, tai tik spe­cia­li ka­ri­nė ope­ra­ci­ja. Vis­kas. Vie­nas trum­pas šal­tas ko­men­ta­ras, nu­lis žmo­giš­ku­mo.

To­dėl šian­dien, man at­ro­do, tik­rai yra ne tik juo­da die­na vi­sai Eu­ro­pai ir vi­sam pa­sau­liui, bet ir die­na, kai iš­ban­do­mas mū­sų ge­bė­ji­mas iš­lik­ti žmo­giš­kiems ir įver­tin­ti, ar lai­ki­ni eko­no­mi­niai sun­ku­mai, ar mū­sų pa­žiū­rų skir­tu­mas, ar mū­sų, ne­ži­nau, pa­ga­liau as­me­ny­bių ne­su­ta­pi­mas tik­rai yra ga­nė­ti­nai svar­bu, kad ga­lė­tu­me peš­tis, ar tik­rai šian­dien mes su­pran­ta­me, kad Uk­rai­na lie­ja krau­ją ir už mus, nes po­no V. Pu­ti­no kal­bo­je vi­siš­kai aiš­kiai bu­vo iš­dės­ty­ta jo stra­te­gi­ja, ku­rio­je Uk­rai­na yra tik pir­mas laip­te­lis.

To­dėl šian­dien aš, įpa­rei­go­ta sa­vo frak­ci­jos ir par­ti­jos, no­riu pa­sa­ky­ti, kad ir so­cial­de­mok­ra­tai la­bai vie­nin­gai šian­dien anks­ti ry­te pri­ėmė po­zi­ci­ją, ku­ria aiš­kiai sa­ko, kad smer­kia­me Ru­si­jos kar­tu su Bal­ta­ru­si­jos gin­kluo­to­sio­mis pa­jė­go­mis va­sa­rio 24-osios pa­ry­čiais pra­dė­tą pla­taus mas­to ka­ri­nę in­va­zi­ją į Uk­rai­ną. Mes smer­kia­me Ru­si­jos pre­zi­den­to V. Pu­ti­no ir Dū­mos pri­im­tus spren­di­mus, ku­riais šie at­si­sa­ko oku­puo­tas Ry­tų Uk­rai­nos te­ri­to­ri­jas lai­ky­ti in­te­gralia Uk­rai­nos da­li­mi, pri­pa­žįs­ta ne­tei­sė­tų da­ri­nių Ry­tų Uk­rai­no­je – va­di­na­mų­jų Lu­hans­ko ir Do­nec­ko liau­dies res­pub­li­kų va­di­na­mą­ją ne­pri­klau­so­my­bę ir pa­si­ra­šė dvi­ša­lio ben­dra­dar­bia­vi­mo su­tar­tis, ku­rios ap­ima ka­ri­nės pa­gal­bos tei­ki­mą ir su­tei­kia Ru­si­jai tei­sę steig­ti ka­ri­nes ba­zes šių da­ri­nių kon­tro­liuo­ja­mo­je Ry­tų Uk­rai­nos te­ri­to­ri­jo­je. Mes at­krei­pia­me dė­me­sį, kad šian­dien Ru­si­jos vyk­do­ma ka­ri­nė ag­re­si­ja prieš Uk­rai­ną yra da­lis il­ga­lai­kės stra­te­gi­jos, ku­ria sie­kia­ma su­ar­dy­ti vi­sos Eu­ro­pos sau­gu­mo ar­chi­tek­tū­rą.

Mes pa­brė­žia­me, kad Ru­si­ja, su­lau­žy­da­ma tarp­tau­ti­nė­mis tai­syk­lė­mis grįs­tą pa­sau­lio tvar­ką, įtvir­tin­tą po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro, ke­lia grės­mę tai­kai ir sau­gu­mui vi­sa­me pa­sau­ly­je. Mes at­si­žvel­gia­me į NATO kaip ne­pa­kei­čia­mo sau­gu­mo ga­ran­to vaid­me­nį ir rei­ka­lau­ja­me vie­na­reikš­miš­kai ir ka­te­go­riš­kai, kad Ru­si­ja nu­trauk­tų Uk­rai­nos puo­li­mą. Kiek­vie­nas iš mū­sų vi­sais įma­no­mais bū­dais, vi­sais for­ma­tais tu­ri­me to rei­ka­lau­ti. Rei­ka­lau­ja­me, kad bū­tų su­stab­dy­ta di­džiau­sia Ru­si­jos da­ro­ma klai­da šia­me šimt­me­ty­je. Kvie­čia­me tarp­tau­ti­nę ben­d­ruo­me­nę ieš­ko­ti pa­pil­do­mų eks­tra­or­di­na­rių prie­mo­nių sie­kiant su­stab­dy­ti Ru­si­jos ka­ri­nę in­va­zi­ją į Uk­rai­ną ir ap­sau­go­ti ne­kal­tų ci­vi­lių gy­vy­bes, įskai­tant, bet ne­ap­si­ri­bo­jant pa­ra­mos gin­k­luo­te tei­ki­mu.

Ra­gi­na­me tarp­tau­ti­nę ben­druo­me­nę su­stab­dy­ti Ru­si­jos na­rys­tę tarp­tau­ti­nė­se or­ga­ni­za­ci­jo­se, izo­liuo­ti šią ag­re­so­rę iš tų for­ma­tų, ku­rie at­ro­do kaip pa­ty­čios, kai Ru­si­ja šiuo me­tu pir­mi­nin­kau­ja Jung­ti­nių Tau­tų Sau­gu­mo Ta­ry­bai, tiek Jung­ti­nių Tau­tų, tiek Eu­ro­pos Ta­ry­bos, tiek Eu­ro­pos sau­gu­mo ir ben­dra­dar­bia­vi­mo or­ga­ni­za­ci­jos, Bal­ti­jos jū­ros vals­ty­bių ta­ry­bos ir ki­tuo­se for­ma­tuo­se.

Taip pat mes siū­lo­me Pre­zi­den­tui ir Vy­riau­sy­bei pra­dė­ti kon­sul­ta­ci­jas su ki­to­mis Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­mis dėl dvi­ša­lių ar dau­gia­ša­lių su­tar­čių pa­si­ra­šy­mo su Uk­rai­na dėl ka­ri­nės pa­gal­bos šios pla­taus mas­to ka­ri­nės in­va­zi­jos me­tu.

Taip pat ra­gi­na­me mū­sų Vy­riau­sy­bę ne­del­siant pa­si­reng­ti pri­im­ti pa­bė­gė­lius ir su­žeis­tuo­sius iš Uk­rai­nos, su­pap­ras­tin­ti prie­globs­čio pro­ce­dū­ras. Taip pat mes vie­nin­gai vi­sa frak­ci­ja, val­dy­ba ir par­ti­ja ra­gi­na­me ne­del­siant im­tis Lie­tu­vos gy­ny­bos pa­jė­gu­mų stip­ri­ni­mo. Aiš­kiai su­vo­kia­me, kaip pa­si­kei­tu­si yra ši si­tu­a­ci­ja, ir kiek­vie­nas svei­ko pro­to žmo­gus tu­ri re­a­guo­ti ati­tin­ka­mai. Mes ra­gi­na­me di­din­ti Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės po­rei­kių fi­nan­sa­vi­mą, spar­tin­ti trūks­ta­mos gin­kluo­tės ir ka­ri­nės tech­ni­kos įsi­gi­ji­mą ir svars­ty­ti ka­ro me­to struk­tū­ros ka­ri­nių vie­ne­tų pa­si­ren­gi­mo pa­tik­ri­ni­mą, taip pat ne­del­siant im­tis sto­vyk­la­vie­tės, rei­ka­lin­gos at­vyks­tan­čioms są­jun­gi­nin­kų pa­jė­goms dis­lo­kuo­tis Lie­tu­vo­je, taip pat pa­si­reng­ti teik­ti są­jun­gi­nin­kų pa­jė­goms pri­iman­čios ša­lies pa­ra­mą, pa­reng­ti rei­kia­mas su­tar­tis dėl pre­kių ir pa­slau­gų są­jun­gi­nin­kams tei­ki­mo ir im­tis vi­sų rei­kia­mų prie­mo­nių tam, kad nau­jas Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės po­li­go­nas bū­tų už­baig­tas ar­ti­miau­siu me­tu.

 Mes vie­nin­gai įsi­ti­ki­nę, kad kiek­vie­no at­sa­kin­go po­li­ti­ko, ne­pri­klau­so­mai nuo pa­žiū­rų, mo­ra­li­nė pa­rei­ga im­tis vi­sų prie­mo­nių su­stab­dy­ti ka­rui, bū­ti pa­si­ruo­šu­siems vi­siems ga­li­miems sce­na­ri­jams ir gin­ti sa­vo ša­lies pi­lie­čių gy­vy­bes ir ge­ro­vę, su­si­telk­ti ben­dram dar­bui gi­nant aukš­čiau­sias de­mo­kra­tines ver­ty­bes – tai­ką, su­ve­re­nu­mą ir tai­syk­lė­mis grįs­tą pa­sau­lio tvar­ką.

Taip pat pri­dė­siu nuo sa­vęs. Kai vis šian­dien sve­ria­ma, ar ne­bus per­ne­lyg ne­pa­to­gu at­jung­ti Ru­si­ją nuo SWIFT’o, tai yra tarp­tau­ti­nės tarp­ban­ki­nės fi­nan­si­nės in­for­ma­ci­jos per­da­vi­mo ir mo­kė­ji­mo sis­te­mos, ver­ta sau už­duo­ti klau­si­mą, kaip mes žiū­rė­si­me uk­rai­nie­čiams, jų vai­kams ir at­ei­ties kar­toms į akis, jei ne­bū­si­me pa­da­rę vis­ko, kas įma­no­ma, kad būtų su­stab­dy­tas ka­ras, ku­ris jau šian­dien pa­rei­ka­la­vo ar­ti šim­to žmo­nių gy­vy­bių. La­bai ra­gi­nu pa­lai­ky­ti šią re­zo­liu­ci­ją ir pa­da­ry­ti vis­ką, kas nuo mū­sų pri­klau­so, vis­ką, kas nuo mū­sų pri­klau­so, o ne tik tiek, kiek rei­kia dėl var­ne­lės.

PIRMININKĖ. Kvie­čiu V. Mi­ta­lą. Jis kal­bės frak­ci­jos var­du.

V. MITALAS (LF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, tie, ku­rie tu­rė­jo ga­li­my­bę ste­bė­ti V. Pu­ti­no pa­reiš­ki­mus, pas­ta­ruo­ju lai­ko­tar­piu jų bu­vo bent ke­li, tur­būt ne­leis man su­me­luo­ti ir su ma­ni­mi ne­si­gin­čys, kad tie pa­reiš­ki­mai ro­do tik vie­na – ban­di­tas ga­lu­ti­nai iš­pro­tė­jo. Tie, ku­rie gal­vo­jo, kad Lu­hans­kas ar Do­nec­kas yra jo tiks­las, da­bar aiš­kiai pa­ma­tė, kad ne. Nei Lu­hans­kas, nei Do­nec­kas, nei ga­lu­ti­nė Uk­rai­nos oku­pa­ci­ja nė­ra jo tiks­lai. Ga­lu­ti­nis tiks­las yra per­brai­žy­ti vi­są Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­pos sau­gu­mo ar­chi­tek­tū­rą, o gal net ir vals­ty­bių sie­nas. To­dėl šios re­zo­liu­ci­jos pri­ėmi­mas ir mū­sų vie­nin­gas pa­si­sa­ky­mas, ką Lie­tu­va pri­va­lo da­ry­ti, ką kvie­čia da­ry­ti sa­vo są­jun­gi­nin­kus, yra be ga­lo svar­bus ir mes Lais­vės frak­ci­jo­je jį vi­siš­kai pa­lai­ko­me. Pa­lai­ky­da­mi at­krei­pia­me dė­me­sį į ke­lis svar­biau­sius punk­tus, ką da­bar ga­li­me da­ry­ti ir ko ga­li­me pra­šy­ti mū­sų part­ne­rių.

Vi­sų pir­ma, mes tu­ri­me vi­sa­pu­siš­kai rem­ti Uk­rai­ną ir jos žmo­nes, rem­ti hu­ma­ni­ta­ri­nė­mis, rem­ti ka­ri­nė­mis, rem­ti ki­to­mis ma­te­ria­li­nė­mis prie­mo­nė­mis. Dėl to aš ne­bi­jo­čiau nė biu­dže­to per­skirs­ty­mo, jei­gu to rei­kės, jei­gu to rei­kės, ir pa­pil­do­mų fi­nan­si­nių iš­tek­lių sky­ri­mo Uk­rai­nai tie­sio­giai fi­nan­sais ar­ba kon­kre­čio­mis prie­mo­nė­mis, ko tik mū­sų bro­liš­kai vals­ty­bei pri­reik­tų.

An­tra. Mes tu­ri­me bū­ti pa­si­ren­gę ir ra­gin­ti ki­tus bū­ti pa­si­ren­gu­sius pri­im­ti žmo­nes, ku­rie iš­vyks iš Uk­rai­nos ir ieš­kos prie­globs­čio. Ži­nau, kad tiek vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos, tiek sa­vi­val­dy­bės jau yra pa­da­riu­sios čia na­mų dar­bus, ta­čiau to ne­ga­na. Iš vi­sų vie­tų, ku­rias sa­vi­val­dy­bės yra pa­skel­bu­sios kaip ga­lin­čias pri­im­ti, sa­ky­ki­me, tam tik­rą skai­čių pa­bė­gė­lių, pu­sė yra Vil­niu­je, nors Vil­nius tik­rai nė­ra pu­sė Lie­tu­vos. Vil­nius yra ma­žiau ne­gu pu­sė Lie­tu­vos. Aš, čia nau­do­da­ma­sis pro­ga, no­riu pa­ra­gin­ti vi­sas Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bes veik­ti ak­ty­viai, in­ven­to­ri­zuo­ti sa­vo sa­vi­val­dy­bė­se tu­ri­mą tur­tą ir ga­li­my­bes ir taip pat pa­ra­gin­ti Lie­tu­vos žmo­nes, kad bū­ki­me at­vi­ri ir bū­ki­me pa­si­ruo­šę tuos žmo­nes, ku­rie ieš­kos sau­gu­mo Lie­tu­vo­je, čia pri­im­ti.

Be­je, ki­tas trum­pas da­ly­kas, kad taip pat, man at­ro­do, mums rei­kės per­žiū­rė­ti ir Už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties įsta­ty­mą tam, kad tie žmo­nės, at­vy­kę iš Uk­rai­nos ir ap­si­gy­ve­nę čia, Lie­tu­vo­je, ga­lė­tų kuo grei­čiau ras­ti dar­bą, pra­dė­ti dirb­ti ir su­si­kur­ti kaip įma­no­ma nor­ma­les­nį gy­ve­ni­mą to­kio­mis są­ly­go­mis, de­ja, ko­kio­mis mes da­bar gy­ve­na­me.

Taip pat, man at­ro­do, kad yra la­bai svar­bu (ir apie tai re­zo­liu­ci­ja kal­ba) įves­ti kuo griež­čiau­sias sank­ci­jas Eu­ro­pos Są­jun­gos ly­giu. Aš ne­ži­nau ir ne­ma­nau, kad yra vie­tos kaž­ko­kiems dar pa­li­ki­mams už brūkš­nio, kaž­ko­kiems ieš­ko­ji­mams vi­du­rio ke­lio ar dar griež­tų sank­ci­jų pa­li­ki­mui at­ei­čiai, nes vis­kas, ką mes šian­dien pa­ma­tė­me, ro­do, kad da­bar yra me­tas įves­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos ly­giu pa­čias griež­čiau­sias sank­ci­jas vis­kam, kam tik­tai ga­li­ma įves­ti iš Krem­liaus, taip pat ir Mins­ko re­ži­mų.

Dar vie­nas da­ly­kas. Man at­ro­do, kad la­bai svar­bu yra kuo grei­čiau iš­jung­ti Krem­liaus ir Mins­ko pro­pa­gan­dą Lie­tu­vo­je. Tuo tiks­lu aš šian­dien krei­piau­si į Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ko­mi­si­ją, ji tik ry­toj rink­sis ir svars­tys kaž­ką, nors tai tu­rė­jo pa­da­ry­ti šian­dien ne­dels­da­ma – iš­jung­ti Krem­liaus ru­po­rus čia, Lie­tu­vo­je, nes mes vi­si su­pran­ta­me, kad ši­tos ka­ri­nės ag­re­si­jos ne­at­ski­ria­ma da­lis bus ga­lin­ga dez­in­for­ma­ci­nė kam­pa­ni­ja, ku­ri pa­lies ne tik­tai Uk­rai­ną, ji pa­lies ir mus.

Ir pas­ku­ti­nis da­ly­kas, kas įra­šo­ma re­zo­liu­ci­jo­je, tai yra vie­nas iš es­mi­nių da­ly­kų, tai, ko V. Pu­ti­nas ne­no­ri, ko jis bi­jo, tai yra su­teik­ti la­bai aiš­kią eu­ro­at­lan­ti­nės in­teg­ra­ci­jos per­spek­ty­vą Uk­rai­nai ir pa­sa­ky­ti, kad ji tu­ri tap­ti ir taps Eu­ro­pos Są­jun­gos na­re, ji taip pat tu­ri ke­lią į NATO. Tai yra už­fik­suo­ta mū­sų re­zo­liu­ci­jo­je ir tai yra smū­gis į pa­čią es­mę, ko ne­no­ri V. Pu­ti­nas, o ko no­ri lais­vi Uk­rai­nos žmo­nės. Kvie­čiu šiai re­zo­liu­ci­jai pri­tar­ti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu frak­ci­jos var­du P. Gra­žu­lį.

P. GRAŽULIS (LRF). Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, aš ir­gi no­riu pa­si­nau­do­da­mas pro­ga pa­ra­gin­ti vi­sus Sei­mo na­rius ir vi­są vi­suo­me­nę: yra trum­po­ji ži­nu­tė 1482, jį su­rin­kę mes ga­li­me pa­rem­ti 3 ar­ba 5 eu­rais. Tai ma­ža pa­ra­ma Uk­rai­nos vi­suo­me­nei, bet vis tiek pa­ra­ma ir ga­li­me tap­ti nuo­la­ti­niais rė­mė­jais.

Ta­čiau šian­dien aš no­rė­čiau kal­bė­ti tru­pu­tė­lį apie ki­tus da­ly­kus – apie tą si­tu­a­ci­ją, ko­dėl to­kia si­tu­a­ci­ja su­si­klos­tė Uk­rai­no­je. Man la­bai keis­ta ir aš nie­ka­da ne­su­pra­tau nuo pat pir­mų die­nų, ko­dėl ne­ty­lė­jo, bent jau ne­ty­lė­jo Eu­ro­pos Są­jun­gos ly­de­riai, taip pat ir Ame­ri­kos Pre­zi­den­tas, o gar­siai kal­bė­jo, kad mes jū­sų ne­gin­si­me. Tie­siog ska­ti­no – pul­ki­te tą Uk­rai­ną, mes ne­gin­si­me. Kas trau­kė už lie­žu­vio? Pa­ty­lė­ki­te, kad jie ne­ži­no­tų, ką da­rys Ame­ri­ka, NATO ar­ba pa­vie­nės NATO ša­lys. La­bai keis­ta bu­vo ši­ta po­zi­ci­ja, jos aš po šiai die­nai ne­su­pran­tu. Taip pat man tik­rai la­bai gai­la, kad to ryž­tin­gu­mo iš Eu­ro­pos Są­jun­gos na­rių, iš NATO ša­lių nė­ra. La­bai daug su­si­rin­ki­mų, bet dar­bų re­a­lių nė­ra.

Vis dėl­to aš no­riu at­si­gręž­ti ir į Lie­tu­vos po­li­ti­kus, ne­įžval­gius po­li­ti­kus, ku­rie, ma­ty­da­mi tą ge­o­po­li­ti­nę si­tu­a­ci­ją, kai aš čia prieš pu­sę me­tų, tik įvy­kus rin­ki­mams Bal­ta­ru­si­jo­je, sa­kiau, ne­nu­trau­ki­me di­plo­ma­ti­nių san­ty­kių su Bal­ta­ru­si­ja, pa­dė­ki­me ten įka­lin­tiems Bal­ta­ru­si­jos žmo­nėms, sa­kiau, kad jūs su­pras­ki­te, ko­kio­je ge­o­po­li­ti­nė­je si­tu­a­ci­jo­je yra Bal­ta­ru­si­ja. Ša­lia – ne Ame­ri­ka, ne Pran­cū­zi­ja, ne Vo­kie­ti­ja, o dik­ta­tū­ri­nė Ru­si­ja. Ji se­niai lau­kė, kaip pa­im­ti į sa­vo glė­bį Bal­ta­ru­si­ją. Ir man gai­la, kad mes tam pa­dė­jo­me ir pri­si­dė­jo­me prie tos si­tu­a­ci­jos. Pri­si­min­ki­te, kad tas pats dik­ta­to­rius A. Lu­ka­šen­ka dar šian­dien yra ne­pri­pa­ži­nęs Lu­hans­ko ir Do­nec­ko res­pub­li­kų. Jūs pri­si­min­ki­te, kad jis ne­pri­pa­ži­no Kry­mo oku­pa­ci­jos, Do­nec­ko. Jis kvie­tė pas sa­ve, į Mins­ką, Eu­ro­pos Są­jun­gos ly­de­rius ir ban­dė spręs­ti tą bai­sų kon­flik­tą, kad ne­įvyk­tų ka­ras.

Ką mes pa­da­rė­me? Ger­bia­mie­ji, mes pa­da­rė­me tai, kas bu­vo la­bai rei­ka­lin­ga ir nau­din­ga V. Pu­ti­nui. Mes Bal­ta­ru­si­ją vi­siš­kai įstū­mė­me į ki­to dik­ta­to­riaus, į V. Pu­ti­no glė­bį. Ten sto­vi dau­giau kaip 30 tūkst. ka­riuo­me­nės ir iš ši­tos pu­sės yra puo­la­ma Uk­rai­na. Tu­ri­me tu­rė­ti jė­gų sa­vy­je pri­si­im­ti at­sa­ko­my­bę už mū­sų pa­da­ry­tas klai­das. Ir šian­dien, ką pa­sa­kė E. Gent­vi­las, jau Lie­tu­vos sie­na su Bal­ta­ru­si­ja yra Ru­si­jos sie­na. Ir ne be mū­sų kal­tės, ir ne be mū­sų kal­tės, tą no­riu pa­sa­ky­ti.

Tai­gi, ger­bia­mie­ji, re­zo­liu­ci­ja tik­rai ga­na stip­ri, bet ką mes ga­li­me pa­da­ry­ti, kad vis dėl­to Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lys im­tų­si ryž­tin­gų veiks­mų? Ir D. Tram­pas pa­sa­kė: jei­gu aš bū­čiau pre­zi­den­tu, ne­bū­tų to­kios si­tu­a­ci­jos Uk­rai­no­je. Jis ne­bū­tų tik kal­bė­jęs, jis bū­tų da­ręs. Šian­dien Ru­si­ja ma­to – Va­ka­rai iš­ti­žę, ne­si­i­ma jo­kių veiks­mų, tai ko­dėl ne­pul­ti, jei­gu ga­li­ma pul­ti, jei­gu jie sa­kė, ne­gins. Aš ma­nau, gė­da to­kiai Eu­ro­pos Są­jun­gai. Ir gal­būt, Die­ve duok, kad jie su­si­pras­tų ir nuo tuš­čių kal­bų pri­ei­tų prie re­a­lių, kon­kre­čių, griež­tų sank­ci­jų.

PIRMININKĖ. Frak­ci­jos var­du – G. Sur­plys.

G. SURPLYS (LVŽSF). Dė­ko­ju, Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Aš trum­pai. No­rė­jau prie vis­ko, ką ko­le­gos jau pa­sa­kė, pri­dė­ti, kad la­bai džiau­giuo­si, kad re­zo­liu­ci­jos teks­te at­si­ra­do ra­gi­ni­mas, kvie­ti­mas Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos vi­suo­me­nėms ne­lik­ti nuo­ša­ly­je ir, kiek tai lei­džia re­ži­mo už­spaus­tos ga­li­my­bės, su­stab­dy­ti sa­vo ly­de­rius, pa­si­prie­šin­ti jų vyk­do­mai ne­žmo­niš­kai ag­re­si­jai prieš tai­kią Uk­rai­ną.

Mes vi­si se­kė­me dra­mą ir tik­rai sun­ku bu­vo nu­ma­ty­ti tai, kas įvy­ko šį ry­tą. Taip, žen­klų bu­vo, taip, bu­vo žval­gy­bi­nė in­for­ma­ci­ja, ta­čiau Va­ka­rų ly­de­riai dė­jo vi­sas pa­stan­gas, kad iš­veng­tų ka­ro, iš­nau­do­da­mi di­plo­ma­ti­nes ga­li­my­bes. De­ja, bet tu­riu su­tik­ti su tuo, ką pa­sa­kė šian­dien V. Mi­ta­las.

Tai­gi, aš dar kar­tą no­riu ak­cen­tuo­ti ir pa­pra­šy­ti vi­sų, ku­rie pa­žįs­ta­me, ku­rie tu­ri­me gal­būt gi­mi­nių, gal­būt drau­gų, gal­būt ko­le­gų Ru­si­jo­je, ypač Ru­si­jo­je, pa­ra­gin­ti Ru­si­jos vi­suo­me­nę ne­nu­ty­lė­ti šio nie­kin­go Krem­liaus re­ži­mo vyk­do­mo ak­to. Mes jau ma­to­me, kad nu­ste­bę dėl šios in­va­zi­jos yra ne tik Va­ka­rų ly­de­riai, bet ir Ru­si­jos prem­je­ras, Ru­si­jos žval­gy­bos pir­mi­nin­kas, va­do­vas, gar­sūs Ru­si­jos žmo­nės, tad tik­rai ne­ty­lė­ki­me. Aš ma­nau, kad Ru­si­jos vi­suo­me­nė ir­gi tu­ri la­bai svar­bų vaid­me­nį, ku­rio ji pri­va­lo im­tis šiuo me­tu. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ir pas­ku­ti­nis Dar­bo par­ti­jos frak­ci­jos var­du kal­bės V. Fio­do­ro­vas.

V. FIODOROVAS (DPF). Dė­kui, Pir­mi­nin­ke. To­kia re­ta ir la­bai iš­skir­ti­nė die­na, kai vis dėl­to ga­li­me bū­ti ir esa­me vie­nin­gi. Tik gai­la, kad taip pa­da­ry­ti mus pa­ska­ti­no ka­ri­nė Ru­si­jos ag­re­si­ja prieš ne­pri­klau­so­mą Uk­rai­ną. Šian­dien šios ne­įti­kė­ti­nos grės­mės aki­vaiz­do­je ir tu­ri­me bū­ti vie­nin­gi kaip kumš­tis. Tik taip ga­lė­si­me pa­dė­ti uk­rai­nie­čiams ir pa­sa­ky­ti pa­sau­liui, kad ne­to­le­ruo­si­me nė men­kiau­sio pa­si­kė­si­ni­mo į lais­vę. Ka­te­go­riš­kai smer­kia­me Ru­si­jos pra­dė­tą ka­rą prieš Uk­rai­ną, esa­me kar­tu su sa­vo bro­liais ne tik min­ti­mis, bet ir veiks­mais. Lie­tu­va tu­ri sku­biai pri­im­ti spren­di­mus dėl vi­sa­pu­siš­kos pa­gal­bos su­tei­ki­mo Uk­rai­nai ir jos žmo­nėms. Pri­va­lo­me su­si­telk­ti, at­mes­ti vi­sus vi­di­nius ne­su­ta­ri­mus – da­bar jiems tik­rai ne lai­kas. Kar­tu pa­ro­dy­ti, kad pa­da­ry­si­me vis­ką ir dar dau­giau, kad pa­dė­tu­me Uk­rai­nos žmo­nėms.

Da­bar­ti­nės grės­mės aki­vaiz­do­je tu­ri­me pri­im­ti šią re­zo­liu­ci­ją. Tu­ri­me nu­ma­ty­ti lė­šas hu­ma­ni­ta­ri­nei pa­gal­bai ka­ro zo­no­je ir pa­gal­bą nu­ken­tė­ju­siems nuo ka­ro. Tu­ri­me bū­ti pa­si­ren­gę pri­im­ti bro­liš­kos vals­ty­bės gy­ven­to­jų tiek, kiek bus rei­ka­lin­ga, da­lin­tis sa­vo re­sur­sais. Nė­ra nei jo­kios prie­žas­ties, nei pa­tei­si­ni­mo ag­re­si­jai prieš tai­kius žmo­nes. Kiek­vie­no jų mir­tis tu­ri gul­ti ne tik ant va­do­vy­bės, ku­ri duo­da to­kius nu­ro­dy­mus, pe­čių, bet ir ant kiek­vie­no pa­ė­mu­sio gin­klą, ku­ris ne­ša mir­tį, į sa­vo ran­kas. Ra­gi­nu pa­lai­ky­ti šią re­zo­liu­ci­ją. Dar­bo par­ti­jos frak­ci­ja šią re­zo­liu­ci­ją tik­rai pa­lai­kys. Esa­me su Uk­rai­nos žmo­nė­mis!

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, ger­bia­mi ko­le­gos. T. To­mi­li­nas no­ri pa­si­sa­ky­ti dėl ve­di­mo tvar­kos. Pra­šom, To­mai.

T. TOMILINAS (DFVL). Ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke, tu­riu di­de­lį pra­šy­mą: yra vie­nin­te­lė frak­ci­ja, ku­ri ne­kal­bė­jo, tai yra mū­sų frak­ci­ja, tad leis­ki­te V. Ba­kui pa­si­sa­ky­ti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mi ko­le­gos, mes ap­si­brė­žė­me 30 mi­nu­čių, už 3 mi­nu­čių tos 30 mi­nu­čių baig­sis, bet, ži­no­ma, pra­šom, ger­bia­mas Vy­tau­tai, pa­si­sa­ky­ti. La­bai pra­šau ne­iš­nau­do­ti per­ne­lyg di­de­lio lai­ko li­mi­to, nes mes prieš svars­ty­mą, prieš dis­ku­si­ją ap­si­brė­žė­me, kad šiai dis­ku­si­jai ski­ria­me 30 mi­nu­čių. Jos ei­na į pa­bai­gą.

V. BAKAS (DFVL). Ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, ačiū už ga­li­my­bę pa­si­sa­ky­ti frak­ci­jos var­du. Aš kal­bė­siu ne il­giau nei 5 mi­nu­tes. Aš ma­nau, ypač svar­bu ben­dras mū­sų su­ta­ri­mas.

Ger­bia­mi ko­le­gos, iš tie­sų tiems, ku­rie dar va­kar svars­tė apie tai, ar V. Pu­ti­nas plės Do­nec­ko ir Lu­hans­ko sie­nas, šian­dien, ma­tyt, ne­ky­la abe­jo­nių. Mes ma­to­me pla­taus mas­to ka­ri­nę ope­ra­ci­ją, ku­rios tiks­las yra vi­sa Uk­rai­na. Ir tiems, ku­rie klau­sė V. Pu­ti­no kal­bos ori­gi­na­lo kal­ba, ir­gi ne­tu­rė­jo lik­ti abe­jo­nių dėl to, kad iš es­mės tai bu­vo SSRS at­kū­ri­mo ma­ni­fes­tas. V. Pu­ti­nas kal­bė­jo ne tik apie Uk­rai­ną, V. Pu­ti­nas kal­bė­jo apie vi­są po­so­vie­ti­nį re­gio­ną, V. Pu­ti­nas kal­bė­jo apie mus. Jis la­bai aiš­kiai pa­sa­kė, kad NATO tu­ri grįž­ti į to­kią būk­lę, ko­kia bu­vo 1997 me­tais. To­dėl kai V. Pu­ti­nas kal­ba apie Uk­rai­nos de­mi­li­ta­ri­za­ci­ją, jis kal­ba apie vi­so re­gio­no de­mi­li­ta­ri­za­ci­ją.

Čia rei­kė­tų la­bai aiš­kiai su­pras­ti, kad iš­puo­lis prieš Uk­rai­ną yra tik kab­le­lis, bet ne taš­kas. Ir, aiš­ku, tu­ri­me pa­da­ry­ti vis­ką, kad uk­rai­nie­čiai lai­mė­tų, kad jie at­si­lai­ky­tų. Aiš­ku vie­na, kad V. Pu­ti­nas ne­bi­jo sank­ci­jų, jis tam pa­si­ruo­šė, ruo­šė­si dau­ge­lį me­tų, jis net ne­bi­jo at­jun­gi­mo nuo SWIFT’o ir ne­bi­jo izo­lia­ci­jos, nes per pas­ta­ruo­sius po­rą me­tų mes ne­ju­čia ne­pa­ma­tė­me, kai V. Pu­ti­nas grį­žo į vi­sus for­ma­tus, iš ku­rių bu­vo iš­mes­tas po įvy­kių Uk­rai­no­je 2014 me­tais, – bu­vo at­kur­tas NATO ir Ru­si­jos for­ma­tas, grį­žo į Eu­ro­pos Ta­ry­bą. Tai įvy­ko per šiuos me­tus. Ger­bia­mi ko­le­gos, aš kaž­kaip ne­gir­dė­jau la­bai ašt­rių pro­tes­tų, mū­sų de­le­ga­ci­jų va­do­vų pa­si­sa­ky­mų, kad tie pro­ce­sai su­grą­žin­ti Ru­si­ją į tarp­tau­ti­nę ben­druo­me­nę vyk­tų. Aš kvies­čiau ne­pa­mirš­ti ir ne­at­leis­ti taip leng­vai. Ir nuo­lat pri­min­ti tarp­tau­ti­nei ben­druo­me­nei apie tai, kad nė­ra jo­kių są­ly­gų švel­nin­ti to­ną ir ri­bo­ji­mus.

Da­bar, jei­gu kal­bė­tu­me apie sank­ci­jas to­liau, ma­nau, jų ne­pa­kan­ka. Aiš­ku, re­zo­liu­ci­ja yra la­bai ge­ra, bet tu­ri­me ei­ti dar to­liau. Ma­no pa­siū­ly­mas bū­tų kal­bė­ti apie ką nors ki­ta, kas kel­tų as­me­ni­nės tei­si­nės at­sa­ko­my­bės klau­si­mus. Sank­ci­jos pa­lie­čia Ru­si­jos vi­suo­me­nę, bet ne pa­tį V. Pu­ti­ną. V. Pu­ti­nui vi­siš­kai ne­įdo­mi Ru­si­jos vi­suo­me­nė. V. Pu­ti­nas su­pran­ta, kad kiek­vie­ną kar­tą, kai su­ke­lia­mas nau­jas ka­ras, tai stip­ri­na jo as­me­ni­nę val­džią. Jei­gu ne­bus ka­ro, ne­bus V. Pu­ti­no. Ar tai bū­tų ka­ras Sa­kart­ve­le, ar tai bū­tų ka­ras, in­va­zi­ja į Mol­do­vą ar Če­čė­ni­ją, vi­sais at­ve­jais, jei­gu pa­ana­li­zuo­si­te eks­per­tų ty­ri­mus, pa­ma­ty­si­te, su kiek­vie­nu ka­ru jis su­lauk­da­vo mil­ži­niš­kos sa­vo vi­suo­me­nės pa­ra­mos.

To­dėl aš kvies­čiau vis dėl­to kal­bė­ti apie nu­si­kal­ti­mus žmo­niš­ku­mui. Bū­tent ma­no siū­ly­mas ini­ci­juo­ti, re­mian­tis Tarp­tau­ti­nio Bau­džia­mo­jo Teis­mo Ro­mos sta­tu­tu, pri­im­tu 1998 me­tais, pro­ce­sus, kad tiek V. Pu­ti­nas, tiek A. Lu­ka­šen­ka bū­tų tei­sia­mi kaip ka­ro nu­si­kal­tė­liai. Tam yra vi­sos są­ly­gos. Tai bū­tų as­me­ni­nės at­sa­ko­my­bės klau­si­mas. Mes ga­li­me mo­bi­li­zuo­ti ša­lis ir ga­li­me ak­ty­vuo­ti Ro­mos sta­tu­tą. Be abe­jo, tam rei­kia Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos, Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos, mū­sų tarp­tau­ti­nės tei­sės moks­li­nin­kų gi­les­nės ana­li­zės, bet, žiū­rė­da­mas į Ro­mos sta­tu­tą, aš jau šian­dien to­kius pa­grin­dus ma­tau.

An­tra. Mes tu­ri­me pa­siū­ly­ti na­rys­tės ES per­spek­ty­vą ne tik Uk­rai­nai, bet ir Mol­do­vai, ir Sa­kart­ve­lui. Po Uk­rai­nos ne­abe­jo­ti­nai seks Mol­do­va, Sa­kart­ve­las ir vi­sos Ry­tų part­ne­rys­tės ša­lys, bū­tent jos yra V. Pu­ti­no tai­kik­ly­je. To­dėl ma­no siū­ly­mas bū­tų pa­gal­vo­ti…

PIRMININKĖ. Ger­bia­mas ko­le­ga, lai­kas!

V. BAKAS (DFVL). …apie tai, kad per­spek­ty­va bū­tų pa­siū­ly­ta bent jau Sa­kart­ve­lui ir Moldo­vai.

Ir pas­ku­ti­nė min­tis. Ko­le­gos, kal­bant apie mū­sų ša­lies vals­ty­bin­gu­mo stip­ri­ni­mą, aš kvies­čiau pa­klau­sy­ti Miun­che­no kon­fe­ren­ci­jo­je pa­sa­ky­tų Suo­mi­jos Pre­zi­den­to žo­džių. Jis Suo­mi­jos sėk­mės is­to­ri­ją sau­gu­mo kon­teks­te api­bū­di­no dviem da­ly­kais. Tai yra Suo­mi­jos žmo­nių ge­ro­vė ir ma­ža ko­rup­ci­ja.

Ger­bia­mi ko­le­gos, at­neš­ki­te į pa­va­sa­rio se­si­jos dar­bo­tvarkę pro­jek­tus, ku­rie stip­rin­tų Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mą, tai yra kur­tų re­a­lią Lie­tu­vos žmo­nių ge­ro­vę…

PIRMININKĖ. Ger­bia­mas ko­le­ga, lai­kas!

V. BAKAS (DFVL). … ir leis­tų pa­da­ry­ti ga­lą ko­rup­ci­jai Lie­tu­vo­je.

PIRMININKĖ. Bai­gia­me dis­ku­si­ją. Dėl re­zo­liu­ci­jos. Pri­ėmi­mo sta­di­ja. Mo­ty­vai už.

Pir­ma­sis kal­ba už P. Sau­dar­gas.

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dė­kui, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Kas yra svar­bu ir kas yra nau­ja šio­je re­zo­liu­ci­jo­je? Lie­tu­va apie tai jau kal­ba ku­rį lai­ką, bet Va­ka­rai vis dar del­sia. Tai mū­sų re­zo­liu­ci­jo­je pa­mi­nė­tas Ru­si­jos iš­me­ti­mas iš vi­sų ga­li­mų tarp­tau­ti­nių for­ma­tų. Ša­lia vi­so san­k­ci­jų pa­ke­to, na­rys­tė JT Sau­gu­mo Ta­ry­bo­je, ly­giai taip pat Eu­ro­pos Ta­ry­bo­je, ly­giai taip pat ir ESBO, ir vi­so­se ga­li­mo­se spor­to ir kul­tū­ros tarp­tau­ti­nė­se or­ga­ni­za­ci­jo­se. Tai skau­dė­tų di­plo­ma­ti­ne pras­me Ru­si­jai už tai, ką pa­da­rė ir da­ro šian­dien Uk­rai­nai. Čia taip pat ti­kiuo­si Va­ka­rų pa­lai­ky­mo mū­sų ko­le­goms. O Lie­tu­va siū­lo ši­tą da­ly­ką, kaip ir ki­tas griež­tas sank­ci­jas.

Kas dar yra svar­bu? Yra vie­nas mū­sų vi­di­nis da­ly­kas. Sei­mas įsi­pa­rei­go­ja sku­bos tvar­ka dar šiais me­tais Lie­tu­vo­je su­stip­rin­ti pri­iman­čios ša­lies pa­jė­gu­mus, su­kur­ti rei­kia­mą in­fra­struk­tū­rą, ku­ri su­da­ry­tų są­ly­gas grei­tai ir sklan­džiai dis­lo­kuo­ti są­jun­gi­nin­kų pa­jė­gas ir joms veik­ti ša­lies te­ri­to­ri­jo­je. Mes ma­to­me at­skren­dan­tį „Apa­che“, mes ma­to­me be­si­lei­džian­čius F-35, mes ma­to­me at­vyks­tan­čius nau­jus JAV ka­rius, Vo­kie­ti­jos nau­jus ka­rius ir tu­ri­me su­da­ry­ti są­ly­gas pri­im­ti kuo di­des­nį NATO pa­jė­gų kie­kį Lie­tu­vo­je. Tai yra tik­ra­sis at­gra­sy­mas. Bal­suo­ki­me už.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai už – M. Ma­jaus­kas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Mie­li ko­le­gos, taip pat ra­gin­da­mas pa­lai­ky­ti šią re­zo­liu­ci­ją no­riu šiek tiek at­kreip­ti dė­me­sį, kad iki šiol įves­tos tiks­li­nės sank­ci­jos ne­at­gra­sė Ru­si­jos nuo to­les­nės es­ka­la­ci­jos. Ga­li bū­ti, kad ir esa­mų sank­ci­jų plė­ti­mas ne­duos no­ri­mų re­zul­ta­tų. Taip pat no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį, kad šios sank­ci­jos ne­spren­džia klau­si­mo, kas mo­kės už su­griau­tos Uk­rai­nos eko­no­mi­kos at­sta­ty­mą. Sank­ci­jų tiks­las, ma­no su­pra­ti­mu, tu­ri bū­ti ne tik su­kur­ti fi­nan­si­nes pa­sek­mes Ru­si­jai, bet taip pat la­bai kon­kre­čiai už­tik­rin­ti, kad už Uk­rai­nai su­kel­tų pa­da­ri­nių pa­ša­li­ni­mą mo­kė­tų tas, kas tą ža­lą pa­da­rė, tai yra ag­re­so­rius. To­dėl siū­lau Eu­ro­pos Są­jun­gos ir tarp­tau­ti­niu ly­giu kel­ti klau­si­mą dėl pla­taus ag­re­si­jos mo­kes­čio įve­di­mo Ru­si­jai. Toks mo­kes­tis ga­lė­tų bū­ti tai­ko­mas su Ru­si­ja su­si­ju­siems tarp­tau­ti­niams pre­ky­bos srau­tams ar­ba, jei­gu ne­bū­tų ap­ri­bo­ta pri­ei­ga prie SWIFT’o sis­te­mos, o tai tu­rė­tų bū­ti, su Ru­si­jos re­zi­den­tais su­si­ju­sioms fi­nan­si­nėms tran­sak­ci­joms. Tu­ri­me pa­siųs­ti aiš­kų ir vie­nin­gą sig­na­lą, kad mes ne tik su­stab­dy­si­me, bet ag­re­so­rius bus vi­siš­kai at­sa­kin­gas už sa­vo veiks­mų pa­sek­mes ir tu­rės už jas su­mo­kė­ti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai už – P. Gra­žu­lis. Nė­ra. Mo­ty­vai už – K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, šian­dien pra­si­dė­jo Ru­si­jos ag­re­si­ja prieš Uk­rai­ną, bet V. Pu­ti­nas ir jo įvai­rūs ko­men­ta­to­riai ją va­di­na spec. ope­ra­ci­ja. Spec. ope­ra­ci­ja – taip jie va­di­na tą ag­re­si­ją to­dėl, kad no­ri, jog ji truk­tų trum­pai, jų tiks­las, ga­lė­tu­me ti­kė­tis, yra toks, kad jie no­rė­tų lik­vi­duo­ti, nu­žu­dy­ti Uk­rai­nos va­do­vus, o ta­da pa­sta­ty­ti kaž­ko­kią ma­rio­ne­ti­nę val­džią Uk­rai­no­je ir pa­skelb­ti, kad fa­šiz­mas Uk­rai­no­je nu­ga­lė­tas. Jie ti­kė­tų­si, kad tai įvyks trum­pai ir grei­tai, o Va­ka­rai yra biu­ro­kratiški, jie tas sank­ci­jas il­gai svars­to, iš lė­to pri­ima, laip­te­lis po laip­te­lio, žings­ne­lis po žings­ne­lio ir, va­di­na­si, jei­gu tai trum­pai truks, tai ir tos sank­ci­jos iš pra­džių bus pri­im­tos ne­skaus­min­gos, o pas­kui vis tiek vis­kas pa­si­mirš – taip Va­ka­ruo­se daž­nai ir bū­na. Tai aš iš tik­ro la­bai no­rė­čiau, kad taip ne­bū­tų bent jau šį kar­tą.

Na, mes re­zo­liu­ci­ja kvie­čia­me pa­da­ry­ti la­bai ryž­tin­gus žings­nius, at­ver­ti du­ris Uk­rai­nai į Eu­ro­pos Są­jun­gą, į NATO, pa­ša­lin­ti Ru­si­ją iš tarp­tau­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų. Tai tik­rai bū­tų la­bai svar­bu dar ir dėl ki­tos prie­žas­ties, nes taip, kaip Va­ka­rai re­a­guos, ste­bi ir ki­ti dik­ta­to­riai. Tik­rai tie veiks­mai tu­rė­tų bū­ti skaus­min­gi, kad ir ki­ti dik­ta­to­riai pa­si­mo­ky­tų.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai už – I. Ka­čins­kai­tė-Ur­bo­nie­nė.

I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Dė­ko­ju, ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, iš tik­rų­jų Dar­bo par­ti­ja pa­lai­ko Sei­mo re­zo­liu­ci­ją „Dėl Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos ag­re­si­jos prieš Uk­rai­ną“ ir griež­tai smer­kia bet ko­kius ka­ri­nius veiks­mus, ku­rie vyks­ta šiuo me­tu ne­to­li mū­sų esan­čio­je ša­ly­je. La­bai svar­bu pa­brėž­ti, kad re­zo­liu­ci­jo­je yra nu­ma­ty­tos iš­ties griež­tos prie­mo­nės ir griež­ta re­ak­ci­ja į ne­tei­sė­tus, ag­re­sy­vius ka­ri­nius veiks­mus, ku­rie tie­sio­giai lie­čia ne­kal­tus žmo­nes. Mes tik­rai pa­lai­ky­si­me šią re­zo­liu­ci­ją, vi­so­mis iš­ga­lė­mis esa­me kar­tu su Uk­rai­na, ta­čiau po šio žings­nio mes tu­ri­me kal­bė­ti, ką da­ry­si­me to­liau. Esa­me at­vi­ri ir pa­si­ren­gę dis­ku­si­jai dėl pa­pil­do­mo fi­nan­sa­vi­mo kraš­to ap­sau­gai. Jos ga­li rei­kė­ti tam, kad mū­sų re­gio­no pa­dė­tis to­kia, ko­kia yra šiuo me­tu Lie­tu­vo­je, iš­lik­tų sta­bi­li.

Taip pat tu­ri­me kal­bė­ti apie ge­res­nį in­for­ma­vi­mą gy­ven­to­jų, ku­rie šiuo me­tu pa­ti­ria dez­in­for­ma­ci­ją įvai­riuo­se so­cia­li­niuo­se tin­kluo­se, kaip re­a­guo­ti į sklei­džia­mą me­la­gin­gą in­for­ma­ci­ją, kaip rei­kė­tų pa­si­ruoš­ti esant ko­kiam nors bent men­kiau­siam ne­sta­bi­lu­mui ša­ly­je.

Tik­rai tu­ri­me daug dar­bo ir esa­me pa­si­ren­gę da­ry­ti vis­ką, kad ap­sau­go­tu­me tiek kai­my­ni­nę ša­lį Uk­rai­ną, tiek vi­są re­gio­ną ir kar­tu Eu­ro­pos Są­jun­gą.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ger­bia­mi ko­le­gos, mo­ty­vai pri­ėmi­mo sta­di­jo­je iš­sa­ky­ti. Pri­me­nu, kad, re­mian­tis Sei­mo sta­tu­to 184 straips­niu, po re­zo­liu­ci­jos pro­jek­to svars­ty­mo Sei­mas ap­si­spren­džia, ar pri­im­ti re­zo­liu­ci­ją be pa­tai­sų. Šis pa­siū­ly­mas ne­ga­li bū­ti pri­im­tas, jei­gu tam prieš­ta­rau­ja dau­giau kaip treč­da­lis vi­sų Sei­mo na­rių.

Ger­bia­mi ko­le­gos, kvie­čiu ap­si­spręs­ti, ar pri­ta­ria­me re­zo­liu­ci­jai be pa­tai­sų. Kas pri­ta­ria­te, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip. Bal­suo­ja­me.

 

Šios re­zo­liu­ci­jos pri­ėmi­mas

 

Už­si­re­gist­ra­vo 112, bal­sa­vo 112: už – 112. Sei­mo re­zo­liu­ci­jai „Dėl Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos ag­re­si­jos prieš Uk­rai­ną“ pri­tar­ta. (Gon­gas)

 

18.51 val.

Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai

 

Dar­bo­tvarkės 1-5 klau­si­mas – Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai. Kvie­čiu V. Pranc­kie­tį.

V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, ne­no­riu truk­dy­ti daug lai­ko, bet klau­si­mai yra to­kie, ku­rie šian­dien ak­tu­a­lūs vi­sai Lie­tu­vai, vi­sai Eu­ro­pai, vi­sam pa­sau­liui, to­dėl, įgi­jęs šiek tiek pa­tir­ties Uk­rai­nos klau­si­mais per pra­ei­tą ka­den­ci­ją, tu­riu gar­bę ir ga­li­my­bę kal­bė­ti apie tuos klau­si­mus.

Uk­rai­nos klau­si­mas bu­vo nuo­la­ti­nis bu­din­tis klau­si­mas tarp­tau­ti­niuo­se su­si­ti­ki­muo­se Eu­ro­po­je ir už Eu­ro­pos ri­bų. Ma­no ko­le­ga A. Pa­ru­bi­jus, pra­ei­tos ka­den­ci­jos Ra­dos pir­mi­nin­kas, nuo­lat kar­to­jo žo­džius, kad Uk­rai­na gi­na Eu­ro­pą nuo šiuo­lai­ki­nės Ry­tų or­dos. Apie tai kal­bė­jau Eu­ro­pos Są­jun­gos 60-me­čio ju­bi­lie­jaus mi­nė­ji­me, ta­čiau ne vi­sa­da bu­vo­me pa­kan­ka­mai gir­di­mi. De­ja. Da­bar jau pa­ti­kė­jo vi­si.

Pri­ta­riu, kad vi­sos prie­mo­nės pa­de­dant Uk­rai­nai yra ge­ros ir rei­ka­lin­gos: ka­ri­nės, po­li­ti­nės, eko­no­mi­nės, me­di­ci­ni­nė pa­gal­ba, pa­gal­ba bū­si­miems pa­bė­gė­liams yra la­bai la­bai svar­bi, bet mo­ra­li­nė pa­lai­ky­mo iš­raiš­ka, kaip sa­kė Sei­mo Pir­mi­nin­kė, bro­liams ir se­sėms uk­rai­nie­čiams yra su­de­da­mo­ji pa­gal­bos ir pa­ra­mos da­lis, ku­ri taip pat la­bai svar­bi. To­dėl siū­lau Lie­tu­vos žmo­nėms, taip pat ir jums, ko­le­gos, pa­gal ga­li­my­bes ša­lia Lie­tu­vos vė­lia­vų aukš­tai iš­kel­ti ir Uk­rai­nos vė­lia­vas reiš­kiant so­li­da­ru­mą su vals­ty­be ir tau­ta. Su­tei­ki­me lais­vę Uk­rai­nos vė­lia­vai Lie­tu­vo­je, su­tei­ki­me lais­vę, prie­globs­tį ir at­ver­ki­me Lie­tu­vos na­mus Uk­rai­nos vai­kams, ma­moms ir nu­ken­tė­ju­siems ka­riams. Kel­ki­me Uk­rai­nos vė­lia­vą. Sla­va Uk­rai­ni!

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ger­bia­mi ko­le­gos, kvie­čiu re­gist­ruo­tis.

Už­si­re­gist­ra­vo 91 Sei­mo na­rys. Kvie­čiu gie­do­ti him­ną.

 

Gie­da­mas Lie­tu­vos vals­ty­bės him­nas

 

Dė­ko­ju, ger­bia­mi ko­le­gos, už šian­die­nos po­sė­dį, už vie­nin­gu­mą. Bai­gė­me ne­ei­li­nį Sei­mo po­sė­dį ir ne­ei­li­nę Sei­mo se­si­ją. (Gon­gas)


* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.