Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 11, 2023Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NEEILINĖS SESIJOS
posėdžio NR. 139
STENOGRAMA
2022 m. vasario 24 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
PIRMININKĖ. Laba diena, gerbiami kolegos. Pradedame neeilinę Seimo sesiją ir vasario 24 dienos Seimo posėdį. Kviečiu sugiedoti himną.
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
(Gongas)
Posėdį pradedame.
Gerbiami kolegos, labai norėjosi tikėtis, kad tokiomis aplinkybėmis Seimui neteks rinktis į neeilinę sesiją, tačiau pasitvirtino, deja, juodžiausias scenarijus ir šiandien renkamės reaguodami į Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Taigi kviečiu visus kolegas tylos minute pagerbti žuvusius Ukrainos žmones.
Tylos minutė
Dėkoju.
17.03 val.
Seimo 2022 m. vasario 24 d. (ketvirtadienio) posėdžio darbotvarkės tvirtinimas
Gerbiami kolegos, mes turime pritarti šios dienos darbotvarkei, tai yra neeilinė sesija, joje turime penkis klausimus. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju.
17.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo neeilinės sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIVP-1349(2) (pateikimas, svarstymas, priėmimas)
Pirmasis 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo neeilinės sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIVP-1349(2). (Balsai salėje) Taip, ačiū už priminimą. Registruojamės, kolegos.
Užsiregistravo 112 Seimo narių.
Taigi, pristatau Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo neeilinės sesijos darbų programos“. Šią programą sudaro du klausimai. Pirmasis yra Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento sprendimo paskelbti nepaprastąją padėtį patvirtinimo“ projektas. Antrasis klausimas yra Seimo rezoliucijos „Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“ projektas. Ar galima pritarti bendru sutarimu tokiai programai po pateikimo? Nematau prieštaraujančių, dėkoju.
Svarstymas. Pasisakyti norinčių nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, kolegos, pritarta bendru sutarimu.
Priėmimo stadija. Pasisakyti norinčių nėra. Ar galime balsuoti? Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 116 Seimo narių, balsavo 115: už – 115, prieš nėra. Taigi Seimo neeilinės sesijos darbų programa priimta, jai pritarta. (Gongas)
17.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento sprendimo paskelbti nepaprastąją padėtį patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-1348 (pateikimas, svarstymas, priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento sprendimo paskelbti nepaprastąją padėtį patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-1348. Kviečiu projektą pristatyti pranešėją K. Budrį.
K. BUDRYS. Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, šiandien teikiu Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento sprendimo paskelbti nepaprastąją padėtį patvirtinimo“ projektą. Nutarimas numato, kad Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 144 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Prezidento šiandienos dekretą „Dėl nepaprastosios padėties paskelbimo“, nutaria patvirtinti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu priimtą sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį dekrete nurodytoje teritorijoje dekrete nurodytam laikotarpiui ir taikyti dekrete nurodytas nepaprastąsias priemones.
Leiskite paskelbti Respublikos Prezidento šiandienos dekreto turinį.
„Dekretas „Dėl nepaprastosios padėties paskelbimo“. Atsižvelgdamas į didelio masto Rusijos Federacijos karinių pajėgų sutelkimą prie Ukrainos valstybės sienos ir okupuotoje Ukrainos teritorijoje, taip pat Baltarusijos Respublikos teritorijoje, ir jos įvykdytus karinius veiksmus Ukrainos atžvilgiu; atsižvelgdamas į tai, kad Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritorijose sutelktos didelio masto Rusijos Federacijos ir jai paklūstančios Baltarusijos Respublikos karinės pajėgos; atsižvelgdamas į tai, kad tokia situacija sudaro palankias sąlygas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos valdžios institucijų nurodymu ir (ar) su jų žinia vykdyti hibridines atakas ir bet kokio pobūdžio provokacijas prieš Lietuvos Respubliką, ypač teritorijose prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos; atsižvelgdamas į tai, kad tokia situacija kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, be kita ko, susijusiems su patikima valstybės sienos, sudarančios ir Europos Sąjungos išorinės sienos dalį, kontrole ir apsauga; įvertinęs tai, kad dėl tokios situacijos kyla grėsmė visuomenės rimčiai, o šios grėsmės neįmanoma pašalinti laikinai nenustačius nepaprastųjų priemonių; vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 77 straipsniu, 84 straipsnio 17 punktu, 144 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, 7 ir 8 straipsniais, įvedu nepaprastąją padėtį visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. 13 valandos iki 2022 m. kovo 10 d.
Nustatau, kad nepaprastoji padėtis įvedama dėl Rusijos Federacijos veiksmų, kurie kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionaliniams interesams, be kita ko, susijusiems su patikima valstybės sienos, sudarančios ir Europos Sąjungos išorinės sienos dalį, kontrole ir apsauga.
Nustatau, kad nepaprastosios padėties įvedimo tikslas – pašalinti grėsmę visuomenės rimčiai, užtikrinant už visuomenės saugumą ir viešąją tvarką atsakingų institucijų ir tarnybų veiklą operatyviai reaguojant į galimus neramumus ir galimas provokacijas, susijusias su Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritorijose sutelktomis didelio masto karinėmis pajėgomis.
Nustatau, kad nepaprastosios padėties metu taikomos šios nepaprastosios priemonės: pirma, valstybės rezervo naudojimas įstatymo nustatyta tvarka; antra, valstybės sienos apsaugos sustiprinimas ir valstybės sienos priedanga; trečia, pasienio ruože transporto priemonių ir asmenų bei jų bagažo tikrinimas siekiant surasti ir paimti neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias, nuodingąsias ir kitokias pavojingas medžiagas bei priemones, nustatyti bei sulaikyti įstatymų pažeidėjus, užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, apsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą ir turtą.
Nustatau, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija yra institucija, atsakinga už nepaprastosios padėties įvedimo tikslo pasiekimą, ir esant poreikiui gali steigti viešosios tvarkos apsaugos komendantūras.
Nurodau pasitelkti Lietuvos kariuomenę Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka šio dekreto 2 straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodytų nepaprastųjų priemonių taikymui. Nepaprastosioms priemonėms įgyvendinti pasitelkti Lietuvos kariuomenės kariai nepaprastosios padėties laikotarpiu turi Lietuvos Respublikos karinės jėgos naudojimo statuto 13 straipsnio 2 dalyje nustatytas teises.
Siūlau Vyriausybei priimti sprendimą panaudoti valstybės rezervą. Siūlau Vyriausybei užtikrinti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių, turto, taip pat valstybinės reikšmės ir rizikos objektų sustiprintą apsaugą, įskaitant kibernetinę.“
Dekretą pasirašo Respublikos Prezidentas G. Nausėda ir Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamam pranešėjui. Jūsų norėtų paklausti keli Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF*). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis Prezidento patarėjau, išties dekretas savalaikis ir džiugu, kad susirinko Gynimo taryba, bet pasigendu vieno labai svarbaus aspekto. Ar jūs Gynimo taryboje nesvarstėte, kad reikėtų aktyvuoti civilinės saugos planus, nes šios grėsmės akivaizdoje, be abejo, kiekvienas Lietuvos pilietis turėtų žinoti, kaip elgtis. Neužtenka turbūt vien per televiziją ar feisbuke paskelbti gelbėjimo tarnybos, na, sakykime, pranešimą, kad susipirktų tam tikrų priemonių ilgesniam laikui. Ačiū.
K. BUDRYS. Ačiū už klausimą. Šiandienos Valstybės gynimo tarybos sprendimai buvo parengti dar praėjusiais metais, praėjusių metų lapkričio mėnesį, kai buvo pirmoji informacija apie Rusijos rengiamą karinę agresiją prieš Ukrainą ir destabilizaciją visame regione. Tuo metu buvo nutarta, kad Valstybės gynimo taryba esant tam tikroms sąlygoms (jau tos sąlygos buvo išvardintos) imsis dviejų veiksmų. Pirma, kreipsis į NATO dėl 4 straipsnio konsultacijų pradėjimo, kaip buvo šiandien sprendimas priimtas, kreipimasis padarytas. NACC rinkosi du kartus ir tam pritarė, ir bus papildomos priemonės įvestos. Antras dalykas buvo dėl nepaprastosios padėties įvedimo. Taip pat buvo aptarta apimtis, kokia jinai galėtų būti.
Šiandien VGT sprendimai yra buvusio pasirengimo įgyvendinimas. Taip, buvo svarstytos įvairios priemonės. Šiandien vertiname, kad tiesioginė karinė grėsmė Lietuvai nėra padidėjusi. Indikacijų apie tai, kad būtų rengiama Rusijos karinė agresija prieš Lietuvą, šiuo metu neturima, todėl tos priemonės, kurios yra numatytos, sustiprinamos atsakant į provokacijų galimybę, taip pat į kitokius pažeidimus. Reikia turėti omeny, kad vykstant karinei agresijai kariniai veiksmai yra tik vienas iš dėmenų. Veiksmai vykdomi taip pat ir kitose erdvėse. Tai yra informacinėje, kibernetinėje, energetinėje ir kitose.
Šiandien Valstybės gynimo tarybos posėdyje tai taip pat buvo aptarta ir įvertinta, kad šiandien reikia tokių priemonių. Tai yra tai, kad valstybės institucijos galėtų panaudoti rezervus kitokiomis negu taikos sąlygomis greičiau, taip pat imtis kitokių priemonių, kas yra susiję su kritinės infrastruktūros apsauga. Jeigu atsiras indikacijų, kad ir Lietuvai karinės grėsmės tikimybė padidėja, neišvengiamai, žinoma, bus kreiptasi ar šia, ar kita tvarka dėl tokių priemonių pasitelkimo. Šiandien vertinimas buvo, kad jų dar nereikia.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). 10 valandų ir 14 minučių jau vyksta karas. Karo ekspertai jau turbūt irgi sutaria, kad karas, ko gero, bus ilgas. Čia teikiama 10 dienų. Ar tai buvo irgi įvertinta?
Kitas klausimas. Griežčiausiai iš visų valstybės vadovų šiandien pasisakė ponia Dalia dėl grasinimų izoliuoti ir atgrasyti sankcijomis: jos agresoriaus nesustabdė ir toliau nesustabdys, sankcijos tik pavėluotai baudžia, karo nusikaltėlis gali būti sustabdytas tik mūšio lauke. Ką šiuo atveju mano Prezidentas G. Nausėda? Ačiū.
K. BUDRYS. Ačiū už klausimą. Pirma dėl termino. Terminas buvo svarstytas. Sutarta, kad kovo 10 diena yra diena, kai Seimas rinksis į eilinę sesiją, ir siejama taip pat ir su šia data. Plius yra įvertintas laikotarpis, kai šios priemonės galėtų būti peržiūrimos, aktualios įgyvendinti. Tai nėra susiję su galimų karinių veiksmų trukme, kiek jie gali trukti prieš Ukrainą. Tai vertinti šiandien būtų sudėtinga. Karinių veiksmų tikslas yra politinis. Strateginis tikslas yra nuversti Ukrainos politinę valdžią ir pakeisti jos strateginius sprendimus, taip pat jos santykius su kitomis šalimis ir NATO. Kada jis bus pasiektas, mes negalime pasakyti, ar po 10 dienų, ar daugiau. Žinome, ko yra siekiama. Šiandien dabar niekas turbūt negalėtų įvardinti, priklauso nuo daugelio dalykų, nuo Ukrainos priešinimosi, nuo mūsų paramos, taip pat ir politinės, Ukrainai, taip pat nuo tarptautinių organizacijų veiksmų, prie to yra intensyviai dirbama.
Šiuo metu Respublikos Prezidentas taip pat yra išvykęs į Briuselį, kur šiandien vakare dalyvaus Europos Sąjungos Vadovų Tarybos posėdyje, rytoj bus NATO viršūnių susitikimas, taip pat B9 susitikimas Varšuvoje, taip pat ir kitos valdžios institucijos intensyviai dirba, tie veiksmai yra koordinuojami tam, kad neturėtume kitų stadijų ir neturėtume kitų veiksmų. Sankcijos kaip priemonė, tos, kurios buvo įvestos siekiant pakeisti Rusijos elgesį, atgrasyti, sudaryti galimybę persigalvoti, taip, mes matome, kad rezultato nepasiekė, agresorius savo planų nepakeitė. Apie tokius turimus planus mes žinojome praeitų metų lapkričio mėnesį, jie buvo diskutuojami ne tik žvalgybos vertinimuose, bet taip pat ir politikų, ir įvairiuose pristatymuose, taip, diplomatinėmis ir kitomis priemonėmis buvo bandoma nustumti galimą karinę ataką, bet jinai vis tiek įvyko. Taip, šitoje vietoje tokio paties lygio ar sunkumo, ar lengvumo ekonominės sankcijos nepakeis tolimesnių veiksmų, dėl to yra siekiama kuo platesnio poveikio Rusijai. Šiandien Respublikos Prezidentas Europos vadovams siūlys taip pat kalbėti apie sektorines sankcijas ir kitas Rusijos galimybes veikti, ribojančias finansines priemones ir dar kitas. Taip, atskiriems asmenims uždrausti važinėti į Europos Sąjungą nėra pats efektyviausias būdas sustabdyti agresorių, kuris naikina mums brolišką valstybę.
PIRMININKĖ. Klausia V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamasis patarėjau, iš tikrųjų svarbus sprendimas, tačiau turiu klausimą. Siūloma nepaprastąją padėtį įvesti Lietuvos Respublikos teritorijoje, visoje, visoje teritorijoje. Priežastys, dėl kurių įvedama nepaprastoji padėtis, siejamos su įvykiais pasienyje, tai yra Rusijos ir Baltarusijos teritorijoje, nes ten sutelktos pajėgos. Taip pat priemonės, kurias siūloma suteikti, taip pat susijusios su sienos apsauga ir pasienio ruožu. Mano klausimas būtų toks, kodėl pasirinktas sprendimas įvesti padėtį visoje teritorijoje, užuot tai padarius pasienio teritorijoje? Tai viena.
Antra. Tokiu atveju po šito sprendimo, kokį tai turės poveikį Lietuvos piliečių teisėms ir laisvėms?
K. BUDRYS. Labai ačiū už klausimus. Abu aspektai taip pat buvo svarstyti, pasirinkimas siūlyti įvesti visoje teritorijoje ir įvedant, jau šiuo metu veikiant nepaprastajai padėčiai, buvo grindžiamas tuo, kad galimi veiksmai neapsiribotų 5-ių ar 10-ies kilometrų ruožu. Galimos provokacijos galėtų būti ir toliau. Tos taikomos priemonės turėtų būti ir giliau teritorijoje, kad jų valstybės institucijos galėtų imtis. Pats nepaprastosios padėties įvedimas įgalina mūsų valstybės institucijas plačiau veikti, jisai nėra orientuotas į Lietuvos piliečių konstitucinių teisių ar laisvių suvaržymą. Šitame dekrete to nėra, to nėra siūloma daryti, nei susirinkimų, nei kitų laisvių riboti. Yra suteikiami įrankiai valstybės institucijoms, ne tik toms, kurios gali užtikrinti sienos apsaugą, tai yra Valstybės sienos apsaugos tarnybai, pasitelkiant Lietuvos kariuomenės pajėgumus, bet taip pat ir kitoms, kurios yra atsakingos už kritinės infrastruktūros apsaugą. Taigi, objektai taip pat yra visoje teritorijoje, tuo buvo grindžiama, kodėl visoje, o ne vien tiktai pasienio ruože. Dar kartą akcentuoju – Lietuvos piliečių tiesiogiai gyvenimo, laisvių, judėjimo, kitų dalykų tai nepalies.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
K. BUDRYS. Ačiū.
PIRMININKĖ. Po pateikimo motyvai už – premjerė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Būčiau galbūt nekalbėjusi, bet tiesiog noriu papildyti kolegą K. Budrį atsakydama šiek tiek papildomai į gerbiamo Vytauto klausimus. Kaip teisingai jau buvo paminėta, šito sprendimo tikslas nėra nustatyti kokių nors apribojimų Lietuvos Respublikos piliečiams. Vis dėlto yra objektyvios reikmės, kurios gali būti susijusios ir su platesne šalies teritorija negu pasienis, ir kam gali būti reikalingos taip pat naudoti valstybės lėšos. Pirmiausia, žinoma, kalbama apie kibernetinę saugą, strateginės infrastruktūros apsaugą ir kitus objektus, kuriems visoje teritorijoje reikia skirti sustiprintą dėmesį, atsižvelgiant į Kremliaus režimo įprotį tokio pobūdžio problemų įvairioms valstybėms parūpinti.
Todėl, tikrai nenorėdama niekaip pernelyg suvaržyti mūsų piliečių, mūsų piliečių laisvių ir teisių ir įprasto gyvenimo būdo, vis dėlto Vyriausybė turi turėti galimybes valstybės rezervo lėšas naudoti ne tik su sienos apsauga susijusioms priemonėms, bet ir kitoms, kurios yra reikalingos kritinei infrastruktūrai apsaugoti ir kibernetinei saugai užtikrinti. Labai prašau palaikyti ir siūlau balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, ar po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, prieštaraujančių nėra. Po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Svarstymo stadija.
Priminsiu, kad, remiantis Seimo statuto 1862 straipsniu, Seimo nutarimus dėl nepaprastosios padėties svarstome ir priimame šia tvarka. Jie yra svarstomi ypatingos skubos tvarka. Šiems nutarimų projektams svarstyti pagrindinis komitetas nėra skiriamas. Pertraukos šių Seimo nutarimų projektų svarstymo metu nedaromos. Seimo narių siūlymai dėl jų neteikiami ir nesvarstomi.
Svarstymo stadija. Diskutuoti yra užsirašę aštuoni Seimo nariai. Pirmasis frakcijos vardu kalba D. Gaižauskas. Prašom.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija pritaria nepaprastosios padėties įvedimui visa apimtimi, kuri dabar teikiama šiandienos nutarime. Ir ta proga esu įpareigotas pagarsinti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos pareiškimą.
„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga reiškia paramą Ukrainai ir jos suverenitetui, Ukrainos žmonių pasiryžimui ginti savo tėvynę. Dabar reikalingas šaltas protas ir susitelkimas ne tik Rusijos bandomoje okupuoti Ukrainoje, bet ir visame demokratiniame pasaulyje. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, palaikydama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nuoseklią ir konstruktyvią politinę laikyseną, kaip ir anksčiau konstruktyviai dirbs su Lietuvos Respublikos Prezidentu ir Vyriausybe tam, kad būtų užtikrinta visa reikiama pagalba Ukrainai ir Lietuvos kaip NATO narės gynybinis pasirengimas, kurį numatė Lietuvos Respublikos Prezidentas po Valstybės gynimo tarybos posėdžio.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga palaiko Jo Ekscelencijos Prezidento argumentus dėl nepaprastosios padėties įvedimo. Nepaprastoji padėtis šalyje įvedama dėl Rusijos Federacijos veiksmų, kurie kelia grėsmę svarbiausiems Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, be kita ko, susijusiems su patikima valstybės sienos, sudarančios ir Europos Sąjungos išorinės sienos dalį, kontrole ir apsauga.
Nepaprastosios padėties įvedimo tikslas – pašalinti grėsmę visuomenės rimčiai, užtikrinant už visuomenės saugumą ir viešąją tvarką atsakingų institucijų ir tarnybų veiklą, operatyviai reaguojant į galimus neramumus ir galimas provokacijas, susijusias su Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritorijose sutelktomis didelio masto karinėmis pajėgomis.“
Frakcijos vardu pranešu, kad frakcijos nariai siūlo savo bendradarbiavimą, dalinimąsi kompetencijomis ir pagalba tiek Vyriausybei, tiek valstybės institucijoms. Raginame visus išlikti vieningus, tiksliai veikiančius ir žinančius savo tikslą ginti ir saugoti demokratiją, branginti žmogų, gyvybę ir tėvynę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Į tribūną kviečiu P. Saudargą.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, šiandien Ukraina kovoja mūsų karą, tačiau apie paramą Ukrainai mes kalbėsime kitu klausimu, svarstydami rezoliuciją, o nepaprastoji padėtis iš esmės yra mūsų namų darbai, kuriuos reikia padaryti čia ir dabar. Kodėl čia ir dabar? Nes mes matome, o ypač ši diena patvirtina, kad situacija gali būti ir yra labai dinamiška.
Paanalizuokime, ką Kremlius darė su Ukraina pastaruosius ištisus metus: energetinis spaudimas – parklupdyti Ukrainą energetiškai, išjungus dujas, anglį, nuolatinė propaganda ruošiant dirvą tiek savo piliečiams Rusijoje, tiek Vakarų partneriams bandant įpiršti ukrainiečių fašistų, banderovcų etiketes ir taip pateisinti savo kruvinus veiksmus. Nuolatinės tos pačios žinutės per visus Rusijos kanalus.
O dabar pasižiūrėkime, kas vyko mūsų atžvilgiu. Vyko tas pats – tiek Lietuva, tiek Baltijos valstybės, tiek ir visa Europa pastaruoju metu patyrė aiškią ekonominę, energetinę agresiją, energetinį Rusijos karą prieš mus. Energetinių resursų kainos, išaugusios kelis kartus, yra Kremliaus veikimo pasekmė. Jeigu mes atidžiai pasižiūrėtume į propagandos frontą, lygiai tas pats propagandos malūnas nukreiptas prieš Baltijos valstybes, prieš Lenkiją lygiai taip pat, kaip ir prieš Ukrainą. Matome, kokia dinamika yra Ukrainos pusėje, taigi turime… Aš pritariu, kad tiesioginė karinė grėsmė Lietuvai šiandien negresia, bet netiesiogiai hibridinės atakos sąlygomis mes jau gyvenome ištisus metus. Tai ne tai, kad menamas pavojus, tai yra realus pavojus, su kuriuo mes jau tvarkomės.
Todėl šiandien aš labai pritariu nepaprastosios padėties inicijavimui, kur punktai ir priemonės, tokie kaip valstybės rezervo naudojimas įstatymų nustatyta tvarka, yra iš esmės ir mums, ir ukrainiečiams. Mes teiksime karinę paramą Ukrainai, nes frontas šiandien yra ten. Tuo pačiu metu mes atnaujinsime savo ginkluotę, vykdysime naujus įsigijimus ir šis punktas mums leis operatyviau negu vakar tai daryti.
Antras punktas – valstybės sienos apsaugos stiprinimas. Nelegalios migrantų krizės metu to reikėjo, ir mes tai buvome taip pat įvedę. Lygiai taip pat to reikia šiandien galimoms grėsmėms ir provokacijoms atremti. Kaip ir pasienio ruože, transporto priemonių ir asmenų bei jų bagažo ir taip toliau tikrinimas ir griežtesnė pasienio kontrolė – tai taip pat susiję su mūsų sienos, o tai yra ir išorinė NATO ir Europos Sąjungos siena, apsauga.
Taip pat nepamirškime ir labai svarbaus punkto, kurį įtraukia projekto autoriai, kad šiuo nutarimu taip pat sustiprinsime ir mūsų nacionaliniam saugumui svarbių įmonių, objektų, įrenginių ir kito turto apsaugą, įskaitant ir kibernetines atakas. Taigi galėsime šiandien savo infrastruktūrą saugoti, lygiai taip pat apsisaugodami nuo galimų provokacijų. Todėl raginu nedelsti, priimti šį nutarimą, taip pat gerai pagalvoti, ar nereikia mums dar neeilinių posėdžių. Šios sesijos galbūt neuždaryti, apie tai, manau, visi turėsime dar laiko pasvarstyti – ir šiandien, ir rytoj, ir priimti dar daug kitų įstatymų, kurie leistų sustiprinti mūsų apginamumą. Tai mūsų praeitos sesijos pabaigoje pristatyti projektai ir dėl Šaulių sąjungos, ir dėl ginklų įsigijimo palengvinimo – tai įgalins visuomenę gintis. Kaip mes matome šiandien Ukrainoje, gynyba yra dviejų polių: tai yra kariuomenė, bet ir visuomenė. Ukrainiečiai dalina ginklus iš esmės į kairę, į dešinę savo piliečiams, kurie yra pasiryžę ginti. Ir akivaizdu, kad to reikia. Nes kai veržiasi Rusija, matome, kad gali tekti gintis ir patiems piliečiams. Susitelkime. Slava Ukraini!
PIRMININKĖ. Heroiam slava! Kviečiu P. Gražulį.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami Seimo nariai, aš manau, šiandien mes visi vieningai pritarsime ir vienam, ir kitam dokumentui – tiek rezoliucijai, tiek nepaprastosios padėties įvedimui. Gaila, kad tokia situacija yra, kad mes negalime teikti siūlymų nei dėl rezoliucijos, nei dėl nepaprastosios padėties įvedimo nuostatų, kurias siūlo Prezidentas.
Aš šiandien, kai kalbama, kad Lietuva neturi tiesioginės grėsmės, turiu šiek tiek kitokią nuomonę. Viskas priklausys, kaip vyks karas ir kiek pavyks efektyviai priešintis Ukrainai. Jeigu Ukrainos pasipriešinimas bus nedidelis arba bus palaužtas, aš manau, kad Lietuvai bus tikrai labai didelė grėsmė.
Kaip jūs matote, NATO šalių, Europos Sąjungos šalių pozicija daugiau negu apgailėtina, vienos kalbos, vieni posėdžiai, o jokių realių veiksmų nematome. Ukrainos Prezidentas prašė: jeigu jau jūs neįvedate sankcijų šiuo metu, iki įsiveržiant Rusijos kariuomenei, bent paviešinkite, kokios sankcijos bus. Deja, mes tų sankcijų nežinome, gal jos bus nuolat pildomos, bet mes matome, kad net ir SWIFT’o sistema nebus stabdoma, bankų sistema nebus paralyžiuota, taip pat ir dujų klausimas, energetinis klausimas – nesiryžo atsisakyti rusiškų dujų Europos Sąjunga. Europos Sąjunga per gerai gyvena. Faktiškai ta vienybė tik žodžiuose. Labai norėčiau suklysti, kad NATO taip pat daugiau yra popieriuje, bet ne realybėje. NATO kaip blokas yra gynybinis blokas, bet yra NATO šalys, kurios gali imtis kitokių veiksmų, gal Anglija kiek ryžtingesnė, bet to ryžto mažai matyti ir iš Anglijos. Mes patys atšaukėme net visus instruktorius, tarp jų ir Lietuva. Taip, ginklų tiekimas yra svarbus, bet parama bent jau instruktorių atžvilgiu irgi yra labai svarbi – apmokyti, konsultuoti ir mokyti, kaip naudotis ginkluote. Šito nėra. Stovime gana sudėtingoje situacijoje. Apie ką dar bus galima kalbėti, kai jau priiminėsime rezoliuciją. Ten greičiausiai negalėsime teikti siūlymų, nes ji bus priimama dabar. Man gaila, esame nepriklausoma demokratinė valstybė, esame NATO šalis, bet vis dėlto realių, principingų, atsakingų veiksmų iš Amerikos ir iš NATO mes nesulaukėme. Vargu ar tie ryžtingi sprendimai bus. Man primena truputėlį 1940 metus ir Lietuvos okupaciją, kai buvo daug kalbama, bet nieko nebuvo daroma.
Aš noriu pasakyti taip. Jeigu mes išliksime stiprūs, tai turėsime dėkoti Ukrainai, jeigu ji apsigins, tai apgins ir Europą. Europa save, mano giliu įsitikinimu, vargu ar apgintų. Taigi mes tikrai visa širdimi turime palaikyti Ukrainą, Ukrainos žmones, jų ryžtą mirti ir kovoti už savo tėvynę.
PIRMININKĖ. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, ką tik nuskambėjo, kad iš Amerikos mes nesulaukiame aiškių sprendimų. Aš manau, kad sulaukiame, tik kartais tie sprendimai yra skirtingi. Pavyzdžiui, vienas amerikonas pasakė apie V. Putino invaziją į Luhansko ir Donecko respublikas: genialus V. Putino sprendimas. Taip pasakė D. Trampas. P. Gražulis yra rezoliucijos autorius pasveikinti D. Trampą jo išrinkimo Amerikos Prezidentu proga. Turbūt buvote ir D. Trampo draugų grupėje. Tai štai turime ten tokių draugų. Laimei, šiandienė Prezidento administracija siunčia Europai kitus signalus, tokius, kaip yra sutarta visame NATO aljanse. Gaila, kad čia nuskamba toks nepasitikėjimas Europos Sąjunga, NATO ir taip toliau. Man atrodo, kad V. Putino veiksmai iš tikrųjų didina vienijimąsi tarp NATO ir Europos Sąjungos valstybių. Atsiranda supratimas apie realią grėsmę, kurią kuria šita Rytų atgimstanti imperija.
Vėlgi šiandien skamba kitos frakcijos frazė, pristatoma kaip partijos pozicija, – nuosekli ir konstruktyvi politinė laikysena. Vertinu, iš tikrųjų, gerbiamas Dainiau, vertinu jūsų pristatytą poziciją, tik tiek, kad jūsų partijos lyderis užvakar išvadino isterikais visus tuos, na, suprask, dešiniąją parlamento pusę, kurie sakė, kad karo grėsmė yra didžiulė. Ne mes isterikai, vienas psichopatas Rytuose yra isterikas. Mes turime tai objektyviai įvertinti.
Ir štai imamasi priemonių, kurias pasiūlė Prezidentas, Ministrė Pirmininkė, ir šiandien Seimas, aš manau, pritars. Mes galime ginčytis – pozicija, opozicija, tačiau turime suprasti ir, aš tikiuosi, suprantame bendrus valstybės poreikius esančių iššūkių akivaizdoje.
Ir vienas labai svarbus akcentas, kurį jau ne kartą minėjo ir pristatydamas Prezidento patarėjas, ir pasakė Ministrė Pirmininkė – mes turime nuraminti savo žmones. Nepaprastosios padėties įvedimas nereiškia kažkokių išpuolių, kažkokių veiksmų prieš savo piliečius. Turi būti valstybė pasiruošusi užtikrinti savo energetinių objektų apsaugą visoje Lietuvoje, ne tik pasienio zonoje, kibernetinės erdvės apsaugą. To neįmanoma padaryti įvedant nepaprastąją padėtį, pavyzdžiui, lokalioje pasienio zonoje. Todėl mes turime aiškiai mūsų žmonėms pasakyti. Tą patį aš kalbėjau įvedant nepaprastąją padėtį lapkričio 9 dieną. Visos Lietuvos teritorijoje nebus sustabdytas žiniasklaidos darbas, nebus sustabdyta susirinkimų laisvė ar teisė. Visas Lietuvos gyvenimas turi vykti ir toliau taip, kaip vyko iki šiol, tačiau profesionalai, kurie turi profesines užduotis užtikrinti Lietuvai gyvybiškų centrų ir mazgų saugumą, įgauna galimybes tai atlikti sutelkdami finansinius resursus, sutelkdami administracinius resursus. Tai taip ir žiūrėkime į tą nepaprastąją padėtį. Tai yra instrumentas ne prieš Lietuvos piliečius, o už Lietuvos valstybės saugumą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau į tribūną kviečiu ministrą A. Anušauską.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų nepaprastoji padėtis yra būdas, kaip teisingai paminėta, užtikrinti, kad mūsų valstybės mechanizmas funkcionuotų nepaisant išpuolių. Paminėta kibernetinė erdvė – tai viena iš tų sferų, kurioje mes laukiame tokių išpuolių. Signalai apie tai ateina ir labai rimti. Tai reikalauja institucijų pasirengimo. Mes ne visada galime normaliomis sąlygomis peržiūrėti finansavimą. Tam pasirengimui reikalingi resursai gali būti finansuojami ir iš valstybės rezervo.
Aš dar kartą pabrėžiu – tai reikalaus visų institucijų įsijungimo, nes šitoje virtualioje erdvėje grėsmės yra realios ir indikatoriai apie tai kalba pakankamai rimtai. Kada tai bus, negalėčiau pasakyti, bet tai yra rimti įspėjimai.
Kita vertus, be abejonės, agresijos auka yra Ukraina. Ukraina – šalis, kuri suko link Vakarų valstybių ir dabar apeliuoja į mus – Vakarų valstybes – prašydama paramos. Ne tik karinės, bet ir politinės, diplomatinės, ekonominės, finansinės. Visa parama reikalinga Ukrainai. Šiandien man teko kalbėtis su Ukrainos gynybos ministru. Jis pasakė, kad ir ta parama, kuri buvo suteikta Lietuvos su Jungtinių Amerikos Valstijų, beje, žinia, nes ginkluotės perdavimai nevyksta be žinios, buvo panaudota. Ji buvo išskirstyta į pajėgas, ji buvo panaudota ginant, gynybiniais tikslais. Kažkada premjerė sakė, kad galbūt jos neteks panaudoti. Deja, teko, bet ji panaudota efektyviai. Aš manau, kad visa ta parama, kurią galėsime suteikti kaip valstybė su savo, deja, ribotais resursais, nes, kaip jau teisingai daug kas sako, gynybos srityje daugelis dalykų nėra padėti ant lentynų. Jų negali net ir turėdamas pinigų nueiti čia pat ir nusipirkti, įsigyti – deja, reikia užsakyti, reikia laukti, reikia atlikti tam tikras procedūras ir taip toliau. Bet tuo, kuo galėsime dalintis su Ukraina, dalinsimės.
Beje, ukrainiečiai prašė, ir gynybos ministras tai patvirtino, ne tik ginkluotės, bet ir apsaugos priemonių. Šarvinės liemenės, šalmai – tai būtinos priemonės saugant savo kareivius. Be abejo, Lietuva pasiruošusi suteikti šią paramą, kaip minėjau, iš savo resursų, iš savo kariuomenės. Taip, mes turime galiojančius užsakymus, projektus, sutartis, patenkinsime savo kariuomenės poreikius šiais metais, tačiau Ukrainai reikia dabar. Skirsime tą paramą, kurios jiems reikia dabar.
Noriu pasakyti, kiek teko kalbėti su mūsų partneriais, sąjungininkais, gynybos ministrais, visi, be abejonės, ne tik smerkia Rusijos agresiją, bet ir pasirengę paremti sankcijas, kurios būtų skausmingos agresoriams. Nepaprastoji padėtis yra ir reakcija į tai, kad dvi kaimyninės valstybės iš rytų ir vakarų įsitraukė į agresyvų karą prieš Ukrainą. Tai yra mūsų kaimynystėje. Tų valstybių teritorijos, pirmiausia šiuo atveju Baltarusijos teritorija yra išnaudojama agresyviam Ukrainos puolimui. Baltarusija tai neigia, bet turiu pasakyti, kad turime visus patvirtinančius duomenis – Baltarusija tapo agresorės suokalbininke ir dalyvauja šioje agresijoje.
Aš kviečiu visus paremti šios dienos sprendimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis diskusijoje kalbės G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, kaip jau buvo minėta, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga tikrai parems šią rezoliuciją ir, kaip pristatyme minėjo Prezidento patarėjas… Nepaprastąją padėtį, atsiprašau. Ir kaip minėjo Prezidento patarėjas, to reikia ir tam, kad mes galėtume efektyviai kovoti su dezinformacija, kurios bus daug. Jos buvo daug ir bus dar daugiau. Aš tikiu, kad mūsų tarnybos nuveiks savo darbą, tačiau leisiu sau kreiptis į Lietuvos žmones ir pasakyti penkis, mano galva, labai svarbius dalykus.
Pirma. Tarptautinė teisė saugo taiką. Ji gali patikti, ji gali nepatikti, bet ji garantuoja stabilumą. Rusija, ne kas nors kitas, pažeidė tarptautinę teisę 2008, 2014 ir šiais metais.
Antra. Tautų apsisprendimo teisė garantuoja tvarką ir galimybę žmonėms patiems nuspręsti dėl savo likimo. Taigi Ukraina, jos žmonės pasirinko euroatlantinės integracijos kelią ir Rusija čia ne prie ko, Rusija neturi jokios teisės Ukrainai nurodinėti.
Trečia. V. Putino Rusija (ir niekas kitas) yra kalta dėl šito karo. Niekas, pabrėžiu, niekas nepuolė ir negrasino pulti nei Rusijos, nei Baltarusijos.
Ketvirta. Ačiū Dievui, kad 2004 metais mes pasirinkome Europos Sąjungos ir NATO narystės kelią. NATO yra šventai įsipareigojusi mus ginti ir mūsų partneriai tikrai tą padarys, jeigu to prireiks. Tikrai tą matome iš dabar į Lietuvą siunčiamų papildomų Vokietijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų karių. Taigi pasitikėkime savo parneriais.
Penkta. Apie tai daug kalbėta, bet dar kartą noriu paprašyti: turime išlikti ramūs, susitelkę ir pasitikintys. Pasitikintys savo valstybe. Esame demokratinė šalis, kurioje už nuomonę nebaudžiama, ir tai yra gerai, bet šiuo metu tarp mūsų tegul vyrauja diskusijos, kaip padėti Ukrainai ir kaip stiprinti Lietuvą, o ne kas dėl ko kaltas ar kas kažkada kažką pasakė. Juk visi turime vieną tikslą – klestinčią Lietuvą saugioje Europoje. To susitelkimo mums visiems ir linkiu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai po svarstymo. P. Saudargas kalba už.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, argumentus, kuriuos išsakiau iš tribūnos, dar norėčiau papildyti tik vienu nelabai apkalbėtu aspektu, kaip ši nepaprastoji padėtis paveiks Lietuvos gyventojus ir jų kasdienybę. Niekaip nepaveiks. Priemonės skirtos sienos apsaugai, pasienio kontrolei užtikrinti. Čia atkreipiu dėmesį netgi į skirtumą su nepaprastąja padėtimi, kuri buvo nelegalios migracijos krizės atveju. Dabar nėra jokio mobilumo ribojimo, tik galimybė. Daugiau pajėgų, daugiau pasieniečių, daugiau policijos, daugiau kariuomenės tikrinti potencialius pažeidėjus ar potencialius nusikaltėlius ir jokio mobilumo suvaržymo nebus nei pasienyje, nei visoje Lietuvoje. Taigi neturėtų žmonės dėl to kaip nors suklusti ar jaudintis. Rytoj gyvensime taip, kaip gyvenome vakar, išskyrus tai, kad vyksta labai liūdni įvykiai Ukrainoje ir turime ruoštis viskam ir mes. Trumpai toks aspektas, kad gyvenimas šiaip teisiškai nepasikeis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Priėmimo stadija. Motyvai už. Kalba P. Gražulis. P. Gražulis atsisako. Primenu, kad yra tik vienas straipsnis. M. Majauskas kalba už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Pirmininke, atsisakau.
PIRMININKĖ. A. Anušauskas – motyvai už.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama Pirmininke. Aš manau, vis tiek turime pasakyti savo motyvus. Aš dėkoju ir kitų frakcijų atstovams, kurie išsakė palaikymą. Situacija iš tikrųjų reikalauja tokių sprendimų, kurie užtikrintų tuo trumpuoju laikotarpiu valstybės institucijų gyvybingumą, jeigu iškiltų reali grėsmė, kibernetinė ar energetinė, ar kitose srityse.
Taip, teisingai pasakyta, mums tiesioginės grėsmės dabar nėra. Dėl šito mūsų piliečiai gali būti ramūs. Kažkada padaryti mūsų apsisprendimai tam turi labai didelę įtaką. Tačiau skirti resursų, skirti savo pastangų, kad valstybės gynyba būtų stipresnė, reikės.
Aš manau, kad galbūt kitą savaitę mes susirinkę galėsime spręsti ir krašto apsaugos finansavimo klausimą. Mes žinodami, kur linksta situacija pastaruosius du mėnesius, rengėme tuos planus, jie yra diskutuoti, tikrinti krašto apsaugos sistemoje. Turime labai konkrečius dalykus, labai konkrečius projektus, jie bus pristatyti atitinkamuose komitetuose. Nėra kalbama vien tik apie pinigus, kalbama ir apie tai, kaip jie bus panaudoti.
Taip, Lietuva turi tam dar prabangą, turi laiko. Gali pasiruošti, nes stipri valstybė nebus agresijos auka, o mes esame NATO valstybė ir turime būti stiprūs.
PIRMININKĖ. Motyvai už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiuo metu gaunu labai įvairių žinučių iš žmonių. Daugelis jų reikalauja daug griežtesnių priemonių, negu mes surašėme rezoliucijoje, ir netgi tokių nelabai demokratinių: apriboti tuos žmones, kurie pasisako ne taip ir panašiai, jų kalbėjimo laisvę. Tas yra nepriimtina. Tačiau nepaprastosios padėties situacija įgalina padaryti vieną svarbų dalyką, panašiai kaip tada, kai turėjome situaciją dėl pabėgėlių. Buvo galima tuomet priimti greitus veiksmus, reikėjo manevro laisvės Vyriausybei ir jos institucijoms priimti tokius veiksmus, finansuoti juos ir panašiai. Čia lygiai tas pats. Kadangi pavojaus mastas yra nepalyginti didesnis negu migrantų krizės atveju, tai irgi reikia turėti galimybę priimti finansinius ir administracinius, organizacinius ir visokius kitokius veiksmus, ir gana efektyviai ir greitai. Tai ir padaroma turint nepaprastosios padėties situaciją.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiami kolegos. Motyvai išsakyti. Taigi apsispręskime balsuodami dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento sprendimo paskelbti nepaprastąją padėtį patvirtinimo.“
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 118, balsavo 118. Pritarta vienbalsiai. Taigi Seimo nutarimas dėl nepaprastosios padėties priimtas. (Gongas)
17.51 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“ projektas Nr. XIVP-1350 (pateikimas, svarstymas, priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“ projektas Nr. XIVP-1350. Į tribūną kviečiu Užsienio reikalų komiteto pirmininkę gerbiamą L. L. Andrikienę.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, pristatau jums Seimo rezoliucijos projektą „Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“. Rezoliucijos projektą parengė Užsienio reikalų komiteto kolegos, tačiau projekto variantą, kuris teikiamas svarstyti ir priimti, parengėme dalyvaujant visų Seimo frakcijų atstovams. Dėkui kolegoms E. Zingeriui, Ž. Pavilioniui, G. Surpliui, L. Savickui, M. Matijošaičiui, A. Ažubaliui už vertingas pastabas ir bendrą darbą, taip pat visiems kolegoms, savo parašais parėmusiems šios rezoliucijos projektą. Dėkoju Seimo Pirmininkės patarėjams už pagalbą.
Kolegos, manau, kad man nereikia įrodinėti šios rezoliucijos aktualumo. Esame Tautos atstovybė, prisiekusi Lietuvos valstybei saugoti jos žemių vientisumą, stiprinti Lietuvos nepriklausomybę. Visi puikiai suprantame savo misiją ir atsakomybę. Todėl labai trumpai pristatysiu rezoliucijos esmę ir antrojoje jos dalyje išdėstytus mūsų pasiūlymus Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių parlamentams.
Rusijos grėsmė, kuri visų pirma mūsų partneriams Vakaruose dažnai atrodė nereali, Rusijos neoimperinės ambicijos šiandien yra mūsų visų – Lietuvos, visos Europos, viso pasaulio – realybė. Ambicija sugriauti mūsų bendromis pastangomis sukurtą saugumo architektūrą Europoje, pasidalinti Europą į įtakos sferas, nutraukti NATO atvirų durų politiką ir atimti apsisprendimo teisę iš valstybių, kurios nori tapti NATO narėmis.
Kremlius, pamynęs Rusijos Federacijos pasirašytas ir ratifikuotas tarptautines sutartis ir įsipareigojimus, pradedant Jungtinių Tautų Chartija, Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Helsinkio baigiamuoju aktu, Ukrainos ir Rusijos Federacijos draugystės, bendradarbiavimo ir partnerystės sutartimi, Minsko susitarimu, kaip ir daugeliu kitų, jų sąrašas yra labai ilgas, Kremlius šiurkščiausiu būdu pažeidė kaimyninės valstybės, demokratinės ir taikios Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenitetą. Pripažindamas Rusijos sukurtų ginkluotų grupuočių kontroliuojamas teritorijas Ukrainos Donecko ir Luhansko srityse nepriklausomomis valstybėmis, o praėjusią naktį pradėjęs atvirą karinę agresiją, užpuolęs Ukrainą su tikslu perimti šios valstybės kontrolę ir nuversti teisėtai išrinktą jos valdžią, naktį balistinėmis ir sparnuotosiomis raketomis agresorė apšaudė Charkovą, Kijevą, Dniprą, Lvovą, kitus Ukrainos miestus. O šiuo metu, kai vyksta neeilinis Seimo posėdis, sprogimai aidi Ukrainos sostinės Kijevo prieigose, šalia Kijevo oro uosto. Rusijos oro desantininkai perėmė netoli Kijevo esantį Antonovo oro uostą. Kijeve paskelbtas oro pavojus. Aidi pavojaus sirenos ne tik Kijeve, bet ir Lvove.
Mūsų kaimynė Baltarusija tapo agresorės Rusijos talkininke, leisdama savo teritorijoje neribotą laiką būti Rusijos kariuomenės kontingentui. Iš jos teritorijos į Ukrainą juda karinė technika, iš Baltarusijos į Černobylio sritį įsiveržė kariniai daliniai.
Žinoma, pasaulis sureagavo. NATO aktyvavo penkis tokiam atvejui parengtus gynybos planus. Šį vakarą Briuselyje renkasi Europos Sąjungos Vadovų Taryba, kurioje bus svarstoma nauja realybė, naujas sankcijų paketas ir paramos Ukrainai projektai.
Šia rezoliucija mes, Lietuvos Respublikos Seimas, smerkiame Rusijos Federacijos ir Baltarusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią. Mes reiškiame tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei.
Mes kreipiamės į savo sąjungininkių Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių parlamentus, ragindami (ir aš čia norėčiau paminėti galbūt esminius punktus, kurie yra mūsų rezoliucijos projekte) nedelsiant suteikti Ukrainai Europos Sąjungos šalies kandidatės statusą ir Ukrainos narystės NATO veiksmų planą; teikti Ukrainai visą įmanomą dvišalę karinę, ekonominę, politinę, humanitarinę ir teisinę pagalbą; skubiai inicijuoti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją, raginančią Rusijos Federaciją ir Baltarusiją nedelsiant nutraukti agresiją prieš Ukrainą; taip pat kreiptis į Jungtinių Tautų generalinį sekretorių dėl Rusijos Federacijos pašalinimo iš Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos – pagrindinės Jungtinių Tautų institucijos, atsakingos už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą, nuolatinių narių; neatidėliojant nutraukti Rusijos Federacijos narystes Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje ir Europos Taryboje ir pašalinti Rusijos Federaciją iš visų tarptautinių sporto ir kultūros organizacijų.
Svarbu tai, kad mes taip pat raginame įvesti naujas, griežtas asmenines ir sektorines sankcijas visiems pagrindiniams valdžią Rusijos Federacijoje ir Baltarusijoje uzurpavusiems asmenims, įskaitant V. Putiną ir A. Lukašenką, jų talkininkams, rėmėjams, pagrindinėms valstybinėms įmonėms bei bankams ir antrines sankcijas toms Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių įmonėms bei bankams, kurie bendradarbiauja su sankcionuotomis Rusijos įmonėmis ir bankais. Mes taip pat raginame maksimaliai apriboti Rusijos ir Baltarusijos režimų ir jų šalininkų galimybes naudotis Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių finansiniais ištekliais, agresijos prieš Ukrainą laikotarpiu atjungiant Rusiją nuo tarptautinių tarpbankinių finansinių atsiskaitymų sistemos SWIFTʼo. Ir, žinoma, mes raginame maksimaliai paspartinti Europos strateginės energetinės nepriklausomybės kūrimą, nutraukiant priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro, sustabdyti geopolitinius „Nord Stream 2“ ir Astravo atominės elektrinės projektus.
Ir rezoliucijos pabaigoje mes kviečiame Europos Sąjungą ženkliai sustiprinti ir atnaujinti paramą Rusijos demokratinei pilietinei visuomenei, nes tolesnis jos egzistavimas yra ilgalaikės taikos ir stabilumo Europoje viltis. Mes kreipiamės į Rusijos ir Baltarusijos visuomenes, prašydami paveikti savo šalių vadovus ir pasipriešinti jų vykdomai agresijai prieš Ukrainą. Mes raginame Europos Sąjungos valstybes nares ir Europos Sąjungos Vadovų Tarybą imtis tarptautinės lyderystės buriant visas demokratinio pasaulio valstybes dėl paramos Ukrainai ir siekti, kad prie sankcijų Rusijos ir Baltarusijos režimams prisijungtų kuo daugiau pasaulio valstybių.
Tokia yra mūsų rezoliucijos esmė. Aš tikiuosi, kad mes galėsime šiandien didele balsų dauguma jai pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamai pranešėjai. Jūsų norėtų paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiama pranešėja, prašom pasakyti, šį vakarą renkasi Europos Vadovų Taryba, kokių konkrečių naujų sprendimų mes galime tikėtis? Gerbiama kolege, ar jie, jūsų nuomone, bus pakankami sustabdyti agresorių ir priversti jį susimokėti už savo veiksmus?
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Taip, šiandien renkasi Europos Sąjungos Vadovų Taryba. Mes su jumis žinome, kad Ukraina paskelbė nutraukianti diplomatinius santykius su Rusijos Federacija. Aš manau, kad šiandien Europos Sąjungos valstybių vadovai galėtų imtis ir tokio sprendimo, kad Rusijos ir Baltarusijos ambasadoriai ir diplomatinis personalas koordinuotai būtų išsiųsti iš Europos Sąjungos valstybių narių.
Darbotvarkėje turėtų būti ir bevizio režimo diplomatinių pasų turėtojams sustabdymas ir taip pat priemonių sąrašas – vadinamųjų Donecko liaudies respublikos ir Luhansko liaudies respublikos nepripažinimo politikos įgyvendinimas, ne tiktai jų išduotų pasų nepripažinimas, bet ir daugybė kitų priemonių suvokiant šito Rusijos prezidento pasirašyto dekreto esmę.
Kitas paketas yra parama Ukrainai ir jos žmonėms. Aš nežinau, ar šį vakarą Europos Sąjungos valstybių vadovai ryšis svarstyti klausimą dėl Europos Sąjungos šalies kandidatės statuso suteikimo Ukrainai. Galimai tai bus būsimų vadovų tarybų darbotvarkėje, bet iš sektorių, kuriems turėtų būti taikomos sankcijos (vienas iš jų yra finansai, jis jums, gerbiamas Mykolai, neabejotinai turbūt pats įdomiausias), dar yra energetika ir kai kurių kitų, kurie turėtų būti šį vakarą ir šią naktį vyksiančios Tarybos darbotvarkėje.
Ar to pakaks sustabdyti V. Putiną, aš nežinau, bet mes, parlamentai, parlamentarai, valstybių vadovai iš tikrųjų darome viską, kas šioje situacijoje yra įmanoma.
PIRMININKĖ. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Labai ačiū. Gerbiama pranešėja, galbūt ne visai iš rezoliucijos, bet vis tiek norėčiau jūsų paklausti. Tikrai daug prisidedama prie to, kad Ukraina atsilaikytų. Tikrai dėkojame ir Vyriausybei, ir Krašto apsaugos ministerijai, tačiau norėčiau paklausti, kaip galėtų prisidėti Lietuvos žmonės? Vis tiek trūksta įrangos, trūksta, kaip girdėjau šiandien, automobilių. Ar bus atidaryta kokia sąskaita, nes, aš manau, Lietuvos žmonės tikrai padėtų Ukrainos tautai, patys norėtų prisidėti? (Balsai salėje)
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū jums už klausimą. Aš girdžiu komentarus, nežinau, iš kurios pusės, kad tokia sąskaita yra atidaryta. Jeigu būtų galima, tikriausiai ją reikėtų labiau reklamuoti ar daugiau informacijos apie ją suteikti, kad ir mes, Seimo nariai, apie tai žinotume ir galbūt paragintume kitus paremti Ukrainą aukodami, pervesdami pinigų į tą sąskaitą.
Kitas dalykas. Iš tikrųjų visa Europa laukia, kaip elgsis Ukrainos piliečiai, Ukrainos gyventojai, kiek laiko užtruks tokia aktyvi agresijos fazė, ar bus žmonių ir kiek jų bus, kurie ieškos prieglobsčio kitose šalyse. Mes su jumis žinome, galbūt kol kas nelabai detaliai, bet Vyriausybė yra skyrusi nemažai dėmesio ir priėmusi sprendimus ir šiuo klausimu, kad mes ir Lietuvoje galėtume priimti pabėgėlius iš Ukrainos. Tai būtų pati tokia, sakyčiau, tiesioginė parama Ukrainos žmonėms, išgyvenantiems labai nelengvą laiką.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū. Norėjau paklausti, kaip reaguos jūsų Užsienio reikalų komitetas, jeigu Europos Sąjungos Vadovų Taryba nepriims sprendimo dėl SWIFTʼo? Prieš keletą valandų teko kalbėtis su Odesos kareiviais. Vienas iš jų mūsų giminėje yra karininkas A. Kubenka ir jau jų akivaizdoje krenta, žūsta žmonės. Jis tiesiog pasakė, kad jiems būtinos ne tik sankcijos Rusijai, bet reikalinga ir techninė pagalba, žmonių pagalba, NATO įsikišimas, Amerikos įsikišimas, tai būtų kur kas efektyviau. Ką jūs į tai atsakytumėte? Ačiū.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Kaip aš reaguosiu, jeigu šiandien Europos Vadovų Taryba nepriims sprendimo atjungti Rusijos bankus nuo SWIFT’o? Reaguosiu, kad tai nepadaryta ir reikia toliau stengtis tai padaryti. Šiandien vykstančia Vadovų Taryba gyvenimas nesibaigia, mūsų kova už demokratinę ir laisvą Ukrainą nesibaigia, kaip ir ukrainiečių kova už savo ateitį demokratiniame pasaulyje ar Europoje.
Dėl to, kas dar turėtų įsikišti aktyviau, kas turėtų dalyvauti. Tos iniciatyvos ateina palaipsniui, bet jos ateina, turiu pasakyti, gana greitai. Ko aš nepaminėjau, mūsų rezoliucijoje yra paragrafas, kur mes sakome, kad ypatinga atsakomybė tenka Europos Sąjungai, NATO, atsiprašau, Europos Sąjungai, Jungtinei Karalystei ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Kai rengėme šitą rezoliuciją, mes su kolegomis galvojome, mes galėtume surašyti ilgą sąrašą valstybių, čia galėtų atsirasti ir Šveicarija, ir kai kurios kitos, bet apsiribojome Europos Sąjunga, Jungtine Karalyste ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ta prasme, kad kitos šalys gali jungtis prie sankcijų, kurias jau yra paskelbusi Europos Sąjunga. Aš turiu galvoje tokias valstybes kaip Kanada, Japonija, Pietų Korėja ir kai kurios kitos. Taigi esame, sakyčiau, galbūt to proceso pradžioje. Čia labai svarbus dalykas yra laikas. Mums norisi, kad tai įvyktų kaip galima greičiau, ukrainiečiams taip pat to labai reikia. Tikiuosi, kad įveiksime ir šitą slenkstį.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamai pranešėjai, jūs atsakėte į visus klausimus. Toliau tęsiame klausimo aptarimą. Svarstymo stadija. Buvome numatę dėl viso šio klausimo 20 minučių, tačiau yra užsirašę diskusijoje kalbėti net dešimt Seimo narių. Siūlyčiau tuomet apibrėžti laiką ir skirti diskutuoti 30 minučių, tai yra šiek tiek pratęsti diskusijos laiką, tuomet visų frakcijų atstovai turės galimybę pasisakyti. Pirmąjį į tribūną kviečiu E. Gentvilą. Frakcijos vardu.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, šiandien galime sudėti ir taškus ant i daugeliu klausimų. Aš esu įsitikinęs, kad vėlgi šita situacija padės mums, valdžios šakoms, ieškoti bendro vardiklio ir žiūrėti bendra kryptimi. Aš turiu omenyje dažnai kylančius ginčus su Prezidentu, su Prezidento institucija ir taip toliau, ar mūsų tarpusavyje su opozicija. Ginčų bus, ginčų neišvengsime, bet štai tokie dalykai, tokie bendri požiūrių formulavimai tikrai mus gali vienyti. Ir nekaltinsime vieni kitų dėl isterijų. Aš, beje, noriu pasakyti, kad aš tikrai nelaikau kvislingais, kaip vienas politologas pavadino opozicijos narius. Pažįstu aš tuos žmones, aš tikrai nemanau, kad jie yra tėvynės išdavikai, koks buvo V. Kvislingas, kurį sušaudė norvegai už tėvynės išdavystę. Čia aš išdavikų nematau. Čia matau žmones, norinčius žiūrėti į Lietuvą skirtingomis akimis, tačiau ieškant priemonių, turint skirtingas nuomones, kaip tą Lietuvą padaryti stipresnę.
Mes galų gale turime suprasti, kad šita rezoliucija aiškiai parodo ir kitą dalyką. Rusija, kaip Rytų civilizacijos apologetas, puola, vykdo išpuolį prieš Vakarų civilizaciją, prieš Vakarų kultūrą, prieš Vakarų pilietines ir politines tradicijas. Tai suvokę mes suprasime, kad tai yra, deja, Z. Bžezinskio ar S. P. Hantingtono aprašytas civilizacijų konfliktas ir jis prasidėjo. Šiuo atveju mes esame Vakarų pusėje. Ir čia supraskime, kad Ukraina yra baudžiama už tai, kad orientuojasi į Vakarų civilizaciją, į Vakarų politinės tradicijos pusę.
Isterikas yra vienas. Man atrodo, kad jis turi ir psichopatinių bruožų. Šitas isterikas 2014 metais po Krymo okupacijos ir aneksijos G8 susirinkime Australijoje, kai septynių šalių vadovai vakarieniavo prie vieno stalo, buvo paliktas prie kito stalo, tas stalas buvo gerokai didesnis negu per jo susitikimą su E. Makronu. Ir šitas isterikas Vladimiras Vladimirovičius ten sėdėjo vienas. Man atrodo, kad tada Vakarų valstybės teisingai pasielgė, tik paskui suminkštėjo, gal reikėtų pigesnių dujų, gal kokio aliuminio gauti pigesnio. Ir vėl – gal pasikalbėkime, gal žiūrėkime, mes jį įtikinsime, gal diplomatiniuose frontuose pasieksime kažkokių pergalių, o iš Rytų pusės isteriko buvo vaidyba, kad šnekėkimės, aš pateiksiu visa tai, kaip mano pripažinimą, kaip Rusijos augančios imperijos pripažinimą. Ir pasaulis apsiriko. Aš manau, kad šita rezoliucija labai aiškiai beda į tai, kad baikite naivius pasitikėjimo seansus prie ilgo, didžiulio stalo. Palikime prie to stalo vieną isterišką vyriškį.
Kitas dalykas. Kas atsitinka su Lietuva? Nuo šiandien iš esmės kinta pasaulio geopolitinis paveikslas – mes turime suprasti, kad de facto 679 kilometrų siena su Baltarusija tampa Lietuvos siena su Rusija. Jeigu kas nors turite iliuzijų, kad A. Lukašenka spręs, ką ir kam daryti prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos – jis nesprendžia, už jį sprendžia, už jį pasakoma, jis bando ginčytis. Ten sprendžia tas, kuris kažkada sėdėjo prie vieno stalo su tais, kurie bandė su juo kalbėti. Taip, deja, nebebus ir Lietuva tai turi suprasti.
Tame kontekste mes turime suprasti, kad rezoliucija veda ir link kito dalyko. Mes su mūsų sąjungininkų pritarimu perdavėme ginkluotę Ukrainai, ta ginkluotė efektyviai, prasmingai naudojama, tačiau mes tuštiname savo rezervus, ginkluotės rezervus, mes juos vėl turime užpildyti. Ir gerai ministras A. Anušauskas sako, mes turėsime juos užpildyti ir dėl to reikia kalbėti apie Lietuvos krašto apsaugos finansavimą. Ir tikrai kalbėsime, ir aš tikrai prašau neprasivardžiuoti ir vienų, ir kitų, kai kalbėsime apie valstybės saugumą. Nesupriešinkime socialinės apsaugos su tautos ir valstybės apsauga, kaip kartais bandyta padaryti.
Aš nesu tikras, kad Europos Sąjunga ir NATO suprato, kad jų tuščios kalbos ir plepalai, ir neryžtingumas, ir naivumas turi baigtis. Pažeista tarptautinė teisė ir daug kartų per pastaruosius keliolika metų. Iš esmės subrandintas karo nusikaltėlis. Haga laukia nesulaukia, kada jis ten atsidurs. S. Miloševičius irgi nemanė, darydamas nusikaltimus, kad atsidurs Hagos tribunole – atsidūrė. Kai kas gal irgi per daug optimistiškai galvoja, kad Vladimiras Vladimirovičius ten neatsidurs. Man atrodo, kad anksčiau ar vėliau atsidurs.
Galiausiai, turime duoti Ukrainai perspektyvą dėl narystės Europos Sąjungoje ir NATO. Ar šį vakarą Europos Vadovų Taryboje bus įvardinta, ar artimiausiu metu, bet tai turi būti įvardinta. Šita šalis pripažįstama Vakarų politinėje bendruomenėje bandant ją apsaugoti nuo Rytų politinės autoritarinės bendruomenės invazijos.
Mes patys Lietuvoje turime ruoštis dar daugeliui dalykų. Pirmiausia, pabėgėlių srautui, kuris jau šiandien po pietų atsidūrė Lenkijoje, atkeliaus ir į Lietuvą. Turime labai greitai pavesti ministerijoms nurodymą dėl pabėgėlių įleidimo, dėl apgyvendinimo, įdarbinimo, priėmimo į mokymo įstaigas tvarkos supaprastinimo. Mes turime tą tvarką, kuri galioja daug metų. Šiandien reikia greitų sprendimų. Ką galime kiekvienas iš mūsų? Prieš eidamas į tribūną aš gaunu savo vaikų, savo dukrų, raginimą – priimkite ukrainiečius. Aš jau įsiregistravau Klaipėdos rajono savivaldybėje kaip žmogus, kuris priims ukrainiečių tiek, kiek galės. Darykime kiekvienas tuos darbus, nes tai yra žmonės tokie pat, kaip Lietuvos karo pabėgėliai 1945 metais. Mes galvokime ne tik politiškai, bet ir žmogiškai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu į tribūną D. Šakalienę. Ji kalbės frakcijos vardu.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Nepaisant to, kad pastarąsias dvi savaites du kartus per naktį tikrindavau informaciją, ar dar neprasidėjo karo veiksmai Ukrainoje, vis dėlto šiandien ryte stebint tiesioginę Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdžio transliaciją iš tikrųjų apėmė siurrealumo jausmas – posėdžiui pirmininkavo Rusijos ambasadorius. Valstybės, kuri užpuolė kitą nepriklausomą suverenią valstybę šiandien, XXI amžiuje. Skaudžiausias momentas buvo tada, kai Ukrainos ambasadoriui buvo suteiktas žodis ir tuo metu buvo transliuojama pono V. Putino kalba, kurioje jis kaltino Ukrainą nacizmu, neonacizmu, aiškino, kad Kijeve valdžią yra užgrobusi chunta, ir žadėjo demilitarizuoti ir denacifikuoti Ukrainą. Ukrainos ambasadorius Jungtinėse Tautose tiesė telefono ragelį Rusijos ambasadoriui ir sakė: ar jūs norite išgirsti, ką šiuo metu kalba jūsų prezidentas, sustabdykite jį, Ukraina užpulta, prasidėjo karas. Rusijos ambasadorius pasakė: jokio karo nėra, tai tik speciali karinė operacija. Viskas. Vienas trumpas šaltas komentaras, nulis žmogiškumo.
Todėl šiandien, man atrodo, tikrai yra ne tik juoda diena visai Europai ir visam pasauliui, bet ir diena, kai išbandomas mūsų gebėjimas išlikti žmogiškiems ir įvertinti, ar laikini ekonominiai sunkumai, ar mūsų pažiūrų skirtumas, ar mūsų, nežinau, pagaliau asmenybių nesutapimas tikrai yra ganėtinai svarbu, kad galėtume peštis, ar tikrai šiandien mes suprantame, kad Ukraina lieja kraują ir už mus, nes pono V. Putino kalboje visiškai aiškiai buvo išdėstyta jo strategija, kurioje Ukraina yra tik pirmas laiptelis.
Todėl šiandien aš, įpareigota savo frakcijos ir partijos, noriu pasakyti, kad ir socialdemokratai labai vieningai šiandien anksti ryte priėmė poziciją, kuria aiškiai sako, kad smerkiame Rusijos kartu su Baltarusijos ginkluotosiomis pajėgomis vasario 24-osios paryčiais pradėtą plataus masto karinę invaziją į Ukrainą. Mes smerkiame Rusijos prezidento V. Putino ir Dūmos priimtus sprendimus, kuriais šie atsisako okupuotas Rytų Ukrainos teritorijas laikyti integralia Ukrainos dalimi, pripažįsta neteisėtų darinių Rytų Ukrainoje – vadinamųjų Luhansko ir Donecko liaudies respublikų vadinamąją nepriklausomybę ir pasirašė dvišalio bendradarbiavimo sutartis, kurios apima karinės pagalbos teikimą ir suteikia Rusijai teisę steigti karines bazes šių darinių kontroliuojamoje Rytų Ukrainos teritorijoje. Mes atkreipiame dėmesį, kad šiandien Rusijos vykdoma karinė agresija prieš Ukrainą yra dalis ilgalaikės strategijos, kuria siekiama suardyti visos Europos saugumo architektūrą.
Mes pabrėžiame, kad Rusija, sulaužydama tarptautinėmis taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką, įtvirtintą po Antrojo pasaulinio karo, kelia grėsmę taikai ir saugumui visame pasaulyje. Mes atsižvelgiame į NATO kaip nepakeičiamo saugumo garanto vaidmenį ir reikalaujame vienareikšmiškai ir kategoriškai, kad Rusija nutrauktų Ukrainos puolimą. Kiekvienas iš mūsų visais įmanomais būdais, visais formatais turime to reikalauti. Reikalaujame, kad būtų sustabdyta didžiausia Rusijos daroma klaida šiame šimtmetyje. Kviečiame tarptautinę bendruomenę ieškoti papildomų ekstraordinarių priemonių siekiant sustabdyti Rusijos karinę invaziją į Ukrainą ir apsaugoti nekaltų civilių gyvybes, įskaitant, bet neapsiribojant paramos ginkluote teikimu.
Raginame tarptautinę bendruomenę sustabdyti Rusijos narystę tarptautinėse organizacijose, izoliuoti šią agresorę iš tų formatų, kurie atrodo kaip patyčios, kai Rusija šiuo metu pirmininkauja Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, tiek Jungtinių Tautų, tiek Europos Tarybos, tiek Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos, Baltijos jūros valstybių tarybos ir kituose formatuose.
Taip pat mes siūlome Prezidentui ir Vyriausybei pradėti konsultacijas su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis dėl dvišalių ar daugiašalių sutarčių pasirašymo su Ukraina dėl karinės pagalbos šios plataus masto karinės invazijos metu.
Taip pat raginame mūsų Vyriausybę nedelsiant pasirengti priimti pabėgėlius ir sužeistuosius iš Ukrainos, supaprastinti prieglobsčio procedūras. Taip pat mes vieningai visa frakcija, valdyba ir partija raginame nedelsiant imtis Lietuvos gynybos pajėgumų stiprinimo. Aiškiai suvokiame, kaip pasikeitusi yra ši situacija, ir kiekvienas sveiko proto žmogus turi reaguoti atitinkamai. Mes raginame didinti Lietuvos kariuomenės poreikių finansavimą, spartinti trūkstamos ginkluotės ir karinės technikos įsigijimą ir svarstyti karo meto struktūros karinių vienetų pasirengimo patikrinimą, taip pat nedelsiant imtis stovyklavietės, reikalingos atvykstančioms sąjungininkų pajėgoms dislokuotis Lietuvoje, taip pat pasirengti teikti sąjungininkų pajėgoms priimančios šalies paramą, parengti reikiamas sutartis dėl prekių ir paslaugų sąjungininkams teikimo ir imtis visų reikiamų priemonių tam, kad naujas Lietuvos kariuomenės poligonas būtų užbaigtas artimiausiu metu.
Mes vieningai įsitikinę, kad kiekvieno atsakingo politiko, nepriklausomai nuo pažiūrų, moralinė pareiga imtis visų priemonių sustabdyti karui, būti pasiruošusiems visiems galimiems scenarijams ir ginti savo šalies piliečių gyvybes ir gerovę, susitelkti bendram darbui ginant aukščiausias demokratines vertybes – taiką, suverenumą ir taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką.
Taip pat pridėsiu nuo savęs. Kai vis šiandien sveriama, ar nebus pernelyg nepatogu atjungti Rusiją nuo SWIFT’o, tai yra tarptautinės tarpbankinės finansinės informacijos perdavimo ir mokėjimo sistemos, verta sau užduoti klausimą, kaip mes žiūrėsime ukrainiečiams, jų vaikams ir ateities kartoms į akis, jei nebūsime padarę visko, kas įmanoma, kad būtų sustabdytas karas, kuris jau šiandien pareikalavo arti šimto žmonių gyvybių. Labai raginu palaikyti šią rezoliuciją ir padaryti viską, kas nuo mūsų priklauso, viską, kas nuo mūsų priklauso, o ne tik tiek, kiek reikia dėl varnelės.
PIRMININKĖ. Kviečiu V. Mitalą. Jis kalbės frakcijos vardu.
V. MITALAS (LF). Gerbiamieji kolegos, tie, kurie turėjo galimybę stebėti V. Putino pareiškimus, pastaruoju laikotarpiu jų buvo bent keli, turbūt neleis man sumeluoti ir su manimi nesiginčys, kad tie pareiškimai rodo tik viena – banditas galutinai išprotėjo. Tie, kurie galvojo, kad Luhanskas ar Doneckas yra jo tikslas, dabar aiškiai pamatė, kad ne. Nei Luhanskas, nei Doneckas, nei galutinė Ukrainos okupacija nėra jo tikslai. Galutinis tikslas yra perbraižyti visą Vidurio ir Rytų Europos saugumo architektūrą, o gal net ir valstybių sienas. Todėl šios rezoliucijos priėmimas ir mūsų vieningas pasisakymas, ką Lietuva privalo daryti, ką kviečia daryti savo sąjungininkus, yra be galo svarbus ir mes Laisvės frakcijoje jį visiškai palaikome. Palaikydami atkreipiame dėmesį į kelis svarbiausius punktus, ką dabar galime daryti ir ko galime prašyti mūsų partnerių.
Visų pirma, mes turime visapusiškai remti Ukrainą ir jos žmones, remti humanitarinėmis, remti karinėmis, remti kitomis materialinėmis priemonėmis. Dėl to aš nebijočiau nė biudžeto perskirstymo, jeigu to reikės, jeigu to reikės, ir papildomų finansinių išteklių skyrimo Ukrainai tiesiogiai finansais arba konkrečiomis priemonėmis, ko tik mūsų broliškai valstybei prireiktų.
Antra. Mes turime būti pasirengę ir raginti kitus būti pasirengusius priimti žmones, kurie išvyks iš Ukrainos ir ieškos prieglobsčio. Žinau, kad tiek valstybės institucijos, tiek savivaldybės jau yra padariusios čia namų darbus, tačiau to negana. Iš visų vietų, kurias savivaldybės yra paskelbusios kaip galinčias priimti, sakykime, tam tikrą skaičių pabėgėlių, pusė yra Vilniuje, nors Vilnius tikrai nėra pusė Lietuvos. Vilnius yra mažiau negu pusė Lietuvos. Aš, čia naudodamasis proga, noriu paraginti visas Lietuvos savivaldybes veikti aktyviai, inventorizuoti savo savivaldybėse turimą turtą ir galimybes ir taip pat paraginti Lietuvos žmones, kad būkime atviri ir būkime pasiruošę tuos žmones, kurie ieškos saugumo Lietuvoje, čia priimti.
Beje, kitas trumpas dalykas, kad taip pat, man atrodo, mums reikės peržiūrėti ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymą tam, kad tie žmonės, atvykę iš Ukrainos ir apsigyvenę čia, Lietuvoje, galėtų kuo greičiau rasti darbą, pradėti dirbti ir susikurti kaip įmanoma normalesnį gyvenimą tokiomis sąlygomis, deja, kokiomis mes dabar gyvename.
Taip pat, man atrodo, kad yra labai svarbu (ir apie tai rezoliucija kalba) įvesti kuo griežčiausias sankcijas Europos Sąjungos lygiu. Aš nežinau ir nemanau, kad yra vietos kažkokiems dar palikimams už brūkšnio, kažkokiems ieškojimams vidurio kelio ar dar griežtų sankcijų palikimui ateičiai, nes viskas, ką mes šiandien pamatėme, rodo, kad dabar yra metas įvesti Europos Sąjungos lygiu pačias griežčiausias sankcijas viskam, kam tiktai galima įvesti iš Kremliaus, taip pat ir Minsko režimų.
Dar vienas dalykas. Man atrodo, kad labai svarbu yra kuo greičiau išjungti Kremliaus ir Minsko propagandą Lietuvoje. Tuo tikslu aš šiandien kreipiausi į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją, ji tik rytoj rinksis ir svarstys kažką, nors tai turėjo padaryti šiandien nedelsdama – išjungti Kremliaus ruporus čia, Lietuvoje, nes mes visi suprantame, kad šitos karinės agresijos neatskiriama dalis bus galinga dezinformacinė kampanija, kuri palies ne tiktai Ukrainą, ji palies ir mus.
Ir paskutinis dalykas, kas įrašoma rezoliucijoje, tai yra vienas iš esminių dalykų, tai, ko V. Putinas nenori, ko jis bijo, tai yra suteikti labai aiškią euroatlantinės integracijos perspektyvą Ukrainai ir pasakyti, kad ji turi tapti ir taps Europos Sąjungos nare, ji taip pat turi kelią į NATO. Tai yra užfiksuota mūsų rezoliucijoje ir tai yra smūgis į pačią esmę, ko nenori V. Putinas, o ko nori laisvi Ukrainos žmonės. Kviečiu šiai rezoliucijai pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu frakcijos vardu P. Gražulį.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami Seimo nariai, aš irgi noriu pasinaudodamas proga paraginti visus Seimo narius ir visą visuomenę: yra trumpoji žinutė 1482, jį surinkę mes galime paremti 3 arba 5 eurais. Tai maža parama Ukrainos visuomenei, bet vis tiek parama ir galime tapti nuolatiniais rėmėjais.
Tačiau šiandien aš norėčiau kalbėti truputėlį apie kitus dalykus – apie tą situaciją, kodėl tokia situacija susiklostė Ukrainoje. Man labai keista ir aš niekada nesupratau nuo pat pirmų dienų, kodėl netylėjo, bent jau netylėjo Europos Sąjungos lyderiai, taip pat ir Amerikos Prezidentas, o garsiai kalbėjo, kad mes jūsų neginsime. Tiesiog skatino – pulkite tą Ukrainą, mes neginsime. Kas traukė už liežuvio? Patylėkite, kad jie nežinotų, ką darys Amerika, NATO arba pavienės NATO šalys. Labai keista buvo šita pozicija, jos aš po šiai dienai nesuprantu. Taip pat man tikrai labai gaila, kad to ryžtingumo iš Europos Sąjungos narių, iš NATO šalių nėra. Labai daug susirinkimų, bet darbų realių nėra.
Vis dėlto aš noriu atsigręžti ir į Lietuvos politikus, neįžvalgius politikus, kurie, matydami tą geopolitinę situaciją, kai aš čia prieš pusę metų, tik įvykus rinkimams Baltarusijoje, sakiau, nenutraukime diplomatinių santykių su Baltarusija, padėkime ten įkalintiems Baltarusijos žmonėms, sakiau, kad jūs supraskite, kokioje geopolitinėje situacijoje yra Baltarusija. Šalia – ne Amerika, ne Prancūzija, ne Vokietija, o diktatūrinė Rusija. Ji seniai laukė, kaip paimti į savo glėbį Baltarusiją. Ir man gaila, kad mes tam padėjome ir prisidėjome prie tos situacijos. Prisiminkite, kad tas pats diktatorius A. Lukašenka dar šiandien yra nepripažinęs Luhansko ir Donecko respublikų. Jūs prisiminkite, kad jis nepripažino Krymo okupacijos, Donecko. Jis kvietė pas save, į Minską, Europos Sąjungos lyderius ir bandė spręsti tą baisų konfliktą, kad neįvyktų karas.
Ką mes padarėme? Gerbiamieji, mes padarėme tai, kas buvo labai reikalinga ir naudinga V. Putinui. Mes Baltarusiją visiškai įstūmėme į kito diktatoriaus, į V. Putino glėbį. Ten stovi daugiau kaip 30 tūkst. kariuomenės ir iš šitos pusės yra puolama Ukraina. Turime turėti jėgų savyje prisiimti atsakomybę už mūsų padarytas klaidas. Ir šiandien, ką pasakė E. Gentvilas, jau Lietuvos siena su Baltarusija yra Rusijos siena. Ir ne be mūsų kaltės, ir ne be mūsų kaltės, tą noriu pasakyti.
Taigi, gerbiamieji, rezoliucija tikrai gana stipri, bet ką mes galime padaryti, kad vis dėlto Europos Sąjungos šalys imtųsi ryžtingų veiksmų? Ir D. Trampas pasakė: jeigu aš būčiau prezidentu, nebūtų tokios situacijos Ukrainoje. Jis nebūtų tik kalbėjęs, jis būtų daręs. Šiandien Rusija mato – Vakarai ištižę, nesiima jokių veiksmų, tai kodėl nepulti, jeigu galima pulti, jeigu jie sakė, negins. Aš manau, gėda tokiai Europos Sąjungai. Ir galbūt, Dieve duok, kad jie susiprastų ir nuo tuščių kalbų prieitų prie realių, konkrečių, griežtų sankcijų.
PIRMININKĖ. Frakcijos vardu – G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Aš trumpai. Norėjau prie visko, ką kolegos jau pasakė, pridėti, kad labai džiaugiuosi, kad rezoliucijos tekste atsirado raginimas, kvietimas Rusijos ir Baltarusijos visuomenėms nelikti nuošalyje ir, kiek tai leidžia režimo užspaustos galimybės, sustabdyti savo lyderius, pasipriešinti jų vykdomai nežmoniškai agresijai prieš taikią Ukrainą.
Mes visi sekėme dramą ir tikrai sunku buvo numatyti tai, kas įvyko šį rytą. Taip, ženklų buvo, taip, buvo žvalgybinė informacija, tačiau Vakarų lyderiai dėjo visas pastangas, kad išvengtų karo, išnaudodami diplomatines galimybes. Deja, bet turiu sutikti su tuo, ką pasakė šiandien V. Mitalas.
Taigi, aš dar kartą noriu akcentuoti ir paprašyti visų, kurie pažįstame, kurie turime galbūt giminių, galbūt draugų, galbūt kolegų Rusijoje, ypač Rusijoje, paraginti Rusijos visuomenę nenutylėti šio niekingo Kremliaus režimo vykdomo akto. Mes jau matome, kad nustebę dėl šios invazijos yra ne tik Vakarų lyderiai, bet ir Rusijos premjeras, Rusijos žvalgybos pirmininkas, vadovas, garsūs Rusijos žmonės, tad tikrai netylėkime. Aš manau, kad Rusijos visuomenė irgi turi labai svarbų vaidmenį, kurio ji privalo imtis šiuo metu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis Darbo partijos frakcijos vardu kalbės V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkui, Pirmininke. Tokia reta ir labai išskirtinė diena, kai vis dėlto galime būti ir esame vieningi. Tik gaila, kad taip padaryti mus paskatino karinė Rusijos agresija prieš nepriklausomą Ukrainą. Šiandien šios neįtikėtinos grėsmės akivaizdoje ir turime būti vieningi kaip kumštis. Tik taip galėsime padėti ukrainiečiams ir pasakyti pasauliui, kad netoleruosime nė menkiausio pasikėsinimo į laisvę. Kategoriškai smerkiame Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą, esame kartu su savo broliais ne tik mintimis, bet ir veiksmais. Lietuva turi skubiai priimti sprendimus dėl visapusiškos pagalbos suteikimo Ukrainai ir jos žmonėms. Privalome susitelkti, atmesti visus vidinius nesutarimus – dabar jiems tikrai ne laikas. Kartu parodyti, kad padarysime viską ir dar daugiau, kad padėtume Ukrainos žmonėms.
Dabartinės grėsmės akivaizdoje turime priimti šią rezoliuciją. Turime numatyti lėšas humanitarinei pagalbai karo zonoje ir pagalbą nukentėjusiems nuo karo. Turime būti pasirengę priimti broliškos valstybės gyventojų tiek, kiek bus reikalinga, dalintis savo resursais. Nėra nei jokios priežasties, nei pateisinimo agresijai prieš taikius žmones. Kiekvieno jų mirtis turi gulti ne tik ant vadovybės, kuri duoda tokius nurodymus, pečių, bet ir ant kiekvieno paėmusio ginklą, kuris neša mirtį, į savo rankas. Raginu palaikyti šią rezoliuciją. Darbo partijos frakcija šią rezoliuciją tikrai palaikys. Esame su Ukrainos žmonėmis!
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiami kolegos. T. Tomilinas nori pasisakyti dėl vedimo tvarkos. Prašom, Tomai.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiama Pirmininke, turiu didelį prašymą: yra vienintelė frakcija, kuri nekalbėjo, tai yra mūsų frakcija, tad leiskite V. Bakui pasisakyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, mes apsibrėžėme 30 minučių, už 3 minučių tos 30 minučių baigsis, bet, žinoma, prašom, gerbiamas Vytautai, pasisakyti. Labai prašau neišnaudoti pernelyg didelio laiko limito, nes mes prieš svarstymą, prieš diskusiją apsibrėžėme, kad šiai diskusijai skiriame 30 minučių. Jos eina į pabaigą.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, ačiū už galimybę pasisakyti frakcijos vardu. Aš kalbėsiu ne ilgiau nei 5 minutes. Aš manau, ypač svarbu bendras mūsų sutarimas.
Gerbiami kolegos, iš tiesų tiems, kurie dar vakar svarstė apie tai, ar V. Putinas plės Donecko ir Luhansko sienas, šiandien, matyt, nekyla abejonių. Mes matome plataus masto karinę operaciją, kurios tikslas yra visa Ukraina. Ir tiems, kurie klausė V. Putino kalbos originalo kalba, irgi neturėjo likti abejonių dėl to, kad iš esmės tai buvo SSRS atkūrimo manifestas. V. Putinas kalbėjo ne tik apie Ukrainą, V. Putinas kalbėjo apie visą posovietinį regioną, V. Putinas kalbėjo apie mus. Jis labai aiškiai pasakė, kad NATO turi grįžti į tokią būklę, kokia buvo 1997 metais. Todėl kai V. Putinas kalba apie Ukrainos demilitarizaciją, jis kalba apie viso regiono demilitarizaciją.
Čia reikėtų labai aiškiai suprasti, kad išpuolis prieš Ukrainą yra tik kablelis, bet ne taškas. Ir, aišku, turime padaryti viską, kad ukrainiečiai laimėtų, kad jie atsilaikytų. Aišku viena, kad V. Putinas nebijo sankcijų, jis tam pasiruošė, ruošėsi daugelį metų, jis net nebijo atjungimo nuo SWIFT’o ir nebijo izoliacijos, nes per pastaruosius porą metų mes nejučia nepamatėme, kai V. Putinas grįžo į visus formatus, iš kurių buvo išmestas po įvykių Ukrainoje 2014 metais, – buvo atkurtas NATO ir Rusijos formatas, grįžo į Europos Tarybą. Tai įvyko per šiuos metus. Gerbiami kolegos, aš kažkaip negirdėjau labai aštrių protestų, mūsų delegacijų vadovų pasisakymų, kad tie procesai sugrąžinti Rusiją į tarptautinę bendruomenę vyktų. Aš kviesčiau nepamiršti ir neatleisti taip lengvai. Ir nuolat priminti tarptautinei bendruomenei apie tai, kad nėra jokių sąlygų švelninti toną ir ribojimus.
Dabar, jeigu kalbėtume apie sankcijas toliau, manau, jų nepakanka. Aišku, rezoliucija yra labai gera, bet turime eiti dar toliau. Mano pasiūlymas būtų kalbėti apie ką nors kita, kas keltų asmeninės teisinės atsakomybės klausimus. Sankcijos paliečia Rusijos visuomenę, bet ne patį V. Putiną. V. Putinui visiškai neįdomi Rusijos visuomenė. V. Putinas supranta, kad kiekvieną kartą, kai sukeliamas naujas karas, tai stiprina jo asmeninę valdžią. Jeigu nebus karo, nebus V. Putino. Ar tai būtų karas Sakartvele, ar tai būtų karas, invazija į Moldovą ar Čečėniją, visais atvejais, jeigu paanalizuosite ekspertų tyrimus, pamatysite, su kiekvienu karu jis sulaukdavo milžiniškos savo visuomenės paramos.
Todėl aš kviesčiau vis dėlto kalbėti apie nusikaltimus žmoniškumui. Būtent mano siūlymas inicijuoti, remiantis Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Romos statutu, priimtu 1998 metais, procesus, kad tiek V. Putinas, tiek A. Lukašenka būtų teisiami kaip karo nusikaltėliai. Tam yra visos sąlygos. Tai būtų asmeninės atsakomybės klausimas. Mes galime mobilizuoti šalis ir galime aktyvuoti Romos statutą. Be abejo, tam reikia Užsienio reikalų ministerijos, Teisingumo ministerijos, mūsų tarptautinės teisės mokslininkų gilesnės analizės, bet, žiūrėdamas į Romos statutą, aš jau šiandien tokius pagrindus matau.
Antra. Mes turime pasiūlyti narystės ES perspektyvą ne tik Ukrainai, bet ir Moldovai, ir Sakartvelui. Po Ukrainos neabejotinai seks Moldova, Sakartvelas ir visos Rytų partnerystės šalys, būtent jos yra V. Putino taikiklyje. Todėl mano siūlymas būtų pagalvoti…
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, laikas!
V. BAKAS (DFVL). …apie tai, kad perspektyva būtų pasiūlyta bent jau Sakartvelui ir Moldovai.
Ir paskutinė mintis. Kolegos, kalbant apie mūsų šalies valstybingumo stiprinimą, aš kviesčiau paklausyti Miuncheno konferencijoje pasakytų Suomijos Prezidento žodžių. Jis Suomijos sėkmės istoriją saugumo kontekste apibūdino dviem dalykais. Tai yra Suomijos žmonių gerovė ir maža korupcija.
Gerbiami kolegos, atneškite į pavasario sesijos darbotvarkę projektus, kurie stiprintų Lietuvos valstybingumą, tai yra kurtų realią Lietuvos žmonių gerovę…
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, laikas!
V. BAKAS (DFVL). … ir leistų padaryti galą korupcijai Lietuvoje.
PIRMININKĖ. Baigiame diskusiją. Dėl rezoliucijos. Priėmimo stadija. Motyvai už.
Pirmasis kalba už P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama Pirmininke. Kas yra svarbu ir kas yra nauja šioje rezoliucijoje? Lietuva apie tai jau kalba kurį laiką, bet Vakarai vis dar delsia. Tai mūsų rezoliucijoje paminėtas Rusijos išmetimas iš visų galimų tarptautinių formatų. Šalia viso sankcijų paketo, narystė JT Saugumo Taryboje, lygiai taip pat Europos Taryboje, lygiai taip pat ir ESBO, ir visose galimose sporto ir kultūros tarptautinėse organizacijose. Tai skaudėtų diplomatine prasme Rusijai už tai, ką padarė ir daro šiandien Ukrainai. Čia taip pat tikiuosi Vakarų palaikymo mūsų kolegoms. O Lietuva siūlo šitą dalyką, kaip ir kitas griežtas sankcijas.
Kas dar yra svarbu? Yra vienas mūsų vidinis dalykas. Seimas įsipareigoja skubos tvarka dar šiais metais Lietuvoje sustiprinti priimančios šalies pajėgumus, sukurti reikiamą infrastruktūrą, kuri sudarytų sąlygas greitai ir sklandžiai dislokuoti sąjungininkų pajėgas ir joms veikti šalies teritorijoje. Mes matome atskrendantį „Apache“, mes matome besileidžiančius F-35, mes matome atvykstančius naujus JAV karius, Vokietijos naujus karius ir turime sudaryti sąlygas priimti kuo didesnį NATO pajėgų kiekį Lietuvoje. Tai yra tikrasis atgrasymas. Balsuokime už.
PIRMININKĖ. Motyvai už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, taip pat ragindamas palaikyti šią rezoliuciją noriu šiek tiek atkreipti dėmesį, kad iki šiol įvestos tikslinės sankcijos neatgrasė Rusijos nuo tolesnės eskalacijos. Gali būti, kad ir esamų sankcijų plėtimas neduos norimų rezultatų. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad šios sankcijos nesprendžia klausimo, kas mokės už sugriautos Ukrainos ekonomikos atstatymą. Sankcijų tikslas, mano supratimu, turi būti ne tik sukurti finansines pasekmes Rusijai, bet taip pat labai konkrečiai užtikrinti, kad už Ukrainai sukeltų padarinių pašalinimą mokėtų tas, kas tą žalą padarė, tai yra agresorius. Todėl siūlau Europos Sąjungos ir tarptautiniu lygiu kelti klausimą dėl plataus agresijos mokesčio įvedimo Rusijai. Toks mokestis galėtų būti taikomas su Rusija susijusiems tarptautiniams prekybos srautams arba, jeigu nebūtų apribota prieiga prie SWIFT’o sistemos, o tai turėtų būti, su Rusijos rezidentais susijusioms finansinėms transakcijoms. Turime pasiųsti aiškų ir vieningą signalą, kad mes ne tik sustabdysime, bet agresorius bus visiškai atsakingas už savo veiksmų pasekmes ir turės už jas sumokėti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – P. Gražulis. Nėra. Motyvai už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiandien prasidėjo Rusijos agresija prieš Ukrainą, bet V. Putinas ir jo įvairūs komentatoriai ją vadina spec. operacija. Spec. operacija – taip jie vadina tą agresiją todėl, kad nori, jog ji truktų trumpai, jų tikslas, galėtume tikėtis, yra toks, kad jie norėtų likviduoti, nužudyti Ukrainos vadovus, o tada pastatyti kažkokią marionetinę valdžią Ukrainoje ir paskelbti, kad fašizmas Ukrainoje nugalėtas. Jie tikėtųsi, kad tai įvyks trumpai ir greitai, o Vakarai yra biurokratiški, jie tas sankcijas ilgai svarsto, iš lėto priima, laiptelis po laiptelio, žingsnelis po žingsnelio ir, vadinasi, jeigu tai trumpai truks, tai ir tos sankcijos iš pradžių bus priimtos neskausmingos, o paskui vis tiek viskas pasimirš – taip Vakaruose dažnai ir būna. Tai aš iš tikro labai norėčiau, kad taip nebūtų bent jau šį kartą.
Na, mes rezoliucija kviečiame padaryti labai ryžtingus žingsnius, atverti duris Ukrainai į Europos Sąjungą, į NATO, pašalinti Rusiją iš tarptautinių organizacijų. Tai tikrai būtų labai svarbu dar ir dėl kitos priežasties, nes taip, kaip Vakarai reaguos, stebi ir kiti diktatoriai. Tikrai tie veiksmai turėtų būti skausmingi, kad ir kiti diktatoriai pasimokytų.
PIRMININKĖ. Motyvai už – I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų Darbo partija palaiko Seimo rezoliuciją „Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“ ir griežtai smerkia bet kokius karinius veiksmus, kurie vyksta šiuo metu netoli mūsų esančioje šalyje. Labai svarbu pabrėžti, kad rezoliucijoje yra numatytos išties griežtos priemonės ir griežta reakcija į neteisėtus, agresyvius karinius veiksmus, kurie tiesiogiai liečia nekaltus žmones. Mes tikrai palaikysime šią rezoliuciją, visomis išgalėmis esame kartu su Ukraina, tačiau po šio žingsnio mes turime kalbėti, ką darysime toliau. Esame atviri ir pasirengę diskusijai dėl papildomo finansavimo krašto apsaugai. Jos gali reikėti tam, kad mūsų regiono padėtis tokia, kokia yra šiuo metu Lietuvoje, išliktų stabili.
Taip pat turime kalbėti apie geresnį informavimą gyventojų, kurie šiuo metu patiria dezinformaciją įvairiuose socialiniuose tinkluose, kaip reaguoti į skleidžiamą melagingą informaciją, kaip reikėtų pasiruošti esant kokiam nors bent menkiausiam nestabilumui šalyje.
Tikrai turime daug darbo ir esame pasirengę daryti viską, kad apsaugotume tiek kaimyninę šalį Ukrainą, tiek visą regioną ir kartu Europos Sąjungą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai priėmimo stadijoje išsakyti. Primenu, kad, remiantis Seimo statuto 184 straipsniu, po rezoliucijos projekto svarstymo Seimas apsisprendžia, ar priimti rezoliuciją be pataisų. Šis pasiūlymas negali būti priimtas, jeigu tam prieštarauja daugiau kaip trečdalis visų Seimo narių.
Gerbiami kolegos, kviečiu apsispręsti, ar pritariame rezoliucijai be pataisų. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Balsuojame.
Šios rezoliucijos priėmimas
Užsiregistravo 112, balsavo 112: už – 112. Seimo rezoliucijai „Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“ pritarta. (Gongas)
18.51 val.
Seimo narių pareiškimai
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo narių pareiškimai. Kviečiu V. Pranckietį.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, nenoriu trukdyti daug laiko, bet klausimai yra tokie, kurie šiandien aktualūs visai Lietuvai, visai Europai, visam pasauliui, todėl, įgijęs šiek tiek patirties Ukrainos klausimais per praeitą kadenciją, turiu garbę ir galimybę kalbėti apie tuos klausimus.
Ukrainos klausimas buvo nuolatinis budintis klausimas tarptautiniuose susitikimuose Europoje ir už Europos ribų. Mano kolega A. Parubijus, praeitos kadencijos Rados pirmininkas, nuolat kartojo žodžius, kad Ukraina gina Europą nuo šiuolaikinės Rytų ordos. Apie tai kalbėjau Europos Sąjungos 60-mečio jubiliejaus minėjime, tačiau ne visada buvome pakankamai girdimi. Deja. Dabar jau patikėjo visi.
Pritariu, kad visos priemonės padedant Ukrainai yra geros ir reikalingos: karinės, politinės, ekonominės, medicininė pagalba, pagalba būsimiems pabėgėliams yra labai labai svarbi, bet moralinė palaikymo išraiška, kaip sakė Seimo Pirmininkė, broliams ir sesėms ukrainiečiams yra sudedamoji pagalbos ir paramos dalis, kuri taip pat labai svarbi. Todėl siūlau Lietuvos žmonėms, taip pat ir jums, kolegos, pagal galimybes šalia Lietuvos vėliavų aukštai iškelti ir Ukrainos vėliavas reiškiant solidarumą su valstybe ir tauta. Suteikime laisvę Ukrainos vėliavai Lietuvoje, suteikime laisvę, prieglobstį ir atverkime Lietuvos namus Ukrainos vaikams, mamoms ir nukentėjusiems kariams. Kelkime Ukrainos vėliavą. Slava Ukraini!
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 91 Seimo narys. Kviečiu giedoti himną.
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
Dėkoju, gerbiami kolegos, už šiandienos posėdį, už vieningumą. Baigėme neeilinį Seimo posėdį ir neeilinę Seimo sesiją. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.