LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO
NR. IX-1007 20 straipsniO PAKEITIMO ĮSTATYMO projektO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
Remiantis Europos Komisijos 2021 m. spalio mėnesio komunikatu[1], energijos kainų augimas kelia didžiulį susirūpinimą piliečiams, įmonėms, Europos institucijoms ir vyriausybėms visoje ES. Nors energijos kainos ne kartą svyravo ir anksčiau, šį kartą jos kyla ES atsigaunant būtent po COVID-19 krizės. Tai gali turėti įtakos ekonomikos atsigavimui ir jo teisingumui bei įtraukumui. Elektros energijos kainos 2021 m. rudenį didėjo visų pirma dėl spartaus pasaulinės dujų paklausos augimo atsigaunant ekonomikai. Tuo tarpu pasiūla nežengia koja kojon su didėjančia paklausa, o to poveikis juntamas ne tik ES, bet ir kituose pasaulio regionuose.
Remiantis Lietuvos banko informacija[2], nepaisant buvusių lūkesčių, energetinių išteklių bei kitų žaliavų rinkose įtampa kol kas neslūgsta. Plintant koronaviruso omikron atmainai ir tvyrant geopolitinėms grėsmėms, po pakritimo praėjusių metų pabaigoje energetinių išteklių ir kitų žaliavų kainos vėl padidėjo. Remiantis ateities sandorių kainomis, 2021 m. lapkričio mėnesį rinkose buvo tikimasi ženklaus gamtinių dujų kainų kritimo (iki 48 Eur už MWh) 2022 m. balandžio mėnesį. Tačiau tvyrant geopolitinei įtampai, šiandien besitikima gamtinių dujų kaina 2022 m. balandžio mėn. yra apie 1,7 karto didesnė. Energijos prekės gruodžio mėnesį lėmė 4,3 proc. punkto iš bendrosios Lietuvos infliacijos. Prekių ir paslaugų metinis kainų augimas Lietuvoje gruodžio mėnesį: energijos kainos išaugo 38,9, šilumos energijos kainos – 60, maisto prekės, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, – 9, paslaugos – 7,3, pramonės prekės – 5,8 procento.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, metinė infliacija sausį, palyginti su 2021 m. sausiu, Lietuvoje siekė 12,2 proc. ir buvo aukščiausia nuo 2008 m. rugpjūčio. Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas.
Tarptautinio valiutos fondo vertinimu[3], aukšta infliacija išliks ilgiau, nei anksčiau tikėtasi. Energijos ir maisto produktų kainų sąlygota aukšta infliacija išliks aukšta 2022 m. pirmą pusmetį. Nors vėliau tikimasi mažesnės infliacijos, tačiau dėl to yra reikšmingas neapibrėžtumas.
2022 m. valstybės biudžete patvirtinti kertiniai žmonių pajamas didinantys sprendimai buvo apibrėžti teikiant pirminį biudžeto projektą praėjusių metų spalio mėnesį. Tuo metu biudžeto projektas buvo parengtas pagal 2,5 proc. infliacijos prognozę. Kaip rodo pirmiau pateikti Lietuvos banko energetinių išteklių rinkos duomenys, reikšmingai kito energijos produktų ateities sandorių kainos, ir visa tai didino energetinių kainų kintamumą pasaulyje. Dėl to yra racionalu šios dienos aplinkoje įvertinti paaštrėjusias infliacijos tendencijas ir papildomomis priemonėmis sušvelninti kainų šoko pasekmes šalies gyventojams.
Pirminiu valstybės biudžetu (2021 m. spalį) buvo numatytas pensijų, neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas, minimalaus mėnesio atlyginimo augimas (MMA) 12–15 proc., kuris yra artimas gruodžio–sausio mėnesių metinių infliacijų dydžiui. Tai signalizuoja, kad, nesiėmus papildomų fokusuotų priemonių, galimai stoja skurdo ir pajamų nelygybės mažėjimas, nes kartu su patikslintu biudžetu (2021 m. gruodį) nebebuvo peržiūrimi ir keičiami iš anksto numatyti pensijų, NPD ar MMA dydžiai. Viena korekcija, kuri buvo atlikta patikslintame gruodžio mėnesio biudžete energetinių kainų kontekste – praplėstas iki to laiko galiojusių kompensacijų už būsto šildymą gavėjų ratas (papildomai skirta 16 mln. Eur).
ES šalių apžvalgos rodo, kad šalys imasi proaktyvių, įskaitant didelės finansinės apimties, priemonių kompleksų padėdamos savo gyventojams kainų šoko akivaizdoje. Populiariausios yra derinamos mokesčių priemonės ir išmokos pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms[4]. Lietuvos[5] ir užsienio[6] analizės ir tyrimai rodo – labiausiai nuo infliacijos nukenčia mažesnių pajamų namų ūkiai. Prancūzijoje mažų pajamų namų ūkiams skiriamos 100 eurų išmokos. Belgijoje 100 eurų išmokama namų ūkiams energijos sąskaitoms dalinai padengti. Graikija planuoja didinti MMA antrą kartą šiais metais dėl infliacijos[7]. Daugelis šalių pritaikė mokestines priemones, kurios didina gyventojų perkamąją galią. Remiantis Lietuvos banku[8], Lietuvoje trumpuoju laikotarpiu galimi sprendimai – fokusuota socialinė politika, resursus nukreipiant tikslinei pagalbai tiems, kurie yra pažeidžiamiausi.
Svarbu apžvelgti šalies ekonomikos ciklo būseną, siekiant įvertinti galimų papildomų fokusuotų pagalbos priemonių Lietuvos gyventojams atitiktį anticiklinei ekonominei politikai. Šiame kontekste svarbu pabrėžti, kad dviženklė infliacija šiuo metu ir prieš keliolika metų – apie 2008 m., yra panašaus dydžio, bet skirtingos kilmės infliacijos. Tai įrodo ir toliau pateiktas 1 paveikslas, parengtas Eurostato ir Europos Komisijos AMECO duomenų bazės informacijos pagrindu. Palyginimui, 2007 m. Lietuva turėjo didžiausią per 25 metus teigiamą produkcijos atotrūkį nuo potencialo (t. y. anuomet buvo didelis vadinamasis ekonomikos įkaitimas), kurio vienas iš atspindžių – dviženklė infliacija. Tuo tarpu šiuo metu nėra panašaus ekonomikos įkaitimo, produkcijos atotrūkis nuo potencialo yra sąlyginai nedidelis. Nors skirtingi vertintojai galbūt skaičiuoja skirtingus atotrūkio ženklus, bet pats atotrūkis yra kartais mažesnis už tą, kuris buvo prieš globalią finansų krizę, o Europos Komisijos ir Finansų ministerijos vertinimais, Lietuvos ekonomika yra prie savo potencialo. Infliacija, kaip pabrėžia ir Europos Komisija, šiuo metu yra išdava stipriai po COVID-19 išaugusių energetinių produktų kainų, esant nepakankamai pasiūlai atsigaunant pasaulio ekonomikoms. Lietuvos vartojimo išlaidų augimo tempas lyginamosiomis kainomis (t. y. iš esmės reprezentuojantis prekių ar paslaugų apimčių pokyčius) rodo, kad šalies gyventojų vartojimo augimas buvo gerokai mažesnis su tuo, kuris vyko prieš globalią finansų krizę prieš 2009 metus. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, metinis vartojimo augimas lyginamosiomis kainomis 2007 m. I ketv. – 18, II ketv. – 14, III ketv. – 7, IV ketv. – 12, 2008 m. I ketv. – 12 procentų. Tuo tarpu vartojimo išlaidos lyginamosiomis kainomis 2021 m. I ketvirtį augo 1 proc., III ketvirtį vartojimas augo 6 proc. (II ketvirtį vartojimas augo sparčiau – 14 proc., bet dėl bazės efekto, nes prieš metus įvestas karantinas anuomet laikinai stipriau sukaustė visuomenę).
1 paveikslas. Produkcijos atotrūkis nuo potencialo ir infliacija Lietuvoje
Šaltinis: Europos Komisijos (AMECO) ir Eurostato duomenys
Svarbu paminėti, kad, esant didesnei, nei tikėtasi, infliacijai, kurios pagrindu sudarytas 2022 metų biudžetas, būtų surenkamos didesnės įplaukos į biudžetą iš netiesioginių mokesčių, daugiausia pridėtinės vertės mokesčio, taip pat akcizų. Tikėtina, kad tai gali būti bent 0,3 proc. BVP. Šios viršplaninės pajamos valstybės biudžete, gautinos didesnės dėl didesnės, nei prognozuota, infliacijos, yra laikinojo pobūdžio, dėl to racionalu fiskalinio tvarumo kontekste pagalbą gyventojams kainų šoko akivaizdoje teikti fokusuotai ir operatyviai trumpalaikėmis ar vienkartinėmis priemonėmis ir spartinant šalyje vykdomą skurdo ir nelygybės mažinimą didinant ir artinant NPD prie MMA.
2022 m. vasario 3 d. susitikime Prezidentas su Vyriausybės, Seimo atstovais, socialiniais partneriais aptarė infliacijos pasekmių švelninimo priemones. Diskusijoje daugiausia dėmesio buvo skiriama pagalbos priemonių gyventojams pobūdžiui, siekiant atsverti energetikos, maisto produktų ir kitų produktų ir paslaugų kainų prieaugį. Taip pat diskutuotos priemonės, vertinant jų įgyvendinimo greitį.
Teikiamo įstatymo projekto siūlymo esmė – didinti NPD nuo 460 iki 510 eurų (arba 10,9 proc.) numatant įsigaliojimą nuo š. m. kovo 1 d. (retrospektyviai taip pat pritaikant pakeistą NPD ir nuo šių metų pradžios). Didžiausią naudą – 120 eurų per metus – gautų mažiausių pajamų gavėjai – gaunantys minimalią ir panašaus dydžio algą, o papildoma finansinė nauda dėl didesnio NPD pasiektų asmenis, kurie gauna iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Iki 1 VDU Lietuvoje uždirba apie 73 proc. žmonių. Proporcingai siūloma didinti NPD neįgaliesiems ir riboto darbingumo asmenims.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis[9], 2020 m. tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8 proc. Dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su 2019 m., padidėjo 0,1 procentinio punkto.
Iniciatyva dera su Teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo ir Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, kuriomis mokesčių pakeitimus įtvirtinantys įstatymai galėtų įsigalioti greičiau nei po 6 mėnesių nuo tokių įstatymų oficialaus paskelbimo, kai susiklosto išskirtinės aplinkybės, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, – tokios išskirtinės aplinkybės ir yra susiklosčiusios nuo 2020 m. dėl COVID-19. Europos Komisija ir Taryba yra paskelbusios, kad COVID-19 viruso pandemija gali būti laikoma „neįprastu įvykiu, kurio vyriausybė negali kontroliuoti“. NPD peržiūrėjimas vykdomas nuosekliai, tačiau šiuo metu, atsižvelgiant į kainų šoką gyventojams, aktualu priimti naują papildomą sprendimą dėl NPD didinimo. Kadangi šiuo sprendimu nėra didinama mokestinė našta, o priešingai – mažinama, tai ji atitinka ir gerovės valstybės bei atsakingo valdymo – teisingai atliepti kiekvieno piliečio interesus – principus. Konstitucinis Teismas 2021 m. gegužę paminėjo[10], kad pagal Konstituciją reikalavimas nustatyti tinkamą vacatio legis mokesčių įstatymų įsigaliojimui gali būti netaikomas, kai mokesčių įstatymais ne nustatomos papildomos pareigos ar apribojimai asmenims, o lengvinama mokesčių mokėtojų padėtis.
Pagal jau galiojančias nuostatas pajamų iš GPM netekimai savivaldybių biudžetuose dėl šio laikino diskrecinio pokyčio būtų pilnai padengiami iš valstybės biudžeto vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 34 straipsniu.
Svarbi informacija
Teikiama inciatyva dėl NPD yra Prezidento bendro priemonių paketo, skirto padėti sušvelninti išskirtinio dydžio infliacijos pasekmes gyventojams 2022 metais, sudėtinė dalis. Papildomai atskiru įstatymo projektu taip pat teikiamas siūlymas dėl vienkartinių 100 eurų išmokų skyrimo. Jos būtų skirtos socialinio draudimo pensijų gavėjams, šalpos išmokų gavėjams, vaikams, gyvenantiems mažas pajamas gaunančiuose namų ūkiuose (šeimose), negalią turintiems vaikams, šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų. Įvertinus Europos Komisijos komunikate akcentuojamas energetinių kainų šoko priežastis, kildinamas dėl neįprastu tempu po COVID-19 atsigaunančių pasaulio ekonomikų poreikių ir nepakankamos produktų pasiūlos šiuo metu, siūloma finansuoti inicijuojamas vienkartines fokusuotas išmokas iš Vyriausybės rezerve numatytų lėšų COVID-19 padariniams šalinti ir (arba) kitų šaltinių. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 metais valstybėje galiojant išskirtinėms aplinkybėms išlieka galimybė esant poreikiui priimti sprendimus dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų.
Fiskalinio tvarumo atžvilgiu Prezidento siūlomas bendras priemonių paketas dėl kainų šoko švelninimo (NPD, vienkartinės fokusuotos išmokos) sudaro 0,3 proc. BVP ir neviršija tikėtino viršplaninių pajamų iš netiesioginių mokesčių dėl ženkliai didesnės infliacijos dydžio.
Siekiant ilgalaikių (pasiūlos pusės priemonių) efektų, svarbu eliminuoti nereikalingus biurokratinius ribojimus, atnaujinti reguliacinę bazę ir taip sudaryti sąlygas išnaudoti atsinaujinančios energetikos potencialą. Dėl atsinaujinančių projektų plėtros atsirasianti nauda turėtų kuo greičiau pasiekti Lietuvos žmones, prioritetą teikiant pažeidžiamiausiems vartotojams. Šiose kryptyse taip pat projektuojami sprendiniai.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai
Įstatymo projektą inicijavo Lietuvos Respublikos Prezidentas. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Ekonominės ir socialinės politikos grupė.
3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas
Pagal galiojančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas NPD dydis yra 460 eurų (techninis koeficientas – 0,26) asmenims, kurių pajamos iki 1 VDU. Asmenims, kurių pajamos 1–2 VDU, galioja kitos NPD nuostatos (NPD – 400 Eur). Neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims maksimaliai taikytinas NPD 740 eurų arba 690 eurų, priklausomai nuo reglamentuotų sąlygų.
4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnių pakeitimo projektu siūloma padidinti mažiausiai uždirbančių asmenų pajamas ir pradėti taikyti 50 eurų (10,9 proc.) didesnį NPD – 510 eurų – jau šiais metais (kartu atliekamas techninis NPD formulės koeficiento iš 0,26 į 0,31 patikslinimas), taikant asmenimis, kurių atlyginimai iki 1 VDU. Neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims maksimaliai taikytinas NPD 820 eurų arba 765 eurų, priklausomai nuo reglamentuotų sąlygų.
Pagrindiniai veiksniai ir laukiami teigiami rezultatai, kurie skatina teikti pasiūlymą didinti NPD, yra šie:
1. švelnins išskirtinio kainų šoko pasekmes mažiausiai uždirbantiesiems;
2. sudarys sąlygas tęstinai didinti NPD link MMA, taip mažinant mažai uždirbančiųjų skurdą ir pajamų nelygybę. Nepriimto sprendimo atveju skurdo ir nelygybės mažėjimas, tikėtina, sustos (ar netgi galimai bus regresija), ypač įvertinus, kad labiausiai nuo kainų šoko nukenčia mažiausių pajamų gavėjai[11].
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės
7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Didesnis NPD padidintų mažiausiai uždirbančių asmenų pajamas.
8. Įstatymo projekto atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą įstatymo projektą
Priėmus įstatymo projektą, pakeisti ar panaikinti galiojančių įstatymų nereikės.
10. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų ir kitų norminių teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu neapibrėžiama naujų sąvokų.
11. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai
Priėmus Įstatymo projektą, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo pagal poreikį priimtų šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas
Savivaldybių biudžetai vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymo 34 straipsniu dėl mokestinių pokyčių pajamų netekimo 2022 m. nepatirtų – visi netekimai būtų amortizuoti valstybės biudžete, o savivaldybėms netekimai būtų kompensuoti.
Dėl NPD padidinimo per metus būtų negauta apie 62 mln. eurų pajamų – tai investicijos į dirbančių asmenų skurdo ir pajamų nelygybės mažinimą didinant mažiausiai uždirbančiųjų pajamas neeilinio kainų šoko akivaizdoje. Tikėtina, šeštadalis netekimų bus patirta vėliau – 2023 m., nes NPD pokytis įsigaliotų nuo 2022 m. kovo mėnesio, o už pirmus du mėnesius (sausis–vasaris) nauda dirbantiems asmenims dažnu atveju būtų realizuota teikiant metines pajamų deklaracijas.
Esant didesnei, nei tikėtasi, infliacijai, kurios pagrindu sudarytas 2022 metų biudžetas, būtų surenkamos didesnės įplaukos į biudžetą iš netiesioginių mokesčių, daugiausia pridėtinės vertės mokesčio, taip pat akcizų. Tikėtina, kad tai gali būti bent 0,3 proc. BVP.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
NPD didinimo poreikis siekiant padėti gyventojams buvo pristatytas viešai. Priemonė aptarta vasario 3 d. Prezidento susitikime su Vyriausybės, Seimo atstovais, socialiniais partneriais, kitais ekspertais. Kai kurių ekonomistų, verslo, profesinių sąjungų, politikos atstovų vertinimu, yra aktualu papildomai padidinti mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamas šiuo metu gyventojams patiriant išskirtinį kainų šoką.
15. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai
Neapmokestinamasis pajamų dydis, pajamos, gyventojo, infliacija 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda