1
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343
14, 21 IR 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 37 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 14, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo ir 37 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės rekomendaciją dėl laikinai laisvų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) lėšų investavimo (Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2016 m. rugsėjo 27 d. raštas Nr. S-(10-4346)-1543).
Be to, Įstatymo projektu siekiama:
1) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, pagal kurią PSDF biudžetas turi būti subalansuotas, kaip prieštaraujančią aukštesnės galios Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 daliai;
2) panaikinti deklaratyvią įstatymo nuostatą dėl teritorinių ligonių kasų medicininio audito komisijų sudarymo, nes šios komisijos teritorinėse ligonių kasose neveikia. Be to, asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, kiekį, kokybę ir atitiktį joms nustatytiems reikalavimams kontroliuoja teritorinės ligonių kasos (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 6 punktas), o sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą vykdo Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 2 punktas). Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei taip pat kilo abejonių, ar medicininio audito komisijos sudarymas yra naudingas PSDF (Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2017 m. rugsėjo 15 d. raštas Nr. S-(10-4770)-1212);
3) patobulinti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir šio straipsnio 3 dalyje nustatytų PSDF biudžeto išlaidų pavadinimą, siekiant, kad jis atitiktų pagal jį apskaitomų išlaidų turinį.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys, ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą teikia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Įstatymo projektą parengė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa) Ekonomikos departamento direktorė Simona Adamkevičiūtė (tel. (8 5) 236 4181, el. p. [email protected]) ir Teisės skyriaus vedėjo pavaduotoja Evelina Galčiūtė (tel. (8 5) 236 4141, el. p. [email protected]). Įstatymo projekto rengimą koordinavo direktoriaus pavaduotoja Žadvilė Abelienė (tel. (8 5) 237 0700, el. p. [email protected]).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Valstybinė ligonių kasa laikinai laisvas pagrindinės PSDF biudžeto rezervo dalies lėšas gali investuoti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Lietuvos banko vertybinius popierius. Pagal minėto įstatymo 31 straipsnio 3 punkto nuostatas Valstybinė ligonių kasa turi teisę įsigyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko vertybinių popierių ir jais disponuoti. Kadangi iki šiol ši teisė (investuoti laikinai laisvas PSDF lėšas) nebuvo įgyvendinta, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, atlikusi PSDF biudžeto 2015 m. konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių auditą, rekomendavo įvertinti galimybę pradėti šią veiklą vykdyti.
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad PSDF biudžetas per vidutinės trukmės laikotarpį (3 metus) turi būti subalansuotas. Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas valdžios sektoriui priskiriamas biudžetas, išskyrus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, valstybės biudžetą ir biudžetus, kurių planuojami asignavimai neviršija 0,3 procento praėjusių metų BVP to meto kainomis, turi būti planuojamas, tvirtinamas, keičiamas ir vykdomas taip, kad, sprendžiant pagal to biudžeto struktūrinį balanso rodiklį, apskaičiuotą kaupiamuoju principu, jis būtų perteklinis arba subalansuotas.
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 3 dalyje nurodytos vienos iš PSDF biudžeto išlaidų – privalomąjį sveikatos draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidos.
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 37 straipsnyje nustatyta, kad teritorinėje ligonių kasoje veikia medicininio audito komisija, sudaryta iš trijų asmenų. Minėtą komisiją 3 metams renka teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba jos pirmininko teikimu. Šios komisijos nariai turi būti asmens sveikatos priežiūros specialistai. Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisija pagal savo kompetenciją kontroliuoja sveikatos priežiūros įstaigų, su kuriomis teritorinė ligonių kasa yra sudariusi sutartis, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą arba siūlo teritorinės ligonių kasos direktoriui sudaryti sutartis su nepriklausomais ekspertais šiai kontrolei atlikti. Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisijos veiklą reglamentuoja teritorinės ligonių kasos nuostatai.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma keisti dabartinį reglamentavimą ir nustatyti, kad laikinai laisvų PSDF lėšų investavimo veiklą vykdytų Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Laikinai laisvomis PSDF lėšomis būtų laikomos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka nepaskirstytos ir mokėjimams atlikti nenaudojamos šio fondo biudžeto ir rezervo lėšos. Priėmus sprendimą šias lėšas investuoti, jas Valstybinė ligonių kasa pervestų į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vardu atidarytą Lietuvos banko sąskaitą. Šias lėšas neatlygintinai valdytų ir sprendimus dėl jų investavimo Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyta tvarka priimtų Lietuvos Respublikos finansų ministerija, garantuodama, kad reikalingos investuotos lėšos ir investavimo metu gautos pajamos būtų laiku grąžinamos į PSDF. Tokia praktika taikoma investuojant ir kitų valstybinių fondų lėšas, pvz., Žemės ūkio paskolų garantijų fondo, Garantinio fondo, VĮ Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo ir kt.
Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 49 „Dėl Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklių patvirtinimo“, nustato investavimo būdus ir kryptis bei investavimui keliamus reikalavimus. Šios taisyklės numato daugiau investavimo priemonių, ne tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Lietuvos banko vertybinius popierius. Įstatymo projektu siūloma sudaryti galimybę laikinai laisvas PSDF lėšas, kaip ir kitų valstybės fondų laikinai laisvas lėšas, investuoti bendra tvarka, t. y., naudojantis platesniu spektru investavimo priemonių. Tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos gauti didesnę investicijų grąžą.
Pajamos, gautos investavus laikinai laisvas lėšas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu būtų naudojamos šiame įstatyme nurodytoms PSDF biudžeto išlaidoms apmokėti. Investavimo išlaidos būtų kompensuojamos PSDF biudžeto lėšomis, nurodytomis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 6 punkte.
Įstatymo projektu taip pat siūloma:
1) panaikinti nuostatą, kad PSDF biudžetas per vidutinės trukmės laikotarpį (3 metus) turi būti subalansuotas. Tokiu būdu bus panaikinta nuo 2018 m. sausio 1 d. PSDF biudžeto atžvilgiu įsigaliojančiai Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 daliai prieštaraujanti nuostata. PSDF biudžeto asignavimai viršys nustatytą 0,3 proc. BVP ribą;
2) patobulinti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytų PSDF biudžeto išlaidų pavadinimą, kad jis atitiktų pagal jį apskaitomų išlaidų turinį. Pažymėtina, kad pagal 21 straipsnio 1 dalies 6 punktą yra apskaitomos ne tik ligonių kasų, kaip biudžetinių įstaigų, veiklos išlaidos, bet ir visos privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo išlaidos, pvz.:
– užtikrinamas tinkamas privalomojo sveikatos draudimo informacinių sistemų funkcionavimas (pvz., privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ ir visų jos posistemių, Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro, Eilių ir atsargų valdymo informacinės sistemos, Europos duomenų mainų informacinės sistemos ir kt.),
– apmokamos gyventojams ir gydytojams nemokamai išduodamų Europos sveikatos draudimo kortelių, kompensuojamųjų vaistų pasų, tapatybę patvirtinančių lipdukų pagaminimo išlaidos,
– apmokamos PSDF biudžeto ir jo rezervo lėšų laikymo banko sąskaitose bei mokėjimo operacijų vykdymo išlaidos.
Projektu nekeičiama šių išlaidų ribojimo taisyklė (2 proc. PSDF biudžeto lėšų),
3) atsisakyti deklaratyvios įstatymo nuostatos dėl teritorinių ligonių kasų medicininio audito komisijų sudarymo. Priėmus šią nuostatą nebus dubliuojamos institucijų funkcijos.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo projekto priėmimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Įstatymo projektas teikiamas kartu su Lietuvos Respublikos 2018 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projekte reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti:
Priėmus Įstatymo projektą, reikės keisti PSDF biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 589 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“, ir Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 49 „Dėl Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklių patvirtinimo“.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės.
Šiuo metu bankai juridiniams asmenims už banko sąskaitoje esančius lėšų likučius (dažniausiai viršijančius 1 mln. Eur sumą) taiko neigiamas palūkanas. Pagal su banku sudarytą sutartį už PSDF biudžeto rezervo sąskaitoje esančius lėšų likučius bus taikomos -0,4 proc. palūkanos. Tai reiškia, kad, pvz., įvertinus ateinančių trejų metų PSDF biudžeto rezervo dydį, per metus PSDF mokėtinų bankui palūkanų suma gali sudaryti nuo 100 iki 600 tūkst. eurų. Siekiant sumažinti šias išlaidas, siūloma sudaryti alternatyvias galimybes lėšų laikymui banko sąskaitose (pvz., lėšų investavimas). Priėmus Įstatymo projektą, būtų sudarytos sąlygos taupyti viešąsias lėšas ir mažinti bankams mokėtinų palūkanų sumą.
13. Įstatymų projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
PSDF biudžetas, PSDF biudžeto rezervas, investavimas.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Kiti paaiškinimai pateikiami toliau nurodytuose Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės raštuose.
PRIDEDAMA:
1) Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2016 m. rugsėjo 27 d. raštas Nr. S-(10-4346)-1543, 8 lapai.
2) Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2017 m. rugsėjo 15 d. raštas Nr. S-(10-4770)-1212, 3 lapai.
_____________________________________