LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Kultūros komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418

6,  46¹, 48 IR 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-2675

2021-03-24  Nr. 121-P-17

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto pirmininko pavaduotojas Robertas Šarknickas, komiteto nariai: Kristijonas Bartoševičius, Vytautas Kernagis, Arminas Lydeka, Liuda Pociūnienė, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, komiteto biuro patarėjos: Milda Gureckienė, Giedrė Lukošiūnienė, Deimantė Pukytė. Kviestieji asmenys: Armen Airapetian – VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija Teisės ir vindikacijos skyriaus konsultantas, Skirmantas Bikelis – „Transparency International“ Lietuvos skyrius teisininkas, Ieva Dunčikaitė – „Transparency International“ Lietuvos skyrius iniciatyvų vadovė, Vygintas Gasparavičius – Lietuvos Respublikos kultūros viceministras, Petras Grigalis – Lietuvos radijo ir televizijos komisijos Teisės skyriaus patarėjas, Indrė Makaraitytė – žurnalistė, Arnas Marcinkus – Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkas, Rasa Navickienė – Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė, Šarūnas Radvilavičius – Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas švietimo, mokslo ir kultūros grupėje, Dainius Radzevičius – Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas, Gražina Ramanauskaitė – žurnalistų etikos inspektorė, Sigitas Šliažas – Lietuvos Respublikos kultūros ministro patarėjas, Deividas Velkas – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas, Gabrielė Žaidytė – Ministrės Pirmininkės patarėja kultūros klausimais, Vaiva Žukienė – Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininkė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.1	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-15	1			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies pirmojoje pastraipoje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad žurnalistai visuomenės informavimo tikslais ir tiek, kiek būtina jų profesinei pareigai atlikti, turi teisę gauti duomenis iš registrų ir valstybės informacinių sistemų neatlygintinai. Ši nuostata yra ydinga dėl kelių priežasčių. Pirma, savo turiniu ši nuostata yra tik deklaratyvaus, o ne reguliacinio pobūdžio norma. Pažymėtina, kad žurnalistas yra fizinis asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui, todėl žurnalisto kreipimasis viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo vardu į registro ar informacinės sistemos tvarkytoją ir taip suponuoja, kad jo prašomi duomenys reikalingi visuomenės informavimo tikslais. Kitaip sakant, žurnalistas, besikreipiantis į registro ar informacinės sistemos tvarkytoją dėl duomenų gavimo, papildomai neturėtų įrodinėti, kad šie duomenys reikalingi jo profesinei pareigai atlikti. Iš kitos pusės, svarstytina, ar nebūtų tikslinga papildyti keičiamo įstatymo 22 ir 41 straipsnius, reglamentuojančius žurnalistų bei viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų pareigas, bei nustatyti galimas gautų registrų ir informacinių sistemų duomenų naudojimo ir viešo skleidimo apimtis bei formas.	Pritarti
1.2	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-15	1			2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies pirmoji pastraipa ir šios dalies 1 punktas suponuoja, kad teikiant duomenis pagal sutartis, sudarytas tarp registrų ar informacinių sistemų tvarkytojų ir viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų, būtų vertinama ir žurnalisto, kuris kaip atstovas tiesiogiai kreiptųsi į valstybės informacinių išteklių tvarkytoją, reputacija. Vertinant šią nuostatą, nėra aiškus jos paskirtis ir tikslingumas. Pažymėtina, kad formaliai, pagal duomenų teikimo neatlygintinai sutartį, duomenys būtų teikiami būtent viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui. Ir būtent viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas turėtų būti atsakingas už šių duomenų tinkamą panaudojimą. Pabrėžtina, kad siūlomas draudimas dėl duomenų neteikimo tam tikrų kriterijų neatitinkančiam žurnalistui lengvai būtų apeinamas, jeigu duomenų formaliai paprašytų vienas žurnalistas, o gautus duomenis viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas perduotų kitam žurnalistui, kuris jų pagrindu ir rengtų informaciją skleidimui. Taip pat manome, kad duomenis pateikti viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo vardu gali paprašyti ir pats šio juridinio asmens vadovas. Atsižvelgiant į tai, manome, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad registrų ar informacinių sistemų duomenys „formaliai“ teikiami žurnalistams, o ne viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, kurių vardu kreipiasi žurnalistai, ne visiškai atitinka faktinę ir teisinę situaciją, nes, kaip minėta aukščiau, šie duomenys vis tiek turėtų būti laikomi kaip esantys viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų dispozicijoje (kas įgalintų juos laisvai perduoti bet kuriam jų žurnalistui) ir būtent viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui kiltų redakcinė atsakomybė už šių duomenų viešą paskleidimą. Be to, kaip minėta aukščiau, draudimas teikti duomenis  nepriekaištingos reputacijos žurnalistui labai lengvai galėtų būti apeinamas, todėl toks draudimas vertintinas labiau kaip deklaratyvaus, tam tikrą siekiamybę išreiškiančio pobūdžio.	Nepritarti	Teisė gauti duomenis realizuojama ne viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui, o būtent žurnalistui, kuris turi ryšį su viešosios informacijos rengėju ir (ar) skleidėju. Priešingu atveju (suteikus teisę nemokamai gauti duomenis viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams), subjektų, galinčių gauti registro duomenis neatlygintinai, ratas neproporcingai išsiplėstų.
1.3	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-15	1			3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies 1 punkte, kaip vienas iš kriterijų, apsprendžiančių neigiamą žurnalisto reputaciją, yra minimas daugkartinis Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimas. Tuo tarpu projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 9 dalyje šis kriterijus yra nurodomas tiesiog kaip „žurnalisto padarytas pažeidimas“, o projekto 2 straipsniu keičiamo 6 straipsnio 9 dalyje – kaip žurnalisto padarytas profesinės etikos pažeidimas. Minėtąsias projekto formuluotes reikėtų suvienodinti, aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžiant objektyviuosius kriterijus, kuriems esant žurnalistas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos.	Nepritarti	Pastaba nebeaktuali, nes šį įstatymo projektą Nr. XIIIP-2675 siūloma atmesti atsižvelgiant į tai, kad  parengtas naujas analogiškus teisinius santykius reguliuojantis įstatymų projektų paketas Nr. XIVP-300 – XIVP-310.
1.4	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-15	1			4. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad registrų ir informacinių sistemų duomenys neteikiami žurnalistams, kurie per paskutinius 12 mėnesių daugiau nei 2 kartus yra pažeidę Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksą arba daugiau kaip 2 kartus yra padaręs rimtus profesinius pažeidimus. Vertinant šią nuostatą, reikia pažymėti, kad jos taikymas, atsižvelgiant į kitas keičiamo įstatymo nuostatas, nėra aiškus. Norime pažymėti, kad keičiamo įstatymo 461, 48 bei 50 straipsniuose, reglamentuojančiuose atitinkamų institucijų kompetenciją nagrinėjant visuomenės informavimo profesinės etikos pažeidimus bei priimant dėl jų atitinkamus sprendimus, nėra numatyta, kad nagrinėjami būtent žurnalistų padaryti Kodekso pažeidimai. Visuose įstatymo normose nurodomi profesinės etikos pažeidimai, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę arba skundai dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas, taip pat viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčai dėl Kodekso pažeidimų. Kitaip sakant, įstatymas kaip subjektus, galinčius pažeisti profesinę etiką bei Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksą, nurodo tik viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, tačiau ne žurnalistus. Taip pat būtina pažymėti, kad subjektai, kaip galintys padaryti rimtus profesiniu pažeidimus, keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje taip pat nurodomi išimtinai tik viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ginčytinas projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies 1 punkto taikymas.	Pritarti iš dalies	Pastaba nebeaktuali, nes šį įstatymo projektą Nr. XIIIP-2675 siūloma atmesti atsižvelgiant į tai, kad  parengtas naujas analogiškus teisinius santykius reguliuojantis įstatymų projektų paketas Nr. XIVP-300 – XIVP-310.
1.5	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-15	1			5. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodoma, kad duomenys neteikiami viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui, kuris yra priskirtas profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kategorijai. Pažymėtina, kad galiojančiame įstatyme nėra nurodyta nei institucija, turinti įgaliojimus ir prerogatyvą visuomenės informavimo priemones priskirti profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kategorijai, nei kriterijai, kuriems esant minėtieji subjektai gali būti priskirti šiai kategorijai. Nors projektu siūloma šią funkciją pavesti vykdyti Visuomenės informavimo etikos komisijai, manytume, kad įstatyme turėtų būti įtvirtinti ir kriterijai, kuriems esant visuomenės informavimo priemonės gali būti priskiriamos profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kategorijai.	Pritarti iš dalies	Dėl siūlomų kriterijų įtvirtinimo įstatyme būtų galima nuspręsti tuomet, kai bus iš esmės sprendžiamas klausimas dėl žiniasklaidos savireguliacijos sistemos peržiūros.
1.6	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-15	1			6. Nei iš projekto nuostatų, nei iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies 3 punkte laikotarpis, po kurio asmuo, įvykdęs sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, vėl laikomas nepriekaištingos reputacijos, yra 10 metų. Pažymėtina, kad Baudžiamojo kodekso 97 straipsnyje, reglamentuojančiame teistumo institutą, nustatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo: penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą; ir aštuonerius metus, jeigu jie nuteisti už labai sunkų nusikaltimą. Tame pačiame straipsnyje numatyta, kad turinčiais 10 metų teistumą laikomi tik pavojingi recidyvistai. Atsižvelgiant į tai, ginčytina, kad projekte numatytas nepriekaištingos reputacijos kriterijus yra teisingas ir proporcingas siekiamam tikslui. Taip pat pažymime, kad įstatymų leidybos praktikoje nepriekaištinga reputacija dažniausiai apskritai siejama su teistumo išnykimu arba panaikinimu, o ne su konkrečių metų skaičiaus nurodymu.	Pritarti iš dalies	Pastaba nebeaktuali, nes šį įstatymo projektą Nr. XIIIP-2675 siūloma atmesti atsižvelgiant į tai, kad  parengtas naujas analogiškus teisinius santykius reguliuojantis įstatymų projektų paketas Nr. XIVP-300 – XIVP-310.
1.7	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-15	1			7. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio naujoje 8 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad žurnalistams informacija teikiama neatlygintinai tik tuo atveju, jei „viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo vadovas, valdymo organo narys arba dalyvis, valdantis ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), taip pat viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas kaip juridinis asmuo nėra teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, jeigu nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 10 metų“. Tokie duomenys turi būti pateikti registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojui, kad jie neatlygintinai pateiktų registrų ar informacinės sistemos duomenis. Pasiūlymo turinys diskutuotinas dėl kelių priežasčių. Pirma, pastebėtina, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašai privatiems asmenims teikiami tik sumokėjus mokestį už šio registro išrašo teikimą. Atsižvelgiant į asmenų skaičių, dėl kurių reikia pateikti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašus (viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo vadovas, valdymo organo narys arba dalyvis, valdantis ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų, taip pat viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas kaip juridinis asmuo), gali susiklostyti situacija, kad šie išrašai kainuos daugiau, nei žurnalistui bendra tvarka atlygintinai būtų suteikta registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojo informacija. Antra, pastebėtina, jog kelia abejonių pats neatlygintinos informacijos teikimo kriterijus, kai atsižvelgiama tik į faktą, jog tam tikras asmuo teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, neatsižvelgiant į tai, ar asmens padaryta nusikalstama veika buvo kaip nors susijusi su žurnalistine veikla, visuomenės informavimu, neteisėtu gautos informacijos naudojimu. Atkreiptinas dėmesys, jog galiojančioje teisinėje sistemoje tam tikri ribojimai asmeniui siejami su jo siekiama vykdyti veikla, siekiamomis užimti pareigomis ir pan. ir tokie reikalavimai yra susiję su asmens nepriekaištinga reputacija. Tuo tarpu informacijos gavimas, tokiu pagrindu yra ribojamas vieninteliu atveju - Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, kai asmeniui ribojama galimybė susipažinti su įslaptinta informacija, dėl to jog asmuo buvo pripažintas kaltu dėl tam tikro nusikaltimo. Todėl svarstytina, ar toks absoliutaus pobūdžio draudimas yra proporcingas.	Nepritarti	Pastaba nebeaktuali, nes šį įstatymo projektą Nr. XIIIP-2675 siūloma atmesti atsižvelgiant į tai, kad  parengtas naujas analogiškus teisinius santykius reguliuojantis įstatymų projektų paketas Nr. XIVP-300 – XIVP-310.
1.8	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-15	1			8. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies 3 punkte vietoj formuluotės „valdantis ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.)“ siūlome įrašyti formuluotę „kurio nuosavybės teise valdoma juridinio asmens turto dalis jam suteikia ½ ir daugiau balsų dalyvių susirinkime“. Analogiška pastaba taikytina ir pildomoje įstatymo 6 straipsnio 9 dalyje vartojamai identiškai formuluotei.	Pritarti iš dalies	Pastaba nebeaktuali, nes šį įstatymo projektą Nr. XIIIP-2675 siūloma atmesti atsižvelgiant į tai, kad  parengtas naujas analogiškus teisinius santykius reguliuojantis įstatymų projektų paketas Nr. XIVP-300 – XIVP-310.
1.9	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-15	1			9. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad „Informaciją apie teistumą, kurią teikia Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo vadovas, valdymo organų narys arba dalyvis, valdantis ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), taip pat viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas – juridinis asmuo teikia registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojui.“ Pastebėtina, kad ši nuostata nėra aiški nei kalbiniu, nei loginiu požiūriu. Siūlytina nuostatą išdėstyti tokiu būdu, kad jos turinys būtų aiškus ir suprantamas.	Pritarti iš dalies	Pastaba nebeaktuali, nes šį įstatymo projektą Nr. XIIIP-2675 siūloma atmesti atsižvelgiant į tai, kad  parengtas naujas analogiškus teisinius santykius reguliuojantis įstatymų projektų paketas Nr. XIVP-300 – XIVP-310.
1.10	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-15	1			10. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad neatlygintino registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenų teikimo sąnaudos registro ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojui kompensuojamos mutatis mutandis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka. Vertinant šią nuostatą, pažymime, kad minėtasis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnis nenustato jokios registro ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojų patirtų išlaidų kompensavimo tvarkos. Šiame straipsnyje yra nustatyta atlyginimo už registro duomenų informacijos, registrui pateiktų dokumentų ir (arba) jų kopijų teikimą dydžių nustatymo ir mokėjimo tvarka. Be to, taip pat įtvirtinta, kad išlaidos, registro tvarkytojo patirtos dėl išrašų, pažymų ir kitų dokumentų, dokumentų kopijų ir (arba) informacijos rengimo, teikimo ir perdavimo susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms, mokesčių administravimo, teisėtvarkos institucijoms ir teismams, finansuojamos iš šiam registro tvarkytojui skiriamų valstybės biudžeto lėšų ir (arba) kitų teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių. Vertinat aukščiau minėtąjį Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnį, manome, kad jo 3 ir 4 dalys, reglamentuojančios neatlygintiną registro duomenų teikimą tam tikriems subjektams, turėtų būti papildytos, nurodant, kad neatlygintinai registrų duomenys taip pat gali būti teikiami žurnalistams (viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams) Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka.	Pritarti
1.11	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-15	2 4 7			11. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto 2 straipsnis, kurio įsigaliojimas numatytas tik 2019 m. lapkričio 1 d., turėtų keisti vienintelę 6 straipsnio 9 dalį (kurios redakcija, numatyta projekto 1 straipsnyje,  įsigalios jau kitą dieną nuo įstatymo paskelbimo Teisės aktų registre), t.y. projekto 2 straipsnis turi turėti vienintelę struktūrinę dalį, kurio pakeitimų esmė formuluotina taip: „Pakeisti 6 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:“. Atitinkamai turėtų būti patikslintos ir projekto 4 ir 7 straipsnių pakeitimų esmės, t.y. jose turėtų būti numatytas 2019 m. lapkričio 1 d. jau galiosiančių 46^1 straipsnio 3 dalies 6 punkto bei 50 straipsnio 1 dalies  12 punkto pakeitimai, o ne straipsnių papildymas jais.	Pritarti
1.12	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-15	3 6			12. Projekto 3 ir 6 straipsnių pakeitimų esmėse brauktinas žodis „nauju“.	Pritarti
1.13	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-15	4			13. Projekto 4 straipsniu pildomame įstatymo 46^1 straipsnio 3 dalies 6 punkte po žodžio „žurnalistas“ įrašytinas žodis „nėra“. Be to, analogiškai taisytinas ir projekto lyginamasis variantas.	Pritarti
1.14	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-15	5			14. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 23 punkte siūloma nustatyti, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija teikia registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojui informaciją apie radijo ir (ar) televizijos transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos  programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų padarytus rimtus profesinius pažeidimus. Tuo tarpu projekto 2 straipsniu  keičiamo įstatymo 6 straipsnio 9 dalyje, kurios įsigaliojimas numatytas 2019 m. lapkričio 1 d., Lietuvos radijo ir televizijos komisija nebėra nurodytas, kaip subjektas, teikiantis kokią nors informaciją registro ar informacinių sistemų tvarkytojams. Šioje dalyje numatyta, kad informaciją apie viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų padarytus pažeidimus registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojas patikrina pats Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vienoje nuostatoje minimi „rimti profesiniai pažeidimai“, o kitoje – „padaryti pažeidimai“. Jeigu šiose nuostatose siekiama reguliuoti tuos pačius dalykus, terminiją reikėtų suvienodinti.	Nepritarti	Pastaba nebeaktuali, nes šį įstatymo projektą Nr. XIIIP-2675 siūloma atmesti atsižvelgiant į tai, kad  parengtas naujas analogiškus teisinius santykius reguliuojantis įstatymų projektų paketas Nr. XIVP-300 – XIVP-310.
1.15	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-15	5	2		15. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje brauktina dėstomoji dalis, t.y. turi būti išdėstyta tik pakeitimų esmė.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos žurnalistų sąjunga 2018-10-25	1			Susipažinusi su įstatymo projektu, jo aiškinamuoju raštu ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, Lietuvos žurnalistų sąjunga atkreipia dėmesį, kad Projekto 1 straipsniu keičiamo Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies pirmojoje pastraipoje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad žurnalistai visuomenės informavimo tikslais ir tiek, kiek būtina jų profesinei pareigai atlikti, turi teisę gauti duomenis iš registrų ir valstybės informacinių sistemų neatlygintinai. Pažymėtina, kad žurnalistas yra fizinis asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą, todėl žurnalisto kreipimasis viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo vardu į registro ar informacinės sistemos tvarkytoją ir taip suponuoja, kad jo prašomi duomenys reikalingi visuomenės informavimo tikslais. Todėl žurnalistas, besikreipiantis į registro ar informacinės sistemos tvarkytoją dėl duomenų gavimo, papildomai neturėtų įrodinėti, kad šie duomenys reikalingi jo profesinei pareigai atlikti. Įstatymo projekto 6 straipsnio papildymas 8 dalimi numato, kad žurnalistai turi teisę gauti duomenis iš registrų ir valstybės informacinių sistemų neatlygintinai pagal sutartis, sudarytas tarp registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojo ir viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo. Tačiau šiame įstatymo projekte neatskleidžiama sutarčių sąlygų ir apimčių esmė, todėl lieka galimybė, jog žurnalistų teisė gauti informaciją gali būti nepagrįstai varžoma papildomų ar neaiškių sutartinių sąlygų, kurios iškreiptų įstatymo turinio esmę. Todėl siūlome detalizuoti ir aiškiai nurodyti, kokia apimtimi gali būti gaunama ir skleidžiama informacija. Taip pat tame pačiame straipsnyje numatyta, jog informacija žurnalistui teikiama jeigu, per paskutinius 12 mėnesių žurnalistas yra pažeidęs kodeksą ne daugiau kaip 2 kartus ir ne daugiau kaip 2 kartus yra padaręs rimtų profesinių pažeidimų. Ši nuostata nėra tiksli, nes neaišku, ar skaičiuojama abiejų pažeidimų suma, ar kalbama tik apie vieną kurią pažeidimų rūšį. Pvz., ar gaus žurnalistas informaciją, jei bus pažeidęs tris kartus etikos kodeksą ir tie pažeidimai bus smulkūs, o rimtų profesinių pažeidimų nebus apskritai. Siūlome tikslinti šią nuostatą. Minėtame 6 straipsnio papildyme 8 dalimi numatyta, kad informaciją nemokamai gautų tik tie žurnalistai, kurių „viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo vadovas, valdymo organo narys arba dalyvis, valdantis ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), taip pat viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas kaip juridinis asmuo nėra teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, jeigu nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 10 metų.“ Manytume, kad ši nuostata yra perteklinė ir tiesiogiai nėra susijusi su žurnalisto darbu ir jo teise į informaciją. Juolab, kad šios nuostatos taikymas tiesiogiai nesusijęs su žurnalistu, o jei teistumą turėtų du viešosios informacijos rengėjo dalyviai, valdantys po 40 procentų juridinio asmens akcijų, tuomet tokia nuostata ir praktiškai neturėtų jokios reikšmės. Siūlome atsisakyti šios nuostatos kaip perteklinės ir taikyti visuomenės informavimo savireguliacijos principus, skirtus vertinti turinį, o ne informaciją renkantį asmenį. Atkreipiame dėmesį ir į siekį papildyti 6 straipsnį 9 dalimi, kurioje nurodoma, kad „informaciją apie teistumą, kurią teikia Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo vadovas, valdymo organų narys arba dalyvis, valdantis ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), taip pat viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas – juridinis asmuo teikia registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojui.“ Kyla pagrįstas klausimas, kiek dažnai ir kaip praktiškai įgyvendinti šią nuostatą, jog nebūtų sukurtos biurokratinės prielaidos, kai kiekvieną kartą dėl informacijos besikreipiantis žurnalistas turės teikti vis naujas pažymas apie tuo metų esančią situaciją dėl teistumo. Kadangi Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašai privatiems asmenims teikiami tik sumokėjus mokestį už šio registro išrašo teikimą, o atsižvelgiant į asmenų skaičių, dėl kurių reikia pateikti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašus (viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo vadovas, valdymo organo narys arba dalyvis, valdantis ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų, taip pat viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas kaip juridinis asmuo), gali atsitikti taip, jog šie išrašai ne tik kainuos daugiau nei žurnalistui bendra tvarka atlygintinai būtų suteikta registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojo informacija, bet ir bus gaištamas laikas, kuris ypač svarbus kuo greičiau gaunant reikalingą informaciją. Be to, rimtų abejonių kelia pats neatlygintinos informacijos teikimo kriterijus, kai atsižvelgiama tik į faktą, jog asmuo teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, neatsižvelgiant į tai, ar asmens padaryta nusikalstama veika buvo kaip nors susijusi su žurnalistine ar visuomenės informavimo veikla, neteisėtu gautos informacijos naudojimu. Informacijos gavimas tokiu pagrindu yra ribojamas vieninteliu atveju - Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, kai asmeniui ribojama galimybė susipažinti su įslaptinta informacija, dėl to jog asmuo buvo pripažintas kaltu dėl tam tikro nusikaltimo. Todėl svarstytina, ar toks absoliutaus pobūdžio draudimas yra proporcingas.	Pritarti iš dalies	Pasiūlymas nebeaktualus, nes šį įstatymo projektą Nr. XIIIP-2675 siūloma atmesti atsižvelgiant į tai, kad  parengtas naujas analogiškus teisinius santykius reguliuojantis įstatymų projektų paketas Nr. XIVP-300 – XIVP-310, kurio rengime dalyvavo visi  šiam įstatymo projektui pastabas teikę suinteresuoti subjektai.
2.	Lietuvos Informacijos verslo asociacija 2018-10-29	1			Atsižvelgdama į pastaruoju metu ypatingai suaktyvėjusį politikų bei žiniasklaidos atstovų bandymą rasti sprendimą, kaip žurnalistams be atlyginimo turėtų būti suteikta prieiga prie valstybinių bei kitų registrų, Lietuvos informacijos verslo asociacija (toliau - LIVA) privalo reaguoti ir atkreipia dėmesį į kelis itin svarbius klausimus. 2018-10-11 Seime registruotame Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo Nr. 1-1418 projekte (toliau - Projektas) yra numatyta papildyti įstatymo 6 straipsnį 8 dalimi, numatančia esant tam tikroms sąlygoms žurnalistams visuomenės informavimo tikslais gauti informaciją ir tiek, kiek yra būtina jų profesinei pareigai atlikti, turi teisę gauti duomenis iš registrų ir valstybės informacinių sistemų neatlygintinai pagal sutartis, sudarytas taip registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojo ir viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo. LIVA nuomone toks žurnalistų išskyrimas iš kitų verslininkų ir profesijų atstovų yra ydingas. Pagal Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymą žurnalistas yra fizinis asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui pagal sutartį su juo ir (ar) yra žurnalistų profesinės organizacijos narys, tačiau ne vien žurnalistams yra reikalinga informacija iš registru savo profesinėms pareigoms atlikti. Žurnalistas tėra viena iš daugybės profesijų, kurių veikla yra susijusi su paslaugų visuomenei teikimu. Kaip žinia, notarams, advokatams, antstoliams, finansinėms institucijoms, kreditinės informacijos teikėjams ir visai eilei kitų subjektų registrų informacija yra būtina vykdant kasdienę veiklą. Nesuprantama, kodėl žurnalistams yra suteikiamas nepagrįstas pranašumas registrų informaciją gauti neatlygintinai, o kitiems subjektams už tą pačią informaciją reikia mokėti. Svarbu atkreipti dėmesį, kad pagal dabartinį Projektą sutartys su registrais dėl reikalingos informacijos gavimo, bus sudaromos ne su žurnalistais, bet su viešosios informacijos rengėjais ir/ar skleidėjais, t. y. absoliučia dauguma atvejų - su verslo subjektais, kurie taip pat įgaus išskirtinį konkurencini pranašumą, lyginant su kitais verslo subjektais, naudojančiais registrų informaciją kasdieninėje veikloje, skirtingai nuo žurnalistų už ją mokėdami. Tokia situacija būtų nesuderinama su konkurencijos teisės pamatinėmis nuostatomis. Būtina nepamiršti Europos Parlamento ir tarybos direktyvos 2013/37/ES nuostatų teigiančių, kad atvirųjų duomenų politika, kuria skatinamas platus viešojo sektoriaus informacijos prieinamumas ir pakartotinis naudojimas privačiais ir komerciniais tikslais, taikant tik būtiniausius teisinius, techninius arba finansinius apribojimus arba visai jų netaikant, ir kuria skatinamas informacijos judėjimas ne tik tarp ekonominės veiklos vykdytojų, bet ir tarp piliečių, gali būti labai svarbi paspartinant nauju paslaugu plėtra, paremta naujoviškais tokios informacijos derinimo arba naudojimo metodais, skatinti ekonomikos augimą ir didinti visuomenės dalyvavimą. Leidus pakartotinai naudotis viešojo sektoriaus institucijos saugomais dokumentais, kuriama pridėtinė vertė pakartotiniams naudotojams, galutiniams naudotojams ir plačiajai visuomenei apskritai, taip pat daugeliu atvejų - ir pačiai viešajai institucijai, nes didinamas skaidrumas ir atskaitomybė bei gaunama atsiliepimų iš pakartotinių ir galutinių naudotojų, todėl atitinkama viešojo sektoriaus institucija, remdamasi tais atsiliepimais, gali gerinti renkamos informacijos kokybę. Manome, kad registrų duomenys turėtų būti teikiami neatlygintinai ne tik žurnalistams, bet visiems mokesčių mokėtojams, nepriklausomai nuo to, kokia ūkine komercine veikla ar visuomeniniais pagrindais jie užsiima. Net Lietuvos Respublikos ūkio ministras Virginijus Sinkevičius 2018-10-24 Žinių radijo eteryje palaikė tokią poziciją, kad duomenis reiktų atverti visiems ir neišskyrinėti konkrečių grupių (žurnalistų ar kitų), toks duomenų atvėrimas būtų novatoriškas Europos Sąjungoje o finansinė našta išlaikant registrus esmingai nepadidėtų.	Nepritarti	Projekte nesiūloma teikti duomenis neatlygintinai visiems mokesčių mokėtojams dėl ko atitinkamai išaugtų šių duomenų teikimo sąnaudos (atlyginimo iš valstybės biudžeto kaštai).
3.	Visuomenės informavimo etikos asociacija 2019-03-27	1 2			Informuojame, jog Visuomenės informavimo etikos komisija (toliau - Komisija) susipažino su Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. 1-1418 6, 4 6 1, 48 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. X IIIP-2675 ir pritaria jam su pastabomis. Projekto 1 ir 2 straipsniuose siūloma papildyti Visuomenės informavimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 6 straipsnį 8 dalimi, o šios dalies 1 punkte įtvirtinti nuostatą, jog žurnalistas turi teisę neatlygintinai gauti duomenis iš registrų ir valstybės informacinių sistemų tik tuo atveju, jeigu per paskutinius 12 mėnesių yra pažeidęs Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksą ne daugiau kaip 2 kartus ir ne daugiau kaip 2 kartus yra padaręs rimtų profesinių pažeidimų. Toks siūlymas neatitinka faktinės ir teisinės situacijos. Taikyti jį būtų įmanoma nebent redakcijoms, kuriose dirba 1 asmuo ir kuris tuo pačiu metu yra žurnalistas ir visuomenės informavimo priemonės vadovas. Kitais atvejais ribojimas būtų paprastai apeinamas, nes duomenys be kliūčių būtų teikiami kitiems redakcijos žurnalistams, juridinio asmens vadovui. Komisijos manymu, teisė neatlygintinai gauti duomenis iš registrų ir valstybės informacinių sistemų turėtų būti suteikiama ne žurnalistams, o viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams. Komisijos vertinimu, Projekto nuostata, ribojanti daugiau kaip 2 visuomenės informavimo etikos pažeidimus padariusiems žurnalistams galimybes gauti informaciją, yra pernelyg griežta ir neproporcinga siekiamiems tikslams bei nedera su kitomis Įstatymo normomis, nes jose kalbama tik apie tuos profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai, bei apie jų priskyrimą profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kategorijai. Siūlome 8 dalyje numatytus apribojimus susieti ne su padarytų profesinės etikos pažeidimų skaičiumi, o su galimu viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo priskyrimu profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai. Todėl tikslinga būtų atsisakyti 8 dalies 1 punkto, o šios dalies punktus 2 ir 3 laikyti atitinkamai punktais 1 ir 2.	Pritarti iš dalies	Pasiūlymas nebeaktualus, nes šį įstatymo projektą Nr. XIIIP-2675 siūloma atmesti atsižvelgiant į tai, kad  parengtas naujas analogiškus teisinius santykius reguliuojantis įstatymų projektų paketas Nr. XIVP-300 – XIVP-310, kurio rengime dalyvavo visi  šiam įstatymo projektui pastabas teikę suinteresuoti subjektai.
4.	Lietuvos žurnalistų sąjunga 2020-12-15				Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija lapkričio 9 dieną pasirašė valdančiosios koalicijos sutartį, kurioje aptarti ir prioritetiniai darbai. Koalicijos vertybinių įsipareigojimų dalyje (2.8 punktas) numatyta demokratijai svarbi vertybė - laisva ir nepriklausoma žiniasklaida. Taip pat įsipareigota ginti ir stiprinti konstitucines žiniasklaidos teises gauti ir skleisti informaciją. Lietuvos žurnalistų sąjunga sveikina ir palaiko šią iniciatyvą ir svarbų suvokimą, jog demokratijos kokybei svarbi stipri ir nepriklausoma žiniasklaida. Koalicijos partneriai įsipareigojo sudaryti sąlygas rinkti ir skleisti informaciją, atverti kuo daugiau valstybės valdomų duomenų, o žurnalistų nepersekioti ir nemenkinti jų reputacijos už valdžios kritiką. 2020 m. gruodžio 11 dieną Seime buvo atvirtinta naujosios Vyriausybės programa, kurioje numatyti šie darbai: „4.7.4. Atsižvelgsime į pagrindinius žiniasklaidos laisvės indekso rodiklius. Ypatingą dėmesį skirsime maksimaliai žurnalistų prieigai prie informacijos šaltinių, atvirųjų duomenų. Sieksime sustiprinti žurnalistų apsaugą nuo persekiojimo už kritiką.“ Lietuvos žurnalistų sąjungos Žurnalistų teisių gynimo ir stebėsenos komitetas nuolat stebi situaciją, kaip galiojantys teisės aktai ir jų praktinis taikymas padeda arba trukdo profesionaliems žurnalistams ir žiniasklaidos priemonėms vykdyti savo misiją. Atsižvelgiant į tai siūlome koreguoti konkrečius įstatymus, kurie buvo priimti arba nepriimti praėjusios valdančiosios daugumos bei ženkliai susiaurino žurnalistų ir visos visuomenės teisę gauti ir skleisti informaciją. Siūlome: 1. Priimti įstatymą, kuris žurnalistams suteiktų nemokamą prieigą prie viešų Registrų centro duomenų. Dar 2018 m. spalio 16 d. Seime buvo pateiktas Susisiekimo ministerijos inicijuotas „Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 6, 46(1), 48 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas“. Buvo nuspręsta įstatymą priimti ypatingos skubos tvarka, į plenarinių posėdžių salę svarstymui įstatymo projektas turėjo grįžti dar 2018 m. lapkritį, tačiau jau praėjo daugiau nei dveji metai, kai įstatymas net nebuvo apsvarstytas papildomame Teisės ir teisėtvarkos komitete. Ilgojoje perspektyvoje siūlome pradėti diskusijas ir svarstyti apie viešų Registrų centro duomenų atvėrimą ne tik žurnalistams, bet ir visai visuomenei. 2. Atverti žiniasklaidai archyvinius Registrų centro duomenis apie įmonių akcininkus ir nekilnojamojo turto savininkus. Vien Susisiekimo ministerijos pasiūlytos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos negrąžina žurnalistams prieigos prie visų duomenų, kurie žiniasklaidai buvo prieinami anksčiau, iki vadinamojo Registrų centro skandalo. Žurnalistams jau daugiau nei dvejus metus nėra prieinami archyviniai duomenys apie įmonių akcininkus bei nekilnojamojo turto savininkus. Šie duomenys yra labai svarbūs atliekant žurnalistinius tyrimus bei bet kokiai kitai rimtajai žurnalistikai: dabar žurnalistai negali sužinoti, kaip keičiasi įmonių akcininkai ar konkretaus nekilnojamojo turto savininkai, negali sužinoti, kas ir su kuo sudaro sandorius, o ši informacija, ypač kalbant apie viešus asmenis, yra ypatingos reikšmės. Žurnalistams jau daugiau dvejus metus buvo žadama23 , kad reikalingi įstatymų projektai dėl archyvinių duomenų atvėrimo bus pateikti Seimui, tačiau tai kol kas neįvyko. Tam, kad archyviniai duomenys žurnalistams būtų prieinami reikalingi šių teisės aktų pakeitimai: • Dėl nekilnojamojo turto archyvinių duomenų: Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 2 dalies, kurioje išvardintas baigtinis sąrašas subjektų, kuriems gali būti teikiami archyviniai duomenys, pakeitimas. Kadangi šiame baigtiniame sąraše žurnalistų nėra, žiniasklaida tokių duomenų gauti šiandien neturi teisės. • Dėl įmonių akcininkų istorinių duomenų: Teisingumo ministro įsakymų tvirtinamų Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų pakeitimas. Šių nuostatų 17 punkte numatytas galutinis sąrašas subjektų, kurie gali gauti pilnus duomenis apie juridinius asmenis, t. y. ir duomenis apie įmonių akcininkų istoriją, o kiti asmenys, taip pat ir žurnalistai, pagal 17.6. nuostatų punktą tokios teisės neturi. 3. Nustatyti aiškias politikų ir valstybės tarnautojų interesų ir sandorių deklaravimo taisykles, kad visuomenė galėtų gauti šią informaciją. Nuo 2020 m. įsigaliojo buvusios valdančiosios daugumos priimta nauja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo redakcija, kuri leidžia politikams ir valstybės tarnautojams nedeklaruoti savo interesų, sandorių, ryšių bei neatskleisti šios svarbios informacijos visuomenei. Pagal anksčiau galiojusį įstatymą politikai ir valstybės tarnautojai privalėjo savo interesų deklaracijose nurodyti visus per paskutinius metus sudarytus sandorius, kurių vertė viršijo 3 tūkstančius eurų, taip pat ryšius su juridiniais asmenimis. O dabar įsigaliojusio įstatymo 6 straipsnio 2 dalis leido politikams ir valstybės tarnautojams pasirinkti, kokius sandorius deklaruoti bei patiems įvertinti, ar šie sandoriai politikams kelia interesų konfliktus. Praėjus beveik metams po įstatymo įsigaliojimo, paaiškėjo, kad daugelis politikų ištrynė iš savo deklaracijų anksčiau jose pateiktą informaciją ir netgi valstybės vadovų deklaracijos dabar yra visiškai tuščios. Tai lėmė, kad žurnalistai ir visa visuomenė jau prarado svarbų informacijos šaltinį apie išrinktus politikus bei valstybės tarnautojus. Be to, tokia praktika gali būti itin ydinga skaidrumo aspektu ir leidžianti politikams nuo visuomenės nuslėpti svarbią informaciją. Šis įstatymo projektas dėl neaiškumo ir skaidrumo rizikų sulaukė ir dalies Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narių kritikos4. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad kartu su šiuo įstatymo projektu Seime buvo priimtas ir Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas, kurio 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuo šių metų Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nebegali tirti skundų dėl Seimo narių: „tiria asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl deklaruojančių asmenų (išskyrus Seimo narius) veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms.“ Manome, kad tokia išimtis sudaryta tik Seimo nariams, mažina skaidrumą ir skaidrumo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, siūlome koreguoti šiuos įstatymus atsisakant išimčių ir praktikos politikams patiems vertinti savo interesų konfliktus bei numatant aiškias taisykles, sandorių sumas ar kitas vertes, pagal kurias politikai turėtų privalomai atskleisti informaciją visuomenei. Taip pat atkreipiame dėmesį kad svarbu tikslinti ir BDAR įgyvendinimą - reglamentas numato išlygas žurnalistikos tikslams, tačiau Lietuvoje pakankamai tokių išlygų nesukurta. LŽS vienija beveik penkis šimtus profesionalių Lietuvos žurnalistų, medijų ekspertų, todėl mielai siūlo aktyviai bendradarbiauti teikiant ir kitus pasiūlymus bei rengiant diskusijas dėl praktinio pasiūlymų įgyvendinimo.	Pritarti iš dalies	Pasiūlymas nebeaktualus, nes šį įstatymo projektą Nr. XIIIP-2675 siūloma atmesti atsižvelgiant į tai, kad  parengtas naujas analogiškus teisinius santykius reguliuojantis įstatymų projektų paketas Nr. XIVP-300 – XIVP-310, kurio rengime dalyvavo visi  šiam įstatymo projektui pastabas teikę suinteresuoti subjektai.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2018-10-25				Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – Inspekcija), išnagrinėjo Jūsų pateiktą Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 6, 46^1, 48 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2675, ir jį lydinčiuosius teisės aktų projektus: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2676, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 41^1straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2677, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 6^1straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2678, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-410 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIII-2680, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr. IX-2159 6^1straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2680, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 8^1straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2681, Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo Nr. I-1222 11^1straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2682 (toliau – Projektai). 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679) 85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog valstybės narės teisėje teisė į asmens duomenų apsaugą pagal šį reglamentą turi būti suderinta su teise į saviraiškos ir informacijos laisvę, įskaitant duomenų tvarkymą žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 7 straipsnio 1 dalimi, Inspekcija stebi, kaip taikomas Reglamentas (ES) 2016/679 ir ADTAĮ, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, išskyrus ADTAĮ straipsnius, kurių taikymas pagal ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalį yra žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija. Šio įstatymo 2 dalyje nustatyta, jog žurnalistų etikos inspektorius stebi, kaip taikomas Reglamentas (ES) 2016/679 ir šis įstatymas, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Žurnalistų etikos inspektorius atlieka Reglamente (ES) 2016/679 nustatytas priežiūros institucijos užduotis ir turi Reglamente (ES) 2016/679 nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus. Žurnalistų etikos inspektoriui netaikomi Reglamento (ES) 2016/679 57 straipsnio 1 dalies j–l ir n–t punktai, 58 straipsnio 1 dalies b ir c punktai,  2 dalies e, g, h ir j punktai, 3 dalies a, c ir e–j punktai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, įvertinti, ar Projektuose įtvirtintas teisinis reguliavimas atitinka Reglamentą (ES) 2016/679, turėtų ir žurnalistų etikos inspektorius. Inspekcija, kaip už Reglamento (ES) 2016/679 taikymą atsakinga institucija, teikia savo nuomonę ir pastabas Projektams. Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reglamentavimas, susijęs su Europos Sąjungos valstybės narės teise kaip teisiniu asmens duomenų tvarkymo pagrindu. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai asmens duomenų tvarkymas grindžiamas valstybės narės teise, Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog tokiame teisiniame pagrinde galėtų būti išdėstytos konkrečios nuostatos pagal šį reglamentą taikomų taisyklių pritaikymui, įskaitant bendrąsias sąlygas, reglamentuojančias duomenų valdytojo atliekamo duomenų tvarkymo teisėtumą, tvarkytinų duomenų rūšis, atitinkamus duomenų subjektus, subjektus, kuriems asmens duomenys gali būti atskleisti, ir tikslus, dėl kurių asmens duomenys gali būti atskleisti, tikslo apribojimo principą, saugojimo laikotarpius ir duomenų tvarkymo operacijas bei duomenų tvarkymo procedūras, įskaitant priemones, kuriomis būtų užtikrintas teisėtas ir sąžiningas duomenų tvarkymas. Dėl Projektuose siūlomo teisinio reguliavimo aktuali teisminė praktika Kalbant apie valdžios įstaigų saugomus duomenis, Europos Žmogaus Teisių Teismas[1] yra konstatavęs, jog „vidaus teisėje visų pirma turėtų būti užtikrinama, kad tokie duomenys būtų reikšmingi ir nepertekliniai, atsižvelgiant į jų saugojimo tikslą; ir saugomi tokia forma, kuri leistų nustatyti duomenų subjektų tapatybę ne ilgiau, nei tai yra būtina pasiekti tikslą, kuriam šie duomenys yra saugomi“. Bet koks kišimasis į asmens privatų gyvenimą turi būti vykdomas, siekiant tiesiogiai Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų, t. y. siekiant apsaugoti šias vertybes: valstybės saugumą, visuomenės saugos (viešosios tvarkos) ar šalies ekonominės gerovės interesus, užkertant kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, žmonių (visuomenės) sveikatą ar moralę (dorovę) arba kitų asmenų teises ir laisves. Būtinumo sąvoka reiškia, kad įsikišimas susijęs su neatidėliotinu socialiniu poreikiu, o ypač, kad jis yra proporcingas vienam iš valdžios institucijų siekiamų tikslų[2]. Taigi atsižvelgiama į teisingą pusiausvyrą, kuri turi būti išlaikoma tarp konkuruojančių asmens (privatumo) ir visuomenės (socialinių) interesų[3]. Viename iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų[4] teigiama, kad „pagal nusistovėjusią teismo praktiką pagrindinės teisės nėra absoliučios, joms gali būti taikomi apribojimai su sąlyga, kad jie iš tikrųjų atitinka bendrojo intereso tikslus, kurių siekiama nagrinėjama priemone, ir, atsižvelgiant į siekiamą tikslą, tai nėra neproporcingas ir netoleruotinas kišimasis, pažeidžiantis užtikrinamų teisių esmę“. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2006-11-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006 konstatavo, kad informaciją renkantys asmenys, televizijos laidų rengėjai ir transliuotojai, atsakantys už jų turinį, gali naudotis saviraiškos laisve ar teise informuoti visuomenę, laikydamiesi įstatymų nustatytų reikalavimų, sąlygų ir apribojimų. Be to, LAT 2012-11-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012 nurodė, kad „atsižvelgiant į tai, kad viešasis asmuo savo padėtį visuomenėje išsikovoja iš dalies būtent dėl visuomenės dėmesio jam, taip pat į tai, kad viešojo asmens elgesys daro įtakos kitų visuomenės narių gyvenimui, jis negali pretenduoti į tokį pat privataus gyvenimo gynimą kaip ir privatus asmuo. Kita vertus, viešasis asmuo taip pat turi teisę į privatų gyvenimą. Informacijos apie viešąjį asmenį negalima rinkti ir skelbti bet kokiu būdu ar skelbti bet kokią informaciją. Informaciją apie viešojo asmens gyvenimą būtina rinkti teisėtais būdais <...>“. LAT šioje nutartyje taip pat nurodė, jog žurnalistas, rinkdamas ir skleisdamas informaciją, turi veikti sąžiningai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011-06-09 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (2001-06-21 redakcija) 42 str. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 88 p. (2007-02-27 redakcija), 97 p. (2007-02-27, 2008-10-22, 2010-03-03, 2011-05-04 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad aiškinant Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 str. 1 d. nuostatas kartu su ADTAĮ 3 str. nuostatomis darytina išvada, kad vieša yra ne visa Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke esanti informacija, o tik ta, kuri yra susijusi su nekilnojamaisiais daiktais, nuosavybės bei kitomis daiktinėmis teisėmis į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus. Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke esanti informacija apie teisių į nekilnojamąjį turtą turėtojus, taip pat Nekilnojamojo turto registre saugomuose dokumentuose, kuriais remiantis Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, esantys kitų asmenų duomenys nėra vieši ir turi būti tvarkomi laikantis įstatymo leidėjo nustatytų asmens duomenų tvarkymui keliamų reikalavimų. Inspekcijos nuomonė dėl pateiktų Projektų Atsižvelgiant į aukščiau pateiktos teismų praktikos pavyzdžius, darytina išvada, kad turi būti išlaikoma pusiausvyra tarp konkuruojančių teisės į asmens duomenų apsaugą ir teisės į saviraiškos ir informacijos laisvę. Inspekcijos nuomone, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 6, 46^1, 48 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-2675 numatomas asmens duomenų teikimo žurnalistams, viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams mechanizmas reikalaujamos teisių pusiausvyros neužtikrina, nes, kai asmens duomenys yra tvarkomi žurnalistikos tikslais, fiziniai asmenys Reglamente (ES) 2016/679 duomenų subjektams numatytų teisių neturi, įvertinus jau galiojančio ADTAĮ 4 straipsnyje numatytas išimtis, t. y. duomenų subjektai (fiziniai asmenys) nebus informuoti apie asmens duomenų tvarkymą bei neturės teisės nesutikti su asmens duomenų tvarkymu (vadinasi, turėtų įsijungti jau kitas žmogaus teisių gynimo mechanizmas). Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 6, 46^1, 48 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-2675 numatoma teisė gauti duomenis iš registrų ir valstybės informacinių sistemų, tačiau nėra detalizuojama, kad duomenys būtų teikiami tik apie viešus asmenis, kitais visuotinės reikšmės turinčiais atvejais ir pan. Vadinasi, sudaroma galimybė turėti prieigą prie visų Lietuvos ir užsienio piliečių ar su jais susijusių trečiųjų asmenų duomenų, tvarkomų Lietuvos registruose ir valstybės informacinėse sistemose, o esmine duomenų teikimo sąlyga tampa sutartis tarp duomenų tvarkytojo ir žurnalisto, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, bet ne pareiga duomenų gavėjui pagrįsti asmens duomenų gavimo tikslą, pagrindą ir teikiamų duomenų apimtį, o duomenų valdytojui – šią informaciją įvertinti priimant sprendimą prašomą informaciją pateikti. Pažymėtina, kad prieš sudarant galimybę gauti neribotą prieigą prie asmens duomenų, turėtų būti įvertintos ir valstybės galimybės šiuos procesus kontroliuoti. Inspekcijos nuomone, realių galimybių priežiūros institucija vykdyti asmens duomenų teikimo teisėtumo kontrolę šiuo metu neturi (nei žmogiškųjų, nei finansinių išteklių prasme). Nors Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, kad informacija, kuri pagal įstatymus yra valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar banko paslaptis arba yra privataus pobūdžio informacija yra neteikiama viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, tačiau praktiškai didžioji dalis Projektuose nurodytų registrų ir informacinių sistemų kaupiama asmens duomenis sudaranti informacija, kuri kartu laikytina ir privataus pobūdžio informacija. Natūralu, jog žurnalistams, viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams ne privataus pobūdžio, t. y. ne asmens duomenis sudaranti informacija, pvz.: statistinė informacija, apibendrinta nekilnojamojo turto vertė (jos nesiejant su asmeniu) nėra aktuali, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenų valdytojai galės užtikrinti, kad tam tikra informacija būtų griežtai apribota. Projektų aiškinamajame rašte minimas biudžeto lėšų poreikis tik VĮ Registrų centrui, tačiau techniškai pritaikyti registrus ir valstybės informacines sistemas turės beveik visi duomenų valdytojai, į kuriuos bus kreipiamasi pagal aptariamą įstatymo projektą. Be to, toks informacijos teikimas natūraliai suponuoja ir atitinkamų kontrolės institucijų papildomų resursų poreikį, tačiau šie biudžeto lėšų poreikiai nėra įvertinti. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 6, 46^1, 48 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2675 1 straipsnio 2 dalyje, kuriuo Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnis papildomas 8 dalimi, numatyta teisė gauti duomenis, jei per paskutinius 12 mėnesių žurnalistas yra pažeidęs Kodeksą ne daugiau kaip 2 kartus ir ne daugiau kaip 2 kartus yra padaręs rimtų profesinių pažeidimų. Atkreipiame dėmesį, kad asmens duomenų apsaugos pažeidimai savo esme yra kur kas sunkesni ir gali sukelti ženklias neigiamas pasekmes fiziniams asmenims. Todėl siūlytina Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 8 dalį papildyti dar viena sąlyga, pavyzdžiui, jei per paskutinius 24 mėn. žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas nėra pažeidęs Reglamento (ES) 2016/679 nuostatų. Taip pat pastebėtina, kad nei Projektų aiškinamasis raštas, nei Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 6, 46^1, 48 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-2675 keičiamo Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 46(1) straipsnio 3 dalies 6 punktas nepaaiškina registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenų valdytojų asmens duomenų teikimo mechanizmo, t. y. kaip pastarieji galės sužinoti sąlygas, kliudančias teikti asmens duomenis, įskaitant ir asmens duomenų tvarkymo pažeidimus. Ar tai reiškia, kad Visuomenės informavimo ir etikos komisija, Lietuvos radijo ir televizijos komisija bei žurnalistų etikos inspektorius atitinkamą informaciją teiks periodiškai visiems Lietuvos registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenų valdytojams ar priešingai, duomenų valdytojai prieš kiekvieną asmens duomenų teikimą turės kreiptis į atitinkamas institucijas ir aiškintis, ar nėra sąlygų, kliudančių teikti asmens duomenis. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 6, 46^1, 48 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-2675 numatomas informacijos teikimas registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenų tvarkytojams bei atitinkamai jiems tenkančią pareigą pateikti duomenis, tačiau pagal Reglamentą (ES) 2016/679 už galimą neteisėtą asmens duomenų tvarkymą konkrečiu atveju gali būti atsakingas ir registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenų valdytojas, jei, pavyzdžiui, pastarasis nesiėmė veiksmų, kad sumažintų duomenų subjektų patirtą žalą ir pan. Taigi, minėtas projektas turėtų būti įvertintas ir šiuo aspektu, kad nebūtų sudarytos nepagrįstos prielaidos taikyti atsakomybę duomenų valdytojams.	Pritarti iš dalies	Pasiūlymas nebeaktualus, nes šį įstatymo projektą Nr. XIIIP-2675 siūloma atmesti atsižvelgiant į tai, kad  parengtas naujas analogiškus teisinius santykius reguliuojantis įstatymų projektų paketas Nr. XIVP-300 – XIVP-310, kurio rengime dalyvavo visi  šiam įstatymo projektui pastabas teikę suinteresuoti subjektai.
2.1	Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba 2018-10-24	1			Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto prašymą pateikti pasiūlymus dėl Visuomenės informavimo įstatymo Nr. 1-1418 6, 4 6', 48 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2675 (toliau - {statymo projektas), teikia šias pastabas ir pasiūlymus: 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 6 straipsnio pavadinimą ir vietoj „Teisė gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų“ palikti tik „Teisė gauti informaciją“. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra atskleidžiami tokio keitimo argumentai. Sistemiškai vertinant šio straipsnio nuostatas, nėra aišku, kodėl sudarant sąlygas žurnalistams gauti duomenis iš valstybės registrų arba valstybės informacinių sistemų, būtina keisti paties straipsnio pavadinimą. Žurnalistams aktualiausių duomenų registrų tvarkytojas yra valstybės įmonė Registrų centras bei valstybės informacinių sistemų valdytojai. Todėl siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo projekto 6 straipsnio pavadinime žodžiai „iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų“ turėtų išlikti. Jei visgi būtų nuspręsta, jog 6 straipsnio pavadinimo keitimas yra būtinas, tai siūlytume jį išdėstyti taip: „Teisė gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų bei įmonių“.	Nepritarti	Siūlomas pavadinimas „Teisė gauti informaciją“ yra platesnis, t. y. apima ir valstybės institucijas, ir įstaigas bei įmones.
2.2	Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba 2018-10-24	1	2	2	2. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodoma, kad duomenys neatlygintinai neteikiami viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui, kuris yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą per paskutinius 12 mėnesių ir yra priskirtas profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kategorijai. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą net ir vieną rimtą profesinį pažeidimą padaręs viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) jau nebegalėtų gauti duomenų neatlygintinai. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos nuomone, vienkartinis rimto profesinio pažeidimo padarymas nebūtinai reiškia nesąžiningumą ir sąmoningą viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) siekį pakenkti konkrečiam asmeniui ar tyčia paskleisti įstatymu draudžiamą informaciją. Kartais toks pažeidimas gali būti nepatyrimo, neatidumo ar žmogiškos klaidos pasekmė. Todėl vienkartinio tokio pažeidimo padarymo pasekmės viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo), kuriam paprastai tenka redakcinė atsakomybė už jam dirbančių daugelio žurnalistų skelbiamos informacijos teisėtumą, atžvilgiu, mūsų nuomone, yra per daug griežtos ir tam tikrais atvejais neproporcingos. Siūlomos teisinės pasekmės (prarasta teisė gauti duomenis neatlygintinai) turėtų ištikti tuos viešosios informacijos rengėjus (skleidėjus), kurių padaryti rimti profesiniai pažeidimai nėra atsitiktinumas, o kartojasi, įgyja sistemiškumo požymių, tampa sąmoningu piktnaudžiavimu informacijos laisve. Atsižvelgiant į tai, siūlome svarstyti galimybę keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinti, jog duomenys neatlygintinai neteikiami viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui), kuris yra padaręs daugiau kaip vieną rimtą profesinį pažeidimą.	Pritarti iš dalies	Pasiūlymas nebeaktualus, nes šį įstatymo projektą Nr. XIIIP-2675 siūloma atmesti atsižvelgiant į tai, kad  parengtas naujas analogiškus teisinius santykius reguliuojantis įstatymų projektų paketas Nr. XIVP-300 – XIVP-310, kurio rengime dalyvavo visi  šiam įstatymo projektui pastabas teikę suinteresuoti subjektai.
2.3	Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba 2018-10-24	1	2	1 2	3. Atkreiptinas dėmesys, jog Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punkte įtvirtintų teisinių pasekmių atsiradimas yra siejamas su dviejų sąlygų, susijusių konjunkciniu ryšiu, buvimu, t. y. Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau -Kodeksas) pažeidimu ir rimto profesinio pažeidimo padarymu (6 straipsnio 8 dalies 1 punkto atveju) bei rimto profesinio pažeidimo padarymu ir priskyrimu profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) kategorijai (6 straipsnio 8 dalies 2 punkto atveju). Praktikoje tokių atvejų nepasitaiko (6 straipsnio 8 dalies 1 punkto atveju) arba gali pasitaikyti itin retai (6 straipsnio 8 dalies 2 punkto atveju). Todėl siūlytume Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintų teisinių pasekmių atsiradimą sieti ne konjunkcija „ir“, bet disjunkcija „ar(ba)“.	Pritarti
2.4	Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba 2018-10-24	1	2	1 2	4. Iš Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktuose siūlomo teisinio reguliavimo akivaizdu, kad asmens priskyrimui profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kategorijai, pripažinimui pažeidus Kodeksą ar padarius rimtą profesinį pažeidimą, yra būtinas kompetentingos institucijos (Visuomenės informavimo etikos komisijos, žurnalistų etikos inspektoriaus, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos) sprendimas. Visgi iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus momentas, kada laikoma, jog priimtas kompetentingos institucijos sprendimas sukelia teisines pasekmes, kai (jeigu) toks sprendimas yra apskųstas teismui. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos praktika rodo, kad konstatavus rimtą profesinį pažeidimą dažnu atveju viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) skundžia inspektoriaus sprendimą teismui vien tik siekdamas apskundimo suspensyvinio efekto, bet ne todėl, kad nesutiktų su sprendimu iš esmės. Įvertinus tai, kad bylų administraciniuose teismuose nagrinėjamo terminai ilgėja, o neretai siekia apie dvejus metus, siūlomu teisiniu reguliavimu numatomi „paskutiniai 12 mėnesių“ yra akivaizdžiai per trumpas laiko tarpas, nes apskundę kompetentingos institucijos sprendimą, suinteresuoti asmenys išvengs juo sukeliamų neigiamų pasekmių. Atsižvelgiant į tai, siūlome nustatyti, kad yra būtinas ne tik kompetentingos institucijos sprendimas, konstatuojantis minėtų pažeidimų padarymą, tačiau kartu būtinas ir tokio sprendimo įsiteisėjimas.	Pritarti iš dalies	Pasiūlymas nebeaktualus, nes šį įstatymo projektą Nr. XIIIP-2675 siūloma atmesti atsižvelgiant į tai, kad  parengtas naujas analogiškus teisinius santykius reguliuojantis įstatymų projektų paketas Nr. XIVP-300 – XIVP-310, kurio rengime dalyvavo visi  šiam įstatymo projektui pastabas teikę suinteresuoti subjektai.
2.5	Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba 2018-10-24				5. Pažymėtina, kad Įstatymo projekto aiškinamojo rašto 4 punkte netiksliai nurodomas žurnalisto apibrėžimas, tvirtinant, kad „pagal Visuomenės informavimo įstatymą žurnalistas yra apibrėžtas kaip darbo sutartį su viešosios informacijos rengėju ar skleidėju turintis asmuo. Dėl to kiekvienas žurnalistas turi spaudos ženklu išskirtą galiojantį pažymėjimą, kuris yra priskirtas konkrečiam rengėjui ar skleidėjui, pažymėjime taip pat yra nurodytas identifikacinis numeris“. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 91 dalis įtvirtina žurnalisto sąvoką. Pagal ją žurnalistas - fizinis asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui pagal sutartį su juo ir (ar) yra žurnalistų profesinės organizacijos narys. Taigi asmens pripažinimo žurnalistu faktui nustatyti darbo sutarties su viešosios informacijos rengėju (skleidėju) turėjimas nėra vienintelė ir būtinoji sąlyga. Atkreiptinas dėmesys, jog aiškindamas žurnalisto sąvoką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau — LVAT) yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai viešosios informacijos rengėjas ir asmuo, profesionaliai renkantis, rengiantis ir teikiantis medžiagą viešosios informacijos rengėjui yra tas pats fizinis asmuo, norint šį asmenį pripažinti žurnalistu sutarties tarp jo ir visuomenės informacijos rengėjo sudarymas nėra būtinas, nes tokios sutarties sudarymas yra ir neįmanomas. Tokiu atveju sprendžiant, ar asmuo atitinka žurnalisto požymius, pakanka nustatyti, ar fizinis asmuo profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą, kurią pats panaudoja veikdamas kaip viešosios informacijos rengėjas (LVAT 2009-04-20 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-70/2009). Šioje byloje interneto tinklaraštininkas, atsižvelgus į jo vykdomų visuomenės informavimo funkcijų pobūdį, buvo prilygintas žurnalistui. Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT formuojama praktika žurnalisto sąvokai suteikia platų turinį, todėl praktinis asmens identifikavimas žurnalistu gali kelti tam tikrų problemų.	Pritarti iš dalies	Pasiūlymas nebeaktualus, nes šį įstatymo projektą Nr. XIIIP-2675 siūloma atmesti atsižvelgiant į tai, kad  parengtas naujas analogiškus teisinius santykius reguliuojantis įstatymų projektų paketas Nr. XIVP-300 – XIVP-310, kurio rengime dalyvavo visi  šiam įstatymo projektui pastabas teikę suinteresuoti subjektai.
3.1	Lietuvos radijo ir televizijos komisija 2018-11-26	1	3		Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau - Komisija), atsakydama j Jūsų 2018 m. lapkričio 19 d. elektroniniu paštu gautą prašymą pateikti nuomonę dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. 1-1418 6, 461, 48 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau - Įstatymo projektas) (reg. Nr. XIIIP-2675), teikia šias pastabas ir pasiūlymus: 1. Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 6 straipsnio 9 dalyje numatoma, kad informaciją apie žurnalistų ir viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų padarytus pažeidimus registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytojui teikia Komisija, žurnalistų etikos inspektorius ir Visuomenės informavimo etikos komisija. Atitinkama Komisijos pareiga įtvirtinama Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 23 punkte, Visuomenės informavimo etikos komisijos - Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 461 straipsnio 3 dalies 6 punkte, o žurnalistų etikos inspektoriaus - Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 12 punkte. 2019 m. lapkričio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. 1-1418 17, 19, 22, 24, 49, 50 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-983 nuostatos, numatančios duomenų apie viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus kaupimą Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje, jų teikimą ir skleidimą. Įstatymo projekto ir kitų su juo susijusių įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Kai bus sukurta Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinė sistema, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 1 d., informaciją apie viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus galės patikrinti pats registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojas. Atsižvelgiant į tai, kad Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje nebus informacijos apie žurnalistus, informaciją apie juos ir toliau teiks žurnalistų etikos inspektorius ir Visuomenės informavimo etikos komisija.“ Atsižvelgiant į tai, tokia nuostata įtvirtinama Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo Įstatymo 6 straipsnio 9 dalyje, įsigaliosiančioje 2019 m. lapkričio 1 d., taip pat atitinkamai Įstatymo projekto 4 ir 7 straipsniais patikslinamos Visuomenės informavimo etikos komisijos ir žurnalistų etikos inspektoriaus pareigos teikti informaciją registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojui. Tačiau, nors nuo 2019 m. lapkričio 1 d. Komisija informaciją apie viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų padarytus rimtus profesinius pažeidimus teiks Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinei sistemai, o pagal Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo Įstatymo 6 straipsnio 9 dalį šią informaciją apie viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus patikrins pats registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojas Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje, Įstatymo projekto 8 straipsniu, nustatančiu Įstatymo projekto straipsnių įsigaliojimą, nėra numatytas Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies, nustatančios pareigą Komisijai teikti minėtą informaciją registro ar valstybės informacinės sistemos tvarkytojui, galiojimas iki 2019 m. lapkričio 1 d. Pažymėtina, kad tai sukelia teisinio reguliavimo neaiškumą. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti Įstatymo projekto 8 straipsnį, jame nustatant Įstatymo projekto 5 straipsnio galiojimą iki 2019 m. spalio 31 d.	Nepritarti	Pastaba nėra aktuali, nes 2019 m. lapkričio 1 d. data jau praėjusi.
3.2	Lietuvos radijo ir televizijos komisija 2018-11-26	5	1		2. Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 52 ir 72 dalimis, tikslintinas Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo Įstatymo 48 straipsnio 23 punktas, po žodžių „radijo ir (ar) televizijos“ įrašant žodį „programų“.	Pritarti
3.3	Lietuvos radijo ir televizijos komisija 2018-11-26	1	2	3	3. Siūlome patikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo Įstatymo 6 straipsnio 8 dalies 3 punktą, suvienodinant šiame ir Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo Įstatymo 6 straipsnio 8 dalies 2 punkte vartojamas formuluotes, ir šį punktą išdėstyti taip: „3) viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, kurio vardu žurnalistas prašo pateikti duomenis ar kuriam rengia ketinamą skelbti informaciją, vadovas, valdymo organo narys arba dalyvis, valdantis ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), taip pat viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas kaip juridinis asmuo nėra teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, jeigu nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 10 metų.“	Nepritarti	Pasiūlymas nebeaktualus, nes šį įstatymo projektą Nr. XIIIP-2675 siūloma atmesti atsižvelgiant į tai, kad  parengtas naujas analogiškus teisinius santykius reguliuojantis įstatymų projektų paketas Nr. XIVP-300 – XIVP-310, kurio rengime dalyvavo visi  šiam įstatymo projektui pastabas teikę suinteresuoti subjektai.
3.4	Lietuvos radijo ir televizijos komisija 2018-11-26	2	3		4. Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo Įstatymo 6 straipsnio 9 dalyje vartojama formuluotė „padarytus profesinės etikos ir rimtus profesinius pažeidim us“ Atsižvelgiant į tai, kad pagal Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo Įstatymo 6 straipsnio 8 dalies 1 punktą ir Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 46(1) straipsnio 3 dalies 6 punktą žurnalisto padarytas profesinės etikos pažeidimas suprastinas kaip Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimas, siūlome minėtoje formuluotėje vietoje žodžių „profesinės etikos“ įrašyti žodį „Kodekso“.	Nepritarti	Pasiūlymas nebeaktualus, nes šį įstatymo projektą Nr. XIIIP-2675 siūloma atmesti atsižvelgiant į tai, kad  parengtas naujas analogiškus teisinius santykius reguliuojantis įstatymų projektų paketas Nr. XIVP-300 – XIVP-310, kurio rengime dalyvavo visi  šiam įstatymo projektui pastabas teikę suinteresuoti subjektai.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018-10-10				Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1.  Pritarti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 6, 46^1, 48 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 41^1straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 6^1straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-410 1 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 6^1straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 8^1 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo Nr. I-1222 11^1straipsnio pakeitimo įstatymo projektams ir pateikti juos Lietuvos Respublikos Seimui. 2.  Prašyti Lietuvos Respublikos Seimą svarstyti nurodytus įstatymų projektus ypatingos skubos tvarka. 3.  Įgalioti susisiekimo ministrą Roką Masiulį, o jam negalint dalyvauti – susisiekimo viceministrą Paulių Martinkų atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, svarstant nurodytus įstatymų projektus Lietuvos Respublikos Seime.	Nepritarti	Komitetas nusprendė siūlyti Seimui įstatymo projektą Nr. XIIIP-2675 atmesti. Žr. Komiteto sprendimą.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2020-12-09				Įvertinus gautas pastabas ir pasiūlymus bei išklausius komiteto posėdyje išdėstytus argumentus, pasiūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 6, 46¹, 48 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2675 grąžinti iniciatoriams tobulinti.	Nepritarti	Komitetas nusprendė siūlyti Seimui įstatymo projektą Nr. XIIIP-2675 atmesti. Žr. Komiteto sprendimą.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: Atsižvelgiant į tai, kad Seimo valdybos 2021 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. SV-S-30 „Dėl darbo grupės Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 6, 46¹, 48 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2675 ir jo lydimųjų teisės aktų projektams Nr. XIIIP-2676 – XIIIP-2682 tobulinti sudarymo“ sudaryta darbo grupė parengė ir registravo naujus analogiškus teisinius santykius reguliuojančius įstatymų projektus Nr. XIVP-300 – XIVP-310, siūlyti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 6,  46¹, 48 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2675 atmesti.

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Kernagis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: -

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Vytautas Juozapaitis

Kultūros komiteto biuro patarėja Giedrė Lukošiūnienė

---

[1] Žr. EŽTT sprendimo S. ir Marper prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 30562/04 ir Nr. 30566/04, 103 p., ECHR 2008; taip pat žr. Sprendimo Segerstedt‑Wiberg ir kt. prieš Švediją, Nr. 62332/00, 90 p., ECHR 2006‑VII.

[2] Žr. EŽTT 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimo byloje A, B ir C prieš Airiją (pareiškimo Nr. 25579/05), 218-241 p.

[3] Žr. EŽTT 2004-06-24 sprendimo byloje Von Hannover prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 59320/00), 57 p.

[4] Žr. ESTT 2010-03-18 sprendimo byloje Alassini ir kt. sujungtose bylose C‑317/08 - C‑320/08, Rink. p. I‑2213, 63 p.