LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMONIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS įstatymo Nr. I-1553 IV SKYRIAUS aštuntojo skirsnio pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO

2020-03-17 Nr. XIIIP-4631

Vilnius

Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:

1. Keičiamo Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) aštuntojo skirsnio normos buvo nustatytos 2001 m. gruodžio 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. IX-649, kuriuo keičiamas įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija. Pažymėtina, kad šiuose straipsniuose nustatytas teisinis reguliavimas yra perteklinis ir nedera su Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu nustatytu teisiniu reguliavimu. Pagal minėto įstatymo nuostatas, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai yra draudžiami darbdavio lėšomis, o įvykus draudiminiam įvykiui, išmokas jiems skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.

Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnį, apdraustajam asmeniui, dėl įvykio, pripažinto draudžiamuoju šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka, netekusiam dalies ar viso darbingumo, pagal šį įstatymą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtų lėšų išmokama: 1) ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos išmoka); 2) netekto darbingumo vienkartinė kompensacija; 3) netekto darbingumo periodinė kompensacija.

Be to, apdraustajam asmeniui mirus dėl draudžiamojo įvykio, kiekvienam jo šeimos nariui išmokama vienkartinė draudimo išmoka Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka. Apdraustajam asmeniui mirus dėl draudžiamojo įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis mokama periodinė draudimo išmoka šio įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnyje nustatyta, kad apdraustajam asmeniui mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi vidutinio šalies darbo užmokesčio (D), galiojusio mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesį, 46,55 dydžių. Ši išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui.

Mirusiojo šeimos nariais laikomi jo sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat nustatyta tvarka įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą ar formaliojo profesinio mokymo programą besimokantys mokiniai ir pagal nuolatinės formos studijų programą studijuojantys studentai – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikai (įvaikiai), vyresni kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties, tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė).

 Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 32 ir 33 straipsnių normos buvo aktualios iki buvo nustatytas dėl šių įvykių patirtos žalos atlyginimas valstybinio socialinio draudimo fondo lėšomis, ir šiuo metu tuos pačius visuomeninius santykius reguliuoja skirtingų įstatymų  (Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo bei Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo) teisės normos, keičiamo įstatymo 32 ir 33 straipsnius reikėtų pripažinti netekusiais galios. Jeigu, vis dėlto, keičiamame įstatyme siekiama nustatyti specialiąsias darbuotojų, teikiančių tam tikras paslaugas ypač padidintos rizikos (ypač pavojingų ligų sergantiems asmenims ar tokių ligų židiniuose) sąlygomis, socialines garantijas bendrųjų valstybinio socialinio draudimo normų dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimo profesinėmis ligomis, nustatytų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, atžvilgiu, privalu aiškiai nustatyti įstatymų normų taikymo viršenybę vienas kito atžvilgiu, esant šių įstatyminių teisės normų konkurencijai.

Pabrėžtina, kad projekte siūlomas teisinis reguliavimas, kaip beje ir šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas, galimai pažeidžia ir dvigubo draudimo valstybės lėšomis dėl to paties draudžiamojo įvykio bei dvigubų išmokų jam įvykus mokėjimo vengimo principą.  

2. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai yra draudžiami darbingumo netekimo atvejams valstybės biudžeto lėšomis suma, lygia jų paskutinių 3 mėnesių darbo užmokesčio vidurkiui, padaugintam iš 12, bet ne didesne kaip 48 Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Pripažinimo draudiminiais įvykiais atvejus, draudimo išmokų dydžius, atsižvelgiant į sveikatos ir darbingumo netekimo laipsnį, ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Be to, kad šios nuostatos nedera su Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu bei jų įgyvendinimo garantijomis susijęs teisinis reguliavimas nustatomas įstatymu (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. gegužės 5 d. nutarimai).  Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad būtent keičiamame įstatyme turi būti įtvirtinti visi draudiminių įvykių atvejai, draudimo išmokų dydžiai bei jų mokėjimo tvarka (analogiškai, kaip tai sureguliuota Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme).

Analogiška pastaba teiktina keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytam teisiniam reguliavimui.

3. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Šis draudimas mokamas tik tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų sveikatos ar jos dalies praradimas yra tiesiogiai susijęs su apsikrėtimu ypač pavojinga ir pavojinga užkrečiamąja liga nuo paciento arba aplinkos ypač pavojingos ir pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje.“

Pažymėtina, kad šioje dalyje formuluotė „sveikatos ar jos dalies praradimas“ bei keičiamo įstatymo 33 straipsnio pavadinime ir turinyje formuluotės „netekus sveikatos“, „netekus dalies sveikatos“ teisės požiūriu nėra tikslios, todėl neaišku, apie kokius draudiminius įvykius čia kalbama.

4. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kuriems mokėtina šioje dalyje nurodyta kompensacija, apibrėžti skirtingai, nei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnyje nurodyti mirusiojo šeimos nariai.

5. Projektas pildytinas, įtvirtinant įpareigojimą kompetentingoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo priimti jo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus.

6. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, įstatymo pavadinime, 1 straipsnio pavadinime ir jo pakeitimų esmėje brauktini skaičius ir žodis „IV skyriaus“.

Departamento direktorius                                                                                              Andrius Kabišaitis                                                                     

          E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356 , el. p. [email protected]