Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 402
STENOGRAMA
2024 m. liepos 16 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas V. MITALAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos! Pradedame liepos 16 dienos (antradienio) rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Skelbiu registraciją.
Užsiregistravo 107 Seimo nariai.
10.01 val.
Seimo narės Jekaterinos Rojakos priesaika
Gerbiami kolegos, šiandienos posėdį pradedame naujos Seimo narės J. Rojakos priesaika. Norėčiau į tribūną pakviesti Konstitucinio Teismo pirmininką G. Godą, kad priimtų naujosios Seimo narės priesaiką. Prašome, gerbiamas pirmininke.
G. GODA. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija 2024 m. birželio 20 d. priėmė sprendimą Nr. Sp-149 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario A. Verygos įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais nesuėjus terminui ir Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato pripažinimo J. Rojakai“, kuriuo nusprendė „pripažinti, kad, atsiradus laisvai Seimo nario vietai, Seimo nariu tampa Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Seimo narys, pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas – J. Rojaka“. Šis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas paskelbtas Teisės aktų registre 2024 m. birželio 20 d., taigi, jis įsigaliojo ir minėta Seimo narė gali prisiekti Seimo plenariniame posėdyje.
Prieš priimdamas Seimo nario priesaiką, turiu paaiškinti kai kurias konstitucines ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto nuostatas, susijusias su šia procedūra. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Seimo narys įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą.
Konstitucinis Teismas savo baigiamuosiuose aktuose yra konstatavęs, kad Seimo nario priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas, nėra vien iškilmingas priesaikos žodžių ištarimas ar priesaikos akto pasirašymas. Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai, teisiškai reikšmingas. Duodamas priesaiką išrinktasis Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti. Iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją, įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas, kaip jį įpareigojo Konstitucija.
Konstitucijos sudedamosios dalies Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsnyje yra nustatytas Seimo nario priesaikos tekstas. Duodant priesaiką minėtas tekstas turi būti persakomas ar perskaitomas, po to vardinis priesaikos tekstas pasirašomas. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, išskyrus tai, kad prisiekti leidžiama ir be paskutinio priesaikos teksto sakinio. Pagal Seimo statuto 4 straipsnį Seimo nario priesaiką priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas. Seimo narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį, skaito priesaiką padėjęs ranką ant Konstitucijos. Pasirašytas vardinis priesaikos lapas perduodamas priėmusiam priesaiką Konstitucinio Teismo pirmininkui, kuris jį patikrina ir paskelbia Seimo nario, įgijusio visas Tautos atstovo teises, pavardę. Vardinį priesaikos lapą priėmęs priesaiką asmuo perduoda Seimo Pirmininkui saugoti Seime. Pagal Seimo tradiciją, priimant Seimo narių priesaiką, Seimo salėje visi stovi. Suprantama, ši pareiga netaikoma tiems, kurie dėl objektyvių priežasčių negali jos vykdyti.
Taigi norėčiau pradėti priesaikos priėmimo procedūrą. Prašome stotis. Kviečiu prisiekti Seimo narę J. Rojaką.
J. ROJAKA. Aš, Jekaterina Rojaka, prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
G. GODA. Skelbiu, kad Seimo narė J. Rojaka prisiekė 2024 m. liepos 16 d. Seimo plenariniame posėdyje ir, remiantis Konstitucijos 59 straipsniu, įgijo visas Tautos atstovo teises. Sveikinu prisiekusią Seimo narę J. Rojaką. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Taip pat norėčiau, pasinaudodama proga, pasveikinti A. Mazuronį, kuris visai neseniai šventė labai gražų jubiliejų. (Plojimai)
10.07 val.
Informaciniai pranešimai
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Gerbiami kolegos, tęsiame darbą. Pirmiausia supažindinsiu su Demokratų frakcijos seniūnui S. Skverneliui skirtu naujos Seimo narės pareiškimu. Juo ji prašo priimti į Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“ nuo šios dienos. Ir yra šios frakcijos sprendimas: „Priimti Seimo narę J. Rojaką į Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“. Priimta bendru sutarimu.“ Dabar netrukus galėsime patvirtinti naujos Seimo narės narystę komitetuose, komisijose, gavę atitinkamus frakcijos teikimus.
10.08 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2024 m. liepos 16 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dabar pradedame svarstyti darbotvarkės 2 klausimą – darbotvarkės tvirtinimą. Prie šoninių mikrofonų nematau, tada balsuojame, ar pritariame pateiktam… (Balsai salėje) Kažkaip neskubiai einate prie mikrofono. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Atsiprašau, pirmininke. Iš tiesų, vertinant tai, kad šiandien darbotvarkė tokia, kaip rudenį per bulviakasį, kai arkliai net negali vandens atsigerti, kad pusė klausimų yra tik pateikimai, tai turbūt reikėtų įvertinti šiuo laikmečiu. Bet turiu konkretų pasiūlymą dėl 2-12 klausimo, tai yra Atliekų įstatymo projekto, kuris siūlomas skubos tvarka. Vis dėlto yra didžiulių prieštaravimų atliekų tvarkymo centrų… Ar 1-12 klausimas? Taip, 2-12 klausimas ir lydimasis taip pat. Tai tikrai žmonėms prieštaringas sprendimas, kai jiems atliekų sistema brangs dar vieną kartą. Tikrai, ministre, norėtųsi, kad jūs laikytumėtės nuoseklumo, nes praeitoje kadencijoje stengėmės, kad žmonės mokėtų už tai, ką meta nerūšiuodami, o dabar už tai, kas bus patalpinta į stambiagabaričių atliekų aikšteles, dar kartą turės sumokėti gyventojai per rinkliavų mokestį.
PIRMININKAS. Tai tiek plačiai…
K. MAŽEIKA (DFVL). Tikrai frakcijos vardu prašome išbraukti iš darbotvarkės.
PIRMININKAS. Gerai, prašymas fiksuotas. Ką S. Gentvilas siūlys dėl darbotvarkės?
S. GENTVILAS (LSF). Laba diena, kolegos. Norėčiau paprašyti palikti šį projektą, nes, jo nepriėmus pavasario sesijoje, tai reikštų, kad mes regionines kainas, skaičiavimą atidedame dvejiems trejiems metams. Projektas yra suderintas ir su Savivaldybių asociacija, ir su RATCʼais. (Balsai salėje) Kolegos, nebuvo jokių siūlymų iš jūsų frakcijos…
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos…
S. GENTVILAS (LSF). …niekas nedalyvavote klausymuose, tai negalima tiesiog…
PIRMININKAS. …nepradėkime diskusijos dėl projekto turinio. Bus, jeigu projektas liks darbotvarkėje. A. Skardžius dėl darbotvarkės.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Taip, pirmininke, aš dėl to paties įstatymo, apie kurį kalbėjo kolegos. Tikrai diskusijos nepradėsiu, tačiau tą mokestį, kurį turi susimokėti importuotojai ir gamintojai už išlaikymą stambiagabaričių atliekų aikštelių, bandoma užmesti visiems žmonėms. Tai absurdas. Kaip galima taip verslo naudai…
PIRMININKAS. Kolegos, aš atsiprašau…
A. SKARDŽIUS (MSNG). …žmones tiesiog išprievartauti dėl to mokesčio?
PIRMININKAS. …nutraukiu, nes tęsiate diskusiją dėl turinio. Ne dabar tai turi būti.
Ką gi, yra vienas siūlymas – išbraukti dviejų projektų paketą, 2-12.1 ir 2-12.2 klausimus – Atliekų tvarkymo įstatymo ir Rinkliavų įstatymo pataisų projektus. Balsuojame, kas pritariate tam siūlymui.
Už – 56, prieš – 47, susilaikė 14. Pasiūlymui nepritarta. Dėl darbotvarkės dar tradiciškai paminėsiu projektus, kurie nėra įrašyti į šios pavasario sesijos darbų programą, tai 2-16, 2-18 ir 2-19.1 klausimai – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, Savivaldybių infrastruktūros ir Veterinarijos įstatymų pataisos. Galime bendru sutarimu pritarti, kad jie įrašomi į darbų programą? Nematau prieštaravimų, pritariame.
Dabar balsuosime, ar tvirtiname visą darbotvarkę tokią, kokia ji buvo pateikta.
Balsavo 118: už – 75, prieš nėra, susilaikė 43. Darbotvarkei pritarta.
10.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kandidatūros“ projektas Nr. XIVP-4031 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko kandidatūros“ projektas. Pranešėjas bus Respublikos Prezidentas G. Nausėda. Projektas Nr. XIVP-4031. Po trumpo Prezidento pranešimo tada kiek ilgiau Ministrė Pirmininkė atsakys į Seimo narių klausimus. Kaip žinote, darome po to pertrauką, kur visos opozicinės frakcijos galės taip pat susitikusios dar toliau klausinėti kandidatę į premjerus.
Taigi, pagal Statutą, kai Prezidentas pristatys kandidatūrą, pretendentui bus suteikiamas žodis iki 30 minučių ir po to, kaip minėjau, bus atsakymai į Seimo narių klausimus. Tai gali būti iki 40 minučių. Na, ir toliau, kaip minėjau, susitikimai frakcijose, tik opozicinės frakcijos pageidavo susitikti.
M. STROLYS (Seimo posėdžių sekretoriato vyriausiasis specialistas). Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas G. Nausėda! (Plojimai)
G. NAUSĖDA. Gerbiami Seimo nariai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 8 punktu, teikiu Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti I. Šimonytės kandidatūrą į Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pareigas. Ačiū.
M. STROLYS (Seimo posėdžių sekretoriato vyriausiasis specialistas). Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas. (Plojimai)
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Gerbiami kolegos, kviečiu susikaupti, nepaisant lakoniško pristatymo, ir norėčiau pakviesti, pagal Statutą norėčiau pakviesti, Respublikos Prezidentui pristačius kandidatūrą, pretendentę. Ministrei Pirmininkei suteikiamas žodis iki 30 minučių, po to ji turės galimybę atsakyti į Seimo narių klausimus iki 40 minučių. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Kadangi tikrai šioje tribūnoje šiuo klausimu stoviu ne pirmą kartą ir turbūt jau būtų šiek tiek komiška man prisistatyti taip, tarsi aš pretenduočiau į šias pareigas 2020 metų pabaigoje po Seimo rinkimų, turint mintyje, kad Lietuvos Respublikos Seimo eiliniai rinkimai bus po 3 mėnesių ir Ministro Pirmininko kandidatūros teikimas iš esmės yra susijęs su įgaliojimų grąžinimu, numatytu pagal Konstituciją dėl Prezidento priesaikos, tai aš labai ilgai nekalbėsiu, mieliau atsakysiu į jūsų klausimus. Juoba kad visiškai neseniai, vos prieš pusantro mėnesio, Vyriausybės buvo pristatyta 2023 metų valstybės pažangos ataskaita, kurioje buvo apžvelgti Vyriausybės 2023 metų darbo rezultatai, bet ir bendriau kadencijos, su prognozėmis, ko tikimės šių metų pabaigoje. Turbūt turint omenyje būtent tai, kad Seimo rinkimai spalio mėnesį, tai Vyriausybės likusios kadencijos, jeigu būsiu patvirtinta, užduotis yra pabaigti vykdyti Vyriausybės programą. Čia šiuo požiūriu galėčiau turbūt paminėti ir pasidžiaugti, kad 2023–2024 metų pavasario sesijai numatytas teisėkūros planas Vyriausybės yra praktiškai įvykdytas.
Dabar pagrindiniai dalykai, kurie dar turėtų būti padaryti iki kadencijos pabaigos, yra susiję su praktiniu įgyvendinimu tiek Nacionalinio švietimo susitarimo, kur, kaip jums yra žinoma, buvo paskirtos papildomos lėšos darbo užmokesčiui pedagogams didinti nuo rugsėjo 1 dienos tam, kad būtų įgyvendinti įsipareigojimai, tiek krašto apsaugos finansavimo stiprinimu, atsižvelgiant į Seimo priimtus sprendimus dėl ilgalaikio valstybės gynybos finansavimo ir atsiradusių galimybių Vyriausybei sudaryti sutartis arba derėtis su gamintojais dėl paankstinimo tam tikrų įsigijimų, kuriems apmokėti jau bus tvarūs finansavimo šaltiniai.
Energetikos srityje turbūt esminis darbas bus visiškai baigtas jau 2025 metų vasarį, tačiau procesas turi dvi stadijas ir viena iš tų stadijų vyks artimiausiu metu, tai būtent Lietuvos atsijungimas, Baltijos šalių atsijungimas nuo sovietinės BRELL’o sistemos ir atitinkamai pasirengimas nuo vasario 5 dienos tapti kontinentinės Europos tinklų sudėtine dalimi. Tam mūsų pusėje yra visiškai pasiruošta ir taip pat tie veiksmai yra koordinuojami su kitomis Baltijos valstybėmis. Tai visus šiuos darbus planuojame atlikti ir pabaigti, todėl kažkokių naujų didelių ambicijų aš čia pristatyti neketinu.
Manyčiau, kad galėčiau atsakyti į jūsų klausimus tiek, kiek jų būtų, ir galbūt atsakydama į klausimus dar kažkokią papildomą informaciją atskleisčiau, nes, kaip ir minėjau, jau daugiau kaip trejus su puse metų šias pareigas einu, todėl manau, kad jau turėjote progą turėti nuomonę apie tai, kiek aš šioms pareigoms tinku ar netinku. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti Seimo nariai. Primenu, kolegos, kad klausimams skirta iki 40 minučių. Pirmasis klausia V. Valkiūnas, ruošiasi A. Gedvilas.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Ministre Pirmininke, jūs šiame poste dirbate daugiau kaip trejus metus, prašome atsakyti į tokį klausimą: prie BVP (bendrojo vidaus produkto) priskaičiuojame kriminalinę, vadinamąją šešėlinę, ekonomiką, iš ko gauname negatyvias finansines pasekmes. Ar tai teisinga ir kodėl tai daroma?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Džiaugiuosi, kad statistika yra dalykas, kuris yra ne politinis klausimas, statistiką rengia ir statistinius duomenis vertina įvairiose valstybėse ir pasauliniu mastu statistikos institucijos, kurios tuos darbus atlieka pagal tam tikrus suderintus tarptautinius standartus. Tikiuosi, niekada nepamatysiu tos dienos, kada politikai skaičiuos BVP pagal savo supratimą, nes tokiu atveju mes turbūt nieko negalėsime nei vertinti, nei prognozuoti, nei daryti kokių nors sprendimų. Jeigu jus domina bendrojo vidaus produkto metodologijos dalykai, tai tikrai Valstybės duomenų agentūros specialistai jums gali labai išsamiai tuos klausimus pristatyti. Aš tikrai nei manau, nei žadėsiu, kad koks nors ministras pirmininkas gali tarptautinę metodologiją imti ir pakeisti dėl to, kad jam tarptautinė metodologija nepatinka. Yra tam tikrų dalykų, kurie yra neįvertinami kaip bendrasis vidaus produktas, pavyzdžiui, namų darbas moterų, kurios namuose kepa, verda, šluoja, tvarko, vaikus augina, jeigu pirktų rinkoje, visa tai rinkoje būtų įvertinta ir BVP būtų atitinkamai didesnis. Tai, žinote, metodologinių niuansų yra labai daug, bet nemanau, kad tai yra politinis klausimas.
PIRMININKĖ. Klausia A. Gedvilas. Ruošiasi V. Semeška.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiama premjere, visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad tiek pasitikėjimas Vyriausybe, tiek ir jumis asmeniškai yra rekordinėse žemumose, tai yra, matyt, iki šiol vykdytos politikos pasekmė. Koks jūsų planas per artimiausius kelis mėnesius pataisyti šitą situaciją ir išeinant, kad nors kiek būtų situacija, sakykime, palankesnė? Trumpai prašyčiau pristatyti.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ponas Aidai, manau, kad žmonės, kurie vadovaujasi apklausomis savo darbe, greičiausiai nedrįstų daryti iš viso nieko, nes visą laiką bijotų kam nors nepatikti. Mano supratimu, politikui nėra tikresnės apklausos už Seimo arba kitus rinkimus, ir aš manyčiau, kad tai, kad Prezidento rinkimuose už mane balsavo 300 tūkst. žmonių, rodo, kad aš turiu tikrai pakankamą visuomenės pasitikėjimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia V. Semeška. Ruošiasi A. Skardžius.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiama premjere, visų pirma tikrai verta padėkoti už jūsų atsidavimą darbui, įdėjote daug energijos ir pastangų, ir, be jokios abejonės, visiškai nesutinku, ką čia prieš tai kolega sakė – apklausos rodo priešingai, kad jūs esate ta premjerė, kurios valstybės piliečiai labiausiai nori ir, matyt, matys galbūt kitoje kadencijoje. Norėjau jūsų paklausti, premjere, kas jums buvo vis dėlto sunkiausia per tą laikotarpį ir kuo jūs norėtumėte labiausiai pasidžiaugti, ką jums pavyko pasiekti su šia komanda, kuri tikrai, sakyčiau, puikiai dirba, ir pati Vyriausybė yra, kaip ir ne kartą esu minėjęs šioje salėje, geriausia, kas galėjo nutikti mums valstybėje? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Aš turbūt taip pasakysiu, akivaizdu, jog per šitą laikotarpį netrūko visokiausių išbandymų, iš kurių dalis dar ir anoje kadencijoje pasireiškė, prasidėjus kovido pandemijai ir kovido pandemijos ta antra serija kliuvo Vyriausybės kadencijos pradžiai, vėliau sekė A. Lukašenkos organizuota hibridinė ataka, kuri, tiesą sakant, privertė ne tik mus, bet ir, manau, visą Europos Sąjungą permąstyti apskritai migraciją ir požiūrį į migracijos valdymą ir atitinkamai teisės aktuose numatyti tai, kas galbūt anksčiau būtų vertinama kaip nepolitkorektiškas vertinimas, kad štai žmonės gali būti naudojami iš esmės tam, kad būtų spaudžiamos valstybės priimti tam tikrus sprendimus, ir tą daro autokratiniai režimai. Ir, žinoma, plataus masto invazija į Ukrainą visokeriopai pakeitė darbotvarkę dėl to, kad atsirado tų iššūkių, kurių nebuvo. Viena vertus, yra labai didelis mūsų poreikis ir pareiga (manau, kad ir visuomenės didelis supratimas) teikti paramą, telkti paramą Ukrainai, kuri gina ne tik savo laisvę, bet ir mūsų laisvę. Kita vertus, iš to buvo labai praktinės pasekmės, susijusios su mūsų pačių gynybos stiprinimu, ir ekonominės pasekmės, nes 2022 metais pasaulis išgyveno žaliavų kainų šoką, kokio niekas neprognozavo. Išties tas prisitaikymas prie šoko buvo gana sudėtingas, nes visos valstybės, įskaitant ir Lietuvą, turėjo suformuoti nemažus paramos paketus verslams ir gyventojams, kad amortizuotų kainos šuolį, ypač energetikos. Ir tai padaryti pavyko – Lietuvos ekonomika parodė neįtikėtiną atsparumą.
Šiais metais jau labai aiškiai matome atsigavimo rezultatus. Matome, kad ir infliacija smarkiai nusmuko. Europos Centrinis Bankas pradėjo mažinti bazines palūkanų normas, darbo užmokestis vis dar auga labai sparčiais tempais, dar ne dviženkliais, bet labai arti dviženklių. Tai akivaizdu, kad tos ekonominės aplinkybės yra, viena vertus, tarsi ir pozityvios, ir turėtų nuteikti pozityviai, tarkime, ir namų ūkius, ir vartotojus, bet, kita vertus, mes tebeveikiame didžiausio neapibrėžtumo sąlygomis. Man atrodo, kad didžiausia kliūtis sprendimams priimti visą laiką yra neapibrėžtumas, dėl kurio yra tikrai gana sudėtinga prognozuoti, nes yra rizikų, kurios yra pozityvios, bet visada yra rizikų, kurios yra negatyvios. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi K. Vilkauskas.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamoji premjere, ką dar ketinate prasmingo nuveikti Lietuvai per likusį tokį trumpą laiką šioje kadencijoje? Tarptautinio Vilniaus oro uosto žemė padalinta savoms kolegėms, šiandien įstatymas dėl Šventosios jūrų uosto žemės padalinimo, kažkam padovanojimo. Turbūt gal dar ne vienas projektas liko nebaigtas? Dar, tiesa, jūroje vėjo elektrinių parkas stumiamas su vienu dalyviu, su 15 metų parama. Tai čia keletas klausimų, susijusių su valstybės turtu ir ilgalaikiais įsipareigojimais, 50 metų į priekį. Ir ką reiškia ta Prezidento šypsenėlė, kaip jūs manote, pateikus jūsų kandidatūrą į premjeres? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Žiūrėkite, kitaip nei jūs, aš neleidžiu sau interpretuoti kitų šypsenėlių ar ieškoti kažkokių paslėptų prasmių ten, kur nėra mano darbas. Aš šito nedarysiu.
Kalbant apie tuos darbus, kurie liko, aš jau minėjau pristatymo metu, kad svarbiausias darbas yra įgyvendinti švietimo susitarimą, tai yra tuos dalykus, kurie turi būti pasiekti iki šių metų IV ketvirčio, ir tai bus padaryta. Taip pat įgyvendinti tuos sprendimus krašto apsaugos srityje, kurie susiję ir su brigados atėjimu, nes baigta derinti sutartis bus pateikta Seimui ratifikuoti rudenį. Toliau – įgyvendinti tuos projektus, kurie yra reikalingi šitiems sprendimams, taip pat ir mūsų kariuomenės įsigijimams. Taip pat sklandžiai pradėti procesą, kuris užsibaigs 2025 metų vasarį, mūsų tinklų sinchronizavimo su kontinentiniais Europos tinklais.
Manau, kad tai jau yra gana svarbūs Lietuvai ir Lietuvos žmonėms sprendimai. O jūsų interpretacijų aš, jums leidus, nekomentuosiu.
PIRMININKĖ. Klausia K. Vilkauskas. Ruošiasi V. Fiodorovas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiama premjere, žinoma, kad Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo lėšos yra pristabdytos Europos Sąjungos ir būtent dėl mokestinės reformos neįgyvendinimo. Ar jūs manote, kad jūs jau ką nors, padėsite kokius nors pagrindus būtent tai mokestinės reformos pradžiai, ar paliksite kitai Vyriausybei? Antrasis klausimas: ar gavote pasiūlymą, prieš eidama į premjeres, užimti eurokomisaro postą? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Nežinau, kas man galėtų pateikti pasiūlymą, nes pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus komisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė. Tikrai būtų dideliai neetiška man pačiai sau pasisiūlyti. Jūs turbūt žinote, kad Europos Sąjungoje yra buvę save pasisiūliusių premjerų ir jiems labai prastai baigėsi Europos Parlamente. Tai toks būtų mano atsakymas į antrąjį klausimą.
Kai kalbame apie pirmąjį klausimą, aš manau ir kaip Vyriausybės vadovė, ir kaip žmogus, kuris netrumpai dirbo Finansų ministerijoje ir mokesčių srityje, kad išties Vyriausybė Seimui pateikia ganėtinai apgalvotą, nuoseklų ir rimtą reformos paketą. Tai, kad galbūt dėl įvairių politinių sumetimų tie projektai nejuda pirmyn taip sparčiai, kaip norėčiau tikėtis, yra šiokia tokia aplinkybė, bet juk tie projektai ir nėra atmesti. Taigi, jeigu šiam Seimui nepavyktų susitarti iki kadencijos pabaigos, tai kitas Seimas galės tas diskusijas po rinkimų, jau nespaudžiamas kažkokių savo rinkiminių skaičiavimų, pratęsti ir galbūt užbaigti. Manau, kad dauguma čia sėdinčių kolegų per daug nesiginčys, kad Lietuvos mokesčių perskirstymas per viešuosius fondus, per biudžetą ir per socialinio draudimo fondus, per savivaldybių biudžetus yra per mažas, lyginant su ambicija, kurią mes sau brėžiame, nes mes norime ir švietimą finansuoti 6 % BVP, ir krašto apsaugą gal net visais 4 % BVP, ir ko tik nenorime. Bet kai pasižiūrime į tą pusę, kurioje yra pajamos, tai 35 % būtų geriau negu 30 %. Dabar turime šiek tiek daugiau, negu istoriškai turėdavome, turbūt apie 33 % , tai kažkiek lėtai, latentiniu sunkiu darbu ta mokesčių bazė pildoma ir dėl, sakykime, geresnės kovos su šešėline ekonomika, ir dėl kažkokių kitokių struktūrinių sprendimų. Bet kai žmonės kartais sako, kad užtenka, kad ekonomika augtų, tai to neužtenka, nes santykis dėl to nesikeičia. Kai ekonomika auga, auga ir pajamos. Tačiau santykis pajamų ir išlaidų, pajamų ir mokesčių biudžete, pajamų biudžete ir ekonomikos išlieka toks pats. Jeigu kitoje pusėje taip pat yra indeksuojamos išlaidos, tai yra tokia įprasta praktika, tai joms vis tiek to pajamų padidėjimo iš esmės uždengti tik tiek ir pakanka, kažkokioms naujoms ambicijoms įgyvendinti nepakanka. Čia labai daug girdime apie kelius, apie infrastruktūrą ir apie kitus dalykus, tai visiems šitiems dalykams reikės papildomo finansavimo ir vis viena prie tų klausimų vienaip ar kitaip reikės grįžti. Ar šiam Seimui rudenį, ar kitam Seimui rudenį, čia jau priklausys nuo politinės valios.
PIRMININKĖ. Klausia V. Fiodorovas, ruošiasi… V. Fiodorovo nėra, tai klausia V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Aš, aišku, norėjau Prezidento paklausti, bet jis taip išskubėjo, tai liksiu be paaiškinimo, kodėl be motyvų, kodėl tik viena kandidatūra teikiama, ar būtent ši kandidatūra teikiama. Paklausiu, premjerės. Iš tikrųjų kadencija nebuvo lengva. Jūsų asmeninis atsakingas požiūris į valstybės valdymą visada man imponavo. Kalbėdama apie darbus, kuriuos reikia pabaigti, jūs paminėjote keletą dalykų, kuriuos reikia pabaigti. Aš noriu dar dėl dviejų dalykų paklausti iš to, ko jūs nepaminėjote, kas buvo jūsų krepšelyje. Vienas – buvo vadinamoji ETT’eko transformacija, edukacinių technologijų transformacija. Tas projektas, mano supratimu, šiek tiek pridegė, tai galbūt jį galima kažkaip dar išgelbėti?
O antras dalykas – dar platesnė tema, tai yra socialinės globos ir slaugos sistemos, sakykime taip, geresnis sujungimas. Tai, aišku, yra labai brangi tema, bet kartu aš iš savo asmeninės patirties stebėdamas matau, kad tiesiog geriau administruojant galima taip pat irtis į priekį darant tą reformą. Tai kokia šitų dviejų temų ateitis artimiausiu metu?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Man atrodo, kad labai geri klausimai. Tiesa, gal šiek tiek referuosiu, kodėl nėra kitų kandidatūrų. Pagal Konstitucinio Teismo doktriną nelabai ir gali būti kitų kandidatūrų, nes iš esmės čia vyksta patikrinimas, ar Seimas manimi vis dar pasitiki. Tai į tokį klausimą Seimas ir turi atsakyti, nes tuomet Vyriausybė veikia pagal tą pačią programą ir atitinkamai tęsia savo darbą iki savo kadencijos pabaigos.
Bet grįžtu prie jūsų klausimų. Nesakyčiau, kad pridegė arba jeigu ir pridegė, tai ne taip stipriai, kaip galbūt norėtųsi galvoti. Šiek tiek vėlavo dalykai, nors kai kurie dalykai vyksta iš tikrųjų gana sparčiai. Pavyzdžiui, mokytojų kvalifikacijos kėlimo skaičius, tai mes rodiklius netgi didinsime, lyginant su tais savo pradiniais rodikliais, kuriuos buvome susiplanavę, kai derinome vadinamąjį ekonomikos planą „Naujos kartos Lietuva“, nes matome, kad yra daugiau. Kai kurie dalykai vėliau atsitiks, tai yra baigs mokslus galbūt mokytojai vėliau, ne iki tų datų, kokios buvo suplanuotos, bet pats procesas vyksta. Skaitmeninio turinio taip pat. Ir paskutinį kartą, kai mes svarstėme šio projekto įgyvendinimą, buvo labai aiškus sutarimas, kad iki rugsėjo pirmos dienos, tai yra iki naujų mokslo metų, kada ateina naujas ugdymo turinys į tas klases, į kurias neatėjo praėjusiais metais, taigi, kad tam kitam kas antram srautui turinys būtų uždengtas būtent EdTech’o priemonių ten, kur tai yra reikalinga.
Dabar dėl globos ir slaugos. Manau, kad tą pavyko padaryti, būtent ką jūs sakote, tai yra išsigryninti procesus tarp to, kas yra socialinė apsauga, ir to, kas yra sveikatos apsauga, kad nebūtų dubliavimosi arba nebūtų kartais taip, kad žmogus yra niekur arba kad jis yra ir ten, arba kad jis yra niekur. Tai tuos procesus susiharmonizuoti tarp institucijų pavyko ir tai jau leido daugiau žmonių gauti paslaugas, kurios jiems yra reikalingos. Bet taip labai paprastai kalbant, jeigu bus valstybėje ambicija tas paslaugas suteikti visiems, kas norėtų, ir tuo būdu, koks yra žmonėms patogiausias, tai yra iš esmės namuose, ambulatoriniu būdu, tai, tiesą sakant, tam esamo biudžeto jokiu būdu negali pakakti ir niekada nepakaks. Mes dėl efektyvumo sprendimus jau esame padarę ir manau, kad mes iš to turėsime rezultatą ir galėsime padengti kažkokias skaudžiausias temas, sunkiausias negalias, didžiausius poreikius, bet toliau jau plečiant paslaugų teikimą, na, reikės atsakyti į klausimą, kaip visada, kas už tai mokės.
PIRMININKĖ. Klausia R. Baškienė. Ruošiasi K. Mažeika.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Gerbiamoji premjere, išties Lietuvą drebina ne tik politinės audros, bet ir stichinės nelaimės, ir viesulai. Padaryta daug žalos, ypač pastaruoju, pastarosiomis dienomis, ne visi gyventojai, deja, yra apdraudę savo būstus draudimu. Diskutuojama, ar nereikėtų privalomojo pastatų draudimo, kad būtų ramiau ir kad žinotų, kad gaus atitinkamai už patirtą žalą atstatymui. Aišku, padėti žmonėms yra būtina ir tai svarbiausia pareiga ir savivaldybių, ir Vyriausybės kartu, ypač kad savivaldybės parama ne visada yra pakankama. Ar galima tikėtis, kad iš Vyriausybės rezervo fondo savivaldybės gali gauti tą būtinąją paramą bent jau esminei žalai žmonėms padengti? Norėčiau girdėti jūsų nuomonę tuo klausimu.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Deja, kaip puikiai matome iš pastarųjų vasarų, čia yra jau ne pirmas atvejis, kai kažkur yra sukelta didelė žala žmonių turtui, įvairiam turtui: ir gyvenamajam turtui, ir kažkokiems ūkiniams pastatams, ten galbūt ir pasėliams, ir kažkokiems kitiems dalykams. Tai tą praktiką, kaip mes šiuos klausimus sprendžiame, mes turime. Jeigu savivaldybėje yra paskelbta ekstremalioji situacija, jeigu tai yra tokio lygio įvykis, tai tuomet yra labai aiškus algoritmas, kaip mes tą žalą įsivertiname ir kaip paskui dalinamės, nes vis dėlto, kaip ten bebūtų, pirma atsakomybės linija padėti savo gyventojams yra savivaldybės, bet Vyriausybė tam tikrą dalį tos pareigos taip pat prisiima. Tik tiek, kad, savaime suprantama, turi būti, na, padaryti labai aiškūs įvertinimai, kad tai yra būstas, sakykime, žmonių, kad jeigu reikia padėti dengti stogą, tai tada kompensacija už tą stogą yra mokama pagal tam tikrą sveiko proto kvadratinio metro kainą, o ne pagal tai, kad galbūt kas nors norėtų užsidengti stogą, sakykime, kokiomis nors labai prašmatniomis medžiagomis ir taip toliau, ir panašiai. Bet visa ta praktika ir algoritmas yra, tik tiek, kad tų duomenų surinkimas paprastai užima šiek tiek laiko, kol gauname duomenis iš savivaldybių, kol patikriname, kol sutikriname, kol pasidaliname tą naštą, taip sakant, kaip broliai, ir tada tą klausimą išsprendžiame. Taip buvo praėjusiais metais, kai buvo viesulas, kuris perėjo čia daugiau per rytinę, bet truputėlį per šiaurinę dalį – Širvintas, Ukmergę, atrodo, Panevėžio rajoną, Joniškį, taip bus ir šiuo metu.
O dėl privalomojo draudimo, tai vėlgi pati tema yra svarbi. Manau, kad draudimas vis tiek jau dabar populiarėja, nes anksčiau, pati labai gerai prisimenu, atrodė, kad visas privačias problemas ir visus privačius nuostolius turi padengti valstybės rezervas, kuris tiesiog tokiais ištekliais nedisponuoja. Tai čia galbūt svarstyti yra ką, bet, na, aišku, reikia turėti mintyje ir tai, kad ta atkuriamoji vertė, kuri būtų kompensuojama draudimo atskirais atvejais, gali būti tiesiog labai maža ir žmonėms su sudėtinga socialine padėtimi būtų sudėtinga mokėti įmoką ir tikėtis didesnės išmokos. Tai jiems vis tiek tą paramą veikiausiai labiau, na, prasmingiau suteiktų valstybės institucijos ar savivaldos institucijos negu draudimas. Bet šiaip draudimas, ir praėjusiais metais labai aiškiai parodė patirtis, pavyzdžiui, pasėlių draudimas: tie ūkininkai, kurie buvo apsidraudę nuo krušos, gavo tikrai gana solidžias išmokas, kurios padengė krušos sukeltus nuostolius, o tie, kurie to nepadarė, na, tiesiog buvo taip. Kadangi čia yra komercinė veikla, aš sakyčiau, kad valstybės pareiga kompensuoti jau yra visai kitokio pobūdžio, bet ten, kur žmonės labai kuklių pajamų ar kokio nors labai kuklaus gerbūvio, tai, žinoma, tokius dalykus jau reikia vertinti atskirai.
PIRMININKĖ. Klausia K. Mažeika. Ruošiasi V. Targamadzė.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiama premjere, pro akis nepraslysta situacija žemės ūkyje. Prieš tai į klausimą atsakėte, turbūt akivaizdu, kad jūs geriausiai suprantate, kaip ir sakiau, žemės ūkį šioje Vyriausybėje, ir ta situacija, kai du aplinkos ministrai tą žemės ūkio vežimą bando tempti, tikrai turbūt nepasiteisino, jis buksuoja pelkėse, pasiklydęs melduose. Norisi paklausti: galbūt padarėte kokias nors išvadas? Jeigu būsite patvirtinta, bus pritarta jūsų kandidatūrai, tai galbūt padarysite kokias nors išvadas ir tą vežimą pasuksite šiek tiek kitu keliu, kad vis dėlto tai, kas yra parašyta Vyriausybės programoje, būtų bent kažkiek įgyvendinta per tą likusį laiką? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Man atrodo, kad tas išvadas tikrai darėme ne kartą ir kartais net ne išvadas darėme, o tiesiog turėjome labai normalias diskusijas ir buvome sutarę dėl tam tikrų dalykų, kaip šių metų pradžioje, kai mane aplankė gerbiamieji ūkininkai, kurie paskui dėl tų pačių dalykų atvažiavo su traktoriais į Vilnių, nors mes jau faktiškai dėl visko buvome sutarę. Nebuvome sutarę tik dėl tų dalykų, dėl kurių dar neturėjome konkretaus sprendimo, bet suradome konkrečius sprendimus ir dėl tų klausimų.
Man atrodo, kad visą laiką aš stengiuosi panašiai elgtis, neklausyti arba, tiksliau sakant, nežadėti dalykų, kurių negaliu padaryti. Bet jeigu yra dalykų, kurie man atrodo nelogiški ar perspausti, ar gali būti kitaip išspręsti, tų sprendimų ieškome ir randame, net jeigu kartais kam nors tenka atsitraukti nuo savo kažkokių labai kietų įsitikinimų, bet mes vis tiek turime suprasti, kad prisitaikymas prie klimato kaitos ir dekarbonizacija bus iššūkis. Tai bus iššūkis žemės ūkiui, tai bus iššūkis žmonėms, nes reikės keisti kažkokias ūkininkavimo praktikas, reikės keisti kažkokius sprendimus, reikės investicijų, ir tą padaryti yra sudėtinga, tai spaudžia visus. Bet, kita vertus, kai atskrenda viesulas ir sunaikina visą derlių per keletą minučių, tai tos pasekmės juk irgi kainuoja.
Vadinasi, jeigu galime kaip nors bendromis jėgomis tuos klausimus spręsti, tai turime spręsti. Aš dar kartą galiu pažadėti, kad tikrai visas pamokas mokomės, viską stengiamės išmokti, į viską stengiamės reaguoti ir jeigu padarome klaidų, tai jas pataisyti.
PIRMININKĖ. Klausia V. Targamadzė. Ruošiasi S. Tumėnas.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Noriu padėkoti, premjere, už sėkmės istorijas ir, be abejo, apgailestauju dėl nesėkmės istorijų. Viena jūs pažadėjote – biurokratiją sutvarkyti, peržiūrėti. Bet yra klausimas dėl gimnazijų regionuose. Aš turiu omeny, kad yra tikrai perspausta situacija, kai 12 klasėje reikia 21 vaiko, šiandien jo nėra, po to yra gerokai daugiau vaikų, bet visiems liepia skyrius steigti vieneriems metams – na, alogiška visiškai. Čia yra užsispyrimas ir nieko daugiau arba neišmanymas.
Bet mes pateikėme tam tikrus pasiūlymus, ir Švietimo ir mokslo komitetas pateikė, ir nuo opozicijos pateikėme, bet mes neturime Vyriausybės atsakymo. Kovo mėnesį buvo teikta, jau daugiau kaip mėnuo praėjo, tai labai norėtųsi, kad toliau būtų atidžiau žiūrima ir būtų atsakymai, Vyriausybės įvertinimai, nes negalima toliau svarstyti. Labai ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Vilija. Galiu jums pažadėti ir jus patikinti, kad tikrai šitą klausimą vertiname labai rimtai, nes paprasčiausias sprendimas būtų duoti neigiamą išvadą. Bet mes vis dėlto norime tą situaciją matyti detaliai. Tai, ką jūs sakote, yra tiesa, bet tai yra tik dalis tiesos, nes jūs sakote, kad žemesnėse klasėse vaikų yra daugiau negu 21 mokinys, taip ir yra, ne vienoje mokykloje taip ir yra. Bet jeigu jūs pažiūrėsite istoriškai, kiek vaikų iš 10 klasės tose mokyklose pereina į 11 klasę, pamatysite, kad metai iš metų pereina turbūt apie 60 %. Taip, aš tokių pavyzdžių ir tokių mokyklų tikrai galiu jums pateikti. Vadinasi, mes kažkuria prasme tada save apgaudinėtume. Sakytume, gerai, žiūrime į tuos užaugančius vaikus, jie ateis į 11 klasę, bet jeigu 11 klasėje mokykla negalės užtikrinti viso ugdymo turinio, o mūsų tikslas yra ne kokia numerologija, o tai, kad vaikai turėtų galimybę turėti visą programą, pasirinkimą, galėtų spręsti, kuo jie nori būti, galėtų turėti chemiją, fiziką, filosofiją ir įvairius kitus dalykus. Vis tiek tai reikia matyti. Todėl mes matome tuos skausmo taškus, kurie yra, ir tikrai labai labai detaliai dirbame dabar ir su savivaldybėmis, ir ieškome tų sprendimų, kurie negriautų pačios logikos, nes logika vis tiek yra tokia, kad tinklą turime optimizuoti tam, kad galėtume užtikrinti, pirmiausia, vaikams normalų krūvį, normalų pasirinkimą, taip pasakysiu. Mokytojams normalų krūvį ir normalius atlyginimus ir kad visi vaikai turėtų galimybę rinktis daugiau ar mažiau iš to paties meniu kaip vaikai, tarkime, didžiuosiuose miestuose ar bet kur kitur. Tai daryti reikia. Jeigu vaiko interesus keliame pirmus, ir vaiko interesu laikome jo galimybę gauti ugdymą, gauti žinias ir turėti pasirinkimą savo ateities kokiems nors sprendimams, o ne tiesiog fiziškai arti turėti mokyklą, kurioje jis to negali gauti, tai tada, manau, mes tuos sprendimus tikrai surasime. Ieškome, dirbame, tikrai pati labai gerai žinau tą situaciją, net ir mokyklų atskirose savivaldybėse.
PIRMININKĖ. Klausia S. Tumėnas. Ruošiasi D. Kepenis.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama premjere, pirmiausia sveikinu, išgirdus pritarimą iš Prezidento. Kalbėsiu apie kompetencijas. Kai diskutuojame apie mikroekonomiką, makroekonomiką ar finansų valdymą, žiūrime, ką pasakys specialistai, tai išmanantys žmonės. Kai diskutuojame apie šviesos diodus, žiūrime į profesorių A. Žukauską, kuris geriausiai tai išmano. Bet yra sričių, kur mums Seime, Vyriausybėje atrodo, kad visi viską išmano. Ta pati gramatinė sistema, gimtasis žodis, raidynas ir panašiai. Čia gali bet kas bet ką kalbėti ir tai dažnai būna tiesiog kelių žmonių įgeidžių tenkinimas. Įteisinome tas tris svetimas raides, viskas gerai, bet tai buvo ne specialistų, o politinis sprendimas, nes mes buvome įsipareigoję ir ponui L. Kačinskiui, ir ponui A. Kvašnevskiui, ir ponui A. Dudai. Tiek to, dėl bičiulystės su kaimynais tebūna taip. Tačiau rytoj išgirsime tokius keistus pasiūlymus, kur Lietuvos moterys norės tapti varnomis, lydekomis, verygomis…
PIRMININKĖ. Laikas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …ir panašiai. Tai ar ir čia neturėtų spręsti kompetentingi specialistai, institucijos, komisijos, o ne, o ne būtų… Ką jūs padarysite kaip premjerė, kad lemtų kompetencija, o ne tam tikrų grupių įgeidžiai?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš nežinau, apie kokias grupes ir jų įgeidžius jūs kalbate, kai kalbate, kad lemia kažkokie įgeidžiai, bet jūs puikiai žinote, kad tarp ekspertų yra bent du požiūriai į kalbos tvarkybą, į norminimą, į kalbos vartojimą, į tai, kokį vaidmenį šitame procese turi vaidinti valstybė ir valstybės institucijos. Ir kitų valstybių praktika, Skandinavijos valstybių ir tos pačios Prancūzijos, gerokai gerokai skiriasi nuo mūsų. Taip, jau turbūt dabar žurnalistas negali gauti baudos iš Valstybinės kalbos inspekcijos ką nors negerai sukirčiavęs savo reportaže, ir tai jau yra gerai. Bet, kita vertus, man atrodo, kad vis tiek mes vis dar turime tokio požiūrio, kai reziumuojame, ar dalis ekspertų reziumuoja, kad žmonės nemoka savo kalbos, kad žmonės bijo tada tą kalbą vartoti, nes bijo suklysti, bijo ką nors ne taip pasakyti. Man atrodo, tai nėra gerai. Tiesą sakant, kalba vis tiek visą laiką, mano vertinimu, yra tam tikras susitarimas, susiklostęs tarp žmonių, kažkokius dalykus vadinti vienais ar kitais žodžiais, ir kalba irgi yra dalykas, kuris kinta.
Dabar, kai mes kalbame apie tas pačias tris raides, tai vis tiek juk čia, mano vertinimu ir aš toliau laikausi tos pačios nuomonės, nėra kalbos dalykas. Mes juk nepradėjome leisti kur nors rašyti dvigubos W ar X raidės vietoj K ir S kažkokiuose tekstuose, kuriuos rašome, ar ten Q raidės. Tai yra susiję su asmenvardžiais ir vis dėlto yra tam tikros žmogaus tapatybės dalis. Aš tai vertinu, kalbos ekspertai gali sakyti šitaip, bet aš tai vertinu vis dėlto labiau iš… ir labiau linkusi esu įsiklausyti į žmogaus teisių ekspertų nuomonę tuo klausimu.
Manau, kad suprantama, kad tai ateina iš mūsų istorijos, kad tai ateina iš to laiko, kai kalbai grėsė išnykimas, kai mus bandė surusinti ir ta gynybinė reakcija yra labai stipri. Bet man atrodo, kad tai yra daugiausia mokslo žmonės, tai tegul jie turi skirtingas nuomones apie tai, kaip reguliuoti kalbos politiką. Tai vis tiek daugiausia yra mokslo žmonės ir mokslo žmonės kažkaip savo diskusijose sugeba ilgainiui prieiti prie kokio nors konsensuso.
Aš nesu kalbininkė, aš nesu lingvistė, todėl aš tiesiog stengiuosi klausyti, ką sako ekspertai. Bet aš drauge negaliu nepripažinti, kad ekspertai sako skirtingas nuomones. Turiu mintyje, kad nėra kažkokios vienos nuomonės, tai yra tik tos nuomonės, kad viską turime labai griežtai sunorminti ir už kiekvieną neteisingai pasakytą žodį bausti.
PIRMININKĖ. Klausia D. Kepenis. Ruošiasi A. Širinskienė.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiama premjere, jūs minėjote, kad Vyriausybė savo programą įvykdė ar jau baigė vykdyti. Sakykite, ko toje programoje pritrūko, kad mes vis tiek stebime tokių populiariausių ligų, tokių kaip širdies kraujagyslių, onkologinių ir kitų, nesustabdomą augimą ir mirtingumą nuo jų? Prastėja mūsų jaunimo sveikata, ilgėja eilės pas gydytojus. Aš jau nekalbu apie tai, kad mes pirmaujame Europoje savo skenduoliais. Ar dar įmanoma ką nors pakoreguoti Vyriausybės programoje, ar žengti kokius nors ryžtingus žingsnius, kad šią, pasakyčiau, baisią situaciją kaip nors keistume arba bent jau stabdytume? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Įmanoma. Manau, kad tai yra darbas, kurį turi dirbti ši Vyriausybė (ir dirba), bet ne tik ši Vyriausybė – ir ateinančios Vyriausybės. Mūsų pagrindinė problema yra nuo tam tikrų ligų išvengiamas mirtingumas, kurio rodikliai Lietuvoje yra, deja, netenkinantys.
Pasakysiu labai paprastą pavyzdį, kad prevencinės programos, kurios yra numatytos… Pavyzdžiui, galiu labai konkrečiai paminėti Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą. Tai tam yra numatytos lėšos, numatyti resursai, numatytas laikas, bet moterų, kurios atsiliepia ir ateina pasitikrinti, kurioms yra pasiūloma ateiti, aktyviai, tiesiog intensyviai siūloma ateiti ir pasitikrinti, deja, atsiliepia, maždaug apie turbūt trečdalį ir dar netgi mažiau negu trečdalis. Analogiškai su širdies ligų programomis, kai reikia tiesiog daugiau dėmesio savo sveikatai ir reikia, kad rūpestis savo sveikata taip pat taptų ir tam tikru žmonių įgūdžiu ir įpročiu.
Prevencinių programų išties dabar patvirtinta yra nemažai, joms buvo numatytas ženklus finansavimas. Čia yra ta pati profilaktika, apie kurią jūs labai dažnai kalbate. Man atrodo, kad mes visi bendromis jėgomis turime tai ir daryti, kad žmonės naudotųsi tais įrankiais, kuriuos valstybė siūlo, suplanuodama programas, suplanuodama būtent dėmesį tose srityse, kur galima geriausiai išvengti mirties nuo onkologinių ligų ar nuo širdies koronarų susirgimų. To darbo tikrai nepadarys jokia Vyriausybė per vieną kadenciją, bet tai yra sudėtingas darbas pripratinti žmones rūpintis savo sveikata, ypač vidutinio amžiaus vyrus.
PIRMININKĖ. Klausia A. Širinskienė. Ruošiasi V. Ąžuolas.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aišku, pozityvūs dalykai pozityviais, bet reikia pripažinti, kad pastaraisiais metais vis dėlto Seime matėme tendenciją, kad miršta Vyriausybės pasiūlytos reformos ir dažniausiai ta mirtis jas ištikdavo dėl elementaraus nesitarimo. Tarkime, jūsų pačios pristatyta policijos reforma, Viešojo saugumo tarnybos reforma, kuriai galiausiai nepritarė ir Konservatorių frakcijos atstovai. Turėjome ir mokesčių reformą, kuri mirdama nusinešė ir krūvą RRF’o lėšų, dėl ko jūs, užuot vėlgi taręsi, kreipėtės į Teisingumo Teismą ir priskundėte Europos Komisiją. Tai ar vis dėlto nemanytumėte, kad reikėtų keisti tą likusį kadencijos laiką savo retoriką ir įvesti daugiau tarimosi, užuot kartais demonstravus tikrai tokią ganėtinai liūdną aroganciją?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Manyčiau, kad visko pasitaiko visoms vyriausybėms. Noriu priminti tos Vyriausybės, kurios kadencijos metu jūs buvote įvairių komitetų pirmininkė, urėdijų reformą, kai labai didelei frakcijai tuo metu nepavyko susitarti ir reikėjo pasitelkti Tėvynės sąjungos balsus tam, kad ta reforma būtų patvirtinta. Tai visokių dalykų politikoje būna. Man labai gaila, kad jūs visą laiką iš kažkokių atskirų atvejų bandote daryti apibendrinamąsias išvadas, bet čia jūsų teisė.
PIRMININKĖ. Klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi L. Girskienė.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama premjere, toks paprastas klausimas. Jūs jau ne kartą man esate atsakiusi, kad per daug Europos pinigų, todėl nepavyksta su jais susitvarkyti. Dabar vienas iš paskutinių, tokios kaip antraštės „Privirta košė dėl RFF lėšų – teks iškabinti kitiems politikams“. Tai per tą likusį laikotarpį, kaip jūs galvojate, ar pavyks tą košę truputį aptvarkyti, tiek RFF lėšas, tiek švietimo, tiek kitur, ar jau, kaip sakant, pasroviui praplauksite tą laikotarpį ir po jūsų nors tvanas? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už ironiją, bet manau, kad ji yra nepagrįsta, nes išties per tą laiką labai daug rodiklių, dėl kurių buvo sutarta su Europos Komisija, buvo įgyvendinti. Taip, turime diskusiją dėl kai kurių rodiklių interpretacijos, manau, kad čia mūsų klausimas dėl to, ko pagrįstai iš Lietuvos gali reikalauti Europos Komisija, neinterferuodama į valstybės narės suvereninę teisę nustatyti mokesčius, yra validus klausimas. Tai yra aktualus klausimas taip pat ir kitoms valstybėms narėms, kurioms reikalavimai, kaip pasakyti, nėra specifikuoti pakankamai, nes jeigu yra sutarta dėl lengvatų peržiūros, tai mano logika sakytų ir turbūt jūsų logika sakytų, kad peržiūrime ir bandome atsisakyti tų lengvatų, kurios nepasiteisina, kurios yra nelogiškos, galbūt iškraipo kažkokias veiklos sąlygas. Jeigu kažkam atrodo, kad ten parašyta, kad mes visų lengvatų turime atsisakyti, tai mes niekada šitaip nesitarėme, nes tai yra elementariai nelogiška, nes visų lengvatų jokia valstybė niekada neatsisakys, yra lengvatos, kurios yra pagrįstos, kurios pasiekia savo tikslą ir dėl to jos turi būti. Tai ta diskusija, kurią mes turime su Komisijos ekspertais, nėra labai lengva, ypač dabar, kai Komisijos formavimo procesas yra. Na, tai, kaip pasakyti, truputį atitraukia galbūt politinį dėmesį nuo šių klausimų, bet jeigu jūs galvojate, kad tai tik Lietuvai aktuali problema, tai ne. Pasižiūrėkite, kaip atrodo kitų valstybių paraiškos, nes yra valstybių, kurios iš viso nė vienos paraiškos yra nepateikusios, yra valstybių, kurios ten, sakykime, geriau ar blogiau jau tuos susitarimus vykdo.
Taigi, vėlgi grįžtu prie mokesčių klausimo. Man atrodo, Teismas teismu, bet atsakymas į tą klausimą, mano supratimu, yra vertingas pats savaime. Jeigu mes tariamės dėl tikslų, tai mes turime vienodai suprasti ir negalime turėti vienas vieną ekstremumą, kitas kitą, nes tai yra procesas ir tikrai tame procese, manau, kad pavyks rasti sutarimus. Juoba kad Seimas nėra atmetęs mokesčių reformos, mokesčių reforma Seime tebėra. Jeigu yra ūpo ar tokios geros valios, tarkime, koreguoti tą reformą tiek, kad ji sulauktų palaikymo, tai, man atrodo, visą laiką mes tokios nuostatos ir laikėmės. Finansų ministrė perėjo visas Seimo frakcijas, čia grįžtu prie ponios A. Širinskienės prieš tai išreikštos pastabos, visas Seimo frakcijas, bandydama išsiaiškinti iš anksto, kokie gali būti lūkesčiai, kur gali būti kažkokie nepritarimo taškai, ką galime padaryti dar teikdami projektus tam, kad jie sulauktų didesnio palaikymo. Bet jeigu nepalaikymas yra susijęs su tuo, kad mokesčių klausimų norisi prieš rinkimus nesvarstyti, tai tada svarstysime po rinkimų.
PIRMININKAS. Ir klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Laba diena. Aš noriu paklausti jūsų… Čia. Konstitucinis Teismas maždaug prieš pusmetį pasisakė dėl privalomojo kaupimo privačiuose pensijų fonduose, ar ne, ir žmonės iš tiesų labai laukia sprendimų. Kokių sprendimų galima tikėtis ir kokia stadija yra šių nutarimų?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Įstatymo projektas… Buvo surengta diskusija su pensijų fondų kaupėjais, su pensijų fondų valdytojais, Lietuvos banku ir kitomis institucijomis dėl to, kaip įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutartį, nesugriaunant pačios pensijų kaupimo sistemos, nes jeigu kriterijai bus labai platūs, tuomet tikimybė, kad didelė dalis žmonių atsiims savo sukauptas lėšas, yra didelė. Tai reiškia, kad taip, šiuo metu jie pasinaudos ta galimybe, bet tuomet senatvėje jų finansinė padėtis bus gerokai prastesnė, juoba kad pats Konstitucinis Teismas pasisakė dėl ribotų ir griežtų atvejų. Čia yra pagrindinis klausimas dabar, kaip apibrėžti tuos griežtai ribotus atvejus. Yra parengtas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektas, jis buvo pateiktas derinti. Dabar, mano žiniomis, yra tiesiog peržiūrimos tos pastabos, kurios, kaip visada, yra priešingos, nes kažkas nori kuo plačiau išeiti, kažkas nori kuo labiau apriboti todėl, kad pati sistema, jeigu mes nusprendžiame ją palikti, II pakopą palikti, tokiu atveju negali būti tokia, kad galėtų pati sugriūti. Jūs turbūt pati puikiai matote, kaip atrodo diskusijos dėl II pakopos – dažniausiai jos kyla tada, kada finansų rinkose susiklosto tokia padėtis, kad, na, indeksai važiuoja ir žmonėms tada atrodo, kad jų turto vertė mažėja, bet kai yra priešinga tendencija, tada ta tendencija, tada ta diskusija jau yra truputėlį kito pobūdžio. Išskirtiniai atvejai, taip, ten jau tie atskiri atvejai, kai yra sunki liga ar kokie nors kiti dalykai, tie atvejai yra atskiri, jau čia nepriklauso nuo ekonomikos svyravimo, bet bendras tas fonas labai priklauso nuo to, kokia yra ekonominė situacija.
Tai mes dabar žiūrime, kad galbūt galime derinti, sakykime, tą atvejų nomenklatūrą su kai kuriais kitais pakeitimais, tarkime, dėl automatinio įtraukimo sistemos peržiūrėjimo, kur buvo priimta praėjusią kadenciją, ir pasiūlyti tokį kompromisą, kuris Seime galėtų būti priimtas, na, per daug, kaip čia pasakyti, nebandant vieniems kitų permušti gerumu, nes vis tiek rizika yra tokia, kad ta sistema gali neatlaikyti to gerumo ir tada žmonių pajamos senatvėje dėl to tiesiog smarkiai sumažėtų. Tai mums vis viena reikia galvoti apie tų žmonių senatvę ir rasti sprendimus, kurie tą užtikrintų.
PIRMININKĖ. Dėkoju, laikas klausti baigėsi. Primenu, kolegos, kad dabar kitame etape yra perduodama kandidatūra svarstyti frakcijoms ir bus susitikimai su frakcijomis, o mes prie šio klausimo grįšime popietinėje darbotvarkėje.
11.02 val.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2343(3) (svarstymas)
Judame toliau, pradedame darbotvarkės 1-4.1 klausimą – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIVP-2343. Kviečiu komiteto pranešėją gerbiamą A. Pocių. Išklausysime visus komitetus. Toliau posėdžiui pirmininkauti kviečiu pirmąjį pavaduotoją J. Razmą. (Balsai salėje)
A. POCIUS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, gerbiami kolegos, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas tikrai labai ilgai ir daug padirbėjo prie šio įstatymo. Turėjome labai daug ir ginčų, ir įvairiausių diskusijų, na, ir po keturių komiteto posėdžių galutinai apsispręsta. Galutinis komiteto sprendimas buvo pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Tokia buvo galutinė išvada.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Kol kas dėkui. Dar kartą į tribūną jums reikės grįžti po diskusijos. Dabar kitų komitetų išvados. A. Jakavonytė. Prašom. Kultūros komitetas.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Kultūros komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam projektui Nr. XIVP-2343 ir siūlyti pagrindiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo narių, Vyriausybės ir kitų suinteresuotų subjektų pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dar viena komiteto išvada, tai Žmogaus teisių komiteto. T. V. Raskevičius turėtų pateikti, bet jo nėra posėdžių salėje. Kas galėtų perskaityti Žmogaus teisių komiteto išvadą? Tokiu atveju aš pats tai padarysiu.
Žmogaus teisių komiteto išvada skamba taip: pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, Seimo narių, Vyriausybės ir kitų suinteresuotų subjektų pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Už balsavo 4, prieš – 1, susilaikė 1.
Toliau. P. Kuzmickienė pateiks komisijos išvadą.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija projektą svarstė birželio 12 dieną. Svarstė jį iš esmės. Komisija balsavo ir projektui pritarė: už balsavo 12, prieš nebuvo, susilaikė 1. Komisijos sprendimas yra toks: pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, Seimo narių, Vyriausybės ir kitų suinteresuotų subjektų pasiūlymus, kuriems komisija pritarė.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar pagrindinio komiteto trijų Seimo narių atskiroji nuomonė. V. Rakutis, kaip suprantu, pateiks tą nuomonę.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, teko dalyvauti turbūt visuose susitikimuose, susijusiuose su šiuo įstatymu. Priėmėme nutarimą priimti ir išsakyti atskirąją nuomonę dėl dviejų svarbių punktų.
Pirmas punktas yra dėl pasiūlymo iš šito įstatymo preambulės išbraukti žodžius „Vilniaus krašto okupacija“. Mes manome, kad šis žingsnis nuvertina 1920 metų Lietuvos kariuomenės kovas su L. Želigovskio Vidurinės Lietuvos kariuomene, ir manome, kad toks mūsų preambulės pakeitimas tikrai nepagerins santykių su Lenkija, nes kalbama apie 100 metų senumo įvykius. Bet gali labai pakenkti ateities derybose, jeigu ateityje kada nors būtų keičiamos valstybinės sienos, nes yra kitas pasakojimas, kuriame sakoma, kad 1939 metais Lietuva užgrobė Vilniaus kraštą. Tai manome, kad šito sakinio išbraukimas iš tikrųjų yra didelė problema ir gali turėti įtakos Lietuvos valstybės teritoriniam vientisumui ateityje.
Antras klausimas, kuriuo norėčiau pasisakyti gal truputėlį detaliau, tai dėl tarybos statuso ir kompetencijų, nes ta valdymo forma, kurią nustatome šiandien mūsų svarstymo stadijoje, yra hibridinė, kur nėra iki galo aišku, kas yra svarbiau: taryba ar direktorius. Tai labai ačiū, kad vakar komiteto posėdyje šiek tiek patobulinome tą formuluotę ir išėmėme tą labiausiai akis badantį sakinį, kad taryba prižiūri direktoriaus veiklą, ačiū Dievui, tikimės, kad šitam pritarsime visi, nes tai yra ypač keista nuostata, kuri iš esmės padaro direktorių tokiu nevisaverčiu direktoriumi. Tai šitas bus pakeista. Tačiau iš principo tai, kad yra dvi valdančios institucijos: ir taryba, ir direktorius, biudžetinėje įstaigoje yra nematytas atvejis, nes Biudžetinių įstaigų įstatyme yra aiškiai parašyta, kad direktorius yra tas, kuris turi ir teises, ir pareigas, ir iš jo gali pareikalauti.
Kai yra toks dviejų valdžių, iki galo neaišku, kuriuo atveju, atskyrimas, tada iš tikrųjų kyla klausimas: kas yra pagrindinis, kas taria pagrindinį žodį? Čia yra susijęs ir su finansais šis klausimas. Jeigu direktorius yra atsakingas, tai iš jo galima pareikalauti. Dabar, jeigu, sakykime, čia kaip pavyzdys, nuspręsta būtų pakeisti metinius veiklos tikslus, taip yra parašyta 3 punkte dėl šitos tarybos, tai tas gali būti kaip kolizija su tuo ilgalaikiu strateginiu planu, kurį direktorius visai kadencijai yra pasitvirtinęs. Ir kaip tada? Tai kas ima viršų? Mes matome, kad šis klausimas yra iki galo nesureguliuotas, jisai netinka ir tai yra kai kas naujo. Yra kalbama apie specialų įstatymą. Bet valdymo principai paprastai visada yra aiškūs, visada aišku, kas yra vykdomosios valdžios vadas. Taip, gali būti, ir Biudžetinių įstaigų įstatyme yra aprašyta, stebėtojų taryba, kur aišku, ką jinai daro: kartą per metus patikrina ataskaitas, gali netvirtinti ataskaitos, gali teikti rekomendacijas. Mūsų nuomone, tą reikėjo palikti. O taryba, kuri reikalinga šitam Centrui, mes nekvestionuojame, kad taryba reikalinga, turėtų būti patariamoji, tai yra padėti direktorei vykdyti veiklas, užmegzti santykius taip, kaip yra visose panašiose organizacijose. Nes taip, kaip yra šiandien, toje taryboje iš tikrųjų yra tik vienas žmogus nuo paties Centro. Tai dabar žmonės, susirinkę iš įvairių organizacijų ir iš esmės atstovaujantys toms organizacijoms, jie dabar, vadinasi, valdys organizaciją nei matydami, kas ten viduje vyksta, nei jausdami pajėgumą. Čia toks precedento neturintis atvejis. Dėl to mes išreiškėme atskirąją nuomonę, nuosekliai balsavome ir visose įstaigose kiekvieną kartą sakėme, kad čia yra problema, todėl ir išreiškiame savo atskirąją nuomonę manydami, kad vis dėlto turėjo likti taryba patariamuoju organu, o ne valdančiuoju, nes tai sukuria beprecedentę situaciją. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Dabar diskusija. Atsižvelgdami į šiam klausimui skirtą laiką, diskutuoti numatysime apie 15 minučių, čia gal keliomis minutėmis ilgiau, kad galėtų pasisakyti trys skirtingų frakcijų atstovai, o toliau, matau, yra užsirašę vien Tėvynės sąjungos frakcijos atstovai, tai, tikiuosi, jie bus supratingi, kad nebebus tos galimybės pasisakyti. Sutariame dėl to.
Pirmasis – A. Vyšniauskas, Tėvynės sąjungos frakcijos vardu.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, manau, šiandien tikrai diskusijose mes išgirsime daug įdomios informacijos ir įdomių nuostatų, ypač susijusių su istoriniais dalykais, bet manau, kad į šitą pertvarką reikia žiūrėti taip truputį iš kito kampo. Visgi tai yra valstybinė institucija, kuri turi vidinių problemų, ir tas vidines problemas reikia spręsti. Manau, visi dėl to sutariame. Galbūt kai kur trūksta tyrimų, galbūt kai kurie procesai, kuriuos šis Seimas yra priėmęs, stringa, galbūt reikia ir lyderystės, imantis įvairių istorinės atminties dalykų pertvarkų. Tačiau visame šitame procese, kurį matome pastaruoju metu, man atrodo, mes pasiekėme tokį labai toksišką lygmenį, kai yra diskutuojama nebe apie turinį, ne apie esmę, ne apie tyrimus, o pereinama į įvairius asmeniškumus.
Štai, pastarosiomis dienomis mes matome, kad kai kurie viešosios nuomonės, na, galimai formuotojai staiga imasi kaltinti kai kuriuos Seimo narius, kad jie šitą reformą stumia. Tada prieš keletą dienų pasiekia laiškas, penki klausimai P. Kuzmickienei, buvusiai komisijos pirmininkei, tai yra septyni klausimai, kurie iš tikrųjų prasilenkia su sveiku protu ir realybe. Ir būtent į tuos išreikštus penkis klausimus, kurių yra septyni, aš labai noriu sureaguoti, nes tie, kas gavote, manau, atkreipėte dėmesį, kad tai yra labai įdomus dokumentas. Dokumentas, kuriame Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro iškelia labai daug klausimų dėl jų finansavimo, kad trūksta 300 tūkst. eurų vienokiems tyrimams, dezovietizacijos procesui trūksta finansų, algoms trūksta finansų, tada paties Centro eilutė yra kažkokia per maža ir panašiai.
Ir kai paskaitai šituos klausimus, supranti, kad šiaip šita pertvarka ir yra tas dalykas, kaip spręsti šitą problemą. Akivaizdu, jeigu Centre yra daug finansinių problemų, trūksta lėšų, galbūt ir etatų kažkokie paskirstymai yra problemiški, todėl reikia pagalbos. Pagalbą gali suteikti ne Seimas, ne Seimo nariai, ne Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, o būtent valdyba, sėstis su vadovu (taryba, atsiprašau), ieškoti sprendimų, siūlyti sprendimus ir labai drąsiai eiti į derybas su Vyriausybe. Būtent šiuo metu visos biudžetinės įstaigos derasi su Finansų ministerija dėl jos rodiklių, dėl jų finansavimo. Tačiau kažkodėl šis Centras žiūri ne į Finansų ministeriją, neina į normalias derybas, o rašo laiškus, užgauliodami tam tikra prasme Seimo narius. Man atrodo, tai nėra korektiška ir vien tokie bandymai asmeniškai, ad hominem apeliuojant į kai kuriuos kolegas, esančius čia, Seimo salėje, jie rodo, kad šitam Centrui reikia pertvarkos.
Geriausia pertvarka yra būtent ta, kurią pasiūlė iš esmės darbo grupė, kuri dirbo nuo kadencijos pradžios ir kuri siūlo sukurti tarybą – tarybą, sudarytą iš mokslininkų, tarybą, kurioje taip pat bus ir Seimo deleguojamų atstovų (tiek opozicijos, tiek pozicijos). Tai leistų vadovybei ieškoti sprendimų. Akivaizdu, kad dabar nėra gebėjimų tai padaryti, ir tie laiškai tai puikiai įrodo. Tai norėčiau priminti, kad iniciatyva kilo būtent Seimo valdybos sudarytoje darbo grupėje, kurioje buvo ir opozicijos ne vienas atstovas, buvo ir valdančiųjų, aišku, bet tai buvo bendras mūsų Seimo darbas.
Tai aš labai kviečiu palaikyti šitą reformą, nes iš to, kaip vyksta diskusija, yra akivaizdu, kad reformos reikia. Kviečiu išlaikyti tikrai korektišką diskusiją tiek apeliuojant asmeniškai į vieni kitus, tiek ir interpretuojant teisingai kai kuriuos istorinius faktus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar V. Mitalas frakcijos vardu.
V. MITALAS (LF). Ačiū, gerbiamasis Seimo posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad svarstant šį klausimą reikia iš tikrųjų jį desaugumizuoti. Mes svarstome įstatymo projektą, kuriuo siekiama padaryti Centro veiklą efektyvesnę, patobulinti esamą teisinį reguliavimą, sudaryti sąlygas gerinti Centro valdymą, optimizuoti funkcijas, uždavinius, skirti didesnį dėmesį moksliniam tyrimams, jų sklaidai, vykdomai memorializacijos, įamžinimo funkcijai. Tokį įstatymo projektą pasirašiau ir aš, tikėdamas, kad tokio akstino reikia.
Pernelyg didelė ir pernelyg svarbi funkcija tenka šiam Centrui, kad Seimas į šitą klausimą žiūrėtų abejingai arba tiktai, na, iš vienos perspektyvos. Tai mes aiškiai matėme iš buvusio Centro direktoriaus, kuris, na, sugebėjo savo veikla įsiūbuoti ne tiktai Centro veiklą, sukurstyti darbuotojus vienas prieš kitą, bet ir turėti visuomenėje labai pavojingų ir labai nemalonių diskusijų įvairiais klausimais.
Koks tai didelis ir svarbus klausimas, mes galime matyti, įvertinti vien pagal tai, jog net keturi NSGK posėdžiai buvo rengti šiam klausimui apsvarstyti, kai tokie klausimai dėl šauktinių reformos ar dėl principinės kariuomenės struktūros, ar kiti, tiesiogiai su nacionaliniu saugumu susiję klausimai, buvo svarstomi gerokai trumpiau ir gerokai greičiau. Aš tikiuosi, kad šiandien šaltomis galvomis pavyks mums šitą klausimą apsvarstyti ir artimiausiu metu jį priimti – tokį projektą, kurio svarbiu elementu aš matau Centro tarybos sudarymą, kuri galėtų veikti kaip valdymo organas ir padėtų viską organizuoti kuo sklandžiau. Mes iš tikrųjų kiekvienas žinome iš savo patirties ir esame susidūręs su įvairiais atvejais, kai biudžetinės įstaigos tampa sau pakankamos, o biurokratija iš esmės pradeda egzistuoti tik tam, kad egzistuotų. Būtent tam užkirsti kelią ir reikalingas sudarymas Centro tarybos, kuri padėtų valdyti – tikslingai valdyti! – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą.
Dėl ateities turėčiau aš turėčiau vieną rekomendaciją. Broliškame Taivane šie ir panašūs klausimai, susiję su tragiškos istorijos detalėmis, saugomi ir ginami Žmogaus teisių komisijoje, kuri iš esmės turi Vyriausybės ministerijos statusą. Jinai gina kiekvieno žmogaus teisės tiek dabar, einamuoju momentu, tiek saugo, tiria ir skleidžia šviesą apie įvairias, taip pat ir tragiškas, istorijos detales. Būtent dėl to ir sakau, kad reikia šitą klausimą desaugumizuoti ir taip pat ateityje, jeigu prireiks, svarstyti labiau per žmogaus teisių prizmę, galbūt pradedant nuo Žmogaus teisių komiteto, kaip pagrindinio komiteto, paskyrimo. Tai leistų suteikti objektyvumo, nešališkumo ir aiškesnės perspektyvos žvelgiant į praeitį, žiūrint į dabartį ir planuojant ateitį. O šiaip kviečiu pritarti tam projektui, kurį iš esmės komitetas apsvarstė ir kuris šiandien pateikiamas Seimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Ir J. Sabatauskas – frakcijos vardu.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, svarstome įstatymo projektą, kuris iš tikrųjų kelia, sakyčiau, įvairias prieštaringas mintis, nes, iš vienos pusės, jis tikrai reikalingas, tačiau taip, kaip jisai dabar suformuluotas, pradedant pavadinimu ir kalbant apie turinį, apie funkcijas, uždavinius ir kompetenciją, iš tiesų kelia daug klausimų. Peržvelgus ir pastabų teikėjų, pradedant institucijomis, mokslo tyrimo institucijomis bei kitomis, pagaliau ir ekspertines išvadas, tai pirmas dalykas yra dėl paties pavadinimo bei tikslų ir uždavinių. Keliamas pagrįstas klausimas, kodėl tiriamos tiktai viena ar dvi okupacijos, jeigu Lietuva buvo okupuota ir ne vieną, ir ne du kartus. Tai gal visas okupacijas turėtume apžvelgti?
Iš kitos pusės, formavimas visiškai neatitinka Biudžetinių įstaigų įstatymo. Valdymo struktūrą aš turiu omenyje, nes dabar nėra aiškiai apibrėžtos tiek įstaigos vadovo, direktoriaus, funkcijos, santykis su taryba, nors, iš kitos pusės, pagal tarybos kompetenciją išeina taip, kad, realiai nepatvirtinus vieno ar kito klausimo, kurį pagal tarybos kompetenciją turi teikti direktorius ir taryba tvirtinti, direktorius realiai nieko negalės daryti. Tai vienas momentas.
Tai šiuo atveju man sunkiai suprantamas ir pagrindinio komiteto sprendimas visiškai nepaisyti Vyriausybės pateiktos išvados, kurioje siūloma vadovautis Biudžetinės įstaigos įstatymu ir palikti stebėtojų tarybą. Pagaliau ir kitos mokslo institucijos teikė savo pastabas, siūlė palikti tos tarybos vaidmenį kaip patariamąjį vaidmenį. Realiai čia bus kolektyvinis valdymo organas, kuris spręs visus pagrindinius klausimus. Juo labiau numatytas atlygis už tą darbą toje taryboje suponuoja tai, kad iš tikrųjų tai bus kolektyvinis valdymo organas. Tada klausimas kitas. Jeigu taip, tai kodėl įsigaliojimas numatomas viduryje biudžetinių metų, jeigu biudžetiniai metai prasideda nuo sausio 1 dienos, nenumatant jokių papildomų asignavimų?
Iš kitos pusės, sudarymas, tarybos sudėtis. (Žiūriu į pastabas, kurias yra išsakiusios ir mokslo tyrimo institucijos.) Štai, iš trijų, galima sakyti, sudedamųjų dalių – visuomenininkų, mokslininkų ir politikų, nors deklaruojama, kad siekiama depolitizuoti šios įstaigos valdymą. Kaipgi depolitizuoti, jeigu dalyvaus ir Vyriausybės, ir Seimo atstovai? Tai vienas momentas. Iš kitos pusės, visuomenininkai. Visuomenininkų iniciatyvos yra labai gerai, bet jeigu mes siekiame iškristalizuoti šios įstaigos darbą iki mokslinių tyrimų, iki tos okupacijos, totalitarizmo režimo, totalitarinių režimų nusikaltimų, padarytų Lietuvoje, mokslinio įvertinimo, tai iš tikrųjų turėtų būti mokslinis vertinimas ir tada čia turėtų dominuoti ir galbūt būti vien tik mokslo atstovai. Todėl iš tikrųjų sunku būtų pritarti tokios redakcijos projektui, juolab jo įsigaliojimui dabar. Sakau, kelia dar daugiau minčių. Aš, kiek matau, sutaupiau daug laiko, bet siūlyčiau tikrai neskubėti priimti šitą įstatymą. Tai mūsų visos frakcijos nuomonė. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kadangi kai kurie kalbėtojai sutaupė šiek tiek laiko, dar trumpam žodžiui iš tribūnos aš suteiksiu galimybę J. Šiugždinienei. Kadangi V. Rakutis jau pasakė atskirąją nuomonę, tai kokias 3 minutes skiriame dar vienam pasisakymui.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos, akcentuosiu tiktai kelis dalykus. Klausant kai kurių kolegų, atrodo, kad mes visiškai neskaitome nei įstatymo pakeitimų, nei to, kas yra tenai parašyta. Šiame projekte yra labai aiškiai suformuotos tarybos funkcijos, jos niekaip nedubliuoja direktoriaus funkcijų. Tai yra strateginė taryba, kuri padės direktoriui ir įstaigai priimti strateginius sprendimus, apsispręsti dėl strateginių krypčių, dėl strateginio plano, formuluos metinius veiklos tikslus direktoriui. Taigi, funkcijos yra atskirtos ir jos yra labai aiškios. Tai nėra jokia anomalija, kaip čia kažkas sako, – tai yra EBPO geroji praktika. Ir tai, kad pas mus šiuo metu biudžetinės įstaigos neturi tarybų arba valdybų, yra vienas iš tokių… bet turi stebėtojų tarybą, tai nebūtinai taip yra visose valstybėse. Daugelyje valstybių, EBPO valstybių, biudžetinės įstaigos turi valdybas ir turi tarybas. Šiuo atveju stebėtojų taryba yra visai kitoks organas, ir aš tą noriu pabrėžti, – jisai dirba steigėjui. Šiuo atveju mūsų šitam Centrui reikalinga taryba, tarybos forma, tai yra vadybinė pagalba.
Kolegos, manau, tai didžiulė pagalba vadovui, kadangi vadovui, kaip vienasmeniam organui, šiandien tokioje srityje, kuria užsiima centras, kuri tikrai yra labai daugiaplanė, kur kontekstai yra labai sudėtingi, yra labai reikalinga taryba. Ji padėtų apsispręsti, padėtų nuspręsti, kokios gi tos svarbiausios strateginės kryptys, ji padėtų derėtis dėl biudžeto, ji galų gale atstovautų Centrui įvairiose veiklose ir santykiuose su Vyriausybe. Šiandien tai yra labai sudėtinga ir aš pati, kaip komisijos pirmininkė, tą pripažįstu. Neturiu daug patirties dirbdama su šita įstaiga, tačiau nuo pat pradžių pradėjau gauti laiškus iš paties Centro, iš vadovų, norint įtraukti, kviečiant padėti išspręsti tam tikrus vidinius klausimus. Tai tikrai nėra komisijos pirmininko atsakomybė. Taigi manau, kad tokia taryba tikrai padės ir tikrai sustiprins šitą instituciją. Todėl tikrai raginu balsuoti ir taip pat raginu atsiversti dokumentus ir pasižiūrėti, kad yra atskirtos funkcijos, yra nuostatai, kuriuose yra detalizuoti dalykai, kuriuos čia kolegos kelia. Tikrai nėra jokios prieštaros ir nėra jokios anomalijos. Tai tikrai bus didelė pagalba šitai institucijai. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar svarstysime pasiūlymus. Pirmiausia dėl pavadinimų ir preambulės. A. Ažubalio, K. Starkevičiaus, R. Baškienės, A. Kupčinsko, J. Urbanavičiaus pasiūlymas. Nežinau, kas pateiks. Taip, komiteto atstovą, be abejo, kviečiame į tribūną. O kas iš iniciatorių pateiks pasiūlymą ir pasakys, ar jo neatsiima? Nematau pakeltų rankų. V. Rakutis kelia ranką, bet jis nėra šio pasiūlymo autorius. Klausiu: K. Starkevičius, R. Baškienė, A. Kupčinskas, J. Urbanavičius? A. Ažubalio nėra salėje.
A. POCIUS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti šitam siūlymui.
PIRMININKAS. R. Baškienė pristatys.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Aš, kaip viena iš iniciatorių, pritariu komiteto nuomonei.
PIRMININKAS. Tokiu atveju, komiteto nuomonė yra nepritarti, mes šio pasiūlymo nesvarstome.
Kitas pasiūlymas dėl pavadinimo yra I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Aš taip pat atsiimu savo pasiūlymą, kadangi grįžtama prie Centro pradinio pavadinimo, todėl tas pasiūlymas kaip ir visiškai praranda prasmę. Ačiū.
PIRMININKAS. Tai irgi nesvarstome.
A. POCIUS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė buvo nepritarti tam siūlymui.
PIRMININKAS. Toliau yra V. Rakučio kompleksinis pasiūlymas dėl pavadinimo ir preambulės. Prašom pristatyti.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Aš atsiimu savo pasiūlymą, nes priėmėme kompromisinį sprendimą palikti tą patį pavadinimą, taip pat nustatėme chronologines ribas.
A. POCIUS (TS-LKDF). Taip, komitetas nepritarė, kadangi buvo atsižvelgta į kitus pasiūlymus ir sutarta, kad Centro tyrimų laikotarpis yra nuo 1918 iki 1993 metų, iki Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos, būtent to laikotarpio.
PIRMININKAS. Toliau A. Ažubalio ir kitų minėtų autorių pasiūlymas dėl preambulės. Komitetas pritarė iš dalies. Aš klausiu autorių, ar tenkina pritarimas iš dalies? R. Baškienė čia lyderystės imasi. Matau, kad tenkina.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Taip, tenkina.
PIRMININKAS. Taip ir fiksuojame, kad…
A. POCIUS (TS-LKDF). Taip. Komiteto nuomonė buvo pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Dabar 1 straipsnis. V. Rakučio pasiūlymas irgi dėl pavadinimo. A. Ažubalio čia taip pat dėl pavadinimo, apsispręsta. Toliau V. Rakučio ir A. Ažubalio taip pat dėl pavadinimų, nes pavadinimai čia daug kur kartojasi. Ir galiausiai dėl 1 dalies Vyriausybės pasiūlymas. Čia išklausysime komiteto nuomonę.
A. POCIUS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė buvo nepritarti.
PIRMININKAS. O Vyriausybė ar sutinka su nepritarimu? (Balsas salėje: „Sutinkame.“)
A. POCIUS (TS-LKDF). Taip, Vyriausybės nuomonei taip pat komitetas nusprendė nepritarti. Vyriausybė siūlė vietoj formuluotės „memorializacija (įamžinimas)“ vartoti formuluotę „istorinio atminimo įamžinimas“. Komitetas nepritarė. Nepritarti dėl memorializacijos (įamžinimo) formuluotės keitimo. Memorializacijos sąvoka apima platesnį kontekstą – žmonių ar įvykių atminimo įamžinimo procesus, vien istorinio įamžinimo nepakanka. Toks argumentas.
PIRMININKAS. Tada bendru sutarimu priimame komiteto poziciją.
Toliau yra A. Ažubalio, K. Starkevičiaus, R. Baškienės, A. Kupčinsko, J. Urbanavičiaus pasiūlymas. Čia, žinoma, kartojasi ir pavadinimo klausimas, tą jau mes esame išsprendę. Bet yra ir siūlymas dėl to, ką ši biudžetinė įstaiga tiria. Tai 1920–1939 metų Vilniaus krašto ir taip toliau.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Aš manau, gerbiami kolegos, kad dėl visų pasiūlymų, kuriems komitetas nepritarė, mes, kaip iniciatoriai, taip pat žiūriu į kolegą K. Starkevičių, sutinkame su komiteto pozicija.
PIRMININKAS. Gerai, tada nereikia spręsti dėl šio pasiūlymo, komitetas nepritaria, priimame komiteto poziciją. Toliau V. Rakučio ir A. Ažubalio siūlymai, kurie susiję su pavadinimu, dėl to jau apsisprendėme. 3 straipsnis. Čia vėlgi V. Rakučio pasiūlymas. Reikia… šiek tiek siejasi su pavadinimu, bet vis dėlto čia yra tikslas. Prašau, gerbiamas Rakuti. Ar prašysite balsuoti? Pristatykite, jeigu prašysite balsuoti.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Pritariame komiteto nuomonei.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
A. POCIUS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė buvo nepritarti ir komiteto argumentai: pritarus šiam siūlymui, būtų pakeistas pagrindinis įstatymo projekto tikslas, perteklinis siūlymas skirstyti rezistenciją į ginkluotą ir neginkluotą, nes įstatymo projekte tai nėra tikslo dalykas. Įstatymo projekte preambulėje pažymėta, kas yra rezistencija, būtent pabrėžiama, kad totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje įvairiomis formomis vyko ginkluotas ir neginkluotas antinacinis ir antisovietinis pasipriešinimas. Komitetas nepritaria V. Rakučio siūlymui.
PIRMININKAS. Klausiu V. Rakučio, prašo svarstyti, ar sutinka su nepritarimu? Sutinka su nepritarimu, tada nesvarstome. Taip, toliau A. Ažubalio ir kitų autorių pasiūlymas taip pat dėl tikslo, kuriam komitetas nepritaria. Galioja R. Baškienės pasakymas, kad jie priima nepritarimą, tai nesvarstome. Toliau buvo Vyriausybės siūlymas dėl 4 straipsnio, bet ne konkretus, tiktai tam tikri samprotavimai. Komitetas nepritaria.
A. POCIUS (TS-LKDF). Komitetas nepritaria ir komiteto argumentai: šiam Vyriausybės išvados punktui nepritarta atsižvelgiant į išvadų rengėjo R. Lopatos argumentą, kad Centro struktūra, tikslai ir uždaviniai aiškiai išdėstyti įstatymo projekte.
PIRMININKAS. Atsižvelgsime į tą nepritarimą. Toliau V. Rakučio pasiūlymas dėl 5 straipsnio „Centro veiklos uždaviniai“. Matyt, čia pagal ankstesnę numeraciją buvo 5 straipsnis, dabar 4 straipsnio uždaviniai. Tai prašau autorių, ar šį pasiūlymą teikiate?
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Dabar suderinome komitete tas pozicijas, pritariu komiteto nuomonei.
A. POCIUS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė buvo nepritarti, nes buvo suderinta su teikėju.
PIRMININKAS. Toliau atsižvelgiame į nepritarimą ir tą fiksuojame. A. Ažubalio ir kitų iniciatorių pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Kaip suprantu, iniciatoriai laikosi komiteto pozicijos, fiksuojame pritarimą iš dalies. Toliau Vyriausybės pasiūlymas, kuriam komitetas vėlgi nepritarė.
A. POCIUS (TS-LKDF). Taip, nes kartojosi, Vyriausybė siūlė vartoti sąvoką „istorinio atminimo įamžinimas“, komiteto nuomonė buvo nepritarti ir argumentai nepritarti dėl memorializacijos įamžinimo formuluotės keitimo: normalizacijos sąvoka apima platesnį kontekstą, žmonių ar įvykių atminimo įamžinimo procesus, vien istorinio įamžinimo nepakanka. Kaip ir buvo sakyta prieš tai, komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKAS. Atsižvelgiame į nepritarimą, balsuoti nereikia. Tada 5 straipsnis – A. Ažubalio ir kitų autorių pasiūlymas dėl Centro valdymo organų ir struktūros. Klausiu iniciatorių, atsiimate? Taip, linktelėjo mums, R. Baškienė sako, kad neprašo balsuoti dėl to pasiūlymo. Komitetas nepritaria.
A. POCIUS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritaria.
PIRMININKAS. Kitas A. Ažubalio, K. Starkevičiaus ir kitų autorių pasiūlymas dėl Centro veiklos, vėl komitetas nepritaria, tai autoriai atsiima, neprašo balsuoti. V. Rakučio pasiūlymas „Centro valdymas ir struktūra“. Čia buvo anksčiau 6, dabar 5 straipsnis. Tada klausome V. Rakučio.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Čia dėl statuso, dėl tarybos statuso?
PIRMININKAS. Čia Centro valdymas ir struktūra, kur jūs dėl 5 straipsnio, bet tada, kai jūs rašėte, buvo 6 straipsnis. Jūs pasiimkite suvestinį projektą, nes kitaip nesusigaudysite, kokius mes čia…
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė buvo nepritarti. Komiteto argumentai – pasiūlymas tapo nebeaktualus, nes ši dalis buvo išbraukta, atsižvelgiant į Vyriausybės ir P. Kuzmickienės siūlymą, kuriuo fondas „Atmintis“ pertvarkomas į Vyriausybės įgaliotą viešąją įstaigą. Čia dėl fondo „Atmintis“.
A. POCIUS (TS-LKDF). Pritariame komitetui.
PIRMININKAS. Gerai. V. Rakutis neprašo balsuoti, pritaria komiteto pozicijai. Toliau A. Ažubalio ir kitų iniciatorių pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Vėl aš remiuosi R. Baškienės pasakymu, kad jie dėl tokių pasiūlymų neprašo balsuoti.
Dėl 6 straipsnio yra A. Ažubalio ir kitų autorių pasiūlymas. Komitetas nepritarė. Vėl remiuosi bendra Rimos išsakyta pozicija. Vyriausybės siūlymas dėl šio straipsnio, kuriam komitetas pritarė iš dalies.
A. POCIUS (TS-LKDF). Taip, šiame pasiūlyme Vyriausybė kėlė klausimą, kodėl tarp reikalavimų Centro direktoriui yra išskirtos tik nurodytos humanitarinių arba socialinių mokslų studijų kryptys ir nėra tinkamas verslo ir vadybos, teisės ar kitų studijų krypčių mokslo daktaro laipsnis. Komitetas svarstė ir nusprendė pritarti iš dalies. Komiteto pasiūlymas yra nepritarti, jog toks mokslo krypčių išskyrimas kelia abejonių, kaip neapimantis kitų aktualių studijų krypčių. Pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Priimame pritarimą iš dalies. Dėl viso pasiūlymo Vyriausybė nereikalauja balsuoti. P. Kuzmickienės, A. Anušausko ir kitų pasiūlymas. Ar pristatysite?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Taip, mes kartu su kolegomis koreguojame reikalavimus generaliniam direktoriui. Manome, kad tos korekcijos teisingos. Na, o tai, kad buvo papildytas šis punktas generaliniam direktoriui keliant nepriekaištingos reputacijos reikalavimą, tai yra kad jis nebūtų slapta bendradarbiavęs su buvusiomis SSRS slaptosiomis tarnybomis, aš pritariu ir neprašau balsuoti.
A. POCIUS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė buvo pritarti iš dalies ir buvo pasiūlyta papildyti reikalavimu, kad generaliniu direktoriumi negali būti asmuo, priklausęs Komunistų partijai. Pritarta bendru sutarimu šitam siūlymui.
PIRMININKAS. Fiksuojame komiteto pritarimą iš dalies. Dar pasakysiu, kad pratęsiu balsavimo intervalą, kol apsispręsime dėl visų pasiūlymų ir dėl viso projekto. Toliau A. Ažubalio ir kitų pasiūlymas, kuriam komitetas pritaria iš dalies. Iniciatoriai sutinka su komiteto pozicija.
Dėl 7 straipsnio yra A. Ažubalio ir kitų pasiūlymas, kur sakoma, kad taryba yra patariamasis organas.
A. POCIUS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKAS. Komitetas nepritarė. Iniciatoriai sutinka. Toliau Vyriausybės nekonkretus pasiūlymas, dėl jo balsuoti nereikia. Komitetas nepritarė. Dar vienas Vyriausybės pasiūlymas dėl 1.9 dalies.
A. POCIUS (TS-LKDF). Komitetas pritarė iš dalies.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė iš dalies, tai priimame pritarimą iš dalies. Toliau P. Kuzmickienės, A. Anušausko ir J. Šiugždinienės pasiūlymas.
A. POCIUS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKAS. Komitetas nepritarė. Ar autoriai prašo balsuoti?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Ne, neprašau. Ačiū.
PIRMININKAS. Autoriai neprašo balsuoti, atsiima. Toliau dėl 3 dalies A. Ažubalio ir kitų pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies.
A. POCIUS (TS-LKDF). Pritarė.
PIRMININKAS. Remiuosi tuo, kad iniciatoriai sutinka su komiteto pozicija ir neprašo balsuoti už visą pasiūlymą.
8 straipsnis. A. Ažubalio ir kitų pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Remiuosi išsakyta pozicija, kad autoriai sutinka su nepritarimu ir atsiima.
Dėl 9, 10, 11 straipsnių pasiūlymų nėra. Dėl 12 straipsnio nėra.
Dabar 2 straipsnis jau viso bendro keičiamo įstatymo projekto. Čia yra V. Juozapaičio, J. Šiugždinienės ir kitų pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Bet gal iniciatoriai nesutinka su nepritarimu ir nori kažką?.. Čia dėl datų. P. Kuzmickienė išsakys poziciją?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Pritariame komiteto balsavimui ir pozicijai.
A. POCIUS (TS-LKDF). Čia buvo dėl datos pakeitimo.
PIRMININKAS. Gerai, tada baigiame apsispręsti dėl visų pasiūlymų.
A. POCIUS (TS-LKDF). Dar paskutinis Vyriausybės yra pasiūlymas.
PIRMININKAS. Vyriausybės pasiūlymui nepritarta, tad jisai nesvarstytinas. Galime formaliai fiskuoti nepritarimą. Dėkui komiteto pirmininkui. Dabar dėl motyvų dėl viso projekto.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Dėkui.
PIRMININKAS. A. Navickas – už.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Labai dėkui. Kadangi buvo daug asmeniškumų, tai pradėsiu irgi asmeniškai nuo to, kad mano senelis yra politinis kalinys, žuvęs Vorkutoje. Iš kitos giminės pusės yra keturiomis kryptimis išvežti žmonės į Sibirą. Tad tikrai sunku mane apkaltinti tuo, kad kažkaip maišyčiau Centrui veikti, juo labiau kad tikrai su juo daug bendradarbiavau. Dalyvavau ir valdybos sudarytoje komisijoje, kur svarstėme situaciją, susidariusią Centre. Tikrai tai nebuvo vien vadovo problema, tai buvo ir valdysenos problema, ir nepasitikėjimo, kuris atsirado tarp mokslinės bendruomenės, istorikų bendruomenės ir Centro.
Man atrodo, kad šis įstatymas tai yra galimybė, būdas būtent tiesti tiltą tarp mokslinės bendruomenės ir Centro. Ir tai yra nepaprastai svarbu, kaip kalbėjo J. Sabatauskas, aš pritarčiau jo kalbėjimui, bet ne išvadai. Jis sakė, kad nepalaikys įstatymo, nors būtent šitas įstatymas ir yra bandymas, mano supratimu, kažkaip tiesti tiltą, kuris, deja, dabar yra apgriautas, didinti Centro prestižą, stiprinti Centrą. Tikrai man labai gaila, kai yra politinių kalinių ir tremtinių, kurie suklaidinti sako, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą norima silpninti. Tikrai nenorima silpninti. Norima, kad šis Centras ne tiktai stiprėtų, bet priimtų naujus iššūkius ir galėtų sėkmingai įgyvendinti visus uždavinius, telkdamas būtent istorikų bendruomenę, telkdamas visus tuos žmones, kurie šiandien dirba šioje srityje ir tikrai galėtų kartu nuveikti dar daugiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš pasisakys V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikrai man nėra lengva būti prieš šį įstatymą. Tikrai daug laiko praleidome diskutuodami, tikrai mielai pritarčiau, kaip matėte, mes daug kur suderinome pozicijas, radome bendrą kalbą daugeliu klausimų, ir dėl pavadinimo, ir dėl kitų, bet tai, ką mes šiandien turime, tą sujungtą variantą, tai jisai turi tas esmines valdymo problemas. Ir Socialdemokratų frakcijai pasisakant tas buvo pastebėta. Problemos tikrai liks. Vieninteliu atveju Centras galės gerai veikti – jeigu sutaps tarybos ir direktoriaus nuomonės iš esmės pagrindiniais klausimais. Jeigu jos nesutaps, šis Centras paskęs aiškindamasis, kas aukštesnis ir kaip turės būti, ir vėl įstatymas grįš atgal į Seimą, reikės jį taisyti. Pasisakau prieš, tikrai ir savo laiku, dar procedūros metu bandžiau prašyti pertraukos, kad mes išspręstume šitas problemas, bet, deja, tas nebuvo padaryta, todėl, deja, turiu prašyti balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuosime, ar pritariame šiam projektui po svarstymo.
Balsavo 110: už – 70, prieš – 21, susilaikė 19. Po svarstymo pritarta. Aš tik pastebėsiu, kad svarstyti pateiktame projekte yra tam tikrų netikslumų, gramatinių klaidų, tai būtų gerai, kad komitetas iki priėmimo suredaguotų tinkamai tą projektą.
11.51 val.
Seimo protokolinis nutarimas „Dėl Seimo 2024 m. balandžio 25 d. vakarinio posėdžio protokolo Nr. SPP-369 pakeitimo ir papildymo“
Dabar aš labai trumpai dėl protokolinio nutarimo, kuris įrašytas kaip rezervinis 1 klausimas. Buvo po pateikimo balandžio 25 dieną pritarta Švietimo įstatymo pataisų projektui Nr. XIVP-3638 ir numatyta jo svarstymo data – birželio 6 diena. Buvo paprašyta Vyriausybės išvados ir dėl to, kaip suprantame, mes tą dieną negalėjome apsvarstyti šio projekto, užtruko. Todėl yra siūlymas fiksuoti naują svarstymo datą, tai yra liepos 18 dieną, kitą ketvirtadienį, ir fiksuoti skubą, nes šį projektą priimti būtų svarbu iki rugsėjo 1 dienos. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame tada.
Už – 58, prieš – 27, susilaikė 25. Yra pritarta tokiam pakeitimui dėl svarstymo datos ir dėl skubos.
11.52 val.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2343(3) (svarstymo tęsinys)
Dabar prie Genocido ir rezistencijos tyrimo centro dar grįžtame, nes yra skubos prašymas. Turime apsispręsti, ar svarstome šį projektą skubos tvarka. (Balsai salėje) Balsuojame dėl skubos.
Už – 58, prieš – 32, susilaikė 19. Skubai yra pritarta. A. Širinskienė dėl vedimo tvarkos.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Vis dėlto norėtųsi motyvavimą išgirsti, kodėl yra reikalinga skuba? Pagal Seimo statutą turi būti karas, mobilizacija, ypatinga ekonominė, socialinė padėtis. Tai jūs man dabar pasakykite, tarybos sudėtį patvirtinus, kas čia įvyks – karas, mobilizuoti žmones reikės, bus ypač sunki ekonominė padėtis ar kažkokios socialinės sąlygos pasikeis? Tai ką jūs čia darote?..
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, tai, ką jūs vardinote dėl reikalavimų, yra dėl ypatingos skubos, karo padėties ir panašių dalykų, o skubai tikrai niekas tokių reikalavimų nekelia. Bet motyvus gali pasakyti A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Jūs iš tikrųjų įvardijote, kuo skiriasi ypatinga skuba nuo skubos, o pagrindinis argumentas tai, kad spalio 1 dieną įstatymas turi įsigalioti ir atitinkamai reikia ir poįstatyminius teisės aktus priimti. Jeigu mes svarstytume rugsėjo mėnesį, tai iš tikrųjų to laiko nepakaktų. Akivaizdu, kad šiame Seime yra gana ryški dauguma tų, kurie pritaria, tai tiesiog pabaikime su sesija darbą ir viskas.
11.54 val.
Seimo nutarimo „Dėl Žygimanto Pavilionio išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju“ projektas Nr. XIVP-4034 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS. Dabar kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Žygimanto Pavilionio išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju“ projektas. O dviejų lydimųjų pateikimus keliame po pietų, nes turime taupyti laiką.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, aš lakoniškai pristatysiu šį klausimą. R. Morkūnaitei-Mikulėnienei pasitraukus į naujas pareigas, Seimo valdyboje nebeliko vicepirmininko, kuruojančio Europos reikalus, todėl teikiu, sulaukusi pasiūlymo iš frakcijos, kuriai teko ši kvota Valdyboje, kandidatą Ž. Pavilionį. Jo atskirai pristatyti nereikia, tikiu, kad jis pats prisistatys ir atsakys į jūsų klausimus. Tiesiog noriu pasidžiaugti, kad teikiamas toks kandidatas, kuris užsienio reikalus ir europinius reikalus išmano, matyt, geriausiai, na, tikrai puikiai išmano Seime. Aš tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju, Pirmininke. (Balsas salėje) Jai klausimai neteikiami. Kviečiu į tribūną Ž. Pavilionį. Pagal Statutą numatyta 15 minučių prisistatyti ir 15 minučių atsakyti į klausimus. Siūlyčiau 1 minutę prisistatyti ir 5 minutes atsakyti į klausimus, kad suspėtume pagal planą.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Gerai. Aš tikrai labai trumpai.
Visą savo profesinį gyvenimą, galima sakyti, dirbau su Europa, ypač 15 metų Užsienio reikalų ministerijoje. Buvau vienas iš pirmųjų darbuotojų, paskirtas dirbti Europos integracijos departamente dar 1994 metais, vienas iš dviejų, kuris nuėjo visą kelią iki pat derybų pabaigos ir Stojimo sutarties pasirašymo. Trejus su puse metų dirbau Briuselyje, koordinavau derybas, buvau aukščiausias Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas, atsakingas už Europos reikalus.
O kalbant apie politiką ir tuos likusius mėnesius, manau, svarbiausias žodis bus „vienybė“. Vienybė, kurią turime išlaikyti Vengrijos pirmininkavimo metu. Bus nemažai iššūkių šiai vienybei, mūsų solidarumui, mūsų politikai. Vienybė, kurią turėsime atlaikyti, išlaikant mūsų svarbiausius prioritetinius klausimus Europos Sąjungos darbotvarkėje, kai ateis nauja Europos Komisija, atėjo naujas Europos Parlamentas, tai yra plėtra, Ukrainos, Moldovos derybos dėl narystės, Armėnijos ėjimas mūsų keliu, labai svarbūs dveji rinkimai – Moldovoje ir Sakartvele, jie gali nulemti šių šalių ateitį. Mano mylimoji Amerika, kurią reikės išlaikyti europinėje darbotvarkėje, ir, manau, čia mūsų lyderystė bus labai svarbi. Paskutinis dalykas, skaldantis mus, bus veikimas komunistinės Kinijos, pirmos, pagrindinės Rusijos rėmėjos kare su Ukraina. Ji skaldo lygiai taip pat ir mus. Tai visus šituos žodžius apibendrinant – vienybė, tikiuosi, pasireikš ir jums balsuojant.
PIRMININKAS. Dabar atsakymai į klausimus. Klausia S. Skvernelis.
S. SKVERNELIS (DFVL). Laba diena. Gerbiamas Žygimantai, norėčiau paklausti. Jeigu Seime būtų pritarta jūsų kandidatūrai, jūs kartu būtumėte ir ERK’o, Europos reikalų komiteto, pirmininkas. Tai tikrai yra esminė pozicija, kalbant apie mūsų pozicijų mandatavimą Ministrų tarybose, EVT ir panašiai. Kokius iššūkius jūs matytumėte, kalbant apie santykį su aukščiausiu šalies pareigūnu, kuris atstovauja Lietuvai Europos Vadovų Taryboje, mandatavimų ir atsiskaitymų po to komitetui, atstovavimo Seime šitoms pozicijoms? Ar vėl būtų keliamas klausimas dėl atstovavimo, kas turėtų Lietuvai atstovauti Europos Vadovų Taryboje? Kokia jūsų nuomonė tuo klausimu būtų, kaip jūs tą dilemą, kuri jau yra keletą metų, spręstumėte, jeigu būtumėte patvirtintas?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū už labai gerą klausimą. Principinis atsakymas tas pats – vienybė. Vienybė ne tik partinė, bet ir tarpinstitucinė, nes tik tokiu atveju gali pasiekti rezultatą Briuselyje. Užsienio reikalų komitete dirbdami visąlaik dažniausiai balsuodavome bendru sutarimu. Aš tikiuosi, tokį bendrą sutarimą rasiu ir kitame komitete, pats tenai dirbau jau dvi kadencijas.
Dėl atstovavimo. Mano asmenine nuomone, turėtų būti susitarimo pagrindu, premjeras ir Prezidentas turėtų susitarti, kada pagal jų kompetenciją geriausiai yra svarstomi klausimai, ir tada tas mandatavimas veiktų. Deja, tokio sutarimo nepavyko surasti, galbūt jį pavyks surasti ateityje, nes, manau, taip susitarus tas mandatavimas taptų kur kas efektyvesnis.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, norėjau paklausti. Jūs tokia asmenybė, kuri turite turbūt įvairų vertinimą ne tik apskritai Seime, bet net ir savo frakcijoje: vieni teigiamiau, kiti jus kaip emocionalų žmogų vertina. Ar turite maksimalų palaikymą savo frakcijoje, ar visi vieningai pritarė jūsų kandidatūrai ir ar su opozicinėmis frakcijomis esate kiek derinę, ar pakaks, kaip manote, balsų jūsų kandidatūrai ir kokias galbūt darytumėte arba siūlėte padaryti išvadas, kad jūsų užimamos pareigos nesukeltų kokių nors akibrokštų, kurių pasitaikė per šią kadenciją iš jūsų kaip asmens? Ačiū.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Veikiu politikoje tiek savo protu, tiek širdimi, mėgstu šitą darbą, bet neatsižvelgdamas į tai, kas esu aš, visą laiką tikrai užsienio politikoje siekiau sutarimo. Pats dirbau su daugybe ministrų, kurie buvo nebūtinai mano krikščioniškos demokratiškos spalvos, ir žinau, kad valstybės balsas Briuselyje, įvairiose sostinėse ir trečiose šalyse bus išgirstas tik tada, kada bus vieningas. Manau, tikrai įveiksiu visus tuos prieštaravimus ieškodamas sutarimo.
K. MAŽEIKA (DFVL). Bet ar visi palaikė frakcijoje jus?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Kitų kandidatų negirdėjau, manau, kad taip. Bet ar taip bus, pamatysime balsavimo metu. Labai tikiuosi. (Balsai salėje) Jeigu jūs palaikysite… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Paskutinis klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Žygimantai, išties turbūt niekas negali paneigti jūsų patirties ir įdirbio užsienio politikoje. Norėčiau jūsų paklausti kaip buvusio Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadoriaus, ar dar galima patikėti Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentui Dž. Baidenui branduolinio ginklo lagaminėlį, kaip matome, painioja V. Zelenskį su V. Putinu? Ačiū.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Ačiū už jūsų gerus žodžius. Tačiau, kaip mane mama mokė, niekada negalima diskriminuoti žmonių nei pagal pažiūras, nei pagal lytį, nei pagal amžių. Gerbiu bet kokį pasirinkimą, kurį priims Amerikos žmonės, o mes dirbsime su kiekvienu prezidentu, ir įsitikinęs, kad pavyks dirbti sėkmingai su kiekvienu išrinktu Amerikos prezidentu, nes šita šalis yra be galo mums svarbi. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Taip, ačiū pretendentui. Dabar galėtų būti diskusija, bet niekas neužsirašė. Motyvai. Kolegos, gerai, kol kas už – 3. V. Mitalas – už.
V. MITALAS (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai manau, kad, viena vertus, Ž. Pavilionio patirtis, antra vertus, jo darbas pastarąją kadenciją parlamentinės diplomatijos formatais tikrai yra ženklus akstinas balsuoti už jį kaip Seimo vicepirmininką ir kaip Europos reikalų komiteto pirmininką. Raginu tai daryti, nepaisant to, kad jisai, kaip pats sakė, yra krikščioniškosios demokratiškos spalvos, bet iš tikrųjų vertina žmonių lygybės siekį. Man teko su tuo susidurti, mums visiems teko susidurti balsuojant dėl labai svarbių įstatymų parlamente, man atrodo, tai yra pavyzdys visiems krikščionims, kaip gerbti, vertinti kiekvieną žmogų. Visus šituos dalykus sudėjus, pridėjus jo patirtį ir aktyvią parlamentinės diplomatijos veiklą, manau, tikrai ramia širdimi galime balsuoti už, ir aš tą ketinu padaryti.
PIRMININKAS. V. Juozapaitis – už.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šalia kitų Ž. Pavilionio kompetencijų norėjau pabrėžti jo krikščioniškąsias pažiūras, kurias kolega ką tik pateikė kaip neva kažką neigiamo arba neigiamos konotacijos. Čia ir yra turbūt tai, kas padės visiems apsispręsti. Aš linkiu Žygimantui iš tikrųjų kuo geriausios kloties ir manau, kad tokio rango ir tokio lygio politikas ir diplomatas Seimo valdyboje ir būtent Seimo Pirmininko pavaduotojo poste bus pats tas, ko mums šiandien labai trūksta. Taigi sėkmės ir patikinu, kad mūsų frakcija tikrai vieningai apsisprendusi balsuoti už šį kandidatą.
PIRMININKAS. E. Zingeris taip pat už.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Atsimenu Žygimantą nuo pat ankstyvųjų 1990-ųjų. Jis buvo vienas iš pirmųjų diplomatų, kai mes, panaikinę LTSR užsienio reikalų ministeriją iš esmės su visais ankstesniais SSRS diplomatais, kurie buvo susiję daugiausiai su specialiosiomis tarnybomis, pasikvietėme jaunuosius akademinius žmones – A. Taurantą, Žygimantą, ir jie sudarė mūsų jaunimo šviesųjį branduolį. Per visus tuos metus, ypač per tuos metus, susijusius su integracija į Vakarus, su tais žingsniais, kurie mus išgelbėjo, turiu galvoje Europos Sąjungą ir NATO, jis buvo kertinėse pozicijose. Aš geresnio kandidato nematau. Iš esmės, būdamas čia vienas iš nedaugelio signatarų, norėčiau jį pasveikinti, kad jo gyvenimas, jo politinės eitynės, karjera įrėminama tokiais, sakyčiau, svarbiais žingsniais kaip tapimas Europos reikalų komiteto vadovu. Europos reikalų komitetas iš esmės yra mūsų mažasis parlamentas, kuris irgi atstovauja faktiškai visoms frakcijoms, todėl laukiame visuotinio jūsų pritarimo šiai puikiai kandidatūrai. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, motyvai išsakyti. Netrukus slaptas balsavimas. Slapto balsavimo biuletenis tradicinis, trys langeliai: už, prieš, susilaikė. Du užbraukiame, paliekame vieną, kuris išreiškia jūsų poziciją. Tvirtiname tokį biuletenį. Primenu balsų skaičiavimo grupę, ji tokios sudėties: J. Baublys, V. Giraitytė-Juškevičienė, D. Labanavičius, M. Matijošaitis, K. Mažeika, Č. Olševskis, E. Sabutis, A. Valinskas.
Taip pat primenu kandidatės į Ministrus Pirmininkus I. Šimonytės susitikimo su frakcijomis grafiką. Mišri Seimo narių grupė susitinka nuo 12 val. 15 min. iki 12 val. 45 min. Todėl prašyčiau, kai bus eilė prie slapto balsavimo, Mišrios grupės atstovus ir Ministrę Pirmininkę praleisti be eilės, kad jie suspėtų. Toliau, kitas pusvalandis, – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija. Dar toliau – Socialdemokratų frakcija pusvalandį nuo 13 val. 25 min. Regionų partijos frakcija – nuo 14 valandos. Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ – nuo 14 val. 30 min. iki 15 valandos.
Vakarinis posėdis prasidės 15 valandą. Dabar pertrauka dėl slapto balsavimo. Balsavimo trukmė – 20 minučių. Numatyta 20 minučių, o pareiškimai, kurie buvo numatyti rytiniame posėdyje, bus keliami į vakarinį posėdį. Posėdžio pradžia vakare – 15 valandą.
Pertrauka
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Gerbiami kolegos, sveiki. Turime pabaigti, kadangi slaptas balsavimas įvyko, turime pabaigti liepos 16 dienos rytinį Seimo posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRPF – Lietuvos regionų partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.