LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 446
STENOGRAMA
2020 m. spalio 1 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoja I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF*). Skelbiu vakarinį spalio 1 dienos posėdį. (Gongas) Prašom registruotis.
Užsiregistravo 52 Seimo nariai.
14.04 val.
Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymo Nr. XIII-2886 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5149 (pateikimo tęsinys)
Gerbiamieji, rytiniame posėdyje mes turėjome pertrauką iki šio posėdžio ir grįžtame prie Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5149. Per šoninį mikrofoną – V. Kravčionok. Prašom.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Ačiū. Aš noriu frakcijos vardu paprašyti pusės valandos pertraukos.
PIRMININKĖ. Pusės valandos pertraukos, taip? Kitas per šoninį mikrofoną – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, mes patvirtinome savo darbotvarkę. Šitas klausimas buvo popietinės darbotvarkės klausimas, kurį perkėlė į rytinę. Yra popietinė darbotvarkė ir aš prašau laikytis popietinės darbotvarkės tvarkos. Ateis eilė ir svarstysime šitą klausimą.
PIRMININKĖ. Kadangi mes rytinę darbotvarkę baigėme ir kas liko iš rytinės darbotvarkės… (Balsas salėje) …buvo paimta rytinio plenarinio posėdžio metu iš popietinės darbotvarkės, buvo pertraukos, tai logiška pabaigti tuos klausimus. Buvo prašymas dėl pusvalandžio pertraukos. Prašom, gerbiami kolegos, balsuojant apsispręsti.
Balsavo 54 Seimo nariai: už – 29, prieš – 18, susilaikė 7. Taigi pusvalandžio pertrauka yra.
Toliau. Viskas pagal Statutą, gerbiamieji. Dabar imsimės darbotvarkės 2-1 klausimo, bet nėra pranešėjo. K. Bacvinkos neturime.
14.06 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3510 ir 3511 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5144 (pateikimas)
Klausimas 2-1, bet R. Tamašunienės nematau. 2-1. Yra E. Radišauskienė. Viskas gerai. Tada, gerbiamieji kolegos, Pensijų kaupimo įstatymo 3510 ir 3511 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5144. Pateikimas. Kviečiame socialinės apsaugos ir darbo viceministrę E. Radišauskienę. Prašom.
E. RADIŠAUSKIENĖ. …įstatymo 3510 ir 3511 straipsnių pakeitimo įstatymas, kurio iš esmės tikslas yra suderinti nuostatas su Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nauja redakcija. Šis įstatymas yra parengtas Audito komiteto prašymu. Tai yra grynai techninio pobūdžio pakeitimai, kadangi prieš tai Pensijų kaupimo įstatyme buvo bendroji ataskaitų rinkinio sąvoka įrašyta, o dabar tiesiog tikslinama ir įrašoma – metiniai ir tarpiniai ataskaitų rinkiniai. Vyriausybė prašė šį projektą svarstyti kartu su Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nauja redakcija, tačiau jis jau apsvarstytas ir priimtas, todėl prašom pritarti teikiamam Pensijų kaupimo įstatymo projekto dviejų straipsnių techniniams pakeitimams. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori klausti ir pirmasis klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama viceministre, ar galėtumėte įvardinti nuolat broką gaminantį pilietį ar skyrių, kuris vis neša į Seimą papildomus įstatymus, nors jie turi eiti kartu?
E. RADIŠAUSKIENĖ. Ačiū už klausimą. Pilietis atnešė laiku, nes šis projektas buvo teikiamas ir derintas su ankstesne redakcija. Įstatymas pasikeitė Seime. Paskui buvo paprašyta Vyriausybės patikslinti įstatymą iki rugsėjo 11 dienos. Vyriausybė rugsėjo 2 dieną jau pateikė patikslintą redakciją. Ministerijos tikrai buvo padaryta viskas ir Vyriausybė taip pat viską tinkamai padarė.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiama viceministre, daugiau klausiančių neturime.
Motyvų pareikšti taip pat niekas nepageidauja. (Balsai salėje) Prašau balsuoti dėl teikiamo įstatymo projekto.
Balsavo 55 Seimo nariai: už – 53, prieš nėra, susilaikė 2. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5144 yra pritarta. Komitetai: kaip pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomo nėra. Ir svarstymo data – spalio 20 diena.
14.10 val.
Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4941 (pateikimas)
Keliaujame toliau. Imsimės darbotvarkės 2-2 klausimo – Dokumentų ir archyvų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4941. Pateikimas. Jį mums pateiks viceministrė B. Maliušicka-Stankevič. Prašom.
B. MALIUŠICKA-STANKEVIČ. Laba diena, gerbiami Seimo nariai, gerbiama Seimo posėdžio pirmininke. Labai trumpai pristatysiu klausimą, nes tikrai yra gana trumpas. Šiuo metu viešajame sektoriuje nėra bendros sistemos, kas antra įstaiga naudoja savo DVS (dokumentų valdymo sistemą). Tam, kad būtų pagerintas funkcionalumas, kokybė, taip pat nustatyti bendri reikalavimai įstaigoms, kad būtų sutaupyta pinigų, nes dabar turimiems DVS tobulinti, prižiūrėti kasmet skiriami tikrai nemaži pinigai, siūloma dabar tą klausimą spręsti taip, kad būtų suvienodinta dokumentų valdymo sistema. Kol kas prie tos sistemos yra prisijungę tos institucijos, kurios dabar yra pavaldžios Vyriausybei, bet iki projekto pabaigos turėtų prisijungti visos likusios mūsų Respublikos viešosios įstaigos. Pinigų tam projektui yra, nes tas projektas yra finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų pagal Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programos įgyvendinimą. Įdiegus tą projektą, manoma, kad tikrai galėsime sutaupyti nemažą pinigų sumą ir turėsime kokybišką, vienodą dokumentų valdymo sistemą.
Dabar įstatyme bus pakoreguotas, pataisytas tik vienas straipsnis, nes mes turėsime iš 4 straipsnio išbraukti „elektroninio archyvavimo informacinė sistema“. Bus pakeista į „Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka“ ir turės derinti per tą dokumentų valdymo sistemą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausiančių nėra. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu projektui Nr. XIIIP-4941. Komitetai: kaip pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas – Kultūros komitetas. Ir svarstymo data – lapkričio 12 diena.
14.13 val.
Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo Nr. VIII-730 2, 4, 7, 8, 9, 11, 13, 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5078 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5078. Jį pateikia taip pat viceministrė B. Maliušicka-Stankevič.
B. MALIUŠICKA-STANKEVIČ. Šito projekto tikslas ir esmė – kokybiškiau paskirstyti Vyriausybės atstovo veiklos apimtį. Tuo tikslu siūloma padidinti atstovų skaičių nuo penkių iki šešių. Ta problema išryškėjo, nes tikrai pamatėme, kad labai didelis Vyriausybės atstovų krūvis. Šiuo metu mes turime tuos penkis Vyriausybės atstovus. Kiekvienas Vyriausybės atstovas kuruoja tam tikras apskritis, čia viskas buvo pateikta aiškinamajame rašte, ir dažnai pasitaiko tokių atvejų (čia jau mes pamatėme iš praktikos), kad tą patį klausimą Vyriausybės atstovas gali vertinti skirtingai. Nėra vieno vadovavimo, nėra aiškių, kryptingų tikslų, todėl siūloma, kad tas papildomas atstovas nagrinės teisinius aktus tik Vilniaus miesto savivaldybės, kadangi savivaldybė yra tikrai labai didelė ir turi labai didelės apimties teisinius klausimus, taip pat vykdys vadovo funkcijas.
Tame įstatymo projekte dar siūloma numatyti skatinimo priemones Vyriausybės atstovams, nes dabar šito nėra. Kadangi šiuo metu įstatyme šito nėra, tai siūloma, kad Vyriausybės atstovai būtų skatinami tokiomis priemonėmis kaip padėka, vardinė dovana, piniginės išmokos, papildomos poilsio dienos, finansuojamas kvalifikacijos tobulinimas. Taip pat siūloma, kad pasibaigus kadencijai Vyriausybės atstovui būtų išmokėta dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Ir keičiamas ataskaitos pateikimo terminas. Ataskaita Vyriausybei Vyriausybės atstovų turi būti pateikta ne vėliau kaip iki balandžio 1 dienos.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori klausti ir pirmasis klausia J. Razma. Deja, salėje nėra. Tuomet E. Pupinis. Prašom, kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Vėlgi rodo tokią pačią sistemą, kuri čia kuriama, kad visos darbo vietos eitų į Vilnių. Iš tikrųjų Vilnius turės savo Vyriausybės atstovą. Aš supratau, kad galbūt krūviai didesni, bet galbūt galima būtų juos kažkaip paskirstyti, gal pačias funkcijas išskirstyti toje pačioje Vyriausybės atstovo komandoje.
O šiaip tai norėčiau paklausti, ar tikrai ne per dosnūs jūs kišdami tokias priemokas, išmokas? Gali būti du mėnesius skiriamos tam tikros išmokos, po to vėlgi du kartus po penkias dienas atostogų. Tai ar visose jūsų sistemose tokios geros gyvenimo sąlygos? Man atrodo, čia jūs kuriate svajonių darbą. Ačiū.
B. MALIUŠICKA-STANKEVIČ. Tam, kad turėtų tą svajonių darbą, aišku, reikia užtarnauti, kad būtų priimtas į tas pozicijas. Bet dabar dėl Vilniaus miesto, Vilniaus mieste, jūs žinote, gyvena apie 700 tūkst. žmonių. Tikrai labai didelės apimties darbo krūviai šitoje savivaldybėje. Ir tas partijos atstovas vykdys ne tik Vilniaus miesto savivaldybės administracinę priežiūrą, jis kartu bus vadovas. O vadovo funkcijos tikrai yra labai rimtos ir tikrai užima labai daug likusio laiko.
Dėl mokėjimų, išmokų ir skatinimo priemonių, tai aš nemanau, kad Vyriausybės atstovai yra kažkuo skirtingi nuo kitų pareigūnų ir valstybės tarnautojų, kuriems visos tos priemonės yra numatytos įstatyme. Tas pats dabar yra kalbama, kad irgi planuojama skirti, aišku, jeigu įstatymui bus pritarta Seime, valstybės tarnautojams ir pareigūnams irgi mokėti išeitines kompensacijas. Aš manau, kad Vyriausybės atstovas irgi turi visą teisę.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Suprantu, kodėl jūs stovite tribūnoje, nes pati ministrė balsavo už tai, kad būtų panaikintas Vyriausybės atstovas Vilniaus mieste. Tai dabar siunčia naują žmogų, na, jums lyg ir negalima sakyti jokių pretenzijų. Bet opozicija gi oponavo, prieš keletą metų buvo panaikinta, buvo dešimt Vyriausybės atstovų. Pasakėte, kad darbų per mažai, sujungsime po du, turės vienodą krūvį. Tada čia, salėje, virė aistros ir sakė, kad krūviai vis tiek nebus vienodi, nes Vilnius yra didelis. Dabar jūs stovite tribūnoje ir įrodinėjate tą, ką mes bandėme įrodyti ir dabartinei ministrei, ir Seimo daugumai, kurios nuomonė į kadencijos pabaigą pasidarė visiškai priešinga, negu buvo prieš ketverius ar trejus metus. Kiek dar atnešite įstatymų pakeitimų iki kadencijos pabaigos? Labai ačiū.
B. MALIUŠICKA-STANKEVIČ. Žinokite, iki kadencijos pabaigos jau neturime laiko. (Triukšmas salėje) Bet čia yra neįmanoma. Gyvenimas, taip sakant, rodo, kad iš tikrųjų padirbo mūsų Vyriausybės atstovai, ir Vyriausybės atstovai ne tai kad kryptingai gali dirbti, jie tik spėja gesinti gaisrus. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Klausia S. Tumėnas.
B. MALIUŠICKA-STANKEVIČ. Realybė yra tokia, kad siūloma, įvertinus visą situaciją, dar papildomai didinti Vyriausybės atstovų skaičių. Čia yra Seimo… Dabar Seimas turėtų tik arba pritarti tam, arba ne. Žinokite, mūsų manymu, tikrai krūvis yra didelis.
PIRMININKĖ. Klausia S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš jau 22 minutę šneku, noriu atkreipti dėmesį ekrane.
Gerbiamoji pranešėja, ar jūs galite pasakyti atvirai, noriu pratęsti gerbiamojo kolegos A. Syso mintį, ar vis dėlto nebuvo Vyriausybės suklydimas, kad buvo panaikinta dešimt atstovų apskričių, ir dabar yra didžiulė painiava, kai atstovų atstovas kuruoja keletą rajonų ir nežino situacijos, kurią anksčiau žinojo Vyriausybės atstovas? Ar nebuvo suklydimas ta pertvarka – pirmas dalykas?
Ir antras. Ar galite paprastai pasakyti, kaip paaiškinti žmogui, kad Vyriausybės atstovas Vilniaus miesto savivaldybėje yra Vyriausybės atstovų įstaigos vadovas? Vyriausybės atstovų įstaigos vadovas – kas čia per ekvilibristika?
B. MALIUŠICKA-STANKEVIČ. Vyriausybės įstaigos… Čia kurioje vietoje parašyta?
PIRMININKĖ. Parašyta taip, kad įstaiga lieka, ir bus vadovas.
B. MALIUŠICKA-STANKEVIČ. Aha. Siekiant efektyvesnės savivaldybių ir (…) vadovui… Vyriausybės įstaigos vadovo ir bus tas papildomas etatas. Kadangi ir vadovaus Vyriausybės atstovams, ir kartu vykdys administracinę Vilniaus miesto savivaldybės priežiūrą.
PIRMININKĖ. Per šoninį mikrofoną – S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Matome, kad čia daug yra disbalanso šiame pristatyme, tad frakcijos vardu prašome pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Jūs prašote frakcijos vardu pertraukos iki kito posėdžio? Prašom balsuoti dėl konservatorių pageidavimo.
Balsavo 58: už – 21, prieš – 21, susilaikė 16. Yra trečdalis. Pertrauka dėl šio klausimo pateikimo.
14.23 val.
Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo Nr. I-830 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5046, Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 2, 6, 12, 15, 22, 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5047, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 11, 13, 14, 15, 16, 29 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5048, Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5049 (pateikimas)
Toliau kompleksinis 2-4.1, 2-4.2, 2-4.3 ir 2-4.4 klausimas, jį taip pat pateikia viceministrė B. Maliušicka-Stankevič. Pradedant Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-5046, ir lydimieji įstatymų projektai: Nepaprastosios padėties kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5047, Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5048, taip pat Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5049. Prašom, viceministre, juos pateikti.
B. MALIUŠICKA-STANKEVIČ. Ačiū. Projekto tikslas – tiksliau reglamentuoti tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įvedimo pagrindus bei Vyriausybės įgaliotinio įgaliojimus įgyvendinant tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje, stiprinti vietos savivaldos sistemą.
Praktika rodo, kad iš tikrųjų, ir jūs visi puikiai žinote, kai įvyksta tarybos rinkimai, kiek mes turime skundų, nusiskundimų, kiek mes daug turime išspręsti kilusių konfliktų dėl to, kad savivaldybių tarybos arba negali sudaryti Etikos komisijų, arba negali išsirinkti Kontrolės komitetų pirmininkų, taip pat būna atvejų, kai negali paskirti pavaduotojų arba administracijos direktorių, nes taryba, aišku, susideda iš įvairių partijų ir partijos negali rasti kompromiso.
Tiesioginio valdymo įstatymo pirminis variantas buvo priimtas 1995 metais. Kaip jau minėjau, reali situacija parodo, kad reikia rimtesnių pokyčių, nes įstatymas buvo koreguotas septynis kartus, buvo tikrai labai mažai koreguota. Šiuo atveju mes siūlome atsisakyti įstatyme nustatytų pagrindų įvesti tiesioginį valdymą, kai savivaldybės taryba per Vietos savivaldos įstatyme nustatytą laiką, tai yra per du mėnesius, nepaskiria mero pavaduotojo ir nesudaro savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto ir (ar) nepaskiria šio komiteto pirmininko, nesudaro savivaldybės tarybos komisijų ir (ar) nepaskiria šių komisijų pirmininkų, nes šios aplinkybės nekelia grėsmės esminiams valstybės interesams.
Taip pat siūlome atsisakyti įstatyme nustatyto tiesioginio valdymo įvedimo pagrindo, kai remdamasi teismų sprendimais Vyriausybė konstatuoja, kad savivaldybės taryba šiurkščiai pažeidinėja Lietuvos Respublikos Konstituciją bei įstatymus, nes Konstitucijos pažeidimo, juolab kvalifikuojant jį kaip šiurkštų, konstatavimas nėra Vyriausybės kompetencija.
Siūlome aiškiai įvardinti, kad tiesioginis valdymas reiškia, kad savivaldybės teritorijoje laikinai apribojamas savivaldos teisės įgyvendinimas. Taip pat nustatome, kad prireikus savivaldybių biudžetus galėtų tikslinti Vyriausybės įgaliotinis, jeigu būtų įvestas tiesioginis valdymas, o jeigu tiesioginis valdymas įvedamas, kai savivaldybės biudžetas dar nepatvirtintas, tai savivaldybės veikla finansuojama Biudžeto sandaros įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka. Biudžetas negali tada viršyti vienos dvyliktosios praėjusių metų biudžeto asignavimų.
Kaip bus sprendžiamos tos problemos? Mes dabar sustiprinsime opozicijos teisę, nes dabar opozicija į Etikos komisiją, Kontrolės komitetą savo narius deleguos. Tie žmonės turės būti nepriekaištingos reputacijos, turės pareigą užpildyti vidaus reikalų ministro pavirtintos formos deklaraciją, ši deklaracija bus pateikiama merui ir skelbiama viešai.
Nustatoma, kad asmuo, priimamas į valstybės administracijos direktoriaus ar jo pavaduotojo pareigas, turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduoti leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija.
Siūloma, kad naujas įstatymo projektas įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 dienos, nustatant, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo išrinktų savivaldybių tarybų, jų skiriamų administracijos direktorių ir direktorių pavaduotojų, taip pat sudaromų komitetų ir komisijų veiklai taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Vietos savivaldos įstatymo nuostatos.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori klausti Seimo nariai. Pirmoji klausia G. Skaistė. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Nežinau, mano nuomone, vietoj blogo įstatymo jūs padarėte dar gerokai blogesnį, negu jis buvo prieš tai. Jeigu anksčiau buvo bent teorinė nuobauda, bent teorinė galimybė, kad tave svarstys Vyriausybė ir nuspręs, kad atimama savivaldos teisė ir įvedamas tiesioginis valdymas, tai šiandien jokios nuobaudos už įstatymų nevykdymą nelieka iš viso. Valdantiesiems tiesiog belieka pasiųsti opoziciją ant trijų raidžių, iš viso galima net nežiūrėti į tą pusę, netvirtinti nei Kontrolės komiteto pirmininko, nei Etikos komisijos pirmininko, nes narius tai deleguoja, bet pirmininką, kaip suprantu, vis tiek lieka tvirtinti tarybai. Aš nesuprantu, kur čia yra gerumas to įstatymo? Aš suprantu, kad reikia atfiltruoti atvejus, kai būna grėsmė iš tikrųjų, kad nevykdomos savivaldos funkcijos, ir kada tiktai nedidelė grėsmė, tarkim, demokratijai ir panašiems dalykams, kai nėra tvirtinamos institucijos, kurios yra numatytos įstatymuose ir garantuoja opozicijai teisę. Kaip jūs užtikrinsite, kad visgi savivaldybės laikytųsi tų įstatymų, kuriuos priima Seimas?
B. MALIUŠICKA-STANKEVIČ. Ačiū už klausimą. Dabar labai trumpai paaiškinsiu. Paskirta nauja taryba. Meras yra išrenkamas tiesiogiai. Jeigu netgi taryba neišrinks mero pavaduotojo, aš manau, tikrai grėsmės valstybei tai nesudarys.
Iš kitos pusės, anksčiau mes turėjome labai daug konfliktinių situacijų, nes savivaldybės tarybos nariai negalėjo apsispręsti dėl Kontrolės ir Etikos komitetų, kadangi jie turėjo balsuoti. Dabar už tuos žmones, jeigu opozicija pasiūlys, jie neturės balsuoti, nes opozicija deleguos savo narius.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, gal išsiaiškinsime, jeigu bus pritarta, komitetuose.
Kitas klausiantis – A. Strelčiūnas. Prašom.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama prelegente, dabar jūs keičiate įstatyme administracijos direktoriaus paskyrimo laiką. Kaip jūs įsivaizduojate, kad tris mėnesius vienas pagrindinis savivaldybės pareigūnas nėra paskirtas? Pirmiausia turėtų, jeigu ir teiktumėte, tai turėtų būti vienodas Kontrolės komiteto, Etikos komisijos pirmininko ir administracijos direktorius terminas, tikrai ne ilgesnis kaip du mėnesiai. Žinoma, ką ir minėjo gerbiama G. Skaistė, tai visgi jokių priemonių negali imtis Vyriausybės atstovas, jeigu nepaskiriamas vienas ar kitas pareigūnas.
B. MALIUŠICKA-STANKEVIČ. Apie savavaldybės administracijos direktoriaus paskyrimą šiuo atveju nekalbama. Čia kalbama atsisakyti, jeigu laiku nepaskiria mero pavaduotojo arba nesudaro savivaldybės tarybos komitetų, tai yra Kontrolės ir Etikos. Dėl administracijos direktoriaus čia yra papildoma tik tuo, kad administracijos direktorius ir jo pavaduotojai turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tai yra būtinus išduodant leidimą dirbti su įslaptinta informacija.
PIRMININKĖ. Klausia D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Norėjau pasitikslinti, o kodėl yra ribojami Seimo įgaliojimai? 6 straipsnio pakeitime numatoma, kad nebeturės galimybės Seimas, tvirtindamas Respublikos Prezidento sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį, pakeisti jo nuostatų teritorijos atžvilgiu, trukmės atžvilgiu ar numatytų konstitucinių teisių ir laisvių apribojimo požiūriu. Kodėl atimama šita galimybė iš Seimo? Kokiu tikslu ir kas vietoje to?
B. MALIUŠICKA-STANKEVIČ. Ta galimybė lieka, tiktai dabar dėl tiesioginio valdymo tikrai buvo labai, kaip geriau čia pasakius, apkrauta visų pirma Vyriausybė, nes Vyriausybė turi teikti Seimui svarstyti dėl tiesioginio valdymo įvedimo. Bet kaip mes matome, rodo praktika, kad, pavyzdžiui, jeigu paimsime 2019 metus, per 2019 metus sprendėme 19 konfliktinių situacijų, ir tos situacijos buvo išsprendžiamos per vieną mėnesį, kadangi tarybos posėdžiai nebūna kiekvieną dieną. Jie būna vieną kartą per mėnesį. Vis tiek turi apsvarstyti komitetai, ir kiekvienas tas iš klausimų buvo išspręstas. Mes manome, kad tokį kaip tiesioginį valdymą reikėtų taikyti tik kraštutiniais atvejais.
PIRMININKĖ. Prašau. Per šoninį mikrofoną – A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Šiuo klausimu tikrai negavome daug atsakymų, tai frakcijos vardu prašome pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašau apsispręsti ir balsuoti, ar skelbti pertrauką dėl teikiamo įstatymų paketo.
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 25, prieš – 22, susilaikė 17. Pertrauka iki kito posėdžio. Ir tas pats dėl lydimųjų.
E. Pupinis per šoninį mikrofoną.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, ačiū, ačiū, ačiū, ačiū. Iš tikrųjų, gerbiami kolegos, nežinau, kaip čia dirba ministerija ir komitetas, nes jeigu pasižiūrėsite į Vietos savivaldos įstatymą, ten faktiškai daug kas keičiama, ką mes jau svarstymo stadijoje esame svarstę dėl to paties įstatymo. Galbūt galėtų kaip nors ministerija ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas derinti tuos klausimus, nes mes priimame įstatymą ant įstatymo. Manyčiau, kad reikėtų galbūt peržiūrėti. 14 straipsnio 9 dalį keičia ir kitas dalis, kurių jau iš esmės yra beveik priėmimo stadija. Tai ką, mes po savaitės priimsime įstatymą ir vėl kitą priiminėsime?
PIRMININKĖ. Per šoninį mikrofoną R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gaila, kad opozicija paprašė pertraukos būtent dėl šio įstatymo projekto, nes Alytaus miesto savivaldybėje yra didžiulė problema – per mėnesį interpeliacija pareikšta administracijos direktoriui, pavaduotojui ir vicemerui. Dabar yra be valdžios. Todėl buvo reikalinga pagalba. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ar G. Burokienė nori pareikšti?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip, aš noriu priminti E. Pupiniui, kad čia yra Vyriausybės, ne komiteto įstatymo projektas. Komitetas jau priėmė pastabas. Vyriausybei reikia atkreipti dėmesį, ką reikia keisti.
PIRMININKĖ. Mintis ir buvo, kad reikėtų derinti su komitetu ir komitetui su Vyriausybe. Per centrinį šoninį mikrofoną D. Šakalienė. Prašom.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš iš tikrųjų tikiuosi, kad gal iki kito svarstymo bus įvertinta lydimuosiuose teisės aktų projektuose, kodėl tam tikri pakeitimai yra daromi, apskritai kokia logika, nes visiškai nebuvo atsakymo, kodėl būtent dėl nepaprastosios padėties įvedimo Lietuvos Respublikos Prezidento sprendimo negali Seimas pakeisti, nes tai visiškai nesusiję su tuo tiesioginiu valdymu savivaldybėse. Todėl būtų labai gerai vis dėlto suderinti, nes yra ribojamos Seimo galios dėl nepaprastosios padėties įvedimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, apsikeitėme nuomonėmis. Yra padaryta pertrauka. Manau, kad komitetas pasižiūrės į šiuos įstatymų projektus, kad toliau teikiant ir svarstant būtų padaryta kaip pridera.
14.38 val.
Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymo Nr. XIII-2886 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5149 (pateikimo tęsinys)
Baigėsi mūsų pusvalandžio pertrauka, padaryta dėl Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5149. Kviečiu į tribūną Z. Jedinskį jį pateikti.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Gerbiami kolegos, vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija Lietuvoje 2020 metų liepos mėnesį siekė tik 377 eurus, o vidutinė senatvės pensija turinčių būtinąjį stažą – 399 eurus. Pensijos dydis Lietuvoje, tai yra santykis tarp vidutinio atlyginimo ir pensijos dydžio Lietuvoje yra pats žemiausias Europos Sąjungoje, mes esame paskutinėje vietoje. (Balsai salėje) Prašau, galite sau replikuoti, galite, jeigu norite, pažiūrėti statistiką, tai yra faktas.
Mūsų šalyje senatvės ir šalpos išmokas gaunantys žmonės dažnai atsiduria ties skurdo riba. Periodiškai atliekami visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad apie 80 % apklaustųjų pensijų gavėjų nurodo, jog dabartinės pensijos jiems nepakanka, 19 % pasakė, kad jiems pakanka tų lėšų tik svarbiausiems poreikiams, ir tik 1 % – visiškai pakanka dabartinės pensijos. Apklausos parodė, kad senjorai ir šalpos pensijų gavėjai priversti riboti maisto produktus arba pirkti pačius pigiausius, atsisakyti reikalingų vaistų. Taip pat riboja pramogas, kultūrinius poreikius, neperka naujų daiktų vietoj susidėvėjusių, stengiasi taupyti vandenį ir šilumą.
Tokia situacija verčia imtis priemonių, kurios bent šiek tiek pagerintų ties skurdo riba atsidūrusių finansinę situaciją. Mūsų pasiūlymas yra labai paprastas ir konkretus. Mes siūlome, kad visi pensijų gavėjai gautų 200 eurų vienkartinę išmoką. Ta išmoka būtų mokama rugpjūčio mėnesį, o paskutinis terminas, kai pensininkas gautų, būtų gruodžio mėnuo. Tai tiek. Ačiū. Laukiu klausimų.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Yra norinčių jūsų klausti. Pirmoji G. Skaistė. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Šis jūsų pasiūlymas toks akivaizdus priešrinkiminis pasifrantinimas, kai paskutinį posėdį prieš rinkimus bandote padovanoti 200 eurų, pasirodyti kaip Kalėdų seneliai. Rašote, kad teikimas rugpjūčio mėnesį, bet aiškinamajame rašte dovanojate kalėdines dovanas ir sakote, kad tai susiję su Kūčių stalu.
Mano klausimas. Visgi skurdas ir skurdo naikinimas nesusijęs su vienkartinėmis išmokomis. Man atrodo, daug nuosekliau būtų didinti senatvės pensijas, kurios yra mokamos kas mėnesį, o ne dovanoti dovanas vieną kartą per metus.
Mano kitas klausimas. Kadangi mes su L. Kasčiūnu esame įregistravę įstatymą, tarkime, dėl vienišų asmenų pensijų, kurioms įgyvendinti reikėtų perpus mažiau lėšų, tai yra 90 mln. vietoj jūsų siūlomų 180, ir būtent toje grupėje skurdo lygis yra 64 %, du trečdaliai vienišų pensininkų skursta, ar nemanote, kad tam projektui turėtų būti visgi teikiamas prioritetas, o ne vienkartinėms išmokoms, kaip jūsų atveju.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Mūsų rinkimų programoje yra punktas – didinti pensijas. Didinti kasmet maždaug po 10 %. Bet jeigu pensininkas gaus išmoką, nors ir vienkartinę, tai yra ir šioks toks pensijos padidinimas.
O dabar atsakysiu į jūsų pirmą klausimą dėl priešrinkiminės dovanėlės. Gerbiami kolegos, mes visi, čia sėdintys, nuo pirmos kadencijos dienos iki paskutinės dienos teikiame įstatymus, kad (pavartosiu šitą žodį) patiktume rinkėjams, ir nėra čia nieko blogo. Tik yra vienas skirtumas. Dalis iš mūsų tarnauja bankininkams, oligarchams, neaiškios kilmės finansinėms struktūroms, fondams, o mes, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjunga, tarnaujame paprastiems piliečiams, kurie dirba, kurie dabar išėję į pensiją atsiduria ties skurdo riba. Mes sieksime, kad šis projektas, kad šis įstatymas būtų įgyvendintas, priimtas.
PIRMININKĖ. Klausia V. Čmilytė-Nielsen, nes S. Gentvilo nematau salėje. Prašom.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs visgi neatsakėte į prieš tai klausiančios klausimą ir aš jį pakartosiu, papildysiu. Kodėl visgi pasirinktas paskutinis posėdis prieš pirmąjį rinkimų turą. Kaip jūs pats pasakėte, mes ketverius metus čia sėdime ir siūlome įvairius projektus. Kaip tai įvyko ir kodėl toks sutapimas, kad štai paskutinis posėdis prieš rinkimus ir jūs siūlote šį įstatymo projektą, kurį gyvendinti turėsite galbūt jau visiškai net ne jūs. Ir dar gal galėtumėte pasakyti, kokiais kriterijais remdamiesi jūs nutarėte, kad būtent ši visuomenės grupė labiau nusipelnė, kaip jūs formuluojate, gausesnio Kūčių ir Kalėdų stalo.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ačiū už klausimą. Man atrodo, aš į pirmą klausimą atsakiau. O dabar dėl jūsų, kodėl prieš Kūčias, kodėl prieš Naujuosius metus? Nėra čia nieko keisto. Galų gale visi mes, ne tik pensininkai, daugiausia perkame ir išlaidaujame prieš Kūčias, todėl kad yra nuolaidos. Ir ne tik pensininkai, čia visi sėdintys turbūt stengiasi kuo daugiau apsipirkti prieš Kūčias.
O dėl pensininkų, tai pripažinkime, kad čia yra tie, kurie išties yra nuskriausti pensijos dydžio, ir kad jiems prieš Kalėdas būtų galimybė apsipirkti, būtų galimybė nors prieš šventes turėti gerai padengtą stalą arba vaikams, anūkams padaryti dovanėles. Nejaugi mes tam prieštarausime? Mes tai tikrai ne. Jeigu jūs prieš, tai savo balsais parodykite, prašom.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas, nes K. Glavecko taip pat salėje nematau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gražu klausyti. Kas nenori būti geras visų sąskaita? Man suprantamas noras patikti rinkėjams, nes prieš kiekvienus rinkimus mes matome daugybę tokių įstatymų projektų, ir aš palaikyčiau, bet man kyla klausimas. Šių metų „Sodros“ biudžetas deficitinis, nes metus jau baigsime su minus 50 mln. Tai mano klausimas jums. Dalinti yra labai gera ir lengva. Iš ko paimsite pinigus, kad galėtumėte išmokėti šiuos 180 mln.? Bet nepasakokite – iš šešėlio ir viską. Konkrečiai – iš ko paimsite 180, o kam duosite, mes jau žinome. Ačiū.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ačiū už labai gerą klausimą, gerbiamas kolega. Jūs turbūt puikiai žinote, kad Seime ir šioje kadencijoje visai neseniai mes balsavome ir konservatorių, ir jūsų dėka buvo atmestas mūsų pasiūlymas – Bankų turto apmokestinimo įstatymas. Čia buvo priimtas pelno padidinimas bankams. (Balsai salėje) Aš galiu atsakyti, ar turėsiu replikas išklausyti?
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, manau, kad į gilias istorijas neisime, jūs pasakėte vieną šaltinį.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Aš neatsakiau dar, bet yra trukdymas atsakyti. Tai va, mūsų Bankų turto apmokestinimo įstatymas guli stalčiuose, jis yra svarstymo stadijos. Jis yra pateiktas ir po pateikimo jam yra pritarta, ir pagal mūsų paskaičiavimus vien tik priėmus šį Bankų apmokestinimo įstatymą į biudžetą papildomai įplauks per 120 mln. eurų. Čia yra faktas, labai paprasti paskaičiavimai. (Balsai salėje) Beje, šiuos paskaičiavimus mums padėjo Lietuvos centrinis bankas, mums padėjo Vyriausybė ir čia yra tikri skaičiai. (Balsai salėje) Lietuvos yra centrinis bankas.
PIRMININKĖ. Yra Lietuvos bankas. (Šurmulys, balsai salėje) Gerbiami kolegos, ramiai! Algirdai.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Tai dabar klausimai, atsakymai, ar kas čia yra? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Per šoninį mikrofoną – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas kolega, aš gi sakiau, jūs siūlote Valstybinio socialinio draudimo pensiją didinti. Bankų mokesčiai čia niekuo dėti. „Sodros“ biudžetas, aiškinu dar kartą, šiais metais dėl koronaviruso deficitinis, jau yra minus 50 mln. Tai tam, kad turėtume, reikia atlyginimus didinti. Jeigu jūs siūlytumėte 13 atlyginimą padidinti, tai aš dar suprasčiau, tada pinigų „Sodroje“ gali susikaupti daugiau ir būtų ką dalinti. O jūs dabar kalbate apie bankus, apie parduotuves. Bet į „Sodrą“ šitie pinigai nepatenka. Jeigu jūs šitą suprasite, bus lengviau.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Toliau klausia… Atsakysite?
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Aš atsakysiu. Gerbiamas kolega, jūs irgi puikiai žinote ar tiesiog nenorite čia pasakyti, kad į „Sodros“ biudžetą yra dar skiriami biudžeto asignavimai, ir net šio biudžeto asignavimai irgi yra skirti „Sodrai“. Taigi manau, kad atsakiau į jūsų klausimą.
PIRMININKĖ. Klausia A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, aišku, čia nesusišnekėsime dėl finansų. Aną kartą, kai jūs bankus norėjote apmokestinti, irgi buvo nesusišnekėjimas. Jūs rašote, kad yra ir socialinio draudimo pensijų, ir visa kita, tai yra „Sodros“ biudžetas.
O mano klausimas grynai iš aritmetikos. Jeigu mes turime 200 mln., tai gal geriau juos išdalinti nuo sausio mėnesio, pridedant visiems prie pensijos, kam tada ta 13 pensija? Tai visiems išdalinam, tai ir sausio mėnesį padidintą gaus, ir vasario, ir kovo, ir, jeigu gyvens ilgai, iki gruodžio jis gaus visa tai, kas jam norima atiduoti gruodžio mėnesį. Tada nereikia jūsų jokių tų 13 pensijų, visi gaus padidintas pensijas ir bus liuks, jokio įstatymo nereikia. Kam jums reikia šito popso? Ir dar klausimas, jeigu žmogus, sakysime, vasario mėnesį iškeliaus anapilin, tai jis ir nebegaus tų pinigėlių, nes jūs sakote, gruodžio mėnesį, tai net bloginate situaciją. Ar ne geriau eiti tokiu keliu?
PIRMININKĖ. Laikas, kolega.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Galimi įvairūs variantai, mes pasirinkome tokį. Mes manome, kad yra tikslinga, kad prieš Kalėdas pensininkai, kurie gauna pensijas ar pašalpas, gautų būtent prieš Kalėdas. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš noriu paprašyti gerbiamo A. Syso neklaidinti visuomenės ir Seimo narių. Jokio deficito biudžete, „Sodroje“ nėra, yra pusė milijardo sukaupta. Ką jūs šnekate apie tai, nedarykite demagogijos čia. Aš tikrai palaikysiu šitą įstatymą, tik gal tam tikrų abejonių yra, ar tikrai šiais metais pavyktų tai įgyvendinti. Kuo jūs galėtumėte pagrįsti, ar šiais metais įmanoma?
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Kaip mes puikiai žinome, ne visi pasiūlyti įstatymai įgyvendinami tais pačiais metais. Viskas priklausys, gerbiami kolegos, nuo mūsų, kaip mes pritarsime, kaip vyks svarstymo stadija, kaip priėmimas. Jeigu viskas vyks skandžiai, tai ir įstatymas bus priimtas, ir pensininkai gaus vienkartinę išmoką.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Daugiau klausiančių nėra.
Per šoninį mikrofoną – A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Aš noriu atsakyti kolegai, kuris čia viską žino. Gerbiamasis (neminėsiu pavardės), ateikite į komitetą, parodysime jums, kas yra einamasis metų deficitas, kas yra rezervas, koks jis turi būti. Tai štai šių metų einamasis „Sodros“ deficitas šiandien yra jau 35 mln., metų pabaigoje bus 50. Galiu skaičiais, atnešiu skaidrę jums parodyti. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Per šoninį mikrofoną – R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dar kartą pakartosiu, tada patikslinsiu: 560 mln. „Sodroje“ yra rezervo. Na, neklaidinkite, būkite geras. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, apsikeitėme replikomis. Motyvai. Už kalbame. Nėra Simono nei R. Tamašunienės. R. Šarknickas – motyvai už. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Karštos, aišku, diskusijos dėl to, kad kuo arčiau rinkimai, tuo balsas aukščiau, ko gero. Koks skirtumas, ar dabar rinkimų laikotarpis, ar ne rinkimų. Šita mintis buvo jau seniai, buvo apie ją kalbama ne tik šiame Seime, bet ir praeituose seimuose. Mes dabar turime galimybę tai įgyvendinti ir padėkime visi bendrai, ir nereikės eskaluoti daugiau. Ačiū. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ir motyvai prieš – G. Skaistė. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš tik noriu pasakyti, kad diskusijos šiuo atveju visiškai nėra karštos, jūs tiesiog keliate juoką, paskutinį posėdį atnešdami dovanų rinkėjams ir manydami, kad kas nors į tai žiūri rimtai. Išties žvelgiant į įstatymo projektą jame parašyta, kad įteikimas dovanos yra rugpjūčio mėnuo, tačiau aiškinamajame rašte kalbama, kad dovana skiriama Kūčių stalui padengti. Akivaizdu, kad taikomas dar bandymas išmokėti tą dovaną dar šiais metais ir kažkaip papirkti žmones rinkimų metu.
Akivaizdu, kad šiais metais to įgyvendinti tikrai nepavyks, nes biudžete jokios tikslinės dotacijos numatytos nėra. Aš suprantu, kad Vyriausybė čia įprato skolintis pinigų iš įvairių tarptautinių institucijų ir dovanoti dovanas, kas turbūt yra labai smagu ir tam nereikia tvirtinti jokio biudžeto, bet gal bent kažkur riba turėtų būti. Mes savo vaikų ateities, jų pinigų, kuriuos jie turės grąžinti, gal neišdalinkime čia per kalėdinę savaitę, kuri liko iki rinkimų.
Kalbant apie pačią valstybės pareigą, kam mes renkame mokesčius į valstybės biudžetą, nes čia būtų skiriama ne iš „Sodros“ mokesčio, o būtent iš valstybės biudžeto tikslinė dotacija, man atrodo, kad valstybės pareiga surinkus mokesčius pirmų pirmiausia kokybiškai organizuoti paslaugas ir mokėti adekvačias išmokas kas mėnesį. Vadinasi, jeigu mes vis dėlto manome, kad pensijos yra per mažos, jas reikėtų didinti nuosekliai kiekvieną mėnesį, o ne prieš rinkimus dovanoti tam tikras išmokas. Jeigu mes norime pažiūrėti į skurdo grupes, kurios turi žemiausią ir didžiausią atskirtį, tai šiandien pažiūrėkime į vienišus pensininkus, kur skurdo lygis yra 64 %. Vadinasi, du trečdaliai vienišų pensininkų gyvena žemiau skurdo ribos ir tam reikia 90 mln. Priimkite mūsų siūlomą vienišų asmenų paramos sistemą ir tai bus gerokai gerokai taiklesnė parama, mažinanti skurdą, negu ši parodija.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Prašom apsispręsti ir balsuoti dėl teikiamo įstatymo projekto – dėl Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymo pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 48, prieš – 10, susilaikė 6. Taigi po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5149 yra pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomo nėra. Svarstymo data – lapkričio 10-oji.
Ir eilė prie šoninių mikrofonų. Yra prašoma Vyriausybės išvados. Galima bendru sutarimu? Pritariame.
Dabar K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Iš tikro Zbignevas neša muilą iš salės, bet tokio neatsakingumo tikrai sunku kur nors ir rasti. Valstybė vis dėlto yra bendra, visų mūsų, Zbignevo galbūt irgi. Kartais atrodo, kad jiems nerūpi valstybė, jos finansai.
Aš turiu tiktai dvi prielaidas: arba visiškai nesupranta žmogus ir jam reikėtų finansinio raštingumo kursus lankyti, arba šitas žmogus yra absoliučiai veikiantis prieš mūsų valstybę ir jos finansus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Daugiau nebėra norinčių replikuoti.
14.58 val.
Įstatymo „Dėl Nairobio sutarties dėl olimpinio simbolio apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-5190 (pateikimas)
Toliau keliausime pagal mūsų patvirtintą darbotvarkę: 2-5 klausimas – įstatymo „Dėl Nairobio sutarties dėl olimpinio simbolio apsaugos ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-5190. Jį mums pateikia švietimo, mokslo ir sporto ministras A. Monkevičius. Prašom, ministre.
A. MONKEVIČIUS. Laba diena, gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, norėčiau pristatyti įstatymo „Dėl Nairobio sutarties dėl olimpinio simbolio apsaugos ratifikavimo“ projektą. Projekto tikslas – ratifikuoti Nairobio sutartį dėl olimpinio simbolio apsaugos, kuri yra pasirašyta 1981 metais, šią sutartį administruoja Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija. Šiuo metu prie Nairobio sutarties yra prisijungusios 52 valstybės, iš kurių 13 yra Europos Sąjungos narės, tarp jų – Estija, Lenkija.
Nairobio sutartį tikslinga ratifikuoti siekiant apsaugoti olimpinį simbolį, tai yra olimpinius žiedus (šis simbolis yra Tarptautinio olimpinio komiteto olimpinė nuosavybė, vadovaujantis Olimpine chartija), apsaugoti šį simbolį nuo neteisėto jo naudojimo tiek komercinėje, tiek nekomercinėje veikloje. Ši tarptautinė sutartis užtikrintų olimpinio simbolio teisinę apsaugą, būtų tiesiogiai taikoma visiems subjektams Lietuvoje ir nesietų olimpinio simbolio naudojimo tik su komercine veikla ar su ribotu prekių ar paslaugų ratu.
Pasiūlymą ratifikuoti Nairobio sutartį dėl olimpinio simbolio apsaugos pateikė Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
Lietuvos ratifikuota Nairobio sutartis taptų Lietuvos teisinės sistemos dalimi, sustiprintų olimpinio simbolio, taip pat ir kitos olimpinės nuosavybės apsaugą, kartu atliktų prevencinę funkciją. Siūlau svarstyti ir pritarti šiai sutarčiai.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Yra norinčių jūsų klausti. Pirmasis klausia S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, mes šiandien ratifikuosime sutartį, pasirašytą prieš 39 metus. Kokios priežastys, kad nuo 1990 metų mes tiek metų to nebandėme daryti? Ar čia Olimpinis komitetas nematė prasmės? Ar nebuvo Prezidento dekreto?
Antra, akcentuojamuose olimpinių… Grėsmės olimpiniams žiedams. Ar tų grėsmių dabar padaugėjo, ar jų būta, ar jų Lietuvoje pastebėta, kad mes šiandien aktualizuojame šią 39 metų sutartį?
A. MONKEVIČIUS. Taip, jūs teisus. Ačiū už šitą pastebėjimą. Kaip tik Lietuvos tautinis olimpinis komitetas reaguoja į įvairius olimpinės nuosavybės pažeidimus. Jų iš tikrųjų yra nemažai, vidutiniškai paskaičiuota šiuo metu apie dešimt per mėnesį. Olimpinių žaidynių laikotarpiu paprastai pateikia net 50 įvairių pretenzijų ir įspėjimų. Tai yra aktualu. Teisinei valstybei tikrai yra svarbu saugoti šiuos olimpinius žiedus. Norėčiau pastebėti, kad olimpinį simbolį būtų galima naudoti žiniasklaidoje, turint tikslą pateikti informaciją apie olimpinį sąjūdį ar jo veiklą. Tai nebūtų ribojimų. Bet kitoms veikloms būtų būtent šita apsauga, kuri numatyta sutartyje.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas. Atsisakėte. Taip, dėkoju ministre, daugiau klausiančiųjų nėra. Motyvai. Nėra norinčių juos pareikšti. Prašom apsispręsti ir balsuoti dėl teikiamo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5190.
Balsavo 59 Seimo nariai ir visi šiam įstatymo projektui pritarė. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Užsienio reikalų komitetas, papildomų nėra. Svarstymo data – lapkričio 5 diena. Ir komisijos, matyt, pageidaus. Per centrinį šoninį mikrofoną komisijos pirmininkas K. Smirnovas.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Taip, tikrai norėtume, kad būtume kaip papildoma komisija.
PIRMININKĖ. Jaunimo ir sporto reikalų komisija. Sutinkame, kolegos? Dėkoju. Pritarta, kad bus kaip papildoma komisija.
15.03 val.
Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 51 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4983, Geležinkelių transporto kodekso 3 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4984 (pateikimas)
Toliau eina kompleksinis darbotvarkės 2-6.1, 2-6.2 klausimas – Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 51 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4983 ir Geležinkelių transporto kodekso 3 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4984. Juos mums pateikia susisiekimo viceministras V. Klimantavičius. Prašom, viceministre.
V. KLIMANTAVIČIUS. Laba diena, posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Įstatymų projektų rengimo priežastys. Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimą dėl važiavimo keleiviniu transportu lengvatų taikymo studentams, nustatė, kad esamas teisinis reglamentavimas transporto lengvatų taikymo srityje nėra aiškus, nes įstatymuose nėra nustatyto įpareigojimo asmenims, norintiems naudotis transporto lengvata, pateikti atitinkamą asmens statusą patvirtinantį dokumentą.
Be to, atsižvelgiant į Europos Teisingumo Teismo pateiktą traukinių keleivių statuso turinio išaiškinimą, kilo poreikis minėtą sąvoką apibrėžti ir nacionaliniuose teisės aktuose. Taigi teikiamais įstatymų projektais siekiama išspręsti Seimo kontrolieriaus nustatytas važiavimo keleiviniu transportu lengvatų neišbaigtumo problemas, tai yra Transporto lengvatų įstatyme siūloma nustatyti reikalavimą asmenims, kurie ketina pasinaudoti transporto lengvata, pateikti šių asmenų statusą atitinkamas aplinkybes patvirtinančius dokumentus, o Geležinkelio transporto kodekse siūloma apibrėžti sąvoką „traukinio keleivis“ ir atlikti kitus redakcinio pobūdžio pakeitimus. Tokie smulkūs pakeitimai.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Yra norinčių klausti. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Čia toks konkretus klausimas. Kodėl išbrauktas Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytas sąrašas ypatingomis ligomis sergančių asmenų, o palikta tik hemodializė, ir juos lydintys asmenys, nes iš tikrųjų gali būti įvairių ligų? Šiuo atveju suprasčiau, kad galbūt viską, jeigu braukiame, tai braukiame. Bet žmonės, kurie turi tam tikras negalias, kodėl jie išbraukti?
V. KLIMANTAVIČIUS. Ačiū už klausimą. Šiame įstatymo pakeitime siūlome įrašyti, kad asmenys, kurie yra gydomi ir jiems reikalinga nuolatinė hemodializė, ir pridedame juos lydinčius asmenis, kuriems taip pat nereikėtų pateikti dokumento. Sąrašas nesutrumpintas, tiesiog tame sąraše daugiau nebuvo išvardinta ligų, dėl kurių reikėtų suteikti žmogui lengvatą.
PIRMININKĖ. Klausia K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Jau paklausė mano klausimą.
PIRMININKĖ. Atsisakote. Dėkoju. Daugiau klausimų nėra. Dėl motyvų. Nėra norinčių juos pareikšti. Gerbiami kolegos, prašom balsuoti dėl teikiamo įstatymo projekto.
Balsavo 58 Seimo nariai: už – 55, prieš nėra, susilaikė 3. Po pateikimo įstatymų projektams Nr. XIIIP-4983 ir Nr. XIIIP-4984 yra pritarta. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Papildomo nėra. Svarstymo data – spalio 20 diena.
15.08 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 455 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5057 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 455 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5057. Jį mums vėl pateikia susisiekimo viceministras V. Klimantavičius. Prašom.
V. KLIMANTAVIČIUS. Gerbiami Seimo nariai, Administracinių nusižengimų kodekso 455 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijos siūlymus. Projektu siūloma užtikrinti, kad būtų laikomasi nustatytų kelių transporto priemonių vairuotojų darbo ir poilsio laiko režimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir duomenų, perkeltų iš skaitmeninių tachografų ir vairuotojų kortelių, teikimo tvarkos.
Pažeidimai, susiję su transporto priemonių vairuotojų darbo ir poilsio laiko režimu, būtų klasifikuojami pagal jų sunkumą ir numatomą pažeidimų dažnį. Siūlomi baudų dydžiai įmonių vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims numatyti nuo 300 iki 1 tūkst. 200 eurų, priklausomai nuo nusižengimo dydžio ir galimų pasekmių.
Administracinė atsakomybė už kelių transporto priemonių vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo duomenų nepateikimą – šiuo atveju baudos yra nustatytos, priklausomai nuo pažeidimo dažnio ir dydžio, nuo 1 tūkst. 500 iki 2 tūkst. eurų. Diferencijuota administracinė atsakomybė pagal kelių transporto įmonės vairuotojų daromą pažeidimų sunkumą per kalendorinius metus turėtų skatinti įmones atsakingiau vykdyti savo pareigas vairuotojų darbo organizavimo srityje, o nustačius tam tikro sunkumo pažeidimus, imtis priemonių ir užtikrinti tinkamą vairuotojų darbą bei tokiu būdu išvengti administracinės atsakomybės. Numatyta atsakomybė už duomenų nenuskaitymą nustatytu periodiškumu kas 28 kalendorines dienas ir jų nepateikimą skatins įmones veikti sąžiningiau ir skaidriau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Yra norinčių klausti. Pirmasis – E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų taip, nelengvus laikus gyvena mūsų vežėjai. Iš tikrųjų aš suprantu direktyvos reikalavimą, suprantu tam tikras rizikas, bet galbūt kitokiomis priemonėmis, ne tik baudomis gąsdinti, nes iš tikrųjų tai gali sužlugdyti bet kurią įmonę ir bet kokį norą dirbti įmonės vadovu arba apskritai užsiimti verslais. Dažniausiai būna taip, kad yra direktyvos ir mes tas direktyvas kur kas daugiau viršijame, negu jos pačios reikalauja – imame aukštutines ribas. Kaip yra šiuo atveju? Ar iš tikrųjų negalime apsieiti su kokiomis švelnesnėmis priemonėmis, o ne drastiškai kelti baudas? Ačiū.
V. KLIMANTAVIČIUS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų jis labai taiklus. Priminsiu, kad 2017 metų Vyriausybės nutarimu Nr. 496 vežėjams yra nustatyta prievolė Lietuvos transporto saugos administracijai jos nustatyta tvarka teikti skaitmeninių tachografų duomenis. Ta prievolė egzistuoja, tik praktikoje susiduriame su tuo, kad įmonės netvarkingai nuskaito tuos duomenis, saugo juos pas save, patiria ir serverių, ir darbo jėgos kaštų, ir panašiai.
Šiuo nutarimu įmonės įpareigojamos nuskaitytus duomenis laikyti Transporto saugos administracijos serveriuose. Tai, viena vertus, palengvina joms užduotį, kita vertus, eliminuoja veiklą nesąžiningų įmonių, kurios nuslėpdamos dalį duomenų nekorektiškai konkuruoja su likusiomis tvarkingomis Lietuvos įmonėmis.
PIRMININKĖ. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Norėčiau paklausti, ar pakankamai išdiskutavote su suinteresuotomis pusėmis – vairuotojais, gal profsąjungomis ir vežėjais šį klausimą?
V. KLIMANTAVIČIUS. Klausimas yra išdiskutuotas. Serveriai Transporto saugos administracijoje veikia puikiai. Tvarkingai veikiančios įmonės neturi jokių papildomų administracinių kaštų.
Grįžtant prie prieš tai buvusio klausimo, iš tikrųjų tai nėra nutarimas, skatinantis skirti kuo daugiau baudų. Tai yra veiksmas, skatinantis dirbti sąžiningai ir skaidriai.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūs atsakėte į visų, norinčių paklausti, klausimus. Motyvai. K. Masiulis kalba už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, man irgi buvo abejonių dėl šio įstatymo projekto. Laimė, mes svarstėme šį įstatymo projektą komitete. „Linava“ ten kėlė abejonių ir rimtai kėlė abejonių, tačiau mes gavome gana gilius ir išsamius paaiškinimus apie tai, kad iš tikro yra labai daug nusižengimų ir dėl tų nusižengimų kenčia vairuotojai: dažnai jiems nesumokama, jie apgaunami, išleidžiami atostogų, o iš tikro dirba atostogų metu arba atostogų, neva tariamų atostogų, metu iš tikro dirba filiale, kuris yra užsienyje veikiantis ir panašiai. Aš manau, kad pagrindinis komitetas giliau įsigilins. Čia dar tikrai reikia dėmesio, bet po pateikimo reikėtų pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvų prieš niekas nepageidauja pareikšti. Prašau balsuoti dėl teikiamo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5057.
Balsavo 59 Seimo nariai: už – 52, prieš nėra, susilaikė 7. Po pateikimo Administracinių nusižengimų kodekso 455 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui yra pritarta.
Siūlomi komitetai. Kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomo nėra. Svarstymo data lapkričio 12 diena.
15.15 val.
Sporto įstatymo Nr. I-1151 12, 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4963 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Sporto įstatymo 12, 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4963. Jį pateikia Seimo narys K. Smirnovas. Prašom.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, tai trumpas projekto pristatymas. Jis tik patikslina Sporto įstatymą. Pagrindas yra, kad sporto gimnazijos ir savivaldybės sporto įstaigos turėtų vadovautis švietimo, sporto ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Įstatyme tai buvo praleista, mes tik patiksliname, kad būtų visiems aišku, kokia tvarka turi vadovautis vykdydami savo veiklą sporto įstaigose.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori klausti S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamasis pranešėjau, čia yra minimas Pasaulinis antidopingo kodeksas. Mes žinome, kad būtina jį pasirašyti, pripažinti. Jeigu to nepadaro, pavyzdžiui, tam tikra federacija, negauna valstybės biudžeto asignavimo. Ir šiame 2 straipsnyje minima, kad tai lyg ir negalioja, aš bent taip suprantu: būti, pripažinimą turėti… Pasaulinis antidopingo kodeksas netaikomas specialiosios olimpiados judėjimą plėtojančiai organizacijai. Ar aš teisingai suprantu, kad šitos specialiosios olimpiados, paralimpinės žaidynės ir panašiai netikrinamos ir nėra dopingo kontrolės? Ar aš taip suprantu šį teiginį, kad netaikomas šis kodeksas?
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Jūs panašiai, teisingai, bet paralimpiečiams taikomas, o specialiosiose olimpiadose žmonės su protine negalia dalyvauja, jie nuolatos vartoja vaistus, jie be vaistų negali, todėl jiems netaikomas tas dalykas. Visame pasaulyje netaikoma, todėl ir mes čia įdedame, kad jiems yra netaikoma, ir jie galėtų gauti finansavimą.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Daugiau klausiančiųjų nėra. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti? Yra pageidaujančių balsuoti. Prašom balsuoti dėl teikiamo įstatymo projekto.
Balsavo 58 Seimo nariai: už – 50, prieš nėra, susilaikė 8. Įstatymo projektui Nr. XIIIP-4963 po pateikimo pritarta.
Komitetai. Pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas, papildoma – Jaunimo ir sporto reikalų komisija. Svarstymo data lapkričio 5 diena.
15.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. XIII-3289 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-5237 (pateikimo tęsinys)
Ir grįžkime, kolegos, rytiniame posėdyje buvo pertrauka, prie darbotvarkės 2-18.1 ir 2-18.2 klausimų. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. XIII-3289 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-5237. Jo pateikimą mums pabaigs P. Saudargas. Prašom. Ir per šoninį mikrofoną – Seimo narys J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio dėl šito klausimo.
PIRMININKĖ. Dar viena pertrauka?
J. JARUTIS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, yra pageidavimas frakcijos vardu. Prašome balsuoti.
Balsavo 57 Seimo nariai: už pertrauką – 34, prieš – 18 ir susilaikė 5. Taigi pertrauka iki kito posėdžio.
Per šoninį mikrofoną P. Saudargas. Prašom.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama pirmininke. Aš iš tiesų esu šokiruotas, kaip valstiečiai ir žalieji tiesiog sistemingai priešinasi tvariam biokuro naudojimui Lietuvoje. Jūs puikiai suprantate, kad mūsų mediena pūna Lietuvos miškuose. O mes importuojame visą biomasę iš Baltarusijos. Plius ji yra radioaktyvi ir mes nedarome nieko, kad tai sustabdytume. Šitas įstatymas buvo bandymas įvesti, kad ne daugiau kaip 20 % iš trečiųjų šalių galėtų naudoti šilumos gamintojai importuoto biokuro. Aš nesuvokiu, kodėl jūs nenorite? Tuo labiau kad tokį analogišką projektą remia jūsų pačių Vyriausybė ir Energetikos ministerija. Gėda!
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiami kolegos, mes darbotvarkę baigėme.
15.21 val.
Seimo savaitės (2020-10-12–2020-10-16) – 2020 m. spalio 13 d. (antradienio) ir spalio 15 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Kviečiame Seimo Pirmininką mums pateikti savaitės, prasidedančios spalio 12 dieną, posėdžių darbotvarkę. Prašom, gerbiamas Seimo Pirmininke.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami Seimo nariai, spalio 13 dieną ir spalio 15 dieną jau bus po rinkimų, todėl rinkiminių ir šūkinių projektų jau, tikiuosi, bus vis mažiau. Turbūt reikėtų pasakyti, kad šiandien tais perkeltais projektais, tai yra Šilumos ūkio ką tik paminėtu, ir toliau projektu Nr. XIIIP-5046 bus papildytos tos darbotvarkės, nes iki kito posėdžio paimtos pertraukos. O šiaip numatyta ir Seniūnų sueigoje jau aptarta darbotvarkė yra paskelbta. Tai Seimo nutarimo „Dėl lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangos 2021–2027 m. gairių patvirtinimo“ jau bus priėmimas. Toliau komitetuose apsvarstytų teisės aktų projektų svarstymas Seimo posėdyje. Čia daugelio yra: Socialinių paslaugų, Sveikatos priežiūros, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, Sveikatos draudimo, Pridėtinės vertės mokesčio, Elektros energetikos, Valstybės ir savivaldybių įmonių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo įstatymų projektai.
Vakariniame posėdyje vėl komitetų apsvarstytų teisės aktų projektų svarstymas: Baudžiamojo kodekso, Švietimo įstatymo, Mokslo ir studijų įstatymo, Aplinkos monitoringo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto ir lydimųjų, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto pateikimas ir Ikiteisminio ginčų dėl mokesčių nagrinėjimo tvarkos įstatymo projekto ir lydimųjų pateikimas.
Spalio 15 dieną įstatymų priėmimai, tai yra Asmenų delegavimo į tarptautines Europos Sąjungos institucijas ir užsienio valstybių institucijas įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo, Viešojo administravimo, Žemės ūkio, Maisto ūkio, Kaimo plėtros įstatymo pakeitimo įstatymų projektai, Branduolinės saugos, Muitinės, Transporto lengvatų, Darbo kodekso 179 straipsnio pakeitimo įstatymų projektas, Respublikos Prezidento inicijuoto Valstybės apdovanojimų įstatymo straipsnių pakeitimas, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso 1 straipsnio pakeitimo įstatymų projektai. Toliau Vyriausybės valanda ir vakariniame posėdyje 2019 metų valstybės metinių ataskaitų rinkinių pateikimai. Tokia siūloma kitos savaitės darbotvarkė.
PIRMININKĖ. Dėkojame, Seimo Pirmininke. Jums klausimų nėra.
V. PRANCKIETIS. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ar, gerbiami kolegos, galime bendru sutarimu pritarti kitos savaitės, tai yra savaitės, prasidedančios jau po rinkimų spalio 12 dieną, darbų programai? Dėkoju.
Gerbiami kolegos, mes esame priėmę nutarimus dėl sesijos darbų programos papildymo. Prašysime Dokumentų skyrių juos tiesiog sujungti į vieną.
Seimo narių pareiškimai. Niekas nenori iš Seimo narių jų pareikšti.
Registruojamės. Užsiregistravo 54 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, darbingos visos ateinančios savaitės. Sėkmės rinkimuose! Skelbiu spalio 1 dienos Seimo vakarinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.