LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 217
STENOGRAMA
2018 m. spalio 11 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ,
Seimo Pirmininko pavaduotojai G. KIRKILAS ir J. LIESYS
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, gerbiami svečiai. Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. spalio 11 d. posėdį. (Gongas)
10.00 val.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Algirdo Vaclovo Patacko 75-ųjų gimimo metinių paminėjimas
Posėdį pradedam minėjimu, kuris yra skirtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputato, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Algirdo Vaclovo Patacko 75-osios gimimo metinėms. Kartu su mumis minėjime dalyvauja signataro artimieji, Nepriklausomybės Akto signatarai, garbingi svečiai.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Vaclovas Patackas buvo ryškus patriotas ir laivės gynėjas, gimęs rezistentų šeimoje, jis visą gyvenimą kovojo už tautinės kultūros išsaugojimą ir puoselėjimą, turėjo savitą ir įdomų kūrybos jausmą. Dėkojame Algirdui Vaclovui Patackui už jo nepailstamą tiesos ir teisingumo paiešką. Pagerbkime jo atminimą tyla.
Tylos minutė
Ačiū. Kviečiu Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatą, Nepriklausomybės Akto signatarą Algirdą Saudargą į tribūną.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Algirdo Saudargo kalba
A. SAUDARGAS. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiama ponia Nijole, gerbiamieji!
Prieš dvi savaites Algirdui Patackui būtų sukakę 75-eri metai. Jau treti metai nebegalime paspausti jam rankos, sveikindami su gimtadieniu. Jau treti metai nebegaliu kam nors pasakyti – susipažinkite, tai mano bičiulis Algirdas Patackas.
Vienintelis likęs kelias jį pažinti yra jo kūryba. Norintys ką nors sužinoti, dažniausiai žvelgia į Vikipediją. Ten galima perskaityti, kad Algirdas Patackas buvo Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, Kovo 11-osios Akto signataras, rezistentas, inžinierius technologas, poetas, dėstytojas. 1986–1987 metais buvo kalinamas už pogrindžio leidinių „Pastogė“, „Lietuvos ateitis“ redagavimą ir leidimą. 1988–1990 metais – Sąjūdžio Kauno miesto tarybos narys, Sąjūdžio Seimų narys. Šiame Seime dirbo ketverias kadencijas.
Apie jo kūrybą parašyta kelis kartus mažiau. Todėl drįstu pakviesti kartu atsiversti jo knygas ir paskaityti. Visi skaitiniai yra iš Algirdo Patacko darbų rinkinių „Pastogės Lietuva“ ir „Litua“.
Turime neužmiršti, kad viskas priklauso nuo perspektyvos. Būnant rūsyje, kuriame kalėjo Algirdas, muzika sklindanti iš konservatorijos skamba kitaip. Tardomas jis prisiėmė sau visų pogrindžio kūrinių autorystę, kai tik galėjo. Tai įprastas pogrindžio leidinių redaktorių elgesys. Plagiatas normaliame gyvenime tampa bičiulių ir bendražygių apsauga nuo KGB persekiojimo. Jis ir mano vieną autorystę prisiėmė, mane pridengdamas, už ką jam ačiū. Šią perspektyvos kaitą pajuto ir Šventasis Tėvas, nusileidęs į rūsį pagerbti nukankintų vyskupų, kunigų ir visų laisvės kovotojų.
Svarsčiau, kokiu vardu vadinčiau savo bičiulį, kokiu vienu žodžiu apibūdinčiau jo kūrybą kaip visumą. Iš Šventojo Tėvo vizito nuotaikos supratau, kad jis buvo tiltininkas. Popiežius Pranciškus kvietė Lietuvą gilintis į savo tautos šaknis ir statyti tiltus. Romos popiežius yra vyriausiasis tiltininkas – Pontifex maximus. Algirdas Patackas rado baltų senovės aprašymuose, kad būta tokių tiltininkų ir pas mus. Čia mums nesvarbu, ar šaltiniai teisingi, ar tokie tiltininkai buvo iš tiesų. Mums svarbu, kaip Algirdas suprato tiltininko esmę: „Tai mums paaiškina paslaptingųjų tiltininkų, žinomų pas senovės prūsus, jovaro žmonių, paskirtį. Tai – tiltų per virsmo sritį, per bedugnę tarp čia ir anapus statytojai.“
Algirdo Patacko kūryba yra tiltininko kūryba ne savo apimtimi ar filosofinės minties išmone, bet nuolatine žvilgsnio, nukreipto į tai, kas nepažinta, įtampa. Tai virš prarajos kabančio tilto lynų įtampa. Jis nekviečia nusileisti pavojingomis, nors tvirtomis, uolomis ir vėl kopti į kitą krantą siauru akmeningu taku. Jis kviečia rizikuoti palikti tvirtą uolą ir žengti svyruojančiu po kojomis tiltu bei pajusti svaiginantį gelmės tikrumą. Algirdo Patacko mėgstamais žodžiais tariant: „Suvedus į formulę, tai atrodytų šitaip: esmę galima suvokti tik iš jos išėjus; būnant, esant esmėje, susivokti sunku.“ Tas pats tinka ir gelmei – nusileidus gelmėn, jos esmės negalime suvokti. Reikia iš jos išeiti, pakilti ant tilto, o tiltui reikia tvirtų atramų.
Dvi svarbiausios atramos Algirdui Patackui buvo krikščionybė ir baltų kultūra. Retas ryždavosi išbandyti jo tiltą, kabantį virš prarajos. Vieni pasilikdavo ant tvirtos krikščioniško mokymo uolos, kiti sprukdavo į priešingą pusę – išsižadėję krikščionybės, ieškojo dvasinės atgaivos ant saugių etnografinių formų kalnelio. Prieš aštuonerius metus Algirdas rašė: „… iš katalikiškų, ypač intelektualinių, sluoksnių gali pajusti atsainią ar net atlaidžiai ironišką poziciją senosios mūsų religijos atžvilgiu, keistai simetrišką materialistiniam požiūriui ir dažnai slepiančią elementarų dalyko nežinojimą. Dėl šitokios blogai slepiamos arogancijos ir įsitaisėme nuosavą neopagonišką sektą – romuviečius, save pristatančius kaip senojo lietuvių tikėjimo išpažinėjus, su krivių krivaičiais, pretenzijomis į tradicinių religijų statusą ir atvirai antikrikščioniškomis nuostatomis.“
Prieš dešimtmetį radijo laidoje „Mažoji studija“ Algirdas tvirtino: „Jeigu žmogus yra be šaknų, krikščionis būti jis gali – krikščionybė tai pajėgia, bet vis dėlto stipresnis yra tas, kuris remiasi į žemę, į šaknis.“ Tarytum į tai atsakydamas jo sukakties išvakarėse, grįždamas iš vizito Baltijos šalyse, popiežius Pranciškus patvirtino: „Atsigręžti į šaknis – tai svarbu. Tai senas dalykas, bet jį reikia perduoti. Tapatybė yra priklausymo tautai dalis, o priklausymą tautai dera perteikti, šaknis reikia perteikti jaunajai kartai per dialogą, ypač tarp senų ir jaunų. Ir reikia tai daryti, nes jūsų tapatybė yra turtas. Kiekviena tapatybė yra turtas, jeigu suvokiama kaip priklausymas tautai.“ Ta įtampa – pažinti naują ar atpažinti užmaršinamą seną, reikalauja tiltininkų. Šiandien reikia tiltų tarp skirtingų pažinimo sričių, tarp visuomenės sluoksnių, tarp kartų. Maitinančios tautą šaknys privalo būti gyvos.
Tautos šaknų gaivinimą aptardamas Algirdas pasitelkia dar kitus senžodžius: „Butšaknis, butsargis privalo žūtbūt likti, saugoti protėvių dvasią, ne tik buitį, namus. Jis yra sargas amžinų vertybių, jis vertikaliai surištas su žeme, su gimtine, jos buitimi ir būtimi, jis yra tas, kurio šaknis yra giliausia, tvirčiausiai susieta su protėvių paveldu.“ „Todėl gentis yra gyva butsargių dėka, yra gyva, kol jų yra. Ir čia nieko nereiškia skaičiai arba tai, kas vadinama demografija, nes yra kai kas svarbesnio – tai tęstinumas.“
Būtų turėję apie ką pasikalbėti Algirdas Patackas ir popiežius Pranciškus.
Algirdas Patackas visuomet atsiremdavo į tikrovę, kad ir kokia ji būtų, ir, neprarasdamas ryšio, leisdavosi į gilesnius apmąstymus. Pasiklausykime dviejų ištraukų iš rinkinio „Litua“ įvadinių straipsnelių: „…stengiuosi būti Lietuvos patriotas – ir todėl nemėgstu paradų. Tai yra jais nepasitikiu. Taip, paradas yra gražu – kietas būgnų ritmas, kaitinantis kraują ir pakeliantis į orą kovarnių būrius, vario dūdų spindesys, kostiumuoti, pažvalėję valdžios atstovai, susibūrę prie mikrofono, garbės kuopos šūviai, gilzių barškėjimas į grindinį, kur jas akimirksniu surenka berniūkščiai… Tačiau nepalieka įkyri mintis – kas būtų su jais, kas būtų su mumis visais, kokie mes taptume, jei šie šūviai būtų tikri, parako smarsas – tikras, gniaužiantis paširdžius baimės replėmis, o mūšio inscenizacijos metu pralieti raudoni dažai vėl būtų tikras kraujas, kaip tada, devyniasdešimt pirmaisiais.“
Kitame straipsnelyje, prisiminęs savo mėgstamo Oskaro Milašiaus ištarmę – „Šalis šita nežino prabangos liūdnos – subręsti“, jis rašo: „Lietuva yra vaikystė, Europos vaikystė – amžinai žalias rojus, liūdna miglų skraiste apsigaubęs. Niekada nepražysti, niekada nepražysti, amžinai žaliuoti, amžinai žaliuoti – kaip toji Eglė, ant jūros kranto vaikus savuosius apglėbusi. Apsigaubus skara, apsigaubus migla, amžinoj prarasty, amžinam laukime…“
Prisimindamas Baltijos kelią 2009 metais, jis rašo: „Ir vis tiek jausmas, kad štai dalyvauji, esi viename mįslingiausių virsmų – minios, žmonių, liaudies virsme į tautą, – tas jausmas liks viena iš tavo gyvenimo egzistencinių viršūnių.“
2010 metais Seime minint Sausio 13-ąją, jis kalbėjo: „Kas mes būtume be Sausio 13-osios? Beveidė minia, klajojanti prekybos centrų dykvietėmis, išplėstais vyzdžiais, reginčiais vien savo ego sukurtus miražus… Kas mes būtume be Kražių skerdynių, 1941-ųjų sukilimo, Romo Kalantos? Žmonių sambūris, uždarytas gimties ir mirties spąstuose, medituojantis vien haliucinuojančią gerovės vaivorykštę… Be Tėvynės, be tėviškės, be namų slenksčio…“
Tik taip, ieškant esmės, įmanoma įžvelgti geopolitinių grėsmių priežastis. Amerikiečių diplomatijos patriarchas Henris Kisindžeris neseniai tvirtino, kad, norėdami perprasti Vladimirą Putiną, turime skaityti ne „Mein Kampf“, bet Fiodarą Dostojevskį. Algirdas Patackas aiškina toliau: „Mes gi galėtume prisiminti, kad Dostojevskio kūrybos viršūnė, tiksliau, gelmė yra „Biesy“, Rusijos istorijos stabiliausias, esminis bruožas – smuta, lemianti istorinė asmenybė – samoderžavec, o NKVD savo istorines šaknis veda iš opričninos.“ Dar 1999 metais jis numatė: „Viskas grindžiama sena imperine doktrina: visada patogiau kariauti vieną lokalinį karą periferijoje, kurį pabaigus galima pradėti kitą. Taip armija įgis patirties. Kas po Čečėnijos? Krymas Ukrainoje, kur gyvena rusų dauguma? Narvos regionas Estijoje? Kaliningradas šalia Lietuvos? Kieno eilė?“ „Meška šiaip labai geraširdė, vaikų pasakų mylima herojė. Tačiau dresiruotojai žino, kad meška bet kada gali virsti pavojingu žvėrimi. Šį bruožą, kuris rusiškai vadinamas zverinyj lik, gali patirti tik tiesiogiai susidūręs, jo bijo savyje patys rusai.“ 2008 metais po agresijos prieš Gruziją Algirdas Patackas prieina prie bauginančios išvados: „Dėl Rusijos mes kaltiname Rusijos valdžią. Gal reikėtų peržiūrėti šią nuostatą apie geraširdę tautą ir blogą jos valdžią? Jei esama blogų žmonių, tai ar negali būti blogų tautų? Blogų ta prasme, kad nešioja giliai savyje ontologinį auglį, kurio metastazės nuolat žudo ne tik ją, bet ir aplinkinius. Nešioja, negydo, nes nedrįsta patys sau šito prisipažinti. Patys sau, visų pirma.“
Savo straipsnio apie galindus pabaigoje Algirdas Patackas pridėjo užsklandą, kuri tinka ir mums: „Lietuviškoje savimonėje, gyvuojančioje palyginti laisvos ir viešos humanitarinės minties sąlygomis, jau kurį laiką vis stipriau reiškiasi noras ir poreikis mitologinio proveržio, naujo etnosą orientuojančio vektoriaus, suburiančio ir brandinančio provaizdžio (kuris, tiesą sakant, nebuvo niekada mūsų tautoje užgesęs). Tokio, kuris žmonių, liaudies amorfinę masę paverčia apčiuopiama, nauja kokybe, nauju dariniu, vertu tautos vardo.
Nepatenkinus jo, šis poreikis išsigimsta, tampa arba akademinėmis nuobodybėmis, arba marginaliniais kliedesiais. Vadinasi, veltui eikvojama gyvybinė energija. Tautos pasionarusis sluoksnis metasi į primityvias raiškas – pradedant nuo kontrabandos ir baigiant migracija. Nepadeda ir siūlomi lėkšti receptai, tokie kaip užsakomi įvaizdžiai ar aukštosios technologijos, silicio slėniai ir kiti kompiuterinės civilizacijos blizgučiai, nes jie neužkabina esmės, giliųjų savimonės sluoksnių, ir veda į klystkelį – į išorę, iš savęsp. Kaip sugrįžti į savo vidinį kosmą, iš kurio mus išsviedė istorija, kol kas atsakymo nedavė niekas, nors bandymų būta – iš jų sėkmingiausi gal Daukanto, vėliau Vydūno, Maceinos. Bet istorija, mūsų žiaurioji pamotė, neleido šito įbūtinti, įgyvendinti iki galo, iki tos dermės, kuri užtikrintų stabilią, brandžią ir vaisingą tautos būtį, leidžiančią išpildyti Dievo jai duotą priesaką – idėją. Gal dabar, tokią brangią kainą sumokėjus už laisvę, kuri iš esmės yra laisvė laisvai mąstyti, atėjo laikas lemiamai pastangai, lemtingam proveržiui? Ir vėl pradėti reikia iš pat pradžių pradžios […], pradėti tuoj pat, nelaukiant, nes pamotė istorija vėl gena mūsų link juodus debesis.“ Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū, dėkojame gerbiamam signatarui A. Saudargui. Į tribūną kviečiu Signatarų klubo prezidentę B. Valionytę.
B. VALIONYTĖ. Gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiami Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai ir Aukščiausiosios Tarybos deputatai, Seimo nariai ir visi čia susirinkę paminėti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Algirdo Patacko 75-ųjų gimimo metinių. Žinoma, jis galėjo būti šiame gyvenime ir mes su juo galėtume sveikintis ir klausytis jo. Algirdą Patacką buvo galima mylėti arba nemylėti, bet likti jam abejingam buvo neįmanoma. Tai buvo žmogus, kuris priversdavo jį išgirsti. Algirdui Patackui aš esu ypač dėkinga ir manau, kad lietuvių kalba bus dėkinga, kad jis padėjo sugrąžinti į lietuvių kalbą mūsų prarastus senus žodžius „butšaknis“, „budsargis“. Taigi šiandieną to tikro lietuviško budsargio, butšaknio Algirdo Patacko tęsėjai sėdi šioje salėje kartu su mumis – tai žmona Nijolė ir anūkė Viltė. Aš norėčiau anūkei Viltei nuo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo šia proga padovanoti kitos Viltės, Augūnaitės, gimusios 1990 m. kovo 11 d., balso garso paveikslą, kur ji ištaria žodžius „Kovo 11-oji“. Vilte, tegul šis gražus kūrinys visada būna tavo širdyje ir primena senelį. Ir prisimink vieną dalyką – senelis pačią įpareigojo būti tikra butšakne. (Plojimai)
V. BOGATYRIOVAITĖ. Labai ačiū visiems. Senelis tikrai mane nuo pat mažų dienų mokė būti tikra lietuve, mokė šaknų ir stengėsi kiek įmanoma daugiau perteikti apie Lietuvą, apie mūsų tautą. Man labai didelė garbė, kad aš esu ant paskutinės jo knygos viršelio. Toji knyga, aš tikiu, bus pamatas mūsų literatūrai ir ateinančioms kartoms, kurios domėsis mūsų šaknimis. Dar kartą visiems labai ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjams. Dėkojame Nepriklausomybės Akto signataro A. V. Patacko artimiesiems. Dėkoju visiems dalyvavusiems šiame minėjime. Skelbiu minėjimą baigtą.
Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 84 Seimo nariai.
10.21 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2018 m. spalio 11 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės. J. Razma dėl darbotvarkės? Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF*). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, frakcijos vardu siūlau du projektus išbraukti iš darbotvarkės, dvi Statuto pataisas, darbotvarkės 1-9, 1-10 klausimai. Pirmasis pataisų projektas yra siūlantis naikinti Laisvės kovų komisiją. Tai yra nejautrus žingsnis, neišdiskutuotas su politinių kalinių ir tremtinių bendruomene, todėl siūlau tikrai atsisakyti to žingsnio.
Antras projektas yra šiurkštus opozicijos teisių siaurinimo atvejis, kai yra apsunkinama ekspertizės užsakymo galimybė. Siūlau abu tuos projektus išbraukti.
PIRMININKAS. A. Gumuliauskas. Prašau.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš dėl 1-9 projekto. Neklaidinkite, pone Jurgi, Seimo narių ir visuomenės – niekas nenaikina Laisvės kovų komisijos. Paprasčiausiai tai yra sujungimas ir pakėlimas į aukštesnį lygį, tai yra į nuolatinės komisijos lygį. O aš taip pat asmeniškai buvau susitikęs su visuomenine taryba, kuri veikia prie Laisvės kovų komiteto, ir kalbėjome būtent šituo klausimu.
PIRMININKAS. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Prašau.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Noriu sureaguoti į gerbiamo A. Gumuliausko pasakymą, kad jis jaučiasi aptaręs šį klausimą su visuomenine tremtinių, politinių kalinių organizacijų taryba, tačiau jie užvakar vienbalsiai priėmė sprendimą nebuvus iki pabaigos ponui A. Gumuliauskui, kad jie nesutinka su šitų komisijų jungimu, taip pat kreipėsi į Seimo Pirmininką V. Pranckietį. Iš tikrųjų nereikia irgi klaidinti nei čia salėje sėdinčių kolegų, nei visuomenės.
PIRMININKAS. A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Aš irgi noriu šiuo atveju replikuoti, kad ir kai Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą, irgi sakė, kad jie pakelia į aukštesnį išsivystymo lygį. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Iš esmės kalbame apie darbotvarkės klausimą ir apie darbotvarkę, tai daugiau pasiūlymų dėl darbotvarkės nematau. Kadangi frakcijos vardu buvo prašyta, turime balsuoti ir apsispręsti dėl darbotvarkės 1-9 klausimo – dėl Statuto pakeitimo ir papildymo straipsniu, projekto Nr. XIIIP-2569. Balsuojame. Už balsuoja tie, kurie pritaria J. Razmos pasiūlymui, prieš balsuoja tie, kurie mano, kad darbotvarkėje turi likti.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 40, prieš – 38, susilaikė 14. Pasiūlymui nepritarta. Darbotvarkėje lieka.
Kitas J. Razmos pasiūlymas frakcijos vardu – išbraukti darbotvarkės 1-10 klausimą – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 145 straipsnio pakeitimo“ projektą Nr. XIIIP-2652. Balsuojame už pasiūlymą. Tie, kurie balsuoja už J. Razmos pasiūlymą išbraukti iš darbotvarkės, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 41, prieš – 34, susilaikė 16. Pasiūlymui nepritarta. Darbotvarkės 1-10 klausimas lieka darbotvarkėje.
Daugiau pasiūlymų nebuvo. Balsuojame dėl visos darbotvarkės. Pritariantys darbotvarkei balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 57, prieš – 4, susilaikė 28. Darbotvarkė patvirtinta.
10.27 val.
Seimo deklaracijos „Dėl Adolfo Ramanausko-Vanago pripažinimo Lietuvos valstybės vadovu“ projektas Nr. XIIIP-2667 (pateikimas ir svarstymas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo deklaracijos „Dėl Adolfo Ramanausko-Vanago pripažinimo Lietuvos valstybės vadovu“ projektas Nr. XIIIP-2667. Pateikimas. R. Karbauskis. Prašau į tribūną.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija – pamatinis konstitucinio lygmens okupuotos Lietuvos valstybės dokumentas. Jis kartu su kitais 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos partizanų vadų suvažiavime priimtais dokumentais sudarė teisinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą. Deklaracijoje konstatuojama, kad Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba buvo aukščiausia politinė ir karinė struktūra, veikusi, vadovavusi kovai, vienintelė teisėta valdžia okupuotos Lietuvos teritorijoje.
Seimas 2009 metais yra pripažinęs kad Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininkas J. Žemaitis-Vytautas iki savo mirties (sušaudymo) buvo valstybės vadovas, ėjęs Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas. Nuo 1954 m. lapkričio 26 d. – Prezidiumo pirmininko J. Žemaičio-Vytauto mirties, nužudymo priešų nelaisvėje, iki 1957 m. lapkričio 29 d., kai buvo nužudytas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininko pavaduotojas A. Ramanauskas-Vanagas, reikia pripažinti, jisai buvo aukščiausias tuo metu likęs gyvas Lietuvos valstybės pareigūnas ir faktinis kovojančios su okupacija Lietuvos vadovas.
Viešojoje erdvėje abejojama, ar jis tai pats pripažino. Tai, jog A. Ramanauskas-Vanagas suvokė save kaip valstybės vadovą, rodo faktai, pateikti dokumentai, jog jis 1956 metais yra pasirašęs dokumentą, kuris patvirtina, kad viena Lietuvos šeima yra garbinga šeima, slėpusi partizanus, ir kai bus laisva Lietuva, nurodau, šią šeimą apdovanoti valstybiniais apdovanojimais. Kitaip sakant, vienas iš teiginių, kad pats A. Ramanauskas-Vanagas nepripažino, jog jis yra šalies vadovas, neturi pagrindo. Kitaip tariant, siūlau, kad ši deklaracija paskatintų istorikų, teisininkų, politikų dialogą, ir mes galėtume iš tikrųjų priimti sprendimą dėl A. Ramanausko-Vanago pripažinimo ėjus Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausti nori keletas Seimo narių. Pirmasis klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Gerbiamas kolegos, dėl šio projekto aš nelabai ką galėčiau prikišti, man irgi atrodo nuoseklu, kad po generolo J. Žemaičio mirties kas nors vis dar tebesitęsiančioje rezistencijoje turėjo atlikti šias pareigas. Dėl to aš klausimo neturiu, tačiau, ar šioje deklaracijoje mes negalėtume spręsti ir kito klausimo? Dabar gi formaliai teigiama, kad po 1990 m. kovo 11 d. valstybė neturėjo vadovo ir to siekiama nepripažinti, arba nesiekiama pripažinti. Koks jūsų vertinimas to, kad užpildytume visas spragas, ypač tada, kai Lietuva paskelbė ir vėliau buvo pripažinta kaip nepriklausoma valstybė?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, jūs tikriausiai žinote, kad Konstitucinis Teismas, jeigu neklystu, yra du sykius išsakęs savo nuomonę tuo klausimu. Ir aš šiuo atveju nevisiškai tiksliai pacituosiu, gal kai kurie žodžiai skirsis, ką Konstitucinis Teismas išaiškino: Konstitucija nenumatė galimybės laikyti kurį nors kitą asmenį, nesantį Lietuvos prezidentu ir nerinktą tautos, prilyginti valstybės vadovui. Taigi, ką aš noriu pasakyti? Arba jūsų, arba kitos politinės grupės vardu reiktų dar sykį prašyti išaiškinti Konstitucinį Teismą tą padėtį, nes dabartiniai išaiškinimai neleidžia mums priimti sprendimo dėl to, kad Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas būtų laikomas ėjęs Lietuvos Prezidento pareigas, Lietuvos vadovo pareigas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų iniciatyva įprasminti ir pripažinti tą istorijos tarpsnį de facto, kaip jis buvo, sveikintina. Turime pripažinti ir tai, kad tuo metu, kaip ir kolega E. Gentvilas minėjo, de facto Lietuvoje nebuvo kito tokio lygmens aukšto pareigūno, kaip tuo metu pirmininko pavaduotojo pareigas ėjęs gerbiamas partizanas Vanagas, kuris vėliau, 1957 metais, tikrai tragiškomis, iš esmės kankinio aplinkybėmis žuvo. Tikrai manyčiau, kad jūsų kvietimas diskutuoti leistų išsklaidyti kai kurių asmenų išsakytas abejones, tai yra sveikintinas dalykas. Tiesiog, kada jūs įsivaizduotumėte tą diskusiją, jos trukmę ir kada mes galėtume tikėtis tos tikrai prasmingos deklaracijos priėmimo?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš manau, kad šiandien mes neturėtume vykdyti svarstymo ir priėmimo procedūrų. Labai viliuosi, kad mūsų pastangos šią procedūrą vykdyti duos rezultatą iki šių metų lapkričio 29 dienos, kai A. Ramanauskas-Vanagas buvo nužudytas. Tai būtų labai simboliška, mes dar turime pakankamai laiko visas procedūras ir pačią diskusiją įvykdyti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Iš tikrųjų labai toks, sakyčiau, tinkamu laiku veiksmas, nes vis dėlto lietuvių istoriografijoje apie tai nėra kalbama. Štai kodėl pasigirsta įvairių, sakyčiau, obalsių, kai skeptiškai žiūrima į šį pateiktą dokumentą. Aš žiūriu ne skeptiškai, aš žiūriu kaip į kvietimą diskutuoti. Manau, kad tokių šaltinių, kuriuos pacitavo gerbiamasis prelegentas, turbūt rasime ne vieną. Tačiau mano klausimas jums, kaip pateikėjui, yra toks: sakykite, ar jūs sutiktumėte, kad Valstybės istorinės atminties komisija būtų kaip pagrindinė institucija svarstant šį klausimą?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Be abejonių, aš įsivaizduoju, kad jūsų komisija galėtų būti tos diskusijos įkvėpėja ir, sakykime, sutelkėja. Bet pagal Statutą tikriausiai jūsų komisija negalėtų būti pagrindinė, tai kviesčiau, prašyčiau net komisiją užsiimti tuo sutelkimu diskutuoti ir ją vykdyti. O atitinkamai mes sprendimus priimsime Statuto nustatyta tvarka.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas pirmininke, mano klausimas ne iš turinio. Paprasčiausiai mano klausimas, kaip ilgai brandinote tą mintį? Situacija iš principo buvo seniai žinoma. Įvyko vado laidotuvės ir po šito jūs dabar išeinate su šia iniciatyva. Kodėl jūs neišėjote anksčiau?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Iš tikrųjų kodėl neišėjome, tikriausiai ne man reiktų užduoti šį klausimą. Tai yra Seimo prerogatyva, tikriausiai apie tai buvo galima šnekėti nuo 2009 metų jau daug kartų. Tiesiog taip simboliškai, ta prasme mus ištiko toks džiaugsmas, kad mes turėjome galimybę atrasti palaikus ir mes galėjome juos deramai palaidoti. Praeitą savaitę prieš šį iškilmingą įvykį buvo didelė visuomenės diskusija, kurią bet kokiu atveju reikėjo… reikia baigti tą diskusiją, nes būtų tikrai labai neteisinga prasidėjusią diskusiją dėl to, ar mes galime laikyti A. Ramanauską-Vanagą ėjus Lietuvos Prezidento pareigas, atidėti dar kažkokiam laikotarpiui, kai ji aktualizavosi tomis laidotuvėmis. Aš manau, kad tos laidotuvės ir yra tas momentas, kuris mūsų šį sprendimą aktualizavo, ir mes turėtume iš tikrųjų padėti tašką. Vienokį ar kitokį tašką.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs paminėjote 2009 metų deklaraciją, kuria „J. Žemaitis-Vytautas buvo pripažintas kovojančios prieš okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas.“ Čia citata. Šiame nutarime yra kitoks žodynas ir akivaizdu, kad stengiamasi išvengti žodžio „prezidentas“. Tai noriu paklausti, kodėl tas žodynas yra kitoks. Jeigu A. Ramanauskas-Vanagas yra pavaduotojas, logiška, kad jis turėtų būti vertinamas ir tas žodynas turėtų būti toks pat, koks yra 2009 metų deklaracijoje. Tęsdama pono E. Gentvilo klausimą ir išgirdusi jūsų atsakymą dėl 1990–1992 metų spragos, kuri dabar jau bus visiškai akivaizdi, noriu jūsų paklausti, ar inicijuosite, kad visas Seimas kreiptųsi į Konstitucinį Teismą dar kartą dėl visiškai nelogiškos spragos, kada neva Lietuvos valstybė neturėjo savo vadovo, nes jau dabar pripažintas J. Žemaitis-Vytautas, pripažinsime A. Ramanauską-Vanagą, yra naujų aplinkybių, kurios galėtų leisti Konstituciniam Teismui apsvarstyti iš naujo šią tikrai labai, sakyčiau, gėdingą situaciją, kurioje mes esame atsidūrę. Ar jūs inicijuotumėte, kad visas Seimas kreiptųsi ir tada Konstitucinis Teismas be eilės svarstytų šį klausimą?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Iš tikro, kaip jūs teisingai įvardinote, kito kelio nėra – tik dar vienas kreipimasis į Konstitucinį Teismą. Aš įsivaizduoju, kad būtų keista, kad mes inicijuotume tokį kreipimąsi, bet aš tikrai kaip Seimo narys ir, manau, mano kolegos pasirašytų, jei jūs tą kreipimąsi parengtumėte. Bet būtų tik Konstitucinio Teismo išaiškinimas, jei jis skirsis nuo pirmųjų dviejų, tokiu atveju mes galėsime priimti sprendimą. Bet kol kas mes turime tokius išaiškinimus, kokius mes turime. Deja.
Jei šnekėtume apie formuluotes, tai aš manau, kad tas laikotarpis, iki mes priimsime sprendimą, leis mums išgryninti tą nutarimą taip, kad iš tikrųjų nekiltų jokių abejonių dėl jo formuluočių.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Prieš kokius 10 metų Varėnos rajone kalbėjo žmogus apie to laikotarpio partizaninę kovą ir jis tuo metu pasakė, kodėl negali būti atkurta istorinė tiesa, juk A. Ramanauskas-Vanagas yra paskutinis to meto Lietuvos mūsų Prezidentas. Aš tuo metu tik išklausiau, bet, kaip ir daugelis mūsų žmonių, įvertinau paprastai. Dabar šis įvykis, kuris yra pristatomas Seime, šis projektas, gal ir yra tas žingsnis, kad laikas jau pradėti diskutuoti. Gal tai yra simboliška, kad šioje salėje šio projekto pristatyme dalyvauja ir profesorius V. Landsbergis. Aš tikiuosi, nežiūrint politinių skirtumų, mes visi galime žygiuoti viena koja ir padaryti bendrą sprendimą dėl vienybės, dėl Lietuvos trispalvės, dėl mūsų Prezidento A. Ramanausko-Vanago. Noriu paklausti, gerbiamas Ramūnai, kiek, tikitės, ši diskusija galėtų tęstis ir kada galima įgyvendinti šį projektą?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš jau atsakinėjau į tą klausimą. Iš tikro būtų labai simboliška, kad mes galėtume baigti iki lapkričio 29 dienos ir, dar paminėdami žūties metines, galėtume priimti šitą sprendimą. Jeigu šnekėtume apie kitą simboliką, yra valstybės šimtmetis, tai turi labai daug simbolikos, ir plius mes turėjome tą džiaugsmą, kad buvo atrasti palaikai ir galėjome deramai palaidoti. Šiuo atveju, aš manau, tos simbolikos pakanka, kad šiais metais tą sprendimą priimtume ir pabaigtume, padėtume labai svarbų tašką mūsų istoriniame laikotarpyje, kuris mūsų valstybei buvo labai labai skaudus ir labai reikšmingas.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia Seimo narys J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Į mano klausimą jau atsakėte. Dėkui.
PIRMININKAS. Diskusija. Diskusijoje kalbėti užsirašė Seimo narė A. Širinskienė. Ruošiasi R. J. Dagys. (Balsai salėje)
Dėl vedimo tvarkos – R. Karbauskis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš labai prašau šiandien nedaryti tų procedūrų, kurios įrašytos, nei į svarstymo, nei į priėmimo… nes mes turėtume į tą procesą įtraukti ir mokslininkus, ir istorikus, ir teisininkus. (Balsai salėje) Galima, bet aš tiesiog siūlau to dabar nedaryti.
PIRMININKAS. Paprašykite pertraukos.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Frakcijos vardu prašau pertraukos.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. (Balsai salėje) Deklaracija yra svarstoma taip, kaip rezoliucija.
Dėl vedimo tvarkos – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš labai atsiprašau, mes neturime balsuoti po pateikimo, nes perėjome į svarstymą nepriėmę sprendimo po pateikimo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, gal perskaitysiu Statuto 183 straipsnį „Rezoliucijos projekto pateikimas ir svarstymas“: „Rezoliucijos projekto tekstas turi būti įteiktas Seimo nariams ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki jos svarstymo.“ 2 punktas: „Svarstymo metu kalba ir į klausimus atsako rezoliucijos projekto iniciatorių atstovas, o po to bendra tvarka vyksta diskusija.“ Statuto 184 straipsnis „Seimo sprendimai po rezoliucijos projekto svarstymo“: „Po rezoliucijos projekto svarstymo Seimas nusprendžia, ar priimti rezoliuciją be pataisų. Šis pasiūlymas negali būti priimtas, jeigu jam prieštarauja daugiau kaip vienas trečdalis visų Seimo narių.“ Kitas punktas gali būti redaguoti rezoliucijos projektą, trečias – atmesti rezoliucijos projektą arba pavesti parengti naują projektą. Taigi mes vieną iš tų… (Balsai salėje)
Siūlome surengti diskusiją ir palikti redaguoti šį straipsnį. Ar norėtų dalyvauti diskusijoje Seimo nariai, kurie užsirašė diskutuoti? (Balsai salėje) Ar pertrauką darome dabar? Dėl pertraukos dar nebalsavome ir nesusitarėme, yra paprašyta. Ar diskutuojame, ar iš karto balsuojame dėl pertraukos? Diskusija. Gerai. Padarome normaliai teisingai, kaip siūlo R. J. Dagys. Ar, Seimo nare Agne Širinskiene, kalbėsite?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). 2009 metais, kaip jau buvo minėta, buvo Seimo priimtas sprendimas dėl J. Žemaičio-Vanago pripažinimo faktiniu valstybės vadovu – jis tuo metu ėjo Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas. Šis pripažinimas buvo ne tik istorijos fakto pripažinimas. Taip, tokia istorija buvo. Taip, tokia garbinga praeitis tuo metu buvo, tačiau šiuo atveju J. Žemaičio-Vytauto pripažinimas faktiniu vadovu tuo metu reiškė ir visų partizanų kovų pripažinimą, jų prasmingos mirties pripažinimą. Manau, kad yra labai nuoseklus žingsnis kelti klausimą, o koks gi yra jo pavaduotojo, kuris 1954 metais tiesiog po mirties, kuri įvyko priešo nelaisvėje Rusijoje, turėjo užimti pirmininko pareigas tuo laikotarpiu, kai buvo sušaudytas J. Žemaitis-Vytautas, kito asmens, kuris turėtų tokį statusą, būtų prezidiumo pirmininko pavaduotojas, Lietuvos valstybėje nebuvo… Jisai de facto liko valstybės vadovu ir manyčiau, kad tai yra neabejotina tiesa.
Juo labiau tos diskusijos, kurios buvo kilusios pastarosiomis dienomis, ar Vanagas suvokė, ar nesuvokė, kad yra valstybės vadovas, manau, yra tikrai išsklaidomos. Ir per tas diskusijas, kurios vyks vėliau po mūsų diskusijos plenarinio posėdžio salėje, aš net neabejoju, tos abejonės bus išsklaidytos. Taip, panašu į tai, kad istorikai ir paties partizano, Lietuvos vadovo, šeima yra tikrai išlaikiusi dokumentus, kurie liudija, kad 1956 metais, tai yra jau tada, kai laisvės kovos iš esmės buvo užslopintos, kai buvo kritinis laikotarpis, kai partizanai pradėjo slapstytis ir daugelis iš jų slapstėsi, netgi tuo kritiniu laikotarpiu Vanagas suvokė, kad jis yra valstybės vadovas, ir pasirašinėjo, manyčiau, tuos dokumentus, kurie šiandien šitoje salėje buvo cituoti, puikiai suvokdamas, kad jis yra šiuo metu tas asmuo, kuris yra atsakingas už pasipriešinimo kovą.
Beje, besidomint ir rengiant (tikrai prisidėjau prie to dokumento rengimo) teko matyti ir kitų istorikų atsiliepimų, kur yra sakoma, kad yra ir kitų dokumentų, kuriais Vanagas ragina pereiti į kitą kovos etapą, tai yra ne tiek priešintis ginklu. Jis suvokia, kad ginkluotas pasipriešinimas jau tampa pakankamai sudėtingas, ir ragina pereiti į kitą etapą – į tylią rezistenciją. Manyčiau, komisija, kuri tikrai neabejotinai sukvies diskutuoti istorikus, tikrai galės įsitikinti tų dokumentų buvimu ir, manau, mus visus tikrai patikinti, kad abejonių, kurios tikrai neturėtų kilti, šiuo atveju nėra. Mes turime faktinį valstybės vadovą, kuris tuo metu iš tikrųjų labai sunkiomis istorinėmis aplinkybėmis vadovavo Lietuvai. Tikrai kviesčiau pritarti deklaracijai ir, manau, mes šiuo atveju pripažinsime tą istorinę tiesą, kuri yra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu diskutuoti Seimo narį R. J. Dagį.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes turime puikią progą ką nors bendrai padaryti nepriklausomai nuo mūsų politinių… kitokio oponavimo vienas kitam. Turbūt ir popiežius paskatino mus grįžti prie savo šaknų ir sutvarkyti daugelį dalykų, prie kurių mūsų rankos neprieina, vis laiko nerandame sutvarkyti savo istorinę atmintį aiškiai, kad visi suvoktų.
Vienas dalykas. Šiuo atveju mes kalbame apie mūsų partizaninį judėjimą, kuris iki šiol, net ir šitoje salėje, yra vertinamas įvairiai.
Prisiminkime diskusiją dėl Generolo Vėtros neįrodymo neigiant jo nuopelnus mūsų partizaniniam judėjimui. Tai tikrai kelia nerimą. Ir mes patys turėtume tą požiūrį į partizanus labai aiškiai pasakyti, nes tai yra nuolatinio puolimo prieš juos… jie yra taikinys nuolatinio puolimo. Man, kaip tėvų partizanų palikuoniui, tai yra tikrai labai svarbu. Jeigu mes patys savo didvyrių neapginame, tai mes jų ir neapginsime. Šiuo atveju mes įteisiname tą kovą kaip valstybės tęstinumą, bet iš tikrųjų tai reikia kuo greičiau padaryti. Ir turi būti aiškiai pasakyta, kad tie, kurie kovos ir gins savo valstybę, yra tęsėjai mūsų valstybės, o ne tie, kurie kolaboruoja, yra tęsėjai mūsų valstybės. Tai turėtų būti aiškiai pasakyta.
Kita situacija susijusi su kitais vadovais. Mes dabar papuolame į tokią teisinę kazuistiką: vieną pripažįstame prezidentu ir vadovu, o realiai vykdžiusį tas pačias pareigas ir veikusį kaip demokratinės valstybės vadovą kitaip pripažįstame. Bet tai, žmonių akimis žiūrint, yra visiškas absurdas. Kas sugalvojo tuos visus įstatymus ir surašė tas taisykles? Mes patys. Paskui mes sukūrėme mechanizmą, kai mūsų pačių tą surašymą kažkas išaiškina, ir dabar nerandame būdų, kaip pataisyti tai, ką patys parašėme. Vieną kartą sėskime, sukurkime normalią teisinę bazę, kaip mes tuos visus įvykius traktuojame, reikės tai daryti turbūt atskiru įstatymu, kitaip Konstitucinis Teismas iš principo nespręs klausimų, nes jau senesnis kelias parodė tą aklavietę. Ir baikime tuos tuščius svarstymus, kurie absoliučiai nieko gero neduoda, tik sukelia papildomų emocijų, supriešina mūsų visuomenę ir išplauna kitus dalykus – tų žmonių pagerbimą, galimybę apie juos skaityti, dėstyti, mokyti mokyklose ir taip toliau.
Aš turiu visus mūsų vadovus, visus, kokie yra buvę nuo pat pradžių, bet kokiomis sąlygomis, ir tai turėtų būti galbūt atskiro įstatymo klausimas, galbūt trumpo ir labai aiškaus, nes kitaip vargu ar mes vėl… Konstituciniame Teisme vėl atsirasime. Per tokius formalistinius išvedžiojimus mes jau papuolėme į ne vieną aklavietę, pavyzdžiui, kaip dabar atsidūrėme dėl dvigubos pilietybės klausimo, kai išimtis, atskiras atvejis tapo traktuojamas kaip išimtinis atvejis vien dėl to, kad kažkas taip sumąstė. Aš nekvestionuoju Konstitucinio Teismo išaiškinimų, bet, deja, mes dažnai papuolame į tokius spąstus. Turime visi pagalvoti, kaip iš tos aklavietės išeiti, nes niekam iš žmonių mes nepaaiškinsime, kodėl tiktai taip bejėgiškai skėsčiojame rankomis ir negalime išspręsti šios, žmonių akimis, visiškai aiškios problemos.
PIRMININKAS. Kviečiu diskutuoti Seimo narį E. Gentvilą.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, pateikimo metu girdėjau painiavos: valstybės vadovas, prezidentas. Net ir apie A. Ramanauską-Vanagą pasakyta, kad jis buvo Prezidentas. Pati šiandien pateikta deklaracija kalba apie A. Ramanauską-Vanagą kaip valstybės vadovą, ir man tai abejonių nekelia. Nežinau, ar tyčinė, ar netyčinė ši painiava, kad pripažintume valstybės vadovu, o žodžiais pasakoma – prezidentu. Tokios painiavos buvo ir kreipiantis į Konstitucinį Teismą dėl 1990–1992 metų valstybės vadovo. Konstitucinis Teismas paaiškina, kad jeigu žmogus nebuvo rinktas tautos visuotiniuose rinkimuose, tai jis negalėtų būti prezidentas. Gerai, nesiginčiju. Bet ar mes, Lietuva, turėjome 1990–1992 metais valstybės vadovą? Mano manymu, atsakymas aiškus.
Jeigu A. Ramanausko-Vanago atveju yra sakoma, kad jis pats jautėsi kaip valstybės vadovas, davė nurodymus ir iš jo paliktų įrašų tai galima įvertinti, su tuo sutinku ir balsuosiu už šitą dokumentą.
Tai dabar žiūrėkime, ką veikė 1990–1992 metų laikotarpiu V. Landsbergis, ar jis pasirašinėjo ką nors? Pasirašinėjo. Ar jis pats save laikė valstybės vadovu? Manau, laikė. Ar tautoje jis buvo suprantamas kaip valstybės vadovas? Neabejotinai. Ar valstybių vadovai kitose šalyse manė, kad Lietuva turi valstybės vadovą? Neabejotinai manė, kad turi.
Žiūrėkite, gerbiamieji, čia tik mūsų politinė konjunktūra veda į pelkes, bandydama pasakyti, kas jau buvo kažkada pasakyta, kad, ko gero, 1990–1992 metais Lietuvos Respublika turėjo kolektyvinį vadovą – Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumą. Iki to mes buvome nuėję. Sutinku su kolega R. J. Dagiu, dabar yra gera proga sudėlioti visus Lietuvos laikotarpius ir išsiaiškinti, ar mes netaikome skirtingų kriterijų ir skirtingų standartų tiems, kurie mirė kankinio mirtimi, ir tiems, kurie gyvi ir kurie nelabai kam nors patinka. O aš vertinu visiškai kitaip – patinka ar nepatinka, istorija turi vertinti faktus. Turėjo Lietuva 1990 metais po kovo 11-osios valstybės vadovą ir nekurkime kitų versijų, neieškokime kažkokių pretekstų, kaip čia taip nepadarius.
Štai šita proga, kalbant apie A. Ramanauską-Vanagą, gal ir pavėluotai, tiek to, nenoriu kabinėtis, o kodėl čia vasarą nebuvo tai padaryta, nenoriu smulkintis, aš manau, kad šitas dokumentas yra geras pagrindas pereiti prie diskusijos apskritai, prie tos nišos – 1990 m. kovo 11 d. ir po to sekusio laikotarpio iki 1992 metų lapkričio. Mano manymu, Lietuvos valstybė tuo metu turėjo vadovą ir aš einu jam paspausti rankos.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, dabar turėtume išsakyti motyvus. Yra. Motyvai už – Seimo narys R. J. Dagys. Jo nėra. P. Saudargas. Prašom.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas Pirmininke. Iš tiesų galbūt iš šioje salėje sėdinčių kai kas mano, kad pripažinti ar nepripažinti, suteikti ar nesuteikti vadovo statusą nėra taip svarbu. Yra svarbu. Ir pasakysiu kodėl, vieną aspektą, kuris nebuvo paminėtas.
Kai Lietuva po Kovo 11-osios bandė toliau išsilaikyti nepriklausoma, laisva, gintis nuo Sovietų Sąjungos, kas buvo labai svarbu Lietuvai? Tai pasaulio pripažinimas, diplomatinis pasaulio pripažinimas. Kaip mes laukėme kiekvienos naujos valstybės, kuri pasakytų – taip, aš pripažįstu, kad Lietuva yra nepriklausoma valstybė, savarankiška. Štai čia mes ieškojome kiekvieno kabliuko, kad, žiūrėkite, kai kurios valstybės, tarp jų Vatikanas, tarp jų Jungtinės Amerikos Valstijos, niekada nebuvo pripažinusios Lietuvos okupacijos, kad Lietuva buvo kažkur išnykusi. Tiesiog laikė, kad Lietuva buvo užgrobta. Tokie dalykai, diplomatinės plonybės, yra labai svarbios.
Lygiai taip pat dabar priklauso nuo mūsų požiūrio, kaip mes žiūrėsime į tą laikotarpį, – ar mes pripažįstame, kad Lietuva buvo išnykusi ir buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje, ar mes laikome, kad Lietuva buvo užgrobta, o mūsų tie, kurie nepasidavė, buvo organizuoti, ir, kol nebuvo sunaikintas partizaninis pasipriešinimas, iš esmės Lietuva gyvavo kaip valstybė. Tie partizanai ne institucijose, ne pastatuose, bet miške, bet bunkeriuose darė, ką galėjo, savo gyvybių sąskaita. Todėl labai daug kas priklauso nuo mūsų požiūrio ir aš tikrai kviečiu neabejotinai pripažinti, kad A. Ramanauskas-Vanagas buvo Lietuvos valstybės vadovas.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, dėl A. Ramanausko-Vanago niekam nekyla minčių, visi mes žinome jo nuopelnus, šis žmogus paaukojo savo gyvybę už Lietuvą. Man tik labai skaudu, kai buvo perlaidojamas, nesupratau, ar jis pagerbiamas, ar išniekinamas. Kas prie jo kapo garsiausias kalbas šnekėjo? Ogi buvę Komunistų partijos nariai. O Komunistų partija ir okupavo Lietuvą. Komunistų partijos įsakymu ir buvo numalšintas judėjimas. Ar jie bent atsiprašė A. Ramanausko-Vanago? Ar jie turi bent elementariausio padorumo? Gerbiamieji, pažiūrėkime į save. Veidmainystė, prisidengimas žmogumi, kuris kovojo už Lietuvą ir mirė.
Dabar pakalbėkime apie, pypt, profesorių V. Landsbergį. Jis sovietmečiu tikrai gyveno puikiai, vartėsi taukuose, dėstė estetinį marksizmą ir leninizmą, važinėjo po visą pasaulį. Ar galima lyginti su A. Ramanausku-Vanagu, su jo auka Lietuvai? Du skirtingi dalykai, gerbiamieji. Ir nelyginkime. Supriešinta tauta prie profesoriaus V. Landsbergio. 1987 metais stovi jaunas prie paminklo. Kur jis buvo tada? Jis pats sako – aš nežinau. O po 30 metų V. Landsbergis man neleidžia kalbėti 30-mečio proga prie A. Mickevičiaus paminklo. Jis su A. Tučkumi išjungė mikrofonus. Sovietai man neišjungė mikrofonų prieš 30 metų. Jūs tik vieni konservatoriai patriotai, o visi kiti, kaip sako, tautos priešai.
Nelyginkime nesulyginamų dalykų. Tikrai vienbalsiai turime pritarti šitam sprendimui, bet jokiu būdu nelyginkime to, kas nėra lyginama.
PIRMININKAS. Daugiau dėl motyvų niekas neužsirašė. Ar galime?.. I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos. Žinai, Petrai, vis dėlto galvok, kai tu ką nors kalbi.
P. GRAŽULIS (MSNG). Manęs nemokyk (…).
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Aš jau nekalbu apie tavo elgesį, bet aš labai susirūpinusi tavo sveikata.
P. GRAŽULIS (MSNG). Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu sutarti, kad deklaraciją redaguojame nedarydami pertraukos? Jei antru punktu remdamiesi nutariame redaguoti, tada turime sudaryti redakcinę komisiją. Kaip jos pagrindą siūlau Valstybės istorinės atminties komisiją. Iki vakaro, manau, komisija pasiūlys, kas turės tapti redakcinės komisijos nariais, nes komisijoje yra 11 žmonių, o redakcinėje komisijoje turėtų būti 9 žmonės.
Ar galime bendru sutarimu pritarti šiems pasiūlymams? Ačiū.
11.03 val.
Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2443(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2443(2). Pranešėjas – Seimo narys Z. Streikus. Priėmimas. Pasiūlymų nėra, todėl nekviečiu pranešėjo į tribūną. Galime priimti pastraipsniui?
1 straipsnis, dėl kurio pasiūlymų nėra. Galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso neužsirašė Seimo nariai. Kviečiu balsuoti ir priimti visą šį įstatymą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 93, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2443) priimtas. (Gongas)
11.04 val.
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1162(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1162(2). Priėmimas. Pranešėja – A. Kubilienė. Kviečiu į tribūną. D. Kaminskas pristatys. Prašom.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). 2018 m. spalio 10 d. komitetas…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, priimkime pastraipsniui. Prie kiekvienos pastabos jūs pasakysite nuomonę, gerai?
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Gerai.
PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų, pastabų nėra. Mes galime jį priimti bendru sutarimu?
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
D. KAMINSKAS (LVŽSF). …pritaria.
PIRMININKAS. …pritaria. Galime tęsti. Seimo kanceliarijos Teisės departamento kitas pasiūlymas. Komiteto nuomonė?
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Taip pat pritarta.
PIRMININKAS. Taip pat pritarta. Trečiasis Teisės departamento pasiūlymas.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Pritarta.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Prašau paaiškinti komiteto pasiūlymą.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Komiteto pasiūlymas pakeisti įstatymo 2 straipsnį, papildyti straipsnį 8 dalimi ir jį išdėstyti taip yra daugiau techniniai dalykai, nes reikėjo priimti pirmojo sąrašo vaistų licencijavimą, kad ir 2, ir 3, todėl buvo pritarta Seimo kanceliarijos Teisės departamentui.
PIRMININKAS. Dėl licencijavimo yra papildomi keli straipsniai, keliais straipsniais papildomas įstatymas?
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti šiam pasiūlymui, šiai redakcijai, kurią pasiūlė komitetas, bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
3 straipsnis tampa 8 straipsniu, dėl jo pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Motyvai. Ačiū pranešėjui.
Motyvai už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, Pirmininke. Pirma tai norėčiau padėkoti onkologiniams ligoniams, jų artimiesiems, asociacijai, kuri atstovauja onkologiniams ligoniams, medikams, mokslininkas, specialistams, kurie skyrė labai daug laiko įtikinti atsakingas institucijas, kad mes turime priimti šį istorinį sprendimą. Jeigu Seimas šiandien apsispręs patvirtinti, tai yra priimti šį įstatymo projektą, mes žengsime labai labai svarbų žingsnį užtikrindami sunkiai sergantiems pacientams galimybę gauti geriausiai įmanomą gydymą.
Ką konkrečiai daro šis įstatymas? Jis užtikrina ne tai, kad kanapės, žolytė, bus prieinama vaistinėse, jos nusipirkęs galėsi parūkyti prieš diskoteką, bet nurodo labai aiškius dalykus, kad vaistai, kurie registruoti Europos Sąjungoje, kurie turi kanapių savo sudėtyje, griežtai gydytojams prižiūrint, rekomendavus, pagal receptą bus išrašomi ligoniams, kurie serga išsėtine skleroze, vėžiu ir susiduria su labai rimtais po cheminės terapijos simptomais: nemiga, skausmu, pykinimu, taip pat autoimuninėmis ligomis. Pasaulyje žmonėms, kurie serga šiomis ligomis, daugybės ligų simptomai tiek malšinami, tiek yra gydomi vaistais, kurie turi savo sudėtyje medicininių kanapių. Istorinis sprendimas, kurį šis Seimas priima, yra pirmas žingsnis, kuris užtikrins, kad bent jau vaistai, kurie yra registruoti Europos Sąjungoje, būtų prieinami ligoniams, pacientams Lietuvoje. Labai kviečiu palaikyti ir priimti šį sprendimą bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narė A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Iš tikrųjų labai reikalingas įstatymo projektas. Jeigu anksčiau žmonės, kuriems buvo reikalinga pagalba ir gydymas, turėjo kreiptis į specialistus Vokietijoje, Lenkijoje, Austrijoje, šiandien tą gydymą galės gauti Lietuvoje. Tai yra labai svarbu.
Antras dalykas – klinikiniai tyrimai. Yra leidžiami klinikiniai tyrimai, kas atveria daugiau galimybių nagrinėti gydomąsias savybes ir kaip efektyviausiai padėti pacientams. Tai yra labai didelis žingsnis į priekį. Aišku, gaila, kad tik 2018 metais, bet, kaip sakoma, geriau vėliau negu niekada. Ačiū visiems, kas prie to prisidėjo, ačiū tiems, kas kėlė šį klausimą viešojoje erdvėje, ačiū ir tiems, kurie pateikė įstatymo projektą. Tikrai kviečiu palaikyti, eime į priekį.
PIRMININKAS. Motyvai už – V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Tikrai noriu pasveikinti iniciatorius su tokiu siūlymu, jis iš tiesų atveria kelią pažangai ir galimybę sergantiems žmonėms tiek, kaip kolega minėjo, onkologinėmis, tiek autoimuninėmis ligomis pasirinkti dar vieną būdą, dar vieną gydymo priemonę. Mes iš tikrųjų pagaliau einame pažangos keliu. Pirmas žingsnis gal buvo, kai mes atvėrėme kelius pluoštinėms kanapėms auginti, kai kažkada visiškai buvo uždraustas auginimas. Aš tą prisiimu kaip ir sau vieną iš nuopelnų, esu Pluoštinių kanapių įstatymo rengėja. Dabar mes tikrai atveriame platesnes galimybes naudoti būtent šiuos produktus gydymo tikslais, mes padėsime tikrai ne vienam žmogui rasti tinkamą būdą, ne vien tiktai cheminius vaistus, bet tuos, kurie padėtų sumažinti ir skausmus, ir simptomus ir padėtų gydyti tiek onkologines, tiek autoimunines, reumatoidines ligas. Taigi kviečiu kolegas palaikyti šitą siūlymą ir atverti kelius pažangai.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Čia prieš tai buvo minėtos pluoštinės kanapės. Iš tikrųjų 2010 metais buvo pradėtas teikti šis įstatymas ir priimtas, bet čia mažai kuo siejasi su dabartiniu įstatymu. Tikrai šiandien tiems, kurie dar abejoja, siūlyčiau nueiti į ligonines, pamatyti tuos sunkius ligonius. Dar galima iš tikrųjų rasti ir žmonių, kurie naudoja šiuos vaistus, bet, deja, nelegaliai įsivežtus, nes Vakarų šalyse, Europos šalyse jų galima nusipirkti. Aš pasakiau Vakarų. Taigi mes irgi esame dabartinė Europos Sąjungos narė, bet vis dar neįveikiame to sienos barjero. Taigi tikrai būkite drąsesni, pasitikėkite mūsų medikais. Visa kontrolės sistema tikrai veiks. Jeigu bus koks pavienis atvejis, tai nedarykime iš to tragedijos, bet eikime į priekį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Liko priėmimo stadija – balsavimas. Kviečiu balsuoti ir priimti šį projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 90, prieš nebuvo, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1162) priimtas. (Gongas)
11.13 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1163(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5.2 klausimas – Farmacijos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1163. Pranešėja – A. Kubilienė, tačiau pasiūlymų, pastabų nėra. Siūlau priimti pastraipsniui. Į tribūną nekviečiu.
1 straipsniui siūlau pritarti bendru sutarimu. Suprantu, kad pritariame. Ačiū. Ir įstatymo įsigaliojimas – 2 straipsnis, taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu.
Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti ir priimti ir šį lydimąjį projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 91, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1163) priimtas. (Gongas)
11.14 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 15, 17, 27, 33, 36, 39, 48, 57straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 651 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2453(2)ES, Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2454(2), Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 19, 33, 35, 351, 591, 681straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo aštuntuoju1 skirsniu įstatymo Nr. XIII-1408 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2455(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Farmacijos įstatymo straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 651 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2453, kartu projektai Nr. XIIIP-2454 ir Nr. XIIIP-2455 – Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Farmacijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo aštuntuoju1 skirsniu įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas.
Pranešėjas – R. Martinėlis. Kviečiu.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Laba diena. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė jau minėtų Farmacijos įstatymo, Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pakeitimo projektus. Pagrindiniam ir lydimiesiems įstatymų pakeitimo projektams pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Diskutuoti Seimo narių neužsirašė. Dėl motyvų? (Balsai salėje) Dėl motyvų taip pat neužsirašė. Kolegos, galime pritarti taip, kaip ir komitete, bendru sutarimu ir Seime? (Balsai salėje) Galime pritarti. Dėkoju už pritarimą.
11.16 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 2, 3, 5, 6, 7, 10, 12, 13, 14, 141, 15, 16, 17, 18, 20, 22, 23, 25, 26, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 36, 37, 38, 40, 41, 42, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 51, 54, 55, 56, 58, 61, 62, 63, 65, 66, 67, 671, 68, 70, 701, 71, 711, 72, 73 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 61 ir 62 straipsniais ir 57 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1793(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7.1 ir 1-7.2 klausimai. (Balsai salėje) Gal nagrinėsime atskirai. 1-7.1 klausimas – Aviacijos įstatymo daugelio straipsnių ir priedo pakeitimo, įstatymo papildymo kai kuriais straipsniais ir 57 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1793. Pranešėjas – E. Gentvilas. Svarstymas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, Seimo Ekonomikos komitetas pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai, įvertinęs visus pateiktus pasiūlymus. (Šurmulys salėje) Yra pasiūlymų.
PIRMININKAS. Diskutuoti neužsirašė Seimo narių. Svarstome pasiūlymus. Pirmasis pasiūlymas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl 3 straipsnio. (Balsai salėje) Komiteto nuomonė?
E. GENTVILAS (LSF). Komitetas siūlo pritarti iš dalies. Esminis dalykas yra toks, kad Vyriausybė siūlo, kad prie Transporto kompetencijų agentūros funkcijų sąrašo būtų pridėta frazė, kad atlieka ir kitas funkcijas. Komitetas tam pasiūlymui pritarė iš dalies, nes mano, kad turi būti išdėstytas baigtinis funkcijų sąrašas. Tokią komiteto nuomonę palaiko ir Seimo Teisės departamentas.
PIRMININKAS. Ačiū. Bendru sutarimu galime pritarti siūlomai komiteto redakcijai? Dėkoju, pritarta. Kitas pasiūlymas taip pat yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės, jam komitetas?..
E. GENTVILAS (LSF). Komitetas siūlo nepritarti, nes Vyriausybė teigia, kad Transporto saugos administracijos funkcijos gali būti įvardintos poįstatyminiame teisės akte. Tarkime, Vyriausybės nutarimu. Komitetas tai pozicijai nepritaria, irgi remiasi Seimo Teisės departamento nuomone ir siūlo aiškiai ir tiksliai išdėstyti Transporto saugos administracijos funkcijas, lygiai kaip analogiškai ką tik pritarėme dėl VšĮ Transporto kompetencijų agentūros funkcijų. Tai yra baigtinis sąrašas, kuris įtvirtinamas įstatyme, o ne poįstatyminiame akte, kaip siūlo Vyriausybė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Seimą pritarti bendru sutarimu, kaip buvo pritarta ir anam straipsniui, komiteto siūlomai redakcijai, tai yra komiteto siūlymui. Ačiū. (Balsai salėje) Norite balsuoti? (Balsas salėje: „Konkrečiai Vyriausybė neišdėstė. “) Norite balsuoti?
E. GENTVILAS (LSF). Tuomet už ką balsuojame?
PIRMININKAS. Tada paskelbsiu taip: už komiteto nuomonę nepritarti balsuoja už, kiti – kitaip.
E. GENTVILAS (LSF). Jeigu baigtinis sąrašas, tai už.
PIRMININKAS. Balsavo 80 Seimo narių: visi pritarė, už balsavo 80, už komiteto nuomonę.
Kitas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymas yra dėl 62 straipsnio. Komiteto nuomonė.
E. GENTVILAS (LSF). Čia esminis dalykas dėl įsigaliojimo datos. Vyriausybė siūlo, kad įsigaliotų jau lapkričio 1 dieną, tuoj priimsime ir iš karto įsigaliotų nuo lapkričio 1 dienos. Tai komitetas savo posėdžio metu išklausė įgyvendinamųjų institucijų nuomonę, jų manymu, reikėtų atsargesnio ir ilgesnio laikotarpio, ir dėl to komitetas siūlo įsigaliojimo datą nuo 2019 m. sausio 1 d. Dviem mėnesiais ilgiau, negu siūlo Vyriausybė.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Ačiū, pritarė.
Motyvai už ir prieš. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo šiam projektui? Galime. Ačiū, pritarta.
11.22 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 385 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1794(2) (svarstymas)
Kaip lydimasis darbotvarkėje1-7.2 klausimas įrašytas Administracinių nusižengimų kodekso straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1794. Pranešėjas – L. Stacevičius. Prašom.
L. STACEVIČIUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas šių metų rugsėjo 27 dieną svarstė Administracinių nusižengimų kodekso 385 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymas, kuriam komitetas?..
L. STACEVIČIUS (LVŽSF). Pritarė iš dalies.
PIRMININKAS. Pritarė iš dalies ir jau į tą pasiūlymą yra atsižvelgta.
L. STACEVIČIUS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu šiam pasiūlymui, įsigaliojimo datai? Ačiū, pritarta.
Dėl viso įstatymo. Viskas. Dėl viso įstatymo dėl motyvų niekas neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo šiam projektui. Pritarta.
11.23 val.
Branduolinės saugos įstatymo Nr. XI-1539 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1795(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7.3 klausimas – Branduolinės saugos įstatymo 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1795. Pranešėjas – Seimo narys E. Gentvilas. Svarstymas.
E. GENTVILAS (LSF). Lydimasis Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo projektas. Komitetas balsavo, tiksliau, ne balsavo, o bendru sutarimu pritarė pateiktam projektui, jo įsigaliojimo data nukeliama vėlesniam laikui.
PIRMININKĖ. Ačiū, ar niekas neužsirašė dėl diskusijų ir motyvų? Galime pritarti bendru sutarimu šiam projektui po svarstymo? Galime. Ačiū.
11.24 val.
Triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1796(2) (svarstymas)
Kitas – Triukšmo valdymo įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1796. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Lygiai tokia pat situacija. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėl motyvų ir diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Galime po svarstymo pritarti šiam lydimajam projektui? Pritarta.
11.25 val.
Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2160 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1797(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7.5 klausimas – Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1797. Svarstymas. Prašom pristatyti. Taip pat lydimasis.
E. GENTVILAS (LSF). Lygiai tokia pati situacija, kaip su kitais lydimaisiais, tai yra bendru sutarimu buvo pritarta.
PIRMININKAS. Galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu čia, Seimo salėje? Ačiū, pritarta. Dėkoju pranešėjui.
11.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos išvados“ projektas Nr. XIIIP-2656 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos išvados“ projektas Nr. XIIIP-2656. Pranešėjas – Seimo narys A. Nekrošius. A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, tiesiog frakcijos vardu norėčiau paprašyti 30 minučių pertraukos.
PIRMININKAS. Dėkui. Nuomonės, atrodo, išsiskiria. Prašom balsuoti dėl pertraukos. Kas už pasiūlymą, balsuoja už.
Užsiregistravo 90 Seimo narių, balsavo 89: už – 53, prieš – 25, susilaikė 11 Seimo narių. Pusės valandos pertrauka.
11.27 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 25 straipsnio pakeitimo ir Statuto papildymo 803 straipsniu“ projektas Nr. XIIIP-2569(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 25 straipsnio pakeitimo ir Statuto papildymo 803 straipsniu“ projektas Nr. XIIIP-2569. Pranešėjas – A. Nekrošius. Svarstymas. G. Burokienė – dėl vedimo tvarkos.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Frakcijos vardu prašau pusės valandos pertraukos.
PIRMININKAS. Pusės valandos pertraukos frakcijos vardu paprašė G. Burokienė. Kviečiu balsuoti ir apsispręsti dėl pertraukos. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 86 Seimo nariai, balsavo 86: už – 58, prieš – 19, susilaikė 9 Seimo nariai. Pasiūlymui pritarta. Taip pat pusės valandos pertrauka.
11.28 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 145 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2652 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 145 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2652. Pranešėja – A. Širinskienė. (Balsai salėje)
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Prašom, kolega.
PIRMININKAS. J. Razma – dėl vedimo tvarkos.
J. RAZMA (TS-LKDF). Frakcijos vardu dėl to jautraus klausimo tikrai mes norime pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Gerai, balsuojame. Kviečiu G. Kirkilą padėti pirmininkauti.
Užsiregistravo 93 Seimo nariai, balsavo 93: už – 38, prieš – 23, susilaikė 32. Pertrauka iki kito posėdžio.
11.30 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 98 ir 208 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2669 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas. Jį pristatys G. Kirkilas… Klausimas 1-11 – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 98 ir 208 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2669. Pranešėjas – V. Pranckietis.
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDDF). Pašom, Pirmininke.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, siūlome 98 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „Rytinis Seimo posėdis paprastai rengiamas nuo 10 valandos, vakarinis – nuo 14 valandos.“ Turėčiau pasakyti, kad atskirai tarėmės su seniūnais, frakcijos aptarė ir Vyriausybė taip pat pritarė tokiai mūsų darbo tvarkai, kuri, manau, daugeliui mūsų būtų ir priimtinesnė, ir labiau atitiktų mūsų biologinius poreikius.
PIRMININKAS. Ir 2 straipsnį, Pirmininke, pristatykite.
V. PRANCKIETIS. 2 straipsnis. 208 straipsnis: „Seimo sesijos metu, kiekvieno ketvirtadienio Seimo paprastai rytinio posėdžio pabaigoje, Vyriausybės valandos metu, Vyriausybės nariai 60 minučių atsakinėja į Seimo narių žodžiu užduodamus klausimus.“ Tiesiog perkelta Vyriausybės valanda, priderinant prie naujos pietų pertraukos. Suderinami du Statuto straipsniai.
PIRMININKAS. Paklausti norėjo I. Rozova. Prašom.
I. ROZOVA (LLRA-KŠSF). Gerbiamas Pirmininke, aš norėjau patikslinti. Jeigu rytinis posėdis prasideda 10 valandą, vakarinis 14 valandą, tai kelintą valandą dabar bus Vyriausybės valanda?
V. PRANCKIETIS. Rytinio posėdžio pabaigoje, tai yra 12 valandą.
I. ROZOVA (LLRA-KŠSF). 12? Ačiū.
V. PRANCKIETIS. Taip, vieną valandą prieš pietus.
PIRMININKAS. Niekas daugiau neturi klausimų. Ar yra norinčių dalyvauti diskusijoje? Motyvai. J. Olekas – už.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiami kolegos, kviečiu pritarti, Aš manau, kad, vienas dalykas, tai bus fiziologiškiau kiekvienam dirbančiam, o antra, aš manau, kad tai bus labai didelis teisingumo atkūrimas mūsų Seimo darbuotojams, kurie pagal mūsų dabartinį grafiką turi dirbti viršvalandžius, ir ne visada, mano žiniomis, jiems už tai yra atlyginama. Aš siūlau, kad žmonės dirbtų normalią darbo dieną kaip ir visi kiti Lietuvos piliečiai. Siūlau pritarti pateiktam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame po pateikimo. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-2669, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsuojam.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 6. Po pateikimo pritarta.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlomas pagrindiniu komitetu. Ar reikia kitų? Nereikia. Siūloma svarstyti lapkričio 22 dieną. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Toliau Seimo posėdžiui vadovaus Seimo Pirmininkas V. Pranckietis.
11.34 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 208 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-796 (pateikimas)
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Darbotvarkės 1-12 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 208 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-7096. Pranešėja – R. Tamašunienė. Pateikimas.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiamas Etikos ir procedūrų komisijos pasiūlymas siekiant suvienodinti Statuto straipsnių nuostatas, nes Seimo statuto 97 straipsnis ir Seimo statuto 208 straipsnis skirtingai nustato Vyriausybės valandos laiką. Seimo Pirmininkas prieš tai atsakė į klausimą ir iš esmės atsakė. Kai bus rengiami Vyriausybės valandos posėdžiai mūsų Seimo plenarinių posėdžių metu, siūloma, kad Statute neliktų skirtingai traktuojamų valandų, ir rengti siūloma Seimo sesijos metu kiekvieną ketvirtadienį Seimo rytinio plenarinio posėdžio pabaigoje. Vyriausybės valandos metu Vyriausybės nariai 60 minučių atsakinėja į Seimo narių žodžiu užduodamus klausimus.
Etikos ir procedūrų komisija išnagrinėjo ir, atsižvelgusi į daugelio Seimo narių skirtingų frakcijų pasiūlymus, siūlo nustatyti būtent tokį laiką. Taip, kaip dirbame dabar iš esmės.
PIRMININKAS. Paklausti nori Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiama pranešėja, sveikinu jus su iniciatyva dėl Statuto norminimo. Tik noriu pasitikslinti vieną dalyką. Net ir girdėjau, šiandien yra planuojama, kad Vyriausybės valanda bus tik 30 minučių. Mes tą kažkaip laisvai vis traktuojame. Taip parašę Statute, kad atsakinėja 60 minučių, ar mes ateityje negalėsime trumpinti Vyriausybės valandos, kai pozicija neklausinėja, o klausinėja 30 minučių tik opozicija. Kaip atrodys jūsų pateiktas variantas, kuriame labai aiškiai parašyta – atsakinėja 60 minučių? Tai dar maždaug 30 minučių yra paklausti, nes klausti yra minutė, o atsakyti – dvi minutės. Ačiū už jūsų paaiškinimą. Bet man dėl to sutrumpinimo labiausiai būtų…
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Etikos ir procedūrų komisija pagrindinį dėmesį skyrė laikui organizuoti, bet ne Vyriausybės valandos trukmei. Ta nuostata ir yra įrašyta šiuo metu galiojančiame Statute, bet, kaip žinome, Seniūnų sueigos metu yra tariamasi dėl Vyriausybės valandos trukmės. Jeigu Seniūnų sueiga iš esmės neprieštarauja, kad būtų sutrumpinta ir tas pusvalandis skirtas tik opozicijos nariams klausti, tokiu atveju Vyriausybės valandos būna organizuojamos trumpiau. Bet jeigu Seniūnų sueigos metu būtų prieštaraujama, vis dėlto reikėtų laikytis Statuto normos ir organizuoti valandos trukmės Vyriausybės valandą.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausiančiųjų nėra. Aš galėčiau irgi prisidėti prie komentaro, kad jeigu mes dabar bendru sutarimu pritariame šiam projektui po pateikimo… Ar pritariame? Ačiū, pritarta.
J. OLEKAS (LSDPF). Žodį! Buvau užsirašęs kalbėti.
PIRMININKAS. Jūs dar ir dėl motyvų užsirašėte?
J. OLEKAS (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. O! Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš irgi kviečiu pritarti, kaip ir jūs kvietėte mus pritarti, tik galvoju, kad jeigu taisome, galbūt galima patikslinti ir tą galimybę dėl 30 minučių, kad ji būtų įrašyta tame pačiame Statuto straipsnyje, kad kada nors kam nors nekiltų abejonių, ar mes galime sutrumpinti Vyriausybės valandą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau Seimo narių neužsirašė dėl motyvų. Dabar kviečiu pritarti bendru sutarimu šiam projektui po pateikimo. Tada kviečiu pritarti nuomonei, kad būtų skirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kuris galėtų abu projektus sujungti ir papildyti visais išsakytais motyvais, kuriuos jūs dabar pasakėte, kad tiesiog būtų išspręsta logiškai. Svarstyti siūloma lapkričio 22 dieną. Pritariame? Ačiū, pritarta.
11.39 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2471(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2471. Svarstymas. Pranešėjas – G. Kindurys, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
G. KINDURYS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas spalio 8 dieną svarstė Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, pritarė komiteto išvadoms ir patobulintam projektui. Jis jums yra pateiktas su ženkliuku „2“. Patikslinta labai nedaug. 2 straipsnio pavadinime įrašytas žodelis „ir įgyvendinimas“ ir 2 straipsnis papildytas 3 punktu, kur nurodyta, kad Vyriausybė ir švietimo ir mokslo ministras iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Už išvadą balsavo 4, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Ačiū. Ekonomikos komiteto – R. Sinkevičius. Kas galėtų iš Ekonomikos komiteto pristatyti? Jurgi Razma, galėtumėte? A. Baura. Prašau, prašau, nepastebėjau.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas, kaip papildomas komitetas, šių metų rugsėjo 26 dieną svarstė minimą įstatymo projektą ir bendru sutarimu priėmė tokį verdiktą: siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus, kuriems pritarė komitetas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu J. Razmą diskutuoti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš vis dėlto kviečiu neskubėti pritarti dėl tų ministerijų pavadinimų pakeitimo. Jeigu tai būtų tik pakeitimai, čia galėtume, žinoma, lenktyniauti, kuriai ministerijai sugalvosime gražesnį pavadinimą, kuo tiksliau išreiškiantį jos visas atsakomybės sritis, bet turbūt niekada taip ir nepavyktų surasti tų geriausių variantų. Aš manau, kad ne pavadinimas lemia realų ministerijos ir ministrų darbą. Ar, sakykim, dabartinio ūkio ministro veikla kaip nors pasikeis, kai mes jo ministeriją pavadinsime Ekonomikos ir inovacijų? Žinome ir taip, kad dabartinis ūkio ministras yra dėmesingas inovacijoms ir skiria tam daug dėmesio. Manau, kad niekas nuo to nepasikeis, kai pakeisime ministerijos pavadinimą. Ministerijos pavadinimo keitimas kiekvienu atveju – tai nemaži kaštai: visų iškabų, aktų keitimas, ir nemažas sutrikdymas ministerijos darbuotojų, nes, pakeitus ministerijos pavadinimą, visi ministerijos darbuotojai gaus atleidimo lapelius. Suprantama, kad gali ministras norėti persitvarkyti ministeriją, bet, nekeičiant pavadinimo, tą pertvarkymą galima daryti racionaliai, reformuoti tuos padalinius ir tuos lapelius dalinti ten, kur tikrai to reikia. Dabar tai daroma visa apimtimi.
Ir dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Pridedame sportą, suprantu, čia sporto bendruomenė džiūgauja, bet aš nesiūlyčiau pasiduoti tokioms primityvioms iliuzijoms, kad štai įrašysime tai į pavadinimą ir sporto situacija čia iš karto nušvis. Štai ir šiandien girdime, žymūs plaukikai rašo jau peticijas ir reiškia nepasitikėjimą premjeru ir Vilniaus meru, kad Vilniuje nėra nė vieno normalaus plaukimo baseino. Gal, kai pakeisime ministerijos pavadinimą, jis atsiras? Ar tikrai nuo mūsų sprendimo keisti pavadinimą priklauso, kiek pinigų bus pagal kitų metų biudžeto projektą? Aš manau, kad kaip tik, kai neturime ką pasiūlyti sporto bendruomenei, bandoma taip apgaulingai pavadinimo keitimu rodyti tą tariamą dėmesį. Gal geriau, gerbiami valdantieji, jūs iš tikrųjų realiais veiksmais rodykite, kiek svarbios inovacijos, kiek svarbus didesnis sporto srities finansavimas, ir nereikės čia jokių pavadinimų pakeitimų, kad tam tikros bendruomenės tai įvertintų ir jus už tai pagirtų? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Yra gautas pasiūlymas Seimo narių A. Armonaitės, A. Gelūno. Kas norite komentuoti? A. Armonaitė. Pranešėją prašysiu į tribūną komentuoti.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, suprantu, kad yra Vyriausybės ir valdančiosios daugumos pozicija kelti sporto klausimus į Švietimo ir mokslo ministeriją, bet aš noriu pasakyti šiek tiek kitokius argumentus. Visų pirma, Švietimo ir mokslo ministerija turi labai aiškiai apibrėžtą savo tikslinę grupę, tai yra moksleiviai, ikimokyklinio amžiaus vaikai, studentai, švietimo darbuotojai, taip pat ir mokslo darbuotojai. Jeigu mes ten įkelsime sportą ir ministrė taps atsakinga ne tik už etatinį mokytojų apmokėjimą ar universitetų jungimą, bet ir už R. Meilutytės medalius, aš bijau, kad galime šiek tiek savo pasiekimus profesionaliame sporte net ir sumažinti.
O Sveikatos apsaugos ministerijos viena iš funkcijų yra visuomenės sveikatos politika, sveika gyvensena, sveikatinimas. Labai dažnai girdime šituos žodžius ir Seimo koridoriuose. Bet sveikatinimo politika apsiriboja iki šiol tik draudimais, alkoholio draudimais, ateinančiais tabako draudimais. Moksliniai tyrimai rodo, kad vienintelė efektyviausia ilgojo laikotarpio prevencija yra būtent sveika gyvensena. Ir sportas juk nėra vien profesionalusis sportas, sporto svarbiausia funkcija, ko gero, yra, sporto politikos svarbiausia funkcija yra jos plėtra visuomenėje, žmonių, įvairaus amžiaus žmonių, aktyvi, sveika gyvensena. Būtent ji mažina priklausomybę nuo alkoholio ir tabako.
Taigi kviečiu pritarti pasiūlymui. Taip pat galbūt dar pridursiu, jog tokia politika, tokia ministerija yra Olandijoje ir puikiai veikia. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Formaliai turėtume paklausti, ar galime pritarti, kad 10 žmonių yra balsuojančių už tai, kad būtų svarstoma. Tikiu, kad yra. Pritariame. Komiteto nuomonė. Paprašysiu G. Kindurį, jūsų mikrofonas įjungtas.
G. KINDURYS (LVŽSF). Komitetas svarstė ir pasiliko prie savo pirminės nuomonės pritarti pateiktam projektui. Nepritarė gerbiamosios A. Armonaitės siūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai. Motyvai už – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Duokite Rimantui.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos ir mūsų daugumos atstovai. Jūs turėtumėte vis dėlto apsispręsti, kur tą sportą norite padėti. Dabar turite projektą sujungti du Kauno universitetus – Kūno kultūros universitetą su Sveikatos universitetu. Kaip tas darinys dabar bus? Skirtingos politikos? Sportas bus iš dalies atskirai, kita pusė, švietimas, atskirai, sveikatos dar atskirai. Tai yra visiškai nelogiškas sprendimas.
Dar noriu atkreipti visų dėmesį, kad kai mes prijungiame sportą prie švietimo, tai pagal Biudžeto sandaros įstatymą, kokį mes čia biudžetą nustatytume, ministras, kuruojantis šitą sritį, gali laisvai, pabrėžiu – laisvai, savo nuožiūra finansiniais metais perkelti lėšas iš vienos eilutės į kitą. Taip yra mūsų įstatyme. Vadinasi, švietimo lėšas atiduoti sportui, sporto lėšas atiduoti švietimui. Tai ką mes čia norime padaryti? Toliau priešinti šitas bendruomenes tarpusavyje, kai jos norės pasisemti vienos iš kitų eilučių. Čia visiškai sujaukiama sistema. Visiškai nelogiška. Sportas, profesionalusis sportas, vis tiek turėtų būti arčiau medicinos negu prie švietimo sistemos. Švietimo sistema turėtų domėtis kūno kultūra, o ne profesionaliuoju sportu kaip tokiu. Siūlau paremti šitą kolegės siūlymą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Mano kolega Rimantas jau turbūt senokai ministravo. Kaip ministras galėjo laisvai iš vienos eilutės kiloti į kitas. Man irgi teko, atrodo, ministru padirbėti šiek tiek ilgiau, bet taip niekada nekilnojome iš vienos eilutės į kitą. Vis tiek Seimo sprendimai yra svarbesni.
Iš esmės, kolegos, aš manau, kad gana logiška yra priskirti švietimui ir sporto sritį, nes mes daugiausia kalbame apie jauną žmogų, įgūdžių suformavimą. Mes ne kartą esame diskutavę, kad mūsų jauni žmonės, vaikai nepakankamai saugo savo fizinę ir psichinę sveikatą. Prijungimas sporto ir to dėmesio skyrimas būtent per Švietimo ir mokslo ministeriją yra logiškas, nes mokykloje jaunas žmogus praleidžia didesnę dalį savo gyvenimo laiko.
Jeigu pažiūrėtume į tą patirtį, kurią sukaupė jau šiais metais Švietimo ir mokslo ministerija, aš sakyčiau, kad sporto srityje ji yra gana pozityvi dar nepriėmus įstatymo. Mes matome įvairias programas renovuoti mokyklų sporto aikštynus, kitas iniciatyvas. Todėl galvoju, kad, suteikę įstatyminį pagrindą Švietimo ir mokslo ministerijai kuruoti ir sporto sritį, ir turint tą savo ministerijos pavadinime, tikrai mes čia nieko nepadarysime. Taip, gal vienas kitas euras bus panaudotas pavadinimo keitimui ar kam, bet dabar daug kas elektroninėje erdvėje, tie pakeitimai irgi nebrangiai kainuoja. Todėl aš kviečiu pritarti originaliam projektui ir nepritarti gerbiamos A. Armonaitės teikiamam siūlymui. Atsiprašau, Aušrine.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl pasiūlymo. Buvo motyvuojama dėl pasiūlymo. Kalbėjo po vieną, vienas – prieš, vienas – už. Dabar kviečiu balsuoti dėl šio pasiūlymo. Nuomonės neišsiskiria. Tie, kurie pritaria pasiūlymui, balsuoja už, tie, kurie pritaria komiteto nuomonei nepritarti ir likti prie originalaus varianto, balsuoja prieš.
Balsavo 92 Seimo nariai: už balsavo 19, prieš – 29, susilaikė 44. Pasiūlymui nepritarta.
R. J. Dagys – po balsavimo.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš norėčiau kolegai J. Olekui pasakyti, kad tokia nelaisvė permetinėti lėšas iš vienos eilutės į kitą buvo aname tūkstantmetyje ir šio tūkstantmečio pradžioje. Po to buvo pataisyti įstatymai ir dabar iš principo ministras gali ką nori daryti. Keista, kai toks senas parlamentaras nežino mūsų biudžetinės sandaros tvarkos.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai dėl viso po svarstymo. Motyvai už – K. Smirnovas.
K. SMIRNOVAS (LVŽSF). Laba diena, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gyvenimas vietoje nestovi, viskas keičiasi. Manau, ministerijoms pavadinimus keisti irgi nėra didelės problemos.
Dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Sportas jau nuo seno yra Švietimo ministerijoje – tiek ikimokykliniame ugdyme, tiek mokykliniame ugdyme, tiek ir aukštajame. Profesionalus sportas be fizinio aktyvumo irgi negali būti, nes pirmiausia visi pradeda nuo fizinio aktyvumo užsiėmimų, o paskui gal iš jų kas nors ir tampa profesionaliais sportininkais. Tai kviečiu, kolegos, palaikyti ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties tie visi pavadinimų keitimai yra labiau reformų imitacija, negu tikras kokios nors naudos atnešimas. Buvo pakeistas Užimtumo tarnybos pavadinimas iš Darbo biržos, pakeista N visokių įstatymų. Dabar keičiami dviejų ministerijų pavadinimai, o realiai kas nuo to išties pasikeis? Pasikeis tai, kad žmonės, kurie dirba toje ministerijoje, gaus atleidimo lapelius, turės persirašyti naujas darbo sutartis, turėsime pakeisti daugybę įstatymų, bet realiai Lietuvos žmonėms nuo visų šitų pakeitimų nei šilta, nei šalta, galite vadinti ir taip, ir kitaip. Jeigu norime kokių nors postūmių, pasikeitimų, turbūt visai ne čia reikėtų ieškoti sprendimų. Kalbant apie Švietimo ir mokslo ministeriją, kyla klausimas, ar keisdami pavadinimą norime pasakyti, kad bus pakeista ir ministrė kartu?
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos. Jos buvo skirtingos, todėl kviečiu balsuoti po svarstymo dėl šio įstatymo projekto.
Užsiregistravo 89 Seimo nariai, balsavo 89: už – 66, prieš – 7, susilaikė 16 Seimo narių. Po svarstymo projektui Nr. XIIIP-2471 pritarta.
Replika po balsavimo – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dabar balsavau prieš, bet jeigu valdantieji pripažintų, kad tas Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimo keitimas yra toks elegantiškas būdas pakeisti dabartinę ministrę, kuri nesusitvarko ir su dabartinėmis sritimis, o pridėjus dar vieną tikrai nesusitvarkys, per priėmimą, ko gero, ir aš balsuočiau už. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Daugiau dėl replikų nematau. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
11.58 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos išvados“ projektas Nr. XIIIP-2656 (pateikimo tęsinys)
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiami kolegos, grįžtame prie darbotvarkės 1-8 klausimo – projekto Nr. XIIIP-2656, buvo pertrauka. Pertraukos nustatytas laikas baigėsi. Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo finansinės ir ūkinės veiklos išvados“. A. Nekrošius. Prašau. Pateikimas.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimas laikinajai komisijai pavedė atsakyti į 12 klausimų, susijusių su LRT valdymu, ūkine ir finansine veikla. Komisija dirbo nuo 2018 m. sausio 12 d. iki spalio 8 dienos. Komisijos posėdžiuose dalyvavo buvę ir esami LRT vadovai, LRT tarybos pirmininkai, padalinių vadovai, Specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojai, Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė, Seimo komitetų pirmininkai. Buvo kreiptasi ekspertinės pagalbos į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kitas institucijas, Darbo inspekciją bei Seimo padalinius. Komisijai Seimo suformuluotas užduotis jūs matote savo darbo vietų ekranuose, taip pat išvadas bei rekomendacijas, todėl čia pristatysiu tik pagrindines mintis.
Taigi tyrimo metu komisija nustatė: pirma, pasirinkta LRT struktūra, valdymo organų funkcijų pasidalijimas, kompetencija, atsakomybės pasiskirstymo nebuvimas, kontrolės mechanizmų stoka sudaro prielaidą kilti rizikai, kad valstybės lėšos gali būti naudojamos neracionaliai. Ypač išskirtini šie racionaliam valstybės lėšų naudojimui galintys sukelti pavojų veiksniai. Šiuo metu LRT taryba atlieka įprastines dalininkų, susirinkimų tarybos ir iš dalies valdybos, generalinio direktoriaus bei reguliavimo institucijos funkcijas. Toks tarpusavyje nesuderinamų funkcijų sutelkimas į vieną organą silpnina visą LRT įstaigos valdyseną, vidaus kontrolės ir atsakomybės sistemą. LRT taryba nesugebėjo užtikrinti esminių LRT funkcijų atlikimo.
LRT taryba neturėjo ir profesinės kompetencijos daliai jai pavestų funkcijų atlikti. Pavyzdžiui, klausiamas apie biudžeto valdymą, sąmatų, viešųjų pirkimų klausimus tuometinis LRT tarybos pirmininkas Ž. Pečiulis liudijo, kad taryboje yra humanitarai ir negeba vertinti su finansais susijusių klausimų.
Vykdant tyrimą paaiškėjo ir kad dar daugiau savo funkcijų, priskirtų įstatymu, nevykdė ištisi LRT padaliniai. Pavyzdžiui, LRT įstatymas numato Administracinę komisiją ir priskiria jai funkciją teikti išvadas dėl investicinių projektų, kurių vertė per 29 tūkst. eurų. Tačiau realybė tokia, kad per laikotarpį, kurį apima tyrimas, tai yra nuo 2013 metų iki 2017 metų, Administracinė komisija šios įstatyme numatytos svarbios biudžetinės funkcijos nevykdė ir išvadų neteikė. Kaip liudijo Administracinės komisijos vienas iš buvusių pirmininkų, niekas – nei taryba, nei direktorius, nesikreipė, o pati komisija poreikio vykdyti šią funkciją nejuto. Tuo tarpu per tą laikotarpį buvo padaryta investicijų, dėl kurių viešuosiuose pirkimuose Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė daug pažeidimų, pavyzdžiui, konkurencijos ribojimą – buvo sustabdytas 23 mln. eurų kainavęs LRT pastato renovacijos konkursas. LRT iki šiol bylinėjasi teismuose dėl Viešųjų pirkimų tarnybos skirtų baudų.
Kadangi buvo nustatyta įvykusių viešųjų pirkimų pažeidimų ir Administracinės komisijos neveiklumas prižiūrint investicijas, komisija įvertino galimą žalą valstybės biudžetui bei valstybės interesams ir kreipėsi į prokuratūrą klausdama, ar tokiu atveju prokuratūra neturėtų spręsti klausimo dėl viešojo intereso gynimo galimybės. O sumos, kurias investuojant padaryta pažeidimų, yra gana didelės. Pavyzdžiui, filmavimui skirtų vežimėlių pirkimo suma siekia apie 300 tūkst. eurų.
Komisija nustatė ir kitų problemų LRT vykdytų viešųjų pirkimų bei programų pirkimų srityse. Daugiau kaip pusė, apie 62 %, 2013–2017 metų laikotarpiu LRT vykdytų tarptautinių ir supaprastintų viešųjų pirkimų buvo vykdyti nesant konkurencijos ir pirkime dalyvaujant tik vienam tiekėjui. Daugiausia tokių pirkimų, net 17, buvo įvykdyta 2017 metais – vieno tiekėjo su LRT sudarytų sutarčių vertė sudarė 83 % visų tiekėjo sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių vertės.
Remdamasi Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktais duomenimis, komisija nustatė atvejų, kai pirkimų sąlygos buvo rengiamos nesiekiant pritraukti kitų tiekėjų dalyvauti pirkimuose, kad būtų užtikrinta konkurencija, taip pat tiksliai ir aiškiai neaprašant pirkimo objekto ir, darytina prielaida, galimai sudarant sąlygas, kad tik konkretus tiekėjas laimėtų pirkimus.
Komisija nustatė atvejį, kai už LRT viešuosius pirkimus atsakingas asmuo, nesulaukęs atšalimo laikotarpio pabaigos, ėmė dirbti LRT viešuosius pirkimus laiminčioje organizacijoje. Nors VTEK ir konstatavo teisės aktų pažeidimą, LRT neįvedė jokių papildomų korupcijos prevencijos priemonių, o įmonė, kuri įdarbino minėtą LRT darbuotoją, ilgainiui tapo vyraujančiu tiekėju LRT.
LRT pasitaiko aplaidaus su viešaisiais pirkimais susijusių dokumentų tvarkymo atvejų. Komisija nustatė atvejį, kai LRT nesugebėjo kontroliuojančioms institucijoms pateikti darbuotojų dalyvavimą, kontroliuojant sudarytų sutarčių vykdymą, liudijančių dokumentų, nes pastarieji buvo sudaryti… arba nebuvo išlikę. LRT padaryti viešųjų pirkimų pažeidimai kartojasi, Viešųjų pirkimų tarnyba juos nuolat fiksuoja nuo 2005 metų, nors VTEK 2013 m. gegužės 14 d. priimtame sprendime Nr. KS-43 pateikė rekomendacijas LRT generaliniam direktoriui ir nurodė, kokie LRT vidiniai teisės aktų pakeitimai turėtų būti padaryti.
Komisijai nepavyko nustatyti, kad LRT administracija 2013–2017 metais ar kada nors anksčiau būtų ėmusis sistemingų priemonių siekdama išvengti besikartojančių viešųjų pirkimų pažeidimų LRT atliekant viešuosius pirkimus. Analizuojant LRT tarybos posėdžių protokolus, komisijai taip ir nepavyko nustatyti, kad LRT taryba per 2013–2017 metų laikotarpį nagrinėjo viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus LRT ir inicijavo priemones, kad būtų išvengta pažeidimų.
Su Specialiųjų tyrimų tarnybos ekspertų pagalba komisija nustatė, kad LRT yra nustatyta atvejų, kai penki darbuotojai, galintys dalyvauti priimant sprendimus dėl LRT vykdomų viešųjų pirkimų, turi galimybes, atsiprašau, turi giminystės, santuokos, svainystės ryšių su LRT viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančiose ir (ar) paslaugas teikiančiose įmonėse dirbančiais asmenimis. Tai gali sudaryti prielaidas nepotizmu pagristiems LRT ir kitų įmonių ryšiams.
LRT 2013–2017 metais faktiškai neveikė vidaus audito sistema. LRT yra atlikti tik du specifiškai su viešųjų pirkimų kontrole susiję auditai, abu 2009 metais. Vėliau su viešaisiais pirkimais susiję auditai iš viso nebuvo atliekami. LRT vidaus auditai, susiję su programų kūrimo paslaugų pirkimo kontrole, taip pat vykdyti retai. Vienas auditas atliktas 2008 metais, kitas 2012 metais. Apskritai vidinio audito apimtys 2016–2017 metais drastiškai mažėjo, lyginant su ankstesniais laikotarpiais, net du kartus. LRT buvo atvejų, kai LRT vadovybė sprendimus dėl paslaugų pirkimų būtinumo ir pirkimų paslaugų pobūdžio priimdavo nepasitarusi su LRT padalinių vadovais, jiems nežinant ar net prieštaraujant, ar abejojant dėl tokių paslaugų pirkimo tikslingumo, nors planuojamas pirkti paslaugas galėjo atlikti patys LRT darbuotojai darbo metu arba asmenys, įdarbinti specialiai tam darbui, nes paslaugos pagal jų pobūdį buvo reikalingos nuolat ir būtinos su LRT veikla tiesiogiai susijusioms funkcijoms atlikti, pavyzdžiui, LRT Naujienų portalui informacinių technologijų specialistas ar fotografas.
LRT susidūrė ir su viešųjų bei privačių interesų deklaravimo problemomis. LRT tarybos nariai sistemingai nedeklaruodavo savo interesų, dėl ko po komisijos kreipimosi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2018 metais atliko patikrinimus ir nustatė pažeidimus net devynių LRT tarybos narių. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos vertinimu, jie padarė privačių interesų deklaravimo pažeidimų.
Komisija taip pat buvo priversta kreiptis į Generalinę prokuratūrą, prašyti įvertinti, ar nėra nusikaltimo sudėties dėl vieno iš Eurovizijos konkursų, nes kilo klausimų dėl to, kaip buvo apskaitytos LRT lėšos, kurias ji gavo teikdama Eurovizijos finalinio koncerto paslaugas vienai iš savivaldybių. Kadangi buvo nustatyta, kad Seimo narių grupei ir Seimo komisijai teiktos tos pačios sutartys skiriasi, pavyzdžiui, ant dokumentų atsiradę įrašai apie jų registravimą Sutarčių registre, prokuratūros buvo paprašyta įvertinti ir tai, ar nėra dokumentų klastojimo požymių.
Apibendrinant, konstatuotina, kad LRT generalinis direktorius bei LRT taryba neužtikrino tinkamo LRT administracinės sistemos funkcionavimo, vidinio audito ir kitų kontrolės mechanizmų adekvataus veikimo; toleravo situacijas, kai LRT biudžetas buvo naudojamas neracionaliai, o viešieji pirkimai organizuoti pažeidžiant teisės aktus. Būtent tai ir lėmė pasiūlymus pertvarkyti LRT valdymo sistemą. Taip pat, atsakydami į mums užduotus tyrimo klausimus ir teikdami rekomendacijas, prašėme, kad LRT pakeistų vidinius teisės aktus užtikrindama skaidrumo, atskaitomumo visuotinių principų įgyvendinimą. Kai kurios problemos, susijusios su LRT valdymo ir veiklos skaidrumu, buvo sprendžiamos jau tyrimo eigoje ir dabar jau yra praktiškai išspręstos. Dalis pokyčių jau yra įvykę, pavyzdžiui, pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas pataisytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, kuris reguliuoja programų pirkimus. LRT daugiausia dėmesio skiria lėšoms, kurios būtinos asmenims su regėjimo negalia.
Gerbiami kolegos, tiek būtų trumpai. Išvados tikrai išsamios ir gausios, turėjote laiko su jomis susipažinti. Laukiu klausimų. Baigiau savo pristatymą.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis kolega. Jūsų nori paklausti išties daug Seimo narių, tam skirta 10 minučių. Klausti – minutė, atsakyti – iki dviejų. M. Majauskas klausia pirmasis. Ruošiasi J. Olekas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mielas kolega, jūs, turbūt kaip ir visi kiti Seimo nariai, gavote Lietuvos radijo ir televizijos darbuotojų kreipimąsi. Aš norėčiau pacituoti kelis dalykus ir išgirsti jūsų nuomonę.
Sako, mes, LRT darbuotojai, esame sunerimę dėl grėsmės Lietuvos visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui. Ją kelia ne bet kas, o Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvados ir pasiūlymai, kurių pagrindu bus galimai keičiami LRT veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Siūloma menkinti LRT tarybą, įsteigiant valdybą, tačiau neaišku, kiek jos nariai būtų nepriklausomi. Negana to, siūloma, kad daugelį galių LRT atžvilgiu turėtų Seimui atskaitingos institucijos.
Norėjau paklausti, kaip jūs vertinate tokį kreipimąsi? Ar jūs nemanote, kad iš tikrųjų buvo klaida inicijuoti šią komisiją, žinant, kokią dabar reakciją mes matome darbuotojų, kurie iš tiesų gynė laisvą žodį Sausio 13-ąją, daugelis jų tą kruviną naktį ir dirbo iš tikrųjų?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Tikrai tą laišką, ko gero, visi Seimo nariai yra gavę, taip pat ir aš. Lieka tik apgailestauti, kad ši iniciatyva pasirodė gerokai vėliau, nes mes išvadas, savo projektą, esame pristatę ir dabartinei vadovybei, kuri galėjo reaguoti į mūsų siūlymus, teikti kokias nors pastabas ir taip toliau. Mes tikrai būtume atsižvelgę, tačiau dabar jau yra pateiktos išvados Seimui. Seimo nariai turėtų apsispręsti.
Išvados nėra įstatymas, tai yra tik rekomendacinio pobūdžio siūlymai, kuriais remiantis komisija siūlo komitetams parengti ir Seimui iki gruodžio 1 dienos pateikti įstatymų projektus. Mes iš karto neangažuojame tos temos, dar vyks tikrai nemažai diskusijų tais klausimais. Galbūt bus kitokia nuomonė, galiausiai Seimas dėl to apsispręs.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia J. Olekas. Ruošiasi B. Matelis.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš irgi noriu sugrįžti prie tos temos. Iš tikrųjų žodžio laisvė ir komisijos išvados. Kaip jūs sakote, dabar susidarė tokia situacija. Gal komisija galėtų stabtelti ir paprašyti išvadų svarstymo pertraukos, nes, kaip jūs sakote, pozicija, išreikšta žurnalistų, asocijuotų struktūrų, kelia susirūpinimą. Mūsų laisvas žodis buvo visada gerai vertinamas. Čia kolega priminė ir to laisvo žodžio nuopelnus mūsų valstybei, bet tie pasiūlymai ypač dėl valdymo keitimo… Turbūt niekas neprieštaraus, kad kai kurie patikslinimai, ypač dėl pirkimų, finansinės dalies, galėtų būti, jie reikalingi. Bet dėl paties valdymo ir politizavimo, įtakos politikų, ypač…
PIRMININKĖ. Laikas! Klauskite, kolega.
J. OLEKAS (LSDPF). …susiję su kadencijomis. Mano klausimas, ar tikrai negalvojate, kad būtų prasminga atsiimti ir pagalvoti apie patikslinimą? Ačiū.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Labai dėkoju už klausimą. Norėčiau tiesiog informuoti, kad komisijos darbo laikas buvo pratęstas iki 8 dienos, ir mano, kaip komisijos pirmininko, įgaliojimai jau yra pasibaigę. Aš esu tik atstovas, įpareigotas pristatyti išvadas. Aš tokio sprendimo padaryti kaip ir negalėčiau.
Dėl pačios idėjos. Tikrai sveikintina diskusija tuo klausimu ir, aš manau, ta diskusija tikrai ateityje dar bus. Manau, ji bus vienokia ar kitokia, dabar sunku prognozuoti. Tačiau tai yra tik mūsų komisijos siūlymas Seimui ateityje apsispręsti, kaip tai turėtų būti reglamentuojama.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia B. Matelis. Ruošiasi L. Balsys.
B. MATELIS (MSNG). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, pradžioje kalbėjote apie tai, kad iš tiesų tai bus ūkinės ir finansinės veiklos tyrimas. Dabar bent jau man susidaro įspūdis, kad, rašant tas išvadas, kažkas stovėjo jums už nugaros ir diktavo, todėl tos išvados akivaizdžiai yra politinės ir kišamasi į žiniasklaidos laisvę. Aš manau, tai supranta ir jūsų frakcijos žmonės. Aš jus gerbiu kaip žmogų, mokslo žmogų, kaip jauną, bet sakykite, ar jums nekyla tokios minties, kad, nenorint teršti savo vardo, galbūt jums verta atsisakyti tokias išvadas pristatyti? Arba pritarčiau pono J. Oleko pasiūlymui, kad galbūt iš naujo reikėtų grįžti prie išvadų rašymo. Iš tiesų nesinori, kad jaunas žmogus suterštų savo vardą. Ačiū.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju už išreikštą pasitikėjimą ir tokį pasiūlymą. Deja, bet išvadas aš jau esu pristatęs ir grįžti atgal nelabai įmanoma pagal Statutą, nebent atsirastų kokia nors Seimo narių iniciatyva sukurti naują komisiją, kuri nagrinėtų kokius nors kitus klausimus ir galbūt iš naujo persvarstytų pateiktas išvadas.
Dėl komisijos darbo. Aš norėčiau įvardinti patį pavadinimą, kur yra žodis „valdymo“. Kai balsavome praeitą kartą dėl šios komisijos sukūrimo, tai „valdymas“, „finansai“ ir „ūkinė veikla“ buvo paties projekto pavadinime. Mes turėjome taip pat 12 klausimų, kur dėl valdymo buvo taip pat vienas iš klausimų. Leiskite perskaityti. Tai Seimo laikinoji tyrimo komisija LRT valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos parlamentiniam tyrimui atlikti. Taip skambėjo komisijos pavadinimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia L. Balsys. Ruošiasi A. Armonaitė.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, perskaičius jūsų komisijos išvadas ir visą medžiagą matyti, kad jūs labai daug dėmesio skyrėte ir skiriate Lietuvos radijo ir televizijos tarybos darbui, tačiau… viešiesiems pirkimams, visokioms sutartims, tokiems labai techniniams dalykams, nors LRT įstatyme parašyta, kad tarybos pagrindinė funkcija – formuoti transliavimo strategiją, vykdyti transliavimo misiją, tai yra formuoti laidų turinį, gaires, tiksliau, pagal kurias tas turinys būtų kuriamas. Ar jums neatrodo, kad jūsų vadovaujama komisija ėmėsi vykdyti Viešųjų pirkimų tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės audito ir kontrolės funkcijas, tačiau jūs nė vieno karto nepaklausėte ir nepasvarstėte ir jūsų išvadose nėra jokių minčių apie tai, ar nacionalinis transliuotojas – Lietuvos radijas ir televizija – vykdo savo misiją ir ar taryba yra suformavus tas gaires taip, kaip įstatymai jiems numato ir kas parašyta LRT įstatyme?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Labai džiaugiuosi, kad perskaitėte visas išvadas, nes tikrai nemažai ten yra puslapių, per šimtą. Labai džiugu. Norėčiau tiesiog akcentuoti, kad jūsų minėtai valdymo temai yra skiriama kokie 2 % viso teksto. Iš esmės yra konstatuojami pažeidimai, kurie įvyko tuometiniu, mūsų tiriamuoju, laikotarpiu. Tačiau apie patį valdymą yra labai trumpai pasakyta, ten yra tik siūlymas, toks variantas, kad tai būtų pagal Europos transliuotojų sąjungos išsakytas tam tikras pozicijas, kurios taikytinos visai Europos Sąjungai, o mūsų siūlymas yra būtent toks. Tai tik tiek.
PIRMININKĖ. A. Armonaitė. Ruošiasi P. Urbšys.
A. ARMONAITĖ (LSF). Gerbiamas kolega, man iš tikrųjų yra kraupu klausyti jūsų ir jūsų kolegų pagrindimo dėl LRT tarybos naujo formavimo. Jūs matote problemą, kad šiuo metu ne vienos kadencijos Prezidentas ar Seimas formuoja LRT tarybą. Jūs sakote, kad reikia jos narius keisti dažniau. Bet ką jūs siūlote? Tai, kad tos pačios kadencijos Prezidentas ir parlamentas pakeistų tarybos narius. Ar jūs suprantate, kad jūs galite keisti LRT tarybos narius nors ir kasdieną, kas savaitę, bet jeigu tai darys tas pats Prezidentas ar tos pačios kadencijos parlamentas, tai yra politizavimas, tai yra pats tikriausias valdymo politizavimas?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju už tokią griežtą poziciją. Ji visą laiką yra sveikintina, tačiau norėčiau pasakyti, kokia atsirado problema ir kaip mes prie to atėjome. Visų pirma, kai nustatomos LRT tarybos funkcijos, mes siūlome atsisakyti valdymo organams būdingų funkcijų. Tai kokia problema? Kai pati taryba formuoja uždavinius, pati juos įgyvendina ir paskui dar tvirtina rezultatus, tai nėra normalu, todėl mes siūlome įterpti papildomai valdybą, kuri būtų pavaldi tarybai, kuri įgyvendintų tarybos užduotis.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiami kolegos, norėčiau su jumis pasitarti. Vienas trečdalis norinčių paklausti. Klausiu, ar galime bendru sutarimu pratęsti klausimų laiką bent jau penkias minutes? (Balsai salėje) Skubėkime greičiau paklausti. Kaip ir minėjau, klausia P. Urbšys. Ruošiasi A. Gelūnas.
P. URBŠYS (MSNG). 2018 m. sausio 23 d. Seimo narys R. Karbauskis organizavo spaudos konferenciją ir ten jis paminėjo keletą faktų. Kaip aš suprantu, tie faktai turėjo tapti komisijos tyrimo objektu. Pirmas faktas tas, kad nacionalinis transliuotojas perka kilnojamąją stotį panaudodamas 10 % visų lėšų neskelbiamų derybų būdu. Antras faktas. Neaišku, kodėl kai kurie LRT darbuotojai gauna ir darbo užmokestį, ir…
PIRMININKĖ. Atsiprašau, kodėl kolegai išjungėte ir neleidote paklausti? Atsiprašome.
P. URBŠYS (MSNG). Antras klausimas. Neaišku, kodėl kai kurie LRT darbuotojai gauna ir darbo užmokestį, ir autorinius atlyginimus, kurie yra didesni už darbo užmokestį? Ir trečias. R. Karbauskį nustebino 360 tūkst. vertės sutartis už 9 laidas, o paskui priedas už vieną laidą 140 tūkst. Čia yra Eurovizijos transliacija. Tai ką pagal tuos tris faktus konkrečiai nustatė komisija?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju. Aš šiek tiek buvau minėjęs apie tai, apie viešuosius pirkimus. Galiu tik pakartoti, kad daugiau kaip pusė, apie 62 %, 2013–2017 metų laikotarpiu LRT vykdytų tarptautinių ir supaprastintų viešųjų pirkimų buvo vykdyti nesant konkurencijos ir pirkime dalyvaujant tik vienam tiekėjui. Mes būtent tai ir nustatėme. Jūsų minėti atvejai yra išvadose pateikti. Kaip minėjau, daugelis tų pirkimų, tokių keistų pirkimų esame nustatę, pavyzdžiui, šimtalapių pirkimas už 29 tūkst., kaip tai susiję su transliacijomis, aš neįsivaizduoju, bet turbūt kas nors turi fantazijos ir kur nors tai panaudojo. Aš manau, tų atvejų yra begalė. Visi yra pateikti išvadose, ir manau, kad Seimo nariai jas perskaitė ir žino.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Gelūnas. Ruošiasi E. Gentvilas.
A. GELŪNAS (LSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, tikrai net juodžiausiame sapne nesapnavau. Kažkada teko dirbti UNESCO organizacijoje, kalbėdavome apie nedemokratines valstybes, apie Kiniją, apie Vidurio Ameriką, kur persekioja žurnalistus, kišasi į jų transliuojamą turinį, daro įvairų spaudimą. Rusijoje labai populiaru finansiniai dalykai, įžvelgti pažeidimus, ieškoti vagysčių, ieškoti korupcijos apraiškų. Tikrai negalvojau, kad turėsiu klausytis, kad nacionalinis transliuotojas, kuris atlieka tikrai šventą misiją, kuris vienintelis domisi ir palaiko Lietuvoje aukštąją kultūrą, transliuoja dainų šventes, kur dirba tikrai atsidavę žurnalistai, ilgą laiką uždirbdavę tikrai kuklias algas, ir nemanau, kad tos algos dabar yra…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega.
A. GELŪNAS (LSF). …labai prabangios… Noriu paklausti, ar jūs, vertindami visus tuos pirkimus kūrybinėje organizacijoje, jaučiatės pakankamai turį kompetencijos, nes čia neseniai ir po Valdovų rūmus lakstė politikai, kėlė klausimus dėl palangių kainų, dėl restauravimo kainų. Ar jaučiatės turį kompetencijos įvertinti profesionaliai visus pirkimus? O gal geriau Valstybės kontrolė visa tai atliktų vis dėlto?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Labai dėkoju už tokį nuoširdų klausimą. Aš, kaip komisijos pirmininkas, negalėjau komentuoti turinio, bet kadangi komisijos darbo laikas baigėsi, tai aš galėčiau jūsų žodžiams tik pritarti, kad yra tikrai gerų laidų, tikrai kokybiškų laidų, kurios šviečia visuomenę. Man tikrai labai svarbu, kad tos laidos būtų, kaip čia pasakyti, sukuriamos ir įgyvendinamos skaidriai ir pakankamai viešai. Mūsų komisijos darbo pačioje pradžioje ir konstatavome, kad į turinį visiškai nesikišame. Mes žiūrime tiktai ūkinę dalį. Mūsų išvadose taip pat yra siūlymų, kaip formuodami komisiją mes konstatavome, kad surinksime informaciją ir, jeigu bent ką nors užtiksime, atiduosime specialistams. Mes kreipėmės į Valstybės kontrolę, prokuratūrą ir kitas įstaigas, kurios įvertintų mūsų gautus rezultatus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas pirmininke, kalbu ne apie jus asmeniškai, nes nelabai pažįstu ir ne tiek daug žinau jūsų nuostatų. Tačiau man akivaizdu, kad valstiečiai tai tikrai neturi supratimo apie demokratinių mechanizmų veikimą arba gal ir turi supratimą, bet jis jiems nepatinka ir bando jį keisti. Gerai, pripažinkime, kad nežinote, tai tada mano klausimas jau jums. Ar jūs komisijoje išanalizavote Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nuostatas ir doktriną LRT klausimu? Aš atsiprašau, tikrai ne viską spėjau peržiūrėti, ne visą medžiagą ir galbūt nepastebėjau. Konkretus klausimas: žinote, ką yra pasakęs Konstitucinis Teismas ir ar analizavote tai?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Mes prieš pradėdami darbą tikrai susipažinome su daugeliu dokumentų, taip pat ir Konstitucinio Teismo sprendimais. Taip pat peržiūrėjome Vyriausybės ir kitų nutarimų, visokių projektų šūsnį. Tikrai esame pasiruošę ir atlikome tikrai nemažai namų darbų. Manau, kad mūsų atliktas tyrimas yra pirminis, vadinkim taip. Mes visus duomenis paskui ne interpretavome, o perdavėme specialistams, kurie tai įvertins galutinai. Mes patys nesprendėme, ar tai yra gerai, ar blogai, ar dar kažkaip. Mes radome ką nors – atidavėme specialistams. Radome, kad pažeidimų yra, atidavėme Viešųjų pirkimų tarnybai. Radome pažeidimų – atidavėme prokuratūrai ir taip toliau.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, klausimams skirtas laikas… Iš viso dabar jau 16 minučių, 17. Tad dėkojame už atsakytus klausimus. Prašom. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš manau, kad tai vienas iš svarbiausių klausimų ir laiko tam turi būti skirta ne tiek, kiek įrašėte į darbotvarkę, o tiek, kiek yra norinčių paklausti.
PIRMININKĖ. Ačiū už pasiūlymą. Balsuosime.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ne, ne, balsuosite jūs su savo dauguma visada taip pat. Aš manau, kas čia buvo daroma ir ką mes išgirdome, tai aš tokią komisiją siųsčiau šieno pjauti, nes yra pagrindinis klausimas, kuris buvo suformuluotas, – valdymas. Valdymo tikslai yra apibrėžiami labai paprastai ir aiškiai – ar pasiekti tos organizacijos misijos ir strateginiai tikslai. Ką mes išgirdome iš komisijos pirmininko? Tenkina televizijos darbas ar netenkina? Kažką mums aiškina apie viešuosius pirkimus ir taip toliau, ir taip toliau. Jūs atsakykite žmogiškai – jūsų netenkina televizijos darbas, jis nerodo tenai R. Karbauskio ar dar ko. Koks čia jūsų tyrimas dabar? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Gerbiamieji, buvo skirta 10 minučių. Klausinėjo 17 minučių. Pasiūlymas pratęsti klausimus. Balsuojame. Kas už tai, kad pratęstume, kad galėtų paklausti visi užsirašę Seimo nariai.
Balsavo 92 Seimo nariai: už pasiūlymą pratęsti klausinėti – 45, prieš – 23, susilaikė 24. Deja, klausimus baigėme.
Po pateikimo prašom išsakyti nuomones. Kolega B. Matelis. Prašau.
B. MATELIS (MSNG). Mes žinome, kad keli šimtai LRT darbuotojų pasirašė kreipimąsi į mus ir prašė į tą situaciją tikrai pasižiūrėti labai giliai ir atsakingai. Dabar išaiškėjo, kad valdančioji dauguma net klausimų bijo. Bijo klausimų. Gėda!
PIRMININKĖ. Seimas apsisprendė, kolegos, balsuodami jūs tai išreiškėte, o dabar dėl motyvų. (Balsai salėje) Už – A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mes, aš manau, šiuo metu kalbame apie biudžetą, kurį LRT administruoja, tai yra 40 mln. vertės biudžetas. Lietuvoje už tokį biudžetą pragyvena dvi komercinės televizijos, kad įsivaizduotumėte, ką tai reiškia ir televizijos transliuotojų sektoriuje. Ką komisija nustatė ir ką mes girdėjome? Neveikė ištisi LRT padaliniai, kurie buvo atsakingi už biudžeto priežiūrą. Buvo apgailėtina matyti, kai komisijoje apklausiamas Administracinės komisijos pirmininkas mėtėsi ir bandė aiškinti, kodėl jie 2013–2017 metų laikotarpiu nė karto nevykdė įstatymo normos, kuri reikalauja, kad visi didesni nei 30 tūkst. eurų investiciniai projektai būtų įvertinti pagal jų tikslingumą. Nevykdė dėl to, kad direktoriui buvo neįdomu gauti tokią informaciją, taryba nesidomėjo, o Administracinei komisijai atrodė, kad jeigu niekas nesidomi, vadinasi, taip reikia gyventi.
Viešųjų pirkimų tarnyba, vertindama viešuosius pirkimus per mūsų tyrimo laikotarpį ir mūsų komisijos prašymu, sustabdė ir 23 mln. vertės pastato renovacijos pirkimą. Dabar bylinėjosi LRT dėl baudų, kur buvo pažeista konkurencija. Kitas pirkimas – vėl 300 tūkst. vertės, ir bylinėsis dar, manytina, ilgai. „Eurovizijos“ konkursą, kuris čia buvo paminėtas, mes buvome priversti taip pat perduoti prokuratūrai, nes nebuvo aišku, kaip apskaitytos gautos pajamos. Dabar lyg ir tą tyrimą perėmė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba.
Kaip buvo administruojamas biudžetas per tuos metus? Jis buvo administruojamas tragiškai. Ir aš tikrai džiaugiuosi, kad komisija turėjo politinės valios tai pripažinti, ir tikrai kviečiu pritarti jos išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, aš noriu priminti, jog mes turėjome šią diskusiją šiek tiek daugiau nei prieš devynis mėnesius, kai tokia komisija buvo kuriama. Ir tuomet vieną dalyką sakėme, kad toks veiksmas yra politizuotas ir politizuotas kišimasis į visuomeninio transliuotojo veiklą. Jūs teigėte, kad ne, ne. Žiūrėkite, mes bandysime aiškintis ūkinius reikalus, bet iš tikrųjų juos tiesiog atidavėte teisėsaugai, ką, matyt, iš karto reikėjo ir padaryti. O kuo užsiėmėte, tai užsiėmėte peržiūrėjimu, kaip reikėtų skirti tarybos narius, kaip tai turėtų sutapti su politiniais ciklais, kaip būtų galima daryti įtaką visuomeniniam transliuotojui, ir šiandien mes kaip to rezultatą matome ir darbuotojų kreipimąsi. Aš kviečiu neskubėti, atsitokėti, gal netgi galėtume palaukti ir Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šio kreipimosi, kuris išaiškintų, ar apskritai tokia Seimo komisijos veikla yra teisėta ir ar neprieštarauja Konstitucijai. Tuo labiau šiandien matome kreipimąsi darbuotojų, kurie labai aiškiai pasako, kas yra negerai su išvadomis, kokių problemų yra.
Man atrodo, kad šiandien, matyt, reikėtų daryti pertrauką, atsisėsti, įsigilinti į tai, ką kalba daugiamečiai LRT darbuotojai, ir pasižiūrėti, kaip mes galėtume kartu sutarti, kad ši įstaiga būtų nepriklausoma, kad jinai būtų tikras nacionalinis visuomeninis transliuotojas ir nepriklausomas nuo kadencijų, nepriklausomas nuo naujos į valdžią atėjusios partijos, kad užtikrintų savo kokybišką veiklą ir transliuotų tikrai nuo politikų įtakos nepriklausomą informaciją visuomenei.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Balsuojame po pateikimo dėl išvadų, kurias pateikė laikinosios tyrimo komisijos vadovas A. Nekrošius.
Skelbiu balsavimo rezultatus: balsavo 98 Seimo nariai: už – 53, prieš – 37, susilaikė 8. Po pateikimo pritarta. Ar Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubą? (Balsai salėje) Pirmininke, prašom. (Balsai salėje) Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Jūs norite kvosti Pirmininką? Pirmininkas turi tokią teisę tiesiog pasakyti savo nuomonę. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, pagal Statutą po pasiūlymo balsuojama. Ar pritariate Seimo Pirmininko siūlymui dėl ypatingos skubos?
Dėl vedimo tvarkos. Nutraukiame balsavimą. Viską tvarkingai. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Atsiprašau, kad nutraukiu. Kokios čia tradicijos? Aš mačiau, kad Seimo Pirmininkas dėl kažko linksėjo galvą. Jo nuomonės mes negirdėjome. Tegu ateina prie mikrofono ir pasako. (Triukšmas salėje) Gerai, paprašykime. Įjungiame mikrofoną Seimo Pirmininkui, po to įjungsime A. Kubiliui. Ramybės! Seimo Pirmininke, prašom.
V. PRANCKIETIS. Girdite mane?
PIRMININKĖ. Girdime.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, aš siūlau ypatingą skubą todėl, kad šita tema nebūtų ilgai nešiojama, ir prašau už ją balsuoti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dabar apsispręskime dėl ypatingos skubos. Pone Kubiliau, jūs dėl vedimo tvarkos? Prieš apsisprendžiant ir balsuojant dėl ypatingos skubos, ponas A. Kubilius dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Pirmininkas turėjo pateikti aiškių argumentų, kodėl reikia taikyti ypatingą skubą. Jis nepasakė jokio argumento, išskyrus tai, kad tema nebūtų valkiojama. Aš suprantu, kad yra labai skubama prieš rinkimus pasitvarkyti dėl Nacionalinio radijo ir televizijos. Kitaip sakant, užimti. Čia yra senas geras bolševikų principas iš pradžių užimti televiziją. Manęs toks argumentas neįtikina. Labai svarbi tema. Pažiūrėkite, kiek britų parlamentas svarstė neseniai BBC reikalus. Todėl aš tikrai dar sykį raginu nebalsuoti už tokį neargumentuotą pasiūlymą, nes jis net neatitinka Statuto. Pirmininkas turi pateikti aiškių argumentų, kodėl šitą klausimą reikia svarstyti ypatingos skubos tvarka.
PIRMININKĖ. Ačiū. Tai jūsų nuomonė. Pirmininkas pasakė taip, kaip pasakė. Dėl vedimo tvarkos – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Lygiai dėl to paties, bet kitaip argumentuodamas negu gerbiama opozicija. Aš iš tikrųjų neturėjau galimybės užduoti klausimą, nes baigėsi laikas, ir tikrai nematau…
PIRMININKĖ. Jūsų valia.
T. TOMILINAS (LVŽSF). …reikalo dėl skubos. Aš balsavau už, nes gerbiu išvadas dėl ūkinės dalies, kur iš tikrųjų konstatuoti labai svarbūs pažeidimai ir pokyčių poreikis. Bet dėl skubos aš tikrai nematau jokio poreikio. Tiesiog nesuprantu…
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, puiku, mūsų valia priimti sprendimą, ar taikoma ypatinga skuba, ar ne. Balsuojame ir apsisprendžiame dėl ypatingos skubos. Balsuojantieji už pasisako už ypatingą skubą, turintys kitą nuomonę spaudžia mygtuką „prieš“ arba susilaiko.
Balsavo 98 Seimo nariai: už ypatingą skubą – 47, prieš – 43, susilaikė 8. Ypatingos skubos nėra.
A. Kubilius. Replika.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Antras dalykas, man keista, kad buvo pasiūlyta ypatinga skuba. Bet taip pat aš labai nustebęs, kad nepasiūlyta net komitetams svarstyti. Tai yra iš tikrųjų labai svarbus dalykas, labai svarbus klausimas. Kodėl tos išvados nėra aptariamos komitetuose? Aš suprantu, kad komitetų pirmininkai, pavyzdžiui, S. Jakeliūnas, dabar turi visai kitų užsiėmimų: tirti, organizuoti apkaltas, ir taip toliau. Bet kodėl, pavyzdžiui, Biudžeto ir finansų komitetas be S. Jakeliūno negalėtų apsvarstyti tokių klausimų, kurie tikrai yra svarbūs, aš nesuprantu. Arba, pavyzdžiui, aš įsitikinęs, kad Kultūros komitetas, kuriam tikrai rūpi kultūra, tikrai nepritars tokioms išvadoms, nes visiškai nebuvo aptartas misijos klausimas, ar LRT vykdo savo misiją. Mano manymu, vykdo. Strateginių tikslų siekia ir pasiekia, o buhalterinius ir visus kitus dalykus palikite Biudžeto ir finansų komitetui, mes tuos dalykus tikrai aptarsime ir išspręsime. Aš siūlau duoti bent dviem komitetams, Biudžeto ir finansų komitetui bei Kultūros komitetui, galimybę iš esmės apsvarstyti šitą klausimą.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūs tiesiog paskubėjote daryti tai, ką ir būtume nuosekliai padarę. Kadangi Seimas nepritarė ypatingai skubai, o dėl ypatingos skubos priėmimas būtų buvęs po trijų valandų, dabar priimtas sprendimas nedaryti ypatingos skubos – jūsų valia. Po pateikimo pritarėme. Siūlomi komitetai. Gerbiamas A. Kubiliau, jūs konkrečiai jau įvardinote Biudžeto ir finansų ir Kultūros komitetus. A. Širinskienė, prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, tiesiog išvados persvarstyti ir pakeisti joks komitetas negali.
PIRMININKĖ. Taip, negali. (Šurmulys salėje)
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Ką gali svarstyti, tai nutarimo projektą, kuriam Teisės departamentas neturėjo jokių pastabų. Nutarimo projektas yra formalus tvirtinimas. Nei jūs su jo tekstu, puikiai žinote praktiką, negalėsite pakeisti išvados… nieko nepadaryti. (Triukšmas salėje)
Aš suprantu natūralų opozicijos norą dangstyti ankstesnės LRT vadovybės klaidas ir galimus teisės aktų pažeidimus, kuriuos tiria faktiškai vos ne visos teisėsaugos institucijos, nes buvome priversti kreiptis, tačiau techniniu požiūriu nieko pakeisti su komiteto išvada jūs nebegalite.
Kitas dalykas, išvadoje yra rekomendacijos LRT ir su LRT vadovybe buvo susitarta dėl jiems patogaus laiko, tai yra kovo mėnesio, LRT pati pasiūlė terminą, jie peržiūrės vidinius aktus. Kuo jūs ilgiau tempiate, tuo jūs LRT padėtį apsunkinate ir jiems paliksite neįmanomai mažai laiko pakeisti teisės aktams. Aš nesuprantu tokios pozicijos.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, jūsų valioje apsispręsti žinant, kad išvadų pakeisti komitetai negali, ką teisingai pasakė kolegė A. Širinskienė, tačiau yra nutarimas ir nutarimo straipsniai, todėl viskas yra teisėta. Jeigu jūs dabar nekalbėsite per šoninį mikrofoną, mes priimsime sprendimus, kokie komitetai bus paskirti.
Prašom, kolege Bilotaite.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, pirmiausia aš nesuprantu, kodėl yra bijoma, kad pasvarstysime komitetuose. Tai yra labai svarbus klausimas, tai duokime pasižiūrėti. Mano siūlymas yra įtraukti Audito komitetą, nes tai yra finansiniai klausimai, viešieji finansai. Tegul pasižiūri ir mūsų komitetas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. B. Matelis. Prašom.
B. MATELIS (MSNG). Tos komisijos sudarymo preambulėje parašyta, kad yra tiriama ūkinė veikla. Ūkinė veikla yra Ekonomikos komitetas, kuris iš tiesų gali irgi pasižiūrėti labai kompetentingai, netgi pasikvietęs LRT vadovus. Aš siūlyčiau ir tą komitetą. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Minutėlę, iš eilės. Matau, J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mane labai nustebino, kad net galima daryti prielaidą dėl komitetų svarstymo. Gal tada komitetai išvis nereikalingi, kam tada Seime komitetai, jeigu nieko pakeisti negalima, jeigu pritarsime aksiomai, kad mažuma turi klausyti daugumos ir jokių svarstymų būti negali.
PIRMININKĖ. Seimo nutarimą svarstyti galima.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš siūlyčiau, kad šią išvadą pasvarstytų (ir pritariu) Ekonomikos komitetas, Biudžeto ir finansų, Audito ir, žinoma Kultūros, be to, ir Švietimo komitetui, manau, taip pat ne pro šalį pasvarstyti.
PIRMININKĖ. Šie komitetai buvo paminėti. Gerbiamoji V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Gerbiami kolegos, taip pat norėčiau pasiūlyti, nes kalbame apie žiniasklaidos laisvę, apie žodžio laisvę, kad kaip papildomas svarstytų Žmogaus teisių komitetas. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. A. Širinskienė, prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kad visi komitetai būtų paminėti, tai greičiausiai turėčiau siūlyti Kaimo ir dar Aplinkos liko komitetas, tačiau ne juokaujant, o tiesiog prisimenant, kai mes svarstėme Seimo nutarimą dėl šitos komisijos sudarymo, tai jis buvo svarstomas Teisės ir teisėtvarkos komitete. Tiesiog prašyčiau pagrindiniu komitetu paskirti šį komitetą ir dėl kiekvieno papildomo komiteto paskyrimo balsuoti atskirai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Gentvilas. Prašom. Kokį jūs siūlote komitetą?
E. GENTVILAS (LSF). Tikrai ne dėl komiteto, o reaguodamas į ankstesnį ponios A. Širinskienės pasakymą. Ponia Širinskiene, be jokių išlygų, mane ir kitus opozicijos narius kaltinate dangstymu ankstesnės vadovybės padarytų nusižengimų ar nusikaltimų. Ar jūs baigusi teisės mokslus? Bent pridėtumėte mano nuomone, galimai ir taip toliau, jūsų pasisakyme to neskambėjo. Mes nedangstome. Mes iš pat pradžių, prieš tyrimo pradžią sakėme, kreipkimės į teisėsaugą, kad būtų nustatyta, ką tuometiniai vadovai daro netinkamai. Dabar jūs čia paleidžiate pletkus, apkaltinate opoziciją kažkokių nusižengimų dangstymu. Gerai, tirkime tuos dalykus, seniai buvo galima ištirti, jeigu būtume iš anksto kreipęsi.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolegos. Aišku, aš dabar turiu suteikti žodį A. Širinskienei. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Galimų pažeidimų iš tiesų ten buvo tiek, kad būtų sunku juos visus vertinti. Kai mes STT perdavėme nustatyti ryšius, tai perdavėme tas keistas sutartis arba keistus sandorius, kurie viršijo 100 tūkst. eurų, tai yra rinkomės maksimalią ribą, ir tai užteko surasti vos ne 50 giminaičių, iš kurių penki buvo dirbantys toje pačioje LRT ir priimantys sprendimus. Taigi problemų yra nenuneigiamai daug ir tikrai man tas bandomas sukelti chaosas su siūlymais vos ne Kaimo reikalų komiteto, kad kuo daugiau komitetų…
PIRMININKĖ. Ačiū, kolege.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). …svarstytų, kad kuo ilgiau procesas būtų tęsiamas…
PIRMININKĖ. Ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). …yra keistas. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Mes labai audringi, bet aš manau, kad G. Landsbergis mus nuramins.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Vienareikšmiškai. Aš tikrai esu pasirengęs tai padaryti. Aš išties esu šokiruotas, nes išgirdau, ką gerbiama Agnė pasakė, kad ji nesugeba visų išvadų pristatyti, apsvarstyti, nes jų yra tiesiog per daug. Man kyla pagrįstas klausimas, ar čia nėra kas nors dangstoma? Jeigu buvo sužinota informacija tyrimo metu ir šiandien pripažįstama, kad negalima jos apsvarstyti, tai gal čia tikrai yra koks nors išskirtinis selektyvus teisingumas. Bet kadangi gerbiama Agnė pasirinko pajuokauti apie TTK, aš tada irgi tokia pačia humoro forma siūlau tiesiog visuose komitetuose svarstyti išvadas, nes mes kalbame apie visuomeninį transliuotoją, vadinasi, visuomenė, visi turi teisę apie tai padiskutuoti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ačiū, kolegos. Mes tikrai įsisiautėjome. V. Gailius kalba paskutinis, daugiau niekam nesuteiksiu.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, neįžeidinėkime vieni kitų, nežeminkime ir nežeminkime kompetencijos. Kaimo reikalų komitete dirba aukštos kvalifikacijos ir iš tikrųjų prisiekę Lietuvai žmonės. Nereikia šito komiteto laikyti kažkokiu komitetu, negebančiu spręsti sudėtingų valstybei klausimų. (…) Kaimo reikalų komitetas.
PIRMININKĖ. Mielieji kolegos, kaip ir sakiau, daugiau replikuoti žodžio nesuteiksiu niekam. (Balsai salėje) Nesuteiksiu žodžio niekam. Mums reikia apsispręsti dėl komiteto. Buvo pasiūlymų ir jūs jau įvardijote, kad ir Žmogaus teisių komitetas, ir Kultūros komitetas, ir Audito komitetas galėtų būti papildomi komitetai. Dabar mums reikia apsispręsti dėl pagrindinio klausimo – Biudžeto ir finansų komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Balsuojame. (Balsai salėje) Minutėlę, gal ko nors neišgirdau, prašom pasakyti ramiai.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Pirmininke, aš iš pat pradžių siūliau, kad Kultūros komitetas turėtų apsvarstyti, ar televizija įvykdė misiją, viziją, strategiją ir taip toliau.
PIRMININKĖ. Ir vėl iš pradžių.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš tikrai nenoriu nuvertinti, kaip A. Širinskienė nuvertina, Kultūros komiteto darbo. Tai labai svarbus komitetas, labai svarbus pirmininkas. Tikrai manau, kad gali užsiimti ne tik Kalėdų klausimu. Čia yra vienas iš pagrindinių klausimų, turėtų būti pagrindinis komitetas ir mes visi tikrai su didžiausiu suinteresuotumu atiduosime savo komitetų išvadas.
PIRMININKĖ. Gerai, kolegos. Išgirdome pasiūlymus ir dėl Kultūros komiteto. Daugiau komitetų neišgirdome. (Balsai salėje) Sutariame. Balsuojame. S. Jakeliūnas. Prašom.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Aš nežinau…
PIRMININKĖ. Komiteto pirmininkui privalau suteikti.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Nežinau, ar A. Kubilius gali atstovauti visiems komitetams ir visam Seimui. Biudžeto ir finansų komiteto, bent jau kol aš pirmininkauju, aš nesiūlau. (Balsas salėje: „Neilgai dar tęsis.“) Ir su rinkimų, partijų finansavimu – mes ėmėmės ir supratome, kad ne tą paėmėme, ne mūsų sritis. Šitie dalykai nepriklauso mums. Aš noriu informuoti, kad komiteto pirmininko vardu tokio siūlymo neteikiu.
PIRMININKĖ. Kolegos…
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Pirmininke!
PIRMININKĖ. …visi siūlymai yra gerbtini. Apsisprendžia Seimas. Viskas, taškas, balsuojame.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke!
PIRMININKĖ. Sutarkime dėl balsavimo tvarkos.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, aš labai atsiprašau, koks Statuto straipsnis nurodo, kad tik komitetų pirmininkai gali kalbėti, o gal ir pavaduotojams galima suteikti žodį?
PIRMININKĖ. Aš maniau, kad tai yra siūlymas dėl komiteto, vieno ar kito komiteto. Pasiūlymų buvo labai daug, išgirdome visus. Ar jūs dar norite siūlyti daugiau? Sutarkime – baigiame.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš nenoriu siūlyti. Aš noriu pritarti A. Kubiliui ir priminti Seimui, kad Kultūros komitetas yra kuruojantis šią sritį komitetas ir jis pernai taip ir neišklausė LRT ataskaitos. Todėl jam dabar yra priedermė tą padaryti ir tikrai ne kas nors kitas, o būtent Kultūros komitetas turėtų apsvarstyti ir šias išvadas.
Aš noriu priminti, kad ne be reikalo manęs Kultūros komiteto pirmininkas neleido į Kaimo reikalų komitetą, nes žinojo, kad Kaimo reikalų komitetas yra taip pat labai svarbus ir…
PIRMININKĖ. Ačiū. Ačiū, kolegos. Mes jau nukrypstame į daugelį kitų temų. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš grįšiu prie Kaimo reikalų komiteto. Manau, kad tai yra tikrai svarbus ir reikšmingas komitetas, o ypač šiuo klausimu, dėl tos priežasties, kad tikrai LRT vykdė daugelį žemės ūkio produkcijos pirkimų. Pavyzdžiui, buvo perkama šimtalapių tokia partija (čia duonos gaminys) už 26 ar 23 tūkst. eurų. Aš manau, tikrai…
PIRMININKĖ. Gerbiamoji kolege!
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). …galima panagrinėti ir tokius dalykus.
PIRMININKĖ. Gerai. Dabar kaip pagrindiniai siūlomi du komitetai: Kultūros komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. (Balsai salėje) Nesiūlė niekas Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Biudžeto ir finansų komitetas, taip. (Balsai salėje) Alternatyvus balsavimas. Palaukite! Triukšmas salėje. (Balsai salėje) Tada balsuojame dėl kiekvieno komiteto ir skaičiuojame, kuris komitetas surinks daugiausia balsų. Pirmas pasiūlymas – Biudžeto ir finansų komitetas yra siūlomas pagrindiniu komitetu. Biudžeto ir finansų komitetas siūlomas kaip pagrindinis. Balsuojate, kas manote… Tada balsuosime dėl kitų komitetų. O dar pasiūlyti kaip pagrindiniai yra Kultūros komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. (Balsai salėje) Kad pagrindinis būtų Biudžeto ir finansų komitetas. (Balsai salėje)
Balsavo 102 Seimo nariai iš viso: už – 48, prieš – 42, susilaikė 12.
Dabar balsuojame, kad pagrindinis būtų antrasis, pasiūlytas pagal eilę, Kultūros komitetas. (Balsai salėje)
Už balsavo 41, prieš – 44, susilaikė 18.
Trečiasis balsavimas. Aš suprantu, kad gali kas nors nepatikti, bet Seimo balsavimas yra Seimo balsavimas. Trečiasis pasiūlymas, kad pagrindinis būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. (Balsai salėje) Balsuojame.
Balsavo 99: už – 52, prieš – 40, susilaikė 7. Teisės ir teisėtvarkos komitetas – 52 Seimo nariai.
Dabar perskaitau. Teisės ir teisėtvarkos komitetą siūlė 52 Seimo nariai, Biudžeto ir finansų komitetą – 48 ir Kultūros komitetą – 41. Taip ir buvome sutarę, kad bus tas pagrindinis, kuris surinks daugiausia balsų. Visi kiti komitetai – Žmogaus teisių, Audito, dabar jau Kultūros, Biudžeto yra pagrindiniai komitetai. (Balsai salėje) Papildomi komitetai! Atsiprašau, matote, įtampa daro savo.
Mielieji kolegos, replika po balsavimo – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Išties, kolegos, atrodo, toks klausimas, o tiek batalijų, tiek ginčų, tiek konfliktų. Tiesiog elementarus Seimo nutarimas, kur nė vienas komitetas niekaip negalės įsikišti, nebent kablelį, klaustuką ar kokias nors gramatines klaidas galės pataisyti. Viskas gerai. Jurgi, aš supratau vieną paprastą dalyką: konfliktas kyla dėl kai kurių straipsnių išvadų. Tai yra mes nekalbame apie ūkinę dalį, kur turi tirti teisėsauga. Aš įsivaizduoju, kad čia didžioji dalis Seimo narių iškėlėme klausimą dėl galimo valdymo proceso ir siūlymų dėl teisės aktų. Aš, kaip valdybos narys, kreipiuosi į mus, į valdybos narius, kitą trečiadienį valdyboje svarstyti klausimą, gal reikėtų sudaryti iš Seimo narių darbo grupę dėl tų siūlymų, kurie susiję su pačiu valdymu, ne su ūkine dalimi, bet su valdymu. Sudaryti Seimo narių grupę ir pateikti įstatymų projektus, pasiūlymus. (Balsai salėje) Užbaigsime tą konfliktą, aš puikiai girdžiu, kas vyksta. Dėl vienų straipsnių niekas nesiginčija. Ginčijasi, bus valdyba, ne valdyba…
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). …kas bus, koks valdymo modelis ir panašiai, ir panašiai, ir bus išspręsti visi ginčai. Kaip mes…
PIRMININKĖ. Dėkoju už pasiūlymus. Replikos. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, man čia rūpestis jau ne dėl televizijos, nes, man atrodo, televizija savo misiją ir strateginius tikslus gerai supranta ir jų siekia. Man kyla klausimas dėl Kultūros komiteto ir jo pirmininko, ar jis supranta Kultūros komiteto misiją ir ar jis pasiruošęs ją vykdyti? Dabar aš mačiau, kaip Kultūros komiteto pirmininkas ragino nebalsuoti už tai, kad Kultūros komitetas būtų pagrindinis tuo klausimu, dėl kurio tiesiogiai komitetas ir atsakingas – už Lietuvos radijo ir televizijos veiklą. Aš siūlau svarstyti, ar komiteto pirmininkas realiai gali toliau eiti komiteto pirmininko pareigas, nes aiškiai Kultūros komitetas negali vykdyti savo misijos dėl to, kad komiteto pirmininkas elgiasi visiškai priešingai. Siūlau sudaryti komisiją, A. Širinskienė turėtų vadovauti ir ištirsime, ar komitetas gali toliau dirbti tokiomis sąlygomis.
PIRMININKĖ. Štai kokie mes visi išmaningi. Ponia kolegė I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų šitas Seimas yra ypatingo įdomumo. Apibendrindama pasakysiu tik vieną sakinį. Be A. Širinskienės šitas Seimas neturi ateities!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ir R. Karbauskio.
PIRMININKĖ. Mielieji, galbūt nutraukiame. R. Karbauskis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Kolegos, turėkite truputį savigarbos ir visi sprendimai turi turėti tam tikrą logiką. Mes laukiame Kultūros komitete šitos komisijos išvadų, bus dirbama prie įstatymų projektų ir taip toliau. Klausimas yra, kai ateis laikas, mes gausime tuos dokumentus ir dirbsime pagal tą tvarką. Dabar, suprantu, kyla klausimas dėl to, ar nutarimas pats savo forma ar kokia nors kita prasme yra probleminis? Tai yra teisinis klausimas. Klausimas turinio. Jūs pradedate kalbėti apie turinį. Komisija priėmė sprendimą. Mes galime pritarti arba nepritarti. Apie ką mes šnekame dabar? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Mielieji kolegos, mūsų laikas seniai baigėsi šiuo klausimu. Jau leidome visiems kalbėti, ir labai daug, Seniūnų sueigoje, aš nebesuteiksiu žodžio replikuoti, Seniūnų sueigoje buvome nutarę, kad prašysime ir sutiksime, kad vyktų tik Vyriausybės pusvalandis ir klaus opozicija. (Šurmulys salėje)
12.58 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 25 straipsnio pakeitimo ir Statuto papildymo 803 straipsniu“ projektas Nr. XIIIP-2569(2) (svarstymo tęsinys)
O dabar mes norime tęsti mūsų darbą ir grįžti prie Statuto. 1-9 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 25 straipsnio pakeitimo ir Statuto papildymo 803 straipsniu“ projektas Nr. XIIIP-2569(2). Buvo pertrauka. Svarstymas. A. Nekrošius. Išvada. A. Nekrošius, Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Vyriausybės valanda 13 val. 30 min.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju. Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimai ir siūlymai – pritarti komiteto patobulintam projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 2, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. Kolegos, susitarkime, užsirašę diskutuoti yra šeši. Susitarkime, kad skiriame diskusijai pusę valandos? Iki Vyriausybės, taip? 25 minutės. Siūlymas – 25 minutės. (Balsai salėje) 25 minutės. Bus motyvai, kad galėtume šį klausimą pabaigti.
Pirmoji A. Širinskienė. Jeigu, kolegos, galite kalbėti trumpiau, būsime pamaloninti jūsų supratimo. (Šurmulys salėje) Dėl Statuto, kur yra A. Gumuliausko teikimas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, tiesiog norėčiau pritarti gerbiamojo kolegos A. Gumuliausko idėjai sujungti dvi egzistuojančias komisijas, kurios Statute tikrai turėjo kur kas menkesnę vietą, jos iš esmės buvo ne Statuto nurodytos komisijos. Manyčiau, kad tas jo sprendimas, ir mes jį tikrai labai išsamiai diskutavome Teisės ir teisėtvarkos komitete, pakelti į aukštesnį lygį komisijas, jau Statute numatyti komisiją vieną, sujungti kartu jų funkcijas, yra pakankamai išmintingas.
Tikrai manyčiau, kad nereiktų bijoti, arba sakyti, manipuliuoti, kad viena komisija yra naikinama, kita paliekama. Tiesiog šitos komisijos, mano manymu, yra sujungiamos, jos nedubliuos viena kitos funkcijos, kaip kartais atsitikdavo anksčiau, ir tikrai tiek veiklos darnumas ir efektyvumas bus užtikrintas, tiek kartu turėsime komisiją, pakeltą į aukštesnį lygmenį, Statutą. Po mūsų kiti seimai turės tą komisiją suburti ir turės tą pareigą, kad komisija egzistuotų. Tikrai kviečiu pritarti iniciatyvai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėkoju už supratimą kalbėti trumpai ir aiškiai. Mes sutaupysime laiko ir leisime visiems kalbėti, kurie užsirašė. A. Gumuliauskas. Prašome.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau patikslinti, kad nesu visiškai tos iniciatyvos autorius, kadangi šitai idėjai pritaria ir Seimo valdyba. Iš tikrųjų ta idėja yra visiškai logiška, nes faktiškai didžiąją dalį klausimų Valstybės istorinės atminties komisija, kaip ir Laisvės kovų, sprendžia istorinės atminties lauke ir tai, be abejonės, tas komisijas tapatina. Kita vertus, Laisvės kovų komisija sprendžia maždaug 60 tūkst. žmonių socialinius klausimus, tai yra tremtinių, politinių kalinių ir panašiai. Ir egzistuoja visuomeninė taryba prie tos komisijos. Sujungus šias komisijas ir, be abejonės, užtikrinus visuomeninės tarybos prie komisijos veiklą toliau, manau, nenukentėtų ir tų 60 tūkst. Lietuvos piliečių reikalai.
Dažnai sako, kodėl iš viso reikia jungti? Aš manau, kad, įrašius į Seimo statutą kaip nuolatinę šią komisiją, būtų tam tikras užtikrinimas, kad ir ateityje Seime bus nagrinėjami istorinės atminties klausimai. Mes puikiai žinome tokią karčią patirtį, kad kadenciją Istorinės atminties komisija neveikė vien dėl to, kad jos pastovumo teisės nebuvo užtikrintos Seimo statute. Todėl aš tikrai kviečiu vis dėlto žengti logišką žingsnį ir pritarti šio Statuto pakeitimo projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu R. Šarknicką. Ruošiasi J. Olekas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Laba diena. Labai trumpai. Aš tiesiog noriu vieną tokį akcentą pasakyti. Pabandykime atskirti lietuvių kalbos ir literatūros pamoką atskirai. Kas tada išeis? Mes seniai kalbame apie tai, nuo pat pradžių komisijos atsiradimo, kad dubliuojasi dvi komisijos. Ir tą kalba ne tik Seimo nariai, bet ir už sienų, ir tie, kurie ateina į komisijas. Aš siūlyčiau nepolitikuoti, sujungti tas komisijas, padaryti kaip pagrindą ir baigsis ta eskalacija ir painiava tarp žmonių. Čia esmė yra plėsti pačią tą komisijos sąvoką. Ir visi išsitenka toje dėžutėje, kuri faktiškai sprendžia vienas ir tas pačias problemas. Neatskirkime, ir tegu būna pamokų tvarkaraštyje vienas dalykas, viena komisija, bendra komisija.
PIRMININKĖ. Prašom, J. Olekas. Kviečiu kalbėti frakcijos vardu. Ruošiasi R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, iš tikrųjų prieš svarstydami ir balsuodami dėl šio klausimo turėtume labai aiškiai atsakyti sau į klausimą, kodėl tas komisijas mes kuriame. Valstybės atminties komisija buvo sukurta, kad įamžintų valstybės svarbias datas, o Laisvės kovų komisija, kuri anksčiau buvo vadinama Nukentėjusių nuo okupacinių režimų reikalų komisija, buvo sukurta tam, kad mes galėtume spręsti tas problemas, kurios išlikusios. Na, mano kolegai 60 tūkst. pasirodė nedaug. Mums per visas kadencijas atrodė, kad tai ganėtinai didelis skaičius žmonių, nukentėjusių per vienokius ar kitokius okupacinio režimo agresijos atvejus, – ar tai būtų tremtys, ar tai būtų politiniai kaliniai, ar tai būtų Sausio 13-osios žmonės, ar Černobylio avarijos prievartiniai likvidatoriai, ar siųsti į pražūtį, į Afganistaną, okupacinės kariuomenės mūsų jauni vyrai.
Per visas tas kadencijas mano atmintyje nebuvo nė vieno atvejo, kad viena ar kita komisija susiginčytų, kurios jurisdikcijai priklauso svarstomi klausimai. Mes bendraudami… Kai kurie iš mūsų dirbo abiejose komisijose, taip, turėjome savo požiūrį, stengėmės pritarti, padėti ar pasiūlyti kai kuriuos sprendimus. Šiandien kokio nors racionalaus grūdo sujungti priežasties asmeniškai aš nematau. Tas klausimas buvo svarstytas ir pačioje mūsų komisijoje, ir buvo svarstytas visuomeninėje komisijoje, kurios žmonėms mes atstovaujame, tiems keliasdešimčiai tūkstančių. Ir nė vienas nesiūlė sujungti komisijas. Iš kur gimė ta idėja, kad mes sujungsime, ir bus geriau?
Man atrodo, kad jeigu mes turime kokių nors paslėptų kėslų, negerai, kad ta Laisvės reikalų komisija per daug dirba, per daug siūlo, gal jūs norite uždėti kokį nors apynasrį. Aš žinau dar vieną komisiją – Savižudybių ir skurdo reikalų komisiją, kuri galbūt panašiai ar net kiek aktyviau dirba. Bet jeigu pažiūrėtumėte kurią nors kitą komisiją, ko gero, ši Laisvės kovų komisija viena iš aktyvesnių. Ji turėjo 32 komisijos posėdžius, 19 visuomeninės tarybos posėdžių, vedė įvairiausių konferencijų, parodų, minėjimų – 40. Tai iš tikrųjų aktyvus darbas, kurį gerai vertino visuomenė. Atsirado toks artimas bendravimas su tomis atskiromis asocijuotomis struktūromis ir niekur mes tų pretenzijų neišgirdome.
Dabar siūlymas, kad tai būtų Statute įteisinta komisija, yra kitas reikalas. Nors, kaip sakiau, per visas kadencijas ši komisija egzistavo ir neįteisinta kaip statutinė komisija. Jeigu mes norime įrašyti ją į Statutą, svarstykime tada. Čia yra visai kitas klausimas, ir tada nebus, man atrodo, jokio visuomenės, žmonių, kurie tikisi mūsų palaikymo, o mes tikimės jų palaikymo, pasipriešinimo. Dabar, kai jūs suplakate į vieną vietą, kad galima įteisinti Statute tik sujungus su Istorinės atminties komisija, gauname pliūpsnį pasipriešinimo, net laiškų, žmonių kreipimųsi. Tai ar jūs šito tikrai norite?
Ar jūs norite visiems primesti savo nuomonę, kurios niekas jūsų neprašo šiuo atveju? Atvirkščiai, žmonės, patyrę skriaudą vienokiomis ar kitokiomis aplinkybėmis, mato iš dirbančios komisijos dėmesį jiems ir dėl to yra patenkinti. Jūs sakote, ne, tos komisijos turi nebelikti. Aš tikrai apeliuoju į racionalų protą, kad mes ir toliau galėtume normaliai dirbti be šitų pakeitimų. Kaip sakau, šitie pakeitimai nieko kito… ar bus geriau, ar nebus geriau, mes nežinome, bet žmonės nori turėti labai aiškią vietą, kur jie gali ateiti, gali kreiptis.
Ir šioje sesijoje mes vėl esame įregistravę naujų įstatymų pataisų dėl kitų kuruojamų grupių, perkeltųjų Sūduvos krašto žmonių reikalų sprendimų ir kitų, bet jūsų siūlymai, kad šios komisijos nebeliktų, man atrodo, prasilenkia su tų žmonių lūkesčiais. Aš dar kartą kviečiu teikėjus ir valdančiosios pusės atstovus to nedaryti, nes manau, kad tai yra didelė klaida. Mes tiesiog padarome juos tokiais eiliniais, gal ateisite į komisiją, tarp kitų reikalų pasvarstysime ir jūsų reikalus. Manau, tai būtų didelis žingsnis atgal ir skriauda tiems žmonėms, kurie patyrė pakankamai skriaudų, kad mes galėtume juos šiandien taip lengvai nurašyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Prašom.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į šį konkretų klausimą, kuris turbūt atspindi apskritai šios valdančiosios daugumos stilių ir požiūrį į aplinkui esančius. Tai, kad šias komisijas buvo nuspręsta sujungti prieš keletą savaičių… paaiškėjo iš karto, kad su tremtinių organizacijomis, su tais žmonėmis, kurių tiesioginė veiklos sritis yra Laisvės kovų komisija, niekas nebuvo derinta. Su jais nebuvo susitikta iki pat užvakar, kai pati visuomeninė taryba inicijavo posėdį šiam klausimui aptarti. Mes galime kalbėti apie turinį, ką ta naujoji, galimai naujoji, komisija spręs, kokios bus jos veiklos sritys, bet neatsižvelgti į nuomonę žmonių, kurie yra susiję su Laisvės kovų komisijos veiklos lauku, yra mažų mažiausiai begėdiška. Ir visos šitos manipuliacijos, skambėjusios iš valdančiųjų atstovų, kad čia bus pakelta į aukštesnį lygmenį, dabar jau nesidubliuos funkcijos – visa tai blefas. Kaip gerbiamas kolega prieš tai kalbėjo, reikia iškelti sau klausimą, kodėl tai yra daroma ir kodėl yra toks didžiulis užsispyrimas?
Užvakar visuomeninė taryba prie Laisvės kovų komisijos, kurią sudaro tremtinių, politinių kalinių ir partizanų organizacijos, vienbalsiai pasisakė, kad jie yra prieš tokį sujungimą. Kai šiandieną mes vėl girdime kažkokius paaiškinimus, neva tai su kažkuo yra sutarta, tai vėlgi yra melas. Lygiai taip pat pasisakė didžiausia politinių kalinių ir tremtinių organizacija Lietuvoje. Aš žinau, buvo kreiptasi ir į Seimo Pirmininką poną V. Pranckietį, kad jie yra kategoriškai prieš šitų komisijų sujungimą.
Dėl tokios manipuliacijos, kad dabar bus pakelta į aukštesnį lygmenį. Laisvės kovų komisija, kuri iki praeitų metų turėjo kitokį pavadinimą, veikia nuo 1997 metų ir nė sykio per visas kadencijas nebuvo jos darbas sustabdytas. Jeigu šito projekto iniciatoriai įsivaizduoja, kad ateis dar kitokia dauguma, galbūt praplėtus jų daugumą, ir panaikins šitą komisiją, tai taip reikia atvirai ir sakyti.
Aš suprantu, kad galios centras perkeliamas dirbtinai į Istorinės atminties komisiją, kurios atkūrimą, kad ji veiktų, aš asmeniškai palaikiau. Tikrai yra nuveikta gražių darbų, jeigu kalbėtume apie jubiliejinių metų įprasminimą, tikrai mūsų valstybei svarbių datų įprasminimą – čia dėl to nėra ko ginčytis. Bet tokie klausimai, kurie susiję su Genocido centru, klausimai, susiję su tremtinių pensijomis, kurie yra tiesiai valdybos sprendimu ir siūlymu, kai pateikiami projektai plenarinėje sesijoje, iš karto yra siūloma Istorinės atminties komisija. Aš suprantu, kad gali susidaryti komisijos nariams tokia iliuzija arba vaizdas, kad jie yra labai reikšmingi ir sprendžia visus klausimus.
Dar sykį pakartosiu, kad Laisvės komisija yra specialioji komisija, tai nėra vien su istoriniais dalykais susijęs dalykas – ar su paminklais, ar su kitu įamžinimu. Tai yra žmonių socialinio statuso klausimas. Šita komisija, kuri veikia nuo 1997 metų be pertraukos, aš manau, turi išlaikyti savo specialųjį statusą ir dabar, dar sykį pabrėžiant, kad nė viena tremtinių, politinių kalinių, laisvės kovotojų organizacija nepasisako už sujungimą ir yra prieš. Kviečiu kolegas atsižvelgti į tai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis diskusijoje dalyvauja J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, visi susirinkusieji, keistai man atrodo šis svarstymas, tai yra šio klausimo svarstymas. Kaip minėjo ką tik kolegė, Laisvės kovų komisija iki pernai balandžio mėnesio vadinosi Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacinių nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija, jos pavadinimas buvo pakeistas į Laisvės kovų. Ankstesnis pavadinimas visiškai atspindėjo jos paskirtį, jos funkcijas ir klausimus, kuriuos svarsto ta komisija. Sujungimas su Istorinės atminties komisija, kuri iš esmės buvo šios kadencijos pradžioje atkurta teigiant, kad nedubliuos jokių kitų komisijų ar komitetų funkcijų… Deja, dabar, siūlant šį sprendimą, kaip tik pasakyta – tam, kad nesidubliuotų svarstymai… Palaukite! Klausimas toks: kas kieno funkcijas dubliuoja – ar Laisvės kovų komisija dubliuoja Istorinės atminties komisijos funkcijas, ar Istorinės atminties komisija Kovų komisijos funkcijas? Ką tik girdėjome faktą, kad, svarstant įvairius projektus, nejučiom paskiriama Istorinės atminties komisija, svarstant dėl tų asmenų teisių ir pareigų, nors tai yra Laisvės kovų komisijos funkcijos, ne Istorinės atminties. Susidaro įspūdis, kad vyksta užvaldymas ir funkcijų, ir tų žmonių teisių ir pareigų klausimo svarstymo uzurpavimas nustumiant nuo to Laisvės kovų komisiją.
Dabar sujungimas. Vienoje komisijoje yra 11 Seimo narių, kitoje yra 8. Tiesa, vienas yra abiejose komisijose, tai Istorinės atminties komisijos pirmininkas A. Gumuliauskas. Gal klausimas kitas, gal ponas Arūnas nesuspėja dalyvauti abiejose komisijose ir todėl žymiai patogiau turėti vieną komisiją, kad nereikėtų lakstyti per dvi. Kiek suprantu, dar yra ir komitetas, kuriame esi narys. Taigi iš tikrųjų yra problema, bet problema gal ne Seimo, o konkretaus žmogaus. Tegul jis tiesiog susidėlioja prioritetus ir nusprendžia, kur jam yra svarbiau, todėl toks sujungimas, mano manymu, prieštarauja ir sveikai logikai.
Iš kitos pusės, nepaisymas žmonių, kurių teises sprendžia Laisvės kovų komisija, yra nedovanotinas. Ką tik girdėjome, kad tie žmonės prieš, ta visuomeninė taryba, kuri yra prie tos komisijos, jos sprendimas – prieš tokį Statuto pakeitimą, tai yra prieš šių dviejų komisijų sujungimą. Jums visuomenės nuomonė nesvarbi, gerbiamieji daugumos atstovai?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kiekvienas išsakėme savo nuomonę, dalyvavome diskusijoje.
Dabar, kolegos, aptariame jau pateiktus pasiūlymus. Dėl 1 straipsnio yra Seimo narės R. Morkūnaitės-Mikulėnienės pasiūlymas. Manau, kolegos neprieštarauja, kad mes suteiktume galimybę pateikti. Gerbiamoji Radvile, žodis jums.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Aš atėjau į pagalbą iniciatoriams, nes jie kalbėjo apie pakėlimą į aukštesnį lygmenį, kad komisija būtų statutinė. Tai jau beveik prilygsta komiteto, kaip suprantu, statusui. Jeigu yra tikrai nuoširdžiai svarbi laisvės kovų laikotarpio tematika, aš siūlau statutinę daryti ne Istorinės atminties komisiją, bet Laisvės kovų komisiją. Taip valdantieji galėtų išreikšti tikrai nuoširdų savo palaikymą ir poziciją, aš tikiuosi, labai palaikyti tas iniciatyvas, kurias opozicija teikia dėl atlyginimų pakėlimo Genocido centro darbuotojams, tremtinių pensijoms ir kitiems dalykams… Tai tikrai būtų nuoširdus veikimas, o ne šiaip dirbtinės pastangos sujungti dvi komisijas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Aš nepakviečiau komiteto. Gal galite iš vietos pasakyti komiteto nuomonę šiuo klausimu? A. Nekrošius, komiteto pranešėjas. Komitetas.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Komitetas balsavo prieš.
PIRMININKĖ. Nepritarė ir daugiau motyvų nėra. Motyvai už pasiūlymą – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiami kolegos, aš iš dalies tą poziciją išreiškiau kalbėdamas svarstymo metu. Manau, jeigu mes norime parodyti deramą dėmesį tiems žmonėms, kurie yra nukentėję, neužtenka vien ateiti tik metinių metu prie paminklo ar laužo, bet būtų gerai, kad tai būtų ir čia, Seime, mūsų darbais parodyta. Mes turime tradiciją susitikti su Sausio 13-osios žmonėmis po laužų.
Jeigu valdantieji galvoja, kad tas dėmesys, kuris dabar yra reiškiamas, komisijai būnant specialiajai, bet neįrašytai į Statutą, yra per mažas, tikrai pritarčiau, kad galima pakelti (nežinau, ar čia yra tokia gradacija), kad jinai būtų Statuto lygmeniu įteisinta. Nors, kaip minėjo kolegė, visus tuos 21 metus nuo pat komisijos įkūrimo, ar ji buvo įrašyta į Statutą, ar nebuvo įrašyta į Statutą, ji egzistavo, dirbo ir po truputį žmonių problemas, kiek leido finansinės galimybės, sprendė. Jeigu yra valia, kad jinai būtų įrašyta į Statutą, aš kviečiu pritarti Radvilės teiktam pasiūlymui, kad jinai būtų įrašyta kaip tokia komisija ir mūsų Statute. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, daugiau norinčių kalbėti ir išsakyti motyvus nėra. Prašome balsuoti dėl Seimo narės R. Morkūnaitės-Mikulėnienės pasiūlymo.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 36, prieš – 27, susilaikė 22. Pasiūlymui nepritarta.
2 straipsnis. Kadangi tai susijusi tema, nesiūlau svarstyti pasiūlymo. Gerbiami kolegos, dėl viso Statuto pakeitimo už – V. Rinkevičius. Kolega, prašau.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Jeigu pasižiūrėtume mūsų šalies istoriją nuo pat Lietuvos valstybingumo pradžios, visą laiką mes kovojome už laisvę. Pradėkime: vikingai, kryžiuočiai, prūsai, rusai ir kiti, ir tai šimtmečiais, todėl mūsų istorija ir kova už laisvę yra neatskiriami dalykai, mes negalime atskirai nagrinėti tų dalykų. Aš manau, tai yra vientisas procesas, vientisa mūsų istorija ir vientisa kova už laisvę. Sujungimas šitų komisijų į vieną dar papildytų ir mes brandžiau galėtume atspindėti tą visą procesą, mūsų visą kovą ir mūsų visą nueitą kelią, todėl pritariu šitam siūlymui ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. J. Razma. Prašome, nuomonė prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jeigu iš tikrųjų mes kiek nors gerbiame tokių organizacijų, kaip Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, poziciją, tai bent stabtelkime, nepulkime čia dabar greitomis priimti tų komisijų sujungimo. Galbūt išdiskutavus, pasiaiškinus, kokį nors sutarimą pavyktų pasiekti. Argi čia tas atvejis, kai ponui A. Gumuliauskui, taip turbūt parodžius tam tikras ambicijas vadovauti visiems reikalams, kurie susiję su istorija, mes turime nieko nepaisydami tenkinti tuos įgeidžius? Tai dėl to aš kviečiu pagalvoti ir nejautrinti tokių organizacijų, kokia yra politinių kalinių ir tremtinių bendruomenė, kurios nariai gyvenime ir taip yra patyrę daug sunkių sukrėtimų.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, nuomonės išsakytos, balsuojame dėl Seimo statuto pakeitimo. Dėl to ką tik vyko diskusijos ir buvo išsakytos nuomonės.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 56, prieš – 31, susilaikė 2. Pritarta po svarstymo.
13.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos išvados“ projektas Nr. XIIIP-2656 (pateikimo tęsinys)
Gerbiamieji kolegos, dėl prieš tai svarstyto Seimo nutarimo projekto Nr. XIIIP-2656 nepaskelbėme svarstymo datos. Siūloma ją skelbti spalio 18 dieną.
Toliau pagal darbotvarkę Vyriausybės valanda. Toks buvo pasiūlymas. Prieštaraujančių yra? Gerbiamas A. Kubilius mano, kad reikia siūlyti kitą datą. Balsuosime.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tiesą sakant, jūs taip viską pasakėte, jūs manote, kad mes atmintinai žinome numerius? Galite drąsiau įvardinti, kad tai liečia tą patį klausimą…
PIRMININKĖ. Anksčiau svarstytą, manau, kad nepamiršote.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). …kaip greičiau užimti radiją ir televiziją. Taip reikia formuluoti. Aš siūlau neskubėti su tuo užėmimu. Daug papildomų komitetų, niekas per savaitę neapsvarstys. Jeigu iš tikrųjų čia toks didelis darbas padarytas…
PIRMININKĖ. Pasiūlykite datą.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš siūlau ne anksčiau kaip po biudžeto svarstymo. Dabar prasidės biudžeto svarstymas, tai nepainiokime dviejų svarbių dalykų. Aš siūlau gruodžio 24 dieną.
PIRMININKĖ. Gerai. 23 dieną, patikslinu, nes 24 dieną posėdžio jau nebus. Pagal Statutą Seimas posėdžius baigia… Pasiūlyta buvo spalio 18 diena ir pasiūlyta gruodžio 23 diena. Kolegos, balsuojame, komitetai aptarti, dėl datos. Skelbiu balsavimą dėl Seimo nutarimo, kurį svarstėme anksčiau, dėl Televizijos ir radijo išvados. Prašome paleisti balsavimą. Pirmasis pasiūlymas – spalio 18 diena, antrasis pasiūlymas – gruodžio 23 diena. Apsisprendžiame balsuodami. Alternatyvus balsavimas. Normaliai ir suformulavome tiems, kurie girdėjo. Už spalio 18 dieną spaudžia mygtuką „už“, alternatyvus balsavimas, gruodžio 23 diena – mygtukas „prieš“.
Balsavo 69 Seimo nariai: už spalio 18 dieną – 41, už gruodžio 23 dieną – 28 Seimo nariai. Gerbiami kolegos, A. Gumuliauskas nori replikuoti. Minutėlę, aš noriu pristatyti, kad toliau posėdžiui pirmininkaus vicepirmininkas J. Liesys. Jis pradės Vyriausybės valandą. (Plojimai)
Dabar A. Gumuliauskui leisime išsakyti trumpą repliką ir pradėsime Vyriausybės valandą. Ir gerbiamajam Jonui…
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, dar prieš tai visi likę darbotvarkės klausimai keliami į vakarinį posėdį ir nuosekliai dirbsime.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš tik norėčiau atsakyti Jurgiui, nes jis mane paminėjo. Aš labai mėgstu chronologiją. Jurgi, pirmiausia valdyboje buvo priimtas sprendimas ir tik po to pasirodė mano projektas. Taigi nereikėtų čia šiek tiek painioti.
13.29 val.
Vyriausybės valanda
PIRMININKAS (J. LIESYS, LSF). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė susirinkusi, pradedame Vyriausybės pusvalandį. Kaip ir užsiregistravęs, pirmą klausimą Vyriausybei turi G. Landsbergis. Prašom.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Žiūriu, kad Vyriausybė atostogų pasiėmė. Japonijoje, matyt, geresnis oras. Su tuo sveikindamas kreipiuosi į finansų ministrą ganėtinai paprastu klausimu. Ministre, neišsigąskite, tiesiog pasidarė įdomu. Jūs valdote biudžetą ir žinote, dabar čia skolinimaisi visokie gynybai, socdarbiečiams, visokie dalykai vyksta. Šalia to nuskambėjo labai įdomi žinia. Švietimo ministrė, reaguodama į situaciją, susiklosčiusią švietimo sektoriuje, ir mokytojų nepasitenkinimą visa situacija, nekylančiais atlyginimais, net kai kur krentančiais atlyginimais, gal tai siejasi su etatiniu apmokėjimu ir taip toliau, ministrė pasakė, kad bus rasta dar papildomai 10 mln., šalia tų 17 mln., dar papildomai 10 mln., ir niekaip mums nepavyksta iš jos išgauti, iš kur tie 10 mln.? Skola papildomai negalima dabar, neįtraukta didinti. Tai iš kur tie pinigai bus paimti? Kokios programos yra nutraukiamos šiais metais, kad tie 10 mln. būtų skirti mokytojams? Gal jūs žinote, jei nežinote, gal galite mums atsakyti, nežinau, raštu, frakcijai, kaip nors? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Švietimo ministrė šiuo metu komandiruotėje Lietuvoje, taip, manau, ji detaliai atsakytų. Tikrai pasidomėsime, kur pavyko sutaupyti, ir nemanau, kad tai yra blogas dalykas, jei yra efektyviai panaudojamos lėšos. Jei ministrė jums neatsakys, tai tikrai mes tą informaciją gausime ir pateiksime. Bet aš tikiu, kad ministrė pateiks.
PIRMININKAS. Ačiū. Per šoninį mikrofoną. (Balsai salėje) Prašom. Gerbiamas A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ne, tai reikia išbandyti. Gerbiamas, Jonai, pasveikinti norėjau. Bet aš vieną esminį klausimą. Aš suprantu, ponas V. Šapoka dabar eina premjero pareigas turbūt? Ar galima būtų dabar čia pat priimti paprastą sprendimą, kad ministrai Vyriausybės valandos metu, jei nėra išvykę į užsienį, privalo dalyvauti Vyriausybės valandoje. Jokių komandiruočių Lietuvos mastu negali būti po mokyklas ar kur nors kitur. Vyriausybės valanda yra Vyriausybės valanda. T. Bleras savo atsiminimų knygoje rašo, kaip jis skubėjo skristi iš Amerikos, kad spėtų į tą Vyriausybės valandą Vestminsterio rūmuose, nes tai jam pati svarbiausia pareiga. Aš matau, kad ministrai yra visiškai atsipalaidavę ir bijodami opozicijos klausimų susigalvoja, kad jie gali tuo metu kur nors pasivažinėti.
V. ŠAPOKA. Švietimo ministrė šiuo metu yra Zarasų rajone, visi kiti ministrai yra užsienyje. Manau, kad nepuoselėkime draudimų kultūros, o su ministre aš pakalbėsiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi klausia opozicija, tai gerbiamieji, kitas klausimas bus E. Gentvilo. Ruošiasi J. Olekas. Bet kadangi Eugenijus perduoda balsą Kęstučiui, tai prašom K. Glavecką. Tada…
K. GLAVECKAS (LSF). Labai ačiū, kad perdavėte balsą, aš esu sujaudintas. Klausimas bus finansų ministrui. Iš tikro mes čia labai linksmai posėdžiaujame ir tokie klausimai pusiau svarbūs, pusiau mažai svarbūs. O ekonomikoje, finansuose ši savaitė yra gana nerami. Jei mes pažiūrėsime į visas pagrindines biržas, į kapitalo rinką, į Europos, Amerikos, Kinijos, tai ten kritimas yra 5–7 %. Tarp jų ir Europoje, Vokietijos biržoje DAX, visi labai krenta. Tai tam tikra prasme varpeliai, tos prognozės apie krizę dar nėra varpai, bet jau varpeliai skamba. Sakykite, mes visą laiką kalbame apie kokius nors rezervus. Ar dabartiniu metu Vyriausybė nežada padidinti visais įmanomais būdais atsargų, finansinių, aš turiu omeny, nes visai tikėtina, kad nuo kitų metų, duok Dieve, gal to nebus, bet finansinių sunkumų tikrai Lietuvos ekonomikai gali būti, juo labiau kad ir mūsų kaimynai mus labai puola, kaip žinome, ir Rusija visą laiką, ir Baltarusija, kuri taip pat gali pridaryti mums papildomų negatyvių įtakų. Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Pradėsiu nuo to, nuo ko, profesoriau, pradėjote jūs, tai nuo akcijų rinkų korekcijos, kuri vyksta šiuo metu. Iš vienos dienos toli siekiančių išvadų daryti negalima. Mes panašią situaciją turėjome pavasarį. Tikrai reikia būti apdairiems ir sekti šį svarbų indikatorių. O kalbant apie rezervus, tai bendroje rezervų sistemoje metų pabaigoje turėsime apie milijardą eurų ir kitais metais taip pat ketiname toliau juos didinti. Atitinkamai Valstybės kontrolė taip pat yra pasisakiusi, kad tuos rezervus turime kaupti. Žinoma, kad nespėliosime iš kavos tirščių, kada tie rizikos veiksniai, kurie yra šiuo metu, galėtų materializuotis, bet visuomet turime būti pasiruošę ir tą, manau, sėkmingai šiuo metu darome.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia gerbiamas J. Olekas. Ruošiasi G. Skaistė.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Sveikinu pradėjus pirmininkauti. Mano klausimas irgi bus finansų ministrui. Gerbiamas ministre, ar jūsų toks geranoriškas švietimo ir mokslo ministrės užtarimas ir pasakymas, kad yra pažadėta 10 mln. Švietimo ir mokslo ministerijos pervesti savivaldybėms dėl nefinansuojamų šitos reformos metu socialinių darbuotojų, psichologų, tikrai pasieks savivaldybes?
Mes kaip tik su gerbiamu pirmininku vakar dalyvavome socialinių pedagogų susitikime ir ten buvo labai aiškiai konstatuotas faktas, kad visos tos pertvarkos, etatinis mokytojų apmokėjimo įvedimas ir kiti dalykai, nepalietė šitų specialiųjų mokytojų, kurie dirba su tam tikros srities vaikais, ir jiems pinigų nėra. Bet švietimo ir mokslo ministrės pažadas, kad dar šiais metais 10 mln. pasieks mokyklas… Iš jūsų atsakymo aš supratau, kad jūs patvirtinate, kad tie 10 mln. pasieks, ir galime tuos žmones nuraminti, kad tikrai dar šiais metais jų ta problema bus išspręsta. Be abejo, biudžete ir kitiems metams, matyt, reikės papildomų pinigų, kad tie 10 mln. neištirptų, nes mokytojai, specialieji pedagogai niekur nedings. Ačiū už atsakymą.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Tai tikrai svarbus klausimas. Manau, švietimo ministrė detaliai atsakys, kokiose srityse buvo sutaupyta tam, kad būtų galima padidinti tas lėšas, susijusias su etatinio apmokėjimo įvedimu.
Kalbant apie jūsų paliestą temą, ar šioje srityje taip pat būtų galimybių tą klausimą spręsti dar šiais metais, manau, ministrė į tą klausimą tikrai atsakys. Aš būtinai perduosiu.
PIRMININKAS. Klausia G. Skaistė. Ruošiasi A. Dumbrava.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Mano klausimas yra žemės ūkio ministrui dėl Lietuvos televizijos atlikto tyrimo apie „Jonavos grūdus“. Paskaičius atliktą tyrimą, atrodo, kad įmonė iš tiesų buvo užvaldyta, ir iš penkių valdybos narių keturi, ko gero, gana lojalūs yra „Agrokoncerno“ įmonei. Įmonė užsiima jai nebūdinga veikla, tikrai ne ta, dėl kurios ji buvo įkurta, kalbant apie trąšų palaikymus ir kitus dalykus. Matome, kad atsistatydino ir tas kabutėse nepriklausomas valdybos narys, kuris irgi buvo, ko gero, lojalus Agrokoncerno įmonei. Iš principo žiūrint į visą tą kontekstą atrodo, kad jūs ne visai kontroliuojate situaciją jūsų ministerijai pavaldžiose įstaigose. Ką galėtumėte apie tai pasakyti ir ar iš tikrųjų galite užtikrinti kontrolę, kad tos įmonės vykdytų tą veiklą, dėl kurios jos buvo įkurtos?
Ir kitas mano klausimas. Ko ketinate imtis, kad užtikrintumėte didesnius skaidrumo standartus jūsų ministerijai pavaldžiose įstaigose?
Paskutinis klausimėlis dėl jūsų pirminės nuomonės apie įmonės privatizavimą. Iš pradžių kalbėjote, kad įmonė galimai bus privatizuota, vėliau, kai R. Karbauskis pasakė, kad jūs, švelniai tariant, nusišnekate, apsigalvojote. Kokia buvo pirminė pozicija ir jos išeiga? Kodėl buvo nuomonė, kad įmonę reikėtų privatizuoti, o staiga paskui apsigalvojote ir pakeitėte savo nuomonę.
G. SURPLYS. Ačiū už klausimus. Ten kokie penki gal buvo bendri. Iš tiesų tai yra valstybinė įmonė, kurios 70 % akcijų turi valstybė, 30 % turi privatūs dalininkai. Aš suprantu, kad visos valstybinės įmonės turi funkciją, kuri joms priskirta, tačiau taip pat turi uždirbti dividendus valstybei. Šita įmonė pernai uždirbo 500 tūkst. eurų dividendų mūsų valstybei.
Dabar dėl valdybos. Aš tikrai negaliu sutikti, kad du asmenys, kuriuos deleguoja Žemės ūkio ministerija, nes ji valdo 70 % akcijų, yra susiję su partija ar su Agrokoncernu, ar su kuo nors. Tai yra tiesiog ne politinio pasitikėjimo ministerijos darbuotojai, kurie yra ten deleguoti.
Kaip pati įgarsinote, valdybos narys, dėl kurio viešojoje erdvėje buvo kilę šiokių tokių diskusijų, atsistatydino pats. Vakar atsiuntė atsistatydinimo pareiškimą. Bus vykdoma atranka. Atranka vyksta skaidriai, ji yra viešai skelbiama ir visi norintys žmonės gali pateikti kandidatūras, ir tada komisija, sudaryta iš Žemės ūkio, Finansų, Ūkio ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos atrenka tuos nepriklausomus kandidatus į valdybą. Taigi šiuo atveju, manau, tikrai mes susitvarkysime.
Kalbant dėl kitų skaidrumo elementų, esame jau davę pavedimą teisininkams. Jie aiškinasi, ar tikrai ši įmonė neturi būti perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymą. Taigi tai išsiaiškinsime. Galiu patvirtinti, kad ta įmonė yra tikrai labai kontroliuojama kaip ir kitos ministerijos vienaip ar kitaip valdomos įmonės. Turbūt trumpai būtų tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimus suformuokite per minutę. Jūs taip ilgai klausinėjate. Klausia…
G. SURPLYS. Jeigu galima, aš dar pridursiu, kad privatizavimas yra Seimo reikalas. Tiktai dėl to ir buvo tas nusišnekėjimas. Rezervą Vyriausybė mažina, tačiau įmonės privatizavimas yra Seimo reikalas. Tai nustato įstatymas.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi E. Gentvilas.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū. Norėčiau paklausti užsienio reikalų ministro. Gerbiamas ministre, čia prieš savaitę, atrodo, susisiekimo ministras kalbėjo apie tokią situaciją, kuri susidarė tarp Baltarusijos ir Lietuvos dėl Baltarusijos krovinių galimo pergabenimo per Latvijos uostus. Prašau pasakyti, kas yra daroma diplomatine prasme, kad tai neatsitiktų, nes čia didžiulis pajamų šaltinis Lietuvai? Ar dirbama su baltarusiais, ar paliekama savieigai? Labai ačiū.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Mūsų institucijos bendrauja. Ta pati Susisiekimo ministerija bendrauja su kolegomis. Be to, yra tokių, vadinkime, įspėjimų, jie nuolat kartojami ir iš tikrųjų tie klausimai keliami, tačiau kartu iškart lygiagrečiai pasiekia informacija iš tų pačių verslo struktūrų ir ypač tų, kurios naudojasi mūsų uosto paslaugomis, kad tai jiems racionaliausias, labiausiai apsimokantis kelias. Taigi visada nugalėdavo (apibendrintai galiu pasakyti) tas racionalus, toks pragmatiškas požiūris, ir mes manome, kad ir toliau visa tai vyks būtent taip, nes kitokie sprendimai kainuoja papildomų lėšų, išlaidų, kurių tikrai nėra per daug. Čia aš tokias darau prielaidas, nes ne pirmą kartą tokie dalykai vyksta ir ne pirmą kartą tokie įspėjimai yra daromi. Visada būdavo grindžiama būtent racionalumo pozicija ir tokiu pragmatiškumo principu iš mūsų kaimynų pusės.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi Eugenijus leidžia paklausti gerbiamą Simoną Gentvilą, tai klausia S. Gentvilas. Ruošiasi A. Sysas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už žodį. Aš norėčiau pakartoti klausimą užsienio reikalų ministrui ir pridėti susisiekimo ministrą. Mano žiniomis, Latvijos susisiekimo ministerija yra be galo dažnas svečias Minske, turi specialų atstovą. Kaimyninės šalies vadovas A. Lukašenka ruošiasi su oficialiu vizitu į Rygą. Šitie užsienio reikalų ministro paraminimai, kad čia galbūt tiktai pagrasinimai… Kol kas, ministre, deja, neturime pagrindo tikėti jumis, nes, pavyzdžiui, rytoj Strasbūre mūsų kolegos, vadovaujami A. Butkevičiaus, balsuos už rezoliuciją, smerkiančią Astravo jėgainę. Tuo tarpu mūsų Latvijos kolegos nepasmerkė ir sakė, mes pirksime šitą. Tai jau yra pralaimėjimas mūsų užsienio politikos, kad mūsų kolegos iš esmės nepasisakė. Mes matome iš Latvijos kolegų, kad jie aktyviai veikia tam, kad perimtų pragmatiškus srautus iš Klaipėdos uosto ir geležinkelių. Ir tai jau nebėra šiaip rizikos faktorius, dėl to yra nuosekliai dirbama ir tai daroma agresyviai. Aš norėčiau paklausti be nuraminimų, kas daroma ir kada paskutinį kartą buvo Užsienio reikalų ministerijos arba Susisiekimo ministerijos atstovai politiniu lygmeniu Minske kalbėtis apie mūsų transporto politiką? Ačiū.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Aš manau, susisiekimo ministras pats pasakys, o aš su savo kolega taip pat susitinku. Nelabai dažnai, tačiau susitinku. Mes kalbamės irgi labai pragmatiškai. Dabar jūs sakote, kad tik nuraminimai, tai aš sakau, kad jūs irgi jokių faktų neturite, turite tik spėjimų ir galbūt tų prielaidų, kurios gali atsitikti. Neatsitiko iki šiol, tai aš darau prielaidas, kad ir neatsitiks.
Dėl Astravo mūsų pozicija tikrai nesikeis. Dabar ne apie tai kalbame, tai gal galima plačiau padiskutuoti. Bet dėl Astravo ir pačios Baltarusijos pozicija nėra iki galo aiški. Aš visą laiką cituoju tos valstybės vadovą ar prezidentą, kuris yra pasakęs, ir ne kartą, gal pasikarščiavęs, bet pasakęs, mano požiūriu, tokią gryną teisybę, kad jam niekas iki šiol nepaaiškino, kaip tas Astravo objektas bus integruotas į Baltarusijos ekonomiką. Jam niekas nepaaiškino, kaip tai bus pagrįsta. Taigi čia yra labai daug klaustukų: ir dėl terminų nukėlimo, jau du kartus buvo nukelta, vėl bus nukelta, ir dėl apmokėjimo, aš jau nekalbu apie saugumo dalykus. Taigi čia mūsų pozicija nesikeis. Jeigu kas nors mano, kad pozicija bus mažiau principinga, bus nuolankesnė iš mūsų kaimynų pusės, čia galime daryti vėlgi prielaidas, galime ir mes pasvarstyti, kiek mums svarbi principinga pozicija Astravo klausimu. Jeigu manome, kad mums yra tas pats, tai aš taip negalvoju, tada būtų viena laikysena, bet jeigu mes principingai laikomės, tada yra kita. Dabar, kiek planuoja mūsų kaimynai, čia nesinori nieko kaltinti, bet iš tikrųjų galbūt tie vizitai į Minską yra žymiai dažnesni, jūs teisus, ir lygis yra aukštesnis, galbūt ir ketinimai yra panašūs, kaip jūs sakote. Aš nenoriu čia jų kaltinti. Dabar buvo rinkiminė kampanija, irgi daug kas bandė iš to padaryti galbūt kokias nors išvadas arba argumentus išsakyti. Visa tai, ką mes kalbame su jumis, kolega, yra prielaidos ir iš vienos, ir iš kitos pusės. O aš išdėsčiau tas prielaidas iš savo pusės.
R. MASIULIS. Aš gal papildysiu užsienio reikalų ministrą. Ir aš ne kartą esu susitikęs su savo kolega ponu A. Sivaku, Baltarusijos ministru. Mūsų viceministrai dar dažniau susitinka. Konkurencija su Latvija yra ne naujiena, tai tęsiasi jau daug daug laiko, daug metų, esant skirtingai sėkmei, tai mums kas nors pasiseka, tai jiems kas nors pasiseka. Tame fronte tokio didelio pasikeitimo mes nematome, faktinių dalykų nematome. Kaip vieną kartą minėjau atsakydamas į klausimą, į Lietuvą važiuoja tik du tipai produktų iš Baltarusijos – trąšos ir naftos produktai. Taip, yra smulkesnių, bet iš esmės didžioji dalis yra trąšos. Trąšų įmonėje patys baltarusiai turi investavę kapitalo ir patys kontroliuoja visą grandinę nuo gamybos iki perkrovimo. Kitose šalyse, kiek man žinoma, to nėra.
Kitas dalykas, Baltarusijos trąšos Lietuvoje važiuoja degant žaliam šviesoforo signalui visą laiką ir tikrai konkurencingos kainos. Palyginti su tuo, ką baltarusiai gali gauti kitur, Lietuvos ekonominis pasiūlymas yra pats geriausias. Atstumas iki mūsų uosto taip pat yra pats trumpiausias. Ekonominė logika ir tie santykiai ištobulinti, dalykiniai santykiai su jų vežėjais, su jų produktų turėtojais kol kas nerodo, kad turėtų būti pasikeitimų. Taigi visa kita, ką patvirtins, paantrins ir užsienio reikalų ministras… kol kas ir mes spėliojame, žiūrime, aišku, tikrai rimtai į tą grėsmę žiūrime. Labai rimtai, patikėkite. O jau mūsų įmonių atstovai, lygiai taip pat kaip ir latvių atstovai, yra kasdieniai svečiai Minske.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Sysas. Ruošiasi A. Bilotaitė.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Paklausiu finansų ministro. Klausiau premjero, kas laukia Lietuvos biudžetinių įstaigų darbuotojų po Naujųjų metų, kaip didės jų darbo užmokestis? Ministras Pirmininkas vis nukeldavo tą datą, prieš dvi savaites sakė, kad tą savaitę turi apsireikšti tie dydžiai. Norėčiau išgirsti iš jūsų, kokių dydžių gali tikėtis tie, kurie šiandien mato, klauso, kurie dirba šituose rūmuose ir visur kitur, kaip keisis bazinis darbo užmokesčio dydis? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už tikrai labai rūpimą klausimą. Kadangi atsimenu, kaip klausėte, ir atsimenu, ką atsakė premjeras, tai, matyt, pakartosiu, kad visi tie skaičiai… kantrybės, bet bus labai greitai aiškūs, nes netrukus pateiksime biudžetą. Į ką noriu atkreipti dėmesį? Atlyginimų kėlimas viešajame sektoriuje kitais metais priklausys ne tik nuo bazinio dydžio, bet ir nuo daugelio kitų faktorių. Tiek dėl mokestinės naštos mažinimo, tiek dėl valstybės tarnybos pertvarkos, kur žirklės ir lankstumas, nustatyti didesnį atlyginimą atsiranda žymiai didesnė erdvė. Manau, kad tie skaičiai tikrai bus labai greitai aiškūs.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Bilotaitė. Ruošiasi V. Kamblevičius.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau savo klausimą užduoti žemės ūkio ministrui. Visai neseniai mes sužinojome tokią situaciją, kad buvo grąžintas į pareigas Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorius E. Bėrontas, ir, kiek žinome, jam buvo išmokėta 22 tūkst. eurų už priverstines pravaikštas. Klausimas yra toks, ar reikalausite asmeninės atsakomybės iš tuo metu ėjusio pareigas ministro B. Markausko, nes, kaip supratome, pagrindas, dėl kurio jis buvo atleistas iš pareigų, buvo parinktas netinkamas, ir tai leido teismui jį grąžinti į pareigas. Matome, kad buvo neatsižvelgta ir nepanaudota kaip pagrindas Specialiųjų tyrimų tarnybos pažyma, tai tiesiog man įdomi jūsų pozicija. Kokių veiksmų planuojate imtis, nes mes žinome precedentą Vidaus reikalų ministerijoje, kai dabar vyksta teismai ir mes laukiame, kokios bus teismo išvados, sprendimas? Ačiū.
G. SURPLYS. Dėkoju už klausimą. Ponia Agne, mes esame gavę jūsų raštą, į jį atsakysime. Preliminariai aš galiu pasakyti, kad, kaip man sako mūsų teisininkai, mes turime tris išeitis: pirma – kreiptis į teismą dėl paties teismo sprendimo grąžinti E. Bėrontą į pareigas; antra – kreiptis į poną B. Markauską dėl žalos atlyginimo ir trečia – laukti, kol tą padarys prokuratūra. Šiuo metu dar neturime galutinio sprendimo, tačiau linkstame link to, kad vis dėlto skųsime teismo sprendimą grąžinti į pareigas.
PIRMININKAS. Ačiū. V. Kamblevičius. Kadangi R. Budbergytės nėra, tai klaus R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Klausimą norėčiau užduoti aplinkos apsaugos ministrui. Praėjusį trečiadienį Kaimo reikalų komitete mes visi draugiškai nutarėme, tai yra Kaimo reikalų komiteto nariai, Žemės ūkio ministerijos specialistai, ūkininkai, žemės ūkio ministras, jūsų ministerijos specialistai ir mokslininkai, kaip sutramdyti siautėjančius vilkus. Buvo numatyta, kad jų sumedžiojimo licencija bus padvigubinta. Šiandien išgirdau, kad lyg ir jūs galvojate kitaip, faktiškai atrodytų, kad jūs ne tik ignoruojate Seimo komiteto narius, bet ir patį savo kolegą, draugą, ministrą, žemės ūkio ministrą. Kaip suprasti?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Atsakymas, kaip jūs žinote, tikrai nėra vienareikšmis. Galutinio sprendimo nėra, iš tikrųjų mes svarstome kelis variantus ir vienas, kaip jūs įvardinote, yra teisingas, palikti praeitų ir dar prieš tai buvusių metų kvotų ribas – 60 vilkų, kaip buvo tais metais. Tam irgi yra argumentų. Argumentas yra vienas, kuris yra nenuginčijamas, tai yra žalos, padarytos naminiams gyvūnams, skaičius ne didėja, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2017 ir 2018 metų, žala yra simboliškai sumažėjusi. Bet čia iš tikrųjų aš nenoriu pasakyti, kad yra galutinis ir netiriamas argumentas, nes kitas argumentas, kuris yra ir kuris taip pat yra padėtas ant stalo, tai yra naujas vilko valdymo, vilko apsaugos planas, kurį šiandien mes pateikėme viešai, svarstyti viešai. Jis iš esmės keičia, kokybiškai keičia vilkų apskaitos ir vilkų valdymo struktūrą, bet jis tik įsigaliojo ir taip pat reikia imtis atsargumo priemonių iš karto jo neaktyvuoti. Kitas argumentas.
Trečias argumentas, dėl kurio mes kalbėsime šiandien su žemės ūkio ministru. Mes turime aiškiai sutarti dėl veiksmų, kokias prevencines priemones diegs Žemės ūkio ministerija, kad naminiai gyvuliai būtų apsaugoti nuo laukinių gyvūnų ir ypač nuo vilko daromos žalos. Sakyti, kad tik Aplinkos ministerijos rūpestis yra ganyti mūsų laukinius gyvūnus, irgi yra netiesa. Turi būti iš abiejų pusių žingsnis ir mes turime sutarti ir rasti sprendimą. Kai rasime, tada ir bus galutinis sprendimas. Tokios sąlygos.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Ruošiasi A. Gelūnas.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas susijęs su pirmojo būsto arba būsto parama jaunoms šeimoms. Nežinau, ar čia ministras L. Kukuraitis, ar finansų ministras.
Aš gavau nusiskundimą, kad žmonės, turintys tikrai daug lūkesčių ir tikėjimo šia Vyriausybe, kuri tarsi pasiūlė tokią priemonę, kad gali gauti kompensaciją arba paramą jaunos šeimos, įsigyjančios būstą regionuose, susiduria su problema, kad iš tikrųjų eilė yra milžiniška, bene per 600 šeimų, o pinigų skirta ir numatyta, kad užtektų tik turbūt 200.
Ar jūs nemanote, kad yra pažeisti lūkesčiai tų žmonių, kurie užsiregistravo? Jūs puikiai suprantate, kad jie negali laukti kitų metų, jei yra suradę tinkamą būstą įsigyti, o kompensacijos gauti neįmanoma. Gal reikia eilę kaip nors kitaip sudarinėti ar, nežinau, perkelti galimybę gauti kompensaciją po įsigijimo fakto kitais metais, bet iš tikrųjų susiklosto tokia situacija, kad atrodo, jog vėl žaidžiama žmonių viltimis ir lūkesčiais.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Atsakysiu aš. Iš tiesų programa yra labai populiari ir žmonės registruojasi. Yra pateikta 2 tūkst. 100 prašymų šiuo metu Lietuvoje. 600 yra gavę teigiamus atsakymus, nemaža dalis dėl neteisingų dokumentų arba dėl to, kad neturi teisės gauti tokią paramą, yra atmesta, bet dalis jų, sutvarkę dokumentus, kreipiasi vėl iš naujo.
Šiais metais lėšų yra pakankamai. Šiais metais tikrai visi, kurie kreipiasi, prašo paramos ir gaus leidimą iš bankų, nes dar reikia pereiti bankų filtrą, atitikti kredito gavimo tam tikras taisykles, gaus lėšas. Šiais metais visiems pinigų yra. Dėl kitų metų biudžete yra numatyta lėšų, tačiau galėsime dar čia, Seime, toliau diskutuoti, kai bus atneštas biudžetas.
Šiais metais tikrai yra, visus nuraminkite. Jei bankai spės sutvarkyti dokumentus, lėšų bus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia (matyt, jau paskutinis bus) A. Gelūnas. Jeigu greitai atsakysite ir greitai paklausite, gal dar spės ir A. Matulas.
A. GELŪNAS (LSF). Mano labai konkretūs. Ačiū, pirmininke, sveikinu su nauju amplua, su sėkmingu debiutu.
Gerbiamas finansų ministre, aš turiu du klausimus: kur yra kultūros ministrė šiuo metu, ir antras būtų, kodėl mažėja kultūros biudžetas 15 %? Dabar socialiniai tinklai ūžia, klausia, ar ekonomikos nuosmukis jau prognozuojamas, ar valstiečių ir žaliųjų programa pasikeitė? Gal jūs galite paaiškinti racionaliai, su argumentais, kodėl yra mažinimas?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Kultūros ministrė, aš dabar tiksliai nepasakysiu šalies, yra komandiruotėje. Dėl to tikrai galiu patikinti. Kalbant apie tai, kokios diskusijos verda dėl kultūros finansavimo socialiniuose tinkluose ar žiniasklaidoje, sunku būtų komentuoti gandus, nes biudžeto projektas dar nėra apsvarstytas Vyriausybėje, tai viena, ir dar nėra baigtos diskusijos tarp skirtingų ministrų, dar nėra galutinio sutarimo. Truputėlį kantrybės, tie skaičiai netrukus bus paviešinti ir, manau, ta diskusija bus tęsiama Seime.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymą. Klausia gerbiamas A. Matulas. Mūsų žiniomis, gerbiama ministrė yra Taline.
A. MATULAS (TS-LKDF). Noriu paklausti aplinkos apsaugos ministro. Ministre, į mane kreipėsi Raubonių, Pasvalio rajono, bendruomenė su baime, nes yra gauti visi dokumentai, kad šalia jų būtų plečiama karvių ferma iki 3 tūkst. galvijų, ir gautas Aplinkos apsaugos agentūros poveikio aplinkai tyrimas, kad viskas suderinta, viskas tinka. Kai aš paskaičiau tą tyrimą, mane apėmė siaubas. Sakykime, rašo, kad iki artimiausio namo yra 430 metrų, nors, kita vertus, Raubonių miestelis prasideda už 120 metrų, iki vandentiekio gręžinio irgi šiek tiek per 100 metrų. Toliau rašo, kad per dieną bus dvi mašinos, nors lagūnos šalia fermų bus įrengtos 48 tūkst. ir du kartus per metus bus išvežta. Suprantate, kad išvežtų, jau reikės mažiausiai 2 tūkst. mašinų. Toliau rašo, kad jokių pažeidimų iki tol ta bendrovė neturėjo, nors vietos agentūros atstovai Pasvalyje sakė, vargstu, rašau visokias baudas, bet parašyta, kad nuobaudų neturėjo. Mano manymu, tai akivaizdi korupcija. Kaip jūs vertinate, nes į jus kreipėmės ir bendruomenė, ir aš? Kaip jūs vertinate agentūros darbą, ar tai nėra korupcija ir ar jūs susitvarkote su tuo darbu? Ką ketinate daryti, kad vis dėlto tokie objektai neatsirastų iš esmės gyvenvietėje?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Mes esame gavę jūsų klausimą. Man atrodo, jeigu to paties turinio, tai tikrai atsakysim. Ko tikrai nekomentuosiu, tai poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos sprendinių, nes aš turiu būti į tai įsigilinęs, būtų neatsakinga man dabar atsakyti, ar tai, ką jūs teigiate, yra tiesa ar ne. Iš tiesų, atsakydami į klausimą, atsakysime ir į jūsų žodžiu išsakytą klausimą. Ką noriu pasakyti? Ar karvių ferma, ar kiaulių ferma, ar kitas ūkinis subjektas pagal galiojančius teisės aktus turi teisę ir turi vietą po saule. Jeigu jis atitinka tuos teisės aktus, jis galės ten būti, o jeigu ne, žinoma, mes tirsime ir žiūrėsime.
PIRMININKAS. Labai ačiū už klausimus, Vyriausybei už atsakymus. Vyriausybės pusvalandį baigiame. Registruojamės. Ačiū, rytinį posėdį baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.