LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
NENUMATYTO posėdžio NR. 280
STENOGRAMA
2019 m. balandžio 26 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V. PRANCKIETIS
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Labas rytas, gerbiami kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo balandžio 26 dienos nenumatytą posėdį. Registruojamės.
Užsiregistravo 67 Seimo nariai.
Darbotvarkė. Šiandien dirbsime pagal valdybos patvirtintą darbotvarkę. Pradėkime. V. Čmilytė-Nielsen. Prašom.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF*). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės 1-20 klausimą, projektą Nr. XIIIP-2017 – Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą, nes yra gautas Etikos ir procedūrų komisijos skundas dėl šio projekto svarstymo galimų procedūrinių pažeidimų. Siūlome tiesiog sulaukti Etikos ir procedūrų komisijos išvados.
PIRMININKAS. Pakartokite pavadinimą. Ligos ir motinystės ar Išmokų…
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ne, Pagalbinio apvaisinimo įstatymo straipsnių pakeitimo projektą Nr. XIIIP-2017, 1-20 klausimą.
PIRMININKAS. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, frakcijos vardu prašau išbraukti 1-13 klausimą – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Mes neturime daugumos jam priimti.
PIRMININKAS. Siūlau apsispręsti ir balsuoti dėl šių dviejų pasiūlymų. Gal pagal darbotvarkę… Techninės kliūtys. Neveikia mūsų technika. Noriu klausti, ar dėl 1-13 klausimo galėtume bendru sutarimu, kad būtų išbrauktas? (Balsai salėje) Balsuojame. Tada laukiame. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl T. Tomilino pasiūlymo dėl darbotvarkės 1-13 klausimo, kad būtų išbrauktas iš darbotvarkės projektas Nr. XIIIP-1665. Pritariantys T. Tomilino pasiūlymui balsuoja už.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 70, prieš – 11, susilaikė 9. Klausimas iš darbotvarkės išbrauktas.
Dėl darbotvarkės 1-20 klausimo, dėl paketo nuo 1-20 iki 1-22 klausimo. Balsuojame. V. Čmilytės-Nielsen pasiūlymas. Pritariantys V. Čmilytės-Nielsen pasiūlymui (pasiūlymas yra frakcijos vardu) balsuoja už. (Šurmulys salėje) Dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo išbraukimo iš darbotvarkės. (Šurmulys salėje)
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 67, prieš – 2, susilaikė 14. Šie du projektai iš darbotvarkės išbraukti.
9.07 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Izraelio Valstybės Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo viešojo saugumo ir kovos su nusikalstamumu srityse ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-2937(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-1 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Izraelio Valstybės Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo viešojo saugumo ir kovos su nusikalstamumu srityse ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-2937(2). Priėmimas. (Balsai salėje) Buvo atidėtas balsavimas. Balsuojame. Priėmimo stadija.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2937(2) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, tiesą sakant, techninio pobūdžio pastabėlė, jeigu galima būtų paprašyti jūsų šiek tiek kalbėti aiškiau, į mikrofoną, nes tikrai negirdime, už ką balsuojame. Arba paprašykime tada kolegų šiek tiek tyliau, arba, gerbiamas Pirmininke, šiek tiek garsiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiami kolegos, prašom dalyvauti posėdyje, o ne pašnekiuose. (Balsai salėje)
9.08 val.
Įstatymo „Dėl Susitarimo dėl Europos molekulinės biologijos laboratorijos įkūrimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3141(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – įstatymo „Dėl Susitarimo dėl Europos molekulinės biologijos laboratorijos įkūrimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3141(2). Taip pat priėmimas ir taip pat atidėtas balsavimas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 91 Seimo narys, balsavo 90: už – 88, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3141(2) priimtas. (Gongas)
9.09 val.
Asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymo projektas Nr. XIIIP-3023(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymo projektas Nr. XIIIP-3023(3). Pranešėjas – J. Bernatonis. Priėmimas. Kviečiu į tribūną.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimame. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų taip pat nėra. Priimame bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimame bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimame. Dėl 5 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra. Priimame bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimame bendru sutarimu.
Dėl 7 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Prašom. Komiteto nuomonė.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos Seimo nariai, komitetas apsvarstė šitą Teisės departamento siūlymą. Mes negalėjome jam pritarti, kadangi neatsižvelgta į tai, kad yra dokumentų dvi rūšys. Atskirais atvejais galėtų atsitikti taip, kad ne Lietuvos Respublikos piliečiai, o jų sutuoktiniai gali turėti ir pagal tų valstybių konstitucijas ir įstatymus Europos Sąjungos pilietybę. Tokiais atvejais jiems būtų išduodami pažymėjimai nuolat gyventi, o visais kitais atvejais – leidimas nuolat gyventi. Matyt, dėl to Teisės departamentas tokios galimybės neįžiūrėjo, todėl pateikė siūlymą nurodyti konkretų dokumentą. Dokumentų rūšys įstatyme yra nurodytos, ir kokiais atvejais išduodama, taip pat nurodyta. Todėl siūlome nepritarti.
PIRMININKAS. Ar galime 7 straipsnį priimti su tokia komiteto nuomone? Bendru sutarimu. Galime.
Dėl 8 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimame bendru sutarimu. Dėl 9 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 10 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 11 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 12 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 13 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 14 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 15 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu.
16 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
J. BERNATONIS (LSDDF). Komitetas apsvarstė šį Teisės departamento pasiūlymą ir jam pritarė, kadangi nagrinėjimas šio projekto ir lydimojo užsitęsė Seime. Suprantama, iki gegužės 1 dienos Vyriausybė jau nesuspės priimti atitinkamų poįstatyminių aktų, todėl pritariame Teisės departamento siūlymui, kad įsigaliotų nuo birželio 1 dienos.
PIRMININKAS. Su tokiu pritarimu galime pritarti visam straipsniui? Pritariame. Dėkoju pranešėjui.
Motyvai dėl viso. G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tiesiog noriu dar kartelį pasidžiaugti Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva ir Užsienio reikalų komitetu, kurie pritarė šiam įstatymui. Manau, kad jis yra labai reikalingas, labai laukiamas krizėse gyvenančių lietuvių. Dabartinis turbūt aktualiausias pavyzdys yra Venesuela, kur gyvena didelė lietuvių bendruomenė. Iš tikrųjų laukia su dideliu nekantrumu šio įstatymo ir jo atnešamų galimybių. Manau, kad bus atkurtas istorinis teisingumas, kai tie žmonės, kurių šaknys yra Lietuvoje, turės galimybę grįžti ir pradėti naują gyvenimą mūsų šalyje. Tiesiog kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau išsakyti nuomonių Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai ir visi balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3023(3) priimtas. (Gongas)
9.14 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3024(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3024. Pranešėjas – taip pat J. Bernatonis. Jis jau tribūnoje.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimame bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašau pakomentuoti.
J. BERNATONIS (LSDDF). Užsienio reikalų komitetas apsvarstė tą siūlymą. Čia analogiškas kaip ir pagrindiniam įstatymui – įsigaliojimą nukelti nuo birželio 1 dienos. Siūlome pritarti šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir su tokiu pritarimu pritariame visam straipsniui. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys, visi balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3024(2) priimtas. (Gongas)
9.15 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3025(2) (priėmimas)
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3025(2). Priėmimas. Pranešėja – A. Širinskienė.
Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. 2 straipsniui taip pat pritariame bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas“ yra Teisės departamento pasiūlymas. Ar norite komentuoti? Prašom. Įsigaliojimas nuo birželio 1 dienos, toks ir komentaras. Komitetas pritaria šiam pasiūlymui. Su tokiu pasiūlymu galime pritarti visam 3 straipsniui.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai, visi vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3025(2) priimtas. (Gongas)
9.17 val.
Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3026(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.4 klausimas – Biudžeto sandaros įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3026(2). Taip pat priėmimas.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 2 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas“ yra tokia pati pataisa ir Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritaria, kad įsigaliotų nuo birželio 1 dienos, ir su tokia pataisa galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 94 Seimo nariai, balsavo 92 Seimo nariai: 91 balsavo už, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3026) priimtas. (Gongas)
9.18 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3027(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.5 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3027(2). Pranešėjas – Seimo narys A. Vinkus. Priėmimas. Pasiūlymas yra tik pakeisti datą, todėl į tribūną nekviečiu pranešėjo.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 3 straipsniui su pasiūlymu pakeisti datą pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai, visi balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3027(2) priimtas. (Gongas)
9.20 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3028(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.6 klausimas – Užimtumo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3028(2). Pasiūlymas yra tik vienas – taip pat tik dėl datos, todėl galima priimti pastraipsniui nekviečiant į tribūną pranešėjo.
1 straipsnis. Dėl jo pasiūlymų nėra, pritariame bendru sutarimu. 2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas nuo birželio 1 dienos, su Teisės departamento pasiūlymu. Ir jam galime pritarti bendru sutarimu, visam straipsniui.
Motyvai dėl viso. Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai ir visi vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3028(2) priimtas. (Gongas)
9.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl Šiaulių universiteto prijungimo prie Vilniaus universiteto terminų ir sąlygų“ projektas Nr. XIIIP-3056(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Šiaulių universiteto prijungimo prie Vilniaus universiteto terminų ir sąlygų“ projektas Nr. XIIIP-3056. Priėmimas. Pranešėjas – E. Jovaiša. Kviečiu į tribūną, yra pasiūlymų.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas Seime, komitetas svarstė Seimo nutarimo „Dėl Šiaulių universiteto prijungimo prie Vilniaus universiteto terminų ir sąlygų“ projektą ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėl preambulės yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašau pakomentuoti ir pareikšti komiteto nuomonę.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komitetas nepritarė dėl dviejų priežasčių. Pirma, Konstitucinio Teismo sprendimas buvo vėliau, negu įvyko pateikimas. Antra, abi šios dvi institucijos: Vilniaus universitetas ir Šiaulių universitetas, tai darė bendru tarybų sutarimu ir išreiškė bendrą valią jungtis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų taip pat nėra, galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio yra Seimo narių V. Simuliko, R. Baškienės ir S. Tumėno pasiūlymas. Manome, kad galime pritarti, kad turime… Suteikiame žodį R. Baškienei. Prašau pristatyti.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Nėra V. Simuliko, bet tai buvo bendras sprendimas ir siūlymas. 2017 m. lapkričio 21 d. buvo pasirašyta sutartis tarp Šiaulių universiteto ir Vilniaus universiteto, numatant sutartinius įsipareigojimus. Išties labai puikus buvo akademiko E. Jovaišos pasiūlymas sudaryti jungtinės veiklos sutartį, ne atnaujinti sutartinius santykius, o tikslinant formuluotę rašyti sąvoką „sudaryti jungtinės veiklos sutartį“. Tai paprastas siūlymas, labai prašau pritarti. Komitetas, kiek žinau, tam pritarė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Iš tiesų komitetas pritarė sudaryti jungtinės veiklos sutartį bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar prieš tai turėjau paklausti Seimo, ar pritariame bendru sutarimu, kad būtų svarstomas šis pasiūlymas. Pritariame, ačiū. Komitetas nuomonę jau pasakė. Dėl straipsnio? V. Juozapaitis nori kalbėti dėl pasiūlymo?
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Taip, dėl pasiūlymo.
PIRMININKAS. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš noriu patikslinti gerbiamą pirmininką, kad nebuvo bendru sutarimu tam pasiūlymui pritarta. Buvo balsuojama būtent dėl to pasiūlymo ir buvo pasiskirstę balsai: 3 susilaikė…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip, taip. Labai atsiprašau, ten buvo 3 susilaikę ir… Labai atsiprašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Smulkmena, bet, žinote, parlamente negali būti tokių klaidų.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Iš tikrųjų čia buvo (…).
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėl ko buvo susilaikyta ir dėl ko iškilo klausimas? Ta pasiūlyta bendros jungtinės veiklos sutartis pagal Civilinį kodeksą suponuoja galimumą įsteigti asociaciją, o tai reiškia, kad teoriškai galėtų būti sukurtas naujas juridinis asmuo. Vilniaus universiteto atstovas tą nuogąstavimą labai aiškiai įgarsino ir įvardijo. Tai reiškia, kad Vilniaus universitetas nėra šimtu procentų nusiteikęs pasirašyti tą sutartį, todėl buvo tokia kolizija ir tikrai nebuvo labai aiškaus pritarimo ir sutarimo. Todėl aš dėl šio klausimo balsuodamas išliksiu nuoseklus ir susilaikysiu. Ačiū.
PIRMININKAS. S. Tumėnas – motyvai už.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš manyčiau, kad šitas variantas, kurį dabar svarstome, yra toks kompromisinis variantas, kuris atsirado iš noro, kad atsirastų nors kokie saugikliai, kurie užtikrintų tvarų Šiaulių universiteto gyvenimą ateityje. Visa tai atsirado todėl, kad Vilniaus universiteto statutas yra išskirtinis, o išskirtinis yra tuo, kad likviduojant savo padalinį, kamieninį, nebereikia kreiptis į Seimą, jis tai gali atlikti savo sprendimu. O šitie straipsniai, kurie šiandien atsirado keturi, svarstomi, manyčiau, būtų toks kompromisinis variantas, kaip saugikliai, kurie užtikrintų, kad ta jungtinė sutartis būtų pasirašyta ir kad dalyvautų Lietuvos Respublikos Vyriausybė šitame procese.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvuoja tik po vieną dėl pasiūlymų. Taigi motyvai išsakyti. Kadangi nuomonės išsiskyrė, siūlau balsuoti dėl šio pasiūlymo priėmimo.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 83, prieš – 1, susilaikė 15 Seimo narių. Pasiūlymui pritarta. Visam 3 straipsniui su tokiu pasiūlymu jau galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū.
Motyvai dėl viso. (Balsas salėje) O kur 4 straipsnis? Yra 4 straipsnis. Dėl jo pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų nors ir buvo nemažai diskusijų, tačiau tai yra svarbus projektas, kuomet jungiasi universitetai, gal šiek tiek kitokiu būdu, nei buvo su Aleksandro Stulginskio, su Vytauto Didžiojo universitetu, Edukologijos. Tačiau vėl čia tam tikras pavyzdys, kuomet mažokai ministerija skiria dėmesio. Iš tikrųjų tokiems projektams reikėtų daugiau kuravimo, nes palikti pačių universitetų valiai, kuomet sprendžiami pakankamai svarbūs klausimai, susiję su aukštuoju mokslu, nereikėtų. Turbūt ir čia toks pavyzdys, kuomet du universitetai ne visą laiką susitaria, o kiti projektai, kurie susiję su Europos Sąjungos struktūriniais fondais, reikalauja didesnio dėmesio. Dabar tie sprendimai turi būti priimami vien todėl, kad universitetai galėtų tobulinti savo mokymo procesus, tobulinti savo bazes. Iš tikrųjų tas nutarimas yra kaip ir iš reikalo. Norėtųsi, kad kitais atvejais, kuomet universitetai pasirašo tokias sutartis, daugiau kuravimo būtų iš pačios ministerijos. Manau, kad vis dėlto turėtume pritarti tam nutarimo projektui, nes neturėtume stabdyti procesų, kuriems visi mes pritariame, kad universitetų skaičius mažėtų, o kokybė gerėtų. Pritarkime šiam nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir su tokiu pritarimu siūlau balsuoti dėl projekto priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 95, prieš – 1, susilaikė 2 Seimo nariai. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3056(2) priimtas. (Gongas)
9.29 val.
Energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 8, 13, 17, 191 ir 281 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3111(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Energijos išteklių rinkos įstatymo 8, 13, 17, 191 ir 281 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3111(2). Priėmimas. Pranešėjas – V. Poderys. Yra pasiūlymų. Prašau į tribūną.
Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėl 2 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio – „Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas“ – yra Seimo nario V. Poderio pasiūlymas. Pristatykite esmę.
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Mieli kolegos, mano siūlymas buvo įstatymo įsigaliojimą atidėti iki birželio 1 dienos, bet komitete nutarta viena diena paankstinti, tai bus 2020 m. gegužės 31 d. Siūlau pritarti komiteto nuomonei, gegužės 31 dienai.
PIRMININKAS. Ar galime svarstyti? Bendru sutarimu turbūt galime svarstyti pasiūlymą. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam pasiūlymui, komiteto nuomonei? Galime pritarti. Dėkoju. Tada visam 6 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys ir visi vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3111(2) priimtas. (Gongas)
9.31 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 13, 21, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3112(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Energetikos įstatymo 8, 13, 21, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3112. Pranešėjas – taip pat V. Poderys. Yra pasiūlymų. Kviečiu į tribūną.
Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimame bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimame bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas.
V. PODERYS (LVŽSF). Teisės departamento redakcinei pastabai komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ir su tokiu komiteto pritarimu galime pritarti visam 3 straipsniui? Pritariame. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimame bendru sutarimu.
Dėl 6 straipsnio yra Ekonomikos komiteto pasiūlymas.
V. PODERYS (LVŽSF). Tai yra redakcinis pasiūlymas, kuriam, aišku, komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Su tokiu pritarimu galime pritarti šiam pasiūlymui. O kitas pasiūlymas yra Teisės departamento.
V. PODERYS (LVŽSF). Teisės departamentas nuogąstavo, kad energetikos reguliatorius negaus informacijos iš atitinkamų institucijų, kad galėtų vykdyti savo funkcijas. Bet mes išsiaiškinome, kad tikrai bus galimybė gauti, ir dėl to siūlome neatsižvelgti į šitą Teisės departamento nuogąstavimą. Komiteto siūlymas – nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir kitas Teisės departamento pasiūlymas.
V. PODERYS (LVŽSF). Kitas yra redakcinis, kuriam komitetas pritarė. Ir tai viskas.
PIRMININKAS. Ar galime priimti visą 6 straipsnį su tokiais pasiūlymais, kuriems komitetas pritarė ir nepritarė? Galime.
Dėl motyvų už ir prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame dėl viso projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai ir visi balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3112(2) priimtas. (Gongas)
9.34 val.
Prekybinės laivybos įstatymo Nr. I-1513 42 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3097(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Prekybinės laivybos įstatymo 42 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3097. Priėmimas. Pranešėjas – A. Baura. Tačiau pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra, į tribūną nekviečiame.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu. 3 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu.
Dėl motyvų už ir prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 93, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3097(2)ES) priimtas. (Gongas)
9.35 val.
Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 2, 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3109(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Valstybės skolos įstatymo 2, 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3109(2). Pranešėjas – B. Matelis. Priėmimo stadijoje pasiūlymų negauta. Į tribūną nekviečiu.
Siūlau priimti pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 3 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Ir 4 straipsniui „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų už, prieš Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai, visi balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3109(2) priimtas vienbalsiai. (Gongas)
9.36 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 341 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3118(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo 341 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3118(2). Pranešėjas – R. Šarknickas. Priėmimas.
Priimame pastraipsniui, ir iškart yra pasiūlymų. Pirmasis Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas dėl 1 straipsnio.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Nepritarti.
PIRMININKAS. Komentaras.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Nustatyti kriterijus pažeidimo rimtumui ir sunkumui kvalifikuoti būtų labai sudėtinga ir netikslu, nes kiekvienu nagrinėjamu atveju tai priklausytų nuo programos turinio, vartotų frazių konteksto, asmens, kuris skleidžia tam tikrą informaciją, užimamos visuomeninės padėties ir panašiai.
Antra. Dėl žodžių „rimtai“ ir „sunkiai“ buvo daug diskutuota Europos Sąjungos institucijų svarstymuose prieš Direktyvos (ES) 2018/1808 priėmimą. Šie žodžiai yra vertinamojo pobūdžio, tačiau kartu kvalifikuojantys pažeidimo (galimos žalos valstybės interesams) sunkumą, rimtumą. Konkrečiu atveju pažeidimo sunkumo, rimtumo vertinimas neišvengiamai bus siejamas su kompetentingų institucijų pateikta informacija. Tokia informacija minėtus kvalifikuojančius požymius pagrįs arba ne.
PIRMININKAS. Antrasis Teisės departamento pasiūlymas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Nepritarti.
PIRMININKAS. Taip pat prašau komentaro.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Pritarti negalima, nes 34 straipsnio pirmojoje straipsnio redakcijoje 3 dalies 1 punkto a papunkčio formuluotė atspindi Direktyvos (ES) 2018/1808 3 straipsnio 2 dalies a punktą. Tai yra per pastaruosius 12 mėnesių jau buvo padaryti bent du tokie pažeidimai, plius vienas toks pažeidimas gali būti padarytas pasibaigus 12 mėnesių, po jo LRTK ir priima sprendimą laikinai stabdyti programų priėmimą.
PIRMININKAS. Kitas pasiūlymas yra Seimo nario R. Karbauskio.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Pritarti.
PIRMININKAS. Pristatyti reikia šį pasiūlymą?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Pritarta.
PIRMININKAS. Turinį.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Komiteto siūloma 341 straipsnio 4 dalies formuluotė: „Skubiu atveju, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo įtariamo pažeidimo dienos, komisija gali taikyti šio straipsnio 3 dalyje nurodytas priemones – laikinai sustabdyti laisvą programų priėmimą Lietuvos Respublikoje ir nesilaikydama šio straipsnio 3 dalies 2 punkto a, b ir c papunkčiuose nurodytų sąlygų. Tokiu atveju komisija apie taikomas priemones turi kuo greičiau pranešti Europos Komisijai ir Europos Sąjungos valstybės narės ar…
PIRMININKAS. Atsiprašau, bet jūs turbūt ne šitą pristatote?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Šitas.
PIRMININKAS. Seimo nario R. Karbauskio pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalies 2 punkto d papunktį ir jį išdėstyti taip.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Radau, atsiprašau. Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad nacionalinį saugumą užtikrinančioms ar kitoms institucijoms teisės aktais nepriskirta funkcija vertinti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį ir spręsti, ar tokios informacijos skelbimas kelia grėsmę visuomenės saugumui, įskaitant nacionalinį saugumą, siūloma nustatyti, kad tokį vertinimą atlieka Lietuvos radijo ir televizijos komisija, gavusi nacionalinį saugumą užtikrinančios ar kitos kompetentingos institucijos informaciją, turinčią reikšmės komisijai atliekant tokį vertinimą. Viskas.
PIRMININKAS. Jūs skaitote iš protokolo, aišku. Komisija gavo iš nacionalinį saugumą užtikrinančios ar kitos… Gerai. Manau, kad 29 pritariantieji yra. (Balsai salėje) Gal galime tiesiog pritarti komiteto nuomonei, pritariant šiam R. Karbauskio pasiūlymui? Ačiū.
Kitas pasiūlymas yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento. Prašau komiteto nuomonės.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Ir daugiau dėl šio straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti visam straipsniui su šiais pasiūlymais, kuriems komitetas pritarė, bendru sutarimu? Pritariame. Ir 2 straipsnis, dėl kurio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu.
Nuomonės už, prieš. Seimo nariai neužsirašė.
Motyvai dėl viso. Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 78, prieš nebuvo, susilaikė 12 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3118(2) priimtas. (Gongas)
9.42 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 77 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3308(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3308. Priėmimas. Pranešėjas – E. Jovaiša, tačiau pasiūlymų nėra, į tribūną nekviečiu.
Vienas straipsnis. Priimame pastraipsniui. 1 straipsniui pritariame bendru sutarimu.
Nuomonės už, prieš. Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai ir visi balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3308(2) priimtas. (Gongas)
9.43 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1313(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Švietimo įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1313. Priėmimas. Kviečiu į tribūną A. Papirtienę. Priėmimo stadijoje yra gauta pasiūlymų.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Priimame bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Prašau pakomentuoti.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Švietimo ir mokslo komitetas apsvarstė Teisės departamento pasiūlymus ir vienam iš jų nutarta iš dalies pritarti. Pasiūlymas yra susijęs su tuo, kad, siekiant teisinio aiškumo, projektą siūloma papildyti nuostata, reguliuojančia atvejus, kai gimnazijos tipui priskirtoje mokykloje nebelieka įstatyme nustatyto minimalaus skaičiaus specialiųjų poreikių ir neįgalumą turinčių mokinių. Tokie atvejai iš tikrųjų turi būti įvardinti ir jie bus įvardinti įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Todėl nuspręsta 2 straipsnį papildyti 2 dalimi, kuri skamba taip: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Už buvo 6, prieš nebuvo, 2 susilaikė.
PIRMININKAS. Ir kitiems pasiūlymams Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip pat pritarė. Taigi galime pritarti visam 2 straipsniui – įstatymo įsigaliojimui? Bendru sutarimu galime pritarti.
Dėl nuomonės už užsirašė Seimo narė A. Papirtienė.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, labai prašau palaikyti šį įstatymo projektą ir parodyti, kad visų mūsų, nepaisant skirtingų politinių pažiūrų, vertybinės nuostatos dėl įvairius poreikius ir negalias turinčių vaikų įtraukimo į bendrąjį ugdymą drauge su visais Lietuvos vaikais… mūsų šios vertybinės nuostatos yra panašios. Palaikydami šį teisės aktą, mes sakome, kad nė vienas Lietuvos vaikas, nė vienas besimokantysis dėl savo poreikių, savybių ypatumų neturėtų būti segreguojamas ar diskriminuojamas. Balsuodami už, balsuojame už tokias Lietuvos mokyklas, kurios, kaip, pavyzdžiui, viena iš jų – Kauno Kovo 11-osios gimnazija, turėdamos vertybiškai stiprią idėją, nuėjo nelengvą keliolikos metų tos idėjos įgyvendinimo kelią. Jos mokėsi, ieškojo ir atrado geriausius veikiančius įtraukimo į ugdymą būdus.
Šiuo įstatymo projektu mes išreiškiame palaikymą jų idėjoms ir stipriname tokias mokyklas. Mes, žmonės, esame skirtingi ir galbūt stokojantys vienokių ar kitokių dalykų, tačiau būdami ir veikdami drauge, kartu, bendrystėje galime papildyti vienas kitą ir gyventi visavertį, visuomenei reikšmingą gyvenimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narė V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Gerbiami kolegos, norėčiau visų pirma atkreipti dėmesį į Teisės departamento pastabą dėl šito įstatymo, kad siūlomas reguliavimas gali būti sunkiai įgyvendinamas, ir nelabai aišku, kodėl yra būtent pasirenkama 15 %, kodėl ne 25 %, ne 20 % ar kitas skaičius.
Kitas dalykas. Visos Europos Sąjungos šalys juda šiek tiek kita kryptimi – ne koncentruoti negalią turinčius vaikus vienose atskirose mokyklose, o būtent įtraukti juos į bendrą mokymosi sistemą nepriklausomai nuo negalios. Būtent todėl aš raginu nepalaikyti šio įstatymo projekto.
Kita priežastis yra ta, kad Vyriausybėje šiuo metu yra ruošiamas kitas projektas, kuriame vadovaujamasi būtent gerąja Europos Sąjungos praktika. Ačiū.
PIRMININKAS. M. Puidokas – nuomonė už.
M. PUIDOKAS (MSNG). Aš taip pat norėčiau palaikyti dėl to, kad Lietuvoje, deja, mes kol kas neturime tų finansinių galimybių, kurias turi kai kurios Europos Sąjungos šalys. Iš tiesų, kol prie kiekvieno vaiko, kuris turi negalią, mes neturėsime vieno pedagogo, tai tokiose klasėse bus situacija prižiūrėti tinkamai, kad nenukentėtų mokymosi ir ugdymo procesas tiek vaikams, neturintiems negalios, tiek ir turintiems negalią… tikrai nebus užtikrinta. Nuolat bendrauju su mokytojais ir žinau neįgaliųjų vaikų ir jų tėvų problemas. Šiuo atveju turėtume eiti etapais. Tol, kol vis dėlto neturime normalios priežiūros, kai prie kiekvieno to vaiko yra asistentas, tai pereiti prie tokios pačios geriausios europinės praktikos neturime galimybių. Taigi turėtume būti realistai ir prieiti pagal valstybės finansines galimybes ir prie tų problemų sprendimo etapiškai.
Be abejonės, labai svarbu, kalbant apskritai apie šią skaudžią sritį, tai, kad ir tuose pačiuose universitetuose ir kitur negalią turintiems jauniems žmonėms tikrai atsirastų reali pagalba, nes dabar turiu daugybę skaudžių pavyzdžių, kai mamos studijuoja kartu su tais neįgaliais vaikais tam, kad jie galėtų baigti aukštąjį mokslą, kad turėtų galimybę bent kažkaip integruotis į visuomenę. Taigi pagalvokime, kaip galėtume dar geriau, bet realiais žingsniais išspręsti jų skaudžias problemas.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, atrodo, šventas klausimas – integracija į visuomenę ir savitarpio supratimas mūsų švietimo įstaigose, tačiau abejonę kelia tai, kad projektas nederintas su neįgaliųjų reikalus kuruojančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, yra siauras ir yra iš esmės paraleliai parengtas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos iniciatyvai, kuri yra holistinė. Man atrodo, kad reikėtų truputį susitvardyti ir nesiimti iniciatyvų, ypač turint omenyje, kad įstatymo iniciatoriai yra iš panašių mokyklų, kurios turi labai siaurą poreikį. Reikėtų vis dėlto atidėti šitą įstatymą ir palaukti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viso įstatymo, kuris būtų suderintas su neįgaliųjų reikalus vienijančiomis asociacijomis, kurios yra viešai pareiškusios abejonių dėl šio įstatymo. Kviečiu nepritarti ir palaukti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viso įstatymų paketo.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys J. Džiugelis. (Balsai salėje) Nuomonė prieš, taip.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau pakalbėti prieš. Gerbiami kolegos, iš tiesų Kovo 11-osios mokykla yra tikrai puikus pavyzdys įtraukiojo švietimo. Tačiau tokių mokyklų per Lietuvą yra labai labai mažai. Aš tik norėčiau priminti valstiečių programos nuostatą, kuria buvo parašyta, kad 2018 metų I ketvirtį numatytas jungtinio mokyklų tinklo sukūrimas plėtojant įtraukimą į ugdymą, jų įteisinimą ir steigimo savivaldybėse iniciatyvas.
Gerbiami kolegos, iš tiesų aš nenorėčiau… ir kviesčiau nepritarti šiam siūlymui, nes viešojoje erdvėje valdantieji eskaluos temą, kad jie padarė kažką vardan neįgaliųjų, nors iš esmės įtraukties klausimu valdantieji, ir Vyriausybė, ir kolegos Seimo nariai, nepasistūmėjo nė per žingsnį. Aš citavau šitą Vyriausybės programos nuostatą, nes jinai nėra įgyvendinama, o buvo numatyta tai daryti dar praeitais metais. Kviečiu nepritarti ir neeskaluoti temos, jeigu jūs nedirbate tuo klausimu.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų įtraukusis ugdymas yra be galo svarbus mūsų visuomenei, mūsų neįgaliesiems, ir turime vis dėlto suprasti, kad gyvename pereinamąjį laikotarpį, kai reikia gerai pasverti valstybės galimybes viską tuoj pat pervesti į vadinamąjį įtraukųjį ugdymą. Šita įstatymo pataisa atitinka dabartinį laikmetį, pereinamąjį laikotarpį, neatsisako Vyriausybė savo nuostatų toliau vystyti įtraukųjį ugdymą. Todėl prašyčiau balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš suprantu mūsų kolegos nuogąstavimus, galbūt galima priimti didesnį, geresnį kokį nors modelį ir panašiai, bet tai vis tiek yra, lyginant su tuo, kas yra, žingsnis į priekį, nors ir ne toks, kokio mes visi turbūt lauktume. Dėl ko mes šitas ietis laužome, aš šiuo atveju nelabai suprantu. Aišku, kad tai ne maksimalus variantas, kurį mes turėtume, bet yra konkreti praktika Kauno mokykloje ir mes turime padėti ją įgyvendinti.
Man atrodo, čia reikėtų mums šiek tiek nurimti išsakant savo kritiškumą, bet vis tiek reikia kažką daryti, nes Neįgaliųjų konvencija, mano iniciatyva, jau seniai yra pateikta ir ją ratifikavome. Bet jeigu pažiūrėtume visas neįgaliųjų konvencijos nuostatas, dviejų trečdalių tų nuostatų iki šiol taip ir nesugebėjome įgyvendinti. Ne vienu atveju iš tikrųjų susiduriame su tokiu maksimalistiniu variantu ir tada išeina taip, kad mes iš viso nieko nebedarome. Man toks nieko nedarymas kaip ir nelabai tinkamas šiuo atveju. Nors mažas žingsnis, bet vis tiek į tą pusę.
PIRMININKAS. Daugiau nuomonių sakyti Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 67, prieš – 1, susilaikė 25 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1313(2) priimtas. (Gongas)
9.55 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 3, 16, 17, 19, 21 straipsnių, trečiojo skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3208(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Išmokų vaikams įstatymo 3, 16, 17, 19, 21 straipsnių, trečiojo skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3208. Priėmimas. Pranešėjas – A. Dumbrava. Yra pasiūlymų. Kviečiu. Pasiruošusi R. Šalaševičiūtė. Prašau į tribūną.
Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėl 2 straipsnio taip pat nėra pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Prašom pakomentuoti.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas pritarė siūlymui ir šiame projekte yra pataisyta pagal Teisės departamento siūlymus.
PIRMININKAS. Ar iš karto pasakėte apie visus ir antrąjį?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Apskritai, Pirmininke, mūsų komitetas pritarė visiems Teisės departamento siūlymams dėl visų straipsnių. Tik yra atkreiptinas dėmesys į paskutinį – 18 straipsnį dėl…
PIRMININKAS. Gal leiskite pereiti pastraipsniui, dėl protokolo mums yra būtina. Teisės departamento pirmam, antram ir trečiam pasiūlymams dėl 3 straipsnio komitetas pritarė ir su tokiu pritarimu mes pritariame visam 3 straipsniui.
Dėl 4 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Buvo pritarta iš dalies.
PIRMININKAS. Pakomentuokite, kokios dalies.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Buvo pasiūlyta pritarti iš dalies. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma patikslinti keičiamo įstatymo 121 straipsnio 1 dalį nustatant vaiko laikinosios priežiūros išmokos dydžio apskaičiavimo mechanizmą vaiko laikinosios priežiūros atveju – nuo ketvirtos vaiko laikinosios priežiūros dienos, vaiką laikinai apgyvendinus pas fizinius asmenis – nuo pirmos vaiko laikino apgyvendinimo dienos, proporcingai vaiko laikinosios priežiūros ar laikino apgyvendinimo kalendorinių dienų skaičiui, paliekant išmokos mokėjimą pasibaigus vaiko laikinajai priežiūrai ar laikinam apgyvendinimui, mūsų patikslinta būtent 16 straipsnio 6 dalis – dėl asmens kreipimosi nuo ketvirtos vaiko laikinosios priežiūros dienos ar pirmos vaiko laikino apgyvendinimo dienos, netikslinga. Todėl patikslinimas pagal Teisės departamentą šitoje dalyje nebuvo visas atliktas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas Teisės departamento pasiūlymas, ketvirtas. Keičiamo įstatymo 121 straipsnio 1 dalis.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas pritarė ir išbraukė priemonių pritaikymą iš siūlomos redakcijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir su tokiais komiteto komentarais galime pritarti visam 4 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 5 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pasiūlymų. Yra penktas pasiūlymas dėl keičiamo įstatymo 17 straipsnio 10 dalies. Prašau pakomentuoti.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas pasiūlymui pritarė ir būtent naujoje redakcijoje apėmė ir globėjus, nes tai nebuvo įrašyta.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas Teisės departamento taip pat pasiūlymas, septintas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas pritarė siūlymui ir pataisė redakciją, kad išmokų suma išmokama vaiko tėvams, kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą ir jų mokėjimas (būtent čia jau yra komiteto redakcija) tęsiamas nuo vaiko grąžinimo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą dienos (taip pat patikslinome). Kai vaiko laikino apgyvendinimo metu įsiteisėja teismo nutartis, leidžianti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą (papildėme), arba įsiteisėja teismo nutartis ar priimamas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas atleisti ar nušalinti globėją (rūpintoją) nuo globėjo (rūpintojo) pareigų atlikimo. Toliau pakeitėme pagal šį siūlymą ir įstatymo 6 straipsnį, 11 straipsnį – nustatytų išmokų neišmokėta priklausiusi išmokų suma už laikotarpį nuo vaiko laikino apgyvendinimo dienos (tiksliname – ne pradžios) iki vaiko globos (rūpybos) nustatymo arba kito globėjo (rūpintojo) paskyrimo dienos išmokama paskirtam vaiko globėjui (rūpintojui).
PIRMININKAS. Dėkoju. Su tokiais komiteto pritarimais galime pritarti bendru sutarimu visam 5 straipsniui? Pritariame.
6 straipsnis. Taip pat Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas pritarė. Pasiūlyme įrašyta, kad asmenims, patiriantiems socialinę riziką, išmokos dydis piniginėmis lėšomis negali viršyti 50 % paskirtos išmokos dydžio, išskyrus atvejus, kai atvejo vadybininkas (čia yra mūsų pataisymas), koordinuojantis atvejo vadybos procesą, rekomenduoja didesnę kaip 50 % paskirtos išmokos dydžio sumą mokėti piniginėmis lėšomis. Toliau – pagal buvusią redakciją.
PIRMININKAS. Ir su tokiu pasiūlymu galima pritarti visam 6 straipsniui.
Dėl 7 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas taip pat pritarė ir pataisė pagal Teisės departamento siūlymus, kad vaikas laikinai apgyvendinamas pas fizinius asmenis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Čia mes padarėme pataisymą – ne nuo nurodytos apgyvendinimo datos, o nuo dienos. Papildėme: „(…) vaiko atstovams pagal įstatymą arba iki teismo nutarties leisti paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą įsiteisėjimo dienos, arba iki teismo nutarties atleisti ar nušalinti globėją (rūpintoją) nuo globėjo (rūpintojo) pareigų atlikimo įsiteisėjimo dienos, arba iki (…) ar savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme atleisti ar nušalinti globėją (rūpintoją) nuo globėjo (rūpintojo) pareigų atlikimo nurodytos datos.“
PIRMININKAS. Ačiū. Ir su tokiu pritarimu Teisės departamento pasiūlymui galime pritarti bendru sutarimu 7 straipsniui? Pritariame.
8 straipsnis. Taip pat Teisės departamento pasiūlymas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Mes Teisės departamento pasiūlymui pritarėme ir pakeitėme įstatymo 6 straipsnio įsigaliojimo datą. Ankstesnė įsigaliojimo data buvo numatyta gegužės 1 diena, tačiau realiai paskaičiavę, kad tai neįmanoma, mes numatėme, kad šio įstatymo 6 straipsnis įsigalioja 2019 m. birželio 1 d.
PIRMININKAS. Ir su tokiais pataisymais galime pritarti visam 8 straipsniui „Įstatymo įsigaliojimas“ bendru sutarimu. Pritarta.
Sakyti nuomones Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai, vienbalsiai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3208(2) priimtas. (Gongas)
10.03 val.
Darbo kodekso 123 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3186(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Darbo kodekso 123 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3186(2). Pranešėja – M. Navickienė, tačiau pasiūlymų priėmimo stadijoje negauta. Yra vienas straipsnis ir jam galime pritarti bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso užsirašė M. Navickienė. Prašom. Motyvai už.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tik norėjau pasakyti, kad pavadinimas pavadinimu, gerai, kad yra iniciatyva, graži iniciatyva. Bet taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad svarbiausia yra, kad Tautiškos giesmės giedojimo tradicija būtų plėtojama. Komitete buvo priimtas sprendimas ne tik pritarti komiteto patobulintam variantui, už ką mes ir balsavome, tačiau yra dar viena pastaba – pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei imtis konkrečių veiksmų ir priemonių, kurie užtikrintų Tautiškos giesmės giedojimo tradicijos puoselėjimą lietuvių bendruomenėse ir tam reikiamus resursus. Kalbėjome apie tai, kad tradicija turėtų būti užtikrinta. Tikiuosi, kad Vyriausybė imsis priemonių šiai gražiai tradicijai plėtoti.
PIRMININKAS. Daugiau Seimo narių dėl motyvų neužsirašė. Balsuojame.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3186(2) priimtas. (Gongas)
10.05 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12 ir 40 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 491 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3014(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 ir 40 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 491 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3014(2). Priėmimas. Pranešėja – A. Širinskienė, tačiau pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra. Priimame pastraipsniui. Į tribūną nekviečiu.
1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu, 3 straipsniui pritariame bendru sutarimu, 4 straipsniui pritariame bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso. Motyvai prieš – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų turbūt daugiau gąsdina pati tokia idėja, kai jau pačiose parduotuvėse bus atliekami kontroliniai pirkimai, filmuojama kameromis. Suprantu pačią mintį kaip nors paveikti prekybininkus, kad nekeltų kainos, tačiau tos idėjos pakankamai slidžios, nes į rankas įduodamas tam tikras ginklas prisikabinti prie pardavėjo. Kai kada pats pardavėjas, kuris stovi prie prekystalio, kai kada pats savininkas atsakingas už tam tikrus nesklandumus. Tai kelia daug abejonių, ar šis įstatymas netaps dar vienu tokiu korupciniu šaltiniu, kai bus sudėtinga žiūrėti, ar nevyksta koks nors sąskaitų suvedinėjimas tarp prekybos tinklų.
Buvo toks anekdotas, kai policijos pareigūnai pasiskolindavo vienas iš kito ženklą savaitgaliui, kai reikėdavo prisidurti prie atlyginimo, kad pasistatę ženklą gautų iš ko nors pinigų. Panašus atvejis gali būti prekyboje, kai įduodame tokį ginklą, gana nemažos baudos, o poreikio aš tikrai nematau, nes iki šiol vartotojų teisės gana normaliai spręsdavo problemas ir daugiausia problemų būdavo ne dėl kokių nors kainų, o daugiausia problemų būdavo dėl prekių kokybės.
Dabar po tiek laiko, kai tos problemos sprendžiamos, įvesti kokius nors papildomus reikalavimus, slaptuosius pirkimus… Kur mes einame? Iš esmės tai yra policinės valstybės elementas, kuris tikrai nepapuoš mūsų valstybės, ir apskritai kelia daug abejonių, ar mes galime kuo nors valstybėje pasitikėti. Kaip ir sakiau, žmonės dirba, kai kurie prekybininkai parduotuvėse nekalti, kad turi prekiauti, ir kai juos pradės filmuoti… Tą patį modelį mes turėjome vaistinėse ir jis nepasiteisino. Siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Ir nuomonė prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, intencija gal ir gera, tačiau didžiausią nuogąstavimą kelia institucijai suteikiama teisė blokuoti interneto svetaines. Aš suprantu, kad tai gal ir reikalinga, bet praktiškai kartais tai ir neįgyvendinama, nes internetas yra globalus.
Tikrai yra interneto prekybininkų, kurie veikia nesąžiningai, galbūt neatsiųs arba parduos ne tuos produktus, bet to tiesiog neįmanoma kontroliuoti. Mes turime kreiptis į supranacionalines institucijas, kad jos imtųsi vartotojų teisių apsaugos, o mes kaip Vartotojų teisių tarnyba negalime iš esmės apsaugoti savo vartotojų. Todėl tas interneto blokavimas, interneto svetainių blokavimo prievolė, įtvirtinta įstatymu, yra neįgyvendinama, be to, ja gali būti ir piktnaudžiaujama, nes galima įskųsti savo konkurentus. Čia mes, kaip liberalai, matome cenzūros apraiškas, kad Vartotojų teisių tarnyba gali imtis kai kurių perteklinių veiksmų. Todėl mes, liberalai, susilaikome dėl šio klausimo.
PIRMININKAS. Daugiau Seimo narių dėl nuomonių neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 52, prieš – 4, susilaikė 27 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-3014(2) priimtas. (Gongas)
10.10 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 153 ir 16 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3107(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-15 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 153 ir 16 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-3107. Priėmimas. Yra pasiūlymų. Kadangi čia kiekvienam straipsniui reikės 71-o, kviečiu pranešėją A. Širinskienę į tribūną.
1 straipsnis. Motyvų nėra. Turime balsuoti už kiekvieną straipsnį. Balsuojame dėl 1 straipsnio.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 81, prieš – 1, susilaikė 4 Seimo nariai. Straipsniui pritarta.
2 straipsnis. Pasiūlymų nėra, tačiau vis tiek balsuojame.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 82, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Straipsniui pritarta.
3 straipsnis – Statuto įsigaliojimas. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Čia buvo Teisės departamento pasiūlymas, susijęs su klausimo įsigaliojimo data. Komitetas pritarė iš dalies ir numatė datos pakeitimą iš birželio 1 dienos į birželio 2 dieną.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame dėl 3 straipsnio.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 83, prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai. 3 straipsniui pritarta.
Dėl viso norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio statuto priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 81, prieš nebuvo, susilaikė 3 Seimo nariai. Seimo statutas (projektas Nr. XIIIP-3107(2) priimtas. (Gongas)
10.15 val.
Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 9, 23, 28 ir 281 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2835(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-16.1 klausimas – Saugomų teritorijų įstatymo 9, 23, 28 ir 281 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2835(2). Pranešėja – V. Vingrienė. Priėmimas. Kviečiu į tribūną. Yra pasiūlymų. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio yra Seimo narių J. Liesio, J. Razmos, S. Gentvilo, G. Vaičekausko pasiūlymas. Kas pristato?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Simonai!
PIRMININKAS. Kas pristato? J. Liesys?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). S. Gentvilas.
PIRMININKAS. S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, pasiūlymo esmė yra tokia, kad ten, kur yra kultūros paveldo saugomos teritorijos, ne jų nuostatuose būtų numatyta tvarka, kaip galima statyti laikino apgyvendinimo, laikinus statinius, bet pačios savivaldybės galėtų tą nustatyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime manyti bendru sutarimu, kad 29 pritariantys, kad būtų svarstomas pasiūlymas, yra. Ir tada komiteto nuomonė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Pritaria. Su tokiu pritarimu galime pritarti šiam pasiūlymui? Pritariame bendru sutarimu. Tada visam 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 4 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Pritarti.
PIRMININKAS. Kitas pasiūlymas yra S. Gentvilo ir V. Vingrienės. Kas pristato? S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, planavimo praktikoje egzistuoja specialistų kvalifikacija, jie turi turėti atestatus planuodami saugomas teritorijas, ir jau dveji metai dėl įstatymo spragos tokių specialistų nėra kas atestuotų. Todėl šitas pasiūlymas kilo irgi konsultuojantis su Aplinkos ministerija, nes šiuo metu yra užstrigęs saugomų teritorijų specialistų atestavimas, todėl numatome kvalifikacinės komisijos sudarymo tvarką. Tad kviečiu pritarti ir leisti vėl rengti specialistus dėl tokių teritorijų planavimo.
PIRMININKAS. Tikiuosi, dėl svarstymo yra 29 pritariantys? Bendru sutarimu galime pritarti šiai nuomonei, kad yra? Tada prašau komiteto nuomonės.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas šiam siūlymui pritarė iš dalies ir dar papildė nuostata, kad jeigu vykdomi saugomose teritorijose kartu ir kultūrinių draustinių ar vietovių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ar kiti su kultūros paveldu susiję aspektai, tai rengiant specialiuosius dokumentus, saugomų teritorijų planavimo dokumentus, turi dalyvauti asmenys, turintys teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui. Komitetas pritarė šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Autoriai sutinka su komiteto nuomone…
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Tai galime pritarti ir visi bendru sutarimu šiam pasiūlymui, straipsnio papildymui. Tada galime pritarti visam 4 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
5 straipsnis – „Įstatymo įsigaliojimas“. Pasiūlymų nėra. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu. Pritariame.
Motyvai. Motyvai už – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Lyg ir savaime suprantamas dokumentas, bet aš tiesiog norėčiau praskleisti problematiką, tai yra Saugomų teritorijų tarnybos ir Kultūros paveldo departamento konflikto ištaka. Dvi institucijos tiek susipykusios, kad viena kitą padavinėja į teismus, tai dabar Aplinkos ministerija ėmėsi spręsti šitą konfliktą. Pasikeitus Kultūros paveldo departamento vadovybei, paaiškėjo, kad yra net 200 teisminių bylų ir pusė jų yra prieš kitas valstybines institucijas. Tai turime institucijas, kurios kovoja viena prieš kitą už valstybės mokesčių mokėtojų pinigus. Labai sveikinu Aplinkos ministeriją įžvelgus, ypač Kuršių nerijoje, šitą problemą, kai dvi institucijos tarpusavyje nesusitaria. Lygiai po dviejų savaičių mes svarstysime kitą Pajūrio juostos įstatymo projektą, kur yra dar vienas projektas, kuris prieštarauja pačiai valstybei ir sukuria aibę problemų Kuršių nerijos savivaldybei, Statybos inspekcijai, todėl aš priminsiu ir tuomet, kad prieš dvi savaites būsime išsprendę vieną institucinį konfliktą, už dviejų savaičių spręsime kitą. Aš labai norėjau akcentuoti šiandien, kad sprendžiame valstybės nesusikalbėjimą tarpusavyje ir institucijų aibinį teisinį konfliktą už mokesčių mokėtojų pinigus. Kviesčiau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau nuomonių sakyti Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu ir aš taip pat balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 79, prieš nėra, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2835(2) priimtas. (Gongas)
10.21 val.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 11, 21 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2836(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-16.2 klausimas – Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11, 21 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2836. Pranešėja – V. Vingrienė. Tačiau pasiūlymų negauta, į tribūną nekviečiu.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 3 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 4 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 5 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso. Nėra. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 80, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2836(2) priimtas. (Gongas)
10.22 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2837(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-16.3 klausimas – Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2837. Priėmimas. Pranešėja – taip pat V. Vingrienė. Bet nėra pasiūlymų, nekviečiame į tribūną.
1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 2 straipsnis. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl motyvų už ir prieš Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 2 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2837(2) priimtas. (Gongas)
Gerbiamieji Seimo nariai, pasveikinkime jauniausius mūsų lankytojus, atėjusius į balkoną. (Plojimai)
10.24 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 24, 31, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2974(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-17 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 24, 31, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2974. Pranešėjas – P. Urbšys. Tačiau pasiūlymų priėmimo stadijoje negauta.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 3 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 4 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 5 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas 2020 m. sausio 1 d. Jam pritariame bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narė G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Labai kviečiu visus palaikyti šitą įstatymo projektą, nes pagaliau visoje Lietuvoje atsiras seniūnijos. Kaip žinome, dabar yra 60 savivaldybių, bet kiekviena savivaldybė sprendžia, ar jai reikia seniūnijų, ar ne. Norint priartinti valdžią arčiau žmonių, manau, būtinai turi būti seniūnija kiekviename mieste, kaip yra ir kiekviename kaime. Taigi siūlau palaikyti ir sulyginti Savivaldos įstatymą visiems miestams ir miesteliams vienodai.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, labai gaila girdėti gerbiamos Guodos tokį pasakymą kaip komiteto pirmininkės, atstovaujančios savivaldybėms, nes savivaldybės Konstitucijoje turi savo nepriklausomybę ir turėtų spręsti savo teritorinių padalinių steigimą arba nesteigimą. Aš pats esu klaipėdietis, dirbęs Klaipėdos miesto taryboje. Klaipėdos miesto savivaldybė neturi nė vienos seniūnijos ir dabar iš Vilniaus, iš Seimo tribūnos mes priverčiame daugiskaita įsteigti Klaipėdoje seniūnijas. Tai reiškia ir biurokratinio aparato didinimą. O ir kaip žiūrėtume į Klaipėdos savivaldybės pasiekimus, ji yra įvertinta įvairiais lygmenimis kaip viena skaidriausių, viena geriausiai gyventojus aptarnaujančių savivaldybių. Tad biurokratiškai pasakyti, kad dabar Klaipėdos savivaldybė ir kitos savivaldybės privaloma tvarka turi steigti papildomas seniūnijas, ar tikrai taip nėra peržengiamas subsidiarumas? Ar tikrai mes negalime pasitikėti pačių savivaldybių administracijomis ir jų teikiamomis paslaugomis? Juo labiau kad dauguma paslaugų kraustosi į internetą. Klaipėdos savivaldybės atveju Socialinės paramos skyrius yra išsidėstęs per keletą miesto vietų, nes tai yra jautriausia vieta, kur gyventojai fiziškai nori ateiti ir gauti tiek konsultaciją, tiek paramą. Bet dabar imti ir steigti įstatymo vardu, kad jūs privalomai privalote steigti seniūnijas, ir vadinti tai kaip demokratijos plėtrą, man atrodo, tai yra per daug. Mes kišamės ne į savo daržą. Pasitikėkime savivaldybėmis, jų merais ir jų administracija. Kviečiu nepritarti.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo rinkimų metu faktiškai visi dalyviai kalba apie tai, kad reikia sustiprinti žmonių savivaldą ir būtent seniūnijų lygmeniu. Net yra formuluojami siūlymai dėl tiesioginių seniūnų rinkimų. Jau antra kadencija bandoma eiti tuo keliu, bet vis dėlto nepajudinama ta problema iš mirties taško.
Dėl seniūnijų įteisinimo iš tikro tai nėra pažeidimas būtent savivaldos nepriklausomumo. Noriu priminti Seimo nariams, seniūnaitijos yra įteisintos privalomu būdu ir jos yra steigiamos. Lygiai taip pat kas nors galėjo sakyti, o kodėl mes turime įvesti tiesioginius merų rinkimus? Taip Seimas nustato, kaip sustiprinti žmonių savivaldą. Jeigu yra žmonių, čia sėdinčių salėje, suvokiančių savivaldą tik kaip administracinį vienetą, taip, pakanka kompiuterio, pakanka vieno langelio. Bet jeigu yra Seimo narių, kurie savivaldą suvokia kaip lėtinę savivaldą, ir tai, kad seniūnijos yra būtent tos pilietinės savivaldos sustiprinimas, priartinimas žmogaus prie valdžios, padidinimas žmogaus pasitikėjimo valdžia, tai jūs balsuokite už šitą siūlymą.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų būčiau nekalbėjęs, bet gerbiamas P. Urbšys pasakė apie esmę, tai yra tai, kad jeigu seniūnijos būtų renkamos. Aš suprantu. Jos tada turėtų savo tam tikrus galbūt biudžetus, tam tikras funkcijas atliktų. Bet man labiausiai kyla toks klausimas, kaip čia yra su valdančiaisiais? Juk Vyriausybė nepritarė šitam įstatymo projektui. Teisės departamentas taip pat sako, kad gali prieštarauti Konstitucijai, nors išvadose – suvaržo šiek tiek savivaldos teises. Aš mačiau tą išaiškinimą, kad galbūt Vietos savivaldos chartija to ir nedraudžia, nes savivaldybės turi gyventi pagal įstatymus. Aš nemanau, kad šis įstatymas paspartins renkamų seniūnų įvedimą. Aš manyčiau, kad galima būtų lygiagrečiai daryti. Daug čia kyla abejonių, ar iš tikrųjų… Pavyzdžiui, ir man kai kada atrodo, Visaginas turi turėti dar tarpinę grandį – seniūniją. Aš supratau P. Urbšio idėją. Kai jis kandidatavo į Panevėžio merus, aš supratau, kad jam būtų patogu tapus meru turėti savo tam tikrą struktūrą, kur dirbtų jo skirti seniūnai. Tai aš suprantu. Bet dabar ta idėja… Tikrai ponui P. Urbšiui irgi nematau, kam reikia dėl jos kovoti.
Manau, šį klausimą aš priimčiau ir balsuočiau kartu su įstatymais, kurie reglamentuotų renkamus seniūnus ir didesnių funkcijų delegavimą seniūnijoms.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, sprendimų nuleidimai iš viršaus man skamba: nenori – priversime. Nežinau, ką apskritai tai turi bendra su pasitikėjimu savivalda ir decentralizuotu valstybės valdymu, kai žmonės sėdi Vilniuje ir mano, kad jie geriau už vietos politikus supranta, kur ir koks yra poreikis.
Kai kuriais atvejais Lietuvoje atsitiks taip, kad tai bus tiesiog biurokratijos didinimas. Na, paimkite Neringos savivaldybę. Ką, Preiloje, Pervalkoje ir Juodkrantėje reikės įsteigti valdininkų etatus tam, kad vaidintų savivaldą? Kolegos, pasižiūrėkite inventorizuodami, ką jūs per dvejus su puse metų padarėte, kad realiai savivalda seniūnijų lygmeniu turėtų tokius įgaliojimus, kad žmonės jaustų, kad jie neturi dar vieno tarpsluoksnio, kuris sprendžia labai minimalius ir simboliškus dalykus.
Kolegos, tai yra tiesiog rūpesčio savivaldos reikalais imitacija. Ar tai priartins sprendimus prie žmonių, aš tikrai labai abejoju. Man tai yra daugiau nepasitikėjimas mūsų naujai išrinktomis savivaldybėmis, tarybomis ir merais negu koks nors nuoširdus rūpestis. Kolegos, aš kviečiu stabtelti ir nepritarti tokiam sprendimui.
PIRMININKAS. Nuomonė už – J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Kolegos gal šiek tiek (kaip čia pasakyti) nesupranta. Mūsų visuomenės sankloda yra tokia, žemasis lygmuo – seniūnijos. Mes galime ginčytis, seniūnas yra skiriamas ar renkamas, bet jis yra arčiausiai žmonių, geriausiai žino jų problemas ir yra tarpininkas tarp rajono valdžios ir piliečio. Kai to nėra, tai mes matome, kad yra nesusikalbėjimas. Aš bent jau tikrai nematau čia problemos, kad bus tos seniūnijos, jas reikia palaikyti. Mano nuomonė tokia. Sakau, galime ginčytis dėl to, ar mes tą seniūną renkame, skiriame ir taip toliau, čia galime diskutuoti, priimti tam tikrus teisės aktus, bet to reikia.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, na, mes bandome primesti savo valią savivaldybėms. Pamirštame, kad savivaldos teisę turi tos bendruomenės gyventojai. Ir dar norime padaryti viską pagal vieną kurpalių. Aš suprantu, kai yra kaimiškoji savivaldybė, kurios centre gyvena 5 tūkst. gyventojų, na, geriausiu atveju 20 tūkst., ir yra nemaža teritorija, kur yra miesteliai, yra kaimai, ten iš tikrųjų reikia tų seniūnijų.
Dabar įsivaizduokime, šiandien mes turime kelis miestus, kur nėra seniūnijų. Aš pateiksiu jums Alytaus miesto pavyzdį, kadangi esu alytiškis. Prieš kokių 15, 20, netgi daugiau metų buvo iniciatyva steigti vieną seniūniją viename tokiame kompaktiškame rajone. Tas iniciatorius buvo paskirtas seniūnu, tai ta seniūnija, galima sakyti, savaime numirė. Numirė, tiesiog nei gyventojams prireikė jos paslaugų, nei tos seniūnijos darbuotojai veikė taip, kaip pridera.
Įsivaizduokite, dabar yra įvairios formos. Veikia bendruomenės, tos savivaldybės atskirų teritorijų bendruomenės veikia aktyviai, tačiau jos neprašo, kad būtų įsteigtos seniūnijos, kad būtų seniūnas. Mes dabar jau darome, kad renkame seniūnaičius. Viskas priklauso nuo to žmogaus aktyvumo, kaip jis atstovauja gyventojų interesams. Aš jį pavadinčiau tos bendruomenės gyventojų advokatu savivaldybėje. Bet dabar prievarta nurodyti įstatyme… Aš dar suprasčiau, jeigu mes darome antro…
PIRMININKAS. Laikas jau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Paskutinis sakinys, gerbiamas Pirmininke. Jeigu mes darome antrojo lygio savivaldą, taip, seniūnai būtini. Tada mes juos darome renkamus, tada suteikiame savivaldos teisę tos savivaldybės teritorijos daliai, kuri turi savo biudžetą, tvarkosi. Taip. Kas iš to, kad dabar mes nurodysime įstatymu, kad privalomas…
PIRMININKAS. Tai buvo paskutinis sakinys. Ačiū.
Balsuojame. Po balsavimo P. Urbšiui suteiksime žodį.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 45, prieš – 10, susilaikė 32 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2974(2) priimtas. (Gongas)
P. Urbšys – replika po balsavimo.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamas Seimo nary Pupini, gerbiamas Seimo nary Pupini, jūs ką tik apeliavote į tai, kad valstiečiai turi susigaudyti tarpusavyje. Aš jums noriu pranešti, kad šio įstatymo iniciatorius buvo A. Strelčiūnas.
PIRMININKAS. Paskutinis diskutantas – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, nežinau, kas tas pranešėjas, bet mes turbūt balsuojame ne už pranešėją, o balsuojame už įstatymą. Jeigu tikrai apsispręsime, kad seniūnijos būtų renkamos, kaip aš ir sakiau, einame tuo keliu. Bet aš matau, kad tai yra vėlgi vienas iš valdančiųjų būdų, kaip apskritai nuraminti šitą idėją. Visi mes žadame, žadame, žadame. Dabar mestelėjome, kad įsteigsime seniūnijas. Kas iš to? Dabar Visagino žmogus nueis pas seniūną, sakys: seniūne, nueik į savivaldybę išspręsti problemos. Kam eiti iškart pas seniūną, kuris nieko negali? Organizuojame tarpinę grandį, kuri nieko nelemia. Kam apgaudinėti žmones?
10.37 val.
Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 5, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2717(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Sakiau, kad tai buvo paskutinis diskutantas.
Darbotvarkės 1-18 klausimas – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 5, 10 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 101 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2717. Pranešėjas – A. Palionis. Priėmimas.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Priimame bendru sutarimu. 2 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Priimame bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašom pakomentuoti.
A. PALIONIS (LSDDF). Yra pirmasis pasiūlymas, susijęs su juridinės technikos taisyklėmis. Teisės departamentas siūlo esančią taisyklę formuluoti be patikslinimo. Komitetas pritarė šiam pasiūlymui ir suformulavo be patikslinimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl 2 dalies – taip pat Teisės departamento pasiūlymas.
A. PALIONIS (LSDDF). Taip. Antras pasiūlymas irgi dėl to paties straipsnio – dėl sąvokos „savaiminio ekonominio augimo požymiai“. Komitetas nepritarė. Argumentai, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, priimanti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, pasisakys dėl sąvokos „savaiminio ekonominio augimo požymiai“.
PIRMININKAS. Ir su tokiais komiteto pasiūlymais galime pritarti visam 3 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame.
4 straipsnis – „Įstatymo taikymas ir įgyvendinimas“. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu.
Nuomonės už, prieš. Nuomonė prieš – Seimo narys M. Majauskas. M. Majausko nėra. Kitų nuomonių Seimo nariai reikšti nenori.
Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 65, prieš nebuvo, susilaikė 18 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2717(2) priimtas. (Gongas)
10.40 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 5, 6, 10, 12, 14, 15, 16, 19, 20, 21, 24 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2622(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-19.1 klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 5, 6, 10, 12, 14, 15, 16, 19, 20, 21, 24 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2622. Priėmimas. Dėl vedimo tvarkos – G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Frakcijos vardu prašyčiau pertraukos iki kito posėdžio, nes yra labai daug pastabų dėl šio klausimo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime pritarti bendru sutarimu visam šitam blokui. (Šurmulys salėje)
10.41 val.
Seimo narių pareiškimai
Seimo narių pareiškimai. (Šurmulys salėje) Seimo narys A. Vinkus. Prašom, jūsų pareiškimas.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami Seimo nariai! Šie metai – Pasaulio lietuvių metai. Lietuvių Chartai – 70. Savo laiku Jo Ekscelencija Prezidentas V. Adamkus pasakė, kad Lietuvių Charta yra lietuvių išeivijos Šventasis raštas arba lietuvių išeivijos Konstitucija, kuri priimta 1949 m. birželio 14 d. Joje yra šie žodžiai: „Lietuvis yra lojalus savo gyvenamajam kraštui. Lietuvio santykius su nelietuviu nustato artimo meilė ir pagarba kiekvieno žmogaus laisvei, garbei, gyvybei, sveikatai ir turtui.“
Daugiau nei dešimt metų sprendžiamas gimimu įgytos pilietybės išsaugojimo klausimas. Esame finišo tiesiojoje. Gegužės 12 dieną vyksiantis referendumas klausia, ar leisti lietuviams gimimu įgytą, tai yra jau turimą, Lietuvos Respublikos pilietybę išlaikyti įgijus kitos valstybės pilietybę? Juk tapęs kitos valstybės piliečiu lietuvis vis tiek lieka lietuviu ir Lietuvos patriotu. Kaip Seimo narys, kaip gydytojas ir diplomatas labai palaikau gimimu įgytos pilietybės išsaugojimą, nes išties tai duotybė, kuri ateina su Dievu. Žmogus gimsta šalyje ir atsineša tos šalies pilietybę. Pilietybės išsaugojimas labai svarbus ir vertingas pačiai Lietuvai, kadangi tai yra mūsų tautos ateities, jos išlikimo klausimas. Lietuvos pilietybė – tarsi nematomas mūsų valstybės magnetas, suburiantis mus, visus jos vaikus, bendram labui. Turime mąstyti, kaip jungtis, kaip burtis, kaip vienytis, o ne skaldytis ir priešintis. Labai svarbus aspektas tas, kad Lietuvos Respublikos pilietybė suteikia ne tik teises, bet taip pat ir pareigas – pareigą dalyvauti rinkimuose, pareigą atlikti karo alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, pareigą ginti savo šalį nuo užsienio ginkluoto užpuolimo ir taip toliau.
Apsispręsti, kaip balsuoti gegužės 12 dieną vyksiančiame referendume, turės tauta. Skelbdama referendumą tokia jauna demokratinė šalis, kaip Lietuva, rodo nepaprastai didelę brandą. Konstitucijos 2 straipsnyje parašyta: „Lietuvos valstybę kuria tauta.“ Tauta ir nuspręs, kuriuo keliu eisime. Tampame brandžia visuomene, lietuviai tampa vis labiau pilietiški. Aktyvus dalyvavimas rinkimuose leidžia pasijusti savo valstybės piliečiu.
Pabaigai. Referendumo dėl gimimu įgytos pilietybės išsaugojimo iniciatoriai, gerbiami iniciatyvinės grupės dėl referendumo nariai, kurių yra 45, ir kiti mūsų kolegos Seimo nariai, kviečiu būti aktyvius, kad būtų užtikrintas gimimu įgytos pilietybės išsaugojimas. Raginu visus ir kiekvieną skleisti informaciją apie vyksiantį referendumą, jo svarbą valstybei ir tautos gyvenimui, atvykti balsuoti patiems ir paraginti artimuosius. Atvykę į referendumą ir balsuodami, mes parodysime tautos vienybę ir kad galvojame apie tautos ateitį. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, šios dienos posėdį baigiame. Dar turiu paprašyti, pasiūlyti jums pasveikinti visus Lietuvos medicinos darbuotojus su rytoj būsima diena, ir mūsų Seimo narius. Ne todėl, kad tai būtų kokia nors labai kitokia, išskirtinė profesija, bet todėl, kad mes visi su jais susiję ir nuo jų priklausomi. Sveikiname medikus ir jų pacientus.
Registruojamės.
Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Posėdį baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.