LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Užsienio reikalų komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1012 3, 5, 8, 16, 17, 23, 25, 28, 30, 35, 37, 39, 41, 42, 43, 44, 45, 48, 49, 60, 61, 62, 64, 65, 66, 67, 68, 70, 71, 84, 85, 86, 87, 89, 90, 92, 95, 96, 97 STRAIPSNIŲ, ĮSTATYMO 1 PRIEDO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 161 ,711 IR 901 STRAIPSNIAIS IR ĮSTATYMO 3 PRIEDO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO

Nr. XIVP-1229

2022 m. balandžio 20 d.  Nr. 105-P-51

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė, Užsienio reikalų komiteto nariai Audronius Ažubalis, Arminas Lydeka, Marius Matijošaitis, Rūta Miliūtė, Žygimantas Pavilionis, Giedrius Surplys, Antanas Vinkus, Emanuelis Zingeris.

Užsienio reikalų komiteto biuras: patarėjos Eglė Mažėlė ir Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė.

Kviestieji asmenys: 2022 m. balandžio 15 d. posėdyje dalyvavo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis; Užsienio reikalų ministerijos (toliau – URM) kanclerė Inga Černiuk; Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius; Seimo narys Algirdas Sysas; URM Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento direktorius Artūras Žurauskas; URM Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento Teisės skyriaus vedėja Inga Galdikaitė; URM Finansų departamento direktorius Rimantas Latakas; URM Personalo vadybos ir delegavimo departamento direktorius Mindaugas Rukštelė; URM Darbo tarybos pirmininkė Sandra Brikaitė; URM; URM profesinės sąjungos pirmininkas Antanas Baltušis; Seimo Pirmininko patarėjas užsienio politikos klausimais Rolandas Kačinskas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Tarptautinių santykių ir Europos Sąjungos grupės patarėja Lina Saulėnaitė-Višinskienė; Prezidento kanceliarijos Užsienio politikos grupės patarėja Dalia Tamošiūnienė; 2022 m. balandžio 20 d. posėdyje dalyvavo URM kanclerė Inga Černiuk; URM Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento direktorius Artūras Žurauskas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-12-20

3

 

 

1. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 10 straipsnį, Užsienio reikalų ministerijos personalą sudaro ne tik darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, bet ir valstybės tarnautojai bei siekiant išvengti skirtingo teisės normos interpretavimo,  siūlytina įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnyje vietoj žodžių ,,ne mažiau kaip vienas Atestacijos komisijos narys turi būti darbuotojų atstovas“ įrašyti žodžius ,,ne mažiau kaip vienas Atestacijos komisijos narys turi būti darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų atstovas“.

 

Pritarti

 

2.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-12-20

4

 

 

2. Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ir specialiosios misijos patalpų nuomos ir įsigijimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Siūlomas reguliavimas svarstytinas tikslingumo požiūriu, kadangi jis nenustato naujų taisyklių, kurios nebūtų nustatytos šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo 6 straipsnio 1 punktą,  šio įstatymo reikalavimai netaikomi, be kita, pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimui arba nuomai ir kad tokių pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.  

 

Nepritarti

Projektu siūloma nustatyti naują teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad įstatymu siūloma suteikti Vyriausybei teisę įgalioti valstybės instituciją nustatyti diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų patalpų nuomos ir įsigijimo tvarką. Be to, siūlomas teisinis reguliavimas suteiktų specialų teisinį pagrindą nustatyti būtent diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų patalpų įsigijimo ir nuomos tvarką. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 punktą, diplomatinių atstovybių patalpos yra specialios paskirties turtas, naudojamas specialiems tikslams. Pagal Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių diplomatinės atstovybės patalpoms priskiriamos ir diplomatinės atstovybės vadovo rezidencija (1 straipsnio i) punktas). Tuo tarpu Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1036 patvirtintas Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašas yra orientuotas ne į užsienyje, o į Lietuvoje esančio turto įsigijimą ir nuomą, be to, jame neaptartas rezidencijų įsigijimas ir nuoma. Taigi, trūksta specialaus diplomatinių atstovybių ir rezidencijų patalpų įsigijimo ir nuomos tvarkos teisinio reguliavimo, įgalinančio atsižvelgti į diplomatinių atstovybių ir rezidencijų specifiką: joms taikomi imunitetai pagal tarptautinę teisę, keliami valstybės reprezentavimo ir saugumo reikalavimai, patalpų pardavėjai ir nuomotojai užsienio valstybėse nėra suinteresuoti laikytis minėto Tvarkos aprašo, todėl Lietuva dažnai pralaimi konkuruodama dėl palankiausių ir operatyviausių įsigijimo ar nuomos sprendimų, ilgalaikių sutarčių sudarymo. Tai itin aktualu Briuselyje, Vašingtone, Niujorke, Paryžiuje, Londone, Ženevoje ir kituose didžiuosiuose miestuose, kuriuose į diplomatinėms atstovybėms ir rezidencijoms tinkamas patalpas pretenduoja kelios ar keliolika valstybių.

 

3.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-12-20

5

 

 

3. Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 161 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų saugumą Vyriausybės nustatyta tvarka pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką  vertina tarpinstitucinė diplomatinių atstovybių saugumo vertinimo darbo grupė, kurios sudėtį nustato Vyriausybė, o personalinę sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina užsienio reikalų ministras. Vyriausybė nustato priemones, skirtas užtikrinti diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų saugumą, atsižvelgdama į tai, kokio grėsmių ir rizikų lygmens aplinkoje jos veikia. Iš siūlomos nuostatos nėra aišku, ar pagal ją Vyriausybė turėtų tvirtinti tris atskirus teisės aktus, ar turima omeny, kad tiek saugumo vertinimo tvarka, tiek priemonės turėtų būti įtvirtintos Vyriausybės patvirtintoje metodikoje. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šią nuostatą tikslinti.

Nepritarti

Įstatymų leidėjas turi teisę suteikti Vyriausybei diskreciją spręsti, ar diplomatinių atstovybių saugumo vertinimo metodika, saugumo vertinimo tvarka ir saugumo užtikrinimo priemonės bus nustatytos vienu ar keliais Vyriausybės nutarimais. Šiuo metu galioja du slaptumo žymomis pažymėti Vyriausybės nutarimai, kuriuose nustatyta saugumo vertinimo tvarka ir saugumo užtikrinimo priemonės bei saugumo vertinimo metodika: 2019 m. vasario 6 d. nutarimas Nr. 125-2 „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos institucijų diplomatinio saugumo gairių patvirtinimo“ ir 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimas Nr. 1370-7 „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių saugumo vertinimo metodikos patvirtinimo“.

 

4.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-12-20

6

 

 

4. Įstatymo projekto 6 straipsniu yra keičiama keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalis. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra įregistruotas Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-1218), kuriuo taip pat yra keičiama 17 straipsnio 4 dalis ir jame numatyta įstatymo įsigaliojimo data - 2022 m. vasario 1 d. Šiame projekte (Nr. XIVP-1229) numatoma įstatymo įsigaliojimo data – 2022 m. kovo 31 d. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įvertinti šių projektų nuostatas ir jas suderinti tarpusavyje taip, kad nesusidarytų situacija, kai vėliau įsigaliojęs teisės aktas, reguliuojantis tuos pačius teisinius santykius, paneigs jau nustatytą teisinį reguliavimą.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Atsižvelgdamas į 2021 m. gruodžio 23 d. priimtame Diplomatinės tarnybos pakeitimo įstatyme Nr. XIV-864 17 straipsnio 4 dalies formuluotę, taip pat į Seimo narių pasiūlymą, Užsienio reikalų komitetas siūlo Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Pakeisti 17 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Su diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ar specialiosios misijos administracinio techninio personalo ir aptarnaujančio personalo nariais, kurie nėra valstybės tarnautojai ar profesinės karo tarnybos kariai, (administratoriais, padėjėjais, vyriausiaisiais specialiaisiais kurjeriais, raštvedžiais, sekretoriais, specialiaisiais kurjeriais, ūkvedžiais, vairuotojais, vyresniaisiais specialiaisiais kurjeriais, valytojais, kiemsargiais) Užsienio reikalų ministerija ar jos įgaliotos diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos, specialiosios misijos, atsižvelgdamos į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 68 straipsnio 4 dalį, sudaro terminuotas darbo sutartis. Užsienio reikalų ministras tvirtina atrankos į šias pareigas ir įdarbinimo tvarką, šių pareigybių skaičių, tipines šių pareigybių aprašymų formas, kuriose nurodomi bendri specialieji reikalavimai, taikomi pareigybei, ir bendros (konkrečiam darbui atlikti reikalingos) darbo funkcijos, (toliau – tipinė pareigybės aprašymo forma) ir darbuotojų pareigybių aprašymus, kuriuose gali būti nurodyti ir kiti, negu nurodyta tipinėje pareigybės aprašymo formoje, specialieji reikalavimai, taikomi konkrečiai pareigybei, ir funkcijos.“

 

5.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-12-20

18

 

 

5. Įstatymo projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 3 dalimi siūloma nustatyti, kad atrankos į laisvas diplomato pareigas metu, be kita ko, įvertinama ,,kompetentingos institucijos išvada apie galimas rizikas ir grėsmes nacionaliniam saugumui, kurias galėtų kelti kandidato paskyrimas į pareigas diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, jeigu tokios išvados paprašo užsienio reikalų ministras ar jo įgaliotas asmuo“. Siūloma nuostata tarpusavyje derintina su keičiamo įstatymo 23 straipsniu, kuriame nustatyti reikalavimai, taikomi asmeniui priimamam į diplomatinę tarnybą ir kuriame toks asmenų, pretenduojančių į diplomatinę tarnybą, vertinimas nėra numatytas (čia vertinama tik asmens, pretenduojančio į diplomatinę tarnybą atitiktis reikalavimams, būtiniems išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija). Be to, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina nurodyti, kokios kompetentingos institucijos išvada turima omenyje.

Nepritarti

Ši pastaba dėl Įstatymo projekte nauja numeracija dėstomo 18 str.

Sąvoka „kompetentinga institucija“ yra vartojama ir kitose Diplomatinės tarnybos įstatymo nuostatose (pvz., 23 straipsnio 5 dalyje), neįvardijant, kad tai Valstybės saugumo departamentas. Kokia institucija vykdo žvalgybą ir kontržvalgybą Lietuvos diplomatinės tarnybos institucijų saugumo srityje nustato Žvalgybos įstatymas. Pagal šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies  2 punktą, šią funkciją vykdo Valstybės saugumo departamentas.

Projektu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 3 dalyje numatyta kompetentingos institucijos išvada apie galimas rizikas ir grėsmes nacionaliniam saugumui yra tik dėl kandidatų į diplomatines atstovybes, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas, t. y. kompetentinga institucija vertins grėsmes ir rizikas susijusias su konkretaus asmens konkrečiomis pareigomis konkrečioje diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje konkrečioje užsienio valstybėje. Tuo tarpu Diplomatinės tarnybos įstatymo 23 straipsnyje yra nustatyti bendrieji reikalavimai, taikomi asmeniui, priimam į diplomatinę tarnybą. Kai asmuo priimamas į diplomatinę tarnybą, jis paprastai skiriamas į pareigas Užsienio reikalų ministerijoje Lietuvoje, o ne į pareigas užsienio valstybėje. Atvejai, kai jis iš karto skiriamas į pareigas diplomatinėje atstovybėje, nesvarstant kandidatūros Atestacijos komisijoje, yra reti ir išskirtiniai – kai asmuo, kuris nėra diplomatas, skiriamas Lietuvos Respublikos diplomatiniu atstovu ir su juo sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis. Pažymėtina, kad Projektu nesiūloma nustatyti, kad kompetentinga institucija pateikia išvadą prieš skiriant Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus, nepriklausomai nuo to, ar jie yra karjeros diplomatai, ar su jais sudaromos terminuotos diplomato tarnybos sutartys.

 

6.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-12-20

26

 

29

 

 

6. Įstatymo projekto 21 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 60 straipsnį 4 dalimi ir nustatyti, kad visi diplomatiniai rangai suteikiami užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. Siūloma nuostata tarpusavyje nedera su keičiamo įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus, Lietuvos Respublikos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro rangus užsienio reikalų ministro teikimu suteikia Respublikos Prezidentas dekretu. Manytina, kad užsienio reikalų ministras galėtų nustatyti tvarką dėl diplomatinių rangų, kurie nurodyti keičiamo įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje (ministro patarėjo, patarėjo, pirmojo sekretoriaus, antrojo sekretoriaus, trečiojo sekretoriaus ir atašė) suteikimo. Analogiško turinio pastaba išsakytina ir dėl įstatymo projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo 63 straipsnio 2 dalies, kad diplomatinių rangų atėmimo tvarką nustato užsienio reikalų ministras, nes kai kuriuos diplomatinius rangus gali atimti tik juos suteikęs Respublikos Prezidentas.

Pritarti

 

Ši pastaba dėl Įstatymo projekte nauja numeracija dėstomo 26 str.

Pasiūlymas:

Projektu keičiamo Įstatymo 60 straipsnio 4 dalį siūloma išdėstyti taip:

„4. Diplomatiniai rangai, išskyrus šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nurodytus diplomatinius rangus, suteikiami užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka.“

 

Ši pastaba dėl Įstatymo projekte nauja numeracija dėstomo 29 str.

Pasiūlymas:

Projektu keičiamo Įstatymo 63 straipsnio 2 dalį siūloma išdėstyti taip:

„2. Diplomatinių rangų, išskyrus šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nurodytus diplomatinius rangus, atėmimo tvarką nustato užsienio reikalų ministras.“

7.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-12-20

39

 

 

7. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje apibrėžtą sąvoką „darbo santykiai arba jų esmę atitinkantys santykiai“, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 34 straipsniui keičiamo įstatymo 85 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta sąlyga, kada diplomato sutuoktiniui nemokama kompensacija, t. y. numatyti, kad kompensacija nemokama kai jis gauna pajamas, susijusias su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais. Pastebėtina, kad analogiška sąlyga yra numatyta ir Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII- 1861 641 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-1233, kuris teikiamas kartu su šiuo įstatymo projektu.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Projektu keičiamo Įstatymo 85 straipsnio 1 dalį siūloma išdėstyti taip:

„1. Jeigu su diplomatu, dirbančiu diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, kartu gyvena sutuoktinis, diplomatui kartu su pareigine alga mokama kompensacija, kurią sudaro 0,5 per mėnesį diplomato gaunamos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos. Diplomato sutuoktiniui pateikus prašymą, ši kompensacija mokama sutuoktiniui. Sutuoktiniui, gaunančiam pajamas, susijusias su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, ši kompensacija nebemokama.“

 

8.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-12-20

43

 

47

 

 

8. Siūlytina įstatymo projekto 37 straipsniu keičiamo įstatymo 89 straipsnio  2 dalies 4 punkte po žodžių ,,privalomąją karo tarnybą“ įrašyti žodžius ,,savanorišką nenuolatinę karo tarnybą“, kadangi Seimas 2019 m. gruodžio 12 d. priėmė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 8, 10, 101, 13, 21, 22, 23, 28, 29, 321, 34, 35, 36, 37, 38, 43, 44, 48, 49, 50, 54, 55, 59, 60, 61, 611, 63, 64, 65, 68, 69 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 322 straipsniu įstatymą Nr. XIII-2671 ir su juo susijusių lydimųjų teisės aktų pakeitimus (įsigaliojo 2020 m. liepos 1 d.), kuriuose buvo įtvirtinta sąvoka ,,savanoriška nenuolatinė karo tarnyba“ ir numatyta garantija palikti einamas pareigas, kai valstybės tarnautojas, pareigūnas ar darbuotojas, be kita ko, atlieka ir savanorišką nenuolatinę karo tarnybą. Pritarus šiai pastabai atitinkamai tikslintini keičiamo įstatymo 89 straipsnio 3 dalis bei 92 straipsnio 2 dalies 5 punktas.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Projektu keičiamo Įstatymo 89 straipsnio 2 dalies 4 punktą siūloma išdėstyti taip:

„4) kai diplomatas atlieka privalomąją karo tarnybą, savanorišką nenuolatinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jam garantuojamos tik einamos pareigos;“.

 

Pasiūlymas:

Projektu keičiamo Įstatymo 89 straipsnio 3 dalį siūloma išdėstyti taip:

„3. Eitos arba lygiavertės pareigos garantuojamos diplomatui, kai jis dėl privalomosios karo tarnybos, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo, dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje (taip pat atostogų dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos Respublikos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo projektuose) negali eiti pareigų, taip pat diplomatui, kai jis dėl atostogų kvalifikacijai tobulinti, nėštumo ir gimdymo atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti, dėl laikino perkėlimo į kitas pareigas pagal šio įstatymo 43 straipsnį negali eiti pareigų.“

 

Pasiūlymas:

Projektu keičiamo Įstatymo 92 straipsnio 2 dalies 5 punktą siūloma išdėstyti taip:

„5) diplomatas, atleistas iš privalomosios pradinės karo tarnybos, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos, per ilgesnį negu 2 mėnesių terminą negrįžta į eitas pareigas;“

 

9.       9

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-12-20

 

 

 

9. Atsižvelgiant į įstatymų leidybos praktiką Seime, projekto 46 ir 47 straipsnius siūlome jungti į vieną straipsnį, kurio pavadinimas būtų „įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“. Šio straipsnio 1 dalyje reikėtų nustatyti įstatymo, išskyrus šio straipsnio 2 dalies, įsigaliojimą 2022 m. kovo 31 d., o 2 dalyje – pavedimą Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir jos įgaliotoms institucijoms iki 2022 m. kovo 30 d. priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, atitinkamai pernumeruojant toliau einančias straipsnio dalis.

 

Pritarti

 

Atsižvelgiant į šią pastabą ir Seimo narių pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, siūloma patikslinti įstatymo projekto įgyvendinamąsias nuostatas, išdėstytas Projekto 53 straipsnyje.

Žr. URK pasiūlymą.

10.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-12-20

 

 

 

10. Įstatymo projektas tikslintinas atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus:

1) įstatymo projekto 23 straipsnio 1 dalyje pakeitimo esmėje reikėtų patikslinti keičiamos 62 straipsnio dalies numeraciją (keičiama 4 dalis), o keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 62 straipsnio 5 dalies teksto neryškinti;

 

Pritarti

Redakcinės pastabos

11.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-12-20

 

 

 

2) įstatymo projekto 12, 22, 30, 34 straipsniais keičiamų straipsnių pavadinimai projekte turėtų būti paryškinti bei įstatymo projekto 34 straipsniu keičiamo įstatymo 85 straipsnio 3 dalyje teksto ryškinti nereikia;

 

Pritarti

Redakcinės pastabos

12.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-12-20

 

 

 

3) įstatymo projekto 36 straipsniu keičiamo įstatymo 87 straipsnio 2 dalyje reikia atsisakyti perbraukto skaičiaus;

 

Pritarti

Redakcinės pastabos

13.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-12-20

 

 

 

4) įstatymo projekto lyginamojo varianto 21 straipsnio 1 dalyje dėstomame 60 straipsnio pavadinime žodis „suteikimas“ turi būti paryškintas;

 

Pritarti

Redakcinės pastabos

14.    

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2021-12-20

 

 

 

5) įstatymo projekto lyginamojo varianto 24 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 63 straipsnio pavadinimas neturi būti ryškinamas (įstatymo projekto lyginamajame variante ryškinamas tik naujas tekstas).

Pritarti

Redakcinės pastabos

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.        

Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga;

Užsienio reikalų ministerijos Darbo taryba,

2022-01-19

 

 

 

Dėl priedo už diplomatinį rangą (DTĮ 2 priedas): Vidaus reikalų ministerijos 2021 metais atliktas vyriausybinio sektoriaus darbuotojų motyvacijos ir pasitenkinimo darbu tyrimas[1] parodė, kad Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų įsitraukimo į darbą indeksas yra pats žemiausias tarp visų ministerijų ir vienas žemiausių tarp visų valstybinio sektoriaus institucijų. Diplomatinę tarnybą paliekančių diplomatų augantis skaičius ir jų įvardijamos priežastys bei susidomėjimo konkursais į diplomatinę tarnybą stygius pastaraisiais metais taip pat demonstruoja, kad diplomatinė tarnyba nebėra patraukli, o ministerijos diplomatų atlyginimai yra nekonkurencingi.

Remiantis to paties tyrimo duomenimis, Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų savijauta apie gaunamo atlygio teisingumą lyginant su kitais žmonėmis, dirbančiais panašų darbą, ir atitikimą tarp darbuotojų atlygio bei turimų įgūdžių ir gebėjimų taip pat yra žemesni atitinkamai 10% ir 11% lyginant su kitų ministerijų darbuotojų savijautos vidurkiu.

Darbo taryba ir Profesinė sąjunga labai remia Projekte numatytą diplomatų pareiginių algų koeficientų didinimą, tačiau tuo pačiu metu yra tvirtai įsitikinusios, kad siekiant Projekto aiškinamajame rašte deklaruojamos diplomatinės tarnybos ambicingos pertvarkos, prestižo diplomatinei tarnybai grąžinimo ir aukščiausių kompetencijų į ją pritraukimo, diplomato profesijos patrauklumui ir konkurencingumui didinti būtina skirti didesnį dėmesį. Pavaldumą ir hierarchiją diplomatinėje tarnyboje nusako diplomatinių rangų kategorija.  Šiuo metu Lietuvos diplomatai gauna priedus už diplomatinį rangą, kurie apskaičiuojami taikant prieš ketvirtį amžiaus nustatytus koeficientus. Būtina išnaudoti šią efektyvią, diplomato tarnybinį laipsnį pažyminčią priemonę tiek siekiant paskatinti diplomatus, tiek pagerinti jų atlyginimų konkurencingumą, neiškraipant bendros valstybės tarnybos pareiginių algų koeficientų sistemos. Todėl siūlome mažiausiai per 1 (vieną) koeficiento vienetą padidinti priedo už diplomatinį rangą koeficientus, kurie nekito nuo Diplomatinės tarnybos įstatymo priėmimo 1998 metais.

 

Nepritarti

 

Diplomato atlygį turėtų lemti jo pareigybės lygis, patirtis ir darbo įvertinimo rezultatai. Diplomatinis rangas diplomatinėje tarnyboje sietinas su kompetencijomis, būdingomis tik diplomatams ir kurios dažniausiai įgyjamos rotacijų metu, tad priedas už diplomatinį rangą neturėtų būti finansinis instrumentas atlygio problemoms spręsti. Diplomatų atlygio konkurencingumo ir diplomatų motyvacijos didinimo klausimas spręstinas kitomis Projekte siūlomomis priemonėmis. Projektu siūloma didinti žemiausius pareiginės algos koeficientus žemiausioms ir vidutinėms diplomatų pareigybėms (tuo sumažinant atotrūkį tarp žemiausių ir aukščiausių diplomato pareigybių, bei panaikinant atlygio skirtumus nuo atitinkamo lygio karjeros valstybės tarnautojų), atsisakyti nepagrįstai pareiginę algą ir skyrimą į pareigas ribojančių nuostatų, nustatyti lankstesnę ir teisingesnę pareiginės algos nustatymo, skyrimo į pareigas, rotacijos ir diplomatinių rangų suteikimo sistemą, gerinti socialinį paketą diplomatinių atstovybių darbuotojams ir jų šeimos nariams, nustatyti papildomas skatinimo priemones ir garantijas dirbantiems aukšto ir vidutinio grėsmių ir rizikų lygmens aplinkoje veikiančiose diplomatinėse atstovybėse. Priedo už diplomatinį rangą koeficiento vieneto vertė eurais lygi pareiginės algos baziniam dydžiui, priedų didėjimas tiesiogiai susietas su bazinio dydžio didinimu ir priklauso nuo valstybės finansinių galimybių. Todėl priedo už diplomatinį rangą koeficientas nedidėjo, bet išmoka nuosekliai didėjo kartu su bazinio dydžio didinimu. Siūlomas rangų koeficientų didinimas vienetu (1) pareikalautų papildomų lėšų (metams – 1,03 mln. eurų).

 

2.        

Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga;

Užsienio reikalų ministerijos Darbo taryba,

2022-01-19

 

 

 

Dėl diplomatų pareigybių grupių ir pareiginių algų koeficientų (DTĮ Priedas 1): Džiaugiamės Vyriausybės ryžtu didinti diplomatų pareigines algas didinant koeficientus, tačiau atkreipiame dėmesį į tai, kad naujieji koeficientai turi būti taikomi visiems diplomatams ipso facto, o ne tik naujai priimtiems ar į pareigas perkeltiems diplomatams – ką tik pradėjusio dirbti atašė atlygis neturi būti didesnis nei jau trejus metus dirbančiojo. Taip pat didinant pareiginės algos koeficientus būtina atsižvelgti į tai, kad dalies diplomatų pareiginės algos koeficientai jau yra padidinti po labai gero tarnybinės veiklos įvertinimo. Tokiu atveju, įsigaliojus siūlomiems pakeitimams, tokių diplomatų pareiginės algos koeficientas turi būti didinamas ne tik per tiek, kiek padidėja konkrečiai pareigybei nustatyto koeficiento apatinė riba, bet ir priskaičiuojant anksčiau po tarnybinės veiklos vertinimo suteiktą didesnį koeficientą. Be to, nauji koeficientai neturi būti siejami su tarnybinės veiklos vertinimu, kokiomis nors naujomis ar papildomomis sąlygomis.

Vykdant 2019 m. valstybės tarnybos reformą, atlyginimų sistema diplomatų atveju buvo iškreipta, nes nustatant pareiginės algos koeficientus nebuvo atsižvelgta į jų išdirbtą metų ir sukauptų vertinimo balų skaičių, o visoms diplomatinėms pareigybėms buvo nustatytas žemiausias pareiginės algos koeficientas. Toks Užsienio reikalų ministerijos tuometinės vadovybės sprendimas padidino diplomatų demotyvaciją ir nepasitenkinimą. Siekdami išvengti dar vienos diplomatus demotyvuojančios situacijos ir atsižvelgdami į aukščiau išdėstytus argumentus, siūlome 47 straipsnį papildyti 51 dalimi:

„51. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo diplomato pareigybei nustatytas pareiginės algos koeficientas buvo didesnis negu pareiginės algos koeficientų intervalo žemiausias koeficientas, diplomatui nustatoma pareiginė alga pridedant prie pareiginės algos koeficiento skirtumą, kuriuo tai pareigybei minimalus pareiginės algos koeficientas buvo padidintas.“

Nepritarti

Pateiktu pasiūlymu iš esmės yra siūloma didinti pareiginės algos koeficientą visiems diplomatams.

URM atlikta analizė parodė, kad diplomatinė tarnyba yra nekonkurencinga viešajame sektoriuje dėl per žemų žemiausių ir vidutinių pareigybių pareiginių algų koeficientų minimalių ribų, be to, yra per didelis atotrūkis tarp žemiausių ir aukščiausių diplomatų pareigybių. Todėl Projektu siūloma tikslingai spręsti identifikuotas problemas, t. y. didinti žemiausius pareiginės algos koeficientus žemiausioms ir vidutinėms diplomatų pareigybėms, tuo atitinkamai sumažinant atotrūkį tarp žemiausių ir aukščiausių diplomato pareigybių, bei panaikinant atlygio skirtumus nuo atitinkamo lygio karjeros valstybės tarnautojų.

Kitų pareigybių grupių finansinis skaitiniams sietinas su diplomatų tarnybinės veiklos rezultatais, t. y. labai gerai dirbančių diplomatų pareiginės algos koeficientai bus didinami tarnybinio vertinimo būdu.

Pažymėtina, kad automatinis darbo užmokesčio didinimas visiems diplomatams iškreiptų vidinį teisingumą organizacijoje, nes diplomato atlygio augimas nebūtų siejamas su jo kompetencijomis ir veiklos kokybe.

3.        

Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga;

Užsienio reikalų ministerijos Darbo taryba,

2022-01-19

 

 

 

Dabar siūlomoje pareiginių algų koeficientų sistemoje taip pat lieka neatsakytų klausimų:

 

-                Politikos direktorių skiriant ambasadoriumi jo atlyginimas gali mažėti (palyginimui, politikos direktoriaus pareiginės algos koeficientas 14,8–19,5, o ambasadoriaus 13,4–18,0).

 

Nepritarti

Atkreiptinas dėmesys, kad politikos direktoriaus pareigybė ministerijoje yra viena, ji yra aukščiausia ne politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigas užimančio diplomato pareigybė, todėl natūralu, kad jai nustatyti aukšti pareiginės algos koeficientai, atspindintys šiai pareigybei tenkančią atsakomybę, kompetencijos ir žinių reikalavimus.

Pažymėtina, kad šiuo aspektu Projektu nesiūloma jokio naujo teisinio reguliavimo - politikos direktoriaus ir ambasadoriaus pareiginės algos koeficientai nėra keičiami.

 

4.        

Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga;

Užsienio reikalų ministerijos Darbo taryba,

2022-01-19

 

 

 

-                Dabar galiojančiame Diplomatinės tarnybos įstatyme generalinio inspektoriaus pareigybė yra toje pačioje pareigybių grupėje kaip ir politikos direktoriaus. Projekte ji priskirta tai pačiai pareigybių grupei kaip departamento direktorius, tad gali susidaryti situacija, kai priėmus siūlomus įstatymo pakeitimus sumažės generalinio inspektoriaus darbo užmokestis. Sprendžiant šią problemą, siūlome sujungti pirmą ir antrą pareigybių kategorijas į vieną.

 

Nepritarti

Šiuo metu asmuo, dirbantis generalinio inspektoriaus pareigose, yra valstybės tarnautojas, todėl jam nėra aktualus Projekte numatytas koeficientų pokytis. Jeigu iki Projekto įsigaliojimo į generalinio inspektoriaus pareigas būtų priimtas diplomatas, jam būtų taikoma Projekto įgyvendinamosiose nuostatose nustatyta bendra visiems diplomatams garantija, kad jeigu iki įstatymo pakeitimo įsigaliojimo diplomato pareiginė alga buvo didesnė nei Projektu nustatytas didžiausias koeficientas, jam paliekama iki įstatymo pakeitimo įsigaliojimo turėta pareiginė alga.

 

5.        

Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga;

Užsienio reikalų ministerijos Darbo taryba,

2022-01-19

 

 

 

-                Atsižvelgiant į Projekte siūlomus ambasadoriaus ir departamento direktoriaus pareiginių algų koeficientus, galima daryti prielaidą, kad vienas aukščiausių pareigų diplomatinėje tarnyboje užimantys diplomatai per visą karjerą veikiausiai nepasieks aukščiausios pareiginės algos koeficiento ribos, t. y. 18,0, o tuo tarpu valstybės tarnautojas gali būti iškart paskirtas į departamento direktoriaus pareigas, kurioms nustatytas pareiginės algos koeficientas 18,5. 

 

Nepritarti

Teiginys, kad diplomatai, užimantys departamento direktoriaus ar ambasadoriaus pareigas, veikiausiai nepasieks maksimalaus pareiginės algos koeficiento, nėra pagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad Projektu atsisakoma pareiginės algos koeficiento didinimo ribojimo, kai tarnybinė veikla įvertinama labai gerai: šiuo metu galiojantis Įstatymas nustato 0,5-1,5 ribas, tuo tarpu Projekte numatytas didinimas ne mažiau kaip 0,5.

 

6.        

Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga;

Užsienio reikalų ministerijos Darbo taryba,

2022-01-19

 

 

 

-                Ambasadoriui, nelaimėjus atrankos į departamento direktoriaus ar ambasadoriaus ypatingiems pavedimams pareigas, jis yra skiriamas departamento patarėju, ir dėl tokio paskyrimo  jo atlyginimas sumažėja.

 

Nepritarti

Atkreiptinas dėmesys, kad Projektu siūloma Įstatymo 37 str. 3 d. 3 p. nustatyti, kad atlyginimas aptariamu atveju nemažėja, išskyrus, kai diplomatas, užimantis ambasadoriaus pareigas, turi aukštesnį pareiginės algos koeficientą nei viršutinė departamento patarėjo koeficiento riba: skiriamam į eitas pareigas, skiriamam, perkeliamam, laikinai perkeliamam į lygiavertes ar žemesnes pareigas nustatomas iki šio paskyrimo, perkėlimo ar laikino perkėlimo jam nustatytas pareiginės algos koeficientas, bet ne didesnis negu tai pareigybei, į kurią diplomatas skiriamas ar perkeliamas, nustatytas didžiausias koeficientas ir ne mažesnis negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas.

 

7.        

Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga;

Užsienio reikalų ministerijos Darbo taryba,

2022-01-19

 

 

 

-                Departamento arba grupės patarėjo, kuris neturi pavaldžių darbuotojų, pareigybės kategorija yra aukštesnė už skyriaus vedėjo, kuris yra atsakingas už skyriaus darbo organizavimą ir vykdo daug administracinių funkcijų. Užsienio reikalų ministerija susiduria su sunkumais užpildyti diplomatines skyrių vedėjų pareigybes kompetentingais ir patyrusiais diplomatais, o patvirtinus Projektu siūlomą tvarką, kandidatų į skyrių vedėjus surasti -bus dar sunkiau. Atsižvelgdami į skyriaus vedėjo pareigybei nustatytų funkcijų kompleksiškumą ir atsakomybės krūvį, siūlome nustatyti aukštesnes skyriaus vedėjo pareigybės kategorijas.

Nepritarti

Analogiška sistema, kai departamento ar grupės patarėjo pareigybė yra aukštesnė nei skyriaus vedėjo, yra valstybės tarnyboje. Ji sudaro galimybes darbuotojams daryti ir horizontalią karjerą (pvz., asmenims, kurie turi didelę kompetenciją ir patirtį, gilių tam tikros srities žinių, bet dėl tam tikrų priežasčių neužima padalinio vadovo pareigų).

8.        

Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga;

Užsienio reikalų ministerijos Darbo taryba,

2022-01-19

 

 

 

 

-                Siekiant administracinio pavaldumo aiškumo, siūlome išlaikyti skyriaus patarėjo pareigybės pavadinimą, kad būtų aiškus atskyrimas nuo departamento ar grupės patarėjo pareigybės.

 

Nepritarti

Siūloma lankstesnė formuluotė suteiks galimybę, esant poreikiui, patarėjo pareigybę turėti ne tik skyriuje, bet ir ministerijoje, nepriskiriant jos administracijos padaliniui.

 

9.        

Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga;

Užsienio reikalų ministerijos Darbo taryba,

2022-01-19

 

 

 

Dėl diplomato statuso atkūrimo išimties tvarka (62 str., 92 str. 13 d.): Darbo taryba ir Profesinė sąjunga griežtai nepritaria siūlomai nuostatai, kad esant tarnybinei būtinybei diplomato statusas galėtų būti atkuriamas vienasmeniu užsienio reikalų ministro sprendimu. Sąlygos (62 str. 6 d.) subjektyviai nustatyti „tarnybinę būtinybę“ ir netaikyti įstatyme įtvirtinto 5 metų termino diplomato statusui atkurti taisyklės ir galimybės sugrįžti į tarnybą po neriboto laikotarpio sudarymas, kai lemiančia aplinkybe tampa tai, jog per neapibrėžtą, tarkime, 25 metų, laikotarpį asmuo tik „pastaruosius 3 metus nepertraukiamai dirbo su užsienio ir (arba) Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu susijusiose pareigose“ sudaro galimybes „politiniam įdiplomatinimui“, apeinant kitas šiuo įstatymu nustatytas sąlygas. Tai visiškai nedera su aiškinamajame rašte deklaruojamu siekiu depolitizuoti diplomatinę tarnybą. Todėl primygtinai siūlome išbraukti Projektu siūlomą 62 straipsnio 6 dalį.

 

Atsižvelgti

Žr. URK pasiūlymą, kuriuo siūloma išbraukti iš minėtos nuostatos žodžius „užsienio reikalų ministro sprendimu“.

Projektu siūlomos nuostatos  tikslas – sudaryti sąlygas daug pasiekusiems profesionalams-buvusiems diplomatams grįžti į diplomatinę tarnybą (pvz., padariusiems karjerą Europos išorės veiksmų tarnyboje, kitose ES ar tarptautinėse institucijose ir pan.). Formuluotė „tarnybinė būtinybė“ yra plačiai vartojama visuose galiojančiuose įstatymuose, reglamentuojančiuose valstybės tarnybą, statutinę tarnybą, karo tarnybą.

Pastaba dėl „politinio įdiplomatinimo“ nėra pagrįsta, kadangi aptariama nuostata taikoma buvusiems karjeros diplomatams (t. y. dirbusiems pagal diplomato tarnybos sutartį), o ne politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigas užėmusiems asmenims. Be to, aptariamu atveju, kaip ir visais kitais diplomato statuso atkūrimo atvejais, asmens prašymą atkurti diplomato statusą svarstys ir rekomendaciją Užsienio reikalų ministrui teiks Diplomatų atestacijos komisija (kaip nustatyta 2016 m. Užsienio reikalų ministro įsakymu Nr. V-38 patvirtintame Diplomato statuso atkūrimo tvarkos apraše ir Projekto 3 str. keičiamo Įstatymo 8 str.). tokiu būdu rizikos dėl politiniais argumentais grįstų sprendimų dėl diplomato statuso atkūrimo yra minimizuojamos.

 

10.    

Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga;

Užsienio reikalų ministerijos Darbo taryba,

2022-01-19

 

 

 

Su politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojais, kurie prieš eidami šias pareigas buvo karjeros diplomatai, turi būti nutraukta diplomato tarnybos sutartis be jokių išimčių ir privilegijų, tokiu būdu, aiškiai nubrėžiant statuso ribą tarp politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo ir statutinio valstybės tarnautojo – karjeros diplomato. Jeigu paskirtasis užsienio reikalų viceministras ar Užsienio reikalų ministerijos kancleris apsisprendžia atsikurti turėtą diplomato statusą, jis turi tokią galimybę lygiomis teisėmis ir sąlygomis, kaip ir kiti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, todėl siūlome atitinkamai pataisyti 92 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:

„13. Jeigu diplomatas tampa valstybės politiku arba pradeda eiti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, diplomato tarnybos sutartis turi būti nutraukta, išskyrus atvejį atvejus, kai asmuo, užsienio reikalų ministro skiriamas užsienio reikalų viceministru ar Užsienio reikalų ministerijos kancleriu, jo skyrimo metu yra sudaręs diplomato tarnybos sutartį. Šie asmenys turi teisę atkurti diplomato statusą šio įstatymo 62 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.“

 

Nepritarti

Galiojančio įstatymo 92 str. 13 d. nustatyta, kad karjeros diplomatą skiriant užsienio reikalų viceministru diplomato sutartis nenutraukiama. Šiuo aspektu Projektas nenustato jokio naujo teisinio reguliavimo. Vienintelis Projektu siūlomas minėtos nuostatos pakeitimas yra tikslinamojo pobūdžio – greta užsienio reikalų viceministrų įrašomas užsienio reikalų ministerijos kancleris, nes 2018 m. priėmus Vyriausybės įstatymo pakeitimus ministerijos kancleris tapo politinio pasitikėjimo tarnautoju.

Teisinis reguliavimas, pagal kurį su karjeros diplomatu, paskirtu į užsienio reikalų  viceministro ar užsienio reikalų ministerijos kanclerio pareigas, diplomato tarnybos sutartis nenutraukiama, yra pagrįstas, nes asmuo toliau dirba diplomatinės tarnybos institucijoje. Tuo siekiama užtikrinti karjeros diplomatų karjeros tęstinumą, nustatyti paprastesnes procedūras diplomatinėje tarnyboje dirbantiems karjeros diplomatams (nereikia atkurti statuso dirbant diplomatinės tarnybos institucijoje). Be to, aptariama nuostata siekiama paskatinti karjeros diplomatus siekti politinio pasitikėjimo pareigybių diplomatinėje institucijoje, prisidedant prie užsienio politikos profesionalumo ir tęstinumo.

 

Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. gruodžio 23 d. Seimo priimtas Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimas numato galimybę karjeros valstybės tarnautojus laikinai perkelti į politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigas (21 str. 61  d.).

 

11.    

Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga;

Užsienio reikalų ministerijos Darbo taryba,

2022-01-19

 

 

 

Dėl didesnio atlyginimo laikinai einant aukštesnes pareigas (DTĮ 37, 43 str.): Siekdami įstatymu įtvirtinti, kad esant tarnybinei būtinybei laikinai į aukštesnes pareigas perkeltas diplomatas gautų didesnį atlyginimą, siūlome papildyti 43 straipsnio 6 dalį:

„6. Esant tarnybinei būtinybei, diplomatas gali būti laikinai perkeltas į kitas diplomato pareigas Užsienio reikalų ministerijoje. Perkėlimo laikotarpis negali būti ilgesnis negu 3 metai. Laikinai perkeltam į kitas pareigas diplomatui mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo nustatytas darbo užmokestis. Laikino perkėlimo laikotarpiu diplomatui nustatomas aukštesnis pareiginės algos koeficientas, bet ne didesnis negu pareigybei, į kurią jis skiriamas, nustatytas didžiausias ir ne mažesnis negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas.“

 

Nepritarti

Pareiginės algos koeficiento nustatymo klausimai sureguliuoti Įstatymo 37 straipsnyje. 

Atkreiptinas dėmesys, kad diplomatas gali būti laikinai perkeliamas ne tik į aukštesnes, bet ir į lygiavertes ar žemesnes pareigas, ir didinti jo pareiginės algos koeficientą visais laikino perkėlimo atvejais nėra teisinga ir pagrįsta.

Pažymėtina, kad Projekte pareiginės algos koeficientų nustatymo klausimai (diplomatą laikinai perkėlus į kitas pareigas) jau yra sureguliuoti Projektu keičiamo Įstatymo 37 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose ir manytina, kad šių dalių nuostatomis jau yra pasiekti ir pateikto pasiūlymo tikslai, nes minėtuose 2 ir 3 punktuose numatyta, kad diplomatą laikinai perkeliant į aukštesnes pareigas, pareiginės algos koeficientas didinamas ne mažiau kaip 0,5, o laikinai perkeliant į lygiavertes ar žemesnes – išlaikomas turėtas pareiginės algos koeficientas.

 

12.    

Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga;

Užsienio reikalų ministerijos Darbo taryba,

2022-01-19

 

 

 

Darbo taryba susitikimuose su Užsienio reikalų ministerijos vadovybe ne kartą kėlė klausimą dėl diplomatų, kuriems pavedama laikinai atlikti kito diplomato vadovaujančiai pareigybei nustatytas funkcijas, išaugusios atsakomybės ir kompensavimo už išaugusį darbo krūvį. Pirmosios Projekto redakcijos 37 straipsnio 6 dalies redakcija visiškai atitiko Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų atstovų siūlymą, todėl siūlome ją įtraukti į Projektą:

„6) raštu pavedus laikinai atlikti kito diplomato vadovaujančiai pareigybei nustatytas funkcijas, nustatomas pareigybės, kurios funkcijos laikinai atliekamos, pareiginės algos koeficientų intervale esantis pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažiau kaip 0,5 didesnis nei diplomatui nustatytas pareiginės algos koeficientas.“

 

Nepritarti

Kaip informavo URM, siūlomai nuostatai nepritarė LR kompetentingos institucijos Projekto derinimo metu, kadangi ji yra perteklinė. Atlygio klausimai, kai diplomatas laikinai perkeliamas į kitas pareigas ar jam pavedama atlikti tam tikras papildomas užduotis, kurios nenustatytos jo pareigybės aprašyme, jau sureguliuoti Įstatymo 37 ir 39 straipsniuose.

Jeigu diplomatui pavedama atlikti papildomas užduotis, kurios nenustatytos pareigybės aprašyme, diplomatui turi būti skiriama priemoka (Įstatymo 39 str. 1 d. 2 p.).

Projektu keičiamo Įstatymo 37 str. 3 d. 2 p. numatyta, kad jeigu diplomatas yra laikinai perkeliamas į aukštesnes pareigas, perkėlimo laikotarpiui nustatomas ne mažiau kaip 0,5 didesnis pareiginės algos koeficientas, negu jam iki laikino perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, bet ne didesnis negu tai pareigybei, į kurią diplomatas laikinai perkeliamas, nustatytas didžiausias koeficientas ir ne mažesnis negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas.

 

13.    

Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga;

Užsienio reikalų ministerijos Darbo taryba,

2022-01-19

 

 

 

Dėl Diplomatų atestacijos komisijos veiklos reglamentavimo (DTĮ 8 str.): URM darbuotojų atstovai remia ir sveikina Projekto rengėjų siekį „depolitizuoti“ Diplomatų atestacijos komisiją įstatymo lygmeniu ir siūlymą pakeisti Diplomatinės tarnybos įstatymo 8 straipsnį įtvirtinant nuostatą, numatančią, kad daugiau nei pusę Diplomatų atestacijos komisijos narių sudaro pagal diplomato tarnybos sutartį dirbantys diplomatai. Tai svarbus žingsnis, sudarysiantis prielaidas skaidriai administruoti diplomatinę tarnybą, priimti objektyvius ir nešališkus sprendimus dėl diplomatų karjeros. Dėl šios aplinkybės taip pat svarbu nesudaryti sąlygų dvigubiems standartams ir abejonėms dėl Diplomatų atestacijos komisijos veiklos realaus depolitizavimo tuo atveju, jei į Diplomatų atestacijos komisiją būtų paskirtas karjeros diplomatas, einantis politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigas (DTĮ 92 str. 13 d.). Su karjeros diplomatu, paskirtu asmeninio (politinio) pasitikėjimo viceministru ar kancleriu kitoje ministerijoje, diplomato tarnybos sutartis nutraukiama, tuo tarpu su užsienio reikalų viceministru ar kancleriu – ne. Tokiu atveju kyla interesų konfliktas – toks Diplomatų atestacijos komisijos narys negali vienu metu atstovauti ir karjeros diplomatams, ir politinei vadovybei.

 

Atsižvelgti

 

14.    

Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga;

Užsienio reikalų ministerijos Darbo taryba,

2022-01-19

 

 

 

Norime pažymėti, kad šiuo metu Atestacijos komisijos rekomendacijos nenurodo sprendimo motyvų, diplomatai neturi galimybių jų ginčyti ar asmeniškai pateikti savo argumentus ar individualias aplinkybes. Organizuojant atrankas į vadovaujamas pareigas netaikomos įprastos atrankų procedūros, kaip pvz., pokalbis su kandidatais, vertinimas balais. Asmens duomenų apsaugos pretekstu nebesudaroma galimybė visiems diplomatams susipažinti su Atestacijos komisijos rekomendacijomis ir sprendimais, nors tokia galimybė egzistavo nuo pat Diplomatinės tarnybos įstatymo priėmimo 1998 metais.  Ši galimybė yra labai svarbi visiems Lietuvos diplomatams, nes tai prisideda prie diplomatų atžvilgiu priimamų sprendimų objektyvumo, sudaro sąlygas diplomatams suprasti priimamus URM vadovybės sprendimus ir planuoti savo žingsnius, susijusius su karjera. Taip pat manome, kad Diplomatų atestacijos komisijos rekomendacijos ir sprendimai privalo būti motyvuoti ir vadovautis aiškiais kriterijais, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis. Motyvai turi būti nurodyti posėdžio protokole. Visa tai prisidėtų prie didesnio skaidrumo priimant sprendimus, susijusius su diplomatų karjera, todėl manome esant būtina papildyti Diplomatinės tarnybos įstatymo 8 straipsnį nuostatomis apie Diplomatų atestacijos komisijos rekomendacijų ir sprendimų motyvavimą bei apie visų diplomatų supažindinimą su Diplomatų atestacijos komisijos priimamais sprendimais ir rekomendacijomis:

„8. Diplomatų atestacijos komisija. Diplomatų atestacijos komisija (toliau – Atestacijos komisija) užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka svarsto diplomatų tarnybinės veiklos vertinimo klausimus, taip pat diplomatų skyrimo į kitas pareigas, šio įstatymo ir užsienio reikalų ministro nustatytais atvejais – diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato sutarties sudarymo ir nutraukimo, rotacijos ir laikino perkėlimo, diplomatų siuntimo tobulinti kvalifikaciją, dalyvauti mokymuose ar stažuotėse užsienio valstybėse, diplomatinių rangų suteikimo ar atėmimo ir kitus užsienio reikalų ministro pavestus klausimus ir teikia motyvuotas rekomendacijas šiais klausimais užsienio reikalų ministrui. Atestacijos komisijos nuostatus ir jos sudėtį tvirtina užsienio reikalų ministras. Daugiau nei pusę Atestacijos komisijos narių sudaro pagal diplomato tarnybos sutartį dirbantys diplomatai. Atestacijos komisijos nariais turi būti ne mažiau kaip po vieną darbuotojų interesus atstovaujančių ministerijos organizacijų atstovą. Jei darbdavio lygmeniu veikia kelios profesinės sąjungos, savo atstovą į Atestacijos komisiją jos gali deleguoti bendru sutarimu. Į Atestacijos komisijos posėdžius stebėtojo teisėmis gali būti kviečiami dalyvauti ir nepriklausomi ekspertai. Užsienio reikalų ministras ar jo įgaliotas asmuo užtikrina galimybę visiems diplomatams susipažinti su Atestacijos komisijos posėdžių protokolais ir ginčyti jų atžvilgiu priimtus sprendimus ir rekomendacijas.“

 

Atsižvelgti

Pritarti siūlymui nustatyti, kad Atestacijos komisija teikia motyvuotas rekomendacijas.

Nepritarti kitiems pasiūlymams:

Nepritarti siūlymui Projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 8 straipsnį papildyti formuluote „šio įstatymo ir užsienio reikalų ministro nustatytais atvejais – diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato sutarties sudarymo ir nutraukimo“, kadangi ji yra perteklinė: Projekto  3 straipsniu keičiamo Įstatymo 8 straipsnyje sakinio pradžioje jau nurodyta, kad Atestacijos komisija „svarsto diplomato tarnybos sutarties ir terminuotos diplomato tarnybos sutarties sudarymo, nutraukimo <...>“ klausimus. Taip pat, formuluotei „šio įstatymo ir užsienio reikalų ministro nustatytais atvejais“ kaip teisės požiūriu nepriimtinai nepritarė Seimo Teisės departamentas 2020-06-30 išvadoje Nr. XIIIP-5016 dėl 2020 metais Seimui pateikto Diplomatinės tarnybos įstatymo projekto Nr. XIIIP-5016.

Nepritarti siūlymui nustatyti, kad daugiau nei pusė Atestacijos komisijos narių sudaro pagal diplomato tarnybos sutartį dirbantys diplomatai, t. y. pagal neterminuotas diplomato tarnybos sutartis dirbantys diplomatai.  Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupė 2021 m. lapkričio 10 d. išvadoje Nr. NV-2824 pažymėjo, kad ši nuostata yra susijusi su bendruoju bet kokios diskriminacijos draudimu darbo santykiuose. Darbo kodekso 70 straipsnis įtvirtina bendrą principą, kad pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams turi būti sudaromos tokios pačios sąlygos kaip ir dirbantiems pagal neterminuotas darbo sutartis. Todėl  siūlymas nustatyti, kad daugiau nei pusė Atestacijos komisijos narių turi būti tik pagal diplomato sutartį (t. y. neterminuotą sutartį) dirbantys diplomatai, turi būti pagrįstas objektyviais kriterijais, t. y. turi būti nurodyta, kokie Įstatyme įvardyti objektyvūs skirtumai tarp diplomatų, dirbančių pagal neterminuotas sutartis, ir diplomatų, dirbančių pagal terminuotas sutartis, tai lemia. Vien tai, kad sudaroma terminuota darbo sutartis ar dėl administracinės naštos padidėjimo, nes dažniau reikės keisti Atestacijos komisijos sudėtį – tokio teisinio reguliavimo nepagrindžia.

Nepritarti siūlymui nustatyti, kad „Atestacijos komisijos nariais turi būti ne mažiau kaip po vieną darbuotojų interesus atstovaujančių ministerijos organizacijų atstovą. Jei darbdavio lygmeniu veikia kelios profesinės sąjungos, savo atstovą į Atestacijos komisiją jos gali deleguoti bendru sutarimu.“  Atestacijos komisija yra užsienio reikalų ministro patariamoji komisija, darbuotojų nuomonės atstovavimas įgyvendinamas Projekte numatant, kad  ne mažiau kaip vienas Atestacijos komisijos narys turi būti darbuotojų atstovas. Komitetas atsižvelgia į Seimo Teisės departamento 2021-12-20 išvadoje Nr. XIVP-1229 pastabą Nr. 1 ir Projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 8 straipsnyje nustatyti, kad  „Ne mažiau kaip vienas Atestacijos komisijos narys turi būti darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų atstovas.“

Nepritarti siūlymui nustatyti, kad „Užsienio reikalų ministras ar jo įgaliotas asmuo užtikrina galimybę visiems diplomatams susipažinti su Atestacijos komisijos posėdžių protokolais ir ginčyti jų atžvilgiu priimtus sprendimus ir rekomendacijas.“ Užsienio reikalų ministerija privalo užtikrinti asmens duomenų apsaugą, kaip to reikalauja LR teisės aktai ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2021-12-09 rašte Nr. 2R-6019 (3.8.E) pažymėjo, kad kiekvienam naudotojui turi būti suteiktas tik toks asmens duomenų prieinamumo lygis, kuris yra būtinas jo užduotims (funkcijoms) atlikti, ir kad duomenų valdytojas turi užtikrinti tinkamas technines ir organizacines saugumo priemones dėl  asmens duomenų apsaugos tinkamo užtikrinimo. Visi diplomatai, dėl kurių Atestacijos komisija teikia rekomendaciją, yra individualiai supažindinami su Atestacijos komisijos rekomendacija. Siekiant užtikrinti ministerijos administracijos padalinių ir diplomatinių atstovybių darbo organizavimą, su Atestacijos komisijos rekomendacijomis supažindinami ir atitinkamų padalinių bei diplomatinių atstovybių vadovai. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės tarnybos įstatyme bei Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraše, patvirtintame Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176, nėra nuostatų įpareigojančių skelbti informaciją apie konkursus ar atrankas į valstybės tarnautojo pareigas laimėjusius asmenis, o Aprašo 63 punkte nustatyta, kad duomenys apie pretendentus neskelbiami.

Pažymėtina, kad kiekvienas diplomatas turi teisę skųsti jo nuomone neteisėtus jo atžvilgiu priimtus ministerijos sprendimus Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Atestacijos komisija priima rekomendacijas, ji neatlieka viešojo administravimo funkcijų ir nepriima privalomų administracinių sprendimų, kaip tai suprantama pagal Viešojo administravimo įstatymą. Kaip pažymėjo Seimo Teisės departamentas 2020-02-27 išvadoje Nr. XIIIP-4507, kadangi Atestacijos komisija nepriima sprendimų, o tik rekomendacijas ar siūlymus, tokie jos veiksmai negali būti skundžiami Užsienio reikalų ministerijoje sudarytai tarnybinių ginčų komisijai arba Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

 

15.    

Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga;

Užsienio reikalų ministerijos Darbo taryba,

2022-01-19

 

 

 

Dėl diplomatų tarnybinės veiklos vertinimo (41 str.): Diplomatų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas - užtikrinti diplomato teisės į karjerą diplomatinėje tarnyboje įgyvendinimą. Tačiau pagal esamą reglamentavimą, net kai diplomato tarnybinė veikla įvertinama labai gerai, tai ne visada atsiliepia diplomato karjerai, ir jo pareigos ne visada keičiasi. URM darbuotojų atstovai laikosi nuomonės, kad metinės tarnybinės veiklos vertinimo metu turi būti koncentruojamasi į diplomatų karjeros perspektyvų gerinimą. Diplomato labai gero tarnybinės veiklos įvertinimo pasekmė visada turi būti susijusi su diplomato karjera, t. y. diplomato tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai, turi būti nustatomas didesnis pareiginės algos koeficientas, perkeliama į nuosekliai aukštesnes pareigas arba pirma laiko suteikiamas nuosekliai aukštesnis diplomatinis rangas.

Atsižvelgdami į tai, siūlome neišbraukti 41 straipsnio 4 dalies 3 punkto, o metinės tarnybinės veiklos vertinimo kontekste iš galimų skatinimo priemonių sąrašo eliminuoti galimybę suteikti kitus apdovanojimus – padėkas, vardines dovanas ir vienkartines pinigines išmokas, juos paliekant kaip skatinimo priemonę už išskirtinius darbus ar pasiekimus. Būdami tikri, kad už labai gerą tarnybinės veiklos vertinimą bus skatinami karjeros galimybėmis, diplomatai bus labiau motyvuoti dirbti labai gerai ir siekti aukštesnių rezultatų. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį, kad priėmus sprendimą dėl diplomato pareigų kėlimo, jis turi būti perkeliamas į nuosekliai aukštesnes pareigas, todėl negalime pritarti žodžio „nuosekliai“ išbraukimui 41 straipsnio 4 dalies 2 punkte, nes toks pakeitimas sukuria prielaidas neskaidriai veiklai ir nepotizmui.

 

Nepritarti

Diplomatinė tarnyba yra statutinė valstybės tarnyba, diplomatų tarnybinės veiklos vertinimas remiasi panašiais principais kaip valstybės tarnautojų tarnybines veiklos vertinimas, t. y. kasmetinio veiklos vertinimo rezultatai siejami su darbuotojo karjeros augimu, finansiniu skatinimu, ugdytinų kompetencijų identifikavimu ir ugdymo planų sudarymu.

Nepritarti siūlymui nustatyti, kad  vienas iš diplomato tarnybinės veiklos labai gero vertinimo rezultatų gali būti nuosekliai aukštesnio diplomatinio rango suteikimas pirma laiko. Diplomatinis rangas, kaip diplomatinės tarnybos ypatingas elementas, sietinas su kita diplomatų darbo ypatybe – darbu užsienio valstybėse, rotacijomis, ir jose įgyjama kompetencija ir patirtimi. Diplomatinio rango suteikimo susiejimas su metiniais veiklos rezultatais potencialiai atitolina jo suteikimo perspektyvas, nes ne kasmet diplomatai vertinami „labai gerai“, o ir įvertinus „labai gerai“, gali būti siūloma bet kuri kita Įstatymo nustatyta alternatyva. Todėl Projekte atsisakyta nuostatos, kad pirma laiko nuosekliai aukštesnis diplomatinis rangas gali būti suteikiamas diplomato tarnybinės veiklos vertinimo būdu, ne anksčiau kaip po 2 metų  nuo turimo diplomatinio rango suteikimo dienos, Ši nuostata sukelia nepasitenkinimą ir demotyvuoja diplomatus, kuriems buvo pritaikytos kitos priemonės jų veiklą įvertinus labai gerai. Projektu keičiamo Įstatymo 68 straipsnio 1 dalies 9 punkte siūloma nustatyti, kad pirma laiko nuosekliai aukštesnis diplomatinis rangas gali būti suteiktas tik skatinimo būdu ir tik dirbantiems aukšto ar vidutinio grėsmių ir rizikų lygmens aplinkoje veikiančioje diplomatinėje atstovybėje, ne anksčiau kaip po metų nuo paskutinio rango suteikimo.

Nepritarti siūlymui panaikinti galimybę diplomato tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai taikyti jam Įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje numatytas skatinimo priemones, kadangi gali būti situacijų, kai asmuo eina aukščiausias pareigas, jam nustatytas aukščiausias pareiginės algos koeficientas ir suteiktas aukščiausias rangas – tokiais atvejais jų veiklą įvertinus labai gerai turi būti galimybė skirti kitas skatinimo priemones, tokias kaip  padėka, vienkartinė piniginė išmoka ir kitas.

Nepritarti siūlymui nustatyti, kad diplomato tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai, jis galėtų būti skiriamas tik į nuosekliai aukštesnes pareigas. Projekto nuostata, pagal kurią tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai diplomatas gali būti skiriamas į aukštesnes (nebūtinai nuosekliai) pareigas, siekiama sudaryti greitesnės karjeros galimybes žemiausias pareigas einantiems labai gerai dirbantiems diplomatams. Tai ypač svarbu diplomatinei tarnybai, nes joje, palyginus su valstybės tarnyba, yra kelis kartus daugiau žemų pareigybių (žemiausią atašė pareigybę nuo skyriaus vedėjo skiria net penkios pareigybės). Atkreiptinas dėmesys, kad dauguma aukščiausių diplomato pareigybių yra pareigybės, į kurias perkėlimas galimas tik atrankos būdu, t. y. į jas diplomato nebūtų galima perkelti vien jo tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai. Į kurias konkrečias pareigas būtų siūloma perkelti, svarstytų ir rekomendaciją teiktų Atestacijos komisija, kaip ir kitais tarnybinės veiklos įvertinimo labai gerai atvejais, įvertinusi atitiktį pareigybės aprašyme nustatytiems specialiesiems reikalavimams, diplomato kvalifikaciją, gebėjimus vykdyti funkcijas ir pasiektus rezultatus. Pabrėžtina, kad reikalavimo, kad darbuotojas, jo veiklą įvertinus labai gerai, gali būti skiriamas tik į nuosekliai aukštesnes pareigas nenustato ir Valstybės tarnybos įstatymas, pagal kurį karjeros valstybės tarnautojo veiklą įvertinus labai gerai viena iš įstatymo nustatytų galimų pasekmių ‒ to valstybės tarnautojo perkėlimas į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas (27 straipsnio 8 dalis 3 punktas). Todėl ribojimas, kad tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai diplomatas galėtų būti perkeltas tik į nuosekliai aukštesnes pareigas būtų diskriminacinis diplomatų atžvilgiu.

 

16.    

Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga;

Užsienio reikalų ministerijos Darbo taryba,

2022-01-19

 

 

 

Dėl diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ir specialiosios misijos saugumo ir rotacijos sąlygų sudėtingumo vertinimo, ir diplomatų, paskirtų į tokias šalis, skatinimo (DTĮ 161, 68 str.): Darbo taryba susitikimuose su Užsienio reikalų ministerijos vadovybe nuolatos kėlė klausimus dėl diplomatų, skiriamų dirbti į nesaugias, rizikingas ar dėl kitų priežasčių sudėtingas šalis, motyvavimo ir sveikina siūlymą atitinkamas nuostatas įtraukti į Diplomatinės tarnybos įstatymą. Vis dėlto manome, kad siūlomas priimti 161 straipsnis iš esmės nenumato galimybės jį taikyti paskyrimams darbui į diplomatines atstovybes, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas valstybėse, kurios yra sudėtingos ne dėl saugumo lygmens, bet dėl kitų aplinkybių. Tarp tokių aplinkybių gali būti sudėtinga politinė, ekonominė, kultūrinė ir kalbinė aplinka, sveikatai pavojingos sąlygos (oro užterštumas), skirtinga, neeuropinė ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo sistema, nepatikima ar neegzistuojanti sveikatos apsaugos sistema, ar labai didelis atstumas nuo Lietuvos – kriterijai, kuriuos užsienio šalys įvardija kaip sudėtingas rotacijos sąlygas (angl. hardship). Pastaraisiais metais tampa vis sunkiau rasti diplomatų, kurie galėtų sau leisti su šeima vykti dirbti, pavyzdžiui, į Lietuvai politiniu ir ekonominiu atžvilgiu svarbias šalis – Japoniją, Pietų Korėją ar Jungtines Amerikos Valstijas, nors šios šalys greičiausia nebūtų priskiriamos aukšto ar vidutinio rizikų lygmens aplinkos (saugumo prasme) šalims. Projektu siūlomas 161 straipsnio reglamentavimas šios problemos neišspręs. Atsižvelgiant į tai, siūlome reglamentuojant diplomatų paskatinimo priemones, atsižvelgti ne tik į saugumą ir kylančias rizikas, bet ir į kitus aspektus, kurie apsunkina diplomato ir jo šeimos gyvenimą rotacijos metu, ir 161 straipsnį papildyti 3 punktu:

„161 straipsnis. Diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ir specialiosios misijos saugumo ir rotacijos sąlygų sudėtingumo vertinimas

1. Diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų saugumas vertinamas Vyriausybės nustatyta tvarka pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką.

2. Atlikus šio straipsnio 1 dalyje numatytą saugumo vertinimą, diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ir specialiosios misijos Vyriausybės nustatyta tvarka priskiriamos veikiančioms aukšto, vidutinio arba žemo grėsmių ir rizikų lygmens aplinkoje. Vyriausybė nustato priemones, skirtas užtikrinti diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų saugumą, atsižvelgdama į tai, kokio grėsmių ir rizikų lygmens aplinkoje jos veikia.

3. Diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų rotacijų sąlygų sudėtingumas vertinamas užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka.“

 

URM darbuotojų atstovai taip pat mano, kad diplomatų skatinimas, kuris yra numatytas už pavyzdingą darbą, ir skatinimas tuo atveju, kai diplomatas yra skiriamas darbui į aukšto grėsmių ir rizikų lygmens arba į sudėtingos rotacijos šalį, turi būti reglamentuojamas atskiruose (dviejuose) straipsniuose, nes skatinimas šiais dviem atvejais remiasi skirtingomis prielaidomis ir nebūtinai užsienio valstybė patektų tiek į aukšto grėsmių ir rizikų lygmens, tiek į sudėtingos rotacijos šalių grupes. Atsižvelgdami į tai, siūlytume Diplomatinės tarnybos įstatymo 68 straipsnį išdėstyti taip:

„68 straipsnis. Paskatinimai ir apdovanojimai

1. Už pavyzdingą diplomato pareigų atlikimą, iniciatyvumą ir kūrybingumą bei pasižymėjimą diplomatinėje tarnyboje diplomatas gali būti skatinamas:

1) padėka;

2) nuo vienos iki dviejų pareiginių algų dydžio pinigine išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant Užsienio reikalų ministerijai ir (ar) diplomatinei atstovybei, konsulinei įstaigai ar specialiajai misijai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus bei įgyvendintus uždavinius (tačiau ne dažniau kaip 2 kartus per kalendorinius metus);

3) suteikiant iki 5 mokamų poilsio dienų (tačiau ne daugiau kaip 10 darbo dienų per metus) arba atitinkamai sutrumpinant darbo laiką;

4) vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka;

5) vardine dovana;

6) medaliu už nuopelnus diplomatinei tarnybai;

7) kitais žinybiniais apdovanojimais;

8) finansuojant kvalifikacijos tobulinimą ne didesne kaip diplomato vienos pareiginės algos dydžio suma per metus.

11. Diplomatas, dirbantis aukšto ar vidutinio grėsmių ir rizikų lygmens aplinkoje veikiančioje ar sudėtingos rotacijos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, skatinamas:

1) suteikiant nuosekliai aukštesnį diplomatinį rangą pirma laiko;

2) nustatant 0,5 didesnį pareiginės algos koeficientą, tačiau ne didesnį negu tai pareigybei, į kurią diplomatas perkeliamas, nustatytas didžiausias koeficientas ir ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas;

3) suteikiant iki 10 mokamų poilsio dienų per metus (tačiau ne daugiau kaip 20 darbo dienų per metus).

Tuo pačiu metu diplomatui gali būti skiriama viena iš šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų skatinimo priemonių.

2. Diplomato skatinimas įforminamas užsienio reikalų ministro įsakymu. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5, 6 ir 7 punktuose numatytos skatinimo priemonės įgyvendinamos ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo užsienio reikalų ministro įsakymo įsigaliojimo dienos, o šio straipsnio 2 dalies 3 ir 8 punktuose, 11 dalies 3 punkte numatytos skatinimo priemonės ˗ kartą per metus skaičiuojant nuo paskyrimo dirbti į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą ar specialiąją misiją dienos, o šio straipsnio 11 dalies 1 ir 2 punktuose – nuo paskyrimo į aukšto ar vidutinio grėsmių ir rizikų lygmens aplinkoje veikiančią ar sudėtingos rotacijos diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar specialiąją misiją dienos.

3. Už ypatingus nuopelnus Lietuvos Respublikai ar ilgametį sąžiningą darbą diplomatinėje tarnyboje diplomatas nustatyta tvarka gali būti teikiamas valstybės apdovanojimui gauti.

4. Apie diplomato gautus skatinimus ir valstybės apdovanojimus įrašoma į diplomato asmens bylą.“

 

Nepritarti

Nepritarti siūlymui papildyti Įstatymą nuostatomis dėl rotacijų sąlygų sudėtingumo.

Įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose jau yra nustatyta sistema, įgalinanti įvertinti rotacijos sąlygų sudėtingumą: rotacijos sąlygos yra įvertinamos nustatant užsienio valstybėms ir miestams skirtingus gyvenimo lygio vietos koeficiento, susidedančio iš bazinio ir motyvacinio koeficientų, dydžius. Šie dydžiai nustatyti Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1393 „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“. Vienos iš gyvenimo lygio vietos koeficiento dalies -  motyvacinio koeficiento - dydis ir atspindi rotacijos sąlygų sudėtingumą. Pagal Įstatymą nuo gyvenimo lygio vietos koeficiento (susidedančio iš bazinio ir motyvacinio koeficientų) dydžio priklauso su diplomato darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos, kartu su diplomatu užsienio valstybėje gyvenančių diplomato sutuoktinio ir vaikų išlaikymo išlaidų kompensacijos ir vienkartinės įsikūrimo išmokos dydžiai bei diplomato ir kartu gyvenančių jo šeimos narių sveikatos draudimo ir sveikatos priežiūros metų išlaidų normos. Užsienio reikalų ministras 2021 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-79 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudarė darbo grupę, kuriai pavedė įvertinti gyvenimo lygio vietos koeficientus ir pateikti pasiūlymus dėl jų dydžių keitimo. Darbo grupė atlieka išsamią koeficientų ir jų sąsajų su rotacijos sąlygomis analizę ir pateiks pasiūlymus dėl koeficientų dydžio nustatymo, pagrįsto objektyviais kriterijais. Įvertinusi darbo grupės darbo rezultatus, ministerija įtrauks pasiūlymus dėl koeficientų dydžio keitimo į Vyriausybės  2018 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1393 pakeitimo projektą, kuris bus pateiktas Vyriausybei siekiant įgyvendinti Seimo priimtą Projektą.

Nepritarti siūlymui nustatyti naują diplomato skatinimo priemonę (nustatyti 0,5 didesnį pareiginės algos koeficientą diplomatui, dirbančiam  aukšto ar vidutinio grėsmių ir rizikų lygmens aplinkoje veikiančioje ar sudėtingos rotacijos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje), nes tai pažeistų Lietuvoje galiojančio teisinio reguliavimo sistemiškumą ir nuoseklumą. Valstybės tarnyboje pareiginės algos koeficiento didinimas yra siejamas su tarnybinės veiklos vertinimo rezultatais, o ne su skatinimo priemonėmis. Pareiginės algos koeficiento padidinimas 0,5 dydžiu, tikėtina, nebus motyvuojanti skatinimo priemonė diplomatams.

Atkreiptinas dėmesys, kad diplomatinių atstovybių priskyrimas veikiančioms aukšto, vidutinio ir žemo grėsmių ir rizikų lygmens aplinkoje nėra statiškas, jis tikslinamas teisės aktų nustatyta tvarka, įvertinus teisės aktų nustatytus kriterijus. Projekte numatytos šios skatinimo priemonės ir garantijos diplomatams, dirbantiems aukšto ir vidutinio grėsmių ir rizikų lygmens aplinkoje veikiančiose diplomatinėse atstovybėse: 1) nustatoma galimybė skatinimo būdu suteikti nuosekliai aukštesnį diplomatinį rangą pirma laiko, bet ne anksčiau kaip po 1 metų nuo turimo rango suteikimo; 2) nustatoma galimybė suteikti iki 10 (bet ne daugiau kaip 20 per metus) papildomų mokamų laisvų dienų; 3) nustatomas patrauklesnis bendro nuoseklaus paskyrimo dviejose diplomatinėse atstovybėse terminas ‒ iki 7 metų (vietoj šiuo metu galiojančio bendro termino iki 6 metų),  4) nustatomos papildomos garantijos atsižvelgiant į priimančiosios valstybės pranešimą iš tarnybos užsienyje atšaukiamiems Lietuvos atstovams ir jų šeimos nariams ‒ nustatomas teisinis pagrindas visiškai ar iš dalies apmokėti ar kompensuoti atšaukto Lietuvos atstovo vaikų, įvaikių, taip pat vaikų, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas Lietuvos atstovas, mokymosi išlaidas užsienio valstybėje (jeigu jie lieka joje reziduoti po Lietuvos atstovo atšaukimo) arba Lietuvoje (jeigu jie grįžta į Lietuvą ir nėra priimami mokytis valstybinėje ar savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloje, esančioje mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos priskirtoje teritorijoje, kurioje jie gyvena, ir (arba) valstybinėje ar savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloje nėra galimybės tęsti užsienio valstybėje pradėtos švietimo programos), bei po Lietuvos atstovo atšaukimo likusiems užsienio valstybėje šeimos nariams taikyti Įstatyme šeimos nariams nustatytas garantijas (dėl kompensacijų sutuoktiniui ir vaikams išlaikyti, sveikatos draudimo, pensijų, motinystės ir nedarbo socialinio draudimo, išmokos apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, persikėlimo išlaidų), kol vaikai įgis vidurinį išsilavinimą, bet ne ilgiau kaip iki einamųjų mokslo metų pabaigos.

17.    

Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga;

Užsienio reikalų ministerijos Darbo taryba,

2022-01-19

 

 

 

Dėl garantijų (85-89 str.):

- Pritariame siūlymui nediferencijuoti 85 straipsnio 2 dalyje nustatytų kompensacijų dydžio pagal vaiko amžių, tačiau siekiant sudaryti galimybę šią išmoką diplomatui ir jo sutuoktiniui gauti lygiomis dalimis, siūlome minėtą punktą papildyti taip:

„2. Kai su diplomatu, dirbančiu diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, kartu gyvena šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodyti šeimos nariai – vaikai (įvaikiai), už kiekvieną vaiką (įvaikį) diplomatui kartu su pareigine alga mokama kompensacija, kurią sudaro, jeigu vaikas (įvaikis) iki 6 metų,  0,2 per mėnesį diplomato gaunamos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos ir, jeigu vaikas (įvaikis) yra 6 ir daugiau metų,  0,3 per mėnesį diplomato gaunamos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos. Diplomato arba kartu su juo gyvenančio sutuoktinio prašymu ši kompensacija gali būti mokama jiems abiem lygiomis dalimis.“

Nepritarti

Siūloma nuostata iškreiptų Lietuvos teisinio reguliavimo nuoseklumą ir sistemiškumą. Teisinis reguliavimas turi būti nuoseklus, Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos turi remtis tais pačiais teisinio reguliavimo principais. Lietuvos įstatymai nenumato išmokų, susijusių su vaikų ar kitų išlaikytinių išlaikymu, mokėjimo dalimis abiem tėvams. Pvz.,  Išmokų vaikams įstatymas, nenumato galimybės mokėti išmokų dalimis abiem tėvams. Be to, siūloma nuostata neproporcingai padidintų administracinę naštą Lietuvos diplomatinėms atstovybėms.

18.    

Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga;

Užsienio reikalų ministerijos Darbo taryba,

2022-01-19

 

 

 

- Atsižvelgiant į tai, jog galima nustatyti išlaidų dydį, ribas, apskaičiavimo tvarką, bet ne pačias išlaidas, siūlytume patikslinti 85 straipsnio 3 ir 4 dalių, 89 straipsnio 9 dalies formuluotes „ministras [...] nustato išlaidas“.

 

Nepritarti

Skirtingose užsienio valstybėse dažnai skiriasi ir ikimokyklinio, priešmokyklinio ir mokymosi išlaidų rūšys. Atsižvelgiant į praktikoje kylančius Įstatymo taikymo klausimus, kurios konkrečiai išlaidos turi būti kompensuojamos ar apmokamos, Projekte sąmoningai siūloma įgalioti ministrą nustatyti, kokios ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo ir mokymosi išlaidos ir su gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymu susijusios išlaidos yra kompensuojamos ar apmokamos, t. y. ministro patvirtintame teisės akte bus aiškiai įvardintos šios išlaidos, nurodant, kas jas sudaro.

 

19.    

Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga;

Užsienio reikalų ministerijos Darbo taryba,

2022-01-19

 

 

 

- Atsižvelgiant į tai, kad išlaikytinio globa gali būti priskirta ne diplomatui, o jo sutuoktiniui, siūlytume atitinkamai patikslinti 85 straipsnio 5 dalį:

„5. Kai su diplomatu, dirbančiu diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, kartu gyvena šio įstatymo 18 straipsnyje nurodyti išlaikytiniai, diplomatui kartu su pareigine alga už kiekvieną išlaikytinį mokama kompensacija, kurią sudaro 0,25 diplomato per mėnesį gaunamos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos. Diplomato ar kartu su juo gyvenančio sutuoktinio prašymu ši kompensacija mokama tam iš jų, kuris yra paskirtas išlaikytinio globėju.“

 

Pritarti iš dalies

 

Žr. SRDK pasiūlymą, kuriam pritarė komitetas

 

20.    

Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga;

Užsienio reikalų ministerijos Darbo taryba,

2022-01-19

 

 

 

 

- 86 straipsnio 2 dalis tikslintina numatant galimybę sveikatos draudimu apdrausti į trumpalaikes specialiąsias misijas siunčiamus diplomatus ar kitus valstybės tarnautojus

 

Pritarti

Žr. URK pasiūlymą

21.    

Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga;

Užsienio reikalų ministerijos Darbo taryba,

2022-01-19

 

 

 

- 87 straipsnio 2 dalyje siūlome išbraukti žodžius „arba, jeigu 0,5 diplomato pareiginės algos darbo užmokestis sudaro mažiau, negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (toliau – minimalioji mėnesinė alga), – nuo minimaliosios mėnesinės algos“, nes išbraukus 0,5 koeficientą, nebeturėtų būti atvejų, kai diplomato darbo užmokestis būtų mažesnis už minimalią mėnesinę algą.

 

Nepritarti

Atkreiptinas dėmesys, kad Projektu keičiamo įstatymo 87 str. 2 d.  sąsaja su MMA buvo palikta, atsižvelgiant į tai, kad gali būti atvejų, kai dirbama ne pilnu etatu, taip pat apsidraudžiant nuo galimų situacijų, kai dėl krizės valstybėje galėtų būti mažinamas darbo užmokestis.  Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu būtų nutarta pritarti šiam pasiūlymui, atitinkamai turi būti tikslinamas lydimasis projektas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1230, kuriam  pritarė Socialinių reikalų ir darbo komitetas (2022 m. kovo 16 d. išvada Nr. 103-P-11).

 

22.    

Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga;

Užsienio reikalų ministerijos Darbo taryba,

2022-01-19

 

 

 

- Atkreiptinas dėmesys, kad 89 straipsnio 7 dalies formuluotė neapima konsulinių įstaigų vadovų, kuriems kai kuriose valstybėse ar miestuose, kur būsto nuomos kainos yra aukštos (pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose), sunku rasti reprezentacijai tinkamas gyvenamąsias patalpas. Būtina ieškoti galimybių pareigybę ir šeimos narių skaičių atitinkančias gyvenamąsias patalpas suteikti ir konsulinės įstaigos vadovui, kuris taip pat atlieka reprezentacines funkcijas jam priskirtoje konsulinėje apygardoje.

 

Nepritarti

Pagal Vienos konvencijas dėl diplomatinių santykių ir dėl konsulinių santykių, tik diplomatinio atstovo gyvenamosios patalpos (rezidencijos) yra prilyginamos atstovybės patalpoms (laikomos atstovybės patalpomis). Konsulinės įstaigos vadovo gyvenamosioms patalpos nėra laikomos konsulinės įstaigos patalpomis. Todėl konsulinių įstaigų vadovų gyvenamosioms patalpoms taikomas toks pats reglamentavimas kaip ir kitų diplomatų gyvenamosioms patalpoms. Pažymėtina, kad skirtingų užsienio valstybių ir (ar) miestų ypatumų ir rotacijos sąlygų įvertinimui Įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose jau yra nustatyta sistema. Jie yra vertinami nustatant skirtingus gyvenimo lygio vietos ir gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientų dydžius (jie nustatyti Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1393 „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“). Nuo gyvenimo lygio vietos koeficiento, kurį sudaro bazinis ir motyvacinis koeficientai, dydžio priklauso su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos, kartu su diplomatu užsienio valstybėje gyvenančių diplomato sutuoktinio ir vaikų išlaikymo išlaidų kompensacijos ir vienkartinės įsikūrimo išmokos dydžiai bei sveikatos draudimo ir sveikatos priežiūros metų išlaidų normos. Nuo gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficiento dydžio priklauso išmokos, skirtos apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis užsienio valstybėje, dydis. Užsienio reikalų ministras 2021 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-79 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudarė darbo grupę, kuriai pavedė įvertinti visus gyvenimo lygio vietos ir gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientus ir pateikti pasiūlymus dėl jų dydžio keitimo. Darbo grupė atlieka išsamią minėtųjų koeficientų dydžių ir jų sąsajų su užsienio valstybių ypatumais analizę. Įvertinusi darbo grupės darbo rezultatus, ministerija įtrauks pasiūlymus dėl koeficientų keitimo į Vyriausybės  2018 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1393 pakeitimo projektą, kuris bus pateiktas Vyriausybei siekiant įgyvendinti Seimo priimtą Projektą.

 

23.    

Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga;

Užsienio reikalų ministerijos Darbo taryba,

2022-01-19

 

 

 

- Atkreiptinas dėmesys, kad 89 straipsnio 12 dalies formuluotė „Kompensuojamų išlaidų dydį, jų kompensavimo sąlygas ir tvarką nustato užsienio reikalų ministras.“ iš dalies nėra tiksli, nes šis dydis jau nustatytas įstatymu – 0,39 Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio. Todėl ministras galėtų nustatyti kompensavimo tvarką ir sąlygas, o konkretus dydis greičiausiai būtų įvardintas diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ar specialiosios misijos vadovo įsakyme.

 

Pritarti

Projektu keičiamo įstatymo 89 str. 12 d. siūloma išdėstyti taip:

„12. Diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje dirbančiam diplomatui, naudojančiam netarnybinį automobilį tarnybos reikmėms, kas mėnesį mokama ne didesnė kaip 0,39 Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio kompensacija degalų įsigijimo ir automobilio amortizacijos išlaidoms padengti, kuri naudojama neatsiskaitytinai. Užsienio reikalų ministras nustato Kompensuojamų kompensuojamų išlaidų dydį, jų kompensavimo sąlygas ir tvarką nustato užsienio reikalų ministras. Kompensuojamų išlaidų dydis nustatomas užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka.“

 

 

24.    

Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga;

Užsienio reikalų ministerijos Darbo taryba,

2022-01-19

 

 

 

- Siūlytume 89 straipsnio 13 dalyje taip pat numatyti galimybę kompensuoti išlaidas už važiavimą taksi tais atvejais, kai diplomatai ar valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, dirba aukšto grėsmių ir rizikų lygmens valstybėse arba valstybėse, kuriose nėra išplėtotas viešojo transporto tinklas, kai vykti viešuoju transportu yra pavojinga ir nerekomenduojama, arba susidarius tam tikrai situacijai, dėl kurios vykimas viešuoju transportu tampa pavojingas, pavyzdžiui, darbas prasideda ar baigiasi tamsiuoju paros metu, kuomet rizika išauga, gamtos stichijos padariniai daro susisiekimą komplikuotu, įvykdytas terorizmo aktas ar išaugusi jo rizika daro keliones pavojingomis ir panašiais atvejais. Atsižvelgdami į tai, siūlome 89 straipsnio 13 dalį  papildyti tokia nuostata:

„Esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui Lietuvos Respublikoje ar diplomatinės atstovybės buvimo ar akreditacijos valstybėje diplomatinės atstovybės darbuotojams gali būti kompensuojamos nenuolatinio pobūdžio tarnybinės kelionės keleivių vežimą vykdančiomis priemonėmis. Kompensuojamų išlaidų dydį, jų kompensavimo sąlygas ir tvarką nustato užsienio reikalų ministras.“

 

Nepritarti

Formuluotė „keleivių vežimą vykdančiomis priemonėmis“ yra labai plati ir neapibrėžta, apimanti ir tokias priemones, kaip pvz., lėktuvus. Taip pat neaišku, kodėl kelionių užsienio valstybėje kompensavimas siejamas su tam tikra teisine padėtimi Lietuvoje.

Valstybių ir miestų ypatumams, tame tarpe ir saugumui, įvertinti yra skirtas gyvenimo lygio vietos koeficiento dydis, kuris yra taikomas apskaičiuojant kompensacijas už išlaidas, susijusias su darbu užsienyje. Šios kompensacijos tikslas ir yra kompensuoti išlaidas, susijusias su darbu užsienyje, tame tarpe ir galimas neplanuotas išlaidas.

Pažymėtina, kad prireikus darbuotojus siųsti į kitus miestus, vietoves ar valstybes, darbuotojai siunčiami į komandiruotes ir jiems apmokamos komandiruočių išlaidos, tame tarpe ir kelionės.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Projektu keičiamo Įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas teisinis pagrindas mokėti priemoką už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų.  Įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad tokia priemoka gali būti mokama ir diplomatinių atstovybių darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį. Iš šių priemokų ir turėtų būti padengiamos papildomos išlaidos, tame tarpe kelionių, esant nenumatytoms sąlygoms.

 

25.    

Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga;

Užsienio reikalų ministerijos Darbo taryba,

2022-01-19

 

 

 

Dėl papildomų garantijų Lietuvos atstovams, atšaukiamiems iš diplomatinės atstovybės anksčiau laiko, atsižvelgiant į priimančiosios valstybės pranešimą arba susidarius pavojingoms saugumui ar gyvybei sąlygoms, ir jų šeimos nariams (901 str.): Darbo taryba ir Profesinė sąjunga labai pritaria Projektu siūlomam Diplomatinės tarnybos įstatymo papildymui 901 straipsniu dėl papildomų garantijų Lietuvos atstovams, atšaukiamiems iš diplomatinės atstovybės anksčiau laiko, atsižvelgiant į priimančiosios valstybės pranešimą arba susidarius pavojingoms saugumui ar gyvybei sąlygoms, ir jų šeimos nariams. Kaip išdėstyta Aiškinamajame rašte, tokių atvejų, kuomet Lietuvos atstovai yra atšaukiami iš užsienio valstybių anksčiau laiko, atsižvelgiant į priimančiųjų valstybių pranešimus, grįstus politiniais motyvais, pastaruoju metu itin padažnėjo. Tokią praktiką pamėgo Lietuvai nedraugiškos užsienio valstybės, labai dažnai pareikalaujančios, kad Lietuvos atstovai būtų atšaukti, atsakant į Lietuvos institucijų sprendimus išsiųsti šių valstybių diplomatinėse atstovybėse Lietuvoje dirbančius atstovus, užsiimančius su diplomato statusu nesuderinama veikla. Gavus tokį pranešimą, Lietuvos atstovas ir visi kartu su juo priimančiojoje valstybėje gyvenantys jo šeimos nariai iš priimančiosios valstybės turi išvykti labai greitai (paprastai per kelias paras). Panaši situacija gali susidaryti ir karo veiksmų ar stichinių nelaimių atveju arba tais atvejais, kai priimančioji valstybė ima taikyti spaudimą diplomatinės atstovybės darbuotojams. Toks skubus priverstinis išvykimas Lietuvos atstovui ir kartu su juo gyvenantiems jo šeimos nariams ne tik sukelia didžiulį psichologinį diskomfortą ir sukuria sunkiai įgyvendinamus buitinius iššūkius (daiktų ir turto pervežimas atgal į Lietuvos Respubliką, kai kuriais atvejais gyvenamojo būsto susiradimas, vaikų ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo tęstinumo užtikrinimas ir pan.), bet ir sudaro su tuo susijusias papildomas išlaidas (pvz., gyvenamojo būsto nuoma ir pan.). Projektu siūlomu Diplomatinės tarnybos įstatymo 901 straipsniu numatoma nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį aukščiau minimiems Lietuvos atstovams ir jų šeimos nariams būtų iš dalies kompensuota už šiuos ne dėl jų valios kilusius nepatogumus ir atsiradusias išlaidas.

Iš principo pritardami tam, kas šiame Projekte išdėstyta, siūlome įvertinti ir kitus su šiuo priverstiniu Lietuvos atstovų atšaukimu susijusius aspektus bei su tuo susijusias socialines ir kitas garantijas jiems ir jų šeimos nariams. Darbo taryba ir Profesinė sąjunga siūlo papildomai nustatyti, kad tuo atveju, jeigu į Lietuvą turi sugrįžti ir Lietuvos atstovo sutuoktinis, Užsienio reikalų ministerija už jį toliau (iki tol, kol jis sugrįš į darbą arba susiras naują, bet ne ilgiau nei 6 mėn.) mokėtų pensijų, motinystės ir nedarbo socialinio draudimo įmokas, kad už juos toliau būtų mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, taip pat kad, esant poreikiui, Lietuvos atstovui ir jo šeimos nariams būtų išmokama vienkartinės įsikūrimo išmokos dydžio kompensacija, kuri iš dalies kompensuotų neplanuotas būsto nuomos ir kitas persikėlimo bei įsikūrimo išlaidas.

Atsižvelgiant į tai, kad atvejų, kai aukščiau minimi Lietuvos atstovai ir jų šeimos nariai patirtų ne dėl nuo jų priklausančių nepatogumų ir išlaidų, gali būti daugiau ir įvairių, siūlome Diplomatinės tarnybos įstatyme numatyti, kad užsienio reikalų ministro sprendimu jo nustatyta tvarka būtų galima šias išlaidas kompensuoti taip pat. Siūlome tokią 901 straipsnio redakciją:

„901 straipsnis. Papildomos garantijos diplomatui ir kitam valstybės tarnautojui, atšauktiems iš pareigų diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje atsižvelgiant į priimančiosios valstybės pranešimą arba susidarius pavojingoms saugumui ar gyvybei sąlygoms, ir jų šeimos nariams

1. Jeigu kartu su diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje dirbančiu diplomatu ar kitu valstybės tarnautoju, kuris atšaukiamas iš pareigų atsižvelgiant į priimančiosios valstybės pranešimą arba susidarius pavojingoms saugumui ar gyvybei sąlygoms, kartu gyvena sutuoktinis ir kartu gyvena ir mokosi šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodyti šeimos nariai – vaikai (įvaikiai), taip pat vaikai, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas diplomatas ar kitas valstybės tarnautojas ar jų sutuoktiniai, atitinkamai užsienio reikalų ministro arba kitą valstybės tarnautoją perkėlusios ar paskyrusios valstybės institucijos vadovo sprendimu ir nustatyta tvarka šiems užsienio valstybėje reziduojantiems diplomato ar kito valstybės tarnautojo šeimos nariams po diplomato ar kito valstybės tarnautojo atšaukimo iš pareigų diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, kol jie įgis vidurinį išsilavinimą, bet ne ilgiau iki jiems sueis 20 metų ir ne ilgiau kaip iki einamųjų mokslo metų pabaigos, gali būti mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 85 straipsnio 1–5 dalių, 86 straipsnio 2 dalies, 87 straipsnio, 89 straipsnio 7 dalies nuostatos.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems diplomatams ir kitiems valstybės tarnautojams atitinkamai užsienio reikalų ministro arba kitą valstybės tarnautoją perkėlusios ar paskyrusios valstybės institucijos vadovo sprendimu gali būti visiškai ar iš dalies apmokamos arba diplomato prašymu kompensuojamos kartu su diplomatu ar kitu valstybės tarnautoju užsienio valstybėje gyvenusių ir besimokiusių bei dėl diplomato ar valstybės tarnautojo atšaukimo iš pareigų diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje atsižvelgiant į priimančiosios valstybės pranešimą arba susidarius pavojingoms saugumui ar gyvybei sąlygoms, į Lietuvą grįžusių šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytų šeimos narių – vaikų (įvaikių), taip pat vaikų, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas diplomatas ar kitas valstybės tarnautojas ar jų sutuoktiniai, mokymosi Lietuvoje išlaidos, kol jie įgis vidurinį išsilavinimą, bet ne ilgiau iki jiems sueis 20 metų ir ne ilgiau kaip iki einamųjų mokslo metų pabaigos, jeigu jie nėra priimami mokytis valstybinėje ar savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloje, esančioje mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos priskirtoje teritorijoje, kurioje jie gyvena, ir (arba) valstybinėje ar savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloje nėra galimybės tęsti užsienio valstybėje pradėtos švietimo programos. Mokymosi išlaidų kompensuojama dalis, kompensuojamos išlaidos, jų apskaičiavimo ir kompensavimo sąlygos ir tvarka nustatoma šio įstatymo 85 straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų diplomatų ar kitų valstybės tarnautojų sutuoktiniai yra draudžiami pensijų, motinystės ir nedarbo socialiniu draudimu iki 6 mėn. nuo diplomato ar kito valstybės tarnautojo atšaukimo iš pareigų diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje dienos. Įmokos mokamos iš Lietuvos Respublikos biudžeto. Įmokų dydis skaičiuojamas šio įstatymo 87 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Įmokų mokėjimas nutraukiamas diplomatų ar kitų valstybės tarnautojų sutuoktiniams ėmus gauti su darbo santykiais susijusias pajamas.

4. Už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų diplomatų ar kitų valstybės tarnautojų sutuoktinius Užsienio reikalų ministerija iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas iki 6 mėn. nuo diplomato ar kito valstybės tarnautojo atšaukimo iš pareigų diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje dienos. Įmokų mokėjimas nutraukiamas diplomatų ar kitų valstybės tarnautojų sutuoktiniams ėmus gauti su darbo santykiais susijusias pajamas.

5. Esant poreikiui, šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems diplomatams ar kitiems valstybės tarnautojams atitinkamai užsienio reikalų ministro arba kitą valstybės tarnautoją perkėlusios ar paskyrusios valstybės institucijos vadovo sprendimu gali būti visiškai ar iš dalies apmokamos arba diplomato prašymu kompensuojamos apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis išlaidos. Šios išlaidos apmokamos arba kompensuojamos iki 3 mėn. nuo diplomato ar kito valstybės tarnautojo atšaukimo iš pareigų diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje dienos.

6. Užsienio reikalų ministro arba kitą valstybės tarnautoją perkėlusios ar paskyrusios valstybės institucijos vadovo sprendimu išmokama vienkartinės įsikūrimo išmokos dydžio kompensacija šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems diplomatams ar kitiems valstybės tarnautojams ir jų šeimos nariams.

3. 7. Šio straipsnio 1, ir 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nurodytas išlaidas, susijusias su kitiems valstybės tarnautojams ir jų šeimos nariams taikomomis garantijomis, padengia kitą valstybės tarnautoją perkėlusi ar paskyrusi valstybės institucija, išskyrus tuos atvejus, kai kiti įstatymai ar Vyriausybė nustato kitaip.

4. 8. Jeigu šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas diplomatas ar kitas valstybės tarnautojas yra skiriamas ar perkeliamas į pareigas kitoje diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, šio straipsnio 1, ir 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytos garantijos netaikomos nuo jo paskyrimo ar perkėlimo į pareigas dienos.“

 

Nepritarti

Pažymėtina, kad diplomato atšaukimas iš pareigų diplomatinėje atstovybėje savo prigimtimi nėra tapatus situacijai, kai susidaro diplomato gyvybei ar saugumui pavojingos sąlygos (kurios gali susidaryto dėl visos eilės priežasčių – ginkluoto konflikto, krizių, stichinių nelaimių, kitų veiksnių), todėl netikslinga sieti jų teisinio reguliavimo. Susidarius diplomato gyvybei ar saugumui pavojingoms sąlygoms diplomatas neturi būti atšauktas iš pareigų diplomatinėje atstovybėje, jis yra laikinai komandiruojamas į Lietuvą, o jo šeimos nariams rekomenduojama laikinai grįžti į Lietuvą.  Komandiruotės metu diplomatui ir jo šeimos nariams toliau taikomos visos Įstatyme nustatytos socialinės ir kitos garantijos - diplomato teisinė padėtis nepasikeičia, jis ir toliau laikomas dirbančiu diplomatinėje atstovybėje. Tuo tarpu gavus priimančiosios valstybės pranešimą, diplomato atšaukimas yra privalomas pagal tarptautinę teisę. Praktikoje, siekiant palengvinti diplomato ir jo šeimos narių grįžimą, diplomatas iš pradžių komandiruojamas į Lietuvą (komandiruotės metu jam ir jo šeimos nariams taikomos visos socialinės ir kitos garantijos, kurias Įstatymas nustato diplomatams, dirbantiems atstovybėse), ir tik pasibaigus komandiruotei diplomatas atšaukiamas. Šis teisinis reguliavimas yra pakankamai lankstus ir iš esmės atliepia kylančius iššūkius. Siekiant dar labiau apsaugoti dėl priimančiosios valstybės atšaukiamų diplomatų ir jo šeimos narių interesus, Projektu siūloma papildoma garantija - nustatyti teisinį pagrindą visiškai ar iš dalies apmokėti ar kompensuoti atšaukto Lietuvos atstovo vaikų, įvaikių, mokymosi išlaidas užsienio valstybėje (jeigu jie lieka joje reziduoti po Lietuvos atstovo atšaukimo) arba Lietuvoje (jeigu jie grįžta į Lietuvą ir nėra priimami mokytis valstybinėje ar savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloje, esančioje mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos priskirtoje teritorijoje, kurioje jie gyvena, ir (arba) valstybinėje ar savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloje nėra galimybės tęsti užsienio valstybėje pradėtos švietimo programos), bei po Lietuvos atstovo atšaukimo likusiems užsienio valstybėje šeimos nariams taikyti Įstatyme šeimos nariams nustatytas garantijas (dėl kompensacijų sutuoktiniui ir vaikams išlaikyti, sveikatos draudimo, pensijų, motinystės ir nedarbo socialinio draudimo, išmokos apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, persikėlimo išlaidų), kol vaikai įgis vidurinį išsilavinimą, bet ne ilgiau kaip iki einamųjų mokslo metų pabaigos.

Atkreiptinas dėmesys, kad į Lietuvą grįžęs iš diplomatinės atstovybės atšaukto diplomato sutuoktinis yra draudžiamas  privalomu sveikatos draudimu valstybės lėšomis, jam užsiregistravus  Užimtumo tarnyboje, todėl nėra tikslinga nustatyti papildomo teisinio reguliavimo šią pareigą nustatant Užsienio reikalų ministerijai.

 Kaip minėta, komandiruotės į Lietuvą metu diplomatui ir jo šeimos nariams taikomos visos socialinės ir kitos garantijos (mokamos su darbu užsienyje susijusios kompensacijos, kompensacijos sutuoktiniui, vaikams išlaikyti, gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos, sveikatos draudimas, kompensuojamos vaikų ir įvaikių priešmokyklinio ugdymo ir mokymosi išlaidos, su gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymu susijusios išlaidos ir t.t.), be to, darbuotojams teisės aktų nustatyta tvarka padengiamos komandiruotės į Lietuvą išlaidos – visa tai sudaro palankias sąlygas padengti neplanuotas išlaidas Lietuvoje.

 

26.    

Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga;

Užsienio reikalų ministerijos Darbo taryba,

2022-01-19

 

 

 

Dėl diplomatų rotacijos tvarkos (42 str.): Darbo taryba ir Profesinė sąjunga pritaria siūlymui užsienio reikalų ministro įsakymu patvirtinti diplomatų rotacijos tvarką. Manome, kad rotacijų trukmės ir pratęsimo sąlygos turi būti nustatytos poįstatyminiuose teisės aktuose, Diplomatinės tarnybos įstatyme apibrėžiant tik bendruosius principus:

- rotacijos terminas paprastai yra 3 metai, esant diplomato prašymui ar sutikimui rotacija gali būti pratęsta ketvirtiems metams;

- bendras nuoseklaus paskyrimo dviejose rotacijose terminas negali būti ilgesnis kaip 8 metai (3+1 ir 3+1);

- antrai iš eilės rotacijai diplomatas gali būti skiriamas ir tada, kai pirmoje išdirbo 4 metus.

Siūlome atitinkamai pakeisti 42 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2. esant tarnybinei būtinybei, diplomatas gali būti iš karto skiriamas į kitą diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, įskaitant atvejus, kai pirmojo paskyrimo metu neišdirbo 3 metų arba išdirbo 4 metus, tačiau bendras nuoseklaus paskyrimo dviejose diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose terminas negali būti ilgesnis negu 6 8 metai, o tais atvejais, kai bent vienas iš dviejų paskyrimų yra į aukšto ar vidutinio grėsmių ir rizikų lygmens aplinkoje veikiančią diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą – ne ilgesnis negu 7 metai;”.

 

Nepritarti

Nepritarti siūlymui ilginti rotacijų terminus.

Įstatymo 42 str. nustatyti rotacijos principai užtikrina pusiausvyrą tarp diplomato darbo Lietuvoje ir darbo užsienio valstybėse. Lietuvos diplomatinei tarnybai ypač svarbu, kad diplomatas, dirbdamas užsienyje, neatitrūktų nuo bendro viso užsienio politikos lauko, kurį pirmiausia suteikia darbas ministerijoje, bei grįžęs po rotacijos savo specifinėmis rotacijoje įgytomis žiniomis praturtintų ministerijos kompetencijas. Todėl svarbu, kad rotacijos ir darbo ministerijoje laikotarpiai būtų subalansuoti ir nebūtų per ilgi. Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant paskatinti diplomatų rotacijas į aukšto ar vidutinio grėsmių ir rizikų lygmens aplinkoje veikiančias diplomatines atstovybes, Projektu siūloma nustatyti patrauklesnį bendro nuoseklaus paskyrimo dviejose diplomatinėse atstovybėse terminą ‒ iki 7 metų (vietoj šiuo metu galiojančio bendro termino iki 6 metų), jei bent vienas iš dviejų paskyrimų yra į aukšto ar vidutinio grėsmių ir rizikų lygmens aplinkoje veikiančią diplomatinę atstovybę.

Atkreiptinas dėmesys, kad panašų 3 metų darbo diplomatinėse atstovybėse laikotarpį nustato ir kiti Lietuvos įstatymai: Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 34 d. nustatyta, kad valstybės tarnautojai perkeliami į kitas pareigas Lietuvos diplomatinėse atstovybėse paprastai ne ilgiau nei 3 metams; pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 42 str. 3 d. karys gali būti paskirtas atlikti tarnybą Lietuvos diplomatinėse atstovybėse paprastai ne ilgiau nei 3 metams.

 

27.    

Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga;

Užsienio reikalų ministerijos Darbo taryba,

2022-01-19

 

 

 

Dėl priėmimo į diplomatinę tarnybą (24, 61 str.): Esamas teisinis reguliavimas lemia, kad darbuotojai, iki laimint diplomatinės tarnybos konkursą Užsienio reikalų ministerijoje dirbę pagal terminuotą diplomato tarnybos sutartį vietoj negalinčio pareigų eiti diplomato, pagal darbo sutartį ar valstybės tarnautojo pareigose, priimant į diplomatinę tarnybą yra traktuojami kaip reikšmingos darbo patirties neturintys ir su ministerijos darbo specifika nesusipažinę naujokai. Nors dažnu atveju po priėmimo į diplomatinę tarnybą asmuo atlieka tas pačias ar panašias pareigybines funkcijas, nepaisant ankstesnės ministerijoje įgytos patirties jam taikomas parengiamasis laikotarpis (DTĮ 24 str. 1 d.), o anksčiau įgyta patirtis formaliai neturi jokios įtakos tolesnei jo karjerai. Toks teisinis reguliavimas skatina neteisingumo jausmą, o kai kuriais atvejais netgi tampa priežastimi, kodėl darbuotojai nusprendžia palikti diplomatinę tarnybą. Problema ypač opi darbuotojams, kurie dėl retai organizuojamų konkursų į diplomatinę tarnybą į ministeriją ateina dirbti iki konkurso. Todėl manome, kad atsižvelgiant į jų darbo patirtį Užsienio reikalų ministerijoje, tokiems asmenims neturi būti privalomai taikomas parengiamasis laikotarpis, o Diplomatų atestacijos komisija, priimdama sprendimą dėl nuosekliai aukštesnio diplomatinio rango suteikimo, turi atsižvelgti į darbuotojų ankstesnę darbo Užsienio reikalų ministerijoje patirtį (61 str. 1 d.). Atsižvelgdami į šiuos argumentus, siūlome pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Su asmeniu, atitinkančiu šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, jeigu nėra šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių, ir laimėjusiu konkursą, parengiamajam laikotarpiui sudaroma šio įstatymo 28 straipsnyje nurodyta terminuota diplomato tarnybos sutartis. Per parengiamąjį laikotarpį įvertinama, ar asmuo tinka diplomatinei tarnybai. Parengiamojo laikotarpio trukmė – 6 mėnesiai, šį terminą užsienio reikalų ministras gali sutrumpinti iki 3 mėnesių. Jei konkursą laimėjęs asmuo dirba Užsienio reikalų ministerijoje ne trumpiau kaip 6 mėnesius ir jo tarnybinė veikla (veikla) vertinama labai gerai arba gerai, parengiamojo laikotarpio reikalavimas jam nėra taikomas, ir su juo sudaroma diplomato tarnybos sutartis šio įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka.“

 

Nepritarti

Priėmimas į diplomatinę tarnybą sudarant neterminuotą diplomato sutartį skiriasi nuo darbo ministerijoje pagal terminuotą diplomato tarnybos sutartį. Priimtas į diplomatinę tarnybą asmuo skiriamas į nuolatines diplomato pareigas ministerijoje, kurios labai dažnai nėra susijusios su pareigomis, kurias jis ėjo laikinai. Diplomatinė tarnyba yra statutinė tarnyba, todėl tikslinga palikti parengiamąjį laikotarpį, kurio metu sudaroma galimybė praktikoje patikrinti asmens gebėjimus, žinias ir kompetenciją. Pažymėtina, kad Įstatymo 24 str. 1 d. numatyta galimybė sutrumpinti parengiamąjį laikotarpį iki 3 mėnesių.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Projektu keičiamo įstatymo 37 str. 2 d. kaip tik siūloma nustatyti, kad priimant asmenį į diplomato pareigas, pareiginės algos koeficientas nustatomas atsižvelgiant į diplomato tarnybinės veiklos pobūdį, sudėtingumą, kompetenciją ir darbo užsienio ir (ar) Europos Sąjungos politikos srityje patirtį. Taip pat Projektu siūloma nustatyti pareigą atsižvelgti į eitas diplomato pareigas, kompetenciją, darbo užsienio ir (ar) Europos Sąjungos politikos srityje patirtį, jei diplomatas yra skiriamas į pareigas pasibaigus jo laikino perkėlimo į kitas Lietuvos institucijas, delegavimo į tarptautines, ES ar užsienio valstybių institucijas laikotarpiui, taip pat atkuriant diplomato statusą buvusiam diplomatui (keičiamo įstatymo 30 str. 2 d., 43 str. 4 d.).

28.    

Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga;

Užsienio reikalų ministerijos Darbo taryba,

2022-01-19

 

 

 

Dėl diplomatinių rangų suteikimo tvarkos (59-61, 41 str.): Statutinėje diplomatinėje tarnyboje diplomatinis rangas yra labai svarbus tarnybinis laipsnis, kuris parodo asmens patirtį diplomatinėje tarnyboje bei apibrėžia jo vietą statutinės tarnybos hierarchijoje. Susitikimuose su Užsienio reikalų ministerijos vadovybe Darbo taryba pasiūlė, kad diplomatinių rangų suteikimas ir atėmimas turi būti aiškiai reglamentuotas atskira užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka tam, kad būtų didinamas su diplomatų karjera susijusių sprendimų skaidrumas ir išvengta subjektyvumo. Šias nuostatas remia ir Profesinė sąjunga, todėl atsižvelgdami į tai, pritariame Diplomatinės tarnybos įstatymo 59 straipsnio papildymui 3 dalimi, kartu akcentuodami, kad būsimoje tvarkoje turi būti nustatyta ne tik užsienio reikalų ministro, bet ir Respublikos Prezidento suteikiamų diplomatinių rangų suteikimo ir atėmimo tvarka.

Mūsų nuomone, konkrečios diplomatinio rango suteikimo sąlygos turi būti apibrėžti užsienio reikalų ministro nustatytoje tvarkoje, o Diplomatinės tarnybos įstatyme turi būti įtvirtinti tik šie bendrieji principai:

- trečiojo sekretoriaus, antrojo sekretoriaus ir pirmojo sekretoriaus diplomatiniai rangai suteikiami praėjus 3 metams, o kiti diplomatiniai rangai – praėjus 4 metams nuo paskutinio diplomatinio rango suteikimo (jei diplomatas neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų, ir jo tarnybinė veikla vertinama labai gerai arba gerai);

- diplomatiniai rangai suteikiami ne vėliau kaip praėjus 4 metams nuo paskutinio diplomatinio rango suteikimo (jei diplomatas neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų, ir jo tarnybinė veikla vertinama labai gerai arba gerai). Šiuo metu galiojančiame Diplomatinės tarnybos įstatyme nustatytas neapibrėžtumas laike sukuria sąlygas diplomatinių rangų suteikimą atidėti neribotam laikui nepateikiant jokių argumentų, taip pat tuo stabdoma diplomatų karjera bei pažeidžiami jų teisėti lūkesčiai.

Taip pat manome, kad nuosekliai aukštesnio rango suteikimas pirma laiko privalo likti kaip viena iš ir taip neskaitlingų diplomato labai gero tarnybinės veiklos įvertinimo pasekmių, todėl nepritariame siūlomam Diplomatinės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 4 dalies 3 punkto išbraukimui, o siūlomą 41 straipsnio redakciją išdėstėme aukščiau šiame rašte (6 punktas).

URM darbuotojų atstovai taip pat nepritaria Projekto 23 straipsniu siūlomam Diplomatinės tarnybos įstatymo 61 straipsnio 2 dalies pakeitimui nuosekliai aukštesnį diplomatinį rangą pirma laiko suteikti tik diplomatui, dirbančiam aukšto ar vidutinio grėsmių ir rizikų lygmens aplinkoje veikiančioje diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje. Kaip jau išdėstyta aukščiau, nuosekliai aukštesnio diplomatinio rango suteikimas pirma laiko, kai diplomato tarnybinė veikla įvertinama labai gerai, privalo išlikti kaip viena iš trijų veiklos vertinimo rezultatų pasekmių.

Argumentai dėl galimybės suteikti nuosekliai aukštesnį diplomatinį rangą į diplomatinę tarnybą po konkurso priimtiems asmenims, kurie turi darbo Užsienio reikalų ministerijoje patirties, taip pat išdėstyti aukščiau šiame rašte (11 punktas).

Atsižvelgdami į visus šiuo klausimu išdėstytus argumentus, siūlome tokią 61 straipsnio redakciją:

„1. Asmeniui, su kuriuo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis parengiamajam laikotarpiui, taip pat asmeniui, sėkmingai išdirbusiam parengiamąjį laikotarpį, suteikiamas žemiausias diplomatinis rangas. Nuosekliai aukštesnis negu turėtas trečiojo sekretoriaus, antrojo sekretoriaus ir pirmojo sekretoriaus diplomatinis rangas suteikiamas po 3 metų ne anksčiau kaip po 4, o patarėjo, ministro patarėjo, Lietuvos Respublikos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro, Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus diplomatiniai rangai – po 4 metų diplomatinius rangus, kurie nuosekliai suteikiami ne anksčiau kaip po 3 metų, nuo turimo diplomatinio rango suteikimo (į šį laikotarpį įskaitomas parengiamasis laikotarpis ir laikotarpis, kurį asmuo išdirbo Užsienio reikalų ministerijoje iki diplomato tarnybos sutarties sudarymo, laikotarpis, kai  diplomatas išeina tikslinių atostogų, ir laikotarpis, kai diplomatas diplomato sutuoktinis nutraukia diplomato tarnybos sutartį pagal šio įstatymo 92 straipsnio 9 dalį dėl to, kad išvyko kartu su sutuoktiniu diplomatu, paskirtu dirbti į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą arba perkeltu į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje), jeigu diplomatas neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų ir jei jo tarnybinė veikla už paskutinius vienus metus yra vertinama labai gerai arba gerai. Ši rangų teikimo tvarka taikoma ir diplomatams, laikinai perkeltiems dirbti į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybės institucijas.

2. Sprendimas suteikti nuosekliai aukštesnį diplomatinį rangą pirma laiko priimamas diplomato tarnybinės veiklos vertinimo būdu ne anksčiau kaip po 2 metų nuo turimo diplomatinio rango suteikimo dienos, o šio įstatymo 68 straipsnio 11 dalies 1 punkte numatytu skatinimo būdu - ne anksčiau kaip po 2 vienų metų nuo turimo diplomatinio rango suteikimo dienos, išskyrus šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nurodytus diplomatinius rangus.

3. Asmeniui, skiriamam diplomatiniu atstovu, taip pat asmeniui, su kuriuo sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis, išskyrus atvejus, kai terminuota diplomato tarnybos sutartis sudaroma šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka, diplomatinis rangas suteikiamas neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Šiems asmenims diplomatinis rangas suteikiamas atsižvelgus į jų einamas pareigas, kompetenciją ir darbo užsienio politikos srityje patirtį.“

 

Nepritarti

Nepritarti siūlymui, kad užsienio reikalų ministro tvirtinamoje tvarkoje būtų nustatyti ne tik užsienio reikalų ministro, bet ir Prezidento suteikiamų diplomatinių rangų suteikimo ir atėmimo tvarka. Atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabą, siūloma Projektu keičiamo Įstatymo 60 straipsnį 4 dalį išdėstyti taip:

„4. Diplomatiniai rangai, išskyrus šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nurodytus diplomatinius rangus, suteikiami užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka.“

Siūloma Projektu keičiamo Įstatymo 63 straipsnį 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Diplomatinių rangų, išskyrus šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nurodytus diplomatinius rangus,  atėmimo tvarką nustato užsienio reikalų ministras.“

 

Nepritarti siūlymui nustatyti, kad diplomatiniai rangai suteikiami po 3 metų arba po 4 metų, atsisakant formuluotės „ne anksčiau kaip“. Diplomatinei tarnybai kaip statutinei tarnybai yra būdinga specifinė diplomatinių rangų sistema ir diplomatų privaloma rotacija į diplomatines atstovybes. Diplomatinis rangas, kaip diplomatinės tarnybos ypatingas elementas yra sietinas su darbo užsienio valstybėse, rotacijų metu įgyjama kompetencija ir patirtimi. Jeigu diplomatas ilgą laiką nesirotuoja, diplomatinis rangas jam neturėtų būti automatiškai suteikiamas kas 3 ar 4 metus.  Projektu keičiamo Įstatymo 60 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad diplomatiniai rangai suteikiami užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. Šioje tvarkoje bus aiškiai reglamentuotos procedūros, nustatytos diplomatinių rangų sąsajos su diplomato karjera, sukurta diplomatų motyvaciją skatinanti sistema.

Nepritarti siūlymui nustatyti, kad į diplomatinio rango suteikimo laikotarpį įskaitomi šie laikotarpiai, kai asmuo nėra sudaręs diplomato tarnybos sutarties: laikotarpis, „kurį asmuo išdirbo Užsienio reikalų ministerijoje iki diplomato tarnybos sutarties sudarymo“, taip pat laikotarpis „kai diplomatas, diplomato sutuoktinis nutraukia diplomato tarnybos sutartį pagal šio įstatymo 92 straipsnio 9 dalį dėl to, kad išvyko kartu su sutuoktiniu diplomatu, paskirtu dirbti į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą arba perkeltu į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje“, kadangi diplomatinis rangas, kaip išskirtinis statutinės tarnybos elementas, yra neatsiejamas nuo asmens teisinio statuso (buvimo diplomatu), bei, kaip minėta, jis sietinas su patirtimi ir kompetencijomis, įgytomis diplomatinio darbo užsienio valstybėse, rotacijų metu.

Nepritarti siūlymui išlaikyti Įstatyme nuostatą, kad pirma laiko nuosekliai aukštesnis diplomatinis rangas gali būti suteikiamas diplomato tarnybinės veiklos vertinimo būdu, ne anksčiau kaip po 2 metų  nuo turimo diplomatinio rango suteikimo dienos. Diplomatinis rangas, kaip diplomatinės tarnybos ypatingas elementas, sietinas su kita diplomatų darbo ypatybe – darbu užsienio valstybėse, rotacijomis, ir jose įgyjama kompetencija ir patirtimi. Diplomatinio rango suteikimo susiejimas su metiniais veiklos rezultatais potencialiai atitolina jo suteikimo perspektyvas, nes ne kasmet diplomatai vertinami „labai gerai“, o ir įvertinus „labai gerai“, gali būti siūloma bet kuri kita Įstatymo nustatyta alternatyva. Todėl Projekte atsisakyta nuostatos, kad pirma laiko nuosekliai aukštesnis diplomatinis rangas gali būti suteikiamas diplomato tarnybinės veiklos vertinimo būdu, ne anksčiau kaip po 2 metų  nuo turimo diplomatinio rango suteikimo dienos, Ši nuostata sukelia nepasitenkinimą ir demotyvuoja diplomatus, kuriems buvo pritaikytos kitos priemonės jų veiklą įvertinus labai gerai. Siekiant paskatinti diplomatų rotaciją į aukšto ar vidutinio grėsmių ir rizikų lygmens aplinkoje veikiančias diplomatines atstovybes, siūloma nustatyti, kad nuosekliai aukštesnis diplomatinis rangas gali būti suteiktas tik skatinimo būdu ir tik dirbantiems aukšto ar vidutinio grėsmių ir rizikų lygmens aplinkoje veikiančioje diplomatinėje atstovybėje, ne anksčiau kaip po metų nuo paskutinio rango suteikimo.

29.    

Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga;

Užsienio reikalų ministerijos Darbo taryba,

2022-01-19

 

 

 

Dėl priemokų skyrimo (DTĮ 36, 39 str.): Diplomatai yra statutiniai valstybės tarnautojai, kurie iš esmės paklūsta ministro įsakymui ir privalo dirbti bet kokiomis sąlygomis, taip pat ir pavojingomis ir sveikatai kenksmingomis ar net karo sąlygomis. Manome, kad 39 straipsnio 2 punkte nustatyti priemokų dydžiai kai kuriais atvejais gali neatitikti sąlygų ar grėsmės lygio, su kuriais savo darbe gali tekti susidurti diplomatams, todėl siūlytume numatyti maksimalią 50 procentų diplomato pareiginės algos dydžio priemoką už darbą ypač pavojingomis (karo, terorizmo, valstybės masto technologinių, stichinių ir pan. nelaimių ir pan.) sąlygomis bei patikslinti 36 straipsnio 2 dalį, kad į priemokų ir priedų sumą nebūtų įraukta 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta priemoka:

„2. Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų diplomatui nustatytos pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą, budėjimą,  šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas priedas ir 39 straipsnio 1 dalies 3  punkte nustatyta priemoka.“

 

Taip pat tikslinga poįstatyminiais teisės aktais aiškiai apibrėžti, kas laikoma darbu, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų (39 str. 1 d. 3 p.), bei nustatyti tokių priemokų skyrimo mechanizmą, kad susidarius ypač pavojingoms sąlygoms (pavyzdžiui, kilus karui, valstybės masto technologinei, stichinei ir pan. nelaimei) atitinkama priemoka būtų skiriama ipso facto nelaukiant atstovybės vadovo teikimo tarnybiniu pranešimu.

 

Nepritarti

URK pritaria Seimo narės L. L. Andrikienės ir kitų siūlymui netaikyti priemokų ir priedų ribojimo.

30.    

Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų profesinė sąjunga;

Užsienio reikalų ministerijos Darbo taryba,

2022-01-19

 

 

 

Dėl asmenų, kuriems išduodami diplomatiniai pasai, kategorijų (65 str.): Nepritariame žodžio „išimtinais“ išbraukimui 65 straipsnio 1 dalies 19 punkte bei manome, kad siūlomais 65 straipsnio pakeitimais nepagrįstai plačiai išplečiamas asmenų, kuriems galėtų būti išduodamas Lietuvos Respublikos diplomatinis pasas, ratas. Nepritariame diplomatinio paso išdavimui diplomatinėse atstovybėse dirbančiam administraciniam techniniam ir aptarnaujančiam personalui - tai dažniausiu atveju yra nuolat užsienio valstybėje gyvenantys asmenys, atstovybėje atliekantys technines logistines funkcijas, kuriems diplomatinis pasas nėra būtinas pagal jų atliekamų funkcijų pobūdį. Atsižvelgdami į tai, siūlome atitinkamai pataisyti 65 straipsnio 13 dalies 19 punktą ir jį išdėstyti taip:

„19) kitiems karjeros valstybės tarnautojams ir statutiniams valstybės tarnautojams ar pareigūnams, buvusiems pareigūnams, šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytam diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų personalui kitais šioje dalyje nenumatytais išimtiniais išimtiniais atvejais – užsienio reikalų ministro sprendimu, kai tai būtina įgyvendinant Seimo priimtuose teisės aktuose numatytus užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus.“

Taip pat siūlome nustatyti sąlygas, kurioms esant diplomatiniai pasai išduodami 65 straipsnio 1 dalies 19 punkte nurodytų asmenų kategorijai (pvz., kas turi teikti prašymą ir pan.).

 

Nepritarti

Įstatymo 65 str. 1 d. 19 p. nustatytas reikalavimas, kad karjeros, statutiniams valstybės tarnautojams ir pareigūnams diplomatiniai pasai išduodami tik išimtiniais atvejais yra neapibrėžtas ir perteklinis. Įstatyme nustatyta aiški paso išdavimo sąlyga – kai tai būtina įgyvendinant Seimo priimtuose teisės aktuose numatytus užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus – yra pilnai pakankama. Diplomatinis pasas Lietuvos piliečiams, kurie yra diplomatinės atstovybės administracinio-techninio ir aptarnaujančio personalo nariai, būtų išduodamas tik tada, kai tai būtina įgyvendinant Seimo priimtuose teisės aktuose numatytus užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus. Tuo siekiama užtikrinti valstybės interesus ir maksimalią Lietuvos Respublikos piliečių apsaugą ir sumažinti jų pažeidžiamumą, kas ypač aktualu šiuo metu.

Įstatymo 64 str. diplomatinį pasą apibrėžia kaip Užsienio reikalų ministerijos išduotą asmens dokumentą. Pati Užsienio reikalų ministerija nustato jo išdavimo tvarką.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nebuvo.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narys V. Raskevičius,
2022-02-08

2

(5)

1

(1)

 

(7)

N

Argumentai:

Aiškinamajame Įstatymo projekto rašte nurodoma, kad Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti teisines prielaidas moderniai, efektyviai, veiksmingai ir gebančiai laiku reaguoti į aplinkos pokyčius, konkurencingai ir karjerai patraukliai diplomatinei tarnybai. Siekiant šio tikslo, Įstatymo projektu, be kita ko, ketinama išplėsti diplomatinėse atstovybėse dirbančių Lietuvos atstovų, taip pat jų sutuoktinių ir kitų šeimos narių garantijas.

 

Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime vyksta politinės diskusijos dėl partnerystės instituto įteisinimo. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje amžiaus grupėje nuo 20 iki 49 metų yra 560 tūkst. asmenų, kurie niekada nebuvo sudarę santuokos. Yra didelė tikimybė, kad diplomatinėje tarnyboje dirba nemažai žmonių, kurie bendrai gyvena su savo partneriu ar partnere, nesudarę santuokos. Atsižvelgiant į Įstatymo projekto keliamus tikslus, t. y. užtikrinti teisines prielaidas moderniai, efektyviai, veiksmingai ir gebančiai laiku reaguoti į aplinkos pokyčius, konkurencingai ir karjerai patraukliai diplomatinei tarnybai, nėra objektyvių priežasčių, kodėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas neturėtų suteikti įstatyme numatytų garantijų ne tik diplomatinėse atstovybėse dirbančių Lietuvos atstovų sutuoktiniams, bet ir jų registruotiems partneriams.

 

Papildomai pažymėtina, kad kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai jau dabar numato partneriams ir (ar) sugyventiniams tam tikras teises ir pareigas. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-785 38 straipsnis „Šeimos nariai“ numato, kad „Asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai“. 2019 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime Nr. KT3-N1/2019 pažymėtina, jog, kitaip nei konstitucinė santuokos samprata, konstitucinė šeimos samprata, be kita ko, yra neutrali lyties požiūriu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalis, aiškinamas kartu su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu asmenų lygybės principu ir diskriminacijos draudimu, yra saugomos ir ginamos visos šeimos, atitinkančios konstitucinę šeimos sampratą, pagrįstą nuolatinio ar ilgalaikio pobūdžio šeimos narių santykių turiniu, t. y. grindžiamą šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas.

 

Siekiant Lietuvos teisinės bazės nuoseklumo ir Konstitucinio Teismo sprendimų nuoseklaus įgyvendinimo Lietuvos Respublikos teisės aktuose, siūlomi šie Įstatymo projekto papildymai, laiduojantys Įstatymu suteikiamas garantijas ne tik diplomatinėse atstovybėse dirbančių Lietuvos atstovų sutuoktiniams, bet ir jų registruotiems partneriams.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) nesavanaudiškumas. Diplomatas privalo naudoti jam patikėtą valstybės turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas pareigas nesiekti naudos sau ar kitiems su juo susijusiems asmenims (sutuoktiniui arba partneriui, artimajam giminaičiui, svainystės ryšiais susijusiam asmeniui ar kitam valstybės tarnautojo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nurodytam asmeniui); tarnauti išimtinai visuomenės interesams;”

 

Pritarti

Įstatymo projektą papildžius naujais straipsniais, atitinkamai yra pakeista paskesnių straipsnių numeracija

2.

Seimo narys V. Raskevičius,
2022-02-08

7

(18)

 

(1)

 

(2)

N

Argumentai:

Tokie patys.

 

Pasiūlymas:

Papildyti 18 straipsnio 1 dalį nauju 2 punktu ir ją išdėstyti taip:

„1. Diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje dirbančio diplomato šeimos nariai yra kartu gyvenantys diplomato:

1) sutuoktinis;

2) partneris;

2) 3) nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), jeigu jie įstatymų nustatyta tvarka nėra emancipuoti ar sudarę santuokos;

3) 4) pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 20 metų, jeigu jie su diplomatu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo;

4) 5) sutuoktinio nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), jeigu įstatymų nustatyta tvarka ar teismo sprendimu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su diplomato sutuoktiniu ir jie įstatymų nustatyta tvarka nėra emancipuoti ar sudarę santuokos;

5) 6) sutuoktinio pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 20 metų, jeigu įstatymų nustatyta tvarka ar teismo sprendimu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su diplomato sutuoktiniu ir jie su diplomatu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo;

6) 7) išlaikytiniai (nesvarbu, koks jų amžius) – asmenys, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas diplomatas ir (ar) jo sutuoktinis, neatsižvelgiant į tai, ar globa, ar rūpyba buvo nustatyta iki diplomato darbo diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje pradžios, ar po to, kai diplomatas pradėjo dirbti diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje.“

 

Pritarti

Siūloma papildyti Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį nauju 11 punktu

3.

Seimo narys V. Raskevičius,
2022-02-08

17

(42)

2

(2)

 

N

Argumentai:

Tokie patys.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Diplomatas pagal šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktus, 43 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 6 dalis ir 44 straipsnio 1 dalį negali būti skiriamas ar perkeliamas į pareigas, kurias einant jį ir jo sutuoktinį arba partnerį, sugyventinį, jeigu jis nurodytas diplomato viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje (toliau – sugyventinis), artimąjį giminaitį ar svainystės ryšiais susijusį asmenį sietų tiesioginio pavaldumo santykiai.”

 

Pritarti

 

4.

Seimo narys V. Raskevičius,
2022-02-08

21

(47)

 

 

N

Argumentai:

Tokie patys.

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti 47 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„47 straipsnis. Garantijos diplomato, paskiriamo į kitą valstybę pagal diplomatų rotacijos taisykles, sutuoktiniui arba partneriui”

 

2. Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1. Diplomato sutuoktinis arba partneris, išvykęs kartu su diplomatu į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, turi teisę per 3 mėnesius nuo diplomato atšaukimo iš diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos grįžti į tas pačias pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje arba kitoje iš valstybės ar savivaldybės biudžetų finansuojamoje įstaigoje ar organizacijoje, kurioje dirbo iki išvykimo kartu su diplomatu į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą. Tais atvejais, kai nėra galimybės grįžti į tas pačias pareigas, diplomato sutuoktinis arba partneris per šioje dalyje nustatytą terminą turi teisę grįžti į kitas pareigas, apmokamas ne mažiau negu iki išvykimo su diplomatu, toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje arba kitoje iš valstybės ar savivaldybės biudžetų finansuojamoje įstaigoje ar organizacijoje, kurioje dirbo iki išvykimo su sutuoktiniu arba partneriu.

2. Laikotarpis, kurį diplomato sutuoktinis arba partneris praleido užsienyje dėl to, kad jis ten gyveno kartu su diplomatu, dirbančiu diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, įskaitomas į diplomato sutuoktinio arba partnerio socialinio draudimo stažą, jeigu už šį laikotarpį buvo mokėtos nustatytos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

3. Diplomato, dirbančio diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, užsienio valstybėje kartu gyvenantis sutuoktinis arba partneris turi teisę įsidarbinti toje valstybėje, jeigu tai numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse arba leidžiama pagal tos valstybės įstatymus. Apie įsidarbinimą diplomato sutuoktinis arba partneris turi informuoti užsienio reikalų ministrą.”

 

Pritarti

 

5.

Seimo narys V. Raskevičius,
2022-02-08

22

(48)

 

 

N

Argumentai:

Tokie patys.

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti 48 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„48 straipsnis. Diplomato sutuoktinio arba partnerio diplomato teisė atkurti diplomato statusą”

 

2. Pakeisti 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1. Diplomato sutuoktinis arba partneris diplomatas, nutraukęs diplomato tarnybos sutartį pagal šio įstatymo 92 straipsnio 9 dalį dėl to, kad išvyko kartu su sutuoktiniu arba partneriu diplomatu, paskirtu dirbti į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą arba perkeltu į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę atkurti diplomato statusą – grįžti į ne žemesnes nei eitos, o jeigu tokios galimybės nėra, Atestacijos komisijos siūlymu į žemesnes pareigas Užsienio reikalų ministerijoje. Su šiuo asmeniu sudaroma diplomato tarnybos sutartis, užsienio reikalų ministro įsakymu jam grąžinamas iki diplomato tarnybos sutarties nutraukimo turėtas diplomatinis rangas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys teisę atkurti diplomato statusą turi per 6 mėnesius nuo sutuoktinio arba partnerio darbo diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pabaigos arba per 6 mėnesius nuo prašymo atkurti diplomato statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio arba partnerio darbo diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiui.“

 

Pritarti

 

6.

Seimo narys V. Raskevičius,
2022-02-08

28

(62)

1

(4)

 

 

Argumentai:

Tokie patys.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 62 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytas 5 metų terminas netaikomas, kai, esant tarnybinei būtinybei, diplomato statusas atkuriamas užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka buvusiems diplomatams, nutraukusiems diplomato tarnybos sutartį šio įstatymo 92 straipsnio 9 dalyje nurodytu pagrindu ir priimtiems dirbti į tarptautinę ir Europos Sąjungos instituciją ar užsienio valstybės instituciją, taip pat buvusiems diplomatams, nutraukusiems diplomato tarnybos sutartį šio įstatymo 92 straipsnio 9 dalyje nurodytu pagrindu ir išvykusiems kartu su sutuoktiniais arba partneriais, perkeltais, paskirtais arba išrinktais dirbti į tarptautinę ir Europos Sąjungos instituciją ar užsienio valstybės instituciją. Šie asmenys teisę atkurti diplomato statusą turi per 6 mėnesius nuo darbo tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pabaigos arba per 6 mėnesius po sutuoktinio arba partnerio darbo tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pabaigos, arba per 6 mėnesius nuo prašymo atkurti diplomato statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio arba partnerio darbo tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiui.“

 

Pritarti

 

7.

Seimo narys V. Raskevičius,
2022-02-08

31

(65)

6

(2)

 

N

Argumentai:

Tokie patys.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 65 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Diplomatiniai pasai išduodami Respublikos Prezidento sutuoktiniui arba partneriui ir vaikams, Seimo Pirmininko sutuoktiniui arba partneriui, Ministro Pirmininko sutuoktiniui arba partneriui, užsienio reikalų ministro sutuoktiniui arba partneriui, Lietuvos Respublikos piliečių, išrinktų Europos Parlamento nariais, sutuoktiniams arba partneriams. Diplomatiniai pasai taip pat išduodami Seimo nario sutuoktiniui arba partneriui ir specialiosios misijos vadovo sutuoktiniui arba partneriui, jeigu šių asmenų vykimą kartu su Seimo nariu ar specialiosios misijos vadovu į užsienį lemia tarnybinės užduoties ar misijos specifika.”

 

Pritarti

 

8.

Seimo narys V. Raskevičius,
2022-02-08

33

(67)

 

 

 

Argumentai:

Tokie patys.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 67 straipsnio 1 dalies 3, 4, 6 ir 7 punktus ir juos išdėstyti taip:

„3) specialiosios misijos vadovo sutuoktinis arba partneris, kuriam diplomatinis pasas buvo išduotas pagal šio įstatymo 65 straipsnį, grįžęs į Lietuvos Respubliką iš užsienio valstybės, kurioje buvo su užduotį vykdančiu specialiosios misijos vadovu;

4) Seimo nario sutuoktinis arba partneris, kuriam diplomatinis pasas buvo išduotas pagal šio įstatymo 65 straipsnį, grįžęs į Lietuvos Respubliką iš užsienio valstybės, kurioje buvo su tarnybinę užduotį atliekančiu Seimo nariu;

6) šio įstatymo 65 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų sutuoktiniai arba partneriai, kuriems diplomatiniai pasai išduodami pagal šio įstatymo 65 straipsnį, jeigu nutraukiama santuoka;

7) šio įstatymo 65 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytų asmenų sutuoktiniai arba partneriai, vaikai ir kiti šeimos nariai, kuriems diplomatiniai pasai išduodami pagal šio įstatymo 65 straipsnio 2 ir 3 dalis, kai nurodyti asmenys miršta.”

 

Pritarti

 

9.

Seimo narys V. Raskevičius,
2022-02-08

39

(85)

 

 

 

 

Argumentai:

Tokie patys.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 85 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„85 straipsnis. Kompensacijos diplomatams jų šeimos nariams išlaikyti

1. Jeigu su diplomatu, dirbančiu diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, kartu gyvena sutuoktinis arba partneris, diplomatui kartu su pareigine alga mokama kompensacija, kurią sudaro 0,5 per mėnesį diplomato gaunamos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos. Diplomato sutuoktiniui arba partneriui pateikus prašymą, ši kompensacija mokama sutuoktiniui arba partneriui. Sutuoktiniui arba partneriui, gaunančiam pajamas, susijusias su darbo santykiais, ši kompensacija nebemokama.

2. Kai su diplomatu, dirbančiu diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, kartu gyvena šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodyti šeimos nariai – vaikai (įvaikiai), už kiekvieną vaiką (įvaikį) diplomatui kartu su pareigine alga mokama kompensacija, kurią sudaro 0,3 per mėnesį diplomato gaunamos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos.

3. Kai su diplomatu, dirbančiu diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, kartu gyvena šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nurodyti šeimos nariai – vaikai (įvaikiai), taip pat šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyti nepilnamečiai vaikai, kurių globėju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas diplomatas ar jo sutuoktinis arba partneris, diplomatui visiškai ar iš dalies apmokamos arba kompensuojamos vaikų (įvaikių) ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo išlaidos. Vyriausybė nustato ikimokyklinio ugdymo išlaidų ir priešmokyklinio ugdymo išlaidų apmokamas ar kompensuojamas dalis, o užsienio reikalų ministras – apmokamas ar kompensuojamas ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo išlaidas, jų apskaičiavimo, apmokėjimo ir kompensavimo tvarką.

4. Kai su diplomatu, dirbančiu diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, kartu gyvena ir mokosi šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodyti šeimos nariai – vaikai (įvaikiai), taip pat vaikai, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas diplomatas ar jo sutuoktinis arba partneris, diplomatui visiškai ar iš dalies apmokamos arba kompensuojamos vaiko (įvaikio) paprastai nuo 6 metų mokymosi išlaidos, kol jis įgis vidurinį išsilavinimą, bet ne ilgiau, iki jam sueis 20 metų. Vyriausybė nustato mokymosi išlaidų apmokamą ar kompensuojamąją dalį, o užsienio reikalų ministras – apmokamas ar kompensuojamas mokymosi išlaidas, jų apskaičiavimo, apmokėjimo ir kompensavimo tvarką.

5. Kai su diplomatu, dirbančiu diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, kartu gyvena šio įstatymo 18 straipsnyje nurodyti išlaikytiniai, diplomatui kartu su pareigine alga už kiekvieną išlaikytinį mokama kompensacija, kurią sudaro 0,25 diplomato per mėnesį gaunamos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos.

6. Diplomatų, perkeltų į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybės institucijas, šeimos nariams mokamos kompensacijos ir taikomos socialinės garantijos, nustatytos Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatyme.

7. Jei toje pačioje ar skirtingose diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose dirba kartu gyvenantys sutuoktiniai arba partneriai diplomatai, šio straipsnio 2 ir 5 dalyse nurodytos kompensacijos mokamos tam sutuoktiniui arba partneriui, kuriam jos priklausytų didesnės, o šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytos išlaidos apmokamos ar kompensuojamos sutuoktinių arba partnerių pasirinkimu vienam iš jų.“

 

Pritarti

 

10.

Seimo narys V. Raskevičius,
2022-02-08

41

(87)

 

 

 

N

Argumentai:

Tokie patys.

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti 87 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„87 straipsnis. Diplomato socialinio ir sveikatos draudimo bei diplomato sutuoktinio arba partnerio pensijų, motinystės ir nedarbo socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo reglamentavimas”

 

2. Pakeisti 87 straipsnio 1 dalį  ir ją išdėstyti taip:

„1. Diplomato socialinį ir sveikatos draudimą bei diplomato sutuoktinio arba partnerio pensijų, motinystės ir nedarbo socialinį draudimą nustato šis įstatymas, taip pat Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo, Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymai ir kiti teisės aktai.”

 

3. Pakeisti 87 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Pensijų, motinystės ir nedarbo socialinio draudimo įmokos už diplomatų sutuoktinius arba partnerius tuo laikotarpiu, kurį diplomato sutuoktinis arba partneris praleido užsienyje dėl to, kad jis ten gyveno kartu su diplomatu, dirbančiu diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Įmokų dydis skaičiuojamas nuo diplomato darbo užmokesčio, arba, jeigu diplomato darbo užmokestis sudaro mažiau, negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (toliau – minimalioji mėnesinė alga), – nuo minimaliosios mėnesinės algos. Šis reikalavimas netaikomas diplomato sutuoktiniui arba partneriui, sukakusiam senatvės pensijos amžių ar turinčiam Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytų draudžiamųjų pajamų.“

 

Pritarti

 

11.

Seimo narys V. Raskevičius,
2022-02-08

42

(88)

 

(1)

 

N

Argumentai:

Tokie patys.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 88 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Jeigu diplomatas žuvo atlikdamas tarnybines pareigas arba mirė dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto vaikams (įvaikiams, taip pat vaikams, gimusiems po jo mirties), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), – iki jiems sukaks 24 metai, sutuoktiniui arba partneriui, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei) ir dėl amžiaus ar neįgalumo nedarbingiems asmenims, kurie buvo diplomato išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, lygiomis dalimis išmokama 37,24 mėnesio diplomato gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam asmeniui mirus dydžiu, o jeigu diplomatas žuvo atlikdamas tarnybines pareigas arba mirė dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, – 77,58 mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam asmeniui mirus dydžiu. Visais atvejais bendra diplomatui žuvus atliekant tarnybines pareigas arba mirus dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, išmokamos kompensacijos suma negali viršyti 101 370 eurų. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 3 metus.”

 

Pritarti

 

12.

Seimo narys V. Raskevičius,
2022-02-08

43

(89)

 

(2)

 

(5)

 

Argumentai:

Tokie patys.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 89 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) artimųjų giminaičių (tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių), senelių, vaikaičių), sutuoktinio, partnerio, jo tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių), sugyventinio, jo tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių) mirties atveju – iki 3 darbo dienų;“

 

Pritarti

 

13.

Seimo narys V. Raskevičius,
2022-02-08

43

(89)

 

(8)

 

 

Argumentai:

Tokie patys.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 89 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Kartą per metus, skaičiuojant nuo paskyrimo dirbti į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą arba specialiąją misiją, diplomatui ir kartu gyvenantiems jo šeimos nariams apmokamos ar kompensuojamos kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal išlaidos, o kartu negyvenantiems šeimos nariams – kelionės pas diplomatą ir atgal į Lietuvos Respubliką išlaidos. Jeigu sutuoktiniai arba partneriai diplomatai yra paskirti dirbti į skirtingas priimančiąsias valstybes arba skirtingus tos pačios priimančiosios valstybės miestus, diplomato pasirinkimu vietoj šioje dalyje nurodytos kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal apmokamos ar kompensuojamos jo ir kartu su juo gyvenančių šeimos narių kelionės į kitą priimančiąją valstybę ar kitą tos pačios priimančiosios valstybės miestą, kur paskirtas dirbti kitas sutuoktinis arba partneris, ir atgal išlaidos. Jeigu dėl nenumatytų objektyvių aplinkybių diplomatas ir (ar) jo šeimos nariai negalėjo įgyvendinti šioje dalyje nustatytos teisės per nurodytą terminą, esant motyvuotam diplomato prašymui, užsienio reikalų ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu  šios teisės įgyvendinimo terminas pratęsiamas 6 mėnesiams. Šioje dalyje nustatytos garantijos taikomos ir tais atvejais, kai diplomato sutuoktinis arba partneris yra profesinės karo tarnybos karys ar žvalgybos pareigūnas, įstatymų nustatyta tvarka atliekantis tarnybą užsienyje, arba asmuo, deleguotas į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka.“

 

Pritarti

 

14.

Seimo narys V. Raskevičius,
2022-02-08

43

(89)

 

(11)

 

 

Argumentai:

Tokie patys.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 89 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Diplomatui, paskirtam dirbti į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar specialiąją misiją, ir kartu su juo vyksiančiam ir (ar) išvykusiam sutuoktiniui arba partneriui užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti apmokamos arba kompensuojamos vienos iš oficialių valstybės, kurioje yra diplomatinė atstovybė, konsulinė įstaiga ar specialioji misija, kalbų ar kitos pagal poreikį užsienio kalbos mokymosi išlaidos.“

 

Pritarti

 

15.

Seimo narys V. Raskevičius,
2022-02-08

43

(89)

 

(15)

 

 

Argumentai:

Tokie patys.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 89 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:

„15. Diplomatui, kurio materialinė būklė tapo sunki dėl jo paties ligos, šeimos narių (sutuoktinio arba partnerio, sugyventinio, vaiko (įvaikio), motinos (įmotės), tėvo (įtėvio), brolio (įbrolio), sesers (įseserės), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas diplomatas, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa. Pašalpą skiria užsienio reikalų ministras ar jo įgaliotas asmuo iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.”

 

Pritarti

 

16.

Seimo narys V. Raskevičius,
2022-02-08

44

(90)

 

(1)

 

 

Argumentai:

Tokie patys.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 90 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Kitiems valstybės tarnautojams ir jų šeimos nariams taikomos šio įstatymo 84, 85, 86, 87 straipsniuose, 89 straipsnio 7, 8, 11, 12, 13 ir 14 dalyse diplomato ir jo šeimos nariams nustatytos garantijos. Šio įstatymo 85 straipsnio 7 dalyje ir 89 straipsnio 8 dalyje sutuoktiniams arba partneriams diplomatams nustatytos sąlygos taikomos ir tais atvejais, kai sutuoktiniai arba partneriai yra kiti valstybės tarnautojai ar diplomatas ir kitas valstybės tarnautojas. Įstatymai gali nustatyti kitų kitiems valstybės tarnautojams taikomų garantijų.“

 

Pritarti

 

17.

Seimo narys V. Raskevičius,
2022-02-08

45

(901)

 

(1)

 

 

Argumentai:

Tokie patys.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo 901 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Jeigu su diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje dirbančiu diplomatu ar kitu valstybės tarnautoju, kuris atšaukiamas iš pareigų atsižvelgiant į priimančiosios valstybės pranešimą, kartu gyvena sutuoktinis arba partneris ir kartu gyvena ir mokosi šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nurodyti šeimos nariai – vaikai (įvaikiai), taip pat vaikai, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas diplomatas ar kitas valstybės tarnautojas ar jų sutuoktiniai arba partneriai, atitinkamai užsienio reikalų ministro arba kitą valstybės tarnautoją perkėlusios ar paskyrusios valstybės institucijos vadovo sprendimu ir nustatyta tvarka šiems užsienio valstybėje reziduojantiems diplomato ar kito valstybės tarnautojo šeimos nariams po diplomato ar kito valstybės tarnautojo atšaukimo iš pareigų diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje iki einamųjų mokslo metų pabaigos gali būti mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 85 straipsnio 1–5 dalių, 86 straipsnio 2 dalies, 87 straipsnio, 89 straipsnio 7 dalies nuostatos.“

 

Pritarti

 

18.

Seimo narys V. Raskevičius,
2022-02-08

45

(901)

 

(2)

 

 

Argumentai:

Tokie patys.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo 901 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems diplomatams ir kitiems valstybės tarnautojams atitinkamai užsienio reikalų ministro arba kitą valstybės tarnautoją perkėlusios ar paskyrusios valstybės institucijos vadovo sprendimu gali būti visiškai ar iš dalies apmokamos arba kompensuojamos kartu su diplomatu ar kitu valstybės tarnautoju užsienio valstybėje gyvenusių ir besimokiusių bei dėl diplomato ar valstybės tarnautojo atšaukimo iš pareigų diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje atsižvelgiant į priimančiosios valstybės pranešimą į Lietuvos Respubliką grįžusių šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nurodytų šeimos narių – vaikų (įvaikių), taip pat vaikų, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas diplomatas ar kitas valstybės tarnautojas ar jų sutuoktiniai arba partneriai, mokymosi Lietuvos Respublikoje išlaidos iki einamųjų mokslo metų pabaigos, jeigu jie nėra priimami mokytis valstybinėje ar savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloje, esančioje mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos priskirtoje teritorijoje, kurioje jie gyvena, ir (arba) valstybinėje ar savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloje nėra galimybės tęsti užsienio valstybėje pradėtos švietimo programos. Mokymosi išlaidų kompensuojamoji dalis, kompensuojamos išlaidos, jų apskaičiavimo ir kompensavimo tvarka nustatoma šio įstatymo 85 straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka.“

 

Pritarti

 

19.

Seimo narys V. Raskevičius,
2022-02-08

50

(97)

2

(1)

 

N

Argumentai:

Tokie patys.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 97 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Darbuotojui, kurio materialinė būklė tapo sunki dėl jo paties ligos, šeimos narių (sutuoktinio arba partnerio, vaiko (įvaikio), motinos (įmotės), tėvo (įtėvio), brolio (įbrolio), sesers (įseserės), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas darbuotojas, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra darbuotojo rašytinis prašymas ir pateikti atitinkamą aplinkybę patvirtinantys dokumentai, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa.”

 

Pritarti

 

20.

Seimo narys V. Raskevičius,
2022-02-08

 

 

 

P

Argumentai:

Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus pasiūlymus, siūloma pakoreguoti įstatymo projekto pavadinimą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto pavadinimą ir išdėstyti jį taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1012 3, 5, 8, 16, 17, 18, 23, 25, 28, 30, 35, 37, 39, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 48, 49, 60, 61, 62, 64, 65, 66, 67, 68, 70, 71, 84, 85, 86, 87, 88, 89, 90, 92, 95, 96, 97 STRAIPSNIŲ, ĮSTATYMO 1 PRIEDO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 161 ,711 IR 901 STRAIPSNIAIS IR ĮSTATYMO 3 PRIEDO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO”

 

Pritarti

Siūloma Įstatymo projekto pavardinimą dėstyti pagal Seimo Užsienio reikalų komiteto pasiūlymą

21.

Seimo nariai A. Sysas, G. Paluckas,
2022-02-28

3

 

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„8 straipsnis. Diplomatų atestacijos komisija

Diplomatų atestacijos komisija (toliau – Atestacijos komisija) užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka svarsto diplomato tarnybos sutarties ir terminuotos diplomato tarnybos sutarties sudarymo, nutraukimo, diplomatų tarnybinės veiklos vertinimo klausimus, taip pat diplomatų skyrimo į kitas pareigas, šio įstatymo ir užsienio reikalų ministro nustatytais atvejais – diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato sutarties sudarymo ir nutraukimo,  rotacijos ir laikino perkėlimo, diplomatų siuntimo tobulinti kvalifikaciją, dalyvauti mokymuose ar stažuotėse užsienio valstybėse, diplomatinių rangų suteikimo ar atėmimo ir kitus užsienio reikalų ministro pavestus diplomatų karjeros klausimus ir teikia motyvuotas rekomendacijas šiais klausimais užsienio reikalų ministrui. Atestacijos komisijos nuostatus ir jos sudėtį tvirtina užsienio reikalų ministras. Daugiau nei pusė Atestacijos komisijos narių sudaro pagal diplomato tarnybos sutartį dirbantys turi būti diplomatai. Ne mažiau kaip vienas Atestacijos komisijos narys turi būti darbuotojų atstovas. Atestacijos komisijos nariais turi būti ne mažiau kaip po vieną darbuotojų interesus atstovaujančių ministerijos organizacijų atstovą. Jei darbdavio lygmeniu veikia kelios profesinės sąjungos, savo atstovą į Atestacijos komisiją jos gali deleguoti bendru sutarimu. Į Atestacijos komisijos posėdžius stebėtojo teisėmis gali būti kviečiami dalyvauti ir nepriklausomi ekspertai. Užsienio reikalų ministras ar jo įgaliotas asmuo užtikrina galimybę visiems diplomatams susipažinti su Atestacijos komisijos posėdžių protokolais ir ginčyti jų atžvilgiu priimtus sprendimus ir rekomendacijas ginčų komisijoje užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka.“

 

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Pritariama siūlymui Projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 8 straipsnyje nustatyti, kad Atestacijos komisija teikia motyvuotas rekomendacijas.

 

Nepritariama siūlymui Projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 8 straipsnį papildyti formuluote „šio įstatymo ir užsienio reikalų ministro nustatytais atvejais – diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato sutarties sudarymo ir nutraukimo“, kadangi ji yra perteklinė: sakinio pradžioje tai jau nurodyta.

Formuluotei „šio įstatymo ir užsienio reikalų ministro nustatytais atvejais“ kaip teisės požiūriu nepriimtinai nepritarė Seimo Teisės departamentas 2020-06-30 išvadoje Nr. XIIIP-5016 dėl 2020 metais Seimui pateikto Diplomatinės tarnybos įstatymo projekto Nr. XIIIP-5016.

 

Nepritariama siūlymui Projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 8 straipsnyje nustatyti, kad daugiau nei pusė Atestacijos komisijos narių sudaro pagal diplomato tarnybos sutartį dirbantys diplomatai, t. y. pagal neterminuotas diplomato tarnybos sutartis dirbantys diplomatai.  Tokia nuostata yra susijusi su bendruoju bet kokios diskriminacijos draudimu darbo santykiuose. Darbo kodekso 70 straipsnis įtvirtina bendrą principą, kad pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams turi būti sudaromos tokios pačios sąlygos kaip ir dirbantiems pagal neterminuotas darbo sutartis. Todėl  siūlymas nustatyti, kad daugiau nei pusė Atestacijos komisijos narių turi būti tik pagal diplomato sutartį (t. y. neterminuotą sutartį) dirbantys diplomatai, turi būti pagrįstas objektyviais kriterijais, t. y. turi būti nurodyta, kokie Įstatyme įvardyti objektyvūs skirtumai tarp diplomatų, dirbančių pagal neterminuotas sutartis, ir diplomatų, dirbančių pagal terminuotas sutartis, tai lemia. Vien tai, kad sudaroma terminuota darbo sutartis ar dėl administracinės naštos padidėjimo, nes dažniau reikės keisti Atestacijos komisijos sudėtį – tokio teisinio reguliavimo nepagrindžia.

 

Nepritariama siūlymui Projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 8 straipsnyje nustatyti, kad „Atestacijos komisijos nariais turi būti ne mažiau kaip po vieną darbuotojų interesus atstovaujančių ministerijos organizacijų atstovą. Jei darbdavio lygmeniu veikia kelios profesinės sąjungos, savo atstovą į Atestacijos komisiją jos gali deleguoti bendru sutarimu.“  Atestacijos komisija yra užsienio reikalų ministro patariamoji komisija, darbuotojų nuomonės atstovavimas įgyvendinamas šiame straipsnyje numatant, kad  ne mažiau kaip vienas Atestacijos komisijos narys turi būti darbuotojų atstovas. Komitetas pritaria Seimo Teisės departamento pastabai, siūlančiai Projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 8 straipsnyje nustatyti, kad  „Ne mažiau kaip vienas Atestacijos komisijos narys turi būti darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų atstovas.“

 

Nepritariama siūlymui Projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 8 straipsnyje nustatyti, kad „Užsienio reikalų ministras ar jo įgaliotas asmuo užtikrina galimybę visiems diplomatams susipažinti su Atestacijos komisijos posėdžių protokolais ir ginčyti jų atžvilgiu priimtus sprendimus ir rekomendacijas ginčų komisijoje užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka.“ Užsienio reikalų ministerija privalo užtikrinti asmens duomenų apsaugą, kaip to reikalauja LR teisės aktai ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2021-12-09 rašte Užsienio reikalų ministerijai pažymėjo, kad kiekvienam naudotojui turi būti suteiktas tik toks asmens duomenų prieinamumo lygis, kuris yra būtinas jo užduotims (funkcijoms) atlikti, ir kad duomenų valdytojas turi užtikrinti tinkamas technines ir organizacines saugumo priemones dėl  asmens duomenų apsaugos tinkamo užtikrinimo. Visi diplomatai, dėl kurių Atestacijos komisija teikia rekomendaciją, yra individualiai supažindinami su Atestacijos komisijos rekomendacija. Siekiant užtikrinti ministerijos administracijos padalinių ir diplomatinių atstovybių darbo organizavimą, su Atestacijos komisijos rekomendacijomis supažindinami ir atitinkamų padalinių bei diplomatinių atstovybių vadovai. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės tarnybos įstatyme bei Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraše, patvirtintame Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176, nėra nuostatų įpareigojančių skelbti informaciją apie konkursus ar atrankas į valstybės tarnautojo pareigas laimėjusius asmenis, o Aprašo 63 punkte nustatyta, kad duomenys apie pretendentus neskelbiami.

Pažymėtina, kad kiekvienas diplomatas turi teisę skųsti jo nuomone neteisėtus jo atžvilgiu priimtus ministerijos sprendimus Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Atestacijos komisija priima rekomendacijas, ji neatlieka viešojo administravimo funkcijų ir nepriima privalomų administracinių sprendimų, todėl tokie jos veiksmai negali būti skundžiami Užsienio reikalų ministerijoje sudarytai tarnybinių ginčų komisijai arba Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

 

22.

Seimo nariai A. Sysas, G. Paluckas,
2022-02-28

5

3

 

N

Pasiūlymas:

Papildyti projekto 5 straipsnio pavadinimą ir papildyti jį 3 dalimi ir išdėstyti taip:

„161 straipsnis. Diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ir specialiosios misijos saugumo vertinimas ir rotacijos sąlygų sudėtingumo

3. Diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų rotacijų sąlygų sudėtingumas vertinamas užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka.“

 

Nepritarti

Argumentai:

Įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose jau yra nustatyta sistema, įgalinanti įvertinti rotacijos sąlygų sudėtingumą: rotacijos sąlygos yra įvertinamos nustatant užsienio valstybėms ir miestams skirtingus gyvenimo lygio vietos koeficiento, susidedančio iš bazinio ir motyvacinio koeficientų, dydžius. Šie dydžiai nustatyti Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1393 „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“. Vienos iš gyvenimo lygio vietos koeficiento dalies -  motyvacinio koeficiento - dydis   ir atspindi rotacijos sąlygų sudėtingumą. Pagal Įstatymą nuo gyvenimo lygio vietos koeficiento (susidedančio iš bazinio ir motyvacinio koeficientų) dydžio priklauso su diplomato darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos, kartu su diplomatu užsienio valstybėje gyvenančių diplomato sutuoktinio ir vaikų išlaikymo išlaidų kompensacijos ir vienkartinės įsikūrimo išmokos dydžiai bei diplomato ir kartu gyvenančių jo šeimos narių sveikatos draudimo ir sveikatos priežiūros metų išlaidų normos. Kaip informavo Užsienio reikalų ministerija, užsienio reikalų ministro 2021 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-79 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta įvertinti gyvenimo lygio vietos koeficientus ir pateikti pasiūlymus dėl jų dydžių keitimo. Darbo grupė atlieka išsamią koeficientų ir jų sąsajų su rotacijos sąlygomis analizę ir pateiks pasiūlymus dėl koeficientų dydžio nustatymo, pagrįsto objektyviais kriterijais. Įvertinusi darbo grupės darbo rezultatus, ministerija įtrauks pasiūlymus dėl koeficientų dydžio keitimo į Vyriausybės  2018 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1393 pakeitimo projektą, kuris bus pateiktas Vyriausybei siekiant įgyvendinti Seimo priimtą Projektą.

 

23.

Seimo nariai A. Sysas, G. Paluckas,
2022-02-28

14

(12)

 

(3)

 

(6)

 

N

Pasiūlymas:

Papildyti projekto 12 straipsnį 3 dalį 6 punktu ir ją išdėstyti taip:

„6) raštu pavedus laikinai atlikti kito diplomato pareigybei nustatytas funkcijas, nustatomas pareigybės, kurios funkcijos laikinai atliekamos, pareiginės algos koeficientų intervale esantis pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažiau kaip 0,5 didesnis nei diplomatui nustatytas pareiginės algos koeficientas.“

 

Nepritarti

Argumentai:

Siūlomai nuostatai Projekto derinimo metu nepritarė LR kompetentingos institucijos, kadangi ji  yra perteklinė. Atlygio klausimai, kai diplomatas laikinai perkeliamas į kitas pareigas ar jam pavedama atlikti tam tikras papildomas užduotis, kurios nenustatytos jo pareigybės aprašyme, jau sureguliuoti Įstatymo 37 ir 39 straipsniuose.

Jeigu diplomatui pavedama atlikti papildomas užduotis, kurios nenustatytos pareigybės aprašyme, diplomatui turi būti skiriama priemoka (Įstatymo 39 str. 1 d. 2 p.). Projektu keičiamo Įstatymo 37 str. 3 d. 2 p. numatyta, kad jeigu diplomatas yra laikinai perkeliamas į aukštesnes pareigas, perkėlimo laikotarpiui nustatomas ne mažiau kaip 0,5 didesnis pareiginės algos koeficientas, negu jam iki laikino perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, bet ne didesnis negu tai pareigybei, į kurią diplomatas laikinai perkeliamas, nustatytas didžiausias koeficientas ir ne mažesnis negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas.

 

24.

Seimo nariai A. Sysas, G. Paluckas,
2022-02-28

13

 

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Priemokų dydį, jų skyrimo tvarką nustato užsienio reikalų ministras. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos priemokos negali viršyti 40 procentų pareiginės algos, o šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta priemoka negali viršyti 20 procentų diplomato pareiginės algos. Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų diplomatui nustatytos pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą, budėjimą. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas priedas ir 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta priemoka.“

 

Pritarti iš dalies

 

Argumentai:

Atkreiptinas dėmesys, kad Komitetas pritarė Seimo narių L. L. Andrikienės ir kitų pasiūlymui, kuriuo siūloma pripažinti nuostatą netekusią galios, t.y. vadovautis analogišku reguliavimu, kaip yra Valstybės tarnybos įstatyme, kuriame valstybės tarnautojams nenustatytas priemokų ir priedų sumos dydžio ribojimo.

25.

Seimo nariai A. Sysas, G. Paluckas,
2022-02-28

16

(41)

 

(4)

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 14 straipsnio 4 dalį ir jas išdėstyti taip:

„4. Kai diplomato tarnybinė veikla įvertinama labai gerai arba tris kartus iš eilės įvertinama gerai, Atestacijos komisijos siūlymu užsienio reikalų ministras priima vieną iš šių sprendimų:

1) nustatyti diplomatui didesnę pareiginę algą, taikant ne mažiau kaip 0,5 didesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau neviršijant tai pareigybei nustatyto didžiausio pareiginės algos koeficiento;

2) perkelti diplomatą į nuosekliai aukštesnes pareigas (išskyrus politikos direktoriaus, generalinio inspektoriaus, ambasadoriaus ypatingiems pavedimams, generalinio konsulo, konsulo – konsulinės įstaigos vadovo, padalinio vadovo, padalinio vadovo pavaduotojo pareigas, į kurias užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti organizuojama atranka) ir nustatyti ne mažiau kaip 0,5 didesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, bet ne didesnį negu tai pareigybei, į kurią diplomatas perkeliamas, nustatytas didžiausias koeficientas ir ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas;

3) suteikti nuosekliai aukštesnį diplomatinį rangą, atsižvelgiant į šio įstatymo 61 straipsnio 2 dalies nuostatas;

3 4) taikyti šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalies nurodytas skatinimo priemones.“

 

Nepritarti

 

Argumentai:

Diplomatinė tarnyba yra valstybės tarnybos dalis, diplomatų tarnybinės veiklos vertinimas remiasi tokiais pačiais principais kaip valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas, t. y. kasmetinio veiklos vertinimo rezultatai siejami su darbuotojo karjeros augimu, finansiniu skatinimu, ugdytinų kompetencijų identifikavimu ir ugdymo planų sudarymu, tarnybinę veiklą įvertinus gerai, darbuotojo statusas nesikeičia.

Nepritariama siūlymui Projektu keičiamo Įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nustatyti, kad diplomato tarnybinės veiklos įvertinimas 3 kartus iš eilės gerai, sukelia tokias pačias teisines pasekmes  kaip įvertinimas labai gerai. Šis pasiūlymas nėra pagrįstas, siūloma nuostata sudarytų sąlygas užimti aukštas diplomato pareigybes tiems diplomatams, kurie niekada nepasiekė labai gerų veiklos rezultatų bei demotyvuotų diplomatus siekti labai gerų veiklos rezultatų. Tokiu siūlymu yra iškreipiamas tarnybinės veiklos vertinimo teisinio reguliavimo sistemiškumas ir nuoseklumas, nes nelieka esminių skirtumų tarp vertinimo lygmenų. Toks teisinis reguliavimas nėra teisingas ir kitų diplomatų atžvilgiu. Įvertinus diplomatų tarnybinę veiklą, dėl jų būtų priimami iš esmės tie patys sprendimai, nepriklausomai nuo to, ar jų veikla būtų įvertinta gerai ar labai gerai. Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas skatintų diplomatus kelti kvalifikaciją, siekti geresnių veiklos rezultatų, vykdyti užduotis kiek įmanoma geriau, ar keltų labai gerai įvertintų diplomatų motyvaciją.

Nepritariama siūlymui keičiamo Įstatymo  41 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyti, kad diplomato tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai, jis galėtų būti skiriamas tik į nuosekliai aukštesnes pareigas. Projekto nuostata, pagal kurią tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai diplomatas gali būti skiriamas į aukštesnes (nebūtinai nuosekliai) pareigas, siekiama sudaryti greitesnės karjeros galimybes žemiausias pareigas einantiems labai gerai dirbantiems diplomatams. Tai ypač svarbu diplomatinei tarnybai, nes joje, palyginus su valstybės tarnyba, yra kelis kartus daugiau žemų pareigybių (žemiausią atašė pareigybę nuo skyriaus vedėjo skiria net penkios pareigybės). Atkreiptinas dėmesys, kad dauguma aukščiausių diplomato pareigybių yra pareigybės, į kurias perkėlimas galimas tik atrankos būdu, t. y. į jas diplomato nebūtų galima perkelti vien jo tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai. Į kurias konkrečias pareigas būtų siūloma perkelti, svarstytų ir rekomendaciją teiktų Atestacijos komisija, kaip ir kitais tarnybinės veiklos įvertinimo labai gerai atvejais, įvertinusi atitiktį pareigybės aprašyme nustatytiems specialiesiems reikalavimams, diplomato kvalifikaciją, gebėjimus vykdyti funkcijas ir pasiektus rezultatus. Pabrėžtina, kad reikalavimo, kad darbuotojas, jo veiklą įvertinus labai gerai, gali būti skiriamas tik į nuosekliai aukštesnes pareigas nenustato ir Valstybės tarnybos įstatymas, pagal kurį karjeros valstybės tarnautojo veiklą įvertinus labai gerai viena iš įstatymo nustatytų galimų pasekmių ‒ to valstybės tarnautojo perkėlimas į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas (27 straipsnio 8 dalies 3 punktas). Todėl ribojimas, kad tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai diplomatas galėtų būti perkeltas tik į nuosekliai aukštesnes pareigas būtų diskriminacinis diplomatų atžvilgiu.

Nepritariama siūlymui keičiamo Įstatymo  41 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyti, kad  vienas iš diplomato tarnybinės veiklos labai gero vertinimo rezultatų gali būti nuosekliai aukštesnio diplomatinio rango suteikimas pirma laiko. Diplomatinis rangas, kaip diplomatinės tarnybos ypatingas elementas, sietinas su kita diplomatų darbo ypatybe – darbu užsienio valstybėse, rotacijomis, ir jose įgyjama kompetencija ir patirtimi. Diplomatinio rango suteikimo susiejimas su metiniais veiklos rezultatais potencialiai atitolina jo suteikimo perspektyvas, nes ne kasmet diplomatai vertinami „labai gerai“, o ir įvertinus „labai gerai“, gali būti siūloma bet kuri kita Įstatymo nustatyta alternatyva. Todėl Projekte atsisakyta nuostatos, kad pirma laiko nuosekliai aukštesnis diplomatinis rangas gali būti suteikiamas diplomato tarnybinės veiklos vertinimo būdu, ne anksčiau kaip po 2 metų  nuo turimo diplomatinio rango suteikimo dienos, Ši nuostata sukelia nepasitenkinimą ir demotyvuoja diplomatus, kuriems buvo pritaikytos kitos priemonės jų veiklą įvertinus labai gerai. Projektu keičiamo Įstatymo 68 straipsnio 1 dalies 9 punkte siūloma nustatyti, kad pirma laiko nuosekliai aukštesnis diplomatinis rangas gali būti suteiktas tik skatinimo būdu ir tik dirbantiems aukšto ar vidutinio grėsmių ir rizikų lygmens aplinkoje veikiančioje diplomatinėje atstovybėje, ne anksčiau kaip po metų nuo paskutinio rango suteikimo.

Nepritarti siūlymui iš keičiamo Įstatymo  41 straipsnio 4 dalies išbraukti galimybę diplomato tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai taikyti jam Įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje numatytas skatinimo priemones, kadangi gali būti situacijų, kai asmuo eina aukščiausias pareigas, jam nustatytas aukščiausias pareiginės algos koeficientas ir suteiktas aukščiausias rangas – tokiais atvejais jų veiklą įvertinus labai gerai turi būti galimybė skirti kitas skatinimo priemones, tokias kaip  padėka, vienkartinė piniginė išmoka ir kitas.

 

26.

Seimo nariai A. Sysas, G. Paluckas,
2022-02-28

17

(42)

1

(1)

 

(2)

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2) esant tarnybinei būtinybei, diplomatas gali būti iš karto skiriamas į kitą diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, įskaitant atvejus, kai pirmojo paskyrimo metu neišdirbo 3 metų arba išdirbo 4 metus, tačiau bendras nuoseklaus paskyrimo dviejose diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose terminas negali būti ilgesnis negu 6 8 metai,. o tais atvejais, kai bent vienas iš dviejų paskyrimų yra į aukšto ar vidutinio grėsmių ir rizikų lygmens aplinkoje veikiančią diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą – ne ilgesnis negu 7 metai;“

 

 

Nepritarti

 

Argumentai:

Įstatymo 42 straipsnyje nustatyti rotacijos principai užtikrina pusiausvyrą tarp diplomato darbo Lietuvoje ir darbo užsienio valstybėse. Lietuvos diplomatinei tarnybai ypač svarbu, kad diplomatas, dirbdamas užsienyje, neatitrūktų nuo bendro viso užsienio politikos lauko, kurį pirmiausia suteikia darbas ministerijoje, bei grįžęs po rotacijos savo specifinėmis rotacijoje įgytomis žiniomis praturtintų ministerijos kompetencijas. Todėl svarbu, kad rotacijos ir darbo ministerijoje laikotarpiai būtų optimaliai subalansuoti ir nebūtų per ilgi. Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant paskatinti diplomatų rotacijas į aukšto ar vidutinio grėsmių ir rizikų lygmens aplinkoje veikiančias diplomatines atstovybes, Projektu siūloma nustatyti patrauklesnį bendro nuoseklaus paskyrimo dviejose diplomatinėse atstovybėse terminą ‒ iki 7 metų (vietoj šiuo metu galiojančio bendro termino iki 6 metų), jei bent vienas iš dviejų paskyrimų yra į aukšto ar vidutinio grėsmių ir rizikų lygmens aplinkoje veikiančią diplomatinę atstovybę.

Atkreiptinas dėmesys, kad panašų 3 metų darbo diplomatinėse atstovybėse laikotarpį nustato ir kiti įstatymai: Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 34 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai perkeliami į kitas pareigas diplomatinėse atstovybėse paprastai ne ilgiau nei 3 metams; pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 42 straipsnio 3 dalį karys gali būti paskirtas atlikti tarnybą diplomatinėse atstovybėse paprastai ne ilgiau nei 3 metams.

 

27.

Seimo nariai A. Sysas, G. Paluckas,
2022-02-28

18

(43)

 

(2)

(3)

(6)

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 16 straipsnio 2, 3 ir 6 dalis ir jas išdėstyti taip:

„2. Diplomatas į aukštesnes pareigas gali būti perkeltas ar paskirtas tarnybinės veiklos vertinimo arba atrankos būdu. Diplomatas į politikos direktoriaus, generalinio inspektoriaus, ambasadoriaus ypatingiems pavedimams, generalinio konsulo, konsulo – konsulinės įstaigos vadovo, padalinio vadovo ir padalinio vadovo pavaduotojo pareigas gali būti perkeltas ar paskirtas tik atrankos būdu. Su gauta kompetentingos institucijos išvada apie galimas rizikas nacionaliniam saugumui, supažindinamas diplomatas.

3. Atranką į laisvas diplomato pareigas vykdo Atestacijos komisija užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. Atrankos metu įvertinama visų kandidatų išreiškusių valią vykti į atsilaisvinančias rotacines pareigybes Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse pagal užsienio reikalų ministerijos pateiktų šalių ir pareigybių sąrašą atitiktis pareigybės aprašyme nustatytiems specialiesiems reikalavimams, taip pat kompetentingos institucijos išvada apie galimas rizikas ir grėsmes nacionaliniam saugumui, kurias galėtų kelti kandidato paskyrimas į pareigas diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, jeigu tokios išvados paprašo užsienio reikalų ministras ar jo įgaliotas asmuo. Kompetentinga institucija išvadą pateikia per 7 darbo dienas nuo užsienio reikalų ministro ar jo įgalioto asmens motyvuoto prašymo dienos.

„6. Esant tarnybinei būtinybei, diplomatas gali būti laikinai perkeltas į kitas diplomato pareigas Užsienio reikalų ministerijoje. Perkėlimo laikotarpis negali būti ilgesnis negu 3 metai. Laikinai perkeltam į kitas pareigas diplomatui mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo nustatytas darbo užmokestis. Laikino perkėlimo laikotarpiu diplomatui nustatomas aukštesnis pareiginės algos koeficientas, bet ne didesnis negu pareigybei, į kurią jis skiriamas, nustatytas didžiausias ir ne mažesnis negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas.“

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Pritarti iš dalies ta apimtimi, kuria siūloma nustatyti, kad su kompetentingos institucijos išvada būtų supažindinamas kandidatas. Atsižvelgiant į Projektu keičiamo Įstatymo 43 straipsnio 2 ir 3 dalių turinį, o taip pat sistemiškai vertinant aptariamos nuostatos sąsają su Žvalgybos įstatymo 16(1) straipsnio 4 dalimi, siūlytina keisti Projekto 18 straipsniu keičiamo Įstatymo 43 straipsnio 3 dalį  (ne 2 dalį), ir  ją išdėstyti taip:

„3. Atranką į laisvas diplomato pareigas vykdo Atestacijos komisija užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. Atrankos metu įvertinama kandidatų atitiktis pareigybės aprašyme nustatytiems specialiesiems reikalavimams, taip pat kompetentingos institucijos išvada apie galimas rizikas ir grėsmes nacionaliniam saugumui, kurias galėtų kelti kandidato paskyrimas į pareigas diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, jeigu tokios išvados paprašo užsienio reikalų ministras ar jo įgaliotas asmuo. Kompetentinga institucija išvadą pateikia per 7 darbo dienas nuo užsienio reikalų ministro ar jo įgalioto asmens motyvuoto prašymo dienos. Kompetentingos institucijos išvada teikiama ir kandidatui. Tais atvejais, kai kompetentingos išvados pateikimas kandidatui gali atskleisti išvadą teikiančios kompetentingos institucijos veiklos metodus ir priemones, veiklos taktiką ir (ar) padaryti žalos jos veiklai, šios kompetentingos institucijos vadovo sprendimu išvada kandidatui neteikiama."

 

Nepritarti siūlymui keičiamo Įstatymo 43 straipsnio 3 dalį papildyti formuluote „visų kandidatų išreiškusių valią vykti į atsilaisvinančias rotacines pareigybes Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse pagal užsienio reikalų ministerijos pateiktų šalių ir pareigybių sąrašą“.

Siūlymas nustatyti apribojimą, kad Atestacijos komisija svarsto rotacijas tik tų diplomatų, kurie yra „išreiškę valią vykti“ dirbti į diplomatines atstovybes prieštarauja vienam iš pagrindinių diplomatinės tarnybos, kuri yra statutinė tarnyba, bruožų – rotacijos privalomumui (Įstatymo 42 straipsnis ir 92 straipsnio 3 dalis). Be to, siūloma formuluotė yra netiksli, nes Atestacijos komisija svarsto atrankas į pareigas tiek ministerijoje, tiek diplomatinėse atstovybėse (tai nurodyta Įstatymo 43 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje).

 

Nepritarti siūlymui keičiamo Įstatymo 43 straipsnio 6 dalyje vietoje nuostatos „Laikinai perkeltam į kitas pareigas diplomatui mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo nustatytas darbo užmokestis“ įrašyti, kad „Laikino perkėlimo laikotarpiu diplomatui nustatomas aukštesnis pareiginės algos koeficientas, bet ne didesnis negu pareigybei, į kurią jis skiriamas, nustatytas didžiausias ir ne mažesnis negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas.“ Pareiginės algos koeficiento nustatymo klausimai reguliuojami Įstatymo 37 straipsnyje.  Atkreiptinas dėmesys, kad diplomatas gali būti laikinai perkeliamas ne tik į aukštesnes, bet ir į lygiavertes ar žemesnes pareigas, ir didinti jo pareiginės algos koeficientą visais laikino perkėlimo atvejais nėra teisinga ir pagrįsta.

Pažymėtina, kad Projekte pareiginės algos koeficientų nustatymo klausimai (diplomatą laikinai perkėlus į kitas pareigas) jau yra sureguliuoti Projekte keičiamo Įstatymo 37 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose ir manytina, kad šių dalių nuostatomis jau yra pasiekti ir pateikto pasiūlymo tikslai, nes minėtuose 2 ir 3 punktuose numatyta, kad diplomatą laikinai perkeliant į aukštesnes pareigas, pareiginės algos koeficientas didinamas ne mažiau kaip 0,5, o laikinai perkeliant į lygiavertes ar žemesnes – išlaikomas turėtas pareiginės algos koeficientas.

Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti, kad diplomato darbo užmokestis nesumažėtų tais atvejais, kai diplomatui yra nustatytas pareiginės algos koeficientas, kuris yra aukštesnis, nei aukščiausia tos pareigybės, į kurią diplomatas laikinai perkeliamas, pareiginės algos koeficiento riba,  būtina palikti Įstatymo 43 straipsnio 6 dalyje nustatytą garantiją, kad laikinai perkeltam į kitas pareigas diplomatui mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo nustatytas darbo užmokestis.

 

 

28.

Seimo nariai A. Sysas, G. Paluckas,
2022-02-28

27

(61)

 

(1)

(2)

(3)

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 22 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip:

„1. Asmeniui, su kuriuo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis parengiamajam laikotarpiui, taip pat asmeniui, sėkmingai išdirbusiam parengiamąjį laikotarpį, suteikiamas žemiausias diplomatinis rangas. Nuosekliai aukštesnis negu turėtas trečiojo sekretoriaus, antrojo sekretoriaus ir pirmojo sekretoriaus diplomatinis rangas suteikiamas ne anksčiau kaip po 4 3 metų, išskyrus trečiojo sekretoriaus, antrojo sekretoriaus ir pirmojo sekretoriaus diplomatinius rangus, kurie nuosekliai suteikiami ne anksčiau kaip po 3 metų, nuo turimo diplomatinio rango suteikimo (į šį laikotarpį įskaitomas parengiamasis laikotarpis), jeigu diplomatas neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų. Ši rangų teikimo eilė taikoma ir diplomatams, laikinai perkeltiems dirbti į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybės institucijas. O patarėjo, ministro patarėjo, Lietuvos Respublikos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro, Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus diplomatiniai rangai – po 4 metų nuo turimo diplomatinio rango suteikimo (į šį laikotarpį įskaitomas parengiamasis laikotarpis ir laikotarpis, kurį asmuo išdirbo Užsienio reikalų ministerijoje iki diplomato tarnybos sutarties sudarymo laikotarpis, kai diplomatas išeina tikslinių atostogų, ir laikotarpis, kai diplomatas, diplomato sutuoktinis nutraukia diplomato tarnybos sutartį pagal šio įstatymo 92 straipsnio 9 dalį dėl to, kad išvyko kartu su sutuoktiniu diplomatu, paskirtu dirbti į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą arba perkeltu į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje), jeigu diplomatas neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų ir jei jo tarnybinė veikla už paskutinius vienus metus yra vertinama labai gerai arba gerai. Ši rangų teikimo tvarka taikoma ir diplomatams, laikinai perkeltiems dirbti į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybės institucijas.

2. Sprendimas suteikti nuosekliai aukštesnį diplomatinį rangą pirma laiko priimamas diplomato tarnybinės veiklos vertinimo būdu ne anksčiau kaip po 2 metų nuo turimo diplomatinio rango suteikimo dienos, o šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalies numatytu skatinimo būdu ne anksčiau kaip po vienų metų nuo turimo diplomatinio rango suteikimo dienos, išskyrus šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nurodytus diplomatinius rangus.

3. Asmeniui, skiriamam diplomatiniu atstovu, taip pat asmeniui, su kuriuo sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis, išskyrus atvejus, kai terminuota diplomato tarnybos sutartis sudaroma šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka, diplomatinis rangas suteikiamas neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Šiems asmenims diplomatinis rangas suteikiamas atsižvelgus į jų einamas pareigas, kompetenciją ir darbo užsienio ir (ar) Europos Sąjungos politikos srityje patirtį.“

 

Nepritarti

 

Argumentai:

Nepritariama siūlymui Projektu keičiamo Įstatymo 61 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad diplomatiniai rangai suteikiami po 3 metų arba po 4 metų, atsisakant formuluotės „ne anksčiau kaip“. Diplomatinei tarnybai kaip statutinei tarnybai yra būdinga specifinė diplomatinių rangų sistema ir diplomatų privaloma rotacija į diplomatines atstovybes. Diplomatinis rangas, kaip diplomatinės tarnybos ypatingas elementas yra sietinas su darbo užsienio valstybėse, rotacijų metu įgyjama kompetencija ir patirtimi. Jeigu diplomatas ilgą laiką nesirotuoja, diplomatinis rangas jam neturėtų būti automatiškai suteikiamas kas 3 ar 4 metus.  Projekte keičiamo Įstatymo 60 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad diplomatiniai rangai suteikiami užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. Šioje tvarkoje bus aiškiai reglamentuotos procedūros, nustatytos diplomatinių rangų sąsajos su diplomato karjera, sukurta diplomatų motyvaciją skatinanti sistema.

 

Nepritariama siūlymui Projektu keičiamo Įstatymo 61 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad į diplomatinio rango suteikimo laikotarpį įskaitomi šie laikotarpiai, kai asmuo nėra sudaręs diplomato tarnybos sutarties: laikotarpis, „kurį asmuo išdirbo Užsienio reikalų ministerijoje iki diplomato tarnybos sutarties sudarymo“, taip pat laikotarpis „kai diplomatas, diplomato sutuoktinis nutraukia diplomato tarnybos sutartį pagal šio įstatymo 92 straipsnio 9 dalį dėl to, kad išvyko kartu su sutuoktiniu diplomatu, paskirtu dirbti į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą arba perkeltu į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje“, kadangi diplomatinis rangas, kaip išskirtinis statutinės tarnybos elementas, yra neatsiejamas nuo asmens teisinio statuso (buvimo diplomatu) bei, kaip minėta, jis sietinas su patirtimi ir kompetencijomis, įgytomis diplomatinio darbo užsienio valstybėse, rotacijų metu.

 

Nepritariama siūlymui Projektu keičiamo Įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad  vienas iš diplomato tarnybinės veiklos labai gero vertinimo rezultatų gali būti nuosekliai aukštesnio diplomatinio rango suteikimas pirma laiko. Diplomatinis rangas, kaip diplomatinės tarnybos ypatingas elementas, sietinas su kita diplomatų darbo ypatybe – darbu užsienio valstybėse, rotacijomis, ir jose įgyjama kompetencija ir patirtimi. Diplomatinio rango suteikimo susiejimas su metiniais veiklos rezultatais potencialiai atitolina jo suteikimo perspektyvas, nes ne kasmet diplomatai vertinami „labai gerai“, o ir įvertinus „labai gerai“, gali būti siūloma bet kuri kita Įstatymo nustatyta alternatyva. Todėl Projekte atsisakyta nuostatos, kad pirma laiko nuosekliai aukštesnis diplomatinis rangas gali būti suteikiamas diplomato tarnybinės veiklos vertinimo būdu, ne anksčiau kaip po 2 metų  nuo turimo diplomatinio rango suteikimo dienos, Ši nuostata sukelia nepasitenkinimą ir demotyvuoja diplomatus, kuriems buvo pritaikytos kitos priemonės jų veiklą įvertinus labai gerai. Projektu keičiamo Įstatymo 68 straipsnio 1 dalies 9 punkte siūloma nustatyti, kad pirma laiko nuosekliai aukštesnis diplomatinis rangas gali būti suteiktas tik skatinimo būdu ir tik dirbantiems aukšto ar vidutinio grėsmių ir rizikų lygmens aplinkoje veikiančioje diplomatinėje atstovybėje, ne anksčiau kaip po metų nuo paskutinio rango suteikimo.

 

Nepritariama siūlymui iš Projekte keičiamo Įstatymo 61 straipsnio 3 dalies išbraukti „ir (ar) Europos Sąjungos“. Diplomatinei tarnybai svarbu, kad vertinant asmenų patirtį, būtų įvertinta ne tik jo darbo užsienio politikos srityje, bet ir (ar) darbo Europos Sąjungos politikos srityje patirtis. Pvz., asmens darbo Europos išorės veiksmų tarnyboje, Europos Komisijoje ar kitose Europos Sąjungos institucijose patirtis. Atkreiptinas dėmesys, kad Užsienio reikalų ministerija, be užsienio politikos ir kitų funkcijų, yra atsakinga ir už Lietuvos atstovavimo Europos Sąjungoje ir pozicijų Europos Sąjungos politikos klausimais koordinavimą (Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1155 patvirtinti Užsienio reikalų ministerijos nuostatai).

 

29

Seimo nariai A. Sysas, G. Paluckas,
2022-02-28

28

(62)

 

(3)

(6)

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 23 straipsnio 3 dalį, o 6 dalį išbraukti ir jas išdėstyti taip:

„3. Diplomato statusas užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti atkurtas atkuriamas buvusiems diplomatams (išskyrus diplomatus, dirbusius pagal terminuotas diplomato tarnybos sutartis), jeigu jie per 5 metus nuo diplomato tarnybos sutarties nutraukimo pareiškia norą atkurti diplomato statusą ir diplomato tarnybos sutartis su jais nebuvo nutraukta šio įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 1–9, 11 ir 12 punktuose ir 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nustatytais pagrindais.

6. Esant tarnybinei būtinybei užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka diplomato statusas gali būti atkurtas užsienio reikalų ministro sprendimu netaikant šio straipsnio 3 dalyje nustatyto 5 metų termino buvusiems diplomatams, kurie pastaruosius 3 metus nepertraukiamai ėjo su užsienio ir (arba) Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu susijusias pareigas, jeigu diplomato tarnybos sutartis su jais nebuvo nutraukta šio įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 1–9, 11 ir 12 punktuose, 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose ir 13 dalyje nustatytais pagrindais.“

 

Nepritarti

Argumentai:

Nepritariama Projektu keičiamo Įstatymo 62 straipsnio 3 dalies pakeitimui, vietoje „gali būti atkurtas“ įrašant „atkuriamas“.

Keisti galiojantį Įstatymo 62 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą netikslinga, nes gali susidaryti situacija, kai atkurti diplomato statusą bus objektyviai neįmanoma. Pavyzdžiui, asmuo, pareiškęs norą atkurti statusą, gali nebeatitikti Įstatymo nustatyto nepriekaištingos reputacijos reikalavimo ir (arba) teisės aktuose nustatytų reikalavimų, būtinų išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ir kt., taip pat asmuo gali pareikšti norą atkurti statusą ir būti paskirtas tik į pareigas, į kurias pagal Įstatymą gali būti skiriamas tik atrankos būdu (pvz., ambasadoriaus ypatingiems pavedimams, padalinio vadovo, padalinio vadovo pavaduotojo ar kitas) ir panašiai. 

 

Nepritariama siūlymui išbraukti keičiamo Įstatymo 62 straipsnio 6 dalį. Šios nuostatos tikslas – sudaryti sąlygas daug pasiekusiems profesionalams – buvusiems diplomatams – grįžti į diplomatinę tarnybą (pvz., padariusiems karjerą Europos išorės veiksmų tarnyboje, kitose ES ar tarptautinėse institucijose ir pan.). Pažymėtina, kad ši nuostata taikoma buvusiems karjeros diplomatams (t. y. dirbusiems pagal diplomato tarnybos sutartį), o ne politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigas užėmusiems asmenims, todėl neturėtų būti siejama su „politiniu įdiplomatinimu“. Be to, aptariamu atveju, kaip ir visais kitais diplomato statuso atkūrimo atvejais, asmens prašymą atkurti diplomato statusą svarstys ir rekomendaciją Užsienio reikalų ministrui teiks Atestacijos komisija (kaip nustatyta 2016 m. Užsienio reikalų ministro įsakymu Nr. V-38 patvirtintame Diplomato statuso atkūrimo tvarkos apraše ir Projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 8 straipsnyje). Tokiu būdu rizikos dėl politiniais argumentais grįstų sprendimų dėl diplomato statuso atkūrimo yra minimizuojamos.

 

30.

Seimo nariai A. Sysas, G. Paluckas,
2022-02-28

31

(65)

5

(1)

 

(19)

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 26 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Pakeisti 65 straipsnio 1 dalies 19 punktą ir jį išdėstyti taip:

„19) kitiems karjeros valstybės tarnautojams ir statutiniams valstybės tarnautojams ar pareigūnams, buvusiems pareigūnams, šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytam diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų personalui kitais šioje dalyje nenumatytais išimtiniais atvejais – užsienio reikalų ministro sprendimu, kai tai būtina įgyvendinant Seimo priimtuose teisės aktuose numatytus užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus.“

 

Nepritarti

Argumentai:

Nepritariama siūlymui iš Projektu keičiamo Įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 19 punkto išbraukti teisinį pagrindą išduoti diplomatinius pasus Lietuvos piliečiams, kurie yra diplomatinės atstovybės administracinio-techninio ar aptarnaujančio personalo nariai, kai tai būtina įgyvendinant Seimo priimtuose teisės aktuose numatytus užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus.

Pažymėtina, kad šios nuostatos, kurią siūloma išbraukti,  tikslas – užtikrinti valstybės interesus ir maksimalią Lietuvos piliečių, dirbančių diplomatinėse atstovybėse, apsaugą ir sumažinti jų pažeidžiamumą, kas ypač aktualu šiuo metu. Diplomatinis pasas Lietuvos piliečiams, kurie yra diplomatinės atstovybės administracinio-techninio ar aptarnaujančio personalo nariai, būtų išduodamas tik tada, kai tai būtina įgyvendinant Seimo priimtuose teisės aktuose numatytus užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus.

 

Nepritariama siūlymui Įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatyti reikalavimą, kad karjeros, statutiniams valstybės tarnautojams ir pareigūnams diplomatiniai pasai būtų išduodami tik išimtiniais atvejais, kadangi „išimtinio atvejo“ reikalavimas yra perteklinis. Įstatyme nustatyta aiški diplomatinio paso išdavimo sąlyga – kai tai būtina įgyvendinant Seimo priimtuose teisės aktuose numatytus užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus – yra pilnai pakankama ir nereikalauja papildomo neapibrėžto „išimtinio atvejo“ kriterijaus.

 

31.

Seimo nariai A. Sysas, G. Paluckas,
2022-02-28

34

(68)

 

(1)

 

(2)

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 29 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir ją išdėstyti taip:

„2) nuo vienos iki dviejų pareiginių algų dydžio pinigine išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant Užsienio reikalų ministerijai ir (ar) diplomatinei atstovybei, konsulinei įstaigai ar specialiajai misijai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus bei įgyvendintus uždavinius (tačiau ne dažniau kaip 2 kartus per kalendorinius metus) diplomatas, dirbantis aukšto ar vidutinio grėsmių ir rizikų lygmens aplinkoje veikiančioje ar sudėtingos rotacijos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje,   nustatant 0,5 didesnį pareiginės algos koeficientą, tačiau ne didesnį negu tai pareigybei, į kurią diplomatas perkeliamas, nustatytas didžiausias koeficientas ir ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas;“

 

Nepritarti

Argumentai:

Siūlymas Projektu keičiamo Įstatymo 68 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyti naują diplomato skatinimo priemonę (nustatyti 0,5 didesnį pareiginės algos koeficientą diplomatui, dirbančiam  aukšto ar vidutinio grėsmių ir rizikų lygmens aplinkoje veikiančioje ar sudėtingos rotacijos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje) pažeistų Lietuvoje galiojančio teisinio reguliavimo sistemiškumą ir nuoseklumą. Valstybės tarnyboje pareiginės algos koeficiento didinimas yra siejamas su tarnybinės veiklos vertinimo rezultatais, o ne su skatinimo priemonėmis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiginės algos koeficiento padidinimas 0,5 dydžiu, tikėtina, nebus motyvuojanti skatinimo priemonė diplomatams.

Pažymėtina, kad rotacijos sąlygos yra įvertinamos nustatant užsienio valstybėms ir miestams skirtingus gyvenimo lygio vietos koeficiento, susidedančio iš bazinio ir motyvacinio koeficientų, dydžius. Šie dydžiai nustatyti Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1393 „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“. Vienos iš gyvenimo lygio vietos koeficiento dalies -  motyvacinio koeficiento - dydis ir atspindi rotacijos sąlygų sudėtingumą. Pagal Įstatymą nuo gyvenimo lygio vietos koeficiento (susidedančio iš bazinio ir motyvacinio koeficientų) dydžio priklauso su diplomato darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos, kartu su diplomatu užsienio valstybėje gyvenančių diplomato sutuoktinio ir vaikų išlaikymo išlaidų kompensacijos ir vienkartinės įsikūrimo išmokos dydžiai bei diplomato ir kartu gyvenančių jo šeimos narių sveikatos draudimo ir sveikatos priežiūros metų išlaidų normos.

Užsienio reikalų ministras 2021 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-79 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudarė darbo grupę, kuriai pavedė įvertinti gyvenimo lygio vietos koeficientus ir pateikti pasiūlymus dėl jų dydžių keitimo. Darbo grupė atlieka išsamią koeficientų ir jų sąsajų su rotacijos sąlygomis analizę ir pateiks pasiūlymus dėl koeficientų dydžio nustatymo, kuris būtų pagrįstas objektyviais kriterijais. Įvertinusi darbo grupės darbo rezultatus, ministerija įtrauks pasiūlymus dėl koeficientų dydžio keitimo į Vyriausybės  2018 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1393 pakeitimo projektą, kuris bus pateiktas Vyriausybei siekiant įgyvendinti Seimo priimtą Projektą.

 

32.

Seimo nariai A. Sysas, G. Paluckas,
2022-02-28

39

(85)

 

(2)

(5)

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 34 straipsnį 2 ir 5 dalis ir jas išdėstyti taip:

„2. Kai su diplomatu, dirbančiu diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, kartu gyvena šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodyti šeimos nariai – vaikai (įvaikiai), už kiekvieną vaiką (įvaikį) diplomatui kartu su pareigine alga mokama kompensacija, kurią sudaro 0,3 per mėnesį diplomato gaunamos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos. Diplomato arba kartu su juo gyvenančio sutuoktinio prašymu ši kompensacija gali būti mokama jiems abiem lygiomis dalimis.

5. Kai su diplomatu, dirbančiu diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, kartu gyvena šio įstatymo 18 straipsnyje nurodyti išlaikytiniai, diplomatui kartu su pareigine alga už kiekvieną išlaikytinį mokama kompensacija, kurią sudaro 0,25 diplomato per mėnesį gaunamos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos. Diplomato ar kartu su juo gyvenančio sutuoktinio prašymu ši kompensacija mokama tam iš jų, kuris yra paskirtas išlaikytinio globėju.“

 

 

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Nepritariama siūlymui Projektu keičiamo Įstatymo 85 straipsnio 2 dalį papildyti nuostata, kad diplomato arba kartu su juo gyvenančio sutuoktinio prašymu ši kompensacija gali būti mokama jiems abiem lygiomis dalimis, kadangi siūloma nuostata iškreiptų Lietuvos teisinio reguliavimo nuoseklumą ir sistemiškumą. Lietuvos įstatymai nenumato išmokų, susijusių su vaikų ar kitų išlaikytinių išlaikymu, mokėjimo dalimis abiem tėvams. Pvz.,  Išmokų vaikams įstatymas, nenumato galimybės mokėti išmokų dalimis abiem tėvams.

Be to, siūloma nuostata neproporcingai padidintų administracinę naštą Lietuvos diplomatinėms atstovybėms.

 

Pritariama iš dalies siūlymui pakeisti keičiamo Įstatymo 85 straipsnio 5 dalį ir siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, ją išdėstyti taip:

„5. Kai su diplomatu, dirbančiu diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, kartu gyvena šio įstatymo 18 straipsnyje nurodyti išlaikytiniai, diplomatui kartu su pareigine alga už kiekvieną išlaikytinį mokama kompensacija, kurią sudaro 0,25 diplomato per mėnesį gaunamos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos. Diplomato sutuoktiniui, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas išlaikytinio globėju ar rūpintoju, pateikus prašymą, ši kompensacija mokama sutuoktiniui.“

 

33.

Seimo nariai A. Sysas, G. Paluckas,
2022-02-28

43

(89)

 

(8)

(13)

 

 

Pasiūlymas:

Papildyti projekto 37 straipsnio 8 ir 13 dalis ir jas išdėstyti taip:

„8. Kartą per metus, skaičiuojant nuo paskyrimo dirbti į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą arba specialiąją misiją, diplomatui ir kartu gyvenantiems jo šeimos nariams apmokamos ar kompensuojamos kelionės į Lietuvos Respubliką ar kitą pasirinktą valstybę, kurioje gyvena šeimos nariai ir atgal išlaidos, vienam asmeniui neviršijančios 2 minimaliosios mėnesinės algos dydžių, o kartu negyvenantiems diplomato šeimos nariams – nurodytos sumos neviršijančios kelionės pas diplomatą ir atgal į Lietuvos Respubliką išlaidos. Jeigu sutuoktiniai diplomatai yra paskirti dirbti į skirtingas priimančiąsias valstybes arba skirtingus tos pačios priimančiosios valstybės miestus, diplomato pasirinkimu vietoj šioje dalyje nurodytos kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal apmokamos ar kompensuojamos jo ir kartu su juo gyvenančių šeimos narių kelionės į kitą priimančiąją valstybę ar kitą tos pačios priimančiosios valstybės miestą, kur paskirtas dirbti kitas sutuoktinis, ir atgal išlaidos. Jeigu dėl nenumatytų objektyvių aplinkybių diplomatas ir (ar) jo šeimos nariai negalėjo įgyvendinti šioje dalyje nustatytos teisės per nurodytą terminą, esant motyvuotam diplomato prašymui, užsienio reikalų ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu  šios teisės įgyvendinimo terminas pratęsiamas 6 mėnesiams. Šioje dalyje nustatytos garantijos taikomos ir tais atvejais, kai diplomato sutuoktinis yra profesinės karo tarnybos karys ar žvalgybos pareigūnas, įstatymų nustatyta tvarka atliekantis tarnybą užsienyje, arba asmuo, deleguotas į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka.

13. Diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje dirbančiam diplomatui užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka apmokamos ar kompensuojamos važiavimo tarnybos tikslais keleivių vežimą vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais vykdančiomis transporto priemonėmis išlaidos tais atvejais, kai toks važiavimas nėra laikomas komandiruote. Šioje dalyje nurodytos išlaidos neapmokamos ir nekompensuojamos, jeigu diplomatas gauna šio straipsnio 12 dalyje nurodytą kompensaciją. Esant karo padėčiai, nepaprastai padėčiai, paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui Lietuvos Respublikoje ar diplomatinės atstovybės buvimo ar akreditacijos valstybėje diplomatinės atstovybės darbuotojams gali būti kompensuojamos nenuolatinio pobūdžio tarnybinės kelionės keleivių vežimą vykdančiomis priemonėmis. Kompensuojamų išlaidų dydį, jų kompensavimo sąlygas ir tvarką nustato užsienio reikalų ministras.“

 

Nepritarti

Argumentai:

Nepritariama pasiūlymui Projektu keičiamo Įstatymo 89 straipsnio 8 dalyje nustatyti 2 MMA dydžio (2022 m. tai sudarytų 1460 eurų) maksimalų limitą kompensuoti diplomato ir kartu gyvenančių jo šeimos narių kelionės vieną kartą per metus į Lietuvą ar kartu su diplomatu negyvenančių diplomato šeimos narių pas užsienio valstybėje dirbantį diplomatą išlaidas nepagrįstai apribotų diplomatų ir jų šeimos narių teises bei pablogintų jų padėtį. Vasaros ar vaikų atostogų metu skrydžių į/iš tokių miestų kaip Tokijas, Kanbera, Pretorija ar Los Andželas išlaidos gali viršyti 2 MMA dydį. Lietuvos valstybė, siųsdama į užsienio valstybes dirbti  diplomatus, turėtų pilnai kompensuoti kelionių vieną kartą per metus į Lietuvą ar pas užsienyje dirbantį diplomatą išlaidas. Be to, siūloma nuostata diskriminuotų diplomatus, kurie dirba geografiškai tolimose užsienio valstybėse, į kurias kelionės išlaidos visada bus didesnės palyginus su kelionių į geografiškai artimesnes užsienio valstybes išlaidas.

 

Nepritariama pasiūlymui keičiamo Įstatymo 89 straipsnio 8 dalyje nustatyti, kad kompensuojamos diplomatinėje atstovybėje dirbančio diplomato kelionės į bet kurią užsienio valstybę, kurioje gyvena jo šeimos nariai, išlaidos. Pagal šią nuostatą, diplomatinės atstovybės vadovas privalėtų kiekvieną kartą įvertinti (prašant pažymos ar kitokio patvirtinimo), ar diplomato šeimos nariai gyvena konkrečioje užsienio valstybėje, be to iš nuostatos neaišku, kiek laiko šeimos nariai turi gyventi užsienio valstybėje, kad diplomato kelionė pas juos būtų kompensuojama, taip pat neaišku, kaip nuostata turėtų būti taikoma, jeigu diplomato sutuoktinis dirbtų kilnojamą darbą ir nuolat keistų savo buvimo vietą užsienio valstybėse.

Pažymėtina, kad Projektu keičiamo Įstatymo 89 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad yra kompensuojamos kelionės išlaidos pas sutuoktinius diplomatus, taip pat pas diplomato sutuoktinius, kurie yra deleguoti, ar kurie yra profesinės karo tarnybos kariai ar žvalgybos pareigūnai,  paskirti dirbti į skirtingas priimančiąsias valstybes arba skirtingus tos pačios priimančiosios valstybės miestus.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal Įstatymo 18 straipsnį, diplomato šeimos nariais laikomi tik sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) ir išlaikytiniai.

 

Nepritariama siūlomam keičiamo Įstatymo 89 straipsnio 13 dalies pakeitimui, pagal kurį esant karo padėčiai, nepaprastai padėčiai, paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui Lietuvoje ar diplomatinės atstovybės buvimo ar akreditacijos valstybėje diplomatinės atstovybės darbuotojams gali būti kompensuojamos nenuolatinio pobūdžio tarnybinės kelionės keleivių vežimą vykdančiomis priemonėmis. Pažymėtina, kad formuluotė „keleivių vežimą vykdančiomis priemonėmis“ yra labai plati ir neapibrėžta, apimanti ir tokias priemones, kaip pvz., lėktuvus. Taip pat neaišku, kodėl kelionių užsienio valstybėje kompensavimas siejamas su tam tikra teisine padėtimi Lietuvoje.

Valstybių ir miestų ypatumams, tame tarpe ir saugumui, įvertinti yra skirtas gyvenimo lygio vietos koeficiento dydis, kuris yra taikomas apskaičiuojant kompensacijas už išlaidas, susijusias su darbu užsienyje. Šios kompensacijos tikslas ir yra kompensuoti išlaidas, susijusias su darbu užsienyje.

Pažymėtina, kad prireikus darbuotojus siųsti į kitus miestus, vietoves ar valstybes, darbuotojai siunčiami į komandiruotes ir jiems apmokamos komandiruočių išlaidos, tame tarpe ir kelionės.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Projektu keičiamo Įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas teisinis pagrindas mokėti priemoką už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų.  Įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad tokia priemoka gali būti mokama ir diplomatinių atstovybių darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį. Iš šių priemokų ir turėtų būti padengiamos papildomos išlaidos, tame tarpe kelionių, esant nenumatytoms sąlygoms.

 

34.

Seimo nariai A. Sysas, G. Paluckas,
2022-02-28

45

(901)

 

(1)

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Jeigu su diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje dirbančiu diplomatu ar kitu valstybės tarnautoju, kuris atšaukiamas iš pareigų atsižvelgiant į priimančiosios valstybės pranešimą arba susidarius pavojingoms saugumui ar gyvybei sąlygoms, kartu gyvena sutuoktinis ir kartu gyvena ir mokosi šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nurodyti šeimos nariai – vaikai (įvaikiai), taip pat vaikai, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas diplomatas ar kitas valstybės tarnautojas ar jų sutuoktiniai, atitinkamai užsienio reikalų ministro arba kitą valstybės tarnautoją perkėlusios ar paskyrusios valstybės institucijos vadovo sprendimu ir nustatyta tvarka šiems užsienio valstybėje reziduojantiems diplomato ar kito valstybės tarnautojo šeimos nariams po diplomato ar kito valstybės tarnautojo atšaukimo iš pareigų diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, kol jie įgis vidurinį išsilavinimą, bet ne ilgiau iki jiems sueis 20 metų ir ne ilgiau kaip iki einamųjų mokslo metų pabaigos gali būti mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 85 straipsnio 1–5 dalių, 86 straipsnio 2 dalies, 87 straipsnio, 89 straipsnio 7 dalies nuostatos.“

 

Nepritarti

Argumentai:

Nepritariama siūlymui Projektu keičiamo Įstatymo 90(1) straipsnio 1 dalį papildyti nuoroda „arba susidarius pavojingoms saugumui ar gyvybei sąlygoms“.  Pažymėtina, kad diplomato atšaukimas iš pareigų diplomatinėje atstovybėje savo prigimtimi nėra tapatus situacijai, kai susidaro diplomato gyvybei ar saugumui pavojingos sąlygos (kurios gali susidaryti dėl visos eilės priežasčių – ginkluoto konflikto, krizių, stichinių nelaimių, kitų veiksnių), todėl netikslinga sieti jų teisinio reguliavimo. Susidarius diplomato gyvybei ar saugumui pavojingoms sąlygoms diplomatas neturi būti atšauktas iš pareigų diplomatinėje atstovybėje, jis yra laikinai komandiruojamas į Lietuvą, o jo šeimos nariams rekomenduojama laikinai grįžti į Lietuvą.  Komandiruotės metu diplomatui ir jo šeimos nariams toliau taikomos visos Įstatyme nustatytos socialinės ir kitos garantijos (mokamos su darbu užsienyje susijusios kompensacijos, kompensacijos sutuoktiniui, vaikams išlaikyti, gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos, sveikatos draudimas, kompensuojamos vaikų ir įvaikių priešmokyklinio ugdymo ir mokymosi išlaidos, su gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymu susijusios išlaidos ir t.t.), t. y. diplomato teisinė padėtis nepasikeičia, jis ir toliau laikomas dirbančiu diplomatinėje atstovybėje. Be to, darbuotojams teisės aktų nustatyta tvarka padengiamos komandiruotės į Lietuvą išlaidos – visa tai sudaro palankias sąlygas padengti neplanuotas išlaidas Lietuvoje.

Tuo tarpu gavus priimančiosios valstybės pranešimą, diplomato atšaukimas yra privalomas pagal tarptautinę teisę. Praktikoje, siekiant palengvinti diplomato ir jo šeimos narių grįžimą, diplomatas iš pradžių komandiruojamas į Lietuvą (komandiruotės metu jam ir jo šeimos nariams taikomos visos socialinės ir kitos garantijos, kurias Įstatymas nustato diplomatams, dirbantiems atstovybėse), ir tik pasibaigus komandiruotei diplomatas atšaukiamas. Šis teisinis reguliavimas yra pakankamai lankstus ir iš esmės atliepia kylančius iššūkius. 

 

Nepritariama siūlymui į Projektu keičiamo Įstatymo 90 (1) str. 1 dalį įrašyti nuorodą „kol jie įgis vidurinį išsilavinimą, bet ne ilgiau iki jiems sueis 20 metų ir ne ilgiau kaip“. Ši nuoroda yra perteklinė, nesuprantama ir nepagrįsta. Aptariamoje nuostatoje nurodoma, kad užsienio valstybėje reziduojantiems diplomato ar kito valstybės tarnautojo, kuris yra atšaukiamas iš pareigų diplomatinėje atstovybėje atsižvelgiant į priimančiosios valstybės pranešimą, šeimos nariams po diplomato ar kito valstybės tarnybos atšaukimo iki einamųjų mokslo metų pabaigos mutatis mutandis taikomos Įstatymo 85 straipsnio 1-5 dalių, 86 straipsnio 2 dalies, 87 straipsnio ir 89 straipsnio 7 dalies nuostatos – t. y. nuostatoje kalbama apie visas šeimos nariams taikomas garantijas, ne tik apie vaikų (įvaikių) mokymosi išlaidų kompensavimą. Pažymėtina, kad Įstatymo 85 straipsnio 4 dalyje (į kurią daroma nuoroda Įstatymo 90 (1) straipsnio 1 dalyje),  kurioje nustatyta kompensacija vaikų (įvaikių) mokymosi išlaidoms padengti, jau yra nurodyta, kad ši garantija taikoma, kol vaikai (įvaikiai) įgis vidurinį išsilavinimą, bet ne ilgiau iki jam sueis 20 metų. Todėl siūloma papildoma

nuoroda „kol jie įgis vidurinį išsilavinimą, bet ne ilgiau iki jiems sueis 20 metų ir ne ilgiau kaip“ yra perteklinė. Šiai papildomai nuorodai nepritarė ir Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupė 2021-11-10 išvadoje Nr. NV-2824, pažymėdama, kad ji yra neaiški ir klaidinanti.

 

35.

Seimo nariai A. Sysas, G. Paluckas,
2022-02-28

47

(92)

6

(13)

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 40 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Pakeisti 92 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:

„13. Jeigu diplomatas tampa valstybės politiku arba pradeda eiti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, diplomato tarnybos sutartis turi būti nutraukta, išskyrus atvejus, kai asmuo, užsienio reikalų ministro skiriamas užsienio reikalų viceministru ar Užsienio reikalų ministerijos kancleriu, jo skyrimo metu yra sudaręs diplomato tarnybos sutartį. Šie asmenys turi teisę atkurti diplomato statusą šio įstatymo 62 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.“

 

 

Nepritarti

Argumentai:

Galiojančio įstatymo 92 str. 13 d. nustatyta, kad karjeros diplomatą skiriant užsienio reikalų viceministru diplomato sutartis nenutraukiama. Šiuo aspektu Projektas nenustato jokio naujo teisinio reguliavimo. Vienintelis Projektu siūlomas minėtos nuostatos pakeitimas yra tikslinamojo pobūdžio – greta užsienio reikalų viceministrų įrašomas užsienio reikalų ministerijos kancleris, nes 2018 m. priėmus Vyriausybės įstatymo pakeitimus ministerijos kancleris tapo politinio pasitikėjimo tarnautoju.

Teisinis reguliavimas, pagal kurį su karjeros diplomatu, paskirtu į užsienio reikalų  viceministro ar užsienio reikalų ministerijos kanclerio pareigas, diplomato tarnybos sutartis nenutraukiama, yra pagrįstas, nes asmuo toliau dirba diplomatinės tarnybos institucijoje. Tuo siekiama užtikrinti karjeros diplomatų karjeros tęstinumą, nustatyti paprastesnes procedūras diplomatinėje tarnyboje dirbantiems karjeros diplomatams (nereikia atkurti statuso dirbant diplomatinės tarnybos institucijoje). Be to, aptariama nuostata siekiama paskatinti karjeros diplomatus siekti politinio pasitikėjimo pareigybių diplomatinėje institucijoje, prisidedant prie užsienio politikos profesionalumo ir tęstinumo.

 

Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. gruodžio 23 d. Seimo priimtas Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimas numato galimybę karjeros valstybės tarnautojus laikinai perkelti į politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigas (21 str. 61  d.).

 

36.

Seimo nariai A. Sysas, G. Paluckas,
2022-02-28

17

(42)

 

(1)

 

(1)

 

N

Pasiūlymas:

Papildyti projekto 42 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

1. Diplomatų darbui, išskyrus diplomatinius atstovus, taikomi tokie rotacijos principai:

1) priimtas į diplomatinę tarnybą diplomatas Užsienio reikalų ministerijoje paprastai dirba 3 metus (į šį laikotarpį įskaitomas parengiamasis laikotarpis). Vėliau diplomatas, jam savo prašyme išreiškus valią vykti į atsilaisvinančias rotacines pareigybes Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse pagal užsienio reikalų ministerijos pateiktą šalių ir pareigų sąrašą, paprastai 3 metams užsienio reikalų ministro įsakymu paskiriamas dirbti į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą,. iš kurios užsienio reikalų ministro įsakymu grąžintas į Užsienio reikalų ministeriją Iš paskyrimo diplomatas užsienio reikalų ministro įsakymu grąžinamas į Užsienio reikalų ministeriją ir joje vėl paprastai dirba 3 metus iki kito paskyrimo. Į darbo Užsienio reikalų ministerijoje laikotarpį įskaitomas laikino perkėlimo į karjeros ar statutinio valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje laikotarpis;

 

Nepritarti

 

Argumentai:

Siūlymas nustatyti apribojimą, kad diplomatas paskiriamas dirbti į diplomatinę atstovybę tik „jam savo prašyme išreiškus valią vykti“ prieštarauja vienam iš pagrindinių diplomatinės tarnybos, kuri yra statutinė tarnyba bruožų – rotacijos privalomumui (Įstatymo 42 straipsnis ir 92 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad diplomatai yra statutiniai valstybės tarnautojai,  Įstatymo lygmeniu įtvirtinus, kad diplomatas į pareigas diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje gali būti paskirtas tik jam pateikus prašymą, gali susidaryti situacija, kai diplomatas tiesiog neteiks prašymo ir todėl niekada nebus rotuojamas darbui į užsienio valstybes. Jeigu prašymų rotuotis neteiktų reikšmingas diplomatų skaičius, Lietuvos diplomatinės tarnybos veikla būtų sutrikdyta.

Atkreiptinas dėmesys, kad rotacijų tvarka yra ne Įstatymo, o poįstatyminių aktų reguliavimo dalykas. Projektu keičiamo Įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Diplomatų rotacijos tvarką nustato užsienio reikalų ministras.

 

37.

Seimo nariai A. Sysas, G. Paluckas,
2022-02-28

53

 

 

 

Pasiūlymas:

Papildyti projekto 47 straipsnį 51 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„47 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas

51. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo diplomato pareigybei nustatytas pareiginės algos koeficientas buvo didesnis negu pareiginės algos koeficientų intervalo žemiausias koeficientas, diplomatui nustatoma pareiginė alga pridedant prie pareiginės algos koeficiento skirtumą, kuriuo tai pareigybei minimalus pareiginės algos koeficientas buvo padidintas.“

 

Nepritarti

 

Argumentai:

Pasiūlymas dėl Įstatymo įgyvendinamųjų nuostatų. Pateiktu pasiūlymu iš esmės yra siūloma  didinti pareiginės algos koeficientą visiems diplomatams, užimantiems nuo atašė iki departamento direktoriaus pavaduotojo pareigybes.

Analizė parodė, kad diplomatinė tarnyba yra nekonkurencinga viešajame sektoriuje dėl per žemų žemiausių ir vidutinių pareigybių pareiginių algų koeficientų minimalių ribų, be to, yra per didelis atotrūkis tarp žemiausių ir aukščiausių diplomatų pareigybių. Todėl Projektu siūloma tikslingai spręsti identifikuotas problemas, t. y. didinti žemiausius pareiginės algos koeficientus žemiausioms ir vidutinėms diplomatų pareigybėms, tuo atitinkamai sumažinant atotrūkį tarp žemiausių ir aukščiausių diplomato pareigybių, bei panaikinant atlygio skirtumus nuo atitinkamo lygio karjeros valstybės tarnautojų.

Kitų pareigybių  grupių finansinis skatinimas sietinas su diplomatų tarnybinės veiklos rezultatais, t. y. labai gerai dirbančių diplomatų pareiginės algos koeficientai bus didinami tarnybinio vertinimo būdu.

Pažymėtina, kad automatinis darbo užmokesčio didinimas visiems diplomatams iškreiptų vidinį teisingumą organizacijoje, nes diplomato atlygio augimas nebūtų siejamas su jo kompetencijomis ir veiklos kokybe.

 

38.

Seimo nariai A. Sysas, G. Paluckas,
2022-02-28

1p

 

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo 1 priedą ir išdėstyti jį taip:

Diplomatų pareigybių grupė

Diplomatų pareigybės Užsienio reikalų ministerijoje

Diplomatų pareigybės diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir specialiosiose misijose

Pareiginės algos koeficientai

1.

Politikos direktorius

14,8–19,5

2.

Departamento direktorius,

Grupės vadovas,

Ambasadorius, reziduojantis Lietuvos Respublikoje,

Generalinis inspektorius

Ambasadorius

13,4–18,0

 

3.

Ambasadorius ypatingiems pavedimams (struktūrinio padalinio sudėtyje),

Departamento direktoriaus pavaduotojas,

Departamento patarėjas,

Grupės patarėjas

 

Ambasadorius ypatingiems pavedimams,

Laikinasis reikalų patikėtinis,

Generalinis konsulas,

Įgaliotasis ministras

 

11,0–16,5

 

4.

Skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas

 

Konsulas – konsulinės įstaigos vadovas,

Ministras patarėjas

 

10,5–15,5

11,6 – 15,5

 

5.

Patarėjas

Patarėjas

9,5-15

11,2 – 14

 

6.

Pirmasis sekretorius

Pirmasis sekretorius,

Konsulas

8,1 – 14,5

10,2 -11,2

 

7.

Antrasis sekretorius

Antrasis sekretorius,

Vicekonsulas

7,7 – 13,5

9,2 – 10, 2

 

8.

Trečiasis sekretorius

Trečiasis sekretorius

6,9 – 12

8,2–9,2

 

9.

Atašė

Atašė

6,6 – 11

7,7–8,2“

Nepritarti

 

Argumentai:

Pasiūlymas, kuriame numatyta didinti pareiginės algos koeficientų žemiausias ribas ir kartu žymiai sumažinti maksimalias pareiginės algos koeficientų ribas nuo atašė iki skyriaus vedėjo pareigybėms, iš esmės užkirs kelią diplomatų horizontalios karjeros galimybei (ir tuo pačiu darbo užmokesčio didėjimui) bei sąlygos neproporcingai didelį patarėjo pareigas užimančių diplomatų skaičių.

Nesuprantama, kodėl siūloma nustatyti pareiginės algos koeficientą tik skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjui. Neaišku, koks, tokiu atveju, būtų skyriaus vedėjo, kurie yra kitame struktūriniame padalinyje, pareiginės algos koeficientas.

39.

Seimo nariai L. L.Andrikienė,

A. Ažubalis, G. Surplys,
2022-03-29

25

(54)

 

 

N

Argumentai:

Diplomatinės tarnybos įstatymo 91 straipsnis nustato diplomato amžiaus apribojimą: diplomatu gali dirbti asmuo, ne vyresnis kaip 65 metai. Susidaro situacijos, kai diplomatinė tarnyba yra priversta atsisakyti patyrusių, kompetentingų ir darbingų Lietuvos diplomatinių atstovų ir kitų diplomatų, kurie palieka diplomatinę tarnybą, nors dar galėtų dirbti ir savo žiniomis, patirtimi ir ryšiais būti naudingi valstybei. Siekiant užtikrinti efektyvų ir nuoseklų Lietuvos interesų atstovavimą užsienyje ir sudaryti galimybes diplomatinėje tarnyboje išlaikyti patyrusius kompetentingus diplomatus, panaudoti sukauptą jų ilgametę patirtį, žinias ir ryšius su užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų atstovais, tikslinga įstatyme įtvirtinti Respublikos Prezidento teisę leisti asmenims, vyresniems kaip 65 metų, toliau dirbti diplomatiniais atstovais, bei užsienio reikalų ministro teisę iki 1 metų pratęsti diplomatinės tarnybos laiką kitiems diplomatams, sulaukusiems 65 metų amžiaus. Siūloma nustatyti, kad abiem atvejais (tiek dėl diplomatinio atstovo, tiek dėl kitų diplomatų) pratęstas tarnybos laikas negali viršyti 5 metų. Atitinkamai turi būti patikslintos Diplomatinės tarnybos įstatymo nuostatos dėl diplomatinio atstovo atšaukimo, diplomato tarnybos sutarties ir terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo, išeitinių išmokų ir kompensacijų.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Projektą nauju 21 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

21 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 54 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Diplomatinio atstovo, su kuriuo yra sudaryta diplomato tarnybos sutartis, atšaukimas iš pareigų yra prilyginamas diplomato grąžinimui į Užsienio reikalų ministeriją ir tokiu atveju vadovaujamasi šio įstatymo 44 straipsnio nuostatomis, išskyrus kai atšaukiamas vyresnis nei 65 metų diplomatinis atstovas. Atšaukus iš pareigų vyresnį nei 65 metų diplomatinį atstovą, su kuriuo sudaryta diplomato tarnybos sutartis, vadovaujamasi šio įstatymo 92 straipsnio nuostatomis. Atšaukus iš pareigų diplomatinį atstovą, su kuriuo buvo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis, vadovaujamasi šio įstatymo 45 straipsnio nuostatomis.“

Pritarti

Pasiūlymai, susiję su diplomato tarnybos amžiaus pratęsimu (Eil. Nr. 39–43)

 

Atkreiptinas dėmesys, kad tai pasiūlymas Projekto naujos numeracijos 25 straipsniui

40.

Seimo nariai L. L.Andrikienė,

A. Ažubalis, G. Surplys,
2022-03-29

46

(91)

 

 

N

Argumentai: tie patys

 

Pasiūlymas:

Papildyti Projektą nauju 41 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„41 straipsnis. 91 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 91 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„91 straipsnis. Diplomato amžiaus apribojimas

1. Diplomatu gali dirbti asmuo, ne vyresnis kaip 65 metų.

2. Respublikos Prezidentas gali leisti asmenims, vyresniems kaip 65 metų, toliau dirbti diplomatiniais atstovais, tačiau bendras pratęstas tarnybos laikas negali viršyti 5 metų. Kitiems diplomatams, sulaukusiems šio straipsnio 1 dalyje nurodyto amžiaus, diplomatinės tarnybos laiką iki vienų metų gali pratęsti užsienio reikalų ministras, tačiau bendras pratęstas tarnybos laikas negali viršyti 5 metų.

2 3. Su diplomatu, kuriam suėjo 65 metai ir kurio diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama pagal šio įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 5 punktą, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti sudaroma terminuota darbo sutartis dėl mentorystės ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui.““

 

Pritarti

Argumentai:

Po 2022-04-15 komiteto posėdžio metu kilusių diskusijų dėl būtinybės užsienio reikalų ministrui dalyvauti diplomatinio atstovo tarnybos pratęsimo procese kaip ir kitais atvejais (dėl diplomatinio atstovo skyrimo ir atšaukimo), siūloma keičiamo Įstatymo 91 straipsnio 2 dalies nuostatos pradžią papildyti žodžiais „Užsienio reikalų ministro teikimu“.

Atkreiptinas dėmesys, kad tai pasiūlymas Projekto naujos numeracijos 46 straipsniui

41.

Seimo nariai L. L.Andrikienė,

A. Ažubalis, G. Surplys,
2022-03-29

47

(92)

 

 

 

Argumentai: tie patys

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 40 straipsnį (atsižvelgiant į pasikeitusią prieš tai dėstomų straipsnių numeraciją), kuriuo keičiamas Diplomatinės tarnybos įstatymo 92 straipsnis, ir jį išdėstyti taip:

„40 straipsnis. 92 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 92 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

5) diplomatui sukanka šio įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje nurodytas amžius ir šio įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka jo tarnybos laikas nebuvo pratęstas arba baigėsi tarnybos pratęsimo laikas;“.

1. 2. Papildyti 92 straipsnio 2 dalį 9 punktu:

„9) pagal terminuotą diplomato tarnybos sutartį diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje dirbantis diplomatas atšaukiamas iš pareigų atsižvelgiant į priimančiosios valstybės pranešimą ar Atestacijos komisijos siūlymu.“

2. 3. Pakeisti 92 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis su nėščia diplomate, taip pat su diplomatu, vienu auginančiu vaiką (įvaikį) iki 3 metų, negali būti nutraukta pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu nėra tokio diplomato kaltės, išskyrus diplomatinius atstovus ir šio straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytus atvejus.“

4. Pakeisti 92 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

„12. Su diplomatiniu atstovu sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama, jeigu diplomatinis atstovas atsistatydina. Diplomatinio atstovo, su kuriuo sudaryta diplomato tarnybos sutartis, atsistatydinimas iš diplomatinio atstovo pareigų nenutraukia diplomato tarnybos sutarties, išskyrus kai atsistatydina vyresnis nei 65 metų diplomatinis atstovas. Tokiu atveju vadovaujamasi šio įstatymo 44 straipsnio nuostatomis.“

3. 5. Pakeisti 92 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:

„13. Jeigu diplomatas tampa valstybės politiku arba pradeda eiti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, diplomato tarnybos sutartis turi būti nutraukta, išskyrus atvejus, kai asmuo, užsienio reikalų ministro skiriamas užsienio reikalų viceministru ar Užsienio reikalų ministerijos kancleriu, jo skyrimo metu yra sudaręs diplomato tarnybos sutartį. Šie asmenys turi teisę atkurti diplomato statusą šio įstatymo 62 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.“

6. Papildyti 92 straipsnį 14 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„14. Diplomato tarnybos sutartis su vyresniu nei 65 metų diplomatiniu atstovu nutraukiama nuo diplomatinio atstovo atšaukimo iš pareigų dienos, nurodytos Respublikos Prezidento dekrete dėl diplomatinio atstovo atšaukimo arba nuo diplomatinio atstovo atsistatydinimo dienos.““

 

Pritarti

Atsižvelgiant į šį pasiūlymą, į pasikeitusią Įstatymo projekto numeraciją ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento 8 pastabą, kuria siūloma suvienodinti Įstatyme vartojamus terminus, siūloma visą straipsnį išdėstyti taip:

 

„47 straipsnis. 92 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 92 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) diplomatui sukanka šio įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje nurodytas amžius ir šio įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka jo tarnybos laikas nebuvo pratęstas arba baigėsi tarnybos pratęsimo laikas;“

2. Pakeisti 92 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) diplomatas, atleistas iš privalomosios pradinės karo tarnybos, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos, per ilgesnį negu 2 mėnesių terminą negrįžta į eitas pareigas;“

3. Papildyti 92 straipsnio 2 dalį 9 punktu:

„9) pagal terminuotą diplomato tarnybos sutartį diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje dirbantis diplomatas atšaukiamas iš pareigų atsižvelgiant į priimančiosios valstybės pranešimą ar Atestacijos komisijos siūlymu.“

4. Pakeisti 92 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis su nėščia diplomate, taip pat su diplomatu, vienu auginančiu vaiką (įvaikį) iki 3 metų, išskyrus diplomatinius atstovus, negali būti nutraukta pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu nėra tokio diplomato kaltės, išskyrus diplomatinius atstovus ir šio straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytus atvejus.“

5. Pakeisti 92 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

„12. Su diplomatiniu atstovu sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama, jeigu diplomatinis atstovas atsistatydina. Diplomatinio atstovo, su kuriuo sudaryta diplomato tarnybos sutartis, atsistatydinimas iš diplomatinio atstovo pareigų nenutraukia diplomato tarnybos sutarties, išskyrus kai atsistatydina vyresnis nei 65 metų diplomatinis atstovas. Tokiu atveju vadovaujamasi šio įstatymo 44 straipsnio nuostatomis.“

6. Pakeisti 92 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:

„13. Jeigu diplomatas tampa valstybės politiku arba pradeda eiti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, diplomato tarnybos sutartis turi būti nutraukta, išskyrus atvejį atvejus, kai asmuo, užsienio reikalų ministro skiriamas užsienio reikalų viceministru ar Užsienio reikalų ministerijos kancleriu, jo skyrimo metu yra sudaręs diplomato tarnybos sutartį. Šie asmenys turi teisę atkurti diplomato statusą šio įstatymo 62 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.“

7. Papildyti 92 straipsnį 14 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„14. Diplomato tarnybos sutartis su vyresniu nei 65 metų diplomatiniu atstovu nutraukiama nuo diplomatinio atstovo atšaukimo iš pareigų dienos, nurodytos Respublikos Prezidento dekrete dėl diplomatinio atstovo atšaukimo arba nuo diplomatinio atstovo atsistatydinimo dienos.““

 

42.

Seimo nariai L. L.Andrikienė,

A. Ažubalis, G. Surplys,
2022-03-29

48

(95)

 

 

 

Argumentai: tie patys

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 41 straipsnį (atsižvelgiant į pasikeitusią prieš tai dėstomų straipsnių numeraciją), kuriuo keičiamas Diplomatinės tarnybos įstatymo 95 straipsnis, ir jį išdėstyti taip:

„41 straipsnis. 95 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 95 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Diplomatui, su kuriuo sudaryta diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama šio įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu (toliau – diplomatas, kuriam sukako 65 metai arba kuriam baigėsi tarnybos pratęsimo laikas), ne vėliau kaip diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Jeigu nutraukiant diplomato tarnybos sutartį ar terminuotą diplomato tarnybos sutartį dėl diplomato, kuriam sukako 65 metai arba kuriam baigėsi tarnybos pratęsimo laikas, yra pradėtas ir nebaigtas šio įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje nurodytas tarnybinio nusižengimo tyrimas, išeitinė išmoka diplomatui, kuriam sukako 65 metai arba kuriam baigėsi tarnybos pratęsimo laikas, išmokama per 5 darbo dienas nuo užsienio reikalų ministro sprendimo atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą priėmimo dienos. Atlikus šio įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje nurodytą tarnybinio nusižengimo tyrimą ir priėmus sprendimą dėl asmens, ėjusio diplomato pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą, už kurį jam turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimas, išeitinė išmoka diplomatui, kuriam sukako 65 metai arba kuriam baigėsi tarnybos pratęsimo laikas, nemokama. Diplomatui, su kuriuo sudaryta diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama šio įstatymo 92 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.“

2. Papildyti 95 straipsnį 31 dalimi:

„31. Diplomatui, su kuriuo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama šio įstatymo 92 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, išmokama 2 mėnesių jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o diplomatui, kuriam atšaukimo iš pareigų dieną iki terminuotos diplomato tarnybos sutarties pasibaigimo buvo likę mažiau kaip vienas mėnuo, išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šios išeitinės išmokos išmokamos šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.““

 

Pritarti

Atkreiptinas dėmesys, kad tai pasiūlymas Projekto naujos numeracijos 48 straipsniui

43.

Seimo nariai L. L.Andrikienė,

A. Ažubalis, G. Surplys,
2022-03-29

 

 

 

P

Argumentai:

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus pasiūlymus ir į tai, kad Projektą siūloma papildyti naujais straipsniais, turi būti patikslintas Projekto pavadinimas, Projekto straipsnių numeracija ir Projekto 47 straipsnis, jame patikslinant nuorodas.

 

Pasiūlymas:

Patikslinti Projekto pavadinimą, jame nurodant keičiamus Diplomatinės tarnybos įstatymo 54 ir 91 straipsnius, patikslinti Projektų straipsnių numeraciją, bei atitinkamai patikslinti Projekto 47 straipsnio, nustatančio Įstatymo taikymą ir įsigaliojimą, nuostatas.

 

Pritarti

Žr. URK pasiūlymą

44.

Seimo nariai L. L.Andrikienė,

A. Ažubalis, G. Surplys,
2022-03-29

17

(42)

2

 

N

Argumentai:

Diplomatinei tarnybai kaip statutinei tarnybai yra būdinga specifinė diplomatinių rangų sistema. Gavęs pirmą diplomatinį rangą, – asmuo prisiekia Lietuvos Respublikai. Diplomatinės tarnybos įstatymo IX skyrius nustato rangų hierarchiją ir suteikimo eiliškumą. Kitas išskirtinis diplomatinės tarnybos kaip statutinės tarnybos bruožas – diplomatų privaloma rotacija į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes. Diplomatinės tarnybos įstatymo 42 straipsnis nustato pagrindinius rotacijos principus. Siekiant įstatymo lygmeniu nustatyti sąsają tarp diplomato rotacijos ir diplomatinių rangų suteikimo bei paskatinti diplomatų rotaciją, siūloma Diplomatinės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyti maksimalų 6 metų laikotarpį, kurį diplomatas gali dirbti Užsienio reikalų ministerijoje nesirotuodamas į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes dėl jo ar jo šeimos narių ligos arba dėl kitų svarbių šeiminių aplinkybių, bei įstatymo 61 straipsnyje nustatyti, kad nuosekliai aukštesnis negu turėtas diplomatinis rangas nėra suteikiamas, jeigu diplomatas nesilaiko šio 42 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto rotacijos principo.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Projekto 15 straipsnį nauja 2 dalimi, 2 dalį laikyti 3 dalimi ir jį išdėstyti taip:

„15 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 42 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) esant tarnybinei būtinybei, diplomatas gali būti iš karto skiriamas į kitą diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, įskaitant atvejus, kai pirmojo paskyrimo metu neišdirbo 3 metų, tačiau bendras nuoseklaus paskyrimo dviejose diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose terminas negali būti ilgesnis negu 6 metai, o tais atvejais, kai bent vienas iš dviejų paskyrimų yra į aukšto ar vidutinio grėsmių ir rizikų lygmens aplinkoje veikiančią diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą – ne ilgesnis negu 7 metai;“.

2. Pakeisti 42 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) dėl diplomato ar jo šeimos narių ligos arba dėl kitų svarbių šeiminių aplinkybių diplomatas gali būti paliekamas dirbti Užsienio reikalų ministerijoje ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui, bet ne ilgiau nei 6 metams.“

2. 3. Papildyti 42 straipsnį 3 dalimi:

„3. Diplomatų rotacijos tvarką nustato užsienio reikalų ministras.““

Pritarti

Pasiūlymai, susiję su rangais ir rotacijos taisyklėmis (Eil. Nr. 44–45)

 

Atkreiptinas dėmesys, kad tai pasiūlymas Projekto naujos numeracijos 17 straipsniui

45.

Seimo nariai L. L.Andrikienė,

A. Ažubalis, G. Surplys,
2022-03-29

27

(61)

 

 

 

Argumentai: tie patys

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 22 straipsniu keičiamą Diplomatinės tarnybos įstatymo 61 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„22 straipsnis. 61 straipsnio pakeitimas

„61 straipsnis. Diplomatinių rangų teikimo eilė

1. Asmeniui, su kuriuo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis parengiamajam laikotarpiui, taip pat asmeniui, sėkmingai išdirbusiam parengiamąjį laikotarpį, suteikiamas žemiausias diplomatinis rangas.

2. Nuosekliai aukštesnis negu turėtas diplomatinis rangas suteikiamas ne anksčiau kaip po 4 metų, išskyrus trečiojo sekretoriaus, antrojo sekretoriaus ir pirmojo sekretoriaus diplomatinius rangus, kurie nuosekliai suteikiami ne anksčiau kaip po 3 metų, nuo turimo diplomatinio rango suteikimo (į šį laikotarpį įskaitomas parengiamasis laikotarpis), jeigu diplomatas neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų. Ši nuostata netaikoma, jeigu diplomatas nesilaiko rotacijos principo, nustatyto šio įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

3. Ši Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta rangų teikimo eilė taikoma ir diplomatams, laikinai perkeltiems dirbti į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybės institucijas.

2. 4. Sprendimas suteikti nuosekliai aukštesnį diplomatinį rangą pirma laiko priimamas diplomato šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu skatinimo būdu ne anksčiau kaip po  vienų metų nuo turimo diplomatinio rango suteikimo dienos, išskyrus šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nurodytus diplomatinius rangus.

3. 5. Asmeniui, skiriamam diplomatiniu atstovu, taip pat asmeniui, su kuriuo sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis, išskyrus atvejus, kai terminuota diplomato tarnybos sutartis sudaroma šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka, diplomatinis rangas suteikiamas neatsižvelgiant į šio straipsnio 1, ir 2, 3 ir 4 dalių nuostatas. Šiems asmenims diplomatinis rangas suteikiamas atsižvelgus į jų einamas pareigas, kompetenciją ir darbo užsienio ir (ar) Europos Sąjungos politikos srityje patirtį.““

 

Pritarti

Atkreiptinas dėmesys, kad tai pasiūlymas Projekto naujos numeracijos 27 straipsniui

46.

Seimo nariai L. L.Andrikienė,

A. Ažubalis, G. Surplys,
2022-03-29

6

2

 

 

Argumentai:

Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 135.3 papunktyje nurodytoje iniciatyvoje dėl pajėgios Lietuvos ekonominės diplomatijos numatoma, kad bus stiprinami Lietuvos ekonominės diplomatijos pajėgumai Lietuvos verslui aktualiausiose, strategiškai ir geopolitiškai svarbiausiose pasaulio rinkose. Šio tikslo būtina siekti ieškant naujų veiklos būdų ir didinant efektyvumą kiek įmanoma mažesnėmis sąnaudomis bei racionaliai paskirstant valdomus išteklius. Šiuo metu Lietuvos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų (toliau –  diplomatinės atstovybės) ekonominės diplomatijos personalą sudaro diplomatai ekonominėms funkcijoms ir specialieji atašė (komercijos, žemės ūkio, transporto ir kiti), kurie yra skiriami ar perkeliami į pareigas Užsienio reikalų ministerijos ir kitų valstybės institucijų. Šiuo metu ne visos diplomatinės atstovybės turi darbuotoją, kuris atlieka ekonomines funkcijas.

Siūloma Diplomatinės tarnybos įstatyme įtvirtinti padėjėjo diplomatinėse atstovybėse pareigybę. Tai leistų sustiprinti Lietuvos ekonominių interesų atstovavimą tose valstybėse, kuriose veikiančiose diplomatinėse atstovybėse nėra paskirtų diplomatų ekonominėms funkcijoms ir atitinkamų specialiųjų atašė arba kur kokybiškam ekonominių interesų atstovavimui reikalingos labai specifinės kompetencijos, tokios kaip vietos kalbos mokėjimas, gilus vietos verslo etiketo ir kultūros pažinimas, vietinės rinkos dalyvių kontaktų ratas, mokslinio ir techninio bendradarbiavimo potencialo, taip pat tiekimo grandinių išmanymas. Nauja pareigybė sudarytų papildomas sąlygas efektyviau veikti specifinių žinių ir kompetencijų reikalaujančiose aktualiausiose, strategiškai ir geopolitiškai svarbiausiose Lietuvai užsienio rinkose, kurios galėtų būti atvertos inovatyviam, skaitmeniniam ir didelės pridėtinės vertės Lietuvos verslui. Pareigybės pavadinimas siūlomas siekiant sudaryti galimybes ateityje, kilus poreikiui, sustiprinti Lietuvos diplomatines atstovybes ekonomines, bet ir kitas funkcijas vykdančiais darbuotojais, turinčiais specifinių kompetencijų, susijusių su priimančiąja valstybe.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 6 straipsnio 2 dalimi keičiamą Diplomatinės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Pakeisti 17 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Su diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ar specialiosios misijos administracinio techninio personalo ir aptarnaujančio personalo nariais, kurie nėra valstybės tarnautojai ar profesinės karo tarnybos kariai, (administratoriais, padėjėjais, vyriausiaisiais specialiaisiais kurjeriais, raštvedžiais, sekretoriais, specialiaisiais kurjeriais, ūkvedžiais, vairuotojais, vyresniaisiais specialiaisiais kurjeriais, valytojais, kiemsargiais) Užsienio reikalų ministerija ar jos įgaliotos diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos, specialiosios misijos, atsižvelgdamos į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 68 straipsnio 4 dalį, sudaro terminuotas darbo sutartis. Užsienio reikalų ministras tvirtina atrankos į šias pareigas ir įdarbinimo tvarką, šių pareigybių skaičių, tipines šių pareigybių aprašymų formas, kuriose nurodomi bendri specialieji reikalavimai, taikomi pareigybei, ir bendros (konkrečiam darbui atlikti reikalingos) darbo funkcijos, (toliau – tipinė pareigybės aprašymo forma) ir darbuotojų pareigybių aprašymus, kuriuose gali būti nurodyti ir kiti, negu nurodyta tipinėje pareigybės aprašymo formoje, specialieji reikalavimai, taikomi konkrečiai pareigybei, ir funkcijos.““

Pritarti

Pasiūlymai, susiję su padėjėjo pareigybe (Eil. Nr. 46–47)

47.

Seimo nariai L. L.Andrikienė,

A. Ažubalis, G. Surplys,
2022-03-29

49

(96)

1

 

 

Argumentai:

Siekiant, kad padėjėjo pareigybė būtų patraukli pareigybei keliamų kompetencijų turintiems asmenims ir konkurencinga atlygiu vietos darbo rinkoje, siūloma padėjėjo pareigybei nustatyti 11,5 dydžio pareiginės algos koeficientą, kuris pagal Diplomatinės tarnybos įstatymą yra didžiausias numatytas koeficientas darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis diplomatinėse atstovybėse.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 42 straipsnio 1 dalimi keičiamą Diplomatinės tarnybos įstatymo 96 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Pakeisti 96 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Darbuotojo pareiginė alga nustatoma taikant pareiginės algos koeficientą, kurio vienetas yra lygus pareiginės algos baziniam dydžiui:

1) administratoriaus, padėjėjo – 11,50;

2) vyriausiojo specialiojo kurjerio, sekretoriaus, raštvedžio, ūkvedžio, vairuotojo – 7,59;

3) vyresniojo specialiojo kurjerio, valytojo, kiemsargio – 5,75;

4) specialiojo kurjerio – 4,60.““

 

 

Pritarti

Atkreiptinas dėmesys, kad tai pasiūlymas Projekto naujos numeracijos 49 straipsniui

48.

Seimo nariai L. L.Andrikienė,

A. Ažubalis, G. Surplys,
2022-03-29

13

 

 

N

Argumentai:

Diplomatinės tarnybos įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų diplomatui nustatytos pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomas Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą, budėjimą ir Įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas priedas už tarnybos stažą.  Praktikoje susidaro situacijos, kai diplomatui, atliekančiam papildomas užduotis ir (ar) vykdančiam įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, negali būti skirtas teisingas atlygis už jo darbą, nes  minėta Įstatymo 36 straipsnio 2 dalies nuostata riboja galimybę skirti atitinkamo dydžio priemokas. Siekiant motyvuoti diplomatus ir užtikrinti teisingą atlygį už jų darbą, siūlytina atsisakyti ribojančios nuostatos, įtvirtintos Įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Projektą nauju 12 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„12 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusia galios 36 straipsnio 2 dalį.

„2. Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų diplomatui nustatytos pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą, budėjimą ir šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas priedas.““

 

Pritarti

Pasiūlymai, susiję su priedų ir priemokų viršutinės ribos panaikinimu (Eil. Nr. 48–49)

49.

Seimo nariai L. L.Andrikienė,

A. Ažubalis, G. Surplys,
2022-03-29

 

 

 

P

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad Projektas būtų papildytas nauju straipsniu, turi būti patikslintas Projekto pavadinimas, Projekto straipsnių numeracija ir Projekto 47 straipsnis, jame patikslinant nuorodas.

 

Pasiūlymas:

Patikslinti Projekto pavadinimą, jame nurodant keičiamus Diplomatinės tarnybos įstatymo 36 straipsnį, patikslinti Projekto straipsnių numeraciją, bei atitinkamai patikslinti Projekto 47 straipsnio, nustatančio Įstatymo taikymą ir įsigaliojimą, nuostatas.

 

Pritarti

Žr. URK pasiūlymą

50.

Seimo nariai L. L.Andrikienė,

A. Ažubalis, G. Surplys,
2022-03-29

43

(89)

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į dabartinę politinę ir saugumo situaciją, ypatingais atvejais gali kilti poreikis rekomenduoti kartu su Lietuvos diplomatinėse atstovybėse dirbančiais diplomatais ir kitais valstybės tarnautojais gyvenantiems jų šeimos nariams laikinai grįžti iš užsienio valstybės į Lietuvą. Diplomatinės tarnybos įstatymas nenumato šeimos narių kelionės tokiais atvejais apmokėjimo ar išlaidų padengimo, taip pat nereglamentuoja tolesnio garantijų šeimos nariams taikymo jiems laikinai grįžus į Lietuvą. Siekiant užtikrinti Lietuvos diplomatinėse atstovybėse dirbančių diplomatų ir kitų valstybės tarnautojų bei jų šeimos narių interesus, maksimalų saugumą ir kuo sklandesnę šeimos narių kelionę į Lietuvą, siūloma nustatyti, kad ypatingais atvejais Užsienio reikalų ministerijai rekomendavus kartu su diplomatu ar kitu valstybės tarnautoju užsienio valstybėje gyvenantiems šeimos nariams laikinai grįžti į Lietuvos Respubliką, apmokamos arba kompensuojamos šeimos narių kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal išlaidos, ir ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šeimos nario grįžimo į Lietuvos Respubliką dienos toliau taikomos Diplomatinės tarnybos įstatyme šeimos nariams nustatytos garantijos.

Siekiant užtikrinti užsienio valstybėse dirbančių deleguotų asmenų šeimos narių ir Lietuvos diplomatinėse atstovybėse dirbančių ar tarnybą atliekančių diplomatų, kitų valstybės tarnautojų, karių, žvalgybos pareigūnų šeimos narių lygiateisiškumą ir teisinio reguliavimo nuoseklumą ir sistemiškumą, analogiški pasiūlymai teikiami ir dėl Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo bei Žvalgybos įstatymo pakeitimų.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 37 straipsniu keičiamo Diplomatinės tarnybos įstatymo 89 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Kartą per metus, skaičiuojant nuo paskyrimo dirbti į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą arba specialiąją misiją, diplomatui ir kartu gyvenantiems jo šeimos nariams apmokamos ar kompensuojamos kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal išlaidos, o kartu negyvenantiems šeimos nariams – kelionės pas diplomatą ir atgal į Lietuvos Respubliką išlaidos. Jeigu sutuoktiniai diplomatai yra paskirti dirbti į skirtingas priimančiąsias valstybes arba skirtingus tos pačios priimančiosios valstybės miestus, diplomato pasirinkimu vietoj šioje dalyje nurodytos kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal apmokamos ar kompensuojamos jo ir kartu su juo gyvenančių šeimos narių kelionės į kitą priimančiąją valstybę ar kitą tos pačios priimančiosios valstybės miestą, kur paskirtas dirbti kitas sutuoktinis, ir atgal išlaidos. Jeigu dėl nenumatytų objektyvių aplinkybių diplomatas ir (ar) jo šeimos nariai negalėjo įgyvendinti šioje dalyje nustatytos teisės per nurodytą terminą, esant motyvuotam diplomato prašymui, užsienio reikalų ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu šios teisės įgyvendinimo terminas pratęsiamas 6 mėnesiams. Šioje dalyje nustatytos Šios garantijos taikomos ir tais atvejais, kai diplomato sutuoktinis yra profesinės karo tarnybos karys ar žvalgybos pareigūnas, įstatymų nustatyta tvarka atliekantis tarnybą užsienyje, arba asmuo, deleguotas į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka. Ypatingais atvejais Užsienio reikalų ministerijai rekomendavus kartu su diplomatu užsienio valstybėje gyvenantiems šeimos nariams laikinai grįžti į Lietuvos Respubliką, apmokamos arba kompensuojamos šeimos narių kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal išlaidos, ir ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šeimos nario grįžimo į Lietuvos Respubliką dienos toliau taikomos šioje dalyje, šio įstatymo 84 straipsnyje, 85 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalyse, 86 straipsnio 2 dalyje, 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir  šio straipsnio 7, 11 ir 14 dalyse nustatytos garantijos.“

 

Pritarti

Pasiūlymas, susijęs su ypatingais atvejais į Lietuvą rekomenduojamų grįžti diplomatų šeimos narių garantijomis.

Atkreiptinas dėmesys, kad tai pasiūlymas Projekto naujos numeracijos 43 straipsniui

 

Pritarti su redakciniais patikslinimais: iš siūlomos Įstatymo 89 str. 9 d. nuostatos išbraukti nuorodą į Diplomatinės tarnybos įstatymo 84 straipsnį, kadangi 84 straipsnis nustato ne diplomato šeimos narių garantijas, o diplomato garantiją (su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensaciją), patikslinti, atsižvelgiant į Seimo nario V. Raskevičiaus pasiūlymą dėl partnerių, taip pat atitinkamai tikslinti Projekto straipsnių numeraciją.

 

Siūloma keičiamo Įstatymo 89 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip:

„8. Kartą per metus, skaičiuojant nuo paskyrimo dirbti į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar specialiąją misiją, diplomatui ir kartu gyvenantiems jo šeimos nariams apmokamos ar kompensuojamos kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal išlaidos, o kartu negyvenantiems šeimos nariams – kelionės pas diplomatą ir atgal į Lietuvos Respubliką išlaidos. Jeigu sutuoktiniai arba partneriai diplomatai yra paskirti dirbti į skirtingas priimančiąsias valstybes arba skirtingus tos pačios priimančiosios valstybės miestus, diplomato pasirinkimu vietoj šioje dalyje nurodytų kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal išlaidų apmokėjimo ar kompensavimo apmokamos ar kompensuojamos jo ir kartu su juo gyvenančių šeimos narių kelionės į kitą priimančiąją valstybę ar kitą tos pačios priimančiosios valstybės miestą, į kurį (kurią) paskirtas dirbti kitas sutuoktinis arba partneris, ir atgal išlaidos. Jeigu dėl nenumatytų objektyvių aplinkybių diplomatas ir (ar) jo šeimos nariai negalėjo įgyvendinti šioje dalyje nustatytos teisės per nurodytą terminą, esant motyvuotam diplomato prašymui, užsienio reikalų ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu šios teisės įgyvendinimo terminas pratęsiamas 6 mėnesiams. Šios garantijos taikomos ir tais atvejais, kai diplomato sutuoktinis arba partneris yra profesinės karo tarnybos karys ar žvalgybos pareigūnas, įstatymų nustatyta tvarka atliekantis tarnybą užsienyje, arba asmuo, deleguotas į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka. Ypatingais atvejais Užsienio reikalų ministerijai rekomendavus kartu su diplomatu užsienio valstybėje gyvenantiems šeimos nariams laikinai grįžti į Lietuvos Respubliką, apmokamos arba kompensuojamos šeimos narių kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal išlaidos, ir ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šeimos nario grįžimo į Lietuvos Respubliką dienos toliau taikomos šioje dalyje, šio straipsnio 7, 11 ir 14 dalyse, šio įstatymo 85 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalyse, 86 straipsnio 2 dalyje, 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir nustatytos garantijos.“

 

51.

Seimo nariai L. L.Andrikienė,

A. Ažubalis, G. Surplys,
2022-03-29

24

(53)

 

 

N

Argumentai:

Diplomatai ir valstybės tarnautojai, dirbantys Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, gali būti komandiruojami į Lietuvą. Komandiruotės metu jiems toliau taikomos visos socialinės ir kitos garantijos, kurias Diplomatinės tarnybos įstatymas nustato Lietuvos diplomatinių atstovybių personalui (kompensuojamos sutuoktinio, vaikų ir įvaikių išlaikymo išlaidos, su darbu užsienyje susijusios išlaidos, vaikų ir įvaikių ikimokyklinio ugdymo ir mokymosi išlaidos, mokamos išmokos apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis ir kt.). Atsižvelgiant į dabartinę politinę ir saugumo situaciją, kyla poreikis diplomatus ir kitus valstybės tarnautojus komandiruoti į Lietuvą ilgesniam laikotarpiui, jų neatšaukiant iš pareigų diplomatinėje atstovybėje. Siekiant teisinio aiškumo ir siekiant racionaliai naudoti valstybės biudžeto lėšas, yra tikslinga įstatyme nustatyti maksimalų 6 mėnesių terminą tolesniam garantijų taikymui.

Užtikrinant diplomatų lygiateisiškumą ir siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, siūloma tokį patį maksimalų garantijų taikymo 6 mėnesių terminą nustatyti ir Lietuvos diplomatiniam atstovui, kurio funkcijos, remiantis Diplomatinės tarnybos įstatymo 53 straipsniu, ypatingais atvejais yra laikinai sustabdomos ir jam laikinai pavedama vykdyti kitas funkcijas Užsienio reikalų ministerijoje Lietuvoje, neatšaukiant jo iš diplomatinio atstovo pareigų (t. y. kai diplomatinis atstovas laikinai grįžta į Lietuvą konsultacijoms).

Siekiant užtikrinti Lietuvos diplomatinėse atstovybėse dirbančių ar tarnybą atliekančių diplomatų, kitų valstybės tarnautojų, karių, žvalgybos pareigūnų lygiateisiškumą ir teisinio reguliavimo nuoseklumą ir sistemiškumą, analogiški pasiūlymai teikiami ir dėl Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo bei Žvalgybos įstatymo pakeitimų.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Projektą nauju 21 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„21 straipsnis. 53 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 53 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Diplomatinio atstovo funkcijos laikinai sustabdomos, kai ypatingais atvejais užsienio reikalų ministras įsakymu jam laikinai paveda Užsienio reikalų ministerijoje atlikti kitas funkcijas. Dėl tokio laikino pavedimo diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis nenutraukiama ir diplomatiniam atstovui toliau mokamas jam nustatytas darbo užmokestis ir taikomos šio įstatymo 84 straipsnyje, 85 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 ir 7 dalyse, 86 straipsnio 2 dalyje, 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir  89 straipsnio 7, 8, 11 ir 14 dalyse diplomatui ir jo šeimos nariams nustatytos garantijos. Šios garantijos taikomos ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo laikino pavedimo diplomatiniam atstovui atlikti kitas funkcijas dienos. Laikinas pavedimas diplomatiniam atstovui atlikti kitas funkcijas nutraukiamas užsienio reikalų ministro įsakymu.““

 

Pritarti

Pasiūlymai, susiję su į Lietuvą komandiruojamų diplomatų ir jų šeimos narių garantijomis (Eil. Nr. 51–54)

 

Atkreiptinas dėmesys, kad tai pasiūlymas Projekto naujos numeracijos 24 straipsniui

 

52.

Seimo nariai L. L.Andrikienė,

A. Ažubalis, G. Surplys,
2022-03-29

43

(89)

 

 

 

Argumentai: tie patys

 

Pasiūlymas:

Papildyti Projekto 37 straipsniu keičiamą Diplomatinės tarnybos įstatymo 89 straipsnį nauja 16 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„16. Diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje dirbantiems diplomatams, pasiųstiems į komandiruotę į Lietuvos Respubliką, ir jų šeimos nariams ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo diplomato komandiruotės į Lietuvos Respubliką dienos toliau taikomos šio įstatymo 84 straipsnyje, 85 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 ir 7  dalyse, 86 straipsnio 2 dalyje, 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir  šio straipsnio 7, 8, 11 ir 14 dalyse nustatytos garantijos.“

 

Projekto 37 straipsniu keičiamo  Diplomatinės tarnybos įstatymo 89 straipsnio 16 dalį laikyti 17 dalimi.

 

Pritarti

Atkreiptinas dėmesys, kad tai pasiūlymas Projekto naujos numeracijos 43 straipsniui

 

53.

Seimo nariai L. L.Andrikienė,

A. Ažubalis, G. Surplys,
2022-03-29

44

(90)

 

 

 

Argumentai:

Analogiškas nuostatas siūloma nustatyti ir kitiems Lietuvos Respublikos atstovybėse dirbantiems valstybės tarnautojams.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 38 straipsniu keičiamo Diplomatinės tarnybos įstatymo 90 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Kitiems valstybės tarnautojams ir jų šeimos nariams taikomos šio įstatymo 84, 85, 86, 87 straipsniuose, 89 straipsnio 7, 8, 11, 12, 13, ir 14 ir 16 dalyse diplomato ir jo šeimos nariams nustatytos garantijos. Šio įstatymo 85 straipsnio 7 dalyje ir 89 straipsnio 8 dalyje sutuoktiniams diplomatams nustatytos sąlygos taikomos ir tais atvejais, kai sutuoktiniai yra kiti valstybės tarnautojai ar diplomatas ir kitas valstybės tarnautojas. Įstatymai gali nustatyti kitų kitiems valstybės tarnautojams taikomų garantijų.“

 

Pritarti

Atkreiptinas dėmesys, kad tai pasiūlymas Projekto naujos numeracijos 44 straipsniui

 

54.

Seimo nariai L. L.Andrikienė,

A. Ažubalis, G. Surplys,
2022-03-29

 

 

 

P

Argumentai:

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus pasiūlymus ir į tai, kad Projektas būtų papildytas nauju 21 straipsniu, turi būti patikslintas Projekto pavadinimas,  Projektų straipsnio numeracija ir Projekto 47 straipsnis.

 

Pasiūlymas:

Patikslinti Projekto pavadinimą, jame nurodant keičiamą Diplomatinės tarnybos įstatymo 53 straipsnį, patikslinti Projektų straipsnių numeraciją, atitinkamai patikslinti Projekto 47 straipsnio, nustatančio Įstatymo taikymą ir įsigaliojimą, esančias nuorodas į Projekto straipsnius.

 

Pritarti

Žr. URK pasiūlymą

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Socialinių reikalų komitetas,
2022-03-16

 

 

 

*

Komiteto sprendimas: pritarti pateiktam Įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Užsienio reikalų komitetui tobulinti Įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo narių pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė bei Komiteto pasiūlymus.

 

Pritarti

 

2.

Socialinių reikalų komitetas,
2022-03-16

3

(8)

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021-12-20 išvadoje pateiktą pirmą pastabą, ir iš dalies pritariant Seimo narių A. Syso ir G. Palucko pasiūlymui Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 8 straipsnyje nustatyti, kad Atestacijos komisija teikia motyvuotas rekomendacijas, siūlome tikslinti Įstatymo projekto 3 straipsnį.

 

Pasiūlymas:

Patikslinti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 8 straipsnį ir jį  išdėstyti taip:

„8 straipsnis. Diplomatų atestacijos komisija

Diplomatų atestacijos komisija (toliau – Atestacijos komisija) užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka svarsto diplomato tarnybos sutarties ir terminuotos diplomato tarnybos sutarties sudarymo, nutraukimo, diplomatų tarnybinės veiklos vertinimo klausimus, taip pat diplomatų skyrimo į kitas pareigas, rotacijos ir laikino perkėlimo, diplomatų siuntimo tobulinti kvalifikaciją, dalyvauti mokymuose ar stažuotėse užsienio valstybėse, diplomatinių rangų suteikimo ar atėmimo ir kitus užsienio reikalų ministro pavestus diplomatų karjeros klausimus ir teikia motyvuotas rekomendacijas šiais klausimais užsienio reikalų ministrui. Atestacijos komisijos nuostatus ir jos sudėtį tvirtina užsienio reikalų ministras. Daugiau nei pusė Atestacijos komisijos narių turi būti diplomatai. Ne mažiau kaip vienas Atestacijos komisijos narys turi būti darbuotojų atstovas. Ne mažiau kaip vienas Atestacijos komisijos narys turi būti darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų atstovas. Į Atestacijos komisijos posėdžius stebėtojo teisėmis gali būti kviečiami dalyvauti ir nepriklausomi ekspertai.“

 

Pritarti

 

3.

Socialinių reikalų komitetas,
2022-03-16

18

(43)

 

(3)

 

 

Argumentai:

Pritardami Seimo narių A. Syso ir G. Palucko pasiūlymui nustatyti, kad su kompetentingos institucijos išvada būtų supažindinamas kandidatas, atsižvelgdami į Įstatymo projekto 16 straipsniu keičiamo Įstatymo 43 straipsnio 2 ir 3 dalių turinį, o taip pat sistemiškai vertinant aptariamos nuostatos sąsają su Žvalgybos įstatymo 16(1) straipsnio 4 dalimi, siūlome keisti Įstatymo projekto 16 straipsniu keičiamo Įstatymo 43 straipsnio 3 dalį.

 

Pasiūlymas:

Patikslinti Įstatymo projekto 16 straipsniu keičiamo Įstatymo 43 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Atranką į laisvas diplomato pareigas vykdo Atestacijos komisija užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. Atrankos metu įvertinama kandidatų atitiktis pareigybės aprašyme nustatytiems specialiesiems reikalavimams, taip pat kompetentingos institucijos išvada apie galimas rizikas ir grėsmes nacionaliniam saugumui, kurias galėtų kelti kandidato paskyrimas į pareigas diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, jeigu tokios išvados paprašo užsienio reikalų ministras ar jo įgaliotas asmuo. Kompetentinga institucija išvadą pateikia per 7 darbo dienas nuo užsienio reikalų ministro ar jo įgalioto asmens motyvuoto prašymo dienos. Kompetentingos institucijos išvada teikiama ir kandidatui. Tais atvejais, kai kompetentingos išvados pateikimas kandidatui gali atskleisti išvadą teikiančios kompetentingos institucijos veiklos metodus ir priemones, veiklos taktiką ir (ar) padaryti žalos jos veiklai, šios kompetentingos institucijos vadovo sprendimu išvada kandidatui neteikiama.“

 

Pritarti

Nuostata dėstoma Projekto naujos numeracijos 18 straipsnyje

4.

Socialinių reikalų komitetas,
2022-03-16

39

(85)

 

(5)

 

 

Argumentai:

Pritardami Seimo narių A. Syso ir G. Palucko pasiūlymui tikslinti nuostatas, susijusias su diplomato šeimos narių - išlaikytinių išlaikymo užsienio valstybėje išlaidų kompensacijų mokėjimu, siūlome tikslinti Įstatymo projekto 34 straipsnį.

 

Pasiūlymas:

Patikslinti Įstatymo projekto 34 straipsniu keičiamo Įstatymo 86 straipsnio 5 dalį ir siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo bei atsižvelgiant į Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas bei Projekto 34 straipsniu keičiamo Įstatymo 85 straipsnio 1 dalies nuostatas, ją išdėstyti taip:

„5. Kai su diplomatu, dirbančiu diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, kartu gyvena šio įstatymo 18 straipsnyje nurodyti išlaikytiniai, diplomatui kartu su pareigine alga už kiekvieną išlaikytinį mokama kompensacija, kurią sudaro 0,25 diplomato per mėnesį gaunamos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos. Diplomato sutuoktiniui, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas išlaikytinio globėju ar rūpintoju, pateikus prašymą, ši kompensacija mokama sutuoktiniui.“

 

Pritarti

Nuostata dėstoma Projekto naujos numeracijos 39 straipsnyje

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Užsienio reikalų komiteto išvadai.

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Užsienio reikalų komitetas,
2022-04-15

 

 

 

P

Argumentai:

Seimo Užsienio reikalų komitetas, vadovaudamasis 2013 m. gruodžio 23 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298 (su 2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 174.2 punktu, kuris numato galimybę vadovaujantis protingumo kriterijais įstatymo pavadinime straipsnių ir (ar) kitų struktūrinių dalių nenurodyti, jei įstatyme keičiama daug straipsnių, siūlo pakeisti įstatymo pavadinimą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo pavadinimą išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1012 3, 5, 8, 16, 17, 23, 25, 28, 30, 35, 37, 39, 41, 42, 43, 44, 45, 48, 49, 60, 61, 62, 64, 65, 66, 67, 68, 70, 71, 84, 85, 86, 87, 89, 90, 92, 95, 96, 97 STRAIPSNIŲ, ĮSTATYMO 1 PRIEDO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 161 ,711 IR 901 STRAIPSNIAIS IR ĮSTATYMO 3 PRIEDO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS

ĮSTATYMAS“

 

Pritarti

Pritarta 2022-04-15 posėdyje

bendru sutarimu

2.

Užsienio reikalų komitetas,
2022-04-20

2

1

 

 

Argumentai:

Seimo Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad pritarta Seimo nario V. Raskevičiaus pasiūlymams Diplomatinės tarnybos įstatymą papildyti nuostatomis, suteikiančiomis garantijas diplomato partneriams, siūlo analogiškai, kaip yra apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, įvesti diplomato partnerį apibrėžiantį trumpinį – „partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka) (toliau – partneris)“.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) nesavanaudiškumas. Diplomatas privalo naudoti jam patikėtą valstybės turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas pareigas nesiekti naudos sau ar kitiems su juo susijusiems asmenims (sutuoktiniui arba partneriui, (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka) (toliau – partneris), artimajam giminaičiui, svainystės ryšiais susijusiam asmeniui ar kitam valstybės tarnautojo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nurodytam asmeniui); tarnauti išimtinai visuomenės interesams;”

 

Pritarti

Pritarta 2022-04-20 posėdyje

bendru sutarimu

3.

Užsienio reikalų komitetas,
2022-04-15

2

2

 

 

Argumentai:

Seimo Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme vartojamą formuluotę, apibrėžiančią asmens lygiateisiškumo aspektus – „..lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos“, siūlo analogišką sąrašą išdėstyti ir Diplomatinės tarnybos įstatymo projekto 2 straipsniui keičiamo Įstatymo 5 straipsnio 13 punkte.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:

„13) teisingumas. Diplomatas privalo vienodai tarnauti visiems žmonėms, nepaisydamas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ir kitų bruožų, būti teisingas nagrinėdamas prašymus, skundus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis, naudoti savo tarnybos laiką efektyviai ir tik tarnybos tikslams;“.

 

Pritarti

Pritarta 2022-04-15 posėdyje

 

už – 4;

prieš – 0;

susilaikė – 3.

4.

Užsienio reikalų komitetas,
2022-04-15

18

(43)

 

(4)

 

 

Argumentai:

Seimo Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad keičiamo Įstatymo 43 straipsnio 4 dalyje yra dėstomos nuostatos, susijusios su diplomatų laikinu perkėlimu iš Užsienio reikalų ministerijos į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, siekiant išvengti dviprasmybių, siūlo suderinti vartojamą formuluotę „laikinas perkėlimas“ visoje minėto straipsnio dalyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo 43 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Esant tarnybinei būtinybei ir kai institucijų vadovaims šį klausimą suderinaus, užsienio reikalų ministro įsakymu diplomatas jo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai perkeltas iš Užsienio reikalų ministerijos į karjeros valstybės tarnautojo pareigas Respublikos Prezidento kanceliarijoje, Seimo kanceliarijoje, Vyriausybės kanceliarijoje ar kitoje valstybės institucijoje, jeigu diplomatas atitinka pareigybės, į kurią perkeliama, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Laikino perkėlimo terminas – 2 metai nuo diplomato perkėlimo dienos. Esant tarnybinei būtinybei, šis terminas gali būti pratęstas iki vienų metų ir bendras laikino perkėlimo laikas negali viršyti 3 metų per penkerius tarnybos metus. Laikino perkėlimo laikas įskaitomas į diplomatinės tarnybos stažą. Laikinai perkeltam diplomatui paliekamas iki perkėlimo turėtas diplomatinis rangas. Laikino perkėlimo laikotarpiu valstybės institucija, į kurią diplomatas perkeltas, diplomatui moka darbo užmokestį ne mažesnį, negu jam iki perkėlimo buvo nustatytas, darbo užmokestį, tačiau ir ne didesnį negu pagal tai pareigybei, į kurią jis laikinai perkeltas, nustatytą didžiausią pareiginės algos koeficientą. Pasibaigus laikino perkėlimo laikotarpiui, diplomatas grąžinamas į Užsienio reikalų ministeriją ir, atsižvelgus į eitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kompetenciją, darbo užsienio ir (ar) Europos Sąjungos politikos srityje patirtį ir į jo tarnybinės veiklos valstybės institucijoje, į kurią jis buvo perkeltas, vertinimą, Atestacijos komisijos siūlymu paskiriamas į pareigas, kurios yra ne žemesnės negu tos, kurias jis ėjo iki laikino perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jeigu tokios galimybės nėra, Atestacijos komisijos siūlymu diplomatas gali būti skiriamas į žemesnes pareigas. Diplomatui nustatomas ne mažesnis negu iki jo laikino perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas jam nustatytas pareiginės algos koeficientas, bet ne didesnis negu pareigybei, į kurią jis skiriamas, nustatytas didžiausias ir ne mažesnis negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas. Diplomatas gali būti iš karto skiriamas į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą. Diplomatas negali būti grąžinamas į Užsienio reikalų ministeriją ir (ar) paskiriamas į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, jeigu iš karjeros ar statutinio valstybės tarnautojo pareigų, į kurias asmuo buvo laikinai perkeltas, jis buvo atleistas dėl jam paskirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų, diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo, prarastos Lietuvos Respublikos pilietybės, šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių ar kitų aplinkybių, dėl kurių diplomatą į pareigas priimantis asmuo konstatuoja diplomato neatitiktį diplomato nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, nurodytiems šio įstatymo 6 straipsnyje. Diplomatui jo laikino perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laikotarpiu taikomos ir mutatis mutandis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos.

 

Pritarti

Pritarta 2022-04-15 posėdyje

bendru sutarimu

5.

Užsienio reikalų komitetas,
2022-04-15

28

3

 

 

Argumentai:

Seimo Užsienio reikalų komitetas siūlo patikslinti Įstatymo 62 straipsnį papildančią 6 dalį, išbraukiant žodžius „užsienio reikalų ministro sprendimu“, kadangi nors galutinis sprendimas kaip ir visais kitais atvejais bus priimtas užsienio reikalų ministro, tačiau neturėtų būti neatsižvelgiama į Atestacijos komisijos rekomendacijas. Todėl siūloma laikytis nuoseklios Įstatyme dėstomos procedūros visais diplomatų karjeros klausimais.

 

Pasiūlymas:

Papildyti 62 straipsnį 6 dalimi:

„6. Esant tarnybinei būtinybei užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka diplomato statusas gali būti atkurtas užsienio reikalų ministro sprendimu netaikant šio straipsnio 3 dalyje nustatyto 5 metų termino buvusiems diplomatams, kurie pastaruosius 3 metus nepertraukiamai ėjo su užsienio ir (arba) Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu susijusias pareigas, jeigu diplomato tarnybos sutartis su jais nebuvo nutraukta šio įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 1–9, 11 ir 12 punktuose, 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose ir 13 dalyje nustatytais pagrindais.“

 

Pritarti

Pritarta 2022-04-15 posėdyje

bendru sutarimu

6.

Užsienio reikalų komitetas,
2022-04-15

40

 

 

 

Argumentai:

Seimo Užsienio reikalų komitetas siūlo patikslinti Įstatymo keičiamo 86 straipsnio 2 dalį, antrą sakinį papildant praleistais žodžiais „ar specialiojoje misijoje“.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 86 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Diplomatas, dirbantis diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, ir jo šeimos nariai apdraudžiami sveikatos draudimu iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. Nesant galimybių apdrausti diplomato, dirbančio diplomatinėje atstovybėje, ar konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, ar jo šeimos narių, su jų asmens sveikatos priežiūra susijusios išlaidos apmokamos iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. Šioje dalyje nurodytų sveikatos draudimo ir sveikatos priežiūros metų išlaidų normas nustato Vyriausybė. Sveikatos draudimo ir sveikatos priežiūros metų išlaidų normos apskaičiuojamos taikant šio įstatymo 84 straipsnyje nurodytą gyvenimo lygio vietos koeficientą.“

 

Pritarti

Pritarta 2022-04-15 posėdyje

bendru sutarimu

7.

Užsienio reikalų komitetas,
2022-04-15

53

 

 

 

Argumentai:

Seimo Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kartu siūlo patikslinti Įstatymo įsigaliojimą, taikymą ir įgyvendinimą reglamentuojantį straipsnį, atsižvelgdamas į tai, kad įstatymų projektų paketo Nr. XIVP-1229–1235 įsigaliojimo datą siūloma numatyti 2022 m. birželio 1 dieną.

 

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 53 straipsnį siūloma išdėstyti taip:

„46 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir kitoms valstybės institucijoms

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos valstybės institucijos iki 2022 m. kovo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

47 53 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, ir taikymas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį įstatymo 46 straipsnį, įsigalioja 2022 m. kovo 31 birželio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2022 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Diplomato statuso atkūrimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka.

3. 4. Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje nurodytiems buvusiems diplomatams, diplomato tarnybos sutartis nutraukusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, šio įstatymo 23 28 straipsnio 2 dalyje išdėstytoje Lietuvos Respublikos diplomatinės Diplomatinės tarnybos įstatymo 62 straipsnio 5 dalyje nustatytas 5 metų terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

4. 5. Diplomatų, kurių pareigybės nenurodytos šio įstatymo 44 51  straipsnyje išdėstytame Lietuvos Respublikos diplomatinės Diplomatinės tarnybos įstatymo 1 priede, pareigybės nustatomos atsižvelgiant į šiame priede nurodytas pareigybių grupes ir joms priskirtas diplomatų pareigybes.

5. 6. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo diplomato gauta pareiginė alga buvo mažesnė už šio įstatymo 44 51 straipsnyje išdėstytame Lietuvos Respublikos diplomatinės Diplomatinės tarnybos įstatymo 1 priede nurodytą atitinkamai diplomato pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo žemiausią pareiginę algą, diplomatui nustatoma šio įstatymo 44 51  straipsnyje išdėstytame Lietuvos Respublikos diplomatinės Diplomatinės tarnybos įstatymo 1 priede diplomato pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo žemiausia pareiginė alga.

6. 7. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo diplomato gauta pareiginė alga buvo didesnė už šio įstatymo 44 51  straipsnyje išdėstytame Lietuvos Respublikos diplomatinės Diplomatinės tarnybos įstatymo 1 priede nurodytą atitinkamai diplomato pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo didžiausią pareiginę algą, diplomatui nustatoma pareiginė alga, lygi jo gautai pareiginei algai, kuri būtų mokama tol, kol diplomatas eina iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos eitas diplomato pareigas ir (arba) kol Lietuvos Respublikos diplomatinės Diplomatinės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka jam bus padidinta ar sumažinta pareiginė alga.

7. 8. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirtos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos nemažinamos.

8. 9. Lietuvos Respublikos specialusis atašė ar jo pavaduotojas, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priimtas į pareigas pagal terminuotą darbo sutartį, kurio priėmimo atvejai ir tvarka nebuvo nustatyti įstatymuose, eina pareigas iki su juo sudarytos terminuotos darbo sutarties pasibaigimo.“

 

 

Pritarti

Pritarta 2022-04-15 posėdyje

bendru sutarimu.

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Ažubalis, G. Surplys.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo.

PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 pakeitimo įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas

 

 

 

Komiteto pirmininkė                                                                                                                                                                          Laima Liucija Andrikienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė


[1] https://youtu.be/qLOGKp26ujw