LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO

NR. I-549 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

2022-12-20 Nr. XIVP-2164(2)

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 20 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jame nustatyti išimtį iš nustatytos bendros sąlygos, kuriai esant gali būti skiriama išankstinė senatvės pensija, t.y. sąlyga nebūti vienam iš asmenų, privalomai draudžiamu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, nebūtų taikoma asmenims, gaunantiems draudžiamųjų pajamų už ,,darbą apygardų, apylinkių rinkimų, savivaldybių rinkimų, miestų, rajonų referendumo komisijose“. Siūlomas reguliavimas yra diskutuotinas keliais aspektais, tarp jų svarstytinas ir jo atitikimas Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui.

Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo nuostatas pagrindinis išankstinės senatvės pensijos tikslas – sudaryti priešpensinio amžiaus žmonėms, neturintiems jokio pragyvenimo šaltinio, jokių pajamų, neturintiems galimybės dirbti, turėti pragyvenimo šaltinį iki jiems atsiras teisė, sulaukus keičiame įstatyme nustatyto amžiaus, gauti senatvės pensiją. Pavyzdžiui, toks asmuo pagal galiojančias keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatas neturi gauti ne tik jokių darbinių ar kitų draudžiamųjų pajamų (pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, iš savarankiškai vykdomos veiklos), bet ir jokių kitų socialinio draudimo, valstybinių, šalpos pensijų, netekto darbingumo periodinės kompensacijos, šalpos kompensacijos, nedarbo socialinio draudimo ir kitų išmokų. Todėl kitokios išankstinės pensijos skyrimo sąlygos nustatymas tik tiems asmenims, kurie gauna draudžiamųjų pajamų už darbą apygardų, savivaldybių rinkimų, apylinkių rinkimų ar referendumų komisijose (toliau – rinkimų komisijos nariai), diskriminuotų kitus asmenis, kuriems išankstinė senatvės pensija negalėtų būti skiriama, jeigu jie turėtų dar mažesnes draudžiamąsias pajamas nei rinkimų komisijos nariai ar gautų socialinio pobūdžio išmokas.

Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime nurodė, kad „Konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. <...>. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą pabrėžta, kad vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai.“

Pabrėžtina, kad rinkimų komisijų nariams mokamas atlyginimas už darbą savo pobūdžiu ir paskirtimi niekuo nesiskiria nuo kitiems asmenims pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu mokamo darbo užmokesčio. Projekto aiškinamajame rašte nurodytas argumentas, kad ,,kyla sunkumų norint pritraukti žmones dirbti rinkimų komisijose –bijoma, kad nedidelės papildomos pajamos gali lemti išankstinės pensijos praradimą“ nėra objektyviai pateisinamas, nes pagal Rinkimų kodekso 26 straipsnį, rinkimų komisijos nariu gali būti bet kuris nepriekaištingos reputacijos ne jaunesnis kaip 18 metų Lietuvos Respublikos pilietis. Be to, pagal keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatas, paskirtos išankstinės senatvės pensijos mokėjimas gali būti atnaujinamas, jei asmuo vėl atitiks sąlygas išankstinei senatvės pensijai gauti.

Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad nėra pagrindo objektyviai manyti, kad rinkimų komisijų narių teisinė padėtis taip išsiskiria iš kitų atlygintinai dirbančių ar socialinio pobūdžio išmokas gaunančių asmenų padėties, kad jiems siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas būtų konstituciškai pagrįstas, todėl siūlomas reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatai dėl asmenų lygybės įstatymui.

2. Tikslintini projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų rinkimų (referendumų) komisijų pavadinimai, nes pagal Referendumo konstitucinio įstatymo 21 straipsnį, be Vyriausiosios rinkimų komisijos, referendumą organizuoja savivaldybių referendumo komisijos bei apylinkių referendumo komisijos; pagal Rinkimų kodekso 19 straipsnį, be Vyriausiosios rinkimų komisijos, rinkimų komisijos yra apygardų, savivaldybių rinkimų komisijos ir apylinkių rinkimų komisijos (miestų, rajonų referendumų komisijos galiojančiuose įstatymuose nenumatytos ir nėra sudaromos). Be to, šiame punkte kaip pertekliniai brauktini žodžiai ,,negauna pajamų už darbą Vyriausioje rinkimų komisijoje“, kadangi asmenys, dirbantys Vyriausioje rinkimų komisijoje yra privalomai draudžiami socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą (jie patenka po šio punkto pradžioje nurodyta sąlyga).

3. Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, taip pat į tai, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, svarstytina, ar projekto 2 straipsnyje numatyta įstatymo įsigaliojimo data – 2023 m. sausio 1 d. yra reali.

Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas,

laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas                                           Dainius Zebleckis

I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]

P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]