LIETUVOS RESPUBLIKOS energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 22, 31, 35, 39, 51, 59, 67, 69 straipsnių ir priedo pakeitimo, Lietuvos Respublikos ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO NR. IX-1565 2, 11, 12, 14 ir 16 straipsnių PAKEITIMO, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 57 straipsnio ir priedo pakeitimo, LIETUVOS RESPUBLIKOS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR.I-657 22 STRAIPSNIO pakeitimo įstatymų projektų AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Energetikos ministerija), įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimą Nr. 335 „Dėl 2013 m. prioritetinių teisėkūros iniciatyvų sąrašo patvirtinimo“ atliko prioritetinės teisėkūros iniciatyvos – įgyvendinti 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB, reikalavimus (toliau – Direktyva) parengiant Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo ir susijusių energetikos sritį reglamentuojančių įstatymų pakeitimo projektus. 2015 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginio komiteto posėdyje pritarta Energetikos atliktam poveikio vertinimui ir pritarta Energetikos ministerijos siūlomai alternatyvai, kuri numato susitarimus su įmonėmis dėl energijos vartojimo efektyvumo priemonių diegimo.
Energetikos ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginio komiteto posėdyje priimtus sprendimus ir įvertinusi atsakingų institucijų ir Teisingumo ministerijos pateiktas pastabas pakartotinai parengė Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 22, 31, 35, 39, 51, 59, 67 69 straipsnių ir priedo pakeitimo, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 2, 11, 12, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 57 straipsnio ir priedo pakeitimo, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr.I-657 22 straipsnio pakeitimo įstatymų projektus (toliau – Įstatymų projektai).
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginio komiteto posėdyje priimtus sprendimus įvyko susitikimas su Finansų ministru, kurio metu nuspręsta, kad dalį Direktyvos reikalavimų turės įgyvendinti 3 energetikos įmonės finansuodamos projektus iš nuosavų ar skolintų lėšų.
Lietuvos Respublika, kaip ir dauguma kitų Europos valstybių, susiduria su esminiais iššūkiais trijose srityse: energijos tiekimo saugumo, energetikos sektoriaus konkurencingumo ir energetikos sektoriaus darnios plėtros. Tokią Lietuvos padėtį nulėmė tiek istorinės ir politinės aplinkybės, tiek turimi riboti vidiniai energijos ištekliai.
Lietuvoje energijos vartojimas vienam bendrojo vidaus produkto (BVP) vienetui (energijos intensyvumas) sukurti, remiantis „Eurostat“ duomenimis yra 1,88 karto didesnis negu Europos Sąjungos (toliau – ES) vidurkis (2013 metų duomenys). Preliminariais vertinimais nesiimant papildomų priemonių energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityje ir išliekant panašiems augimo tempams (apie 2 % per metus) galutinės energijos poreikiai Lietuvoje išaugtų apie 13 proc. – nuo 54,9 TWh 2012 metais iki 60-62 TWh 2020 metais.
Siekiant sėkmingai įgyvendinti nustatytus Europos Sąjungos energetikos ir klimato kaitos tikslus iki 2030 metų ir Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje nustatytus energijos vartojimo efektyvumo didinimo prioritetus būtina didinti energijos vartojimo efektyvumą gyvenamuosiuose ir viešuosiuose pastatuose, pramonėje, transporte, elektros ir šilumos sektoriuose bei . Todėl įstatymų projektuose nustatomi įpareigojimai pagal kompetenciją atsakingoms institucijoms ar subjektams. Padidinus energijos vartojimo efektyvumą, Lietuvos energijos intensyvumas rodiklis gali būti sumažintas iki Europos Sąjungos vidurkio. Atitinkamai bus pagerintas energetikos ir pramonės sektorių konkurencingumas bei energijos tiekimo saugumas.
Teisinio reglamentavimo dėl energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių diegimo skatinimo nebuvimas turi neigiamą poveikį tiek galutiniams vartotojams, tiek energetikos sektoriui – neefektyviai naudojama energija. Šiuo metu nėra sukurta vientisos ir visus energetikos sektorius apimančios energijos vartojimo efektyvumo didinimo sistemos, leidžiančios pasiekti Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje ir Direktyvoje nustatytus energijos sutaupymo tikslus.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai
Įstatymų projektų iniciatorius – Energetikos ministerija. Įstatymo projektus parengė Energetikos ministerijos Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyrius, tiesioginis nutarimo projekto rengėjas – patarėjas Mindaugas Stonkus tel. tel. 8 706 64764, el. p. [email protected]., vadovas – skyriaus vedėja Dovilė Kapačinskaitė, (tel. Nr. 8 706 64847, el. p. [email protected]).
3. Dabartinis teisinis įstatymo projektų aptartų teisinių santykių reglamentavimas
Šiuo metu energijos vartojimo efektyvumo didinimas nėra tinkamai reglamentuotas, nereglamentuoti energijos vartojimo efektyvumo didinimo principai, nustatyta energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslų įgyvendinimo ir sutaupytos energijos apskaičiavimo tvarka. Dabar galiojantys teisės aktai nenustato institucinės sistemos ir neužtikrina energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslų įgyvendinimo svarbiausiuose Lietuvos ūkio sektoriuose, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme numatytos tik nuostatos, kurios susijusios su energijos vartojimo auditų atlikimu, pastatuose įrengtų šildymo sistemų su katilais ir ženklinimo reikalavimais importuojamiems, gaminamiems ir parduodamiems buitiniams prietaisams.
4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymų projektais siekiama nustatyti energijos vartojimo efektyvumo didinimo valstybinio valdymo, reglamentavimo, priežiūros ir kontrolės teisinius pagrindus bei užtikrinti suvartojamos energijos sutaupymus, atitinkančius Europos Sąjungos teisės aktais nustatytus tikslus, efektyviai gaminti, tiekti ir vartoti energiją svarbiausiuose Lietuvos ūkio sektoriuose.
Įstatymų projektai įgyvendina daugybę naujų Direktyvoje nustatytų reikalavimų, susijusių su energijos vartojimo efektyvumo didinimu, t.y.:
1) įteisinti privalomus energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslus ir užtikrinti jų įgyvendinimą;
2) užtikrinti, kad kasmet būtų atnaujinama 3 procentai centrinės valdžios viešųjų pastatų patalpų ploto;
3) taikyti viešuosiuose pirkimuose energijos vartojimo efektyvumo didinimo reikalavimus prekėms, paslaugoms ir pastatams;
4) įpareigoti įmones, kurios nėra smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai (kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo įstatyme) kas ketverius metus atlikti energijos vartojimo auditus;
5) skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektus atlikti energijos vartojimo auditus ir įgyvendinti audito rekomendacijas;
6) įrengti galutiniams vartotojams individualius šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisus naujuose pastatuose arba atliekant pastato kapitalinį remontą;
7) užtikrinti, kad galutiniai vartotojai be papildomo mokesčio gautų sąskaitas už elektrą, šilumą, karštą vandenį ir gamtines dujas, nemokamai galėtų susipažinti su duomenimis apie savo energijos suvartojimą;
8) įpareigoti statytojus atlikti kaštų ir naudos analizę, kai statomas naujas ar atnaujinamas energijos gamybos ar pramonėje naudojami įrenginiai, kurio šiluminė galia didesnė nei 20 MW;
9) įpareigoti elektros tinklų operatorius sudaryti tinkamas sąlygas prioritetiniam didelio naudingumo kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos persiuntimui ir skirstymui;
10) sudaryti sąlygas plėtotis reagavimo į paklausą priemonėms elektros sektoriuje;
11) užtikrinti informacijos apie energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, jų reglamentavimą ir finansavimo galimybes galutiniams vartotojams, statytojams, architektams ir inžinieriams, auditoriams ir montuotojams, sklaidą;
12) skatinti energijos taupymo paslaugų rinkos plėtrą.
Siekiant padidinti efektyvumą energijos vartojimo sektoriuje, Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo projektu siekiama užtikrinti, kad iki 2020 metų įdiegtų ir pritaikytų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių sutaupytos galutinės energijos kiekis būtų lygus11,674 TWh. Šis kiekis lygus nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. kasmet sutaupytų energijos kiekių, atitinkančių 1,5 % nuo 2010-2012 metų suvartotos galutinės energijos vidurkio, sumai. Į šį skaičiavimą neįtraukiamas transporto sektoriui parduotas ir sunaudotas galutinės energijos kiekis. Pagrindiniai skaičiavimo principai nustatyti Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo projekto 9 straipsnyje remiantis Direktyvos 7 straipsnio reikalavimais. Šio uždavinio įgyvendinimui bus nustatytos energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemonės, jų įgyvendinimo laikotarpiai, finansavimo šaltiniai ir atsakingi vykdytojai. Prie tikslo įgyvendinimo prisidės naujos priemonės (pavyzdžiui, susitarimai su energetikos įmonėmis ar susitarimai dėl vartotojų švietimo ir konsultavimo) ir jau patvirtintos energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės (pavyzdžiui, Daugiabučių namų atnaujinimo programa, Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programa ir t.t.). Labai svarbu, kad mažiausiomis investicijomis būtų pasiektas didžiausias energijos sutaupymo efektas, t.y. būtina prioretizuoti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, kurių atsipirkimo laikotarpis trumpiausias. Pavyzdžiui, apšvietime diegiamos energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės atsiperka per 5-7 metus, pramonės procesuose – per 1-3 metus, o atnaujinant pastatus diegiamos energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės pastatų atnaujinimui – per 20-30 metų. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių sutaupyta energija ir kontrolė bus atliekama pagal energetikos ministro patvirtintą sutaupytos energijos apskaičiavimo ir priežiūros tvarką. Ši tvarka bus paruošta vadovaujantis Direktyvoje V priede nustatytais reikalavimais.
Pateikiamos preliminarios energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės, kurių įtaka didžiausia siekiant sutaupyti 11,674 TWh galutinės energijos. Šių priemonių įtaka gali kisti atsižvelgiant į jų įgyvendinimo eigą. Labai svarbus šių priemonių laiko aspektas, kadangi vėlesniais metais mažėja sutaupytos energijos kiekis, kuris skaičiuojamas kasmet iki 2020 metų.
Preliminariais vertinimais iki 2020 metų planuojama atnaujinti apie 4000 daugiabučių ir apie 700 000 kvadratinių metrų viešosios paskirties (valstybės ir savivaldybių) pastatų ploto ir sumažinti šių pastatų šiluminės energijos sąnaudas bent 30 procentų. Įgyvendinus šiuos planus būtų sutaupyta 3,1 TWh energijos kiekio skaičiuojant suminiu metodu.
Kita energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonė: susitarimai su energijos tiekėjais, turinčiais daugiau kaip 1000 vartotojų, dėl vartotojų informavimo apie energijos vartojimo efektyvumo priemones arba elgseną (pavyzdžiui, skambučiai vartotojams, jų informavimas elektroniniu paštu, su energijos vartojimu efektyvumo didinimu susijusių renginių organizavimas, vartotojų informavimas per spaudą ir kt.). Tokia priemonė preliminariais vertinimais leistų sutaupyti apie 2,44 TWh galutinės energijos.
Direktyva taip pat leidžia įvertinti degalams nustatytų akcizų ir mokesčių, viršijančių ES mastu nustatytus minimalius dydžius, įtaka galutinės energijos suvartojimui. Lietuvoje akcizai degalams ir mokesčiai viršija ES minimalius dydžius benzinui – 21%, suskystintoms naftos dujoms – 243% ir neviršija normų dyzelinui. Pridėtinės vertės mokestis ES nustatytas minimalus – 15%, Lietuvoje – 21%. Preliminarūs vertinimai remiasi Švedijos parengta metodika, kurią taip pat pritaikė Švedija, Suomija ir Estija. Bendra didesnių akcizų ir mokesčių įtaka siektų apie 2,7 TWh.
Ūkio ministerija šiuo metu remia įmones, kurios atlieka energijos vartojimo audito atlikimą ir diegia juose nurodytų energijos vartojimo efektyvumo priemones. Preliminariais vertinimais ši priemonė leistų sutaupyti apie 1 TWh galutinės energijos.
Susitarimai su energetikos įmonėmis (AB „Litgrid“, AB „Amber Grid“, AB „Energijos skirstymo operatorius“) turėtų užtikrinti energijos sutaupymus, lygius 3 TWh galutinės energijos. Minėtos energetikos įmonės privalo sutaupytos energijos tikslus pasiekti diegdamos energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones galutiniams energijos vartotojams. Šis kiekis apskaičiuojamas padalinant 3 TWh kiekvienai įmonei proporcingai pagal ankstesniais metais galutiniams vartotojams pateikiamos energijos kiekį. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektai turėtų būti įgyvendinami pramonėje, namų ūkiuose, transporte ir energetikos (šilumos, elektros ir dujų) sektoriuose, nenustatant projektų įgyvendinimo vietos, tipo ar sektoriaus apribojimų. Įpareigojimas AB „Litgrid“, AB „Amber Grid“, AB „Energijos skirstymo operatorius“ sudaryti susitarimus su Energetikos ministerija, nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginio komiteto posėdyje priimtus sprendimus. Minėtos įmonės pasirinktos todėl, kad didžiausią sutaupymo potencialą ir trumpiausią atsipirkimo laikotarpį turi energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės susijusios su elektros energija ir dujomis ir galimybė įmonėms taikyti Energijos taupymo paslaugų teikėjo modelį. Šilumos tiekėjai neįtraukti minėtų įmonių sąrašą, kadangi veikla ir galimybės taikyti Energijos taupymo paslaugų teikėjo modelį yra apribotos nacionalinėje teisėje.
Energijos vartojimo auditai yra svarbi priemonė siekiant taupyti energiją. Jie yra būtini siekiant įvertinti esamą energijos suvartojimo lygį, nustatyti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, jas prioretizuoti ir sudaryti jų įgyvendinimo planą. Ši informacija aktuali institucijoms, įmonėms ir vartotojams. Energijos vartojimo efektyvumo įstatyme nustatytas įpareigojimas Ūkio ministerijai skatinti vidutines, mažas ir labai mažas įmones atlikti energijos vartojimo auditus ir diegti juose nurodytas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones bei įpareigojimas įmonėms, kurios nėra smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai kaip apibrėžta Smulkiojo ir vidutinio verslo įstatyme, pateikti energijos vartojimo auditą Energetikos ministerijai ne vėliau kaip iki 2017 m. liepos 1 d., o vėliau – ne rečiau kaip 4 metus po anksčiau atlikto energijos vartojimo audito.
Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo projektu taip pat siekiama įteisinti ir paskatinti vystytis energijos taupymo paslaugų rinką. Parengtas reglamentavimas nekeičia šiuo metu galiojančio teisinio reglamentavimo tarp vartotojų ir energijos tiekėjų, nes energijos taupymo paslaugos būtų teikiamos sutartiniai pagrindais.
Siekiant padidinti efektyvumą energijos gamybos sektoriuje ir patenkinti energijos poreikius naudojant tvarius vietinius, atsinaujinančius ir kitus energijos išteklius, užtikrinti patikimą energetinės sistemos veikimą ir tikslingai panaudoti turimus centralizuoto šilumos ūkio privalumus, didžiuosiuose Lietuvos miestuose bus skatinama didelio naudingumo kogeneracija. Siekiant užtikrinti darnią naujai statomų ar atnaujinamų energijos gamybos ar pramonės įrenginys, kurio šiluminė galia didesnė nei 20 MW plėtrą siekiama Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymu įpareigoti statytojus atlikti tokių įrenginių kaštų ir naudos analizę. O Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 16, 22, 31, 35, 39, 51, 59, 67, 69 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo (toliau – Elektros energetikos pakeitimo įstatymo projektas) projektu siekiama suteikti prioritetą didelio naudingumo kogeneracijai ir sukurti palankias sąlygas jos plėtrai nustatant įpareigojimus atsakingoms institucijoms ir tinklų operatoriams. Energetikos ministerija papildomai parengs didelio naudingumo kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos ir elektros energijos priėmimo į perdavimo ir (ar) skirstymo tinklus bei persiuntimo, užtikrinant sistemos darbo saugumą ir patikimumą, tvarką, kurioje bus nustatyti tik techniniai reikalavimai gamintojams siekiant užtikrinti elektros tinklų saugų ir patikimą veikimą. Elektros energetikos pakeitimo įstatymo projektas parengtas siekiant įgyvendinti Direktyvos 15 straipsnio nuostatas. Kadangi įteisinamas naujas rinkos dalyvis yra atstovaujantis vartotojus, atitinkamai yra tikslinami su kainų reguliavimu susiję straipsniai.
Kadangi reagavimo į paklausą priemonės leidžia padidinti elektros tinklų veikimo efektyvumą ir patikimumą Elektros energetikos pakeitimo įstatymo projektu siekiama suteikti įgaliojimus nacionalinei reguliavimo institucijai skatinti ir plėtoti reagavimo į paklausą priemonių tiekėjų, įskaitant elektros energijos paklausos valdymo paslaugos teikėjus, dalyvavimą balansavimo ir sisteminių paslaugų teikime.
Pagal Direktyvos reikalavimus vartotojai turi atsiskaityti pagal faktiškai suvartotą energijos kiekį, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 2, 7, 11, 12, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte nustatoma, kad jeigu prie šilumos perdavimo tinklo prijungiamas naujas pastatas, vartotojo bute ar kitose patalpose, t.y. tiekimo–vartojimo ribos vietoje, turi būti įrengti suvartotos šilumos apskaitos prietaisai. Taip pat papildoma nauja sąvoka „šilumos skaitiklis“, siekiant įgyvendinanti Direktyvos 9 straipsnio reikalavimus, galutiniams vartotojams pateikti individualius skaitiklius, kurie tiksliai parodo galutinio vartotojo faktinį energijos suvartojimą ir kurie pateikia informaciją apie tikslų laiką kada ji buvo suvartota. Šis skaitiklis naudojamas kartu su šilumos tiekėjo įrengiamu atsiskaitomuoju šilumos apskaitos prietaisu ir matuoja butuose ar kitose patalpose (tiekimo–vartojimo ribos vietoje) suvartotą šilumos kiekį, tačiau tai neatleidžia vartotojo nuo pareigos apmokėti už pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos dalį.
Įstatymų projektuose įtvirtinama nuostata, kad vartotojai be papildomo mokesčio ir reguliariai turi gauti sąskaitas ir tinkamą informaciją apie faktinį energijos suvartojimą, nes tai sudaro vartotojui galimybę reguliuoti savo energijos suvartojimą.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma ir administracinė našta nedidės. Numatomas teisinis reguliavimas teigiamai paveiks svarbiausius Lietuvos ūkio sektorius (pramonė, energetika, transportas, prekyba ir paslaugos), paskatins efektyviau vartoti energiją, didins įmonių konkurencingumą ir mažins vartotojų išlaidas už energijos išteklius.
Tiesioginės numatomo teisinio reguliavimo pasekmės: nustatomi įpareigojimai institucijoms ir įmonėms, kurių įgyvendinimui bus reikalingos papildomos lėšos, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje, tai leistų taupyti valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšas energetinių žaliavų įsigijimui, teigiamai sąlygotų energetikos infrastruktūros sukūrimą, energijos gamybos ir tiekimo saugumą ir konkurencingumą.
6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai
Projektai nesusiję su įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Nustatyti įpareigojimai stambiems verslo subjektams atlikti energijos vartojimo auditus pareikalaus papildomų lėšų, tačiau įmonės galėtų pasinaudoti pastaruoju metu atliktais energijos vartojimo auditais, taip sumažindamos savo išlaidas už energijos išteklius bei didindamos savo konkurencingumą.
Įstatymų projektai paskatins sparčiau vystytis energijos taupymo paslaugų rinką, tai paskatins naujų darbo vietų sukūrimą, spartesnį galutinių energijos vartotojų energetinių sistemų atnaujinimą, suintensyvės statybų, paslaugų ir mokslo sektoriai.
Įstatymų projektuose numatoma įvairi vartotojų skatinimo ir informavimo veikla, kuri paskatins vartotojus efektyviau vartoti energiją ir diegti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Kartu Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo projektu teikiama ir Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 7 ir 34 straipsnių pakeitimo, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 16, 22, 31, 35, 39, 51, 59, 67, 69 straipsnių ir priedo pakeitimo, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 2, 7, 11, 12, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 57 straipsnio ir priedo pakeitimo, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr.I-657 22 straipsnio pakeitimo įstatymų projektai. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo projektas papildo ir detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme su energijos vartojimo efektyvumu susijusias nuostatas.
9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose vartojami terminai ir sąvokos bus įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Įstatymų projektų atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei
Įstatymų projektų nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja.
11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai
Patvirtinus Įstatymų projektus reikėtų patvirtinti ir pakeisti:
1) Patvirtinti Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymą dėl sutaupytos energijos apskaičiavimo ir priežiūros tvarkos;
2) Patvirtinti Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu susitarimų dėl vartotojų švietimo ir konsultavimo su energijos tiekėjais tvarką;
3) Pakeisti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. 1-195 „Dėl Savanoriškų susitarimų sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
4) Patvirtinti Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymą dėl didelio naudingumo kogeneracijos būdu pagamintos elektros energijos ir elektros energijos priėmimo į perdavimo ir (ar) skirstymo tinklus bei persiuntimo, užtikrinant sistemos saugumą ir patikimumą, tvarkos;
5) Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 1-149 „Dėl Energijos vartojimo efektyvumo veiksmų plano patvirtinimo“ pakeitimo“;
6) Pakeisti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“;
7) Pakeisti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. 1-38 „Dėl Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Atsižvelgiant į tai, kad Plane bus tvirtinamos naujos arba galiojančios energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės, skirsis ir jų finansavimo šaltiniai bei dydžiai. Daugiabučių atnaujinimo ir Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programos ir energijos vartojimo audito atlikimas yra finansuojamas iš 2014-2020 metų laikotarpio Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir biudžeto lėšų. Šioms priemonėms skirta apie 487 mln. eurų, tačiau jos užtikrins apie 4 TWh arba 35-40 % iš viso nustatyto 11,674 TWh sutaupytos energijos tikslo. Atitinkamai siekiant pasiekti 11,674 TWh energijos sutaupymus atnaujinant pastatus būtų reikalingas panašaus dydžio finansavimas. Susitarimai su energetikos įmonėmis ir energijos tiekėjais bus įgyvendinami iš šių įmonių nuosavų ar skolintų lėšų.
Kadangi vien tik pakeitus vartotojų elgseną įmanoma 10-15% sumažinti energijos suvartojimą, ilgalaikėje perspektyvoje ir pasiekus pakankamą informacijos sklaidos lygį dėl padidėjusio vartotojų perkamosios galios būtų surenkama daugiau lėšų į valstybės biudžetą.
13. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Rengiant įstatymų projektus buvo konsultuojamasi su atsakingomis institucijomis, visuomene, suinteresuotomis įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis. Į daugumą pastabų ir pasiūlymų atsižvelgta, projektai teikiami pakartotiniam derinimui.
14. Reikšminiai įstatymo projektų žodžiai.
Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: Energijos vartojimo efektyvumas, galutinė energija, sutaupyta energija.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Numatomam teisiniam reguliavimui yra labai svarbus laiko aspektas, į Projektus perkeliami Direktyvos reikalavimai yra privalomi be jokių išimčių, o dėl jos netinkamo įgyvendinimo gresia Europos Komisijos sankcijos.
Direktyvos ir nacionalinių teisės aktų atitikties lentelėje pateikiamos tik tos Direktyvos nuostatos kurios įgyvendinamos Įstatymų projektais. Dalis Direktyvos nuostatų jau yra įgyvendinta kitais teisės aktais. Pavyzdžiui, Direktyvos 5 straipsnio nuostatos įgyvendintos patvirtinus Viešųjų pastatų energinio naudingumo didinimo programą.