2019-02-08

PASIŪLYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1234

2, 3, 4, 9, 12, 14, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 36, 37, 41, 42, 43, 49, 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 361, 362, 363, 364, 365 STRAIPSNIAIS IR 38, 39, 40 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS

ĮSTATYMO PROJEKTUI XIIIP-3034(2)

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
1.	14 25			Argumentai: Realus pavojus vaiko saugumui kyla tuomet, kai kyla realus pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei. Todėl „realaus pavojaus vaiko saugumui“ sąvokos vartojimas atskirai nuo realaus pavojaus vaiko sveikatai ir gyvybei sąvokų yra perteklinis. Be to, „realaus pavojaus sąvoka“, kai yra vartojama atskirai nuo realaus pavojaus vaiko sveikatai ar gyvybei sąvokų tampa perdėm neapibrėžta. Tokios neapibrėžtos sąvokos nurodymas prie pagrindų pateisinančių valstybės institucijų intervenciją į šeimą sukuria prielaidas valstybės institucijų neadekvačiai ir neproporcingai intervencijai į šeimą net ir tais atvejais, kai vaiko sveikatai ar gyvybei negresia pavojus. Tai sukuria teisinį neapibrėžtumą ir netikrumą visuomenėje. Kai valstybė gali kištis į šeimos gyvenimą dėl neapibrėžto „pavojaus vaiko saugumui“, net ir tai atvejais, kai vaiko gyvybei ar sveikatai negresia realus pavojus, jokia šeima nebegali jaustis saugi ir šeimos teisė į privatų ir šeimos gyvenimą  tampa lengvai pažeidžiama. Ypač subjektyvus traktavimas yra pavojingas kai reikia spręsti apie vaiko paėmimą staiga. Atvejai, kai nėra pavojaus vaiko sveikatai ar gyvybei, tačiau kyla pavojus kitiems svarbiems vaiko interesams turi būti sprendžiami pasitelkiant skirtingas priemones. Jie negali pateisinti tokios intervencijos į šeimą, kuri yra pateisinama pavojaus vaiko sveikatai ar gyvybei atveju. Atsižvelgiant į tai, kad teisė į šeimos gyvenimą ir jo privatumo apsaugą gali būti ribojama tik dėl svarių ir konkrečių priežasčių, įstatyme neturi likti neapibrėžtų sąvokų sudarančių prielaidas nepagrįstai bei neproporcingai valstybės intervencijai į šeimą. Pasiūlymas: 14 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas Pakeisti projekto 36 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs būtinąjį reikalingumą dėl kylančio realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei, skubiai paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos, prireikus pasitelkdamas policijos pareigūnus, bei imasi veiksmų dėl vaiko perdavimo tėvams (ar vienam iš tėvų) ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą ir (ar) atlieka vaiko situacijos vertinimą šio įstatymo 36^1 straipsnyje nustatyta tvarka.“ 25 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) sudaro teisines ir administracines prielaidas, kad kilus pavojui vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei būtų užtikrintas teritorinių policijos padalinių bendradarbiavimas su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotu teritoriniu skyriumi dėl skubaus vaiko paėmimo iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą arba kitos vaikui nesaugios aplinkos.“
2.	11 15 18 19 20			Argumentai: Realus pavojus vaiko saugumui kyla tuomet, kai kyla realus pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei. “Realaus pavojaus sąvoka“, kai yra vartojama atskirai nuo realaus pavojaus vaiko sveikatai ar gyvybei sąvokų tampa perdėm neapibrėžta. Tokios neapibrėžtos sąvokos nurodymas prie pagrindų pateisinančių valstybės institucijų intervenciją į šeimą sukuria prielaidas valstybės institucijų neadekvačiai ir neproporcingai intervencijai į šeimą net ir tais atvejais, kai vaiko sveikatai ar gyvybei negresia pavojus. Tai sukuria teisinį neapibrėžtumą ir netikrumą visuomenėje. Kai valstybė gali kištis į šeimos gyvenimą dėl neapibrėžto „pavojaus vaiko saugumui“, net ir tai atvejais, kai vaiko gyvybei ar sveikatai negresia realus pavojus, jokia šeima nebegali jaustis saugi ir šeimos teisė į privatų ir šeimos gyvenimą  tampa lengvai pažeidžiama. Atsižvelgiant į tai, kad galbūt  pavojus sveikatai ir gyvybei galėtų neapimti, kokių nors svarbių atvejų, dėl kurių yra būtina paimti vaiką iš tėvų, atvejai, kai nėra pavojaus vaiko sveikatai ar gyvybei, tačiau kyla pavojus kitiems svarbiems vaiko interesams galėtų būti sprendžiami  naudojant labiau apibrėžtas ‚fizinio ir psichinio pavojaus“ sąvokas. Tačiau tokia formuluotė galėtų tikti tik ne skubaus paėmimo atveju, kai tėvams atsiranda galimybė argumentuotai ginčyti  pareigūnų fizinio ar psichinio pavojaus subjektyvų traktavimą. Pasiūlymas: 11 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:  „5. Atsiradus vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniams bei rizikos veiksniams, susijusiems su vaiko tėvais ir jų santykiais su vaiku, kuriuos įmanoma pašalinti kitomis priemonėmis, siekiant išvengti realaus pavojaus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, prioritetas taikomas vaiko išsaugojimui šeimoje, teikiant vaikui ir jo tėvams šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka prevencinę ir (ar) kompleksinę pagalbą.“ 15 straipsnis. 36^1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 36^1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Vaiko apsaugos poreikis nustatomas, jeigu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato realų pavojų vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku.“ 18 straipsnis. Įstatymo papildymas 36^4straipsniu. Pakeisti 36^4straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) organizuoja vaiko laikinąją priežiūrą, apgyvendinus jį kartu su jo tėvais ar vienu iš jų, arba kitais vaiko atstovais (atstovu) pagal įstatymą, kurie (kuris) nekelia pavojaus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje.“ Pakeisti 36^4straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Vaiko laikinosios priežiūros priemonės, numatytos šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, gali būti taikomos iki 30 dienų. Vaiko laikinosios priežiūros priemonė, numatyta šio straipsnio 1 dalies 3 punkte, gali būti taikoma pagal poreikį, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių. Jeigu vaiko laikinosios priežiūros metu vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei šeimoje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, užtikrindamas vaikui saugią aplinką, inicijuoja laikinosios globos (rūpybos) nustatymo procesą.“ 19 straipsnis. Įstatymo papildymas 36^5 straipsniu. Pakeisti 36^5 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) 36^4 straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam  saugumui, sveikatai ar gyvybei šeimoje.“ 20 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 37 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Bet kuriuo atvejo vadybos proceso etapu, jeigu iškyla realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius turi imtis skubių veiksmų, nurodytų šio įstatymo 36^3 straipsnio 1 dalyje.“

Teikia                                                                                      Rimantas Jonas Dagys

                                                                                                Stasys Šedbaras

                                                                                                Paulius Saudargas

                                                                                                Audronius Ažubalis (2019-02-12)