PASIŪLYMAI

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO MR. IX-517, 2, 7, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-172(2)

2021-05-27

Vilnius

Eil. Nr.	Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.
2.	5	1	Argumentai: Siūloma nurodytam pakeitimui nepritarti ir palikti šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, kad pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencija gali būti išduodama tik tai organizacijai, kuriai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą kaip jos dalyviai ar sutartiniais pagrindais pavedė ne mažiau kaip 10 procentų visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai teikiamų vienkartinių pakuočių teikiantys gamintojai ir importuotojai. Tokią savo poziciją grindžiu šiais argumentais ir teisiniais motyvais: 1) Siūlomas pakeitimas prieštarauja Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 str. 1 d. nuostatoms, kuriose įtvirtinta, kad gamintojai ir importuotojai įstatyme numatytas prievoles gali vykdyti steigdami licencijuotą organizaciją ir tapdami įsteigtos organizacijos dalininkais arba sutartimi pavesti įsteigtai organizacijai kolektyviai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą netapdami jos dalyviais; 2) Įsteigtos pakuočių tvarkymo organizacijos visuotinio dalininkų (narių) susirinkimo sušaukimas ir sprendimų priėmimas taptų labai sudėtingu arba visai neįmanomu (pvz. 10 proc. dalininkų (narių), kurių pavedimą jie organizacija turėtų gauti, galėtų sudaryti apie 3000 juridinių asmenų). Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 10 str. 2 d. įtvirtinta, kad „Visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimai priimami paprasta visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų dauguma, išskyrus šios straipsnio 1 dalies 9, 10 ir 11 punktuose nurodytus sprendimus, kurie priimami kvalifikuota balsų dauguma. Ją nustato viešosios įstaigos įstatai ir ji negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų.“ Būtų sudėtinga organizuoti organizacijų valdymą ir sprendimų priėmimą – surinkti reikiamą kvorumą, esant itin dideliam dalininkų skaičiui (kaip minėta, pvz. 10 proc. dalininkų (narių) galėtų sudaryti apie 3000 juridinių asmenų) iš esmės būtų neįmanoma, todėl tai gali sąlygoti sprendimų priėmimo ir pakuotes tvarkančių organizacijų valdymo „įšaldymą“. 3) Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 str. 1 d. įtvirtinta, kad gamintojai ir importuotojai, siekiantys organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą kolektyviai, privalo kiekvienais metais iki gruodžio 1 dienos pavesti organizacijai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ateinančiais kalendoriniais metais (išskyrus atvejus, kai gamintojas ar importuotojas ūkinę veiklą pradeda vykdyti po gruodžio 1 dienos. 4) Sąvoką „Pavedimo davėjas“ nėra ir negali būti laikoma tapačia sąvokai „dalyvis“ ar „narys“ (dalininkas). Atliekų tvarkymo įstatymo 34^22 str. 6-7 d. aiškiai ir nedviprasmiškai išskiria šias sąvokas. Atitinkamai „pavedimo davėju“ laikomas tik toks gamintojas/importuotojas, kuris yra sudaręs sutartį su pakuotes tvarkančia organizacija, tačiau nėra jos dalyvis (dalininkas). Nuostata nėra suderinta su Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, kuris imperatyviai nustato, kad VšĮ valdyme ir sprendimų priėmimo procese (gali dalyvauti ir balsuoti VšĮ visuotiniame dalininkų susirinkime) dalyvauja tik VšĮ dalininkai (VŠĮĮ 7str. 5 d.). Taigi, siūloma įstatymo 34^22 straipsnio 9^1 dalies formuluotė prieštarauja galiojantiems teisės aktams.   5) Dalininkai gali parduoti savo turtines teises į organizaciją bet kuriems kitiems asmenims, o tai pažeistų organizacijos ir kitų gamintojų bei importuotojų teises ir teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 7 str. 6 d. „Viešosios įstaigos dalininkas turi teisę parduoti ar kitaip perleisti dalininko teises. Viešosios įstaigos dalininko teisės parduodamos įstatų nustatyta tvarka“); 6) Siekdami įgyvendinti įstatymu numatytas prievoles, gamintojai ir importuotojai turi teisę pasirinkti arba steigti licencijuotą organizaciją ir tapti jos dalyviais arba pavesti atliekų tvarkymą esamai organizacijai. Papildomas reikalavimas gamintojams ir importuotojams tapti kurios nors jau esančios organizacijos dalyviais suvaržytų teisę pasirinkti kitą organizaciją, todėl ribotų konkurenciją. Be to, nustatant neproporcingą reikalavimą pakuočių tvarkymo organizacijoms turėti dalininkus, kurie užimtų 10 proc. rinkos, yra ribojama gamintojų ir importuotojų laisvė steigti naujas organizacijas, bei ribojama  konkurencija. Esant tik nedidelei daliai gamintojų ir importuotojų, kurie užima reikšmingas rinkos dalis ir pageidauja dalyvauti organizacijų valdyme, iš esmės būtų monopolizuota rinka. Taigi mažesnes rinkos dalis užimantys gamintojai ir importuotojai netektų galimybės pasirinkti organizacijos, siūlančios mažesnius paslaugų įkainius; 7) Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2016-06-15 rašte „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto“ laikosi pozicijos, jog procentinio dydžio nustatymas licencijos gavimui reiškia apribojimus veiklos pradžiai ir rinkoje galinčių veikti subjektų skaičiui, ir šių ribojimų būtinumas ir proporcingumas nėra objektyviai pagrįstas; 8) Siekiant objektyviai užtikrinti organizacijų pajėgumą vykdyti veiklą, užtikrinančią įsipareigojimų vykdymą, siūlytina nustatyti, kad kriterijus licencijos išdavimui (pratęsimui) turėtų būti organizacijos finansuojama rinkos dalis ne mažesnė kaip 10 procentų. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 5 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „1. Pakeisti 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: 3. Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencija gali būti išduodama tik tai organizacijai, kuriai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą kaip jos dalyviai ar sutartiniais pagrindais pavedė ne mažiau kaip 10 procentų visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų vienkartinių pakuočių tiekiantys gamintojai ir importuotojai. Organizacija, gavusi licenciją ir sudariusi visas šio straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose numatytas sutartis, gamintojų ir importuotojų pareigas, nurodytas šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose, gali pradėti vykdyti nuo kalendorinių metų sausio 1 dienos.“

Teikia

Seimo nariai