Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 37, 2021 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 5, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 70
STENOGRAMA
2021 m. birželio 8 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. JARUTIS ir A. MAZURONIS
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF*). Gerbiami kolegos, pradedame 2021 m. birželio 8 d. vakarinį Seimo plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 61 Seimo narys.
14.01 val.
Konstitucinio Teismo teisėjo Vytauto Mizaro priesaika
Darbotvarkės 2-1 klausimas – Konstitucinio Teismo teisėjo priesaika. Gegužės 18 dieną Lietuvos Respublikos Seimas slaptu balsavimu paskyrė V. Mizarą Konstitucinio Teismo teisėju. Konstitucinio Teismo įstatymas numato, kad prieš pradėdami eiti pareigas teisėjai prisiekia Seime. Prisiekiantysis asmuo priesaiką skaito padėjęs ranką ant Konstitucijos. Prisiekęs asmuo po priesaikos tekstu pasirašo. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Konstitucinio Teismo teisėjas, įstatymų nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs su išlyga, netenka teisėjo įgaliojimų. Kviečiu Seimo Pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen ir V. Mizarą į prisaikdinimo procedūrą.
V. MIZARAS. Aš, Vytautas Mizaras, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu garbingai ir sąžiningai eiti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas; prisiekiu ginti nepriklausomos Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką ir saugoti Konstitucijos viršenybę, paklusdamas tik Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
PIRMININKAS. Sveikiname naują Konstitucinio Teismo teisėją ir linkime visada laikytis duotos priesaikos. Sėkmės jums darbuose. Taip pat viso Seimo vardu noriu padėkoti už ilgametį darbą Konstituciniame Teisme Konstitucinio Teismo pirmininkui D. Žalimui ir palinkėti toliau sėkmingai darbuotis Lietuvos labui. (Plojimai)
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 2-3.1 klausimas – Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 13 straipsnio… Atsiprašau, Ministre Pirmininke, kadangi ataskaitą pristatėte dėl buvusios Vyriausybės, aš supratau, kad galbūt galima ir praleisti. Gerai. Labai dėkui.
14.03 val.
Diskusija dėl Vyriausybės 2020 metų veiklos ataskaitos
Pasveikinę Konstitucinio Teismo pirmininką iš naujo prisiekus ir grįžę prie Seimo patvirtintos išankstinės vakarinio posėdžio darbotvarkės, skelbiame darbotvarkės 2-2 klausimą – diskusiją dėl Vyriausybės 2020 metų veiklos ataskaitos. Diskusijoje pagal Seimo statuto 207 straipsnį pirmieji kalba Seimo opozicijos lyderis ir opozicinių frakcijų atstovai. Opozicijos lyderi, prašom į tribūną.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, gerbiama Vyriausybe, vis mes turime tokį keistą žanrą kas ketverius metus, kai svarstoma buvusios Vyriausybės ataskaita ir dalis veikiančios Vyriausybės. Išties galbūt šiandien norėtųsi pakalbėti ir apie tas kelias savaites naujosios Vyriausybės darbo ir praėjusius metus, bet nežinau, ar verta tai daryti, nes, atrodo, viskas jau yra pasakyta, šiandien išklausėme ir Prezidento vertinimus ir matymą. Aš tiesiog norėčiau galbūt palinkėti Vyriausybei suprasti, manau, kad jau didelė dauguma narių suprato, koks atsakingas ir nelengvas yra Vyriausybės darbas. Visuomet, kai tu būni kitoje pusėje, nenoriu sakyti, barikadų pusėje, nes, manau, mes visi esame toje pačioje barikadų pusėje, Lietuvos barikadų pusėje, kai tu esi opozicijoje, kalbi ir vertini, visą laiką reikia prisiminti, jog ateis toks momentas, kai tavo žodžiai bus prisiminti, ką tu kalbėjai tuomet, kai buvai opozicijoje, ir ką kalbi dabar, kai esi Vyriausybėje. Turiu aš čia prisirinkęs citatų ir gerbiamos Ministrės Pirmininkės apie Vyriausybės ataskaitų žanrą, kad tai panašu į tam tikrus pasigyrimus, tik medaliai nekabinami. Yra citata ir tuometinio opozicijos lyderio: atrodo, Vyriausybė taip gerai dirba, kad ir saulė šviečia tik irgi Vyriausybės dėka. Prisimenu ir kolegės A. Armonaitės vertinimą ir pasakymą – atrodo, jog dalis ministrų tebėra prastovose. Aš galėčiau irgi pašaržuoti: atrodo, jog dalis ministrų dar net neprisiekė ir nesusipažino su savo darbo vietomis ministerijose. Bet tai, matyt, yra tam tikros pamokos, kurias mes visi turime išeiti, nes visuomet, kai tu būni opozicijoje, yra labai lengva kalbėti, vertinti, bet kai prisiimi atsakomybę, pamatai, kad realybė yra visiškai kitokia.
Aš tikrai linkėčiau Vyriausybei būti ir ryžtingesnei, ir drąsesnei, kad nebūtų tokių pamąstymų arba iliuzijų, jog neturime centrinės valdžios ir daug ką sprendžia savivalda, ypač kas yra susiję su mūsų švietimu ir tuo pagrindiniu tikslu, ko mes siekėme ir norėjome turbūt visi pasiekti, kad vaikai kuo greičiau grįžtų į ugdymo procesą, atsidarytų mokyklos, universitetai. Tie sprendimai buvo palikti spręsti pačiai savivaldai.
Vakcinavimo procesas irgi yra labai svarbus. Turbūt visi suprantame, kad tai yra vienintelis šansas išeiti iš pandeminės situacijos. Ir daugelis kitų dalykų. Nebijokite priimti sprendimų, nebijokite daryti klaidų, nes tai yra neišvengiama. Jeigu nedirbsi, nedarysi, atrodo, tikrai nesuklysi, bet tiesiog nepasieksi turimų tikslų, neįgyvendinsi tų pažadų, skirtų rinkėjams.
Kalbant apie ataskaitos žanrą, aš prisimenu savo situaciją šioje tribūnoje prieš ketverius metus, kai A. Kubilius, berods, pasakė, kad reikia keisti Statutą. Gal mes irgi čia sugalvokime bendrai pozicija ir opozicija sprendimą, kad po kitų ketverių metų, nežinia, kaip čia bus, ar bus taip pat, ar bus kitaip, to niekas nežino, bet kad turėtume prasmingą diskusiją apie Vyriausybės ataskaitą. Ją mes kartais labai nuvertiname, na, kas iš to, ar bus pritarta, ar nebus pritarta, pasekmių kaip ir nėra. Pakeiskime Statutą taip, kad ta ataskaita būtų prasminga, būtų kitu laiku, kad Vyriausybė tikrai turėtų atsiskaityti už savo veiklą.
O šiaip aš galiu dabar tik pasakyti, kad 2020 metų Vyriausybės 11 mėnesių darbą vertinu puikiai, o tas tris savaites – labai gerai, nors šiek tiek šaržuoju, aišku. Bet kad tokio šaržo nereikėtų daryti, raskime savyje sutarimo ir negalvokime, ai, dabar palikime šitą klausimą ir po 3,5 metų čia kažkam kitam skaudės galvą dėl tokio formato. Vis dėlto Vyriausybės ataskaita turi būti tikrai rimtas dokumentas, rimta diskusija Seime. Tas vertinimas pritarti nepritarti neturi būti vien tik formalumas.
Tikrai norėčiau palinkėti sėkmės jums. Patikėkite, žinau, ką tai reiškia. Manau, kad jūs irgi jau patyrėte, ką tai reiškia. Kitais metais, kai bus svarstoma jau jūsų Vyriausybės ataskaita, iš šitos tribūnos, tikiuosi, nereikės tokių vaizdingų pasisakymų, metaforų ir epitetų skirti jūsų Vyriausybės atžvilgiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui opozicijos lyderiui. Kitas diskusijoje Valstiečių ir žaliųjų frakcijos vardu dalyvauja L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, gerbiama Vyriausybe, Vyriausybės ataskaita, kaip aš ją vertinu iš socialinės apsaugos perspektyvų, mano galva, nėra iki galo korektiška. Pirmiausia, kad Vyriausybės ataskaitoje nėra ataskaitos, tai yra rimto praėjusių metų aptarimo ir analizės nėra, o dominuoja savų planų pristatymas ir atsiskaitoma už tai, kas yra padaryta kovojant su pandemija šiais metais, o ne tais, už kuriuos atsiskaitoma. Prezidento pranešime, mano galva, turėjome daugiau praėjusių metų analizės negu pačios Vyriausybės teiktoje praėjusių metų ataskaitoje.
Dėl to yra apmaudu, netgi labai, nes praėję metai socialinei apsaugai buvo istoriniai. Tiek sprendimai valdant pandemiją, tiek praėjusiais metais įvykdytos reformos, šalia pandemijos, bus gairės ne vienus metus ir būtinų, svarbių, naujų priemonių, reformų vertinimo neatlikimas yra lyg nubraukimas didžiulių visų mūsų kartu padarytų investicijų į socialinę apsaugą ir nepasiėmimas svarbių pamokų šiuo laiku, kai socialinės apsaugos sistemos ir toliau turi būti tobulinamos. To nepadaryta ataskaitoje. Tikiuosi, tai bus padaryta kitais formatais.
Korektiškumo trūksta ir ataskaitoje pateikiant duomenis. Kaip pavyzdys: duomenys apie pandemijos valdymą pateikiami šių metų, o demografinės tendencijos – praėjusių metų. Žinoma, juos maloniau pateikti, nes bent keletas pastarųjų metų buvo išskirtinai rekordiniai teigiamo gyventojų balanso prasme. Kas darosi šiais metais, mes matome grafike. Tai blogai. Iš tiesų demografinės tendencijos yra labai blogos. Nepaisant to, kiek šioje ataskaitoje naujoji Vyriausybė giriasi, esminis visai valstybei rodiklis rodo, kad kažkas iš esmės vyksta ne taip. Į tai mes visi turime atkreipti dėmesį, nes nuo gruodžio mėnesio drastiškai mažėja gyventojų skaičius. Čia turbūt reikėtų gilesnės analizės, bet korektiškumo atžvilgiu reikėjo tai aptarti ir ataskaitoje, jeigu jau aptarėme šiuos metus.
Dabar pabandysiu, tiesa, labai trumpai, padaryti tai, ko nerandame ataskaitoje, – tai įvardinti esminius socialinės apsaugos pokyčius, kurie yra svarbūs visai visuomenei ir yra ilgalaikiai.
Pirmiausia – kovos su kovidu priemonės. Tai nevyriausybinių organizacijų ir mokslininkų siūlymu, o Vyriausybės sukurtos naujos priemonės, kurias daugelis žinome, – tai subsidijos už prastovas, darbo užmokesčio subsidijos po prastovų, išmokos savarankiškai dirbantiems, darbo paieškos išmoka, papildomai sustiprintos ligos ir motinystės, draudimo, profesinio mokymo, pameistrystės, darbo vietų steigimo ir kitos priemonės – visas didžiulis paketas ir, žinoma, išmokėtos vienkartinės išmokos pažeidžiamoms grupėms. Visa tai iš esmės prisidėjo prie tvarios darbo rinkos išsaugojimo ir paklojo teigiamus pamatus teigiamoms darbo rinkos tendencijoms, kurios vyksta šiuo metu.
Visa tai krito ant pečių dar 2018 metais reformuotos Užimtumo tarnybos, kuri, sakyčiau, pandemijos sąlygomis netgi herojiškai atlaikė šimtatūkstantinius žmonių ir naujų priemonių srautus, sparčiausiai Lietuvoje mokėjo visas jai priskirtas išmokas ir įrodė, kad krizės ir ne tik krizės laikotarpiu Užimtumo tarnyba yra vienas pagrindinių visuomenės institutų, užtikrinančių visuomenės tvarumą. Ar pandemijos valdymo kontekste yra teisinga valdantiesiems kelti šios tarnybos kokios nors naujos reformos klausimą, yra labai rimtas klausimas. Visos šios priemonės, kurias išvardinau, pabrėžiu, visos priemonės dabartinių valdančiųjų yra tęsiamos, o viena, kuri buvo panaikinta, iš naujo sugrąžinta siekiant spręsti pokarantininius iššūkius. Tai rodo, kad priemonės iš tiesų suvaidino tinkamą savo vaidmenį ir dalis jų turbūt turi ateitį ir kitais metais. Ir čia rimtas klausimas, kokias pamokas ir kokias priemones valdantieji pasiims, modifikuos ir tęs šį darbą, kuris vyksta jau antrus metus, planuodami kitų metų sprendimus socialinės apsaugos ir užimtumo srityje. Reikia iš patirties mokytis, nes į ją sudėjome ir labai daug kūrybinių bei įgyvendinimo pastangų visi kartu ir visų mūsų lėšomis.
Antra. Noriu atskirai pabrėžti keletą praėjusiais metais priimtų reformų, turėsiančių įtakos socialinei apsaugai bent keletą metų į priekį. Pirmiausia, socialinių paslaugų akreditavimo ir nevyriausybinių organizacijų tiesioginio finansavimo reforma. Tai, kas buvo priimta praėjusiais metais, tiesia kelius visoms nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms socialinėje srityje, atitolti nuo tų 30 metų vargano išgyvenimo iš projektinių konkursų ir tapti lygiavertėmis bei tvariomis partnerėmis savivaldybėms teikiant socialines paslaugas. Būtent akreditavimo sistema ir tiesioginis finansavimas, jau išbandytas vaikų dienos centrų tinkle, įrodė, kad organizacijos tampa ir stipresnės, ir sparčiau kuriasi naujos. Kaip svarbu, kad nuo kitų metų akredituotinos kitos aštuonios socialinės priežiūros paslaugos taip pat būtų tinkamai finansuojamos iš valstybės biudžeto ir paskatinta tokia pat plėtra, kur paslaugų labiausiai trūksta. Savivaldybės teigia, jeigu bus valstybinis finansavimas, tikėtina, kad mes padengsime paslaugomis visą šalį. Kaip iš socialines paslaugas į prioritetus iškėlusios Vyriausybės to tikiuosi.
Ne mažiau svarbi buvo priimta socialinio būsto reforma, kuri pirmą kartą mūsų istorijoje nustatė ribą, kiek šeima ar pavieniai žmonės turi laukti socialinio būsto eilėje. Kaip žinoma, to socialinio būsto kartais laukiama 10, 15 ir daugiau metų. Mūsų įstatyme yra pasakyta – treji metai. Jeigu po trejų metų šeima nesulaukia, ji pradeda gauti išmokas, kad padengtų būtinąsias gyvenimo išlaidas.
Trečia reforma, kuri buvo šalia kovidinės, tai yra piniginės paramos. Išmokos buvo ne tik padidintos, bet ir pirmą kartą pritaikytas vienišo asmens principas, jam pirmiausia pirmuosius mėnesius mokant didesnę išmoką. Šis principas dabar jau perkeltas ir pensijas gaunantiems asmenims per vienišo asmens išmokas.
Ketvirta svarbi reforma, kuri buvo pasiūlyta, pristatyta beveik prieš metus, tai asmeninio asistento. Projektas pateiktas, kaip minėjau, prieš metus, priimtas neseniai, nors faktiškai nepakeistas. Klausimas, kam reikėjo tiek tempti tą projektą, kurį įgyvendinti dabar nespėjama pasirengti. Bet tai irgi, mano galva, vienas sisteminių sprendimų praėjusiais metais, ilgam laikui nubrėšiančių visai kitokį neįgaliųjų dalyvavimą mūsų visuomenėje.
Taigi begalė dalykų. Šalia tų, kuriuos įvardijau, dar ir kiti, kurie prisidėjo prie socialinės apsaugos ir užimtumo vystymo mūsų šalyje.
PIRMININKAS. Laikas.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Mano galva, jie turi teisę būti paminėti, įvertinti ir į juos atsižvelgta planuojant ateitį. Labai ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Kita diskusijoje dalyvauja Laisvės frakcijos seniūnė I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Gerbiami kolegos, gerbiama premjere, ministrės ir ministrai. Šioje salėje mes dažnai girdime kalbas apie praeitį, analizuojame, kaip koks nors projektas pavyko, kurios nors ankstesnės valdžios darbas buvo padarytas geriau ar blogiau. Ataskaita, kaip dokumentas, ir turėtų būti pranešimas apie praeitį, buvusius darbus ir iššūkius. Tačiau šiandien norisi kalbėti ne apie praeitį, ne apie buvusius 2020 metus, kuriuos, be abejonės, ryškiausiai paženklino pandemija ir į kuriuos sugrįžti, ko gero, nė vienas nenorėtų. Tad šiandien kviečiu diskutuoti ir ieškoti sprendimų ateičiai.
Vyriausybės ataskaitoje kaip esminės ir strategiškai svarbiausios išskiriamos penkios Ministrės Pirmininkės projektų portfelyje esančios ateities reformos. Šios reformos yra labai svarbios ir Laisvės frakcijai, ir Laisvės partijai. Tai pirmoji šių reformų yra valstybės tarnybos pertvarka. Norėdami sukurti konkurencingą, inovatyvią valstybę, mes privalome daugiau investuoti į viešojo sektoriaus kokybę. Efektyvi, sudėtingas idėjas kurianti ir jas įgyvendinanti valstybės tarnyba yra būtina valstybės pažangos sąlyga. Šiandien valstybiniame sektoriuje susiduriame su didžiuliais iššūkiais, valstybinis sektorius siejamas su mažu greičiu, neefektyvumu, popierizmu, kitais neigiamą konotaciją turinčiais bruožais. Dėl tokios gana prastos reputacijos ir nekonkurencingų atlyginimų tampa vis sudėtingiau pritraukti naujų, talentingų darbuotojų. Valstybės tarnautojų registro duomenimis, juos, beje, dar vakar naktį patikslinau, tad jie labai švieži, valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose dirbo 54 tūkst. 200 valstybės tarnautojų, čia neskaitant statutinių pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Vyrai sudarė 31 %, moterys – 69 %. Vidutinis darbuotojo amžius beveik 48 metai. Tad šie bendri statistiniai duomenys rodo ir dar kelis valstybės tarnybos iššūkius, kad valstybės tarnyba sparčiai sensta, pritraukia per mažai jaunų specialistų ir yra dominuojama vienos lyties. Akivaizdu, kad valstybės tarnyba turi būti geriau apmokama ir orientuota į rezultatą. Tarnautojų atlyginimai turi būti adekvatūs, o dirbantys specialistai profesionalūs, kūrybingi, skaidriai ir taikliai atrinkti. Dėl to turime nustatyti aiškesnius pareigų pažeminimo ir paaukštinimo kriterijus ir svarstyti sugrąžinti į valstybės tarnybą bandomąjį laikotarpį. Siekiant geresnio ir greitesnio paslaugų teikimo, turime daugiau dėmesio skirti valstybės tarnautojų skaitmeninio raštingumo įgūdžių tobulinimui ir įtraukti skaitmeninį raštingumą kaip privalomą valstybės tarnautojų kompetenciją. Pandemijos metu visi puikiai įsitikinome ir pamatėme, kad viešasis sektorius gali puikiai veikti nuotoliniu būdu, kad paslaugos, tiek savivaldybių, tiek valstybės, gali būti teikiamos nuotoliniu būdu ir procesas įsibėgėjo pandemijos metu, todėl to pagreičio nereikėtų paleisti ir dabar. Valstybės tarnyboje situaciją reikia keisti iš esmės ir Lietuvos viešasis sektorius, turėtume turėti tokią viziją, turi tapti prestižiniu darbdaviu, kur dirbti valstybei būtų pritraukiami didžiausi šalies talentai.
Antroji reforma – pažangos programa Tūkstantmečio mokyklų, pokyčiai švietimo sistemoje. Nieko irgi nenustebinsiu, vienas pagrindinių Laisvės partijos prioritetų visada buvo ir turbūt bus, kad kūrybingas asmenybes ugdantis švietimas yra visa ko pagrindas. Mus džiugina tai, kad šiuo Tūkstantmečio mokyklų projektu bus stiprinamos kompetencijos keliomis kryptimis, tiek įtraukiojo ugdymo stiprinimas, kur tikrai matome, kad yra daug spragų ir reikalingos konsultacijos, pagalba mokykloms pritaikant ugdymo aplinką įtraukiajam ugdymui, mokytojų kompetencijos čia irgi aktualu. STEAM ugdymas, tai vėlgi dar nedaugelis mokyklų turi tiek tikrai geras laboratorijas, tiek ir tas tinkamas mokytojų dalykines kompetencijas, integruojant naujausias mokslo žinias.
Trečia svarbi kryptis yra kultūrinio ugdymo stiprinimas. Iki šiol kultūros ir švietimo sektorių bendradarbiavimas švietimo sistemoje labiau priklausė nuo mokytojo, vadinasi, kiek aktyvus yra mokytojas, kiek vaikai lanko ir popamokinėje veikloje istorijos, kažkokius kultūros centrus, muziejus, koncertus ir kitas veiklas. Aš matau, kad ši Vyriausybė, kultūros ir švietimo ministrai tikrai glaudžiau dirba, ir tai yra daug žadantis dalykas, nes vis dėlto kultūrinis ugdymas padeda pamatus ir kritiniam mąstymui, ir empatiškai, įvairiapusiškai asmenybei. Na, ir lyderystės ugdymas švietimo srityje. Labai svarbus vadovų kompetencijų ugdymas ir įvairios konsultacijos.
Trečia reforma – „EdTech“ skaitmeninė švietimo transformacija. Tai vėlgi labai svarbi kryptis. Ir Seime ne per seniausiai yra įsteigta „EdTech“ grupė V. Mitalo iniciatyva, tai tikiuosi, kad čia ir su Vyriausybe sklandžiai vyks tas darbas.
Ketvirtoji reforma – inovacijų ekosistemų mokslo centruose, Inovacijų agentūros ir misijomis grįstų mokslo ir verslo inovacijų programų sukūrimas. Viskas apie inovacijas. Tai vėlgi, jeigu norime būti ta konkurencinga valstybė, tai be geros valstybės tarnybos… Vis dėlto ta ateitis yra inovacijos ir jų greitas pritaikymas, mokslo ir verslo bendradarbiavimas, atitinkamos lėšos MTEP’ui ir, be abejo, efektyvus jų panaudojimas.
Galiausiai penktoji ateities reforma – ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelio sukūrimas. Čia pasitelkdami aktyviau NVO ir privatų sektorių mes tikrai galime užtikrinti, kad ilgalaikės globos paslaugas, ilgalaikės priežiūros paslaugas… žmonės gyventų oriai ir ramiai. Laisvės frakcija čia turi lūkestį, kad bus plečiamos, ir stipriai plečiamos, globos ir slaugos priežiūros paslaugos namuose. Gyvenimas institucijoje vis dėlto turi būti vertinamas tik kaip asmeninis pasirinkimas, o ne vienintelė įmanoma išeitis dėl nesudarytų sąlygų. Tad siekis yra, kad žmonės vis dėlto galėtų gyventi savo namuose savarankiškai.
Ši ataskaitoje pateikta vizija, kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, yra šviesi. Laisvės frakcija linki sėkmės įgyvendinant šias ateities kryptis, ateities reformas. Tikimės, kad Vyriausybei pristatant 2021 metų ataskaitą jau galėsime džiaugtis pirmaisiais rezultatais. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama kolege. Kitas diskutuoti užsirašęs Seimo narys – A. Matulas, jo salėje šiuo metu nematau. Ir tai visi Seimo nariai, kurie norėjo dalyvauti diskusijoje.
Dabar – komitetų išvadų pristatymas. Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkės salėje nematau, tai perskaitysiu aš, kad Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė 2020 metų Vyriausybės ataskaitą ir jai pritarė.
Audito komiteto pirmininkas Z. Balčytis. Prašom. Gal pristatytumėte komiteto išvadą?
Z. BALČYTIS (LRF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Audito komitetas šių metų balandžio 26 dieną svarstė Vyriausybės 2020 metų veiklos ataskaitą ir bendru sutarimu priėmė sprendimą pritarti Vyriausybės veiklos ataskaitai, tačiau atkreipė dėmesį, kad Vyriausybės veiklos ir finansinio atsiskaitymo procesai iki šiol nėra susieti tarpusavyje, todėl nesudaromos galimybės objektyviai vertinti atitinkamam tikslui panaudotų valstybės finansinių išteklių efektyvumą ir pasiektą pažangą. O teisinis reglamentavimas, pagal kurį naujai sudaryta Vyriausybė pateikė ankstesnės Vyriausybės metinę veiklos ataskaitą, yra netikslingas ir keistinas. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ateities komiteto pirmininko salėje nematau, tai perskaitysiu, kad Ateities komitetas pritarė Vyriausybės ataskaitai. Už balsavo 9, prieš nebuvo, susilaikė 5 Seimo nariai.
Biudžeto ir finansų komitetas taip pat pritarė Vyriausybės veiklos 2020 metų ataskaitai.
Ekonomikos komiteto pirmininkas ponas K. Starkevičius. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ekonomikos komitetas gegužės 26 dieną apsvarstė Vyriausybės 2020 metų veiklos ataskaitą ir pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kultūros komiteto išvadą pristatys V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Kultūros komitetas gegužės 26 dieną svarstė 2020 metų Vyriausybės ataskaitą ir jai pritarė. Balsavo: 6 – už, 1 (komiteto pirmininko pavaduotojas) primygtinai susilaikė, įvertinęs praeitos Vyriausybės ataskaitą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Europos reikalų komiteto išvadą pristatys komiteto pirmininkė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Birželio 4 dieną komitetas svarstė Vyriausybės ataskaitą ir bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kaimo reikalų komiteto pirmininko nematau, tad pristatysiu, kad komitetas pritarė Vyriausybės 2020 metų ataskaitai. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko taip pat nematau. Komitetas pritarė Vyriausybės 2020 metų ataskaitai. Už balsavo 6, prieš nebuvo, susilaikė 1.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas M. Lingė. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Birželio 2 dieną komitetas apsvarstė ataskaitą ir, balsavus 7 už, susilaikius 4, prieš nebuvo, išvadai pritarė.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pono A. Matulo nematau. Komitetas pritarė Vyriausybės ataskaitai, už kurią balsavo 7 Seimo nariai, prieš balsuojančių nebuvo, susilaikė 3.
Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvadą pristatys komiteto pirmininkas ponas A. Žukauskas. Atsiprašau – Švietimo ir mokslo komitetas. Šiandien daug klaidų.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami kolegos, Švietimo ir mokslo komitetas birželio 2 dieną savo posėdyje svarstė Vyriausybės ataskaitą ir jai pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nebuvo, susilaikė 4.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko salėje nematau. Komitetas taip pat pritarė Vyriausybės 2020 metų veiklos ataskaitai. Už balsavo 6, prieš nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko taip pat nematau. Komitetas pritarė Vyriausybės ataskaitai bendru sutarimu.
Žmogaus teisių komiteto pirmininko taip pat salėje nematau. Komitetas taip pat pritarė Vyriausybės 2020 metų veiklos ataskaitai bendru sutarimu.
Išklausėme visų komitetų išvadas ir skelbiu, kad Vyriausybės 2020 metų veiklos ataskaita išklausyta. Labai ačiū Vyriausybei.
14.33 val.
Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 13 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-437(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-3.1 klausimas – Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 13 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-437(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pataisų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, labai dėkui. Dėl 2 straipsnio pataisų, pasiūlymų taip pat negauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime, labai dėkui. Dėl 3 straipsnio pataisų, pasiūlymų taip pat negauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime, labai dėkui.
Motyvai dėl viso. Už užsirašė kalbėti V. Mitalas, bet jo salėje nėra. Balsavimas dėl įstatymo projekto tam numatytu laiku.
14.34 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-438(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-3.2 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-438(2). Priėmimo stadija. (Balsai salėje) Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pataisų, pasiūlymų negauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime, labai dėkui. Dėl 2 straipsnio pataisų, pasiūlymų negauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime, labai dėkui.
Dėl motyvų dėl viso užsirašiusių kalbėti Seimo narių nėra. Balsavimas dėl įstatymo projekto tam numatytu metu.
14.35 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-439(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-3.3 klausimas – Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-439(2). Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pataisų, pasiūlymų negauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime, labai dėkui. Dėl 2 straipsnio pataisų, pasiūlymų taip pat negauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime, labai dėkui. Ir dėl 3 straipsnio pataisų, pasiūlymų taip pat nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime, labai dėkui.
Motyvai dėl viso. Dėl motyvų už užsirašė kalbėti Seimo narys A. Vinkus. Gerbiamas Antanai, jūs užsirašėte kalbėti dėl motyvų už.
A. VINKUS (LVŽSF). Labai ačiū. Atsiprašau, kad užtrukau. Noriu pasakyti, turbūt nereikia vieniems kitų įtikinėti, kad pandemija įnešė daug chaoso į nusistovėjusios rinkos ekonomikos santykius, pažeisdama įprastinius tiekėjų ir pirkėjų tarpusavio ryšius, tiekimo grafikus, išprovokavo įvairius apribojimus ir kitokius pokyčius. Suprantama, visa tai trukdo atkurti ekonomikos nuosmukį, atgaivinti verslo potencialą. Teikiamas įstatymų pakeitimo paketas kaip tik ir kelia sau tikslą rasti naujas galimybes kuo sparčiau sugrąžinti verslo aktyvumą, vienokia ar kitokia forma atkurti verslo partnerių santykius ir ryšius arba ieškoti naujų įprastus santykius pakeičiančių formų. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai verslo partneriai yra už Europos ribų. Taigi siekis įteisinti galimybę perkelti gamybą, susigrąžinti iš kitų valstybių tiekimo grandines, perkelti pačius darbuotojus, mano galva, būtų viena iš tokių priemonių. Siūlomas leidimų laikinai gyventi ir teisės dirbti Lietuvoje supaprastinimas, galimybė atsivežti šeimos narius, manau, prisidėtų prie spartesnio verslo atgaivinimo.
Europos Sąjungoje veikiančios įmonės dėl sutrikusių verslo procesų, ypač su partneriais iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, taip pat ruošiasi panašiems pokyčiams. Tai padeda pasitikėti, kad einame teisingu keliu. Balsuosiu už šį įstatymo projektą ir agituoju jus taip pat jį palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Dėl motyvų prieš nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsavimas dėl įstatymo projekto – tam darbotvarkėje numatytu metu.
14.37 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 75 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 751, 752, 753 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-567 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-4 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 75 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 751, 752, 753 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-567. Pranešėja – švietimo ministrė J. Šiugždinienė. Pateikimas.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Laba diena. Mieli kolegos, Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 751, 752, 753 straipsniais įstatymo projektą, parengtą įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsnio 2, 3 dalių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“ 1.2, 3.6 papunkčių ir šiuo nutarimu patvirtinto Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti skyrimo mokslo ir studijų institucijoms tvarkos aprašo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
Konstitucinis Teismas pripažino, kad Mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsnio nuostatos prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės valdžių padalijimo principams. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti turi būti skiriamos vadovaujantis įstatymu, o ne poįstatyminiais teisės aktais. Įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte turi būti aiškiai reglamentuota, kaip turi būti teikiama valstybės parama mokslui, skiriant mokslo ir studijų institucijoms valstybės biudžeto lėšas MTEP ir meno veiklai. Taip pat įstatymu turi būti nustatyti mokslo ir studijų institucijų mokslinės veiklos vertinimo sistemos pagrindai ir rezultatų vertinimo kriterijai.
Įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą, įstatymo projekto straipsnių nuostatomis siūloma nustatyti: valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų MTEP, meno veiklai skyrimo pagrindus, MTEP, meno veiklos vertinimo kriterijus, reikšmingus valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų skyrimui, ir valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų MTEP, meno veiklai skirstymo mokslo ir studijų institucijoms esminius elementus.
Siekiant apsaugoti mokslo ir studijų institucijų teisėtus lūkesčius, įstatymo projekto 5 straipsniu numatomos pereinamosios nuostatos. Taip pat įstatymo projekte siūloma, kad valstybės biudžeto lėšų skyrimas mokslo ir studijų institucijų MTEP, meno veiklai būtų detalizuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinama tvarka. Įstatymas turėtų įsigalioti 2021 m. liepos 1 d., būsimo palyginamojo vertinimo pradžia – 2023 metai, pereinamasis laikotarpis – 2020–2021 metai.
Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projektu nesiekiame vykdyti teisinio reglamentavimo pokyčių, o tik perkelti Vyriausybės nutarimų nuostatas į įstatymą. Institucijų MTEP ir meno veiklos vertinimo ir finansavimo procedūros dėl šių keitimų nekistų. Svarbu – užtikrintų nuoseklų MTEP, meno veiklos vertinimą ir valstybės biudžeto lėšų skyrimo tęstinumą universitetams, mokslinių tyrimų institucijoms ir kolegijoms.
Įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą, dabartinė tvarka nustos galioti 2021 m. liepos 1 d. Atsižvelgdami į tai, prašome šį įstatymo projektą Seime svarstyti skubos tvarka. Dėkui.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama ministre. Jūsų paklausti užsirašė penki Seimo nariai. Pirmoji klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ministre, iš tikrųjų Konstitucinio Teismo nutarimus reikia vykdyti, todėl gerai, kad tas įstatymo projektas atkeliavo, tik truputį vėlokai, mūsų vertinimu. Sakykite, kadangi prašote ir skubos tvarkos, ir, aišku, iki liepos mėnesio reikia kaip nors priimti, kaip derinote su universitetais, su realiai mokslinius tyrimus atliekančiomis institucijomis šitą projektą ir ar manote, kad atitinka aukštųjų mokyklų ir institutų lūkesčius šis įstatymo projektas?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Turbūt todėl ir užtrukome tiek ilgai, kad iš tikrųjų buvo nemažai diskusijų, derinimo, taip pat buvo daug darbo su teisės specialistais, siekiant perkelti nuostatas, nebuvo taip paprasta. Taigi tiek universitetai, tiek kolegijos dalyvavo, komentavo ir vyko diskusijos. Esminių prieštaravimų dėl šito įstatymo pakeitimo nėra.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi V. Ąžuolas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama ministre, iš tiesų Konstitucinis Teismas pasakė – reikia daryti. Aišku, visi vertinimo kriterijai, susiję su veiklos kokybe arba, pavyzdžiui, perspektyvumu, yra iš tikrųjų nelabai konkretūs, vis tiek reikės poįstatyminių aktų. Tai čia, ko gero, bus sutvarkyta.
Kitas klausimas apie proporcijas pagal mokslo sritis. Kaip dėl jų buvo suderėta? Pavyzdžiui, iš tikrųjų socialinei sričiai – 11 %, žemės ūkio sričiai – 6 %. Ar tikrai buvo pasiektas tam tikras sutarimas, nes iš tikrųjų, pavyzdžiui, žemės ūkio sritis, kurioje pas mus galbūt mažai mokslininkų dirba, yra perspektyvi, o jos kriterijus gana mažas. Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Kaip jau minėjau, šiuo atveju nebuvo keičiama tvarka ir nebuvo persiderama dėl pačių procentų. Vyriausybės nutarimais tokie procentai jau yra patvirtinti, panašiai kaip ir skaičiuojant studijų kainą. Tokius juos turime ir turbūt ateityje galime gilintis į tai ir svarstyti, ar reikia juos keisti, tačiau toks dabar yra paskirstymas, jo mes nekeičiame šiuo metu. Tačiau mes planuojame koreguoti ir mokslo finansavimo modelį, dirba darbo grupė, tai pakeitimų turėsime, tačiau tam, kad tikrai nepažeistume aukštojo mokslo institucijų lūkesčių, mes turime šiuo metu patvirtinti Konstitucinio Teismo nurodymu šiuos pakeitimus ir mes tai darome. Tačiau pokyčių ateityje turėtų būti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi V. Jukna.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų pritariu, prieš tai kalbėjome su kolegomis, kad esmė bus, kaip skirstoma ir kaip rezultatai bus vertinami. Pagrindinis klausimas, kodėl procentai mažėjantys? Pavyzdžiui, 2022 metai, 2023 metai – mažėjančia linkme eina procentai. Kodėl? Kodėl tie procentai mažės? Iš tikrųjų esminis klausimas ir bus, kad ne kiek procentų paskirs, o kas bus prie to vertinimo kriterijų. Žinome, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją labai įtakoja Vilniaus universitetas ir KTU. Ar neatsitiks taip, kad vėl liūto dalį pasiims jie, o visiems kitiems liks tik trupiniai?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Tikrai nežinau, kas ką įtakoja. Gal įtakoja, jūs geriau žinote. Nesu tikra, tikrai neturiu procentų pasidėjusi, bet viskas priklauso nuo rezultatų. Jeigu mažėja procentai, tai tikriausiai irgi yra tam tikras mažėjimas, nežinau, apie kuriuos konkrečiai jūs kalbate. Atsiversiu ir dar pažiūrėsiu, prieisiu ir pakomentuosiu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Jukna. Ruošiasi L. Nagienė.
V. JUKNA (DPF). Dėkui. Gerbiama ministre, norėjau paklausti dėl pačių vertinimo kriterijų, kur minėjote, kad ateityje bus peržiūrimi. Ir noriu paklausti, ar nenumatote vis dėlto didesnį svorio koeficientą numatyti darbams, taikomiesiems tyrimams, kurie yra orientuoti labiau į Lietuvos šakos konkurencingumo didinimą, ypač žemės ūkio srityje? Dabar daugeliu atvejų mokslinės veiklos vertinimas faktiškai neatspindi taikomųjų tyrimų, kurie nėra paskelbti tarptautiniuose žurnaluose, turinčiuose citavimo indeksą. Skatindami mokslininkų darbą Lietuvos ūkiui ir konkurencingumui didinti, ar nenumatote didinti svorio koeficiento ir finansavimo būtent už šiuos darbus. Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Turbūt reikia diskutuoti, tačiau visas mokslas yra tarptautinis, kad ir kaip mes į jį žiūrėtume, mokslas yra tokia sritis, kad jis privalo būti tarptautiškas. Čia, kaip sakant, yra vienas iš svarbesnių dalykų. Tačiau galbūt būtų galima galvoti apie tam tikrą skatinimą, būtent apie tai, ką jūs kalbate. Tikrai šiandien nenorėčiau pasakyti kaip, bet tikrai būtų galima galvoti apie skatinimą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinė klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, pratęsdama kolegos Edmundo klausimą, aš vis dėlto norėčiau grįžti prie tų procentų. Iš tikrųjų procentai, jūs sakote, perkelti iš Vyriausybės nutarimo ir Vyriausybės nutarime buvo tokie. Gal buvo tikslinga atlikti vertinimą, padaryti tyrimus ir tada surašyti taip, kaip yra iš tikrųjų. Gal kiekvienais metais tie procentai ir keistųsi, ar kas dvejus metus, ar kas trejus. Dabar mes perkeliame, bet nežinodami, kodėl mes perkeliame. Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Ar jūs kalbate apie procentinį paskirstymą tarp krypčių?
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Taip, tarp krypčių, 1 punktas 75-o…
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Neturiu pasiėmusi. Žinote, mes irgi atsidūrėme tokioje sudėtingoje situacijoje, kai mums reikėjo gana skubiai keisti, įvykdyti šį pakeitimą. Tokiam pakeitimui, jeigu mes norime iš esmės peržiūrėti mokslo finansavimo modelį, reikia tikrai daugiau laiko negu kelių mėnesių. Taigi, verta peržiūrėti ir, kaip sakiau, jau yra suformuota darbo grupė finansavimo modeliui peržiūrėti, mokslo finansavimo modeliui peržiūrėti. Mes tikrai ir su mokslininkais kalbėjome, kad kai kurie dalykai galėtų būti galbūt ir supaprastinti, ir peržiūrėti, tačiau tam tikrai reikia laiko, ne kelių mėnesių šiam dalykui analizuoti, bet tikrai jau modeliuoti ir tartis reikėtų mažiausiai dar pusmečio.
Tikrai to negalėjome padaryti taip greitai, čia mes tiesiog gavome palikimą taisyti dėl neatitikties Konstitucijai. Be to, dar yra teisėtų lūkesčių ir mes turime įvertinti. Jeigu darytume pakeitimus, tai jie įsigaliotų tik po tam tikro laikotarpio, gali ir po trejų ar penkerių metų. Čia labai rimti pakeitimai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama ministre, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Motyvai po pateikimo. Nei už, nei prieš nėra norinčių kalbėti. Balsavimas dėl įstatymo projekto numatytu darbotvarkėje metu.
14.48 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-544 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-5 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-544. Pranešėjas – A. Žukauskas. Pateikimo stadija.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami kolegos, jūs turbūt puikiai žinote, kad Lietuva pirmauja Europoje pagal išduodamų diplomų skaičių ir pagal diplomus turinčių gyventojų skaičių. Deja, mes nesame tarp pirmųjų šalių, kurių diplomai generuotų labai aukštą vertę. Priežastis yra menka studijų kokybė, kuri neleidžia mūsų absolventams sukurti aukštų verčių. Bolonijos proceso dalyviai, o Lietuva yra Bolonijos proceso dalyvė, yra susitarę, kad studijų kokybę lemia trys esminiai veiksniai.
Kaip pirmasis yra įvardijamas pasirengimas studijuoti. Antras veiksnys yra studijų finansavimas. Ir trečias veiksnys yra studijų prieinamumas pasirengusiems studijuoti, arba kitaip vadinama studijų socialinė dimensija, kuri užtikrina visų talentingų, visų pasirengusių mokyklų abiturientų galimybę studijuoti aukštojoje mokykloje. Šiandien mano pateiktomis pataisomis spręstume pirmą studijų kokybės klausimą, tai yra didintume reikalavimus daliai ketinančių studijuoti, tai yra atlieptume Bolonijos proceso šitą pirmą veiksnį dėl studijų kokybės.
Mano siūlomų pataisų esmė yra tokia: 46 straipsniu yra įteisinamos priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygos kaip veiksnys, lemiantis studijų kokybę, šalia kitų ten išvardintų veiksnių. 59 straipsnis iš esmės skirtas tam, kad stojantiesiems tiek į valstybės finansuojamas vietas, tiek į valstybės nefinansuojamas vietas būtų tie patys reikalavimai, tai yra trys valstybiniai brandos egzaminai, išskyrus menų studijas, kur tik dviejų yra reikalaujama, ir kad stojantys į universitetus atitiktų tam tikrą vidurkį, ne žemesnį nei pagrindinis valstybinių brandos egzaminų pasiekimo lygis, o į kolegijas atitinkamai patenkinamas. Taip yra daroma dėl to, kad šiandien yra nevienodos sąlygos. Tai yra tie, kurie stoja į valstybės nefinansuojamas vietas, gali stoti tik su vienu brandos egzaminu. Ir, kitaip sakant, jie gali, sumokėję už studijas, atsipirkti nuo aukštesnių reikalavimų stojantiesiems ir tokiu būdu jie, studijuodami kartu su tais aukštesnio lygio abiturientais, priimtais į valstybės finansuojamas vietas, smukdo studijų kokybę, nes gerai žinoma, kad dėstytojai prisitaiko maždaug pagal vidutinį studentų lygį ir jie tokiu būdu priversti nuleisti studijų kokybės kartelę.
Ir 77 straipsniu, jis irgi skirtas studijų kokybei didinti, yra siūloma įteisinti 25 % nubyrėjimą, tai yra toleruoti 25 % nubyrėjimą, nesumažinti finansavimo tol, kol studentų nubyra mažiau nei 25 %, kad universitetai nebūtų suinteresuoti išsaugoti tuos studentus, kurie nelabai gerai studijuoja. Šiandien yra tokia problema, kad jų atsikratydami universitetai kartu praranda ir finansavimą, o ta pataisa leistų išsaugoti finansavimą nemažinant studijų kokybės.
Taigi tokie yra siūlymai ir aš mielai atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Jūsų paklausti užsirašė gana daug Seimo narių. Ir pirmoji vėl klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas vicepirmininke. Tikrai, komiteto pirmininke, nustebinote tokiu griežtu projektu. Pats esate iš universiteto bendruomenės, ir rinkimų metu daug kas kalbėjo apie tai, kad, taip, reikia tvarkos, bet kartu reikia ir lankstumo. Mes neturime jokio pereinamojo mechanizmo, kai tam tikrų akademinių rezultatų nepasiekiantys jaunuoliai iš mokyklos, nes valstybė nepasirūpino kokybišku viduriniu išsilavinimu, po to nebegali patekti į aukštąsias mokyklas ir iš principo mes netenkame dalies specialistų valstybės raidoje, nes jų universitetai neparengs dėl jūsų labai aukštai užkeliamos kartelės. Ar nemanote, kad per staigus, per griežtas, pernelyg universitetų autonomiją pažeidžiantis šis įstatymo pakeitimas tikrai atsijos didelę dalį jaunuolių nuo galimybės įgyti kokybišką aukštąjį išsilavinimą ir dirbti Lietuvos valstybei?
A. ŽUKAUSKAS (LF). Geras klausimas. Iš tikrųjų tai, ką aš minėjau, šiandien ta sistema ir negali užtikrinti kokybiškų studijų, nes daugybė stojančiųjų netenkina aukštų reikalavimų ir jie smukdo studijų kokybę tokiu būdu.
Antra, ką noriu pabrėžti, kad šito stojimo sąlygos įsigaliotų tik nuo 2023 metų, jeigu spėtume iki vasaros priimti šias pataisas, ir tuomet yra dar dveji metai pasirengti.
Ir trečia, ką aš noriu ypač akcentuoti, kad mes tikrai turime pakankamai daug pasirengusių abiturientų ir dar anksčiau baigusių mokyklas gerais valstybiniais egzaminais ir pakankamu skaičiumi tų išlaikytų egzaminų, tačiau problema yra būtent socialinė dimensija, kad daugybė iš tų jaunuolių, baigusių mokyklas ir išlaikiusių reikalingus egzaminus, pagal pataisas studijuoti… tris tuos egzaminus, nesirenka aukštosios mokyklos dėl daugybės socialinių priežasčių. Tai yra jų tėvai neturi aukštojo išsilavinimo ir nemotyvuoja vaikų, jiems yra sunku persikelti iš mažo miestelio ar kaimo į didmiestį, jiems yra sunku studijų metu dėl materialinių sąlygų. Ir netgi yra gerai žinoma, kad jų karjeros galimybės yra žemesnės negu tų, kurie gyvena didmiesčiuose ir ten lengviau susiranda darbą. Taip sakant, studijų prieinamumas yra visai kita dimensija ir ją reikia spręsti būtent per socialinį aspektą, užtikrinant, kad tie, kurie gali studijuoti, visi galėtų studijuoti, o ne taip, kaip iki šiol mes darydavome, kad kaip nors palengvintume patekimą į aukštąsias mokyklas tų, kurie nelabai pasirengę studijuoti. Taigi, aš manau, čia yra tikrai pakankamas rezervas tų abiturientų, kurie nestoja. Jeigu mes per tuos dvejus metus padirbėsime su socialine dimensija, tai tikrai nepristigsime specialistų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia L. Nagienė. Ruošiasi E. Pupinis.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas vicepirmininke. Gerbiamas kolega, jūs pasakėte, kodėl jūs teikiate šitą įstatymo pataisą, tai pirmiausia užtikrinant kokybę. Sutinku su jumis šimtu procentų. Tikrai, kaip sako, jeigu turtingas, tai vaikas galėjo įgyti išsilavinimą, jeigu gabus, jis negalėjo galbūt išvažiuoti vien dėl to, kad neturėjo galimybės ir tėvai jo nemotyvavo, kad toliau siektų išsilavinimo. Tai viena.
Žinote, kuris punktas man truputėlį užkliuvo? Man užkliuvo punktas, kuriame jūs kalbate apie matematikos privalomą egzaminą. Prašom pasakyti, kodėl jūs pasirinkote?.. Aš suprantu, trys – labai gerai, pritarčiau, tie trys privalomi egzaminai turėtų būti išlaikomi. Lietuvių kalba privaloma, o pasirinktinai kodėl parinkote matematiką? Galbūt istorikui, humanitarinius mokslus studijuojančiam nebūtina išlaikyti matematikos egzaminą? Tai man vienintelis klaustukas, nes pažiūrėjus į kitą punktą dėl universitetų, kad jie nustato pasirenkamuosius dalykus, kokius turi būti išlaikę, tai galbūt suvienodinti šitą punktą.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Taip, aš supratau jūsų klausimą. Iš tikrųjų yra du stojimo reikalavimų lygiai. Vieną nustatytų valstybė kaip minimalų su trimis valstybiniais brandos egzaminais arba dviem į menų krypties studijas, kur nereikia matematikos, o tada jau aukštosios mokyklos nustato savo svertinius balus, kiek nori tų egzaminų, paprastai ima keturis, ir jau pagal tai stoja.
Kodėl reikia matematikos? Matematika yra pagrindinis mokslas, ugdantis abstraktų mąstymą. Jau 6 tūkst. metų šito dalyko yra mokoma, kiek egzistuoja mokyklos civilizacijoje, nes jis leidžia tada studijuoti ne tik tiksliuosius mokslus, bet ir istorikui reikia abstraktaus mąstymo, ir kalbų specialistui reikia abstraktaus mąstymo. Sritys, kuriose, manoma, galima išsiversti be abstraktaus mąstymo, nes ten vyrauja vaizdinis mąstymas, yra menai, literatūra, bet pas mus literatūra atskirai nedėstoma, yra kartu su kalbomis. Daugelio šalių praktika yra tokia, kad reikalaujama matematikos egzamino, o kai kuriose šalyse bent kokio gamtos mokslo, bet tos šalys yra išsivysčiusios geriau. Ir mums, kaip sakoma, kaip Alisai stebuklų šalyje, jeigu mes norime nueiti kur nors, neužtenka bėgti, reikia bėgti du kartus greičiau. Man atrodo, kad tai tikrai nepakenks.
Ir šiandien ta praktika egzistuoja, tik jos nėra įstatyme, ji yra poįstatyminiuose aktuose, realiai vaikai ir šiandien laiko matematikos egzaminą. Dar kartą pabrėžiu, tų vaikų, kurie išlaiko pakankamu lygiu, yra pakankamai. Nepakankamos yra socialinės sąlygos, kad tie vaikai galėtų atvykti iš mažesnių miestelių arba net ir iš didmiesčių, kurių prastas socialinis statusas. Jie tiesiog nestoja, bet galėtų stoti. Čia mes turėsime atskirai į tą klausimą koncentruotis.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Klausia E. Pupinis. Aš tik primenu, kad klausti skirta minutė, atsakyti – 2 minutės.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas komiteto pirmininke, čia gerbiama Ieva klausė, ar ne per griežtas. Aš noriu paklausti, ar ne per greitai jis įvedamas: 2023 metai, tai tik pora metų? Kodėl aš klausiu? Iš tiesų mes visi žinome, kad turėjome tam tikrų problemų dėl matematikos egzaminų, vėlgi turbūt ne visi mes žinome to priežastis. Jos nėra nustatytos: ar tai moksleivių problema, kad jie negeba mokytis, ar problema visos sistemos ir mokytojų, kurie nesugeba pateikti žinių iki tam tikro lygio. Čia turbūt kalti ne visai moksleiviai. Iš tikrųjų visa sistema kalta.
Ar nemanote, kad dėl to ir reikėtų šiek tiek atidėti, nes pasirinkimai jau įvyko? Iš esmės visi susiskirstė – humanitarai, tiksliukai, iš esmės per dvejus metus atsukti visą tą mechanizmą būtų gana sudėtinga. Ačiū.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Čia vėl tas pats klausimas, ar reikia matematikos. Dar kartą pabrėžiu, daugelio šalių praktika rodo, kad reikia.
Ar pakanka dvejų metų, ar nepakanka? Aš manau, kad, kaip sakiau, ir šiandien yra pakankamai tų, kurie išlaiko, tik jie negali studijuoti dėl socialinių priežasčių.
Kita vertus, noriu pabrėžti, kad nebūtinai tas, kuris yra pasirinkęs humanitarinį profilį, negali laikyti matematikos. Jie gali laikyti, nors jiems dėstoma B lygiu. Šie valstybės nustatomi reikalavimai nėra labai aukšti. Tikrai studijuojant, mokantis B lygiu galima išlaikyti egzaminus. Grubiai šnekant – 36 balai iš 100. Tikrai net B lygiu mokantis galima išlaikyti tuos egzaminus. Tai nenužudys mūsų universitetų ir kolegijų. Tuo labiau kad, pavyzdžiui, universitetai jau seniai, jau keli metai laikosi trijų valstybinių brandos egzaminų susitarimo tiek į valstybės finansuojamas, tiek nefinansuojamas vietas.
Taigi čia, aš manau, kaip tik šis įstatymas paskatins matematikos mokymąsi tiek iš mokytojų pusės, tiek padidins motyvaciją ir mokiniams mokytis matematikos rimčiau negu iki šiol.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Paskutinis klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, iš tikrųjų jūsų pasiūlymas labai nustebino. Jūs dirbęs universitete. Kodėl netaikote daugelio Europos šalių stojimo tvarkos, kai patys universitetai nustato stojimo tvarką, ir studentai turi galimybę kuo daugiau gauti nemokamo mokslo? Kaip jūs manote, ar yra teisinga, kad aukštajam mokslui nepanaudoti pinigai, realiai pavogti, atitenka universitetams – priedams ir visokioms priemokoms išsimokėti? Ta praktika yra taikoma ir toliau. Neseniai, prieš pusmetį, buvo 2,5 mln. pavogta iš studentų, šiemet planuoja taip pavogti apie 12 mln. Kuo mažiau įstos studentų, tuo daugiau liks universitetams pinigų pasidalinti, nors tai prieštarauja įstatymui. Kaip jūs manote, ar tai yra teisinga?
A. ŽUKAUSKAS (LF). Aš nevartočiau tokių drastiškų terminų, tokių kaip pavogti. Anos kadencijos Vyriausybė naudojo mechanizmą, skatinantį priimti į valstybės nefinansuojamas vietas pagal tuos pačius reikalavimus kaip į valstybės finansuojamas vietas. Tiems universitetams, kurie laikėsi šio reikalavimo, buvo išmokama tam tikra premija. Aš manau, kad tai nebuvo pats geriausias sprendimas, nors tai buvo reikalingas sprendimas.
Šiandien ta sistema eliminuotų tokį pinigų skirstymą, o ateityje, jeigu žiūrėtume į tolimą ateitį, o gal ir nelabai į tolimą, jeigu mes čia labai sutarsime, jeigu pavyktų susitarti dėl skaidraus ir aiškaus būdo, kaip skirstomos studijų vietos tarp universitetų, pavyzdžiui, kaip Vokietijoje yra skirstoma pagal įsidarbinimo rodiklius (aš dar nepaminėjau, kad Lietuvoje įsidarbinimas nesiekia nė pusės baigusių aukštąsias mokyklas), tuomet būtų galima laipsniškai pereiti prie tvarkos, kai visiškai patys universitetai nusistato tvarką, nes jie būtų suinteresuoti tų studijų vietų daugiau gauti, tai yra ir pasiekti geresnių rezultatų. Bet dar čia mums reikia padirbėti, nes tokios skaidrios tvarkos, nustatančios studijų vietas kiekviename universitete, mes neturime ir tai užtruks kažkiek laiko, bet perspektyva turėtų būti tokia. Jokių krepšelių, kaip dabar, jokių lenktynių pagal šimtąsias balo dalis, universitetai turi vietas, kurios skirstomos pagal kokybės rodiklius, ir jie priimtų į tas vietas tokius studentus, kad tą kokybę galėtų toliau užtikrinti, taip tas grįžtamasis ryšis mums užtikrintų studijų kokybę. Čia visi tie siūlymai yra laipsniškai išeiti iš tos dabartinės sistemos.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Klausti ir atsakyti skirtas laikas baigėsi. Labai jums dėkui.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl motyvų už pasisako D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (MSNG). Aš manau, reikia padėkoti įstatymo projekto rengėjui už tikrai svarbią iniciatyvą, diskusiją, nes tikrai mes turime galvoti apie konkrečias priemones, kaip gerinti studijų kokybę, ji tikrai mūsų šalyje vis dar nėra aukščiausio lygio.
Kitas dalykas. Kalbėjau ir su kolegomis, dirbančiais švietimo sistemoje, tai ir dabar iš esmės jau tam tikrų užuomazgų čia yra, nes norint studijuoti aukštojoje mokykloje tiesiog (…), pavadinkime liaudiškai, sistemoje norint teikti paraiškas stoti studijuoti, jau ir dabar faktiškai reikalaujama turėti tam tikrų egzaminų sumą, kai viena iš sudedamųjų dalių yra matematika. Todėl aš manau, kad stiprinti matematiką tikrai reikia, tiktai galbūt sutikčiau su kolegomis, kėlusiais klausimą dėl pačios datos tam tikrų dalykų. Bet jeigu šiandien mes pritarsime šiai stadijai, tai tiesiog, aš manau, komitetuose bus galima tikrai dar apie tai plačiau pakalbėti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Dėl motyvų prieš pasisako V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Šiam įstatymo projektui negalime pritarti, nes yra didinamas privalomų egzaminų skaičius šiandien. Pagal galiojantį Švietimo įstatymą užtenka vieno egzamino, kad galėtų stoti mokytis į aukštąją mokyklą, o čia yra nurodomi netgi trys egzaminai. Mes dar labiau atitoliname galimybes įgyti aukštąjį mokslą. Kodėl nesirenkama ta europinė praktika, kai patys universitetai nustato stojimo tvarką ir prisiima atsakomybę ne už tai, ką priima, o už tai, ką išleidžia? Tuo keliu ir mes turėtume eiti, bet, deja, šiuo įstatymo projektu nuo to kelio mes nukrypstame. Ta praktika kai kurie universitetai džiaugiasi, kad kuo daugiau liks nepanaudotų aukštajam mokslui lėšų, nes jie žino, kad tos lėšos atiteks jiems dovanų pavidalu. Nors įstatymas tai draudžia, Biudžeto sandaros įstatymas taip pat draudžia taip skirstyti pinigus, bet turbūt įstatymai ne visiems galioja, ypač Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai tie įstatymai negalioja ir elgiamasi kaip norima. Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų motyvų už ir prieš. Balsavimas dėl įstatymų projektų – tam darbotvarkėje numatytu metu.
15.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-616 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės rezervinis 5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-616. Pranešėjas – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, priėmę šį nutarimą, mes įgyvendintume frakcijų pareikštus norus turbūt kaip nors prasmingiau išdėstyti savo atstovus komitetuose ir sudaryti jiems palankesnes veiklos aplinkybes. Paminėsiu tuos siūlomus pakeitimus. Ateities komitete vietoj I. Pakarklytės dirbtų frakcijos atstovė M. Ošmianskienė. Biudžeto ir finansų komitete būtų naujas narys – A. Palionis, jis pereina iš Aplinkos apsaugos komiteto. Valstiečių ir žaliųjų frakcija paprašė A. Norkienę išbraukti iš Užsienio reikalų komiteto ir įrašyti į Seimo Švietimo ir mokslo komitetą. Ir turbūt bene reikšmingiausias šio nutarimo projekto turinio elementas yra naujojo Tautos ir teisingumo partijos pirmininko P. Gražulio išbraukimas iš Kultūros komiteto ir perkėlimas į Aplinkos apsaugos komitetą. Taip, nors ir po pusės metų pertraukos, mes įgyvendintume ir kultūros bendruomenės prašymą išlaisvinti, taip sakant, kultūrą nuo šio Seimo nario. Tai tiek dėl projekto.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Nėra Seimo narių, norinčių paklausti. Dėl motyvų po pateikimo nėra norinčių šnekėti. Galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Labai dėkui. Galime.
Svarstymas. Šnekėti nėra norinčių. Dėl motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Po svarstymo gal galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pataisų ir pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta. 3 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. 4 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 5 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 6 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu? Pritarta.
Priėmimas. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsavimas dėl Seimo nutarimo projekto bus darbotvarkėje tam numatytu metu.
15.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-617 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės rezervinis 6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-617. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tai visiškai formalus projektas, susijęs su anksčiau mano pateiktu projektu. Kai yra įvykdomi minėti Seimo narių perkėlimai iš vieno komiteto į kitą, kai kuriais atvejais pasikeičia Seimo narių skaičius atitinkamame komitete. Dėl to šiuo nutarimu tai siūloma įtvirtinti. Biudžeto ir finansų komitete dabar būtų 11 narių. Beje, opozicijos atstovų ten būtų daugiau negu mažumos. Kultūros komitete vietoj 8 liktų 7 nariai. Švietimo ir mokslo komitete būtų 13 narių vietoj 12, o Užsienio reikalų komitete 8 vietoj buvusių 9.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiamas kolega, jūsų paklausti nori R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kaip žinote, po šio sprendimo liks 7 Kultūros komiteto nariai. Turbūt žinote, kad aš svarsčiau apie pasitraukimą iš Kultūros komiteto dėl esamos darbinės keistos situacijos, nes jaučiasi ir tam tikras mobingas. Tačiau aš iš visuomenės gavau paramą, todėl nusprendžiau likti. Jeigu aš pasitraukiu, komitetas išnyksta, taip? Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Komitetas neišnyksta, nes jis yra įtvirtintas Seimo statute. Jūs pats vienas pasitraukti negalite, jeigu dėl to nebus Seimo atitinkamo nutarimo. Gerai, kad nepasitraukėte, šiuo momentu nereikia ieškoti kitų sprendimų, nes, aišku, būtų tekę. Jeigu būtų kategoriškas frakcijos teikimas, mes turėtume tartis su jūsų frakcija, nes jūsų buvimas atitinka frakcijai tenkančią kvotą ir frakcija turėtų iš esmės rasti kitą narį. Todėl viskas gerai, kad galutinis sprendimas yra toks, koks buvo jūsų įvardintas.
O dėl mobingo reikalų. Aš neįsivaizduoju, kad komitetuose galėtų būti kokie nors mobingai. Nesate administraciškai pavaldūs komiteto vadovui. Čia nebent darbuotojai gali tokiais dalykais skųstis, bet ne komiteto nariai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Po pateikimo dėl motyvų nėra norinčių šnekėti kolegų. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Svarstymo stadija. Diskutuoti taip pat nėra norinčių Seimo narių. Motyvai po svarstymo. Taip pat nėra norinčių šnekėti. Gal galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui.
Priėmimas pastraipsniui. Vienas straipsnis. Dėl viso dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsavimas dėl Seimo nutarimo projekto bus tam darbotvarkėje numatytu metu.
15.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. XIV-57 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-618 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės rezervinis 7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. XIV-57 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-618. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia visiškai trumpas ir paprastas nutarimas – Liberalų sąjūdžio frakcija siūlo pakeisti savo atstovą Baltijos Asamblėjoje. Vietoj frakcijos seniūno E. Gentvilo būtų įrašoma naujoji Seimo narė E. Rudelienė.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Nėra norinčių paklausti Seimo narių. Dėl motyvų po pateikimo taip pat nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Gal galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Labai ačiū. Pritarta.
Svarstymo stadija. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti Seimo narių. Pasisakyti dėl motyvų po svarstymo taip pat nėra norinčių. Galime pritarti po svarstymo Seimo nutarimo projektui bendru sutarimu? Labai dėkui. Pritarta.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Iš vieno straipsnio, tai iškart dėl viso. Dėl motyvų priėmimo stadijoje nėra norinčių kalbėti. Balsavimas dėl Seimo nutarimo projekto numatytu darbotvarkėje metu.
15.16 val.
Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo Nr. XIII-3222 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-479(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės rezervinis 1 klausimas – Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo Nr. XIII-3222 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-479(2). Pranešėja – M. Danielė. Svarstymo stadija.
M. DANIELĖ (LF). Projektas buvo registruotas Sveikatos reikalų komiteto narių. Pagrindinė komiteto… Įstatymas apibrėžia gydomojo masažo specialisto išsilavinimą ir atskiria gydomojo masažo specialistą nuo masažuotojo. Apibrėžiamas išsilavinimas yra profesinis plius papildomas gydomojo masažo profesinio mokymo modulis. Buvo gauti trys pasiūlymai. Visi pasiūlymai yra techninio pobūdžio. Sveikatos reikalų komitetas pritarė projektui bendru sutarimu. Sveikatos reikalų komitetas yra pagrindinis komitetas.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Diskusijoje dalyvauti nėra norinčių Seimo narių. Po svarstymo dėl motyvų pasisakyti taip pat nėra norinčių kolegų. Balsavimas dėl įstatymo projekto po svarstymo numatytu darbotvarkėje metu.
15.18 val.
Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo Nr. XIII-2771 10 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-558, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 15 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-559 (pateikimas)
Kiti darbotvarkės rezerviniai 2-1 ir 2-2 klausimai – Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo Nr. XIII-2771 10 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-558 bei lydimasis Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 15 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-559. Pranešėja – J. Sejonienė.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Sveikatos reikalų komitete sudaryta darbo grupė dėl Alternatyviosios ir papildomosios medicinos įstatymo svarstė klausimą ir teikiame pasiūlymus, kurie iš esmės užtikrina daugiau žmonių grupių galimybę teikti alternatyviosios ir papildomosios medicinos paslaugas. Manome, kad bus ekonomiškai naudinga ir tie žmonės galės vėlgi save realizuoti. Labai prašau pritarti visoms pataisoms, kad įstatymas galėtų įsigalioti, kaip ir numatyta, nuo liepos 1 dienos.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama kolege. Nėra Seimo narių, norinčių jūsų paklausti. Dėl motyvų šnekėti taip pat nėra norinčių Seimo narių. Balsavimas dėl įstatymų projektų po pateikimo numatytu darbotvarkėje metu.
15.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų paskelbimo Felicijos Bortkevičienės metais“ projektas Nr. XIVP-255 (pateikimas)
Paskutinis rezervinis 4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų paskelbimo Felicijos Bortkevičienės metais“ projektas Nr. XIVP-255. Pranešėja – A. Norkienė. Pateikimas.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiame Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų paskelbimo Felicijos Bortkevičienės metais“ projektą, atsižvelgdami į tai, kad 2023 m. rugsėjo 1 d. sukanka 150 metų, kai gimė ši puiki moteris. Ji buvo lietuvių tautinio atgimimo veikėja, Steigiamojo Seimo narė, knygnešė, publicistė ir tikrai suvaidino ypatingą vaidmenį kuriant nepriklausomą Lietuvos valstybę. Iš tikrųjų nors ir nepateko tarp tų vyrų, kurie pasirašė Vasario 16-osios Aktą, vis dėlto ji daug ir aktyviai dirbo, aukojo ir savo asmeninį gyvenimą, neretai atiduodama ir savo santaupas, labai kovojo už lygias moterų teises ir visų visuomenės narių lygiateisiškumą Lietuvoje. Todėl pripažindami F. Bortkevičienės indėlį į tai, kad Lietuva tapo viena pirmųjų valstybių, suteikusi moterims rinkimų teisę, ir pažymėdami jau minėtą jos gimimo jubiliejų, siūlome 2023 metus skelbti F. Bortkevičienės metais.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Jūsų paklausti užsirašė trys Seimo nariai. Pirmasis klausia V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, labai ačiū jums už šitą puikią iniciatyvą pagerbti šią iš tikrųjų iškilią asmenybę, kontroversišką asmenybę, ypač Lietuvos Respublikos metais. Visokeriopai palaikydamas jūsų iniciatyvą, manyčiau, kad vis dėlto reikėtų daugiau akcentuoti jos veiklą iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, nes iš tikrųjų čia turbūt buvo jos aukso metai. Tikrai ši moteris yra, sakyčiau, tik atsitiktinai nepatekusi į Vasario 16-osios Akto signatarus. Taigi tikrai jus palaikau.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju jums, tikrai pritariu visoms jūsų išsakytoms mintims. Manyčiau, taip nepelnytai užmiršta, bet bus proga prisiminti ir tikrai įgarsinti jos gerus darbus.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia T. Tomilinas, jo salėje nematyti. Tai, gerbiama kolege, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju.
PIRMININKAS. Pasisakymai po pateikimo dėl motyvų. Nėra norinčių kalbėti nei dėl motyvų už, nei dėl motyvų prieš. Balsavimas dėl Seimo nutarimo projekto tam numatytu, darbotvarkėje skirtu metu.
15.22 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-520 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-520. Pranešėjas – V. Jukna. Pateikimas.
V. JUKNA (DPF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiami kolegos, teikiu Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Kiekvienais metais ekologiškas maistas įgauna vis didesnį populiarumą ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje. Europos Komisija paskelbė ekologinių veiksmų planą Europos Sąjungoje. Planuojama, kad 2030 metais būtų pasiektas Europos ekologinio susitarimo tikslas, tai yra 25 % žemės ūkio paskirties žemės būtų paversta ekologine žemdirbyste. Ekologinis ūkininkavimas tampa prioritetine Europos Sąjungos sritimi. Tai puiki galimybė ir Lietuvai užimti ir sustiprinti pozicijas, tačiau tam reikia ne tik ūkininkų pastangų, bet ir palankesnių mokestinių sąlygų ekologiškų produktų gamybos plėtrai. Žmonių mityba yra vienas iš svarbiausių veiksnių, darančių įtaką jų sveikatai ir ilgaamžiškumui, tačiau sveikų ekologiškų produktų suvartojimas Lietuvoje yra nedidelis, o tai stabdo ekologinio žemės ūkio vystymąsi ir ekologiškų produktų gamybos plėtrą. Lietuvos ekologiški produktai sudaro tik vos virš 1 % visų maisto produktų, parduodamų rinkoje.
Ekologiški maisto produktai – tai sertifikuoti, ekologinės gamybos būdu pagaminti žemės ūkio, įskaitant akvakultūrą, produktai. Ekologinė gamyba – tai maisto produktų gamybos sistema, apimanti tvarų ir tausojantį ūkininkavimą, plačią biologinę įvairovę, gyvūnų gerovės standartų taikymą ir gamybos būdą atsižvelgiant į vartotojų teikiamą pirmenybę sveikiems ir natūraliems produktams. Ekologiniame žemės ūkyje siekiama užauginti ekologiškus žemės ūkio produktus nenaudojant sintetinių trąšų, pesticidų ar kitų augimo stimuliatorių. Ekologiškų produktų gamyba ir paruošimas yra sertifikuojamas ir patys produktai yra atitinkamai ženklinami. Taip užtikrinama galimybė vartotojui lengvai atpažinti ir pasirinkti produktus, draugiškus tiek žmogui, tiek aplinkai.
Nuo 2016 metų Lietuvoje 236 tūkst. hektarų yra deklaruoti kaip ekologiški. Ekologinis ūkininkavimas yra ypač sudėtinga žemės ūkio šaka, tačiau nauda kuriama ne tik užauginus produktą ir jį realizavus, tačiau tai kartu švarus dirvožemis, švarus vanduo. Čia suderinama geriausios aplinkos apsaugos praktika, didelė biologinė įvairovė, gamtos išteklių išsaugojimas, aukšti gyvūnų gerovės standartai. Kompleksiškai kuriama visapusiška pridėtinė vertė, todėl būtina šiems produktams skirti prioritetą ir visokeriopai skatinti jų vartojimą.
Svarbu skatinti ekologiškus produktus vartoti ir viešajame sektoriuje, tai yra ugdymo įstaigose, ligoninėse, viešose valgyklose ir taip toliau. Pavyzdžiui, Kopenhaga yra pirmas didmiestis, kurio viešosiose valgyklose yra šimtu procentų tiekiamas ekologiškas maistas. Vienoje veikia maždaug 860 hektarų ekologiškų miesto sodų tinklas, kuris taip pat aprūpina viešąsias valgyklas, visų pirma vaikų darželių valgyklas. Italijoje, Romos viešosiose valgyklose per dieną patiekiama apie 1 mln. ekologiškų maisto produktų.
Teikiamu projektu ekologiškiems produktams būtų nustatytas 5 % PVM tarifas. Tai skatintų ekologiškų produktų didesnį vartojimą ir ekologinių ūkių plėtrą. Kol kas ekologiškų produktų vartojimas Lietuvoje tik įsibėgėja. Anot statistikos, šių produktų kartą per savaitę ar dažniau perka 14 % apklaustųjų, kartą ar kelis per mėnesį – 34 % apklaustųjų, dalis apklaustųjų – 18 % negalėjo nurodyti, kaip dažnai perka ekologiškus produktus, nes netikrina etikečių. Didžioji dalis pirkėjų, nepirkusių ekologiškų produktų, pagrindine priežastimi nurodo jų brangumą ir ribotą įsigijamumą. Tai nulemia aukšta kaina, kartu mažėja ir ekologiškų produktų suvartojimas ir ekologiškų ūkių plėtra.
Siekiant skatinti ekologiškų produktų gamybos plėtrą ir didinti jų vartojimą bei užtikrinti galimybę žmonėms sveikai maitintis, siūloma ekologiškiems maisto produktams nustatyti 5 % lengvatinį PVM tarifą. Kviečiu palaikyti ir užtikrinti kuo sveikesnę žmonių mitybą.
PIRMININKAS. Labai dėkui.
V. JUKNA (DPF). Dėkui. Pirmininke, jeigu leistumėte, aš kartu ir kitą pristatyčiau dėl…
PIRMININKAS. Ne, čia atskiri, nesusiję. Dabar atsakymai į klausimus, paskui gal kitą.
Pirmasis klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas frakcijos seniūne, kaip Krikščionių demokratų partijos programa paprastai prasideda „Tėve mūsų“, taip, panašu, Darbo partijos programa prasideda „PVM mūsų“. Tai yra lyg Darbo partijos tapatybės dalis. Tai gerbiame ir matome. Kalbant rimtai, matyt, turėtume matyti ne tik mūsų tapatybės dalį, bet ir ekonominę dalį.
Gerbiamas frakcijos seniūne, aš norėjau jūsų paklausti, ar vertinote, kiek toks sprendimas gali kainuoti biudžeto netekimų? Ir taip pat kas būtų tie tikrieji tokio sprendimo naudos gavėjai? Ačiū.
V. JUKNA (DPF). Gerai. Dėkui. Aš irgi norėčiau pabrėžti, kad iš tiesų tai rodo, kad Darbo partija labai atkakliai ir nuosekliai siekia užsibrėžtų tikslų ir nori pasiekti, kad mūsų vaikai ir senjorai, visi žmonės maitintųsi kiek galima sveikiau.
Dabar atsakysiu į jūsų klausimą. Tiesiogiai vertinti vien pinigais tokių dalykų, taip buhalteriškai, mechaniškai niekada nesiūlau, nes yra visa grandinė ir kitų dedamųjų. Visų pirma žmonėms maitinantis sveikai mažėja išlaidos sveikatos apsaugai, žmonės mažiau serga, gali daugiau dirbti, mažėja išmokos ir taip toliau, ir taip toliau. Reikėtų pradėti nuo to, kad vis dėlto Lietuvoje (ir pagal EBPO įvairias ataskaitas yra nurodoma) daugelio net ir mirčių būtų galima išvengti pakeitus gyvenimo būdą ir mitybą. Ekologinė mityba yra būtent tas dalykas, dėl ko ir reikėtų mums visiems pasistengti, kad žmonės turėtų galimybę kuo daugiau vartoti sveiko, kokybiško maisto. Tai reikėtų pradėti daryti nuo pat darželių ir kitų įstaigų.
Kas gi būtų tie naudos gavėjai? Naudos gavėjai, be abejo, būtume mes visi, o kartu tai skatintų ekologinių ūkių plėtrą. Dabar pagrindinis ekologinės gamybos ūkių stabdys, gal galima būtų sakyti, yra per daug mažas vartojimas dėl aukštų kainų. Tiesiog mes išsprendę vieną problemą, spręstume daugybę ir kitų. Dėkoju.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Klausia R. Tamašunienė. Aš tik primenu, klausti – minutė, atsakyti – 2 minutės.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Ačiū. Gerbiamas kolega, jūsų siekiai yra labai gražūs, kad ekologinis produktas būtų plačiau vartojamas ir būtų įperkamas mūsų piliečiams. Jūsų priemonė turėtų veikti, bet ekonomistai, finansininkai dažnai pabrėžia, kad PVM nėra tas mokestis, kuris daro įtaką galutinei kainai. Mano vertinimu, mes per mažai turime kontrolės, o galbūt motyvavimo jau parduodančių produktą. Vis dėlto siekiama, kad ekologiškas produktas būtų auginamas ūkiuose ir pasiektų mūsų parduotuves, švietimo įstaigas, kaip minėjote, kodėl pasirinkote tik PVM mažinti? Galbūt reikėjo pagalvoti apie trumpųjų grandinių efektyvinimą arba kitas priemones, kodėl įsivaizduojate, kad ši priemonė veiks geriausiai?
V. JUKNA (DPF). Taip, visos priemonės turi būti taikomos, ir trumposios grandinės, aš tik dar norėčiau papildyti jūsų klausimą: 90 % Lietuvoje suvartojamų ekologiškų produktų yra pagaminama Lietuvoje. Faktiškai mes tuo remiame ir Lietuvos gamintojus, perdirbėjus, ūkininkus, auginančius tą žaliavą.
O šiaip turi būti taikomos visos priemonės, kad mes skatintume ekologinės produkcijos vartojimą, kaip minėjau, ir viešajame sektoriuje, ko dabar faktiškai labai nedaug yra. Dabar yra, galbūt tiksliai ir nepasakysiu, apie 26 ar 30 darželių, kurie dalyvauja Žemės ūkio ministerijos remiamoje programoje, ir būtent ten yra tiekiamas ekologiškas maistas vaikams. Bet, kaip sakau, turi būti taikomos visos priemonės. Tai, ką mes galime čia padaryti, galime nustatyti lengvatinį 5 % PVM, kad skatintume ekologiškų produktų gamybą. Jeigu būtų tokia galimybė, siūlyčiau ir nulinį nustatyti, bet, deja, siūlome 5 %, nes tokios galimybės nėra.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi A. Skardžius.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega. Norėčiau pratęsti R. Tamašunienės temą. Iš tikrųjų ir mokslininkai nustato, kad sunku pamatyti, kur tas PVM nusėda, ar jis gamintojui pakliūna kokiu nors būdu, ar pardavėjui, ar dar kam nors, kokiam nors tarpininkui. Ar nemanote, kad viską reikėtų apversti? Jūs pats sakėte, kad vartojimas svarbu, o vartojimas yra ir tam tikras mados dalykas. Jeigu didėja vartojimas, paprastai kaina krenta. Ar nemanote, kad tuos pinigus, kuriuos mes norėtume leisti, geriau panaudoti socialinei reklamai arba savivaldai, kad ji paskatintų savo darželius pirkti produkciją ir taip sumažintų kainą? Ir nuo to visiems būtų gerai – ir tiems, kurie gamina tą produkciją, ir tiems, kurie vartoja, galbūt ir mūsų valstybei – juk išsaugosime pinigus, kuriuos galėsime panaudoti visiems kitiems dalykams, socialinėms reikmėms. Ačiū.
V. JUKNA (DPF). Dėkoju už klausimą. Tikrai negalima teigti, kad jeigu mes padarysime 5 % PVM tarifą, lygiai tiek pat tie produktai atpigs, tikrai to nebus. Taip, jie kažkiek atpigs, tam yra ir tam tikros tarnybos, kurios turėtų prižiūrėti, kad nebūtų piktnaudžiaujama, tai ir Konkurencijos taryba, kuri stebi rinką, bet apskritai pridėtinės vertės mokesčio sumažinimas tikrai duotų paskatą tiek vartojimui, tiek plėtrai.
Dabar dėl socialinės reklamos. Taip, jau ekologiški produktai yra žinomi Lietuvoje, jų labai pristatyti nereikia. Žmonės žino, kad tokie yra, žino, kaip atrodo ekologinio sertifikavimo ženklas, bet tie produktai vis dėlto yra brangesni. Turint omeny, kad dažnai žmogus renkasi, ar iš viso pirkti, pavyzdžiui, mėsą, pieną, daugeliu atvejų jo pasirinkimą lemia kaina, o ne kokybė. Žinoma, būtų galima eiti ir tuo keliu, ilgesniu, užtikrinti visiems žmonėms pakankamas pajamas, kad galėtų įpirkti ir brangesnius produktus, bet šiuo atveju, manyčiau, žymiai tikslingesnė ir taiklesnė parama būtų sumažinti PVM tarifą būtent ekologiškiems produktams, kad žmonės galėtų rinktis kokybišką ir sveiką maistą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Paskutinis klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, šiek tiek iš kitos pusės bus mano klausimas. Suprantu norą mažinti PVM, bet mano klausimas būtų. Žinome, kad mūsų perskirstymas ir mokesčių surinkimas yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje, iš čia kyla aibė problemų, jų mes niekaip neišsprendžiame metų metus, o PVM yra svarbiausias mokestis, daugiausiai surenkame į biudžetą. Kuo ruošiatės padengti tą praradimą? Kaip sakė jūsų partijos lyderis vienoje diskusijoje šioje salėje, net ir turtingas dviejų dešrų nesuvalgo, vis tiek valgo tik vieną dešrą, net ir esant pigesnei dešrai. Kuo padengsime tą biudžeto trūkumą, jeigu bus pritarta tokiam įstatymo projektui ir biudžetas negaus dalies PVM?
V. JUKNA (DPF). Aš tik norėčiau atkreipti… Pirmiausia ačiū už klausimą. Norėčiau atkreipti dėmesį į vieną dalyką, kurį paminėjau savo pristatyme. Iš dalies tai bus ir atsakymas į jūsų klausimą. Lietuvoje ekologiški produktai šiuo metu sudaro tik apie 1 % visų maisto produktų, parduodamų rinkoje. Tai yra labai labai nedidelis kiekis kol kas. To žymaus nuostolio tikrai biudžetas nepasieks.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Motyvai už – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Gerbiami kolegos, Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, gali būti stipri savo išskirtinumu, mes negalime būti stiprūs visose srityse. Akivaizdu, kad judėjimas tiek žemės ūkio, tiek visos visuomenės sveikatos gerinimo, ekologijos linkme yra būtent tas išskirtinumas, kuris galėtų būti priimtinas mūsų žmonėms ir mūsų šaliai. Todėl tikrai raginčiau šiandien žengti pirmą žingsnį ir palaikyti šį projektą, nes ekologinė žemdirbystė, ekologinių žemės produktų, maisto produktų vartojimas yra tampriai susiję. Jeigu palaikysime šį sprendimą, toliau jis judės į komitetus, bus galima stiprinti visą paketą ir taip Lietuvoje ekologijai turėti tokią paramą, kokios mes norime. Kviečiu visus palaikyti ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, iš tiesų reikia pripažinti, kad gerbiamo Darbo partijos frakcijos seniūno iniciatyva yra graži ir sveikintina. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į iškeltą tikslą ir pasirinktą priemonę, kuri nebūtinai gali leisti tikėtis tokio rezultato, kokio tikisi šio įstatymo iniciatoriai. Jeigu mes norime sumažinti kainą ir tikime, kad sumažintas pridėtinės vertės mokestis nereguliuojamoje rinkoje, kur yra ribota konkurencija, sumažins kainą, aš pasakyčiau paprastai, esame gana naivūs. Vis tik jeigu taip ir įvyktų, atkreipsiu dėmesį, kaina būtų sumažinta ir turtingam, ir neturtingam žmogui. Šiuo atveju galbūt daug taiklesnė priemonė būtų sumažinti kainą tam, kuris negali įpirkti, ir čia priemonė daug veiklesnė būtų didinti subsidijas, didinti pašalpas, galbūt didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, kaip siūlo Prezidentas. Taigi daug priemonių, kurios galėtų būti taiklesnės tiems, kam tos pagalbos reikia.
Jeigu vis dėlto norime paskatinti gamintojus, tai vėlgi atkreipsiu dėmesį, kad yra ir vietiniai gamintojai, ir nevietiniai gamintojai ir tokiu sprendimu mes skatintume ir tuos, ir tuos. Jeigu norime paskatinti vietinius gamintojus, daug taiklesnė priemonė būtų subsidijos vietiniams gamintojams. Tokiu būdu taupytume ir mokesčių mokėtojų pinigus, ir pasiektume norimą rezultatą. Todėl šiuo atveju aš esu linkęs susilaikyti dėl šio pasiūlymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, išklausėme visų motyvų už ir prieš. Balsavimas dėl įstatymo projekto bus tam numatytu darbotvarkėje metu.
15.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. XIV-320 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-560 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. XIV-320 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-560. Pranešėja – Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Jarutis.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo nuostatas komisija yra sudaroma iš komisijos pirmininko, partijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų, dviejų Respublikos Prezidento, dviejų Lietuvos teisininkų draugijos ir dviejų teisingumo ministro pasiūlytų narių.
Šių metų gegužės 18 dieną, tvirtindamas naujos sudėties Vyriausiąją rinkimų komisiją, Seimas slaptu balsavimu atmetė vieną iš teisingumo ministrės pateiktų kandidatų J. Udrį, todėl teisingumo ministrė teikia naują kandidatą. Juo tapo M. Reznikovas.
M. Reznikovas turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, yra komunikacijos agentūros „Fabula Rud Pedersen Group“ partneris ir projektų direktorius, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius. Vyriausiosios rinkimų komisijos narys jis buvo nuo 2017 metų iki šių metų gegužės.
Atsižvelgdama į teisingumo ministrės gegužės 28 dienos siūlymą ir siekdama, kad būtų patvirtinta visos sudėties Vyriausioji rinkimų komisija, teikiu Seimo 2021 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. XIV-320 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ pakeitimo projektą.
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Kviečiame į tribūną pretendentą poną M. Reznikovą prisistatyti, nors jau ne pirmą kartą turbūt. Kolegos, ruoškite klausimus. Prašom.
M. REZNIKOVAS. Laba diena. Galėčiau tarti žodį? Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju už mano kandidatūros svarstymą. Ačiū Seimo Pirmininkei už pristatymą, dėkoju teisingumo ministrei už mano kandidatūros teikimą. VRK jau dirbau praėjusią kadenciją ir norėčiau prisidėti prie rinkimų organizavimo tęsdamas šį darbą.
Vilniaus universitete esu gavęs teisės magistro laipsnį, o su rinkimų teise dirbau nuo 2000 metų, kai pirmą kartą buvau Rinkimų komisijos nariu. Vėliau keturis kartus vadovavau apylinkės rinkimų komisijai. Į ankstesnės sudėties VRK buvau deleguotas politinės partijos, todėl turiu pareigą atsakyti į galimas abejones, ar galėsiu dirbti kaip nepartinis komisijos narys.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas numato, kad teisingumo ministro siūlymu skiriamas narys darbo komisijoje laikotarpiu turi sustabdyti narystę partijoje ir negali dalyvauti jos veikloje. Tą jau esu padaręs. Vis dėlto aš nemanau, kad formali atitiktis reikalavimams yra pakankama pasitikėjimui pelnyti, ir man būtų sudėtinga, jei turėčiau sakyti, kad buvau vienoks VRK narys, o dabar staiga kitoks pasidarysiu. Turiu pasakyti, kad nesu politikas, niekada nekandidatavau rinkimuose, nebuvau renkamas į partijų valdymo organus. Man dalyvavimas partijų veikloje pirmiausia yra savo vertybių deklaravimas. Bet kuriuo atveju aš jau turėjau galimybę parodyti savo vertybes, jas atskleisti per pastaruosius ketverius metus, kai dirbau VRK ir dalyvavau priimant sprendimus.
Aš labai tikiu visuotine lygia rinkimų teise kaip pagrindiniu rinkimų organizavimo principu. Tikiu, kad visą laiką buvau nuoseklus savo argumentacija ir teisės taikymu nepriklausomai nuo politinės partijos ar kampanijos dalyvių asmenybės. To reikalauja VRK nario priesaika ir negalėčiau būti šališkas ar nenuoseklus toliau dirbdamas kaip nepartinis VRK narys.
Kaip man ypač svarbų tobulintiną rinkimų teisės aspektą matau teisinį apibrėžtumą, aiškumą ir teisės taikymo prognozuojamumą VRK veikloje. Tikiu, kad prie to prisidės aptariami įstatymų pakeitimai, ir turiu tvirtą motyvaciją būti šių pozityvių pokyčių dalimi. Prašau jūsų pasitikėjimo ir mano kandidatūros palaikymo. Dėkoju už jūsų skirtą laiką.
PIRMININKAS. Ačiū, pretendente. Jūsų nori paklausti trys kolegos Seimo nariai. Pirmas klausia R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Išties, gerbiamas kolega, atsiribodamas nuo, aišku, klausimo, kurį aš jums užduosiu, teko man stebėti jūsų darbą VRK ir jokių pastabų neturiu. Bet tiek jūs kalboje, tiek Seimo Pirmininkė nuslėpėte vieną faktą – jūs neįvardijate, kokios politinės partijos narys jūs buvote ir esate. Esate laikinai sustabdęs, jūs esate Liberalų sąjūdžio narys. Jūs ir negalėjote kandidatuoti, nes dar 2000 metais, kai jūs startavote komisijos… aš pats buvau apygardos komisijos pirmininko pavaduotojas, pirmininkas buvo A. Štaras, mes jus skyrėme ir į komisijos narius, ir panašiai.
Man jūs dabar pasakykite, kaip čia gali būti tas nepriklausomumas, nes Seimo Pirmininkė ir Liberalų sąjūdis deklaravo visą laiką, kad bus skaidri politinė jėga, kad nebandys prastumti savo partiečių į šį postą? Kaip čia dabar išėjo, kad ministrė po tam tikrų pokalbių su Liberalų sąjūdžio partijos vadovybe jus pasiūlo į šias kandidatūras, ir kaip jūs elgsitės, jeigu kils skandalas arba kils klausimas dėl Liberalų sąjūdžio, nes turėjo problemų ir Liberalų sąjūdis, „Tvarka ir teisingumas“, socialdemokratai. Mes turėjome dėl finansavimo problemų ir dažniausiai partijos pasiūlyti komisijos nariai nusišalindavo nuo balsavimo arba nuo sprendimo. Kaip jūs dabar elgsitės, jeigu bus iškeliamas klausimas Liberalų sąjūdžio, pavyzdžiui, kokio finansavimo, nes jūs esate kaip ir narys, tik sustabdėte narystę ir laikoma, kad nepriklausomas?
M. REZNIKOVAS. Dėkoju už klausimą. Mano buvusi narystė partijoje, be abejo, skaitėte, yra nurodyta mano gyvenimo aprašyme, kuris buvo pateiktas. Apskritai įstatymas numato tokią galimybę, kad partijų nariai gali būti skiriami tokiu būdu į VRK sudėtį, ir įstatymas numato procedūrą, kad tuo laikotarpiu negalima dalyvauti partijos veikloje.
Aš suprantu abejonę ir man, tarkime, būtų labai sudėtinga ateiti, jeigu, tarkim, aš nebūčiau pažįstamas iš savo darbo VRK anksčiau. Man labai svarbu buvo visą laiką balsuoti vienodai, sakyti tuos pačius argumentus nepriklausomai nuo to, kokia yra partija, koks yra kandidatas. Aš kliaujuosi šiuo atveju tuo savo įdirbiu, kurį dariau ketverius metus rodydamas, kad aš jau buvau balsuojantis kaip nepriklausomas ir nesivartantis kaip nors pagal partinę liniją. Aš galiu tik sakyti, kad koks aš buvau, toks aš ir būsiu iš tiesų.
Įstatymas turi būti skaitomas visais atvejais vienodai nepriklausomai… Partijos yra skirtingos, bet situacijos yra tos pačios, įstatymas yra tas pats. Dėl manęs yra aišku, kad mano biografija yra tokia. Jeigu aš bandyčiau piktnaudžiauti savo pozicija, tai dėl manęs visada galima kelti klausimą dėl interesų derinimo, ar aš nesinaudoju… Aš manau, kad visi žmonės turi savo politinius įsitikinimus. Dėl manęs viskas aišku. Aišku, kokia ji yra, bet ir mano vertybės yra aiškios. Man visuotinė ir lygi rinkimų teisė yra principas, kuriuo aš ketinu vadovautis, jeigu būčiau skirtas į pareigas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamas pretendente, man įdomi jūsų nuomonė. Iš tikrųjų tenka apgailestauti, kad vis dar labai dažnai pasitaikydavo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimuose politikos. Simpatijos, antipatijos tikrai būdavo jaučiamos ir tikrai matomos bent jau tuose sprendimuose.
Man labai įdomi jūsų nuomonė, kodėl taip yra, kai dažnai Vyriausioji rinkimų komisija… pavyzdžiui, pateikiant teisininkų argumentus, dėliojant didžiausius raštus, dalyvaujant diskusijose, jaučiama ta emocija, kad matai, kad tikrai klausimas jau yra nuspręstas, kaip bus nubalsuota. Priimdami sprendimą Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai sako: gerai, jeigu nepatinka, pasitikrinkite teisme, teismas patvirtina, kad argumentai, kuriuos išsakė teisininkai Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, buvo geri, ir taip vėl grįžtame atgal į Vyriausiąją rinkimų komisiją. Ir taip su daugybe sprendimų įvairiausių partijų, įvairiausių kandidatų. Tai kur tada Vyriausioji rinkimų komisija tas simpatijas antipatijas turi, nežinau, galbūt trūksta teisinės kompetencijos, kur yra bėda, kad tokie dalykai vyksta?
M. REZNIKOVAS. Labai kompleksinis klausimas. Aš asmeniškai iš mūsų rinkimų teisės matau tokias vietas, kur mums trūksta aiškumo, apibrėžtumo, ir kampanijos dalyviai dažnai įgyvendindami kokią nors komunikacijos priemonę galvoja, ar peržengė ribą, ar neperžengė ribos. Tarkime, tokie klausimai, kas yra politinė reklama, tokie klausimai, kas yra papirkimas, visą laiką kelia daug ginčų ir tie ginčai nebūna apie simpatijas antipatijas, jie būna apie tai, kad skirtingi teisininkai dažnai turi skirtingas nuomones. Ankstesnės sudėties VRK dažnai buvo taip, kad yra trys teisininkai ir yra trys nuomonės. Tai reiškia, mano nuomone, to teisinio apibrėžtumo, teisinio aiškumo, teisinio prognozuojamumo trūkumą. Aš čia labai daug tų vilčių dedu į Seimo darbo grupę, kuri dirba prie rinkimų kodekso idėjos, surinkinėja visokius pasiūlymus, pastabas, tarp tų pasiūlymų ir pastabų yra dalis atsakymų į tuos klausimus. Aiškesnės politinės reklamos reglamentavimas, papirkimo aiškesnis reglamentavimas ir aš ieškočiau atsakymo per kitą reglamentavimą šiuo atveju ir norėčiau prie šito darbo taip pat prisidėti.
PIRMININKAS. Jūsų klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pretendente, mano klausimas būtų vertybinis. Jūs minėjote, kad darbuojatės viešųjų ryšių kompanijoje. Na, niekam ne paslaptis, kad nemaža viešųjų finansų dalis per valstybės valdomas įmones, per asignavimų valdytojus patenka į viešųjų ryšių kompanijas, kur jos yra atitinkamai paskirstomos žiniasklaidos priemonėms. Mano klausimas būtų toks. Ar nereikėtų tobulinti čia teisinio reglamentavimo deklaruojant interesus ir deklaruojant pajamas būtent viešųjų finansų aspektu, nes tai dažnai lemia ir rinkimus, ir tiems rinkimams pradedama ruoštis gana iš anksto. Tą mes jau matėme ne vienuose rinkimuose ir ne vieną dešimtmetį, stebime kaip pasyvūs stebėtojai. Koks turėtų būti vertybinis aspektas išgryninant tą viešumą, deklaravimą ir atskaitingumą? Ačiū.
M. REZNIKOVAS. Labai kompleksinis, labai platus klausimas. Dėl manęs šiuo atveju, aš negalėčiau kandidatuoti į šitas pareigas, jeigu mes dirbtume su politinėmis partijomis, politinėmis kampanijomis. Mes neturime tokių darbų, neturime tokių pajamų ir nematau interesų konflikto asmeniškai su mano agentūra ir mano darbu šioje vietoje. Be abejo, aš esu deklaravęs asmeninius visus privačius interesus šioje vietoje ir per ketverius metus neturėjau tokios situacijos. Mūsų pagrindinė veiklos kryptis yra darbas su verslo klientais ir mūsų absoliuti didžiuma pajamų yra iš verslo. Aš negaliu atsakyti už visą sistemą, apie save galiu pasakyti, kad aš ketverius metus dirbau neturėdamas interesų konfliktų, savo visus privačius interesus esu deklaravęs ir galėčiau dirbti vadovaudamasis tais pačiais vertybiniais principais ir toliau.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ačiū, ačiū.
M. REZNIKOVAS. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Šiandien dėl to balsuojama nebus. Siūlomi komitetai. Kaip pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomo nematau. Siūloma svarstyti birželio 15 dieną. Taip pat frakcijos turi galimybę užsirašyti Sekretoriate dėl susitikimo su pretendentu.
15.54 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-408 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-408. Pranešėja – V. Giraitytė. Prašom pristatyti. Pateikimas.
V. GIRAITYTĖ (DPF). Gerbiami kolegos, jums teikiamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimas. Esmė yra ta, kad siekiama papildyti 19 straipsnį 4 punktu ir įrašyti, kad mažesnis PVM būtų taikomas nereceptiniams vaistams, medicinos pagalbos priemonėms. Atsižvelgdami į dabartinę situaciją ir vertindami dabartinį PVM taikymą farmacijoje, mes teikiame šį projektą ir galvojame, kad tai nėra sąžininga situacija visų pacientų atžvilgiu, kai už receptinius kompensuojamus arba nekompensuojamus vaistus yra taikomas mažesnis PVM tarifas, o už nereceptinius vaistus yra taikomas visas 21 % PVM tarifas. Todėl teikiame šį įstatymo pakeitimą. Laukiu klausimų.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmas klausia M. Majauskas. Mykolo nematyti. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, noriu jūsų paklausti. Jeigu įstatyme jūs numatytumėte lengvatinį tarifą medicinos pagalbos priemonėms, tai tikrai sakyčiau, šaunu, viskas gerai. Ar tuo įstatymu jūs neskatinsite visų eiti ir prisipirkti nereceptinių vaistų, reikia ar nereikia? Mano nuomone, jūs skatinate daugiau chemijos įsigyti, eiti į farmacijos įstaigas ir pirkti medikamentus. Kaip jums atrodo?
V. GIRAITYTĖ (DPF). Aš tikiuosi, kad šis įstatymas tikrai nepaskatins didesnio vartojimo. Čia turėtume kalbėti apie švietimą sveikatos srityje ir vaistų vartojimo reikalingumą būtent iš medicininės pusės pacientams, kuriems reikia arba nereikia šios pagalbos. Tikrai nemanau, kad tai paskatins per didelį vartojimą, nes vis dėlto tikiu, kad žmonės pasitiki savo šeimos daktarais ir jų išrašomais arba rekomenduojamais vaistais.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, jūs atsakėte kolegei, labai panašus būtų ir mano klausimas. Kodėl pradedame ne nuo švietimo? Pagal dabartinius duomenis, nesant tokios tvarkos, lietuviai sukaupia didelius kiekius vaistų, kurių baigiasi terminai, ir skundžiasi po to, kad net ir vaistinės, kurios turi priimti tuos medikamentus… Tonos išmetama! Ar toks siūlymas neturės tokios meškos paslaugos? Mes namuose, spintutėse sukaupsime dar didesnes atsargas, biudžetas patirs piniginių nuostolių, todėl mano klausimas ir būtų, kaip įsivaizduoti tą švietimą? Antras – kiek visgi biudžetas praras pinigėlių? Dėl pirmos PVM lengvatos neatsakė kolega kalbėdamas. Mano klausimas. Čia pareiga Seimo narių, kurie teikia įstatymų projektus, parašyti, kiek tai kainuos biudžetui. Ar jūs skaičiavote ir ar galite pasakyti, kiek mes dėl tokių mūsų gerų norų prarasime pinigėlių? Ačiū.
V. GIRAITYTĖ (DPF). Ačiū už klausimą. Kaip ir kolegei sakiau, tikiuosi, kad šis įstatymas tikrai pacientų nepaskatins be reikalo vartoti vaistus. Taip, skaičiavome, kiek tai pareikalaus biudžeto lėšų ir galbūt PVM nesurinkimo. Suma galėtų būti tarp 30–40 mln. Aš sakau apytiksliai, nes tikrai negalima apskaičiuoti, neįmanoma tiesiog apskaičiuoti tikrojo suvartojimo. Kaip sakiau, švietimas medicinos srityje turėtų būti prioritetas, tuomet nekiltų klausimų dėl perteklinio vaistų vartojimo. Tikiuosi, Vyriausybė savo programoje tai numačiusi ir imsis.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Už, prieš pasisakančių nėra. Balsuojama bus numatytu laiku.
16.00 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 7, 9, 40, 43 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-441 (pateikimas)
Teikiu darbotvarkės 2-10 klausimą – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 7, 9, 40, 43 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-441. Pranešėja – I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašau. (Balsai salėje) Grįšime. Atsiprašau, galvojome, kad jau buvo. (Balsai salėje)
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke, aš labai trumpai. Teikiamame Švietimo įstatyme numatomi keli dalykai. Pirmas dalykas, vaikai jau metus mokosi nuotoliniu būdu, naudojasi įvairiomis skaitmeninėmis priemonėmis, skaitmeniniu turiniu, tačiau tam turiniui yra keliami tik tokie techniniai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos apraše aprašyti dalykai. Tarkime, įskaitomumas, tačiau nekeliami jokie kokybiniai reikalavimai, tokie, kokie keliami vadovėliams, pratyboms ir kitoms mokymo ir ugdymo priemonėms. Kaip mes visi suprantame, per nuotolinį mokymą mokytojas mažiau dalyvauja, turi mažiau kontakto su vaikais, todėl labai svarbu, kad tos mokymo priemonės, kurios yra naudojamos mišriajame arba nuotoliniame ugdyme, būtų kokybiškos.
Taigi įstatyme siūloma įrašyti skaitmeninių priemonių sąvoką ir sudaryti galimybes kelti tokius pat reikalavimus kaip pratyboms ir vadovėliams – tai pirmas dalykas. Antras dalykas, siūlomas šiuo įstatymu, sudaryti visiems ikimokyklinio amžiaus Lietuvos vaikams, kurių tėvai pageidauja, mokytis pagal ikimokyklinio ugdymo programą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje nuo 2024 m. rugsėjo 1 d., apie tai mes realiai kalbame Nacionaliniame susitarime, norisi, kad ta riba kuo greičiau priartėtų ir kad kuo greičiau visi Lietuvos vaikai turėtų galimybę mokytis darželyje, ugdytis… Kaip mes žinome, remiantis moksliniais tyrimais, kuo anksčiau vaikas pradeda būti ugdomas pagal įvairias ugdymo programas, tuo geresni jo ugdymosi pasiekimai, socializacija ir visi kiti dalykai.
Ir trečias dalykas, siūlomas šiuo įstatymo projektu, yra vaikams, kurie turi įvairių raidos sutrikimų, sudaryti galimybę truputį vėliau pradėti mokytis mokykloje, pirmoje klasėje. Mes Švietimo įstatyme turime itin griežtą nuostatą, kad nesvarbu, kokia vaiko raida, kai sueina septyneri metai, jis privalo eiti į mokyklą. Tačiau 2017 metais panaikinta galimybė pasirašyti trišales sutartis ir kaip nors kitaip organizuoti ugdymą, kai vaikui reikalinga dar papildoma pagalba arba tiesiog pagal jo amžių reikia prisivyti tam tikras normas, raidą, o šiuo atveju siūloma spręsti taip – sudaryti galimybę vienus metus nukelti šitą ribą ir mokyklą pradėti aštuonerių metų, jeigu vaikas turi tam tikrų raidos sutrikimų ir tai patvirtina psichologinės pedagoginės tarnybos pažyma. Tai iš tiesų padėtų geriau organizuoti ugdymą pirmoje klasėje, taip pat padėtų tėvams, auginantiems tokius vaikus, nesijausti smarkiai diskriminuojamiems.
Tokie, atrodo, iš pažiūros paprasti, bet, mūsų manymu, labai reikalingi Švietimo įstatymo pakeitimai. Kolegos, labai kviečiu pritarti, mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmas klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, iš tiesų daugumai būtų galima pritarti, bet šiek tiek abejonių kelia tas pavėlinimas. Kai kada tėvai galvoja, kad jeigu jau vėliau išeis žmogus su tam tikra negalia, iš tikrųjų bus geriau. Mokslas įrodė, kad atvirkščiai – kuo anksčiau pradedi lavinti, tuo geriau. Čia išeina tam tikras prieštaravimas, tuo labiau kad 47 straipsnyje dar kartą pasakote, kur kalbama apie galimybę nuo penkerių metų eiti, nes būna tokių vaikų, kurie iš tikrųjų gabūs, tėvai mato, tai jūs norite, kad per pedagogines tarnybas būtų galima padaryti vertinimą? To anksčiau nebuvo. Iš tikrųjų buvo problema ta, kad tos tarnybos buvo apkrautos ir tik tuo ir užsiėmė. Ar nemanote, kad vis dėlto amžiaus dalykai turėtų likti tokie, kokie buvo, kad kuo anksčiau žmogus galėtų ugdytis. Ačiū.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų savo darbo praktikoje Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, dirbdama Šeimos ir vaiko gerovės komisijos pirmininke, susidūriau su dešimtimis atvejų, kai vaikui, tarkime, jau yra septyneri metai pagal amžių, bet jo raida vėluoja dvejus metus, ir tėvai yra priversti leisti į mokyklą, nors mokyklos nėra pasiruošusios priimti tokių vaikų, neturi pakankamai pedagogų, neturi pakankamai programų, klasės, kaip žinote, yra perpildytos. Ir iš tiesų vaikas pagal savo gebėjimus, tą sako psichologai ir pedagogai, vertinę jo raidą, nėra pasirengęs mokyklai. Sutrikę tokie įvairūs kognityviniai gebėjimai, kad galva, ranka ir veiksmas neveikia kartu, o tokie gebėjimai yra reikalingi rašymui, skaitymui. Tiesiog matome praktikoje, kad toks vertimas ir vertinimas tik pagal amžių, o ne pagal gebėjimus užkerta kelią normaliai vystytis vaikui ir pagal savo gebėjimus būti toje aplinkoje, kurioje jis turėtų būti. Bet šiuo atveju, kaip jūs kalbate apie ugdymą, jeigu mes sudarysime galimybes visiems vaikams ugdytis ikimokyklinio ugdymo įstaigose, o po to priešmokyklinio, tai mes užpildysime tą spragą ir nebus tokio dalyko, kad visąlaik vaikas prasėdi namuose ir po to štai aštuonerių metų išeina į mokyklą. Ne. Mes kaip tik norime, kad būtų atsižvelgta į realius vaiko poreikius ir gebėjimus.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi L. Slušnys.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama pranešėja, jūsų pasiūlymas tikrai geras, bet, kaip pati žinote, labai trūksta infrastruktūros tam ankstyvesniam švietimui teikti. Tiek darželių, tiek grupių, tiek įvairių kitų dalykų. Kaip jūs vertinate pernai pateiktą Prezidento pasiūlymą, kad šiai infrastruktūrai turėtų būti skiriama ne mažiau kaip 30 mln. per metus? Švietimo ministerija turėtų skirti grupėms steigti, mokykloms, darželiams statyti. Bet pavyzdys. Jie turi šiandien 30 mln., bet iki šiol dar nė vieno euro nepaskirstė, kad ta infrastruktūra būtų sukurta. Kaip jūs galvojate, ar Švietimo ministerija šiuo atveju prisideda, kad būtų ta infrastruktūra vaikams?
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Akivaizdu, kad dėmesio yra stokojama. Ilgametė ne tik šios Vyriausybės, bet ir praėjusių vyriausybių praktika rodo, kad nebuvo tvarios planavimo politikos šioje srityje. Reikia prisiimti tą atsakomybę ir pradėti keisti šią ydingą praktiką, nes nors pagal funkcijas ikimokyklinis ugdymas iš principo yra savivaldybių pareiga, bet realiai mes kalbame apie visos Lietuvos vaikus. Jeigu matome, kad atskirose savivaldybėse neišeina susitvarkyti, nepavyksta dėl lėšų stokos, dėl gebėjimų stokos, valstybė turi prisiimti tą atsakomybę ir tvariai planuoti ir finansus, ir politiką šioje srityje. Aš vertinu neigiamai ir tikiuosi, kad mes po truputėlį tą praktiką pakeisime kartu su biudžeto planavimu čia, Seime.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos Lino nematau. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju. Norėsiu, aišku, sužinoti, kiek tai atsieitų biudžetui. Dėl jūsų pasiūlymo, gerbiama Ieva, irgi yra nemažai tiesos, bet iš esmės pildant ugdymo priemones mokykloms, savivaldybėms, dabar čia ir Tūkstantmečio projektas, ir panašiai, aš manau, iš esmės mes kapstysimės toje pačioje vietoje, kol nesikeis pati mokymo, ugdymo programa, nes nėra orientuota į vaiko asmenybę, individualybę ir panašiai, kaip yra kitose Europos Sąjungos šalyse ar šalyse už Atlanto vandenyno. Mes pagal vieną sistemą mokome visus vaikus, todėl matome daug depresijos, streso ir sunkesnių dalykų, kai vaikai net nenori eiti į mokyklas. Vaikai yra gaminami būti profesoriais, nors jie yra humanitarai arba atvirkščiai. Ar nemanote, kad pati ugdymo programa taip pat čia turi prisidėti ir keistis? Ačiū.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Taip, žinoma, ne tik infrastruktūra, bet būtent ugdymo turinys lemia ir didžiausią įtaką daro gebėjimams, apskritai kokybiškam vaikų ugdymui ir taip toliau. Aš šiuo atveju visiškai sutinku. Šiuo metu yra peržiūrimos ugdymo programos, tikrai daugiau dėmesio skiriama individualiai vaiko raidai. Labai tikiuosi ir viliuosi, kad tos programos, kurios nėra pakankamai tinkamos ir sukelia daugiausia diskusijų, dar bus vis keičiamos. Šiek tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atsižvelgė į Švietimo ir mokslo komitete išsakytas pastabas, pristabdė šį procesą, tikimės, kad po truputėlį išžingsniuosime iš mokymo unisonu į tokią individualesnę prieigą prie kiekvieno mokinio.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė. Ruošiasi R. Tamašunienė.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama Ieva, aš dabar skaitau, sakysime, kitos mokymo priemonės, 1 straipsnis. Tai į mokymo priemones įeina skaitmeninio ugdymo plėtra. Aš manau, kad čia jūs išskyrėte tiesiog pabrėždami, koks čia buvo vienas tikslas.
Kitas momentas, noriu paklausti dėl ugdymo programų. Jūs žinote, kad iki šios dienos, jeigu neapsirinku, iki birželio 6 dienos turėjo pateikti visi siūlymus. Buvo tik viena savaitė laiko pastaboms dėl ugdymo programų pateikti, nes lyg ir gegužės 28 dieną buvo paskelbta. Kalbant su švietimo įstaigomis, jos nieko apie tai nežinojo. Kaip jūs tai vertinate, nes jūs dalyvaujate Švietimo komitete? Ačiū.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Dėl ugdymo priemonių. Mes įvedame naują sąvoką, ne ką nors papildomo, o iš principo įvedame naują sąvoką. Kitas dalykas dėl ugdymo programų. Žinoma, pirmiausia blogas dalykas, kad mes tokius projektus kaip ugdymo programų atnaujinimas finansuojame projektinėmis Europos Sąjungos lėšomis. Tai nerodo pakankamo dėmesio valstybės politikoje. Tokios svarbios srities turi būti nuolatinis monitoringas, stebėsena, iš to daromos išvados ir daromi pakeitimai. Kai mes darome projektinį, na, tokį, čia mūsų pirmininkas mėgsta sakyti, kai kažkas vyksta pagal gaidaraštį, tada natūralu, kad tik pribėgamai, momentiškai daromi pakeitimai. Aš tai vertinu blogai, kaip netinkamą valstybės planavimo politiką ir tikiuosi, kad kada nors išmoksime ir pasimokysime iš šių klaidų.
PIRMININKAS. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Ačiū. Pranešėja, mano klausimas iš dviejų dalių. Pirmiausia skaitmeninės mokymo priemonės ir keliami joms reikalavimai. Gerai, kai yra bazinė skaitmeninių priemonių pasiūla mokytojams, bet, kita vertus, mokytojai labai kūrybingai organizavo ugdymo procesą, kuomet perėjo prie nuotolinio mokymo. Todėl aš galvoju, kad reikia nepamiršti ir to momento, mokytojams palikti erdvės patiems pasigaminti, suteikti būtent materialinę bazę, kad jie gebėtų tą padaryti, ir palikti jiems erdvės patiems pasigaminti priemones individualizuojant ugdymo procesą.
Antras dalykas. Man atrodo, jūs šiek tiek prieštaraujate pati sau, norite ankstinti ugdymą ir jo kokybę, bet kalbant apie vaikus, kurių raida yra šiek tiek sutrikusi, kuomet pedagoginė psichologinė tarnyba nustato kažkokį poreikį ar nepakankamą raidos brandumą mokyklos pradžiai, norite tuos vaikus palaikyti namuose. Man atrodo, tai netinkamas būdas. Reikia sudaryti asmeninio asistento… nes vaikas, atėjęs devynerių metų į pirmą klausę, jausis taip pat nejaukiai tarp savo bendraamžių, nes tai bus ne jo amžiaus grupės vaikai. Vaikams kiekvieni metai yra… Jie labai jautriai reaguoja į savo amžiaus grupę.
Man atrodo, antru variantu aš vis dėlto galvočiau, kad psichologinė pedagoginė tarnyba nustato raidą ir siūlo, kaip organizuoti to vaiko ugdymo procesą. Bet jis turėtų startuoti su kitais vaikais, taip jo neišskirti iš visuomenės, palikti spręsti tėvams. Tėvai dažnai neobjektyviai sprendžia dėl savo vaikų ir visi…
PIRMININKAS. Laikas, kolege.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). …aišku, linki savo vaikams geriausio.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Atsakydama į klausimą dėl skaitmeninių ugdymo priemonių pirmiausia noriu pabrėžti, kad taip, yra tikrai puikių pedagogų, kurie puikiai organizavo darbą šiuo pandeminiu laikotarpiu, tikrai kūrybingai ir visaip pasižiūrėjo į šį procesą. Tačiau mes kaip ir visur faktiškai susiduriame su dideliais švietimo ir ugdymo netolygumais, nes vieni tikrai labai pasistengė, o kiti naudojosi skenuotų vadovėlių versijomis ir taip organizavo ugdymą. Manome, kad tokia prieiga yra netinkama, kad turi būti skaitmeninių ugdymo priemonių katalogas, kuris būtų atviras. Kiek yra žinoma, jis po truputėlį kuriamas. Bet tai nėra valstybės politikos dalis, čia tokio laisvo pasirinkimo dalis. Manome, kad toms priemonėms turi būti keliami aukšti kokybiniai reikalavimai kaip ir kitoms mokymo priemonėms, kaip minėjau, vadovėliams, pratyboms ir panašiai.
O dėl, kaip jūs paminėjote, devynerių metų, tai niekas nesiūlo devynerių metų startuoti. Siūloma iki vienerių metų atidėti, ypač orientuojantis į vaikus, kurie yra gimę antroje metų pusėje. Iš tikrųjų to reikšmingo skirtumo nebūtų. Tai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Už ir prieš yra užsirašę kalbėti po vieną kolegą, bet nė vieno iš jų salėje nematau. Todėl suteiksiu dėl vedimo… Atsiprašau, L. Slušnys kalbės prieš. Atsiprašau, nebuvote ką tik. Tada ministrė dėl vedimo tvarkos.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Aš jau sugrįžau. Labai atsiprašau. Esu prieš, nes pirmiausia pagal šį įstatymą tokia viena dalis, tarsi jausmas, jeigu įvertinsime visas higienines normas, tai mes turbūt kiekvieni namai nutarsime, kad trūksta mums ploto. Ir tada aš jau keliu klausimą – o kas apmokės? Jeigu mano vaikui trūksta stalo arba vietos stalui, tai galbūt valstybė prisidės prie to, kad nupirktų tą stalą papildomai, o tai reiškia, kad vos ne praplėstų mano namus. Tai visai būtų gal ir neblogai, bet iš kokių pinigų tai mes turėtume padaryti? Viena rizika.
Antra rizika yra gana rimta. Vaikams, patiriantiems socialinę riziką, privalomas ikimokyklinis ugdymas. Į tai žiūriu… Mes, žiūrėkite, nesusitvarkome su privalomais skiepais ir testavimais. Dar įvesti privalomą ugdymą yra pirmiausia… Kas vertins tą socialinę riziką taip? Tą vertinimą… Yra labai didelė rizika, kad vertindami socialinę riziką ir privalomą ugdymą mes turėsime bėdos dėl diskriminacijos. Čia yra tiesus kelias į vaiko teisių pažeidimą. Rekomenduoti, siūlyti galime, ką tik norite, bet aš nesutiksiu su privalomu ikimokykliniu ugdymu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojama bus numatytu metu.
Ministre, dėl vedimo tvarkos ar… (Balsas salėje) Replika paprastai būna po balsavimo. Tiesiog net nežinau. Prašau. Trumpai. (Balsas salėje) Atsiprašau. Minutėlę, aš neįjungiau. Taip, prašau.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Noriu patikslinti, kad neklaidintų, nes čia buvo pasakyta, kad bendrojo ugdymo… (Balsai salėje) Kalbu į mikrofoną. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Įjungė. (Balsai salėje)
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Negi manęs negirdite? (Balsai salėje) Kolegos, noriu patikslinti, kad bendrojo ugdymo programoms rengti ir konsultacijoms dėl programų yra duota daugiau kaip mėnuo. Tai neklaidinkime žmonių, dar ir dabar vyksta konsultacijos. Yra atnaujintos gairės bendrojo ugdymo programų rengimo. Jūs turbūt tai turėjote galvoje. Šiuo metu vyksta dėl gairių kelių labai nedidelių patikslinimų konsultacijos savaitę. Tai neklaidinkime žmonių. Dėl bendrojo ugdymo programų tikrai yra pakankamai laiko. Visi galėjo ir gali pasisakyti, procesas vyksta tikrai konsultuojantis.
PIRMININKAS. Ačiū, bet čia yra motyvai už, prieš. I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašau. Replika.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš tik reaguodama į motyvus prieš, kadangi ten buvo pusė, dalis visiškai ne apie projektą pateikta – dėl socialinės rizikos šeimų ir privalomumo. Tai buvo Prezidento teikta pataisa ir būtent tą dalį aš siūlau išbraukti ir pasakyti, kad visi tėvai, kurie pageidauja, o kiti pagal kitus visiškai kriterijus. Jūs truputėlį pasižiūrėkite dėl to, dėl ko kalbėjote, Linai.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, jeigu bus po pateikimo, bus svarstymas, bus galimybė koreguoti pasiūlymais. Kaip ir minėjau, balsuojama bus numatytu metu.
16.18 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-412 (pateikimas)
Teikiu svarstyti 2-7 klausimą (atsiprašau kolegų dėl to, kad ne visai iš eilės čia viskas buvo) – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-412. Prašau. V. Jukna.
V. JUKNA (DPF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Lietuva jau daugiau kaip metus gyvena karantino režimu. Nemaža dalis žmonių gauna sumažėjusias pajamas, daugelis yra priversti apriboti savo veiklas dėl karantino metu taikomų apribojimų ir gyvena prie skurdo arba žemiau skurdo ribos.
Lietuvoje skurdo riziką patiria beveik trečdalis žmonių. Pajamų nelygybė siekia beveik septynis kartus tarp daugiausiai ir mažiausiai gaunančių pajamų. Šis skirtumas dar daugiau išaugo pandemijos metu. Skurdas gresia net 38 % 65 metų ir vyresnių žmonių ir yra gerokai didesnis už Europos Sąjungos vidurkį.
Nuo liepos mėnesio brangstanti elektra ir dujos taip pat turės įtakos ir prekių, ir paslaugų kainoms. Tai, be abejo, sukels jų didėjimą. Tai vėlgi labiausiai palies mažiausias pajamas gaunančius žmones.
PVM lengvata būtiniausiems maisto produktams leistų bent iš dalies amortizuoti kainų didėjimą ir gerinti konkurencines sąlygas verslui. Todėl šiuo įstatymo projektu siekiama sumažinti būtiniausių maisto produktų kainas ir tokiu būdu gyventojams palengvinti finansinę naštą. Būtiniausių prekių krepšelis sudarytas remiantis Statistikos departamento perkamiausių prekių sąrašu.
Lietuva yra tik su keliomis Europos Sąjungos narėmis, tokiomis kaip Bulgarija, Danija, Estija, kuriose nėra pridėtinės vertės mokesčio lengvatų pagrindiniams maisto produktams. Daugumoje Europos Sąjungos šalių PVM lengvata yra taikoma būtiniausiems maisto produktams.
Darbo partijos frakcija siūlo taikyti lengvatinį 5 % PVM tarifą šiems būtiniausiems maisto produktams: aliejui, daržovėms, duonai, kruopoms, makaronams, miltams, pienui, sviestui, šviežiai mėsai, šviežiai žuviai, vaisiams. Priėmus įstatymo projektą dėl PVM mažinimo būtiniausių maisto produktų kainoms, pirmo būtinumo produktai taptų labiau įperkami ir tai mažintų turtinę atskirtį. Viena šeima vidutiniškai Lietuvoje išleidžia per 20 % maistui. Lietuva yra antroje vietoje visoje Europos Sąjungoje pagal išlaidas maistui ir nealkoholiniams gėrimams visoje gyventojų išlaidų struktūroje. Mažesnes pajamas gaunančių žmonių šis procentas yra dar didesnis. Pritaikius 5 % PVM sumažėtų mažiausiai pajamų gaunančių Lietuvos gyventojų mokestinė našta ir taip pat užtikrintų jiems galimybę rinktis platesnį ir sveikesnį maisto produktų krepšelį.
Kitas svarbus aspektas, mažesnis PVM tarifas lemtų ne tik mažesnes kainas vartotojams, bet ir sudarytų sąlygas Lietuvos gamintojams paprasčiau konkuruoti su užsienio šalių gamintojais. Kviečiu, kolegos, palaikyti šį projektą ir keisti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą taikant 5 % PVM lengvatinį tarifą būtiniausiems maisto produktams. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti E. Gentvilas. Prašau. Ruošiasi M. Majauskas.
E. GENTVILAS (LSF). Norėjau tą klausimą pateikti V. Bukauskui, jis tikrai būtų išsigandęs ir neatsakęs, bet dabar jums pateiksiu. Žiūrėkite, kolega, kaip yra. Jūs šiandien teikiate tris projektus, jūsų frakcija, visi projektai 19 straipsnio 4 dalies 4 punkto papildymas. Mes planavome kuo mažiau teisės aktų. Aš suprantu norą turėti daugiau pateiktų projektų, na, bet negi buvo taip sudėtinga papildyti 4, 5, 6 punktais ir pateikti vieną projektą, nes dabar vienas atskiras įstatymo projektas kruopoms, kitas – vaistams, trečias – ekologiškiems produktams. Ko jūs čia mus apkraunate visokiais tokiais ne visai prasmingais dalykais, ar negalėtumėte iš karto po pateikimo, jeigu pritariama, sujungti į vieną ir nevarginti Seimo su trimis atskirais įstatymų projektais?
V. JUKNA (DPF). Ačiū už klausimą. Po pateikimo, jeigu bus pritarta, tikrai galima sujungti ir tada vienu kartu svarstyti.
PIRMININKAS. Mykolo nematau. Klausia R. Tamašunienė. Ruošiasi M. Puidokas.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Gerbiamas pranešėjau, ką tik kalbėjome apie ekologiškus produktus ir apie siekį sveikai maitintis, o dabar matome kitą, kur yra ir padruskinti, ir pacukrinti, ir makaronų, ir miltų, ir taip toliau. Jūsų du siekiai sveikiau maitintis ir nupirkti daugiau sudėtingai dera. Noriu pasakyti, kad šiandien dalyvauju jūsų darbotvarkės pasiūlymų pateikime kaip praeitos kadencijos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos, nes visi tie pasiūlymai iš tiesų pateikti mūsų frakcijos praeitą kadenciją, tik mes nenumatėme būtiniausių maisto produktų, o siūlėme Vyriausybei spręsti dėl pirkinių krepšelio. Jūsų pateiktas… Jūs paminėjote makaronus, o aiškinamajame rašte aš matau druską ir cukrų. Kaip jūs nustatėte tą krepšelį ir kodėl jau dabar jūs minite skirtingus maisto produktus?
V. JUKNA (DPF). Taip, iš tiesų tenai galbūt korektūros klaida, cukraus tikrai nebuvome įtraukę, galbūt į tai bus atsižvelgta, pataisyta, o būtiniausių prekių krepšelis yra sudarytas, kaip ir minėjau, remiantis Statistikos departamento perkamiausių prekių sąrašu, kuris yra oficialiai publikuojamas.
Toliau norėčiau paminėti, jūs paminėjote, kad makaronai galbūt nėra toks sveikas maistas, jeigu kalbame konkrečiai apie makaronus, bet kalbant apie ekologiją, tai tie patys makaronai gali būti ekologiški. Turbūt nėra jokio ryšio tarp to ir tarp to. Ekologiški gali būti ir makaronai, ekologiški gali būti ir visi produktai, kurie atitinka arba yra pagaminti pagal sertifikuotą gamybos schemą.
PIRMININKAS. Klausia M. Puidokas. Ruošiasi K. Vilkauskas.
M. PUIDOKAS (DPF). Iš tikrųjų labai reikalinga pagalba nepasiturintiems gyventojams. Norėčiau paklausti, kaip jūs manote, ar šie pakeitimai padės vietiniams gamintojams geriau realizuoti produkciją ir kartu skatins vietinės rinkos gyvybingumo palaikymą? Dėkui.
V. JUKNA (DPF). Taip, tikrai labai teisingas pastebėjimas. Kaip ir kalbėjome dėl ekologiškų produktų, tai tikrai nebus taip, kad sumažinus PVM lygiai tiek pat sumažės ir kainos mažmeninėje rinkoje arba vartotojui. Tikrai tiek nebus, bet mažėjimas bus juntamas, tam yra, kaip minėjau, ir Konkurencijos taryba, ir kitos institucijos, kurios turi prižiūrėti tą rinką. O kitas ne ką mažiau svarbus dalykas yra vietinių gamintojų palaikymas, tai yra mūsų verslo palaikymas, jie irgi turės geresnes konkurencines sąlygas. Tai yra ypač svarbu ekonomikai išeinant iš to pandeminio laikotarpio, kai ekonomika patyrė tokį sukrėtimą, šiuo požiūriu tai būtų irgi svarbus projekto pakeitimas.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, norėjau paklausti. Tradicinis klausimas – kiek tai kainuos biudžetui? Vienas klausimėlis. Ir kita tokia pastaba dėl pačių produktų sąrašo. Prieš tai kolegos minėjo, jeigu prioritetai žmogui gali pasikeisti. Dabar sakome, kad skurdžiausiai daliai žmonių mes siūlome tokius ir tokius produktus, tai galėtų pasikeisti ir krepšelis. Manau, reikėtų galbūt ne taip aiškiai išvardinti, kaip prieš tai minėjo kolegos.
V. JUKNA (DPF). Dėkui už klausimą. Dar kartą pakartosiu, atsakydamas jums. Šitas krepšelis, arba šitie produktai, buvo paimti remiantis oficialiais Statistikos departamento pateikiamais duomenimis. Bet, žinoma, svarstymo metu po pateikimo tai galėtų būti keičiama arba papildoma. Galėtų būti nustatytas ne baigtinis sąrašas, po to, sakysime, būtų įpareigotos kompetentingos institucijos, jos galėtų papildyti tą sąrašą. Tai tikrai įmanoma keisti ir apie tai būtų galima diskutuoti svarstymo metu. Bet, kaip minėjau, pirminiame variante, remiantis oficialia statistika, viešai prieinamais duomenimis, yra sudarytas būtiniausių produktų krepšelis.
Dabar kiek tai kainuotų. Kaip ir sakiau, aš niekada nebraukau taip buhalteriškai iš vienos eilutės į kitą. Kaip įvertinti tuos dalykus, kad padidėja suvartojimas, kad padidėja perkamumas, kad padidėja gamyba ir visa kita. Be abejo, kaip jūs ir sakote, jeigu bus pritarta po pateikimo, svarstymo metu turės ir Vyriausybė įvertinti, kiek galėtų kainuoti kiekvieno produkto PVM surinkimas, nesurinkimas. Kaip aš minėjau, visada laikiausi tos nuostatos ir laikysiuosi, kad ne visada vien tik mechaniškas vienos ar kitos eilutės subraukymas parodo visą vaizdą.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. Argumentai už – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Gerbiami kolegos, kviesčiau palaikyti, nes analogiškos PVM lengvatos galioja ir mūsų kaimyninėje Lenkijoje. Mes matome, kad daugeliui maisto produktų taikomas 8 % tarifas, 5 % tarifas taikomas būtiniausiems maisto produktams, tokiems kaip duona, pieno gaminiai, grūdų produktai, mėsos gaminiai, sultys. Taigi ir šiuo atveju yra siūloma PVM lengvata aliejui, daržovėms, duonai, kruopoms, makaronams, miltams, pienui, sviestui, šviežiai mėsai, žuviai ir vaisiams. Aš manau, tai yra tos būtinos maisto prekės, kurių kainos sumažėjimas tikrai būtų pastebimas, ir tai būtų naudinga tiems gyventojams, kurie gyvena labiausiai nepasiturinčiai. Ir tai, ką šiandien kalbėjo ir Ekscelencija Prezidentas savo metiniame pranešime, prisidėtų būtent prie tos turtinės nelygybės ir skurdo mažinimo, nes to mes ir norime mūsų valstybėje, kurdami gerovės valstybę. Kviečiu palaikyti. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš norėjo kalbėti J. Razma, bet jo nėra. Balsavimas bus numatytu metu.
16.30 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8, 14, 19, 20, 21, 25, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-487 (pateikimas)
Teikiu darbotvarkės 2-11 klausimą – Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8, 14, 19, 20, 21, 25, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-487. Pranešėja – I. Kačinskaitė-Urbonienė. Ponia Ieva, jums klausimą pristatyti reikia. Socialinio draudimo pensijų įstatymo projektas.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų paprastai pristatysiu, bet įstatymas nepaprastas, manome, kad yra labai reikalingas. Šiuo įstatymu mes siūlome sudaryti galimybę įgyti teisę į mirusio sutuoktinio pensiją, kitaip tariant, pasirinkti, mirus sutuoktiniui, savo ar mirusio sutuoktinio pensiją gauti. Iš tiesų yra susiklosčiusi situacija (ne tik mūsų valstybėje, bet ir kitose valstybėse), kad dar tam tikras pasiskirstymas vaidmenimis šeimose egzistuoja: vienas sutuoktinis daugiau dirba, kitas daugiau rūpinasi namais ir todėl galbūt neturi tokių didelių karjeros galimybių. Štai kodėl norime pasiūlyti idėją, kuri, tikimės, padės reikšmingai sumažinti socialinę atskirtį, skurdą, o kartu neapkrautume valstybės papildomo finansavimo poreikiu ir papildomomis lėšomis. Niekur nėra reikalaujama papildomų lėšų. Realiai tai, ką uždirbo tam tikras šeimos ūkis, ir turėtų galimybę gauti senatvėje.
Kaip žinote, mes esame ketvirti nuo pabaigos Europos Sąjungoje pagal pagyvenusių žmonių, pensininkų, mūsų senjorų socialinės atskirties skurdo rodiklius, ir iš tiesų ta vienišo žmogaus išmoka, kurią mes visiškai neseniai priėmėme, iš esmės neišspręs šios sistemos. Štai kodėl mes galvojame apie taiklias, bet daug nekainuojančias priemones, kurios, manome, padėtų spręsti tos socialinės atskirties klausimus.
Panaši sistema jau dabar egzistuoja Vokietijoje. Manome, kad čia mes galėtume pradėti diskusijas ir ieškoti taiklesnių būdų, kaip mažinti vyresnių žmonių skurdą ir spręsti socialinės atskirties problemas. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Taip, jūsų nori paklausti daug kolegų. Pirmasis klausia E. Pupinis. Ruošiasi L. Nagienė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, iš tiesų jūs kalbate apie didesnes pajamas, bet toks įstatymas paprastai dar labiau sumažintų kai kam pensijas, nes atsirastų tų, kurie pasiimtų didesnes, užuot pasidalinę su visais. Jei mano didelę pensiją gaunantis vyras numirė, automatiškai iš „Sodros“ aš gaunu jo pensiją ir taip mažinu pensiją tų, kurie to negaus. Vis dėlto negalime kalbėti turbūt apie išlyginimą, paprasčiausiai čia diferenciacija. Ar nemanote, kad geriau eiti tuo keliu, kurį ir pradėjo ši dauguma, tai yra didinti vienišų žmonių pensijas ir taip galbūt visiems vienišiems padėti, o ne tik tiems, kurie per savo sutuoktinį užsitikrino didesnes pajamas ir didesnes pensijas? Ačiū.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Taikli pastaba, bet šie du projektai arba šios dvi kryptys viena kitai neprieštarauja. Mes galime eiti vienišų asmenų išmokų didinimo keliu, o kartu galime kalbėti apie pasirinkimą, kurio – savo ar mirusio sutuoktinio pensiją įgyti. Taigi šiuo atveju nematau čia jokio prieštaravimo. Aš kaip tik matyčiau papildomas taiklias priemones geresniam mūsų senjorų gyvenimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Nagienė. Ruošiasi R. Baškienė.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Pirmiausia pradėsiu nuo socialinio draudimo principų. Jūs visiškai panaikinate socialinio draudimo principus, teikdama šį įstatymą. Kiekvienas žino, kad pensija skaičiuojama pagal uždirbtas draudžiamąsias pajamas, tai yra darbo užmokestį ir stažą. Jūs apie tai net nekalbate. Dabar jūs aiškinamajame rašte sakote, kad mažinsite socialinę atskirtį. Ką tik priėmėme vienišų asmenų pensiją. Apie tai, kaip mes ir kalbėjome, kad trūksta žmonėms… kuo jis skiriasi, kai yra vienišas? Dabar kuo aš būsiu nusikaltusi, kad neturėjau sutuoktinio ir neapsiženijusi buvau? Pasakykite man. Aš negalėsiu pasirinkti kitos išmokos, didesnės išmokos, nes tik kas penktas vyras yra našlys, o visą laiką yra moterys. Aš turiu Statistikos departamento patvirtintą lentelę, kad tikrai daug daugiau yra moterų našlių.
Dabar vienas klausimas. Pirmiausia, šiuo įstatymu jūs neskatinate dirbti. Prašom pasakyti, jeigu aš gaunu dalinę senatvės pensiją, tarkime, ir kitą pensiją gaunu iš užsienio, kaip tokiu atveju jūs vertinsite? Aš jau gana geras pajamas esu uždirbusi, nes užsidirbau kitą savo dalį pensijos užsienyje, grįžau į Lietuvą.
Kitas momentas – išankstinė pensija. Išėjau penkeriais metais anksčiau į pensiją ir pasiimu savo vyro, sutuoktinio… Aš labai lengvai gyvenu, nedirbu…
PIRMININKAS. Laikas, kolege. Prašom formuluoti.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). …penkerius metus aš gausiu jau savo vyro pensiją. Ar tai yra teisinga, kaip jums atrodo?
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ponia Laima, aš labai gerbiu jūsų darbinę patirtį ir žinau, kad jūs tikrai esate įsigilinusi į socialinio draudimo išmokų sistemą, jūs tikrai turite tokios patirties, kai jau galite kalbėti apie niuansus, konkrečias tvarkas. Todėl gerbiu tą jūsų patirtį, manau, kad jos prireiks. Jei šis įstatymas pereis pateikimo stadiją, mes galėsime padiskutuoti, kaip įvairiais atvejais spręstume ir kokią tvarką taikytume, tarkime, jeigu asmuo dirbo užsienyje, dalį pensijos užsidirbo ten ir panašiai. Aš tik dar kartą pakartosiu. Šiuo įstatymu mes nesiūlome naikinti vienišo asmens išmokos, mes suteikiame galimybę pasirinkti, ar jis gautų savo pensiją ir, tarkim, vienišo asmens išmoką, ar pasirinktų, jeigu jam taip yra palankiau, mirusio sutuoktinio pensiją. Tiek.
PIRMININKAS. Klausia R. Baškienė. Ruošiasi K. Masiulis.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamoji kolege, išties labai vertinu jūsų aktyvumą, naujas iniciatyvas, tiesiog esate to pavyzdys. Tačiau sakykite, socialinio draudimo patrauklumas ir atsakingumas, įnašai, darbo stažas – viso to jau kolegos klausė. Aš manau, tuos akcentus jūs tikrai sudėjote ir suprantate, kad jūsų siūlymas daug ką pakeistų iš esmės. Jūs truputį lyg ir paminėjote kitų šalių patirtį – Vokietiją. Prašom pasakyti, ar tikrai veikia toks principas, kokį jūs siūlote? Labai racionalu yra pasidomėti kitų šalių patirtimi, nekurti dviračio, galbūt pritaikyti jų naudingą, teisingą, o galbūt ištaisyti jų daromas spragas. Štai kitų šalių patirtis ir kas galbūt dar paskatino jus tokį įstatymo projektą rengti? Ačiū.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Dėkoju, ponia Rima. Tikrai išmintingai ir labai elegantiškai sugebate paklausti sudėtingų klausimų. Mes rėmėmės tik Vokietijos patirtimi. Iš tiesų atvirai prisipažinsiu, kad nespėjome užsakyti iš mūsų specialaus Tyrimų skyriaus Seime galbūt apžvelgti plačiau, nes tiesiog stokojome laiko ir gal tos tokios darbinės patirties nėra, kaip naudotis tais instrumentais, esančiais Seime. Kol kas rėmėmės tik Vokietijos patirtimi, sakoma, kad ten ta sistema veikia, bet jeigu projektas pereitų pateikimo stadiją, tikrai tam reikėtų klausymų, platesnių diskusijų, išorinio vertinimo. Tas studijas užsakę, susipažinę su kitų šalių patirtimi, tikrai galėtume įvertinti, koks variantas labiausiai padėtų spręsti vyresnio amžiaus asmenų, senjorų socialinės atskirties problematiką.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Masiulis. Ruošiasi L. Kukuraitis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Mano du trumpi klausimai. Pirmas būtų toks. Jūs sakote, kad čia papildomų išlaidų, sąnaudų nesukels, bet kai kas gaus daugiau pinigų, kažkokie senjorai. Kaip jūs išbursite, kad atsiras daugiau pinigų, bet jų nebus daugiau išleista? Čia pirmas klausimas, kaip tie burtai įvyks.
Antras klausimas. Ar jums ne gėda pateikti tokį klausimą? Esate protinga, racionali.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas Kęstuti. Štai jūs, priešingai nei ponia Rima, mokate labai neelegantiškai paklausti. Bet nieko tokio. Tikrai ne gėda, mes manome, kad tai yra labai reikalingas įstatymo projektas, kuris padėtų spręsti, taikliai spręsti susidariusią problematiką dėl senjorų atskirties ir skurdo.
O kalbant apie papildomas lėšas, mes neprašome esmingai padidinti pensijų, mes sakome, kad valstybė neprognozuoja, kada ir kokių žmonių mirs. Mes sakome, neatimkite galimybės iš šeimoje uždirbtų pinigų mokėti senatvės pensiją, kuri yra palankesnė senjorams.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Kukuraitis. Ruošiasi A. Sysas.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, iš tiesų tikrai labai daug klausimų kelia šitas įstatymo projektas ir dėl principų, ir dėl finansų. Dėl finansų tikrai reikia pasakyti, kad valstybė prognozuoja, kiek, kokių žmonių galimai mirs, ir dėl to galima numatyti tam tikrus „Sodros“ rezervus ir numatyti paskui finansavimą tų pensijų, dėl kurių yra įsipareigojimų. Turint galvoje, kad didžioji dalis pensininkų yra moterys, o paprastai jų pensijos yra mažesnės, tai žinoma, kad šitas įstatymo projektas turės ženklią įtaką mūsų viešiesiems finansams ir taip pat „Sodros“ rezervams. Čia būtų korektiška kalbėti apie finansus, kad tai kainuos.
Kitas klausimas. Vertinant įstatymą, atrodo, kad jūs tą maitintojo arba tą, kuri didesnė, pensiją planuotumėte ir tiems, kurie mirė ir anksčiau. Klausimas, kaip jūs numatote „Sodros“ administracinį darbą – sužiūrėti visų, kurie mirė per įvairias mūsų epochas: tiek sovietmečio, tiek iki 1995 metų, kol „Sodra“ nebuvo suformuota, paskui po 1995 metų ir paskui. Kaip tai administruoti, jeigu tos pensijos santykinai galbūt yra didesnės negu dabartinės ir jeigu dabartinės našlės arba našliai rinktųsi savo mirusio sutuoktinio? Ar įvertinote šitą aspektą?
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Iš tiesų toks atskiras vertinimas nebuvo padarytas ir mes, aišku, neturėjome konsultacijų su „Sodros“ vadovybe, kiek laiko užtruktų peržiūrėti sistemą, kiek reikėtų pasiruošti, kad šis įstatymas galėtų įsigalioti. Manome, kad tai galėtume padaryti svarstymo metu, kai jau įsitrauktų visos suinteresuotos institucijos ir pasakytų, kiek reikės realiai laiko pasiruošti, tvarkoms aprašyti, nes tai tikrai pakeistų ir administravimą, ir valdymą.
Mes tikrai nesame užsispyrę, kad štai pateikėme ir kuo greičiau jis turi būti priimtas. Taip, tai būtų idealu, bet vertiname realistiškai, kad užtruks laiko perdaryti administravimą ir perdaryti sistemą. Tikrai irgi, kaip jau minėjau poniai Laimai, vertiname jūsų patirtį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje ir tikimės, kad prisidėsime kuriant tvaresnę ir geresnę sistemą.
PIRMININKAS. Paskutinis klausimą užduoda A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, žinote tokią liaudies patarlę – greitą darbą velniai gaudo? Aš pasistengsiu labai elegantiškai paklausti, kad neįžeisčiau.
Gerbiama kolege, pirmiausia reikėtų pasidomėti Lietuvos įstatymais. Būkite gera, paieškokite Lietuvos teisės aktų registre draudimo nuo našlystės ir kiek mokate įmokų šitam draudimui. O jeigu kalbate apie Vokietiją, tai taip, Vokietijoje yra toks draudimas. Ten mokama įmoka ir už tai yra mokama ir išmoka. Lietuvoje tokios įmokos nėra. Kodėl jūs nesiūlote, pavyzdžiui, didžiausią kokio nors milijonieriaus draudiminę mirties įmoką paimti ir visiems mokėti pagal tą? Vis tiek pinigų ten daugiau mažiau paimsime iš pensininkų, nes visi kiti draudimai yra nuostolingi. Ar elegantiškai?
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Elegantiškai. Ačiū, pone Algirdai. Iš tiesų jūs, kaip socialdemokratas, turbūt pritariate, kad reikia ieškoti būdų, kaip mažinti socialinę atskirtį ir skurdą. Aš esu įsitikinusi, kad jūs iš principo galvojate ta pačia kryptimi kaip ir mes. Šį įstatymą teikiame vildamiesi, kad būtent Socialdemokratų partija palaikys tam, kad mes galėtume sumažinti senjorų socialinę atskirtį ir skurdą. Tikrai galėtume svarstyti apie draudimą, galėtume svarstyti apie papildomas įmokas šioje srityje, bet reikia žengti pirmą žingsnį. Kol kas mes apie tai išvis net nediskutuojame. Su viltimi žiūriu į jūsų pusę.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Jūs atsakėte. (Balsai salėje) Klausimų ir atsakymų laikas baigėsi. Argumentų už nėra. Prieš pasisako K. Masiulis. Ačiū, ponia Ieva.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kaip matau, čia šio klausimo svarstymas virto gražuolių konkursu dėl elegancijos. Aš nepretenduoju čia būti elegantiškas. Tiesiog esu politikas, o politikoje yra ringas. Čia yra smūgiuojama. Jeigu yra neprotingas įstatymas, reikia smūgiuoti, o ne konkuruoti, kad jį išgirtum, ir čia elegantiškai kaip nors pasakyti ką nors kritiško, bet nepasakant, vis dėlto neužgaunant to pateikėjo. Įstatymas yra neprotingas. Čia jau elegantiškai pasakiau, nes būčiau pasakęs dešimt kartų stipriau. Tai čia jau iš manęs daugiau elegancijos jūs negalite sulaukti.
Kitas dalykas, ką aš noriu pasiūlyti, aš tada noriu dalyvauti tame elegancijos gražuolių konkūre ir pasiūlyti darbo užmokestį mokėti, kokį gavo iki tol velionis. Gal ir darbo užmokestį mokėkime, juk pinigų yra biudžete. Juo labiau kad, sako, tai nekainuoja.
Administracinė našta kokia bus, kaip tai administruoti? Čia tiek daug klausimų, kad tie klausimai skandina pateikėją. Nereikėtų tokių neparengtų klausimų rimtame parlamente rimtai partijai pateikti. Tai yra apsijuokimas ir tiek. Kitaip aš negaliu vertinti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Balsavimas jau netrukus, maždaug po 20 minučių, dėl apsvarstytų klausimų.
16.46 val.
Civilinio kodekso 2.81 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-464, Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-465 (pateikimas)
Teikiu darbotvarkės 2-13.1 ir 2-13.2 klausimus – Civilinio kodekso 2.81 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-464 ir lydimąjį Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-465. Pranešėjas – V. Fiodorovas. Prašau.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu įstatymų pakeitimo įstatymų projektus iš esmės dėl techninės klaidos ištaisymo. Iš karto tiems, kurie galvoja, kad yra perteklinis įstatymas, sakau, kad tikrai neperteklinis įstatymas. Ta dalis, dėl kurios, aš manau, veikla, apie kurią kalba įstatymas, būtų neįsivaizduojama.
Projekto tikslas yra, kad juridinio asmens valdybą sudarytų fiziniai asmenys, kurie raštu – pasikeitimas yra, kad būtinai raštu, – patvirtina savo sutikimą dalyvauti būtent tose valdybose ir valdymo organuose. Šiandien dar pasitaiko, kad asmenys yra įtraukiami jiems nežinant. Užklausėme Registrų centro, ar tokių atvejų buvo, tai Registrų centro atsakymas – taip, tikrai pasitaikė, tikrai kreipėsi į Registrų centrą asmenys, kurie nežino, į kokias… arba kurie nežino, kokiuose valdymo organuose ir kokių įmonių. Jie neatpažįsta įmonių, į kurias jie yra įtraukti. Tarp tokių asmenų yra pasitaikiusių netgi teisėjų ir prokurorų.
Taigi, įstatymas yra neperteklinis, rašytinis sutikimas nėra perteklius. Juolab kad tokiais atvejais žmonės pasirašo, kaip jie pasirašo darbo sutartis, tai pasirašyti ir sutikti dalyvauti valdymo organuose būtų ne perteklius. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų klausti niekas nenori. Balsuosime numatytu metu.
16.48 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 10 ir 153 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-36(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-15 klausimas – Finansinių ataskaitų… (Balsai salėje) Labai atsiprašau, peršokau. Darbotvarkės 2-14 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 10 ir 153 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-36(2). V. Gapšys. Prašau. Arba S. Šedbaras, parašyta. (Šurmulys salėje) Iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto kas nors, gal A. Širinskienė gali. Čia yra svarstymas, reikia komiteto išvados. (Šurmulys salėje) Atsiprašome už techninius trikdžius. Prašau, kolege.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Netikėtai teko pavaduoti kolegą. Gera diena.
Birželio 2 dieną komitete apsvarstėme Statuto pataisas kartu įvertindami ir Teisės departamento išvadas. Joms buvo pritarta bendru sutarimu, tai yra 7 komiteto narių balsais už, o prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege, išgelbėjote situaciją. Diskutuoti nėra užsirašiusių. Už ir prieš pasisakančių nėra. Balsuosime numatytu metu.
16.50 val.
Finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-521 (pateikimas)
Dabar jau tikrai skelbiu darbotvarkės 2-15 klausimą – Finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-521. Pranešėjas – A. Skardžius. Prašom, kolega.
A. SKARDŽIUS (DPF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, išties elementarus įstatymo projektas. Projektu siūloma papildyti Finansinių ataskaitų audito įstatymo 11 straipsnį nauja 2 dalimi, nustatant, kad praktika atliekama įstaigoje, vadovaujant darbuotojui, kuris turi ne mažesnį kaip trejų metų auditoriaus stažą, prilyginama auditoriaus padėjėjo praktikai.
Kokia yra problema? Lietuvoje mažėja auditorių, ir taip atsitiks, kad šią paslaugą turbūt reikės pirkti iš užsienio kompanijų. Auditorių padėjėjams nėra sudarytos tinkamos sąlygos įgyti kvalifikaciją, tai yra būnant auditoriaus padėjėju. Pavyzdžiui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos pagrindinė funkcija – nepriklausomų auditorių priežiūra. Tikrina auditus ir tikrina audito įmones. Tikrinimo procesui vadovauja auditorius, yra būtina sąlyga, tačiau jo padėjėjas negali būti auditoriaus padėjėjas, kuris įgautų tą reikiamą praktiką ir laikytų auditoriaus egzaminą. Tiesiog šiuo pakeitimu bandoma išplėsti galimybę galbūt ir Valstybės kontrolėje, kur yra ne tik kontrolieriai, bet ir auditoriaus kvalifikaciją turintys asmenys, atlieka tas pareigas, taip pat vidaus audito įmonėse. Auditams, kuriems vadovauja auditoriaus kvalifikaciją turintis asmuo, jo padėjėjas galėtų atlikti praktiką, dalyvaudamas tuose pačiuose audituose arba, kaip šiuo atveju minėta įstaiga prie Finansų ministerijos, vertindamas ir atlikdamas patikras audito įmonių ir nepriklausomų auditorių.
Tai yra toks elementarus siūlymas. Aš manau, kad galime atsižvelgti į Teisės departamento pastabas ir svarstymo metu patobulinti. Taip mes išties išspręstume daug svarbių dalykų ir atvertume galimybę Lietuvoje patyrusiems, įgavusiems patirties asmenims laikyti auditoriaus egzaminą ir taip kurti pridėtinę vertę čia, o ne kažkur kitur.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti pora kolegų. A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, skaitant jūsų aiškinamąjį raštą, mane labiausiai sudomino vieta, kur parašyta, kad įstatymo iniciatoriai ir rengėjai yra Seimo nariai. Gal galėtumėte įvardinti, kuris iš jų buvo auditorius?
A. SKARDŽIUS (DPF). Seimo nariai, kurie pasirašė po šiuo įstatymu, nemanau, kad jie turi auditoriaus… Nežinau, galbūt ir turi auditoriaus kvalifikaciją. Bet šiuo atveju aš tikrai negalėčiau įvardinti. Bet ta problema egzistuoja ir kaip tautos atstovai, manau, mes turime teisę teikti tokį įstatymo projektą, matydami problemą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti Z. Balčytis. Prašom.
Z. BALČYTIS (LRF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų gal noras yra labai geras, tačiau, kaip žinote, tokia nuostata, kai praktikai, kurią atlieka jūsų minimi darbuotojai, tai praktikai vadovauja darbuotojas, o ne audito institucija, prieštarauja Europos Sąjungos teisei. Tokia yra tam tikra išvada. Ar jums neatrodo, kad vis dėlto tobulinant, vis dėlto nelabai išeitų patobulinti, kadangi tai iš principo neatitinka Europos Sąjungos teisės, reikėtų prašyti Vyriausybės išvados.
A. SKARDŽIUS (DPF). Aš sutinku dėl Vyriausybės išvados, bet šiuokart kalbama apie tai, kad vadovauja ne mažiau kaip trejus metus auditoriaus stažą turintis asmuo, tai yra auditoriaus stažą turintis asmuo. O kalbant apie šią įstaigą, jis laikinai sustabdęs… Aš kalbu apie Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Finansų ministerijos. Bet jis savo kvalifikacijos reikalavimus turi atitikti. Mes turime ir Valstybės kontrolę, pavyzdžiui, ponas V. Švedas turi auditoriaus kvalifikaciją, taip? Valstybės kontrolierius. Ir turbūt ten ne vienas turi, ir iš vidaus audito turi. Tai mes tiesiog sudarytume galimybę asmenims įgyti tą kvalifikaciją, nes dabar trūksta, dabar uzurpavę nepriklausomi auditoriai ir tik audito įmonėse galima tai atlikti. Aš manau, kad tikrai galima tobulinti, išplėsti, sakykime, galimybę įgyti tą kvalifikaciją. Čia toks, sakyčiau, labai reikalingas siūlymas ir tiesiog palengvintų sunkią praktikantų dalią. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūs atsakėte į visus klausimus. Balsuojama bus netrukus.
Dėl motyvų, atsiprašau, buvo. Nebuvo? Z. Balčytis už.
Z. BALČYTIS (LRF). Labai trumpai. Kadangi mano kolega iš komiteto pateikė tam tikrus paaiškinimus, tai aš sutikčiau, kad mes po pateikimo pritartume, tačiau paprašytume Vyriausybės išvados.
16.56 val.
Civilinio kodekso 6.914 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-522, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-523, Civilinio proceso kodekso Nr. IX-743 582 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-524 (pateikimas)
PIRMININKAS. Aišku. Teikiu 2-16.1, 2-16.2, 2-16.3 klausimus – Civilinio kodekso 6.914 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-522 ir lydimuosius – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-523, Civilinio proceso kodekso Nr. IX-743 582 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-524.Pranešėjas – V. Gapšys. Prašom, kolega.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, pirmininke. Projektas yra skirtas spręsti susidarančią situaciją, kai bankai vis dažniau vengia atidaryti sąskaitas arba jas uždaro įmonėms, kurios galėtų efektyviai ir toliau veikti, bet bankinė sistema vis dažniau ima joms trukdyti. Žinoma, projektai (jau kalbėjau su keliais kolegomis) dar turės būti taisomi, tobulinami, bet tai būtų pirmas žingsnis parodant, kad bankai negali bet kada ir bet kaip elgtis su klientais, o bankinė sąskaita yra vienas iš tų svarbių instrumentų, be kurio šiandieninis gyvenimas tiek fiziniam, o juo labiau juridiniam asmeniui yra sunkiai įsivaizduojamas. Todėl civilinio kodekso pakeitimais siūloma padaryti taip, kad jeigu bankas nori atsisakyti atidaryti sąskaitą, jis turi gauti tam teismo leidimą. Tai yra turi būti aiškios priežastys, kodėl fiziniam arba juridiniam asmeniui sąskaitos atidaryti negalima. Dabartinis Civilinis kodeksas taip pat numato, kad sąskaitą kaip ir privalo bankas atidaryti, tačiau to ne visada paisoma.
Lygiai taip pat lydimieji teisės aktai. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas numato, kad santykiai irgi galėtų būti nutraukiami tik esant teismo sutikimui, tai yra tik įrodžius, kad tų santykių tęsti negalima dėl tam tikrų kriminalinių veiklų, kurios trukdo normaliai bankinei sistemai, arba yra daromi kokie nors nusikaltimai.
Kaip ir minėjau, šis įstatymo projektas dar būtų taisomas. Taigi esminiais atvejais, tokiais, kai sąskaitos yra neaktyvios, nefunkcionuoja ilgą laiką, kad jas būtų galima uždaryti be teismo leidimo, kad nebūtų apkrauta teisminė sistema. Siūlau pradėti svarstyti, nes problema yra aktuali, verslo ir gyventojų vis dažniau keliama. Manau, kad jeigu jos nespręsime, ateityje mes su ta problema susidursime vis dažniau ir dažniau. Todėl teikiu šiuos projektus Seimui.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmas klausia L. Slušnys, ruošiasi A. Skardžius.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Bankai iš principo yra institucijos, kurias turbūt labiausiai sergi įstatymai, ir yra apriboti įvairiausių tarptautinių susitarimų ir tarptautinių standartų. Laisvės ir pareigos jau yra įtvirtintos tarptautiniuose dokumentuose. Mano klausimas yra toks. Kam reikia mūsų teismus ir teisėjus užkrauti papildomais prašymais dėl kažkokių leidimų, kai tie patikrinimai yra ir taip labai ryškūs ir labai rimti? Ačiū.
V. GAPŠYS (DPF). Ačiū už kausimą. Taip, aš sutinku su jumis, kad bankai yra stebimi ir prižiūrimi. Taip yra ir taip turi būti. Bet tais atvejais, kai kalbama apie sąskaitos atidarymą, santykių pradėjimą, vis dažniau nuskamba ir tokie susirūpinimai, kad bankai atsisako tų klientų, kurie jiems nenaudingi, kuriuos reikės toliau tikrinti, prižiūrėti ir panašiai. Nors, kaip ir minėjau, Civilinis kodeksas numato, kad sąskaita turi būti atidaryta, jeigu nėra tam tikrų prieštaravimų, tačiau tai faktiškai ne visada įvyksta. Aš manau, kad tas teisinis reguliavimas būtų dar vienas pavyzdys bankams, kad jie atidžiau žiūrėtų situaciją. Jeigu jie turėtų argumentų, kodėl neatidaryti sąskaitos, jie galėtų tai padaryti, bet turėtų surinkti tuos argumentus, o ne vien susimanyti, kad to kliento galima neapsiimti ir bus paprasčiau. Manau, kad įstatymas būtų geras saugiklis.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi A. Mazuronis.
A. SKARDŽIUS (DPF). Turbūt visi, kolegos, prisimenate, kaip Prezidentė D. Grybauskaitė gyrė užsienio bankus, kad jie suteiks skaidrumo finansų sektoriui ir kad mes gyvensime kaip švedai. Tačiau, pasirodo, bankus, kurie buvo išstumti iš Lietuvos, neva dirbo neskaidriai, lietuviško kapitalo bankus pakeitė Skandinavijos valstybių bankai ir, pasirodo, išplovė ne vieną milijardą to paties Kremliaus lėšų. Bankai šiandien tikrai turi nepakankamą nacionalinio banko priežiūrą, tai galiu patvirtinti ir kaip ilgametis parlamentaras, dirbęs Biudžeto ir finansų komitete, Audito komitete, ir matydamas kaip pilietis, atstovaudamas jiems.
Ar nemanote, gerbiamas kolega, kad reikėtų apriboti ir kitus dalykus, na, sakykime, politikavimą ir politinius finansinio tarpininkavimo įstaigų sprendimus, taip pat išduodant kreditus, įvairias paskolas ir tvarkant piliečių sąskaitas? Ačiū.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju už klausimą. Tai yra platesnis klausimas negu šiais projektais sprendžiamas. Šiais projektais sprendžiamas klausimas, kad tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys galėtų realiai atsidaryti sąskaitas, kad nereikėtų jiems vaikščioti iš vieno banko į kitą įtikinėjant, kad jie nori sąžiningai turėti sąskaitą, taip pat, kad nebūtų nutraukiami su jais dalykiniai santykiai vien todėl, kad bankui atrodo, kad dar vienas popierėlis yra nepateiktas, nors ta įmonė kartais ir neturi galimybių jį pateikti – niekas iš jų, nė viena kita institucija tokių dokumentų nereikalauja.
Tų situacijų aš šiandien nenoriu atkartoti, kiek yra buvusių, ir žiniasklaidoje tos situacijos yra ne kartą nuskambėjusios, bet tai yra jau nevienkartiniai atvejai. Mes kalbėjome, į frakciją buvome pasikvietę Lietuvos banko vadovą, ir situacija yra stebima. Aš manau, mes turime daryti pirmus žingsnius, kad jeigu nepavyktų Lietuvos bankui spręsti derybomis, parodant tas gerąsias praktikas, kaip turėtų bankai veikti, mes turėtume ir įstatyminius svertus tai situacijai reguliuoti, jeigu to prireiktų ateityje.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiamas kolega, iš tiesų jūs šnekate apie gerą dalyką, tai yra apie papildomą reguliavimą, kai atidaromos naujos sąskaitos. Bet dabar faktiškai yra sistema, kai jau esami bankų klientai, turintys sąskaitas, jomis disponuodami ir nepažeidinėdami jokių įstatymų reikalavimų, staiga sužino, kad jų sąskaitos yra uždarytos vien dėl to, kad atseit nepateikė kokios nors informacijos arba neuždėjo varnelės, neperpatvirtino informacijos, kurią bankas jau turi. Tokie sprendimai priimami įšaldant tavo nuosavybę, tavo lėšas iki savaitės, o kartais net ilgesniam laikotarpiui, visiškai negalvojant apie pasekmes, o pasekmės kartais kainuoja realius pinigus. Ir tai nėra vienetiniai atvejai, tai yra sistema.
Ar jūsų įstatymo pataisos užkardys kelią tokiems atvejams, kai kažkoks klerkas, sėdintis banke, dažnu atveju neseniai būna baigęs universitetą, jo darbo patirtis iki dvejų trejų metų, priima sprendimus apie tavo sąskaitos įšaldymą be jokių teisminių institucijų parėdymų ar sprendimų?
V. GAPŠYS (DPF). Pateikimo metu yra teikiami trys įstatymų projektai. Vienas susijęs su sąskaitų atidarymu – Civilinis kodeksas, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas susijęs su dalykinių santykių nutraukimu. Būtent tas įstatymas iš dalies spręstų ir jūsų paminėtą problemą. Kalbama ne apie sąskaitos užšaldymą, bet sąskaitos uždarymą, santykių nutraukimą. Todėl bankai turėtų didesnę prievolę patys įrodyti, kodėl jie nusprendė nutraukti dalykinius santykius.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Už ir prieš yra. Už kalba A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, nesikartosiu ir nekartosiu jau pasakytų argumentų, bet, matyt, visiems ir kairėje, ir dešinėje šioje salėje sėdintiems kolegoms aišku ir labiau nei akivaizdu, kad bankai dabar dažnai prisidengdami Pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos įstatymo įvairiausiomis nuostatomis, galiojančiomis jau n metų ir nekeistomis bent 5–7 metus, iš tiesų staiga pradeda jas taikyti visiškai kitaip, paveikti patys savo neskaidrių veiksmų vienoje ar kitoje Baltijos, Šiaurės ar Skandinavijos valstybėje, imasi tokių neadekvačių veiksmų, kai visiškai be jokio pagrindo, be teismų institucijų priežiūros ar, sakykim, įgaliojimo atlikti vienus ar kitus veiksmus, ar tai būtų sąskaitos uždarymas, ar tai būtų pinigų įšaldymas dėl vienų ar kitų klientų veiksmų, iš tiesų imasi tokių drastiškų priemonių. Visi tai matome, visi puikiai suprantame tą problemą.
Dar daugiau. Tą problemą mato ir supranta ir Lietuvos centrinis bankas. Jie susitikimo su mūsų frakcija metu tai patvirtino. Taip, galbūt priemonės, aprašytos įstatymų projektuose, yra tobulintinos, galbūt reikalauja kažkokio papildomo šlifavimo, tai, aš tikiu, šios kadencijos Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstymo stadijoje tikrai galės labai sėkmingai padaryti, galės labai sėkmingai išklausyti diskusijų ne tik su Bankų asociacija ar Lietuvos centriniu banku, bet ir su klientų atstovais, klientų interesus ginančiomis asociacijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Tai yra tiesiog būtina padaryti. Be pritarimo šiems įstatymų projektams po pateikimo, to, deja, negalėsime padaryti. Lietuvos bankų sistemos vartotojai, tai iš principo yra visi Lietuvos Respublikos piliečiai, prieš stipriąją derybinę poziciją, tai yra bankus, liktų neapginti. Todėl raginu palaikyti šiuos įstatymų projektus ir pradėti diskusijas šiais visiems Lietuvos Respublikos piliečiams itin aktualiais klausimais.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš pasisako L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų siūlau balsuoti prieš, nes siūlomos pataisos apkrauna be reikalo valstybės tarnautojus, teisėjus. Manau, kad ypač daug chaoso įveda supaprastintas procesas, kuris taps formalumu, tiesiog atimančiu teisėjų laiką. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Gerbiamieji kolegos, noriu truputį dėmesio. Dabar yra laikas, kada mes turėtume balsuoti, bet mums liko neapsvarstyti dar penki klausimai. Pagal tai, kokį matau užsirašiusiųjų skaičių, mes užtruktume pusvalandį ir galėtume balsuoti dėl visų vienu kartu. (Balsai salėje) Nuomonės išsiskiria. Mano toks siūlymas, mano galva, racionalus, bet galime… Kolega E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, jeigu būtų likęs vienas klausimas, aš sutikčiau su jūsų logika, bet dabar yra likę penki klausimai, kurie gali būti vystomi nežinia kiek – valandą ir taip toliau. Seimas yra patvirtinęs darbotvarkę. Pabalsuojame, likusius penkis klausimus – po to.
PIRMININKAS. Gerai. Kolega A. Vyšniauskas. Prašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, aš pritarčiau jūsų pasiūlymui, kad pereiname, kas liko, nes liko tikrai labai nedaug…
PIRMININKAS. Gerai, kolegos. Mano siūlymas buvo, bet vis tiek padarykime tai civilizuotai. Teikiu balsuoti… Kolega Andrius. Prašau. (Balsai salėje) Atsiprašau. Andrius.
A. MAZURONIS (DPF). Gerbiamas pirmininke, aš tik norėjau palaikyti jūsų siūlytą poziciją ir idėją ir frakcijos vardu… (Balsai salėje) Gal neįjungtas mikrofonas? Ar girdite?
PIRMININKAS. Įjungtas, įjungtas.
A. MAZURONIS (DPF). Aš tik norėjau palaikyti jūsų siūlytą idėją ir frakcijos vardu tuomet prašyčiau balsuoti dėl jūsų įgarsinto pasiūlymo. Mes manome, kad būtų logiška baigti visus tuos penkis klausimus ir balsuoti dėl visų klausimų vienu metu. Frakcijos vardu prašome balsuoti dėl jūsų pasiūlymo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Aš suprantu kolegos Eugenijaus nepasitenkinimą. Mes ryte, tvirtindami darbotvarkę, patvirtinome tokį grafiką, bet mūsų valia tą grafiką pakeisti. Aišku, galime balsuoti ir toliau tęsti darbotvarkę, bet po to vis tiek reikės rinktis.
J. Razma. Prašau. Minutėlę.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų ryte patvirtinome darbotvarkę. 17 val. 5 min. yra punktas – balsavimai dėl projektų. Gerbkime savo sprendimą. Žmonės kažkaip susiplanuoja laiką pagal tą patvirtinimą, nesiblaškykime. Turime dirbti pagal darbotvarkę.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik atsiklausiau jūsų nuomonės. Nuomonės išsiskyrė, vieningumo nėra, tai… Taip, atsiprašau, dar A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, jau 5 minutės, mes jau būtume baigę balsavimą. Kartais neatsargus žodis įvelia į nereikalingas diskusijas. Mes ryte diskutavome Seniūnų sueigoje, net balsavome dėl balsavimų, kaip mes norėtume, bet patvirtinome tokią darbotvarkę. Vykdykite darbotvarkę.
17.10 val.
Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 13 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-437(2) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKAS. Gerai, supratau. Balsuojame. Norisi kaip geriau, išeina kaip visada. (Juokas salėje) Teikiu balsuoti darbotvarkės 2-3.1 ir 2-3.2 klausimus. (Balsai salėje) Atsiprašau, po vieną. Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 13 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-437(2). Pranešėjas buvo L. Savickas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 122, balsavo 122: už – 117, prieš nėra, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta. (Balsai salėje) Atsiprašau, priėmimas. Sprendimas priimtas. Ačiū. (Gongas)
17.11 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-438(2) (priėmimo tęsinys)
Teikiu balsuoti darbotvarkės 2-3.2 klausimą – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-438(2). Priėmimas. Pranešėjas – L. Savickas. (Šurmulys salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 121, balsavo 121: už – 116, prieš – 1, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.12 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-439(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-3.3 klausimas – Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-439(2). Priėmimas. (Šurmulys salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 123, balsavo 123: už – 119, prieš nėra, susilaikė 4. Priimtas. (Gongas)
17.13 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 75 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 751, 752, 753 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-567 (pateikimo tęsinys)
Teikiu balsuoti darbotvarkės 2-4 klausimą – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 75 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 751, 752, 753 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-567. Pateikimas.
Užsiregistravo 126, balsavo 124: už – 95, prieš – 1, susilaikė 28. Po pateikimo pritarta. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Galime bendru sutarimu? (Balsas salėje: „Balsuojame.“) Yra pageidavimas balsuoti. Gerai. Vyriausybė siūlo skubos tvarką. Kas balsuoja už, pasisako už skubą, kas kitaip – prieš.
Užsiregistravo 124, balsavo 124 Seimo nariai: už – 78, prieš – 27, susilaikė 19. Skubai pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas, papildomų nematau. Siūloma svarstyti birželio 22 dieną.
17.15 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-544 (pateikimo tęsinys)
Teikiu balsuoti darbotvarkės 2-5 klausimą – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-544. Pateikimas.
Užsiregistravo 123, balsavo 119 Seimo narių: už – 53, prieš – 21, susilaikė 45. Nepritarta. Grąžinti tobulinti ar atmesti? Teikiu balsuoti. Kas balsuoja už, grąžina tobulinti, kas prieš – atmesti projektą.
Už tai, kad būtų tobulinama, – 71, prieš – 53. Nuspręsta tobulinti.
Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos nario nebalsuojama.
17.17 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-412 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-412.
Užsiregistravo 126, balsavo 126 Seimo nariai: už – 59, prieš – 22, susilaikė 45. Nepritarta. Kas balsuoja už – tobuliname, kas prieš – atmetame.
Kad būtų tobulinamas, pasisakė 64, prieš – 58. Tobuliname.
17.19 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-408 (pateikimo tęsinys)
Toliau teikiu balsuoti darbotvarkės 2-8 klausimą – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-408.
Užsiregistravo 124, balsavo 123: už – 54, prieš – 15, susilaikė 54. Po pateikimo nepritarta.
Kas manote, kad reikia tobulinti, – už, kas prieš – balsuojate kitaip.
Už – 66, prieš – 51. Pritarta tobulinimui.
17.20 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-520 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-520. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 125, balsavo 123: už – 58, prieš – 13, susilaikė 52. Nepritarta. Balsuojame dėl tobulinimo arba ne.
Už – 72, prieš – 53. Tobuliname.
17.22 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 7, 9, 40, 43 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-441 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 7, 9, 40, 43 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-441.
Užsiregistravo 125, balsavo 124: už – 105, prieš – 1, susilaikė 18. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai. Švietimo ir mokslo komitetas. Kolega E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėtume frakcijos vardu paprašyti Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Taip, turbūt bendru sutarimu pritariame dėl Vyriausybės išvados. Siūloma svarstyti Seimo III (rudens) sesijoje.
17.23 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8, 14, 19, 20, 21, 25, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-487 (pateikimo tęsinys)
Teikiu balsuoti 2-11 klausimą – Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8, 14, 19, 20, 21, 25, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-487.
Užsiregistravo 123, balsavo 123: už – 35, prieš – 27, susilaikė 61. Po pateikimo nepritarta. Balsuojame dėl tobulinimo.
Už – 55, prieš – 70. Atmesta.
17.25 val.
Civilinio kodekso 2.81 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-464, Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-465 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-13.1, 2-13.2 klausimai, du įstatymų projektai – Civilinio kodekso 2.81 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-464 ir Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-465.
Užsiregistravo 126, balsavo 126: už – 105, prieš – 1, susilaikė 20. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti Seimo III (rudens) sesijoje. Galime bendru sutarimu? Ačiū.
17.26 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 10 ir 153 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-36(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-14 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 10 ir 153 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-36(2). Prašau balsuoti.
Užsiregistravo 124, balsavo 124: už – 121, prieš – 1, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
17.27 val.
Finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-521 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-15 klausimas – Finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-521.
Užsiregistravo 123, balsavo 121: už – 98, prieš – 3, susilaikė 20. Po pateikimo pritarta.
Siūlomas kaip pagrindinis komitetas – Audito komitetas. Siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje. Man primena, kad pateikimo metu buvo siūlyta Vyriausybės išvada. Turbūt tam neprieštaraujate? Ačiū. Pritarta.
17.29 val.
Civilinio kodekso 6.914 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-522, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 18 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-523, Civilinio proceso kodekso Nr. IX-743 582 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-524 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-16.1, 2-16.2, 2-16.3 klausimų paketas – Civilinio kodekso straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-522, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-523 ir Civilinio proceso kodekso straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-524.
Užsiregistravo 93, balsavo 90: už – 58, prieš – 8, susilaikė 24. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje. Dėl Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo – Biudžeto ir finansų komitetas, o dėl Civilinio kodekso yra ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ir Biudžeto ir finansų komitetas.
Taip, ministre, per šoninį mikrofoną. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Dėl visų šių įstatymų prašome Vyriausybės išvados. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašoma Vyriausybės išvados. Turbūt galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu dėl Vyriausybės išvados.
17.30 val.
Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo Nr. XIII-3222 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-479(2) (svarstymo tęsinys)
Rezerviniai klausimai. Rezervinis 1 klausimas – Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo Nr. XIII-3222 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-479(2). Svarstymo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 112, balsavo 112: už – 110, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
17.31 val.
Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo Nr. XIII-2771 10 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-558, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 15 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-559 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2 rezervinis klausimas – Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo Nr. XIII-2771 10 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-558 ir lydimasis – Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 15 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-559. Prašau balsuoti.
Užsiregistravo 114, balsavo 114: 113 – už, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, atsiprašau, Sveikatos reikalų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 15 dieną. Galime pritarti? Taip. Ačiū.
17.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų paskelbimo Felicijos Bortkevičienės metais“ projektas Nr. XIVP-255 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 4 rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2023 metų paskelbimo Felicijos Bortkevičienės metais“ projektas Nr. XIVP-255. Prašau.
Užsiregistravo 102, balsavo 98: už – 92, prieš – 1, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas, papildoma – Laisvės kovų ir istorinės atminties komisija. Siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje.
17.34 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-616 (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 5 rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-616. (Balsas salėje: „Jau balsavome ryte.“) Dėl vieno balsavome. Dabar priėmimas. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 114, balsavo 114, už – 114. Nutarimas priimtas. (Gongas)
17.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-617 (priėmimo tęsinys)
Rezervinis 6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-617. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 112, balsavo 112: už – 111, susilaikė 1. Priimta. (Gongas)
17.36 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. XIV-57 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-618 (priėmimo tęsinys)
Ir rezervinis 7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. XIV-57 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-618. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 114, balsavo 114, už – 114. Priimta. (Gongas)
Grįžtame prie vakarinės darbotvarkės. Mums liko dar penki klausimai. (Balsai salėje) Pagal prognozes turėtų užtrukti apie 40 minučių, balsavimas dar numatytas 18 val. 45 min. Frakcijų seniūnai, įspėkite, kad maždaug po 40 minučių bus balsavimas.
17.38 val.
Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 45, 46, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-273 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ projektas Nr. XIVP-541 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-17 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 45, 46, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-273 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ projektas Nr. XIVP-541. Prašom, A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, šiuo Seimo nutarimu siūloma kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 45, 46, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-273 apimtimi, pagal kurią žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininko gali būti paimta tenkinant viešąjį interesą, reikalingą socialinei infrastruktūrai plėsti, tai yra viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms ir konstituciniams teisinės valstybės principams. Kadangi Konstitucijos 23 straipsnis nustato, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai, nuosavybė gali būti paimta tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginta.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje pirmojo protokolo 1 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe, kuri iš nieko negali būti atimta, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina dėl visuomenės interesų, ir tik pagal įstatymų nustatytas sąlygas bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais. Tikslas įrengti ir eksploatuoti želdynus nėra pakankamas apriboti žmogaus teisę į privačią nuosavybę. Be to, jį galima būtų pasiekti mažesnę individualią naštą sukeliančiomis priemonėmis, kitaip tariant, turi būti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo įgyvendinti tikslo.
Šio įstatymo kilmė yra būtent praėjusioje kadencijoje visiems gerai žinomas atvejis, kai Pilaitės bendruomenė savo lėšomis įsirengė parką, tuomet savivaldybė sugalvojo ta žemę grąžinti laukiantiems restitucijos asmenims. Tai sukėlė šio įstatymo atsiradimą, tokios priežastys. Tuokart Teisės departamentas, tie patys išvadų rengėjai, Teisės departamento atstovai, vienareikšmiškai pasisakė, kad taip negalima daryti, kad tai yra neproporcinga priemonė taikyti žemės paėmimą visuomenės poreikiams dėl želdynų įrengimo. Juk Vilnius ir šiaip žalias miestas. Neseniai matėme Vilniaus miesto bendrojo plano pristatymą, 60 % teritorijos yra numatyta želdynams. Todėl apriboti žmogaus asmeninę nuosavybę, Konstitucijoje įtvirtintą nuosavybę į žemę, dėl želdynų įrengimo, tai gali būti sprendžiami kitomis priemonėmis. Ir būtent dėl vienetinių atvejų priimti įstatymą ir įtvirtinti šią nuostatą tikrai yra neproporcinga.
Aš puikiai prisimenu pačius pirmuosius projektus, kai nuosavybė buvo paimama visuomenės poreikiams, tokioms infrastruktūroms kaip „Via Baltica“, „Rail Baltica“ projektams. Tai yra savaime suprantama, kai negalima per kitą teritoriją tiesti infrastruktūros, tai yra tikrai proporcingi atvejai, bet kai įrengiami želdynai ir, savivaldybei nutarus, supaprastinta tvarka apribojama nuosavybė, na, tai tam tikras grįžimas į sovietinius laikus. Čia Konstitucinis Teismas tikrai turėtų išsakyti savo kompetentingą nuomonę, nes tuo atveju gali atsirasti dar įvairesnių. Kažkam galbūt bus patogu įrengti restoraną ar kavinę kurioje nors vietoje, vėl mes plėsime, plėsime iki begalybės ir tuomet grįšime į tuos sovietinius laikus.
Mielai atsakysiu į klausimus. Tikiuosi kolegų supratimo, kad Konstitucinis Teismas turėtų įvertinti šią situaciją ir, be abejo, Seimą orientuotų į būsimus sprendimus. Tiek būtų.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keturi kolegos. Pirmasis klausia K. Masiulis. Ruošiasi V. Ąžuolas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, problema, kurią jūs keliate, yra reali. Ji kilo dėl tokio chaoso, kuris tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį, gražinant žemę savininkams. Tas chaosas, mano supratimu, kyla dėl to, kad viena institucija yra atsakinga už miesto teritorijos planavimą, o kita institucija – už tą žemės grąžinimą. Jos nesusiderina, nesusišneka ir štai galų gale turime problemų. Ar nesutiktumėte, kad čia ne Konstitucinio Teismo reikalas spręsti šią sudėtingą kompleksinę problemą, o mums ją reikėtų kaip nors išspręsti čia, parlamente?
A. SKARDŽIUS (DPF). Gerbiamas kolega, iš dalies sutinku su jumis, kad reikėtų spręsti klausimą dėl NŽT, tai Nacionalinės žemės tarnybos disponavimo žeme, ir dėl koreliacijos su savivaldybei deleguota žemės grąžinimo funkcija. Taip, bet Konstitucinio Teismo nuomonė šiuo atveju būtų svarbi dėl paties principo, dėl to Konstitucijos 23 straipsnio, kad žemė yra neliečiama. Dėl kokių nors, kad ir, tarkime, svarbių, bet neproporcingų dalykų ji dabar paimama, atimama iš piliečių, tas sąrašas turbūt nėra baigtinis, ateityje mes pildysime dar kitomis nuostatomis. Prevenciškai aš manau, kad tikrai reikėtų jau atsiklausti Konstitucinio Teismo, nes tas sąrašas plečiasi. Jūs puikiai prisimenate tą atvejį, kai „Siemens“ arenos 60 hektarų, ten buvo 10 hektarų valstybinės reikšmės miško, buvo atiduota savivaldybei, įrengta infrastruktūra Vyriausybės, o ji buvo išparceliuota savo draugams su užstatymo teise. Ir ką mes turime? Mes neturime infrastruktūros, stadiono – nieko toje vietoje. Tai štai tokie atvejai, kai visuomenės poreikiams paimama, o po to išparceliuojama. Mes turime akivaizdų pavyzdį. 10 hektarų miško buvo išmiškinta ten.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi V. Pranckietis.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, kaip jūs manote, kad valdantieji nuolat priiminėja įstatymus, kurie galimai prieštarauja Konstitucijai. Pavyzdys ir šis. Iš žmogaus atimama jo turima žemė, jo turtas. Ar tai iš tikrųjų, kaip jūs ir minite, nesudarys sąlygų dar labiau piktnaudžiauti? Pavyzdys: vystytojas pastatys pagal kokį nors projektą ir norės, kad aplink būtų žalia. Nueis į savivaldybę pas valdininkus ir sakys: suorganizuokite, kad aplinkui būtų žalia, ir atimkite žemę aplinkui. Ar nebus tokių pavyzdžių daug?
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū už klausimą. Būtent ir kelia nuogąstavimų tokia situacija, kad tas sąrašas nėra baigtinis, o paėmimas visą laiką supaprastinamas supaprastintais planais, nusprendus savivaldybės tarybai. Taip žmogaus nuosavybė bus ribojama. Kada nors reikėtų brėžti brūkšnį ir įvertinti proporcingumo principu, ar tikrai viešasis interesas yra proporcingas žmogaus nuosavybės atėmimui. Dėl to ir norima kreiptis į Konstitucinį Teismą. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia V. Pranckietis. Ruošiasi K. Vilkauskas.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Dėkoju pirmiausia už iniciatyvą. Ji yra teisinga. Mes tikriausiai visus abejotinos reikšmės ar prasmės įstatymus arba dėl atitikties Konstitucijai įstatymus turėtume galimybę pasitikrinti Konstituciniame Teisme ir Seimo nutarimu tai būtų daug greičiau. Mano klausimas yra, kodėl jūs nepasiūlėte man pasirašyti po šiuo projektu? Ačiū. Atsakymo nereikia.
A. SKARDŽIUS (DPF). Gerbiamas pirmininke, tiesiog dėl opozicinės darbotvarkės mūsų Darbo frakcijos sudarymo ir pernelyg didelio skubėjimo. Dėkui už palaikymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų labai aktualus klausimas. Dabar Vyriausybės programoje yra kaip tik numatyta, kad iš NŽT žemės turėtų būti perduodamos savivaldybei. Tai, matyt, jūs irgi tą turėjote omenyje vertindamas, rengdamas šį projektą? Klausimas.
A. SKARDŽIUS (DPF). Taip. Gerbiamas Kęstuti, aš minėjau, atsakydamas kitam kolegai, Kęstučiui iš priešingo flango, kad, be abejo, sukelia tam tikrą koliziją dabar dvigubas pavaldumas. NŽT disponavimas ir apribojimas savivaldybės funkcijų. Be abejo, Seimas prie to turės grįžti, bet šiuo atveju kreipimasis yra dėl nuosavybės nusavinimo. Būtent Konstitucinis Teismas turėtų įvertinti proporcingumo principą, ar tikrai siekiamas tikslas yra proporcingas, sakykime, galimai žalai piliečiui ir jo nuosavybei.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūs atsakėte į visus klausimus. Yra norinčių išsakyti argumentus už, prieš. Už pasisako Z. Balčytis. Prašom, kolega.
Z. BALČYTIS (LRF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų ir diskusijose, ir klausimais, kurie buvo keliami, daugelis sutiko, kad problema egzistuoja, reikia galų gale vieną kartą konstituciškai išsiaiškinti apibrėžimus, kad nebūtų galima iš tikrųjų visiškai be pagrindo nusavinti žemės. Aš nemanau, kad želdynai yra kažkoks didžiulis valstybės poreikiams reikalingos žemės paėmimo pagrindas. Aš tikrai pritariu šitam įstatymo projektui ir kreipimuisi į Konstitucinį Teismą, kad ateityje mes tikrai turėtume labai aiškius apibrėžimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš pasisako K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nesu aš kategoriškas priešininkas šito kreipimosi, bet susilaikysiu balsuojant. Aš suprantu problemą ir jau patvirtinau, kad tikrai suprantu egzistuojančią problemą. Čia gražiai kitas kolega Kęstutis… ir A. Skardžius teisingai atsakė. Yra taip, kad NŽT padalina. Ir dabar dar, tarkime, Kelmės centre NŽT paskiria sklypelį, priešais centre, meras nustemba, kad tas parduotas aukcione, ir taip toliau. Tai čia mes galime atrasti ant Vilniaus aplinkkelio, ant greitkelio viaduką pastatytą. Penkerius metus teismai vyko, viadukas stovi, o kelio nėra, negalima nutiesti. Lygiai taip pat buvo čia dėl minėto Ozo parko, kur yra seniai suplanuotas kelių juostų kelias, reikalingas miestui, bet nieko nebevyksta, ten rubikoninės valdos ir taip toliau.
Turėtų būti šitaip, bent jeigu būtų mano valia, miestas tvarko žemę ir ten, kur gali, ją ir grąžina su aiškia paskirtimi. Kai grąžina, žmogus žino, kad ten bus miškas, ten bus parkas, ten bus dar kažkas, ir tu nieko per daug nebesitikėk, kad pagal bendrąjį planą nebandytų pakeisti ten į gyvenamąją statybą ar dar ką nors.
Dabar yra chaosas. Miestas planuoja vienus dalykus, NŽT atiduoda ir, aišku, ten tie žmonės nori gyvenamųjų namų, nes taip yra brangiausia. Reikia spręsti šią temą, bet ne Konstitucinis Teismas ją sprendžia. Aš esu prieš tuščius oro virpinimus.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Balsuosime numatytu laiku.
17.51 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 401 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-527 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-18 klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 401 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-527. V. Gapšys. Prašau, gerbiamas kolega, į tribūną.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, pirmininke. Projektas yra susijęs su mokesčių administravimu, o tiksliau – su įmonių įtraukimu į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašus.
Vykdant parlamentinę kontrolę Biudžeto ir finansų komitete ne kartą teko išgirsti pastabų, kad įmonės negauna subsidijų, tų, kurios lyg joms ir priklausytų. Pradėję tikrinti įvairiausius atvejus, pastebėjome, kad įmonės dažnai negauna tų subsidijų dėl to, kad yra padariusios keletą mažareikšmių nusižengimų, kurie yra numatyti Mokesčių administravimo įstatyme, ir jos tai yra padariusios pakartotinai. Tai yra susidarydavo tokių atvejų, kad įmonė vieną kartą gauna įspėjimą, kitą kartą gauna 100 ar 200 eurų baudą ir esant pakartotinumui nebegali pretenduoti į subsidijas, nes yra įtraukta tarp nepatikimų mokesčių mokėtojų, tiksliau, neatitinka patikimo mokesčio mokėtojo kriterijų.
Atsižvelgiant į tai, yra parengtas įstatymo pakeitimas, pagal kurį mažareikšmiai pakartotiniai nusižengimai nebūtų pagrindas įtraukti tokias įmones į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašus, tai yra tie nusižengimai, už kuriuos skiriama ne didesnė negu 300 eurų bauda. Mūsų žiniomis, klausimas yra svarstomas ir Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, ir Finansų ministerijoje. Labai tikėtina, kad iš ten ateis pasiūlymų dar laisviau žiūrėti, tai yra dar sumažinti tą kartelę, kad dar mažiau įmonių patektų į tą nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą ir pažeidimai būtų vertinami tik tie, kurie yra patys reikšmingiausi ir kurie iš tikrųjų didina įmonės rizikas ir panašiai.
Tikiuosi, kad po pateikimo mes galėsime jį patobulinti pagal tas vidines vykstančias diskusijas ir turėti tikrai neblogą projektą, kuris leis įmonėms laisviau dalyvauti gaunant įvairias paramas ir nebus joms uždedamas nepatikimo mokesčio mokėtojo antspaudas.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Jūsų nori paklausti viena kolegė. L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, pasakykite, o kaip jūs įsivaizduojate kontroliuoti ir drausminti tas įmones, nes jos tiesiog ne dėl to, kad nežinojo, bet nevykdė, tai ir buvo nurodyta kaip pažeidimai. Kaip jūs įsivaizduojate?
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiama kolege, iš tikrųjų yra nustatyta, kad tik pagal projektą, tik tos įmonės, kurios gavo ne didesnę negu 300 eurų baudą. Už ką tai yra skiriama? Ten yra daug straipsnių, dabar kiekvieno mes čia turbūt neišanalizuosime, bet, pavyzdžiui, deklaracijos pateikimas ne laiku. Tos įmonės, jeigu vieną kartą nepateikė tos deklaracijos, po to ištaiso tą pažeidimą, pateikia deklaraciją, bet gauna dar vieną įspėjimą arba baudą už kokį nors smulkų pažeidimą, už kurį skiriamos minimalios baudos, ir po to jos įtraukiamos į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą ir negali gauti žymiai didesnių subsidijų. Tai yra pakankamai nesąžininga. Mes turėjome konkrečius atvejus, apie kuriuos diskutavome su Valstybine mokesčių inspekcija, ir pati Valstybinė mokesčių inspekcija atkreipė dėmesį, kad reglamentavimas yra taisytinas, tačiau jie nieko negali padaryti. Net jeigu įmonė ir ištaisė visus pažeidimus, ji tiesiog metams yra įtraukiama į tą nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą, ir viskas. Jinai nebegali pretenduoti. Man atrodo, tai yra neproporcinga, todėl ir siūlome sumažinti tuos kriterijus.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūs atsakėte į visus klausimus. Prieš pasisakančių nėra, yra už – Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (LRF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Tikrai noriu pritarti pranešėjui ir teikėjui, kad ta problema egzistuoja. Manau, kad yra labai geras pasiūlymas, ją reikia išspręsti, nes priemonės, kurios yra priimamos dėl tų nedideles baudas gaunančių asmenų, iš tikrųjų yra neproporcingos. Aš siūlau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuosime numatytu metu.
17.56 val.
Daugiakultūrinio tapatumo išsaugojimo įstatymo projektas Nr. XIVP-565 (pateikimas)
Noriu pakviesti I. Kačinskaitę-Urbonienę pristatyti 2-19 klausimą – Daugiafunkcinio tapatumo išsaugojimo įstatymo projektas Nr. XIVP-565. Prašau. (Balsas salėje: „Daugiakultūrinio.“) Taip, daugiakultūrinio. Labai atsiprašau. Daugiakultūrinio tapatumo išsaugojimo įstatymo projektas.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kolegos, noriu pateikti Daugiakultūrinio tapatumo išsaugojimo įstatymo projektą, kuris iš principo reglamentuotų, kas yra tas tautinis daugiakultūrinis tapatumas, tautinė bendrija, tautinė mažuma, jai priskiriamas asmuo ir apskritai, kodėl yra svarbu, vadovaujantis ir Tautinių mažumų pagrindų apsaugos konvencija, saugoti ir puoselėti tautinių bendrijų teises ir pareigas.
Turbūt visi gerai prisimenate, kad 2010 metais baigė galioti Tautinių mažumų įstatymas ir po to tarsi niekas neištraukė iš stalčių, galima taip sakyti, daug projektų, kurie buvo kurti, kurie atlieptų mūsų istoriją. Šiose žemėse tikrai visada sugyveno daug tautų, daug kultūrų ir tikrai sugebėdavo ir kartu sprendimus priimti, ir sukurti tokią valstybę, kokioje mes šiandien gyvename. Šiame įstatyme kalbama apie Lietuvos Respublikos piliečius, kurie priklauso vienai ar kitai tautinei mažumai ar bendrijai ir nori turėti daugiau galimybių puoselėti savo kultūrinį, tautinį identitetą.
Ką mes tuo įstatymu siūlome, be pagrindinių sąvokų? Sudaryti daugiau sąlygų ir suteikti teisių savivaldai spręsti, ar toje savivaldybėje asmenys, pavyzdžiui, galėtų kreiptis į savivaldos teritorijoje esančius administravimo subjektus tautinės bendrijos kalba. Tai veiktų ne tokiu principu, kad kiekvienas administracijos darbuotojas turėtų mokėti tautinės bendrijos kalbą, tikrai ne. Aš girdėjau čia tokių nuogąstavimų, bet labiau veiktų kaip paslauga, galimybė kreiptis, po to būtų padarytas vertimas, gauti atsakymą ir vėl vertimas į tautinės bendrijos kalbą. Tokiu būdu mes priartintume savo Lietuvos Respublikos piliečius arčiau valdžios subjektų ir sudarytume galimybes lengviau gauti tam tikras paslaugas.
Antras dalykas, ką mes siūlome, kad tose savivaldose, kuriose yra toks poreikis, orientacinis skaičius yra 15 %, kai gyvena tautinės bendrijos atstovų, bet to procento gali savivalda ir nesilaikyti, jei mano, kad taip yra geriau ir taip yra tinkamiau, sudaryti galimybę greta valstybinės kalbos, pagrindiniai užrašai vis tiek išlieka valstybine kalba, greta užrašyti gatvių pavadinimus tautinės bendrijos kalba.
Ką mes dar siūlome, kad asmens dokumentuose, kituose civilinės būklės dokumentuose būtų galima greta valstybinės kalbos… Vėlgi valstybinė lietuvių kalba išlieka kaip pagrindinė ir čia niekas net negali nuneigti, nes tai mūsų valstybinė kalba, bet greta žmogui, kuris nori paryškinti savo šaknis, sudaryti galimybę, pavyzdžiui, pasuose įsirašyti vardą, pavardę tautinės bendrijos kalba naudojant lotyniškus rašmenis. Tai niekaip nesusilpnintų, nes yra baiminamasi, kad susilpnins valstybinę kalbą, lietuvių tautos tapatumą, tai niekaip nesusilpnins, nes mes tai darome greta.
Ir dar keletas aspektų. Iš tiesų turime unikalią galimybę Lietuvoje turėti puikiai keliomis kalbomis kalbančius asmenis ir stiprinti švietimo įstaigų tinklą, kuriame mokoma tam tikromis tautinių bendrijų kalbomis. Manome, kad to reikia, tai stiprina ir mūsų darbo jėgos potencialą. Tai yra tokie, sakyčiau, nedideli, bet reikšmingi pakeitimai, kurie leis pasakyti, kad tautinės mažumos, tautinės bendrijos Lietuvoje yra gerbiamos, jų kalba, papročiai, kultūra yra saugoma, o teisės užtikrinamos. Labai kviečiu palaikyti ir mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti nemažai kolegų. A. Nekrošius. Ruošiasi E. Pupinis.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama autore, tikrai įdomus įstatymas. Aš norėčiau paklausti, ar tai yra kokia nors unikali idėja, ar jinai plačiai paplitusi Europos Sąjungos šalyse? Rengdama įstatymo projektą turbūt domėjotės, kokia situacija kitose šalyse, pavyzdžiui, Anglijoje, Vokietijoje, kitose šalyse, kur yra lietuvių, ar jie turi galimybę tokią paslaugą turėti? Toks būtų klausimas. Ačiū.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Dėkoju už klausimą. Tikrai visų Europos Sąjungos šalių praktika nesidomėjome, bet Lenkijoje, kiek yra žinoma, Seinuose, štai ponia Rita patikslino, kad ir Punske yra galimybė lietuvių tautinei bendrijai kreiptis lietuvių kalba ir gauti paslaugas.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi L. Nagienė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama kolege. Turbūt matėte Teisės departamento išvadas, jos kur kas platesnės negu pats įstatymas. Turbūt čia ne tik sąvokų reikalas. Norėčiau paklausti apie tą bendrą supratimą. Kai kada mes norėdami gero padarome blogą paslaugą. Suteikdami galimybę mokytis vien tautinių bendrijų kalbomis, mes kažkaip nepagalvojame apie tai, kaip paskui tie žmonės integruosis ir konkuruos universitetuose ir kitose vietose. Ir tai yra problema, ne tik galbūt finansavimo problema, bet, iš kitos pusės, specialistų poreikio problema, kaip galima būtų užtikrinti tuos specialistus, kurių nėra šiuo metu. Kaip galima suteikti sąlygas, kuomet turbūt tokių specialistų, kokių reikia tautinėms bendrijoms, taip pat gali būti trūkumas, nes jų neparengiame pakankamai ne tik lietuvių mokykloms, bet ir tautinių bendrijų. Ar nemanote, kad gali būti problemų dėl to įstatymo įgyvendinimo vien todėl, kad bus problemų ir su vėlesniu jo įgyvendinimu, nes žmonės nepasieks savo išsilavinimo tikslų? Ačiū.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Tikriausiai, pone Edmundai, jūs žinote, kad ir dabar yra mokyklų, ypač tose savivaldybėse, kur yra paplitusios arba daugiau gyvena tautinių bendrijų atstovų, kur ugdomoji kalba yra ne tik lietuvių. Mes matome tenai problemų: trūksta mokymo priemonių, trūksta finansavimo, trūksta gerų pedagogų, ypač lietuvių kalbos. Manome, kad tikrai niekaip čia nepablogins, atvirkščiai, šiuo įstatymu siūloma pagerinti. To tinklo išlaikymas iš principo tikrai yra valstybės vertybė. Manau, kad jis neturi būti silpninamas. Jis kaip tik turi būti stiprinamas, nes mes turime universalius potencialiai darbuotojus, kurie bus labai naudingi darbo rinkai.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė. Ruošiasi R. Baškienė.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama Ieva, noriu jūsų paklausti. Dabar savivaldybėje jau atsiranda nebe valstybinė kalba – lietuvių kalba, bet savivaldybėje mes turėsime bendrauti, jeigu daugiau negu 15 %, kaip jūs minite savo teisės akte, ta kalba, kuria jis kreipsis, net ir atsakyti. Žinote, aš galiu pasakyti, ir pas mus Mažeikiuose kitų tautybių žmonių gyvena. Atvažiuos ukrainiečiai, mes ukrainiečių kalba turėsime, jeigu bus didesnis antplūdis. Tai aš kalbu – taip pat bus kitų tautybių. Atsiranda kitų tautybių.
Dabar dėl tautinių mažumų. Man truputį keista dėl lietuvių kalbos. Mūsų išvažiavę lietuviai ar Amerikoje, ar kur, taip, nori puoselėti lietuvių kalbą, tačiau jie mokosi privačiose lietuvių mokyklėlėse, kur savo tradicijas puoselėja. Tačiau valstybine kalba eina į mokyklą. Aš galvoju, kad kaip tik mes turėtume skatinti, kad jie ateitų į rinką ir dalyvautų toje rinkoje. Mano tokia pozicija. Ar jūs su savivaldybių asociacijomis, su visa asociacija esate kalbėję tais klausimais?
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, ponia Laima. Gerbiu jūsų poziciją, šiuo atveju mūsų pozicijos šiek tiek išsiskiria ir paaiškinsiu, kodėl mes manome, kad taip turėtų būti. Turime gražų Vilniaus miesto savivaldybės pavyzdį. Taip, atsakymų negalime pateikti, tarkime, lenkų, rusų ar anglų kalbomis, bet galime priimti prašymus, ir tai sumažina slenkstį, sumažina barjerą, kada tautinių bendrijų atstovai, būdami visaverčiai Lietuvos Respublikos piliečiai, mokantys čia mokesčius ir visa kita, kartais dėl savo kalbos barjero baiminasi kreiptis į savivaldą dėl kokių nors reikalingų paslaugų. Ir tokių yra ne vienas pavyzdys.
Šis įstatymas, aš manau, niekaip nepalies tokios savivaldybės kaip Mažeikiai, nes jis ten tiesiog neaktualus. Jūs paminėjote ukrainiečius, bet mes kalbame apie Lietuvos Respublikos piliečius, kurie save priskiria tam tikrai organizuotai tautinei mažumai, kurią mes vadiname tautine bendrija, tai liečia tokias savivaldybes kaip Vilniaus miestas, Vilniaus rajonas, Šalčininkai, Visaginas, kur šiaip paplitusios kalbos yra… vartojama tiesiog lietuvių kalba. Ir mes čia tikrai nesakome, kad visi savivaldybių darbuotojai turės kalbėti tos tautinės bendrijos kalba.
Įsiklausykite: mes sakome, kad priimti prašymą ir atiduoti atsakymą tos tautinės bendrijos kalba. Bet viduje vyksta procesas, turėtų būti skyrius, atsakingas už tinkamą vertimą, nes visi dokumentai privalo būti lietuvių kalba. Tai sako ir Konstitucinio Teismo nutarimas, ir visi. Tai bus kaip vertimo paslauga, kurios reikia tautinės bendrijos atstovui. Mes kalbame apie tai, kaip valdžią priartinti prie žmogaus, o jūs kalbate, kaip žmogui pasikeisti, pakeisti visą jo istoriją, pagrindą ir jam prisiartinti prie valdžios. Tokie skirtingi mūsų požiūrio taškai.
PIRMININKAS. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama, šiandien darbščioji įstatymų teikėja. Jūs taip gražiai, jaunatviškai pristatėte savo idėją, kuri nėra nauja, yra jau senoka. Tačiau atvirai pasakykite, ar jūs nepasitikite Lietuvos Respublikos Konstitucija, ar, jūsų nuomone, nepakanka to, ką gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, ką gina Tautinių mažumų departamentas? Esame ratifikavę Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, kurios pirmasis straipsnis nustato, kad tautinių mažumų asmenų teisių apsauga yra neatsiejama tarptautinės žmogaus teisių apsaugos dalis. Pirma.
Antra – tie tokie stebuklingi jūsų pasirinkti 15 %, toks magiškas skaičius, kad jeigu 15 %, kartelė yra, gali bet kaip prašyti, bet kaip kreiptis ir gauti atsakymą. Kam reikalingi tie 15 %, jeigu kitas teiginys – kad nereikia tų 15 %, jeigu taryba nutarė kitaip? Vadinasi, pakanka ir 5 %? Prašom atsakyti į tuos du dalykus.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Pirmiausia aš visiškai pasitikiu Lietuvos Respublikos Konstitucija ir jau priimtais teisės aktais. Bet mes čia nedirbtume kiekvieną savaitę, jeigu mums nereikėtų papildomų teisės aktų, atliepiančių Konstitucijoje įtvirtintas normas. Ir šiuo atveju žmogaus teisės, galimybės puoselėti savo kultūrą, identitetą, papročius taip pat yra įtvirtintos Konstitucijoje, tik kokį mes priėjimą prie to pasirinksime. Darbo partijos frakcijos nuomone, dalies galbūt, mes būtent matome tokią kryptį. Jums bus spręsti, koks šio įstatymo projekto likimas. Bet mes tikime, kad atėjo laikas atverti plačią diskusiją šia tema ir tiesiog kuo geriau rasti apibrėžimus, kurie tiktų didžiajai daliai.
Dabar dėl 15 %. Jūs taikliai pastebėjote, kad tie procentai gali būti didesni ar mažesni. Spręsti savivaldai. Ne kartą Valstiečių ir žaliųjų sąjunga akcentavo, kaip svarbu suteikti daugiau teisių regionams, savivaldoms. Būtent tą galimybę mes ir sudarome šiuo įstatymu. Geriausiai savivalda žino, koks procentas kokiomis sąlygomis geriausiai patenkintų tuos vietos gyventojų poreikius. Štai kodėl mes paliekame plačias galimybes savivaldai.
Dar daugiau pasakysiu. Mano manymu, tokia formuluotė visiems šiek tiek manipuliuojantiems politikams, neva tautinės bendrijos yra labai stipriai diskriminuojamos Lietuvoje, išmuš bet kokius argumentus iš dantų, nes mes atversime galimybes savivaldai apsispręsti, kaip, kokiu būdu geriausia tenkinti vietos gyventojų poreikius.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Jūsų atsakymų į klausimus laikas baigėsi. Balsuojama bus numatytu metu.
Yra motyvų už ir prieš. Už pasisako V. Giraitytė. Prašau.
V. GIRAITYTĖ (DPF). Tautinės bendrijos yra mūsų tautos dalis. Jų teisė į savo prigimtinį tapatumą, į kultūrą yra įtvirtinta net mūsų Konstitucijoje. Neužkirskime kelio šiam įstatymui pateikti, o dėl detalių tikrai galima diskutuoti ir rasti pačius geriausius sprendimus. Todėl kviečiu visus palaikyti šio įstatymo pateikimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš pasisako S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, nežinau, kaip jums atrodo, bet man šiandien atrodo, kad turime tipišką perteklinio teisinio reguliavimo pavyzdį. Šis įstatymo projektas nesprendžia visiškai teisinio reguliavimo spragų ar problemų, nes aš neradau jokių siūlymų naujoms realijoms suteikti įstatyminį teisinį reguliavimą. Šiame įstatyme nėra, bent jau aš neradau, normų, kurių negina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Konkrečiai. Kas čia aiškinamajame rašte surašyta, visa tai yra numatoma ir ginama Konstitucijos 18, 37, 45 straipsniuose. Tačiau, kita vertus, tame įstatyme yra ir daug painiavos, liudijančios, kad susiduriame su gana keistoku Tautinių bendrijų įstatymo variantu. Iš principo, ko gero, galima taip daryti, nors Konstitucijos 37 straipsnis to nenumato.
Kitas dalykas. Kaip minėjau, tas stebuklingas skaičius, 15 % kartelė turi būti rajone, savivaldybėje, tačiau kita ranka galima priimti sprendimus, jei ten gyvens ir 5 %, tik kitakalbių žmonių. Svarbiausia, kad norima suteikti privilegijų, kai Konstitucijos 29 straipsnis įtvirtina asmenų lygiateisiškumo principą ir neleidžia teikti privilegijų tautybės ar kalbiniu pagrindu. Apie tai ne kartą yra kalbėjęs ir Konstitucinis Teismas. Taigi aš manyčiau, kad pakanka įstatymų, šiuo metu nereiktų suteikti tokių galių savivaldybėms, nes yra įstatymai, kurie galioja visai Lietuvai. Aš nusiteikęs nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Balsuosime jau netrukus.
18.14 val.
Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-249 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-20 klausimas – Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-249. S. Skvernelis. Prašom, premjere.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, teikiama įstatymo pataisa – Advokatūros įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Tikslas – siekti aiškiau reglamentuoti advokatams Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo leidžiamą papildomą veiklą ir galimybę būti paskirtiems kitų institucijų nariais, greta advokato paslaugų teikimo, ir patikslinti įstatymo nuostatas, numatančias advokato teisę Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu, Respublikos Prezidento dekretu ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu būti paskirtam komisijos nariu.
Iš tikrųjų Advokatūros įstatyme numatytos, kaip minėjau, papildomos galimybės ir ribojimai užsiimti veikla nesustabdant savo advokato praktikos, tai yra užsiimti moksline, kūrybine, pedagogine veikla, taip pat gali užsiimti, kaip minėta, būti tam tikrų komisijų nariais. Yra bendro pobūdžio taisyklės, tačiau yra keli esminiai dalykai.
Pirmiausia tai iš tikrųjų ypatinga profesija ir darbas, greta advokato paslaugų, yra rizikingas tuo, kad advokato darbas kitų institucijų veikloje galimas, kai yra suderinamas su advokato profesija, nekelia interesų konflikto ir užtikrina advokato veiklos laisvę ir nepriklausomumą. Noriu atkreipti dėmesį, kad Advokatūros įstatyme numatyta tokia išskirtinė apsaugos priemonė – advokato profesinė paslaptis. Advokato profesinę paslaptį sudaro kreipimosi į advokatą pats faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento pateikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis, pagal kliento pavedimą advokato surinkti duomenys, taip pat kitas advokato ir kliento bendravimas.
Yra kitų įstatymų, kurie iš tikrųjų draudžia atskleisti arba draudžia dirbti papildomą darbą ar būti vienos ar kitos komisijos nariu, jeigu gali būti atskleista arba… tiksliau, negali būti atskleistas papildomo darbo turinys išsaugant tam tikrą profesinę paslaptį. Šio įstatymo pakeitimas yra toks, kad būtų užtikrintos advokato profesinės galimybės advokato paslaugas teikiančiam asmeniui išlaikyti savo profesinę etiką, profesinę paslaptį ir kad tai nesikirstų su kitais galiojančiais įstatymais.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti vienas kolega – S. Tumėnas. Prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, čia tiek daug paminėjote ir parašyta dalykų, kurių negalėjo advokatas daryti. Kokios čia, jūsų nuomone, priežastys, kad anksčiau tas nebuvo sutvarkyta?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Man sunku įvertinti priežastis. Galbūt nebuvo praktikos, nebuvo susiduriama galbūt su konkrečiomis situacijomis, tačiau, kaip minėjau, tai yra specifinė profesija, turinti labai specifinę apsaugos priemonę, tai yra konfidencialumą visa apimtimi su klientu. O iš tikrųjų yra veiklų, papildomų darbų, jeigu užsiimama, ir tada negalima atskleisti darbo turinio. Gali turėti klientą, tavo santykis su klientu yra visiškai apsaugotas ir tikrai gali kirstis su kitos veiklos tam tikrais profesiniais etiniais interesais.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausiančių nėra. Už, prieš pasisakančių nėra. Balsuosime netrukus.
18.19 val.
Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitų patalpų savininkų bendrijų įstatymo Nr. XI-1967 4, 5, 6, 8, 11, 14, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-286 (pateikimas)
Kviečiu L. Girskienę pristatyti darbotvarkės 2-21 klausimą – Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitų patalpų savininkų bendrijų įstatymo Nr. XI-1967 4, 5, 6, 8, 11, 14, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-286. Prašau, kolege.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Labas vakaras, gerbiami kolegos. Pristatau Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitų patalpų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimą, kuriuo siekiu supaprastinti daugiabučių namų bendrijų steigimo tvarką, paskatinti gyventojus, butų savininkus steigti daugiabučių namų bendrijas.
Kodėl imuosi šios iniciatyvos? Iš tikrųjų ir savo praktika galiu paliudyti, ir viešojoje erdvėje daugybė informacijos, kad daugiabučiuose namuose gyvenantys butų savininkai, administruojantys savo namą kaip bendrija, daug geriau tvarkosi, sutaupo tiek elektros energijos, tiek šilumos energijos, patys sprendžia klausimus, susijusius su namo remontu.
Šį sprendimą teikti paskatino situacija dėl daugiabučių namų administratorių. Žmonės jais nepasitiki. Iš tikrųjų tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl mūsų renovacijos procesas niekaip neišjuda. Jeigu žmonės labiau pasitikėtų daugiabučių namų administratoriais, būtų galima paprasčiau priimti sprendimus.
Aš gal papunkčiui truputį pavardinsiu, iš eilės. Šiuo įstatymo projektu siūlau eliminuoti visiškai iš bendrijos steigimo procedūros daugiabučių namų administratorius. Susidaro tokių situacijų, kai gyventojai iš tikrųjų norėdami įsteigti bendriją susiduria su administratoriaus pasipriešinimu. Tie administratoriai, kurie yra skiriami savivaldybių, neturėtų apskritai dalyvauti sprendžiant namo valdymo klausimus, tai yra bendro turto valdymo klausimus. Tai yra pirmiausia butų savininkų reikalas ir neturėtų atėję į susirinkimus trukdyti tam procesui.
Toliau yra problema steigiant daugiabučių namų bendriją surinkti kvorumą. Pagal dabartinę galiojančią tvarką yra reikalaujama, kad bendrijos steigiamajame susirinkime dalyvautų 50 % plius vienas buto savininkas. Ta pati sąlyga galioja ir pakartotiniame susirinkime. Tai sudaro problemų, nes yra žmonių, išvykusių į užsienius, yra išnuomotų butų, kai kurie gyvena soduose, sodybose ir ne visada gali dalyvauti tuose susirinkimuose dėl asmeninių priežasčių. Siūlau nustatyti, kad pirmame susirinkime, kaip ir dabar galioja, būtų reikalavimas 50 % plius vienas buto savininkas dalyvaujančių steigiant bendriją, o pakartotiniame susirinkime – vienas ketvirtadalis.
Toliau. Nėra numatyta dabartiniame reglamentavime galimybės pareikšti nuomonės iš anksto raštu dėl bendrijos steigimo. Jeigu asmuo, buto savininkas, negali dalyvauti tą dieną susirinkime ir balsuoti už bendrijos steigimą, nors pritaria arba turi priešingą nuomonę, bet negali jos pareikšti, tai jis lieka ir neišreiškia savo nuomonės, o iš tikrųjų balsuojant raštu būtų galima pridėti tuos balsus prie bendro kvorumo. Taip būtų supaprastinama sąlyga steigiant bendriją.
Toliau dar vienas punktas. Yra siūlomas pakeitimas. Kyla įvairių nesusipratimų, kai keičiasi… Pavyzdžiui, name yra įsteigta bendrija ir turi esamas namo administratorius, tai yra savivaldybės paskirtas administratorius, perduoti namo techninius dokumentus ir kaupiamąsias lėšas. Susidaro tokių situacijų, kai administratorius, kuris netenka teisės administruoti namo, piktnaudžiauja ir negrąžina įsteigtai bendrijai dokumentų. Aš siūlau nustatyti sąlygą, nuo kada prasideda bendrijos įgaliojimai kaip namo administratoriaus ir kada baigiasi savivaldybės paskirto administratoriaus įgaliojimai. Nustatyti tokią sąlygą, kad po įregistravimo Juridinių asmenų registre, kai faktas yra įregistruojamas Juridinių asmenų registre.
Toliau. Taip pat bendrijoms, ypač didelėms, kyla sunkumų pateikti finansines ataskaitas per tris mėnesius po finansinių metų pabaigos. Pati esu turėjusi tokią praktiką, kai, pavyzdžiui, 20 ar 30 namų yra ir realiai gruodžio mėnesio mokėjimai, duomenys yra įskaitomi tiktai sausio mėnesio pabaigoje. Vadinasi, tik sausio pabaigoje mes turime galutinius duomenis sudaryti balansui ir dar tuos duomenis, balansą reikia patikrinti. Tai reiškia, kad reikia pasamdyti auditą, dažniausiai yra ar apklausos būdu, ar konkurso būdu, ir tik patikrintą balansą, finansinių ataskaitų rinkinį galima teikti visuotiniam bendrijos narių susirinkimui. Tikrai praktiškai visada yra vėluojama tų terminų laikytis ir iki kovo 31 dienos atsiskaityti bendrijos nariams. Aš siūlau nustatyti – ne vėliau kaip per penkis mėnesius pasibaigus finansiniams metams.
Taip pat kas dar nėra nustatyta šios dienos reglamentavime. Yra parašyta, kad su bendrijos pirmininku yra sudaroma darbo sutartis. Tačiau kai kurie asmenys piktnaudžiauja šita nuostata ir sudaro neterminuotas darbo sutartis. Bendrijos pirmininkas yra renkamas valdymo organas, yra renkamas tam tikrai kadencijai ir pagal Darbo kodeksą turi būti sudaryta terminuota sutartis. Aš siūlau įrašyti, papildyti 14 straipsnį 11 dalimi ir nustatyti, kad privaloma pasirašyti terminuotą darbo sutartį.
Toliau. Kyla problemų dėl savivaldybių dalyvavimo bendrijų valdyme. Daugiabučiuose namuose, kuriuose yra socialinių būstų, savivaldybės atsisako dalyvauti visuotiniuose susirinkimuose ir tai sukelia problemų, pavyzdžiui, priimant sprendimą dėl dalyvavimo namo modernizavimo programoje. Tiesiog pasako, kad jūs spręskite, o mes jau prisijungsime vėliau. Tai noriu įpareigoti savivaldybes, jeigu daugiabučiame name yra savivaldybės nuosavybės teise valdomų butų, socialinių butų, kad ji dalyvautų ir priimant sprendimus. Deleguotų asmenį, kuris ateitų į susirinkimą ir pareikštų nuomonę. Pavyzdžiui, balsuojant dėl renovacijos.
Tai tiek pakeitimų. Esu pasiruošusi atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmas klausia L. Slušnys. Ruošiasi R. Šarknickas.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pirmiausia tai iš tiesų šitie pakeitimai, kai savivaldybės įgaliotas asmuo neturės iniciatyvos teisės, turint galvoje, kad ir dabar tos bendrijos kuriasi vis dėlto labai sunkiai, labai sunkiai, atėmus šitą galimybę iš savivaldybės įgalioto asmens, mes praktiškai išvis nebeturėsime tų bendrijų, nes dabar kartais tas savivaldybės įgaliotas asmuo truputį duoda tokį spyrį, kartais daugiau pasišneka ir tos bendrijos įsikuria. Kaip suvaldyti šitą, kas tada inicijuos ir ar nebijome mes visgi daugiau orientuoti į bendrijas?
Kitas klausimas dėl terminuotos sutarties. Ir taip pirmininkauti dažniausiai niekas nenori bendrijose, negalime rasti. Ar dėl terminuotos sutarties nemanote, kad išvis tų pirmininkų nebegalėsime turėti? Ačiū.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Šiaip tai aš atsakysiu nuo antro klausimo. Terminuota sutartis yra ir taip Darbo kodekse numatyta visiems renkamiems valdymo organams. Dabar tiesiog irgi galioja šita nuostata, bet jinai nėra įrašyta į įstatymą ir kai kurie asmenys piktnaudžiauja. Tai tikrai neprisidės prie situacijos, kai neatsiranda žmonių, norinčių dirbti pirmininkais.
O dėl pirmo klausimo, tai iš tikrųjų mūsų Konstitucijoje yra parašyta, kad turtas yra neliečiamas, vadinasi, tik buto savininkas turi teisę spręsti klausimus, susijusius su savo turtu, ir joks asmuo, pašalinis asmuo, kuris neturi turto daugiabučiame name, negali inicijuoti jokių procedūrų, nei renovacijos, nei bendrijos steigimo, nei kokių nors kitokių veiksmų, nes jis paprasčiausiai neturi įgaliojimų. Per mano labai ilgą praktiką šitoje srityje neteko išgirsti nė vieno atvejo, kad savivaldybės atstovas imtųsi steigti bendrijas, tuo labiau daugiabučio namo administratorius, kuris gauna pajamas. Jis tikrai nėra suinteresuotas ateiti į namą ir pasakyti, va, mes atiduodame, jūs steikite bendriją, nenorime jūsų pinigų ir taip toliau. Faktiškai nėra tokių atvejų.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi S. Tumėnas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Čia turbūt labai sunkiai rasime bendrą sutarimą, nes yra tiek ir neskaidrių administratorių, tiek ir neskaidrių daugiabučių savininkų. Teko nemažai patirti Alytaus regioninėse savivaldybėse, kai daugiabučių savininkai dėl tam tikrų dalykų, renovacijų, lėšų, kuri firma renovuos ir panašiai, turi savo lojalių gyventojų tame daugiabutyje ir elgiasi irgi neapdairiai, už didesnes kainas atliko renovacijas, dėl ko gyventojai taip pat yra pasipiktinę. Kaip ir savivaldybių operatoriai, administratoriai taip pat turi savo pagudravimų. Man atrodo, čia labiausiai reikia ieškoti kokio nors saugiklio, kai nei tie, nei tie. O dėl to jūsų daugiabučio administratoriaus eliminavimo iš bendrijos steigimo administratorių turbūt yra daugiau tiesos. Tai čia dėl namų butų savininkų ir dėl kvorumo skaičiaus. Tas administratorių eliminavimas, kaip jūs manote, ar nepažeis Vietos savivaldos įstatymo ar panašiai? Ačiū.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Tikrai nepažeis. Jau atsakiau kolegai L. Slušniui, kada vienintelis buto savininkas turi teisę dalyvauti priimant sprendimus ir spręsti, kaip bus valdomas jo turtas. Joks namo administratorius, kuris yra paskirtas savivaldybės, negali ateiti ir nurodinėti, ką daryti su savo turtu. Iš tikrųjų administratoriai ir taip piktnaudžiauja, kliudo gyventojams priimti sprendimus, neteikia informacijos. Šiuo metu net ir prisiskambinti daugumai neįmanoma. Ne vieną kartą teko dalyvauti tokiose situacijose, kai, butų savininkams priėmus sprendimą steigti bendriją, į šitą steigiamąjį susirinkimą ateina namo administratoriaus atstovai, dažniausiai keli, atsiveda antstolį, kuris fiksuoja faktines aplinkybes, dar porą asmenų, kurie sukelia šurmulį, tada susirinkime prasideda šurmulys ir dažniausiai nepavyksta priimti jokių sprendimų. Daugiabučio namo administratorius yra paskirtas konkrečiai tinkamai prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus, jokių kitų teisių jis neturi. Siekiant išvengti tokių situacijų, aš manau, yra tinkama palikti nuošalyje administratorių šitoje situacijoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, bent jau mieste apie 50 % interesantų į Seimo narį kreipiasi dėl daugiabučių problemų, nes visus žudo tas pražūtingas 50 plius vienas procentas, kai name nėra 10–15 šeimininkų, nes emigravę ir gyvena ne Lietuvoje. Jau vien tai pasmerkia, kad neįvyksta susirinkimai. Aš ne visai supratau, ar jūs savo projekte šitą kartelę žadate sumažinti, ar tik kalbėjote, kad reikia sumažinti? Kitas dalykas. Jūsų nuomone, pliusas ar minusas, kad vienas administratorius administruoja tris ar penkias bendrijas? Ačiū.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Dėl kartelės. Aš siūlau sumažinti pakartotiniame susirinkime tą kartelę steigiant bendriją. Dabar yra nustatyta, kad pirmame turi dalyvauti 50 plius vienas procentas butų savininkų, pakartotiniame irgi ta pati norma. Aš siūlau nustatyti vieną ketvirtadalį, tai yra sumažinti pakartotiniame susirinkime dalyvių skaičių, kad būtų galima priimti sprendimą. Dėl… Pakartokite paskutinį klausimą.
PIRMININKAS. Kai administruoja daug bendrijų.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Kai turi daugiau bendrijų, aš čia nematau problemos, nes asmenys, kurie užsiima šia veikla, turi pakankamai praktikos, patirties ir gali profesionaliau šitą darbą vykdyti. Ne visada name atsiranda žmogus, kuris nori imtis vadovavimo bendrijai, todėl, manyčiau, tikrai neturėtų kilti problemų, kai ateina kiti asmenys, kurie gali tinkamai suteikti šią paslaugą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Jūs savo pristatyme du kartus paminėjote, kad tik savininkai turėtų spręsti visus klausimus. Bet jūs savo projekte esate palikusi statytojus, kad statytojai lyg ir galėtų dalyvauti kuriant bendriją. Arba jie turėjo būti eliminuoti, arba tada atsisakyti tokios bendros frazės.
Aš norėčiau pasakyti dėl bevaldystės: ar jūsų negąsdina, kad name gali susikurti bevaldystė, dėl kurios ir buvo kažkada sukurtas administratoriaus statusas ir galimybė, ir to įstatymo kilmė tiesiog buvo gelbėjant namus nuo bevaldystės. Kaip manote, kokia ateitis lauktų? Man teko dešimt metų namo bendrijai vadovauti ir aš žinau, kad niekas manęs pakeisti, net tada, kai išsikrausčiau, nenorėjo, nes niekas neturėjo tokios iniciatyvos. Reikėjo įkalbinėti, kad kas nors taptų savanoriu. Dėl bevaldystės.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Yra iš viso trys valdymo formos. Čia du skirtingi dalykai. Šis projektas neapima administratorių. Liečia tiek, kad jie negalėtų ateiti ir aiškinti, kaip elgtis namo bendrijos steigiamajame susitikime. Galimybė pasirinkti administratorių paslaugas nėra eliminuojama. Šis įstatymas to visiškai neliečia. Yra kitos taisyklės, administravimo nuostatai, kurie reglamentuoja savivaldybės skiriamų daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklą. Čia tik tiek, kad nereikėtų jiems siųsti pranešimų prieš 30 dienų, kai žmonės nusprendžia steigti bendriją, ir kad jie neateitų į butų savininkų susirinkimą, kuriame yra sprendžiamas bendrijos steigimo klausimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir K. Vilkauskas paskutinis.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, dėkoju, kad stengiatės palengvinti daugiabučių namų gyventojų gyvenimą. Kalbėjo prieš tai kolega apie tuos santykius. Tai 50 plius 1 ir 1/4. Tai 1/4 jau po to, kai įsteigia 50 plius 1 bendriją, bet yra toks klausimas dėl renovacijos, gyventojams jis yra gana svarbus. Čia mano klausimas ir kartu pasiūlymas: ar nevertėtų išskirti atvejo, kai yra didelis finansinis klausimas, ir palikti 50 plius 1?
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Mano pasiūlymai nesusiję su dalimi, kuri yra reglamentuota, kaip priimami klausimai dėl dalyvavimo tam tikrose programose, būtent kas susiję su renovacija. Aš manau, kad 50 plius 1 ir turėtų likti, nes tai yra didelis įsipareigojimas. O bankai ir kitos institucijos reikalauja net dar didesnio procento, kad būtų pritarimas. Tai šios 7 dalies aš visiškai neliečiu. Čia susiję tik su bendrijos įsteigimu. Kad žmonės imtųsi patys valdyti savo turtą, spręsti su namu susijusius klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Jūs atsakėte į visus kolegų klausimus.
18.39 val.
Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 45, 46, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-273 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ projektas Nr. XIVP-541 (pateikimo tęsinys)
Taigi paskutinis šios dienos balsavimo paketas. Teikiu balsuoti dėl darbotvarkės 2-17 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 45, 46, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-273 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ projektas Nr. XIVP-541. Pateikimas.
Užsiregistravo 94, balsavo 94 Seimo nariai: už – 44, prieš – 34, susilaikė 16. Nepritarta.
Kaip ir prieš tai balsavome, siūlau pasirinkti. Kas siūlo tobulinti, balsuoja už, kas nori atmesti, balsuoja prieš. Balsuojame.
Balsavo 95 Seimo nariai: tobulinti – 46, prieš – 49. Atmesta.
18.41 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 401 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-527 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-18 klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 401 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-527.
Užsiregistravo 97, balsavo 97 Seimo nariai: už – 85, prieš – 2, susilaikė 10. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti Seimo III (rudens) sesijoje.
M. Majauskas per šoninį mikrofoną.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Frakcijos vardu norėtume paprašyti Vyriausybės išvados dėl šio projekto.
PIRMININKAS. Turbūt bendru sutarimu galime, taip? Ačiū.
18.42 val.
Daugiakultūrinio tapatumo išsaugojimo įstatymo projektas Nr. XIVP-565 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-19 klausimas – Daugiakultūrinio tapatumo išsaugojimo įstatymo projektas Nr. XIVP-565.
Užsiregistravo 94, balsavo 93 Seimo nariai: už – 15, prieš – 41, susilaikė 37. Atmesta.
Balsuojame dėl tobulinimo arba atmetimo.
Užsiregistravo 93, balsavo 92 Seimo nariai: už – 32, prieš – 60. Atmesta.
18.44 val.
Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-249 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-20 klausimas – Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-249.
Užsiregistravo 90, balsavo 90 Seimo narių: už – 80, susilaikė 10. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti Seimo III (rudens) sesijoje. Pritarta. Ačiū.
18.44 val.
Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitų patalpų savininkų bendrijų įstatymo Nr. XI-1967 4, 5, 6, 8, 11, 14, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-286 (pateikimo tęsinys)
Ir paskutinis šios dienos balsavimas. Darbotvarkės 2-21 klausimas – Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitų patalpų savininkų bendrijų įstatymo Nr. XI-1967 4, 5, 6, 8, 11, 14, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-286.
Užsiregistravo 100, balsavo 99: už – 58, prieš – 9, susilaikė 32. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti Seimo III (rudens) sesijoje.
Gerbiami kolegos, visi šios dienos darbotvarkės klausimai apsvarstyti. Liko tik Seimo narių pareiškimai. Jų šiandien yra du. Kviečiu į tribūną V. Valkiūną.
18.46 val.
Seimo narių pareiškimai
V. VALKIŪNAS (LRF). Gerbiamieji, sustabdoma akimirka. Suprantu, kad prezidentavimas yra svarbi pareigybė ir atsakomybė. Prezidentas išreiškė nuomonę, pabėdavojo metų ataskaitos pranešime. Kviečiu pamąstyti kartu, kaip vis dėlto toliau gyventi.
Blogis nebesislepia – tai sako Prezidentas. O ko jam slėptis, jeigu blogis turi didelę paklausą? Globalizacija, homoseksualizacija, emigracija, imigracija, tautos skurdinimas. Valdžia blaškosi, keičia nuomonę – sako Prezidentas. O kur opozicija, kad ją stabilizuotų ir pastatytų ant tvirtų kojų, o ne molinių? Kas bus tas stabilizatorius?
Socialinis teisingumas ir socialinio gyvenimo kokybė. Kokia kokybė ir koks teisingumas, kai dėl valdžios netinkamo valdymo viskas brangsta, kai žalioji mafija vairuoja, kad brangtų elektra, dujos, kasdieninės prekės, maisto produktai, keldama vis aukštesnius, ne visada pagrįstus reikalavimus. Kur analizė, kur skaičiavimai?
Prezidentas kalbėjo apie vyresnių žmonių įtraukimą į darbo rinką. Tai ką, darbas iki gyvos galvos? Kas priteisė pretenzijas ir tiesos monopoliją? O kur ta taip liaupsinama demokratija? Ar tik jau viena tiesa – LGBT?
Prezidentas pasisakė už teisę į tos pačios lyties partnerystės įstatymą. Nauja formuluotė, į kur vedanti? Ar čia pataikavimas ekstremistinėms ir psichologinio teroro organizacijoms? Kas jūs? Ar LGBT ideologijos pardavimo agentas? Turime šeimos instituciją, įteisintą Konstitucijoje, ir taškas. Kam reikia leistis į išvedžiojimus?
Prezidentas pasisakė apie pilietinio ugdymo svarbą. Ką ginsime ir dėl ko, kokia mūsų šalies vizija, kur patriotinis, o ne globalistinis ugdymas?
Mokslas ir inovacijos. Ar susimąstėme, kokia tų inovacijų nauda mūsų piliečiams? Kur keliauja patentai ir finansinė grąža? Pinigai skiriami, o iš ten tik aimanos, kaip sunku gyventi, ir dar duokite daugiau.
Su tokiomis fantazijomis gerovės valstybės nesukursime. Kas blaškosi, tam negalima patikėti ir 100 eurų, nekalbant apie milijardus. Kolegos, mobilizuokimės. Teisingos mintys lems produktyvius rezultatus. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. J. Sejonienė. Prašau. (Balsai salėje)
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Mano kalba bus tikrai trumpa. Tik noriu pasakyti, kad dar kartą už kolegas Seimo narius apima svetima gėda. Seimo narys yra įpareigotas, turi atsakomybę ir privalo kalbėti tiesą, bet kai Seimo nariai pradeda kurti ir skleisti sąmokslo teorijas… Po kirminų kaukėse man dar buvo juokinga, bet kai Seimo narys teigia, kad Lietuvos valstybėje yra grobiami vaikai tam, kad juos paskiepytų, pandemijos kontekste, kai žmonės yra pavargę, susipriešinę, kai jais iš tiesų lengva manipuliuoti, o tikslas – paskiepyti Lietuvos visuomenę tam, kad galėtume kuo greičiau grįžti į kiek įmanoma normalų gyvenimą, tai jau net ne absurdas, tai yra niekšiška. Seimo nariai, labai prašau jūsų – būkite atsakingi ir nemanipuliuokite žmonių jausmais. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Gerbiami kolegos kantriausieji, skelbiu 2021 m. birželio 8 dienos popietinio posėdžio pabaigą. (Balsai salėje) Jau registravomės balsuodami. (Balsai salėje) (Gongas) Ačiū.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.