LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KAIMO REIKALŲ  komitetas

                                                                                                                                               

PAPILDOMO KOMITETO

I Š V A D O S

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-1682 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

 Nr. XIIP - 3771

 

2016 m. birželio 8  d. Nr. 110-P-14

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Petras Čimbaras, pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, komiteto nariai: Saulius Bucevičius, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Jonas Kondrotas, Kazys Starkevičius, Arvydas Vidžiūnas. Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, patarėjai: Gintarė Dešukaitė, Leonardas Michelbertas, Simantė Kairienė,  padėjėja Gintarė Rimeisienė.
Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Vilma Mačerauskienė, Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas, Lietuvos banko atstovas Gediminas Šimkus,Asociacijos Lietuvos kredito unijos atstovai: Ramūnas Stonkus, Egidijus Žaltauskas, Vaidevutis Ipolitas Geralavičius, Lietuvos centrinės kredito unijos atstovai: Fortunatas Dirginčius, Jurgita Liutvinskienė, Vytautas Barsteiga, Audrius Virbalas, Kredito unijų asociacijos Lietuvos kreditas atstovai: Valdemaras Karpovičius, Kęstutis Olšauskas, Gintautas Piragius, ŽŪK Agrolit direktorius Vilius Jundulas, Kredito unijos Mano unija atstovas Pijus Ralys, LTL kredito unijos atstovas Gintautas Preidys Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkė Jūratė Dovydienienė, Žemės ūkio ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorė Regina Mininienė, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andrėjus Stančikas.
 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.1

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-11-23)

5

2

4

1.  Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad centrinė kredito unija turi teisę ,,nustatyti kredito unijoms centrinės kredito unijos narėms papildomus reikalavimus dėl kredito unijų vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo, organizacinės struktūros ir vidaus valdymo, kapitalo pakankamumo ir kitų veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžių, apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų sudarymo“ (pabraukta mūsų). Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 punkte siūloma nustatyti, kad centrinė kredito unija turi teisę ,,atliekant kredito unijų stebėseną ir tikrinimą nustačiusi pažeidimus ar trūkumus, duoti nurodymus kredito unijoms centrinės kredito unijos narėms per nurodytą terminą juos pašalinti ir užtikrinti, kad nustatyti pažeidimai ir trūkumai nesikartotų, arba imtis kitų šiame įstatyme, centrinės kredito unijos įstatuose ir centrinės kredito unijos su kredito unijomis sudarytose sutartyse nustatytų veiksmų“ (pabraukta mūsų). Atkreipiame dėmesį, kad analogiškas teises kredito unijų atžvilgiu Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3772 pateiktuose Kredito unijų įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 dalyje siūloma suteikti ir priežiūros institucijai. Taigi abi institucijos turėtų teisę nustatyti kredito unijoms tam tikrus papildomus reikalavimus, o, nustačiusios pažeidimus ar trūkumus, duoti kredito unijoms privalomuosius nurodymus per nustatytus terminus juos pašalinti. Pažymėtina, kad galimos situacijos, kai dėl tų pačių kredito unijų veiklos trūkumų centrinė kredito unija ir priežiūros institucija joms pateiktų skirtingus nurodymus bei nustatytų skirtingus papildomus reikalavimus. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kurios institucijos nurodymų (reikalavimų) vykdymui turėtų būti skiriamas prioritetas. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti, pašalinant šiuos neaiškumus. Taip pat svarstytina, ar neturėtų būti atsisakyta funkcijų dubliavimosi

Pritarti

 

1.2

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-11-23)

8

6

3

2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalies 3 punkte pateikta nuoroda į šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalį, pagal kurią turėtų būti vertinamas steigėjų tinkamumas. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 13 straipsnio 19 dalyje nėra siūloma reglamentuoti steigėjų tinkamumo, todėl pateikta nuoroda tikslintina.

Pritarti

 

1.3

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-11-23)

8

6

12

3.  Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalies 12 punkte po žodžio ,,straipsnio“ įrašytinas skaičius ir žodis ,,1 dalies“.

Pritarti

 

1.4

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-11-23)

14

1

 

4. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Kredito unijos centrinės kredito unijos narės balsų dalis, kurį pagrindinis pajus suteikia centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime, nustatomas atsižvelgiant į kredito unijos narių skaičių ir nuosavo kapitalo dydį, tačiau vienos kredito unijos turima balsų dalis negali sudaryti mažiau kaip 1 balsą ir daugiau kaip 10 procentų visų balsų“. Pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatas centrinės kredito unijos įstatuose turi būti nustatyta detali centrinės kredito unijos narių balsų centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime skaičiavimo tvarka. Be to, projektu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu centrinės kredito unijos nare yra valstybė, ji visada turi 10 procentų visų balsų.  Atkreipiame dėmesį, kad galiojančio centrinės kredito unijos įstatymo 2 straipsnio 7 dalies nuostatas kiekvienas centrinės kredito unijos narys turi vieną balsą. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomi pakeitimai teikiami tam, kad didžiausią kapitalą sukaupusios ir sėkmingai veikiančios kredito unijos turėtų svaresnę įtaką priimant sprendimus centrinės kredito unijos visuotiniame susirinkime.

Siūlomi pakeitimai kelia abejonių šiais aspektais.

Pirma, atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 30 straipsnio 3 dalies nuostatas kiekvienas centrinės kredito unijos narys gali turėti tik vieną pagrindinį pajų. Taigi pagal siūlomą teisinį reguliavimą, neatsižvelgiant į tai, kad visi centrinės kredito unijos nariai būtų investavę į centrinės kredito unijos kapitalą vienodo dydžio sumas, tačiau jų balsų skaičius visuotiniame centrinės kredito unijos susirinkime būtų nevienodas, o priklausytų nuo kredito unijos atitinkamų rodiklių. Svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeistas teisingumo, asmenų lygiateisiškumo bei nuosavybės teisių apsaugos principai, nes tokio paties  dydžio vienodos paskirties kapitalo investavimas suteiktų jį investavusiems asmenims nevienodas neturtines teises.

Antra, Centrinė kredito unijos teisinė forma tiek pagal galiojančias keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, tiek pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas būtų kooperatinė bendrovė, todėl kyla abejonių ar siūlymas atitinka kooperacijos principams, kooperatyvų veiklos esmei, nes asmenys į kooperatines bendroves jungiasi lygiateisiais pagrindais jos dalyvių bendriems tikslams įgyvendinti.

Trečia, nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis valstybei – centrinės kredito unijos narei, turinčiai tik vieną pagrindinį pajų, visuotiniame centrinės kredito unijos narių susirinkime visada būtų suteikiama 10 procentų balsų. Pažymėtina, kad valstybės, priešingai nei kitų centrinės kredito unijos narių, balsų skaičius susirinkime nebūtų nustatomas pagal projekte siūlomus įtvirtinti rodiklius. Taigi svarstytina, ar jai nebūtų suteiktos privilegijos kitų centrinės kredito unijos narių atžvilgiu, o kiti kredito unijos nariai siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų diskriminuojami. Kyla abejonių ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas bei aukščiau minėtas nuosavybės teisių apsaugos principas.

Ketvirta, atsižvelgiant į tai, kad centrinės kredito unijos narių balsų skaičius visuotiniame kredito unijos narių susirinkime būtų nustatomas pagal tam tikrus rodiklius, kurie gali kisti, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar kiekvieno centrinės kredito unijos nario balsų skaičius būtų nustatomas prieš pat įvyksiantį visuotinį susirinkimą, ar būtų nustatomas vadovaujantis kitais principais. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šį neaiškumą.

Pritarti

 

1.5

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-11-23)

25

2

 

5. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju ,,jeigu mokumo užtikrinimo sistemos pagalba iš stabilizacijos fondo centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos mokumas nėra užtikrinamas ir centrinei kredito unijai arba jos narei kredito unijai yra iškeliama bankroto byla, centrinė kredito unija ir jos narės kredito unijos solidariai atsako bankrutuojančios centrinės kredito unijos ir jos narės bankrutuojančios kredito unijos kreditoriams“.

Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomas teisinis reguliavimas siūlomas siekiant užtikrinti mokumo užtikrinimo sistemos veikimą įgyvendinant principą ,,vienas už visus, visi už vieną“. Siūlymas svarstytinas šiais aspektais.

Pirma, pagal projekto nuostatas efektyviai ir pelningai veikiančios kredito unijos privalėtų solidariai padengti kredito unijų, veikiančių nuostolingai, nuostolius. Manytina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu kredito unijos nebūtų skatinamos siekti savo veiklos efektyvumo, žinodamos kad jų nuostolius padengs kitos kredito bendrovės. Kartu kyla abejonių ar siūlomas teisinis reguliavimas atitiktų teisingumo principą. 

Antra, kaip jau buvo minėta šioje išvadoje, centrinės kredito unijos teisinė forma yra kooperatinė bendrovė. Kooperatinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kooperatinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, o kooperatinės bendrovės turtas yra atskirtas nuo jos narių turto. Kooperatinė bendrovė pagal savo prievoles atsako tik savo turtu. Kooperatinės bendrovės narys pagal kooperatinės bendrovės prievoles atsako už pajų priklausančiu įmokėti pajiniu įnašu. Tuo tarpu projektu iš esmės siūloma nustatyti, kad centrinė kredito unija yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Taigi, priėmus įstatymą, dalis juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra kooperatinė bendrovė, būtų ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kita dalis (centrinės kredito unijos) – neribotos civilinės atsakomybės. Atsižvelgus į tai, siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka minėtų Kooperatinių bendrovių įstatymo nuostatų, taip pat Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 4 dalies nuostatų.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

1.6

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-11-23)

28

7

 

6. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,kiekvienas stabilizacijos fondo komisijos narys privalo imtis visų galimų priemonių tam, kad komisija spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus. Stabilizacijos fondo komisijos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kitas teisės aktų nustatytas pareigas, atsako įstatymų nustatyta tvarka“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 16 ir 28 straipsnio nuostatas stabilizavimo fondo komisija nėra centrinės kredito unijos valdymo organas, nors pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies nuostatas minėtoji komisija spręstų stabilizacijos fondo valdymo klausimus. Pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, privalo padaryta žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu keičiamame įstatyme neturėtų būti nustatyta, kad stabilizavimo fondo komisija yra centrinės kredito unijos valdymo organas. Tokiu atveju, jos nariai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys savo pareigas, privalėtų atsakyti Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

1.7

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-11-23)

29

 

 

7. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio vienintelės dalies žymėti numeriu nereikia.

Pritarti

 

1.8

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-11-23)

48

1

2

 

8. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 1 ir 2 dalyse siūloma nustatyti, jog „Detalias prašymų išduoti šio įstatymo nustatytas licencijas, leidimus, sutikimus ar atlikti kitus veiksmus (toliau šiame straipsnyje – išduoti leidimus) pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo sąlygas ir tvarką bei detalius pateikiamų dokumentų reikalavimus nustato Reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, jo įgyvendinamieji teisės aktai ir priežiūros institucijos teisės aktai. Prašymas išduoti leidimą išnagrinėjamas ir sprendimas priimamas per šiame įstatyme nustatytus terminus, o jei terminai šiame įstatyme nenustatyti – per priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus terminus.< ...>.“  Pacituotų nuostatų kontekste pastebėtina, jog Konstitucinis Teismas, dėstydamas doktriną, susijusią su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, ne kartą konstatavo, jog visas teisinis reguliavimas, susijęs su asmenų teisėmis ir pareigomis, gali būti išdėstytas tik įstatymuose.

 Tuo atveju, jei aptartu teisiniu reguliavimu siūloma nustatyti, jog tam tikri reikalavimai asmenims, siekiantiems gauti licencijas, ar leidimus, gali būti nustatyti poįstatyminiuose teisės aktuose, teigtina, jog teikiamas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Tuo atveju, jei aptartu teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti, kad poįstatyminiuose teisės aktuose turi būti nustatyta tik tam tikra tvarka, pagal kurią asmenims išduodami leidimai ir licencijos, tačiau ne kriterijai ar reikalavimai licencijai ar leidimui gauti, teikiamas teisinis reguliavimas atitinkamai tikslintinas.

 

Pritarti

 

1.9

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-11-23)

 

 

 

9. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo priedo „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“ 2 punkte  nurodyta Direktyva 2009/14/EB yra panaikinta 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo priedas tikslintinas ir siūlytina priede nurodytus Europos Sąjungos teisės aktus išdėstyti chronologine tvarka.

Pritarti

 

1.10

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-11-23)

 

 

 

10. Atkreipiame dėmesį, kad Seime yra svarstomas Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 601, 602 straipsniais įstatymo projektas reg. Nr. XIIP-3492(2). Atsižvelgus į tai, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.

Pritarti

 

1.11

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-11-23)

 

 

 

11. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė pagal Konstitucijos 94 straipsnio 1 punkto nuostatas tvarko krašto reikalus, o Lietuvos bankas pagal Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas atlieka finansų rinkos priežiūrą, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projektų nereikėtų gauti minėtų institucijų išvadas.

Pritarti

 

2.1

Europos teisės departamentas (2015-11-13)

5

2

4,5

1. Pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomonei, kad įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punkto nuostatose nustatytus centrinių kredito unijų įgaliojimus reikia suderinti su Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3772 siūlomais (57 straipsnyje) priežiūros institucijos – Lietuvos banko – įgaliojimais, taikytinais kredito unijų atžvilgiu. Būtinas aiškumas, kurios institucijos nurodymų panašiose situacijose kredito unijos privalės laikytis (ar centrinės kredito unijos, ar Lietuvos banko).

Pritarti

 

2.2

Europos teisės departamentas (2015-11-13)

 

 

 

2. Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (toliau – Direktyva 2014/49/ES) 21 straipsnio pirmąją pastraipą „Direktyva 94/19/EB su pakeitimais, padarytais II priede išvardytomis direktyvomis, panaikinama nuo 2019 m. liepos 4 d. nedarant poveikio valstybių narių įsipareigojimams, susijusiems su II priede nurodytų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais ir taikymo pradžios datomis“, manytume, kad įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo priedo „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“ 2 punkte nurodyta Direktyva 2009/14/EB turėtų išlikti įstatymu įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų sąraše (priešingai nei siūlo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas).

Spręsti pagrindiniame komitete

 

2.3

Europos teisės departamentas (2015-11-13)

14

2

 

3. Pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomonei, kad įstatymo projekto 14 straipsnio 2 dalyje numatyta valstybei, centrinės kredito unijos narei, turinčiai vieną pagrindinį pajų, suteikiama išimtinė padėtis – 10 procentų balsų visuotiniame centrinės kredito unijos narių susirinkime. Todėl svarstytina, kodėl yra tokiu būdu siūloma pažeisti asmenų lygiateisiškumo principą suteikiant išimtines privilegijas valstybei.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

2.4

Europos teisės departamentas (2015-11-13)

15

1,2,3

 

4. Nors įstatymo projekto 15 straipsnio 1 - 3 dalyse nustatytas išankstinis (ne trumpesnis kaip 2 metų) informavimo apie išstojimą, pašalinimą iš centrinės kredito unijos terminas siūlomas siekiant suvaldyti piktnaudžiavimą teisėmis, svarstytina, ar toks ribojimas pateisina kredito unijų ūkinės veiklos laisvės principo įgyvendinimo apribojimą ir yra proporcingas.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

2.5

Europos teisės departamentas (2015-11-13)

48

2

 

5. Taip pat pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomonei, kad įstatymo projekto 48 straipsnio 2 dalies nuostata taisytina, nes kriterijai ir reikalavimai licencijai gauti ar kiti reikalavimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų reguliavimu, turi būti išdėstyti tik įstatymuose.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

2.6

Europos teisės departamentas (2015-11-13)

 

 

 

6. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seime 2015 m. lapkričio 24 d. yra priimtas Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 601, 602 straipsniais įstatymas Nr. XII-2056, siūlytume įstatymo projekto nuostatas derinti su priimtu įstatymu, kuriuo yra perkeliami Direktyvos 2014/49/ES ir 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL 2014 L 173, p. 190), reikalavimai. Todėl įstatymo projekto priedas, kuriame pateikiami įstatymu perkeliami Europos Sąjungos teisės aktai, turi būti atitinkamai papildytas pateikiant nuorodą ir į šiuos Europos Sąjungos teisės aktus (Direktyvą 2014/49/ES ir Direktyvą 2014/59/ES).

Pritarti

 

2.7

Europos teisės departamentas (2015-11-13)

 

 

 

7. Primename Jums, kad pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktą, pateikiant įstatymo projektą derinimui, taip pat turi būti paruoštos ir atitikties lentelės, kuriose pateikiami įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikimas pagal straipsnius, kai įstatymo projektu įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės normos.

Pritarti

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: komitetui nepateikta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: komitetui nepateikta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.1

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

(2016-06-01 nutarimas Nr.549)

 

 

 

 

1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3772 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-3772) ir Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3771 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-3771) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Įstatymo projektą Nr. XIIP-3772 ir Įstatymo projektą Nr. XIIP-3771 pagal šias pastabas ir pasiūlymus:

1.1. Įstatymo projekte Nr. XIIP-3772 siūloma nustatyti, kad kredito unijų vadovų kvalifikacijos ir patirties reikalavimus nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, kad minėta nuostata siūloma reglamentuoti asmenų teisės į darbą įgyvendinimą, siūlytina esminius kredito unijų vadovų kvalifikacijos ir patirties reikalavimus nustatyti įstatyme, o priežiūros institucijos teisės aktuose būtų nustatyta reikalavimų vertinimo tvarka.

 

Pritarti

 

1.2

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

(2016-06-01 nutarimas Nr.549)

 

 

 

 

 

1.2. Atsižvelgiant į tai, kad kriterijai ir reikalavimai licencijai gauti ar kiti reikalavimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų reguliavimu, turi būti išdėstyti tik įstatymuose, tikslintinas Įstatymo projektas Nr. XIIP-3772 ir Įstatymo projektas Nr. XIIP-3771 – siūlytina nustatyti, kad priežiūros institucijos teisės aktai ne nustato, o tik detalizuoja prašymų dėl licencijų, leidimų, sutikimų išdavimo ar dėl kitų veiksmų atlikimo pateikimo, nagrinėjimo ir išdavimo tvarką bei detalius reikalavimus pateikiamiems dokumentams.

 

Pritarti

 

1.3

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

(2016-06-01 nutarimas Nr.549)

25

3

9

 

1.3. Pagal Įstatymo projekto Nr. XIIP-3772  25 straipsnio 3 dalies 9 punkto nuostatas kredito unijos valdyba turėtų teisę priimti sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, kredito unijų ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jeigu turto vertė ar sandorių suma viršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo, tačiau tik tokiu atveju, jeigu jai tokią teisę suteiktų visuotinis kredito unijos narių susirinkimas ir tokia valdybos teisė būtų nustatyta kredito unijos įstatuose. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekto Nr. XIIP-3772  18 straipsnio 2 dalį papildyti atskiru punktu, nustatančiu visuotinio kredito unijos narių susirinkimo teisę priimti atitinkamus sprendimus.

 

Pritarti

 

1.4

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

(2016-06-01 nutarimas Nr.549)

 

 

 

 

1.4. Įstatymo projekto Nr. XIIP-3771  5 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma nustatyti centrinės kredito unijos teisę kredito unijoms centrinės kredito unijos narėms nustatyti papildomus kredito unijų vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo, organizacinės struktūros ir vidaus valdymo, kapitalo pakankamumo ir kitų veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžių, apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimus, o 5 straipsnio 5 punkte siūloma nustatyti centrinės kredito unijos teisę duoti nurodymus kredito unijoms centrinės kredito unijos narėms pašalinti pažeidimus, nustatytus atliekant jų stebesėną ir tikrinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškas teises Įstatymo projekte Nr. XIIP-3772 siūloma suteikti ir priežiūros institucijai. Taigi abi institucijos turėtų teisę nustatyti kredito unijoms tam tikrus papildomus reikalavimus, o, nustačiusios pažeidimus ar trūkumus, duoti kredito unijoms privalomus nurodymus per nustatytus terminus juos pašalinti. Vengiant funkcijų dubliavimo, siūlytina centrinių kredito unijų įgaliojimus suderinti su siūlomais priežiūros institucijos – Lietuvos banko – įgaliojimais.

 

Pritarti

 

2.1

Seimo narys Andrius Palionis, 2016-03-15

 

 

 

 

Argumentai:

        Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-11-23 d. išvados Nr. XIIP-3771 1 punkte siūloma patikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo)  nuostatas, kurios dubliuoja centrinės kredito unijos ir priežiūros institucijos funkcijas, atsisakant funkcijų dubliavimosi.

 

Pasiūlymas:

        Patikslinti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

        „4) nustatyti kredito unijoms centrinės kredito unijos narėms papildomus reikalavimus, neprieštaraujančius teisės aktams ir priežiūros institucijos kredito unijai duotiems privalomiems nurodymams, dėl kredito unijų vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo, organizacinės struktūros ir vidaus valdymo, kapitalo pakankamumo ir kitų veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžių, apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų sudarymo;“

Pritarti

 

2.2

Seimo narys Andrius Palionis, 2016-03-15

8

6

3

 

Argumentai:

         Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-11-23 d. išvados Nr. XIIP-3771 2 punkte siūloma tikslinti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalies 3 punkte pateiktą nuorodą į šio įstatymo 13 straipsnio  9 dalį, nes pastarojoje dalyje nėra siūloma reglamentuoti steigėjų tinkamumo, kaip to reikalaujama keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalies 3 punkte.

 

Pasiūlymas:,

         Patikslinti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) steigėjų (jeigu juridinis asmuo jau įsteigtas – narių) sąrašas, kuriame nurodyti kiekvieno iš jų įsigyti pagrindiniai ir papildomi pajai ir pajinių įnašų dydžiai, taip pat dokumentai ir duomenys, reikalingi asmenų, įsigyjančių (turinčių) centrinės kredito unijos kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, arba, jeigu tokių asmenų nėra, 20 didžiausią centrinės kredito unijos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį įsigyjančių (turinčių) steigėjų (jeigu juridinis asmuo jau įsteigtas, –narių) tinkamumui asmenų įvertinimui pagal šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalies nuostatas įvertinti;“

Pritarti

 

2.3

Seimo narys Andrius Palionis, 2016-03-15

8

6

12

 

Argumentai:

        Reikalinga patobulinti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalies 12 punkto redakciją.

 

Pasiūlymas:

        Patikslinti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip:

„12) dokumentai ir informacija, patvirtinantys, kad centrinė kredito unija yra pasirengusi tinkamai vykdyti šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytas funkcijas;“

Pritarti

 

2.4

Seimo narys Andrius Palionis, 2016-03-15

14

5

 

 

Argumentai:

        Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-11-23 d. išvados Nr. XIIP-3771 4 punkte siūloma papildyti keičiamo įstatymo nuostatas atsižvelgiant į tai, kad centrinės kredito unijos narių balsų skaičius visuotiniame kredito unijos narių susirinkime būtų nustatomas pagal tam tikrus rodiklius, kurie gali kisti, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar kiekvieno centrinės kredito unijos nario balsų skaičius būtų nustatomas prieš pat įvyksiantį visuotinį susirinkimą, ar būtų nustatomas vadovaujantis kitais principais.  

 

Pasiūlymas:

        Patikslinti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

        „5. Kiekvieno centrinės kredito unijos nario turimas balsų skaičius nustatomas prieš pat įvyksiantį visuotinį narių susirinkimą. Centrinės kredito unijos įstatuose turi būti nustatyta detali centrinės kredito unijos narių balsų centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime skaičiavimo tvarka, taip pat gali būti nustatyti papildomi, šio straipsnio 1 dalyje nenurodyti, balsams apskaičiuoti naudojami rodikliai.“

Pritarti

 

2.5

Seimo narys Andrius Palionis, 2016-03-15

48

1

 

 

Argumentai:

        Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-11-23 d. išvados Nr. XIIP-3771 8 punkte siūloma  teisinį reguliavimą tikslinti taip, kad poįstatyminiuose teisės aktuose būtų nustatyta tam tikra tvarka, pagal kurią asmenims išduodami leidimai ir licencijos, tačiau ne kriterijai ar reikalavimai licencijai ar leidimui gauti.

 

Pasiūlymas:

        Siekiant teisinio aiškumo, kad priežiūros institucijos teisės aktai tik detalizuos leidimo išdavimo sąlygas, patikslinti keičiamo įstatymo 48 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

        „1. Detalias Prašymų išduoti šio įstatymo nustatytas licencijas, leidimus, sutikimus ar atlikti kitus veiksmus (toliau šiame straipsnyje – išduoti leidimus) pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo sąlygas detalizuojančią ir tvarką bei detalius pateikiamų dokumentų reikalavimus nustato Reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, jo įgyvendinamieji teisės aktai ir priežiūros institucijos teisės aktai.“

Pritarti

 

2.6

Seimo narys Andrius Palionis, 2016-03-15

 

 

 

*

Argumentai:

        Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-11-23 d. išvados Nr. XIIP-3771 9 punkte atkreiptas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo priedo „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“ 2 punkte nurodyta Direktyva 2009/14/EB yra panaikinta 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų. Todėl pasiūlyta tikslinti keičiamo įstatymo priedą, o priede nurodytus Europos Sąjungos teisės aktus išdėstyti chronologine tvarka.

        Be to, pastaruoju metu įsigaliojo dar dvi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos – 2014/49/ES ir 2014/59/ES – kurias taip pat reikėtų perkelti į keičiamo įstatymo priedą.

       

Pasiūlymas:

        Patikslinti keičiamo įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos

centrinių kredito unijų įstatymo

                                                                                                            priedas

 

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

 

        1. 1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 157), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/51/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 273).

        2. 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/14/EB, iš dalies keičianti Direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų nuostatas dėl kompensacijų lygio ir išmokėjimo termino (OL 2009 L 68, p. 3).

        3. 2. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL 2013 L 176, p. 338).

        3. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL 2014 L 173, p. 149).

        4. 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL 2014 L 173, p. 190).“

Pritarti

 

2.7

Seimo narys Andrius Palionis, 2016-03-15

2

13

 

 

Argumentai:

        Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-11-23 d. išvados Nr. XIIP-3771 10 punkte atkreiptas dėmesys į tai, kad Seime yra svarstomas Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 601, 602 straipsniais įstatymo projektas reg. Nr. XIIP-3492(2) ir pasiūlyta abiejų projektų nuostatas suderinti tarpusavyje.

        Tačiau įstatymo projektas Nr. XIIP-3492(2) 2015 m. lapkričio 24 d. yra jau priimtas Seime ir 2015 m. gruodžio 3 d. įsigaliojo, todėl keičiamo projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 601, 602 straipsniais įstatymo Nr. XII-2056 nuostatas.

 

Pasiūlymas:

        Patikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:

        „13. Kitos šio įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme (toliau – Finansų įstaigų įstatymas), Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme (toliau – Finansinio tvarumo įstatymas) ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2013 L 176, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 575/2013).“

Pritarti

 

2.8

Seimo narys Andrius Palionis, 2016-03-15

9

1

3

 

Argumentai:

        Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-11-23 d. išvados Nr. XIIP-3771 10 punkte atkreiptas dėmesys į tai, kad Seime yra svarstomas Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 601, 602 straipsniais įstatymo projektas reg. Nr. XIIP-3492(2) ir pasiūlyta abiejų projektų nuostatas suderinti tarpusavyje.

        Tačiau įstatymo projektas Nr. XIIP-3492(2) 2015 m. lapkričio 24 d. yra jau priimtas Seime ir 2015 m. gruodžio 3 d. įsigaliojo, todėl keičiamo projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 601, 602 straipsniais įstatymo Nr. XII-2056 nuostatas.

 

Pasiūlymas:

        Patikslinti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

        „3) centrinė kredito unija neįmoka pirmosios (avansinės) draudimo įmokos pagal Lietuvos Respublikos Iindėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą (toliau – Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas), jei ji privalo ją mokėti ar jeigu draudimas nutraukiamas visam laikui.“

Pritarti

 

2.9

Seimo narys Andrius Palionis, 2016-03-15

9

5

 

 

Argumentai:

        Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-11-23 d. išvados Nr. XIIP-3771 10 punkte atkreiptas dėmesys į tai, kad Seime yra svarstomas Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 601, 602 straipsniais įstatymo projektas reg. Nr. XIIP-3492(2) ir pasiūlyta abiejų projektų nuostatas suderinti tarpusavyje.

        Tačiau įstatymo projektas Nr. XIIP-3492(2) 2015 m. lapkričio 24 d. yra jau priimtas Seime ir 2015 m. gruodžio 3 d. įsigaliojo, todėl keičiamo projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 601, 602 straipsniais įstatymo Nr. XII-2056 nuostatas.

 

Pasiūlymas:

        Patikslinti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

        „5. Atšaukus licenciją, centrinė kredito unija neturi teisės teikti finansinių paslaugų, išskyrus atvejus, kai kiek tai būtina atsiskaitant su centrinės kredito unijos kreditoriais ar vykdant pagal Finansinio tvarumo įstatymo 47 straipsnio nuostatas duotus įpareigojimus, ir šio Įstatymo dešimtajame ir vienuoliktajame skirsniuose nustatyta tvarka turi būti sprendžiamas klausimas dėl centrinės kredito unijos likvidavimo ar bankroto bylos jai kėlimo.“

Pritarti

 

2.10

Seimo narys Andrius Palionis, 2016-03-15

42

4

1

 

Argumentai:

        Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-11-23 d. išvados Nr. XIIP-3771 10 punkte atkreiptas dėmesys į tai, kad Seime yra svarstomas Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 601, 602 straipsniais įstatymo projektas reg. Nr. XIIP-3492(2) ir pasiūlyta abiejų projektų nuostatas suderinti tarpusavyje.

        Tačiau įstatymo projektas Nr. XIIP-3492(2) 2015 m. lapkričio 24 d. yra jau priimtas Seime ir 2015 m. gruodžio 3 d. įsigaliojo, todėl keičiamo projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 601, 602 straipsniais įstatymo Nr. XII-2056 nuostatas.

 

Pasiūlymas:

        Patikslinti keičiamo įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

        „1) ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki eilinio visuotinio narių susirinkimo sudaryti sąlygas centrinės kredito unijos nariams ir priežiūros institucijai susipažinti su audito įmonės patikrintu audituotu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu, sprendimo dėl pelno paskirstymo projektu ir auditoriaus išvada;“

Pritarti

 

2.11

Seimo narys Andrius Palionis, 2016-03-15

43

2

 

 

Argumentai:

        Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-11-23 d. išvados Nr. XIIP-3771 10 punkte atkreiptas dėmesys į tai, kad Seime yra svarstomas Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 601, 602 straipsniais įstatymo projektas reg. Nr. XIIP-3492(2) ir pasiūlyta abiejų projektų nuostatas suderinti tarpusavyje.

        Tačiau įstatymo projektas Nr. XIIP-3492(2) 2015 m. lapkričio 24 d. yra jau priimtas Seime ir 2015 m. gruodžio 3 d. įsigaliojo, todėl keičiamo projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 601, 602 straipsniais įstatymo Nr. XII-2056 nuostatas.

 

Pasiūlymas:

        Patikslinti keičiamo įstatymo 43 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

        „2. Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas renka audito įmonę einamųjų ir ne daugiau kaip 2 būsimųjų finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinių auditui atlikti metinėms finansinėms ataskaitoms patikrinti. Auditorius, taip pat kitas asmuo, dalyvaujantis kartu su auditoriumi atliekant auditą, negali atlikti tos pačios centrinės kredito unijos audito ilgiau kaip 3 finansinius metus iš eilės.“

Pritarti

 

2.12

Seimo narys Andrius Palionis, 2016-03-15

49

 

 

 

Argumentai:

        Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-11-23 d. išvados Nr. XIIP-3771 10 punkte atkreiptas dėmesys į tai, kad Seime yra svarstomas Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 601, 602 straipsniais įstatymo projektas reg. Nr. XIIP-3492(2) ir pasiūlyta abiejų projektų nuostatas suderinti tarpusavyje.

        Tačiau įstatymo projektas Nr. XIIP-3492(2) 2015 m. lapkričio 24 d. yra jau priimtas Seime ir 2015 m. gruodžio 3 d. įsigaliojo, todėl keičiamo projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 601, 602 straipsniais įstatymo Nr. XII-2056 nuostatas.

 

Pasiūlymas:

        Patikslinti projekto 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„49 straipsnis. Priežiūros institucijos pareigos ir teisės

        1. Be kitų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros institucija turi teisę:

        1) duoti centrinei kredito unijai šio straipsnio 2 ir 3 dalyje dalyse nustatytus privalomus nurodymus, o centrinė kredito unija privalo juos įvykdyti per priežiūros institucijos nustatytą laiką ir nedelsdama raštu apie tai pranešti priežiūros institucijai;

        2) jeigu centrinės kredito unijos organų priimti sprendimai kelia pavojų centrinės kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui, įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad jie, esant Civilinio kodekso nustatytiems pagrindams, būtų pripažinti negaliojančiais;

        3) sudaryti sutartis su audito įmonėmis, turto vertintojais ar kitais tinkamą kvalifikaciją turinčiais asmenimis dėl centrinės kredito unijos patikrinimo, kad būtų nustatyta centrinės kredito unijos turto vertė, centrinės kredito unijos finansinė būklė, įvertintos prisiimtos rizikos ar patikrintos kitos centrinės kredito unijos veiklos sritys. Pagal sutartis su priežiūros institucija veikiantys šiame punkte nurodyti asmenys turi teises, nustatytas šio įstatymo 52 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Jeigu atlikus patikrinimą nustatoma, kad centrinė kredito unija priežiūros institucijai pateikė neteisingą informaciją, ar nustatomi kiti padaryti teisės aktų pažeidimai, priežiūros institucijos turėtas patikrinimo organizavimo išlaidas kompensuoja centrinė kredito unija;

        4) reikalauti, kad būtų pakeista centrinės kredito unijos finansinių ataskaitų rinkinius tikrinanti rinkinių auditą atliekanti audito įmonė, jeigu ji ar auditorius neatitinka (nevykdo) įstatymų nustatytų reikalavimų;

        5) pagal šio įstatymo 51 straipsnį reikalauti pateikti priežiūros funkcijai vykdyti reikalingą informaciją ir atlikti priežiūros funkcijai vykdyti reikalingus tyrimus, taip pat atlikti inspektavimus (tikrinimus) pagal šio įstatymo 52 straipsnį;

        6) paskirti nuolatinį priežiūros institucijos atstovą centrinės kredito unijos veiklai prižiūrėti. Nuolatinis priežiūros institucijos atstovas mutatis mutandis turi teises, numatytas šio įstatymo 52 straipsnyje.

        2. Priežiūros institucija, nustačiusi teisės aktų pažeidimus ar centrinės kredito unijos veiklos trūkumus arba, kad jei centrinės kredito unijos veikla kelia grėsmę centrinės kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui, centrinė kredito unija tinkamai nevykdo šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytų funkcijų, arba turėdama duomenų, kad per ateinančius 12 mėnesių teisės aktai gali būti pažeisti, turi teisę duoti centrinei kredito unijai tokius privalomus nurodymus:

        1) per priežiūros institucijos nustatytą laiką pašalinti teisės aktų pažeidimus ar centrinės kredito unijos veiklos trūkumus;

        2) turėti kapitalą, kuris viršytų šiame įstatyme ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatytus kapitalo reikalavimus ir (arba) sudaryti tinkamus kapitalo rezervus;

        3) pagerinti vidaus kontrolės ir (arba) rizikos valdymo procesus;

        4) tinkamai įvertinti paskolų vertės sumažėjimą ir suformuoti papildomus specialiuosius atidėjinius ar pagerinti turto valdymo tvarką;

        5) nevykdyti tam tikros veiklos, nesudaryti tam tikrų sandorių arba sumažinti tokios veiklos ar sandorių apimtis, įskaitant sandorius dėl centrinės kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo, dėl kitų juridinių asmenų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalių ar nekilnojamojo turto įsigijimo arba sumažinti investicijas į veiklą, kuri kelia pernelyg didelę riziką centrinės kredito unijos patikimumui;

        6) sumažinti su centrinės kredito unijos veikla, produktais ir sistemomis susijusiasą rizikasą;

        7) sumažinti kintamąją atlygio dalį, mokamą centrinės kredito unijos vadovams ir darbuotojams, jeigu tai nesuderinama su patikimos kapitalo bazės išlaikymu;

8) naudoti centrinės kredito unijos grynąjį pelną nuosavam kapitalui stiprinti;

        9) apriboti arba nutraukti dividendų mokėjimą centrinės kredito unijos pajininkams arba palūkanų mokėjimą centrinės kredito unijos išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie įtraukiami į centrinės kredito unijos kapitalą, turėtojams, jeigu toks draudimas nereiškia centrinės kredito unijos įsipareigojimų neįvykdymo;

        10) priežiūros institucijai pateikti papildomą arba teikti dažniau informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms vykdyti;

        11) vykdyti specialius likvidumo reikalavimus;

        12) viešai atskleisti papildomą informaciją;

        13) per priežiūros institucijos nustatytą laiką atlikti centrinės kredito unijos tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių auditą;

        14) parengti ir įgyvendinti per priežiūros institucijos nustatytą laiką jai priimtiną centrinės kredito unijos veiklos pertvarkymo pakeitimo ar (ir) nustatytų pažeidimų ir (ar) trūkumų pašalinimo priemonių planą;

        15) sušaukti centrinės kredito unijos visuotinį narių susirinkimą ar stebėtojų tarybos arba valdybos posėdį ir juose svarstyti priežiūros institucijos pasiūlytus klausimus;. Jeigu centrinės kredito unijos organai nevykdo reikalavimo sušaukti visuotinį narių susirinkimą, priežiūros institucija turi teisę pati sušaukti visuotinį narių susirinkimą, parengti jo darbotvarkę ir reikalauti, kad jame būtų apsvarstyti priežiūros institucijos pasiūlyti klausimai;   

        16) centrinės kredito unijos vadovams atvykti į priežiūros instituciją ir duoti paaiškinimus. Priežiūros institucija apie nurodymą centrinės kredito unijos vadovams atvykti į priežiūros instituciją turi teisę paskelbti viešai;

        17) vykdyti papildomus reikalavimus dėl centrinės kredito unijos veiklos rizikos ribojimo arba atlikti kitus veiksmus ar neatlikti tam tikrų veiksmų, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai ar centrinės kredito unijos veiklos trūkumai arba kad centrinės kredito unijos veikla būtų stabili ir patikima.

3. Priežiūros institucija, nustačiusi, kad Centrinė kredito unija pažeidžia šio įstatymo, Reglamento (ES) Nr. 575/2013, 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2014, L 173, p. 84), 3, 4, 5, 6, 7, 14, 15, 16, 17, 24, 25 ir 26 straipsnių reikalavimus, arba turėdama duomenų, kad artimiausiu metu dėl sparčiai blogėjančios finansinės būklės Centrinė kredito unija juos pažeis, turi teisę Centrinei kredito unijai duoti šio straipsnio 2 dalies 14 ir 15 punktuose nustatytus ir šiuos privalomus nurodymus:

1) įgyvendinti vieną ar daugiau gaivinimo plane, parengtame pagal Finansinio tvarumo įstatymo 4–11 straipsnių nuostatas, nustatytų procedūrų ar priemonių arba gaivinimo planą atnaujinti, kai šioje dalyje nustatytų nurodymų taikymą paskatinusios aplinkybės skiriasi nuo galiojančiame gaivinimo plane nustatytų prielaidų, ir įgyvendinti vieną ar daugiau atnaujintame gaivinimo plane nustatytų procedūrų ar priemonių per priežiūros institucijos nustatytą laikotarpį, užtikrinant, kad būtų pašalintos šioje dalyje nustatytų priemonių taikymą paskatinusios aplinkybės;

2) nušalinti arba pakeisti vieną ar daugiau Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narių, Centrinės kredito unijos valdybos narių, Centrinės kredito unijos administracijos vadovų ar asmenų, priklausančių Centrinės kredito unijos vyresniajai vadovybei, jeigu nustatyta, kad tas asmuo (asmenys) neatitinka šio Įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų;

3) vadovaujantis gaivinimo planu, parengti derybų dėl skolos restruktūrizavimo su kai kuriais ar visais savo kreditoriais planą;

4) pakeisti Centrinės kredito unijos verslo strategiją;

5) pakeisti Centrinės kredito unijos teisinę ir organizacinę ar veiklos struktūrą.

4. Priežiūros institucija, nustačiusi, kad Centrinė kredito unija atitinka šio straipsnio 3 dalyje nurodytas sąlygas, nedelsdama apie tai turi pranešti finansų sektoriaus subjektų pertvarkymo institucijai (toliau – pertvarkymo institucija). Tokiu atveju (įskaitant atvejus, kai priežiūros institucija atlieka inspektavimus (tikrinimus) pagal šio Įstatymo 55 straipsnį) priežiūros institucija turi teisę gauti visą informaciją, būtiną pertvarkymo planui, parengtam pagal Finansinio tvarumo įstatymą, atnaujinti, galimam Centrinės kredito unijos pertvarkymui pasirengti ir jos turto bei įsipareigojimų įvertinimui. Priežiūros institucija šią informaciją turi pateikti pertvarkymo institucijai.

        3. 5. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomi nurodymai gali būti duodami kartu su taikomomis poveikio priemonėmis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyti nurodymai gali būti duodami kartu su šio straipsnio 2 dalyje nustatytais nurodymais ir (arba) taikant ir poveikio priemones.

        4. 6. Pagal šio straipsnio 2 dalį priežiūros institucija, nustatydama tinkamą individualaus centrinės kredito unijos kapitalo reikalavimo dydį arba tinkamus kapitalo rezervų dydžius, taip pat specialius likvidumo reikalavimus, atsižvelgia į kiekybinius ir kokybinius priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo rezultatus, sisteminės rizikos įvertinimą, centrinės kredito unijos valdymo struktūrą, rizikos nustatymo, valdymo, vidaus kontrolės procesus.

        5. 7. Priežiūros institucijos nustatyta tvarka priežiūros institucijos darbuotojai turi teisę dalyvauti centrinės kredito unijos organų ir centrinės kredito unijos komitetų darbe – dalyvauti susirinkimuose ar posėdžiuose stebėtojų teisėmis ar kitaip stebėti centrinės kredito unijos organų, komitetų ir centrinės kredito unijos vadovų veiklą.

        6. 8. Priežiūros institucija savo nustatyta tvarka ir vadovaudamasi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais turi teisę kaupti ir kitaip tvarkyti duomenis apie centrinės kredito unijos skolininkus. Centrinė kredito unija priežiūros institucijai privalo teikti duomenis apie savo skolininkus ir turi teisę naudotis šiais duomenimis priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

         7. 9. Šiame įstatyme numatytomis teisėmis priežiūros institucija naudojasi:

        1) tiesiogiai;

        2) bendradarbiaudama su kitomis priežiūros institucijomis;

        3) pasitelkdama kitus asmenis tam tikriems veiksmams atlikti;

        4) pasitelkdama teisėsaugos institucijas.

        10.  Priežiūros institucija, spręsdama dėl privalomų nurodymų davimo pagal šio straipsnio 3 dalį, taip pat turi vadovautis taikytinais Europos Sąjungos teisės aktais.“

Pritarti

 

2.13

Seimo narys Andrius Palionis, 2016-03-15

53

1

 

 

Argumentai:

        Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-11-23 d. išvados Nr. XIIP-3771 10 punkte atkreiptas dėmesys į tai, kad Seime yra svarstomas Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 601, 602 straipsniais įstatymo projektas reg. Nr. XIIP-3492(2) ir pasiūlyta abiejų projektų nuostatas suderinti tarpusavyje.

        Tačiau įstatymo projektas Nr. XIIP-3492(2) 2015 m. lapkričio 24 d. yra jau priimtas Seime ir 2015 m. gruodžio 3 d. įsigaliojo, todėl keičiamo projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 601, 602 straipsniais įstatymo Nr. XII-2056 nuostatas.

 

Pasiūlymas:

        Patikslinti keičiamo įstatymo 53 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

        „1. Priežiūros institucija praneša Europos bankininkystės institucijai apie šio įstatymo nustatyta tvarka išduotas licencijas, nurodydama, kurioje indėlių draudimo sistemoje dalyvauja licenciją gavusi centrinė kredito unija, pritaikytas poveikio priemones ir dėl šių poveikio priemonių paduotus skundus bei jų nagrinėjimo eigą, Europos Komisijai ir Europos bankininkystės institucijai – apie atšauktas licencijas, taip pat joms ir Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros institucijoms teikia kitą informaciją. Pranešimų ir informacijos teikimo atvejus ir tvarką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.“

Pritarti

 

2.14

Seimo narys Andrius Palionis, 2016-03-15

54

1

4

 

Argumentai:

        Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-11-23 d. išvados Nr. XIIP-3771 10 punkte atkreiptas dėmesys į tai, kad Seime yra svarstomas Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 601, 602 straipsniais įstatymo projektas reg. Nr. XIIP-3492(2) ir pasiūlyta abiejų projektų nuostatas suderinti tarpusavyje.

        Tačiau įstatymo projektas Nr. XIIP-3492(2) 2015 m. lapkričio 24 d. yra jau priimtas Seime ir 2015 m. gruodžio 3 d. įsigaliojo, todėl keičiamo projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 601, 602 straipsniais įstatymo Nr. XII-2056 nuostatas.

 

Pasiūlymas:

        Patikslinti keičiamo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

        „4) laikinai nušalinti centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį (narius), centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus), vieną ar daugiau asmenų, priklausančių centrinės kredito unijos vyresniajai vadovybei, nuo pareigų arba nušalinti centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį (narius), centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus), vieną ar daugiau asmenų, priklausančių centrinės kredito unijos vyresniajai vadovybei, nuo pareigų ir reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai;“

Pritarti

 

2.15

Seimo narys Andrius Palionis, 2016-03-15

54

54

54

54

1

1

1

1

8

9

10

11

 

Argumentai:

        Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-11-23 d. išvados Nr. XIIP-3771 10 punkte atkreiptas dėmesys į tai, kad Seime yra svarstomas Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 601, 602 straipsniais įstatymo projektas reg. Nr. XIIP-3492(2) ir pasiūlyta abiejų projektų nuostatas suderinti tarpusavyje.

        Tačiau įstatymo projektas Nr. XIIP-3492(2) 2015 m. lapkričio 24 d. yra jau priimtas Seime ir 2015 m. gruodžio 3 d. įsigaliojo, todėl keičiamo projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 601, 602 straipsniais įstatymo Nr. XII-2056 nuostatas.

 

Pasiūlymas:

        Papildyti keičiamo įstatymo 54 straipsnio 1 dalį 8 ir 9 punktais, buvusius 8 ir 9 punktus laikyti 10 ir 11 punktais:

        „8) paskirti centrinės kredito unijos laikinąjį administratorių;

        9) paskelbti centrinės kredito unijos veiklos apribojimą (moratoriumą);

        8) 10) laikinai apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose Lietuvos banke bei kitose kredito įstaigose, ir kitu turtu;

        9) 11) atšaukti išduotą licenciją ar laikinai sustabdyti jos galiojimą tol, kol egzistuoja pagrindas licenciją sustabdyti; išnykus licencijos sustabdymo pagrindui, priežiūros institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tada, kai įsitikino, kad pagrindas išnyko, atnaujina licencijos galiojimą.“

Pritarti

 

 

2.16

Seimo narys Andrius Palionis, 2016-03-15

55

1

7

 

Argumentai:

        Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-11-23 d. išvados Nr. XIIP-3771 10 punkte atkreiptas dėmesys į tai, kad Seime yra svarstomas Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 601, 602 straipsniais įstatymo projektas reg. Nr. XIIP-3492(2) ir pasiūlyta abiejų projektų nuostatas suderinti tarpusavyje.

        Tačiau įstatymo projektas Nr. XIIP-3492(2) 2015 m. lapkričio 24 d. yra jau priimtas Seime ir 2015 m. gruodžio 3 d. įsigaliojo, todėl keičiamo projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 601, 602 straipsniais įstatymo Nr. XII-2056 nuostatas.

 

Pasiūlymas:

        Pakeisti keičiamo įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

        „7) padaromas Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo, Lietuvos Respublikos Iindėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo pažeidimas;“

Pritarti

 

2.17

Seimo narys Andrius Palionis, 2016-03-15

55

5

 

 

Argumentai:

        Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-11-23 d. išvados Nr. XIIP-3771 10 punkte atkreiptas dėmesys į tai, kad Seime yra svarstomas Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 601, 602 straipsniais įstatymo projektas reg. Nr. XIIP-3492(2) ir pasiūlyta abiejų projektų nuostatas suderinti tarpusavyje.

        Tačiau įstatymo projektas Nr. XIIP-3492(2) 2015 m. lapkričio 24 d. yra jau priimtas Seime ir 2015 m. gruodžio 3 d. įsigaliojo, todėl keičiamo projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 601, 602 straipsniais įstatymo Nr. XII-2056 nuostatas.

 

Pasiūlymas:

        Patikslinti keičiamo įstatymo 55 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

        „5. Priežiūros institucija sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo, kuris pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą laikomas indėlių draudžiamuoju įvykiu, priima ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po to, kai nustato, kad priežiūros institucijos išduotą licenciją turinti centrinė kredito unija negali įvykdyti pagrįsto reikalavimo grąžinti indėlį ir yra pagrindas manyti, kad to negalės padaryti artimiausiu metu.“

Pritarti

 

2.18

Seimo narys Andrius Palionis, 2016-03-15

57

 

 

 

Argumentai:

        Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-11-23 d. išvados Nr. XIIP-3771 10 punkte atkreiptas dėmesys į tai, kad Seime yra svarstomas Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 601, 602 straipsniais įstatymo projektas reg. Nr. XIIP-3492(2) ir pasiūlyta abiejų projektų nuostatas suderinti tarpusavyje.

        Tačiau įstatymo projektas Nr. XIIP-3492(2) 2015 m. lapkričio 24 d. yra jau priimtas Seime ir 2015 m. gruodžio 3 d. įsigaliojo, todėl keičiamo projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 601, 602 straipsniais įstatymo Nr. XII-2056 nuostatas.

 

Pasiūlymas:

        Patikslinti keičiamo įstatymo 57 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„57 straipsnis. Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos nario (narių), valdybos nario (narių), centrinės kredito unijos administracijos vadovo (vadovų) ar asmenų, priklausančių centrinės kredito unijos vyresniajai vadovybei, nušalinimas nuo pareigų

        1. Nuo priežiūros institucijos sprendimo laikinai nušalinti centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), centrinės kredito unijos valdybos narį (narius), centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) arba vieną ar daugiau asmenų, priklausančių centrinės kredito unijos vyresniajai vadovybei, nuo pareigų pateikimo centrinei kredito unijai dienos nušalintas nuo pareigų asmuo neturi teisės atlikti savo funkcijų ir visi jo po tokio sprendimo įsigaliojimo dienos priimti sprendimai yra negaliojantys.

        2. Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą nušalinti centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), centrinės kredito unijos valdybos narį (narius), centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) arba vieną ar daugiau asmenų, priklausančių centrinės kredito unijos vyresniajai vadovybei, nuo pareigų ir reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai, tai centrinės kredito unijos organas, kuriam suteikta tokia teisė, privalo per priežiūros institucijos sprendime nustatytą terminą atšaukti tokį asmenį iš pareigų ir (ar) nutraukti su juo sudarytą sutartį ar panaikinti jo įgaliojimus.

        3. Apie priimtą sprendimą nušalinti centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), centrinės kredito unijos valdybos narį (narius), centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) arba vieną ar daugiau asmenų, priklausančių centrinės kredito unijos vyresniajai vadovybei, nuo pareigų pranešama centrinei kredito unijai, juridinių asmenų registrui ir paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.“

Pritarti

 

2.19

Seimo narys Andrius Palionis, 2016-03-15

58

59

60

70

 

 

 

Argumentai:

        Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-11-23 d. išvados Nr. XIIP-3771 10 punkte atkreiptas dėmesys į tai, kad Seime yra svarstomas Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 601, 602 straipsniais įstatymo projektas reg. Nr. XIIP-3492(2) ir pasiūlyta abiejų projektų nuostatas suderinti tarpusavyje.

        Tačiau įstatymo projektas Nr. XIIP-3492(2) 2015 m. lapkričio 24 d. yra jau priimtas Seime ir 2015 m. gruodžio 3 d. įsigaliojo, todėl keičiamo projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 601, 602 straipsniais įstatymo Nr. XII-2056 nuostatas.

 

Pasiūlymas:

         Papildyti keičiamą įstatymą 58 ir 59 straipsniais (buvusius 58-68 straipsnius laikant atitinkamai 60-70 straipsniais):

        „58 straipsnis. Centrinės kredito unijos laikinasis administratorius

Centrinės kredito unijos laikinojo administratoriaus skyrimui ir veiklai mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo 751 straipsnio nuostatos.“.

        „59 straipsnis. Centrinės kredito unijos veiklos apribojimas (moratoriumas)

Centrinės kredito unijos veiklos apribojimui (moratoriumui) mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo 76 straipsnio nuostatos.“

Pritarti

 

2.20

Seimo narys Andrius Palionis, 2016-03-15

66

 

 

 

Argumentai:

        Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-11-23 d. išvados Nr. XIIP-3771 10 punkte atkreiptas dėmesys į tai, kad Seime yra svarstomas Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 601, 602 straipsniais įstatymo projektas reg. Nr. XIIP-3492(2) ir pasiūlyta abiejų projektų nuostatas suderinti tarpusavyje.

        Tačiau įstatymo projektas Nr. XIIP-3492(2) 2015 m. lapkričio 24 d. yra jau priimtas Seime ir 2015 m. gruodžio 3 d. įsigaliojo, todėl keičiamo projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 601, 602 straipsniais įstatymo Nr. XII-2056 nuostatas.

 

Pasiūlymas:

        Patikslinti keičiamo įstatymo 66 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

        „66 straipsnis. Centrinės kredito unijos bankroto procedūros teisinis reglamentavimas

Centrinės kredito unijos bankroto procedūras reglamentuoja šis Įstatymas, Finansų įstaigų įstatymas ir Įmonių bankroto įstatymas, jeigu šis Įstatymas, Finansinio tvarumo įstatymas  ir Finansų įstaigų įstatymas nenustato kitaip.“

Pritarti

 

2.21

Seimo narys Andrius Palionis, 2016-03-15

67

 

 

 

Argumentai:

        Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-11-23 d. išvados Nr. XIIP-3771 10 punkte atkreiptas dėmesys į tai, kad Seime yra svarstomas Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 601, 602 straipsniais įstatymo projektas reg. Nr. XIIP-3492(2) ir pasiūlyta abiejų projektų nuostatas suderinti tarpusavyje.

        Tačiau įstatymo projektas Nr. XIIP-3492(2) 2015 m. lapkričio 24 d. yra jau priimtas Seime ir 2015 m. gruodžio 3 d. įsigaliojo, todėl keičiamo projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 601, 602 straipsniais įstatymo Nr. XII-2056 nuostatas.

 

Pasiūlymas:

        Patikslinti keičiamo įstatymo 67 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

        „67 straipsnis. Sąlygos pripažinti centrinę kredito uniją nemokia

        1. Sąlygas, kurioms esant centrinė kredito unija gali būti pripažįstama nemokia, ir centrinės kredito unijos nemokumo apskaičiavimo ir įvertinimo tvarką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.

        2. Centrinės kredito unijos bankroto bylą teismas iškelia tik jeigu yra priežiūros institucijos išvada dėl centrinės kredito unijos nemokumo.

        1. Centrinė kredito unija gali būti pripažinta nemokia, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

        1) centrinė kredito unija dėl to, kad patyrė arba, tikėtina, kad patirs nuostolių, kuriems padengti reikės visų jos nuosavų lėšų arba didelės jų dalies, arba dėl kitų su jos finansine būkle susijusių priežasčių pažeidžia, arba, remiantis objektyviais tokį vertinimą pagrindžiančiais veiksniais, artimiausiu metu pažeis licencijai išduoti taikomus reikalavimus taip, kad priežiūros institucijai būtų pagrindas atšaukti licenciją;

        2) centrinės kredito unijos turtas yra arba, remiantis objektyviais veiksniais, nustatoma, kad artimiausiu metu bus mažesnis už jos įsipareigojimus;

        3) centrinė kredito unija negali arba, remiantis objektyviais tokį vertinimą pagrindžiančiais veiksniais, nustatoma, kad artimiausiu metu negalės suėjus terminui apmokėti savo skolų arba įvykdyti kitų įsipareigojimų.

        2. Centrinės kredito unijos bankroto bylą teismas iškelia tik pertvarkymo institucijos iniciatyva arba jeigu į teismą kreipiasi kiti įstatymuose nurodyti asmenys ir yra įvykdytos Finansinio tvarumo įstatymo 102 straipsnyje nustatytos sąlygos. Jeigu pertvarkymo institucija Finansinio tvarumo įstatymo 102 straipsnyje nustatyta tvarka teismui nepateikia informacijos apie jos ketinimus imtis pertvarkymo veiksmų, teismas dėl bankroto bylos iškėlimo centrinei kredito unijai sprendžia tik gavęs priežiūros institucijos išvadą dėl centrinės kredito unijos nemokumo.“

Pritarti

 

2.22

Seimo narys Andrius Palionis, 2016-03-15

70

 

 

 

Argumentai:

        Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-11-23 d. išvados Nr. XIIP-3771 10 punkte atkreiptas dėmesys į tai, kad Seime yra svarstomas Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 601, 602 straipsniais įstatymo projektas reg. Nr. XIIP-3492(2) ir pasiūlyta abiejų projektų nuostatas suderinti tarpusavyje.

        Tačiau įstatymo projektas Nr. XIIP-3492(2) 2015 m. lapkričio 24 d. yra jau priimtas Seime ir 2015 m. gruodžio 3 d. įsigaliojo, todėl keičiamo projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 2, 10, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 60, 67, 68, 71 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 601, 602 straipsniais įstatymo Nr. XII-2056 nuostatas.

 

Pasiūlymas:

        Patikslinti keičiamo įstatymo 70 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

        „70 straipsnis. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė

        1. Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe.

        2. Antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl apdraustųjų indėlių, taip pat valstybės įmonės Indėlių ir investicijų draudimo reikalavimai dėl išlaidų, susijusių su Indėlių draudimo fondo lėšų panaudojimu pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą ir (arba) Finansinio tvarumo įstatymą draudimo išmokų centrinės kredito unijos indėlininkams ar investuotojams, nurodytiems Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme, išmokėjimu.

        3. Trečiąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą bei valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, taip pat dėl suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija.

        4. Ketvirtąja eile tenkinami fizinių asmenų ir labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, reikalavimai dėl indėlių dalies, viršijančios draudžiamą sumą, numatytą Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 4 straipsnyje, ir fizinių asmenų ir labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių reikalavimai dėl indėlių kurie būtų laikomi reikalavimus atitinkančiais indėliais, jeigu būtų laikomi centrinėje kredito unijoje.

        4.5. Ketvirtąja Penktąja eile tenkinami kiti centrinės kredito unijos kreditorių reikalavimai, išskyrus nurodytus šio straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, ir 7 ir 8 dalyse, reikalavimai nurodytus reikalavimus.

        5.6. Penktąja Šeštąja eile tenkinami kreditorių reikalavimai dėl centrinei kredito unijai suteiktų pasitikėtinių (subordinuotų) paskolų ir centrinės kredito unijos išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie turi visus pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymius, išskyrus reikalavimus, kurie nurodyti šio straipsnio 6 7 dalyje nurodytus reikalavimus.

        6.7. Šeštąja Septintąja eile tenkinami kreditorių reikalavimai dėl centrinės kredito unijos išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie turi visus pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymius ir kurių įsigijimo sandoriuose numatyta, kad pagal juos reikalavimai tenkinami tik po kitų centrinės kredito unijos kreditorių reikalavimų, įskaitant reikalavimus dėl centrinei kredito unijai suteiktų pasitikėtinių (subordinuotų) paskolų ir kitų centrinės kredito unijos išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių, kurie turi visus pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymius.

        7.8. Septintąja Aštuntąja eile tenkinami centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos ir Centrinės kredito unijos administracijos vadovų reikalavimai.“

Pritarti

 

3.1

Seimo narys Raimundas Markauskas, 2016-04-29

2

 

4

 

13

17

20

 

3

 

2

 

2

3

1

 

 

2

 

 

9

3

 

Argumentai: Keičiamo Centrinės kredito unijos įstatymo pakeitimo 2 straipsnio 3 dalyje siūloma įtvirtinti sąvokos „asocijuotas narys“ apibrėžtį. Pažymėtina, jog kartu teikiamame Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3772 (toliau – Kredito unijų įstatymo projektas), sąvoka asocijuotas narys apibrėžiama kitaip. Atsižvelgiant į tai, jog šiuose įstatymų projektuose siekiama reguliuoti analogiškus teisinius santykius, juose vartojamų sąvokų turinys neturėtų skirtis. Kadangi sąvokų turinys nėra tapatus, siekiant išvengti neaiškumų siūlytina sąvoką centrinės kredito unijos „asocijuotas narys“ keisti į „asocijuoto investuotojo“ sąvoką.  

 

Pasiūlymas:

1. Projekto 2 straipsnio 3 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:

„3. Asocijuotas narys Asocijuotas investuotojas – fizinis arba juridinis asmuo, išskyrus kredito uniją ir valstybę, kurio pajinis įnašas pagrindinio pajaus įsigijimo metu sudaro ne mažiau kaip 10 procentų centrinės kredito unijos nuosavo kapitalo.“

 

2. Atitinkamai patikslintini kiti projekto straipsniai, kuriuose naudojama „asocijuoto nario“ sąvoka, keičiant šią sąvoką į „asocijuoto investuotojo“ sąvoką, t.y.:

 

2.1.  Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 3 dalį ir jį išdėstyti taip:

“2) kredito unijų, kurios yra centrinės kredito unijos narės, nariams ir asocijuotiems investuotojams;“

 

2.2 Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Centrinės kredito unijos nariu gali būti kredito unija, asocijuotas narys investuotojas ir valstybė.“

 

2.3 Pakeisti 17 straipsnio 3 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

9) pritaria asocijuoto nario investuotojo priėmimui į centrinę kredito uniją;

 

2.4 Pakeisti 20 str. 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) priima sprendimus dėl narių priėmimo į centrinę kredito uniją. Asocijuotas narys investuotojas į centrinę kredito uniją gali būti priimtas tik tada, jeigu tam pritaria centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas;“

Svarstyti pagrindiniame komitete

 

3.2

Seimo narys Raimundas Markauskas, 2016-04-29

5

1

 

 

Argumentai: Žr. argumentus 25 str. 1 dalies pakeitimui.

 

Pasiūlymas.

1. Papildyti  projekto 5 straipsnio 1 dalį naujais 3 ir 4 punktais ir juos išdėstyti taip:

„3) šio įstatymo nustatytais atvejais užtikrina kredito unijų savo narių dalyvavimą kredito unijų stabilizacijos fonde Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka;

4) šio įstatymo nustatytais atvejais deleguoja atstovą dalyvauti kredito unijų stabilizacijos fondo valdyme Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka;“

2. Buvusias 3-6 dalis pernumeruoti 5-8 dalimis.

Svarstyti pagrindiniame komitete

 

3.3

Seimo narys Raimundas Markauskas, 2016-04-29

7

2

 

 

Argumentai: Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad kredito uniją gali steigti ne mažiau kaip 10 steigėjų. Pagal sektoriaus viešai paskelbtus skaičiavimus, šiai dienai dabartinių kredito unijų galimybės sukurti Kapitalo reikalavimų direktyvos ir Reglamento (CRDIV / CRR) reikalavimus atitinkančią CKU yra nedidelės. Kredito unijų sektoriaus atitikimo galiojančiam Kredito unijų įstatymui ir tvaraus kapitalo dydžių analizė rodo, jog šiuo metu tik 24 (mažiau kaip trečdalis) kredito unijos turi įstatyme numatyto dydžio tvaraus kapitalo, tačiau net jos negali įkurti tvarios CKU, kuri tenkintų Kapitalo reikalavimų direktyvos ir Reglamento reikalavimus. Numatyta, kad CKU turi steigti ne mažiau, kaip 10 kredito unijų, tačiau šiuo metu tik 6 kredito unijos tenkina I lygio kapitalo reikalavimą (4,5%). Taigi, siūlomi keisti Kredito unijų ir CKU įstatymo projektai neįvertina esamos situacijos ir galimų pasekmių Lietuvos kredito unijoms.

Siūlytina mažinti minimalų steigėjų skaičių, jog objektyviai būtų sudarytos sąlygos atsirasti ne vienai, o keletui veikiančių CKU.  Siūlytina numatyti, jog tais atvejais, kai kredito unijų turtas viršija 50 milijonų eurų, centrinėje kredito unijoje gali būti ne mažiau kaip 3 nariai.

 

Pasiūlymas.

Pakeisti projekto 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Centrinę kredito uniją gali steigti ne mažiau kaip 10 steigėjų. Šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies numatytu atveju kredito uniją gali steigti ne mažiau nei 3 steigėjai.“

Svarstyti pagrindiniame komitete

 

3.4

Seimo narys Raimundas Markauskas, 2016-04-29

13

1

3

 

 

 

Argumentai: Žr. argumentus 7 str. 2 dalies pakeitimui.

 

Pasiūlymas: Patikslinti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Centrinėje kredito unijoje negali būti mažiau kaip 10 narių, išskyrus šiame straipsnyje nurodytą išimtį. Centrinėje kredito unijoje gali būti mažiau nei 10, bet ne mažiau kaip 3 nariai tik tais atvejais, kai kredito unijų, esančių centrinės kredito unijos nariais, turtas viršija 50 milijonų eurų“.

 

Argumentai: Siūlytina numatyti, jog kredito unijų narystė centrinėje kredito unijoje būtų ne privaloma (kas nėra suderinama su ūkinės veiklos laisvės ir kooperacijos principais), o savanoriška.

 

Pasiūlymas:

1. Patikslinti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Centrinė kredito unija privalo priimti į savo narius savarankiškos kredito unijos veiklos formos nesirenkančią priežiūros institucijos išduotą kredito unijos licenciją turinčią ir veiklos riziką ribojančius normatyvus vykdančią kredito uniją.“

2. Papildyti 13 straipsnį nauja 11 dalimi:

„11. Centrinės kredito unijos narės kredito unijos, atitinkančios savarankiškai kredito unijai keliamus reikalavimus, numatytus Kredito unijų įstatyme, turi teisę išstoti iš centrinės kredito unijos Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka, raštu pranešusi apie tai centrinei kredito unijai ne vėliau kaip prieš 1 metus iki numatomo išstojimo dienos.“

Svarstyti pagrindiniame komitete

 

3.5

Seimo narys Raimundas Markauskas, 2016-04-29

14

 

 

 

Argumentai: Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Kredito unijos centrinės kredito unijos narės balsų dalis, kurį pagrindinis pajus suteikia centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime, nustatomas atsižvelgiant į kredito unijos narių skaičių ir nuosavo kapitalo dydį, tačiau vienos kredito unijos turima balsų dalis negali sudaryti mažiau kaip 1 balsą ir daugiau kaip 10 procentų visų balsų“. Pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatas centrinės kredito unijos įstatuose turi būti nustatyta detali centrinės kredito unijos narių balsų centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime skaičiavimo tvarka. Be to, projektu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu centrinės kredito unijos nare yra valstybė, ji visada turi 10 procentų visų balsų. Pagal galiojančio centrinės kredito unijos įstatymo 2 straipsnio 7 dalies nuostatas kiekvienas centrinės kredito unijos narys turi vieną balsą. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomi pakeitimai teikiami tam, kad didžiausią kapitalą sukaupusios ir sėkmingai veikiančios kredito unijos turėtų svaresnę įtaką priimant sprendimus centrinės kredito unijos visuotiniame susirinkime.

Nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais konkrečiai argumentais remiantis valstybei – centrinės kredito unijos narei, turinčiai tik vieną pagrindinį pajų, visuotiniame centrinės kredito unijos narių susirinkime visada būtų suteikiama 10 procentų balsų. Pažymėtina, kad valstybės, priešingai nei kitų centrinės kredito unijos narių, balsų skaičius susirinkime nebūtų nustatomas pagal projekte siūlomus įtvirtinti rodiklius. Taigi svarstytina, ar jai nebūtų suteiktos privilegijos kitų centrinės kredito unijos narių atžvilgiu, o kiti kredito unijos nariai siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų diskriminuojami. Kyla abejonių ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas bei aukščiau minėtas nuosavybės teisių apsaugos principas. Siūlytina nuostatas tobulinti.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad centrinės kredito unijos narių balsų skaičius visuotiniame kredito unijos narių susirinkime būtų nustatomas pagal tam tikrus rodiklius, kurie gali kisti, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar kiekvieno centrinės kredito unijos nario balsų skaičius būtų nustatomas prieš pat įvyksiantį visuotinį susirinkimą, ar būtų nustatomas vadovaujantis kitais principais. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šį neaiškumą.

 

Pasiūlymas. Patikslinti keičiamo įstatymo 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„14 straipsnis. Centrinės kredito unijos nario balso teisė

1. Kredito unijos centrinės kredito unijos narės balsų dalis, kurį pagrindinis pajus suteikia centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime, nustatomas atsižvelgiant į kredito unijos narių skaičių ir nuosavo kapitalo dydį, tačiau vienos kredito unijos turima balsų dalis negali sudaryti mažiau kaip 1 balsą ir daugiau kaip 10 procentų visų balsų.

2. Jeigu centrinės kredito unijos nare yra valstybė, ji visada turi 10 procentų visų balsų. jos balsų dalis centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime nustatoma atsižvelgiant į valstybės įmokėtą pajinio įnašo už pagrindinį ir papildomus pajus dydį, tačiau valstybės turima balsų dalis negali sudaryti mažiau kaip 1 balsą ir daugiau kaip 10 procentų visų balsų.

3. Jeigu centrinės kredito unijos nariu yra asocijuotas narys investuotojas,  jo balsų dalis, kurį pagrindinis pajus suteikia centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime, nustatomas atsižvelgiant į jo sumokėtą pajinio įnašo už pagrindinį ir papildomus pajus dydį ir visą centrinės kredito unijos pajinį kapitalą, tačiau vieno asocijuoto nario investuotojo turima balsų dalis negali sudaryti daugiau kaip 10 procentų visų balsų.

4. Visų asocijuotų narių investuotojų balsų dalis negali būti didesnė nei 1/3 visų balsų.

5. Kiekvieno centrinės kredito unijos nario turimas balsų skaičius nustatomas prieš pat įvyksiantį visuotinį narių susirinkimą. Centrinės kredito unijos įstatuose turi būti nustatyta detali centrinės kredito unijos narių balsų centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime skaičiavimo tvarka, taip pat gali būti nustatyti papildomi, šio straipsnio 1 dalyje nenurodyti, balsams apskaičiuoti naudojami rodikliai.“

Svarstyti pagrindiniame komitete

 

3.6

Seimo narys Raimundas Markauskas, 2016-04-29

25

 

 

1

2

1

 

Argumentai: Siūloma nustatyti, kad centrinė kredito unija turi teisę centrinės kredito unijos ir jos narių mokumui užtikrinti sudaryti ir kaupti centrinės kredito unijos stabilizacijos fondą. Taigi minėto fondo steigimas nebūtų privalomas, tačiau tokiu atveju, jei centrinė kredito unija rinktųsi fondo nekaupti, ji turėtų dalyvauti vieningame Kredito unijų stabilizacijos fonde, kaupiamame pagal kredito unijų įstatymą. Be to, nedalyvauti bendrame (vieningame)  kredito unijų stabilizacijos fonde centrinės kredito unijos narės gali tik tuomet, kaip kaupia ne mažesnį nei įstatyme nurodytą centrinės kredito unijos stabilizacijos fondą ir užtikrina ne mažesnius nei įstatyme numatytus fondo kaupimo ir valdymo reikalavimus. Atitinkamai siūloma reglamentuoti minimalų centrinės kredito unijos fondo dydį, įmokų surinkimo ir fondo lėšų naudojimo tvarką, o taip pat fondo valdymą bei stabilizacijos fondo komisijos veiklą. 

 

Pasiūlymas:

1. Patikslinti 25 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir išdėstyti taip: 

 

„25 straipsnis. Centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų mokumo užtikrinimas

1. Centrinė kredito unija ir jos narėmis esančios kredito unijos šio įstatymo nustatyta tvarka užtikrina viena kitos mokumą:

1) šio įstatymo 26 straipsnio nustatyta tvarka centrinei kredito unijai ir jos narėms kredito unijoms kaupiant centrinės kredito unijos stabilizacijos fondą ir mokant periodines ir papildomas įmokas į stabilizacijos fondą jį arba dalyvaujant Kredito unijų stabilizacijos fonde, kurio kaupimą reguliuoja Kredito unijų įstatymas;“

 

2. Patikslinti 25 straipsnio  2 dalį ir išdėstyti taip: 

„2. Jeigu mokumo užtikrinimo sistemos pagalba iš stabilizacijos fondo centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos mokumas nėra užtikrinamas ir centrinei kredito unijai arba jos narei kredito unijai yra iškeliama bankroto byla, centrinė kredito unija ir jos narės kredito unijos solidariai atsako bankrutuojančios centrinės kredito unijos ir jos narės bankrutuojančios kredito unijos kreditoriams, tačiau ne didesne nei į centrinės kredito unijos stabilizacijos fondą (jei toks kaupiamas) įneštų lėšų ir į centrinę kredito uniją įmokėto pajinio kapitalo suma. Šis ribojimas netaikomas bankrutuojančiai centrinei kredito unijai ir jos narei bankrutuojančiai kredito unijai, kurios savo kreditoriams atsako visu savo turtu.“

Svarstyti pagrindiniame komitete

 

3.7

Seimo narys Raimundas Markauskas, 2016-04-29

26

 

 

 

Argumentai: žr. argumentus 25 str. 1 dalies pakeitimui

 

Pasiūlymas:

1. Patikslinti 26 straipsnį ir išdėstyti taip: 

 

„26 straipsnis. Stabilizacijos Centrinės kredito unijos stabilizacijos fondas

1. Stabilizacijos fondas – tai Centrinė kredito unija turi teisę centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų mokumui užtikrinti sudaryti ir kaupti centrinės kredito unijos stabilizacijos fondą. Centrinės kredito unijos savanoriškai kaupiamas stabilizacijos fondas – tai centrinės kredito unijos narių sprendimu įsteigtas, centrinės kredito unijos valdomas centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų mokumui užtikrinti skirtas fondas, kurį sudaro centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų įmokėtos lėšos ir kitas turtas.

2. Stabilizacijos fondas nėra juridinis asmuo, jį steigia, administruoja ir jo vardu veikia centrinė kredito unija. Jei centrinė kredito unija savo įstatuose nenumato šio įstatymo reikalavimus atitinkančio stabilizacijos fondo steigimo, visos centrinės kredito unijos narės privalo dalyvauti Kredito unijų stabilizacijos fonde Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka.  Stabilizacijos fondas, jei nusprendžiama jį kaupti,  turi būti atskirtas nuo centrinės kredito unijos turto ir jo apskaita turi būti tvarkoma atskirai.

3. Stabilizacijos fonde ne vėliau kaip per 10 metų nuo licencijos centrinei kredito unijai išdavimo dienos turi būti sukaupta ir toliau išlaikoma suma, ne mažesnė kaip 1 procentas centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų turto sumos.

3. 4. Tais atvejais, kai centrinės kredito unijos narių sprendimu kaupiamas centrinės kredito unijos stabilizacijos fondas, centrinė kredito unija ir kredito unijos centrinės kredito unijos narės privalo mokėti į stabilizacijos fondą periodines įmokas ir papildomas įmokas. Centrinė kredito unija turi teisę mokėti ir didesnes įmokas. Kredito unijos centrinės kredito unijos narės, dalyvaujančios centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo kaupime, gali savanoriškai papildomai dalyvauti Kredito unijų stabilizacijos fonde Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka.

5. Periodinės įmokos mokamos centrinės kredito unijos nustatytais terminais, iki bus pasiektas šio straipsnio 3 dalyje nustatytas stabilizacijos fondo lygis, o šį lygį pasiekus ir vėliau jam sumažėjus – periodinių įmokų mokėjimas turi būti atnaujinamas. Papildomos įmokos mokamos, jeigu stabilizacijos fondo lėšų nepakanka šiame įstatyme nustatytiems mokėjimams iš stabilizacijos fondo vykdyti.

4. 6. Centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos periodinės ir papildomos įmokos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos turtą ir veiklos rizikingumą. Centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų veiklos rizikingumo nustatymo kriterijus nustato centrinė kredito unija. narių kredito unijų periodinių ir papildomų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo ir papildomų įmokų grąžinimo tvarką, stabilizacijos fondo lėšų finansuojamų mokumo užtikrinimo priemonių taikymo tvarką nustato centrinė kredito unija.

7. Centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos papildoma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo centrinės kredito unijos sprendimo mokėti papildomas įmokas gavimo dienos. Kredito unija turi teisę laikinai nemokėti papildomos įmokos, jeigu dėl jos sumokėjimo ji nevykdytų veiklos riziką ribojančių normatyvų. Tokiu atveju kredito unija per 2 darbo dienas nuo sprendimo mokėti papildomą įmoką gavimo dienos turi pateikti centrinei kredito unijai motyvuotą prašymą atidėti tokios įmokos mokėjimą, arba papildomos įmokos mokėjimas turi būti atidedamas centrinės kredito unijos iniciatyva. Įmokos mokėjimas gali būti atidedamas ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, tačiau kredito unijos motyvuotu prašymu arba centrinės kredito unijos iniciatyva gali būti pratęstas. Atidėta įmoka sumokama, kai toks mokėjimas nebekelia grėsmės kredito unijos veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymui.

8. Jei pagal šio straipsnio 7 dalį kredito unijai yra atidedamas papildomos įmokos sumokėjimas, mokėjimams iš stabilizacijos fondo vykdyti reikalingas lėšas stabilizacijos fondo vardu iš kitų kredito įstaigų, išskyrus besiskolinančios centrinės kredito unijos nares kredito unijas, ar kitų asmenų pasiskolina centrinė kredito unija arba atitinkamas papildomas įmokas sumoka centrinė kredito unija ir jos narės kitos kredito unijos.

9. Nustatytu terminu į stabilizacijos fondą kredito unijos nesumokėtos įmokos be kredito unijos nurodymo nurašomos nuo kredito unijos sąskaitos centrinėje kredito unijoje.

10. Centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos periodinės ir papildomos įmokos į stabilizacijos fondą yra centrinės kredito unijos ir kredito unijos išlaidos. Periodinės įmokos nėra grąžinamos. Jeigu iš papildomų įmokų surinktos lėšos iš stabilizacijos fondo yra paskolinamos ir vėliau į stabilizacijos fondą yra grąžinamos, centrinei kredito unijai ir kredito unijoms papildomos įmokos proporcingai mokėtoms papildomos įmokoms taip pat yra grąžinamos 5. Periodinės įmokos gali būti negrąžinamos.

11  6. Centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų periodinių ir papildomų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo ir papildomų įmokų grąžinimo tvarką, vadovaudamasi šio įstatymo normomis, stabilizacijos fondo lėšų finansuojamų mokumo užtikrinimo priemonių taikymo tvarką nustato centrinė kredito unija.

12. Stabilizacijos fondo turtą sudaro:

1) centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų periodinės ir papildomos įmokos;

2) pajamos, gautos iš stabilizacijos fondo lėšų investavimo;

3) atgautos iš stabilizacijos fondo paskolintos lėšos;

4) lėšos, gautos iš kredito unijų asociacijų, paramos fondų ar kitų asmenų;

5) centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo vardu iš kredito įstaigų ar kitų asmenų pasiskolintos lėšos;

6) kitas turtas.

13. Stabilizacijos fondo sąnaudas sudaro:

1) išlaidos, patirtos pagal šį įstatymą užtikrinant centrinės kredito unijos ar jos narių kredito unijų mokumą;

2) stabilizacijos fondu lėšų investavimo sąnaudos;

3) kitos sąnaudos.

14. Stabilizacijos fondo lėšos gali būti investuojamos į mažos rizikos turtą centrinės kredito unijos nustatyta tvarka.

15 7.  Jeigu stabilizacijos fondą valdanti centrinė kredito unija yra likviduojama, stabilizacijos fondo turtas išdalijamas kredito unijoms centrinės kredito unijoms narėms proporcingai paskutinėse patvirtintose metinėse finansinėse ataskaitose nurodytam jų turtui.“

 

2. Papildyti keičiamą įstatymą  naujais 261, 262 straipsniais ir juos išdėstyti taip:

„261 straipsnis. Reikalavimai centrinės kredito unijos stabilizacijos fondui

1. Centrinės kredito unijos kaupiamas centrinės kredito unijos stabilizacijos fondas privalo atitikti minimalius šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. Jei centrinės kredito unijos kaupiamas centrinės kredito unijos stabilizacijos fondas šių reikalavimų neatitinka, visos centrinės kredito unijos narės kredito unijos privalo dalyvauti Kredito unijų stabilizacijos fonde Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka.

2. Stabilizacijos fonde ne vėliau kaip per 3 metus nuo licencijos centrinei kredito unijai išdavimo dienos turi būti sukaupta ir toliau išlaikoma suma, ne mažesnė kaip 1 procentas centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų turto sumos.

3. Centrinė kredito unija ir kredito unijos centrinės kredito unijos narės privalo mokėti į stabilizacijos fondą periodines įmokas ir papildomas įmokas. Centrinė kredito unija turi teisę mokėti ir didesnes įmokas, nei privalomos pagal šį įstatymą. Centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos periodinės ir papildomos įmokos į centrinių kredito unijų stabilizacijos fondą yra centrinės kredito unijos ir kredito unijos išlaidos. Periodinės įmokos gali būti negrąžinamos.

4. Periodinės įmokos mokamos centrinės kredito unijos nustatytais terminais, iki bus pasiektas šio straipsnio 2 dalyje nustatytas stabilizacijos fondo lygis, o šį lygį pasiekus ir vėliau jam sumažėjus – periodinių įmokų mokėjimas turi būti atnaujinamas. Papildomos įmokos mokamos, jeigu stabilizacijos fondo lėšų nepakanka šiame įstatyme nustatytiems mokėjimams iš stabilizacijos fondo vykdyti.

5. Centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos periodinės ir papildomos įmokos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos turtą ir veiklos rizikingumą. Centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų veiklos rizikingumo nustatymo kriterijus nustato centrinė kredito unija.

6. Centrinės kredito unijos ir jos narės kredito unijos papildoma įmoka turi būti sumokėta per protingą terminą nuo centrinės kredito unijos sprendimo mokėti papildomas įmokas gavimo dienos. Kredito unija turi teisę laikinai nemokėti papildomos įmokos, jeigu dėl jos sumokėjimo ji nevykdytų veiklos riziką ribojančių normatyvų. Tokiu atveju, kai kredito unija pateikia centrinei kredito unijai prašymą atidėti tokios įmokos mokėjimą, arba papildomos įmokos mokėjimas turi būti atidedamas centrinės kredito unijos iniciatyva, įmokos mokėjimas gali būti atidedamas ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Atidėta įmoka turi būti sumokama, kai toks mokėjimas nebekelia grėsmės kredito unijos veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymui.

7. Jei pagal šio straipsnio 6 dalį kredito unijai yra atidedamas papildomos įmokos sumokėjimas, privalo būti užtikrinama, jog mokėjimams iš stabilizacijos fondo vykdyti reikalingas lėšas stabilizacijos fondo vardu iš kitų kredito įstaigų, išskyrus besiskolinančios centrinės kredito unijos nares kredito unijas, ar kitų asmenų pasiskolintų centrinė kredito unija arba atitinkamas papildomas įmokas sumokėtų centrinė kredito unija ir jos narės kitos kredito unijos.

8. Privalo būti užtikrinta, jog centrinė kredito unija turėtų teisę nustatytu terminu į stabilizacijos fondą kredito unijos nesumokėtas įmokas be kredito unijos nurodymo nurašyti nuo kredito unijos sąskaitos centrinėje kredito unijoje.

9. Centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų periodinių ir papildomų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo ir papildomų įmokų grąžinimo tvarką nustato centrinė kredito unija.

10. Stabilizacijos fondo turtą gali sudaryti:

1) centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų periodinės ir papildomos įmokos;

2) pajamos, gautos iš stabilizacijos fondo lėšų investavimo;

3) atgautos iš stabilizacijos fondo paskolintos lėšos;

4) lėšos, gautos iš kredito unijų asociacijų, paramos fondų ar kitų asmenų;

5) centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo vardu iš kredito įstaigų ar kitų asmenų pasiskolintos lėšos;

6) kitas turtas.

11. Stabilizacijos fondo sąnaudas gali sudaryti:

1) išlaidos, patirtos užtikrinant centrinės kredito unijos ar jos narių kredito unijų mokumą;

2) stabilizacijos fondo lėšų investavimo sąnaudos;

3) kitos sąnaudos.

12. Stabilizacijos fondo lėšos gali būti investuojamos į mažos rizikos turtą centrinės kredito unijos nustatyta tvarka.

13. Jeigu stabilizacijos fondą valdanti centrinė kredito unija yra likviduojama, stabilizacijos fondo turtas išdalijamas kredito unijoms centrinės kredito unijoms narėms proporcingai paskutinėse patvirtintose metinėse finansinėse ataskaitose nurodytam jų turtui.

14. Priežiūros institucija gali numatyti kitų privalomų reikalavimų centrinės kredito unijos stabilizacijos fondui arba nurodyti centrinės kredito unijos narėms papildomai dalyvauti Kredito unijų stabilizacijos fonde, kaupiamame Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka. 

 

262 straipsnis. Reikalavimai stabilizacijos fondo valdymui

1. Centrinės kredito unijos kaupiamas centrinės kredito unijos stabilizacijos fondo valdymas privalo atitikti skaidrumo ir nepriklausomumo reikalavimus, bei atitikti minimalius šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.

2. Centrinės kredito unijos stabilizacijos fondui valdyti turi būti suformuojamas savarankiškas centrinės kredito unijos organas - Stabilizacijos fondo komisija, kuri spręstų stabilizacijos fondo valdymo klausimus.

3. Stabilizacijos fondo komisiją turi sudaryti ne mažiau kaip 3 nariai. Stabilizacijos fondo komisiją ir jos pirmininką renka centrinės kredito unijos stebėtojų taryba ne daugiau kaip 4 metams. Detalią stabilizacijos fondo komisijos narių rinkimo ir atšaukimo tvarką numato centrinės kredito unijos įstatai.

4. Centrinės kredito unijos įstatai turi numatyti, jog Stabilizacijos fondo komisijos nariu negali būti centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos ar valdybos narys, audito tarnybos narys, administracijos vadovas ir centrinės kredito unijos narės kredito unijos valdybos narys ir administracijos vadovas. Stabilizacijos fondo komisijos narys negali pavesti ar perduoti savo funkcijų kitiems asmenims.

5. Stabilizacijos fondo komisijos darbo tvarką nustato centrinės kredito unijos įstatai ir stabilizacijos komisijos priimtas darbo reglamentas.

6. Stabilizacijos fondo komisijos posėdžiai turi būti protokoluojami.

7. Centrinės kredito unijos įstatai turi užtikrinti jog Stabilizacijos fondo komisija turėtų šiuos įgaliojimus:

1) nustatyti papildomos ir periodinės įmokos į stabilizacijos fondą dydį, spręsti klausimus dėl papildomų įmokų į stabilizacijos fondą mokėjimo, taip pat skolinimosi mokėjimams iš stabilizacijos fondo vykdyti;

2) spręsti dėl iš stabilizacijos fondo finansuojamų centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos mokumo užtikrinimo priemonių taikymo ir stabilizacijos fondo lėšų panaudojimo tokių priemonių finansavimui;

3) stebėti ir kontroliuoti įmokų į stabilizacijos fondą mokėjimą bei kredito unijoms suteiktų lėšų naudojimą arba paveda tai atlikti centrinės kredito unijos administracijos vadovui;

4) spręsti dėl stabilizacijos fondo lėšų investavimo;

5) svarstyti ir spręsti kitus mokumo užtikrinimo sistemos veikimą reguliuojančiose taisyklėse ir kituose visuotinio narių susirinkimo ir valdybos sprendimuose nustatytus stabilizacijos fondo valdymo klausimus.

10. Stabilizacijos fondo komisija turi teisę gauti funkcijoms atlikti reikiamą informaciją iš centrinės kredito unijos organų ir kredito unijų centrinės kredito unijos narių.“

Svarstyti pagrindiniame komitete

 

3.8

Seimo narys Raimundas Markauskas, 2016-04-29

27

 

 

 

Argumentai: žr. argumentus 25 str. 1 dalies pakeitimui

 

Pasiūlymas: Patikslinti 27 straipsnį ir išdėstyti taip: 

„27 straipsnis. Mokumo užtikrinimo priemonių finansavimas organizavimas“  

1. Centrinė kredito unija savo iniciatyva, pagal priežiūros institucijos pateiktą informaciją arba pagal centrinės kredito unijos narės kredito unijos prašymą privalo spręsti klausimą dėl vienos ar kelių šio straipsnio 3 dalyje nustatytų iš stabilizacijos fondo lėšų finansuojamų mokumo užtikrinimo priemonių taikymo, jeigu:

1) centrinė kredito unija ar jos narė kredito unija pažeidžia arba yra objektyvių duomenų, kad netolimoje ateityje pažeis nustatytus veiklos riziką ribojančius reikalavimus (normatyvus), reikalavimus dėl minimalaus (mažiausio) kapitalo ar kapitalo rezervų; arba

2) centrinė kredito unija ar jos narė kredito unija yra nemoki arba yra objektyvių duomenų, kad netolimoje ateityje gali tapti nemoki.

2. Jeigu centrinė kredito unija nusprendžia iš stabilizacijos fondo nefinansuoti centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos mokumo užtikrinimo priemonių, tai neatleidžia centrinės kredito unijos ir jos narių kredito unijų nuo atsakomybės likviduojamos centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos kreditoriams pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 2 dalies nuostatas.

3. Lėšos centrinei kredito unijai ir jos narėms kredito unijoms, įskaitant ir tas, kurios reorganizavimo atveju ar kitais būdais perima kitos kredito unijos prievoles, iš stabilizacijos fondo gali būti suteikiamos paskolomis, turinčiomis pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymių, naudojamos išperkant centrinės kredito unijos ar kredito unijos išleistus ilgalaikius ne nuosavybės vertybinius popierius, kredito unijai negrąžintinai skiriant lėšų, kurios turi patekti į kredito unijos atsargos kapitalą, sandoriams, kuriais išperkamas kredito unijos turtas, finansuoti, vykdant suteiktas garantijas arba kitų pagal centrinės kredito unijos patvirtintas taisykles arba su kredito unijomis sudarytas sutartis taikomų mokumą užtikrinančių priemonių veiksmingumui užtikrinti. 4. Iš stabilizacijos fondo lėšų finansuojamos mokumo užtikrinimo priemonės centrinei kredito unijai ir konkrečiai jos narei kredito unijai parenkamos atsižvelgiant į centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos finansinę padėtį ir veiklos perspektyvas, į kilusių finansinių problemų įtaką centrinės kredito unijos ar kitų jos narių kredito unijų veiklos stabilumui ir patikimumui, į būtinumą stabilizacijos fondo lėšas naudoti veiksmingai ir racionaliai, taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes.

Centrinė kredito unija parengia ir patvirtina detalią mokumo užtikrinimo priemonių finansavimo iš centrinės kredito unijos stabilizavimo fondo tvarką ir detalias iš stabilizacijos fondo finansuojamų mokumo užtikrinimo priemonių taikymo taisykles. Šios taisyklės turi apimti:

1) Pareigą centrinei kredito unijai spręsti klausimą dėl iš stabilizacijos fondo lėšų finansuojamų mokumo užtikrinimo priemonių taikymo, jeigu yra šio straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės;

2) Konkrečias priemones, kuriomis bus skiriamos lėšos centrinei kredito unijai ir jos narėms kredito unijoms iš stabilizacijos fondo finansuoti (pavyzdžiui, numatant, jog lėšos gali būti suteikiamos paskolomis, turinčiomis pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymių, naudojamos išperkant centrinės kredito unijos ar kredito unijos išleistus ilgalaikius ne nuosavybės vertybinius popierius, kredito unijai negrąžintinai skiriant lėšų, kurios turi patekti į kredito unijos atsargos kapitalą ir pan.) bei šių priemonių taikymo sąlygas;

3) Kredito unijos, kuriai skiriamos stabilizacijos fondo lėšos, įsipareigojimus, susijusius  su lėšų iš stabilizacijos fondo naudojimu ir centrinės kredito unijos pareigas, susijusias su šių lėšų naudojimo priežiūra.“

5. Lėšos iš stabilizacijos fondo suteikiamos centrinės kredito unijos sprendime ir, jei lėšos suteikiamos kredito unijai, su kredito unija sudarytoje sutartyje nustatytomis sąlygomis.

6. Iš stabilizacijos fondo lėšų finansuojamų mokumo užtikrinimo priemonių taikymo atveju turi būti parengtas ir įgyvendintas su centrine kredito unija suderintas planas, kuriame, be kita ko, turi būti pateiktas išsamus priežasčių, dėl kurių kilo būtinumas taikyti mokumo užtikrinimo priemones, apibūdinimas, numatytos priemonės, kurių turi būti imtasi toms priežastims pašalinti, ir jų įgyvendinimo terminai.

7. Vadovaudamasi šio įstatymo normomis centrinė kredito unija nustato detalias iš stabilizacijos fondo finansuojamų mokumo užtikrinimo priemonių taikymo taisykles.

Svarstyti pagrindiniame komitete

 

3.9.

Seimo narys Raimundas Markauskas, 2016-04-29

28

 

 

 

Argumentai: žr. argumentus 25 str. 1 dalies pakeitimui

 

Pasiūlymas: Patikslinti 28 straipsnį ir išdėstyti taip: 

 

„28 straipsnis. Stabilizacijos fondo komisija

1. Stabilizacijos fondo komisija sprendžia stabilizacijos fondo valdymo klausimus.

2. Stabilizacijos fondo komisiją sudaro ne mažiau kaip 3 nariai. Stabilizacijos fondo komisiją ir jos pirmininką renka centrinės kredito unijos stebėtojų taryba ne daugiau kaip 4 metams. Stabilizacijos fondo komisija savo funkcijas atlieka įstatuose nustatytą laiką arba iki bus išrinkta ir pradės dirbti nauja stabilizacijos fondo komisija. Centrinės kredito unijos stebėtojų taryba gali atšaukti stabilizacijos fondo komisijos narį, jos pirmininką arba visą stabilizacijos fondo komisiją ir nepasibaigus jų išrinkimo laikotarpiui. Stabilizacijos fondo komisijos pirmininkas ar narys gali atsistatydinti iš pareigų išrinkimo laikotarpiui nepasibaigus, apie tai raštu įspėjęs centrinę kredito uniją ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Stabilizacijos fondo komisijos nario išrinkimo laikotarpių skaičius neribojamas. Jeigu renkami pavieniai stabilizacijos fondo komisijos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stabilizacijos fondo komisijos išrinkimo laikotarpio pabaigos.

3. Stabilizacijos fondo komisijos nariu negali būti centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos ar valdybos narys, audito tarnybos narys, administracijos vadovas ir centrinės kredito unijos narės kredito unijos valdybos narys ir administracijos vadovas. Stabilizacijos fondo komisijos narys negali pavesti ar perduoti savo funkcijų kitiems asmenims.

4. Stabilizacijos fondo komisijos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimai priimami paprasta dalyvaujančiųjų posėdyje balsų dauguma. Stabilizacijos fondo komisijos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas.

5. Stabilizacijos fondo komisijos darbo tvarką nustato jos priimtas darbo reglamentas.

6. Stabilizacijos fondo komisijos posėdžiai turi būti protokoluojami. Stabilizacijos fondo komisijos posėdžių protokolai rašomi ir pateikiami susipažinti taip, kaip nustatyta šio įstatymo 19 straipsnio 3-5 dalyse.

7. Kiekvienas stabilizacijos fondo komisijos narys privalo imtis visų galimų priemonių tam, kad komisija spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus. Stabilizacijos fondo komisijos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kitas teisės aktų nustatytas pareigas, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

8. Stabilizacijos fondo komisijai vadovauja ir jos posėdžius ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius šaukia stabilizacijos fondo komisijos pirmininkas. Stabilizacijos fondo komisijos posėdžiai, be stabilizacijos fondo komisijos darbo reglamente numatytų atvejų, šaukiami ir priežiūros institucijos nurodymu.

9. Stabilizacijos fondo komisija:

1) nustato papildomos ir periodinės įmokos į stabilizacijos fondą dydį, sprendžia klausimus dėl papildomų įmokų į stabilizacijos fondą mokėjimo, taip pat skolinimosi mokėjimams iš stabilizacijos fondo vykdyti;

2) sprendžia dėl iš stabilizacijos fondo finansuojamų centrinės kredito unijos ar jos narės kredito unijos mokumo užtikrinimo priemonių taikymo ir stabilizacijos fondo lėšų panaudojimo tokių priemonių finansavimui;

3) stebi ir kontroliuoja įmokų į stabilizacijos fondą mokėjimą bei kredito unijoms suteiktų lėšų naudojimą arba paveda tai atlikti centrinės kredito unijos administracijos vadovui;

4) sprendžia dėl stabilizacijos fondo lėšų investavimo;

5) svarsto ir sprendžia kitus mokumo užtikrinimo sistemos veikimą reguliuojančiose taisyklėse ir kituose visuotinio narių susirinkimo ir valdybos sprendimuose nustatytus stabilizacijos fondo valdymo klausimus.

10. Stabilizacijos fondo komisija turi teisę gauti funkcijoms atlikti reikiamą informaciją iš centrinės kredito unijos organų ir kredito unijų centrinės kredito unijos narių.

3 Vadovaudamasi šio įstatymo normomis centrinė kredito unija nustato detalias mokumo užtikrinimo priemonių taikymo taisykles.

„28 straipsnis. Dalyvavimas kredito unijų stabilizacijos fondo valdyme

Kai bent viena centrinės kredito unijos narė dalyvauja kredito unijų stabilizacijos fondo kaupime, centrinė kredito unija skiria savo atstovą dalyvauti kredito unijų stabilizacijos fondo valdyme Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka.“

Svarstyti pagrindiniame komitete

 

3.10

Seimo narys Raimundas Markauskas, 2016-04-29

2

1, 2

 

 

Argumentai: Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos turi būti atliktas išsamus, nepriklausomas ir standartizuotas Lietuvos centrinės kredito unijos ir jai priklausančių kredito unijų turto kokybės vertinimas ir Lietuvos centrinės kredito unijos  bei jai priklausančiu kredito unijų konsoliduota finansinė analizė, tikslu teisingai įvertinti kredito unijų ir centrinės kredito unijos finansinę būklę, turtą, bei atitikimą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 reikalavimams. Atsižvelgus į tai, projekto 2 straipsnis tikslintinas.

 

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip:

 

„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį ir įstatymo 3 straipsnį, įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 d. Šio straipsnio 2 dalis įsigalioja 2016 m. liepos 1 d.

2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos bankas savo lėšomis atlieka išsamų, nepriklausomą ir standartizuotą Lietuvos centrinės kredito unijos ir jai priklausančių kredito unijų turto kokybės vertinimą ir Lietuvos centrinės kredito unijos (toliau - LCKU) bei jai priklausančiu kredito unijų konsoliduotą finansinę analizę, tikslu teisingai įvertinti kredito unijų ir centrinės kredito unijos finansinę būklę, turtą, bei atitikimą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 reikalavimams.“

Svarstyti pagrindiniame komitete

 

 

6. Komiteto  sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-3771  ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 549 patvirtintą išvadą ir kitus pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė.

7. Balsavimo rezultatai:  bendru sutarimu  „ už.“.

            8. Komiteto  paskirti pranešėjai: Saulius Bucevičius.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                         Petras Čimbaras