LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 23 STRAIPSNIO 2 DALIES PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
|
|
2020-08-20 Nr. XIIIP-5119
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projekto 1 straipsniu Žemės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 23 straipsnio 2 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi ,,privačios žemės sklypui, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, užstatytą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančiais statiniais, bei pasibaigus tokio žemės sklypo nuomos sutarčiai, suteikiantis teisę ant žemės sklypo esančių statinių savininkui tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti jam priklausančius statinius“.
Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais:
Pirma, atkreipiame dėmesį, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą kaimo vietovėse esančiuose žemės sklypuose, į kuriuos yra atkuriamos nuosavybės teisės, gali būti nustatomi servitutai, reikalingi kitų fizinių ir juridinių asmenų nuosavybės teise jų valdomų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir teisės aktuose vartojamų sąvokų suderinamumo, projekte neturėtų būti nustatyta, kad servitutai žemės sklypuose, į kuriuos piliečiams atkurtos nuosavybės teisės, nustatomi kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatacijai.
Antra, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad žemės savininkas dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginimo turi teisę kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką. Nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų susitarimu. Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Taigi pagal projektu siūlomą bei keičiamo įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, administraciniu aktu nustačius servitutą žemės sklype, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, privačios žemės sklypo savininkas ir asmuo, nuosavybės teise valdantis ant tokio žemės sklypo pastatytus pastatus ir statinius, turėtų susitarti dėl servituto nustatymo patiriamų nuostolių atlyginimo dydžio. Tuo tarpu pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą tuo atveju, kai grąžinamam natūra žemės sklypui yra nustatomas servitutas, reikalingas kitų fizinių ir juridinių asmenų nuosavybės teise jų valdomų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai, kompensacija už servitutą nustatoma tokio pat dydžio kaip valstybinės žemės nuomos mokestis, apskaičiuotas už žemės plotą, reikalingą šių pastatų ir statinių eksploatacijai, nustatytas tos savivaldybės, kurioje yra šis žemės sklypas, teritorijoje. Taigi įstatymuose nuostolių dėl servituto nustatymo gražinamuose natūra žemės sklypuose ir jau grąžintuose žemės sklypuose, kurių nuomos sutartys pasibaigė, dydis būtų apskaičiuojamos laikantis skirtingų principų. Svarstytina, ar teisinis reguliavimas dėl servituto nustatymo patiriamų nuostolių dydžio nustatymo abejais atvejais neturėtų būti vienodas.
Trečia, nuostata ,,pasibaigus tokio žemės sklypo nuomos sutarčiai“ nėra pakankamai aiški. Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą tuo atveju, kai atkuriant nuosavybės teises grąžinama natūra kitų fizinių ir juridinių asmenų naudojama ar nuomojama žemė, reikalinga nuosavybės teise jų valdomų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai, teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina naujajam žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Taigi tarp privačios žemės sklypo savininko ir ant tokio žemės sklypo pastatytų statinių savininkų, šalims susitarus, gali būti sudarytos naujos žemės sklypų nuomos sutartys. Svarstytina, ar nereikėtų patikslinti, kurių konkrečiai žemės sklypų nuomos sutarčių pasibaigimas turimas omenyje.
2. Projektas tobulintinas teisės technikos požiūriu:
- projekto pavadinime reikėtų išbraukti skaičių ir žodį ,,2 DALIES”;
- projekto 1 straipsnio pavadinimą reikėtų išdėstyti taip: „23 straipsnio pakeitimas“;
- projekto 1 straipsnio pakeitimų esmės išdėstyme brauktinas žodis „Įstatymo“;
- kartu su projektu turėtų būti teikiamas ir projekto lyginamasis variantas;
- projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio ,,įstatymas“ įrašytini žodžiai ,,išskyrus šio straipsnio 2 dalį”.
3. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas susijęs su piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu, taip pat servitutų žemės sklypuose, į kuriuos yra atkurtos nuosavybės teisės nustatymu administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka, o administracinius aktus priimtų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovas, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų gauti Vyriausybės išvados.
4. Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. birželio 26 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-3165, kurio 2 straipsnio 1 dalimi Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalis jau yra papildyta nauju 6 punktu. Minėtas įstatymas įsigalios 2021 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos turėtų būti derinamos su minėto įstatymo nuostatomis.
Privatinės teisės skyriaus vedėja,
pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė
N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]