Projekto

lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS
BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 8¹, 8², 30, 62, 63, 64, 65, 70, 73, 74, 75, 100, 125, 130, 139, 140, 152, 160¹, 168, 176, 178, 183, 188, 192, 210, 214, 220, 225, 229¹, 233, 237, 240, 246, 263, 265, 269, 271, 273, 277, 290, 291, 293, 299, 302, 304, 313, 318, 319, 323, 324, 336,
362¹, 364, 372, 373, 374², 377, 378, 379, 380, 398, 418, 419, 420, 421, 422, 425, 427, 432, 433, 436, 439, 447 IR 459 STRAIPSNIų PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 163¹ IR
273¹ STRAIPSNIAIS

ĮSTATYMAS

2024 m.              d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 8¹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 8¹ straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Advokatai (advokatų padėjėjai), kiti proceso Proceso dalyviai ir asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę pateikti teismui, ikiteisminio tyrimo institucijai ir prokuratūrai procesinius ir kitus dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis.“

2 straipsnis. 8² straipsnio pakeitimas

Pakeisti 8² straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„8² straipsnis. Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimas baudžiamajame procese Proceso veiksmų atlikimas naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones

1. Išimtiniais atvejais, kai neįmanoma užtikrinti ikiteisminio tyrimo atlikimo šiame Kodekse nustatyta įprasta tvarka, proceso veiksmai ikiteisminio tyrimo metu, jei yra tam tinkamos techninės galimybės, gali būti atliekami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), jeigu pagrįstai manoma, kad tokiu būdu ikiteisminį tyrimą bus galima atlikti greičiau, išskyrus atvejus, kai reikia taikyti procesines prievartos priemones – laikiną sulaikymą, asmens apžiūrą, kratą, atvesdinimą, poėmį, atlikti kitus šiame Kodekse numatytus proceso veiksmus, kurių atlikimas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas neįmanomas, nes, atsižvelgiant į jų pobūdį ir siekiant išsamiai ir objektyviai ištirti visas tyrimui reikšmingas aplinkybes ir užtikrinti proceso dalyvių teises, numatytus proceso veiksmus būtina atlikti tiesiogiai. Šį klausimą ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas paprastai išsprendžia prieš atliekant konkretų proceso veiksmą ne priimdami dėl to atskirą procesinį sprendimą, o apie tai informuodami dalyvaujančius asmenis raštu ar žodžiu ir tai pažymėdami nutarime, nutartyje ar atliekamo veiksmo ar teismo posėdžio protokole. Proceso dalyvio, kurio dalyvavimas atliekant proceso veiksmus yra būtinas, nesutikimas dėl konkretaus su juo susijusio proceso veiksmo atlikimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas) nesustabdo proceso veiksmo atlikimo naudojant šias technologijas, išskyrus atvejus, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas tokį nesutikimą pripažįsta pagrįstu.

2. Išimtiniais atvejais, kai neįmanoma užtikrinti bylų nagrinėjimo šiame Kodekse nustatyta įprasta tvarka, bylų nagrinėjimas ir proceso dalyvių, liudytojų, ekspertų, specialistų, vertėjų ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas teismo posėdžiuose, jei yra tam tinkamos techninės galimybės, gali būti užtikrinami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas), kai pagrįstai manoma, kad tokiu būdu byla bus išnagrinėta greičiau, tai netrukdys išsamiai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir bus užtikrintos proceso dalyvių teisės. Šį klausimą teismas paprastai išsprendžia nutartimi iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje. Ši nutartis yra neskundžiama. Šios dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai prokuroras, nukentėjusysis ir (ar) jo atstovas, kaltinamasis, jo atstovas pagal įstatymą ir (ar) gynėjas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir (ar) jų atstovai pateikia nesutikimą dėl bylos nagrinėjimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (vaizdo konferencijas).

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos taip pat taikomos nagrinėjant skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų, taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu gautus skundus, kai šiems skundams nagrinėti pagal šio Kodekso nuostatas turi būti rengiamas teismo posėdis.

4. Atliekamo ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo teisme naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas) metu paaiškėjus, kad tam tikro proceso veiksmo atlikimui būtinas tiesioginis proceso dalyvių, liudytojo, eksperto, specialisto, vertėjo ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas tam, kad jie tinkamai pasinaudotų savo procesinėmis teisėmis ar būtų išsamiai ir objektyviai ištirtos bylos aplinkybės, proceso veiksmo atlikimas ar teismo posėdis organizuojami tiesiogiai juose dalyvaujant ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo pakviestiems asmenims.

5. Naudojant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas informacines ir elektroninių ryšių technologijas, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo teisingumo ministro nustatyta tvarka, suderinta su Teisėjų taryba, Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra ir Advokatų taryba, ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nustatyta tvarka, suderinta su Teisėjų taryba ir Advokatų taryba, užtikrinti patikimą proceso dalyvių tapatybės nustatymą, duomenų, įrodymų objektyvų fiksavimą ir pateikimą, galimybę naudotis procesinėmis teisėmis ir bylos nagrinėjimo teisme viešumą, išskyrus šio Kodekso 9 straipsnyje numatytus atvejus.

6. Atliekant ikiteisminį tyrimą ar nagrinėjant bylą teisme šiame straipsnyje nustatyta tvarka, privaloma daryti garso ir vaizdo įrašą. Šis įrašas pridedamas prie proceso veiksmo ar teismo protokolo ir yra sudedamoji protokolo dalis, o procesiniai dokumentai įteikiami šio Kodekso 8¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

7. Ikiteisminis tyrimas ir bylų nagrinėjimas teisme naudojant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas informacines ir elektroninių ryšių technologijas vyksta laikantis šiame Kodekse nustatytų taisyklių ir atsižvelgiant į šiame straipsnyje numatytus ypatumus.

1. Išimtiniais atvejais proceso veiksmai ikiteisminio tyrimo metu gali būti atliekami naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones.

2. Teisėjas ar teismas gali leisti proceso dalyviams ir kitiems asmenims dalyvauti teismo posėdyje naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones.

3. Kai proceso veiksmas atliekamas naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones, asmenų, dalyvaujančių atliekant šį veiksmą, tapatybė nustatoma teisės aktų nustatyta tvarka.

4. Kai proceso veiksmas atliekamas naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones, privaloma daryti garso ir vaizdo įrašą. Šis įrašas yra proceso veiksmo protokolo ar teismo posėdžio protokolo priedas.“

3 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„30 straipsnis. Nutarimas

Nutarimas yra nusikalstamą veiką tiriančio ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro motyvuotas dokumentas, išskyrus kaltinamąjį aktą sprendimas.“

4 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 62 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„62 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmų ir nutarimų sprendimų apskundimas

1. Ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmus ir nutarimus sprendimus proceso dalyviai, arba ir asmenys, kuriems taikytos arba kurių teises suvaržė taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir jam vadovaujančiam prokurorui per dešimt dienų nuo sužinojimo apie atliktą veiksmą ar priimtą sprendimą dienos, o jei dėl apskundimo pateiktas prašymas susipažinti su bylos medžiaga, – nuo šio prašymo išnagrinėjimo dienos. Jei prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui šio Kodekso 63 straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Skundas paduodamas prokurorui tiesiogiai arba per ikiteisminio tyrimo pareigūną, dėl kurio proceso veiksmų ar nutarimų sprendimų skundžiamasi. Skundai gali būti tiek rašytiniai, tiek žodiniai. Dėl žodinių skundų ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras surašo protokolą. Jį pasirašo pareiškėjas ir skundą priėmęs ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras.

3. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas gautą skundą kartu su savo paaiškinimais privalo per vieną dieną nuo skundo gavimo dienos perduoti prokurorui.

4. Skundo padavimas iki jo išsprendimo nesustabdo skundžiamo veiksmo ar nutarimo sprendimo vykdymo, išskyrus atvejus, jeigu tai padaryti pripažįsta esant reikalinga pats ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba prokuroras.“

5 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 63 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„63 straipsnis. Prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų sprendimų apskundimas, prašymų nagrinėjimas

1. Prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus sprendimus proceso dalyviai, arba asmenys, kuriems taikytos arba kurių teises suvaržė taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti aukštesniajam prokurorui per dešimt dienų nuo sužinojimo apie atliktą veiksmą ar priimtą sprendimą dienos, o jei dėl apskundimo pateiktas prašymas susipažinti su bylos medžiaga, tai nuo šio prašymo išnagrinėjimo dienos. Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui šio Kodekso 64 straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Skundas paduodamas aukštesniajam prokurorui tiesiogiai arba per prokurorą, dėl kurio veiksmų ar nutarimų sprendimų skundžiamasi. Skundai gali būti tiek rašytiniai, tiek žodiniai. Dėl žodinių skundų prokuroras surašo protokolą. Jį pasirašo pareiškėjas ir skundą priėmęs prokuroras.

3. Skundo padavimas iki jo išsprendimo nesustabdo skundžiamo veiksmo ar nutarimo sprendimo vykdymo, išskyrus atvejus, jeigu tai padaryti pripažįsta esant reikalinga prokuroras.

4. Prokuroro priimti sprendimai ikiteisminio tyrimo organizavimo klausimais dėl pavedimo atlikti ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo įstaigai, dėl pavedimo atlikti ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus kitos vietovės prokurorui ar ikiteisminio tyrimo įstaigai, dėl tyrimo grupės sudarymo, dėl pavedimo vadovauti ikiteisminiam tyrimui ar atlikti ikiteisminį tyrimą, ir dėl ikiteisminio tyrimo užbaigimo surašant kaltinamąjį aktą ar pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka šio Kodekso nustatyta tvarka neskundžiami.

5. Proceso dalyvių ir asmenų, manančių, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo suvaržytos ar pažeistos įstatymų garantuotos jų teisės, pateiktus motyvuotus prašymus nagrinėja ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba prokuroras. Prašymus, dėl kurių sprendimus gali priimti tik prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas per vieną darbo dieną perduoda prokurorui. Prašymai nagrinėjami šio Kodekso 178 straipsnio 2, 3 ir 6 dalyse nustatyta tvarka. Ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro sprendimas atsisakyti tenkinti prašymą gali būti skundžiamas šio Kodekso 62 ar 63 straipsnyje nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo teisėjui. Šio teisėjo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.“

6 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 64 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„64 straipsnis. Skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų sprendimų išsprendimas nagrinėjimas“.

2. Pakeisti 64 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų sprendimų gali būti paduodami, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, per dešimt dienų nuo sužinojimo apie atliktą veiksmą ar priimtą sprendimą dienos, o jei dėl apskundimo pateiktas prašymas susipažinti su bylos medžiaga, – nuo šio prašymo išnagrinėjimo dienos, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus.“

3. Pakeisti 64 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas per dešimt dienų nuo skundo ir jam išnagrinėti reikiamos medžiagos gavimo dienos privalo skundą išnagrinėti ir priimti nutarimą ar nutartį. Jei skundas patenkinamas, nutarime ar nutartyje nurodomi ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro padaryti pažeidimai ir pasiūloma juos pašalinti, jei skundas atmetamas, – motyvai, dėl kurių skundas pripažintas nepagrįstu ir atmestas.“

4. Papildyti 64 straipsnį nauja 7 dalimi:

„7. Skundai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ar sprendimų, kurie jau buvo išnagrinėti ir dėl kurių šio Kodekso nustatyta tvarka yra priimti neskundžiami proceso sprendimai, taip pat skundai, kuriuose nenurodomos naujos aplinkybės, gali būti paliekami nenagrinėti.“

5. Buvusią 64 straipsnio 7 dalį laikyti 8 dalimi.

7 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 65 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„65 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo teisėjo proceso veiksmų ir nutarčių sprendimų apskundimas ir skundų išsprendimas nagrinėjimas“.

2. Pakeisti 65 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamus proceso veiksmus ir jo priimtas priimtus nutartis sprendimus, išskyrus nutartis, kurios pagal šio Kodekso 64 straipsnį yra neskundžiamos, prokuroras, proceso dalyviai ir asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka.“

8 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 70 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Jeigu užsienio valstybės pagal Europos arešto orderį perduotas asmuo raštu sutinka dėl jo baudžiamojo persekiojimo už kitas nusikalstamas veikas, padarytas iki jo perdavimo pagal Europos arešto orderį, ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras su pareiškimu kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją. Ikiteisminio tyrimo teisėjas per dešimt dienų turi surengti posėdį, kuriame privalo dalyvauti pagal Europos arešto orderį perduotas asmuo, jo gynėjas ir prokuroras. Pagal Europos arešto orderį perduoto asmens dalyvavimas posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Posėdžio metu ikiteisminio tyrimo teisėjas patikrina, ar asmuo savo noru sutinka būti persekiojamas už nusikalstamas veikas, dėl kurių jis nebuvo perduotas pagal Europos arešto orderį, ir žino teisines tokio sutikimo pasekmes. Nustatęs, kad asmuo savo noru sutinka būti persekiojamas už tokias nusikalstamas veikas ir žino teisines tokio sutikimo pasekmes, ikiteisminio tyrimo teisėjas priima nutartį dėl asmens baudžiamojo persekiojimo už nusikalstamas veikas, dėl kurių jis nebuvo perduotas pagal Europos arešto orderį.“

9 straipsnis. 73 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 73 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Vilniaus apygardos teismo teisėjas per septynias dienas turi surengti posėdį, kuriame privalo dalyvauti išduotinas (perduotinas) asmuo, jo gynėjas ir prokuroras. Išduotino (perduotino) asmens dalyvavimas posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Posėdis protokoluojamas.“

10 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 74 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas privalo išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per keturiolika darbo dienų nuo jo padavimo dienos. Skundui nagrinėti gali būti surengtas posėdis, į kurį šaukiami išduotinas (perduotinas) asmuo ir jo gynėjas arba tik gynėjas. Teisėjas gali leisti šiems asmenims dalyvauti posėdyje naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones. Prokuroro dalyvavimas tokiame posėdyje būtinas. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas gali priimti nutartį panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartį arba palikti ją galioti.“

11 straipsnis. 75 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 75 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Vilniaus apygardos teismo teisėjas per tris darbo dienas turi surengti posėdį, kuriame privalo dalyvauti išduotinas (perduotinas) asmuo, jo gynėjas ir prokuroras. Išduotino (perduotino) asmens dalyvavimas posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Posėdžio metu teisėjas patikrina, ar išduotinas (perduotinas) asmuo savo noru sutiko būti išduotas (perduotas) iš Lietuvos Respublikos ir žino teisines išdavimo (perdavimo) pasekmes, o ekstradicijos atvejais – taip pat ar Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pritaria supaprastintos išdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos taikymui. Posėdis protokoluojamas.“

12 straipsnis. 100 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 100 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Baudžiamojo proceso terminai skaičiuojami valandomis, kalendorinėmis arba darbo dienomis ir mėnesiais. Skaičiuojant terminus, neįskaitoma valanda ir diena, kuria prasideda terminas.“

13 straipsnis. 125 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 125 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas (jei asmens kodo nėra, – gimimo data ar kiti asmenį identifikuojantys duomenys) gyvenamoji vieta, darbo vieta;“.

14 straipsnis. 130 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 130 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Suimtasis arba jo gynėjas turi teisę aukštesniajam teismui paduoti skundą dėl suėmimo paskyrimo, dėl šios kardomosios priemonės termino pratęsimo ir dėl atsisakymo skirti suėmimą ir kitos kardomosios priemonės skyrimo. Skundą dėl suėmimo paskyrimo ar šios kardomosios priemonės termino pratęsimo arba dėl atsisakymo skirti suėmimą ir kitos kardomosios priemonės skyrimo galima paduoti per dvidešimt dienų nuo atitinkamos nutarties priėmimo dienos. Skundas paduodamas per suėmimą paskyrusį ar jo terminą pratęsusį teismą, o šis privalo nedelsdamas perduoti skundą aukštesniajam teismui. Aukštesniojo teismo trijų teisėjų kolegija privalo išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Skundui nagrinėti rengiamas posėdis; į jį šaukiami suimtasis ir gynėjas ar vien tik gynėjas. Prokuroro dalyvavimas šiame posėdyje būtinas. Suimtojo Proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Prokuroras turi pateikti aukštesniajam teismui skundui nagrinėti reikalingą ikiteisminio tyrimo medžiagą. Suimtasis, kuris dalyvauja šioje dalyje nurodytame posėdyje, ir gynėjas turi teisę susipažinti su visa prokuroro pateikta medžiaga. Jei skundas paduotas nagrinėjant bylą teisme, teismas, kurio nutartis apskųsta, privalo aukštesniajam teismui perduoti skundui nagrinėti reikalingą bylos medžiagą.“

15 straipsnis. 139 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 139 straipsnį nauja 2 dalimi:

„2. Teisėjas ar teismas, priimdamas nutartį skirti suėmimą, palikdamas nutartį skirti suėmimą galioti ir nustatydamas naują suėmimo terminą ar pratęsdamas suėmimo terminą, gali nuspręsti, kad, sumokėjus nustatyto dydžio užstatą, suėmimas keičiamas kardomąja priemone – užstatu. Tokiu atveju turi būti įvykdyti šio Kodekso 133 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyti reikalavimai. Suimtasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos teismo nutartimi ar prokuroro nutarimu.“

2. Buvusias 139 straipsnio 2 ir 3 dalis laikyti atitinkamai 3 ir 4 dalimis.

16 straipsnis. 140 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 140 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) laikinai sulaikomo asmens vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta, darbo vieta asmens kodas (jei asmens kodo nėra, – gimimo data ar kiti asmenį identifikuojantys duomenys);“.

17 straipsnis. 152 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 152 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) asmuo, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas (jei asmens kodo nėra, – gimimo data ar kiti asmenį identifikuojantys duomenys), gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas);“.

2. Pakeisti 152 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) asmuo, kurio ieškinio reikalavimo ar nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimo įvykdymui  laikinai apribojama nuosavybės teisė (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas (jei asmens kodo nėra, – gimimo data ar kiti asmenį identifikuojantys duomenys), gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas), – kai laikinai nuosavybės teisė apribojama siekiant užtikrinti civilinį ieškinį ar grąžinti nusikalstamu būdu užvaldytą turtą;“.

3. Pakeisti 152 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) turto, į kurį laikinai apribojamos nuosavybės teisės, savininkas (bendraturčiai) – fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas (jei asmens kodo nėra, – gimimo data ar kiti asmenį identifikuojantys duomenys), gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas;“.

4. Pakeisti 152 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:

„10) turto saugotojas ar administratorius (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas (jei asmens kodo nėra, – gimimo data ar kiti asmenį identifikuojantys duomenys) gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas);“.

18 straipsnis. 160¹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 160¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„160¹ straipsnis. Procesinių prievartos priemonių taikymas neatidėliotinais atvejais

1. Neatidėliotinais atvejais procesinės prievartos priemonės, numatytos šio Kodekso 154, 155, 158, 159 straipsniuose, gali būti taikomos ir prokuroro nutarimu, o procesinės prievartos priemonės, numatytos šio Kodekso 145, 147, 160 straipsniuose, – ir prokuroro arba ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu, tačiau visais šiais atvejais per tris darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos turi būti gauta priimamas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis sprendimas, patvirtinanti patvirtinantis procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumą. Ši Šis ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis sprendimas skundžiama skundžiamas šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka. Skundo dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties nepatvirtinti procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumo padavimas sustabdo šios nutarties vykdymą.

2. Jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepriimta nepriimamas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis sprendimas, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu pradėti veiksmai nedelsiant nutraukiami.

3. Jeigu negauta nepriimamas procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumą patvirtinanti patvirtinantis nutartis sprendimas, kratos ar poėmio metu paimti daiktai, vertybės ir dokumentai grąžinami asmenims, iš kurių jie paimti, o kitomis procesinėmis prievartos priemonėmis gauti duomenys sunaikinami. Tai atliekama pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui arba ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties sprendimo apskundimo terminui, o kai ši šis nutartis sprendimas apskųstas – priėmus aukštesniojo teismo sprendimą. Šiais atvejais procesinių prievartos priemonių taikymo rezultatais tolesniame procese negali būti remiamasi kaip įtariamojo ar kaltinamojo kaltumą pagrindžiančiais duomenimis.“

19 straipsnis. Kodekso papildymas 163¹ straipsniu

Papildyti Kodeksą 163¹ straipsniu:

„163¹ straipsnis. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis

1. Proceso dalyviams draudžiama piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.

2. Proceso dalyvis, piktnaudžiaujantis procesinėmis teisėmis, gali būti nubaustas iki penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio bauda.

3. Bauda skiriama šio Kodekso 163 straipsnyje nustatyta tvarka.“

20 straipsnis. 168 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 168 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per dešimt darbo dienų nuo reikiamos medžiagos gavimo dienos, o tais atvejais, kai skundas, pareiškimas ar pranešimas, kartu su jais pateikiami duomenys ar dokumentai arba kiti duomenys ar dokumentai, su kuriais būtina susipažinti prieš priimant sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą arba atsisakyti jį pradėti, yra sudėtingi ar didelės apimties, – ne ilgiau kaip per dvidešimt dienų nuo reikiamos medžiagos gavimo dienos.“

2. Pakeisti 168 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, skundą, pareiškimą ar pranešimą padavęs asmuo turi teisę susipažinti su visa medžiaga, kurios pagrindu buvo priimtas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, ar jos dalimi, taip pat susipažinimo metu daryti šios medžiagos kopijas ar išrašus. Rašytinis prašymas susipažinti su šioje dalyje nurodyta medžiaga ir (ar) susipažinimo metu daryti šios medžiagos kopijas ar išrašus pateikiamas ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) vadovui, o tais atvejais, kai skundą, pareiškimą ar pranešimą nagrinėjo ir procesinį sprendimą priėmė prokuroras, – prokurorui. Ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) vadovas ar prokuroras privalo išnagrinėti šį prašymą ne vėliau kaip per tris septynias dienas nuo jo gavimo dienos. Ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) vadovas ar prokuroras nurodo, su kokios apimties medžiaga skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusiam asmeniui leidžiama susipažinti. Susipažinimo su šioje dalyje nurodyta medžiaga metu taip pat taikomi šio Kodekso 181 straipsnio 6 dalyje nurodyti draudimai.“

3. Pakeisti 168 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip:

„5. Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas sprendimas skundžiamas šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka. nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Skundai gali būti paduodami per septynias dešimt dienas dienų nuo nutarimo ar nutarties nuorašo gavimo dienos. Turintys teisę paduoti skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti turinčio įgaliojimus nagrinėti skundą prokuroro arba ikiteisminio tyrimo teisėjo atnaujinti praleistą terminą. Prašymas atnaujinti minėtą terminą negali būti paduodamas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams po nuo skundžiamo sprendimo priėmimo dienos.“

21 straipsnis. 176 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 176 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„176 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo terminai

1. Ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip:.

1) dėl baudžiamojo nusižengimo – per tris mėnesius;

2) dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų – per šešis mėnesius;

3) dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų – per devynis mėnesius.

2. Generalinio prokuroro nustatyta tvarka prokurorai privalo kontroliuoti, kad būtų vykdomas šio straipsnio 1 dalies reikalavimas.

3. Jeigu ikiteisminis tyrimas tęsiasi per ilgai, ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs įtariamojo ar jo gynėjo, pasinaudojusio šio straipsnio 3 dalyje numatyta teise, skundą, gali priimti šio Kodekso 215 straipsnyje numatytus sprendimus proceso dalyviai turi teisę kreiptis į aukštesnįjį prokurorą su prašymu nustatyti ikiteisminio tyrimo terminą. Tokiu atveju aukštesnysis prokuroras, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, apimtį ir kitas svarbias aplinkybes, gali nustatyti ikiteisminio tyrimo terminą, kurį šį tyrimą kontroliuojančio prokuroro motyvuotu prašymu gali pratęsti. Šis aukštesniojo prokuroro sprendimas neskundžiamas.

2.4. Dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių šio straipsnio 1 dalyje numatytus terminus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro prašymu gali pratęsti aukštesnysis prokuroras rezoliucija. Ikiteisminis tyrimas turi būti prioritetinis bylose, kuriose įtariamieji yra suimti, taip pat bylose, kuriose įtariamieji ar nukentėjusieji yra nepilnamečiai.“

22 straipsnis. 178 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 178 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„178 straipsnis. Prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliekami veiksmai

1. Laikydamiesi šiame Kodekse nustatytos tvarkos, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali apklausti įtariamąjį, liudytojus, taikyti procesines prievartos priemones, atlikti kitus šiame Kodekse numatytus veiksmus.

2. Įtariamasis, jo gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai, asmenys, kuriems taikytos ar kurių teises suvaržė taikytos procesinės prievartos priemonės, ir jų atstovai turi teisę raštu prašyti prokurorą atlikti šio Kodekso 97 straipsnyje, XII ir XIV skyriuose numatytus veiksmus. Prokuroras arba jo pavedimu ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo išnagrinėti tokį prašymą ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo jo prašymo gavimo dienos, o kai prašymui nagrinėti reikalinga ikiteisminio tyrimo medžiaga, – per dešimt dienų nuo medžiagos gavimo dienos. Išnagrinėjęs prašymą, prokuroras priima vieną iš šių sprendimą sprendimų:

1) pats atlikti prašomus veiksmus;

2) įpareigoti ikiteisminio tyrimo įstaigą atlikti prašomus veiksmus;

3) atsisakyti atlikti prašomus veiksmus;

4) palikti prašymą nenagrinėtą.

3. Nusprendęs atsisakyti atlikti prašomus veiksmus arba palikti prašymą nenagrinėtą, prokuroras privalo surašyti nutarimą. Šį nutarimą per septynias dešimt dienas dienų nuo jo gavimo dienos prašymą pateikęs asmuo turi teisę apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjas skundą privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per septynias dešimt dienų nuo jo gavimo dienos, o kai prašymui nagrinėti reikalinga ikiteisminio tyrimo medžiaga, – per dešimt dienų nuo medžiagos gavimo dienos. Teisėjo priimtas sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Jeigu teisėjas nusprendžia, kad veiksmai, kurių prašo įtariamasis, jo gynėjas ar nukentėjusysis šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, turi būti atlikti, prokuroras privalo per kuo trumpiausią laiką juos atlikti ar įpareigoti tai padaryti ikiteisminio tyrimo įstaigą.

4. Jeigu įtariamasis, jo gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys prašo atlikti veiksmą, kurį atlikti turi teisę tik ikiteisminio tyrimo teisėjas, ikiteisminio tyrimo teisėjas, išnagrinėjęs skundą dėl prokuroro atsisakymo kreiptis į teisėją dėl šio veiksmo, gali pavesti prokurorui organizuoti tokio veiksmo atlikimą.

5. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys Įtariamasis, jo gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę dalyvauti jų prašymu atliekamuose tyrimo veiksmuose, apklausų metu užduoti klausimus, susipažinti su jų prašymu atliktų tyrimo veiksmų protokolais, teikti pastabas dėl šių protokolų turinio.

6. Pakartotiniai prašymai gali būti paliekami nenagrinėti, išskyrus atvejus, kai paaiškėja naujų aplinkybių.“

23 straipsnis. 183 straipsnio pakeitimas

Papildyti 183 straipsnį 5 dalimi:

„5. Išimtiniais atvejais, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi proceso greitumo ir ekonomiškumo principų, liudytojo apklausa gali būti organizuojama ne tyrimo atlikimo vietos prokuratūros ar ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) patalpose, naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones.“

24 straipsnis. 188 straipsnio pakeitimas

Papildyti 188 straipsnį 8 dalimi:

„8. Išimtiniais atvejais, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi proceso greitumo ir ekonomiškumo principų, įtariamojo apklausa gali būti organizuojama ne tyrimo atlikimo vietos prokuratūros ar ikiteisminio tyrimo įstaigos (jos padalinio) patalpose, naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones.“

25 straipsnis. 192 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 192 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną. Parodymo atpažinti protokole nurodoma visų parodomų atpažinti asmenų vardai, pavardės, vardai, asmens kodai (jei asmens kodo nėra, – gimimo data ar kiti asmenį identifikuojantys duomenys), gimimo metai, ūgis, kūno sudėjimas, gyvenamoji vieta, drabužiai, kuriais jie apsirengę.“

26 straipsnis. 210 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 210 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Prieš skirdamas ekspertizę, ikiteisminio tyrimo teisėjas išaiškina asmeniui, neįtrauktam į ekspertų sąrašą, eksperto teises ir pareigas, priima jo priesaiką ir įspėja jį dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingos išvados pateikimą. Asmuo, skiriamas ekspertu, prisiekia ir po priesaikos tekstu pasirašo, išskyrus atvejus, kai jis prisiekia naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas) garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:

1) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti eksperto pareigas. Tepadeda man Dievas.“;

2) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti eksperto pareigas.““

27 straipsnis. 214 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 214 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Šio Kodekso 212 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais atvejais ikiteisminį tyrimą nutraukia prokuroras nutarimu arba ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi.“

2. Pakeisti 214 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas nutarimas gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui, kuris privalo išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo jo gavimo dienos. Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis dėl aukštesniojo prokuroro nutarimo yra galutinė ir neskundžiama. Ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas dėl skundo, taip pat šio Šio straipsnio 2 dalyje numatytas ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas gali būti skundžiami skundžiamas šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka.“

3. Pakeisti 214 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Skundai dėl prokuroro nutarimo gali būti paduodami per dvidešimt dienų nuo nutarimo ar nutarties nuorašo gavimo dienos. Turintys teisę paduoti skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti turinčio įgaliojimus nagrinėti skundą aukštesniojo prokuroro arba teismo atnaujinti praleistą terminą. Prašymas atnaujinti minėtą terminą negali būti paduodamas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo nutarimo ar nutarties nuorašo gavimo dienos.“

28 straipsnis. 220 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 220 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Atskirai nuo bylos medžiagos prokuroras pateikia teismui kaltinamųjų (įtariamųjų), nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų, liudytojų ir ekspertų, kurie turėtų būti apklausti teisiamajame posėdyje, adresų sąrašą ir asmens duomenis, saugomus atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos.“

2. Pakeisti 220 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Surašęs kaltinamąjį aktą, prokuroras iki bylos perdavimo teismui kaltinamojo akto nuorašą pasirašytinai įteikia kaltinamajam pasirašytinai arba išsiunčia jam ne vėliau kaip per penkias dienas nuo šio akto surašymo dienos. Kaltinamojo akto nuorašas kaltinamojo sutikimu gali būti išsiunčiamas jam elektroninių ryšių priemonėmis arba laikomas įteiktu tinkamai, kai jis išsiųstas kaltinamajam sutikus procesinius dokumentus gauti paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis ir nurodžius reikalingus kontaktinius duomenis. Kaltinamojo akto nuorašas gali būti įteiktas perkeltas į elektroninę laikmeną.“

29 straipsnis. 225 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 225 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Apygardos teismui teismingos baudžiamosios bylos, kuriose asmenys kaltinami padarę sunkius ir labai sunkius nusikaltimus ir nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XV, XVI ir XXXIII skyriuose, išskyrus bylas, kuriose asmenys kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 150 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 178 straipsnio 4 dalyje, 180 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 182 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat bylos, kuriose kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Respublikos Prezidentu, Seimo ar Vyriausybės nariais, merais ar Konstitucinio Teismo teisėjais. teisėjais ar prokurorais.“

30 straipsnis. 229¹ straipsnio pakeitimas

Pakeisti 229¹ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Šiame straipsnyje nustatytais pagrindais nagrinėti kito teismo teisėjams priskiriamos bylos, kurios šio Kodekso nustatytais atvejais gali būti nagrinėjamos nerengiant teismo posėdžio arba rašytinio proceso tvarka, taip pat kai šio Kodekso nustatyta tvarka jos nagrinėjamos naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones.“

31 straipsnis. 233 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 233 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, termino pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo teisėjas ar teismas nusprendžia posėdyje vadovaudamasis šio Kodekso XI skyriaus nuostatomis. Teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Suimtas kaltinamasis pristatomas į posėdį. Suimto kaltinamojo dalyvavimas teismo posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Apie kaltinamajam paskirtą suėmimą teismas (teisėjas) nedelsdamas praneša šio Kodekso 128 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.“

32 straipsnis. 237 straipsnio pakeitimas

Papildyti 237 straipsnį 4 dalimi:

„4. Susipažinimo su bylos medžiaga metu draudžiama daryti šio Kodekso 181 straipsnio 6 dalyje nurodytos bylos medžiagos kopijas.“

33 straipsnis. 240 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 240 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„240 straipsnis. Bylos perdavimo ir nagrinėjimo teisiamajame posėdyje pradžios terminai

1. Dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje teisėjas turi nuspręsti ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo bylos gavimo teisme dienos, jeigu kaltinamasis yra suimtas, ir per vieną mėnesį, jeigu kaltinamasis yra laisvėje, o jei byla sudėtinga ir didelės apimties, – per teismo nustatytą įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau kaip per keturiasdešimt penkias darbo dienas.

2. Byla teisiamajame posėdyje turi būti pradėta nagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo teisėjo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo dienos.

3. Sudėtingos ar didelės apimties bylos, taip pat bylos, nagrinėjamos pagal iš anksto suderintą ir nustatytą teisiamojo posėdžio grafiką, turi būti pradėtos nagrinėti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo dienos.“

34 straipsnis. 246 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 246 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Byla pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjama dalyvaujant kaltinamajam, kuriam atvykti į teismą privaloma. Nagrinėti bylą, kai nedalyvauja kaltinamasis, leidžiama tik tuo atveju, jeigu jis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą. Kaltinamojo, kuris negali atvykti į teismą, kuriame nagrinėjama byla, arba kuris yra laikomas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, dalyvavimas teismo posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis.“

35 straipsnis. 263 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 263 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Po to anksčiau neprisiekęs vertėjas prisiekia ir po priesaikos tekstu pasirašo, išskyrus atvejus, kai jis prisiekia naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas) garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:

1) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti vertėjo pareigas. Tepadeda man Dievas.“;

2) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti vertėjo pareigas.““

36 straipsnis. 265 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 265 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„265 straipsnis. Kaltinamojo asmenybės nustatymas

Teisiamojo posėdžio pirmininkas nustato kaltinamojo asmenybę paklausdamas, koks jo vardas, pavardė, gimimo data, gimimo vieta, gyvenamoji vieta, užsiėmimas, išsilavinimas, šeiminė padėtis, teistumas, taip pat kitų duomenų, apibūdinančių kaltinamąjį asmenį.“

37 straipsnis. 269 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 269 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„269 straipsnis. Pareigų ir teisių išaiškinimas ekspertui ir specialistui

1. Teisiamojo posėdžio pirmininkas ekspertui ir specialistui išaiškina jų pareigas ir teises, taip pat juos įspėja dėl šio Kodekso 163 straipsnyje nustatytos atsakomybės už atsisakymą be svarbių priežasčių atlikti savo pareigą ir dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingos išvados ir paaiškinimų pateikimą.

2. Po to anksčiau neprisiekęs ekspertas prisiekia ir po priesaikos tekstu pasirašo, išskyrus atvejus, kai jis prisiekia naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas) garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:

1) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti eksperto pareigas. Tepadeda man Dievas.“;

2) „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti eksperto pareigas.“

3. Specialistas prisiekia ir po priesaikos tekstu pasirašo, išskyrus atvejus, kai jis prisiekia naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas) garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių tekstų priesaikų:

1) Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti specialisto pareigas. Tepadeda man Dievas.“;

2)   Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti specialisto pareigas.““

38 straipsnis. 271 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 271 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Įrodymų tyrimas pradedamas kaltinamojo akto paskelbimu. Jį balsu perskaito prokuroras. Jeigu kaltinamasis aktas yra didelis, jo turinį prokuroras gali išdėstyti sutrumpintai, nurodydamas kaltinimo esmę valstybinio kaltinimo pareiškimu. Valstybinį kaltinimą pareiškia prokuroras, nurodydamas kaltinamojo vardą, pavardę, prireikus ir kitus kaltinamojo duomenis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnį (jo dalį ir punktą), numatantį atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, ir esmines šios veikos aplinkybes. Bylose, kuriose nusikalstamos veikos padarytos bendrininkaujant, kaltinimas gali būti pareiškiamas bendrai.“

39 straipsnis. 273 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 273 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„273 straipsnis. Sutrumpintas įrodymų tyrimas

1. Jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo po valstybinio kaltinimo pareiškimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas, ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei ir sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas.

2. Kai keli kaltinamieji kaltinami padarę vieną ar kelias nusikalstamas veikas, sutrumpintą įrodymų tyrimą galima atlikti tik tuo atveju, jeigu šio straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos gali būti pritaikytos visiems kaltinamiesiems.“

40 straipsnis. Kodekso papildymas 273¹ straipsniu

Papildyti Kodeksą 273¹ straipsniu:

„273¹ straipsnis. Apklausa naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones

1. Išimtiniais atvejais kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo apklausa teisiamajame posėdyje gali būti atliekama naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones.

2. Specialisto ar eksperto apklausa teisiamajame posėdyje paprastai organizuojama naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones.

3. Dėl proceso dalyvio apklausos teisiamajame posėdyje naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones teismas priima nutartį.“

41 straipsnis. 277 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 277 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Liudytojas prisiekia teismui ir po priesaikos tekstu pasirašo, išskyrus atvejus, kai jis prisiekia naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas) garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:

1) „Aš, (vardas, pavardė), suvokdamas savo žodžių prasmę ir atsakomybę už juos, prisiekiu sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti. Tepadeda man Dievas.“;

2) „Aš, (vardas, pavardė), suvokdamas savo žodžių prasmę ir atsakomybę už juos, prisiekiu sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti.““

42 straipsnis. 290 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 290 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„290 straipsnis. Dokumentų perskaitymas ir apžiūra

1. Įrodymų tyrimo metu teisiamojo posėdžio pirmininkas paskelbia išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti. Kai tai būtina bylos aplinkybėms išsamiai ištirti, nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu ar teismo iniciatyva šie dokumentai ar jų dalys paskelbiami perskaitant ir apžiūrimi teisiamajame posėdyje bet kuriuo įrodymų tyrimo metu gali būti perskaitomi prie bylos pridėti dokumentai, turintys reikšmės nagrinėjant bylą, perklausomi ir peržiūrimi garso ar vaizdo įrašai. Nagrinėjimo teisme dalyvių prašymai šiais klausimais išsprendžiami teismo nutartimi.

2. Įrodymų tyrimo teisme metu gali būti perklausomi ir peržiūrimi garso ar vaizdo įrašai, kurie buvo padaryti atliekant ikiteisminį tyrimą.“

43 straipsnis. 291 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 291 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„291 straipsnis. Įrodymų paskelbimas sutrumpinto jų tyrimo atveju Sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka

Sutrumpinto įrodymų tyrimo atveju teisiamojo posėdžio pirmininkas šio Kodekso 290 straipsnyje nustatyta tvarka paskelbia kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų, ekspertų ir specialistų apklausų protokolus, surašytus ikiteisminio tyrimo ar anksčiau teisiamojo posėdžio metu, ir byloje esančius dokumentus, supažindina su kitais įrodymais. atskiri įrodymų tyrimo veiksmai teisiamajame posėdyje gali būti atliekami tiek, kiek tai būtina bylos aplinkybėms išsamiai nustatyti.“

44 straipsnis. 293 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 293 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Teismas negali apriboti baigiamųjų kalbų trukmės, bet teisiamojo Teisiamojo posėdžio pirmininkas turi teisę nutraukti baigiamąją kalbą, jeigu ši aiškiai nesusijusi su nagrinėjama byla.“

2. Papildyti 293 straipsnį 8 dalimi:

„8. Išimtiniais atvejais teismas gali leisti baigiamąsias kalbas sakyti naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones.“

45 straipsnis. 299 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 299 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Teisėjas, kuris nuosprendžio priėmimo metu laikosi kitos nuomonės, turi teisę ją išdėstyti raštu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos raštu išdėstyti motyvuotą atskirąją nuomonę. Atskiroji nuomonė skelbiant nuosprendį neskaitoma, bet pridedama prie bylos.“

46 straipsnis. 302 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 302 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Nuosprendis turi būti paskelbtas ne vėliau kaip per keturiolika dvidešimt darbo dienų nuo pranešimo apie jo paskelbimo laiką ir vietą dienos, o jei byla sudėtinga ir didelės apimties, – per teismo nustatytą įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau kaip  keturiasdešimt penkias darbo dienas. Išimtiniais atvejais, kai dėl bylos sudėtingumo ar jos didelės apimties teismo nuosprendis negali būti paskelbtas per nurodytus terminus, šis nuosprendis turi būti paskelbtas per teismo nustatytą įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt darbo dienų.“

2. Papildyti 302 straipsnį nauja 5 dalimi:

„5. Kai suserga ar dėl kitų objektyvių priežasčių procese negali dalyvauti bylą nagrinėjantis teisėjas, kiti teisėjų kolegijos teisėjai, o kai bylą nagrinėja vienas teisėjas, – teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar to teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas gali motyvuota nutartimi nustatyti kitą, negu buvo nurodyta, nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo laiką. Apie nustatytą naują nuosprendžio paskelbimo laiką pranešama proceso dalyviams. Jeigu šios priežastys neišnyksta per protingą laiką, teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar to teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas paskiria naujos sudėties bylą nagrinėjantį teismą ir nustato bylos nagrinėjimo datą ir vietą.“

3. Buvusią 302 straipsnio 5 dalį laikyti 6 dalimi.

47 straipsnis. 304 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 304 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) kaltinamojo vardas, pavardė, gimimo data ir vieta, asmens kodas (jei asmens kodo
nėra, – gimimo data ar kiti asmenį identifikuojantys duomenys) pilietybė, tautybė, gyvenamoji vieta, išsilavinimas, šeiminė padėtis, duomenys apie teistumą ir kitokie duomenys apie jį, turintys reikšmės bylai;“.

48 straipsnis. 313 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 313 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per dvidešimt trisdešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.“

49 straipsnis. 318 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 318 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Apeliaciniame skunde dėl nuosprendžio ar dėl nutarties, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, taip pat gali būti nurodyti prieštaravimai pirmosios instancijos teismo nutartims dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl proceso dalyvio apklausos teisiamajame posėdyje naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu.“

50 straipsnis. 319 straipsnio pakeitimas

Papildyti 319 straipsnį 5 dalimi:

„5. Jeigu byloje yra keli kaltinamieji ir šio Kodekso 318 straipsnio 1 dalyje nurodytos teismo nutartys nutraukti baudžiamąją bylą priimamos tik dėl vieno ar kelių iš jų, skundai dėl tokių teismo nutarčių apeliacinės instancijos teismui perduodami nagrinėti pasibaigus apeliacinių skundų padavimo terminui dėl teismo nuosprendžio ar teismo nutarčių visų kitų kaltinamųjų atžvilgiu.“

51 straipsnis. 323 straipsnio pakeitimas

1.   Pakeisti 323 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Jeigu apeliacinis skundas atitinka nustatytus reikalavimus, skundą gavusio teismo pirmininkas ar to teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas paskiria pranešėją arba sudaro bylą nagrinėsiančią teisėjų kolegiją ir paskiria kolegijos pirmininką bei pranešėją. Skundą gavusio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko siūlymu šio teismo pirmininkas bylai nagrinėti gali sudaryti mišrią Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus trijų teisėjų kolegiją. Teismo pirmininkas šiuo klausimu priima nutartį. Tokia kolegija sudaroma ir bylos joje nagrinėjamos pagal šiame Kodekse nustatytas apeliacinės instancijos teismo kolegijų sudarymo ir bylų jose nagrinėjimo taisykles.“

2.   Pakeisti 323 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Jei byloje anksčiau nebuvo sudaryta teisėjų kolegija, Kai kai pranešėjas parengia bylą posėdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, apygardos teismo pirmininkas arba Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas sudaro Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegiją ir vieną iš šių teisėjų patvirtina kolegijos pirmininku. Kolegijos teisėjai susipažįsta su apeliaciniu skundu, atsiliepimais į jį ir byla, o tais atvejais, kai byla negali būti pradėta nagrinėti nustatytu laiku arba yra pagrindas manyti, kad bylos nagrinėjimas gali trukti ilgą laiką, nusprendžia dėl bylos nagrinėjimo vietos ir laiko pakeitimo arba priima sprendimą nagrinėti bylą pagal iš anksto suderintą ir nustatytą teisiamojo posėdžio grafiką. Bylą nagrinėjančio teismo siūlymu apeliacinės instancijos teismo pirmininkas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka bylai nagrinėti gali sudaryti mišrią Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus trijų teisėjų kolegiją. Tokia kolegija sudaroma ir bylos joje nagrinėjamos taikant šiame Kodekse nustatytas apeliacinės instancijos teismo kolegijų sudarymo ir bylų jose nagrinėjimo taisykles.“

52 straipsnis. 324 straipsnio pakeitimas

1. Pripažinti netekusia galios 324 straipsnio 4 dalį.

4. Teismo iniciatyva arba proceso dalyvių prašymu gali būti perskaitytas pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir kiti toje byloje priimti nuosprendžiai arba nutartys, taip pat pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolas arba jo dalys.

2. Pakeisti 324 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Baigiamosios kalbos prasideda apeliantų kalbomis. Jeigu yra prokuroro, nukentėjusiojo ar jo atstovo skundas, pirmiausia kalba šie asmenys, pirmas iš jų – padavęs skundą. Kitais atvejais pirmiausia kalba nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, pirmas iš jų – padavęs skundą. Po to baigiamąsias kalbas pasako kiti proceso dalyviai. Kolegijos pirmininkas gali nustatyti kalbų trukmę ir įspėti proceso dalyvius, jeigu jų kalbų turinys peržengtų byloje paduotų apeliacinių skundų ar bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Baigiamąsias kalbas pasakę proceso dalyviai turi teisę atsikirsti ir pasakyti pastabas dėl to, kas buvo pasakyta per pirmesnes kalbas. Paskutinis atsikerta ir pasako pastabas nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam byla nutraukta, arba jo gynėjas ar atstovas pagal įstatymą. Po baigiamųjų kalbų nuteistajam, išteisintajam ar asmeniui, kuriam byla nutraukta, suteikiamas paskutinis žodis. Išimtiniais atvejais teismas gali leisti baigiamąsias kalbas sakyti naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones.“

53 straipsnis. 336 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 336 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Jei paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. Jei atmetamas nuteistojo, jo gynėjo ar atstovo pagal įstatymą apeliacinis skundas, paduotas šio Kodekso 328 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, nuteistajam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, neįsiteisėja ir neįgyja teisinės galios.“

54 straipsnis. 362¹ straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 362¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Tais atvejais, kai vėliausią ar bent vieną ankstesnį nuosprendį kaip pirmosios instancijos teismas yra priėmęs apygardos teismas, įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį taikymo klausimą dėl visų nuteistajam priimtų nuosprendžių sprendžia vėliausią nuosprendį priėmęs apygardos teismas.“

2. Pakeisti 362¹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Prašymui arba teikimui nagrinėti gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame dalyvauja prokuroras. Dalyvauti šiame teismo posėdyje šaukiamas laisvėje esantis nuteistasis ir nuteistojo prašymu gynėjas. Laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis į teismo posėdį šaukiamas prireikus. Nuteistojo ir gynėjo neatvykimas į teismo posėdį nesustabdo bylos nagrinėjimo, jeigu teismas nepripažįsta, kad jiems dalyvauti būtina. Kai teismo posėdis nerengiamas, teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo ar teikimo ir jam išnagrinėti reikiamos medžiagos gavimo teisme dienos šiems asmenims praneša apie gauto prašymo ar teikimo nagrinėjimo laiką ir teisę per keturiolika darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus. Šiame straipsnyje nurodyti klausimai teisme, kai teismo posėdis nerengiamas, turi būti išnagrinėti per septynias darbo dienas nuo atsiliepimų pateikimo termino pabaigos.“

3. Pakeisti 362¹ straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Jeigu skiriant bausmę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo baudžiamojo kodekso 63 ar 64 straipsniais, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas ir vėliausią nuosprendį priėmęs teismas nustato naują subendrintą bausmę.“

55 straipsnis. 364 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 364 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie teismo posėdžio dieną, neatvykimas nesustabdo skundo nagrinėjimo. Jeigu skundu siekiama pabloginti nuteistojo padėtį, reikiamais atvejais suimtas nuteistasis pristatomas į teismą arba jo dalyvavimas užtikrinamas naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones.“

56 straipsnis. 372 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 372 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Jeigu nėra šio straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo grąžinti skundą kasatoriui, išreikalaujama byla, kuri kartu su skundu skundas perduodama perduodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sudarytai trijų teisėjų atrankos kolegijai.“

2. Pakeisti 372 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Atrankos kolegija, nusprendusi priimti kasacinį skundą, ta pačia nutartimi išreikalauja bylą ir nusprendžia, ar byla turi būti nagrinėjama žodinio ar rašytinio proceso tvarka. Žodinio proceso tvarka kasacinė byla nagrinėjama šio Kodekso 374² straipsnyje numatytais atvejais. Kitais atvejais kasacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.“

57 straipsnis. 373 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 373 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„373 straipsnis. Kasacinės bylos parengimas nagrinėti atrankos kolegijai priėmus kasacinį skundą

1. Kai atrankos Atrankos kolegija kolegijai priima priėmus kasacinį skundą ir gavus išreikalautą bylą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas sudaro trijų teisėjų kolegiją, paskiria kolegijos pirmininką bei pranešėją ir suderinęs su pranešėju nustato bylos parengimo terminą. Prireikus teisėjas pranešėjas išreikalauja papildomą medžiagą kasacinės bylos nagrinėjimo datą. Jeigu kasacinėje byloje kyla sudėtingų teisės aiškinimo ar taikymo klausimų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas atrankos kolegijos siūlymu arba savo iniciatyva sudaro išplėstinę septynių teisėjų kolegiją arba paskiria bylą nagrinėti šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinėje sesijoje.

2. Kolegijos teisėjai, susipažinę su kasaciniu skundu ir byla, turi įgaliojimus, vadovaujantis šio Kodekso 374² straipsniu, nuspręsti, kad byla atrankos kolegijos sprendimu nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Kai teisėjų kolegija parengia kasacinę bylą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas paskiria kasacinės bylos nagrinėjimo datą.

3. Jei kasacinė byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, teisėjas pranešėjas nurodo šaukti į teismą šio Kodekso 375 straipsnyje išvardytus asmenis. Jeigu žodinio proceso tvarka nagrinėtinoje byloje kasacinis skundas paduotas remiantis nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais, nuteistajam ar išteisintajam, ar asmeniui, kuriam byla nutraukta, kuriems, išskyrus kasatorių, kartu su šaukimu arba pranešimu nusiunčiamas kasacinio skundo nuorašas.

4. Šio Kodekso 378 straipsnio straipsnyje 4 dalyje numatytu numatytais atveju atvejais ir tvarka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, kai atrankos kolegija priima kasacinį skundą, gali nuspręsti perduoti jį teisėjų kolegijos rengiama byla gali būti perduota nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai.

5. Atrankos kolegijos, arba bylą nagrinėjančio teismo siūlymu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko arba bylą rengiančios teisėjų kolegijos siūlymu šio teismo pirmininkas bylai nagrinėti gali sudaryti mišrią šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus atitinkamai trijų ar išplėstinę septynių teisėjų kolegiją arba paskirti bylą nagrinėti teismo plenarinę plenarinėje sesiją sesijoje. Teismo pirmininkas šiuo klausimu priima nutartį. Tokia Mišri kolegija sudaroma ir bylos joje nagrinėjamos atitinkamai taikant pagal šiame Kodekse nustatytas kasacinės instancijos teismo kolegijų sudarymo ir bylų jose nagrinėjimo teisėjų kolegijose arba plenarinėje sesijoje taisykles.“

58 straipsnis. 374² straipsnio pakeitimas

Pakeisti 374² straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Žodinio proceso tvarka kasacinė byla nagrinėjama, kai:

1) kasacinis skundas yra paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla yra nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais arba

2) byla paskirta ar perduota nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai ar arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ar šio teismo plenarinei sesijai, arba

3) bylą pirmosios instancijos tvarka nagrinėjo apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, arba

4) apeliacinės instancijos teismas šio Kodekso 329 straipsnio 1–3 punktuose numatytais atvejais yra panaikinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmęs naują nuosprendį, arba

53) atrankos kolegija ar bylai nagrinėti sudaryta teisėjų kolegija nusprendžia, kad būtina išklausyti proceso dalyvių žodinius paaiškinimus.“

59 straipsnis. 377 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 377 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Po teisėjo pranešimo proceso dalyviai turi teisę duoti žodinius paaiškinimus. Kolegijos pirmininkas gali nustatyti kalbų trukmę ir įspėti proceso dalyvius, jeigu jų kalbų turinys peržengtų bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme ribas. Teismas turi teisę užduoti klausimų. Jeigu yra prokuroro, nukentėjusiojo ar jo atstovo skundas, pirmiausia kalba šie asmenys, pirmas iš jų – padavęs skundą. Kitais atvejais pirmiausia kalba nuteistasis, išteisintasis ar asmuo, kuriam byla nutraukta, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, pirmas iš jų – padavęs skundą. Po to žodis suteikiamas nedavusiems paaiškinimų proceso dalyviams. Vėliau visiems proceso dalyviams suteikiama teisė duoti papildomus paaiškinimus. Paskutinis papildomus paaiškinimus duoda nuteistasis, išteisintasis ar asmuo, kuriam byla nutraukta, arba jo gynėjas ar atstovas pagal įstatymą.“

60 straipsnis. 378 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 378 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„378 straipsnis. Bylos perdavimas nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ar šio teismo plenarinei sesijai“.

2. Pakeisti 378 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Byla išplėstinei septynių teisėjų kolegijai ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai perduodama teisėjų kolegijos nutartimi bet kuriuo teismo posėdžio bylos rengimo nagrinėti ar nagrinėjimo metu. Ši nutartis paskelbiama teismo posėdyje arba nutarties nuorašai išsiunčiami proceso dalyviams.“

3. Pakeisti 378 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas gali perduoti bylą nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai ar Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai, kai šio Kodekso 373 straipsnyje nustatyta tvarka pranešėju paskirtas teisėjas, susipažinęs su kasaciniu skundu ir bylos medžiaga, numato, kad nagrinėjant kasacinę bylą gali būti priimti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti sprendimai. Trijų teisėjų kolegijos nutartimi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui gali būti siūloma perduoti bylą nagrinėti mišriai šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus išplėstinei septynių teisėjų kolegijai arba teismo plenarinei sesijai. Teismo pirmininkas šiuo klausimu priima nutartį. Nutarties perduoti bylą nuorašai išsiunčiami proceso dalyviams.“

61 straipsnis. 379 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 379 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„379 straipsnis. Bylos nagrinėjimas išplėstinės išplėstinėje septynių teisėjų kolegijos posėdyje kolegijoje“.

2. Pakeisti 379 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Išplėstinės Išplėstinė septynių teisėjų kolegijos posėdyje kolegija, remiantis remdamasi šio Kodekso 378 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu, byla gali būti perduota perduoti bylą nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai.“

3. Papildyti 379 straipsnį 4 dalimi:

„4. Išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartimi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui gali būti siūloma perduoti bylą nagrinėti teismo plenarinei sesijai. Teismo pirmininkas šiuo klausimu priima nutartį. Nutarties perduoti bylą nuorašai išsiunčiami proceso dalyviams.“

62 straipsnis. 380 straipsnio pakeitimas

Papildyti 380 straipsnį 6 dalimi:

„6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartimi šio teismo pirmininkui gali būti siūloma perduoti bylą nagrinėti teismo plenarinei sesijai. Teismo pirmininkas šiuo klausimu priima nutartį. Nutarties perduoti bylą nuorašai įteikiami ar išsiunčiami proceso dalyviams.“

63 straipsnis. 398 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 398 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Nutarime perduoti bylą teismui nurodoma: asmens, kuriam gali būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas (jei asmens kodo nėra, – gimimo data ar kiti asmenį identifikuojantys duomenys) šeiminė padėtis, profesija, darbovietė ir prokuroro nuožiūra – kiti duomenys; baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; pagrindas taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.“

64 straipsnis. 418 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 418 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„418 straipsnis. Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu

1. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Nusikalstamą veiką padariusiam fiziniam ar juridiniam asmeniui bausmė gali būti paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu.

2. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas negalimas, jeigu:

1) asmuo įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą;

2) teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesui prieštarauja įtariamasis;

3) kaltininkas neatlygino padarytos žalos ar jos nepašalino arba su žalą patyrusiu asmeniu nesudarė susitarimo, kuriuo įsipareigojo tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

2.3. Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

3.4. Jei prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nusprendžia kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieštarauja, kaltinamasis aktas nerašomas. Šiuo atveju prokuroras surašo pareiškimą, kurį kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga išsiunčia teismui pagal teismingumą. Jeigu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios ir prokuroras nusprendžia užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, apie tokį sprendimą pranešama įtariamajam, o kai, prokuroro manymu, baudžiamuoju įsakymu gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, – taip pat ir įtariamojo gynėjui.

5. Prokuroras ar jo pavedimu ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo išaiškinti įtariamajam apie galimybę baigti procesą baudžiamojo įsakymo priėmimu, jo teises teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procese ir jo teisę nesutikti su prokuroro sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo tvarka, surašydamas protokolą, kuriame turi būti nurodyta, ar įtariamasis sutinka dėl proceso užbaigimo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Jeigu įtariamasis sutinka su proceso užbaigimu priimant baudžiamąjį įsakymą, protokole taip pat turi būti:

1) nurodyta įtariamojo nuomonė dėl skirtinos bausmės, siūlant skirti terminuotą laisvės atėmimą arba areštą, šios bausmės vykdymo arba galimybės atidėti jos vykdymą, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės, proceso išlaidų ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo;

2) nurodyti įtariamojo sutikimas procesinius dokumentus gauti paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, jo elektroninio pašto adresas ir kiti reikalingi kontaktiniai duomenys;

3) išaiškinta teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo ir įteikimo tvarka bei jo įsiteisėjimo pasekmės, taip pat kaltinamojo teisė reikalauti bylą nagrinėti teisme, nurodant, kad tuo atveju, jeigu kaltinamasis be svarbios priežasties neatvyks į jo reikalavimu surengtą bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas šio Kodekso nustatyta tvarka.

6. Jei prokuroras atsisako patenkinti įtariamojo prašymą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, toliau procesas vyksta bendra tvarka. Prokuroro nutarimas atmesti įtariamojo prašymą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu per septynias dienas nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti apskųstas aukštesniajam prokurorui. Aukštesniojo prokuroro sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

4. 7. Prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir atlikęs šio straipsnio 4 dalyje numatytus veiksmus, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ar jų atstovams ir asmeniui, kurio turtas ar jo vertę atitinkanti pinigų suma konfiskuotini, išaiškinti jų teises šiame procese, taip pat teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo ir įsiteisėjimo pasekmes. Nukentėjusysis Šie proceso dalyviai per septynias dienas nuo tokio pranešimo gavimo dienos gali prokuroro sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Skundas nagrinėjamas šio Kodekso 64 straipsnyje nustatyta tvarka.

5. 8. Europos deleguotasis prokuroras ar Europos prokuroras, surašydamas pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujasi Reglamente (ES) 2017/1939 nustatytomis taisyklėmis, šio straipsnio ir šio Kodekso 419 straipsnio nuostatomis.“

65 straipsnis. 419 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 419 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) nurodyti kaltinamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas (jei asmens kodo
nėra, – gimimo data ar kiti asmenį identifikuojantys duomenys) šeiminė padėtis, profesija, darbovietė ir prokuroro nuožiūra – kiti asmens duomenys;“.

2. Pakeisti 419 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) nurodyta nurodytas siūlomos motyvuotas siūlymas dėl kaltinamajam skirti bausmės rūšis ir dydis skirtinos bausmės, siūlant skirti terminuotą laisvės atėmimą arba areštą, jos vykdymo atidėjimo, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės, proceso išlaidų atlyginimo, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo atlyginimo ir išdėstyta kaltinamojo nuomonė dėl to.“

66 straipsnis. 420 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 420 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„420 straipsnis. Teisėjo sprendimai

1. Teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, įvertina, ar nėra kliūčių užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, ir ne vėliau kaip per septynias darbo dienas turi priimti priima vieną iš šių sprendimų:

1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą;

2) perduoti bylą nagrinėti teisme šio Kodekso 423 straipsnyje numatytais atvejais;

3) nutraukti baudžiamąjį procesą šio Kodekso 424 straipsnyje numatytais atvejais;

4) pavesti prokurorui per nustatytą terminą atlikti šio Kodekso 418 straipsnyje numatytus veiksmus ir pašalinti kliūtis, trukdančias procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu;

5) bylą perduoti prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 419 straipsnio reikalavimų neatitinkantis pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

2. Jeigu nukentėjusysis šio Kodekso 418 straipsnio 7 dalyje nurodyti proceso dalyviai yra apskundęs apskundę prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas nuo skundo išnagrinėjimo dienos.

3. Teismas negali skirti griežtesnės laisvės atėmimo bausmės, nei nurodyta prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.“

67 straipsnis. 421 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 421 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„421 straipsnis. Teismo baudžiamojo įsakymo turinys

1. Teisėjo surašytame teismo baudžiamajame įsakyme turi būti:

1) nurodyti šio Kodekso 419 straipsnio 1–4 punktuose išvardyti duomenys;

2) sprendimas pripažinti kaltinamąjį kaltu;

3) nurodyta bausmės, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonės kaltinamajam skiriamos bausmės rūšis ir dydis;

4) nurodyti sprendimai dėl turto konfiskavimo,  dėl išplėstinio turto konfiskavimo, dėl uždraudimo naudotis specialia teise, dėl kardomosios priemonės kaltinamajam, dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, dėl daiktinių įrodymų likimo, dėl proceso išlaidų ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo atlyginimo;

5) pateiktas kaltinamojo teisės reikalauti bylą nagrinėti teisme išaiškinimas, nurodant, kad tuo atveju, jeigu kaltinamasis be svarbios priežasties neatvyks į jo reikalavimu surengtą bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas šio Kodekso nustatyta tvarka.

2. Kai kaltinamajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir kitais nuosprendžiais paskirtų bausmių vykdymo klausimas sprendžiamas šio Kodekso VII dalyje nustatyta tvarka.“

68 straipsnis. 422 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 422 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„422 straipsnis. Kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme

1. Teisėjo surašytas teismo baudžiamasis įsakymas įteikiamas kaltinamajam, o jeigu kaltinamasis laikinai išvykęs, teismo baudžiamasis įsakymas jam perduoti įteikiamas pasirašytinai kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų arba kaltinamojo darbovietės administracijai.  išsiunčiant jį kontaktiniais duomenimis, nurodytais įteikiamas pasirašytinai ar išsiunčiamas ne vėliau kaip per penkias dienas nuo jo surašymo dienos. Teismo baudžiamasis įsakymas laikomas įteiktu tinkamai, kai jis išsiųstas kaltinamajam sutikus procesinius dokumentus gauti paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis ir nurodžius reikalingus kontaktinius duomenis. Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas šio Kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

3. Jeigu kaltinamasis be svarbios priežasties į šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka surengtą bylos nagrinėjimą neatvyksta, teismas gali bylos nagrinėjimą teisme nutraukti ir baudžiamąjį įsakymą pripažinti įsiteisėjusiu. Toks teismo sprendimas gali būti skundžiamas šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka.“

69 straipsnis. 425 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 425 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Kaltinamojo reikalavimu ar teisėjo iniciatyva surengtas nagrinėjimas teisme vyksta pagal šio Kodekso V dalyje nustatytas taisykles, išskyrus tai, kad nagrinėjimo teisme metu vietoj kaltinamojo akto skaitymo kaltinimo esmę prokuroras išdėsto remdamasis pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu su šiame skyriuje numatytomis išimtimis.“

2. Pakeisti 425 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, išskyrus šio Kodekso
420 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jeigu netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai šio Kodekso pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems kaltinamiesiems, nepadavusiems prašymų, teismas patikrina, ar pagrįstas ir teisėtas baudžiamasis įsakymas ir dėl šių kaltinamųjų. Vadovaujantis šios dalies nuostatomis, nepadavusių prašymų surengti bylos nagrinėjimą teisme kaltinamųjų teisinė padėtis negali būti pasunkinama.“

70 straipsnis. 427 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 427 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Prokuroro pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka turi būti nurodyta kaltinamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas (jei asmens kodo nėra, – gimimo data ar kiti asmenį identifikuojantys duomenys), šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą ir prokuroro nuožiūra – kiti asmens duomenys; trumpai aprašyta padaryta nusikalstama veika: jos padarymo vieta, laikas, būdas ir padariniai; nurodytas baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už tą veiką; išvardyti liudytojai ir nukentėjusieji, kurių parodymais grindžiamas kaltinimas arba kuriuos prašoma apklausti teisiamajame posėdyje, daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nagrinėjant bylą; išdėstyta prokuroro pozicija ir kaltinamojo nuomonė dėl galimybės į bylos nagrinėjimą nekviesti liudytojų.“

71 straipsnis. 432 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 432 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Bylos nagrinėjimas teisme pagreitinto proceso tvarka vyksta laikantis šio Kodekso
V dalyje nustatytų taisyklių, tik vietoj kaltinamojo akto prokuroras perskaito savo pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka.“

72 straipsnis. 433 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 433 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„433 straipsnis. Bylos nagrinėjimas kaltinamajam nedalyvaujant

Byla nedalyvaujant kaltinamajam gali būti nagrinėjama šio Kodekso 246 straipsnyje numatytu numatytais atveju atvejais. Klausimą, ar galima nagrinėti bylą nedalyvaujant kaltinamajam, teisėjas išsprendžia rengdamas bylą nagrinėti teisme. Jei bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad nedalyvaujant kaltinamajam teisingai išspręsti bylą neįmanoma, bylos nagrinėjimas atidedamas.“

73 straipsnis. 436 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 436 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Nagrinėjant bylą kaltinamajam nedalyvaujant, įrodymų tyrimo teisme pradžioje, po to, kai prokuroras šio Kodekso 271 straipsnyje nustatyta tvarka perskaito kaltinamąjį aktą pareiškia valstybinį kaltinimą, gynėjui suteikiama galimybė pareikšti savo nuomonę dėl kaltinimo. Proceso dalyviai gali prašyti gynėją savo poziciją patikslinti.“

74 straipsnis. 439 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 439 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šioje Kodekso dalyje nustatyta tvarka neskundžiamos teismų nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl apklausos teisiamajame posėdyje naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo.“

75 straipsnis. 447 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 447 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„447 straipsnis. Prokuroro veiksmai baigus tirti naujai paaiškėjusias aplinkybes

1. Kai naujai paaiškėjusios aplinkybės baigiamos tirti ir yra pagrindas atnaujinti bylą, prokuroras tyrimo medžiagą ir savo išvadą perduoda Lietuvos Aukščiausiojo Aukščiausiajam Teismo Teismui pirmininkui.“

2. Jeigu nėra pagrindo atnaujinti bylą, prokuroras savo nutarimu procesą nutraukia. Apie šį nutarimą pranešama suinteresuotiems asmenims, taip pat jiems išaiškinama teisė apskųsti prokuroro nutarimą. Prokuroro nutarimas per penkias dienas nuo pranešimo apie jį gavimo dienos gali būti apskųstas aukštesniajam prokurorui, o aukštesniojo prokuroro nutarimas per tris dienas – apylinkės teismui, jeigu skundą nagrinėjo apygardos vyriausiasis prokuroras, arba Vilniaus apygardos teismui, jeigu skundą nagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Teismas skundą nagrinėja atitinkamai taikydamas šio Kodekso 64 straipsnio nuostatas. Išnagrinėjusio skundą teismo nutartis gali būti skundžiama šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka. Teismo nutartis dėl aukštesniojo prokuroro nutarimo yra galutinė ir neskundžiama.“

76 straipsnis. 459 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 459 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas patikrina, ar prašymas dėl bylos atnaujinimo pateiktas nepažeidžiant šio Kodekso
457 straipsnio 1 ar 2 dalies ir 458 straipsnio reikalavimų, taip pat ar nėra atnaujintas bylos nagrinėjimas Europos žmogaus teisių teisme. Jeigu tokių pažeidimų yra arba bylos nagrinėjimas Europos žmogaus teisių teisme atnaujintas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas prašymą prašymas grąžina grąžinamas jo pateikėjui. Tinkamai pateiktas prašymas ar teikimas perduodamas trijų teisėjų kolegijai spręsti dėl jo priimtinumo pagal šio Kodekso 456 straipsnio reikalavimus. Teisėjų kolegija dėl prašymo ar teikimo priimtinumo nusprendžia ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio prašymo ar teikimo perdavimo kolegijai dienos.“

77 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.

2. Teisingumo ministras, vidaus reikalų ministras ir generalinis prokuroras, suderinę su Teisėjų taryba ir Advokatų taryba, iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Generalinis prokuroras ir vidaus reikalų ministras, suderinę su Teisėjų taryba ir Advokatų taryba, iki 2024 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

4. Iki 2024 m. gruodžio 31 d. teismams perduotas baudžiamąsias bylas išnagrinėja teismai, kuriems šios bylos buvo priskirtos pagal teismingumo taisykles, taikytas iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas