 |
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai,
Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai,
Lietuvos architektų rūmams
E. pristatymo informacinė sistema
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL ARCHITEKTŲ ATESTAVIMO IR TEISĖS PRIPAŽINIMO ORGANIZAVIMO IR JŲ VEIKLOS PRIEŽIŪROS
|
|
2019 m. liepos d. Nr. 4-01- |
|
|
|
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos
įstatymo Nr. IX-904
8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į gautame skunde pateiktą
informaciją, teismo sprendimą[1]
bei visuomenės informavimo priemonėse pateiktą viešąją informaciją[2]
savo iniciatyva atlikome teisės aktų[3],
reglamentuojančių architektų atestavimo ir teisės pripažinimo organizavimą ir
jų veiklos priežiūrą, antikorupcinį vertinimą.
Atlikus antikorupcinį vertinimą nenustatyta nuostatų, kurios sudarytų tiesiogines sąlygas korupcijai kilti, tačiau teisinis reguliavimas yra sudėtingas, nenuoseklus, pakartojamas keliuose įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, kai kurios nuostatos nesuderintos su aukštesnės galios teisės aktais ir nedera tarpusavyje, tai neatitinka teisėkūros aiškumo principo ir sudaro galimybę šias nuostatas suvokti bei taikyti nevienodai ir tai yra korupcijos rizikos veiksnys. Siekdami skaidrinti architektų atestavimo ir pripažinimo procesą teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
I. Dėl Atestavimo komisijų
1. Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad atestatai išduodami aplinkos ministro ir kultūros ministro sudarytai vienai ar kitai šiuose įstatymuose nustatytai nuolatinei atestavimo komisijai[4] pateikus išvadą. Architektų rūmų įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad Architektų profesinio atestavimo komisija, vadovaudamasi šiais Lietuvos Respublikos įstatymais, teikia išvadą Lietuvos architektų rūmams (toliau – Rūmai) dėl architektų kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo arba jų galiojimo panaikinimo.
Šių įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose[5] nustatyta, kad atestavimą vykdo Rūmų sudaryta[6] ir aplinkos ministro ir kultūros ministro sudarytos nuolatinės atestavimo komisijos. Iš teisinio reguliavimo neaišku, ar kiekvienu atveju atestuojant architektus visos trys komisijos teikia išvadas, ar konkrečiu atveju, atsižvelgiant į svarstomo klausimo turinį, viena iš 2 komisijų teikia išvadas Architektų profesinio atestavimo komisijai, ar kiekviena iš jų atskirai pagal įstatymuose[7] reguliuojamą sritį priima sprendimą ir teikia išvadą Rūmams. Neaiškus teisinis reguliavimas sudaro sąlygas interpretuoti savo nuožiūra, todėl atsiranda galimybė kiekvienu vienodu atveju pasielgti skirtingai. Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo, siūlome suderinti minėtų teisės aktų nuostatas.
2. Nustatyta, kad abiejose aplinkos ministro ir kultūros ministro sudarytose nuolatinėse komisijose, taip pat Architektų profesinio atestavimo komisijoje, į kurią kviečiami ekspertai iš minėtų dviejų komisijų[8], dalis narių yra tie patys asmenys, kurie taip pat yra ir Skundų nagrinėjimo komisijos[9] nariai, todėl nagrinėja skundus dėl savo priimtų sprendimų, tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. Siekdami didinti komisijos veiklos objektyvumą ir skaidrumą, siūlome neskirti tų pačių asmenų į Skundų nagrinėjimo komisiją, kurie kitose komisijose priima skundžiamus šiai komisijai sprendimus. Taip pat siūlome apsvarstyti galimybes nustatyti draudimą tą patį asmenį skirti daugiau nei vienos iš nurodytų komisijų nariu.
3. Pagal teisinį reguliavimą[10] aplinkos ministro ir kultūros ministro sudarytos abi atestavimo komisijos yra nuolatinės. Komisijos sudėtis atnaujinama, kai paskirti komisijos nariai nustoja eiti pareigas juos delegavusioje institucijoje, kai juos delegavusi institucija atšaukia iš komisijos darbo arba kai jie atsistatydina iš komisijos nario pareigų. Abiejų aplinkos ministro ir kultūros ministro sudarytų nuolatinių komisijų nariams nėra kadencijų skaičiaus ribojimo, kuris yra viena iš atsparumo korupcijai priemonių, mažinančių korupcijos pasireiškimo tikimybę, užkertančių kelią asmeninių ilgalaikių ryšių, kurie trukdo priimti objektyvius sprendimus, susiformavimui, užtikrinančių skaidresnę komisijų veiklą ir didinančių visuomenės pasitikėjimą jomis. Siekdami komisijos veiklos skaidrumo, siūlome nustatyti nuolatinių komisijų nariams kadencijų skaičių.
4. Kadangi pagal teisinį reguliavimą[11] trys minėtos komisijos dalyvauja būsimų architektų atestatų išdavimo procese bei architektų veiklos priežiūros procese, tie patys asmenys priima sprendimus (teikia išvadas) tiek atestuojant būsimus architektus, tiek vykdant jų priežiūrą. Mūsų nuomone, situacija, kai tie patys asmenys sprendžia klausimus dėl atestatų išdavimo ir kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytų sąlygų, yra ydinga antikorupciniu požiūriu, todėl siūlome teisės aktuose atskirti subjektus, kurie vykdo atestatų išdavimo procedūras nuo subjektų, kurie vykdo architektų veiklos priežiūrą.
II. Dėl Rūmų sudarytos Atestavimo komisijos nuostatų
1. Rūmų sudarytos Atestavimo komisijos nuostatų 15 ir 17 punktuose nustatytas kviečiamų į organizuojamą posėdį asmenų sąrašas, tarp kurių yra komisijos nariai, pretenduojantys gauti atestatą, asmenys, architektai, ekspertai iš kitų komisijų ir kiti su svarstomu klausimu susiję asmenys. Teisinis reguliavimas sudaro galimybę uždaram asmenų ratui, į kurį įeina ne tik Architektų profesinio atestavimo komisijos nariai, bet ir kitų dviejų komisijų nariai, priimti sprendimus, be to, nesuteikiama galimybių dalyvauti komisijos posėdžiuose stebėtojams. Stebėtojai galėtų užtikrinti skaidresnį komisijos darbą, kadangi pastebėję pažeidimus, galėtų pateikti pastabų dėl jos veiklos organizavimo. Siekdami komisijos veiklos skaidrumo, siūlome suteikti galimybę stebėtojams dalyvauti komisijos posėdžiuose.
2. Rūmų sudarytos Atestavimo komisijos nuostatų 21 punkte nustatyta, kad Architektų profesinio atestavimo komisija per posėdį išnagrinėja pretendento pateiktus dokumentus, įvertina pretendento išsilavinimą, profesinės patirties trukmę, rekomendacijas, išklauso atestato turėtojo paaiškinimus, kitą medžiagą ir joje pateiktus duomenis, taip pat vykdo profesinių žinių egzaminą. Nors aukščiau nagrinėjami kriterijai detaliai aprašyti Architektų atestavimo vidaus tvarkos apraše, tačiau iš teisinio reguliavimo neaišku, kaip vykdomas minėtų kriterijų įvertinimas: ar kiekvienas kriterijus įvertinamas balais, ar užtenka, kad kiekvienas vertinamasis kriterijus atitiktų teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
3. Rūmų sudarytos Atestavimo komisijos nuostatų 24 punkte nustatyta, kad Komisijai priėmus sprendimą, atestavimo eigai fiksuoti daromas garso įrašas, kuris saugomas teisės aktų nustatyta tvarka. Teisinis reguliavimas leidžia ne visais atvejais posėdžių eigą fiksuoti garso įrašu ir tai priklauso nuo komisijos valios. Iš teisinio reguliavimo neaišku, kuriais atvejais priimamas sprendimas posėdžių eigą fiksuoti garso įrašu, kokį terminą jis yra saugomas ir ar suteikiama galimybė su posėdyje nagrinėjamu klausimu susijusiam asmeniui su juo susipažinti. Siekdami vienodo požiūrio į pretendentus, skaidraus ir objektyvaus komisijos sprendimo priėmimo, siūlome nustatyti visais atvejais fiksuoti komisijos posėdžius garso ir (ar) vaizdo įrašu, nustatyti jo saugojimo terminus ir galimybę su juo susipažinti asmeniui, susijusiam su sprendimu.
III. Dėl Architektų atestavimo vidaus tvarkos aprašo
1. Pagal teisinį reguliavimą[12] Rūmai sprendimus dėl atestatų išdavimo, pakeitimo, kvalifikacijos tobulinimo įvertinimo, jų galiojimo sustabdymo ar panaikinimo priima Komisijų sprendimų pagrindu, todėl manome, kad tiek sprendimą dėl architektų kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo arba jų galiojimo panaikinimo priimantis asmuo, tiek patariamąjį sprendimą priimantys asmenys turi atitikti skaidrumo reikalavimus. Pažymime, kad Rūmų statuto 64.5 punkte nustatyti Architektų profesinio atestavimo komisijos nariams keliami reikalavimai, tarp kurių nėra nepriekaištingos reputacijos reikalavimo. Siūlome apsvarstyti galimybę įtvirtinti nepriekaištingos reputacijos reikalavimą komisijos nariams, kurie priima sprendimą dėl architektų kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo arba jų galiojimo panaikinimo, ir aiškiai nustatyti, ar Rūmų pirmininkas turi teisę priimti kitą sprendimą nei nurodyta komisijų pateiktuose išvadose (jei taip – kokiais atvejais ir (ar) pagrindais), ar visais atvejais tik formaliai tvirtina komisijų pateiktas išvadas.
2. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą[13] asmenys, norintys gauti architekto kvalifikacijos atestatą, be kitų nustatytų reikalavimų, privalo išlaikyti teisinių ir profesinių žinių egzaminus, kuriuos organizuoja Rūmai. Teisinių žinių egzaminas laikomas testo forma, kuriuos tvirtinta Rūmų pirmininkas. Teisinių žinių egzamine dalyvauja stebėtojas, po testo rezultatų tikrinimo Rūmų pirmininkas priima sprendimą. Išlaikius teisinių žinių egzaminą, Rūmai organizuoja komisijų posėdžius, per kuriuos vykdomas profesinių žinių egzaminas žodžiu naudojant garso įrašymo priemones. Nors teisinis reguliavimas išsamiai nustatytas, tačiau siekdami teisinio reguliavimo aiškumo ir skaidresnio egzamino vykdymo proceso teikiame pastabas ir pasiūlymus:
2.1. Iš teisinio reguliavimo neaišku, kas rengia teisinių žinių egzamino testus, kuriuos tvirtinta Rūmų pirmininkas, kas vertina testo rezultatus. Nenustatyta, kad teisinių žinių egzaminas būtų fiksuojamas vaizdo priemonėmis. Neaišku, koks asmuo stebi šį egzaminą, ar jis rotuojamas, kokie taikomi jam reikalavimai. Teisinis reguliavimas leidžia daryti prielaidą, kad testo klausimai gali būti žinomi reikiamiems pretendentams, kadangi testo klausimus rengiantis, egzaminą stebintis ir testo rezultatus vertinantis asmuo gali būti tas pats arba teorinių žinių testas gali būti tik formalus.
Siekdami didinti organizuojamo teisinių žinių egzamino testo vykdymo procedūrų skaidrumą ir užtikrinti, kad administravimo paslaugas teiktų kvalifikuoti ir turintys teisinių žinių architektai, siūlome nustatyti teisinių žinių egzamino fiksavimą vaizdo priemonėmis, egzaminą tikrinančius, vertinančius asmenis ir jų rotaciją.
2.2. Pagal teisinį reguliavimą[14], nesutikdamas su testo rezultatais, pretendentas gali pateikti Rūmams laisvos formos prašymą pakartotinai įvertinti jo pateiktus testo atsakymus. Pakartotinai įvertinus pretendento pateiktus testo atsakymus ir egzaminą pripažinus išlaikytu, priimamas naujas sprendimas šio Aprašo nustatyta tvarka. Iš teisinio reguliavimo neaišku, kas pakartotinai įvertina pretendento pateiktus testo atsakymus. Siekdami išvengti situacijos, kai testo atsakymus pakartotinai vertina tie patys asmenys, siūlome detalizuoti teisinių žinių testo pakartotino vertinimo procedūrą.
2.3. Architektų atestavimo vidaus tvarkos aprašo 64 punktui
taikoma šios išvados II punkto
3 papunkčio pastaba dėl garso įrašo saugojimo termino.
2.4. Architektų atestavimo vidaus tvarkos aprašo 81 punktui
taikoma šios išvados II punkto
3 papunkčio pastaba dėl garso įrašo saugojimo termino ir atvejų, kuriems
esant daromas garso įrašas.
IV. Dėl Architektų atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos
1. Architektų
atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos 45 punkte nustatyta, kad Rūmai kas
5 metai nuo atestato išdavimo dienos atlieka
išduotų atestatų priežiūrą, tačiau nėra nustatyta, kokia tvarka vykdoma
atestuotų architektų priežiūros procedūra. Siekdami teisinio reguliavimo
aiškumo, siūlome nustatyti atestuotų architektų priežiūros procedūrą.
2. Pagal teisinį reguliavimą[15] visus sprendimus, taip pat ir sprendimus dėl pretendento ar architekto kvalifikacijos tobulinimo, pateiktų komisijų išvadų pagrindu priima Rūmų pirmininkas. Nustatyta, kad Rūmų pirmininkas pagal aukštųjų mokyklų, asociacijų, sąjungų ar mokymo įstaigų patvirtintas ir suderintas su Rūmais ar Aplinkos ministerija mokymo programas skaito paskaitas pretendentams į architektus ir architektams, siekiantiems įgyti ar tobulinti profesinę kvalifikaciją teisės aktų nustatyta tvarka[16]. Pažymėtina, kad tai atvejais, kai sprendimą priimantis subjektas, šiuo atveju Rūmų pirmininkas, ir vykdo mokymus pretendentams į architektus ir (ar) architektams, ir vėliau priima sprendimą dėl pretendento kvalifikacijos tobulinimo, siekiančio gauti architekto atestatą, vertinimo arba priima sprendimą dėl architekto kvalifikacijos tobulinimo vertinimo, sprendžiant klausimą dėl atestato galiojimo sustabdymo ar panaikinimo, tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. Siekdami išvengti situacijų, kai priimami sprendimai dėl savo teiktos kvalifikacijos tobulinimo, siūlome atskirti minėtų funkcijų vykdymą.
V. Dėl Teritorijų planavimo vadovų atestavimo tvarkos
1. Teritorijų planavimo vadovų atestavimo tvarkos
94 punktui taikoma šios išvados I punkto
3 papunkčio pastaba dėl komisijos narių rotacijos.
VI. Dėl Skundų nagrinėjimo komisijos nuostatų
Pagal galiojantį teisinį reguliavimą[17] Skundų nagrinėjimo komisija yra ikiteisminė skundų nagrinėjimo instancija, kuri, be kitų asmenų skundų, nagrinėja asmenų[18] skundus dėl Rūmų sprendimų[19] dėl kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento išdavimo (neišdavimo), kvalifikacijos atestato ir (ar) teisės pripažinimo dokumento galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo teisėtumo. Skundų nagrinėjimo komisiją sudaro 7 nariai, kurios sudėtis formuojama iš Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojų.
Atsižvelgdami į tai, kad Skundų nagrinėjimo komisija dalyvauja architektų atestavimo ir jų veiklos priežiūros procese, kaip ikiteisminė skundų nagrinėjimo instancija, ir siekdami teisinio reguliavimo aiškumo ir šios komisijos veiklos skaidrumo, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
1. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą nėra įtvirtintos Skundų nagrinėjimo komisijos narių rotacijos bei komisijos narių kadencijų skaičiaus, todėl atsiranda galimybė tiems patiems asmenims neribotą laiką būti paskirtiems komisijos nariais, tai yra korupcijos rizikos veiksnys.
2. Pažymėtina, kad nenustatyta galimybė komisijos posėdyje dalyvauti stebėtojams, kurie galėtų užtikrinti skaidresnį komisijos darbą, kadangi pastebėję pažeidimus galėtų pateikti pastabų dėl jos veiklos organizavimo. Taip pat iš teisinio reguliavimo neaišku, ar skundą pateikęs asmuo turi galimybę dalyvauti nagrinėjant jo skundą. Siūlome apsvarstyti galimybę daryti komisijos posėdžio garso įrašą ir jį pridėti prie protokolo.
3. Skundų nagrinėjimo komisijos nuostatų 9 punkte nustatytos Skundų nagrinėjimo komisijos sekretorės funkcijos, tačiau iš teisinio reguliavimo nėra aišku, ar vykdydama sekretoriaus funkcijas ji turi komisijos nario balso teisę.
Siekdami didinti Skundų nagrinėjimo komisijos veiklos objektyvumą ir skaidrumą, siūlome nustatyti: komisijos narių kadencijų skaičių, jų rotaciją; dalyvaujančių narių skaičių, kuriems esant priimtas sprendimas laikomas teisėtu; galimybę dalyvauti posėdyje skundą pateikusiam asmeniui ir stebėtojams; komisijos posėdžio eigos fiksavimą garso priemonėmis; ar komisijos posėdžio sekretorius yra komisijos narys.
VII. Dėl įstatyminio lygmens teisės aktų
1. Architektų rūmų įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad Architektų profesinio atestavimo komisija yra Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka sudaryta komisija. Ši komisija, vadovaudamasi šiais Lietuvos Respublikos įstatymais, teikia išvadą Rūmams dėl architektų kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo arba jų galiojimo panaikinimo. Pažymėtina, kad nei viename architektų atestavimą reglamentuojančiame įstatyme[20] nenustatyta, kokia tvarka sudaroma Architektų profesinio atestavimo komisija. Šios komisijos sudarymo tvarką ir komisijos narių kompetenciją reglamentuoja Rūmų statuto 64.2–64.8 punktai ir XIV skyrius ir Rūmų sudarytos Atestavimo komisijos nuostatai. Kituose įstatymuose[21] pateikiama nuoroda į kitų Aplinkos ir Kultūros ministerijos sudaromų komisijų veiklą reglamentuojančius nuostatus ir subjektą, kuris tvirtina sudėtį. Ši komisija, kaip patariamasis Rūmų organas, yra svarbi atestuojant architektus bei vykdant jų priežiūrą ir kad būtų išvengta antikorupciniu požiūriu ydingos situacijos, kai įstatyminių nuostatų ir jų įgyvendinimo konkretinimas paliekamas vien tik žemesniojo lygmens teisės aktų rengėjų nuomonei, siūlome apsvarstyti galimybę pagrindinius komisijos sudarymo nuostatus ir komisijos nariams taikomus reikalavimus įtvirtinti įstatyme.
2. Architektų profesinio atestavimo komisijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose[22] nustatyta, kad Architektų profesinio atestavimo komisija priima sprendimus dėl architektų kvalifikacijos ir teisės pripažinimo dokumentų atestatų išdavimo, architektų kvalifikacijos ir teisės pripažinimo dokumentų pakeitimo, architektų kvalifikacijos ir teisės pripažinimo dokumentų galiojimo sustabdymo, architektų kvalifikacijos ir teisės pripažinimo dokumentų galiojimo sustabdymo panaikinimo, architektų kvalifikacijos ir teisės pripažinimo dokumentų galiojimo panaikinimo, įspėjimo atestato turėtojui pareiškimo, kvalifikacijos tobulinimo įvertinimo. Pažymėtina, kad pagal Architektų rūmų įstatymo 11 straipsnio 1 dalį minėta komisija ne priima sprendimus, o teikia išvadas, todėl siūlome tikslinti teisiniu požiūriu neteisingai reglamentuotas nuostatas.
VIII. Dėl Architekto profesinės kvalifikacijos pripažinimo tvarkos ir dėl Trečiųjų šalių piliečių architekto profesinės kvalifikacijos pripažinimo tvarkos
Įvertinus šiuos teisės aktus, antikorupcinio pobūdžio pastabų nenustatyta.
Kadangi Lietuvoje pagal teisinį reguliavimą architektai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant viešojo intereso apsaugą, o ypač statybos bei teritorijų planavimo procesuose, architektų atestavimo ir pripažinimo, jų profesinės veiklos priežiūros reguliavimas turi būti aiškus, nuoseklus ir skaidrus, nes tai turi įtakos teikiamų visuomenei paslaugų kokybei.
Prašome per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos informuoti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, kaip buvo atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į antikorupcinio vertinimo išvados pasiūlymus (pateikti motyvuotą informaciją dėl kiekvieno pasiūlymo įgyvendinimo[23]). Atsakymą prašome paskelbti per Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinę sistemą ir susieti ją su antikorupcinio vertinimo išvada.
Direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius
Olga Meškienė, tel. (8 706) 63 347, el. p. olga.meskiene@stt.lt