PASIŪLYMAI
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TURIZMO ĮSTATYMO NR. VIII-667 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIVP-1871(2)
2022-10-25
Vilnius
Eil. Nr. |
Pasiūlymo turinys |
||
str. |
str. d. |
|
|
1. |
2 |
|
Argumentai: Naujoje Turizmo įstatymo redakcijoje neliko Kelionių vadovo sąvokos ir reguliavimo, ši veikla turėtų būti reglamentuojama lygiai taip, kaip ir gido veikla, t. y. turi būti nustatyti reikalavimai asmeniui, kursų ir mokymų programos gairės, dalykai, mokymų valandų skaičius bei pažymėjimo išdavimas, nes kitu atveju lieka teisinis neaiškumas kaip kelionių vadovai turėtų vykdyti veiklą.
Taip pat įstatyme nėra apibrėžta darbo santykių pagrindu sudaryta keliautojų grupė, šios kelionės yra labai paplitusios, viena iš labiausiai paplitusių kelionių yra moksleivių grupių kelionės bei piligriminės kelionės, kurių specifika yra visiškai kitokia nei kitų kelionių todėl būtina jas išskirti ir aiškiai apibrėžti.
Pasiūlymas:
Papildyti projekto 2 straipsnį 16, 17, 19, 21 dalimis (buvusias 15, 16, 17-29 dalis laikyti 17, 19, 21-33 dalimis) ir išdėstyti jas taip: „15. Kelionių vadovas – fizinis asmuo, teikiantis kelionės informaciją ir lydintis keliautojus Lietuvos Respublikoje ir užsienyje. 16. Kolektyvo kelionė – darbo santykių pagrindu sudaryta keliautojų grupė, kurią lydi darbdavio atstovas ir/ar gidas, kelionių vadovas. 18. Mokyklinė kelionė – moksleivių grupės kelionė, kurią lydi mokytojas, vaikų tėvai ir/ar gidas, kelionių vadovas. 20. Piligriminė kelionė – konfesijų pagrindu sudaryta keliautojų grupė, kurią lydi dvasininkas ir/ar gidas, kelionių vadovas. “ |
2. |
29 |
1 |
Argumentai: Dažnai gidais save įvardina asmenys, kurie neturi teisėtai išduoto gido pažymėjimo, t. y. neatitinka gidui keliamų kvalifikacinių reikalavimų. Pasitaiko atvejų, kad tokie asmenys turistams teikia tikrovės neatitinkančią, klaidinančią arba iškraipytą informaciją ir tokiais savo veiksmais ne tik menkina gido profesiją, jų vykdomos veiklos kokybe, bet ir nesumoka mokesčių valstybei. Siekiant padidinti tokias paslaugas teikiančių asmenų savikontrolę, siūloma įpareigoti gidus visada užtikrinti, kad jų pažymėjimas būtų matomas, o už veiklos vykdymą neturint pažymėjimo būtų numatyta atsakomybė.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 29 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „1. Asmuo turi teisę vykdyti gido veiklą tik turėdamas gido pažymėjimą. Už gido paslaugų teikimą, neturint gido pažymėjimo taikoma atsakomybė. Gidas, teikdamas gido paslaugas, privalo užtikrinti, kad jo pažymėjimas būtų visada matomas.“ |
3. |
29 |
3 |
Argumentai: Šiuo metu nenumatytas gido pažymėjimo galiojimas ir gidais gali tapti asmenys, kurie prieš daugiau nei 20 metų yra įgiję gido pažymėjimą, tačiau taip ir nevykdę veiklos. Tikėtina, kad tokie asmenys yra praradę žinias ir gebėjimus. Siūlome nustatyti, kad asmenys, norintys teikti gido paslaugas, turėtų atnaujinti savo pažymėjimus kas 5 metus. Suėjus 5 metų terminui nuo pažymėjimo išdavimo ir jo neatnaujinus per nustatytą laiką, asmuo privalėtų iš naujo išlaikyti egzaminą.
Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 29 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „3. Gido
pažymėjimas 5 metų laikotarpiui |
4. |
29 |
5 |
Argumentai: Siekiant, kad gidų pažymėjimus turėtų tik aktyvūs veiklą vykdantys gidai siūloma numatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija galėtų panaikinti gido pažymėjimą, jei asmuo nesikreipė dėl pažymėjimo pratęsimo.
Pasiūlymas:
Papildyti projekto 29 straipsnio 5 dalį 4 punktu ir išdėstyti jį taip: „4) asmuo, pasibaigus 5 metų pažymėjimo galiojimo terminui, per 30 kalendorinių dienų nesikreipė į Vyriausybės įgaliotą instituciją dėl gido pažymėjimo atnaujinimo.“ |
5. |
30 |
|
Argumentai: Naujoje įstatymo redakcijoje nelieka Kelionių vadovo sąvokos ir reguliavimo. Gido ir Kelionių vadovo funkcijos yra skirtingos, todėl, manome, kad Kelionių vadovų sąvoka turėtų išlikti įstatyme. Ši veikla turėtų būti reglamentuojama lygiai taip, kaip ir gido veikla, t.y., nustatyti reikalavimai asmeniui, kursų ir mokymų programos gairės, dalykai, mokymų valandų skaičius bei pažymėjimo išdavimas, nes kitu atveju lieka teisinis neaiškumas kaip kelionių vadovai turėtų vykdyti veiklą. Šiuo pasiūlymu nustatomi reikalavimai Kelionių vadovui ir jo pažymėjimo gavimo ir atnaujinimo tvarka. Dažnu atveju organizuoti kolektyvai ir moksleivių grupės į užsienį vyksta lydimi tik mokytojų, kurie negali užtikrinti kelionės administravimui privalomų reikalavimų. Tai sąlygoja ne visišką kelionės programos išpildymą, saugumą, mokesčių sumokėjimą į Valstybės biudžetą, galimą didelio kiekio neapskaitytų lėšų buvimą.
Pasiūlymai: 1. Papildyti projekto 30 straipsniu ir išdėstyti jį taip: “30 straipsnis. Kelionių vadovo paslaugos 1. Asmuo gali teikti kelionių vadovo paslaugas tik turėdamas kelionių vadovo pažymėjimą. Už kelionių vadovo paslaugų teikimą, neturint kelionių vadovo pažymėjimo, taikoma atsakomybė asmeniui bei darbdaviui. 2. Kelionių vadovo pažymėjimą norintis gauti asmuo turi atitikti šio straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus ir pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai prašymą gauti kelionių vadovo pažymėjimą. Vyriausybės įgaliota institucija, per 20 darbo dienų išnagrinėjusi asmens prašymą gauti kelionių vadovo pažymėjimą, visus pateiktus dokumentus ir įvertinusi asmens atitiktį šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams, gali: 1) priimti sprendimą išduoti kelionių vadovo pažymėjimą; 2) per 5 dienas nuo prašymo gavimo dienos įpareigoti prašymą pateikusį asmenį per ne trumpiau kaip 5 darbo dienas ir ne ilgiau kaip per 20 darbo dienų nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos įpareigojimo gavimo pateikti visus būtinus trūkstamus dokumentus arba ištaisyti dokumentuose nurodytus duomenis.; 3) priimti motyvuotą sprendimą neišduoti kelionių vadovo pažymėjimo, jeigu asmuo neatitinka šio straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų arba jeigu asmuo neištaiso nurodytų trūkumų per šios dalies 2 punkte nustatytą terminą, ir apie tai informuoti prašymą pateikusį asmenį. 3. Vyriausybės įgaliota institucija išduoda kelionių vadovo pažymėjimą terminuotam laikui asmenims, išklausiusiems ne trumpesnį kaip 100 akademinių valandų teorijos ir praktikos kelionių vadovo rengimo kursą, apimantį ekskursijų rengimo ir vedimo metodikos, retorikos, profesinės etikos, bendravimo, psichologijos, kelionių vadovų veiklos teisinį reguliavimą, ir po kelionių vadovo rengimo kurso išlaikiusiems praktinį egzaminą. Išklausytas kelionių vadovų rengimo kursas ir išlaikytas praktinis egzaminas galioja 2 metus, per kuriuos asmuo turi pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai prašymą gauti kelionių vadovo pažymėjimą. Kelionių vadovų rengimo kursų tvarkos aprašą tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras. 4. Kelionių vadovo pažymėjimas galioja 5 metus nuo išdavimo datos, o pasibaigus terminui kelionių vadovas per 30 kalendorinių dienų gali kreiptis į Vyriausybės įgaliotą instituciją dėl pažymėjimo galiojimo pratęsimo, Vyriausybės įgaliota institucija atnaujina pažymėjimą 5 metams. 5. Kelionių vadovo pažymėjimo išdavimo, keitimo ir panaikinimo tvarkos aprašą ir kelionių vadovo pažymėjimo blanko formą tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras. (tvarkos aprašą reikia sudaryti naujai) 6. Vyriausybės įgaliota institucija panaikina kelionių vadovo pažymėjimo galiojimą, kai: 1) asmuo, Vyriausybės įgaliotai institucijai, pateikia prašymą panaikinti kelionių vadovo pažymėjimą; 2) kelionių vadovas miršta; 3) priėmus sprendimą išduoti kelionių vadovo pažymėjimą, paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta asmeniui išduoti kelionių vadovo pažymėjimą. 4) asmuo, pasibaigus 5 metų pažymėjimo galiojimo terminui, per 30 kalendorinių dienų nesikreipė į Vyriausybės įgaliotą instituciją dėl kelionių vadovo pažymėjimo atnaujinimo.. 5) jei žmogus pateikė prašymą išduoti pažymėjimą, tačiau nepateikė įrodymų apie pakankamą kelionių kiekį; 7. Vyriausybės įgaliota institucija administruoja, prižiūri ir palaiko aktyvių kelionių vadovų sąrašą.“ 2. Buvusius 30-43 straipsnius laikyti 31-44 straipsniais.
|
Teikia
Seimo narė
Ligita Girskienė